Rimute Morozoviene

Istorijos irpolitologijoslenteles

baltos lankos

11111 '1.1/" (075.3)(083)

Mo-208

Antroji pataisyta laida

Specialusis redaktoriusStasys Luksys

RedaktoreEdita Banionyte

Virselio dailininkeEgle Iurkunaite

© Rimute Morozoviene, 2007© Baltu lanku leidyba, 2009Printed in Lithuania

PRATARME

lstorija, kaip ir kiekvienas mokslas, turi daug destymo budu. Kiekvienu konk-reciu atveju destymo metodus pasirenka pats mokytojas. Istorijos destymo me-todai yra glaudziai susije su istorijos destymo tikslais. Vienas is pagrindiniuistorijos destymotikslu yra mokyti mokinius pazinti, suprasti ir vertinti praeit]rcmiantis pagrindiniais istorijos tyrimo budais: duomenu rinkimu, analize, hi-poteziu kelimu, lyginimu, sinteze, [rodymu, isvadu darymu. Keliamas uzdavi-nys, kad mokiniai pazintu ir suvoktu pagrindinius zmonijos istoriniu epochubruozus, isrnoktu sieti istorinius faktus izvelgdami prasmine visuma ir nusta-Iyti istoriniu reiskiniu priezastinguma bei padarinius.

Lenteliu sudarymas ir jq nagrinejimas yra viena is paprasciausiu ir aiskiainrvokiamu vaizdiniu istorijos mokymo priemoniu, padedanciu isisamonintidalyku esme, Leidinyje pateikiama 315 lenteliu, jomis galima naudotis des-tant visuotine bei Lietuvos istorija ir politologija. Lentelese pateikiama esminemedziaga, kuria mokinys turi ilgam [siminti, to del uzrasai Cia turi buti kuoIrumpesni, bet aiskiai suvokiami skaitanciajam.

Lentelese dazniausiai lyginami [vairus reiskiniai. Kartais tai buna labaipriesingu dalyku gretinimas, daznai galima palyginti panasius reiskinius, darvarbiau yra isskirti reiskiniu, panasiu ar skirtingu, ypatybes. Vienos lenteles -

yra sudaromos tam, kad butu uzfiksuota reiskinio esme (atsiradimo priezas-tys ar aplinkybes, jo pasireiskimas, padariniai), kitos - kad du arba daugiaur 'iSkiniq butu galima lyginti pagal konkrecius klausimus, kurie yra uzrasomi

5

6

lenteles desineje puseje. Lenteliu daliu pavadinimai nusako reiskinio ar faktoesme, konkretizuoja lenteles pavadinima,

Mokant istorijos vienas is svarbiausiu dalyku yra priezastiniu rysn; nusta-tymas, todel labai daug lenteliu sudaroma jiems uzfiksuoti. Dazniausiai taibuna priezasciu ir rezultatu nustatymas, ypac nagrinejant revoliucijas, karus.Butina moksleivius mokyti atskirti ir labai artimus dalykus, pvz.: priezastis irprielaidas, priezastis ir pretekstus.

Dauguma lenteliu gali buti pildomos mokiniams savarankiskai dirbant suvadoveliais, chrestomatijomis, sisteminant ypac placios apimties medziaga. Kaikurias lenteles galima sudaryti tik kartu su mokytoju, nes jos paremtos papil-doma medziaga. Yra ir tokiu, kurias pateikia pats mokytojas, nes medziagosapskritai nera vadoveliuose,

Siame darbe pateiktas lenteles nebutina visas sudarineti per pamokas. Ios,pateiktos chronologine tvarka, gali buti naudojamos kaip papildoma me-to dine priem one mokytojams ir kaip pazintine medziaga mokiniams, ypacbesiruosiantierns laikyti valstybini istorijos egzamina, kai reikia zinoti paciadalyku esmcr.

LIETUVOS ISTORIJA

LIETUVOS PRIESISTORE

Lietuviu kilmes teorijos

Teorija Autorius Darbai Kuo remdamiesi [rodinejo

Romeniskoji J. Dlugo- Lenkijos kroni- • Tarp romenu ir Iietuviu mate(populia- sas ka (istorija) iki kalbos, tikejimo, paprocrq,riausia 1480 m. valstybes pavadinimo panasumuiki XVIII a.) (Italia-Lithuania);

• romenai atklydo ] Lietuva val-dant Cezariui ir Pompejui(I a. proKr.).

Gotiskoji Erazmas .Dvi knygos • Aiskino, kad Prusija yra nuoStela apie prusu seno germanq gyvenama salis, jo

kilme " manymu, prusu ir lietuviu pro-teviu reikia ieskoti tarp barbaru,kurusiu savo valstybes nukariau-tose zemese (taip pat ir gotu).

Heruliskoji A. vno- .Lietuvos • Pastebejo, kad herulu (germa-kas-Koje- istorija" nq genties) kalba panasi !baltulavicius kalbas, jq [statymai ir gyvenimo

budas tokie pat kaip ir lietuviuproteviu (is tikruju herulai, gyve-ne Jutlandijos pusiasalyje, tautukraustymosi metu III -Va. buvoatsirade prie Baltijos juros).

Trakiskoji J. Basana- .Apie traku • Tarp Iietuviu ir senoves BalkanufrygiSkoji vicius frygq tautyste tautu mate tautosakos, mitologi-

ir jq atsikelima jos, kalbos panasumu,Lietuvon", "IStraku ir lietu-viu mitologijossmulkmenu "

Indiskoji A. Poska, • Izvelge lietuviu kalbos pana-V. Kreve- sum'! !sanskrita (Indijos arijuMickevi- kalba).cius

8

I IIIlles nuo K. Buga .Upit; vardu • Remdamasis hidronimais pagrin-1111 'pro studijos ir ais- de, kad lietuviu ir latviu proteviaiIIk~tupio Ciqbei slavenu pries Kristaus gimima gyven~

senove", "Lie- Dniepro aukstupio baseine,tuviu [sikuri- VI-VII a. del slavu gench; skverbi-mas siq dienu mosi baltai pasitrauke !vakarus irLietuvoje" siaures vakarus.

Pirmieji baltu paminejlmai

~torius Veikalas Ka rase

K(/rllelijus Taci- .Germanija" • Pirmasis paminejo aisciq varda, rase,t IS (I-II a.) kad jie gyvena prie juros, yra rytu germa-

nu kaimynai ir vieninteliai renka gintara,

Klaudijas Ptole- .Geografija" • Paminejo baltu gentis galindus ir sudi-IIlcjas (I-II a.) nus (suduvius).

l'llnijus .Gamtos isto- • Aprase iBaltijos juros pakrantes su-Vyresnysis (I a.) rija" ruosta ekspedicija parsigabenti gintaro.

lurdanas (VI a.) .Getika" • Rase, kad ostgotu karalius Hermanarichasneva buvo nukariaves taikias aisciu gentis.

l'lavijus Aurelijus "Gotq istorija" • Minejo pas ostgotu valdova TeodorikaKasiodoras atvykusius aiscii; pasiuntinius su gintaro(VI a.) dovanomis.

Vulfstanas (IX a.) .Karaliaus Alf- • Aprase didele aisciu zeme, gyventojuredo Orosijus'" paprocius, visuomenin] gyvenima.

Rirnbertas (IX a.) "Sv. Anskaro • Minejo kursius, aprase jq administraci-gyvenimas " ne struktura.

Adomas Breme- "Hamburgo baz- • Minejo kursius, prusu gentis sembus irulctis (XI a.) nycios istorija" varmius.

Ilcnrikas Latvis "Livonijos • Minejo selius, kursius, ziemgalius, kitas(XIII a.) kronika" baltu gentis. Aprase Lietuvos kovas su

Vokieciu ordinu.

<.~

Ie ,10turimas omenyje Anglijos karaliaus Alfredo Didziojo vertimas isen. anglu (anglosaksu) kalba1"llItilnusOrosijaus istorinio veikalo. Vulfstano kelione aprasY1;averstojo veikalo papildymuose, nes1'"' Orosijus gyveno V a.

9

Baltu gentys

Gentys Kurgyveno Kas budinga

Kursiai Siaures vakaru I Daug miniatiuriniu [kapiu, kapuose randa-Lietuvoje ir pie- ma ir Zirgo aprangos detaliu, buvo geri kariai,tineje Latvijos moterys turejo daug sunkiu papuosalu.pajurio dalyje

Skalviai,

Prie Nemuno I [kapiu daug, bet ne miniatiuriniu, mirusiuo-zemupio (dab. sius laidodavo galvomis isiaurt( arba isiauresSilutes raj.) rytus.

Zemaiciai Tarp Iuros ir I Mirusiuosius laidojo daugiausia plokstiniuo-Dubysos upiu se kapinynuose nedegintus, vyrai ir moterys

laidoti priesingomis kryptimis, [kapiq daug,vyrai laidoti su zirgais, moterys su zalvariopapuosalais.

I,

Aukstaiciai Centrineje Lie- I Mirusiuosius laidojo nedegintus ploksti-tuvoje, prie Ne- niuose kapinynuose, vyrus ir moteris guldyda-muno ir Neries vo priesingomis kryptimis, mazai [kapiu, ypacsantakos ginklu.

Ziemgaliai Siaures Lietuvoje, I Plokstiniai kapinynai su griautiniais ka-Lielupes ir Muses pais, vyrus ir moteris laidojo priesingomisbaseine kryptimis; kapuose yra sunkiu apgalviu, bet

nera kepuraiciu, kaklo apvarq, dar randamaapyrankiu, ginklu.

Seliai Tarp Dauguvos I Plokstiniai kapinynai su griautiniais kapais,vidurupio ir Ne- daug [kapiu, vyrai laidoti irytus, moterys - imunelio upes vakarus; kapuose nedaug darbo [rankiu, daug

ginklu, papuosalu.

Jotvingiai Uznemuneje ir I Mirusiuosius laidojo pilkapiuose, su sampi-zemese iki Bugo lomis is akmenu, [kapes panasios ilietuviu. I

ir Narevo upiu

Lietuviai Rytu Lietuvoje ir I Bruksniuotoji keramika; nuo VI a. mirusiuo-Siaures Baltaru- sius degino ir laidojo pilkapiuose, kremavo susijoje [kapemis-] kapus dejo ir puodu,

10

LIETUVOS VALSTYBE XIIi-xVI a.

Suvereniteto pobudis

inis Isorinis

lstybine valdzia (jstatymu leidziamo- I Valstybes nepriklausomybe,, vykdomosios ir teismines valdzios or- valstybes ir jos valdzios teisine ne-ai) yra auksciausia valdzia tos valstybes priklausomybe nuo kitu valstybiutorijoje; arba kitokiu isoriniu veiksniu.yra auksciausia visu asmenq ir organi-ijq, esanciu jos teritorijoje, atzvilgiu.

Lietuvos valstybes susidarymo XIII a. 2-ajame ketvirtyje prlezastys

Ines Isorines

rsiforrnavo visos pagrindines lietuviu I Priesu (vikingu VIII-XI a., Ki-es, kurios jungesi ikonfederacija: jevo Rusios IX-XII a., kryziuociudejo turtine nelygybe (is kariu iskilo bei kalavijuociu ir mongolu totoriuigaiksciai) ; nuo XIII a.) puldinejimai arbaonominis gyvenimas (amatai, prekyba) gresme.vienijo gentis.

Lietuvos valstybingumo laikotarpiai

Ilus Laikotarpis Valstybingumo forma

I-XIVa. 1236-1253 m. Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste1263-1316 m.

In. 1253-1263 m. Lietuvos Karalyste

XVla. 1316-1569 m. Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste

I )(VIII a. 1569-1795 m. LDK Abieju Tautu Respublikoje (arba LLV)

xx a. pro 1795-1915 m. Lietuva Rusijos imperijos sudetyje

11~

Id

• Sl~1.'1I1

I <Iikun• \·111111

XXa. 1915-1918 m. Vokietijos okupacija per Pirrnaj] pasaulin] kara

1918-1940 m. Lietuvos Respublika

1940-1941 m. SSRS okupacija

1941-1944 m. Vokietijos okupacija per Antraj] pasaulini kara

1944-1990 m. SSRS okupacija

Nuo 1990 m. Lietuvos Respublikakovo 11 d.

Vokieciq riteriu ordinu [sikurimas rytineje Baltijos juros pakranteje

Ordinai Kada Kur !siktire Veikla!siktire

Kalavijuociu 1202 m. Prie Pamazu pajunge estus ir latvius, verzesiordinas Dauguvos iLietuva, 1236 m. Saules (Siauliu) ze-(Kristaus ka- upes meje buvo sumustas, 1237 m. susijungeriu brolija) ZioCiq su Vokieciu ordinu. Isnyko 1561 m.

pasidaves LDK.

VokieCiq 1230 m. Prie Vyslos Kovojo su prusais ir juos iki 1283 m.ordinas upes paverge, nuolat puldinejo Lietuva,(Sv Merge- (Kulmo 1410 m. Zalgirio musyje buvo sumus-les Marijos zemeje) tas. Isnyko 1525 m., kai vietoj Vokieciuteutonu ordino buvo [kurta pasaulietine Prusi-ordinas) jos kunigaikstyste.

Gediminaiciu valdymas Lietuvoje

Valdovai Valdymo metai Veikla

Skalmantas XIII a. pab. Gediminaiciu dinastijos pradininkas.

Butigeidis 1285-1292 m.

Butvydas 1292-1295 m.

12

ytenis 1295-1316 m. Gyne valstybe nuo vokieciu riteriu. Jamvaldant pastatytos kelios pilys prie Nemuno,jose nuolat budejo jgulos.Naudojosi Livonijos sudetiniu daliu priesta-ravimais. IVytenio valdzia pateko Polockas,Pinskas, Turovas.

icdiminas 1316-1341 m. Sostine perkele is Kernaves iTrakus, 0 isten - iVilniq (1323 m.), rase laiskus Romospopieziui, Europos vienuolynams ir miestams,rupinosi amatu, prekybos, kulturos raida, dukartus bande krikstytis, bet del opozicijossaliu viduje neapsikrikstijo, vedybomis ir jegaprie Lietuvos prijunge nemazai slavu zemh;(Vitebsko, Minsko, Palenkes, Voluines ir kt.).

uunutis 1341-1345 m.

lgirdas 1345-1377 m. Prie Lietuvos prijunge didziulius ukrainieciuzemiq plotus, is totoriu ateme Kijeva, 1363 m.prie Melynqju Vandenu upes sumuse toto-rius, tris kartus buvo apgules Maskva,

estutis 1345-1382 m. Gyne Lietuva nuo vokieciu riteriu, su Algirdupries juos surenge apie 50 Zygiq,0 jie surengeapie 96 ZygiusiLietuva, Sunkiausi Lietuvaibuvo pralalmetieji musiai: 1348 m. - Strevos,1362 m. - Kauno pilies iSgriovimas, 1370 m.-Rudavos musis Ordino zemeje.

IIl1nila 1377-1392 m. 1380 m. su Vokieciu ordinu sudare slaptaDovydiskiu sutarti, ja [sipareigojo nepa-deti Kestuciui gintis nuo Vokieciu ordino.1382 m. suorganizavo Kestucio nuzudyma,1385 m. Krevoje su Lenkijos atstovais vedederybas del dinastines unijos su Lenkija irLietuvos kriksto, 1387 m. su lenku dvasinin-kais apkrikstijo Lietuva,

ytlilitas 1392-1430 m. Sustiprino didziojo kunigaikscio valdzia,tramde nepaklusnius sriciu kunigaikscius,is jq atiminejo zemes, 0 ijq vieta skyre savovietininkus bajorus, kuriems uz tarnybadalijo zernes su valstieciais,

v

A

13

Pagal Salyno sutarti atidave Vokieciu ordinuiZemaitija (1398 m.), 1410 m. ji sutriuskinoZalgirio musyje. Prie LDK prijunge dal]Smolensko zemiu ir zemes tarp Dniestro irDnepro upiu Juodosios juros pakranteje,

Svitrigaila 1430-1432 m. Tese Vytauto savarankiskos Lietuvos poli-tika, bet lenkai organizavo samoksla ir jamteko begti is Lietuvos.

Zygimantas 1432-1440 m. Faktiskai buvo (bent is pradziu) tik VilniausKestutaitis ir vakariniu Lietuvos zerniu valdovas, nes

rytinese seimininkavo Svitrigaila; siekdamasLenkijos paramos 1432 m. su ja sudare Gar-dino sutarti, pagal jq LDK didziojo kuni-gaikscio sosta po jo mirties numatyta skirtiLenkijos karaliaus Iogailos [pediniams.Veliau bande atsikratyti Lenkijos globos,apriboti sriciq kunigaiksciq teises, bet buvonuzudytas Trakuose.

Kazimieras 1440-1492 m. Budamas 13 metu tapo valdovu, todel uzji valstybinius reikalus tvarke Lietuvojesustiprejusi Ponu taryba. Tai tesesi ir po to,kai 1447 m. daves privilegija, uztikrinusiaLietuvos atskiruma, jis isvyko karaliauti iLenkija. 1468 m. isleido teisyna, pagal jibajorams priklausantys valstieciai tapo jqnuosavybe. Pazadejo nespresti LDK reikalube Ponu tarybos pritarimo ir sutikimo.

Aleksandras 1492-1506 m. Buvo vienas is silpniausiu Lietuvos, 0 nuo1501 m. ir Lenkijos valdovq. Jam valdantprarastos Viazmos, Smolensko, Cernigovo,Starodubo, Seversko Naugardo zemes.1492 m. privilegija dar daugiau teisiu sutei-ke Ponu tarybai.

Zygimantas 1506-1548 m. Vadovavo daugeliui karu su Maskvos ku-Senasis nigaikstyste, prarado zemiu, nors 1514 m.

vadovaujant Konstantinui OstrogiSkiui prieOrsos pries gausesnes rusu pajegas buvopasiekta pergale.

14

7,ygimantasAugustas

1544-1572 m. Dveju metu amziaus buvo paskelbtas Lietuvos di-dziojo kunigaikscio sosto paveldetoju, jaunystejebuvo auklejamas ir lavinamas remiantis Renesan-so epochos idejomis, bet valdyti valstybe jis buvomenkai pasirenges. Turejo turtinga biblioteka,1547 m. pries tevu ir lenku valia vede BarberaRadvilaite. Tesdamas motinos Bonos Sforcosreformas, 1557 m. paskelbe valaku reforma (ze-mes ukio nasumui pakelti ir valstybes pajamomsdidinti). 1566 m. patvirtino Antraj] LietuvosStatuta;o 1569 m. pasirase Liublino unija.

Gedimino politika 1316-1341 m.

Vldaus Uzsienio

• [tvirtino dinastines valdziosprincipa,• sustiprino valdymo siste-Ill~,suforrnaves Didziojokunigaikscio taryba,• rupinosi miestu, amatu, pre-kybos, kulturos pletra:• Jamvaldant Vilnius tapo Lie-tuvos sostine (1323 m.).

• Pletojo dviem kryptimis:1) vakaru (kova su kryziuociais ir jq talkinin-kais is Vakaru Europos);2) rytu (varzymasis su stiprejancia Maskvoskunigaikstyste, LDK zerniu pletimas i rytus >-

prijungta Minsko kunigaikstyste, Palenke,Voluine, Vitebskas);• suprato politine kriksto reiksme, du kartusbande krikstytis:a) 1323-1324 m.;b) 1340-1341 m. (ceku vienuoliai butuGedimina krikstije, bet sis buvo nunuodytas);• 1325 m. su Lenkija sudare sutarti del bendruveiksmu pries Ordina (savo dukra Aldona is-leido uz Lenkijos karaliaus Kazimiero sunaus):• rase laiskus i Vakaru Europa (popieziui irmiestams).

15

II

Algirdo ir Kestucio uzsienio politikai biidingi bruozai

Rusu zemi'l jungimas prie LDK Vokiech; ordinu agresijos atremimas

lUzerne zerniu rytuose: daliI Ordinui pakeitus kariavimo taktika - siekiant

Smolensko, Brianska, RZevC!, nedideliais, bet daznais puolimais varginti~scislavC!, Seversko Naugarda, lietuvius - nuolatine kova vyko prie NemunoCernigova, Staroduba, krantu;I pietuose kovojo su mongo- 11345-1377 m. kryziuociai renge 70, 0 kalavi-lais totoriais - 1363 m. prie juociai - 30 zygiq i Lietuva,Melynuju Vandenu upes juos

I lietuviai per si laikotarp] surenge atsakomuo-sum use, prijunge dal] Podoles sius zygius - 30 pries kryziuocius, 10 priesir Volumes, kalavijuoCius;I turejo [takos Naugardui ir

I daugiausia kovojo Kestutis, 1361 m. buvoPskovui; patekes i vokieciu nelaisve,I reme Tveres valdovus, kovo-

I Kestutis ir Algirdas zadejo krikstytis, jeigujusius pries Maskva, Ordinas grazins zemes iki Priegliaus upes,I tris kartus puole Maskva:

I svarbiausi rnusiai: 1348 m. - Strevos musis,1368 m., 1370 m., 1372 m. 1362 m. - Kauno pilies isgriovirnas,

1370 m. - musis prie Rudavos.

LDK teritorijos didejimas

Valdovas Valdymo metai Prijungtos teritorijos

Mindaugas 1236-1263 m. Gardino, Naugarduko, Slanimo, Valkavysko,dalis Polocko zerniu.

Gediminas 1316-1341 m. Polocko, Vitebsko, Minsko, Voluines, Palenkes,Poleses, Halico zemes.

Algirdas 1345-1377 m. Dalis Smolensko zemes, ukrainieciu zemes(Cernigovo, Kijevo, Podoles ir kt.).

Vytautas 1392-1430 m. Dalis Smolensko zemes, zemes prie Juodosiosjuros (tarp Dniestro ir Dniepro upiu).

16

rIogailos sutartys su Ordinu

I!!. Sutartis Nutarta

I 110m. geguzes 31 d. Dovy- Pazadejo neginti Kestucio zemiu nuodiskiu Vokieciu ordino puldinejimu,

I \1\2m. spalio 31 d. Dubysos [ogaila Vokieciu ordinui atidave Zemaitijaiki Dubysos.

.-

Krevos sutartis (1385 m.)

tutarties priezastys Sutarties salygos

Lietuvoje reikejo ivesti knkscionybe, kadOrdinas neturetu dingsties jC!puldineti,• Lenkija ir Lietuva, sujungusios jegas,KlIlejosekmingiau kovoti su vokieciuIitcriais;• Lenkija norejo [siviespatauti derlingoseukrainieciu zemese:• jungtis verte abieju salii; pirkliu interesai.

I Lietuvos prijungimas prieLenkijos;I Lietuvos krikstas,I lenku belaisviu grazinimas,I pagalba sugrazinant lenku praras-tas zemes,I 200 tukst, florinu sumokejimasAustrijos princui Vilhelmui uzsuzadetuviu isardyma.

KrikScionybes [vedimo Lietuvoje reiksme

Politine Kulturine Socialine

I Vokieciu ordinas I Erne plisti Vakaru I Atsirado dvasininkuncbeturejo dingsties Europos kultura: sluoksnis, formavosipuldineti Lietuva; I atsirado baznytinis menas bajoru ir miestieciu• Lietuva pripazino (architektura, skulptura, tapy- luomai.I\uropos valstybes, ba, muzika):turp jq uzsimezge I atsirado mokyklos (1397 m.rysiai. Vilniuje):

I buvo rasomos ir perrasineja-, mosknygos.

17

Iogailos privilegijos kriksto proga LDK kovos su vokieclu riteriais

Privilegija Esme ReiksmeSu kuo kovo-tai Miisis

LietuviamsKovos padariniaiVilniaus Jam padovanoti pastatai Vilniuje Lietuvoje pradejo formuotis vadovavo jo lietuviai

vyskupui ir zemes su valstieciais Lietuvoje. baznytine zemevalda ir dva- I 36m. Saules Vykintas Kalavijuo- Ordinas buvo sumustas,sininku sluoksnis. ciais neteko apie 2 000 kariq, ZUVO

l_..-J

I Vilniaus Miestieciams suteiktos Magdebur- Pradejo formuotis miestieciq - magistras, 50 riteriu,miestui go teises (savivalda). luomas. I 1l0m. Durbes Treniota Su Vokieciu Ordinas mus] skaudziai

.1

Lietuvos Bajorams katalikams patvirtinta Paspartejo bajoru luomo ordinu pralaimejo, neteko keliu tuks-bajorams teise i turima nuosavybe, nusta- formavimasis. tanciu kariu, sukilo Ordino

Ityta, kad jie butinai turi dalyvauti pavergtos gentys (ypac ilgai

I ginant sal] ir statant pilis. vyko prusu sukilimas).I

I

i IIIJ m. Pilenl! Margiris Kryziuo- Pilies gynejai, matydami, kadgynyba ciais ir it! pralaimes, susidegino.

,Vytauto pabegimai pas kryziuocius "I pagalbinin- -

Metai Prlezastys kaisI

I HHm. Strevos Algirdas ir Kryziuo- Lietuviai pralaimejo, bet1382-1384 m. Grese nuzudymas, nes tevas buvo pasmaugtas, 0 jis buvo [kalin-tas Krevoje. Kestutis ciais Ordinas del patirtu nuostoliq

1390-1392 m. [ogaila neatidave visu tevo Kestucio valdytu zemiu (Traku ir 1. 1.).ilgai nerenge didesniu zygil! iLietuva.

I1111 m. Kauno Vaidotas Kryziuo- Pili riteriai visiskai sugriove.

Didziojo kunigaikscio Vytauto uzsienio politika pilies ciaisgynyba

Vakarq Rytq11/0 m. Rudavos Kestutis Kryziuo- Ordino riteriai sumuse i it!

• 1398 m. Salyno sutartis su kryziuociais (uzrase • 1398 m. zygis pries Aukso ciais zeml( atzygiavusius lietuviujiems Zemaitija), orda, pulkus, bet patys patyre dide-• 1404 m. Racionzo taikos sutartis {j,! pasirase LDK • 1399 m. pralaimetas Vor- liu nuostoliu (zuvo magistrasir Lenkija su kryziuociais - pazadejo per metus ati- sklos musis pries totorius; ir 3 komturai),duoti kryziuociams Zernaitija ir vakarine Suduva): • 1400 m. taika su Nau-• 1409 m. parerne zemalcn; sukilima pries Ordina: gardu; I II Ill. Zalgtrio Vytautas Kryziuo- Sajungininkai (lietuviai, ru-

• 1410 m. su lenkais laimejo Zalgirio mus]: • 1404 m. uzimtas Smo- ciais ir it! sai, lenkai, totoriai) laimejo.

• 1411 m. Torunes taika su kryziuociais (iki Iogai- Ienskas; pagalbinin -

los ir Vytauto mirties susigrazinta Zemaitlja): • 1406-1408 m. karas su kais

• 1422 m. karas su kryziuociais ir Melno taika (Lie- Maskvos kunigaikstyste III. Pabaisko Mykolas Livonijos Ordinas, padejes siekusiam

:-tuvai galutinai patvirtinta Zemaitija, pajuris), del Pskovo ir Naugardo (Svento- Zygiman- ordinu sugriztt i valdzia Svitrigailai,• 1429 m. Lucko suvaziavimas ir pasiulymas Vy- (su siomis zememis suda- ios) taitis pralaimejo.tautui karunuotis karaliumi. ryta taika).

1819

till

LDK sutartys su Lenkija Ponu isigalejimas Lietuvoje.-Kamvaldant Privilegija [os esmeMetai Sutartis pasirasyta Sutarties esme

Didysis kunigaikstis jsipareigojo nespresti LDK reika-147m. Kazimiero1325 m. Gediminui Sudaryta LDK ir Lenkijos sajunga pries lq be Ponu tarybos pritarimo.

Vokieciu ordina.1492m. Aleksandro Didysis kunigaikstis [sipareigojo su Ponu taryba derinti

1385 m. Krevos Jogailai Sudaryta dinastine LDK ir Lenkijosuzsienio politika, pareigunu skyrima, valstybes pajamunaudojima ir negalejo keisti bendrai priimtu nutarimq.

unija.Patvirtintos ankstesnes Ponu tarybos teises,

Vilniaus ir Patvirtintas laikinas LDK savarankisku- 106m. Zygimanto1401 m. Vytautui

Senojo Be tarybos iinios negalejo priimti naujq ir keisti senuRadomo mas; Vytautas pripaiintas LDK didziuoju jstatymq.

kunigaiksciu iki gyvos galvos.

1413 m. Horodles Vytautui Patvirtinta, kad ir po Vytauto mirtiesLDK liks atskira valstybe, jos didij] ku- Baudiiavos isigalejimas Lietuvojenigaiksti ponai rinks pritariant Lenkijoskaraliui ir ponams. ltapas Laikotarpis Ibaudiiavinimo biidai

1432 m. Gardino Zygimantui Atnaujinta LDK unija su Lenkija, LDK I XIII-XIVa. Nusigyvene valstieciai tapdavo priklausomi nuo bajoru.Kestutaiciui didziojo kunigaikscio sostas po Zygiman-

XIVa. pab.- Didieji kunigaikSCiai bajorams ui karineto Kestutaicio mirties pazadetas Lenkijos IIkaraliui Jogailai ir jo [pediniams. XVI a. vid. tarnyba dovanojo valstybiniq iemiq su

imonemis (beneficijq).1446 m. Bresto ir Kazimierui Pabrezta, kad LDK ir Lenkija yra sava-

Parcevo rankiskos ir lygios valstybes, kurias siejaamzina sajunga, Bajoru luomo kurimasisnuspresta, kad po valdovo mirties abisalys tures viena arba kiekviena po savo

Metai Dokumentas, pletes bajoru teisesvaldova.

1501 m. Melniko Aleksandrui Paskelbta, kad Lenkija ir LDK susijungia 1434m. Zygimanto Kestutaicio privilegija

j viena valstybe su bendru valdovu (jos 1447m. Kazimiero privilegija1492m. Aleksandro privilegija

nepatvirtino LDK Ponu taryba).1506m. Zygimanto Senojo privilegija

1569 m. Liublino Zygimantui Paskelbtas LDK ir Lenkijos susijungimas 1529m. Pirmasis Lietuvos StatutasAugustui j federacine Lenkijos ir Lietuvos valstybe 1566m. Antrasis Lietuvos Statutas

(Respublika), kuri turi viena valdova, se-nata, selma, bet atskiras krastq adminis-tracijas, izdus, kariuomenes, teismus.

20 21

Valaku reforma (1557 m.),=

PrieZastys Esme Padariniai ,

• Siekis pakelti ze- • Visa ariamoji zeme buvo • Galutinai [baudziavintimes ukio nasuma, sutelkta i viena masyva, jame valstybiniai valstieCiai;• noras padidinti kiekvienam valstieciui paskirti • [tvirtinta feodalinevalstybes pajamas; trys reziai zernes, zemes nuosavybe ir bau-• siekis tolygiai • trilauke sejomaina padaryta dziaviniai santykiai;paskirstyti valstie- privaloma; • suvienodintas valstieciuciams prievoles. • valstieciai sukelti i gatvinius ukiu pajegumas, padidin-

kaimus; tas jq darbo nasumas:• zeme ismatuota valakais; • pagausejo valstybes

I• prievoles nustatytos pagalnau- izdo pajamos.dojamos zemes plota ir kokybe,• aplink dvarus zeme paskirtapalivarkams.

I

XVI a. vid. teismu reformaI

Kas teisdavo lki reformos Po reformos

Ponus Ponu taryba ir apeliacinis Pavietu teismai ir Lietuvos I

didziojo kunigaikscio teismas. vyriausiasis tribunolas.

Bajorus Didziojo kunigaikscio vieti- I

ninkas ir apeliacinis Ponutarybos teismas.

..Lietuviu kovos su totoriais

Metai Miisis Kas valde Padariniai

1363 m. Melynuju Algirdas Ateme is rnongolu totoriu didele teritorija (irVandenq Kijeva).

I

1399 m. Vorsklos Vytautas Iungtine LDK, Lenkijos ir Vokieciu ordino ka-I riuomene pralaimejo, zuvo 3/4 kariuomenes,

1506 m. Klecko Aleksan- Kariuomene, vadovaujama didiko M. Glins-dras kio, sumuse totorius.

22

Svarbiausi LDK kultiirinio gyvenimo [vykiai XVI a.

Prakalboje, parasytoje lenku kalba,buvo pasmerktas lietuviu kalbosniekinimas.

Jvykis Io reiksme

2 m. P. Skorinos knyga "Mazoji ke-lioniu knygele" isleista Vilniuje

Pirmoji Lietuvoje spausdinta knyga(senaja gudu kalba).

I I, 9 m. Isleistas Pirmasis LietuvosStatutas .

Pirmasis istatymq rinkinys Lietu-voje, [teisines ponq viespatavimavisuomeneje.

I ,'17 m. M. Mazvydo .Katekizmas"isleistas Karaliauciuje

Pirmoji lietuviska spausdintaknyga.

I 66 m. Isleistas Antrasis LietuvosStatutas

Isplestos bajoru teises,

I 79 m. [kurtas Vilniaus universitetas Pirmoji aukstoji mokykla ir moks-10 Zidinys Lietuvoje.

r,82 m. M. Strijkovskio .Kronlka" isleis-ta lenku kalba

Pirmoji spausdinta Lietuvosistorija.

88 m. Isleistas Treciasis LietuvosStatutas

[teisintas bajorijos viespatavimasvalstybeje, valstieciu beteisiskumas.

l)5 m. M. Dauksos .Katekizmas" isleis-tas Vilniuje

Pirmoji spausdinta lietuviska kny-ga Lietuvoje.

','.19m. M. Dauksos "Postile" isleistaVilniuje

23

Lietuvos Statutai

Statutas Metai Kas valde Esme

Pirrnasis 1529 m. Zygimantas [teisinta viespataujanti POl1l! padetisSenasis valstybeje ir valstieciu priklausomybe nuo

zernvaldziu,

Antrasis 1566m. Zygimantas Bajorams suteikta teise dalyvauti valdantAugustas valstybe, jie visi paskelbti slektomis ir

[traukti ikrasto politin] gyvenima, bajoramsleista visiskai laisvai disponuoti zeme, vals-tieciai su zeme paskelbti bajoru nuosavybe.

Treciasis 1588 m. Zigmantas Galutinai patvirtintas valstieciu [baudziavi-Vaza nimas, iteisintas Lietuvos savarankiskumas

bendraje valstybeje su Lenkija.

Savarankiskos Lietuvos valstybes ideja Renesanso rastuose

Atstovas Zymiausias kurinys Idejos

Mykolas "Apie totoriu, Valdovui siule [tvirtinti savo valdzia,Lietuvis lietuviu ir maskvenu teisinernis priemonernis [veikti plintancia

paprocius « bajoru savivale, atgaivinti Vytauto laikupaprocius ir il! laikytis.

Mikalojus "Giesme apie stum- Idealizavo centralizuota Vytauto laikuHusovianas bra isvaizda, ziauru- valstybe,

ma ir medziokle"

Augustinas "Lenko Atskleide Lenkijos ir Lietuvos skirtumus,Rotundas pasikalbejimas su pastebejo, kad tinkamai santvarkai yra

lietuviu" butinas doras, taurus valdovas, paveldintissosta, anksciau Lietuvos bajorai nebuvolinke aktyviai dalyvauti valstybes valdyme.

Andrius "Apie politine ir Skelbe teisine visu pilieciu (ir valstieciu)Volanas pilietine laisve« Iygybe: tikejosi sustiprinti valstybinguma

ne tik pleciant didziojo kunigaikscio val-dZiq, bet ir [vedant pilieciu lygybe, Lenkijakaltino netvarkos skleidimu LDK.

24

Reformacija ir Renesansas Lietuvoje XVI a.

Reformacija Renesansas

Atstovai Abraomas Kulvietis, [urgis Mykolas Lietuvis, Mikalojus Husovia-Zablockis, Simonas Budnas, nas, Augustinas Rotundas, AndriusStanislovas Rapolionis, Mar- Volanas.tyn!1sMazvydas, Radvilos.

entrai Vilnius, Kedainiai, Birzai Vilnius

Reiksme Plito mokslas, kultura, buvo Atsirado renesanso stilius dailejesusirupinta svietimu, refor- (Vilniaus katedros antkapines plokstesmatai ir katalikai (Mazvydas, Albertui Gostautui ir Povilui Alsenis-Dauksa) leido knygas lietu- kiui), architektiiroje (VU ansamblis,viu kalba, buvo steigiamos Radvilu rumai): plito portreto zanras,mokyklos, 1579 m. [kurtas atsirado kapelu, mokyklinis teatras,Vilniaus universitetas, buvo spausdinami Renesanso rastai,

metrasciai, knygos.

Liublino unija (1569 m.liepos 1 d.)

Prieiastys Sqlygos Padariniai

• Nesekmingas LDK • Numatyta [kurti bendra • Teisiskai [formintakaras su Rusija, ver- Lenkijos ir LDK valstybe - savarankiska Lietuvosll(sieskoti Lenkijos Respublika (ATR); padetis susijungus suparamos; • patvirtinta, kad bus Lenkija; Lietuva isliko• LDK bajoru siekis bendras karalius, seimas, valstybe:Iureti iygias teises su vienodi pinigai; • sekmingai uzbaigtasLenkijos bajorais; • numatyta, kad kiekviena Livonijos karas;• Lenkijos nerimas, valstybe tures savo iidq, • buvo sukurtas ypa-kad po bevaikio kariuomene, pareigunus, tin gas dvieju valstybiu~ygimanto Au- istatymus ir teismus, sienas junginys;gusto mirties LDK ir teritorijas, • prasidejo spartesnisneissirinktu atskiro LDK lenkinimas ir len-valdovo. kejimas (polonizacija).

25

LDK ABIEJV TAUTV RESPUBLIKOJE (1569-1795 m.)

Vazu dinastijos valdovu valdymas

Valdymo Asmenines SvarbiausiivykiaiValdovas metai savybes

Zigmantas 1587-1632 m. Arsus katali- 1596 m. sudaryta ATR

Vaza kas, sieke pravoslavu ir Katalikqabsoliucios val- . baznycios unija 1588 m. pa-dzios, del to skelbtas Treciasis Lietuvos1606-1608 m. Statutas. Per 1600-1629 m.kilo rokosas. ATR ir Svedijos kara ATRSieke valdzios prarado didziqj,! dal] Li-ir Svedijoje. vonijos. Per 1609-1618 m.

ATR ir Rusijos kara ATRatgavo Smolensko ir Cerni-govo zemes.

Vladislovas 1632-1648 m. - Per 1632-1634 m. ATR ir

Vaza Rusijos kara ATR issau-gojo uzimtas zemes. Per1635-1636 m. ATR ir Sve-dijos kara Vladislovui Vazaiteko atsisakyti pretenziju iSvedijos sosta.

Jonas 1648-1668 m. - Per 1654-1667 m. ATR ir

Kazimieras Rusijos kara ATR neteko

Vaza kairiakrantes Ukrainos(su Kijevu) ir Smolenskozemes. ATR buvo smarkiainuniokota ir pirrna kartaistorijoje j,! beveik visatrump am uzeme Rusija irSvedija.

26

ATR karai su Svedija ir Rusija XVI-XVIII a.

[M.w Karas Sukuo Padariniaikariavo

I ,1:8-1583 m. Livonijos LDK, LDK ir Lenkijai atiteko didziojiLenkija ir dalis Livonijos ir dalis latviu zemiqSvedija su (su Ryga): Svedija uzvalde estus.Rusija

IC,OO-1629m. Pirmasis LDKir Pagal1629 m. Altmarko taikoskaras su Lenkija su sutart] svedams atiteko LivonijaSvedija Svedija anapus Dauguvos (su Ryga), ATR

liko Latgala, Kursas ir Ziemgala.

It,09-1619 m. Rusijos ir ATRsu Pagal1619 m. Deulino paliaubasATR Rusija LDK atgavo Smolenska, 0 Lenkija

gavo Cernigovo ir Seversko Nau-gardo zemes.

I 54-1667 m. Rusijos ir Rusija su Pagal1667 m. Andrusovo paliaubuATR ATR sutart] Rusijai atiteko kairiakrante

Ukraina ir Smolensko zemes.

I 55-1660 m. Antrasis Svedija su LDK didikai, vadovaujami [anusokaras su ATR Radvilos, 1655 m. KedainiuoseSvedija buvo sudan; unija su Svedija, bet

gyventojai isvijo svedus:pagal1660 m. Olyvos taikos sutartivalstybems liko ankstesnes teri-torijos, 1657 m. buvo panaikintasPrusijos vasalitetas nuo Lenkijos.

1700-1721 m. Siaures Rusija, Pagal1721 m. Nistato taikos sutartikaras ATR, Rusijai atiteko Svedijos valdyta(treciasis Saksonija, Livonijos dalis,karas su Danija su LDK ir Lenkija buvo nuniokotosSvedija) Svedija ir tapo gretimu valstybiu (ypac

Rusijos) priziurimu krastu.

