ų ėtra“ SFMIS Nr. VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001...sociologijos, politologijos, sociolingvistikos,...

P r o j e k t a s

„Lietuvos HSM duomenų archyvo LiDA plėtra“

SFMIS Nr. VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001

KOKYBINI Ų HSM TYRIM Ų DUOMENŲ ĮGIJIMO, AUTORINI Ų TEISIŲ

UŽTIKRINIMO, ARCHYVAVIMO, DOKUMENTAVIMO IR SKLAIDOS SISTEMOS

SUKŪRIMO GALIMYBI Ų STUDIJA

GALUTIN Ė ATASKAITA

Ataskaitą parengė: Jungtinės fizinių

asmenų grupės vadovė Daiva Vitkutė-Adžgauskienė

(Autorinė kūrinio užsakymo sutartis Nr. SA-2010-784)

Kaunas, 2011 04 30

2

TURINYS

1. Įvadas .......................................................................................................................................... 4

2. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose tipai ir savybės bei išplaukiantys reikalavimai sistemai 6

2.1. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal tyrimuose taikomus metodus .................. 6 2.1.1. Interviu .............................................................................................................. 7 2.1.2. Fokus grupės diskusija ...................................................................................... 8

2.1.3. Stebėjimo natūraliose situacijose (etnografijos) metodai. ................................ 9 2.1.4. Biografinio tyrimo metodai ............................................................................ 12

2.1.5. Objekto turinio kokybinė analizė .................................................................... 17 2.1.6. Istorinis metodas ............................................................................................. 19

2.2. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal duomenų formatą .................................. 20

2.3. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal struktūravimo lygį ................................ 25

2.4. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal erdvinių matavimų skaičių ................... 26 2.5. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal skaitmeninimo tikslą ............................ 27

2.6. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal bylų formatus ........................................ 27

2.7. Kokybinių duomenų klasifikavimas pagal išsamumą .............................................. 28

2.8. Specifiniai duomenų klasifikatoriai ......................................................................... 30

3. Kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyvų analizė .............................................................. 32 3.1. Kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyva Qualidata .......................................... 33 3.2. Kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyva Australian Qualitative Archive

(AQuA) ..................................................................................................................... 47 3.3. Archive for Live Course Research (ALLF) ............................................................. 51

3.4. Irish Qualitative Data Archive (IQDA) .................................................................... 52 3.5. Finish Social Science Data Archive (FSD) .............................................................. 53

3.6. Swiss Centre of Expertise in the Social Sciences (FORS) ....................................... 55

3.7. CAVA (Human Communication: an Audio-Visual Archive) .................................. 59

3.8. Prancūzijos Socialinių mokslų kokybinių duomenų banko sukūrimo galimybių studija ....................................................................................................................... 61

3.9. Danish Data Archive (DDA) .................................................................................... 63 3.10. National Archive of Criminal Justice Data (NACJD) .............................................. 64

3.11. Lietuvos HSM duomenų archyvas LiDA ................................................................. 66

4. Kokybinių HSM tyrimų archyvo procesų aprašas .................................................................... 68 4.1. Kokybinių HSM tyrimų duomenų įgijimo (tyrimų identifikavimo, atrankos ir

įgijimo) procesų aprašymas ...................................................................................... 68

4.1.1. Duomenų identifikavimas ir atrinkimas ......................................................... 70

4.1.2. Tradicinio formato tyrimų medžiagos skaitmeninimas .................................. 81 4.1.3. Įkėlimas į sistemą ............................................................................................ 83

4.1.4. Kokybės užtikrinimas ir duomenų apdorojimo lygiai .................................... 90 4.2. Autorių teisės ir konfidencialumo užtikrinimas ....................................................... 92

4.2.1. Autorių teisių apsauga .................................................................................... 92

4.2.2. Tyrimo dalyvių sutikimas perduoti teises archyvui ........................................ 93 4.2.3. Duomenų autorystės užtikrinimo IT priemonėmis būdai ............................... 95

4.2.4. Duomenų anonimizavimas ............................................................................. 96

4.3. Dokumentavimo ir archyvavimo procesų aprašymas .............................................. 97 4.3.1. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose rinkinių dokumentavimo,

metaduomenų, kontekstinės informacijos aprašymo standartai ..................... 97

3

4.3.2. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose žymėjimo/anotavimo būdai .............. 102 4.3.3. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose ilgalaikio saugojimo būdai ............... 114 4.3.4. Automatinis metaduomenų generavimas ir kalbos technologijų ištekliai bei

priemonės ...................................................................................................... 115 4.3.5. Kokybinių duomenų parengimas kompiuterinei analizei ............................. 116

4.4. Sklaidos procesų aprašymas ................................................................................... 116

4.4.1. Vartotojų prieigos prie kokybinių HSM tyrimų duomenų užtikrinimo galimybės ...................................................................................................... 116

4.4.2. Kokybinių duomenų web aplinkoje (online) paieška ................................... 118 4.4.3. Kiti sklaidos būdai ........................................................................................ 121

4.4.4. Virtualios bendravimo aplinkos, kitos Web 2.0 ir semantinės technologijos122

5. Kokybinių HSM tyrimų archyvo IS architektūra ir specifikacijos ......................................... 124

6. Literatūra ................................................................................................................................. 134

7. Priedai ..................................................................................................................................... 138

1 priedas. Qualidata archyvo duomenų organizavimo pavyzdžiai .............................................. 138

2 priedas. Finish Social Science Data Archive (FSD) duomenų aprašas. ................................... 143

3 priedas. Finish Social Science Data Archive (FSD) duomenų pateikimo sutartis ................... 146

4 priedas. Rekomenduojamos formos ......................................................................................... 147

5 priedas. Projekto BARIS archyvo duomenų atrankos ir aprašymo metodika .......................... 154

6 priedas. HSM tyrimų kokybiniai duomenys, kuriuos reikėtų įtraukti į kuriamą Sistemą ........ 159

7 priedas. Dublin Core metaduomenų standarto pavyzdys archeologinių tyrimų ir archyviniams (bažnyčių archyvai) duomenims .................................................................................................. 171

8 priedas. Dublin Core ir DDI 2 pagrindinių žymių atvaizdavimo schema ................................ 181

9 priedas. MPEG-7 ir Dublin Core pagrindinių žymių atvaizdavimo schema ............................ 182

10 priedas. MPEG-7 aprašo pavyzdys video medžiagai ............................................................. 184

11 priedas. QuDEx schemos struktūra ........................................................................................ 186

12 priedas. Tyrimo žymėjimo pavyzdys – fokus grupės interviu................................................ 188

4

1. Įvadas

Šioje ataskaitoje pristatoma kokybinių HSM tyrimų duomenų įgijimo, archyvavimo,

dokumentavimo bei sklaidos informacinės sistemos (toliau - Sistema) galimybių studija (toliau -

Studija). Sistemos kūrimo tikslas - didinti Lietuvos studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų

galimybes atlikti kokybiškus tyrimus, pagerinant ir išplečiant prieigos prie pirminių HSM tyrimų

šaltinių infrastruktūrą. Sistema projektuojama kaip dabartinio Lietuvos HSM duomenų archyvo

(toliau – LiDA), sukurto vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą

projektą1, dalis.

Kokybiniai duomenys apima tokius kokybiniais tyrimo metodais gautus tekstinius,

grafinius, audio, video ir 3D duomenis kaip faksimilinis dokumento tekstas (skenuotas,

fotografuotas), transkribuotas interviu tekstas, audio ir video medžiaga, atvaizdai, fotografijos,

trimačio objektų skenavimo duomenys (taškų debesis), GIS duomenys, asmeniniai dokumentai,

laiškai, stebėjimų užrašai ir kt. Tokios informacijos archyvavimas, apdorojimas, paieška, analizė

reikalauja kitokių procedūrų negu kiekybinių duomenų atveju ir kitokių jas padedančių

įgyvendinti IT sprendimų. Kokybinio tyrimo medžiaga, kuri Sistemos procedūrų ir IT sprendimų

pagalba turi būti apdorota, archyvuota ir pateikta vartotojams:

a) Surinkti tyrimo duomenys: įrašyti/nufilmuoti/transkribuoti interviu, focus grupės,

stebėjimai, 3D duomenys, GIS duomenys, stebėjimo užrašai, laiškai, kt.

asmeniniai dokumentai ir pan.

b) Naudotas tyrimo instrumentarijus: klausimynas, kortelės ir pan.

c) Kontekstinė tyrimo informacija: teorinė ir metodologinė prieiga, hipotezės, tyrimo

charakteristikos (laikas, vieta, populiacija ir pan.), tyrimo projekto eiga, lauko

stadijos aprašymas, atliktos analizės, susijusios publikacijos ir kita informacija.

Bendrieji reikalavimai aprašomai sistemai:

- Sistema turi leisti vartotojams web aplinkoje (online) ieškoti, peržiūrėti, atsisiųsti,

analizuoti reikiamą informaciją iš suskaitmenintos kokybinių tyrimų medžiagos.

- Sistema turi nuorodomis susieti tekstinę tyrimo informaciją su susijusia

audiovizualine medžiaga.

1 „Empirinių duomenų ir informacijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimams kaupimas ir valdymas: Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA)“ (Paramos sutartis ESF/2004/2.5.0-03-392/BPD-262/F450BPD262). http://www.lidata.eu.

5

- Archyvo reikmėms reikia, kad sistema leistų pripažintais standartais pateikti

kokybinių tyrimų metu naudotos ir gautos medžiagos turinį bei kontekstinę tyrimo

informaciją (metaduomenis).

- Sistema turi pateikti susijusius metaduomenis bylos (pvz., transkribuoto vieno

respondento interviu bylos) ir viso bylų rinkinio (studijos) lygiu.

- Informacijos Sistemoje paieška turi būti integruota į bendrą LiDA informacijos

sistemos paiešką.

Galimybių studija apima šiuos klausimus:

- Galimos kokybinių duomenų klasifikacijos schemos pagal duomenų tipus ir

savybes bei iš jų išplaukiantys reikalavimai Sistemai.

- Esamų kokybinių tyrimų, kuriuos reikėtų įtraukti į kuriamą Sistemą, sąrašas.

- Kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyvų analizė.

- Kokybinių HSM tyrimų duomenų įgijimo, autorinių teisių užtikrinimo,

archyvavimo, dokumentavimo, sklaidos procesų aprašas, remiantis dabartine

praktika.

- Kokybinių duomenų archyvavimo IS architektūra ir specifikacijos.

Išeities duomenys analizei:

- Ekspertų sukaupta patirtis, atliekant kokybinius tyrimus folkloro, etnologijos,

sociologijos, politologijos, sociolingvistikos, istorijos ir archeologijos srityse.

- Mokslinė literatūra kokybinių tyrimų vykdymo tematika.

- Elektroniniai ir spausdinti informacijos šaltiniai apie kokybinių duomenų

archyvavimo iniciatyvas įvairiose šalyse.

6

2. Kokybini ų duomen ų HSM tyrimuose tipai ir savyb ės bei

išplaukiantys reikalavimai sistemai

Šiame skyrelyje pateikiama įvairių kokybinių duomenų klasifikavimo schemų analizė,

įvertinant jų pritaikomumą kokybinių duomenų archyvavimo sistemos planavimui.

2.1. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal tyrimuose taikomus

metodus

Viena iš galimų kokybinių duomenų klasifikavimo schemų yra pagal tyrimuose

taikomus metodus, t.y. duomenų rinkimo būdą.

Dauguma mokslininkų (Hoepfl 1997, Merriam 2002, Marshall ir Rossman 2006,

Renfrew 2000, Cameron 2007, Melero 2010) išskiria šiuos pagrindinius kokybinio tyrimo

aspektus:

- kokybinių tyrimų duomenų šaltiniai yra natūrali aplinka;

- natūralios aplinkos objektyviam fiksavimui galima taikyti technines priemones

(fotoaparatas, filmavimo kamera, trimatis skeneris, GPS įrenginys, georadaras ir

pan.);

- tyrėjas stebi, aprašo ir interpretuoja situaciją, atsižvelgia į kontekstą;

- atrenkant duomenis tyrėjas yra „žmogiškas instrumentas“;

- tyrėjai taiko indukcinę duomenų analizę; kokybinio tyrimo dizainas formuojasi

tyrimo metu (priešingas iš anksto nustatytam);

- tyrimas yra natūralistinis, deskriptyvus, interpretacinis;

- tyrėjai atkreipia dėmesį į išskirtinumą ir unikalumą;

- kokybinis tyrimas vertinamas pagal specialius pasikliautinumo (trustworthiness)

kriterijus.

Svarbiausi kokybinio tyrimo metodai yra šie:

- Interviu;

- Fokus grupės diskusija;

- Stebėjimo natūraliose situacijose (etnografijos) metodai;

- Biografinio tyrimo metodai;

- Objekto turinio kokybinė analizė;

- Istorinis metodas.

7

2.1.1. Interviu

Interviu sąvoka dažniausiai nusako vykstantį pokalbį tarp dviejų žmonių, tyrėjo ir

tyrimo dalyvio. Tačiau interviu gali būti įvardijamas pokalbis tarp vieno ar kelių tyrėjų ir vieno

ar daugelio tyrimo dalyvių. Ši sąvoka taikoma ne tik iš anksto suplanuotam interviu, kai tyrėjas

yra iš anksto pasiruošęs klausimus: tyrėjas gali neturėti paruošto klausimyno ir klausimus

formuluoti pokalbio metu (Rugg ir Petre 2007).

Dažniausiai yra išskiriami šie interviu tipai: struktūruotas, pusiau struktūruotas ir

nestruktūruotas (giluminis) interviu. Struktūruotame interviu tyrėjas prieš interviu pradžią

nusprendžia interviu struktūrą, nestruktūruotame interviu klausimai kyla pokalbio eigoje. Pusiau

struktūruoto interviu atveju dažniausiai pasiruošiama pokalbio krypčiai ir temai, kuri pokalbio

metu papildoma interviu metu kylančiais klausimais (Rugg ir Petre 2007).

Struktūruoto interviu metu tyrėjas tvirtai laikosi griežto scenarijaus, elgiasi pagal tam

tikras taisykles ir procedūras. Tyrėjai gali būti mažiau patyrę ar mažiau nusimanantys. Šis

interviu tipas suteikia galimybę lengvai palyginti gautus tyrimo rezultatus. Šio tipo interviu gali

būti atliekamas tiesiogiai susitikus su tiriamaisiais, telefono ar elektroninio pašto pagalba.

