(LD2). 6. NIVELYRŲ KONSTRUKCIJA, TIKRINIMAS, REGULIAVIMAS IR MATAVIMAI

Užduotis: susipažinti su techninių ir tikslių nivelyrų konstrukcija; susipažinti su matuoklių konstrukcija;paruošti nivelyrą matavimams;išmokti atskaityti nivelyru atskaitas matuoklėse ir nupiešti atskaitų brėžinius;patikrinti nivelyro geometrines sąlygas ir sureguliuoti nivelyrą; atlikti techninį niveliavimą ir surasti aukščių skirtumą tarp niveliuotų taškų.

6.1. Nivelyrų konstrukcija

Optiniai nivelyrai klasifikuojami pagal tikslumą ir žiūrono vizavimo ašies gulsčiavimo būdą. Pagal tikslumą nivelyrai skirstomi į labai tikslius (precizinius), tikslius ir techninius. Pagal žiūrono vizavimo ašies gulsčiavimo būdą nivelyrai būna su cilindriniu gulsčiuku bei elevaciniu sraigtu (gulsčiukiniai) ir su kompensatoriais (kompensaciniai arba automatiniai). Nagrinėjame katedroje turimus techniniam niveliavimui tinkamus gulsčiukinius nivelyrus 2Н-10Л, Н-3, 2Н-3Л ir kompensacinius nivelyrus Н-10KЛ, Н-3K ir SETL AT-20D. Šiuo metu dažniausiai gaminami tik tikslūs kompensaciniai tiesioginio vaizdo nivelyrai. Tokiais nivelyrais niveliuojama paprasčiau ir greičiau.

Techninio gulsčiukinio nivelyro 2Н-10Л (6.1 pav.) svarbiausios dalys yra: žiūronas, cilindrinis kontaktinis gulsčiukas, sferinis gulsčiukas, kelmelis su trimis kėlimo sraigtais, elevacinis sraigtas, žiūrono fokusavimo sraigtas. Sferiniu gulsčiuku nivelyro sukimosi ašis apytiksliai statoma vertikaliai. Nivelyro kontaktinis cilindrinis gulsčiukas, kurio burbulėlio galų vaizdas perduodamas į žiūrono matymo  lauką,  tiksliai gulsčiuojamas   elevaciniu  sraigtu.  Nivelyre įtaisytas limbas su 1° padalomis. Nivelyras yra be veržimo ir mikrometrinių sraigtų. Juos atstoja didesnė trintis tarp nejudančios nivelyro dalies ir ją liečiančio limbo. Žiūronu matomas apverstasis objektų vaizdas. Nivelyras 2Н-10Л naudojamas techniniam geometriniam niveliavimui.

Tikslus gulsčiukinis nivelyras Н-3 (6.2 pav.) turi tokias pačias svarbiausias dalis, kaip ir nivelyras 2Н-10Л, tik nėra limbo. Papildomai įrengti žiūrono veržimo ir mikrometrinis sraigtai. Žiūronas yra atverstojo vaizdo. Šiuo nivelyru atliekamas techninis, ketvirtosios ir trečiosios klasių niveliavimas.

Tikslus gulsčiukinis nivelyras 2Н-3Л (6.3 pav.) turi limbą su 1° padalomis. Nėra žiūrono veržimo sraigto, bet yra begalinis mikrometrinis sraigtas. Žiūronas duoda tiesioginį vaizdą. Šiuo nivelyru atliekamas techninis, ketvirtosios ir trečiosios klasių niveliavimas.

Techninis kompensacinis nivelyras Н-10KЛ (6.4 pav.) turi prizminį žiūrono vizavimo ašies kompensatorių, kuris veikia esant išgulsčiuotam sferiniam gulsčiukui. Žiūrono okuliaras ir objektyvas yra skirtingose vertikaliosiose plokštumose; matomas tiesioginis vaizdas. Kaip ir visuose kompensaciniuose nivelyruose nėra cilindrinio gulsčiuko. Yra limbas su 1° padalomis. Nivelyras yra be veržimo ir mikrometrinių sraigtų. Nivelyras Н-10KЛ naudojamas techniniam niveliavimui.