27

Saksu dinastijos valdymas

Valdymo Kaip atejo Asmenines Kas budmga valdymuiValdovas metai iva1diill savybes

Augustas II 1697- Remiamas Gyveno islai- Per 1700-1721 m.

1733 m. Austrijos dziai, mego Siaures kara, ikur]

ir Rusijos pramogas. Del ATR !sitrauke Augus-

dideles fizines to II iniciatyva, ATR

jegos pramin- buvo nuniokota ir

tas Stipriuoju. faktiskai tapo gretimqvalstybiu kontroliuo-jama valstybe. Kariavosu Svedija, leido Rusi-jai kistis ! ATR reikalus(1717 m. Nebylusisseimas).

Augustas III 1733- Remiamas Neenergingas, Daugiausia gyveno

1763 m. Austrijos neiniciatyvus. Saksonijoje. ATR val-

ir Rusijos dyma pavede Saksoni-jos l-ajam ministrui.. ATR dar labiau smuko .

ATR sllpnejimo XVII-XVIII a. prieZastys

Ekonomines Polttines

• Prekiniu ir piniginiu santykiu nesiple- • Silpna karaliaus valdzia:

tojimas ir miestu amatq nykimas, manu- • didikq viespatavimas, jq ginkluo-

fakturu nesiformavimas, miestu augimo tos tarpusavio kovos;

letejimas del to, kad dvarininkai prekes • gretimq valstybiu stiprejimas ir jq

pirko uzsienyje:siekis pasidalyti Lenkijos ir Lietu-

• stichines nelaimes (sausra, badas, epide- vos valstybe.

mijos).,.,

28

Baudziauninku prievoles

• 'rlevole Ka reikejo atlikti

!.azas Dirbti dvare kelias dienas per savaite.

Duokle Renta (natura ar pinigais) zemvaldziui.

f:insas Zemes renta, mokama zemvaldziui pinigais arba natura.

'lulka Tiesti kelius, taisyti tiltus, kasti griovius, tvenkinius ir t. t.

( ivaltai Padeti dvarui atlikti didelius darbus (sienapjutes, rugiapjutes, meslavezio),

(11\ totes Vezti dvaro prekes ikitus miestus, vezioti statybines medziagas ir t. t.

Asmens laisves suteikimo atvejai Lietuvoje XVIII a. pab.

]ibande Kaip bandyta tai padaryti

I.DK vicekancleris Atleido valstiecius nuo baudziavos, is atleistiniu valstieciuI. L. Chreptavicius erne trecdali derliaus.

Vllniaus katedros 1769 m. savo Merkines dvare (prie Vilniaus) paleido visusnauninkas valstiecius ilaisve, naikino palivarka, jo zemes dalijo vals-

I'. K. Bzostovskis tieciams uz Cins,}, jierns suteike savivalda (jkure Pavlovorespublika), [steige mokykla.

Vllniaus vyskupas 1780 m. paskelbe savo valstieciarns nuostatus, kuriuose1.1. Masalskis sakoma, kad baige pradine (parapine) mokykla valstieciai

gaus asmens laisve,

Jiymus LDK mokslo zmones XVII a.

Parase labai populiaru Europoje retorikos vadoveli "ISkalbospraktika, arba retorikos rneno taisykles" (1648 rn.).

Nuopelnai

Isleido pirmaji "Trijq kalbu zodyna" lenku, lotynu ir lietuviukalbomis, pamokslu rinkini .Punktat sakymu" (1629-1644 rn.).

Lotynu kalba parase nuoseklia Lietuvos valstybes istorija(I d. - 1650 m., II d. - 1669 m.).

29

K. Liscinskis Parase knyga "Apie Dievo nebuvima", kurioje neige Dievobuvima. UZ tai buvo nuteistas mirties bausme ir sudegintas.

M. K. Radvila- Io rupesciu ir lesomis Nesvyziuje buvo sudarytas pirmasisNaslaitelis LDK zemeIapis, 1613 m. isleistas Amsterdame.

XVI a. pab. keliavo po Egipta ir kitas Rytu salis, parase kny-g'l .Kelione iIeruzale",

A. Freitagas Parase knyga lotynu kalba .Karme architektura" (1631 m.)apie tvirtoviu statyba ir projektavima.

F. Getkantas Parenge karo zemeIapiq atlasa, sudare Vilniaus miesto gyny-biniu [tvirtinimu plana ir Vilniaus barbakano projekta,

K. Simonavicius 1650 m.Iotynu kalba Amsterdame isleido knyga .Didystsartilerijos menas", suformulavo daugiapakopiu raketu veiki-mo principa,

D. Kleinas 1653 m. lotyniskai parase ir Prusijoje isleido pirrnaja .Lietu-viu kalbos gramatika"

Jiymus XVIII a. LDK svietimo, mokslo ir meno veikejai

Jzymiis zmones Nuopelnai

I. 1. Masalskis Pirmasis Edukacines komisijos pirmininkas, pertvarke LDKmokyklas.

I. J. Forsteris Vilniaus universiteto profesorius, tyrinejo gamta.

Z. E. Ziliberas Parase knyga .Lietuvos flora", uzveise VU botanikos soda ir[renge zoologijos kabineta.

M. Pocobutas Astronomas, vadovavo VU observatorijai, buvo VU rektorius.

T. Zebrauskas 1753 m. [steige VU observatorija, buvo matematikos katedrosvedejas.

K. Narbutas Pirmasis Lietuvoje knygoje .Logika" (1769 m.) glaustai isdesteSvietimo sajudzio (Apsvietos) idejas.

J. Sniadeckis Universiteto rektorius ir profesorius, zymus svietejas.

p. Smuglevicius Dailininkas, vadovavo VU tapybos katedrai.

1. Stuoka- Architektas, VU architekturos katedros vedejas, perstateGucevicius Vilniaus katedra, rotuse, Verkiu rumus (klasicizmo stiliumi).

30

1769 m. sukilimas A. Tyzenhauzo valdomo]e Siauliq ekonomijoje

Prieiastys Padariniai

• Cinso padidinimas; • Sukilimas buvo nurnalsintas, organizatoriai• lazo [vedimas, nubausti;• valstieciu zemes sumazini- • po sukilimo pakeista tik dvaro administracija.mas ir palivarku ispletimas.

XVIII a. II puses reformos ATR

Cartoriskiq Ketveriq metu seimo

XVIII a. 7-asis 1788-1792 m.desimtrnetis

• Panaikinta liberum veto • Padidinta kariuomene (nuo 25 tukst, iki 100 tukst,teise: zmoniu),• [steigtos Lenkijos ir • panaikinta Nuolatine taryba (jkurta 1775 m. ir vie-LDK lido ir Karo komi- toj jos ikurta [statymu sargyba (rninistru kabinetas),sijos; • isrinktos Edukacijos, Karo, Policijos ir Biudzeto• nustatyta nauja seimo komisijos;darbo tvarka; • [vestas valstybinis pajamu mokestis dvarininkams• padidinta kariuornene; (10 proc.) ir dvasininkams (20 proc.),• nuspresta karaliais rink- • nuspresta imti rekrutus is visu zemvaldziu, taip patt i tik Lenkijos ir Lietuvos ir is Baznycios zemiu,valstybes piliecius, • isplestos miestieciq teises (leista dalyvauti seimu• reformos, isskyrus ko- darbe),misiju [kurima, [sikisus • uzdrausta grazinti ibaudziava is jos paleistusRusijai buvo suzlugdytos. valstiecius,

• panaikinta liberum veto teise;• [vesta paveldima karaliaus valdzia, isplestos kara-liaus teises;• priimta 1791 m. geguzes 3 d. konstitucija (Lenkijos ir

,-Lietuvos valstybe turejo tapti konstitucine monarchija).

31

~

'j If

I

Konfederacijos pries pirmaj] ATR padalijima Lietuvos architektura

Radomo Baro Stllius Laikotarpis Zymiausi pastatai Biidingi bruoiai.1767-1768 m.: .1768-1772 m.:• Radvilos: • Sapiegos, Chodkeviciai, Pacai, Oginskiai: ( ;otika XN-XVIa. Vilniaus Gedimino, Kauno, Smailios arkos, sienas,

1 • reme Rusija, • reme Turkija, Pranciizija, Austrija: Traku pilys, Zapyskio remiantys kontraforsai,• sieke ginti bajoru teises ir valsty- • sieke ginti neribotas bajoru teises, baznycia, Perkuno namai kryzrniniai ir zvaigzdiniaibes santvarka, buvusia iki Cartori- • pasisake pries disidentu ir kataliku teisiu Kaune, Sv.Onos baznycia skliautai, lengvumas,skiu reformu, suvienodinima: ir Bernardinu vienuolynas grakstumas, daug vitrazu.• pripazino disidentu teises: • stojo pries Rusijos kisimasi !ATR vidaus Vilniuje.• konfederatai laimejo. reikalus: It me- XVIa. Vilniaus universiteto StaCiakampiai langai,• pralaimejo. N uisas centriniai rumai, Vilniaus tiesiu liniju apreminimai,

Zemutine pilis, Radvilu pasikartojancios vieno-ATR zlugimo XVIII a. pab. priezastys rumai Vilniuje. dos angos, perdengtos

,II'

pusapvalemis arkomis,

Vidinesant pjedestalo stovincios

Isorines kolonos, cilindriniai

• Silpna karaliaus valdzia: • gretimu valstybiu -skliautai ir kupolai.

• bajoru savivale, nesirupinimas valstybes Rusijos, Prusijos ir Austrijos - lluro- XVII a.- Sv.Petro ir Povilo baznycia, Masyvumas, banguotu-reikalais, tarpusavio kovos, sustiprejimas, jq kisimasis ! I as XVIII a. pro Sv.Kazimiero baznycia, mas, liniju asimetrija,• amatu ir prekybos smukimas: ATR vidaus reikalus. Sv.Tereses baznycia (visos viduje - isgaubti ir• badas, ligos, sausra, kitos stichines nelaimes. Vilniuje), Pazaislio vienuo- [gaubti pavirsiai, gausus

lynas, Raudones, Birzu pilys, dekoras, istaigumas,Pacu rfimai Jiezne.

ATR padalijimai Klasi- XVIII a. Vilniaus katedra, Vilniaus Formu paprastumas,lzrnas pab.- rotuse, Verkiu rumai. ramumas, didingumas,

Padalijimai Metai Kas dalijosi Ka gavo XIXa. grakstumas, elegantisku-Pirmasis 1772 m. Rusija • Dal] Rytu Baltarusijos (dal] Polocko, I puse mas; sekimas antika

Vitebsko vaivadiju, Mscislavo vaivadija): (kolonos, portikai,Austrija • Galicija (su Lvovo miestu): frontonai).Prusija • dal] Vakaru Prusijos (abipus Vyslos

zemupio):

I Antrasis 1793m. Rusija • Rytu Baltarusija ir Vakaru Ukraina:Prusija • vakarines lenku zemes (DidZi~,! Lenkija).

Treciasis 1795m. Rusija • Lietuva (be Uznemunes), Kursa, Vakaru

IBaltarusija ir likusia Vakaru Ukrainos dal](Volume),

Austrija • Pietu Lenkija,

I

Prusija • Lietuvos Uznernune, Rytu ir VidurioLenkija.

32 33

,.\.

LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOS SUDETYJE 1795-1915 M.

Sukilimai Lietuvoje pries Rusijos valdzia

Metai Vadovai Prlezastys Padariniai

1794 m. T. Kosciuska • Bandymas gel- • Sukilimas numalsintas,(sukilimo beti zlungancia [vykdytas treciasis, paskutiny-ATR vyriau- Lenkijos ir Lie- sis, ATR padalijimas (valstybesiasis vadas) tuvos valstybe, zlugo).

1830- D. Chlopovskis, • Rusijos pries- .1832 m. uzdarytas VU;

1831 m. A. Gelgaudas pauda ir siekis • uzdaryta daug baznyCiq iratkurti ATR, vienuolynq, dalis baznyciubaudZiava. paversta cerkvemis,

• i Lietuva atkelta rusu kolonistu,• bajoru, dalyvavusiu sukilime,dvarai konfiskuoti;• 1840 m. nustojo galiotiLietuvos Statutas, ivesti Rusijos[statymai.

1863- Z. Sierakaus- • Rusijos pries- • Sumazinti Isperkamieji

1864 m. kas, K. Kali- pauda; mokesciai, valstieciams buvonauskas, A. • nepasitenkini- suteikta teise issipirkti daugiauMackevicius mas baudziavos zemes, naudotis servitutais,

panaikinimo dalis valstieciu, kurie negavosalygomis. zernes per 1861 m. reforma,

jos gavo;• nubausti sukilimo vadovaiir dalyviai;• uzdrausta lietuviska spaudair lietuviskos mokyklos.

34

Lietuvos teritorijos administracinis padalijimas jai tapusRusijos imperijos dalimi (1795-1915 m.)

Administracinis vienetas Kas valde

rubernija Gubernatorius

Apskritis Ispravnikas

Valscius (nuo 1861 m.) Virsaitis

S niiinija (nuo 1861 m.) Seniiinas

Prancuzmetis Lietuvoje (1812 m. birielis-gruodis)

Kas Ko tikejosi is Napoleono I Kodel neivykdyta

I>varininkai Atkurti LDK sajungoje su Lenkija Napoleonas I pralaimejo,

Valstieciai Panaikinti baudziava Napoleonas I nenorejokonfliktuoti su dvarininkais.

Slaptosios draugijos Lietuvoje XIX a. pro

Draugija Veikimo metai Vadovai Tikslai

Maso- XIX a. 2-asis- E. Grodekas, Sieke zrnoniu vienybes re-nni 3-iasis desimt- J. Rustemas, miantis brolybe, meile, lygybe,

meciai (1822 m. K. Kontrimas nesavanaudiska pagalba; ugdeuzdrausta) ir kt. visuomenes nepakantuma asme-

nybes varzymui, priespaudai irbaudziavai.

11110- 1817-1823 m. A. Mickevicius, Lavinimasis ir dvasinis tobu-matai J. [ezovskis ir lejimas, visuomenes svietimas,

kt. H filomatai suprato kaip kovospriernone siekiant atkurti ATR.Biitinumas kovoti uz tevynesnepriklausomybe. Tautiskumopuoselejimas,

35

Filaretai 1820- T. Zanas Savitarpio pagalba, mokslinis lavinimasis,1823 m. ir kt. dorinis tobulejimas.

Subravcai 1817- A. Snia- Skelbe kova su tamsumu, piktnaudziavimu1822 m. deckis, kilme, visuomenes prietarais ir ydomis,

L. Barovs- isjuoke dvarininku konservatyvizrna, pro-kis pagavo saviaukla.

1830-1831 m. sukllimo Lietuvoje etapai

Etapai Laikotarpis Budingi bruozai

I 1831 m. kovo-birzelio men. Sukilimas remesi tik vietos jegomis.

II 1831 m. birzelio-spalio men. Kariuornenes, vadovaujamos A. Gelgaudoir D. Chlapovskio, atvykimas is Lenkijos,bendros kovos ir pralaimejimas.

1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyviu tikslai

Sukilimo dalyviai Tikslai

Bajorai Atkurti ATR, zadejo suteikti valstieciams asmens laisve.

Valstieciai Panaikinti baudziava ir prievoles.

Lietuviu tautinio atgimimo skatintojai ir ikvepejai XIX a. I puseje

Veikejai Kuriniai Nuopelnai

D. Poska "Muzikas Rinko medziaga Iietuviu kalbos zodynui, [renge pir-Zemaiciu ir mqj] zemaicil! archeologijos ir tautodailes muzieju -Lietuvos " Baubli.

S. Dau- .Jstorija zemai- Tautiskuma siejo su lietuvybe, tikejo, kad Iietuviukantas tiska" (1822 tauta gali atgimti is paprastu valstieciu, dar budamas

m.), .Budas student as pradejo rasyti istorinius veikalus, reda-senoves lietu- gavo [vairius rastus, rupinosi valstieciu svietimu,viu, kalnenu ir platino lietuviskas knygas, pats parase daug [vairiuzemaiciu" knygeliu, pasirasinedamas [vairiais slapyvardziais.

36

. Va- "ZemaiCil! Buvo zemaiciu vyskupas, uoliai rupinosi liaudiesIlleius vyskupyste", svietimu, steige mokyklas, bibliotekas, rupinosi, kad

"Palangos mokyklose butu mokoma lietuviu kalbos; propaga-Iuze" vo blaivybe, subure lietuviskai rasancius issilavinu-

sius zmones (Varniuose), skatino leisti lietuviskasknygas, pats daug rase ir leido savo lesomis.

Stane- .Dainos zemai- Rase pasakecias, rinko ir skelbe liaudies dainas suhills Ci4': ode "Slove melodijomis, moksline veikla ir kuryba gyne gimto-

zemaici4", pa- sios kalbos teises, zadino tautine savimone,sakecios

MI

v

Baudziavos panaikinimas 1861 m. Valstieciu islaisvinimo salygos

~oje Lietuvoje

• (i lVO asmens Iaisve:v ilstieciams buvo suteikta teise

I Ipirkti sodybas;metus dar reikejo eiti laza,

1If. ispirka galejo gauti skirtin]

IYH

• Gavo asmens laisve:• valstieciams buvo suteikta teise issipirktisodybas;• 2 metus dar reikejo eiti laz'!;• galejo issipirkti tik naudojamus zemessklypus, 0 kas jais nesinaudojo iki 1861 m.vasario 19 d. - sklypu negavo.

Slaptosios draugijos Lietuvoje pries 1863-1864 m. sukilima

~rizacijos Kas joms daugiau-

Vadovai SiekiaiU. sia priklause

1\ ltieji Sulenkeje dvari- J. Geistoras Sujungti Lietuva ir Lenkija ininkai karalyste ir gauti is Rusijos sa-

vivalda (autonomija), 0 veliau -nepriklausomybe.

It udonieji Inteligentai, kile K. Kali- Atkurti Lenkijos ir Lietuvosis smulkesniuju nauskas, valstybe, be ispirkos suteikti vals-bajoru Z. Siera- tieciams asmens laisve ir zemes.

kauskas

37

l.~

1i 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimq Lietuvoje pralaimejimo priezastys Lietuvos Katalikq baznycia ir rusinimas XIX a.

"

III1830-1831 m., 1863-1864 m.

odel Kataliku bainycia pirmoji pradejo Kataliku baznycios nuopelnai

• Tautiniai ir socialiniai nesutarimai tarp sukileliu:kova su rusinimu lietuvybei l-

• bloga sukileliu ginkluote;• Rusijos valdzia ypac vade Kataliku • Organizavo liaudies svietima,

JI • slopino gausesne caro kariuomene.haznycios veikla: • platino lietuviska spauda:

I • valdzia prievarta skleide staciatikybe: • kovojo uz blaivybe,

Lietuviu tautine priespauda XIX a. II puseje

• Kataliku baznycios tikintieji daugiausia • skatino lietuvius atsispirti ir pasi-buvo lietuviai. priesinti rusinimui.

Tautines priespaudos formosPasipriesinimo tautineipriespaudai budai Lietuviu tautinio atgimimo veikejai XIX a. II puseje

• Lietuviskos spaudos lotyniskais rasmenimis • Lietuviskos spaudos leidimas ~I uzsienyje (daugiausia Vokieti-I uzdraudimas;

tinio atgimimo

I• lietuviu kalbos pasalinimas is mokyklu. [staigu, joje) ir slaptas jos platinimas wlWjai

Nuopelnai

• draudimas lietuviams inteligentams dirbti Lietuvoje;/. Hasanavicius Isleido pirmaj] periodin] lietuviu leidini "Ausra", tyri-• slaptuju lietuvisku mokyklq

.•..tarnautojais Lietuvoje;• draudimas katalikams isigyti didesniq zemes

kurimas ir vaiku mokymas jose; nejo Lietuvos istorija ir kultura, isteige Lietuviu mokslo

plotq;• atsisakymas skaityti rusiSkomis draugija (1907 m.).

I • Lietuvos kolonizacija;raidemis parasytus leidinius; V. Kudirka Redagavo zurnala "Varpas", rupinosi tautiskumu ir gimta-

• Katalikq baznycios ir religinio gyvenimo • prasymq rasymas Rusijos ja kalba, parase daug grozines literatures kiiriniu (taip pat

suvarzymai.pareigunams. ir Lietuvos himn'l- "TautiSk'l giesme").

P Vileisis Lietuviu svietejas, pirmojo lietuvisko dienrascio .Vilniaus

Pirmieji periodiniai lietuviq leidiniai zinios" (1904 m.) steigejas, mecenatas, leido knygeles,

I

prisidejo prie spaudos atgavimo, [steige spaustuve, knygy-

Leidimo Leidimo Leidejq tikslaina, telke lietuviu inteligentus.

Leidinys metaiLeidejai vieta ilronis Lietuviu tautinio atgimimo dainius, parase nernazai isto-

"Ausra" 1883- J. BasanaviCius, Ragai- Zadinti tautine savimone, rines tematikos eilerasciu.

1886 m. J. Sliupas, ne, Tilze mokyti myleti savo krasta,I 'lumas- Vaizgantas

J. Miksaskelti gimtosios kalbos svarba. Kovojo del lietuviskos spaudos ir tautines kulturos, rase

V. Kudirka Tilze Platinti svietim'l, selpti be-laikrasciams, kure grozines literaturos kurinius,

,,varpas" 1889- simokant] [aunima, gaivinti I .lilipas Svietejas, laisvamanis, daugelio Iietuvisku laikrasciu [ku-1905 m. tautiSkum'l skleidZiant zinias rejas ir leidejas, draugiju (ypac JAV) steigejas.

apie Lietuvos istonja, gerintiukio padet] patarimais, kovo-ti su lietuviu emigracija.

"Te- 1896- J. Tumas- Vaiz- Tilze Plesti lietuviq kalbos teises

vynes 1904m. gantas, V. Pieta- Baznycioje. kritikuoti rusin-

sargas " ris, J. Jablonskis, toju pastangas.

K. Buga

L 3938

••••.~

Politine diferenciacija Lietuvoje XIX a. pab.-XX a. pr.

Inteligentai pasaulieciai Inteligentai katalikai

Ausrininkai, varpininkai Apzvalgininkai, sargininkai

Skleide visos tautos susi- Stengesi palaikyti ir stiprinti zmoniuSkirtumai klausymo ir susitelkimo, religinguma, skleide katalikybes, tau-

klasiu sutarimo idejas, laikesi tiskumo, vienybes, katalikiskosiospasaulietinio svietimo nuosta- kulturos idejas, pasisake pries pasau-tos, kritikavo atitrukusius nuo lietini svietima, reiske nepakantumatautos dvasininkus. laisvamaniskumui ir kt.

BendriStengesi gaivinti taurine savimone ir kultura, orientavosi itauta,

bruoZai bande stabdyti nutautejima, pasisake pries ernigracija, sviete kaimozmones, skleide praktines Zinias.

Lietuviskos spaudos draudimo panaikinimas 1904 m. geguzes 7 d.

Spaudos draudima suzlugde Spaudos atgavimo reiksme

• Lietuviu inteligentu leidybine veikla • Palengvejo lietuvisko rasto mokymosiuzsienyje, galimybes:• aktyvi, pasiaukojama knygnesiu • lietuvius lengviau galejo pasiekti [vairiveikla; spauda;• brestanti revoliucija XX a. pro • susidare palankesnes salygos lietuviuRusijoje. tautos kulturos raidai.

Pirmosios lietuviu politines partijos

PartijosJkUrimo

Steigejai Programametai

Lietuvos 1896 m. A. Domasevi- Panaikinti caro valdzia, sukurtisocialdemo- cius, A. Moravs- nepriklausorna Lietuva su Steigia-kratu partija kis, S. Kairys muoju Seimu Vilniuje.(LSDP)

40

lctuviu 1902 m. K. Grinius, Sieke, kad lietuviu kalba butqcmokratu P. Visinskis, vartojama viesose [staigose, vaikaiartija (LDP) J. Vileisis mokomi Iietuviskai; sieke [vesti

nemokama pradin] moksla, steigtiJ vidurines mokyklas ir universite-

tus; suteikti lengvatu valstieciamsskirstantis ivienkiernius, drau-gijoms - laisve, darbininkams,amatininkams, pirkliams neleistinutauteti: buvo uz Lietuvos nepri-klausomybe.

ictuvos 1905 m. J. Tumas- Vaiz- Sieke Lietuvos nepriklausornybes:rikscioniu gantas, norejo [gyvendinti krikscioniskoscmokratu , P. Bucys morales normas.)Junga,KDS)

autiskoji 1905 m. J. Basanavicius, Sieke Lietuvos politines autono-'tuviq D. Malinauskas, mijos, lietuviu kalbos ir apskritai-mokratu J. Kriauciunas, Iietuviu tautinio ir kulturinionrtija , P. Vileisis gyvenimo laisves, stengesi diegtiI'LDP) demokratinius valdymo ir savival-

dos principus; kele tautos vieny-bes, kovos su nutautejimu idejas.

ictuvos 1906 m. P. Vileisis Sieke placios etnografines Lietu-nnokratq

\vos autonomijos ir isteigti selma

urtija (LDP) Vilniuje: galutinis tikslas - nepri-klausoma demokratine LietuvosRespublika.

i1tininkai 1907 m. A. Smetona Telke tautos jegas pries atsilikima,nutautejusius lietuvius ir esamasantvarka.

ictuvos 1914 m. K. Grinius Svarbiausias sios partijos tiks-icialistu las - nepriklausoma demokratineaudininku Lietuvos Respublika.ernokratuartijaLSLDP)

LdP

I.

kd

(I

"

IiII

P('

I.II

P

v

L(

IIdP(

41

Didysis Vilniaus Seimas ir Lietuviu konferencija Vilniuje

Data Dalyviai Organizatoriai Nutarimai !

1905 m. Apie J. Basanavicius, • Reikalauti, kad Lietuvai butu su-gruodzio 2000 P. Vileisis, teikta autonomija su seimu Vilniuje:4-5 d. zmonlu J. Kriauciunas • nemoketi Rusijos valdziai rnokesciu,

~ir kiti • neleisti vaiku i rusiskas mokyklas;

• netarnauti Rusijos kariuorneneje:• nesikreipti ijokias Rusijos valdzios[staigas (ir teismus),• reikalauti, kad mokyklose, bazny-close, valdzios [staigose butu pradetavartoti Iietuviu kalba.

1917 m. Per 200 A. Smetona, • Atkurti nepriklausoma demokrati-rugsejo zmoniu J. Basanavicius ne Lietuva etnografinese ribose;18-22 d. ir kt. • susaukti Vilniuje Steigiamaji Seima:

• tautinems rnazumoms suteiktikulturiniq teisiu;• isrinkta 20 zmoniq Krasto taryba(Lietuvos taryba).

Lietuvos raidos XX a. pro bruozai

Ekonomikos " Politikos Kultiiros

• Panaikinti isperkamieji mokesciai • Vyko kova tarp • Atsiradovalstieciams; triju visuomenes pirmosios mokslo ir• palengvintas skirstymas i vienkie- politiniu grupuo- meno draugijos;mius; ciq - demokratu, • daugejo rasytoju:• pradeti naudoti geresni zemes socialistu ir kata- • atsirado klojimoukio padargai; liku, teatras;• pletesi kooperatinis judejimas: • Iietuviu tautiniam • pradetos rengti• nyko trilauke sistema; sajudziui vadovavo Iietuviu dailes pa-• pletotas gyvuliu ukis, LDP. rodos;

• gausejo IietuviskuIeidiniu.

42

JLietuvos kultiirinio gyvenimo-naujoves XX a. pro

Kultiiros sritis Kas naujo atsirado

Mokslas Inteligentija pradejo tirti lietuviu tautosaka, kalba, istorija,geografija, gamt~, 1907 m. isteigta Lietuviu mokslo draugija(pirmininkas - J. Basanavicius), leistas zurnalas .Lietuviutauta",

Literatura Nuo XX a. proprasidejo naujas Iietuviu Iiteraturos etapas,kiirybingumo virsune pasieke Maironis, Zemaite, LazdynuPeleda, G. Petkevicaite-Bite, ate]o nauja rasytoju karta:J. Biliunas, A. Vienuolis, Vydunas, V. Kreve, 1. Seinius, L. Gira,V. Mykolaitis- Putinas, B. Sruoga; iSaugo meninis Iiteraturoslygis, atsirado rasytoju, studijavusiu literatura, 1913-1914 m.ejo pirmasis lietuviu literaturos zumalas .Vaivorykste",pasirode pirmieji Iietuviu romanai (V. Pietario "AIgimantas")ir apysakos, pradejo formuotis proletarines literaturos srove0. [anonis), erne steigtis lietuviski knygynai.

'I' atras ir Ispopuliarejo klojimo teatras, kuresi chorai, iskilo kompozitoriaimuzika M. Petrauskas (pirmoji lietuviska opera "Birute" - 1906 m.),

M. K. Ciurlionis, J. Naujalis, C. Sasnauskas; 1905 m. Kaune [vykopirmasis viesas lietuviskas vakaras.

I)aile ir 1907 m. Vilniuje [vyko pirmoji lietuviu dailes paroda, [kurta1\ rchitektura Lietuviu dailes draugija, kure menininkai P. Zikaras, P. Rimsa,

A. Zmuidzlnavicius, M. K. Ciurlionis: architekturoje vyravoeklektika.

/

43

VOKIETIJOS OKUPACIJA PER PIRMJ).JI PASAlJLlNI KAR4{1915-1918 m.)

Okupacines valdiios Ekonomines okupantu I'u IprleAinimasaparatas priemones nkupantams

Oberostas (Vyriausio- o Viso derliaus, isskyrus dal], skir o Cyvulu; ir pro-jo vado Rytu krastas) ta seklai ir maistui, atemimas, tuklll slepimas,

6 sritys (is jq 3o gyvuliu, ypac arkliu, rekvizi ijos; o slapstymasis nuoo mokesciai, rinkliavos, baudo ir mlmo idarbus;

lietuviskos: Suvalku, kontribucijos; o ginldq rinkimasVilniaus, Lietuvos).

o uzdraudimas prekiauti zemes ir lcpimas:1917 m. lietuviskos ukio produktais; o ginkluotu buvu-sritys buvo sujungtos !

o miski; eksploatacija; siq karo belaisviuLietuvos karine valdy-

o pram ones pritaikymas karo ir vi tiniu zmoniuba su centru Kaune. reikmems; buriq telkimasisApskritys o maisto korteliu [vedimas, miskuose.

Valsciaio nuolatiniai priverstiniai darbai:o darbai okupantu dvaruose, keliq,

Seniunijos gelezinkeliu statybose.

44

Uzsienio lietuviu pastangos atkurti Lietuvos valstybePirmojo pasaulinio karo metais

Salis Lietuviu veikla

Rusija Lietuvos atstovai Rusijos valstybes Dumoje pradejo kelti Lietuvosnepriklausomybes klausima, reikalavo sujungti Maz'!iq Lietuva suLietuva ir gauti jai politine ir kulturine autonomija, po 1917 m. Va-sario revoliucijos Petrograde buvo sudaryta Lietuviu tautos taryba,1917 m. geguzes 27 d. susauktas Lietuviu Seimas Petrograde.

Svedija 1915 m. ir 1917 m. Stokholme [vyko uzsienio lietuviu konferencijos,kur buvo issakytas noras atkurti Lietuvos valstybe, [kurta Svedijoslietuviu pasalpos draugija, rinktos lesos,

Sveicarija 1916 m. kovo men. Berne, 1916 m. balandzio men. Hagoje, 1916 m.geguzes men. Lozanoje vykusiose lietuviu konferencijose buvo ragi-nama siekti Lietuvos nepriklausomybes.

JAV 1917 m. kovo men. sudaryta Lietuviu tautos taryba, JAV prezidentuiir kongresui [teikti memorandumai, jais reikalauta pripazinti Lietu-vos nepriklausornybe, rinktos aukos Lietuvai.

Svarbiausi Lietuvos tarybos nutarimai

1917 m. gruodzlo 11 d. Kaune 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje

Pirmininkas - A. Smetona Pirrnininkas - J. Basanavicius

o Paskelbta, kad atkuriama neprildausoma o Paskelbta, kad atkuriama nepri-Lietuvos valstybe su sostine Vilniuje; klausoma dernokratine Lietuvoso nutraukiami visi priklausomybes rysiai su valstybe su sostine Vilniuje;kitomis tautomis; . o nutraukiami valstybiniai (t. y.o uzmezgami nuolatiniai ("amzini") tvirti priklausomybes nuo kitu valstybiu)sajungos rysiai su Vokietija (pasirasant rysiai su kitomis tautomis;karine, muitu, valiutos ir susisiekimo kon- o Vilniuje bus susauktas Steigiama-vencijas). sis Seimas.

45

LIETUVOS RESPUBLIKA1918-1940 M.

Pirmuju nepriklausomos Lietuvos vyriausybiu veikla(iki Steigiamojo Seimo)

Kabi-Veiklos metai

Ministras Kokios partijosSvarbiausi darbai

netas Pirmininkas iejo It,S

I 1918 m.Iapkricio A. Volde- Tautininkai, Kure savivaldy-11 d.-1918 m. maras nepartiniai bes, kariuomene,gruodzio 26 d. milicija,

II 1918 m. gruodzio M. Slezevi- Liaudininkai, Organizavo krasto26 d.-1919 m. cius socialdemo- gynyb~. Toliaukovo 5d. kratai, kure [vairias

tautininkai, valstybes institu-krikscionys cijas (ir atstovybesdemokratai uzsienyje).

III 1919 m. kovo P. Dovy- Krikscionys Organizavo krasto12 d.-1919 m. daitis demokratai, gynyba.balandzio 12 d. tautininkai,

nepartiniai

IV 1919 m. balandzio M. Slezevi- Liaudininkai, Toliau organizavo12 d.-1919 m. cius krikscionys krasto gynyba,spalio 2 d. demokratai, renge zemes

socialdemo- reforma.kratai,tautininkai,nepartiniai

V 1919 m. spalio 7 d. - E. Galva- Krikscionys IS Lietuvos galuti-1920m. birzelio 15d. nauskas demokratai, nai buvo isstumti

tautininkai ir sovietu Rusijoskt. (bolseviku) ir

baltagvardieciu(bermontininku)burial: renge Stei-giamojo Seimorinkimus.

46

Kovos del Lietuvos nepriklausomybes

rpisSukuo Svarbesni

Padariniaikovojo miisiai

Bolsevikais Prie Kedai- Bolsevikai buvo isstumti isniu, Alytaus, visos Lietuvos teritorijos.Zarasu

19 In. liepos 26 d.- Bermonti- Prie Po kovu, tarpininkaujant19 In. gruodzio ninkais Siauliu, Vakaru salims, bermon-d. Radviliskio tininkai pasitrauke i

Vokietija.

Lenkais Prie Sirvintu Lenkai okupavo Rytuir Giedraiciu Lietuvos dal] - Vilniaus

krasta (13 450 kv. krn).

Lietuvos taikos sutartis su Rusija (1920 m.liepos 12 d.)

Reiksme

Nustatyta Lietuvos ir Rusijos siena (Vilnius, Gardinas,I yd \, Seinai su apylinkemis pripazinti Lietuvai);

I rlpazinta Lietuvos nepriklausomybe:Itllsija [sipareigojo Lietuvai grazinti per kara is Lietu-I Isvezt~ turta, archyvus;1.1-tuva buvo atleista nuo Rusijos imperijos skolu

1\ I mio kreditoriams;lit. karo nuostolius Rusija pazadejo Lietuvai leisti

I klrsti 100 tukst, ha misko ir sumoketi 3 mln, aukso,I ilL!.--------------------------------------~------------------~

47

• Sutvirtino Lietuvostarptautine padeti,• apibrezta jos terito-rija.

Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos

Linija Data Esme

Pirmoji 1919 m. bide- Ejo pagal gelezinkel] Vilnius- Varsuva,lio 18 d.

Antroji (marsalo 1919 m.liepos Lenkijai skirta dar daugiau teritorijuFoso) 27 d. (ir Suvalkai, Seinai).

Trecioji (lordo 1919 m. Augustavo, Suvalku, Punsko, Seinu sritysKerzono) gruodzio 8 d. atiduotos Lenkijai iki galutinio sienos

(issilaike iki nustatymo.1920 m.lieposrnen.)

Siulyta Lenkijai 1920 m. rug- Ejo uz Augustavo (kad visa Rytu LietuvaLietuvos notoje pjucio 28 d. liktu Lietuvai).

Nustatyta Suvalku 1920 m. spalio Vilnius ir jo krastas - Lietuvai (Druski-sutartimi 7 d. ninkai, Eisiskes).

Nustatyta Ambasa- 1923 m. kovo Lenkijai pripazinta okupuota Rytudoriu konferencijos 15 d. Lietuvos dalis (isliko iki 1939 m. spalioaktu (be Lietuvos 11 d.).sutikimo)

48

1922 m. zemes reforma Lietuvoje

PrieZastys Tikslai Kryptys Salygos Reiksme

o Senoji re- o Ukiniai - su- o Zemes o Numatyta uz o Paspar-iil! sistema tvarkyti zemes uk] skirstymas i atlygi nusavinti tejo zemestrukde ukio taip, kad jis butu mazus sklypus dvaru zerne, vir- Ukioraidai; kuo nasesnis, ir perdavimas sijanCi,! 80 ha; raidao daug o politiniai - bezemiams o be atlygio nu- kaime;~cmes duoti zemes ir mazaze- savinta Lenkijos o buvopriklause nuskurdusiems miams; kariuorneneje, pereitadvarinin- valstieciams, kad o kaimu skirs- bermontininku prie vidu-karns: jie neemigruotu tymas i buriuose tarna- tinioo daug ma- arba nepasiduotu vienkiemius; vusiuju zerne, prekiniol.nzemiq ir komunistu itakai: o zernes o zeme isdalyta zemeshciemiq o aprupinti zeme melioracija; bezemiams ir ukio:vulstieciu: savanorius; o servitutu ir mazazerniams o kaimeo bai- o socialiniai - bendruju valstieciams susikureme, kad duoti zemes ganyklu savanoriams; Lietuvosknime gali bezerniams ir panaikinimas. o uz gauta zem~ valstybeskilti nera- rnazazemiams per 36 me- socialinemumu. valstieciams, kad tus reikejo atrama.

jie taptu viduti- susimoketiniais ukininkais, isperkamuosiuso tautiniai - rnokescius (is-stengtis sulenke- skyrus savano-jusiu dvarininku, riams);rusq ir vokieciu o duota zemeszerne atiduoti kaimu ama-ukininkarns tininkams,lietuviams. tarnautojams,

[staigoms ir kt.(iki 8 ha).

49

Lito ivedimas Lietuvoje

[veduno Kokiepinigai funkcionavo iki tol Kur spausdinti Kurkaltosmetai banknotai monetos

1922 m. rug- Rusijos rubliai, okupacines Vokietijoj e, Didziojojesejo 25 d.- Vokietijos rnarkes, Cekoslovaki- Britanijoje1923 m. A. Bermonto markes, Latvi- joje, Didzio- (nuo 1925 m. -sausio 1 d. jos ankstyvasis rublis ir kt. joje Britani- Kaune)

joje

1993 m. bir- Talonai JAV Didziojojezelio 25 d.- Britanijoje1993 m.liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos konstitucijos

Data Kas prieme Pagrindlnes nuostatos

1922 m. Steigiama- • Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratin!rugpjucio sis Seimas respublika;1 d. (kriks- • suvereni valstybes valdzia priklauso tautai, 0 j'}

cioniu vykdo Seimas, Vyriausybe ir Teismas;demokratu • valstybine kalba - lietuviu kalba;dauguma) • valstybes veliavos spalvos - geltona, zalia, raudona;

• valstybes herbas - Vytis;~Prezidentas renkamas 3 metams Seime slaptu balsa-

vimu absoliucia balsu dauguma, jis buvo ir ginkluo-tqjq pajegu vadas;• mokyklose privaloma mokyti tikybos;• daug teisiu suteikta Baznyciai,• paskelbta, kad pagal [statymus visi pilieciai lygus.

1928 m. Prezidentas ·ISeima renkami LR pilieciai nuo 30 metu,rugpjucio A. Smeto- • rinkti gali LR pilieciai, sulaukt(,24 metu,15 d. na, pritarus • Seimas renkamas 5 JEetams;_w, I I •Ministru • Prezidenta renkai'autos atstovai;

kabinetui • juo gali buti LR pilietis nuo 40 metu,• Prezidentas renkamas 7 metams. [is leido [statymus,skyre Vyriausybe, sauke Seima ir galejo it paleisti.Seimas nebuvo svarbiausia valstybes institucija.

'" WlAlO \01 h I)'.Q'\to )(0.,

50

1938 m. Ketvirtasis • Lietuva paskelbta nepriklausoma ~,,.