Nestruktūruotą interviu naudojantis tyrėjas neturi iš anksto paruoštų klausimų, nes ne visos

pokalbio metu paliestos temos turės tą pačią reikšmę arba interviu metu bus panaudoti skirtingi

žodynai. Šio tipo interviu metu tyrėjas turi generuoti klausimus atitinkamus esančiai situacijai ir

tyrimo tikslui. Tai interviu, kuriame nei klausimai, nei atsakymai nėra iš anksto apibrėžti ir

remiasi dialogu tarp tyrėjo ir informacijos turinčio respondento. Interviu metu stengiamasi

sužinoti kuo daugiau detalių svarbių tyrimui. Vengiama bet kokios tyrėjo įtakos tyrimo

dalyviams. Idealiu atveju interviu tiriamieji nežino, ką būtent norima išsiaiškinti.

Nestruktūruoto/giluminio interviu metu tiriamiesiems klausimai nepateikiami, o

leidžiama jiems pasisakyti laisvai, netaupant laiko.

Pusiau struktūruoto interviu metu yra užduodami iš anksto paruošti klausimai, tačiau

galima užduoti ir papildomus klausimus. Tokiame interviu galima naudoti specifinį žodyną,

žinomą tyrimo dalyviams, ir tokiu būdu tyrėjas subjektyviai gali susitapatinti su savo

tiriamaisiais. Tyrėjas turi pasižymėjęs temos ar problemos kontūrus, kuriuos nori paliesti, bet yra

laisvas varijuoti klausimų tvarką ir parinkti situaciją atitinkančius žodžius, o respondentams

leidžiama netrukdomai reikšti savo mintis. Dažniausiai pusiau struktūruoto interviu metu

siekiama gauti duomenis, kuriuos būtų galima lyginti, todėl stengiamasi išlaikyti tam tikrą

interviu struktūrą, bet ir išlaikant laisvumą, kad būtų galima gauti svarbios tyrimui informacijos.

Pusiau struktūruotas interviu dažniausiai trunka trumpiau nei giluminis interviu, kadangi

pokalbis vyksta prisilaikant iš anksto sudaryto plano, tam tikros vidinės struktūros, nors

8

klausimų eiliškumas nėra labai svarbus. Pažymėtina, kad po kiekvieno pusiau struktūruoto

interviu, iš anksto parengtų klausimų tvarkaraštis gali būti papildomas naujomis temomis (Berg

2001, Denzin ir Lincoln 2005, Dawson 2009).

Taikant interviu metodą, duomenys kaupiami garso įrašų, vaizdo įrašų, transkripcijų,

tekstinių pažodinių ataskaitų, tekstinių santraukų pavidalu.

2.1.2. Fokus grupės diskusija

Fokus grupės diskusijos (FGD) metodo esmė – organizuotos diskusijos dalyvių

grupinės sąveikos procesas, kurio metu siekiama išplėtoti idėjas, išryškinti požiūrius ir

argumentus, išsiaiškinti situaciją, moderatoriui arba diskusijos vedėjui užduodant atviro tipo

klausimus, kurie reikalauja platesnio atsakymo nei „taip“ arba „ne“. Moderatoriaus tikslas –

sukurti teigiamą grupės atmosferą, kad diskusijos dalyviai bendrautų, diskutuotų tarpusavyje,

neapsiribodami bendravimu su moderatoriumi. Kitas tyrėjas, moderatoriaus padėjėjas, atsakingas

už įrašų arba užrašų vedimą, detaliai fiksuoja diskusijos eigą. Principinis fokus grupės

privalumas yra tas, kad per sąlyginai trumpą laiką aptariama labai daug informacijos. Jie taip pat

naudingi efektyviai randant bendrą požiūrį į tam tikras temas, kaip siūlomą grupės nuomonę.

FGD nėra pats geriausias metodas informacijos rinkimui apie grynai asmenines ar socialiai

jautrias temas (Mack et al. 2005).

Kiekvienas FGD dalyvis yra skatinamas išreikšti savo nuomonę ir reaguoti į kitų

asmenų pasisakymus bei vertinimus. Grupinės dinamikos bei sinergetikos metu kuriamas

pasitikėjimo jausmas (tai, kas nepasakoma „akis į akį“, lengviau pasakoma panašių žmonių

grupėje) stimuliuoja kiekvieno asmens žinojimą, kolektyvinę atmintį ir dialogą tarp grupės

dalyvių. Pokalbio metu FGD dalyviai papildo vieni kitų nuomones, diskutuoja tarpusavyje,

prisimena pamirštus dalykus, reaguoja į kitų pasisakymus, ginčijasi, išsako savo argumentus,

ieško kompromisų. Toks tyrimo metodas ypač naudingas atliekant žvalgomojo pobūdžio tyrimą

arba siekiant papildyti turimus duomenis originaliais, grupinės sąveikos metu generuojamais

naratyvais. Tikėtina, kad dėl skirtingo amžiaus, lyties, išsilavinimo, patirties ir kitų faktorių

kiekvienas diskusijos dalyvis turės savo požiūrį aptariama tema, tokiu būdu diskusijos metu bus

pateikiamos skirtingos nuomonės nagrinėjama tema. Reikia pažymėti, kad šalia mokslinės FGD

naudos, itin reikšmingos kritinės edukacinės praktikos ir politinio veiksmo funkcijos. FGD yra

tam tikra socialinio ir politinio aktyvumo bei pilietinio sąmoningumo ugdymo praktika, kuomet

diskusijos dalyviai yra skatinami kritiškai įvertinti save ir kitus bei suvokti savo asmeninę

atsakomybę bendruomenei ir visuomenei (Kamberelis et al. 2005).

9

Taikant FSG metodą, duomenys kaupiami garso įrašų, vaizdo įrašų, transkripcijų,

tekstinių pažodinių ataskaitų, tekstinių santraukų pavidalu.

2.1.3. Stebėjimo natūraliose situacijose (etnografijos) metodai.

Etnografijos metodologinėje tradicijoje tiriamos kultūrinės ar subkultūrinės grupės (arba

jas reprezentuoajntys individai/atvejai), tradiciškai dažniausiai taikant stebėjimo metodą.

Stebėjimo metodai pradėti taikyti ir iki šiol dažnai taikomi antropologinėje (etnografinėje),

fenomenologinėje, atvejo tyrimo metodologinėse tradicijose, kur svarbu fiksuoti ne tik kalbinę

sąveiką, bet ir elgesį, todėl kai kurie autoriai juos įvardija etnografijos pavadinimu. Etnografijos

tradicijoje stebėjimas yra pagrindinis metodas, bet greta jo naudojami ir interviu, pokalbių įrašų,

dokumentų ir materialių artefaktų, vaizdinės medžiagos rinkimas.

Stebėjimas – stebimų natūraliomis aplinkybėmis vykstančių įvykių sistemiškas

registravimas tam tikromis formomis. Nuo paprasto „gyvenimiško“ stebėjimo skiriasi tuo, kad:

a) stebima siekiant apibrėžtų tikslų; b) yra iš anksto suplanuotas, sistemiškas; c) duomenys

fiksuojami stebėjimo protokole; d) tikrinamas duomenų pagrįstumas (validumas), objektyvumas.

Metodo privalumai ir skirtumai nuo kitų, pavyzdžiui apklausos (interviu, fokusuotų grupinių

interviu ir kt.), metodų yra šie: a) galima registruoti dabar ir natūralioje aplinkoje vykstančius

įvykius, nedarant jiems įtakos; b) leidžia stebėti realų elgesį (o ne tai, ką žmonės sako apie savo

elgesį), taip pat palyginti realų elgesį su kalbėjimu, nuostatomis ir pan. (verifikavimas realybe);

c) leidžia tirti elgesį, apie kurį žmonės dėl įvairių priežasčių nepasakoja; d) galima tirti žmones,

kurie nesugeba įvardinti savo emocijų, nuostatų arba nenorinčius kalbėti apie tam tikrus

veiksmus, elgesį (pvz., deviacines ar visuomenės „paribio“grupes).

Kokybiniuose tyrimuose dažniau naudojamas nestruktūruotas stebėjimas – iš anksto

nenumačius arba preliminariai ir negriežtai numačius duomenų aprašymo ir analizės kategorijas.

Struktūruotas stebėjimas taikomas, kai tiriama sritis geriau žinoma ir pakanka teorinių požiūrių,

kad būtų iš anksto numatytos duomenų aprašymo ir analizės schemos, kartais jos numatomos ir

iš anksto nenumatytiems atvejams; jis dažniau naudojamas kiekybiniuose tyrimuose, todėl čia

nebus aptariamas.

Pagal tyrėjo dalyvavimo stebimoje situacijoje laipsnį skiriamas stebėjimas dalyvaujant

ir tiesioginis stebėjimas nedalyvaujant („iš šalies“). Stebėjime dalyvaujant tyrėjas imituoja

situacijos dalyvį (arba juo tampa). Dalyvavimas gali būti įvairaus laipsnio; Gorman ir Clayton jį

vaizduoja tokia schema:

Minimalus dalyvavimas ← -----------------------------------→ Maksimalus dalyvavimas

Netrukdantis stebėtojas↔Stebėtojas kaip dalyvis↔Dalyvis kaip stebėtojas ↔ Dalyvis

10

Kaip netrukdantis stebėtojas, tyrėjas tik stebi ir fiksuoja, nebendraudamas su situacijos

dalyviais. Stebėtojas kaip dalyvis bendrauja su situacijos dalyviais, ypač vėlesnėse stebėjimo

stadijose (kalbasi, ima interviu), bet neprisiima jų vaidmenų. Dalyvis kaip stebėtojas dalyvauja

situacijoje ir kartu ją stebi. Dalyvio pozicija (pvz., stebintis globos namus ten įsidarbina ir pan.)

leidžia ne tik giliau pažinti situaciją, bet ir ją keisti (tuo pagrįstas veiksmo tyrimas - action

research). Etnografijoje, kur tyrimo objektas yra sudėtingos situacijos ar net kultūros, stebėtojo

vaidmuo, dalyvavimas situacijose, pasitraukimas iš jų gali turėti didelę įtaką tiek situacijoms,

tiek tyrimo duomenims.

Tyrimo duomenų talpinimas duomenų bazėse turi prasmę tik tuomet, kai juos antrinėje

ar lyginamojoje analizėje dideliu mastu gali naudoti kiti tyrėjai. Kaip ir kitų kokybinių tyrimų

duomenų, stebėjimo duomenų panaudojimas susijęs su jų subjektyvumo bei kontekstualumo

problemomis. Kaip ir kitų kokybinių tyrimų duomenys, stebėjimo duomenys įjungia tyrėjo

subjektyvumą tiek jų konstravimo (priklausomybė nuo pasirinktos tyrimo teorinės ir

metodologinės perspektyvos - temos, tikslo, metodologijos, tyrimo dizaino ir kt.), tiek jų

fiksavimo bei interpretavimo aspektu, kur tyrėjas yra ir tyrimo instrumentas ir veikia kaip

subjektyvus asmuo. Su subjektyvumu susiję ir tyrimo patikimumo2, validumo3 bei

apibendrinamumo problemos, kurios savo ruožtu turi įtakos duomenų panaudojimui kituose

tyrimuose.

Beveik visi aukščiau išvardinti stebėjimo duomenų pranašumai prieš kitais metodais

surinktus duomenis (natūralios situacijos, galima stebėti nesąmoningą elgesį ir pan.) – susiję ir su

didesne negu kituose metoduose duomenų priklausomybe nuo tyrėjo/ stebėtojo. Tyrėjui čia tenka

uždaviniai, susiję su nemažu kiekiu etikos problemų (stebėjimo ir įsikišimo į situaciją ribų ir

pan.), gebėjimu neįkyriai bet nuolat stebėti ir dalyvauti situacijoje, gebėjimu nuolat sekti

situacijos visumą - didžiulį kiekį greitai kintančio ir įvairaus elgesio epizodų, aplinkos faktorių,

įvykių ir pan. Tyrėjo vaidmuo kokybiniuose tyrimuose apibendrintai nusakomas kaip asmeninio

dalyvavimo ir šališkumo bei empatiško supratimo. Čia turi įtakos ir asmeniniai tyrėjo gebėjimai

užmegzti kontaktą, įsijausti į situaciją, jo savijauta ir pasitikėjimas vienoje ar kitoje situacijoje ir

kt.

Matome, kad ne tik tyrimo objekto ir dizaino sukonstravimas prieš stebėjimo procedūrą

lauko tyrime, bet ir pati tyrimo procedūra teikia daug galimybių subjektyviam tyrimo duomenų

konstravimui. Pavyzdžiui, stebėjimo dalyvaujant procedūroje dalyvio pozicijoje slypi pavojus

2 Patikimumas – laipsnis, kuriuo sutampa skritingų stebėtojų arba to paties stebėtojo skirtingomis aplinkybėmis stebimos medžiagos priskyrimas tai pačiai kategorijai. 3 Validumas – laipsnis, kuriuo tyrimas realiai atspindi tiriamą reiškinį.

11

pradėti matyti situaciją dalyvio akimis ir nepastebėti kai kurių dalykų, nors ir giliau ją pažįstant.

Galimybių didelei tyrėjo įtakai teikia ir procedūros lankstumas: jos metu galima lanksčiai tirti iš

įvairių dalyvavimo pozicijų, tobulinti procedūrą, įvesti naujus aspektus. Duomenis galima

analizuoti įvairiose tyrimo pakopose; stebėjimo pozicijos kaita, protokolo formų - fiksavimo

objektų ir kategorijų kaita tyrimo metu irgi priklauso nuo tyrėjo. Daugiau negu kituose

metoduose stebėjime pasireiškia ir nevaldomų natūralių situacijų įtakos (situacijos gali

kardinaliai keistis, svarbiausi įvykiai gali įvykti tuo metu, kai nestebima, situacijos nesikartoja ir

pan.); tai lemia, kad duomenys apie situaciją išlieka tik tyrėjo tam tikru momentu užfiksuota

forma, ir situacijos ateityje neįmanoma pakeisti ar atkurti (kitaip negu, pavyzdžiui, pokalbio ar

interviu audio/ vaizdo įrašo atveju).

Nors stebėtojas, ypač nestruktūruotame stebėjime, yra atviras situacijai ir naujai

informacijai, jis veda stebėjimo protokolus (lauko užrašus ir pastabas) pagal bent preliminarią

schemą. Stebėjimo protokole būtinai turi būti pateikti šie duomenys: elgesio aprašymas

(paprastai visada aprašomas situacijos laikas ir vieta, dalyviai, jų išvaizda (portretai), fizinė

aplinka, konkretūs veiksmai, įvykiai, pokalbiai ir kt.) bei reflesyvios pastabos (stebėtojo

įspūdžiai, apmąstymai, vertinimai). Jei pastabas tenka įterpti į aprašymą, jos rašomos

skliaustuose. Stebimos situacijos dalyvių pokalbiai bei interviu gali būti įrašyti į audio įrašus. Bet

į juos įrašomi tik elgesio fragmentai, dažnai be kontekstų, o stebėtojas stebi elgesio visumą.