Tikslus kompensacinis nivelyras Н-3K (6.5 pav.) turi tokias pačias dalis, kaip ir nivelyras Н-10KЛ, tik nėra limbo. Yra begalinis mikrometrinis sraigtas. Žiūronas laužtas, duoda apverstąjį vaizdą. Šiuo nivelyru atliekamas techninis, ketvirtosios ir trečiosios klasių niveliavimas.

Tikslus kompensacinis nivelyras SETL AT-20D (6.6 pav.) yra naujosios kartos, geresnių techninių parametrų prietaisas. Išgulsčiavus sferinį gulsčiuką veikia prizminis kompensatorius, kuris laužto tiesiavaizdžio žiūrono vizavimo ašį padaro horizontalią. Yra begalinis mikrometrinis sraigtas ir limbas su 1° padalomis.

6.1 lentelė. Nivelyrų techniniai parametraiParametrai 2N-10L N-3 2N-3L N-10KL N-3K AT-20D

Aukščių skirtumų matavimo vidutinė kvadratinė paklaida 1km ilgio dvigubame ėjime, mm

9 3 2,5 10 3 2,5

Žiūrono didinimas, kartai 23,2 30 31,8 21,5 30 20Cilindrinio gulsčiuko padalos vertė, "/2 mm 45 15 15 – – –Sferinio gulsčiuko padalos vertė, '/2 mm 10 10 10 10 10 8Kompensatoriaus veikimo diapazonas, ' – – – ±20 ±15 ±15Vizavimo ašies kompensavimo paklaida, " – – – 0,5 0,1 0,5Mažiausias vizavimo nuotolis, m 1,5 2 1,3 1,5 2 0,6Žiūrono vaizdas apverstas apverstas tiesiog. tiesiog. apverstas tiesiog.Nivelyro masė, kg 2,0 2,0 1,9 2,0 2,5 1,2Gamintojas Ukraina Ukraina Ukraina Ukraina Ukraina Kinija

4

6.2. Niveliavimo matuoklės

Niveliavimo matuoklės dažniausiai daromos medinės 8–10 cm pločio ir 2–2,5 cm storio, bet gali būti plastikinės arba aliumininės. Techniniam niveliavimui plačiausiai naudojamos matuoklės РН-3 su centimetrinėmis padalomis. Matuoklė – 3 m ilgio, sulenkiama. Vienoje matuoklės pusėje yra juodos padalos, antrojoje – raudonos. Pirmosios penkios decimetro padalos sujungtos į vieną raidės E pavidalo padalą. Juodojoje matuoklės pusėje decimetrai numeruoti nuo 00 iki 29, t. y. atskaita ties matuoklės apačia (padu) lygi 0000 mm, o kontrolinės raudonosios pusės skalės atskaičiavimo pradžia būna perstumta, pvz., 4682, 4782, 4700 ar 4800. Decimetrų užrašai ant matuoklių būna tiesioginiai arba apversti pagal tai, ar niveliuojama nivelyru, pro kurio žiūroną matomas tiesioginis ar apverstasis vaizdas (6.7 pav.). Su nivelyru SETL AT-20D naudojamos aliumininės teleskopinės penkių sekcijų 5 m ilgio matuoklės TS5-5EB su tiesioginiais decimetrų užrašais. Pirmajame, trečiajame ir penktajame metruose padalos yra juodos; antrajame ir ketvirtajame – raudonos. Centimetrinės padalos pažymėtos tik vienoje matuoklės pusėje; į vieną raidės E pavidalo padalą sujungtos šeštoji–dešimtoji decimetro padalos (6.7 pav. c). Antrojoje matuoklės pusėje surašyti centimetrai, kurie brūkšneliais sudalyti milimetrinėmis atkarpomis.

a b c

6.7 pav. Nivelyrų žiūronų matymo laukai ir atskaitų pavyzdžiai: a) nivelyrų H-3, 2Н-10Л (atskaita matuoklėje – 1126); b) nivelyro 2Н-3Л (atskaita tiesioginės matuoklės raudonojoje pusėje – 4891); c) nivelyro SETL AT-20D (atskaita tiesioginėje matuoklėje TS5-5EB – 0642)

6.3. Nivelyrų paruošimas matavimams

Susipažįstama su pagrindinėmis nivelyro dalimis, jų paskirtimi ir veikimu. Gulsčiukinių nivelyrų cilindrinis gulsčiukas yra nejudamai sujungtas su žiūronu taip, kad žiūrono vizavimo

ašis būtų lygiagreti su gulsčiuko ašimi. Žiūronas pritvirtintas prie nivelyro sukimosi ašies kolonėlės. Tokio tipo gulsčiukiniai nivelyrai vadinami aklinaisiais. Populiarūs nivelyrai su kompensatoriumi, kurių vizavimo ašis, apytiksliai išgulsčiavus nivelyro sferinį gulsčiuką, į horizontaliąją padėtį nustatoma automatiškai. Juose nėra cilindrinio gulsčiuko.