;.vasario Seimas • valstybes valdzia vykdo LR Prezidentas, Seimas,11 d. Vyriausybe ir Teismas;

• Prezidentas renkamas 7 meta s (nuo.40 metuamZiaus);'\.UIVWl,\-D.,i.dl9.& at v.cu• jis vadovauja valstybei ir jai atstovauja, gali paleis-ti Selma, neisbuvusi kadencijos, leisti [statymus irtvirtinti tarptautines sutartis (nesant Seimo), skirti iratleisti Ministru kabineta,• Seimas renkamas 5 metams (kandidatus skiriavietos savivaldybes),

Lietuvos Respublikos seimai (1920-1940 m.)

Seimas Veiklos metai Kokios partijos jame Svarbiausi darbaidirbo

Steigia- 1920 m. geguzes Krikscionys demokra- Prieme Konstitucija,masis 15 d.-1922 m. tai, socialdemokratai, Zemes reformos [staty-

spalio 1 d. valstieciai liaudininkai ma, ivede lit'}, prezidentuir kt. isrinko A. Stulginsk].

l 1922 m. lapkricio Krikscionys demokra- Patvirtino Klaipedos13 d.-1923 m. tai, valstieciai liaudi- krasto prijungima priekovo 12 d. ninkai, socialdemo- Lietuvos, prezidentu

kratai, tautininkai ir kt. isrinko A. Stulginski.

II 1923 m. geguzes Krikscionys demo- Nepanaikino karo pa-l3 d.-1926 m. kratai, valstieciai deties, nejvede visiskosgeguzes men. liaudininkai, social- demokratijos, prezidentu

demokratai, tautiniu isrinko A. Stulginski.mazumu atstovai ir kt.

If! 1926 m. geguzes Valstieciai liaudinin- Panaikino karo padeti, is-men.-1927 m. kai, socialdemokratai, leido Amnestijos [statyrna,kovo men. krikscionys demokra- plete demokratines laisves,

tai, tautininkai ir kt. nutare ivesti civiline metri-kacija, privaloma pradziosmoksla, sudare nepuolimosutarti su SSRS,prezidentuisrinko K. Griniu,

IV 1936-1940 m. Tautininkai Prieme 1938 m. LRKonstitucija.

51I

J

Lietuvos Respublikos vyriausybes (1918-1940 m.)

Kabi- Veiklos metai Ministras Pirmininkasnetas

I 1918 m.Iapkricio 11 d.-1918 m. gruodzio 26 d. Augustinas Voldemaras

II 1918 m. gruodiio 26 d.-1919 m. kovo 5 d. Mykolas Slezevicius

III 1919 m. kovo 12 d.-1919 m. balandzio 12 d. Pranas Dovydaitis

IV 1919 m. balandzio 12 d.-1919 m. spalio 2 d. Mykolas Slezevicius

V 1919 m. spalio 7 d.-1920 m. birzelio 15 d. Ernestas Galvanauskas

VI 1920 m. birzelio 19 d.-1922 m. sausio 18 d. Kazys Grinius

VII 1922 m. vasario 2 d.-1923 m. vasario 22 d. Ernestas Galvanauskas

VIII 1923 m. vasario 23 d.-1923 m. birzelio 28 d. Ernestas Galvanauskas

IX 1923 m. birzelio 29 d.-1924 m. birzelio 17 d. Ernestas Galvanauskas

X 1924 m. birzelio 18 d.-1925 m. sausio 27 d. Antanas Tumenas

XI 1925 m. vasario 4 d.-1925 m. rugsejo 19 d. Vytautas Petrulis

XII 1925 m. rugsejo 25 d.-1926 m. geguzes 31 d. Leonas Bistras

XIII 1926 m. birzelio 15 d.-1926 m. birzelio 17 d. Mykolas Slezevicius

XIV 1926 m. gruodzio 17 d.-1929 m. rugsejo 19 d. Augustinas Voldemaras

XV 1929 m. rugsejo 23 d.-1934 m. birzelio 8 d. Juozas Tubelis

XVI 1934 m. birzelio 12 d.-1935 m. rugsejo 6 d. Juozas Tubelis

XVII 1935 m. rugsejo 6 d.-1938 m. kovo 24 d. Juozas Tubelis

XVIII 1938 m. kovo 24 d.-1938 m. gruodiio 5 d. Vladas Mironas

XIX 1938 m. gruodzio 5 d.-1939 m. kovo 27 d. Vladas Mironas

XX 1939 m. kovo 28 d.-1939 m.lapkriCio 21 d. Jonas Cernius

XXI 1939 m.Iapkricio 21 d.-1940 m. birzelio 15 d. Antanas Merkys

52

Lietuvisku krastu susigrazinimas

Klaipedoskrastas Vilniaus krastas

Susigrazinimo 1923 m. sausio 15 d. 1939 m. spalio 10 d.metai

Susigrazinimo • Krastas labai ilgai gyveno • Paralyziuota krasto pram one;sunkumai kitomis salygomis nei visa • daug-lenku persikeleliu:

Lietuva; • atsilikes zemes ukis:• krastas buvo aukstesnio • blogi keliai;ekonominio ir kulturinio • truko kuro, maisto produktulygio; ir kitu prekiu,• vyravo kitas tikejimas - • krastas buvo labai nuskurdes,liuteronybe, • lenku organizacijos vykde• Vokietijakraste vykde pogrindine veikla;vokietinimo politika. • Ienku dvasininku negatyvus

poziuris ilietuvius.

Susigrazinimo Gautas priejimas prie ju- Susigrazinta istorine Lietu-reiksme ros, derlingas zemes plotas, vos sostine - Vilnius, etnines

miskai, pramones [mones, lietuviu zemes (gauta pergelezinkehai, keliai (is visa 5 tiikst. kv. km is 32 tiikst.2 848 kv.km). kv. km zemiu, 1920 m. pripa-

zintt; Lietuvai).

Himanso projektai Vilniaus krasto problemai spresti(1920-1922 m.)

Projektas Kada pasiiilytas Siulymo esme

I 1921 m. gegu- Lietuva siule paversti dvieju kantonu (Kauno irzes 20 d. Vilniaus) federacine valstybe su lygiavertemis

lietuviu ir Ienku kalbomis, bendra Lietuvos ir Len-kijos ekonomine ir uzsienio politika.

II 1921 m. rugsejo Siule Vilniaus krastui suteikti autonomija, numate3 d. glaudu Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavima.

53

Klaipedos krastas - autonominis Lietuvos Respublikos vienetas(1923-1939 m.)

Klaipedos krasto valdymas Admlnistraclne krasto struktiira

o Gubernatorius (skyre LR Seimas); o 3 apskritys (Klaipedos, Silu-o Seimelis (rinko 3 metams krasto gyventojai); tes, Pagegiu):o Direktorija (st vykdomosios valdzios organ,! o 65 valsciai,formavo Seimelis). o 551 kaimas.

1926 m. gruodzio 17 d. valstybes perversmas Lietuvoje

Perversmo priezastys Vykdytojai Perversmo dalyviq veiks-mai

o Dalis gyventoju buvo nepatenkinti o karininkai o Susidorota su LKPkairiqju vyriausybiu politika; (vadovas (1926 m. gruodzio 27 d.o bijota, kad [sigales komunistai ir P. Plechavi- susaudyti 4 komunarai),sustipres Lenkijos pozicijos Lietuvoje; cius). 01927 m. kovo men.o tautininkai nesitikejo parlamentiniu paleistas Seimas;budu ateiti i valdzia, o krikscionys demokrataio sudetinga vidaus ekonomine padetis: isstumti is valdzios,o karininkai ir kiti desiniuju jegu atsto- 01928 m. rugpjucio 15 d.vai buvo nepatenkinti parlamentarizmu priimta nauja Konsti-ir permainomis. tucija.

Autoritarinis rezimas Lietuvoje(1926-1940 m.)

Kuo skyresinuo totalitari- Opozicija rezimuinio (nacistinio)

o Nebuvo o 1927 m. rugsejo 8 d. Taurages pucas,genocido; o rengti sukilimai Alytaus ir Vilkaviskio apskrityse, bet jie neivyko,o nepropaguo- o 1934 m. birielio 7 d. karininku perversmas;tas rasizmas, o 1935 m.lapkriCio 2 d. S. Salkauskio laiskas memorandumasantisemitiz- prezidentui A. Smetonai;mas. o 1935-1936 m. ukininku streikas Suvalkijoje ir Dzukijoje:

o 1936 m. kovo 16 d. J. Sliupo laiskas prezidentui A. Smetonai;o 1938 m. [sikure "Asis" - politinis sajudis (valstieciu liaudinin-ku ir krikscioniq demokratu pasitarimai).

54

Lietuvos visuomene pries valstybes perversma ir po jo

f!!rid perversma Po perversmoo Lietuva buvo demokratine valstybe

o Lietuva - autoritarine valstybe (dideli(parlarnentine respublika); Prezidento [galtoitmai):o laisvai veike visos partijos, LKP

o ilgainiui visos partijos, iSskyrus tauti-veike pogrindyje; ninkus, buvo uzdraustos;

o su LKP buvo susidorota;o laisvai veike [vairios organizacijos,

o varzyta spauda, jaunimo organizacijos;Jl! spauda;• reguliariai vyko Seimo rinkimai;

o 1927 m. kovo men. buvo paleistasSeimas (iki 1936 m.):. eimo narius rinko pilieciai nuoo Seimo narius siule savivaldybiu tarybos,

I metu, o rinko pilieciai nuo 24 metu arnziaus;• i Seima buvo galima rinkti piliecius

o i Selma buvo galima rinkti piliecius nuo1l1l024metu, 30 metu amziaus,o Seimas rinktas 3 metams;

o Seimas rinktas 5 metams;• Prezidenta rinko Seimas 3 metams

o Prezidenta rinko ypatingieji tautos(Prezidentu galejo tapti LR pilietis atstovai 7 metams;nuo 35 metu),

Prezidentas atstovavo valstybei;o Prezidentas vadovavo ir atstovavo vals-tybei, galejo leisti istatymus, susaukti ir

luisvai veike opozicija;paleisti Selma bei Ministrq kabineta,o opozicija drausta, persekiota, bausta;

II ibuvo koncentracijos stovyklu,o steigtos koncentracijos stovyklos, veikekaro Iauko teismai;

11 .buvo politiniu kaliniu,o zmones bausti del politinn; [sitikinimu,

vlsapusiskai pletojosi kulturineo variyta laisva kulturine veikla, primesta

v Ikla. viena (tautininku) ideologija.ri

Bendra:U

• Valstybe buvo respublika;

• buvo Prezidento institucija;• veike konstitucijos;

• Seimas buvo renkamas pagal proporcine rinkimu sistema;o kilo ekonomika;

• isaugo uzsienio investicijos i Lietuvos iiki;• liko nesureguliuoti santykiai su Lenkija.

55

Socialine ir ekonomine Lietuvos raida (1926-1940 m.)

Zemes iikio raidos bruozai Pramones raidos bruozai

• Dingo reziai ir trilauke sistema; • 1939 m. veike 1 441 [mone, apie• [sigalejo daugialauke sejomaina: 15000 amatininku dirbtuviu;• [sigalejo pienine ir mesine gyvulininkyste, • svarbiausios sakos buvo: maisto,• didziausios zemes ukio produkcijos chemijos, odos, kailiu, tekstiles,perdirbimo [mones buvo "Maistas", Pieno medzio, popieriaus, poligrafijos;centras, .Lietukis": • t Lietuvos pramont( daugiausia• zemes iikio srityje dirbo per daug investavo Belgija, Svedija, Vokietija,zmoniu, todel vyko emigracija; JAV.• 1935-1936 m. vyko Suvalkijos valstieciustreikas.

Lietuvos santykiu su kaimynais ypatumai(1920-1940 m.)

Salis Santykiu ypatumai

Lenkija • Buvo blogi, netureta diplornatiniu santykiu,• 1927 m. spalio 15 d. Lietuva kreipesi t Tautu Sajunga del lietuviskumokyklu uzdarinejimo Vilniaus kraste:• 1928 m. kovo 30 d. Karaliauciuje per tiesiogines derybas susitartadel lengvatu gyventojams, kuriu ukius kirto demarkacijos linija;• 1931 m. Hagos tribunolas pripazino Lietuvai teise neleisti Lenkijaiatidaryti Lentvario-Kaisiadoriu gelezinkelio linijos;• 1933-1938 m. vyko neoficialios valstybiu derybos;• 1938 m. prasidejo incidentai pasienyje;.1938 m. kovo 17 d. 20 val. 15 min. Lenkija [teike Lietuvai ultimatu-ma del diplomatiniu santykiu uzmezgimo per 48 val. (jteiktas Taline);• 1938 m. kovo 19 d. Lietuva prieme ultimatuma ir uzmezge diploma-tinius santykius su Lenkija.

56

Vokietija • Santykiai klostesi nevienodai, issiskyre 2 etapai:1. 1920-1932 m. santykiai buvo normaliis:a) 1923 m. sutartis del karo nuostoliu atlyginimo;b) 1923 ir 1928 m. - prekybos sutartys;c) 1928 m. sutartis del sienu,d) sutartys del Klaipedos krasto problemu.2.1933-1939 m. santykiai tapo komplikuoti:a) VO~ie~ijareika,lavo pe.rZ~~re~isienas, dare ekonomln] spaudima;b) ~lalpedos kraste Vokietija rerne provokiskas ir nacistines organi-zacnas;

c) 1934 m. rengtas nacistinis pucas Klaipedos kraste (NoimanasZasas); ,

d) ~u? 1938~. V~kie.tija kele Lietuvai vis daugiau reikalavimu delKlaipedos krasto, ir Lietuva juos vykde,e) 1939,m. kovo 2? d. Vokietija iteike Lietuvai ultimatuma del Klaipe-dos krasto perdavimo Vokietijai;f) 1?3? m. ko~o 22 d. Li~tuva ultimaturnq prieme (pasirase sutarti delKlaipedos krasto perdavimo Vokietijai);g) ~939~. kov? 23 d. Vokietija okupavo Klaipedos krasta (Klaipedojsapsilanke A. Hitleris).

SRS ~.SSR~ buvo suinteresuota, kad Lietuva butu nepriklausoma (kad)1 nea.~ltektq Lenkijai), todel rerne Lietuva, kai pastaroji nesutare suLenkija;

• Lenkijos okupuota Vilniaus krasta pripazino Lietuvai;• .1926 m. rugsejo 28 d. pasirasyta nepuolimo ir neutraliteto SSRS irLietuvns sutartis;• SSRSpasmerke Klaipedos krasto uzgrobim'! .

I ltljos • Nepalaike aktyvesniu rysil!;Iy • ~934 m. SU~.ikureBaltijos antante (karine Lietuvos, Latvijos, EstijosI Ivija, sajunga, bet )1 buvo neveiksminga).

II) I)

57

Lenkijos vyriausybes politikaVilniaus kraste (1920-1939 m.)

Ekonomine politika Kulturine politika

• 1920 m. gruodZio 11 d. paskelbtas • Kultiira, svietimas tapo vietos lietu-zemes reformos dekretas; viu lenkinimo priemone:.1921-1932 m. kaimai buvo skirstomi i • 1919 m. rugpjiiCio 28 d. atkurtasvienkiemius, naikinami servitutai; Vilniaus universitetas (su biblioteka)• vyravo srnulkus iikiai; pavadintas Stepono Batoro vardu• nutrukus ekonominiams santykiams (turejo 6 fakultetus);su Lietuva, Rusija ir kt. krastais, sunyko • 1925 m. Vilniuje atidaryta Konser-metalo apdirbimo, odu, kailiu, baldu, vatorija;avalynes ir kitos pram ones sakos, • 1929 m. erne veikti Rytu Europos• Lenkija si krasta (kresa) laike pigios moksliniu tyrimu institutas;zaliavos ir darbo jegos saltiniu, • 1937 m. atidarytas dvimetis valsty-• prarnone labai smuko per binis pedagoginis institutas.1929-1933 m. ekonomine krize;• veike daugiausia smulkios, arnatininkuimones.

Vilniaus krasto okupacija ir aneksija

Okupacija ir aneksija Tautine Iietuviu priespauda

• 1920 m. spalio 8 d. generolo N. Zeligovskio • Vykdyta asimiliacija perkariuornenes grupuotes maistas ir 1920 m. mokyklas, administracinesspalio 9 d. Vilniaus uzemimas, struktiiras;• 1922 m. sausio 8 d. okupacijos salygomis • pilietybes nedavimas tautiniu[vyko rinkimai i Vidurio Lietuvos Seima, mazumu aktyvistams ir aktyvis-• 1922 m. vasario 20 d. sis Seimas prieme tu istremimas:sprendima del prisijungimo prie Lenkijos; • vykdyta kolonizacija;• 1922 m. kovo 24 d. sis sprendimas patvirti- • tik lenkams leista uzimti auks-namas Lenkijos Seime; ciausius postus;• 1922 m. balandzio 6 d. Vilniaus kraste pra- • Ienku kalba paskelbta oficialiadeda veikti Lenkijos [statymai. kalba;

• uzdarinetos privacies nelen-kiskos mokyklos.

58

Lietuvos Respublikos Iaimejima] (1918-1940 m.)

Politika Ekonomika Kultiira• Atkure savo • 1922 m. pradeta • Suformuota ir sekmingai pletota tauti-valstybe ir jq vykdyti zemes ne Iiteratura, daile, muzika, architektura,apgyne, reforma; • atsirado lietuviski teatrai (muzikinis),• suformuo- • [vede savo valiu- statytos opero~;tos valstybes tq - lita • sukurta moderni svietimo sistema;valdzios insti- (1922 m.), jo • 1930 m. [vestas privalomas pradinistucijos; kursas buvo labai mokslas, veike 9 aukstosios mokyklos;• [gavo tarptauti- stabilus; • kure daug rasytoju, jie atstovavoni pripazinima, • pletota pram one, ivairioms Iiteraturos srovems (realistai _• uzmezge naudota vietine Maironis, J. Tumas-Vaizgantas,

diplomatinius zaliava, V. Kreve-Mickevicius, A. Vienuolis,santykius su • sekmingai pletojo 1. Gira; simbolistai - V. Mykolaitis-dauguma vals- eksportq (1938 m. Putinas, B. Sruoga, F. Kirsa; futuristai _tybiu: jis dave 56 proc. K. Binkis, J. Tysliava, J. Zenge; modern is-• [stojo i biudzeto pajamu), tai - J. Savickis, H. Radauskas);'Iautu Sajunga • isaugo uzsienio • isleista per 17 000 knygq;(1921 m. rugsejo kapitalo investici- • 1937 m. ejo 157 periodiniai leidiniai22 d.); jos (Belgijos, Vo- (is jq 19 dienrasciu),• turejo konsti- kietijos, Svedijos, • vyko dainu sventes (1924 m., 1928 m.,lucijas (pagrin- JAV); 1930 m.),dines - 1922 m., • sukurta daug • zymiausi architektai: V. Dubeneckis,1928m., dideliu bendroviu M. Songaila, V. Landsbergis-Zemkalnis;1938 m.), (Pieno centras, • klestejo daile (kure dailininkai A. Var-• 1923 m. atgavo "Maistas", nas, J. Vienozinskis, P. Kalpokas,Klaipedos krasta "Lietiikis"). J. Zikaras);(1939 m. vel j] • 1925 m. [kurta M. K. Ciurlionioprarado). galerija Kanne:

• 1937 m. ir 1939 m. Lietuvoskrepsininkai buvo Europos cempionai:• 1933 m.Iiepos 15-16 d. S. Darius irS. Girenas perskrido Atlanto vandenyna.

59

/11

111·

11'1

I

1938-1940 m. -laikas, kai komplikavosi Lietuvos tarptautine padetis

Problema Poiymiai

Pablogejo santykiaisu Lenkija

• Nuo 1938 m. prasidejo incidentai pasienyje;• 1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbe Lietuvai ultimatum'}del diplomatiniu santykiu uzmezgimo per 48 val.;• 1938 m. kovo 19 d. ultimatumas buvo priimtas, uimegztidiplomatiniai santykiai.

Komplikavosi san-tykiai su Vokietija

• Vokietija reikalavo, kad Lietuva Klaipedos kraste panai-kintu karo padet], anuliuotu gubernatoriaus teise vetuotiSeimelio priimtus istatymus, [teisintu vokieciu kalbosvartojima Klaipedos krasto centro [staigose, uztikrintuspaudos, susirinkimu laisve (Lietuva reikalavimus [vykde):• 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbe Lietuvai ultimatu-m'} de! Klaipedos krasto atidavimo Vokietijai;• 1939 m. kovo 22 d. Lietuva reikalavimus prierne,• 1939 m. kovo 23 d. Vokietija okupavo Klaipedos krasta.

• 1939 m. rugpjucio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktoslaptuoju protokolu Lietuva pateko iVokietijos [takossfera,• 1939 m. rugsejo 28 d. SSRS ir Vokietijos draugystes irsienu nustatymo sutarties slaptuoju protokolu Lietuvapateko iSSRS [takos sfera (isskyrus Suvalkijos dal], ji likoVokietijos [takos sferoje);• 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbossutartimi Lietuva atgavo dal] Vilniaus krasto, bet turejo[sileisti isavo krasta 20 000 SSRSkariu,• nuo 1940 m. pavasario SSRS pradejo kaltinti Lietuva joskariu grobimu;• 1940 m. geguzes 25 d. SSRS nota Lietuvai del kariugrobimo;• 1940 m. birzelio 14 d. SSRS ultimatum as Lietuvai delnaujos vyriausybes sudarymo, papildomu SSRS kariniudaliniu [vedimo:• 1940 m. birzelio 15 d. SSRS okupavo Lietuva,• 1940 m. rugpjucio 3 d. SSRS aneksavo Lietuva (organi-zavo "prisijungimq" prie SSRS).

Lietuva tapo Vokie-tijos ir SSRS [takessferu dalijimosiobjektu

60

SSRS OKUPACIJA

(1940-1990 M.)

SSRS ultimatumas Lietuvai 1940 m. birielio 14 d .

IJattinimai Reikalavimai

Lietuvos vyriausybe organizuojanti'RS kariu grobima,Lietuva siuncianti ikoncentracijos

tovyklas SSRS karinius dalinius aptar-nuujancius zmones,

I .ietuva sudariusi karine antisovietinaII tart] su Latvija ir Estija;Ii rengianti sovietiniu [gulu uzpuolima.

• Teisti vidaus reikalu ministraK. Skuca ir Valstybes saugumo depar-tamento direktoriq A. Povilaiti,• sudaryti nauja Lietuvos vyriausybe,• [sileist! iLietuva papildornu SSRSkariniu daliniu.

Liaudies seimas

~Iklos metai Dalyviai Vadovas . Nutarimai

79 atstovai,is jlf 58 -LKP nariai

J. Paleckis • Lietuva paskelbta sovietine socia-listine respublika;• prasymas SSRSAuksciausiajattarybai del LSSRpriernimo iSSRS;• nutarimas del stambiosios prarno-nes, transporto, prekybos [moniu,zernes nacionalizavimo;• igaliotos komisijos vykti iMaskvadel LSSR [stojimo iSSRS sudarymas(komisijos nariai: J. Paleckis, L. Gira,A. Venclova, Salomeja Neris, M. Ge-dvilas, 1. Adomauskas, M. Sumaus-kas, K. Didziulis, M. Mickis,P. Cvirka, V. Vitkauskas, K. Petraus-kas, P. Zibertas ir kt.).

1') W m.Ilt'pos 21 d.-11)40m. rug-!'luCio 25 d.

61

;

r

Rezistendjos sViidis Lietuvoje 1944-1953 m.Lietuvos sovietizadja

JPrieiastys Tikslai1944-1953 m.1940-1941 m. Vadovai Kovosbiidai• Pirmosios bol-sevikq (1940-1941 m.) itvokieciu okupa-cijos (1941-1944m.) pa-tirtis;• nezabotassovietinis tero-ras pirmaisiaispokario metais;• Vakaru saliltpagalbos viltis;• patriotizmas.

• Atkurti nepri-klausoma Lietuvosvalstybe,• pasalinti SSRS

.primesta Lietuvaiadministracija,paralyziuoti josveikla:• sukliudyti mo-bilizacija i SSRSkariuornene, uki-ninku Isbuozinima,masinius arestusir deportacijas, ru-sakalbiu kolonistukurdinima;• kovoti su sovietuplesikavimu,lietuviu demorali-zavimu.

• Paskelbta zemes nacionalizacija ir reforma(nustatyta didziausia zernes norma - 30 ha):• nacionalizuota bankai, stambios pram ones irprekybos imones:• finansu sistemos reforma (litai pakeisti i rubliussantykiu 1 Lt su 90 kap.),• bankai, gelezinkeliai, rysiai itraukti i SSRSsistema,• panaikinta kariuomene (dalis jos pertvarkyta iSSRS 29-qji teritorini sauliu korpusa),• uzdrausta politiniu partiju ir organizacijuveikla, isskyrus komunistiniu,• pertvarkyta teisesaugos sistema (vietoj policijos[knrta milicija, panaikinta LR teisrnu sistema, nuo1940 m. gruodzio 1 d. [vesti sovietiniai [statymai):• represijos, teroras, smurtas, deportacijos.

• Kolektyvizacija (kolukiukurimas - 1947 m. [kurtas pir-masis koliikis Kedainiu raj. -M. Melnikaites):• "socialistine industrializa-cija" (nacionalizacija, planineekonomika, ukio integravimasi SSRS, jo strukturu keitimas):• pertvarkyta svietimo sistema(nuo 1949 m. [vestas privalo-mas septynmetis mokymas,naujos programos, atkuriamosaukstosios mokyklos; moky-mas politizuotas);• kulturos politizavimas.

JonasZemaitis-Vytautas,AdolfasRamanaus-kas-Vana-gas, IuozasLuksa-Dauman-tas, JuozasVitkus-Kazimie-raitis.

• Aktyvios ginkluotoskovos 3 laikotarpiai:1) 1944 m. pab.-1946 m.pab. - partizanai veike dra-siai, gana spontaniSkai;2) 1946 m. pab.-1948 m.pab. jungesi buriai, vykovadu susirinkimai;3) 1949-1953 m. pasiprie-sinimas silpnejo,• pilietinis nepaklusnumas;• spaudos, ypac partizanu,leidimas;• atsisakymas eiti i kariuo-mene,• tautiniu ir religiniu sven-Ciq sventimas,• pagalba partizanams;• rinkimu boikotai;• baznycios lankymas.

I'I -

Lietuviu priesinimasis okupacijoms

Okupacijos Pirmoji sovietu Hitlerines Vokietijos Antroji sovietu

Metai 1940 m. bir- 1941 m. birzelis- 1944 m. pab.-zelis-1941 m. 1944m. pab. 1990 m. kovo 11 d.birzelis

Pasipriesi - LAF'as LAF'as, VLIK'as VLIK'as, LLKSnimo orga- (Lietuviu akty- (Vyriausiasis Lietuvos (Lietuvos laisvesnizacijos vistu frontas) islaisvinimo komitetas) kovos sajudis)

Pasiprie- • Pasyvus (oku- • Pasyvi rezistencija (oku- • Ginkluota kovasinimo pantu rengiamu pantu potvarkiu boikotas, (partizanu veiklabudai akciju boikotas); .mobilizacijos i vokieciu nuo 1944 m. iki

• aktyvus (kuresi dalinius ir darbo prievoles 1954 m.):pogrindines gru- nevykdymas, naturiniu • pogrindinepes ir organiza- prievoliu nevykdymas): spauda;cijos, 1940 m. • nuo 1942 m. veike LLKS, • pilietinis nepa-lapkricio 17 d. nuo 1943 m. pab. [kurtas klusnumas.Berlynebuvo VLIK'as - vadovas S. Kairys,[kurtas LAF'as). leista pogrindine spauda.

Didiiausi tremimai is Lietuvos

~ataTrernirno Kokiunutarimuremtasi Kiekpavadinimas tremiant zmoniq Ii

Istremta ,.,1948m. .Pavasarts" 1948 m. geguzes 18 d. LSSR MT ir LKP(b) Apiegeguzes visiskai slaptas nutarimas Nr. 60 "Apie 40 tukst, gmen. priemones rysiurn su banditq ir banditu

pagalbininku - buoziu seimu iskeldinimu"

1949m. "Bangq SSRS MT 1949 m. sausio 29 d. nutarimas Apiekovo musa" "Del buoziu su seimomis, banditu ir na- 30 tukst.men. cionalistu seimu iskeldinimo is Lietuvos,

Latvijos ir Estijos SSR".

1951 m. "Ruduo" SSRS MT 1951 m. rugsejo 5 d. nutarimas Apiepalio "Del buoziu su seimomis iskeldinimo 16 tukst.

men. visam laikui is Lietuvos SSR".

6362

LKP pirmieji sekretoriai, uztikrine sovietinio rezimo islaikyma

Laikotarpis Pirmieji sekretoriai

1940-1974 m. A. Snieckus

1974-1987 m. P. Griskevicius

1987-1988 m. R. Songaila

1988-1990 m. A. Brazauskas

Svarbesni disidentines veiklos Lietuvoje faktai

[vykio data Disidentines veiklos faktai

1955 rri.Iapkricio 2 d. Veliniu minejimas Kaune ir susiremimas su milicija.

1956 m.lapkriCio 2 d. Veliniu minejimas Kaune ir Vilniuje (Rasu kapinese),

1972 m. kovo 19 d. Pradeta leisti .Lietuvos kataliku baznycios kronika"(LKBK).

1972 m. geguzes 14-16 d. Neramumai Kaune, kile susideginus R. Kalantai.

1976 m. [sikure Lietuvos Helsinkio grupe (T. Venclova,V. Petkus ir kt.).

1978 m. [steigta Lietuvos laisves lyga (LLL), [kurejasA. Terleckas.

1978-1983 m. Veike Tikinciuju teisiu gynimo komitetas(A. Svarinskas, S. Tamkevicius).

1987 m. rugpjucio 23 d. Molotovo- Ribentropo pakto metiniu minejimas(mitingas Vilniuje prie A. Mickeviciaus paminklo).

1988 m. birzelio 3 d. [kurtas Lietuvos Persitvarkymo Sajudis - LPS(V. Landsbergis, K. Prunskiene, E. Vilkas ir kt.).

64

LIETUVOS RESPUBLIKA

(nuo 1990 m. kovo 11 d.)

Lietuvos Respublikos seimai (nuo 1990 m. kovo 11 d.)

~e1mas Veiklos metai SeimoSeimo daugumaPirmininkas

Atkuriama- 1990-1992 m. Vytautas Saiudzio koalicijaIsSeimas Landsbergis

(Auksciausioji'laryba)

I Seimas 1992-1996 m. Ceslovas Lietuvos dernokratine darbo 1Iursenas partija (LDDP)

" eimas 1996- 2000 m. Vytautas Tevynes Saiunga-I aetuvos kon-Landsbergis servatoriai ir Lietubos I<nKscio-

niu demokratu partija (LKDP)

III Seimas 2000-2004 m. Arturas ISpradziu Naujoji sajunga suPaulauskas Liberalu sajunga, nuo 2001 m.

vasaros - su Lietuvos socialde-mokratu partija

IV Seimas 2004-2008 m. Arturas Naujoji sajunga, LSDP, DarboPaulauskas, partija, Valstieciu ir Naujosiosnuo 2006 m. demokratijos partiju frakcija;balandzio - nuo 2006 m. vasaros - ma-Viktoras zumos valdymas be DarboMuntianas, partijos ir Naujosios sajungos,nuo 2008 m. reme Pilietines demokratijosbalandzio - partija ir Tevynes sajunga, nuoCeslovas 2008 m. koalicija sudare LSDP,Iursenas Liberalu ir centro sajunga,

Lietuvos valstieciu liaudininkusajunga ir Naujoji sajunga

Scimas 2008 m. Arunas Tevynes sajunga -LietuvosValinskas krikscionys demokratai, Tautos

prisikelimo partija, Liberaluir centro sajunga, LietuvosRespublikos liberalu sajudis

65

I

/:

I

.

Lietuvos Respublikos vyriausybes (nuo 1990 m. kovo 11 d.)

Vyriausybes Veiklos metai MinistrasPirmininkas

Pirmoji 1990 m. kovo 17 d.-1991 m. sausio 8 d. Kazimiera DanutePrunskiene

Antroji 1991 m. sausio 10 d.-1991 m. sausio 13 d. Albertas Simenas

Trecioji 1991 m. sausio 13 d.-1992 m.liepos 14 d. GediminasVagnorius

Ketvirtoji 1992 m.liepos 21 d.-1992 m.Iapkricio 26 d. AleksandrasAlgirdas Abisala

Penktoji 1992 m. gruodzio 17 d.-1993 m. vasario 26 d. Bronislovas Lubys

Sestoji 1993 m. kovo 31 d.-1996 m. vasario 8 d. Adolfas Slezevicius

Septintoji 1996 m. kovo 19 d.-1996 m.Iapkricio 11 d. Laurynas Mindau-gas Stankevicius

Astuntoji 1996 m. gruodzio 10 d.-1999 m. geguzes 3 d. GediminasVagnorius

Devintoji 1999 m. birzelio 10 d.-1999 m. spalio 27 d. Rolandas Paksas

Desimtoji 1999 m. lapkricio 11 d.- 2000 m. spalio 19 d. Andrius Kubilius

Vienuoliktoji 2000 m.Iapkricio 6 d.-2001 m. birzelio 20 d. Rolandas Paksas

Dvyliktoji 2001 m.liepos 4 d.-2004 m. gruodzio 14 d. Algirdas MykolasBrazauskas

Tryliktoji 2004 m. gruodzio men.-2006 m.liepos men. Algirdas MykolasBrazauskas

Keturioliktoji 2006 m.liepos men.-2008 m.Iapkricio men. Gediminas Kirkilas

Penkioliktoji Nuo 2008 m. lapkricio men. Andrius Kubilius

66

PASAULIO ISTORIJA.,.

j.. ;

I

SENOVES ISTORIJA

Istorijos matmenys

Laikotarpis -Matmenys

Chronologinis • Priesistore arba ikiistoriniai laikai (2,S mln. m.-4 tukstm.proKr.);• senoves laikai (4 tukstm. proKr.-SOOm. po Kr.):• viduriniai amziai (SOO-IS00 m.):• naujieji laikai (IS00-1918 m.):• naujausieji laikai (1918 m.-iki dabar).

Erdvinis • Pasaulio istorija, Europos istorija, Lietuvos istorija ir t. t.

Teminis • Politines, ekonomines, socialines, kulturines temos (pvz., vals-tieciq istorija, Vakaru Europos kulturos istorija ir t. t.).

Laiko skaiciavimas istorijoje

SkaiCiavimo pavadinimasNuo kuriu metu Nuo kokio [vykio skaiciuojamaskaiciuojama

Hebrajiskasis 37S0 m. proKr. Pasaulio sukurirno

Graikiskasis 776 m. proKr. Pirrnuju olimpiniu zaidyniu

Romeniskasis 7S4 m. proKr. Romos miesto [kurimo

Krikscioniskasis 0 Kristaus gimimo

MusuImoniSkasis 622m. Hidzra: Mahometo ir jo sekejupersikelimas is Mekos t Medin'}

68

Zmogaus kilmes teorijos

torijaKas pirmieji

Pagrindiniai teiginiai Trukumaijas pateike

Kreacionis- Senoves Dievas kure pasaul] sesias Teiginiai neraline, arba Kinijos, Me- dienas, 0 septintaja ilsejosi. moksliski, juoseukurirno sopotamijos, daug k'} reikia

(~mog4 suku- Graikijos suprasti ne tiesio-r Dievas) mitai, Biblija gine, 0 perkeltine

prasme.

lwoliucijos Senoves Pries keliolika mlrd, metu Dar nesuras-(1,mogus atsi- graiku pradejo formuotis Visata, tos kai kuriosrado zemeje mokslinin- daugiau kaip pries 4 mlrd. tarpines rusys,I negyvosios kai, C. Dar- metu atsirado Saules sis- padedancios [ro-mnterijos, vinas kny- tema kartu su Zeme, pries dyti, kad is vienuV ikiant goje "Rusiq 3 rnlrd. rnetu atsirado gyvi rusiq issivystevoliucijos atsiradimas organizmai - bakterijos, is kitos.

V iksniams- naturaliosios i4 per ilg'} laika issivyste visiuntinei atrankos kiti gyvi organizmai.trankai ir budu ...cc

I. I.)••

ominidai (primatai, apimantys dabartin] imogq ir jo artimiausius protevius)

Imdu Ka reiskiaKada atsirado Ka mokejo

Kurdinimas lietuviskai gyveno

, lumo habilis Sumanusis Pries 2,S mln. Gamino prastai ap- Afrikojezmogus metq tasytus akmeninius

I'"[rankius.

Hllmo erectus Staciasis Pries 1,8 mln. Gamino kruopsciai Afrikoje,zmogus metu nudailintus [rankius, Azijoje,

kureno lauzus. Europoje

Icmo sapiens Protingasis Pries 140- Laidojo mirusiuo- Afrikoje,zmogus 280 tukst, sius, kalbejo rislia Azijoje,

metq kalba, gamino dai- Europojelius [rankius, turejo

~ ..

religija.

69

Senoves Egipto istorijos periodizacija

Valstybe " Laikotarpis

Seniausioji valstybe 3000-2800 m. proKr.

Senoji valstybe 2800~2250 m. proKr.

Pirmoji suirute 2250-2050 m. proKr.

Vidurine valstybe 2050-1750 m. proKr.

Antroji suirute 1750-1580 m. proKr.

Naujoji valstybe 1580-1085 m. proKr.

Libijos ir Saiso laikotarpis 1085-7l2 m. proKr.

Velyvoji valstybe 712-525 m. proKr.

Persijos valdymas 525-332 m. proKr.

Graiku ir makedonieciu valdymas 332-30 m. proKr.

Romos ir Bizantijos valdymas 30 m. proKr.-642 m. po Kr.

70

Senoves Egipto civilizacijos bruozai(IV-I tiikstm. pro Kr.)

Valstybes MonumentaliojiRastas Mokslasvaldymo forma architektiira

• Despotine • Mastabos (seno- • 3 sistemos: • Matematikamonarchija yes egiptieciu lai- 1) hieroglifai (figuriniai (gyventoju ir(valdzia pri- dojimo statiniai. rasto zenklai. Hierogli- kt. surasineji-klause vienam Nupjautos piramides fais buvo zymimi daik- mas, plotuasmeniui - pavidala sudare dvi tai, savokos, zodzio matavimas,faraonui, jis dalys - antzernine ir elementai - skiemenys piramidziuremesi kariniu pozemine. Statytos ir t. t. Pradetos vartoti statyba):biurokratiniu is plytu ar akmenu), nuo 4 tukstm. proKr.); • astronomijaaparatu ir • piramides: 2) hieratinis (tarpine (dangauskariuomene). a) laiptuotosios rasto sistema tarp kunu ir

(Dzoserio) ; hieroglifu ir dernoti- reiskiniub) Iygiosios nio rasto. Rasmenys stebejimas,(Cheopso): paprastesni, neturi pranasystes,• hipogejai (uolose hieroglifams budingu kalendorius):iskirsti kapai): vaizdiniu elementu. • medicina• sventyklos (Lukso- Susiformavo XIX a. (balzamavi-ro, Karnako ir kt.). proKr.); mas ir t. t.).

3) demotinis (buvorasoma is desines ikaire vertikaliomisir horizontaliomis eilu-temis, rasytakursyvu).

Egipto faraono Echnatono religine reforma (XIV a. pro Kr.)

Irleiastys Esme Kodel nepavyko

Noreta • Vieninteliu dievu paskelbtas • Zyniai [tikino Echnato-urnazinti .saules dievas Atonas; no [pedini Tutanchamo-Il:hq zyniq • uzdrausta garbinti kitus dievus, na susitaikyti su senai-II diduome- • visur istrintas pries tai garbinto siais dievais:III s [taka, dievo Amono ir kitu dievu vardai; • religijos keitimas turejoustiprinti • sostine is Tebu perkelta inauja mies- neigiamos jtakos EgiptoIIYO valdzia, ta - Achetatona (dab. al Amarna). tradicijoms.

~

71

Sumero-Akado civilizacijos pasiekimai(III tiikstm. pro Kr.)

Pozymis Kas budinga "

Miestai valstybes o Urukas - pirmasis politinis centras;o Nipuras - seniausias sumeru kulturos centras.

Sventyklos - o Vyriausiojo dievo Enlilio sventykla Nipure, vyriausiosioszikuratai deives Inanos sventykla Uruke.

Rastas - o Io formos:dantirastis 1) piktogramos ("daiktlJ: paveiksleliai"):

2) ideogramos (zenklo reiksme neatitiko piesinio reiksmes):3) fonetinis rastas (zenklai reiske kalbos garsus).

Literatura • Sukurta seniausia pasaulyje epine poema "GilgameSas".

Teise • Sukurta seniausia pasaulyje rasytine teise ("Teisingumoatkurimo [sakai", Urukaginos .Reformos").

Egipto ir Sumero-Akado civilizaciju nuosmukiopriezastys III tiikstm. pro Kr. pab.