Pastabos dažniausiai yra kelių tipų, todėl, greta stebėjimo protokolo, daromi kelių tipų

užrašai: a) stebėjimo metu užrašytos trumpos pastabos: b) išplėstinės pastabos užrašytos

pasibaigus stebėjimo epizodui; c) lauko tyrimo žurnalas/dienoraštis, kuriame registruojamos

problemos ir idėjos, kylančios kiekvienoje lauko tyrimo pakopoje; d) preliminari analizė ir

interpretacija (Silverman 2002:142). Išplėstinės pastabos bei dienoraščiai, kur tyrėjas užrašo

savo apmąstymus, padeda permąstyti kartais skubotas pastabas stebėjimo protokoluose.

Stebėjimo, atlikto nedalyvaujant, ir stebėjimo dalyvaujant protokolai skiriasi; dalyvavimo

laipsnis tyrimo metu gali keistis, tai fiksuojama pastabų užrašuose, dažniausiai dienoraščiuose.

Be stebėjimo protokolų ir pastabų bei vertinimų (memos), dar naudojamos tokios

duomenų rinkimo technikos: dienoraščiai, neįkyrūs matavimai, dokumentų analizė. Kartais

tiriamųjų prašoma tam tikrą laiką vesti dienoraščius: pagal nurodytą formą fiksuoti tam tikrą

elgesį, pavyzdžiui, laikraščių ar žurnalų skaitymą (kada, kur, ką skaito ir pan.) ar jutimus –

pavyzdžiui, savo reakcijas į TV laidas ir pan. Kartais informantų prašoma fotografuoti.

Ir struktūruoto, ir nestruktūruoto stebėjimo rezultatų fiksavimas būna daugiau ar mažiau

formalizuotas: nestruktūruoto stebėjimo atveju neretai iš anksto numatytų kategorijų ir grafų

būna nedaug, protokolų rašymas šiuo atveju labiau formalizuojamas jau lauko tyrimo procese,

12

kada išryškėja ir patikslinamos aprašymo kategorijos. Stebėjimo protokolai (registracijos

kortelės) gali būti įvairių formų (atskiri protokolai gali būti pildomi atskiriems pranešimo

epizodams ir pan.). Tad stebėjimo duomenys fiksuojami stebėjimo protokolų, interviu ir

pokalbių transkripcijų bei kelių tipų lauko tyrimo pastabų formomis.

Kadangi, kaip jau minėta, etnografijoje neįmanoma išvengti nemažo subjektyvumo

laipsnio, duomenų bazei svarbu pateikti pakankamai informacijos, kad kiti tyrėjai galėtų šį

subjektyvumą reflektuoti ir įvertinti. Todėl, nors kiti tyrėjai pakartotiniuose tyrimuose tiesiogiai

naudos tik aprašomuosius, elgesio fiksavimo duomenis – stebėjimo protokolus, duomenų bazėje

turėtų būti ir didelė refleksyviųjų stebėjimo užrašų dalis – visų tipų memos – trumposios ir

išplėstinės pastabos bei lauko tyrimo dienoraščiai. Taip pat svarbi ir metodologinė medžiaga -

tyrimo teorinės perspektyvos ir metodologijos metmenys, tyrimo vietų ir objektų atrankos

pagrindimas, duomenų fiksavimo kategorijos ir formos ir kt. Šie duomenys reikalingi ir kaip bent

iš dalies atspindintys tyrimo ir stebėjimo duomenų kontekstus.

Kitas veiksnys, turintis įtakos stebėjimo duomenų archyvavimui, yra susijęs su

stebėjimo etikos problemomis. Kuo labiau vieša yra stebima situacija, tuo mažiau apribojimų ji

kelia stebėtojui. Tačiau stebėjimo dalyvaujant atveju daug problemų kelia dalyvavimo situacijoje

ribos ir pasekmės, išėjimo iš jos būdai ir kt.. Etnografijoje plačiau negu kitose metodologinėse

tradicijose diskutuojamos dalyvaujančio arba nedalyvaujančio stebėtojo – “svetimojo” kultūroje

ar situacijoje – elgesio etikos problemos (Hammersley ir Atkinson 1995). Diskutuojama, kiek

detaliai turi būti paaiškintas tyrimo tikslas “jautrių” temų ir grupių tyrimo (kalinių, ligonių,

delinkventinių subkultūrų ir pan.) atvejais, kaip elgtis su patikėta konfidencialia (ypač politiškai

ar socialiai rizikinga) ar asmenine informacija, iki kokio laipsnio tyrėjas turėtų atskleisti tyrimo

metu gautą informaciją kitiems situacijos dalyviams, stebėtojo poveikio tiriamai grupei,

pasitraukimo iš situacijos būdų ir pan. problemos. Talpinant duomenis duomenų bazėse,

stebėjimo duomenims taikytinos tos pačios anonimizavimo ir konfidencialumo taisyklės, kaip ir

jų panaudojimui moksliniuose tyrimuose bei kitais metodais surinktų kokybinių duomenų

archyvavimui (vardų, vietovardžių ir pan. anonimizavimas, kartais konfidencialiai patikėtos

asmeninės informacijos ištrynimas ir pan).

2.1.4. Biografinio tyrimo metodai

Biografiniai tyrimai – kokybinių tyrimų metodologija, apimanti labai plačią,

besiplečiančią ir kintančią tyrimų sritį – „asmeninių" arba "žmogiškųjų" duomenų ir dokumentų

rinkimą ir interpretavimą; tai sparčiai plintančių įvairiose disciplinose tyrimų laukas. Biografiniai

tyrimai atliekami sociologijoje ir sakytinės istorijos bei folkloristikos tyrimuose, antropologijoje,

13

feminizmo tyrimuose, psichologijoje ir psichoanalizėje, edukologijoje ir kt. Per pastaruosius

maždaug 20 - 30 metų biografiniai tyrimai vis labiau plinta – tai sietina su sakytinės istorijos ir

naratyvinės analizės plėtra. Šį plitimą sąlygojo tiek HS mokslų raida – „posūkis“ link kokybinių

metodologijų socialiniuose moksluose ir naratyvinis „posūkis“ humanitarinėse ir socialinėse

disciplinose. Taip pat turi įtakos sparti šiuolaikinių visuomenių kaita, nes šis metodas leidžia

fiksuoti tam tikrą kaitą laike, ryšį su praeitimi; naratyvumo ir ryšio su praeitimi dimensija teikia

individualiems ir socialiniams identitetams stabilumą kintančiame pasaulyje. Todėl biografijų

užrašymas ir publikavimas turi ir socialinę – asmeninių ir grupinių identitetų kūrimo funkciją.

Biografinių tyrimų sociologijoje pradžia laikomas XX a. trečias dešimtmetis, ji siejama

su Čikagos mokyklos atstovų W.Thomaso ir F.Znanieckio veikalu „Lenkų valstietis Europoje ir

Amerikoje“. Čikagos mokykloje daugiau tirta life history – gyvenimo faktai ir įvykiai; life story

– papasakotos istorijos bruožai - tiriami naratyviniu požiūriu. Vėliau, įsigalėjus neopozityvistinei

paradigmai ir kiekybiniams tyrimams, šie tyrimai kritikuoti ir prie jų vėl grįžtama, jau žymiai

platesniu mastu, XX a. devintajame dešimtmetyje. Šio „grįžimo“ iniciatoriai D. Bertaux, M.

Kohli, F. Ferraroti ir kt. auto/biografijas traktavo realistiškai, kaip atspindinčias realią gyvenimo

patirtį, faktus. Naujieji kokybinių tyrimų atsiradimą lėmę požiūriai (simbolinė sąveika,

fenomenologija/ etnometodologija) siekė atkreipti dėmesį į subjektyvios sąveikų realybės

tyrimus – biografiniuose tyrimuose esminiu tyrimų klausimu tapo subjekto savo gyvenimui

teikiamos reikšmės; šiais požiūriais grindžiama naratyvinė gyvenimo istorijų tyrimo prieiga

išsivystė šalia realistinės ir nepriklausomai nuo jos, maždaug tuo pat metu (F. Schutze, G.

Rosenthal, T. Wengraf ir kt.).

Visuose biografiniuose tyrimuose ir metodologijose yra bendra tai, kad atskiriama

papasakota istorija (gyvenimo istorija, life story) ir gyventa istorija (life history). Biografiniuose

tyrimuose skiriamos trys metodologinės prieigos: realistinė, neopozityvistinė ir naratyvinė

(Miller 2000). Realistinėje prieigoje biografinio tyrimo medžiaga traktuojama kaip atspindinti

individo ar šeimos "realiai" gyventą gyvenimą, jo įvykius, faktus, santykius, kurie savo ruožtu

atspindi socialinius reiškinius, persipinančius su individo gyvenimu ir pan. Grindžiama

indukcine logika, informacija renkama be išankstinių hipotezių ar koncepcijos. Todėl naudojami

nestruktūruoti duomenų rinkimo metodai (ne tik pasakojimai, bet ir dokumentai – laiškai,

dienoraščiai, vaizdo įrašai ir pan.). Jie traktuojami kaip atspindintys „objektyvią“ gyvenimo

realybę. Tyrimo objektas yra ne tik papasakota istorija (life story), bet ir gyventa istorija (life

history), siekiama kuo tiksliau ir patikimiau atkurti gyvenimo įvykius, faktus ir pan. todėl

dažniausiai neapsiribojama tik vieno žmogaus papasakota istorija, apklausiami ir kiti susiję

žmonės, renkama dokumentinė medžiaga ir pan. Neopozityvistinėje prieigoje biografijos

14

traktuojamos kaip papildančios ar iliustruojančios makro reiškinius. Remiantis dedukcine logika,

keliamos hipotezės, aiškinančios žmonių gyvenimo patirtis. Medžiaga renkama labiau

struktūruotais būdais (pusiau struktūruotais, fokusuotais interviu), ir, kartu su „realistais“,

manoma, kad pasakojimai ir dokumentai atspindi, reprezentuoja socialinę realybę, reiškinį.

Naratyviniame požiūryje tiriami tik individo požiūriai į savo gyvenimą išreikšti istorijos

pasakojimo metu. Tiriama papasakota gyvenimo istorija (life story). Šiame požiūryje gyvenimo

istorija pateikiama kaip savotiškas „savo gyvenimo pateikimas scenoje", taikant Goffmano

metaforą. Dėmesys kreipiamas į unikalią ir kintančią individo perspektyvą ir jos ryšį su

kontekstais. Interviu traktuojamas kaip interviuotojo ir interviuojamojo (pasakotojo) sąveikos

rezultatas, realybė suvokiama kaip situacinė ir kintanti. Taigi čia labai svarbus

etnometodologinis klausimas „kaip yra kuriamas interviu kontekstas, kas jį sudaro“.

„Normaliame“ gyvenime veikėjai pasakoja ir suvokia savo gyvenimus sąveikose su kitais ir

interviu yra vienas, kiek specifinis, tokios sąveikos atvejis. Praktikoje šie trys požiūriai dažnai

derinami. Naratyviniai tyrimai lėmė, kad gyvenimo istorijos šiuolaikiniuose biografiniuose

tyrimuose jau netraktuojamos kaip tiesioginės gyvenimo realybės reprezentacijos, o kaip

individų savo patirties interpretacijos, panardintos tam tikrame laike, situacijoje, ideologiniuose

ir kultūros kontekstuose. Kita vertus, pasakojimai nėra sukonstruoti visiškai laisvai: pasak D.

Bertaux, „pasakojimas yra realių įvykių funkcija ir pasakotojas stengiasi atskleisti tuos įvykius“

(Bertaux 1985).

Biografinio tyrimo duomenų rinkimo metodai - biografiniai interviu, asmeninių

dokumentų, vaizdo medžiagos, publikacijų ir pan. rinkimas ir analizė. Biografiniai interviu -

specifinė interviu atmaina, atliekami tiek nestruktūruotų, fokusuotų, tiek pusiau struktūruotų

interviu metodais. Atkinsonas (Atkinson ir Delamount 2006) atkreipia dėmesį, kad nors tai

mokslinio tyrimo metodologija, interviuotojas turi jį traktuoti kaip meną, tai yra kūrybiškai.

Interviu planas įjungia daug temų, šalia klausimų apie pagrindines gyvenimo temas naudojami

klausimai, kurie padeda apmąstyti gyvenimą kaip visumą. Jadovas (Jadov 1999) akcentuoja

gyvenimo sekos atkūrimo svarbą ir siūlo pusiau struktūruotą interviu struktūrinti pagal gyvenimo

ciklus bei svarbiausias asmeninio gyvenimo temas: vaikystę, jaunystę, santuoką, vaikus ir pan.

Toks metodas tinkamesnis realistinei prieigai. Jo atmaina – leitmotyvų interviu siekiama fiksuoti,

kaip koks nors vienas aspektas reiškėsi įvairiais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, jei domina sporto

vaidmuo biografijoje, klausiama apie tai ir pan.

Naratyviniuose biografinuose interviu (Elliot 2006, Rosenthal 1993, Wengraf 2001 ir

kt.) siekiama gauti kuo „natūralesnį“, išbaigtą respondento pasakojimą, mažai struktūruotą

interviuotojo įsikišimų. Jų tikslas – sudaryti patogias sąlygas papasakoti gyvenimo istoriją, bet

15

ne klausti apie ją klausimais, kaip realistinėje prieigoje. Todėl juose informantas paprastai

pasakoja visą gyvenimo istoriją interviuotojui nepertraukiant, tik skatinant pasakoti neverbaline

komunikacija. Antrojoje interviu dalyje interviuotojas klausia patikslinančių gyvenimo istoriją

klausimų ir tik trečiojoje dalyje klausiama papildomų klausimų tyrimo tema.

Formos, kuriomis renkami duomenys - biografinių interviu ir sakytinės istorijos

pasakojimų audio ar vaizdo įrašai, pasakojimų transkripcijos (gali būti ir autobiografijos autorių

rašytos gyvenimo istorijos), dokumentinė medžiaga (laiškai, dienoraščiai, nuotraukos,

žiniasklaidos pranešimų kopijos ir kt.)

Galima konstatuoti, kad ypač naratyviniais interviu užfiksuoti tyrimų duomenys mažai

priklauso nuo teorinių tyrimo prielaidų ir tikslų, lyginant, pavyzdžiui, su stebėjimo ar interviu

konkrečia tema duomenimis. Gyvenimo istorijų menkas priklausymas nuo išankstinių teorinių

prielaidų reiškia, kad tyrėjas šiuo atveju mažesniu laipsniu konstruoja duomenis negu,

pavyzdžiui, stebėjimo ar teminių interviu atveju, tad čia mažesnė tyrėjo subjektyvumo įtaka. Be

to, interviu traktuojant kaip pasakotojo ir klausytojo sąveikos rezultatą, reikia atkreipti dėmenį į

situacinę tyrėjo įtaką. Biografinio tyrimo duomenys didesniu mastu konstruojami

neopozityvistinės prieigos tyrimuose, o realistinės prieigos tyrėjo ir tyrimo tikslų įtaka

duomenims mažesnė, nes čia taip pat taikoma indukcinė tyrimo logika ir nebūtinai iš anksto

formuluojamos teorinės prielaidos, be to, stengiamasi surinkti kuo daugiau įvairių šaltinių

duomenų apie individo gyventą gyvenimą kaip visumą. Tai leidžia surinktus duomenis

interpretuoti įvairiais aspektais.