Prieš pradedant niveliuoti, reikia įsitikinti, ar nivelyras tinka darbui. Apžiūrima, ar nekliba kėlimo, veržimo ir mikrometrinis sraigtai, ar tolygiai sukasi okuliaro žiedas ir žiūrono fokusavimo sraigtas. Tikrinama, ar žiūrono matymo lauke gerai matyti kontaktinio cilindrinio gulsčiuko galai (6.8 pav.). Išmokstama gulsčiuoti nivelyro sferinį gulsčiuką, vizuoti į matuoklę, nustatyti siūlelių tinklelio ir vaizdo ryškumą, kad nebūtų siūlelių tinklelio paralakso, gulsčiuoti cilindrinį gulsčiuką elevaciniu sraigtu ir atskaityti matuoklės atskaitas. Braižomas matuoklės atskaitos brėžinys (6.7 pav.).

6.8 pav. Kontaktinis cilindrinis gulsčiukas: a) gulsčiuko burbulėlis,išplaukęs iš nulinio taško, b) išgulsčiuota tiksliai

6.4. Nivelyrų tikrinimas ir reguliavimas

Niveliuojant prietaiso vizavimo ašis bus horizontali tik tuomet, kai tarp jos ir kitų ašių (6.9 pav.) bus išlaikyti reikiami geometriniai ryšiai.

5

6.9 pav. Nivelyro principinė schema: 1 – žiūronas, 2 – cilindrinis gulsčiukas, 3 – žiūrono sukimosi ašies kolonėlė, 4 – elevacinis sraigtas, HH – cilindrinio gulsčiuko ašis, CC – žiūrono vizavimo ašis, VV – nivelyro sukimosi ašis, TT – sferinio gulsčiuko ašis

Tikrinamos nivelyro geometrinės sąlygos.

1. Sferinio gulsčiuko ašis turi būti lygiagreti su nivelyro sukimosi ašimi (TT // VV).

Sukant visus tris kėlimo sraigtus, sferinio gulsčiuko burbulėlis išplukdomas į nulinį tašką. Nivelyras sukamas apie vertikaliąją ašį 180° kampu. Jei gulsčiuko burbulėlis išplaukė iš didesnio koncentrinio apskritimo (nuplaukė nuo nulinio taško daugiau kaip 2 mm), sąlyga neįvykdyta. Gulsčiukas taisomas, burbulėlį per pusę nuokrypio dydžio grąžinant link nulinio taško gulsčiuko reguliavimo sraigteliais. Jei gulsčiukas taisomas, sąlyga tikrinama pakartotinai.

Jeigu apsukus nivelyrą 180° gulsčiuko burbulėlis atsiremia į ampulės kraštą, sunku spręsti apie burbulėlio nuokrypio dydį. Tuomet gulsčiuko burbulėlis nulinio taško link reguliavimo sraigteliais plukdomas artėjimų būdu. Kai gulsčiuko burbulėlis nebeliečia ampulės krašto, nustatomas nuokrypio dydis ir reguliuojama anksčiau aprašytu būdu.

2. Vidurinis horizontalusis tinklelio siūlelis turi būti statmenas nivelyro sukimosi ašiai.

1 būdas. Vizuojama į matuoklę, pastatytą už 20–30 m (lauko sąlygomis). Esant tiksliai išplukdytam sureguliuoto sferinio gulsčiuko burbulėliui ir sukant nivelyro žiūroną, stebima, ar nesikeičia atskaita matuoklėje pagal vidurinį tinklelio siūlelį, kai matuoklės vaizdas būna žiūrono matymo lauko pakraščiuose. Jei atskaita pasikeičia daugiau kaip 1 mm, reikia reguliuoti.