Egipto ')'. Sumero-Akado

o Susilpnejo centrine valdzia, o Buvo uzgrobiama valdzia:o salyje truko vienybes: o salyje [sigalejo svetimsaliai:o buvo uzurpuota valdzia, o salis suskilo i mazas vals-o valdovai - savanaudiski ir nekiirybingi; tybeles,o i valdyma buvo [traukti nekompetentingi zrnones, o ilga sausra, badas.o nesirupinta statybomis, menu, amatais, drekini-mo [renginiais.

72

Babilonijos istorijos periodizadja

kotarpis Io chronologija Kas budinga

noji Babilo- 1894-1518 m. proKr.- o Valde 12 Hamurapio dinastijos valdovu:nlJos karalyste XVII a. proKr. o isplesta valstybes teritorija (apeme

beveik visa Mesopotamija):o stiprinta valdovu politine galia.

~I'nmsusis XVI - XII a. proKr. o [sibrove hetitai, bet salyje neisitvirtino,IIIIkotarpis" o valde kasitai;

o buvo uzkariave elamitai.

Vldurinioji XI- VII a. proKr. o Karalius Nabuchodonosaras I nugale-Ii rbilonijos jo elamitus, Nabopalasaras sutriuskino

ralyste Asirija .

Nnujoji 626-539 m. proKr. o Uzkariautos Vidurzernio ir Raudo-linbilonijos nosios juru zemes iki Persijos [Ian-

iralyste koso Babilone pastatytas vadinamasisBabelio bokstas ir karaliaus rumai sukabanciaisiais sodais.

Babilonieciu laimejimai (11-1 tukstm, pro Kr.)

Monu-mentalioji Teise Rastas Mokslasarchitektura

o sven- o Turejo o Dantirastis var- o Astronomijatyklos; daug istaty- totas 5 tikslams: (zvaigzdynai,o rumai. mu, 1) religiniams Zodiako zenk-

o Hamu- tekstams rasyti, lai, kalendo-rapio 2) administra- rius):[statymai cijos nurody- o matematika(XVIII a. mams fiksuoti; (turio ir plotoproKr.) 3) istatymq apskaiciavi-iskalti kodifikacijai; mai);2,5 metro 4) metrasciams o astrologijaaukscio rasyti: (jie sukure siakrneninia- 5) mokslo reika- pranasysciume stulpe. lams. moksla).

73

Mesopotamijos suvienijimo laikotarpiai

Laikotarpis Metai Kas suvienijo

Akadas

II 1894-1518 m. pro Kr.

Apie 2300-apie 2200 m. pro Kr.

Senoji Babilonijos karalyste

III 729 m. pro Kr. Asirija

IV 626-539 m. pro Kr. Naujoji Babilonijos karalyste

Ankstyvosios Sirijos kultiiros

Budingi reiskiniai

• Statyti pirmieji istorijoje staciakampiai namai(nuo VII tiikstm. pro Kr.);• gerbti mirusieji, jq palaikai buvo konservuojami.

• Miestas valstybe Ugaritas buvo stambus preky-bos centras;• buvo kaupiami valdovu archyvai.

• Ebla buvo miestas megapolis (30 000 gyventoju),• miesta juose masyvi siena;• buvo sventyklu, vandentiekis;• rasta rnoliniu lenteliu, ant jq buvo rasornadantirasciu,

Kultiira Laikotarpis

Jericho X-II tukstm.pro Kr.

Ugarito IV-II tiikstm.pro Kr.

Eblos III - II tukstrn.pro Kr.

Hetitu ir finikieciu jtaka pasauliui

Hetitai Plnlkieciai

Laikotarpis XVIII-XIII a. pro Kr. XIII - V a. pro Kr.

Kq davepasauliui

• Pradejo naudoti gelezi-nius [rankius,• XV-XIV a. pro Kr. su-kure naujoviska teisyna,• arklininkystes laime-jimus pritaike kurdamikarinius kovos vezimus.

• Sukure garsin] priebalsini rasta,• sukure pirmaj] agronomijos traktata:• manoma, kad isrado stiklo gamini-mo buda,• kure kolonijas;• ispletojo laivu statyba,• plaukiojo ir naktimis, nes mokejoorientuotis pagal zvaigzdes,

74

Hetitu valstybes istorijos periodizacija

llert°dai Laikotarpis Kas budinga

S moji XVIII - XV a. pro Kr. • XVIII a. pro Kr. I puseje valstybe pradejo kurtik iralyste Anita;

• Hatusilio I laikais (apie 1650-1620 m. pro Kr.)valstybe suklestejo:• [sigalejo paveldima karaliaus valdzia,• alinama pavergtu tautu sukilimu ir vidausperversmu suiro.

Naujoji XIV-XII a. pro Kr. • Valde huritai;kuralyste • Supilinimo I laikais (apie 1380-1340 m. pro

Kr.) pasieke didziqj,! galybe:• XIV a. pro Kr. II puseje pasieke Egejo juroskrantus;• nuolat kariauta su Egiptu;• Hugo iskilus Asirijai.

Zydq nelaisve

~Lalkotarpis Nelaisve Kas isgelbejo

X VI - XIII a. pro Kr. Egipto Moze

VJII- VI a. pro Kr. Babilonijos Persijos valdovas Kyras II Didysis, uzvaldesBabilonija, leido zydams sugriZti namo.

Zymieji Izraelio valdovai XI -X a. pro Kr.

lIaidovas Nuopelnai

Saulius (Suvienytojas) Daug kariavo su filistinais.

I>ovydas (Statytojas) Sutriuskino filistinus, prijunge keleta gretirnukaralysciu, [eruzale padare so stine, surase saliesgyventojus.

.ialiamonas (Isrnintingasis) Pletojo prekyba su kitais krastais, [eruzaleje pasta-te keleta rumu ir dievo Iahves sventykla,

75

Biblija (Sventasis Rastas)(XIII a. pro Kr.-II a.)

Senasis Testamentas Naujasis Testamentas

46 knygos 27 knygos

Parasytas hebraju ir arameju kalbomis. Parasytas senaja graiku kalba.

Autoriai: Moze, teisejai, karaliai, pranasai. Rase Kristaus mokslo sekejai.

Pripazista ir judejai, ir krikscionys. Pripazista tik krikscionys.

Senojo Testamento struktura

Knygu gropes Ias sudarancios knygos Kas pateikiama knygose

Penkiaknyge Pradzios, Isejimo, Kunigu,(Tara) Skaiciu, Pakartoto [statyrno

Istorines Iozues, Teiseju, Rutos, Karaliu Isganymo istarija nuo zmogaus(I-IV), Kroniku (I-II), Tobijo, nuopolio iki atpirkimo isvaka-Juditos, Esteros, Makabeju riq (isrinktosios tautos istorija).(I- II) ir kt.

Isminties Iobo, Psalmiu, Patarliu, Religine doktrina ir moralesPamokslininko, Isminties, nuostatos.Giesmiu giesmes ir kt.

Pranasu Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Dievas per savo isrinktus ir pa-Danieliaus, Dvylikos mazuji; siustus vyrus (pranasus) kreipepranasu, Raudu ir kt. isrinktqj,! tauta isganyrno keliu.

Zymiausi Achaimenidu (Persijos) valdovai

Valdovai Valdymo metai Nuopelnai

Kyras II 558-529 m. proKr. Nukariavo Medija, Lidija, uzeme graiku ko-Didysis lonijas Mazojoje Azijoje, Babilonija (539 m.

proKr.), islaisvino zydus is nelaisves.

Kambizas II 529-522 m. proKr. Nukariavo Tyra, Kipra, Egiptq (525 m. proKr.).

Darejas I 522-485 m. proKr. Valstybe padalijo isatrapijas (provincijas),Didysis [vede valstybeje bendra piniga (darika),

matus, darnia paste organizacija, rupinosikrasto ir keliu saugumu.

76

Senosios Indo slenio civilizacijos bruozai(III-II tukstm. pro Kr.)

Mohendio Daro kultiira Harapos kultiira

• Buvo apie 100 tukst, gyventoju, • Rastos molio plyteles su vaizdais;• statyti 2-3 aukstu namai; • Ziesti puodai;• veike kanalizacija; • pletota zemdirbyste, gyvulininkyste,• vartotas rastas, laivininkyste,• tureti akmeniniai antspaudai.

Indu Vedos(isminties giesmiu rinkiniai)

I'edos Turinys

.Rigveda" 1 028 himnai, skirti seniesiems ariju dievams garbinti.

"Jadzurveda" Brahmanu ritualo knyga, sudaryta is poezijos kuriniu, maldu,palaiminimu, uzkeikimu.

"Samaveda" Aukojimo himnu rinkinys su melodijomis.

"Atarvaveda" Himnai dievu garbei, uzkeikimai, magines forrnules, turinciosapdrausti nuo demonu, suteikti dievu meile, sekme, sveikatos;liaudies apeigos, namu ritualo knyga.

Budizmas

ltaUriOSiOS Budos tiesos

I) yvenimas yra kancia:) I entejimo priezastis - zutbutinis zmogaus

Irlsirisimas prie gyvenimo;) is kancios galima issivaduoti,) lIstuonlinkis kelias veda ikancios nugalejima,

Astuonlinkis kelias iissilatsvinima

I) Tobulas tikejimas, zinojimas;2} tobulas sumanymas, ryztas,3) tobula kalba;4) tobulas elgesys;5) tobulas uzsiemimas;6) tobulos pastangos;7) tobula galvosena;8) tobulas susikaupimas.

77

Senoves Kinijos civilizacijos laimejimai

Dinastija Laikotarpis Laimejimai

Sangq XVII - XI a. proKr. • Susikure pirmoji didele valstybeHuanghes upes slenyje,• pradeti kasti kanalai ir drekinti laukai,• statyti miestai;• naudota bronza;• atsirado rastas (hieroglifai);• gamintas silkas:• iiesti puodai;• darytos akmens skulpturos;• atsirado totemizmas.

Diou XI- III a. proKr. • Valstybe apeme teritorija nuo Didzio-sios kinu sienos iki [angdzes upes baseinopietines dalies;• San Jangas vykde reformas, kuriossustiprino valdzia:• isaugo prekyba (Didziojo silko keliopradzia):• parasyti klasikiniai [iteraturos veikalai;• susiformavo teisine sistema;• atsirado religines ir moralines doktrinos(konfucianizmas, legizmas).

Cinq III a. proKr. • Pastatytas amfiteatras, jame tilpo10 000 zmoniu;• statyta Didzioji kinu siena;·ikurta imperija su biurokratine sistema.

Hanq III a. proKr.-II1 a. po Kr. • Konfucianizmas paverstas valstybinereligija;• islaikyta ir patobulinta biurokratija;• israstas popierius, leistos knygos;• uimegzti santykiai su Roma;• kariauta su hunais.

78

Senoves Kinijos mastytojai

Mastytojai Gyvenimo metai Mokymo esme

Konfucijus 551-479 m. proKr. • Sukure doroves sistema asmeniui, seimai,valstybei;• skleide idejas apie imoniq santykiu darna,besalygiska pagarba proteviu paprociams,nuolankuma politinei valdziai,

Mengdzi 372-289 m. proKr. • Skelbe konservatyvqj] morales moksla,• moke humaniskumo, padoraus, tautos po-reikius atitinkancio valdymo;• tikejo imogaus prigimties gerumu;• skelbe taikos ir darnos tarp zmoniu idejas,

Svarbiausi senoves Indijos ir Kinijos laimejimai

Indijos Kinijos

• Senoji miestu kultura; • Rastas - hieroglifai;• dvi naujos religijos - hinduizmas ir budizmas; • popierius;• literatures kuriniai - 4 Vedos, poemos • zemelapiai:.Ramajana" ir "Mahabharata"; • kompasas;•!skaiciavimo sistema [vestas nulis; • seismografas;• sachmatai. • karutis;

• silkas:• konfucianizmas.

79

SENOVES GRAIKIJOS ISTORIJOS LAIKOTARPIAI

Laikotarpis Kadabuvo Kas btidinga

Kretos ir III - II tukstm, • III tiikstm. proKr. Kretos saloje susikureMikenu proKr. ankstyvosios valstybes uzuomazgos,

• Knose pastatyti Mino riimai;• rastas (hieroglifu ir linijinis A);• Mikenuose - [tvirtinti rurnai su freskomis;• Liutu vartai Mikenuose:• Trojos karas (apie 1240-1230 m. proKr.).

Tamsieji Apie 1200-800 m. • [siverze dorenai;simtmeciai proKr. • pradeta naudoti gelez]:

• buvo sukurtos Homerui priskiriamos poe-mos "Iliada" ir .Odiseja",

Archajinis 800-500 m. proKr. • Kuresi poliai (miestai valstybes):laikotarpis • didzioji graiku kolonizacija;

• olimpines zaidynes (776 m. proKr.);• alfabetinis graiku rastas (apie 750 m. proKr.);• iskilo Atenai ir Sparta;• Drakonto [statymai Atenuose(624-621 m. proKr.);• Solono reformos (594 m. proKr.);• Peisistrato reformos (560 m. proKr.);• Kleistenio reformos (509-507 m. proKr.),klostesi Atenudemokratija.

Klasikinis 500-323 m. proKr. • Atenuose suklestejo demokratija;laikotarpis • Periklio veikla (461-429 m. proKr.);

• graikq ir persl! karai (500-449 m. proKr.):• Peloponeso karai (431-404 m. proKr.):• suklestejo graiku mokslas ir men as (filo-sofija, literatura, matematika, architektura,skulptura, keramika ir kt.).

Helenistinis 323-30 m. proKr.. • Makedonijos karalius Pilypas II uzkariavolaikotarpis Graikija (338 m. proKr.);

• Aleksandro Makedoniecio ir graiku zygiai iRytus (336-323 m. proKr.);• graiku kultura isplito i Rytus (helenizmas);• romenai uzeme pagrindine Graikijos dal]po Treciojo punu karo (146 m. proKr.).

80

Ege]o civilizacijos laimejimai

I. Kretos kultiira Mikenu kultura

Laikotarpis XXV-XV a. proKr. XVI-XII a. proKr.

Budingi • Daug rumu be didesniu • Gyvavo miestu civilizacija (rumai -rciskiniai gynybiniu [tvirtinimu, karines citadeles); budingi dideli

• Labirintas - 16000 kv. m itvirtinimai, supantys miestus antploto statiniu kompleksas; kalvos;• vartotas 2 rusil! rastas - • zymiausi rumai - Mikenu, Tirinto,plito piktografinis ir liniji- Pilo;nis A rastas, • kulturos kurejai buvo achajai.

Civili- 1) Stichine nelaime (galbut Dorenu isiverzimas.zacijos ugnikalnio issiverzimas):Isnykimo 2) achaju [siverzimas.vcrsijos

Didzioji graiku kolonizacija (nuo VIII a. pro Kr.)

"ridastys Pobudis Kryptys Padariniai

• Truko dirba- 1) Vidine (Sparta • Vakaru (Sicilija, • Isplito graikumos zernes, uzvalde gretimas Pietu Italija, Pietu kultura;

del prekybos; Mesenijos ir La- Prancuzija, • skatinta toliau• del politiniu konijos sritis); Rytu Ispanija): pletoti amatus;n sutarimu, 2) isorine (gy- • siaures (Egejo juros • kilo gyvenimo

ventojai kelesi is vakarine pakrante, lygis, paciojeGraikijos ir kure sasiauriu sritis): Graikijoje dau-kolonijas svetur). • pietryciu (Siaures gejo gyventoju,

Afrikos pakrante, rytineVidurzernio jiiros pa-krante - vadinamosiosLevanto salys).

81

Pertvarkymai Atenuose VI a. pro Kr.

Solono Peisistrato Kleistenio(594 m. proKr.) (560 m. proKr.) (509-507 m. proKr.)

• Pakirsta aristokratu politine • Zeme dalyta netur- • Panaikinti visigalia; tingiesiems; pilieciu turto ir kilmes .• politines teises erne priklau- • teiktas lengvatinis skirtumai;syti ne nuo kilmes, 0 nuo valstybes kreditas • pakeista Atikosturto: valstieciams, amati- teritorinio dalijimo• pilieciai buvo suskirstyti ninkams: sistema.i 4 grupes; • statytos sventyklos;• [kurta bule (taryba): • [vestas vandentiekis;• padidejo tautos susirinkimo • isplestas Pirejovaidmuo; uostas;• prasiskoline valstieciai • pradeta statyti agora;atgavo zemes nuosavybe; • suredaguotos Home-• uzdrausta ateniecius ro poemos;versti vergais uz skolas; • jvesta tironija.• pertvarkyta kariuornene.

Graiku ir persq karu V a. pro Kr. priezastys ir padariniai

Prieiastys Padariniai

• Graiku poliai Mazojoje Azi-joje sieke issivaduoti is Persi-jos valdzios. Persija nuslopinojq sukilima ir dar [sitvirtinoBalkanuose.

• Buvo apginta Graikijos laisve ir nepriklauso-mybe,• pripazinta graiku miestu Egejo juros salose irMazosios Azijos pakrarrtese nepriklausornybe,• persu laivynui uZdrausta plaukioti Egejo juroj ,

82

Graikq ir persu karu 500-449 m. pro Kr. svarbiausi musiai

sis Data Padariniai

Maratono 490 m. pr. Kr. Atenieciai, vadovaujami Miltiado, laimejo.

lcrmopilu 480 m. pr. Kr. Spartieciai, vadovaujami karaliaus Leonido, su-laike persus, leido atsitraukti daliai kariuomenes,bet pralaimejo.

ilamino 480 m. pr. Kr. Persai triuskinamai pralaimejo juru mus] prieSalamino salos.

Plntaju 479 m. pr. Kr. Graikai laimejo pries persus, vadovaujamus Mar-donijaus, iSvijo juos is Graikijos.

Mlkales 479 m. pr. Kr. Graiku laivynas sudegino persq laivyna.r..-

Sparta ir Atenai V a. pro Kr.

'Sparta

• "Lygiqjq bendruomene" (pu-siausvyra tarp monarchijos irdemokratijos)

• 2 karaliai (basilejai):• apela (tautos susirinkimas):• gerusija (senium; taryba),• eforu kolegija (5 priziuretojai).

• Visi pilieciai - kariai;• gnezta auklejimo sistema;• nustatyta griezta pilieciugyvenimo tvarka:• riboti rysiai suuzsieniu (autarkija):• kulturos sastingis.

Atenai

83

• Demokratija

• Eklesija (tautos susirinkimas):• 500 pilieciu taryba;• heliaja (teismas).

• Visi pilieciai dalyvavo valdyme;• uz politine veikla pilieciaigaudavo atlyginima,• pajamos buvo skirstomospagal liturgija':• buvo sudaromi kolegialus,pilieciams atskaitingi ir reguliariaikeiciami valdzios organai.

IlIlHIJa- sen. Atenuose - viesoji tarnyba, atliekama paeiliui visu aukstuju klasiu pilieciu savoII.

Peloponeso karai

Laikotarpiai Karl! pavadinimai Padariniai

431-421 m. pr. Kr. Archidamo karas Atenai atsilaike pries Sparta, islaikesavo sajungininkus ir juru galybe,

421-404 m. pr. Kr. Dekelejos karas Atenai patyre pralaimejima, buvopanaikinta Delo sajunga, sugriautigynybiniai irengimai, is Atenu atim-tos visos uzsienio valdos.

404-355 m. pr. Kr. Treciasis Pelopo- Suiro visos graiku sajungos.neso karas

Graiku mokslas

Sritis Atstovai Nuopelnai

Matematika Pitagoras, • Pradu pradu laike skaiciu:Talis is Mi- • ieskojo bendru visatos pradu,leto, Anaksi- • sukonstravo saules laikrod], sudare zemelapi,mandras

Fizika Demokritas • Mane, kad pasaulis sudarytas is mazi; dalelyciu -atomu,

-~Istorija Herodotas • Parase knyga "Istorija" (aprase graiku ir pers4

karus), keliavo po Egipta, Mesopotamija.

Filosofija Sokratas • Smerke pinigu, malonumu, tuscios sloves garbinimai• mane, kad valstybe gall valdyti tik tai ismanantyszmones,• smerke prigimtine teise, pagal kuria vaikai buvo •••pripazistami tevo nuosavybe.

Platonas • Parase knyga ,,valstybe", maste apie ideallos valsty-bes principus, apie idealia pilieciq auklejimo sistema, ~• aukstino tiesos, gerio ir grozio idejas,• savo mirusio draugo Akademo garbei ikure filosofi- .~jos mokykla - Akademija.

Aristotelis • Parase knyga .Politika", ~• visq mokslu laimejimus susiejo iviena filosofinesistema;• zmogu laike didziausia vertybe, protinga butybe:• issamiau aiskino dorybiu prigimti,• mane, kad reikia samoningai siekti moralinio gerio,jausti saika, ieskoti vidurio kelio.

~84

Graiku menas

tis Jzymybes Budingi bruozai

Feidijo "Atene",.Dzeusas", Mirono.Disko metikas"

rchitektura Akropolis, Parteno-nas, Dzeuso sventy-kla Olimpijoje

Isskiriarni 3 stiliai:1) doreninis (statiniai simbolizavo galla,jie buvo paplite Balkanuose);2) joneninis (statiniai su graksciomiskolonomis, pastatai daugiausia statytiMazojoje Azijoje ir salose):3) korintinis (dar grakstesnes statiniukolonos, pastatai statyti nuo IV a. pr. Kr.).

ikulptura Autoriai kuriniuose stengesi parodytiorganiska zmogaus sandara, verzluma.

lapyba Raudonfigures irjuodafigures vazos irkiti indai

Iuodu laku tape arba piesin], arba fona,vaizdavo buitines scenas arba scenas isdievu ir heroju gyvenimo.

I' uras Aristofano komedi-jos, Aischilo,Sofoklio, Euripidotragedijos

Atsirado is Dioniso svenciu, aktoriaibuvo tik vyrai, vaidino su kaukemis,[vairiais kostiumais, uz vaidyba gaudavoprizus.

Aleksandro Makedoniecio zygio iRytus etapai

ai Laikotarpis Kl! uzkariavo

334-331 m. pro Kr. Graiku miestus Mazojoje Azijoje, Finikija, Egipta.

331-330 m. pro Kr. Mesopotamijq ir dal] Persijos (su visomis Persijosimperijos sostinemis),

II 330-327 m. pro Kr. Dali dab. Irano ir Vidurines Azijos teritorijas(Baktrija, Sogdiana) .

327-325 m. pr. Kr. Indo upes baseina (Pardzaba ir kt.).

85

Svarbiausi graiku ir romenu dievai

Graikq Romenu Funkcijos

Dzeusas [upiteris Vyriausiasis dievas

Hera Junona Santuokos deive

Atene Minerva Isminties, karo ir amatq deive

Apolonas Apolonas Grozio, pranasysciu ir saules dievas

Artemide Diana Medziokles ir menulio delve

Afrodite Venera GroZio ir meiles deive

Arejas Marsas Karo dievas

Poseidonas Neptunas Jiirq dievas

Demetra Cerera Derliaus deive

Hermis Merkurijus Prekybos ir keliautoju dievas

Hestija Vesta Seimos Zidinio deive

Dionisas Bakchas Derlingumo, augalijos, stichiniu gamtos jegq dievas

Hadas Plutonas Mirusiuju karalystes valdovas

Hefaistas Vulkanas Ugnies dievas, kalvystes globejas

Romos valstybes istorijos periodizacija

Data Laikotarpis Io charakteristika ',;

754(3) - 510 Karaliu ~ Rom'} valde 7 karaliai(509) m. proKr.

510 (509)-30 Respublikos Isskiriami 2 etapai:(27) m. proKr. 1) ankstyvoji respublika (anstokratine) -

iki III a. proKr. vid.; ,2) velyvoji respublika (oligarchine) - nuo III a.proKr. vid.

30 (27) m. Imperijos Skirstoma i3 laikotarpius:proKr.-476 m. 1) principato (30 m. proKr.-193 m. po Kr.);

2) krizes (193-284 m.);3) dominato (284-476 m.).

86

Romos karaliai

~alius Kilme Veikla

Romulas Lotynas [kure Romos miesta, Senata, renkama is gimi-niu vyresniuju,

Numa Pompilijus Sabinas Sukure zynii; kolegijas, vietoj 10 menesiukalendoriaus [vede 12 menesiu kalendoriu.

'lulas Hostilijus Lotynas Kariavo su sabinais del Albos miesto.

Ankas Marcijus Sabinas Ostijoje [kure Romos uosta.

'lurkvinijus Priskas Etruskas Surenge pirmasias viesas zaidynes, nusausinopelkes aplink Rom'}.

•iervijus Tulijus Etruskas Pertvarke kariuornene, suteike daugiau teisiuplebejams, Rom'} apjuose siena.

lurkvinijus Etruskas Ant Kapitolijaus kalvos pastate sventyklaQ ••.I didusis etrusku dievu triadai. Isvytas is Romos.

Pirmieji rom en\! uzkariavimai

I!!.kotarPiS Kq uzkarlavo Koks posakis atsirado

a. proKr. Etruskus

IV a. proKr. Galus Zasys isgelbejo Roma.

I V !II a. proKr. Lotynus, samnitus Skaldyk ir valdyk.

...'11 a. proKr. Lukanus Pyro pergale.

Punu karai

Svarbiausi miisiai PadariniaiData

264-241 m.proKr.

• Punai (kartaginieciai) pralaimejo,romenams jie uzleido Sicilijos sala.

Kanu (216 m.proKr.), Zamos(202 m. proKr.).

218-201 m.proKr.

• Romenai ateme visas Kartaginoszemes Ispanijoje.

III • Kartaginos miestas sunaikintas,romenai prisijunge ir Kartaginossajungininku zemes.

149-146 m.proKr.

87

Romos respublikos valdymo organai

Tautos susirin-Senatas(vadovavo kimas (formaliai Magistratai (pareigiinai, kuriems

valstybes valdymui) auksciausiosios priklause vykdomoji valdZia)valdiios organas)

• Sudan': 300, veliau • Priimdavo arba • Negaudavo atlyginimo;

900 zrnoniu is nobiliu: atmesdavo siulo- • buvo renkami vieneriems

• rupinosi valstybes mus jstatymus: metams;

turto, finansu, uzsienio • rinkdavo • valde kolegialiai, t. y. turejo pri-

politikos, karo, religi- auksciausiuosius imti sprendimus vienbalsiai;

jos, vidaus saugumo pareigunus, • savarankiskai leido potvarkius;

reikalais: • skelbdavo kara • svarbiausi magistratai buvo:

• nutarimas isigalioda- ir sudarydavo konsulai, pretoriai, cenzoriai,

yo, jeigu neprotestuo- taika. edilai, kvestoriai, liaudies tribunal.

davo liaudies tribunas(is plebeju).

Svarbiausi Romos respublikos pareigfmai (magistratai)

Pareigunai Veikla

Konsulai Auksciausieji civilines ir karines valdzios pareigunai, -Cenzoriai Rupinosi mokesciu paskirstymu ir rinkimu.

Pretoriai Vadovavo teismams, valde provincijas.

Edilai Rupinosi svencii; organizavimu, tvarka mieste, vadovavo miestosargybai.

Kvestoriai IZdininkai.

Liaudies Turejo teise vetuoti is patriciju rinktq magistru ir Senato sprendimus.

tribunal

88

Atenq ir Romos respublikinio valdymo skirtumai

Atenuose Romoje

J tatymu siulyrnas Kiekvienas pilietis galedavo [statymus siulyti galedavo tikpasiulyti [statyma. konsulai, liaudies tribunai,

[statyrm; [statymus priimdavo arba Balsuodavo be svarstymo.Iriemimas nepriimdavo tik apsvarscius...:Mokestis uz eina- Vi valstybiniu pareigu ejima Pareigunams atlyginimasmils pareigas buvo mokama. nebuvo mokamas.

~t leidimas is Pareigu neatliekantis pilietis IS pareigu atleisdavo tikrreigu budavo atleidziamas. pasibaigus terminui.

nato vaidmuo Nebuvo Senato. Senatas buvo labai svarbusvaldzios organ as.

Zymieji romenu poetai

Isverte ilotynu kalbaHomero "Odisejq"

Zymiausi kiiriniai Kas biidinga

"Apie Punu kara" Tautines rornenu poezijospradininkas.

"Analai" Nuosekliai isdeste Romos isto-rija, rase hegzametru.

.Bukollkos" "Georgi-kos", .Eneida"

Aprasydamas Romos istorija, Sq-moningai orientavosi i Homera,

"Poezijos rnenas" Laike graiku poezija pavyzdZiu.

"Metamorfozes" Poetiskai perteike liaudiespadavimus.

"Apie daiktu prigimti" Isdeste Epikuro atomistinepasaulio sandaros teorija.

.Brutas", "Apie valsty-be", "Apie oratoriu"

Rase filosofijos, politikos, isto-rijos veikalus.

89

Zydq religines grupes pries kriksclonybes atsiradima

Grupe Kas biidinga

Fariziejai Buvo atsiskyreliai ortodoksai, grieztai laikesi visu istatymq.Tai padejo zydams issaugoti nacionalin] savituma ir religija trem-ties metais.

Sadukiejai Zydai, ieskoje kompromisu su viespataujanciomis tautomis.

Propagavo eschatologines (tikejimo pasaulio pabaiga) ir mesianis-tines (tikejimo ateisianciu Isganytoju) mintis.

Esejai

Romos mokslininkai (I-II a.)

Mokslininkai Nuopelnai

Liucijus • Kviete atsisakyti turtu, nes tai traktavo kaip nerimo ir nelygy-Anejus bes saltin]:Seneka • buvo imperatoriaus Nerono mokytojas, tapo konsulu;

• nuolat maste apie tobula visuornene, geriausia valdymo formalaike respublika,• mane, kad tik ismintis gali paveikti zmogu, 0 ne imperatoriauslegionai (uz tai Nerono buvo pasmerktas).

Markas • Buvo imperatorius ir filosofas;Aurelijus • teige, kad zmogus gimsta dirbti ir veikti;

• parase apmastymu knygele "Sau paciarn":• teige, kad pries mirt] visi lygus,

Klaudijas • Buvo matematikas, geografas, astronomas;Ptolemejas • apibendrino senoves pasaulio astronomijos ir geografijos

zmias,• parenge visatos model], pagal ji Zeme yra visatos centras (sisklaidingas mokymas isliko iki XVI a.).

Plinijus • Parase 37 knygu veikala "Gamtos mokslas", kuriame isdesteVyresnysis mintis apie pasaulio atsiradima, astronomija, augalus, gyvunus,

zemdirbyste (zuvo prie Vezuvijaus ugnikalnio).

Titas Livijus • Parase keliu daliu knygq .Rornos istorija nuo miesto ikurimo"(aprase miesto ir tautos istorija iki imperatoriaus Augusto);• stengesi isaukstinti romenus.

90

Skirtumai tarp principato ir dominato senoves Romoje

I Principatas Dominatas(30 m. proKr.-193 m.) (284-476 m.)

lmpera- Imperatorius buvo vienvaldis, Imperatorius buvo teisiskaitorius bet formaliai buvo laikomas pripazintas vieninteliu visu

tik princepsu, t. y. pirmuoju is [statymu ir visos vykdomosiossenatoriu, Isliko respublikos valdzios saltiniu.institutai (senatas, magistratu-ros), bet jq reiksme sumenko.

Pllieciai Dauguma Iaisvu zmoniu dar 212 m. Romos pilietybe buvoneturejo Romos pilieciu teisiu. suteikta beveik visiems laisviems

imperijos gyventojams.

Sicnos Roma savo valdomis laike teri- Romos imperijos sava teritorijatorijas, kuriose: tapo tik ta, kurioje nuolatos buvoa) nuolat buvo dislokuoti dislokuoti legionai, stovejo pa-Romos legionai; sienio kariuomenes rezidencijosb) Romos legionai pasirody- ar gynybiniai [tvirtinimai.davo gana daznai:c) Romos legionai lankydavosi

, gana retai.

Pirmuju dominato valdovu veilda

Valdymo metai Veikla

284-305 m. • [vede nauja valdzios sistema - tetrarchija(4 imperatoriu valdyma):• sieke visiskai centralizuoti valstybe, sukure geraiorganizuota biurokratini aparata,• teisiskai suvienodino visas imperijos provincijas;• reguliavo kainas ir darbo uzmokest]:• gaivino tradicinius rornenu kultus.

• Pilieciu uzsiemimus padare paveldimus;• [vede rytietiskus imperatoriaus garbinimopaprocius:• 326 m. imperijos sostine perkele i Bizantiju, nuo330 m. pavadinta Konstantinopoliu;• [teisino krikscionybe.

306-337 m.

91

.

Kai kuriu Romos imperatoriu ir Krikscionlu baznycios santykiai

Dioklecianas (284-305 m.) Konstantinas 1(306-337 m.) Teodosijus (379-395 m.)

• Grieve krikscioniu • Suteike Romos impe- • Uzdraude neortodok-baznycias: rijos valdiniams visiska sines krikscionn; sektas• baude mirtimi lankan- tikejimo ir kulto laisve, (arijonus);cius pamaldas zmones, • grazino krikscionims • visas baznycias perdav• viesai degino sventa- it! nusavintus turtus ir trinitoriams;sias knygas; pastatus; • sugriove visas pagoniu• konfiskavo baznyciu • padovanojo popieziui sventyklas;nuosavybe, Laterano rumus, • 394 m. uzdraude visus• neleido krikscionims • sutaike teologus, nelei- pagoniskus kultus iruzimti aukstu pareigu, is- do tikintiesiems gincytis sventes (taip pat ir olim-laisvinti vergq krikscioniu, ir skaldytis. pines zaidynes).

Helenines civilizacijos ziitis V a.

Nusilpimo priezastys r Suirimo priezastys

• Gyvavo vergove, • Tarptautiniai ir pilietiniai karai, siaube imperija• sukilo ir atsiskyre pro- apie 400 m.;vincijos, nes jose buvo vis • imperija niokojo klajokliai (didysis tautu kraus-labiau plesikaujama: tymasis);• erne verztis barbarai; • romenai nesugebejo islaikyti pusiausvyros su• tarpusavyje kovojo ka- gamta, arde ekosistema;riuomene ir Senato remiami • prastejo rornenu genetinis fondas del vandentie-

I~ imperatoriai; kyje naudoto svino,• gili finansine krize: • imperatoriu despotizmas;

II• destruktyvi krikscioniu • finansine gyventoju priespauda;veikla. • biurokratine savivale,

• destruktyvus krikscionybes poveikis.

Germann uzkariavimai V a.

Germann gentys Ka uzkariavo

Frankai Galija

Vestgotai Ispanija

Ostgotai Italija

Vandalai Siaures Afrika

Anglai, saksai Britanija

Burgundai Pietu Galija

I

92

- .- - -

endra su kriksclonybe

VIDURAMZIAI

Bizantijos imperija

bingumo V-VI a. priezastys

U 'veik nenukentejo per didjji tautuustymasi,

huvo maziau paplites nei Vakaru Ro-UN imperijoje vergovinis ukis, gyvenougiau valstieciq;p nne turtingas provincijas.

Nusilpimo IX a. pr. priezastys

• Truko vienybes, vyko pilietiniaikarai;• puklinejo gretimos tautos;• vyravo religine nesantaika.

Svarbiausi islamo bruozai

l'lki amzina gyvenima ir sielosnym'};

langaus ir pragaro [vaizdis:k Ibia viena Dieva,mldos:

pusninkas:lurl 5vent<v'}knyga.

Kuo skiriasi DUO krikscionybes

• Tikintiesiems nesuteikta valios laisve:• nustatytos 5 musulmono priedermes:1) tiketi viena Dieva - Alacha;2) 5 kartus per diena melstis;3) aukoti pinigu ar derliaus;4) menesi pasninkauti;5) bent karta gyvenime aplankyti Meka,• leista daugpatyste.

Arabu uzkariavimu etapai

Laikotarpis Kas uzkariauta

Sirija, Palestina, Iranas, Egiptas, dalis Armenijos irGruzijos.

VII a. vid.(632-656 m.)

VII a. pab.-VIII a. pro

Visa Siaures Afrika, Pirenu pusiasalis, Vidurine Azija,Uzkaukaze, Afganistanas, Siaures Vakaru Indija.

93

Arabu pasiekimai viduramziais Zymiausi Pranku valstybes vaIdovai

I Chlodvigas Didysis Karolis DidysisValdymo 481-511 m. 768-814 m.metai

Dinastija Merovingu KarolingqVeikla • Uzerne Siaures Galij,! • Surenge daugiau kaip 50 karo zygiq;

(486·m. miisis prie Suasono); • uzkariavo saksus, Italijos siaurines• pererne Galijos romenu zemes, Siaures Rytu Ispanija;paprocius, • sustiprino imperijos sienas;• 496 m. apsikrikstijo; • centralizavo krasto administracija,• sumuse ir is Pietq Galijos • pertvarke teismus:isvijo vestgotus. • riipinosi iikiu ir kultiira.

Sritis

Filosofija

Bruozai

Verte senoves graiku filosofu ir rasytoju kiirinius, Averojus sukii-re savita intelekto teorija,

Matematika Sukure algebra, patobulino indu skaitmenis.

Astronomija Sukonstravo astroliabija, aprase matornu zvaigzdzil! padet], apy-tiksliai apskaiciavo Zernes rutulio dydi, state observatorijas:al Birunijus spejo, kad Zerne sukasi apie Saule.

Geografija Sudare Zinomq saliq ir juru zemelapius.

Medicina Avicena parase daugiau kaip 100 medicinos mokslo veikalu;arabai mokejo nuskausminti zaizdas, perristi arterijas, operuotiapendicita, akis ir kt.

Chemija ISmoko gaminti sieros riigsti, amoniak,!, salietr,!, iSrado parak'!.

Architektiira Nukariautu tautu pavyzdziu state kupolus, arkas: naudojo arabe-skas, ornamentus.

Literatiira Kure poezija, pasakas ("Tiikstantis ir viena naktis").

Frankq Saliju teisynas (VII-VIII a.)

Pokyciai Europoje V-X a.

ciai JI! reiksme1111"0 Vakaru Romosmperija,

I lysis tautu kraustyma-(gotu, hunu, vandalu,

"Kll),saksq, jutq ir kt.).

lkure Frankq valstybe.

" ldejo feodalizmolkotarpis,Apie uk]

• Frankai vertesi zemdirbyste, gyvulinin-kyste, medziokle, zvejyba, bitininkyste;• buvo paplitusi dvilauke zemdirbystessistema;• naudotas gelezinis jauciu traukiamasplugas,• buvo kilnojamojo turto privatinenuosavybe,• VI a. II puseje buvo juridiskai[tvirtinta ir ariamosios zemes privatine

_nuosavybe.

Apie visuomene

• Vis labiau iro gimininiai rysiai,• franku visuomene sudare:a) laisvieji frankai;b) pusiau laisvi zmones - litai;c) vergai (amatininkai, tarnai);• etniniu grupiu teisine padetis buvonevienoda:• auksciausioji valstybes valdzia prlklause karaliui, bet svarbiais klauslmais jis tardavosi su didikais,• nustota saukti liaudies susirinkimu• uzkariautas sritis valde karaliausskirti grafai.

94

IIll. buvo [kurta Karo-I>Idziojo imperija.

IIIOPi!verzesi arabai.

Europoje atsirado naujos valstybes (Franku - 496 m.,Anglijos - 829 m. ir kt.).

ZIugo Vakaru Romos imperija, naikintos kultiiros,kuresi naujos valstybes, isnyko vergove, smukoekonomika.

Susikure pirmoji didele valstybe.

Formavosi feodaliniai santykiai, kuriems budingafeodalu vasaliniai rysiai, jq imunitetines teises, feodu(zernes valdu) dalijimas uz tarnyba, valstieciu [bau-dZiavinimas.

Beveik po 400 m. pertraukos Europoje vel atsiradoimperatoriaus titulas.

Buvo uzkariauta Ispanija, 732 m. prie Puatje arabaibuvo sulaikyti franku.

111. buvo ikurta Po-[au valstybe.

110 kriksCionybe.

Atsirado teokratine, dar ir dabar gyvuojanti, valstybe.

KriksCionybe tapo beveik visu Europos tautu vyrau-jancia religija.

V III a. pab. praside-I In 74 zygiai.

Ill. buvo [kurtaIIIIIos imperija.

Iie niokojo salis, bet [kure ir naujas valstybes: KijevoRusia, Normandiji! ir kt.

Atsirado daugiau kaip 800 m. gyvavusi valstybe,

95

Krikscionybes plitimas Europoje

Laikas Kas prieme krikscionybe

496m. Pranku valstybe

V-VI a. Airija, Anglija

IX a. II puse Cekija

966m. Lenkija

988m. Kijevo Rusia

X a. pab.-XI a. pro Danija, Islandija, Norvegija, Svedija, Vengrija

XIII a. I puse Latviai, estai, prusai

1387 m. Lietuva (be Zemaittjos)

Zemaiciai1417 m.