Biografinių tyrimų duomenų tinkamumą daugeliui galimų interpretacijų sustiprina ir

autobiografiniam pasakojimui būdingas jame fiksuojamų reiškinių daugiaplaniškumas, platumas

bei unikalumas (Bertaux 1981, Roos 1994, Roberts 2003 ir kt.). Kalbėdamas apie kiekvienos

autobiografijos unikalumą, suomių sociologas J.P.Roos prieina prie išvados, kad „teorija,

pateikdama supaprastintas, nedaug tepaaiškinančias schemas, autobiografijų analizėje

dažniausiai tiesiog neveikia“, todėl, kaip ir istorinių įvykių atveju, dažnai „tinka tik konkrečią

atvejo visumą apimantis aiškinimas“ (Roos 1994). Biografinio metodo atskleidžiamų reiškinių

daugiaplotmiškumas ir gyvenimo istorijų „autentiškumas“ bei unikalumas lemia galimų

interpretacijų įvairovę ir minėtą metodologinių prieigų sumaišymo poreikį. Metodologinėje

literatūroje pabrėžiamas gyvenimo istorijos subjektyvumas ir situaciškumas, nepriklausomumas

nuo teorinių prielaidų, todėl nesvarbu, kiek ji jas atitinka, galimos įvairios to paties interviu (ir

gyvenimo) interpretacijos. Ta pati gyvenimo istorija neretai analizuojama tiriant įvairią

problematiką.

16

Gyvenimo istorijų tinkamumą naujoms interpretacijoms atspindi ir šių duomenų

validumo vertinimai. N.K. Denzinas (Denzin ir Lincoln 2000) naudoja tradicinius kriterijus –

išorinį validumą – kiek tiriamas atvejis tipiškas ir reprezentuoja populiaciją, bei vidinį validumą

- kiek respondentas meluoja, pamiršta, subjektyviai interpretuoja; jis siūlo tai reflektuoti

interviuotojui, derinti su liudininkų parodymais, dokumentais ir pan. P. Atkinsonas (Atkinson ir

Delamount 2006) taiko minėtus požiūrius, kuriuose pabrėžiamas gyvenimo istorijos

subjektyvumas ir situaciškumas, nepriklausomumas nuo teorinių prielaidų. Daugelis šiuolaikinių

tyrėjų mano, kad tradiciniai tiesos kriterijai – patikimumas, validumas, apibendrinamumas

(galimybė ekstrapoliuoti) čia mažai tinka ir siūlo net literatūrologijoje naudojamus kriterijus -

adekvatumas, koherencija, įtikinamumas ir pan. Todėl galimos įvairios tos pačios gyvenimo

istorijos (ir gyvenimo) interpretacijos.

Tad tinkamumas daugeliui galimų interpretacijų ir mažesnis negu daugelyje kitų

kokybinių tyrimų tyrėjo subjektyvumo ir tyrimo prielaidų bei tikslų įtakos duomenims laipsnis

reiškia, kad biografinių interviu duomenis tikslinga archyvuoti ir padaryti prieinamus daugelio

disciplinų tyrėjams. Gyvenimo istorijos traktuotinos kaip ypač tinkami naujoms analizėms ir

interpretacijoms duomenys. Todėl neatsitiktinai nemažą kokybinių tyrimų duomenų archyvų dalį

sudaro būtent gyvenimo istorijos (ypač tai liečia sakytinės istorijos/oral history duomenis) ir kai

kurie iš jų ir pradėti kurti būtent nuo biografinių ar sakytinės istorijos duomenų.

Kaip ir kitų kokybinių tyrimų duomenų, yra ir biografinių tyrimų duomenų pakartotines

analizes apsunkinančių aspektų. Biografinio tyrimo duomenis tam tikru laipsniu konstruoja

atranka. Kaip ir kituose kokybiniuose tyrimuose, čia taikomi įvairūs tikslinės atrankos tipai

(maksimalios įvairovės, kritinių atvejų, atsitiktinė tikslinė, sniego gniūžtės ir pan.), tai

implikuoja tam tikrą priklausomybę nuo tyrimo tikslų. Teorijos konstravimo (grounded theory)

atvejais taikoma teorinė atranka, kuri remiasi prisotinimo principu – atvejai renkami tol, kol

informacija tiriamu aspektu pradeda kartotis ir nerandama naujų atvejų. Prisotinimas liečia

medžiagos rinkimą, kartu ją analizuojant ir ieškant pirminių kategorijų ir pasikartojimų; kada

reikia sustoti, tikslinant teorinę konstrukciją, sprendžia tyrėjas. Teorijos formulavime

„prisotinimas“ reiškia, kad tyrėjui netrūksta duomenų patvirtinti pagrindinėms išvadoms.

Atrankos lemiamą duomenų subjektyvumo aspektą (interpretuojant kitu atžvilgiu, konkreti

atranka gali būti per maža ir pan.) nemažu laipsniu kompensuoja minėtas kiekvienos

autobiografijos atspindimų reiškinių platumas, daugiaplotmiškumas ir unikalumas (kai kurioms,

ypač naratyvinėms, analizėms ir interpretacijoms pakanka vienos ar pavyzdžiui, dviejų

kontrastinius atvejus atspindinčių autobiografinių pasakojimų). Kitų autorių (nedalyvavusių

renkant duomenis) tyrimus, ypač „realistinėje“ prieigoje, iš dalies apsunkina ir duomenų

17

kontekstualumas: nors stengiamasi surinkti kuo daugiau kontekstus atspindinčių duomenų, visus

kontekstus perteikti materialiais galimais archyvuoti artefaktais vargu ar įmanoma.

Pateikiant mokslinėse publikacijose ar viešai skelbiant gyvenimo istorijas susiduriama

su specifika, lyginant šią medžiagą su kitais interviu ar dokumentų tyrimais. Dėl minėto

„autentiškumo“ ir unikalumo šios istorijos kartais traktuojamos kaip „kalbančios pačios už save“

ir pateikiamos skaitytojui tik kiek paredaguotos, be jokios analizės, kartais su komentarais,

santrauka; tai dažnai daroma sakytinėje istorijoje, kartais - antropologiniuose, feminizmo,

sociologiniuose tyrimuose. Autobiografinis pasakojimų pobūdis lemia ypač didelį dėmesį ir

reikalavimus šių duomenų anonimizavimui (vardų, vietovardžių pakeitimui ir pan.); taip pat

labai svarbus tinkamas sutikimo dalyvauti tyrime bei atskiro leidimo publikuoti duomenis

įforminimas. Dėl autobiografinio duomenų pobūdžio taip pat svarbu, kad neanonimizuota

asmeninė informacija nepatektų į metaduomenis, į tai atsižvelgtina ir formuluojant prieinamumo

bei duomenų naudojimo reikalavimus būsimiems tyrėjams.

2.1.5. Objekto turinio kokybinė analizė

Kokybine turinio analize galima vadinti sisteminių teksto analizės metodų rinkinį, kurių

taikymo tikslas yra nustatyti, lyginti ir analizuoti kokybinius teksto parametrus (Mayring 2000).

Pažymėtina, kad tikrovės objektų tyrimuose teksto samprata gali būti labai įvairi, aprėpianti ne

tik rašytinius dokumentus, bet ir materialaus bei nematerialaus paveldo objektus ir jų

kompleksus (Laužikas 2008).

Pagrindinė kokybinės analizės ideja yra pagrįsta siekimu išsaugoti kokybinio tyrimo

privalumus, kurie yra išplėtoti komunikacijos moksluose, transformuojant juos į konkretaus

tyrimo procedūras. Svarbiausios kokybinės teksto analizės procedūros yra (Mayring 2000):

1. Tiriamo teksto komponavimas į kurį nors komunikacijos modelį (pvz., C. S.

Peirce’o). 1 pav. pateikiama semiotikos amerikietiškosios krypties pradininko C. S. Peirce’o

trikampio ryšio tarp teksto, tyrėjo ir realybės schemos, adaptuotos archeologijai, variantas.

Radinys, o ypač radinių kompleksai, dažnai nurodo kažką daugiau nei jie patys yra, jie nurodo

mentalines idėjas, funkcionavusias praeities visuomenėse. Trečiasis schemos narys yra tas, kas šį

ženklą interpretuoja. Be jokios abejonės praeities visuomenėse tai buvo daugumas (galbūt) visi

tų visuomenių nariai, tačiau tų visuomenių jau nebėra, o archeologijos tikslas kaip tik ir yra tų

visuomenių pažinimas.

18

1 pav. Teksto, tyrėjo ir realybės santykio schema archeologijoje (C.S. Peirce’o modelio

kontekste)

Interpretanto vietą schemoje užima archeologas, bandantis perskaityti senųjų

visuomenių paliktus ženklus bei jų sistemas ir tuo pačiu kuriantis naujus ženklus ir ženklų

sistemas. Juk archeologijos mokslo rezultatai (nepriklausomai nuo to, kokie jie, ar tai mokslinės

teorijos ar muziejų ekspozicijos) yra ženklai ir ženklų sistemos. Tiek archeologijos šaltiniai

(„žali“ duomenys, pirminiai tekstai), tiek archeologijos rezultatai (mokslinio tyrimo rezultatai,

antriniai tekstai) gali būti nagrinėjami komunikacijos aspektu. Tokiu būdu, kokybinis

archeologijos objektų tyrimai reiškia, kad archeologija, kaip iškodavimas, yra ženklų ir tekstų

skaitymas (Laužikas 2008).

2. Tyrimo taisyklių nustatymas. Tyrimo metu turi būti vadovaujamasi pakankamai

aiškiomis ir griežtomis taisyklėmis, kurios leidžia tyrinėti žingsnis po žingsnio, skaidant tiriamą

medžiagą į turinio analizės vienetus. Griežtos taisyklės ir jų laikymasis kokybiniame tyrime yra

svarbu dėl to, kad komunikacinė paradigma humanitarinių mokslų šaltinius traktuoja kaip

subjektyvius ženklus, sudėtingų tekstų ir kontekstų rinkinius. Šiuo požiūriu empirinio duomenų

rinkimo ir interpretavimo tikslu tampa „teisingas“, bet iš esmės subjektyvus ženklų ir tekstų

perskaitymas. Tai skatina humanitarinių mokslų kontekstualumo plėtrą, sukuria galimybę

subjektyvų perskaitymą laikyti ne mažiau vertingu nei objektyvius duomenis ir (jei pritaikysime

hiperbolizuotą modelį) įvertinti humanitarinių mokslų kaip „scientia“ balansavimą ant

moksliškumo ribos. Analizuojant istoriniu požiūriu, komunikacinė paradigma skatina

subjektyvistinio, menams būdingo, požiūrio stiprėjimą humanitariniuose moksluose, t.y. grįžimą

prie humanitarinių mokslų ištakų (mūzos, artes liberales).

3. Turinio analizės kategorijų nustatymas ir laikymasis. Teksto interpretavimo aspektai,

atsižvelgiant į tyrime keliamas problemas, turi būti griežtai kategorizuoti. Kategorijos turi būti

kruopščiai pagrįstos ir verifikuojamos viso kokybinio tyrimo metu. Kategorijos gali būti

nustatomos dedukciniu arba indukciniu metodais.

19

4. Reliabilumo ir validumo kriterijų nustatymas. Reliabilumas parodo, kaip tiksliai

nustatytos kategorijos leidžia suvokti vieną ar kitą teksto savybę. Validumas leidžia patikrinti ar

nustatyta kategorija tikrai leidžia įvertinti tai, ko siekiama (ar leidžia įvertinti tyrimo problemai

reikalingus duomenis). Kokybinis turinio tyrimas visada turi išsaugoti rezultatų palyginimo su

kitais tyrimais ir metodikos taikymo kitiems panašių tekstų tyrimams galimybes. Kriterijai turi

būti aiškiai pagrįsti ir patikrinti, teksto analizei pritaikant kitus tyrimų metodus (pvz., naudojant

trianguliacijos principą).

Kokybinei turinio analizei palengvinti gali būti taikomos kompiuterinės programos.

2.1.6. Istorinis metodas

Istorinis tyrimo metodas aprėpia visą metodų grupę, kurių tikslas yra sistemingai kaupti

ir objektyviai įvertinti duomenis, susijusius su praeities įvykiais. Paprastai šie metodai taikomi

praeities visuomenių pažinimui, siekiant patikrinti hipotezes apie praeities įvykių priežastis,

pasekmes, ar raidos tendencijas. Raidos tendencijų nustatymas gali leisti numatyti ateities

įvykius, tiksliau interpretuoti dabartį.

Istoriniame tyrime neturime betarpiško tyrėjo ir įvykio kontakto, kaip kad yra gamtos ar

socialiniuose moksluose stebėjimo ar eksperimento metu. Todėl svarbiausias istorinis tyrimo

metodas yra kritinė ir lyginamoji šaltinių analizė. Šio metodo kontekste atsiranda ir

sprendžiama istorinio tyrimo objektyvumo problema. Kiti istoriniai kokybiniai metodai yra:

aprašomasis, biografinis, indukcinis, struktūrinės analizės, retrospektyvinis, terminologijos ir

modeliavimo.

Aprašomasis metodas yra istorinio teksto kūrimo pagrindas, įvykio aprašymas.

Paprastai tai – istorinio tyrimo pradžia. Biografinis metodas praeities pažinimui pasitelkia

žmonių gyvenimo istorijas. Indukcinis metodas yra būdas padaryti visuotines išvadas ar

sukurti teoriją, pradedant nuo atskirų faktų, ar tiriant tik dalį jų. Struktūrinė analizė daro

prielaidą, kad istorijoje galime rasti stambius objektus, kuriuos paskui galime pažinti

skaidydami į smulkesnes dalis ir analizuodami kiekvieną dalį atskirai. Tokiu būdu paprastai

tiriami istoriniai procesai, trunkantys ilgą laikotarpį ir apimantys didžiulius pasaulio regionus.

Retrospektyvinis metodas remiasi prielaida, kad kai kuriuos dabarties požymius galime taikyti

ir praeičiai. Terminologijos metodas specializuojasi kalbinių šaltinių analizėje. Modeliavimo

metodas leidžia kurti sudėtingus, matematiškai pagrįstus praeities visuomenių ar procesų

raidos modelius. Iš esmės, visais kitais metodais sukauptos žinios apie įvykių ar procesų

priežastis, pasekmes, svarbiausius juos įtakojusius faktorius, sukuria pagrindą praeities

modeliavimui.