2 būdas. Tikrinant patalpoje ant sienos kabinamas siūlinis svambalas. Už 10–15 m statomas nivelyras; tiksliai išgulsčiavus sferinį gulsčiuką, vertikalųjį tinklelio siūlelį tapdina su svambalo siūlu. Jei vertikaliojo siūlelio galas nesutampa su svambalo siūlu daugiau kaip 0,5–1,0 mm, būtina reguliuoti.

Reguliuojant atsukamas siūlelių tinklelio reguliavimo sraigtelius dengiantis dangtelis (nuimamas nivelyrų H-3 ir 2Н-3Л okuliaras), truputį atlaisvinami okuliarą (siūlelių tinklelį) laikantys sraigteliai ir artėjimų būdu pasukamas okuliaras (siūlelių tinklelių diafragma). Jei reguliuojama, sąlyga tikrinama pakartotinai.

3. Nivelyro su cilindriniu gulsčiuku žiūrono vizavimo ašis CC ir cilindrinio gulsčiuko ašis HH turi būti lygiagrečiose vertikaliosiose plokštumose.

Nivelyras statomas 10–15 m atstumu nuo matuoklės taip, kad vienas kėlimo sraigtas A būtų žiūrono vizavimo ašies vertikaliojoje plokštumoje, o kiti du simetriški žiūrono atžvilgiu (6.10 pav.).

Kruopščiai elevaciniu sraigtu kaskart gulsčiuojamas cilindrinis gulsčiukas ir atskaitomos atskaitos matuoklėje: a – pradinėje padėtyje; ak – pasukus kairįjį kėlimo sraigtą K prieš laikrodžio rodyklės judėjimo

6.10 pav. Nivelyro žiūrono orientavimas kėlimo sraigtų atžvilgiu

kryptį 0,5–1apsisukimą ir pavertus nivelyrą į kairę; ad – pasukus dešinįjį kėlimo sraigtą D prieš laikrodžio rodyklės judėjimo kryptį 0,5–1 apsisukimą ir pavertus nivelyrą į dešinę. Po kiekvieno pavertimo nivelyras kėlimo sraigtu grąžinamas į pradinę padėtį. Atskaityta teisingai, jei atskaita a nesiskiria daugiau kaip ±3 mm nuo kitų atskaitų vidurkio (ak + ad)/2. Kai skirtumas didesnis, atskaitymus reikia kartoti iš naujo. Jei atskaitų

6

skirtumas (ad – ak) yra didesnis nei ±8 mm, sąlyga neįvykdyta ir reguliuojama šoniniais cilindrinio gulsčiuko reguliavimo sraigteliais. Kai skirtumas (ad – ak) teigiamas, cilindrinio gulsčiuko galas pastumiamas vizavimo ašies link; kai skirtumas neigiamas – tolyn nuo vizavimo ašies. Jei reguliuojama, sąlyga tikrinama pakartotinai.

Pavyzdysa = 1272 mm, ak = 1278 mm, ad = 1264 mm. Atskaitų kontrolė: (ak + ad)/2 = 1271 mm. Atskaityta teisingai, nes skirtumas nuo a yra 1 mm, kai leistina

±3 mm. (ad – ak)= –14 mm, leistina ±8 mm. Cilindrinio gulsčiuko galą reikia pastumti nuo vizavimo ašies.

4. Nivelyro su cilindriniu gulsčiuku žiūrono vizavimo ašis turi būti lygiagreti su cilindrinio gulsčiuko ašimi (CC // HH) arba kompensacinio nivelyro žiūrono vizavimo ašis išgulsčiavus sferinį gulsčiuką turi būti horizontali (svarbiausioji nivelyrų sąlyga).

1 būdas. Sąlyga tikrinama dvigubu vietovės atkarpos niveliavimu. 50 m ilgio atkarpos galuose A ir B kalami kuolai ir ant jų statomos matuoklės. Atkarpos viduryje statomas nivelyras, apytiksliai gulsčiuojamas pagal sferinį gulsčiuką, ir niveliuojama iš vidurio, 1 mm tikslumu atskaitant juodose ir raudonose matuoklių pusėse (6.11 pav., a). Gaunamos dvi atskaitos a1 (iš juodos ir raudonos atgalinės pagal niveliavimo kryptį matuoklės, pastatytos taške A, pusių) ir dvi atskaitos b1 iš priekinės matuoklės, stovinčios taške B. Atskaitoma elevaciniu sraigtu tiksliai į ampulės vidurį įplukdžius cilindrinio gulsčiuko burbulėlį (gulsčiukiniams nivelyrams). Atskaitos rašomos į žurnalą (6.2 lentelė).