Kliuni baznycios reforma XI a.(jtvirtinta popieziaus Grigaliaus VII)

Reformos priezastys Reformos esme

• Dvasininku priklausomybe nuopasaulieciu:• [sigalejusi simonija (baznytiniupareigu pirkirnas arba gavimas pagalgiminystes rysius):• dvasininku nesirupinimas tikinciaisiais,

• Nustatyta, kad popieziu renka kardlnolu taryba be pasaulieciu dalyvavim 1

• uzdrausta simonija ir pasaulietineinvestitura (kai vyskupams ir abatam[galiojimus suteikdavo pasaulieciai):• dvasininkams ivestas celibatas.

Vikingai (normanai) IX-Xl a.

• Variagai (svedai) - irusu zemes, Iuodnsios ir Kaspijos jurq pakrantes, BizantiJ I.• danai - iVakaru Europa, Britanija,Vidurzemio juros pakrantes;• norvegai - iVakaru Europa, Britanijq,Airija, Islandija, Grenlandija, SiauresAmerika.

Migracijos prieiastys Zygiq kryptys

• Nepakankami krasto istekliai:• ieskojo geresniu gyvenimo salygu(siltesniu krastu):• norejo praturteti ir [sigyti naujuzemiu.

96

Mongolq uzkariavimai Rusioje

tapas Laikotarpis

1237-1238 m.

Uzk~riauta Pietu Rusia (Kijevas, Cernigovas,Perejaslavas, Volume, Halieas).

Kasuiimta

II 1239-1240 m.

1425 m. Vasilijus I

U~kariauta didzioj] dalis Siaures Rytu Rusios (R' _ne Vl di . . '1 iaza

, a rrrnras, Suzdale, Perejaslavas, Rostovas).

.zymiausi mongolq-totoriq valdovai

Valdymometai

.uzkariav~ didzi'!iJ dal! Rusios. Nusiaube Lenki-)'!, Vengn)'!, dal] Cekijos ir Dalmatijos.

Veikla

1206-1227 m.S~vie~ijo mongolo gentis, uzkariavo Siaures Ki-1lI),!,Pletq Sibir'!, Tibet,!, Vidurin~ AZij,!,Persija,

XIII a. vid.

XIVa. vid. Buvo Vidurines Azijos karvedys, fanatikasmusul~~nas; zudikas, plesikautojas; didelismeno lr.~lte~a~iiroszinovas, nusiaube teritorij,!nuo IndlJos iki Egejo juros,

Rusu zemiq jungimas prie Maskvos

KasvaldeKas prijungta

Semionas ISdidusisIvanas II Grazusis, 'Dmitrijus Donietis

Suzdale, Kostroma

Muromas, Rzevas, ZemutinisNaugardas

Ivanas IIIJ?idysis Naugardas, Tvere,Cernigovas, Brianskas

Vasilijus IIISmolenskas, Riazane, Pskovas

97

Kryziaus zygiai iArtimuosius Rytus

Zygis Laikotarpis Padariniai

I 1096-1099 m. Uzimta Palestina, Vidurzemio juros rytineje pakrantejeikurtos 4 krikscioniu valstybes: Ieruzales karalyste, Antio-chijos kunigaikstyste, Edesos grafyste, Tripolio grafyste,

II 1147-1149 m. Nepavyko susigrazinti 1144 m. prarastos Edesos.

III 1189-1192 m. Nepavyko atgauti 1187 m. prarastos Ieruzales.

IV 1202-1204 m. Kryziuociai uzeme krikscioniu miesta Konstantinopoli,sugriove Bizantijos valstybe, [kure Lotynu imperija.

V 1217-1221 m. Zygis baigesi nesekme.

VI 1228-1229 m. Kryziuociai uzeme [eruzale (1244 m. j,! vel atkariavomusulmonai).

VII 1248-1254 m. Zygis iEgipta nepasiseke, be to, dar kilo maras.

VIII 1270 m. Zygis baigesi nesekme prie Tuniso.

Kryziaus zygiq priezastys ir padariniai

Priezastys Padariniai

• Siekta isvaduoti is musul- Ekonominiai:monu sventasias krikscioniu paspartejo prekyba Vidurzemio juroje, prekyboszernes, pozicijas Rytuose ypac sustiprino Siaures Italijos• buvo trokstama geresnio miestai, Europoje pradetos auginti naujos zemesgyvenimo, turtu; ukio kulturos (ryziai, citrinos, abrikosai), ismokta• Europoje truko zemiq; austi silkinius audinius, gaminti veidrodzius ir kt.• atsirado bezemiu riteriu:• valstieciai sieke issivaduoti Socialiniai:is baudziavos; Europoje prasidejo baudziavos irimas, feodalai• buvo pasikeites jegu santy- del darbo jegos trukumo dare nuolaidaskis tarp Rytu ir Vakaru (Rytu valstieciarns.saliq nenaudai).

Kultiiriniai:Europoje labiau susirupinta svara, tvarka, atsiradopirtys, vyrai pradejo skustis barzdas, pries valgiimta plauti rankas, erne keistis dorovines vertybesir idealai (atsirado damos kultas).

98

Anglijos parlamentas ir Pranciizijos Generaliniai luomai

~nglijos parlamentas Pranciizijos Generaliniai luomai

Atsirado 1265 m. Atsirado 1302 m.

Sudare dveji rumai: Sudare treji rumai:II) Lordq rumai (vyskupai, abatai, a) Dvasininkq,kilmingieji feodalai); b) Bajoru,h) Bendruomeniq'rumai (riteriai ir c) Miestieciu.miestieciai) .

Politiniame gyvenime turejo labai Dideles politines [takes neturejo, nesdidele reiksme. daznai tarp luomu kildavo gincu, juos

karalius panaudodavo savo interesams.

lis nuolat veike, tvirtindavo mokescius, Juos karalius susaukdavo esant reikalui.priimdavo [statymus.

Bendra

• sudare 3 Iuomu atstovai: dvasininkai, bajorai, miestieciai:• jie ribojo karaliaus valdzia, stambiuju feodalu savivale:• dal] atstovu ijuos skirdavo karaliai, dal] rinkdavo gyventojai;• prisidejo prie saliu vienijimo.

Viduramziu meno ypatybes

Meno sritys Budingi bruozai

Architektura Buvo statomi romaninio ir gotikinio stiliaus pastatai, daugiausia -baznycios.

Skulptura Dazniausiai vaizduodavo sventuoslus, vyskupus, didikus; vaiz-duojamieji buvo pernelyg auksti arba zerni: figuroms buvo su-teikiamos nenaturalios pozos ir gestai, kad butu galima perteiktireliginius jausmus - tikejima, atgaila uz nuodernes, nuolankuma.

Tapyba Paveiksluose vaizduoti: Kristus, Dievo Motina ir sventieji; dai-lininkai ir toli, ir arti esancius daiktus tapydavo vienodo dydzio(nesuprasta perspektyva).

Literatura Riteriai poetai kure eiliuotus romanus ir poemas, kuriuoseapdainuodavo karinius zygdarbius ("Rolando giesme"): nuoXIII a. literatures kuriniu atsirado ir miestuose, miestieciu sukurtiherojai vaizduoti apsukrus, linksmi ir sumanus zmones, kuriupriesai visada bud avo riteriai.

99

Vlduramziu architekttiros stiliai

Romaninis stilius Gotikinis stilius

Baznycios buvo statomos pailgo sta- Baznycios buvo lotynisko kryiiausciakampio formos, ju gale buvo pusiau formos, aukstos, erdvios, sviesios,apvalus islinkimas, vadinamas absida, graksCios. Buvo paplitusios smailioscia buvo irengiamas altorius; veliau arkos ir kryiminiai skliautai, kuriebaznycios planas tapo panasus i kryiiq. remesi i 4 piliorius. Pastatu isorinesBaznycii; vidus turejo centrine ir dvi sienos buvo sustiprinamos kontrafor-sonines navas, lubos buvo arkines sais, sienose buvo daug dideliu vitraiais(islenktos). sienos - akmenines, ispuostu langu,storos, viduje buvo masyviu kolonu BainyCiq isore taip pat buvo puos-su kapiteliais. Freskomis ispuosdavo ni - fasado centre buvo didelis apvalussienas ir lubas. IS lauko sienos budavo langas - rozete, 0 visas fasadas ispuostassustiprinamos pilioriais (stulpais). statulelemis.Langai buvo nedideli.

Puatje katedra Prancuzijoje; Reimso, Paryziaus Dievo Motinos,Vormso katedra Vokietijoje. Sartro katedros Prancuzijoje: Kelno

katedra Vokietijoje; Velso katedraAnglijoje; Sv.Onos, Zapyskio baznyciosLietuvoje.

Didziausiu viduramziu nelaimiu priezastys

Bado Epidemiju

• Menki derliai; • Zmones daznai badavo;• netureta maisto atsargu: • kaimuose ir miestuose gyventa• stichines nelaimes (sausros, liutys, antisanitarinemis salygomis,velyvos pavasarines salnos): • labai paplito sukeliantys

• skeriu antpludziai. ir platinantys ligas grauiikai;• iemas medicinos lygis.

100

Viduramziu miestai

Miestq atsiradimo vietos Miestq savivaldos organai

• Senoves Romos miestu vietoje (Londonas, Pary- • Magistratas (miestoiius, Orleanas, Florencija): taryba);• prie piliu (Magdeburgas, Augsburgas, Strasburas), • meras (burmistras);• prie vienuolynu (Kelnas, Tryras, Maincas); • teismas.• salia patogiu prieplauku (Marselis, Venecija);• prie upiu perkelu ir brastu (Oksfordas, Frankfur-tas, Briuge):• prie prekybos keliu susikirtimo (Hamburgas,Liubekas, Lionas).

Pirrnieji Europos universitetai

"Universitetas [kurimo metai , Salis"

Bolonijos 1086 m. Italija

Oksfordo 1167 m. Anglija

Kembridio 1209 m. Anglija

Paryziaus 1215 m. Prancuzija

alamankos 1222 m. Ispanija

Monpelje 1289 m. Prancuzija

Romos 1303 m. Italija

Prahos 1348 m. Cekija

Vienos 1365 m. Austrija

Heidelbergo 1386 m. Vokietija

101

Simtametis karas (1337-1453 m.)

Prieiastys Dingstis

Nesutarimai tarp Anglijos ir Prancuzi- Anglijos karaliaus Eduardo III preten-

jos del Anglijos valdornu Prancuzijos zijos iPrancuzijos sosta.

zemiq: Flandrijos, Akvitanijos.

Simtamecio karo etapai

Etapai Laikotarpis Kam sekesi Svarbiausi ivykiai

I 1337-1360 m. Anglams • 1346 m. musis prie Kresi;• 1356 m. musis prie Puatje (Prancuzi-jos karalius pateko inelaisve):• 1360 m. taikos sutartis: Prancuzijaprarado 1/3 teritorijos.

II 1360-1415 m. Prancuzams • Prancuzai ateme is anglu daug miestu;• 1396 m. buvo sudarytos paliaubos suAnglija.

III 1415-1420 m. Anglams • 1415 m. musis prie Azenkuro;• Burgundijos kunigaikstis perejo iAnglijos pust:;• 1418 m. anglai uzgrobe Paryziu.

IV 1420-1453 m. Anglams, • 1428 m. anglai puole prancuzus,

veliau - apsupo Orleano tvirtove: v

prancuzams • prancuzai. vadovaujami Zanos ~'Ar~,per 10 dienu nutrauke Orleano siaust];• is visos Prancuzijos anglai buvoisvyti (isskyrus Kale uosta).

102

NAUJIEJI LAII<AI

Didiil!i'! geografiniu atradimu prieiastys ir prielaidos

Prieiastys Prielaidos

• Reikejo rasti juru kelia i turtingas • Pletota laivyba (statyti nauji laivai -Rytq salis (Indija), nes keliauti sausu- karaveles);ma truko ilgai ir buvo nesaugu; • Europoje pradetas naudoti kompasas;• Europoje truko aukso ir sidabro • plito geografines Zinios.(ypac pinigams kalti). (}Cwtou.~{). /1}21'iAitIJ ..

") ." (}~Cuiut? U j "il$.,"tt I " J.'. , &(\/o lU;V.\AJ!l~'t.w>

Didieji geografiniai atradimai

Metai Keliautojas Valstybes Atradimas

1487-1488 m. Bartolomejus Portugalija Kelias i Indijos vandenynaDiasas

1497-1498 m . Vaskas da Gama Portugalija Turq kelias i Indija

1492m. Kristupas Ispanija Amerika (San Salvadoro,Kolumbas Kubos, Haicio salos ir 1. 1.)

1"'19-1521 m. Fernandas Ispanija Apiplaukta Zeme, [rodyta,Magelanas kad ji apvali

Senosios (ikikolumbiues) Amerikos civilizacijos

vilizacijos Kurbuvo Biidingi bruozai

MIIJI! • Vertesi zemdirbyste (augino kukuruzus,medvilne, pupeles, pomidorus, kakavme-dzius), laike kalakutus;• turejo kalendoriu, buvo isstudijave Saulesir Menulio judejima, turejo observatorijas,naudojo dvidesimtaine skaiciavimo sistema,turej 0 rasta (issifruotas).

CentrinejeAmerikoje(Pietu Meksikoje,Gvatemaloje)

103

I

Acteku Mechiko slenyje • Vertesi sodininkyste, darzininkyste, augino(dab. Meksikoje) kukuruzus, vanile, pupeles, kakavmedZius;

• state daugiaaukscius pastatus, sventyklas,tiese kanalus, kurie sostineje atstojo gatves,turejo gelo vandens akveduku, mokyklu,rasta (dar neissifruotas).

Inku Kusko ir Andu • Vertesi zemdirbyste (ir drekinamaja, augi-plynaukstese no pupeles, bulves) ir gyvulininkyste (augino(dab. Peru) lamas), audininkyste, kalnuose renge terasas,

mokejo apdoroti auksa, sidabra, oda, darnenaudojo gelezies.

Renesanso laikotarpiai

Laikotarpis Pavadinimas Zymesnieji atstovai

XIV a. vid. -XV a. Ankstyvasis F. Petrarka, D. Bokacas

XVI a. I ketv. Brandusis A. Moras, 1. da Vincis, Rafaelis,Mlkelandzelas, N. Makiavelis

XVI a. II ketv.-XVII a. pro Velyvasis F. Rabie, V. Sekspyras,D. Brunas, G. Galilejus

Zymiausi Renesanso kultiiros atstovai.

Sritis Atstovas Nuopelnai

Ankstyvoji Franceskas Petrarka • Rase rneiles sonetus Laurai, padejo pa-literatura (1304-1374 m.) grindus humanistinei literatiirai;

Dzovanis Bokacas • parase apie 100 noveliu Florencijos(1313-1375 m.) . miesto gyvenimo temomis - knyga

.Dekameronas", kurioje tikroviskaiaprase to meto visuomene,

Leonardas Brunis • padejo pagrindus Renesanso istorijos(1369-1444 m.) mokslui;

Nikolas Makiavelis • parase veikalus .Valdovas", .Plorencijos(1469-1527 m.) istorija", sukure absoliutizmo teorija.

104

Architek-tura

Menas

Filipas Bruneleskis(1377-1446 m.)

Leonas BatistaAlbertis(1404-1472 m.)

Leonardas da Vincis(1452-1519 m.)

Rafaelis(1483-1520 m.)

Mikelandzelas(1475-1564 m.)

• Buvo vienas is renesanso stiliausarchitektiiroj e pradininku, perspektyvosteorijos kureju;

• pagrinde mokyma apie proporcijas,suformulavo tapybos meno teorija,

• Tape paveikslus, sukure dvasiskai irfiziskai tobulo Renesanso zmogaus ideala(zymiausias - "Paskutine vakariene"):

• kure amzininku portretus ir madonu sukudikiais paveikslus ("Siksto rnadona"),projektavo baznycias, rumus,

• kure didingas, titaniskas skulpturas("Dovydas"), freskas, sukure naujosSv.Petro bazilikos projekta.

Literatura Tomas Moras(1478-1535 m.)

Viljamas Sekspyras(1564-1616 m.)

• Knygoje .Utopija" sukure idealios visuo-menes vizija,

Mokslas

Fransua Rabie(1494-1553 m.)

Leonardas da Vincis(1452-1519 m.)

Mikalojus Koperni-kas (1473-1543 m.)

• savo dramos kuriniuose visapusiSkaipavaizdavo tu laiku visuomene ("Otelas",.Karalius Lyras"),

• romane "Gargantiua ir Pantagriuelis"isjuoke feodaline visuomene.

• Iskele ideja apie pasaulio pazinima protuir pojuciais, hipoteze, kad Zeme neravisatos centras;

• [rode, kad Zeme sukasi apie savo asi irkartu su kitomis planetomis skrieja aplinkSaule,

105

Dzordanas Brunas(1548-1600 m.)

• tvirtino, kad visata beribe, Saule nerajos centras; tarp daugybes pasauliu yra irplanetu, kuriose gali buti gyvybe,

• pagamino teleskopa ir atrado Menuliokalnus, lygumas, Jupiterio palydovus,istyre fiziniu kunu judejimo desnius irsuformulavo mokslines mechanikospradmenis.

Literatures

Renesanso kulturos ypatybes

Meno Mokslo

• Literatiira tapo ne tikdorovinio, bet ir politiniopoveikio priemone;• atsirado tautine literatura:• literaturoje vaizduotasrealus zmogus irgyvenimas.

• Individualus, realistiskas:• daugiausia demesio buvoskiriama konkreciarn zmo-gui (tapyti portretai):• naudotos antikiniamsstatiniams budingosdetales.

• tyrineta gamta irjos reiskiniai,• svarbiausiu pazi-nimobiidu laikytaspatyrimas.

Reforrnacijos ir kontrreformacijos bruozai

Reformacijos Kontrreformacijos

XVIa. XVI a. vid.-XVU a.

• Uzdrausta pardavine-ti indulgencijas;• atsisakyta prabangiubaznyciu ir baznytiniuapeigu,• panaikintas sventujuir relikvijq garbinimas.

• [steigtas Vyriausiasis inkvizicijos tribunolas(1542 m.),• [kurtas [ezuitu ordinas (1540 m.),• protestantai paskelbti eretikais,• auksciausiuoju tikejimo autoritetu paskelbtaspopiezius,• [vesta griezta baznytine cenzura,• isplestas dvasininkams rengti seminariju tinklas.

106

Svarbiausiu reforrnacijos sroviu bruozai

tluteron"Evangeliku reformat" Anglikonu(kalvinistu )

• Neigtas dvasininku, kaip • Atsisakyta sventuju • Popieziaus vieta kaiptarpininku tarp zmogaus paveikslu ir apeigu, baznycios vadovasIr Dievo, vaidmuo: • pripazinta, kad svar- uzeme karalius,• vieninteliu tikejimo biausia per misias skaityti • panaikinti vienuo-Aaltiniu laikytas Sventasis ir komentuoti Biblija: lynai, konfiskuotas jqRastas: • panaikinta baznytine turtas:• paskelbta, kad visi hierarchija; • atsisakyta parda-tikintieji lygiis pries Dieva, • nutarta, kad tikinciq- vineti indulgencijas,• baznyciose atsisakyta jq bendruomenei turi garbintisventqjqprabangos, panaikinta vadovauti pamokslininkai paveikslus,baznytine hierarchija. ir is pasaulieciu renkami • iSsaugota katalikiska

seniunai (presbiteriai). liturgija.

Protestantizmo kryptys ir jq paplitirno krastai

Kurpaplito

Vokietijoje, Prusijoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos salyse

Anglijoje

Sveicarijoje, Nyderlanduose, Skotijoje, Pietu Prancuzijoje

Feodalizrno ir kapitalizrno bruozai

Pagrindine gamybos priernone -f 'me - priklauso feodalams,

pagrindines klases - feodalai irv ilstieciai:

valstieciai priklauso nuo feodalu,valstieciams skirta zeme, jie turi

nvo darbo [rankius, gyvuliu, namus,f 'odalai jega vercia valstiecius jiems

dlrbti arbaatiduoti dal] produktu,vyrauja naturinis ukis.

Kapitalizmo bruozai

• Gamybos priemones priklauso kapita-listams,• pagrindines klases - kapitalistai irsamdomieji darbininkai,• darbininkai yra asmeniskai laisvi;• darbininkai gamybos priemoniu neturi:• darbininkai yra samdomi:

. • vyrauja prekiniai piniginiai santykiai.

lO7

Galileo Galilejus(1564-1642 m.)

Kapitalistiniu santykiu atsiradimo prielaidos

Ekonomines Socialines

• Technikos Iaimejimai: • Atsirado laisvu zmoniu, nes:• padidejo visuomenes materialiniai poreikiai; a) buvo naikinama baudziava:• isaugo prekyba. b) nuskurdo amatininkai.

Skirtumai tarp amatininku dirbtuviu ir manufakturu

Amatininku dirbtuves Manufaktiiros

• Privacies [mones, kurios turejo • Kapitalistines privacies imones atsiradopaklusti cechu reikalavimams, mezgantis kapitalistiniams santykiams;atsirado viduramziais, • buvo darbo pasidalijimas;• nebuvo darbo pasidalijimo; • dirbo samdomi darbininkai;• dirbo meistrai, pameistriai, • veikla nereglamentuota, taikytos naujoves,mokiniai;• jq veikla reglamentuotagriezciausiomis taisyklemis.

Pradinio kapitalo kaupimobiidai

Anglijoje Pranciizijoje

• Aptverimai: • Manufakturu pelnas;• prekyba (ir vergais); • prekyba;• piratavimas; • atlyginimas uz pelningas pareigas;• koloniju plesimas; • rinkliavos (atpirkos).• rnanufakturu pelnas.

Nyderlandu padeties XVI a. ypatumai

Politines padeties Dkines padeties

• Valde Ispanija; • Labai sparciai kuresi kapitalistiniai santykiai;• ji sustabde Generaliniu luornu • Ispanija zhigde pramon~ ir prekyba dideliaisir vietiniu luomu susirinkimu mokesciais, [vairiais suvarzymais, draudimais.veikla.

108

Nyderlandu revoliucija XVI a.

lezastys Padariniai

• Viespatavo Ispanija;• vyravo feodaline santvarka,Jqpalaike Ispanija;• Kataliku baznycia kovojou reformacija. .

• Siaures Nyderlanduose buvo panaikinta Ispani-jos valdzia:• isikure nepriklausoma Olandijos respublika(1579 m.);• pradejo sparciau augti ekonomika ir kultiira:a) isaugo laivu statybos, gelumbes, silko, linupram one;b) Amsterdamas tapo pasaulines prekybos irfinansu centru;c) Olandija tapo galingiausia juru valstybe;d) ji uzgrobe daug kolonijq,

Opricnina Rusijoje (1565-1572 m.)

ikslai Esme Padariniai

• Panaikinti dalineskunigaikstystes kaip feo-dalinio susiskaldymoIiekanas;• sustiprinti tarnybiniutmoniq sluoksni:• sukurti centralizuotavalstybe.

• Salis buvo suskal-dyta ir nusiaubta;• gyventojai pradejobegt; i salies pakras-cius;• kilo badas;• (susilpninta diduo-rnene).

• Visa salis buvo padalyta iopricnina ir zernscina:• itariamieji buvo baudzia-mi mirtimi arba trernimu izernscina:• zemes buvo dalijamosopricninos vykdytojams.

Pranciizija ir Maskvos valstybe XIV-XV a.

Santvarka

Pranciizija

• Kuresi centralizuota valstybe,• formavosi luomine monarchija;• salis buvo galutinai suvienyta;• kuresi tautine valstybe (susi-dare prancuzu tautybe, atsiradobendrine kalba).

Maskvos valstybe

• Vyko rusu zerniu vienijimasapie Maskva:• formavosi vienvalde valstybe:• kuresi daugiataute valstybe(buvo pavergtos ir ne rusutautos).

109

Okis • Isaugo daug miestu, • Buvo mazai miestq, jie• susilpnejo baudziava, nesvarbus:• isaugo amatai ir prekyba. • stiprinta baudziava,

• silpnai pletojosi amatai irprekyba.

Tarptauti- • Vyko Simtametis karas, jam • Kovota su mongolais totoriais,nes aplin- pasibaigus, panaikinta anglu panaikintas jq jungas.kybes okupacija.

Pranciizija ir Rusija XVI a.

Prancuzija Rusija

• Luomine monarchija klostesi i • Vienvalde monarchija;\

absoliutine: • vyko centralizacija;• valstybe centralizuota; • valdymo, teisines ir karines reform os;• XVII a. pr. atsisakyta Generaliniu • XVI a. vid. atsirado zemskiniai susirinki-luornu (Prancuzijos parlamento); mai;• vyko religiniai karai. • staciatikiu baznycia reme car'!.

Anglijos revoliucija XVII a.

Priezastys Padariniai

• Absoliuti karaliaus valdzia, • Anglija tapo parlamentine monarchija;• feodaline santvarka; • paspartejo ukio raida, luomines santvarkos• anglikonu baznycios viespatavimas, irimas ir naujos - demokratines - pletra,

Svarbiausi Anglijos revoliucijos [vykiai

Laikotarpis [vykis

1640 m. Susauktas parlamentas, vadinamas Ilguoju parlamentu. Praside-jo revoliucija.

1640-1653 m. Veike Ilgasis parlamentas.

1642-1648 m. Pilietinis karas Anglijoje, pasibaiges parlamento pergale.

1649 m. Nukirsdintas karalius Karolis I Stiuartas.

110

1649-1653 m. Respublikos laikotarpis.

1653-1658 m. Kromvelio protektoratas (karine diktatura).

L660m. Restauruota (sugrazinta ivaldzia) Stiuartu dinastija.

L688m. [vyko valstybes perversmas, [sigalejo parlamentine monarchija.

Lygintojq sajfidis Anglijoje XVII a.

,Lygintojai Tikrieji lygintojai

Leveleriai Digeriai

Dzonas Lilbernas Dzerardas Vinstanlis

Skelbe, kad: Skelbe, kad:• visi zmones turi buti lygus: • reikia suvienodinti politines teises;• Anglijoje reikia [kurti respublika, • ivesti turtine lygybe;• gyne privatine nuosavybe, • panaikinti privatine nuosavybe.

Anglijos valdymas

-XVII a. I puseje po 1688m.

• Absoliutine monarchija;• parlamentas - karaliaus valdzios[rankis;• skelbta, kad karaliaus valdziaduota Dievo;

karalius buvo anglikonu bazny-ios galva;

• karalius skelbdavo naujus [staty-IIlUS, juos tvirtindavo parlamentas.

• Konstitucine monarchija;• parlamentas - lygi karaliui valdzios[staiga,• karaliui valdzia suteike tauta (parlamen-tas);• karalius nebuvo Baznycios galva;• karaliui uzdrausta sustabdyti [statymugaliojima, [vesti mokescius ir rinkti kariuo-ment; be parlamento sutikimo.

111

Rusija XVII a. pab.-XVIII a. pro (Petro I epocha)

Rusijos atsilikimo Rusijos politikosJq [gyvendlnimas Petro Inuo Europos saliq uzdaviniai

prieiastys XYlIa. pab.pertvarkymais

• Stipri baudziava, • Pletoti • Valstybes Iesomis statytos manufak-nesipletojantys pramone: turos, skatinta privati verslininkyste,kapitalistiniaisantykiai;• atsilikusi • sukurti laivyna • sukurta reguliarioji (rekrutu)kariuomene ir naujo tipo kariuomene ir pastatytas laivynas,{sudaryta daugiau- (reguliariaj a) [vesta privaloma tarnyba kariuomenejesia is pasauktiniu kariuomene, ir valstybes istaigose:bajoru),• pasenusi valdy- • pertvarkyti .1711 m. [kurtas Senatas;mo sistema. valstybes aparata, 1717-1718 m. vietoj "prikazq" [kurta

12 kolegiju, 1721 m. [kurtas Sinodas(dvasine kolegija), gubernijos, kuriosbuvo padalytos i apskritis; [vykdytamiestu reform a;

• issikovoti • po Siaures karo iskovotas priejimaspriejima prie prie Baltijos juros,Baltijos juros:• paspartinti • ivesti europietiski paprociai, nuokulturos pletra. 1700 m. - Julijaus kalendorius, pakeis-

ta abecele (grazdanka vietoj kirilicos).

Rusija Jekaterinos II valdymo laikais (1762-1796 m.)

Vidaus politika Uzsienio politika

• 1785 m. isleistas Bajoru privilegiju • Dalyvavo Septyneriu metu karerastas: (1756-1763 m.),• buvo palengvintas ir apribotas iki • du karus kariavo su Turkija:25 m. bajoru tarnybos laikas; 1) 1768-1774 m. - Rusijai atiteko zemes• [steigtas privilegijuotas slektu tarp Bugo ir Dniestro upiu, zemes ikikorpusas (bajoru rnokykla): Kubanes, [taka Moldovoje ir Valakijoje,• panaikinti dvaru pardavimo, [keiti- 2) 1787-1791 m. - Rusija gavo Kryma,mo ir kitu sandoriu ribojimai; • 1783 m. Rytu Gruzija tapo Rusijos• bajorams dalytos zemes su protektoratu;valstieciais,

112

• Rusija dalyvavo 3 ATR padalijimuose irprisijunge jos rytines zemes:1772 m. - Polocko, Vitebsko,Mscislavo zemes,1793 m. - dali baltarusiu zernn; irdesiniakrante Ukraina,1795 m. - Vakaru Baltarusija,Vakaru Volume, Lietuva (beUznemunes), KuTS'!.

• sekuliarizuotos (suvalstybintos)baznytines zemes.

Svietimo epocha (Apsvietos amzius)

Pagrindines epochos idejosMonarchu veiksmai, paveiktisvietejq idejq

• Pasaulietiskumas: • Centralizuota administracija;• laisvamanybe: • susvelninti baudziarnieji [statymai:• domejimasis visuomenes • pradeta remti pramone, prekyba,problemomis; zemdirbyste:• siekis igyvendinti geresnes valstybines • taupytos lesos,santvarkos projektus; • pletotas svietimas:• prietaru, religinio nepakantumo, zmo- • priimti religinio pakantumoniu isnaudojimo, neteisingu [statymu [statymai.smerkimas.

Nepriklausomybes karas Siaures Amerikoje1775-1783 m.

• Priezastys ir prielaidos Padariniai

• Didzioji Britanija uzdrau- • Susikure pirma savarankiska valstybe Amerikoje;de kolonistams keltis i vaka- • buvo nuversta kolonijine Didziosios Britanijosrus nuo Apalacu kalnu, valdzia:• [vesti nauji mokesciai ir • Didzioji Britanija pripazino JAV nepriklauso-muitai; mybe,• ribota pram ones ir preky- • panaikinti feodalizmo elementai, apribojimaibos pletra, koloniju ukinei veiklai;• plito naujos idejos, kad • visi gyventojai, isskyrus juodaodzius ir vergus,valdzia turi sudaryti isrinkti pagal [statymus tapo lygus:lautos atstovai. • JAV siaurinese valstijose buvo apribota ir

palaipsniui panaikinta vergija.

113

Luomu santvarka Prancuzjjoje

• Buvo privilegijuoti;• nemokejo jokiu mokesciu:• buvo atleisti nuo kuno bausmiu,• galejo uzimti svarbias valstybi-nes pareigas.

• Buvo neprivilegijuoti;• mokejo daug rnokesciu,• juos buvo galima bausti kankinant;• negalejo uzimti valstybiniu pareigu,

Pranciizijos revoliucija 1789-1799 m.

Prieiastys ir prielaidos Padariniai

• Absoliuti karaliaus valdZia; • Panaikinta absoliutine monarchija;• feodaline santvarka; • panaikinta feodaline santvarka;• luomine santvarka; • panaikinta Iuomu santvarka;• svieteju mintys apie tai, kad reikia • visoje Europoje sparciau erne irtipakeisti santvarka. feodaline santvarka;

• atvertos galimybes verslo pletrai.

Pranciizijos revoliucijos etapai

Etapai Laikotarpis Kas valde Svarbiausi [vykiai

Konstitu-cines mo-narchijossalininkai

1789 m. geguzes5 d.-1792 m.rugpjiiCio 20 d.

I .1789 m. geguzes 5 d. buvo susauk-ti Generaliniai luomai, prasidejorevoliucija;• 1789 m. liepos 14 d. [vyko Bastilijosturrnas,.1789 m. rugpjucio men. panaikin-tas skirstymas iluomus ir valstieciufeodalines prievoles,• 1789 ID. rugpjiiCio 26 d. priimtaZmogaus ir piliecio teisiu deklaracija;.1791 ID. rugsejo men. priimtaKonstitucija.

~ ')~J.i\\ \ I

114

II

Pirmasis luomas Antrasis luomas TreCiasisluomas

Dvasininkai Bajorai Burzuazija, amatininkai, valstieciai,darbininkai

1792 m. rugpjucio20 d.-1793 m.birzelio 2 d.

III 1793 m. birzelio2 d.-1794 m.liepos 27 d.

IV 1794 m. liepos28 d.-1799 m.lapkricio 9 d.

Zirondis-tai (nuo-saikiejirespubli-konai)

[akobinai

Nuosai-kiejirespubli-konai

• 1792 m. rugpjiiCio 20 d. Paryziuje[vyko sukilimas, nuversta karaliausvaldzia:• 1792 m. rugsejo 22 d. paskelbtaPrancuzijos respublika;• 1793 m. sausio 21 d. giljotinuotaskaralius;• 1793 m. geguzes 31 d.-birielio2 d. - Paryziaus sukilimas.

• 1793 m. birzelio men. priimta naujaKonstitucija, [vesta diktatura;• 1793 m. vasara galutinai ir be ispir-kos panaikintos feodalu teises, [vestaskainu maksimumo [statymas:• 1794 m. pradzioje [vesta visuotinekaro prievole,• 1794 m. pavasar] is salies isvytipriesai.

• 1794 m. liepos 28 d. [vyko valsty-bes perversmas, nuversta jakobinudiktatura:• 1795 m. spalio men. priimta naujaKonstitucija;• 1795-1799 m. Prancuzija valdeDirektorija;• 1799 m. lapkricio 9 d. [vyko valsty-bes perversmas, [kurtas Konsulatas.

Pirmosios naujuju laiku deklaracijos

nepriklausomybes deklaracija Pranciizijos Zmogaus ir piliecio teisiu de-klaracija

1789 m. rugpjucio 26 d.

kclbia, kad:vlsi zmones lygus:I"· valdzia teiseta, nustato tauta;I \ koloniju atsiskiria nuo Didzio-

11l~ Britanijos ir sukuriamos JAY.

Skelbia, kad:• visi zmones turi vienodas teises;• ginamos zmoniu prigimtines teises:• kiekvieno privati nuosavybe nelieciarna,• valdzios saltinis yra tauta.

115

n -

Pirmosios pasaulio konstitucijos Stambiosios pramones atsiradimo salygos

,IJAV Lenkijos ir Lietuvos Pranciizijos Irslininkai Kapitalas Darbo jega Technika

1787 m. 1791 m. geguze 1791 m. rugsejis Prasigyve- • Pelnas is kolo- • Valstieciai, • XVIII a. prosukurta

Priimta pasibaigus Ne- Priimta vykstant Ketve- Priimta vykstant revo-n~ amati- niju ir prekybos; nuvaryti nuo verpimo masina,ninkai, • pajamos is zemes (del • 1769 m. Dz. Vatas isrado

priklausornybes karui. riu metu seimui. liucijai. pirkliai. zemes valdu, aptverimu): garo masina,

Nustatyta, kad [statymus Numatyta [vesti konsti- Nustatyta, kad [statymus • nusigyvene • 1785 m. E. Kartraitas

turi leisti Kongresas, tucine monarchija. leis [statymu leidziamasis amatininkai. isrado mechanines audimo

sudarytas is Senato ir susirinkimas. stakles;

Atstovu rumu, • 1814 m. Dz. Stefensonas

Paskelbta visu zmoniq, Suteikta daugiau teisiu Paskelbta visu zmoniqsukure garvezi.

isskyrus juodaodziu ir tik miestieciams, isliko laisve ir lygybe.indenu, lygybe. luomu santvarka. Revoliucijos Europoje XIX a. 3-iajame desimtmetyje

Napoleono karu padariniai (1794-1815 m.) I!!s Metai Revoliucijos prieiastys Ivyk~pokyciai

Ispanija 1820-1823 m. Feodaline santvarka, Buvo grazinta 1812 m.

Pranciizij ai Kitiems krastams absoliutizmas konstitucija, panaikinta

• Nors ir trump ai, Prancuzija vadovavo kariniam, • Zuvo zmones,inkvizicija, panaikintikai kurie feodalines

politiniam ir ekonominiam Europos gyvenimui; • sugriauta feodaline sistema; santvarkos elementai,• Prancuzija prarado savo galla, todel pralaimejo • priimti pazangiausi paskelbta prekyboskaruose, [sigalejo vel ivaldzia ateje Burbonai; to meto [statymai. laisve (revoliucija• zuvo daug zmoniu. pralaimejo ).

Portugalija 1820-1823 m. Feodaline santvarka, Panaikintos feodalines

Pramones perversmo aspektai i anglu viespatavimas prievoles, vidaus muitai, ifinkvizicija, paskelbta

:.

spaudos laisve, 1822 m.Techninis Visuomeninis priimta Konstitucija 1*Patobulintos ir sukurtos naujos Atsirado naujos visuomenes klases - (revoliucija pralaimejo).masinos kapitalistu ir samdomuju darbininku

Italijos 1820-1821 m. Italijos susiskaldymas, Priimtos konstitucijos,valstybes Austrijos viespatavi- susaukti parlamen-

-' (Neapolis ir mas, visuomeninio tai, sudarytos naujosPjemontas) gyvenimo varzymas, vyriausybes (revoliucija

absoliutizmas nuslopino Austrija).;

~

~

116 117

i.1 ,.••.1

Graikija 1821-1829 m. Turkijos valdymas, 1822 m. sausio 13 d.feodaline santvarka Graikija paskelbe neprl

klausomybe (1830 m.j'l pripazino Turkija).Buvo patvirtinta Laiki-noji Konstitucija, [vesturespublikinis valdymas,[steigtas prezidentopostas (nuo 1832 m. -monarchija), paskelbtodemokratines laisves(Graikija pareme Euro-pos salys, ji laimejo).

1830 m. revoliuciniai sajudziai Europoje

Salis S,!jiidiio priezastys Padariniai

Pranciizija Zmones buvo nepaten- Karalius emigravo, !valdzia atejo LllJIkinti karaliaus Karolio X Pilypas, H reme liberali burzuazija.konservatyvia politika ir jo [tvirtinta konstitucine monarchija.[vestu rinkimu cenzu.

Belgija Siekta atsiskirti nuo Olan- Sudaryta laikinoji vyriausybe, 1830 m.dijos. spalio 4 d. paskelbta Belgijos nepri-

klausomybe (1831 m.Iapkricio 15 d. jl)pripazino Europos valstybes).

Italija Kilo nepasitenkinimas Buvo patvirtintos liberalios konsti-konservatyviu kunigaiks- tucijos, nuversti kunigaiksciai, bettiq valdymu. Austrijos kariuomene greitai sutrius-

kino sukilelius,

Vokietija Nepasitenkinimas kuni- Kai kur buvo pakeista valdzia, priim-gaikstiq valdymu ir salies tos konstitucijos.susiskaldymu.

Lenkija Siekta gauti nepriklauso- Rusija susidorojo su sukilimu.rnybe nuo Rusijos.

118

Darbininku judejimai XIX a.

laikotarpis Kas biidingai!

VIII a. pab.-1825 m. Luditu (rnasinu dauzytoju) judejimas,"~.

Nuo 1825 m. iki dabar Tredjunionu (profsajungu) veikla,

i 1833-1848 m. Cartistu judejimas (kova del rinkimu teises ispletimoDidziojoje Britanijoje).

Nuo 1875 m. iki dabar Darbininku interesams atstovaujanciu partiju veikla.

~ Nepriklausomu valstybiq susikfirimas Lotynq Amerikoje

~epriklaUSOmYbl( issikovojusl salts Nepriklausomybes Kieno buvo kolonijapaskelbimo metai

Ilaitis 1804 m. Pranciizijos

Paragvajus 1811 m. Ispanijos

Argentina 1816 m. Ispanijos

(:ile 1818 m. Ispanijos

Didzioji Kolumbija 1819 m. Ispanijos

Meksika 1821 m. Ispanijos

Brazilija 1822 m. Portugalijos

lungtines Centrines Amerikos 1823 m. IspanijosProvincijos

Peru 1824 m. Ispanijos

Bolivija 1825 m. Ispanijos

Urugvajus 1825 m. Ispanijos

119

Lotynu Amerikos politine ir ekonomine raidaXIX a. II puseje

Politines raidos bruozai Ekonomines raidos bruozai

• Valstybese daznai keitesi vy-riausybes, didele [taka valdymuiturejo karininkai;• daznai valstybiu vadovais buvodiktatoriai;• viespataujanti padetis visuome-neje priklause kreolams (ispanupalikuonims) .