20

Apibendrinant įvairių tipų kokybinių tyrimų kaupiamus duomenis, galima išskirti šiuos

pagrindinius duomenų tipus, kuriuos turi palaikyti kuriama kokybinių duomenų archyvavimo

sistema:

1. Struktūruotų interviu duomenys (klausimynai su įterptomis pastabomis);

2. Pusiau struktūruotų interviu duomenys (klausimynai su įterptomis pastabomis,

garso įrašai, vaizdo įrašai, transkripcijos, tekstinės pažodinės ataskaitos, tekstinės

santraukos);

3. Nestruktūruotų interviu duomenys (garso įrašai, vaizdo įrašai, transkripcijos,

tekstinės pažodinės ataskaitos, tekstinės santraukos);

4. Fokus grupių diskusijų užrašai (garso įrašai, vaizdo įrašai, transkripcijos,

tekstinės pažodinės ataskaitos, tekstinės santraukos);

5. Stebėjimų protokolai (lauko užrašai);

6. Stebėjimų protokolai su trumpomis ir/arba išplėstinėmis pastabomis;

7. Stebėjimų įrašai (garso įrašai, vaizdo įrašai, transkripocijos);

8. Struktūruoti arba pusiau struktūruoti dienoraščiai;

9. Analizės dokumentai;

10. Asmeniniai dokumentai (laiškai, asmeniniai dienoraščiai, garso įrašai, vaizdo

įrašai ir t.t.);

11. Spaudos ištraukos;

12. Fotografijos;

13. Natūralios kalbos/pokalbių įrašai (garso įrašai, vaizdo įrašai, transkripcijos).

Šie duomenų tipai iš esmės sutampa su pagrindiniais Didžiosios Britanijos Duomenų

archyvo (UK Data Archive) kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyvoje QUALIDATA

naudojamais duomenų tipais (Qualidata 2002). Pagal poreikį gali būti tikslinga išskirti ir kitus

apibrėžiamus duomenų tipus, tokius kaip QUALIDATA palaikomos Kinship diagramos bei kiti

antropologiniai duomenys, psichologinių testų duomenys, susirinkimų protokolai.

2.2. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal duomen ų format ą

Kuriant HSM tyrimo duomenų įgijimo, archyvavimo, dokumentavimo bei sklaidos

informacinę sistemą, duomenis prasminga skirstyti pagal Sistemai aktualias jų savybes. Viena iš

tokių savybių yra kokybinių duomenų formatas. Galima išskirti šiuos pagrindinius kokybinių

duomenų formatus:

- Tekstiniai duomenys;

- Statiško vaizdo duomenys;

21

- Vaizdo įrašų duomenys;

- Garso duomenys;

- Daugialypės terpės duomenys.

Tekstiniai duomenys. Atskirų sričių (pvz., politikos mokslų, istorijos mokslų)

kokybiniuose tyrimuose teksto pavidalu gaunami duomenys sudaro bene didžiausią duomenų

dalį, nes gaunami naudojant interviu, fokusuotų grupių, stebėjimo, kokybinės turinio analizės,

diskurso analizės, kritinės šaltinių analizės ir kitus kokybinius metodus.

Pirma, faksimiliškai fiksuoti ar transkribuoti interviu bei kitų rašytinių dokumentų

tekstai sudaro kokybinių duomenų archyvuose kaupiamos ir siūlomos medžiagos pagrindą. Šiuo

atveju ne išimtis yra politikos mokslai, kuriuose giluminis pusiau-struktūruotas interviu yra

vienas pagrindinių praktikoje taikomų kokybinių tyrimo metodų (interviu su eiliniais piliečiais,

valstybinės valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, politinių partijų lyderiais,

įvairių sričių ekspertais), svarbių net ir tokiose disciplinose kaip politinė ekonomija (Cawthorne

2001).

Antra, greta įvairaus tipo interviu (ekspertiniai, pusiau-struktūruoti, biografiniai,

naratyviniai ir t.t.) taip pat reikšminga fokusuotų grupių, neformalių pokalbių ir diskusijų

medžiaga, viešų diskusijų įrašų (pvz., politinių renginių, viešų kalbų ar kolektyvinių diskusijų

žiniasklaidoje), apklausų atsakymų į atvirus klausimus transkripcijos, informantų rašomų tyrimų

dienoraščių šifruotės. Apskritai didžioji dalis politologinių tyrimų metu surenkamos garso

medžiagos ruošiantis analizei paprastai virsta tekstu – transkribuojama.

Trečia, daugybė duomenų teksto pavidalu sukaupiama atvejo studijose, taip pat

atliekant kokybinę lyginamąją analizę (pvz., institucinės struktūros, politinės padėties, režimų

raidos aprašymai, įvairių reiškinių, procesų, struktūrų, veikėjų charakteristikos).

Ketvirta, tekstinių duomenų tipui taip pat priklauso pokalbio ar stebėjimo metu paties

tyrėjo padaryti užrašai (komentarai, pastabos, santraukos, ataskaitos ir t.t.), kurie ne vien

patikslina ir kontekstualizuoja surinktus duomenis, bet politikos moksluose vadovaujantis

„tankiojo aprašymo“ logika (Shenhav 2005), tampa svarbia duomenų dalimi (pvz., politinių

ritualų, organizacinių mikro-praktikų stebėjimas).

Penkta, kokybinė turinio analizė ir diskurso analizė politikos studijose (Howarth et al.

2000, Milliken 1999) operuoja išimtinai tekstais (nors ne visi jų žodiniai); politikos moksluose

ypač paplitę viešų politinių lyderių kalbų ir manifestų, politinių partijų programų, rinkiminių

kampanijų retorikos, viešąją politinę erdvę reprezentuojančios žiniasklaidos turinio, politinio

argumentavimo (Fischer ir Forester 1994), viešųjų diskusijų praktikų (deliberation) (Cramer-

22

Walsh 2004), interneto komentarų, užsienio politikos retorikos ir politinės tapatybės konstravimo

(Campbell 1998, Schatz 2009) tyrinėjimai.

Šešta, tekstai yra daugumos istorinių, etnologinių, fokloro, kalbos, literatūros tyrimų

pagrindas. Tai gali būti faksimiliškai fiksuoti autentiški (tyrimo dalyvių pateikti) rankraštiniai

tekstai (pvz., atsiminimai, dienoraščiai, laiškai, folkloriniai dainų sąsiuviniai ir kt.), pačių tyrėjų

užrašai ar iš garso ar vaizdo šaltinių transkribuota folklorinė, etnologinė, lingvistinė, literatūrinė,

istorinė ir kitokia medžiaga.

Statiško vaizdo duomenys. Didžiąją dalį šio tipo duomenų sudaro asmenis ir jų

aplinką, įvykius, renginius, reiškinius, vietoves, laikmetį ir jo artefaktus vaizduojančios

skaitmeninės ir neskaitmeninės nuotraukos (taip pat pastarųjų negatyvai). Taip pat yra svarbios

patį tyrimo procesą fiksuojančios fotonuotraukos. Nuotraukų autorius gali būti pats tyrėjas, jei

fiksuoja analizuojamą aplinką, tačiau nuotraukos gali būti surinktos iš kitų šaltinių ar suteiktos

tiriamųjų. Be nuotraukų šiam duomenų tipui taip pat priklauso įvairi kita ikonografinė medžiaga

– piešiniai, šaržai, atvirukai, įvairia technika atlikti meno darbai, spaudos nuotraukos ir

iliustracijos, reklamos kūriniai, taip pat žemėlapiai, grafikai, diagramos, genealoginiai medžiai ir

pan. Faktiškai įvairūs tyrimui reikšmingi materialaus paveldo objektai ar daiktai (pvz., muziejų

eksponatai, pastatai, archeologijos vietos, atributika, įrankiai, suvenyrai ir pan.) taip pat gali būti

įamžinti ir išsaugoti nuotraukos ar piešinio pavidalu. Politikos mokslų tyrimuose reikšmingą

aptariamo duomenų tipo dalį sudaro asmenų, kolektyvinės, įvykių nuotraukos, heraldiniai

atvaizdai ir simboliai, politinės reklamos ir agitacijos priemonės (plakatai, transparantai,

bukletai, propagandos medžiaga), politinės karikatūros, istoriniai žemėlapiai (politiniai, karo ir

pan.). Rengiami archyvavimui šie duomenys gali būti dviejų tipų: šiuolaikinė skaitmeninė

produkcija (iš prigimties skaitmeniniai (born digital) dokumentai) ir ikiskaitmeninio amžiaus

analoginiai kūriniai, kuriuos reikia skaitmeninti pagal Sistemoje numatytus standartus.

Vaizdo įrašų duomenys. Tai įvairaus tipo ir formato profesionali ir neprofesionali

filmuota, tikrovę fiksuojanti medžiaga – nuo fokus grupės vaizdo įrašo iki analizėje

nagrinėjamos meninės kino juostos. Pirma, šiai duomenų grupei priklauso tyrimo proceso metu

nufilmuota medžiaga, kuri fiksuoja interviu, fokus grupės dinamiką, stebimą procesą, reiškinį,

instituciją ar žmonių grupę. Faktiškai įvairūs tyrimui reikšmingi materialaus paveldo objektai ar

daiktai (pvz., muziejų eksponatai, pastatai, archeologijos vietos, atributika, įrankiai, suvenyrai ir

pan.) taip pat gali būti užfiksuoti vaizdo duomenų pavidalu. Vaizdo įrašas ypač svarbus stebint ir

fiksuojant tai, ką pakankamai sudėtinga verbalizuoti, kur dominuoja simbolinis veiksmas arba

negalima vienprasmiška interpretacija (pvz., nematerialaus paveldo objektai, masinis mitingas ar

emocinė tiriamųjų reakcija į politinės reklamos klipą). Antra, vaizdo įrašai gali būti padaryti ne

23

paties tyrėjo, bet atlikti ar inicijuoti pačių tiriamųjų (pvz., politinės partijos sąskrydžio ar

valstybės vadovo inauguracijos medžiaga), tačiau reprezentuojantys tyrimui aktualų objektą,

problemą ar temą. Šiai duomenų grupei tai pat priklausytų politinės reklamos vaizdo klipai,

užsklandos, kita agitacinė video medžiaga, istoriniai politinės propagandos filmai. Trečia,

politikos mokslų tyrimams taip pat aktuali kita dokumentinė ir meninė, žurnalistinė ir pramoginė

produkcija (pvz., karo dokumentika, biografinis kinas, laisvalaikio televizijos laidos, kuriose

dalyvauja politinės valdžios atstovai ir pan.). Ketvirta, kokybinių tyrimų objektu galima laikyti ir

mokslinių renginių video įrašus.

Garso duomenys. Nors stebimoje aplinkoje garsas ir vaizdas paprastai fiksuojami

kartu, tačiau socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimuose dėl įvairių priežasčių neretai

apsiribojama garso įrašu (pvz., atliekant interviu, fiksuojant folklorą, įvykių liudininkų

atsiminimus). Kaip buvo minėta, paprastai ruošiant duomenis analizei garso įrašų medžiaga yra

transkribuojama, tačiau esama atvejų, kai transkripcija negali pakeisti įrašo. Pirma, taip atsitinka,

kai tyrimui svarbi kalbėjimo maniera, tartis ar vartojamas dialektas, taip pat kalbėjimo tonas ir

išraiškos emocionalumas. Antra, garso įrašai vertingi analizuojant dainas, kitus vokalinius ir

instrumentinius muzikinius kūrinius ar paprotines praktikas, taip pat įvykius ar renginius,

kuriuose giedama, dainuojama, grojama ar skamba muzika (pvz., nematerialaus paveldo

objektai, politinės ceremonijos, viešos protesto akcijos ir pan.). Trečia, politologijoje reti, tačiau

iš principo taip pat yra įmanomi instrumentinės muzikos tyrimai, atlikimo stilių siejant su tam

tikromis politinėmis idėjomis ir vertybėmis (pvz., roko maištingumas sovietmečiu).

Daugialypės terpės duomenys. Pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda naujas duomenų

tipas, susijęs su daugialypės terpės, virtualiosios realybės, skaitmeninio hiperteksto atsiradimu ir

interneto erdvės plėtra. Įvairių internete atsirandančių ar interneto pagrindu besiformuojančių

socialinių reiškinių analizė reikalauja tokių duomenų, kuriuos ne visada galima redukuoti į

tekstą, vaizdą ir garsą, bet tenka nagrinėti kompleksiškai. Faktiškai įvairūs tyrimui reikšmingi

materialaus paveldo objektai ar daiktai (pvz., muziejų eksponatai, pastatai, archeologijos vietos,

atributika, įrankiai, suvenyrai ir pan.) bei nematerialus paveldas taip pat gali būti užfiksuoti ir

išsaugoti daugialypės terpės (iš prigimties skaitmeninių) dokumentų pavidalu. Folkloristika

pastaruoju metu susiduria su daugialypėmis internetinio folkloro formomis (ypač dažnai .ppt

formatu) bei telekomunikacijos priemonėmis perduodamu folkloru (SMS, vaizdo žinutės ir pan.).

Politikos moksluose šiuo metu tokio tipo duomenims tenka priskirti įvairių institucijų,

organizacijų, politinių lyderių ir partijų interneto svetaines, taip pat tinklaraščius (blogs),

socialinėse medijose pristatomus profilius (pvz., Facebook, Twitter, etc.), kur svarbi bendra

prisistatymo, veiksmo ir interaktyvumo infrastruktūra. Tačiau tokių interneto aplinkų visaverčio

24

išsaugojimo ir archyvavimo galimybės kol kas kelia daug klausimų ir iššūkių. Tokio pobūdžio

tyrimo medžiaga tyrėjui paprastai prieinama tol, kol interneto puslapis, paskyra ar profilis yra

aktyvūs.

Archeologijos tyrimuose daugialyps terpės duomenys atsiranda tikrovės fiksacijai ir

tyrimui taikant technines skaitmenines priemones. Trimačio skenavimo būdu kuriami 3D

objektai, GPS įrenginiai leidžuia fiksuoti GIS duomenis, daugialypės terpės aplinkoje fiksuojami

ir apdorojami neintervencinių tyrimų priemonių (georadaras, IR, UV fotografija) duomenys.

Vykdant kokybinius tyrimus įvairiose srityse, paprastai naudojami keleto skirtingų

formatų duomenys. Pvz., istorinėse politikos mokslų (tarptautinių santykių, užsienio politikos,

diplomatijos) studijose (Thies 2002) tokius reikalavimus kelia archyviniai oficialūs teisiniai

dokumentai, rankraščiai, savilaidos ir kitų spaudinių maketai. Kitų politologijos sričių tyrimuose

ne mažiau svarbu išsaugoti dokumento vaizdą dirbant su tokia medžiaga kaip privati ir vieša

korespondencija, dienoraščiai, asmeniniai (informantų) užrašai, atsiminimai, net meninė kūryba

(pvz., politinės satyros tekstai). Taigi archyvavimo sistemoje turi būti prieinamas dokumento

vaizdas, todėl šia prasme šių duomenų tipas yra artimas statiško vaizduo duomenims.