6.11 pav. Svarbiausios nivelyro sąlygos tikrinimas (pirmasis būdas)

Sureguliuotu nivelyru (su horizontalia vizavimo ašimi) būtų gautos atskaitos a ir b, tačiau dėl žiūrono vizavimo ašies ir gulsčiuko ašies nelygiagretumo (gulsčiuko ašis su vizavimo ašimi sudaro kampą i) gaunamos klaidingos atskaitos a1 ir b1.

Pagal juodųjų ir raudonųjų matuoklių pusių atskaitas skaičiuojamos aukščių skirtumo reikšmės:

h=a1−b1 . (6.1)

Žiūrima, kad h j−hr≤±5 mm; čia hj yra aukščių skirtumas, apskaičiuotas pagal matuoklių juodųjų pusių atskaitas, hr – aukščių skirtumas, gautas iš raudonųjų pusių atskaitų. Skaičiuojamas aukščių skirtumo vidurkis hvid.

, kuris ir neįvykdžius šios sąlygos bus teisingas (atstumai iki matuoklių vienodi ir nehorizontali vizavimo ašis atskaitas atgalinėje ir priekinėje matuoklėse pakeis tokiu pat dydžiu).

Nivelyras pernešamas ir statomas mažiausiu vizavimo nuotoliu (apie 2 m) nuo taško A (6.11 pav., b) ir vėl niveliuojama. Gaunamos atskaitos a2 ir b2.

Skaičiuojamas aukščių skirtumas pagal formulę:

h'=a2−b2 . (6.2)

7

Šis aukščių skirtumas dėl vizavimo ašies nehorizontalumo yra klaidingas. Skaičiuojama nivelyro klaida x:

x=h '−hvid . . (6.3)

Apskaičiuojamas nivelyro vizavimo ašies posvyrio kampas i:

i' '= xS

ρ' '

; (6.4)

čia x – aukščių skirtumo klaida; S – atstumas tarp taškų A ir B (pakanka išmatuoti tolimačiu decimetro tikslumu); r" = 206 265".

Jei klaida x yra didesnė nei ±4 mm arba i didesnis nei ±10", nivelyrą reikia reguliuoti. Žiūrono vizavimo

ašiai nustatyti horizontaliai skaičiuojama atskaita b2'

, kuri turėtų būti taške B pastatytoje matuoklėje. Kadangi nivelyras stovi netoli taško A, atskaita a2 šiame taške pastatytoje matuoklėje laikoma teisinga (nehorizontali vizavimo ašis ją mažai iškreips), tikrasis aukščių skirtumas hvid. žinomas, tai:

b2' =b2+

xlS ; (6.5)

čia l – atstumas nuo nivelyro iki tolimesnės, taške B pastatytos matuoklės, arba

b2' ≈a2−hvid . . (6.6)

Nepajudinus nivelyro, sukant jo elevacinį sraigtą, tinklelio horizontalusis siūlelis nustatomas ant atskaitos b2

'

taško B matuoklėje.Nuplaukęs cilindrinio gulsčiuko burbulėlis gulsčiuko reguliavimo sraigteliais grąžinamas į nulinį tašką.

6.2 lentelė. Nivelyro pagrindinės sąlygos tikrinimo pirmuoju būdu žurnalasNivelyras H-3 Nr. 14347

Niveliavi-mo būdas

Atskaita matuoklėje,mm

Aukščių skirtumas, mm Klaidax,

mmatgal a pirmyn b apskaičiuotas vidutinis

iš 1710 1308 +0402 +0401vidurio 6492 6092 +0400

4782 4784+7

iš 1612 1203 +0409 +0408galo 6395 5988 +0407

4783 4785

S = 50,6 m, l = 48,0 m, b2'

= b2 + xl/S = 1203 + 7∙48,0/50,6 » 1210,b2

'