• Salyse buvo pradeti tiesti gelezinkeliai,statyti nauji uostai, isaugo prekyba;• dauguma saliu priklause nuo vieno ar keliuproduktu eksporto;• dauguma banku, gelezinkeliq, sachtupriklause uzsienio pramonininkams, betzemes ukyje viespatavo vietiniu zemvaldziuaristokratija;• beveik visa dirbama zeme priklause planta-toriams.

JAV pletra XIX a.

Prijungtos PrijungimoPrijungimo biidai

teritorijos metai

Luiziana 1803 m. Nupirkta is Prancuzijos uz 15 mIn. doleriu,

Florida 1819 m. Nupirkta is Ispanijos uz 5 mIn. doleriu. -Teksasas 1846 m. Uzgrobtas is Meksikos.

Oregonas 1846 m. Po Oregono padalijimo igyta teritorija (iki tol suDidziaja Britanija bendrai valdoma).

Kalifornija, 1848 m. Uzgrobtoe is Meksikos.Nevada, [uta,Arizona

Aliaska 1867 m. Nupirkta is Rusijos uz 7,2 mIn. doleriu,

120

Skirtumai tarp JAV valstiju XIX a. vid.(pries Pilietin] kara)

laurines valstijos Pietines valstijos

• Buvo JAV pramones, prekybos ir finansuentras;

• Ciasparciai tiesti gelezinkeliai, kasti kana-lai, statytos gamyklos ir fabrikai;• augo metalurgijos, medvilniniu ir vilno-niu audiniu gamyba;• sparciai gausejo gyventoju.

• Buvo zemes ukio krastas:• auginta medvilne, cukranendres,tabakas, ryziai,• plantacijose dirbo vergai; josplestos ivakarinius rajonus.

angos

Imigracijos iJAV etapai XIX a. pr.- XX a. pro

Laikotarpis Kas budinga

Antroji

XIX a. pr.-1880 m. Daugiausia imigrantu (apie 85 proc.) atvyk-davo is Didziosios Britanijos (ypac Airijos),Vokietijos, Prancuzijos, Skandinavijos sa-liu, Dauguma jq buvo protestantai, kalbejoangliskai, mokejo skaityti ir rasyti, greitai[sitrauke iJAV visuomenini ir ekonominigyvenima.

Dauguma atvykeliu buvo is Pietu ir RytuEuropos. Iie buvo [vairiu religiju, mazaiissilavine, todel dirbo sunkiausius darb us,gyveno uzdaromis bendruomenernis.

1880 m.-XX a. pro

121

XIX a. socialines teorijos

Socializmas Liberalizmas Konservatizmas

K. Marksas, F. Engelsas Dz. Lokas, Dz. S. Milis K. Berkas

• Teige, kad visi zmones • Teige, kad visi zmo- • Pasisake uz senu tradi-

turi tureti lygias galimy- nes is prigimties yra cijq Iaikymasi, zmoniu

bes pletoti savo gabumus, lygus ir laisvi; nusistovejusiususikurti gerovI(; • skelbe, kad zmones tarpusavio rysiq issaugoji-

• pagrindine vertybe - turi tureti galimybe ma ir puoselejima,

socialine lygybe ir teisin- naudotis visomis • mane, kad reformas

gumas; laisvemis ir vykdyti reikia igyvendinti atsargial

• skelbe, kad noredami tai intelektualine (zodfio, ir gerai apgalvojus.

igyvendinti darbininkai spaudos ir kt.) ir ne-turi paimti valdzia isavo varzorna ukine veikla,rankas, panaikinti priva- • teige, kad valstybeiCi'}nuosavybe, zmoniu nedera kistis] visuo-skirstyma iklases. menes ukin] gyvenirna.

Nacionalistines teorijos XIX-XX a. pro

Teorija Kur atsirado Esme

Pangerma- Austrijoje- Vengri- Siule suvienyti visus vokiecius, jq zemes

nizmas joje, Vokietijoje sujungti iviena valstybe,

Panamerika - JAV JAV ir kitu Amerikos zemync saln; istorija,

nizmas ekonomika, kultura yra bendra, todelvisos valstybes turi kartu spresti zemynoproblemas.

Panslavizmas Rusijoje Skelbe, kad reikia sudaryti Rusijos carovadovaujama visu slavu sajunga,

Skandinaviz- Danijoje Teige, kad reikia suvienyti Skandinavijos

mas salis, sustabdyti vokieciu ir rusu verzimasli Skandinavijos pusiasal], stiprinti savovalstybes.

Sionizmas Sveicarijoje Si teorija skelbe, kad zydai, kad ir kurgyventu. sudaro viena eksteritorine zydqtaut'}, ir ragino juos visus sugriiti iPalest Ina (prie Siono kalno).

122

Pantiurkiz- Osmanu impe- Teorija skelbe tiurku kalbomis kalbanciumas rijoje tautu vienybe, sieke sujungti jas iOsmanu

imperija.

Imperializmas

tsiradimo priezastys Valstybiu priklausomvbes formosimperializmo laikotarpiu

• Pramones pletrai reikejo zaliavu irkapitalo investiciju; prekems reali-zuoti - rinku,• kurdamos naujas kolonijas vals-tybes tikejosi sumazinti skurda irnedarba savo viduje;

grobdainos kolonijas valstybesnorejo sustiprinti savo galia,

grobiant kolonijas tiketasi praturteti,

• Kolonijos:a) baltosios (Kanada, Australija ir kt.):b) pusiau baltosios (Naujoji Zelandija):c) juodosios (Indija, Afrikos salys),• pusiau kolonijos (Kinija, Persija ir kt.):• protektoratai (Egiptas ir kt.),

Pagrindines europieciu valdosXIX a. pab.-XX a. pro

Zemynas (pasauliodalis), kur turejo valdu

AmerikojeAzijojeAustralijojeAfrikoje

AmerikojeAzijojeAfrikoje

Afrikoje

Afrikoje

Valdos

• Kanada, Gviana• Indija, Birma• Australija• Pietu Afrikos Sajunga (PAS), Egiptas,Transvalis, Oranzija, Rodezija, Nigerija,Zanzibaras, Aukso Krantas, Siera Leone

rancuzija • Gviana• Indokinija• Senegalas, Prancuzijos Vakaru ir Pu-siaujo Afrika, Alzyras, Marokas, Somalis,Gvineja, Madagaskaras, Gabonas

lgija • Kongas

irtugalija • Angola, Mozambikas

123

I

Ispanija Afrikoje o Rio de Oras

Olandija Amerikoje o GvianaAzijoje o Indonezija

Danija Europoje o Islandija, Fareru salos, GrenlandijaSiaures Amerikoje

I Vokietija Afrikoje o Kamerunas, Togas, vokieciu Pietvaka-riu Afrika, vokieciu Rytu Afrika

Okeanijoje o Dalis Naujosios Gvinejos

Italija Afrikoje o Somalis, LibijaI

I XIX a. kolonializmo padariniai

I Teigiami NeigiamiI

o Kolonijose buvo pletojami prekiniai o Nusmuko vietiniai amatai;piniginiai santykiai, miestai; o buvo sunaikinta vietine kultura,o buvo nutiesti gelezinkeliai, padeti vieti- menas;nes pram ones pamatai; o vietiniai gyventojai buvo nuvaro-

I o erne [sigaleti privacies nuosavybes (ypac mi nuo zemes;zemes) teise; o europieciai atnese ligu, kuriuo krastai buvo [traukti t pasauline rinka: nezinojo vietiniai gyventojai (rnara,

Io kolonijine valdzia stiprino teisetvarka ir raupus, gripa):

I gyventoju saugum,!; o daug kur buvo pletojamas mono-o trumpam nustojo kariauti kai kurios kulturinis ukis:etnines grupes, o pradejo nykti senosios tradicijos;o atsirado vietiniu zmoniu, kurie issilavi- o padeti busimu etniniu konfliktunima gavo Europoje. pagrindai (kolonijq sienos buvo

nustatytos ne pagal etnines ribas).

I

I

I

124J

,i

Prfisijos karai del Vokietijos suvienijimo

etai Su kuo kariavo Karo padariniai i

1864m. Danija Prusija is Danijos ateme Holsteina irSlezviga, sias teritorijas valde kartu su Austrija.

1866m. Austrija Isiro Vokieciu sajunga, Austrija prarado savo[taka vokieciu zemese.

1870-1871 m. Prancuzija ISPranciizijos Vokietija ateme Elzasa ir Lota-ringija, buvo [kurta Vokietijos imperija.

Italijos suvienijimas

etai Prie Sardinijos Prijungimo aplinkybesprijungta teritorija

1859m. Lombardija Po Pranciizijos ir Sardinijos karo su Austrija.

1860m. Abieju Siciliju Po GaribaldZio dalinio "Tiikstantine" zygio ikaralyste Sicilija ir liaudies sukilimo.

1860m. Toskana, Modena, Po Sardinijos ministro pirmininko K. KavuroParma, dalis diplornatiniu veiksmu.Popieziaus srities

1866m. Venecija Po Prusijos karo su Austrija, kuri valde si,! srit],

1870m. Popieziaus sritis Prancuzijai, remusiai popieziq, pralaimejus karasu Romos miestu pries Prusija.

Zydq ir vietiniu gyventoju teisiu suvienodinimas

etai Salis, kur suvienodintos teisesI

1848m. Prancuzija..1858m. Didzioji Britanija

1867m. Austrija

1870m. Italija

125~....,I

1871 m. Vokietija

1874 m. Sveicarija

1910 m. Portugalija

Rusijos teritorijos didejimas XIX a.

Metai Prijungta teritorija Prijungimo aplinkybes

XVIII a. pab. LDK (be Uznemunes). Per Lenkijos ir Lietuvos valstybes

Kudas, Lenkijos valdyta padalijimus.Ukraina

1809 m. Suomija Po 1808-1809 m. Rusijos ir Svedijos karo.

1815 m. Prusijos valdyta Lenkijos Pagal Vienos kongreso nutarima.

dalis su Lietuvos Uznemu-ne (Lenkijos karalyste)

XIXa. pro Arrnenija, Azerbaidzanas. Per Rusijos karus su Persija ir

Gruzija Turkija, diplomatinemis pastan-gomis.

7-ajame Pietu Kazachija Karinernis ir diplomatinemis

desimtmetyje pastangomis.

1858-1860 m. Paamure, Primore Pasirasius Aihui ir Pekino sutarlsu Kinija.

1864-1876 m. Kokando chanatas, dalis Po karo su siomis valstybernis,

Bucharos emyrato ir Chi-vos chanato

1875 m. Sachalino sala Kai [aponija, gavusi Kurilq salas,atsisake pretenziju ! siq sala.

1878-1884 m. Turkmenu genCil! teritori- Rusijai panaudojus karine jega.jos, dalis Pamyro (tadzikuzemes)

126

Reformos Rusijoje XIX a. II puseje

1861 m.

Metai Kas po jq pasikeite

Panaikinta baudziava.

1864 m. [kurtas prisiekusiujq teismas, atsirado kaltintojo irgynejo pareigos.

1864 m. Isplestas rnokyklq tinklas ir valstieciu vaikams suteik-tos didesnes mokymosi galimybes.

1864m. [kurti savivaldos organai - zemietijos (zemstvos),jos rupinosi svietimo, sveikatos apsaugos ir kitaisklausimais.

Miestu 1870 m. Miestu taryboms pavesta tvarkyti ukio ir kulturosreikalus.

1874 m. Panaikinta rekrutu prievole, vyrams [vesta visuotineprivaloma karine tarnyba.

xx a. pro Rusijos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo bruoiai

Karine

onominio Politinio

Zemes ukis gamino 2/3nacionalinio produkto,

·t buvo techniskaitsilikes;buvo iSlikt;feodalizmolcmentu,pramone buvo susitel-usi keliuose rajonuose;Rusija !zenge ! mono-olistinio kapitalizmo'Idijq.

Socialinio

• Dauguma valstieciubuvo nuskurde,• darbininku darbo irgyvenimo salygos buvolabai sunkios Olga darbodiena, blogos buitiessalygos, nedidelis darbouzmokestis):.1900-1903 m. ekono-mine krize pabloginogyventoju padet].

• Vienvaldyste,• jai atsirado opozicija;• 1901 m. [sikure Eserupartija;.1903 m. [sikure RSDDP(Londone),• aktyviai erne reikstisinteligentija.

127

1905-1907 m. revoliucija Rusijoje

Priezastys Padariniai

• Caro autokratija, islikusi dvarininkqzemevalda:• blogos darbininku darbo ir gyvenimosalygos,• tautine ir kulturine tautu priespauda;• nesekmingas 1904-1905 m. karas suJaponija.

• Rusijos politine santvarka kai kuriahaspektais priartejo prie Europos vals-tybiu santvarkos;• pagyvejo visuomeninis politinis irkulturinis gyvenimas;• sumazejo tautine priespauda.

XIX a. pab.- XX a. pro zymiausi karai

Metai Karas Padariniai

1894-1895 m. Iaponijos ir Kinijos Kinija pripazino Korejos nepriklausomy·be (faktiskai tapo Iaponijos protektoratu),perleido Japonijai Taivano ir Peskadorusalas.

1898 m. Ispanijos ir JAV JAV atiteko Ispanijos valdos: Filipinai,Guamas, Puerto Rikas; paskelbta Kubosnepriklausornybe (faktiskai pateko i JAVkontrole),

1899-1902 m. Anglu ir buru Didzioji Britanija uzeme Transvalio irOranzijos respublikas.

1904-1905 m. [aponijos ir Rusijos [aponijos [takos sfera buvo pripazintaKoreja. Be to, Rusija perleido IaponijaiLiaodongo pusiasalio nuomos teises,Pietu Mandziurijos gelezinkelio pieti-ne dal], Sachalino pietine dal] ir isvedekariuomene is Mandziurijos,

1911-1912 m. Italijos ir Turkijos Italijai atiteko Libija, Rodo sala.

128

Balkanu karai

Karas Data Kassukuo Karo Karo padariniaikariavo priezastys

J 1912 m. Bulgarija, Sieke is Tur- Turkija prarado beveik visasspalio Serbija, kijos atimti valdas Balkanu pusiasalyje,

Imen>- Juod- jos valdo mas daugeli jq uzeme Bulgarija. I

1913 m. kalnija, zemes Balka-geguzes Graikija nu pusiasa-men. su Turkija lyje (Trakija,

Albanija irMakedonija).

u 1913 m. Bulgarija Gincai tarp Rumunija gavo Pietu Dobru-birzelio su Serbija, sajunginmku dza, Graikija ir Serbija pasi-men.> Graikija, del atkariau- dalijo Makedonija, Graikija1913 m. [uod- tq teritoriju. gavo Vakaru Trakija, Pieturugpjucio kalnija, Epyra, Kretos sala. Turkijamen. Rumunija, susigrazino Rytu Trakija (su

Turkija Adrianopoliu). Bulgarijai likotik nedidele Makedonijos irTrakijos dalis.

~}\o.y!L(,. ~ i

O~Pirmasi ~ ir Antrasis pasauliniai karai

'J t - '1- ..vJPirmasis pasaulinis karas Antrasis pasaulinis karas

Laikas 4 metai ir 3,5 menesio 6 metai (1939-1945 m.)(1914-1918 m.)

I

Priezastys • Iskilo priestaravimu tarp • Netobulai veike Versalio sistema; I

didZiqi4 Europos valstybiq, • Vokietija sieke sugriauti si,! siste-• siekta perdalyti jau pasida- m'!, todel ernesi agresyviu veiksmu;lyta pasauli: • susidare agresyvus Vokietijos,• jaunos Europos valsty- Italijos ir [aponijos blokas;bes norejo praturteti kitu • Anglija ir Prancuzija nuolaidziavosaskaita. Vokietijai;

• SSRS ir Vakaru salys vedenesekrningas derybas;• Hitleris buvo [sitikines, kad karasnevyks dviem frontais.

•

129~~..l.J

130

Dalyviu Daugiau kaip 30 valstybiu Daugiau kaip 60 valstybiuskaicius

Pagrindi- Vokietija, Prancuzija, Vokietija, SSRS,nes kovo- Austrija, Didiioji Italija, Prancuzija,jusios salys Vengrija, Britanija, [aponija, Didzioji

Turkija, Rusija, Vengrija Britanija,Bulgarija JAV JAV

Bendras Daugiau kaip 4 mln. kv. km Daugiau kaip 22 mln, kv. kmkaroveiks-mu plotas

Mobili- Daugiau kaip 70 mln, zmoniu Daugiau kaip 110 mln, zrnoniqzuotujuskaicius

Zuvo.mire Daugiau kaip 20 mln. zmoniu Daugiau kaip 50 mln, zmoniq

Suzeista Daugiau kaip 20 mln. zmoniu Daugiau kaip 90 mln, zmoniu

Materia- 360 mlrd. doleriu 4000 mlrd. doleriuliniainuostoliai

Padariniai • Vokietija ir jos sajunginin- • Fasizrnas ir nacizmas buvo sunai-kes neteko dalies teritoriju, kinti;• jos turejo moketi repara- • Vokietija, Iaponija ir jq sajungi-cijas; ninkai laikinai buvo okupuoti;• pasaulis buvo perdalytas • sumazejo Didziosios Britanijos irpagal nugaletoju interesus; Prancuzijos [taka pasaulyje;• pasauliui didziausia [taka • isaugo JAV ir SSRS vaidmuo;pradejo daryti JAV; • pasikeite jegu issidestymas tarp-• bolsevikai atejo ivaldzia tautineje arenoje,Rusijoje; • atsirado pasauline socializmo• suiro Austrijos- Vengrijos ir sistema;Rusijos irnperijos; • buvo [kurta ITO (1945 m.);• vietoj jq [sikure naujos • pradejo irti kolonijine sistema;valstybes: Suomija, Estija, • buvo padaryti teritoriniai poky-Latvija, Lietuva, Lenkija, ciai (SSRS, Lenkijos, Jugoslavijos irCekoslovakija, Vengrija, Bulgarijos naudai):Austrija, Jugoslavija; • buvo istobulinta karine technika,• isikure Tautu Sajunga sukurtas branduolinis ginklas.(1920 m.):• atsirado mandatu sistema(jgaliojimai valdyti pralai-mejusiu kara saliq buvusiaskolonijas).

Taikos sutartys po Pirmojo pasaulinio karo

Sukuo Kada Kurpasirasyta pasirasyta pasirasyta

Salygos

Vokietija 1919 m. Versalyje Vokietija neteko visu savo koloniju,birzelio didumos karinio juru ir dalies prekybi-28 d. nio laivyno, ji turejo sugriauti tvirtoves

palei Reino uPt(, surnazinti kariuomeneiki 100 tukst. kariu: is jos atimta 70 tukst.kv. km teritorijos: Elzasas ir Lotaringi-ja sugrazinti Prancuzijai, Saro sri tis irReino kairysis krantas 15 metu perleistasvaldyti Tautu Sajungai, Epeno ir Malme-di apygardos atiteko Belgijai, Slezvigosiaurine dalis (po plebiscito) atitekoDanijai, dalis Pamario ir Didzioji Lenkijaatiduota Lenkijai, Gdansko miestaspaskelbtas laisvuoju miestu, nuo Vokieti-jos atskirtas Klaipedos krastas perduotasAntantei; Vokietijai skirta 32 mlrd. dole-riu kontribucija (susimoketi per 42 m.).

Austrija 1919 m. Sen Zer- Austrijai uzdrausta prisijungti prierugsejo mene Vokietijos; ji turejo pripazinti Lenkijos,10 d. Cekoslovakijos bei pietu slavu valsty-

biu - Serbijos, Kroatijos ir Slovenijos -nepriklausomybe, sumoketi reparacijas,sumazinti kariuornene, dali ginkluotes

, perduoti nugaletojams.

Vengrija 1920 m. Trianono Vengrija nugaletojams turejo sumoketibirzelio 4 d. rumuose reparacijas, perduoti dal] ginkluotes,

savo kariuornene surnazinti iki 35 tukst.kareiviu, neteko Slovakijos ir KarpatuUkrainos (buvo prijungta prie Cekoslo-vakijos), Kroatijos ir Slovenijos (atiteko

! Jugoslavijai), Bukovinos ir Transilvanijos(perduota Rumunijai).-,

\

/./

"---1-31 ~

Bulgarija 1919 m. Neji Turejo moketi reparacijas nugaletojams,lapkricio savo kariuornene sumazinti iki 20 tukst,27 d. kareiviu, atsisakyti dalies savo teritoriju:

Serbijai atidave dal] Makedonijos, Grai-kijai - Trakijos pakrante prie Egejo juros(Bulgarijai paliktas tik siauras priejimas).

Turkija 1920 m. Sevre Turkija atsisake pretenzijq iArabijosrugpjucio pusiasali ir Siaures Afrika, pripazino10 d. Egipta Didziosios Britanijos protektoratu,

perdave Italijai Rytu Trakija, Edirne irDodekaneso salas, Graikijai - Gelibolupusiasali, [sipareigojo perduoti Juodo-sios juros sasiaurius Antantes kontrolei.Turkija neteko priejimo prie Vidurzerniojuros, taip pat Kurdistano. Turkija siossutarties neratifikavo.

Europos valstybiu teritoriniai pasikeitimai po Pirmojo pasaulinio karo

Padide]o Sumazejo Naujai susikure

Pranciizija Vokietija SuomijaItalija Turkija EstijaRumunija Bulgarija LatvijaGraikija Rusija LietuvaDanija LenkijaBelgija Cekoslovakija

VengrijaAustrijaJugoslavija

Svarbiausi Visos Rusijos tarybu II suvaziavimo1917 m. spalio 25-26 d. nutarimai

Dekretas del valdzios Dekretas del taikos Dekretas del femes

Patvirtino dekreta del Pasiiilyta kariaujan- Panaikinta dvarininkuvaldzios perdavimo cioms salims sudaryti zemevalda ir privati zemesTaryboms ir laiki- teisinga dernokratine nuosavybe. Zeme paskelbtanosios revoliucines taika be aneksiju ir liaudies nuosavybe (tai reiskevyriausybes - LKT - kontribuciju. jos nacionalizacija). Teise jasudaryma. naudotis gavo visi dirbantieji.

132

NAUJAUSIEJI LAlKAI

Rusijos piIietinis karas 1918-1920 m.

Priezastys Padariniai

• Bolsevikai vykd~ nacionalizacija; • Baltagvardieciai pralaimejo;• teroras. • [sigalejo bolseviku diktatura;

• pramoneje kilo suirute;• buvo nualintas zemes ukis:• gyventoju sumazejo 10 proc.

Bolsevikq politika

Karinis komunizmas (1918 m. NEP'as (1921 m. kovas-4-ojopavasarj-1921 m. pradzioje) desirntmecio pradzia)

• IS valstieciu nusavinami maisto • Valstieciams [vestas nuolatinis mo-produktai; kestis maisto produktais;• uzdrausta pirkti, parduoti, nuomoti • leista nuomoti zerne:zeme; • leista samdyti darbininkus;• uzdrausta samdyti darbininkus; • panaikinta darbo prievole, atsirado• [vesta darbo prievole, darbo birzos:• uzdrausta prekyba; • leista prekiauti;• [vestas darbo uzmokestis lygiavos • atlyginimas rnoketas pinigais uzprincipu, mokamas natura, atlikta darba;• panaikintas mokestis uz komunalines • [vestas mokestis uz komunalinespaslaugas, transporta, spauda, paslaugas, transporta, spauda,• nacionalizuota vidutine ir smulkioji • palikta nacionalizuota tik stambiojipramone, prarnone,• [kurta ALDT (AukWausioji liaudies • sumazejo ukio valdymo centralizacijaukio taryba), ji skirste visas materiali- (dalis [moniu tapo ukiskaitinernis).nes vertybes.

133

NEP'as Rusijoje (1921 m. 4-ojo desimtmecio pradzia)

Ivedimo priezastys Panaikinimo priezastys

o Rusijos ukyje kilo suirute; o Sovietine valdzia NEP'q laike laikinuo isaugo infliacija; atsitraukimu nuo bolsevizmo:o zmones buvo nesuinteresuoti o dauguma darbininku reikalavo norsdirbti; mazo, bet uztikrinto darbo uzmokescio,o valstieciai, darbininkai ir jureiviai o isaugo turtine nelygybe, socialinis susi-renge maistus, tai kele gresme bolse- skaldymas. Tai Ierne dideles dalies visuo-viku valdziai, menes nepasitenkinima,

Fasistu (ir nacistu) veiksmai

Italijoje nuo 1922 m. Vokietijoje nuo 1933 m.

o Apribotos parlamento teises, o Buvo isplesti kanclerio igaliojimaio ducei (B. Musoliniui) suteikta teise leisti (1934 m. A. Hitleris uzeme ir prezi-[statymus: dento posta),o uzdraustos kitos partijos; o A. Hitleris tapo ir kariuomeneso 1934 m. vietoj profsajungu pradetos vyriausiuoju vadu;steigti kai kuriu pramones saki; korpora- o 1933 m. balandzio 7 d. buvocijos; priimtas sprendimas visus valsty-o jkurta Nacionaline korporaciju taryba; bes tarnautojus zydus ir politiskaio [kurta Didzioji fasistu taryba (vyriausybe): nepatikimus atleisti is darbo;o uzdrausta rengti streikus; o panaikintos profsajungos:o apribotos savivaldybiu teises: o panaikintos kitos partijos;o [steigtas Ypatingasis teismas valstybei o panaikintos visuomenines organi-ginti; zacijos;o juodmarskiniai virto valstybes milicija; o kurtos nacionalistines organiza-o rezimo priesininkai buvo sodinami i cijos;kalejimus arba tremiami; o nuo 1933 m.liepos men. tar-o kurtos fasistines vaiku ir jaunimo orga- nautojai privalejo sveikintis kaipnizacijos; nacistai;o [vestas naujas kalendorius; o uzdrausta nefasistine spauda;o nustota moketi subsidijas nepelningoms o grieztai kontroliuota Ziniasklaida;[monems, o degintos knygos;o vyriausybe reme stambiuosius verslinin- o sukurta slaptoji valstybes polici-kus; ja - gestapas ir valstybes saugumoo vyriausybes pastangomis buvo igy- tarnyba (SD);vendinami dideli ir reiksmingi projektai o teismai ir teisejai tapo pri-(tiesiami keliai, statomos hidroelektrines, klausomi nuo valdzios valios;sausinamos pelkes), o reiskesi antisemitizmas, teroras,o daug lesq skirta karo pramonei; savivaliavimas, savo gretu valymaso valstybe rerne daugiavaikes seimas. (1934 m. birzelio 30 d. - Ilguju

peiliu naktis).

134

Vokietija Iaponija Italija

01933 m. isstojo is Tautu Sajungos, o 1931 m. uzeme o 1935-1936m.o 1935 m. sugrazino visuotine Mandziurija uzerne Etiopijq,karo prievole, atkure karo aviacija: (Siaures Rytu Kinija), 01936-1939 m.o 1936 m. kovo men. uzeme o 1934 m. isstojo is dalyvavo interven-demilitarizuota Reino zona; Tautu Sajungos, cijoje Ispanijojeo sparciai ginklavosi; o 1937 m. atnaujino (per pilietin] karao aktyviai veike tarp vokieciu, kara su Kinija, uzerne reme generolagyvenanciu kitose salyse, teritoriju, F. Franka),o 1938 m. kovo men. prijunge o 1938 m. pazeide o 1939 m. balan-Austrija, SSRS siena Chasano dzio men. uzgrobe01938 m. rugsejo men. uzerne ezero rajone; Albanija.Cekoslovakijos Sudetu sriti, o 1939 m. uzpuole01939 m. kovo men. uzeme Mongolija (prieCekoslovakija, Lietuvos Klaipedos Chalkino Golo upeskrasta. SSRS padejo isvyti).

AgresyvUs valstybiu veiksmai XX a. 4-ajame desimtmetyje(OO 1939 m. rugsejo men.)

Vokietijos ir SSRS uzgrobimai 1939-1941 m.

Vokietijos SSRS

o 1939 m. rugsejo men. - Lenkija:o 1940 m. balandzio men. - Norvegija,Danija;o 1940 m. geguzes men. - Olandija, Belgi-ja, Liuksemburgas;o 1940 m. birzelio men. - 3/5 Prancuzijos,o 1941 m. balandzio men. - Jugoslavija,Graikija.

o 1939 m. rugsejo men. - rytineLenkija;01940 m. kovo men. - l/lO Suomijos;o 1940 m. birzelio men. - Lietuva,Latvija, Estija:o 1940 m.liepos men. - Besarabija.

135

Antihitlerine koalicija

Data Sutartys Dalyviai Esme

1941 m.liepos 12 d. Maskvos SSRS, Susitarta del bendru veiksmuDidzioji kare su Vokietija.Britanija

1941 m. spalio 29 d.- Maskvos SSRS, Susitarta tiekti ginklus irlapkricio 1 d. Didzioji strategines medziagas Sovietu

Britanija, Sajungai.JAV

1942 m. Vasing- 26 valstybes Pasirasyta Iungtiniu Tautusausio 1 d. tono (JAY,SSRS, deklaracija ir [sipareigota besa-

Didzioji lygiskai testi kara ir nesudarytiBritanija, separatiniu paliaubu ar taikosPrancuzija, sutarciu su Vokietija.Kinija, Ka-nada ir kt.)

1943 m. lapkricio Teherano JAY, Nutarta atidaryti Antraj]28 d.-gruodZio 1 d. Didzioji fronta Vakaru Europoje

Britanija, 1944 m. geguzes rnen.,SSRS patvirtintas nutarimas kovoti

iki pergales,

1945 m. vasario 4- Ialtos JAV, Svarstyti isvaduotuju saliq ir11 d. (Krymo) Didzioji Vokietijos vidaus santvarkos

Britanija, principai, nutarta panaikin-SSRS ti vokiskaj] militarizma ir

nacizma, okupuoti Vokietija ifjq kartu (salys sajungininkes)valdyti; nustatytos oknpaciniuzonu ribos, slaptai susitarta,kad po karo su Vokietija SSRSprades kara pries Iaponija.

1945 m.liepos 17 d.- Pots- JAV, Susitarta denacifikuoti ir sude-rugpjucio 2 d. damo Didzioji mokratinti Vokietija, isspresti

Britanija, teritorines problemas (Len-SSRS kijos ir Vokietijos, Lenkijos

ir SSRSbei kitu sienu klausi-mus), testi kara TolimuosiuosRytuose.

136

JAV ir SSRS tapimo didziosiomis valstybemispo Antrojo pasaulinio karo priezastys

SSRS JAV

• [gijo milziniska karine galia: • Beveik visiskai nenukentejo nuo karo;• kariuomene nebuvo visiskai • per kara padidino gamyba ir eksporta,demobilizuota, buvo dislokuota • nusilpo senieji jos konkurentai;Rytu Europos ir Azijos salyse, • turejo dideles aukso atsargas;• 1949 m. sukure atomini • tapo pasaulio finansu centru (Niujorkas);ginkla: • isvyste auksciausia technikos lyg]• gamino daug gerq ginklu. (1946 m. - sukurtas kompiuteris,

1948 m. - tranzistorius);

'" • tgijo didele karine galia (galingiausias laivy-nas, aviacija, daug kariniu baziu).

Bendra:

• turejo visu butinu pramonei ir kariniams reikalams naudingujq iskasenu,• buvo maziau priklausomos nuo uzsienio prekybos;• turejo daug gyventoju,

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo

Metai Sukuo Kur Kas nutartapasirasyta pasirasyta

1947 m. Su Italija, Paryziuje Atkurtos ikikarines Vengrijos ir SuomijosRumunija, sienos, pripazinti Bulgarijos ir Rumuni-Vengrija, jos sienos pakitimai 1940 m., IugoslavijaiSuomija, duota zerniu is Italijos, numatyta ribotiBulgarija ginklavimasi.

1951 m. Su Iaponija San Iaponija pripazino Korejos nepriklauso-Franciske mybe, atsisake visu teisiu t Taivano ir Ku-

rill! salas bei pietine Sachalino salos dali,numatyta riboti Iaponijos ginklavimqsi.

1954m. Su Vokietija Paryziuje ISVokietijos teritorijos pasitrauke sajungi-ninku kariuomene, nutarta, kad Vokietija[stos t NATO.

1955 m. Su Austrija Paryziuje Baigesi Austrijos okupacija, ji paskelbtaneutralia valstybe.

137

JAV priesinimasis komunizmo plitimui

Data Veiksmas Esme

1947 m. Trumeno doktrina Kovos su komunizmu programa (pagalbakovo men. Graikijai).

1947 m. ge- Marsalo planas Ekonomines pagalbos Europai atkurtiguzes men. ir sustiprinti planas (16 valstybiu gavo

l3,2 mlrd. doleriu parama).

1949 m. ba- NATO [kurimas 12 valstybiu (JAV,Kanada, Didziojilandzio 4 d. Britanija, Prancuzija, Italija, Portugalija,

Norvegija, Belgija, Olandija, Liuksembur-gas, Danija, Islandija) [kure karine sajungabendrai gintis nuo galimos agresijos.

1949 m. ge- VFR sukiirimas ISVakaru valstybiu okupaciniu zonuguzes men. Vokietijoje buvo [kurta valstybe,

Kinijos pilietinis karas 1946-1949 m.

KKP (Kinijos komunistu partija) Gomindanas

Mao Dzedongas Clang Kaisekas

Reme SSRS (ginklais, ekonomine ir Rerne JAV (karine, ekonomine ir finan-finansine pagalba). sine pagalba).

Palaike valstieciai, miesto beturciai, Klestejo korupcija, valdininkai ir kari-dalis inteligentijos. ninkai buvo nekompetentingi, vyravo

netvarka, neorganizuotumas.

1949 m. spalio 1 d. [kure KLR (Kinijos Pabego iTaivano sala.Liaudies Respublika).

l38

Arabu ir Izraelio karai

Data Kassu kuo kariavo Karo padariniai

1948-1949 m. Egiptas, Trans- Izraelis prijunge 6,7 tukst, kv. kmjordanija, Sirija neisikurusios arabu valstybes, is Ciasu Izraeliu pasitrauke 0,7 rnln. arabu, kita sios te-

ritorijos dali prisijunge Transjordanija.

1956 m. spalio men. Didzioji Kariuomenes buvo isvestos is EgiptoBritanija, teritorijos, Sinajaus pusiasalyje, priePranciizija, Izraelio sienos, buvo isdestytos JTOIzraelis su ginkluotosios pajegos,Egiptu

1967 m. birzelio Izraelis su Izraelis uzeme Sinajaus pusiasali, vaka-men. (Sesil! dienu Egiptu, Sirija, ririe Iordanijos dal] ir Sirijai priklausan-karas) [ordanija cias Golano aukstumas (68,6 tiikst.

kv. km teritorijos, apie 1 mln, gyven-tojq): komunistinio bloko valstybesnutrauke diplomatinius santykius suIzraeliu.

1973 m. spalio men. Egiptas ir Sirija Izraelis atsilaike, kariuomenes isskyresu Izraeliu JTO ginkluotosios pajegos,

XX a. 7-ojo desimtmecio didziosios krizes

Metai Krize Atsiradimo priezastys Kaip isspresta

1961 m. Berlyno Vakaru Berlyno miesto Vakaru Berlynas buvopadetis buvo savita, VDR apjuostas 40 km spygliuotagyventojai emigravo iVFR siena.per Vakaru Berlyna, taikenke VDR ekonomikai.

1962 m. Karibl! Kuboje [sigalejo F. Kastro JAV (Dz. Kenedis) ir SSRS(Kubos) vadovaujama komunis- (N. Chrusciovas) vadovai

tu valdzia: Kuboje buvo telefonu susitare is Karibudislokuotos sovietines jiiros isgabenti sovietinesvidutinio nuotolio raketos raketas, 0 JAV - nepultisu branduoliniu uztaisu. Kubos.

l39

Kinijos ir SSRS konflikto 7-ojo desimtmecio pradzioje priezastys

Ideologines Politines

• 1960 m. KKP vadovai apkaltino SSKP • Teritorines pretenzijos (Kinija iskelerevizionizmu ir atsisake asmens kulto SSRSter}torines pretenzijas);kritikos; • kova del dominavimo komunistiniam• KLR kaltino SSRS ir kitas socialisti- pasaulyje.nes salis, kad jos atsisake marksizmo irleninizmo ideologijos.

Pertvarka SSRS (1985-1990 m.)

Vidaus politikos pokyciai Uzsienio politikos pokyciai

• Padidejes viesumas: .1986 m. sausio men. M. Gorba-• isplestos zmogaus teises: ciovas pasiule iki 2000 m. sunai-• [diegti kai kurie ukiskaitos, [moniu savaran- kinti branduolini ginkla:kiskumo, ekonominiai vadovavimo metodai; • 1987 m. gruodi Vasingtone JAV• propaguota kova su ne darbo pajamomis; ir SSRS vadovai pasirase sutart]• pletota antialkoholine kampanija; del vidutinio ir mazesnio nuotolio• sumazintas biurokratinis aparatas, susilp- raketu likvidavimo Europoje;ninta centralizacija; • 1988 m. gruod] JTO M. Gorba-.1986 m. SSKP XXVI suvaziavime nutarta ciovas paskelbe, kad SSRS viena-iki 2006 m. 2 kartus padidinti pramones saliskai sumazina ginkluotasiasir zemes ukio gamybos rnasta ir kiekviena pajegas 500 000 zmoniu ir isvedaselma aprupinti butu, kariuornene is Vidurio Europos bei• skatintas suinteresuotumas darbo rezul- Mongolijos;tatais; .1988-1989 m. SSRS isvede ka-• leista uzsiimti individualia darbine (nuo riuomene is Afganistano;1987 m.) ir kooperacine veikla (nuo • 1990 m. rugsejo men. Maskvoje1988 m.): SSRS, Didzioji Britanija, JAY,Pran-• 1989 m. surengti pirmieji beveik demo- cuzija, VDR ir VFR pasirase sutart]kratiski rinkimai; del Vokietijos (Antrojo pasaulinio• is dalies sukurta daugiapartine sistema; karo nugaletojos atsisake savo• 1990 m. atsirado salies prezidento pareigos; teisiu ir atsakornybes Vokietijos• naikintos vadinamosios istorijos baltosios atzvilgiu),denies. • 1990 m.lapkriCio men. Paryziuje

pasirasyta sutartis del [prastinesginkluotes Europoje sumazinimo,

140

EEB (ES) pletra

Metai J EEB(ES) [stojusios valstybes

1957 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancuzija, VFR

1973 m. Airija, Danija, Didzioji Britanija

1981 m. Graikija

1986 m. Ispanija, Portugalija

1995 m. Austrija, Suomija, Svedija

2004m. Cekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija,Slovenija, Vengrija

2007 m. Bulgarija, Rumunija

Svarbiausios ES institucijos

Institucija Veikla Kurveikia

Europos Atstovauja ES pilieciu Strasbure (Prancuzija),Parlamentas interesams Briuselyje (Belgija),

Liuksemburge (Liuksemburgas)

Europos Priima teises aktus (regla- Sekretoriatas Briuselyje, susitiki-Sajungos mentus ir direktyvas) mai vyksta Briuselyje ir Liuk-Taryba semburge

Europos Atlieka teises aktu leidybos BriuselyjeKomisija ir vykdomosios valdzios

funkcijas

Europos Aiskina ES teises aktus ir LiuksemburgeTeisingumo nagrineja teisminius gincusTeismas

141

Didziausi lokaliniai konfliktai po Antrojo pasaulinio karo

Metai Konfliktas Padariniai

1946-1954 m. Indokinijos Vietnamas, Laosas ir Kambodza pripazintoskaras nepriklausomomis valstybemis, is visu ill turejo

buti isvestos svetimu valstybiu kariuomenes, ikirinkimu Vietnam as liko padalytas t 2 dalis.

1950-1953 m. Korejos Koreja liko padalyta t 2 dalis: komunistinekaras Siaures Koreja ir demokratine Pietu Koreja,

labai pablogejo tarptautine padetis, paspartejoginklavimosi varzybos.

1964-1975 m. Vietnamo Komunistai [sigalejo Vietname, Laose, Kambo-karas dzoje, buvo [kurta viena Vietnamo Socialistine

Respublika - VSR.