Vykdant folkloro ir etnologijos kokybinius tyrimus, panaudojami praktiškai visi iš

aukščiau išvardintų duomenų formatų, kadangi kaupiami labai įvairūs duomenys:

a. Lauko tyrimų duomenys (gyvenimo būdo, elgsenos, bendravimo, švenčių,

renginių ir kt. stebėjimas ir fiksavimas; interviu su pateikėjais; folkloro kūriniai

(sakytiniai, muzikiniai, vizualiniai); gyvenimo istorijos ir asmeninės patirties

pasakojimai; folkloro ir etnologijos duomenų kaupimo proceso fiksavimas;

interviu su tyrėjais; kultūrinio kraštovaizdžio fiksavimas ir kt.).

b. Asmeniniai dokumentai (atsiminimai, korespondencija (tame tarpe el. laiškai ir jų

priedai, SMS žinutės ir pan.), užrašai, meninė kūryba, dainų sąsiuviniai ir kt.).

c. Folkloro ir etnologijos duomenys, skelbiami žiniasklaidoje ir naudojantis kitomis

komunikacijos priemonėmis (spaudoje ir internetiniuose portaluose, radijo ir

televizijos laidose ir pan.).

Kitose kokybinių tyrimų srityse taip pat sutinkami įvairūs duomenų formatai. Pvz.,

empiriniams lingvistiniams tyrimams naudojami kalbiniai duomenys apima tekstinius duomenis

(popierinius ir elektroninius), garso įrašus (analoginius ir kompiuterinius) ir video įrašus

(analoginius ir kompiuterinius). Nors dažniausiai kokybiniai kalbiniai duomenys yra naudojami

diachroniniams arba sinchroniniams kalbos reiškinių tyrimams, jie taip pat yra naudojami HSM

tyrimuose ir sociolingvistikoje (pvz., Bijeikienė ir Utka 2007). Sociolingvistikos tyrimuose

25

dažnai naudojami ir sociologijoje taikomi apklausos metodai (pvz., Vaicekauskienė ir Švežaitė

2009).

Dažniausi skaitmeniniai lituanistiniai ištekliai yra įvairios leksinės arba garsinės

duomenų bazės, tekstynai ir žodynai. Neskaitmeniniai ištekliai (ekspedicijų kortelės, garso įrašai,

apklausų anketos ir užrašai) yra saugojami bibliotekų ir Lietuvių kalbos instituto (LKI)

archyvuose, dalis jų yra skaitmenizuojami.

Kuriama Sistema turi turėti visų kokybinių duomenų formatų palaikymo galimybes.

2.3. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal strukt ūravimo lyg į

Pagal struktūravimo lygį kokybiniai HSM tyrimuose naudojami duomenys gali būti

objektiniai (nestruktūruoti), iš dalies struktūruoti ir visiškai struktūruoti.

Objektiniams duomenims galime priskirti vaizdo (judančio ir statiško) bei garso bylas.

Statiško vaizdo bylos gali būti sukurtos rastrinėje (fotografijos) ar vektorinėje (brėžiniai, 3D

vaizdai) aplinkoje. Objektiniams duomenims galime priskirti ir kitus duomenis, kurie

struktūravimo požiūriu gal būt ir nėra objektiniai, tačiau išsaugomi ir vartotojui pateikiami tokiu

pavidalu. Tai gali būti tekstiniai, vaizdo ar 3D pdf dokumentai, DejaVu (ar kita glaudinimo

programa) sukurtos didelės apimties tekstų bylos (knygos, rankraščiai). Objektiniai duomenys

sistemoje saugomi kaip satelitinės bylos, standartizuotais formatais, susietais su metaduomenų

aprašu. Pagrindinė jų savybė yra komplikuota duomenų paieška bylos viduje, todėl objektiniai

duomenys turi būti labai kokybiškai aprašyti metaduomenimis.

Iš dalies struktūruotiems duomenims galime priskirti duomenis, kurių turinys ir

pateikiamas formatas yra faktiškai menkai struktūruotas, tačiau galimas nesudėtingai struktūruoti

įdėjus papildomų pastangų. Tokio pobūdžio dokumentų pavyzdžiais galėtų būti doc, odf, txt ar

pan. formato tekstinės bylos, dalis tekstinių pdf bylų (pavyzdžiui archeologinių tyrimų

ataskaitos, transkribuoti/transliteruoti/išversti rašytiniai šaltiniais, bažnytiniai metrikai, anketos ir

pan.). Tai duomenys, kurie nors pateikaimi vientisu tekstu, tačiau jis viduje yra natūraliai

struktūruojamas, todėl iš esmės turime galimybę šios naturalios struktūros pagrindu sukurti

duomeų bazės lenteles ir laukus ir šiuos duomenis paversti visiškai struktūruotais. Šių duomenų

savybė yra geresnės paieškos galimybės dokumento viduje, naudojant „find“ funkciją (ypač

kompiuterinėms tekstinėms byloms). Tokie duomenys turi būti privalomai aprašyti

metaduomenimis, o išsaugomi gali būti objektiniu (vientisomis bylomis) ar struktūruotu

(išskaidyti į DB lenteles ir laukus) pavidalu (priklausomai nuo duomenų svarbos ir turimų

finansinių bei žmogiškųjų resursų). Tuo atveju, kai jie išsaugomi objektiniu pavidalu, galima

teksto ar teksto dalių indeksavimas bylos viduje (pvz., naudojant metaduomenis, XML žymas),

26

taip palengvinant paiešką ar (ir) susiejant šias dalis automatiškai su visiškai struktūruota

duomenų ar metaduomenų baze. Atskirais atvejais, vaizdo įrašų duomenys taip pat gali būti iš

dalies struktūruoti, įterpiant papildomas segmentavimą nusakančias žymas.

Visiškai struktūruotiems duomenims yra priskiriami skaitmeniniai duomenys, kurie iš

prigimties (born) yra struktūruoti ir pateikiami skaitmeninių lentelių ar reliacinių duomenų bazių

pavidalu. Tokie duomenis per semantines jungtis (crosswalk'us) gali būti automatiškai susieti su

konkrečios sistemos DB lentelėmis ir laukais, su automatine importo ir eksporto galimybe.

Kuriama Sistema turi turėti visų struktūravimo lygių duomenų palaikymo galimybes.

2.4. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal erdvini ų matavim ų

skai čių

Pagal pateikiamų erdvinių matavimų skaičių duomenys gali būti dvimačiai, dvimačiai+

ir trimačiai.

Dvimačiais duomenimis vadinami duomenys, kurių informacija yra išdėstyta

plokštumoje, dviejų matavimų (ilgis ir plotis) erdvėje. Tai paprastai fotografijos, brėžiniai,

sistemoje išsaugomi, kaip satelitinės bylos, susietos su metaduomenų rinkiniais.

Dvimačiais+ duomenimis galime vadinti duomenis, kurių informacija yra išdėstyta

plokštumoje, dviejų matavimų (ilgis ir plotis) erdvėje, tačiau, jų pilnaverčiam suvokimui būtina

pateikti kelis plokštumos sluoksnius. Paprastai tokie gali būti kartografiniai ar skirtingu

laikotarpiu sukurti to paties rankraštinio dokumento duomenys, kai kiekvienas plokštumos

sluoksnis yra priskiriamas kitam chronologiniam laikotarpiui (skirtingų laikotarpių tos pačios

vietovės žemėlapiai, to paties rankraščio vėlesni pataisymai, trynimai, teksto papildymai,

palimpsestai). Sistemoje pateikiant tokio pobūdžio duomenis yra svarbu ne tik išlaikyti

kiekvieno sluoksnio indivifualų sąryšį su metaduomenų rinkiniu, bet ir užtikrinti visų sluoksnių

tarpusavio sąsajas.

Trimačiais duomenimis galime vadinti kompiuterinėje aplinkoje egzistuojančius

duomenis, kurių pagrindas yra taškų debesis (pint cloud). Tai gali būti 3D skenuoti vaizdai,

virtualios rekonstrukcijos, trimatės analitinės aplinkos. Tokie duomenys sistemoje išsaugomi

savarankiškais formatais, kaip satelitinės bylos, susietos su metaduomenų rinkiniais.

Kuriama Sistema turi leisti saugoti ir tvarkyti visokių matmenų duomenis.

27

2.5. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal skaitmeninimo tiksl ą

Pagal skaitmeninimo tikslą (tai lemia ir duomenų kiekį) duomenys gali būti orientuoti į

paveldo skaitmeninimą (daugiau vadovaujantis komunikacine paradigma) arba į mokslinių

duomenų ir informacijos skaitmeninimą (daugiau vadovaujantis informacine paradigma).

Paveldo skaitmeninimo metu taikoma komunikacinė paradigma humanitarinių mokslų

šaltinius traktuoja kaip subjektyvius ženklus, sudėtingų tekstų ir kontekstų rinkinius. Šiuo

požiūriu empirinio duomenų rinkimo tikslas tampa „teisingas“ bet iš esmės subjektyvus ženklų ir

tekstų perskaitymas. Komunikacinės paradigmos paveiktas ilgalaikis informacijos išsaugojimas

yra orientuotas daugiau į paties šaltinio (objekto) išsaugojimą (fotografijos, brėžinio, pdf

dokumento, trimačio vaizdo ar pan. pavidalu), mažiau į duomenis ir informaciją (jie

subjektyvūs), paprastai pasitenkinant objekto aprašymu pagrindiniais metaduomenimis

(Lietuvoje egzistuojantis pavyzdys yra IS „ePaveldas“).

Mokslinių duomenų skaitmeninimo metu taikoma informacinė paradigma mokslo

tyrimo šaltinius (faktų šaltiniai) traktuoja kaip svarbios informacijos laikmenas, o empirinio

duomenų rinkimo ir išsaugojimo tikslu laiko kuo detalesnį ir išsamesnį tos informacijos

„nuskaitymą“ ir išsaugojimą. Todėl informacijos ilgalaikio išsaugojimo metu (duomenų bazėse

bei informacinėse sistemose) siekiama kuo didesnės ir gilesnės aprėpties, didesnį dėmesį teikiant

ne pačiam šaltiniui, bet iš jo „ištrauktiems“ duomenims, informacijai, mokslinėms

interpretacijoms. Šiuo požiūriu sukurta informacinė sistema yra sudėtingos struktūros, turi daug

duomenų bazių, lenetelių, laukų (Lietuvoje egzistuojantis pavyzdys yra IS „Aruodai“).

Kuriamoje Sistemoje reikėtų derinti abu požiūrius, priklausomai nuo Sistemos vartotojų

poreikių ir dokumentų tipų. Nedidelį prioritetą galima teikti mokslinių duomenų skaitmeninimo

požiūriui.

2.6. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal byl ų formatus

Pagal bylų formatus duomenys gali būti labai įvairūs. Pasaulyje priskaičiuojama

tūkstančiai įvairių bylų formatų. Kuriant sistemą reikia sustoti ties keletu formatų, kurie būtų:

Duomenų pateikimo į sistemą ir ilgalaikio saugojimo požiūriu rekomenduotini formatai:

- Brėžiniai – neglaudintas TIFF;

- CAD duomenys – DXF, DWG, DWF;

- Fotonuotraukos – neglaudintas TIFF, JPEG, PDF;

- Garso medžiaga – MP3, WAV, WMA;

28

- GIS duomenys – Shapefile;

- Lentelės – Tab delimited text file, CSV, XLS, XLSB, SXC;

- Tekstai – RTF, TXT, PDF, ODT, DOC, DOCX;

- Vaizdo įrašų medžiaga – MPEG-1, MPEG-4, AVI, VOB;

- 3D objektai – X3D, Collada, VRML;

- Duomenų bazės – MS Access, SQL;

- CAQDAS formatai – NUD*IST, WinMax, ATLAS-ti, QuDEx.

Išorinių analitinių paketų, skirtų kompiuterizuotai kokybinių duomenų analizei

(CAQDAS – Computer Assisted Qualitative Data Analysis) formatų palaikymą reikėtų sieti su

kokybinių tyrimų rinkoje plačiausiai paplitusiais CAQDAS paketais, dažniausiai NUD*IST,

ATLAS-ti ir WinMax. Ateityje, įsitvirtinus QuDEx standartui (Corti ir Gregory, 2011; JISC,

2008), skirtam duomenų ir metaduomenų mainams tarp CAQDAS paketų, pakaktų palaikyti tik

pastarąjį.

Formatai, į kuriuos būtų galima eksportuoti duomenis tolesniems tyrimams

Sistemos viduje kurti didelės apimties analitinius modulius yra neverta (brangu,

sudėtingas jų atnaujinimas ir palaikymas, HSM tyrimams reikėtų labai daug tokių modulių, HSM

duomenų tyrimams yra sukurta pakankamai išorinių analitinių kompiuterinių programų

(statistinės analizės, turinio analizės, vaizdų filtravimo, GIS ir t.t.). Geriau kurti sistemoje

sudėtingų (daugiaaspekčių) užklausų galimybes, su galimybe išsaugoti užklausos rezultatus ar

eksportuoti juos į išorines bylas. Todėl reikėtų apsispręsti į kokius formatus būtų galima

eksportuoti sistemoje esančius duomenis bei sistemoje vykdytų sudėtingų užklausų rezultatus.

Rekomenduotini formatai:

- Tekstams – TXT, RTF, ODT

- Vaizdams – TIFF, JPEG

- Lentelėms – XLS, XLSB, SAV

- 3D objektams - X3D, Collada

- Garsui – WAV, MP3

- Vaizdo įrašams – MPEG-1, MPEG-4

- CAQDAS - QuDEx

2.7. Kokybini ų duomen ų klasifikavimas pagal išsamum ą

Pagal išsamumą sistemoje gali būti pateikiami duomenys ir juos aprašantys

metaduomenys. Įprasta kokybinių tyrimų duomenis papildyti tokiais metaduomenų lygiais:

29

1. Tyrimo (duomenų kolekcijos) aprašai. Jie apima bendrąjį duomenų kolekcijos

aprašą, tyrimo metodologijos aprašą, su tyrimu susijusių duomenų katalogo

aprašą.