= a2 – hvid. = 1612 – 0401 = 1211,

i= 750600

20626 {5''

=28 ,6 ' ' .¿Kompensacinio nivelyro žiūrono vizavimo ašis reguliuojama siūlelių reguliavimo sraigteliais vidurinį

horizontalųjį siūlelį perstumiant iš atskaitos b2 į b2'

. Sureguliavus tikrinama pakartotinai.2 būdas. Kaip ir pirmuoju būdu sąlyga tikrinama dvigubu vietovės 50 m ilgio atkarpos niveliavimu. Tikrinamasis nivelyras statomas mažiausiu vizavimo nuotoliu prie taško A (6.12 pav., a) ir, paruošus nivelyrą matavimams, atskaitomos atskaitos a1 ir b1 atitinkamai taškuose A bei B pastatytose matuoklėse. Nivelyras pernešamas ir statomas mažiausiu vizavimo nuotoliu prie taško B (6.12 pav., b). Paruošus nivelyrą matavimams atskaitoma atskaita a2 taške B pastatytoje matuoklėje bei atskaita b2 taške A esančioje matuoklėje (6.3 lentelė). Skaičiuojama x pagal formulę

8

6.12 pav. Svarbiausios nivelyro sąlygos tikrinimas (antrasis būdas)

x=a1+a2

2−

b1+b2

2 . (6.7)

Kampas i skaičiuojamas pagal (6.4), o teisinga atskaita b2'

pagal (6.5) formules.Žiūrono vizavimo ašis reguliuojama taip pat, kaip ir pirmuoju būdu.

6.3 lentelė. Nivelyro pagrindinės sąlygos tikrinimo antruoju būdu žurnalas Nivelyras H-3 Nr. 32462

Nivelyrostovėjimo

vieta

Atskaitos, mm Klaidax,

mmartimojoje

matuoklėje atolimojoje

matuoklėje bPrie taško A 1500 1908

–8Prie taško B 1450 1058Atskaitų vidurkis 1475 1483

S = 50,6 m, l = 48,0 m, b2'

= b2 + xl/S = 1058 – 8∙48,0/50,6 = 1050,

i= −850600

20626 {5''

=−32 ,6 ' ' .¿

6.5. Techninis niveliavimas

Patikrinus ir sureguliavus nivelyrą galima pradėti niveliavimo darbus. Techninio niveliavimo metodas taikomas ne ypač tiksliems darbams naudojant techninius ir tikslius nivelyrus. Techniniu niveliavimu sudaromas topografinių nuotraukų aukščių pagrindas, atliekamas ploto ir trasos niveliavimas. Techninės niveliacijos ėjimai susiejami su aukštesnės klasės niveliacijos reperiais niveliuojant viena kryptimi. Niveliuojama iš vidurio naudojant dvi matuokles. Matuoklių raudonųjų ir juodųjų pusių nulių skirtumų reikšmės neturi skirtis daugiau kaip ±2 mm. Vidutinis atstumas nuo nivelyro iki matuoklių būna 120 m, matuojamas žingsniais arba žiūrono siūliniu tolimačiu. Atstumų nevienodumas iki matuoklių leidžiamas iki 10 m. Matavimų rezultatai surašomi techninio niveliavimo žurnale (6.4 lentelė). Viduryje tarp niveliuojamuose taškuose A ir B ant kuoliukų pastatytų matuoklių statomas nivelyras ir kėlimo sraigtais sferinio gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nulinį tašką.

Darbų tvarka stotyje tokia: žiūronas nukreipiamas į atgalinės matuoklės (taške A) juodąją pusę, elevaciniu sraigtu gulsčiuojamas

cilindrinis gulsčiukas ir pagal vidurinį siūlelį atskaičiuojama atskaita atgal (1);vizuojama į priekinės matuoklės (taške B) juodąją pusę, elevaciniu sraigtu gulsčiuojamas cilindrinis

gulsčiukas ir pagal vidurinį siūlelį atskaičiuojama atskaita pirmyn (2);apsukus priekinę matuoklę, jos raudonojoje pusėje atskaičiuojama atskaita pirmyn (3);

9

vizuojama į atgalinės matuoklės raudonąją pusę, elevaciniu sraigtu gulsčiuojamas cilindrinis gulsčiukas ir pagal vidurinį siūlelį atskaičiuojama atskaita atgal (4);

tikrinama, ar teisingai niveliuota – raudonųjų ir juodųjų atskaitų skirtumai (4) – (1) = (5) ir (3) – (2) = (6) negali tarpusavyje skirtis daugiau kaip ±5 mm ir turi atitikti raudonųjų matuoklių pusių apačios atskaitas. Gavus didesnius skirtumus, niveliavimas kartojamas iš naujo.