1979-1989 m. Afganistano SSRS bande padeti Afganistano prokomunis-karas tin ems jegoms issilaikyti valdzioje, bet nese-

kmingai: praejus 3 m. (1992 m.) po to, kai buvoisvesta SSRS kariuomene, Afganistane proko-munistines jegos buvo priverstos pasitraukti isvaldzios,

142

POLITOLOGIJA

IVADAS. POLITIKA IR POLITOLOGIJA

Politologijos sakos

Politikos teorija Lyginamoji politika Tarptautiniaisantykiai

Nagrineja politines Tyrineja tiek politines instituci- Tyrineja politiniusidejas ir debatus. Ty- jas, tiek partijas, grupes ir viesqjq tarpvalstybiniusrineja ir interpretuoja nuomone, daugiausia dernesio santykius ir visoszymiausiu politikos skiria tarn tikru politiniu veikeju, pasaulio tarptau-teoretiku palikima, procesl! ir strukturu panasu- tines politinesaiskina, kas yra politi- mams ir skirtumams (gali buti sistemos raidanis teisingumas, kodel lyginamos skirtingu valstybiu (diplomatija,tarp socialiniu grupiu politines santvarkos, politines karai, tarpvalsty-kyla konfliktu, kokios institucijos ar politikos veikejai, biniai konfliktai,yra karu priezastys, vienos salies partijos, jl! pro- aljansai, tarptauti-kaip zrnonija padaryti gramos, ivairiais laikotarpiais nes organizacijos,laiminga ir kt. dirbusiu vyriausybiu ekonomine integracija, tarn

politika, rinkeju elgsena per ivai- tikru valstybiqrius rinkimus). uzsienio politika).

144

Politologijos mokslo tyrimu ir analizes objektas

Politikos teorija Politines institucijosPartijos, grupes, Tarptautiniai san-viesoji nuomone tykiai

• Politine o Konstitucija; o Politines par- o Tarptautine po-filosofija: o valstybine valdzia: tijos; litika;• politiniu ideju o regionine ir vietos o grupes ir asoci- o tarptautines or-istorija. valdzia: acijos; ganizacijos ir tarp-

o vyriausybe: o pilieciu dalyva- tautiniu santykiuo ekonomines ir vimas politikoje reguliavimas;socialines vyriausy- ir vyriausybeje, o tarptautine teise.bes funkcijos; o viesoji nuo-o lyginamieji mone.politiniu institucijutyrimai. I

Politologijos saveika su kitais mokslais

Mokslai Kokia jq dal] apima politologija?

Istorija Politine istorijaSociologija Politine sociologijaPsichologija Politine psichologijaGeografija GeopolitikaEkonomika Politine ekonomijaTeise Politine teiseFilosofija Politine filosofija

145

J

POLITIKA IR VALSTYBE Ankstesnes ir dabartines valstybes

Politikos pozymiai

Apsisprendimas Valdzios naudojimas

Zmoniu grupe svarsto viesuosius rei- Priimti sprendimai igyvendinami nau-kalus ir priima tam tikra sprendima. dojant valdzia. Valdzios veiksmai yra:

• prievarta;• apgaule:• [tikinejimas:• papirkimas;• grasinimas;• apsisprendimas.

ValdZios pobudis

Akivaizdi valdzia Neakivaizdi valdzia

Tai tokia valdzia, kai len- Tai tokia valdzia, kai sunku nustatyti tiek valdziosgva nustatyti ir [sakanciojo saltin], tiek paklusimo motyvus, nebuna aiskiai su-valdzios saltin], ir paklus- formuluoto [sakymo, bet vienas zmogus arba zmonilltanciojo motyvus nesiprie- grupe daro tai, ko pageidauja kitas zmogus arbasinti, Buna suformuluotas zmoniu grupe,[sakymas, kas turi butipadaryta.

PavyzdZiui: Pavyzdziui:• mokiniai paklusta moky- • kai vaikai daro tai, ko noretu tevai;tojui; • kai Anglijos karaliaus Henriko II (1154-1189 m.)• kareiviai - karininkams; didikai be [sakymo nuzude Kenterberio arkivyskupq• valdininkai - ministrams; Toma Beketa (1118-1170 m.), tik siam isreiskus• vairuotojai ir kiti gyven- nuomone.tojai - policininkams;• teisiamieji - teisejosprendimui.

146

Ankstesnes valstybes Dabartines valstybes

Pasaulines, ivairiatautes Tautines

Siekta [kurti kuo didesnes universalias valstybes,nepaisant gyventoju tautines sudeties

Siekiama [kurti valstybesdazniausiai vienos tautosgyvenamoje teritorijoje

• Aleksandro MakedonieCio imperija (IV a. proKr.):• Romos imperija (I-Va.);• Pranku imperija (VIII-IX a.);• Sv. Romos imperija (X-XIX a. pr.):• Mongolu-totoriu imperija (XIII-XIV a.).

• Nuo XIX a. vid. prade-jo kurtis valstybes, josremesi tautiniu pagrindu(vadinamasis "Tautl!pavasaris").

Pilietybes igijimo budai

FiIiacija Natflralizacija

Remiasi giminystes rysiu, kai pilietybeigyjama gimstant: atsizvelgiama i tai, kuriojevalstybeje zmogus gime ir kurios valstybespilieciai yra jo tevai;[pilietinimo principai:a) jus soli (saules teise) - pilietybe suteikiamatiems, kurie gimsta tos valstybes teritorijoje(Didzioji Britanija, JAY,Kanada);b) jus sanguinis (kraujo teise) - kokios pilie-tybes yra vaiko tevai, tokia pilietybe paveldi irvaikas (Latvija, Lietuva, Vokietija) .

Svetimsalio arba apatrido(asmens be pilietybes)[pilietinimas:noredamas gauti pilietybe,zmogus paprastai turi [vykdyti[statymo nustatytus reikalavi-mus (pragyventi salyje tam tikralaika, moketi tos salies kalba,ismanyti jos konstitucija ir 1.1.).

147

•....•~00

- .•• N ~ -< • cr - .••C1Q ",... 0 ~ ~. 0 <:/> :=: r' _. r,...!:::: ;....:. -e ~. ~ en ~ ~ """. ~ ~~s:: •.•••.•• ~. (1) ••••••••• 0 ~ ~

r.n ~. Pl ~ --< ~ ~ r.n C (t) ;J"0 o» n.". ~<:/> "'"0 -< •.• s::=:. ~...!::. ...(t) I-t;j C _. 0 ~ r.n(D' p) ~ .-.... C (J) ;:- en 1-"0 t""""'

C1Q ::s ~ r' v v ~ ::s ~.i ::1. ~ :=: i'D' ~ ~ ~ ~-<t> ::s s::' 13 •..• ~"O -<. c, •..• <:/>~~s::(tio

~. ~ I ~'ro'I ...('t) ".

~~.a'=,C.e.

c. 0 (1)