2. Duomenų failo aprašai.

3. Duomenų failo turinio aprašai (pvz., interviu struktūra).

4. Ryšių tarp failų aprašai.

5. Kintamųjų lygio metaduomenys (susijusių kiekybinių duomenų aprašai).

6. Duomenų valdymo taisyklių aprašai (objektai, įvykiai, teisės).

Metaduomenų struktūra apibūdinama formatais, kurie gali būti standartizuoti (patvirtinti

oficialios standartizavimo organizacijos). Kokybinių tyrimų duomenų archyvai dažniausiai

naudoja šiuos metaduomenų standartus:

Data Documentation Initiative (DDI) (http://www.icpsr.umich.edu/DDI/index.html) –

socialinių mokslų duomenims skirtas metaduomenų standartas, labiau orientuotas į kiekybinių

duomenų aprašymą.

Dublin Core Metadata Initiative (DC) (http://dublincore.org/index.shtml) – paprastos

struktūros dokumento (duomenų rinkinio) aprašo standartas, susidedantis iš 15 žymių rinkinio,

aprašančio bendrąsias skaitmeninio dokumento savybes – pavadinimą, autorių, temą, tipą, šaltinį,

kalbą ir t.t. Šis standartas tarptautiniu lygmeniu palaikomas ISO (15836:2003).

Text Encoding Initiative (TEI) (http://www.tei-c.org) – standartas, daugiausia

orientuotas į tekstynų aprašų ir ontologijų kūrimą, skirtas dokumentų savybių ir jų turinio

aprašymui.

Metadata Encoding and Transmission Standard (METS)

(http://www.loc.gov/standards/mets) – skaitmeninės bibliotekos objektų aprašomųjų,

administracinių ir struktūrinių metaduomenų standartas.

Preservation Metadata: Implementation Strategies (PREMIS) – metaduomenų

rinkinys, orientuotas į duomenų išsaugojimui skaitmeniniame archyve reikalingus aprašus,

apimančius objektų, įvykių, agentų, intelektualios nuosavybės teisių apibūdinimą.

Taip pat, renkantis metaduomenų standartą kokybinių duomenų aprašymui, verta

įvertinti ir šiuo metu kuriamą QuDEx standartą (Corti ir Gregory 2011), kuris yra skirtas

duomenų ir metaduomenų mainams tarp CAQDAS paketų.

Nė vienas iš šiuo metu egzistuojančių standartų pilnai nepadengia kokybinių tyrimų

duomenų aprašymo poreikių. DDI standartas yra labiausiai pritaikytas socialinių mokslų sričiai,

jį naudoja dauguma socialinių mokslų duomenų archyvų, tačiau jis labiau tinkamas

kiekybiniams, o ne kokybiniams duomenims. Dublin Core (DC) tinka daugumai dokumentų

30

(tekstams, tyrimų duomenims, archeologiniams radiniams ir t.t.). Šis standartas yra aiškios

struktūros ir taikymo metodikos, paprastas naudoti neprofesionalams. Nei DDI, nei DC neturi

galimybių dokumentų turinio aprašymui, tad paprastai šių standartų panaudojimas kokybiniuose

archyvuose yra derinamas su papildomais dokumentų turinio aprašymo standartais, tokiais kaip

TEI arba Multimedia Content Description Interface (MPEG-7) (Mason et. al. 2005).

Pirmaujantis tarptautiniu mastu kokybinių duomenų archyvas Qualidata (Jungtinė Karalystė)

kokybinių duomenų aprašymui metaduomenimis taip pat naudoja DDI ir TEI standartų junginį

bei bando derinti su QuDEx ir PREMIS (Corti 2010).

Parenkant metaduomenų standartus naujai kuriamam HSM kokybinių tyrimų duomenų

archyvui, rekomenduojama atsižvelgti tiek į kitų šalių archyvų (pvz., Qualidata) patirtį, tiek į

aplinką, kurioje šis archyvas bus naudojamas. Dublin Core formatą nacionaliniu lygmeniu

palaiko Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Juo galima greitai aprašyti didelius dokumentų

kiekius. Svarbi DC taikymo sąlyga yra šio standarto adaptavimas konkretiems duomenims. Jau

yra parengtos DC adaptavimo kai kuriems kokybinių duomenų tipams (pvz., rankraščio

aprašymui, archeologinių tyrimų aprašymui) schemos. Nesudėtinga šias schemas parengti ir kitų

tipų kokybiniams duomenims. Papildomas argumentas DC panaudojimui – Atvirų Archyvų

Iniciatyvos (OAI – Open Archives Initiative) keliamas reikalavimas į automatinį surinkimą

orientuotam metaduomenų pateikimui. Pagrindinis argumentas už DDI yra tas, jog šis standartas

yra naudojamas daugelio nacionalinių archyvų, todėl jis leistų apjungti duomenis iš įvairių

kolekcijų. Kadangi DC elementai lengvai atvaizduojami į DDI 2 elementus

(http://www.ddialliance.org/resources/tools/dc), galima būtų už pagrindą imti DDI, tačiau

lygiagrečiai palaikyti ir DC standartą. Dokumentų turinio aprašui kartu neišvengiamai reikėtų

naudoti papildomus standartus (TEI, galbūt ir MPEG-7). Duomenų valdymo aprašą galima būtų

sieti su DDI 3, kadangi ši versija jau orientuota į duomenų gyvavimo ciklo valdymą.

2.8. Specifiniai duomen ų klasifikatoriai

Šiame etape kokybinių HSM duomenų archyvo sistemai nerekomenduojama kurti naujų

mokslinių terminų klasifikatorių, grindžiamų specializuotų mokslinių klasifikacijų pagrindu,

kadangi dėl HSM klasifikacijų sudėtingumo būsimos informacinės sistemos darbuotojai negalės

atlikti šios funkcijos. Tačiau sistemoje būtina naudoti jau esamus, kitose sistemose sukurtus

klasifikatorius.

Socialinių duomenų klasifikavimui rekomenduojama naudoti šiuo metu LiDA archyve

naudojamus CESSDA daugiakalbį tezaurą ELLST bei lietuvių kalbai adaptuotą Didžiosios

31

Britanijos duomenų archyve (UK Data Archive), Esekso universitete (the University of Essex)

sukurtą HASSET tezaurą.

Mokslo duomenų klasifikatoriai yra labai svarbūs aprašant ir ieškant duomenų

informacinėje sistemoje. Kadangi duomenis teiksiantys mokslininkai turės pakankamą

kompetenciją juos klasifikuoti, siūloma naudotis jau esančiomis, nuolatos plečiamomis

asmenvardžių, vietovardžių, chronologijos, archeologijos, folkloro ir etnologijos klasifikatorių

sistemomis, pvz., Lituanistikos paveldo informacinės sistemos ARUODAI terminų tezauru

www.aruodai.lt.

Aprašant metaduomenis, taip pat rekomenduojama naudotis IS ARUODAI Geografijos

duomenų banku ir IS ARUODAI Personalijų banku. Nors kokybinių duomenų archyve

informaciją apie asmenis manoma anonimizuoti, vis dėlto yra žmonių kategorijos, kurios tam

tikrais atvejais nebus anonimizuojamos.

Pavyzdžiui, aspektai, kuriais su folkloro ir etnologijos kokybiniais duomenimis gali būti

susiję asmenys (neskaitant duomenų pateikėjų arba informantų):

- sukūrė duomenis (paėmė interviu, užrašė, įrašė, fotografavo, filmavo),

- transkribavo tekstą,

- traskribavo melodiją,

- rinko kompiuteriu tekstą,

- rinko kompiuteriu natas,

- redagavo tekstą / transkripciją,

- redagavo melodijos transkripciją,

- fotografavo,

- piešė,

- braižė,

- sudarė turinį,

- skaitmenino.

Taip pat svarstytinas VEPS („Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“) projekto

veikloje kuriamas BAVIC tezauras („Bendras istorinių asmenvardžių, vietovardžių ir

chronologijos tezauras“).

32

3. Kokybini ų duomen ų archyvavimo iniciatyv ų analiz ė

Šiame skyriuje apžvelgiamos kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyvos:

1. ESDS Qualidata Archive, Jungtinė Karalystė (kartu su SQUAD ir QUADS

projektais).

2. Australian Qualitative Archive (AQuA, ADA Qualitative), Australija.

3. Archive for Live Course Research (ALLF), Vokietija, Bremeno universitetas.

4. Irish Qualitative Data Archive (IQDA), Airija.

5. Finish Social Science Data Archive (FDS), Suomija.

6. Swiss Centre of Expertise in the Social Sciences (FORS), Šveicarija.

7. CAVA (Human Communication: an Audio-Visual Archive), Jungtinė Karalystė.

8. Prancūzijos socialinių mokslų kokybinių duomenų banko sukūrimo galimybių

studija.

9. Danish Data Archive (DDA), Danija.

10. National Archive of Criminal Justice Data (NACJD), JAV, Mičigano

universitetas.

11. LiDA – Lietuvos HSM duomenų archyvas.

Archyvavimo iniciatyvos apžvelgtos, remiantis atitinkamų archyvų dokumentacija bei

susijusiomis galimybių studijomis.

Analizės metu buvo kreipiamas dėmesys į šiuos probleminius aspektus:

- Duomenų įgijimo proceso organizavimas.

- Sistemoje naudojami duomenų tipai ir formatai.

- Archyvuose naudojami metaduomenų standartai.

- Duomenų mainai tarp archyvo ir specializuotų kokybinių tyrimų programinių

paketų.

- Duomenų kokybės užtikrinimas.

- Duomenų anonimizavimas (nuasmeninimas).

- Autorinių teisių apsauga.

- Sutartys su turinio teikėjais.

- Sutartys su turinio naudotojais.

- Išsamus tyrimo aprašas.

- Projekto duomenų failų katalogas.

- Paieškos sistemos funkcionalumas.

33

- Duomenų pateikimo vartotojui formatai.

- Prieiga, tiksliniai vartotojai, vartotojų teisės.

3.1. Kokybini ų duomen ų archyvavimo iniciatyva Qualidata

Qualidata kokybinių duomenų archyvavimo iniciatyva apžvelgta, panaudojant

Qualidata penkmečio veiklos atasakaitą už 1994-1999 m. (Qualidata 1999), taip pat Qualidata

archyvo veiklą reglamentuojančius dokumentus (Qualidata 2002) bei Qualidata sprendimų

pristatymus (Corti 2000, Corti ir Thomson 2004, Corti ir Bishop 2004, Corti 2010, Corti ir

Gregory 2011) bei QUADS projektų eigos ir rezultatų pristatymus internete (Corti 2007).

Qualidata yra Jungtinės Karalystės socialinių mokslų kokybinių duomenų archyvo

paslauga (http://www.esds.ac.uk/qualidata/about/introduction.asp). Qualidata identifikuoja

egzistuojančius akademinius ir viešus repozitoriumus, kurie gali ir nori priimti kokybinius

duomenis archyvavimui (Qualidata 1999), pvz., Duomenų archyvas (Data Archive) Esekso

universitete, Kriminologijos Institutas Kembridžo universitete ir t.t. Qualidata atlieka tik

integracinį vaidmenį, pasiūlo paieškos ir naršymo paslaugas.

Duomenų įgijimas

Duomenys talpinimui parenkami pagal nustatytą tvarką (Collections Development

Policy), kuri atsižvelgia į santykinę duomenų svarbą, formatą, medžiagos naudingumą ir kokybę,

pernaudojamumo galimybes, intelektualinės nuosavybes teises ir konfidencialumą. Jungtinės

Karalystės Ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos (ESRC) Tyrimų duomenų politika (ESRC

Research Data Policy) reikalauja visų tyrėjų, gavusių ESRC finansavimą, pateikti tyrimų

duomenis per Qualidata archyvą.

Duomenų kokybės užtikrinimas

Qualidata archyvas, dirbdamas kartu su duomenų kūrėjais ir depozitoriais, siekia

užtikrinti, kad tik aukštos kokybės ir gerai dokumentuoti kokybiniai duomenys patektų į sistemą.

Tuo tikslu naudojami aprašymai ir metodinės priemonės, taip pat teikiamos dedikuotos

konsultavimo paslaugos duomenų kūrėjams ir depozitoriams, paliečiančios tyrimo projektų

organizavimo, konfidencialumo ir sutikimų gavimo, archyvuojamų duomenų dokumentavimo

klausimus (Qualidata 1999).

Į sistemą pateikti duomenys praeina formalų įvertinimo ir patikrinimo procesą. Šį

procesą apibrėžia Įgijimų peržiūros tvarkos (UKDA Acquisitions Review Process) aprašas.

Peržiūrą atlieka Įgijimų peržiūros komitetas, kurį sudaro Qualidata darbuotojai ir Esekso

universiteto akademinis personalas. Peržiūros procese atliekamas šių įgytų duomenų savybių

tikrinimas (Qualidata 2002):

34

1. Atitikimas kolekcijų vystymo politikai;

2. Pilnumas;

3. Fizinis stovis;

4. Duomenų failų formatai;

5. Įskaitomumas/girdimumas;

6. Virusai;

7. Dokumentacijos pakankamumas apdorojimui ir pernaudojimui;

8. Užpildytų ir pasirašytų depozito ir licenzijų formų korektiškumas;

9. Tinkamumas skaitmenizavimui.

Su kokybės užtikrinimu taip pat yra susijęs tolimesnis įgytų duomenų apdorojimas –

skaitmenizavimas, skenavimas ir OSA (OCR), anonimizavimas, medžiagos sutvarkymas ir

katalogavimas vėlesniam pernaudojimui. Įgijimų peržiūros komitetas kiekvienai kolekcijai

(konkretaus tyrimo duomenų rinkiniui) priskiria apdorojimo lygmenį (processing standard).

Qualidata sistemoje numatyti šie apdorojimo lygmenys (Qualidata 2002):

A* Duomenys pilnai skaitmenizuoti, anonimizuoti ir visi pasiekiami per interneto

svetainę. Metaduomenys pilnai skaitmenizuoti, anonimizuoti, išsamūs ir visi

pasiekiami per interneto svetainę.

A Duomenys pilnai skaitmenizuoti, anonimizuoti ir pasiekiami atsisiuntimui

internetu. Metaduomenys pilnai skaitmenizuoti, anonimizuoti, visi pasiekiami per

interneto svetainę.

B Duomenys skaitmenizuoti, anonimizuoti ir pasiekiami atsisiuntimui internetu.

Duomenims, kurie negali būti pilnai anonimizuoti, apibrėžiama ribota prieiga.

Atskiri metaduomenys pasiekiami per interneto svetainę, kai kurie prieinami tik

kartu su duomenų užsakymais.

C Skaitmeninės kolekcijos anonimizuojamos, bet neprieinamos atsisiuntimui

internetu. Duomenims, kurie negali būti pilnai anonimizuoti, apibrėžiama ribota

prieiga. Atskiri metaduomenys yra skaitmenizuoti ir prieinami kaip vartotojo

vadovai.

Neskaitmeninės kolekcijos neanonimizuojamos, neskaitmeninamos, bet

perkeliamos į kitą repozitoriumą. Atskiri metaduomenys gali būti skaitmenizuoti

ir prieinami kaip vartotojo vadovai.