Niveliuojami tarpiniai taškai (jeigu jų yra), atskaitant tik juodojoje matuoklės pusėje. Įvykdžius šią sąlygą tęsiamas niveliavimas: nivelyras pernešamas į antrąją stotį, ryšio taške B esanti matuoklė apsukama ir tampa atgaline, iš taško A matuoklė pernešama į tašką C ir vadinama priekine. Vėl atliekami veiksmai (1)–(6).

Jei niveliuojama su viena matuokle, atskaitų seka būna tokia: (1), (4), (2) ir (3).Baigus niveliacijos ėjimą skaičiuojami aukščių skirtumai pagal (5.1) formulę, t. y. (7) = (1) – (2) ir

(8) = (4) – (3). Aukščių skirtumai turi skirtis tiek, kiek skiriasi raudonųjų ir juodųjų atskaitų skirtumai:

6.4 lentelė. Techninio niveliavimo žurnalas Nivelyras 2H-10Л Nr. 06452

Stotis TaškasAtskaita matuoklėje, mm Aukščių skirtumas Nivelyro

horizontas, m

Aukštis,matgal

apirmyn

btarpe

tapskaičiuo-

tas, mmvidutinis, mpataisytas, m +1

1 A 2805 (1) 2935 (2) –0130 (7) –0,131 (9) 10,465B 7485 (4) 7617 (3) –0132 (8) –0,130 10,335

4680 (5) 4682 (6)

+12 B 2821 1807 +1014 +1,013 10,335

C 7504 6492 +1012 +1,014 11,3494683 4685

+13 C 1914 2801 –0887 –0,885 11,349

A 6599 7482 –0883 –0,884 10,4654685 4681

Puslapiokontrolė

Sa29 128

(10)

Sb29 134

(11)

Sh–6

(12)

Shvid. –3(13)

fh = Shvid. = –3 mm,

fh leist. = ±10 mm√3 = ±17 mm.

(7) – (8) = (6) – (5). Skaičiuojamas vidutinis aukščių skirtumas metrais (9). Kiekvieno niveliavimo žurnalo puslapio apačioje tikrinama, ar teisingai atlikti skaičiavimai. Turi būti tenkinamos lygybės: (10) – (11) = (12) » 2 ´ (13).

Skaičiuojami faktinis ir leistinasis niveliacijos ėjimo aukščių nesąryšiai. Jeigu ėjimas uždarasis, prasideda ir baigiasi tuo pačiu tašku (reperiu), aukščių skirtumų suma turėtų būti lygi nuliui, tačiau matuojant visada atsiranda paklaidų. Uždarojo niveliacijos ėjimo nesąryšis lygus:

f h=∑ hvid . . (6.8)Kai niveliacijos ėjimas prasideda ir baigiasi taškais su žinomais aukščiais, nesąryšis lygus:

f h=∑ hvid .−( Hg−H p ) ; (6.9)

čia Hp ir Hg – ėjimo pradžios ir pabaigos taškų aukščiai.Leistinasis ėjimo aukščių nesąryšis skaičiuojamas pagal vieną iš formulių:

f hleist .=±50 mm √L

(6.10)arba

f hleist .=±10 mm √n

, (6.11)

čia L – ėjimo ilgis, km; n – stočių skaičius. (6.11) formulė taikoma, kai vienam ėjimo kilometrui tenka daugiau kaip 25 stotys (n/L > 25).

10

Jeigu gautas nesąryšis yra mažesnis už leistinąjį arba jam lygus, jis milimetro tikslumu išdėstomas su priešingu ženklu kiekvienai stočiai po lygiai. Pataisomi aukščių skirtumai ir, prie stoties atgalinio taško aukščio pridėjus pataisytą aukščių skirtumą, 0,001 m tikslumu skaičiuojami ryšio taškų aukščiai.

11