c ~ C1Qen Cl N",... ...• ~>C. -. S8' ~-.<:/> (1) ::s-< "8.~~W~~~~

(1). (1).<:/> <:/>"0 ~~&(1) ~

~~~<:/>(t). ~.

r-n ~

:>;"O~-<~O"O-<O(1)O~ C;;~~ 0 a-c~ ~S~ ~~•.•• Pi""O -. ~ •..• :>;" ~ •••• ~ Pi"n -. s:: S ::s ~ c ~ S -[§ ~ ~ 0 s:: -. c. t:: -. ......_ ..+ :=: <:/> 0 ::s ::s (1) ::s ::s~ 1-'- ~ < I--' C _. !""'I" C ...p) -.~ r- -9 ~ ~ 0 § ~ 0 ". :=:C (D' (D' 1-"' -. I--' (Jl 0""'- (D

D. !""'I" ". .E . .E. ~ s· (JJ ~ a-o· ~ r- ~ s· <:/> ~ s· ~.<:/> 0 i'D' C1Q -<t> •.••.• (1) -<t> ~

"O<:/> •..• e:.p..O~C1Q :>;"~~ ~~elSS::~ e:.•..• ~ O"O~(1)g:(1) srs· "0 V> Pl 0 E ~ ::s ~c, s:: C1Q -< ". 0 gj...c g: "'< h)' -... P

'";'" I S (l) cEo~

~ t:...• ~~ ...••.. ='c.~:3 '"o ~'" ~~~~ ~'" ~

'"5:~~~.'"

t-<•....tI)

~'"~~~~'""0=.:•....(1)

itI).

'"~.'§:e;•....'1

~~'1

~s·~

veibniq jtab vaIstybiq gyvenimui

GeografineValstybesforma ir Klimatas Zemes lobiai Iuros Aplinka

padetissienos

o Valstybes, [siku- o Geriausios o Zmogaus o Galingos vals- o Turincios o Kalnai skiria zmones,rusios salose, yra ir saugiausios veiklumui tybes, turincios priejima prie o lygumose gyvenantiemssaugios, jos turi yra naturalios tinkamiausia daug naudinguju juros valstybes zmonems lengviau susisiekti, jiesalygas sparciai sienos (kai jos vidutinio iskasenu, tampa yra galingos, nors taikesni, lengviau pasiduoda kituvystytis (Didzioji eina kalnais, klimata zona; dar galingesnes, jq plotas gali buti tautu [takai, mazeja skirtumuBritanija, Iapo- upernis, palankiausia silpnas valstybes mazas, tarp tautu,nija); ezerais, paju- +10°C vidu- del ju istekliu sie- o valstybes, kurios o pajuryje gyvenantys zmoneso valstybems, riais), tine metine kia uzkariauti kitos turi ir siaura yra geri pirkliai, jurininkai,esanciorns zemy- o saugios temperatura salys, pvz.: Senoves priejima prie keliautojai;no centre, ypac ir trumpos (Lietuvoje - Egiptas norejo Nu- juros, gali valdyti o stepese gyvenantiems patogukeliu susikirtimo sienos - kai apie +6-7°C); bijos aukso, XVI a. didelius zemes judeti;vietose, karo valstybe yra o didelis ispanai ir portuga- plotus - kolonijas; o valstybese, kuriose yra upiu irmetu kyla pavo- apskritimo karstis ir saltis lai - acteku ir inku o juros uzgrudina juru ar kurios yra salia juru, ga-jus, bet taikos - formos (Ru- silpnina zmo- aukso ir sidabro, gyventojus; lima laisvai judeti, jose yra daugpuikios salygos munija); gaus energija Cile ir Bolivija o juros keliai maisto istekliu:buti tranzito o ypac nesau- ir trukdo kul- XIX a. pab. kovojo yra atviri ivisas o salose lengviau islaikyti papro-salimi (Cekija, gios ilgos ir turos pletrai. del salietros ir puses, jais galima cius, kalba, saugiau gyventi;Lietuva). siauros valsty- guano, Vokietija gabenti daug di- o prie upiu, istekanciu is vieno

bes (Cile, ir Prancuzija kelis desnius krovinius centro, kuriasi centralizuotosNorvegija). kartus kariavo del ir pigiau; valstybes: upes, tekancios lygia-

Elzase gaunamos o kam priklauso greciai, skatina decentralizacija:kalio druskos. sasiauriai, tas o del krastovaizdzio, kur] sudaro

daznai valdo ir girios, balos, Iiunai, ezerai, zmo-visa jura. nems kyla daug sunkumu,

•....•~1.0

~ S" • ~ ~ • ~.:... ?; ;~ ~ C ~ ~~§ ~~: ~ ~.•.•••..• (b ". s:: e-+ ~ s:: s:: <:/>lt~2 ~Pl~<:/>~e:.;::+. f""I" < r'" c ...(t) ~ ~ c.~ -. 0 •...:>;"". ~ :>;" s::•..•. ::s<:/> r'S:: oo<:/>(J) f.,';' ~ (D' en (J') C/l ~

"0 (1) (1) •••• """ -<"O~ .~ <:/> <:/> s:: ~ ~..... (1)

C1Q s::"O -< ~ ~:=:2:J. r-t- co::;, ~ _~ <::S~~ <:/> •••• '<-"':;0g.~ ~ ~~. ~ ~ <:/>~. ~ ~ ~ Vl Y:

"9.~=::ftI~ =~~~. '"'" ~:: ~~ '"•••• "=l~ ='c.a'E! ~o 0

1'"e.

Tautos sampratos Tautines mazumos

Atsiradimo priezastys Jq problemu sprendimo budai

• Ne visos tautos gali tureti savo valstybe, nes • Suteikti teritorine autonomijayra negausios, gyvena nekompaktiskai: (jei tautine mazuma pakankamai

, • ne viena tauta negyvena tiksliai nustatytose gausi ir gyvena kompaktiskai):ribose, paprastai paribio zonose buna susi- • suteikti kulturine autonomijamaisiusios ir kartais net giliai [siskverbusios i (jei to pageidauja pati tautinekitos tautos gyvenamaji plota, mazuma),• del migracijos ir kolonializmo i vienu tautu • sunaikinti arba priverstinai nu-valstybes teritorija atvyksta gyventi kitu tautu tautinti (toks budas nepriimtinasimones. civilizuotam pasauliui).

Suvereniteto rusys

Monarchinis Tautos

• Valstybes suverenas yra monarchas, • Valstybes suverenas yra tauta, ji patijam priklauso galutinis zodis spren- suverenitetu naudojasi retai, pavedadziant valstybinius reikalus: valstybinius reikalus spresti isrink-• tai budinga absoliutinei monarchijai. toms valdzios institucijoms;

• [gyvendintas tautos suverenitetas yrademokratija.

S

Suvereniteto pobudis

Vidinis Isorinis

• Valstybine valdzia (istatymu leidziamo- • Valstybes nepriklausomybe,sios, vykdomosios ir teisrnines valdzios • valstybes ir jos valdzios nepri-organai) yra auksciausia valdzia tos vals- klausomybe nuo kitu valstybiu arbatybes teritorijoje: kitokiu isoriniu veiksniu.• ji yra auksciausia visiems asmenims irorganizacijoms, esancioms jos teritorijoje.

151

Tauta (lot. natio) Valstybes tauta (lot. populus)

Tai valstybes pilieciu bendruornene,kurios pagrindu gyvuoja valstybe. Taiyra politinis valstybes pilieciu junginysgyvuojantis tol, kol egzistuoja valstybe,

Tai etnine kulturine zmoniu bendruo-mene, kurios narius sieja bendra kalba,daznai ir bendra religija, tradicijos,paprociai, bendra istorine praeitis,daugiau ar maziau aiskus teritorinisapsigyvenimo centras.

Autonomijurusys

Teritorineautonomija

Kulturineautonomija

Autonomiju rusys

Esrne

Valstybes dalies, uziman-cios nustatyta teritorija,kurioje kompaktiskaigyvena tam tikra tautinemazuma, teise savarankis-kai tvarkyti jos kompeten-cijai perduotus reikalus.

Valstybes pilieciu, suda-ranciu tautine, religinear kitokia mazuma, norsir gyvenanci,! ne vienojevietoje, teise savarankiskairupintis ir puoseleti savokultura ir tautine tapatybe.

Reiksme

tautinei mazumai

Uztikrinama, kadtautines mazurnosinteresai bus apsau-goti.

Uitikrinama, kadbus netrukdomatautines mazumoskulturiniam vysty-muisi (svietimas,spauda, rysiai sutevyne ir kt.),

valstybei

Issaugomasvalstybesvientisumas,bet visadayra pasleptoseparatizmopavojus.

Uztikrinamavalstybesvientisumas.

150

'Ielsetumo (legitimumo) uztikrinimo budai Indijoje (XX a.I puse) M. Gan-dzio organizuotasanglisku prekiuboikotas, jo reika-lavimas panaikintidruskos rnokesti(suorganizavo zygiprie juros),M. L. Kingo veik-la ginant juoda-odzii; amerikieciuteises JAV XX a.6-ajame-7 -ajamedesimtmetyje.

Anglijoje 1642-1648 m.; JAV 1861-1865 m.; Rusijoje1918-1920 m.

Pavyz-dziai

Prancuzijoje 1789-1799 m.;Rusijoje 1905-1907,1917 m.; Vengrijoje1956 m.

Tradicija Charizma Teisines procedures

Esme Valdzia remiasi Manoma, kad asmuo, Kai valstybeje visas

per ilga laika turintis charizma - valdzios institucijos

susiformavusiu ypatinga, dieviska formuojamos pagal iszmoniq [prociu devana - turi teise val- anksto sutartas ir sude-

paklusti; dyti kitus (dazniausiai rintas normas ir taisyk-nereikia pilieCiams taip atsitinka kuriantis les, nustatytas konstitu-

nuolat [rodineti valstybei, kai vadovu cija ir kitais [statymais

valdzios teisetu- paskiriamas zmogus (dazniausiai i valdzia

mo, visuomeneje uz nuopelnus savo isrenkami didziausiakyla maziau nera- saliai ar uz rezultatyvia pasitikejima rinkimuose

mumu, vyriausybes politika). gave politikai).

Tru- Salyje sunkiai Lyderiai gali buti lai- Didesniu trukumu nera,

kumai [sigali nauja val- komi nepakeiciamais;dzia, nes zmones gali buti gerbiami topripranta ir prie nenusipelne vadovaiblogos valdzios, ar judejimai.

Demokratijos rusys

Tiesiogine demokratija Atstovaujamoji demokratija

Tokia demokratija, kai valstybes pilieciai visuo-tiniuose susirinkimuose ar visuotiniu balsavimupatys sprendzia svarbiausius valstybes klausimusir tik veliau sprendimus paveda [gyvendinti tamtikroms institucijoms.

Tokia demokratija, kaivalstybes pilieciai isren-ka savo atstovus ir jiemspaveda tvarkyti valstybesreikalus.

ValdZios ir pilieciu konfliktu rusys

Pilietinis nepaklus- Pilietinis karas Revoliucijanumas

Esrne Pilieciai pro- Pilieciai protestuo- Pilieciai protestuoja pries

testuoja savo ja apskritai pries visa vyriausybes politika ir

pasirinktais bu- vyriausybes politika, jq pacia. Nepasitenkinimas

dais pries tiksliai tai daro daugu- vyriausybe del vienokiq

[vardytus vyriau- ma pilieciu, todel ar kitokiu priezasciu buna

sybes sprendimus vyriausybe, remda- apernes visus visuomenes

ar istatymus; gali masi jq palaikanciais sluoksnius, ir vyriausyb .S

reikstis [vairiai - pilieciais, ryztasi neberemia jokia [takin-

nuo terorizmo nepaklusniuosius gesne socialine grupe.iki neprievartinio sutramdyti jega; Pagrindinis revoliucijos

pasipriesinimo. dazniausiai pilietinis padarinys - pasalinamakaras kyla del apyly- senoji vyriausybe ir suforges konfliktuojanciu muojama naujoji.pusiu jegos.

Demokratijos principai

Konstitucinis valstybines valdzios apri-bojimas

Valdzios atsakomybe savo tautai

Tautos atstovai, isrinkti i valstybinesvaldzios organus, turi atsiskaityti savorinkejams konkurenciniu pagrinduir reguliariai rengiamuose laisvuoserinkimuose.

Valdzios organai neturi teises kistis irreglamentuoti visu be isimties zmogausgyvenimo sferu, zmonems turi butiuztikrintos jq teises ir laisves 0 gyvybe,laisve, nelieciamybe ir t. t.).

153152

Pagrindines nedemokratinio valdymo formos

Autoritarizmas Totalitarizmas

• Pazeidziami demokratijos principai; • Atmetami demokratijos principai;• valstybes valdzia nera atsakinga pilie- • valstybes valdzia kontroliuoja ir regla-ciams (nevyksta rinkimai, draudziama mentuoja visas zmoniu gyvenimo sritis;ar ribojama politiniu partiju veikla, • egzistuoja viena partija, kuriai pri-varzoma pilieciu politine veikla); klauso valdZia;• valdzia sutelkiama valstybes vadovo • partija organizuota nedemokratiskai;rankose; • valstybeje yra vyraujanti ideologija;• valdzia nevarzo ukines ir kulturines • vyriausybe kontroliuoja ekonomika,gyventoju veiklos; kultura, politika, Ziniasklaid,!;• kartais leidziama ribota opozicijos • visuornene kontroliuoja policinisveikla. aparatas.

Bulgarija 1923-1944 m.; SSRS 1917-1985 m.;Lenkija 1926-1939 m.; Italija 1922-1945 m.;Lietuva 1926-1940 m.; Vokietija 1933-1945 m.Latvija 1934-1940 m.;Estija 1934-1940 m.;Portugalija 1926-1974 m.

154

POLITINES DOKTRINOS

Istoriniu epochu politine filosofija

Laikotar- Mastytojai Jq politiniai Keltos idejospiai kuriniai

Antika Platonas .Valstybe", Teige, kad nesvarbu, kiek zmoniu valdo(427-347 .Politfkas", valstybe, svarbiausia - jq pasirengimasm. proKr.) "[statymai" valdyti. 0 valdyti turi tik zmantys, kas

yra geris, zmones. Mane, kad idealiojevalstybeje kiekvienas turi dirbti savo

I:. darba: filosofai - valdyti, kariai -[, saugoti, 0 kiti - uzsiimti zemdirbyste,

prekyba, amatais.

Aristotelis .Politika" [is teige, kad geroje valstybeje butent(384-322 istatyrnai, a ne koks nors asmuo turim. proKr.) buti auksciausias suverenas. Todd

tikrasis politinis valdymas remiasi neprievarta, 0 savanorisku paklusimu[statymams, valdiniu laisve ir pritari-mu valdovo veiksmams. Jis mane, kad

, mastytojas turi ne tik sukurti idealiosvalstybes model], bet ir tyrineti beitobulinti esamas valdymo formas (ies-kojo budu, kaip [gyvendinti geriausiavalstybes modeli).

Ciceronas "Apie vals- Teige, kad visi zmones is prigimties(106-43 tybe", yra lygus, jie turi tas prigimtines teises,m. proKr.) "Apie [staty- kurios kyla is pasaul] valdancios dievis-

mus cc kosios apvaizdos. Zmones nera lygusturtu, zmiomis, gabumais, bet jie lygusprigimtimi, vienodai gali skirti blog]nuo gerio, Valstybe yra zmoniq orga-nizacija ir gyvuoja tam, kad uztikrintqsavo pilieciams teisinguma ir teiktupagalba tiems, kuriems jos reikia. Val -tybe jis vadino tiesiog zmonilj reikalu(res populis).

155

...-----

Seneka .Gamtos Jis mane, kad tikroji despotizmo [siga- Martynas "Didysis Teige, kad valstybines valdzios paskir-(4m. pro klausimai" lejimo priezastis - zmogaus prigimties Liuteris katekizmas" tis yra palaikyti tvarka tarp nuodernin-Kr. - 64 nuoderningumas. Zmones buvo lai- (1483- gl!iq, 0 kiekvieno zmogaus parei-m.) mingi tol, kol gyveno Aukso amziuje, 1546 m.) ga - paklusti savo valdovo valdziai ir

kol nezinojo, kas yra nuosavybe. Jiem vykdyti jo nurodymus.nereikejo nei valdzios instituciju, nei[statymu, nes jie ir taip paklusdavo Zanas "Sesiosprotingiausiesiems ir ismintingiau-

Ispletojo suverenios valdzios teorija.

siesiems. Zmones apemus godumui,Boden~s knygos apie Pasak jo, karalius turi buti virsesnis uz

valdovai tapo tironais, kurie savanau-(1530- valstybe" visas besivarzancias politines gru-

diskai naudojasi valdzia, Taciau valdzia1596 m.) puotes ir tapti nacionalines vienybes

ir valstybe yra ne tik tironq [rankiscentru. Monarcho valdzios pranasu-

patenkinti savo geismus, bet ir priemo-mas tas, kad valdzios vieta ir saltinis

ne suvaldyti daugelio kitu nedoreliuyra labai aiskus, auksciausioji valdzia

siautejima.nera padalyta, ir tai leidzia isvengti

Vidu- Tomas .Teologijos [is teige, kad zrnoniu gyvenime daugnepageidaujamu reiskiniu. Auksciau-

I ramziai Akvinietis savadas " svarbesni vaidrnen] uz valstybine val-si'!j,! valdzia (suvereniteta) iskele kaip

(1225- dzi,! vaidina BaznyCia. Pasaulietiniamsesmin] valstybes principa,

1274 m.) valdovams reikia rupintis tik kuniskajaTomas .Leviatanas " Jis sukure valstybes kaip visuornenes

zmogaus prigimtimi. [ie visada turiHobsas sutarties teorija, nes norint isvengti

I paklusti Baznycios nurodymams (zm(1558- "visq karo su visais" reikia [steigti zrno-

I

gaus dvasia yra svarbesne uz zmogaus1679 m.) nil! santykius reguliuojancia valdzia

kuna, todel ir Baznycia yra svarbesne(Leviatana - legendin] juru slibina),

11

uz valstybe).kurios visi bijotu. Vienintele tinka-

Naujieji Nikolas .Valdovas", Nagrinedamas valstybiu iskilimo ir zlu-ma valdymo forma laike absoliutine

laikai Makiavelis "Samprota- gimo priezastis, jis stengesi [vardyti tasmonarchija.

(1464- vimai apie priemones, kuriomis politikai gali issau-Dzonas "Du Savo darbe jis pateisino revoliucija ir

1527 m.) pirrnaja Tito goti ir stiprinti savo valdzia, PagrindinisLokas traktatai sukure tautos suvereniteto teorija. Tei-

••".';c"".,,~,

Livijaus politikos tikslas - didinti valstybes galia,(1632- apie ge, kad valstybes ir valdzios pagrindas ..•.

dekada" o jos sekmes rodiklis - tai valstybes ga-1704 m.) valdyma" yra zrnoniq bendruomene, Valdzia is

Ilios augimas. Del sio svarbiausio tikslo

principo yra ribota ir turi atsiskaityti ~~i:r~·~politikai yra tinkamos visos priemones,

j'l isrinkusiai zmoniu bendruomenei.

Del valstybes geroves politika gali buti[eigu valdzia pazeidzia si [pareigojima,

vykdoma nesilaikant istatymq, 0 poli-liaudis turi teise rengti revoliucija,

tikas gali buti ir klastingas, ir amoralusteise pries intis tironijai ir isrinkti nauja

(amorali ir klastinga politika dabarvaldzia.

vadinama makiavelizmu).

156

.157

II)

Ii'

"Politines doktrinos Politiniu doktrinu klasifikacijos schemos

Doktrina [os kiirejai Svarbiausia Doktrinos esmePolitinis spektras Politinis ratas

vertybe Pagal puoselejamas vertybes politines Politiniu doktrinu klasifikacijos schemaLibera- r». Lokas, Laisve Pasisakoma uz asmens ir verslo doktrinos ir joms atstovaujancios po- susideda is dviejq asiq ir atitinkamailizmas r», Stiuartas, laisve, skelbiama, kad zmones is pri- litines partijos yra isdestornos vienoje keturiu poliq, Horizontalioji politinio

I r». S. Milis, gimties yra lygus ir laisvi, jq negalima linijoje. Tradicinis politinis spektras rato asis - tai laisves ir lygybes asis, 0

i A. Smitas suvarzyti ar apriboti. Taciau kiekvie- susideda is "kairiqjq", "desiniqiq", vertikalioji - tai diktaturos ir demokra-

Inas zmogus yra ir visiskai atsakingas "centro" doktrinu ir joms atstovaujan- tijos asis.pats uz save ir uz tai, kad naudo- Ciqpolitiniu partiju.

I damasis savo laisve netrukdytu todaryti kitiems. Valstybes paskirtis yra

, sudaryti tam salygas (iskeltas princi-pas: "Laissez faire!" - .Leisti veikti!"),valstybei numatytas "naktinio sargo"vaidmuo.

I Konser- E. Berkas Tradicija Pasisakoma uz tradiciju laikyrnasi," vatizmas uz zmoniq nusistovejusiu tarpusavio

rysiq issaugojima ir puoselejima, uzatsargu ir apgalvota reforrnu igyven-dinima, nes nusistovejusias zmoniqgyvenimo strukturas galima greitaisugriauti, taciau greitai sukurti naujuniekada nepavyksta. Valstybes valdzia

"

turi aktyviai dalyvauti visuornenesgyvenime, rupintis visais visuomenesreikalais ir gerove.

Socia- K. Marksas, Socialine Teigiama, kad visuomene yra suda-lizmas F. Engelsas lygybe ir ryta is dvieju pagrindiniu socialiniu

teisingumas grupiu (klasiu), kurios skiriasi savoekonomine padetimi, t. y. is bur-zuazijos ir samdomu darbininku:pasisakoma uz socialine lygybe ir

Iteisinguma, ne tik reglamentuotus[statymais, bet praktiskai igyven-dintus (neturtingosios klases naudaisuvienodinti siq dvieju klasiu padet],perskirstyti turta).

158 159

.:JI

LYGINAMOJI POLITIKA: PILIECIV DALYVAVIMAS

Rinkimu sudedamosios dalys ir etapai

Dalys Pavadinimai Biidingi bruozaiir etapai

I Rinkimu teises Nustatoma, kas turi aktyviaja (teise rinkti) ir kas -nustatymas pasyviaja (teise buti isrinktam) rinkimu teises,

apibreziami rinkimu cenzai.

II Valstybes teri- Rinkimu apygarda - tai valstybes teritorijos dalis,torijos padaliji- kurioje gali buti skaiciuojami ir sumuojami rinkejumas irinkimu balsai. [i, kad patogiau butu balsuoti, dalijama iapygardas rinkimu apylinkes.

III Rinkeju sarasu Tam paciam asmeniui neleidiiama balsuoti kitose

sudarymas apygardose, kad butu galima kontroliuoti balsavu-siu rinkeju skaiciu ir isvengti apgauliu.

IV Kandidatu [vairiose valstybese kandidatai keliami pagal nu-iskelimas ir statytas taisykles. Dazniausiai tai padaryti gali po-registravimas litines partijos, organizacijos, patys asmenys. Kad

nebutu iskeliama per daug kandidatu, reikalaujamasurinkti tam tikra skaiciu kandidata remianciqpilieciu parasu,

V Kampanija Tai laikas nuo kandidatu iskelimo ir registracijospries rinkimus pabaigos iki paskirtos rinkimu dienos, kai kan-

didatas ir jo remejai agituoja ir [tikineja rinkejusbalsuoti uz reklamuojama kandidata.

VI Balsavimas Jis vyksta is anksto nustatyta diena, kai kiekvienasrinkejas asmeniskai atvyksta irinkimu apylinke, ,kur jam turi buti sudarytos salygos slaptai uzpildytlrinkimq biuleteni.

VII Rezultatu Apygardose balsavimo rezultatai yra susumuoja-sumavimas mi pagal is anksto nustatyta balsu skaiciavimo ir

ir mandatu laimejusio kandidato nustatymo sistema. Laimejessuteikimas kandidatas gauna mandata (igaliojimus ir teise eitl

tas pareigas, del kuriq kovojo).

160

Rinkimu cenzai

Cenzai Esme

Amziaus Rinkimu teise suteikiama tik sulaukusiems tam tikro amziauspilieciams (taikomas ir dabar).

Lyties Rinkimu teise suteikiama tik vyrams, remiantis nuo seno gyvuo-janciu darbo ir funkciju pasidalijimu tarp vyrq ir moteru (anks-Ciausiai rinkimu teise moterys gavo Naujojoje Zelandijoje 1893 m.).

Turto Reikalavimas, kad rinkejas turetu nustatytos vertes turta arba jomokesciai valstybei butu ne mazesni uz nustatytuosius. Teigta,kad turtingi zmones yra labiau suinteresuoti, geba protingai tvar-kyti valstybes reikalus; nuo valstybes geroves priklauso tai, ar jiesugebes issaugoti savo turta.

Issilavinimo Reikalavimas, kad rinkejas turetu nustatyto lygio issilavinima(pvz., moketu valstybine kalba ir ismanytu pagrindinius valstybesKonstitucijos teiginius).

Seslumo Reikalavimas tam tikra laika iSgyventi arba valstybes teritorijoje,arba rinkimu apygardoje (kad rinkimuose nedalyvautu atsitikti-niai zmones).

Rinkimu sistemos

Daugumos atstovavimo(mazoritarlne) - DA Proporcingo atstovavimo - PA

Esme Pagrista daugumos principu,nes isrenkamas tas kandidatas,kuris gauna daugiausia balsq,

Mandatai paskirstomi maternatis-kai tiksliai tarp politiniu partijuproporcingai gautu balsu skaiciui,

Variantai • Paprastosios daugumossistema (kai kandidatui uztenkaIaimeti paprasta apygardosrinkeju balsu daugurna):• absoliuciosios daugumossistema (kai kandidatui reikiasurinkti absoliucia rinkejubalsu dauguma - 50 proc. +1 balsas).

• Rinkimu kvotos metodas (kainustatoma rinkimu kvota - toksbalsu skaicius, kurio uztenkavienam mandatui gauti):• V. d' Hondto arba daliklio me-todas (kai uz kiekvienos partijoskandidatus gautu balsu skaiciusdalijamas is 1, paskui is 2, is 3,is 4 ir t. t. ir atrenkami didziausidalmenys).

161

I .,Rinkimu sistemu pranasumai ir trukumai

Dvipartine Uztikrinamas vyriausybes Rinkejai turi mazesnes pasirinki-

Rinkimu sistema stabilumas; rinkejai turi mo galimybes; partiju programosPranasumai Trtikumai galimybe per artimiausius buna nuosaikios, nes norima itiktisistema

Taikant daugumos principa, net irrinkimus pasalinti praradusia . kuo daugiau zmoniu.

DA Politines jegas skatina pasitikejima partija is valdZios;vengti tarpusavio nesu- maza persvar'} gav<:skandidatas laimi politinerns partijoms tenkatarimu ir jungtis idvi rinkimus ir gauna mandata, daug didesne atsakomybe, jos labiaupagrindines partijas; dvieju rinkeju balsu nedaro [takos rinkimu pas'irengusios valdyti valstybe.partiju konkurencija ska- rezultatams; daugiau balsu salyje gavu-tina kiekviena is jq nuolat si partija gali tureti maziau vietu parla- ,,:atnaujinti savo program'} mente (nes apygardose laimima [vairia

Interesu grupes, ir prisitaikyti prie rinkeju persvara); sistema nepalanki tautinemsreikmiq. mazumoms ir mazoms partijoms.

Interesu Esme ir atsiradimo Kas jas dazniausiai sudaro1

Veikimo biidaiPA [taka rinkimq rezultatams Balsuojama ne uz konkretu asmen], 0 grupes priezastys ir kur jos atsiranda, daro daugiau rinkeju balsu, uz partija, daugeja partiju, skatinamas

Anoni- Grupes, kurios nera Budinga besivystancioms Patys primity-savo atstovus gali tureti stambiu partiju skaidymasis imazes-mines labai organizuotos, salims, bet gali atsirasti viausi: masinesir mazumos bei mazes nes; silpninama partiju atsakornybe

neturi ryskiu lyderiu, ir kitur (pvz., studentai demonstracijos,partijos. savo rinkejams. ~: susiformuoja spon- 1968 m. Prancuzijoje grasinimai su-

I taniskai ir trumpai sukele neramumus; zydai sidoroti jega argyvuoja (atsiranda del buvusioje SSRS;musul- net jos panau-

Partiju tipai zmoniq nusivylimo). monu fundamentalistai dojimas.Irane ir kt.).

Tipizavimo kriterijai Partiju tipaiNeasoci- Grupes, kurios neturi [vairios gentys, tautines Aktyviau ne-

• Pagal veikimo salygas, • Legalios, nelegalios; juotos jokios formalios orga- mazumos, religines gru- veikia, bet kelia• pagal ideologines nuostatas; • liberalios, socialistines, konservatyvios; nizacijos ir aktyviai pes, [vainis socialiniai socialiniu konf-• pagal veikimo bud'}. • radikaliosios, nuosaikiosios, konservaty- nedalyvauja politikoje, sluoksniai; budingos liktu gresme

viosios. joms priklauso zmo- atsilikusiems krastams savo buvimu. ".," "7'

nes, turintys vienodus (pvz., cigonai Rytu Eu- ~;.~;c_,interesus. ropoje; juodaodziai JAV;

Pagrindiniu partiniu sistemu pranasumai ir triikumai nelieciamieji Indijoje). EInstituci- Grupes, kurios susi- Kariuomene, valdinin- Veikia poli-

PartinesPranasumai Triikumai nes formuoja ir atsiranda kai, mokslo ir mokymo tin] prace '}.sistemos pacioje vyriausybeje, [staigos, moksliniai ins- stengiasi savo

Daugia- Rinkejai turi dideles pasirin- Nuolat kyla gresme, kad vyriau- [vairiose tarnybose, titutai; sios institucijos naudai isnalldo-partine kimo galimybes. sybe istiks krize: neproporcingai institucijose, kad ypac [takingos ti valstybc s val-sistema padideja smulkiu partiju vaidmuo, padetu vyriausybei besivystanciose salyse dymo sist .mos

iskyla "politines prekybos" (postu [gyvendinti jau priim- (Lotynu Amerikoje), pranasurnus ifdalijimosi) gresme. ',1 tus sprendimus. taip pat buvusioje SSRS galimybc .

.'., ir socialistinese salyse.

.162 :,

163II .;b

Asoci- Laisvai susikurusios Labiausiai reiskiasi issi- Jos veikia perjuotos ir gerai organizuotos vysciusiose ir stabiliose p~rtij as, ju

grupes, kurios siekia dernokratinese valstybe- finansavima,paveikti vyriausybes se (profsajungos, vers- - be to, jos daropolitika, atstovauja ir Iininku susivienijimai, intelektualinigin a savo interesus. intelektualu profesines poveik].

asociacijos, zerndirbiugrupes, judejimai uitaika ir nusiginklavima,ialil!il! sajudziai).

Interesu grupiu ir vyriausybes saveikos formos

"

Pliuralizmas Korporatyvizmas

Tai - interesu grupiu ir vyriausybes saveikos Tai - interesu grupiu ir vyriausybessistema, kai visi [vairiausiu interesu pilieciai saveikos sistema, kai vyriausybe negali laisvai telktis ir tarpusavyje konkuruoti tik gali, bet ir privalo atsizvelgti idel [takos vyriausybei, kuriai [taka gali dary- interesu grupiu reikalavimus ir pozi-ti visos interesu grupes, bet vyriausybe savo cija vienu ar kitu politikos klausimu.nuoziura sprendzia, kiek ir ikokiu interesu Tuomet dazniausiai politiniai spren-grupiu spaudima atsizvelgti. dimai priimami kompromiso budu,

Gali gyvuoti tik demokratinese salyse. Galimas ir dernokratinese(pvz., Svedijoje), ir diktaturinesesalyse (pvz., B. Musolinio valdytojeItalijoje 1922-1944 m.).

Interesu grupiu veikimo pliuralizmo salygomis budai

Veikimo biidai Kada palankus Kaip pasireiskia

Rinkimu kampa- Kai interesu grupes turi daug Per rinkimus interesu grupesnijos nariu ir artimai bendrauja randa budu, kaip skatinti

su politinemis partijomis rinkejus balsuoti ui norimaarba disponuoja didelernis kandidata, skiria lesq agitaci-finansinemis lesomis. jai pries rinkimus ir reklamal,

164

..'"

Ekonominis Kai interesu grupes susi- Daro vyriausybei [taka, kad sispaudimas jusios su gyvybiskai svar- padetu igyvendintt jq intere-

biais valstybei ekonomikos sus (pvz., rysininkai, trans-sektoriais. portininkai, verslininkai).

Ziniasklaldos Kai interesu grupe yra stipri Siekia paveikti vid'!j'} nuo-kampanijos ir [takings (pvz., verslo, ins- mone, 0 per j'} ir vyriausybe.

titucines interesu grupes).

Svarbios infor- Tuo gali pasinaudoti ir Veikia per ekspertus, kuriemacijos kontrole nedideles interesu grupes, konsultuoja vyriausybe (ypac

i,f'jei tik iino svarbios valstybei specifiniais klausimais, kurieinformacijos. susije su atomine energetika(:i ar gynyba).

Iegos panaudo- Kai interesu grupe buna Naudoja prievarta ir spon-jimas ir teroriz- isnaudojusi visas kitas politi- taniskai, ir pagal suderintamas nio veikimo galimybes arba plan'} (pvz., Raudonosios

kai jai kitokie veikimo budai brigados Italijoje).1i) yra neprieinami.!~,r:'

1'1Korporatyvizmas

Pranasumai Triikumai

o Vyriausybe, rengdama [statymu pro- o Vyriausybes politika gali buti labaijektus, privalo atsiivelgti ir iinteresu suvarzyta ir priklausyti nuo [vairiausiugrupiu nuomon~; interesu grupiu,

.!j''l' ~o padideja nedideliu interesu grupiu o kartais kiekviena interesu grupe ima .••*,:::::galimybes, per daug reikalauti, kad butq paten- t1~"!

kinti jl! interesai neatsizvelgiant ikitq

11~1grupiu interesus;o bet kuri interesu grupe vyriausybei o interesu grupiu kategoriskumas It"gali daryti bent jau nedidele [taka, uzsispyrimas gali sukelti pavojL!vtsos

sistemos stabilumui;o nebera poreikio imtis pavojingu visai o nedernokratinese salysel orporaty-visuomenei politines kovos metodu: vizmas gali tapti vyriausybcs [ranklu

kontroliuojant ir papildomai r rlum .n-tuojant visuomene gyvenimn.

o suinteresuotiems zmonems sudaromossalygos burtis ir aktyviai dalyvauti tvar-kant visuomenes bendruosius reikalus,

I· 165 .;-

LYGINAMOJI POLITIKA: VALDZIOS INSTITUCIJOS

Konstituciju rusys

Rasytines Nerasytines

Tai vientisi isskirtiniai dokumentai, reglamentuo- Kai salyje nera bendrojantys visas svarbiausias valstybes gyvenimo sritis; pagrindinio dokumento,atsirado naujaisiais laikais. o konstitucijos vaidmen]Pirmosios konstitucijos: atlieka keletas svarbiausiua) JAV Konstitucija (1787 m. rugsejo 17 d.): parlamento [statymu, pvz.,b) Lenkijos ir Lietuvos valstybes Konstitucija Didziojoje Britanijoje tai:(1791 m. geguzes 3 d.); a) Didzioji Iaisviq chartijac) Prancuzijos Konstitucija (1791 m. rugsejo 13 d.). (1215 m.):

b) Teisiu bilis (1689 m.) ir t. t.

Valdzios kornpetenciju rusys

Isvestine (atrlbutyvine) Pagrmdine

Tai tokia kompetencija, kurios turin] Tai tokia kompetencija, kurios funkcijossudaro aiskiai ir tiksliai isvardytos nera grieztai ir aiskiai apibreztos, 0 juir nurodytos funkcijos, jas vienas turinys - visa tai, kas neieina i isvestinesvaldzios organas patiki ir perduoda kompetencijos apibrezima.kitam valdzios organui.

Valstybines valdzios riisys

Legislatyvine valdiia Egzekutyvine valdzta

Tai [statymu leidziamoji valdzia - Tai [statymu vykdomoji valdzia - dabar j'ldabar j'l vykdo parlamentai. vykdo valstybiu vadovai ir ministru kabinetal,

166

Valstybes sandaros formos

Unitarine valstybe Federacine Kiti valstybiq susiviertijimaivalstybe (konfederacija, sandrauga

irpan.)Vientisa valstybe Tai jungtine vals- Tai tarpvalstybinis jungi-

tybe, susidedanti is nys, kuris pagristas si jun-'.': keliu daliu, joje yra gin] sudaranciu valstybiu

bendras centras, susitarimu. Cia centrine

fkuriam paklusta valdzia nera auksciauvisi federadjos valstybiu, konfederacijos

!(nariai. dalyviu, nepakeicia jq, 0

yra kuriama tik konkre-tiems tikslams [gyvendinu.

Unitarines valstybes centrui Federacijos centras Konfederacijos centraspriklauso pagrindine korn- turi Isvestine naudojasi isvestine kom-petencija, 0 vietiniams val- kompetencij'l, 0 petencija, 0 konfederacijosdzios organams - isvestine. valstybe sudarantys dalyviai - pagrindine.

nariai - pagrindine.

Kompetencij'l priskiria Kompetencija pri- Kompetencij'l priskiriaunitannes valstybes centrine skiria federacijos konfederacijos dalyviai.valdzia. centrine valdzia.

Alzyras, Australija, ES,Danija, Brazilija, NVS ir kt.Didzioji Britanija, Indija,Estija, JAY,Izraelis, Iungtiniai ArabuJaponija, Emyratai,Latvija, Kanada,Lenkija, Malaizija,Lietuva, Meksika,Norvegija, Nigerija,Olandija, Tanzanija,Prancuzija, Venesuela,Turkija ir kt. VFR ir kt.

167

Auksciausieji valstybes valdymo organai

Parlamentas Valstybes vadovas Ministru kabinetas

Tai valdzios organas, turin tis Tai auksciausias valstybes Tai auksciausias[statymu leidimo galia ir pareigunas, valstybes repre- valstybes valdymosudarytas is rinkitnus laime- zentantas. organas, suside-jusiu tautos atstovu. dantis is ministru.

• Seimas - Lietuvoje, Latvi- • Prezidentas (Lietuva, Lat- • Vyriausybejoje; vija, Estija, Lenkija, Rusija, (Lietuva):• Kongresas - JAV; JAV,Austrija, Prancuzija, • Ministru kabi-• Altingas - Islandijoje; Indija ir t. t.): netas (Didzioji• Folketingas - Danijoje; • monarch as: Britanija, Iaponija• Stortingas - ~ol:"vegijoje; karalius (Ispanija, Didzioji irt. t.):• Riksdagas - Svedijoje; Britanija, Svedija, Belgija, • Ministru taryba• Parlamentas - VFR; Danija ir t. t.); (buvusioje SSRS);• Valstybes susiril)kimas - sultonas (Omanas, Brunejus • AdministracijaEstijoje; ir kt.), (JAV).• Liaudies susirinkimas - emyras (Bahreinas,Bulgarijoje; Kataras, Kuveitas ir kt.),• Skupscina - Makedonijoje; kunigaikstis (Lichten-• Lantagas - Lichtensteine. steinas).

Didziosios Britanijos parlamento struktura

Lordu rumai % ( ~ vh.r;\ '&c" ) Bendruomeniu rumai ( £"~:.Sudaro aristokratiska pero titula tu- Sudaro 651 tautos atstovas, kuriuosrintys zmones, gav~ H is karaliaus arba isrenka pilieciai pagal paprastosiospaveldeje, ir 16 Skotijos bei 15 Airijos daugumos atstovavimo (DA) sistema.isrinktu perq (is viso apie 800 zmoniu).

Gali sulaikyti priirntu [statymu [sigalio- Leidzia istatymus, kontroliuoja finan-jima vieneriems rnetarns, atlieka teismo sus, Ministru kabineta, diskutuojafunkcijas (yra aukSCiausia apeliacine politikos klausimais.teismo instancija).

Vadovas - lordas kancleris. Vadovas - rumu pirmininkas.

168

Parlamentu struktiiros

Vieneriu rumu Dveju rumu

Lietuva - Seimas; Airija - Parlamentas (Atstovu rumai if Senatas);Latvija - Seimas; Austrija - Federacinis susirinkimas (NacionalineEstija - Valstybes susirin- taryba ir Federacine taryba);kimas, Belgija - Parlamentas (Atstovu rumai ir Senatas):Danija - Polketingas: Didzioji Britanija - Parlamentas (BendruomeniuSvedija - Riksdagas; riimai ir Lordu rumai):Suomija - Eduskunta; Ispanija - Kortesai (Deputatu kongresas ir Senatas);Graikija - Deputatu riimai; Italija - Parlamentas (Deputatu riimai ir Respubli-Portugalija - Respublikos kos senatas);susirinkimas; Norvegija - Stortingas (Odelstingas ir Lagtingas),Islandija - Altingas. Olandija - Generaliniai luomai (Antrieji rumai ir

Pirmieji rumai);Pranciizija - Parlamentas (Nacionalinis susirinki-mas ir Senatas):Sveicarija - Sajunginis susirinkimas (Nacijos tary-ba ir Kantonu taryba),VFR - Parlamentas (Bundestagas ir Bundesratas);Lenkija - Tautos susirinkimas (Seimas ir Senatas).

Valstybes valdymo formos

ValdymoPranasumai Trukumaiformos

Parlamentine • Valstybes valdzia yra • Daznai kyla vyriausybes kriziqrespublika bendra, sutelkta viena- (jei vyriausybes koalicines);

me centre (parlamente ir • nukencia politine mazuma, n sministru kabinete), todel nera budu, kaip pazab ti dau 1I-

valdanciajai partijai lengva mos valdzia.[gyvendinti savo politikosuzdavinius;• politika tampa veiksmin-gesne,• aisku, kas atsakingas uzpolitika ir priimamus spren-dimus;• partijos priverstos laikytispriesrinkiminiu pazadu.

169

Prezidentine • Uztikrinamas nuolatinis ir • Sunku nustatyti vieno ar kitorespublika aiskus vadovavimas valstybes politiko atsakornybes laipsn]:

politikai; • mazeja rinkimu reiksme, nes• iSvengiama vyriausybes rinkejams nebeaisku, kas atsa-nestabilumo ir kriziu; kingas uz vykdoma politika,• prezidentuj, kaip valstybes • politikai per daug zada peradministracijos vadovui, rinkimus;valstybes vadovo pareigos pa- • kai valstybes ir ministru ka-lengvina valstybes valdyma, bineto vadovo pareigos sutei-

kiamos tam paciam asmeniui,gali sumenkti jo autoritetas (jeinesiseka igyvendinti politiniu[sipareigojimq) .

JAV auksciausiosios valdzios institucijos

Istatymu Ieidziamoji valdzia Vykdomoji valdzia Teismine valdzia

Kongresas Prezidentas Administ- JAV Auksciau-racija siasis teismas

Senatas Atstovu Renkamas 4 me- Sudaro Sudaro 9 teise-rurnai tams, ne daugiau centrines jai, juos skiria

kaip 2 kadenci- zinybos, prezidentas suSudaro Sudaro joms is eiles; vadinamos Senato sutikimusenatoriai kongreso turi buti gimes departa- iki gyvos galvos;

nariai JAV,ne jaunes- mentais. jie tikrina, ar

100 zmoniu 435 imonesnis kaip 35 m., salyje priimamiisgyvenes JAV istatymai atitin-

Tai valstijq Tai pilieciu ne maziau kaip ka Konstitucija,

atstovybe atstovybe 14 metu, taip patyrarenka pilieciai auksciausioji ka-netiesioginiais sacine ir apelia-

Vadovas - Vadovas - rinkimais pagal cine instancija.viceprezi- pirmi- paprastosios DAdentas ninkas sistema.

170

Lietuvos Respublikos auksciausiosios valdzios institucijos

Seimas Prezidentas Vyriausybe Konstitudnis Teismas

Ii sudaro Renkamas 5 me- Jq sudaro Minist- Sudaro 9 teisejai, ski-141 narys, tams pagal DA ras Pirmininkas ir riami 9 metams ir tikrenkamas rinkimu sistema ministrai, kuriuos vienai kadencijai. Kasvisuotiniu ne daugiau kaip skiria ir atleidzia treji metai sis teismasbalsavimu '" kadencijoms Ministro Pirmi- atnaujinamas vienu4 metams is eiles, Juo gali ninko teikimu Lie- trecdaliu. Po 3 kandi-pagal papras- buti Lietuvos tuvos Respublikos datus i teisejus skiriatqjq DA ir Respublikos pi- Prezidentas, 0 Mi- Seimas is kandidatu,PA rinkimu lietis pagal kilrne, nistra Pirmininka kuriuos pateikiasistemas. Sei- ne maziau kaip Seimo pritarimu Lietuvos Respublikosmo nariu gali 3 paskutiniuosius skiria ir atleidzia Prezidentas, Sei-biiti Lietuvos metus gyven~s Lietuvos Respubli- mo Pirmininkas irRespublikos Lietuvoje, sulau- kos Prezidentas. Auksciausiojo Teismopilietis, sulau- kes 40 metu, Pirmininkas.kes 21 metu.

171

Auksciausiu Lietuvos Respublikos pareigunu [galiojimu panaikinimas

Seimonario

• Kai baigiasi [galiojimu laikasarba susirenka ipirrnaj] pose-d] pirmalaikiuose rinkimuoseisrinktas Seimas;• kai Seimo narys mirsta;• kai atsistatydina;• kai teismas pripazista it ne-veiksniu;• kai Seimas panaikina par-lamentaro mandata apkaltosproceso tvarka,• kai rinkimai prlpazistaminegaliojanciais arba siurksciaipazeidziamas rinkimu [statymas:• kai pereina dirbti kitur arbaneatsisako darbo, kurio negalisuderinti su Seimo nario parei-gomis;• kai netenka LietuvosRespublikos pilietybes.

PrezidentoKonstitucinioTeismo teisejo

'I

• Kai baigiasi laikas, kuriamPrezidentas buvo isrinktas,• kai [vyksta pirmalaikiai Lie-tuvos Respublikos Preziden-to rinkimai;• kai Prezidentas atsistatydi-na is pareigu,• kai Lietuvos RespublikosPrezidentas mirsta,• kai Seimas it pasalina ispareigu apkaltos procesotvarka,• kai Seimas, atsiivelgdamas iKonstitucinio Teismo isvada,3/5 visu Seimo nariu balsudauguma priima nutarima,kad Lietuvos RespublikosPrezidentas del sveikatosnegali eiti savo pareigu.

172

• Kai pasibai-gia [galiojimulaikas,• kai Konsti-tucinio Teis-mo teisejasmirsta,• kai jis atsi-statydina;• negali eitisavo pareigudel sveikatos,• Seimasit pasalinais pareiguapkaltos pro-ceso tvarka.

-

Seimo

Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento prerogatyvos

• Leidzia istatymus,• svarsto ir priima Konstitucijospataisas,• priima nutarimus del referendumu,• skiria Prezidento rinkimu data;• steigia [statymu nustatytas valstybi-nes institucijas;• pritaria arba nepritaria LietuvosRespublikos Prezidento teikiamaiMinistro Pirmininko kandidatiirai;• svarsto Ministro Pirmininko pateiktaVyriausybes programa,• priziun Vyriausybes veikla:• steigia arba naikina LietuvosRespublikos ministerijas;• skiria Konstitucinio Teismo teisejus,Auksciausiojo Teismo teisejus ir siqteismu pirmininkus,• skiria ir atleidzia valstybes kontrolie-riu, Lietuvos banko valdybos pirmi-ninka:• skiria savivaldybiu tarybu rinkimudata,• sudaro Vyriausiaja rinkimu komisijair keicia jos sudeti,• tvirtina valstybes biudzeta;• nustato valstybes mokescius;• ratifikuoja ir denonsuoja LietuvosRespublikos tarptautines sutartis;• nustato Lietuvos Respublikos admi-nistracin] suskirstyma,• steigia Lietuvos Respublikos valsty-binius apdovanojimus,• leidzia amnestijos aktus;• jveda tiesiogin] valdyma, karo ir ne-paprastaja padet], skelbia mobilizacija,

Prezidento

~====================================~====================~--~~----------p

• Sprendzia pagrindinius Lietuvos Res-publikos uzsienio politikos klausirnus;• pasiraso Lietuvos Respublikos tarp-tautines sutartis;• Vyriausybes teikimu skiria arbaatsaukia diplomatinius atstovus, teikiaauksciausius diplomatinius rangus;• Seimo pritarimu skiria MinistraPirrnininka ir paveda jam sudarytiVyriausybe:• Seimo pritarimu atleidzia MinistraPirrnininka:• priima Vyriausybes grazinamus iga-liojimus:• priima Vyriausybes ir ministru atsis-tatydinima:• Ministro Pirmininko teikimu skiria iratleidzia ministrus;• teikia Seimui Auksciausiojo Teismoteiseju kandidaturas, skiria Apeliacinioteismo teisejus,• teikia Seimui triju KonstitucinioTeismo teiseju, valstybes kontrolieriaus,Lietuvos banko valdybos pirmininkokandidaturas,• skelbia Seimo rinkimu data,• skaito metinius pranesimus Seimeapie padet] Lietuvoje;• Seimo pritarimu skiria ir atl idiiakariuomenes vada ir saugumo tarnyl osvadova,• teikia Lietuvos Respublikos pili 'tyh\'ir skiria valstybinius apdovnnojlmus:• teikia malone nutcisrl sl 'I11Si

• [statymo nustaryta tvarkn skelbtn Ill'

paprastaja padet], ir tal pat -Ikin tvlftlntlSeimui.

173

,

Valstybes administracijos rusys

Civilme administracija

I

Polidja

Tai ypatinga adminis-tracijos dalis, turintispecialu statuta irvidine hierarchija, josuzdavinys - uztikrintividcVq tvarka ir valsty-bes pilieciu saugumq.

Armija

[i privalo uztikrintivalstybes saugumq, tuributi pasirengusi atremtigalima kitu valstybiuagresija, demokratinesesalyse vykdo tik civilinesvyriausybes nurodymus.

Organizavimobiidai Biidingi bruozai Triikumai

Sinekilrqsistema

Valstybes administracijoje per-kamos tarnybos vietos, siekiantgauti nuolatines pajamas (atsiradoEuropoje viduramziais).

Nekontroliuojamas busi-mq valdininku pasiren-gimo lygis ir jq tinkamu-mas darbui.

"Grobio daliji-mo" sistema

Valstybes adrninistracijoje tarnybosvietos skiriarnos lairnejusio rinkirnuskandidato pagalbininkarns (atsiradoJAVXVIII a. pab.-XIX a. pr.).

Nekontroliuojamas busi-mq valdininku pasiren-gimo lygis ir jq tinkamu-mas darbui.

Biurokratinesistema

Tai toks valstybes administracijosorganizavimo budas, kai:• sukuriama griezta hierarchinesistema;• grieZtai apibreziamos valdininkufunkcijos ir nustatomi instrukcijuir statutu standartai;• valstybes administracijoje tarny-bos vietos uzimamos pagal pasi-rengima dirbti numatoma darba(atsirado Vokietijoje XIX a. pab.).

Valdininku galimybesyra ribotos lanksciaispresti netiketai iskilusiasproblemas.

Vvriausybes politikos [gyvendinimo budai

Lesq surinkimas ir paskirstymasVisuomenes gyve-nimo reglamentavi-mas ir reguliavimas

Tiesioginiq visuomenesreikalu administravimasirvaldymas

Valstybes biudzetas sudaromas is:• pridetines vertes mokescio(PVM);• akcizo;• fiziniu asmenu pajamu mo-kescio,• juridiniu asmenu pajamumokescio,• [moniu ir organizaciju nekilno-jarnojo turto rnokescio:• zemes mokescio;• mokescio uz valstybinius gam-tos isteklius:• naftos ir duju istekliu mokescio:• rnokescio uz gamtos tersima,• konsulinio mokescio:• zyminio mokescio:• prekyvieciu mokescio:• privalomojo sveikatos draudi-mo [moku ir kt.

Vyriausybe nu-stato visuomeneinormas, istatymus,pvz.:• baudziarnosiosatsakomybes:• prekybos;• cenzuros,• ekologijos;• eismo;• sanitarijos ir t. t.Vyriausybe visuo-menes nariamsIeidzia viska,isskyrus nurodytusatvejus, uztikrina,kad siq normqbutu laikomasi.

Vyriausybe imasitiesiogiai vadovautivisuomenes reikalarns,kai paskiri asmenysar institucijos nepaje-gia spresti problemu(pvz., [veda tiesioginivaldyma tarn tikramregionui) arba tiesio-giai valdo tarn tikrassritis, kuriu negalimapatiketi privacioms arkitokioms strukturoms(pvz., vadovauja uzsie-nio politikai, diploma-tarns, salies gynybai irsienu apsaugai, is daliessvietimui, socialineiapsaugai, sveikatosapsaugai, draudimo[monems).

Valstybiu tipai pagal vyriausybiu vadovavimo visuomenes reikalams laipsn]

Minimali valstybe Maksimali valstybe

Tai tokia valstybe, kurioje vyriausybe isprincipo nesikisa ivisuomeneje vyks-tancius procesus, ji leidzia istatymus iruztikrina, kad ju butu laikomasi: tokiojevalstybeje vadovaujamasi principu: "Lei-dziama viskas, isskyrus tai, ka draudzia[statymas."

Tai tokia valstybe, kuriojc vyriausyb \kontroliuoja ir reglamcntuoja ViSllS Iisimties zmoniq gyv nimo srlllsjjoje vadovaujarnasi prln lpu. "I),'nildziama viskas, isskyrlls Illl, ku I • d~1\istatymas. "

,175

Susideda is socialines ap-saugos, vidaus ir uzsienioreikalu, finansu, svietimo,rysiq ir daugelio kituministerijq bei Zinybq, tu-rinCiq atitinkamus zemes-niuosius valdymo organ us,valdininkq ir tarnautoju.

\f ""'-" ~~~"i ,~\u\A~"'-~'1--1~PI..-.

Valstybes administracijos organizavimo budai

174 I

hi

Teises aktai ir jq sistema

Pagrindiniai [statymai Paprastieji [statymai Pojstatyminiai aktai

• Konstitucija; Skirti jgyvendinti Pagrin- • Nutarimai;• Konstituciniai [statymai: diniu [statymu nuostatas. • sprendimai;• Seimo ratifikuotos tarptauti- • dekretai;nes sutartys; • potvarkiai;• kodifikuoti [statymai (pvz., • [sakymai.civilinis kodeksas).

Vyriausybes politikos sritys

Politikos sritys Kas budinga jq [gyvendtnimui

Saugumo ir gy- [i tvarkoma ir reguliuojama tik vyriausybes, kuri remiasinybos politika [statymais (pvz., reguliuojanCiais pilieciu karine prievole) ir

tiesioginiu administravimu (rupinasi specialistu rengimu irislaikymu, valstybes biudzeto lesl}naudojimu) ir kt.

Ekonomine Vyriausybe atlieka veiksmus, kuriais siekia vienaip ar kitaip,politika tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti ekonornika: reguliuoja

rnaterialiniu vertybiu gamyba ir mainus, siekdama tam tikrupolitiniu tikslu, pagamintas gerybes paskirsto ir perskirsto(nacionalizuoja arba privatizuoja, valstybes lesas dotacijo-mis ir subsidijomis ismoka [monerns ar ukio sakoms, rinkareguliuoja muitais ir t. t.).

Finansu politika Vyriausybe surenka valstybes lesas ibiudzeta ir skiria jasprioritetinerns politikos sritims vystyti.

Svietimo politika Vyriausybes tikslas yra uztikrinti pakankama valstybes pilie-Cil}issilavinimo lyg], ji nesiekia monopolizuoti visu svietimoreikalu, bet rupinasi mokymo turiniu, programomis, pedago-gl} rengimu ir ju kvalifikacijos lygiu.

Mokslo ir kultu- Siai sriciai ypac daug demesio skiria issivysciusios salys,ros politika ypac finansuojami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai

tyrimai; kulturos raida ir remimas susije su kiekvienos tautossiekiu tureti savo valstybe, uztikrinti kuo palankesnes salygastautos kulturai augti ir vystytis.

Socialine ir svei- Vyriausybes kartais prisiima atsakomybe uz savo pilieciukatos apsaugos sveikatos apsaugq, rupinasi j\}gyvenamuoju plotu, senatvespolitika pensijomis, draudzia nuo nelaimingu atsitikimu. Valstybes

pagal isgales patvirtina [vairias programas ir jas vykdo siemstikslams pasiekti.

176

TARPTAUTINE POLITIKA

Diplomatines ir konsulines tarnybos

Diplomatines tarnybos

Veikla • Oficialiai atstovauja savosaliai;• stebi salies, kurioje veikia,politin] gyvenima ir nuolatrengia ataskaitas savo saliai,• uzmezga savo valstybei nau-dingus rysius:• veda tarpvalstybines derybas.

Konsulines tarnybos

• Kitose salyse atstovauja savovalstybes organizaciju ir pilieciuekonominiams, kulturiniams irkitokiems interesams;• tvarko [vaziavimo isavo sal]reikalus;• globoja savo valstybes piliecius,nuolat gyvenanCius uzslenyje,

Pareigunurangai

• Nepaprastasis ir [galiotasisambasadorius;• nepaprastasis pasiuntinys irigaliotasis ministras;• ministras rezidentas;• reikalu patiketinis,• atase.

• Generalinis konsulas;• konsulas;• vicekonsulas;• konsulinis agentas.

Valstybiu sambnvio formos

Formos Kas jiems biidinga PavyzdZiai

1. Taika Valstybes nenaudoja ar negrasina -

panaudoti ginkluotos jegos ir nevykdoviena pries kita kariniu veiksmu (kaivalstybes viena nuo kitos yra atsiribo-jusios arba gerai sutaria, j\} interesaisutampa).

2.Izolia- Valstybes neturi galimybiu arba netgi AngliJn II" Pr(lI1ClI)"I(1 P '"cija: vengia bendrauti. Napol (J1l() klll'lIN.

a) au- Samoninga valstybes vyriausybes uzsie- 1l0V 18Sp Irt I

tarkija nio politika, kuria siekiama kaip nors (V-IV u. PI'. I 1'.).(izoliacio- (politiskai, ekonomiskai ar kulturiskai)nizmas); atsiriboti nuo kitu valstybiu.

177

NATO pletrab) neutra- Tai tarptautinis teisinis valstybes statu- • JAV Pirmojo pasauli-litetas. sas, kuris reiskia, kad ji atsisako dalyvau- nio karo pradzioje, Istojimo metai Valstybes nares

ti kitu valstybiu karuose, 0 taikos metu - • Lietuva pries Antraj]sudaryti karinius blokus ar sajungas, pasaulin] kara; 1949 m. Belgija, Danija, Didzioji Britanija, Islandija, Italija, JAV,Kanada, I• Sveicarija, Svedija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancuzija

~;Ispanija per abu pasauli- 1952 m. Graikija, Turkijanius karus.

Tai toks stichiskai susiklostes arba politi-1955 m. VFR

3. Iegqpusiaus- ku pastangomis sukurtas valstybiu sam- 1981 m. Ispanija

I vyra: buvis, kai vienu valstybiu galla ir [taka1999 m. Cekija, Lenkija, Vengrija

I atsveria kitu valstybiu galia ir [taka, ir neviena is jq nera pajegi arba suinteresuota 2004 m. Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovenija, Rumunijatc}pusiausvyra suardyti.

2008 m. Albanija, Kroatija

a) papras- Kai yra 2 svarbiausi jegu centrai. • Antante ir Trilypetoji; sajunga XX a. pr.;

iJl

JTO generaliniai sekretoriai• NATO ir Varsuvossutarties organizacija poAntrojo pasaulinio karo. Metai Vardas, pavarde Kilmes salis

b) sude- Kai veikia daugiau kaip 2 jegu centrai.1945-1953 m. Triugve Li Norvegija

• Europa XVIII - XIX a.;tingoji. • formuojasi po 1991m. 1953-1961 m. Dagas Harnarseldas Svedija

4. Kolek- Tam tikros valstybes [sipareigoja teikti • Formuojasi dabar (kai 1961-1971 m. UTanas Birmatyvinis savitarpio pagalba, jei kuri nors is kolek- salys priklauso ivai-

1972-1981 m. Kurtas Valdhaimas Austrijasaugumas tyvinio saugumo sistemos nariu taptu rioms tarptautinemsagresijos auka. Tam reikia, kad: organizacij oms). 1982-1991 m. Chavieras Peresas de Kueljaras Peru• tarp sistema sudaranciu valstybiu butu

Butrosas B. Galis Egiptas I,~,·.~·" .•"susiklosciusi sudetingoji jegu pusiausvyra; 1992-1996 m. [!;;;,:;~..• valstybes, sudarancios siC}sistema ir 1996-2006 m. Kofis Ananas Gana Fturincios daug daugiau jegu uz ta sios

Pan GiMunas Pietu Koreja I!· 100,," ¢, 1" ;;sistemos nar], kuris turi agresyviu tikslu, 2007 m. I:' "'.;'~CF ~'.butu pasiruosusios duoti atkirti galimamagresoriui;• visos si,! sistema sudarancios valstybesbutu [sitikinusios, kad tikrai gali buti[gyvendintos dvi pirmosios salygos.

5. Karas Valstybes savo politikos tikslams [gyven- • Pirmasis ir Antrasis I'dinti ar tarpusavio nesutarimams spresti pasauliniai karai;naudoja ginkluotas pajegas, • zydq ir arabu karai;

• Korejos karas;• Afganistano karas ir t. t.

178 179I

IL .b

~

Pagrindiniai JTO organai JTO specializuotos [staigos

Pagrindiniai JTO JI! funkcijos Organizacijos Lietuviskas pavadinimas [kurimoorganai pavadinimas metai Bustine

Generaline Asam- Tai pagrindinis JTO organas, kuris susideda is visu JTO ILO Tarptautine darbo organizacija 1919 m. Zenevableja valstybiu nariu atstovu. [ame aptariami visi svarbiausi ir ak-

FAO JT maisto ir zemes ukio organizacijatualiausi klausimai, rengiamos rekomendacijos valstybems 1945 m. Roma

narerns ir Saugumo Tarybai, taip pat priimamos rezoliucijos UNESCO JT svietimo, mokslo ir kulturos 1946 m. Paryziusir deklaracijos [vairiais pasaulio politikos klausimais. organizacija

Saugumo Taryba Atsakinga uz taikos ir saugumo pasaulyje issaugojima, jos WHO Pasauline sveikatos organizacija 1946m. Zenevasprendirnams privalo paklusti ir besalygiskai juos vykdyti

Pasaulio bankas:visos JTO nares. [i gali priimti sprendima taikyti ivairaus Tarptautinis rekonstrukcijos ir 1945m. Vasingtonas

pobudzio sankcijas pavoju kelianciai valstybei, pasiusti i a) IBRD pletros bankas 1960m.

konflikto zona JTO ginkluotasias pajegas - vadinamuosius b) IDA Tarptautine pletros asociacija 1956m.

"zydruosius salmus", Saugumo Taryba sudaro 15 valstybiu c) IFC Tarptautine finansu korporacija 1988 m.

nariu, is jq 5 yra nuolatines (JAY,Didzioji Britanija, Prancuzi- d) Daugiasa-

ja, Rusija ir Kinija), 0 10 nariu kas dveji metai renka Genera- liq investiciju

line Asambleja. garantijuagentura

Ekonomine ir Ji igyvendina ivairias programas ir projektus, kurie galetuSocialine Taryba padeti gerinti visa pasaulio zmoniu gyvenimo salygas, teikia IMF Tarptautinis valiutos fond as 1945 m. Vasingtonas

rekomendacijas ir koordinuoja tarptautin] bendradarbiavi- ICAO Tarptautine civilines aviacijos 1947 m. Monrealisma pasaulines prekybos, industrializacijos, gamtos istekliu organizacijanaudojimo, zmogaus teisiu, demokratijos, moters padeties,socialines geroves, nusikaltimu isvengimo ir kitais klausimais. UPU Pasauline paste sajunga 1874m. Bernas

Globos Taryba Skatina teritoriju, neseniai tapusiu savarankiskomis nuo ITU Tarptautine telekomunikaciju 1865 m. Zenevametropoliju, politini, ekonomini ir socialin] progres~, rengia organizacija

jas laipsniskai pereiti prie savivaldos ir nepriklausomybes, " • • ,. ~··t!':1WMO Pasauline meteorologu organizacija 1950m. Zeneva ~f!'f:!

Tarptautinis Tei- Iji gali kreiptis tik valstybes, jo sprendimai yra privalomiIF;;;;>:· ••· •• "!:!

IMO Tarptautine juru organizacija 1958 m. L ndon ISsingumo Teismas visoms JTO valstyberns narems; sprendimus jis gali priimti

JiH(bustine Hagoje) remdamasis tik tarptautine teise. WIPO Pasauline intelektines nuosavybes 1970 In. Z n'V(1 ....... ~.

apsaugos organizacija <

Sekretoriatas Aptarnauja kitus JTO organus ir [gyvendina JTO politikapagal Generalines Asamblejos, Saugumo Tarybos ir kitu IFAO Tarptautinis zernes ukio pletros 1977 111. Rom \

organq sprendimus. Jam vadovauja generalinis sekretorius, fondas I'

kur] 5 metams pagal Saugumo Tarybos rekomendacija skiria UNIDO JT pramones pletros organizacija J98 VlcnuGeneraline Asambleja.

m.

WTO Pasaulio prekybos organizacija I ,r.: 111. 'i,'11 'V\l

IAEA Tarptautine atomines energijos 1957 m, VI '1111

agentura

180 181 I

!,h

r -~i ',0

Svarbiausi tarptautiniai teismaiTransnacionaliniai Tai tokie NTPV, kurie Tai Socialistu internacio-

Tarptautinis Teisingumo Teismas (bustine Hagoje)(lot. trans - pries- oficialiai neatstovauja jokiai nalas, Europos liaudiesdelis, reiskiantis valstybei, bet siekia savo partija, jvairios religines

Veikia nuo 1922 m. Tai nuolat veikianti institucija, joje nustatyta kadencija dirba buvirna uz kieno tikslus jgyvendinti tarptau- organizacijos (pvz., Romosteisejai, jie issako rekomendacinio pobudzio nuomones ir vertinimus. nors ribu). tiniu mastu is karto keliose katalikq baznycia), tarptau-Europos Zmogaus Teisiu Teismas valstybese. tines korporacijos ("CocaEuropos Teisingumo Teismas Cola", "McDonald's") ir kt.

Supranacionaliniai Tai tokie dariniai, kuriuos Pasauline pasto sajunga,(lot. supra - pries- ikuria valstybiu vyriausybes ir Tarptautine telekomuni-delis, reiskiantis kurie jgauna steigeju igalio- kaciju sajunga, Pasauline

Tarptautines teises saltiniai ir sakos buvima auksciau jimus tvarkyti kai kuriuos sveikatos organizacija,ko nors). bendrus valstybiu reikalus. Tai NATO, VSO, Europos

Saltiniai Sakes tarptautines organizacijos. Sajunga, [ungtinlu Tautq

o Tarptautiniai o Norrnos, reguliuojanCios valstybiu pripazinima,Organizacija ir t. t.

paprociai, o norrnos, nustatancios valstybiu sambuvio principus; lo tarptautines o normos, nustatancios tarpvalstybiniu sutarciu sudarymoTarptautines politikos koncepcijos

sutartys; procedura bei ju galiojimo salygas,o bendrieji o norrnos, nustatancios uzsienieciu, zmoniu be pilietybes pa-teises principai det], zmogaus teisiu apsaug,! ir prieglobscio teikimo salygas, Tarptautines Svarbiausi(pvz., negalima o tarptautine jurq teise: politikos Jq nuostatos tarptautines

koncepcijos politikos veiksniai I,reikalauti is naujo o tarptautine oro teise;spresti ta pacia o kosmines erdves teise: Realizmas Didziosioms valstybems, kurios [vairiais bu- Didziosios vals-byla, velesnis [sta- o diplomatine ir konsuline teise: dais didina galia ir taip siekia uztikrinti savo tybestymas pakeicia o tarptautiniu organizaciju teise: saugum'!, galiausiai pavyksta sukurti galiosankstesniji) ir t. t. o normos, reguliuojancios tarptautiniu gincu sprendima, pusiausvyra, taip jos tampa nepriklausomos

o tarptautine humanitarine teise: nuo kitu valstybiu valios ir daro didele itaka• tarptautines teisines atsakomybes normos. visu valstybiu uzsienio politikai, tikslams ir

~~!~veikirno galimybems.

Pliuralizmas Pagrindines siuolaikines tarptautines politi- [vairios organi- IiNevalstybiniai tarptautines politikos veikejai (NTPV) kos problem os kyla del didejancios valstybiu zacijos, sqju n tOS

~,~tarpusavio priklausomybes ieskant susida- ir suv r n insNTPV Iu esme Kas sudaro riusiu problemu sprendimo budu, valstyb s ~Subnacionaliniai Tai tokie NTPV, kurie dau- Tai politines partijos, Globalizacija Tarptautine politika yra bendras visos planetos Ekonornlnln(lot. sub - priesde- giau dalyvauja ne tarptauti- interesu gropes, valsty- mastu vykstantis visuotinis procesas, kuria- starnbu k Ipltilh)lis, reiskiantis bu- neje, bet vidaus politikoje, ta- bes valdzios institucijos, me pagrindin] ir lemiama vaidrneni vaidina vald(\n~ll) 1',I'lIph)vima po kuo nors, ciau dalis jq veiklos vis delto pavieniai asmenys. dominuojanti pasauline ekonomikos sistema - int 'I'(,'S Ii

pavalduma). perzengia valstybiu sienas. kapitalizmas. Tarptautiniai santykiai apibrezia-mi kaip stambaus kapitalo interesu pagrindususikloste vienu valstybiu dominavimo ir kill)valstybiu priklausomybes santykiai.

182 183~ LJ

Pasaulio valstybiu skirstymas {pagal Imanuel] Valersteina)xx a. I puseje

Centras Periferija Pusiau periferija

Dominuojancios, Silpniau issivysciusios salys, Tai tokios salys,issivysciusios kapi- kuriose nera ispletota in- kurioms budingi kaitalistines industrines dustrine gamyba ir kurios is kurie centro ir kai kuriesalys: esmes yra priklausomos nuo periferijos pozymiai:

centro poreikiu ir uzgaidu:

• demokratinis val- • nedemokratinis valdymas; • autoritarinis valdymas;dymas; • eksportuoja zaliavas: • eksportuojami pusga-• dideli atlyginimai; • importuoja gatava pramo- miniai, zaliavos;• importuoja zaliavas: nes produkcija, • importuojama gatava• eksportuoja gatava • darbuotojams mokami prarnones produkcija,pramones produk- atlyginimai yra rnazesni uz zaliavos,cija, minimaliam gyvenimo lygiui • mazi atlyginimai;• daug investuojama; reikalinga, • socialine apsauga pa-• ispletota socialine • socialines apsaugos siste- tenkina tik minimaliusapsauga. mos nera, visuomenes poreikius.

JAV,Iaponija, Vakaru Dauguma Afrikos, Azijos ir Rytq Europa ir buvusiEuropos valstybes Lotynu Amerikos salii] SSRS

Taikiis pusiausvyros ir karu laikotarpiai Europos valstybiu istorijoje{nuo XVII a.)

Laikotarpis Taikos ar karo Padariniai

1648-1800 m. Taikos Vestfalijos sistema1800-1815 m. Karo Napoleono karai (Prancuzijos karai} .1815-1854 m. Taikos Vienos kongreso sistema - Europos koncertas1854-1871 m. Karo Bismarko karai (Prusijos karai}1871-1914 m. Taikos Nuo Europos koncerto iki Aljansu sistemos1914-1918 m. Karo Pirmasis pasaulinis karas1918-1939 m. Taikos Tautu Sajungos sistema (Versalio sistema)1939-1945 m. Karo Antrasis pasaulinis karas1945-1989 m. Taikos Saltasis karas, arba dvipole sistema1989 m. Taikos Pasaulis po saltojo karo: formuojasi nauja

pusiausvyros sistema

184

Didysis septynetas {G-7}

Vykdomosios Plotas GyventojaiValstybes Valdymo forma

valdzios vadovas (tiikst. (mIn.)kv.km) 2006m.

Didzioji Konstitucine Ministras 244 59Britanija monarchija pirmininkas

Italija Parlamentine Ministras 301 58respublika pirmininkas

Iaponija Konstitucine Ministras 378 126monarchija pirmininkas

Iungtines Prezidentine Prezidentas 9373 267Amerikos respublikaValstijos

I Kanada Konstitucine Ministras 9976 30monarchija pirmininkas

Pranciizija Pusiau prezidenti- Prezidentas 544 58ne respublika

Vokietija Parlamentine Kancleris 357 82respublika

185

Europos Sajungos valstybes nares

Kada tapo Parlamento Plotas GyventojaiValstybe EEB (ES) Valdymo forma pavadinimas (tukst, (mln.)

nare kv.km) 2006m.

Airija 1993 m. Parlamentine Parlamentas 70 3,7respublika

Austrija 1995 m. Parlamentine Federacinis 84 8,1respublika susirinkimas

Belgija 1993 m. Konstitucine Parlamentas 33 10,2monarchija

Bulgarija 2007 m. Parlarnentine Liaudies susi- 111 8,8respublika rinkimas

Cekija 2004m. Parlamentine Parlamentas 78,9 10,3respublika

Didzioji 1993 m. Konstitucine Parlamentas 244 59Britanija monarchija

Danija 1993 m. Konstitucine Folketingas 43 5,3monarchija

Estija 2004 m. Parlamentine Valstybes 45,1 1,4respublika susirinkimas

Graikija 1993 m. Parlamentine Deputatu 132 10,9respublika rumai

Ispanija 1993 m. Konstitucine Kortesai 505 40,2monarchija

Italija 1993 m. Parlarnentine Parlamentas 301 58respublika

Kipras 2004m. Prezidentine Atstovu 9,2 0,793respublika rumai

Latvija 2004 m. Respublika Seimas 64,5 2,3

Lenkija 2004 m. Pusiau preziden- Nacionalinis 312,7 38,6tine respublika susirinkimas

Lietuva 2004m. Respublika Seimas 65,2 3,5

186

Liuksem- 1993 m. Konstitucine Atstovu 2,5 0,455burgas monarchija rumai

Malta 2004m. Parlamentine Atstovu 0,316 0,4respublika taryba

Olandija 1993 m. Konstitucine Generaliniai 37 15monarchija luomai

Portuga- 1993 m. Prezidentine Respublikos 92 10,1lija respublika susirinkimas

Prancu- 1993 m. Pusiau Parlamentas 544 60

zija prezidentine

respublika

Rumu- 2007 m. Prezidentine Parlamentas 237,5 22,5nija respublika

Slovakija 2004m. Parlamentine Tautine 49,9 5,4respublika taryba

Slovenija 2004m. Parlamentine Nacionalinis 20,3 2,0respublika susirinkimas

Suomija 1995 m. Prezidentine Eduskunta 338 5,1respublika

Svedija 1995 m. Konstitucine Riksdagas 450 8,8monarchija

Vengrija 2004m. Parlamentine Nacionaline 93,0 10,0respublika asambleja

=Vokietija 1993 m. Parlamentine Parlamentas 357 H

respublika

187