35

Palaikomi duomenų tipai ir formatai

Qualidata valdo tyrimų duomenis, susijusius su socialinių mokslų disciplinomis –

sociologija, socialine politika, antropologija, socialine ir ekonomine istorija, politiniais mokslais,

socialine geografija, socialine psichologija ir t.t.

Per Qualidata pasiekiami įvairaus išsamumo ir struktūrizavimo lygių interviu

duomenys, fokus grupių diskusijų medžiaga, lauko stebėjimų duomenys, nestruktūruoti

dienoraščiai, asmeniniai dokumentai, fotografijos ir kitų tipų duomenys. 1 priede pateikiamas

Qualidata archyvo palaikomų duomenų tipų sąrašas (Qualidata 2002).

Qualidata priima visų formatų duomenis – skaitmeniniu formatu, popieriniu formatu

(spausdintinius ir rankraštinius), garso ir vaizdo įrašų medžiagą, fotografijas ir t.t. Didžioji dalis

kokybinių duomenų iš karto sukuriama skaitmenine forma (born digital) – tekstų redaktoriumi

sukurti tekstai, skaitmeniniai garso-vaizdo įrašai, duomenų bazių ar lentelių pavidalu patekta

struktūruota interviu medžiaga, pilna projektų medžiaga CAQDAS formatu ir t.t.

Neskaitmeniniai duomenų formatai apima popierinius dokumentus, garso ir vaizdo kasetes,

laikraščių iškarpas ir fotografijas.

Didžioji dalis kokybinių tyrimų medžiagos į Qualidata archyvą pateikiama MS Word

formatu. UKDA priimtas standartinis duomenų saugojimo formatas yra Rich Text Format (RTF).

1 priede pateikiamas įgijimo, saugojimo ir pateikimo etapuose palaikomų duomenų failų sąrašas

(Qualidata 2002). Duomenų saugojimo politiką apibrėžia Archyvų saugojimo politikos

dokumentas (UK Data Archive Preservation Policy).

Talpinant duomenis, stengiamasi juos papildyti paaiškinančia informacija, todėl tuo

tikslu talpinama papildoma informacija, dokumentacija, interviu su depozitoriais medžiaga. Visi

šie duomenys aprašomi, naudojant specifinius metaduomenų rinkinius.

Metaduomenų tipai ir standartai

Qualidata naudoja DDI, kaip pagrindinį kokybinių tyrimų duomenų archyvo

metaduomenų standartą. Šis standartas leidžia tinkamai aprašyti patį tyrimą ir su juo susijusius

dokumentus (failus), tačiau nesudaro galimybių aprašyti dokumento turinio (pvz., interviu

struktūros). Dėl šios priežasties, Qualidata neapsiriboja vien DDI standarto naudojimu, tačiau

dokumentų turinio aprašymui taip pat naudoja ir TEI standartą

(http://www.esds.ac.uk/qualidata/online/about/dtd.asp). DDI ir TEI standartų integravimo darbai

buvo atlikti vykdant ESRC SQUAD (Smart Qualitative Data: Methods and Community Tools

for Data Mark-Up) projektą. SQUAD siekė sukurti ir išbandyti viešo duomenų saugojimo ir

žymėjimo priemones naudojant universalų (XML) standartą ir technologijas, taip pat pasiūlyti

XML bendruomeninį standartą (schemą), kuris tiktų didžiajai daliai archyvuojamų kokybinių

36

duomenų (Corti ir Bishop 2004, Corti 2007, Corti 2010). Žymėjimo schema, identifikuojanti

tipiškiausias kokybinių duomenų savybes ir integruojanti DDI bei TEI standartus, pasiekiama

per SQUAD svetainę http://quads.esds.ac.uk/projects/squad_results.asp.

Išsamiam tyrimo duomenų rinkinių (kolekcijų) aprašymui naudojami specialūs

Qualidata apibrėžti metaduomenų rinkiniai (Qualidata 2002):

1. Katalogo įrašas (Catalogue Record). Katalogo įrašo sukūrimas išsamiai aprašomas

Katalogavimo ir indeksavimo vadove (UKDA Cataloguing and Indexing Guidelines). 1

priede pateiktas Qualidata archyvo katalogo įrašo pavyzdys.

2. Vartotojo vadovas (User Guide) – apibrėžia tyrimo ir metodologinę informaciją,

susijusią su konkrečia kolekcija. Tyrėjai yra skatinami šią informaciją kurti nuo pat

projekto pradžios. Vartotojo vadovo sukūrimo taisyklės yra detaliai aprašytos

Dokumentacijos tvarkymo procesų vadovo dokumentacijoje (UKDA Documentation

Processin Process Guide).

3. Duomenų sąrašas (Data Listing) – smulkiai aprašo detalias duomenų savybes.

Kiekvienai kolekcijai turi būti nurodytas išsamus interviu, lauko užrašų ar kitų objektų

sąrašas. Pavyzdžiui, individualių interviu atveju, sąraše be atinkamo įrašo failo bei įrašo

ilgio turi būti nurodoma informacija apie apklausiamų asmenų gimimo datą, lytį, darbą,

geografinį regioną ir t.t. Sąraše turi būti apibrėžta informacija, leidžianti susieti

kolekcijos objektus tarpusavyje.

Qualidata kolekcijos Vartotojo vadove metaduomenimis apibrėžiami šie pagrindiniai

kontekstinių duomenų tipai (Qualidata 2002):

1. Tyrimų paraiškos duomenys.

2. Paramos suteikimo ataskaita.

3. Metodologijos apibūdinimas.

4. Interviu planas/temų vadovas.

5. Klausimynas.

6. Dienoraščio formatas.

7. Stebėjimų sąrašas.

8. Instrukcijos apklausėjui.

9. Detalės apie tyrimą ir/arba apklausėjus.

10. Komunikacija su dalyviais konfidencialumo klausimais.

11. Rašytinės sutikimo formos.

12. Matricos.

13. Medžio-tipo diagramos.

37

14. Kita papildoma informacija.

15. Trūkstamos informacijos indikacija.

16. Susirašinėjimų duomenys.

Qualidata duomenų sąrašo formatas bei duomenų sąrašų pavyzdžiai interviu ir fokus

grupių tyrimų duomenims pateikti 1 priede.

Duomenų anonimizavimo principai

Qualidata archyve konfidencialumo patikrinimai atliekami visuose duomenų

apdorojimo lygiuose (A*, A, B, C) (Qualidata 2002). Bendru atveju, viešai pateikiamuose

duomenų rinkiniuose turi nelikti jokios respondento ar kito asmens konfidencialumą

pažeidžiančios informacijos. Atskirais atvejais, gali būti gautas respondento leidimas panaudoti

duomenis be anonimiškumo užtikrinimo. Tais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti anonimiškumo,

leidžiama ribota prieiga, paprastai reikalaujant atskiro depozitoriaus leidimo. Qualidata duomenų

vartotojai, pasirašydami teisinę galią turintį susitarimą dėl duomenų pernaudojimo, pasižada

gerbti anonimiškumą pagal depozitoriaus nustatytus reikalavimus.

Labai svarbu apibrėžti anonimizavimo lygį. Atskirais atvejais gali būti sunku eliminuoti

tyrimo dalyvių identifikaciją neiškraipant duomenų ir taip sumažinant pernaudojamumo

galimybes. Anonimizavimo lygis nustatomas individualiai kiekvienam duomenų rinkiniui ir

priklauso nuo tyrimo pobūdžio.

Qualidata reikalauja, kad anonimizavimas būtų atliktas prieš pateikiant duomenis

archyvui. Duomenų peržiūros ir patikrinimo procese tik sutikrinama, ar anonimizavimo lygis yra

pakankamas ir ar anonimizavimas atliktas korektiškai. Atskirais atvejais, A apdorojimo lygiui

priskirtus neanonimizuotus duomenis anonimizuoja Qualidata darbuotojai, tačiau dėl konkrečių

anonimizavimo procedūrų tariamasi su depozitoriais (Qualidata 1999).

Svarbiausi naudojami anonimizavimo veiksmai yra šie (Qualidata 2002):

1. Svarbiausių identifikacinių detalių (realių vardų, vietų, kompanijų vardų, gatvių

pavadinimų ir t.t.) panaikinimas bei pakeitimas pseudonimais. Naudojamos

automatinės paieškos ir keitimo technologijos, po kurių seka rankinė peržiūra

(proofreading).

2. Pseudonimų ir vietovių pavadinimų, jau anksčiau naudotų to paties tyrėjo kitose

publikacijose, panaudojimas.

3. Ryšių tarp pseudonimų ir realių vardų išsaugojimas (neprieinama vartotojams).

4. Mišriuose tyrimuose, patikrinami ryšiai tarp kokybinių duomenų ir apžvalginių

dokumentų.

38

Jei atsiranda didesnių problemų, ypač cituojant trečiąsias šalis, gali būti panaikinti

atskiri duomenų fragmentai, arba atskiri objektai padaromi neprieinamais viešam naudojimui.

Visa tai atliekama su depozitoriaus žinia.

Originalūs duomenys (prieš anonimizacijos pakeitimus) visada yra išsaugomi, bet

nerodomi. Uždedamos žymės apie tai, kad informacija buvo panauikinta arba pakeista

anonimizacijos tikslais.

Garso įrašai neanonimizuojami dėl per didelės darbų apimties. Vietoje to, paruošiamos

garso įrašų ištraukos.

Skaitmenizavimas

Qualidata nesaugo spausdintų archyvų, tačiau užsiima vertingų kolekcijų

skaitmenizavimu. Skaitmenizavimo procese sprendžiami šie klausimai (Qualidata 2002):

- medžiagos tinkamumas skaitmenizavimui (popieriaus spalva ir kokybė, šriftas,

turinys)?

- kokia kolekcijos dalis būtų skaitmenizuojama?

- kaip kolekciją reikia paruošti, atsižvelgiant į fizinius, organizacinius ir

intelektualius sumetimus?

- koks optinio simbolių atpažinimo (OCR) lygis turi būti taikomas?

- koks paveikslėlių valymo lygis turi būti taikomas?

Svarbiausia yra nuspręsti, ar nuskenuotą tekstą saugoti kaip paveikslėlį, ar jį konvertuoti

į tekstą, kuriame galima atlikti paiešką. Kadangi kokybinės duomenų kolekcijos gali būti labai

sudėtingos, pvz., susidedančios iš spausdintų klausimynų su ranka užrašytais komentarais, dalis

medžiagos gali būti netinkama teksto atpažinimui.

Dokumentai su prastais spaudmenimis, ranka rašytu tekstu, lentelėmis ar paveikslėliais

yra skenuojami ir saugomi TIFF formatu. Kiekvienam įrašui visi jį sudarantys TIFF failai

komponuojami į Adobe PDF formatą, kadangi jis artimiausias tikrąjam dokumento vaizdui.

Gautas PDF dokumentas indeksuojamas, sukuriant turinį, kurio elementai yra nuorodos į atskirus

puslapius ir anotacijas.

Paveikslėlių valymo, PDF vertimo ir indeksavimo taisyklės aprašytos Dokumentacijos

apdorojimo vadove (UKDA Documentation processing Process Guide). Visi dokumentai, kurie

nėra skirti teksto atpažinimui, yra kopijuojami prieš skaitmenizavimą, ir, jei reikia, kopija

anonimizuojama, panaudojant juodą pieštuką-markerį.

39

Duomenų mainai tarp archyvo ir specializuotų tyrim ų programinių paketų

UKDA archyvas buvo vienas iš DExT projekto tikslų. Juo buvo bandoma sukurti

vieningą duomenų mainų standartą, kuriuo būtų galima naudotis perkeliant duomenis tarp įvairių

rinkoje egzistuojančių išorinių duomenų analizės (CAQDAS) programinių paketų (pvz., Atlas-ti,

MaxQDA , Nvivo). Šio projekto rezultate buvo sukurta QuDex schema – duomenų mainų tarp

skirtingų CAQDAS paketų modelis XML pagrindu (Corti ir Gregory 2011, JISC 2008).

Sklaidos procesai

Vartotojai naudojasi internetine paieškos ir naršymo sistema, leidžiančia taip pat ir

atsisiųsti duomenis. Vykdomas Qualidata Online projektas, leisiantis sukurti internetinę prieigą

naudojant XML standartus ir įrankius.

Vartotojas prieš įsigydamas duomenis turi galimybę naršymo būdu peržiūrėti

pavyzdžius (web based samplers), taip pat perskaityti susijusią metodologinę informaciją.

Sistemoje yra daug pavyzdžių apie tai kaip naudoti sukauptus duomenis – teminiai web

puslapiai, DUK informacija, straipsniai, panaudojimo atvejų analizė ir t.t.

Kokybini ų duomenų archyvavimo ir sklaidos sistema QUADS (Qualitative

Archiving and Data Sharing Scheme) projekto iniciatyvos

QUADS – tai nuo 2005 m. balandžio iki 2006 m. spalio Jungtinės Karalystės

Ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos (ESRC) vykdytas projektas, kuriuo siekta plėtoti naujus

kokybinių tyrimų rezultatų ir duomenų archyvavimo, sklaidos ir antrinės analizės instrumentus,

sustiprinti kokybinių studijų bei juos atliekančių profesionalių tyrinėtojų pozicijas socialinių ir

humanitarinių mokslų srityje4. Numatyta, kad QUADS turėtų papildyti Jungtinės Karalystės

Duomenų archyvo nacionalinių kokybinių duomenų tarnybos bei ESDS Qualidata sistemas.

QUADS koordinatoriaus teisės buvo patikėtos ESDS Qualidata (vad. Louise Corti).

QUADS pilotinių tyrimų iniciatyvą sudarė penkios žvalgomosios studijos:

1) Konteksto atspindėjimas švietimo vertinimo studijų archyve (Representing

Context in a Research Archive of Educational Evaluation Studies), Kembridžo universitetas ir

Rytų Anglijos universitetas5. Šio tyrimo tikslas buvo įsteigti skaitmeninį tyrimų archyvą,

kuriame būtų kaupiamos nuo 1972 m. Kembridžo konferencijoje pristatomos mokymo sistemų

vertinimo studijos. Siekta ne vien sukurti mokslo požiūriu reikšmingų atvejo studijų archyvą, bet

taip pat bendrą archyvavimo modelį. Šis archyvas galėtų būti pritaikytas įvairiose srityse, kuriose

susiduriama su sudėtingais, atskirus atvejus aprašančiais duomenimis, kuriuos reikia ne vien

išsaugoti, bet ir padaryti prieinamus tolimesniam naudojimui. Į archyvą atrinktų projektų sąrašas

4 http://quads.esds.ac.uk/projects/introduction.asp 5 http://www.caret.cam.ac.uk/quads/index.html, http://www.ensemble.ac.uk/projects/edeval/index.html

40

buvo sudarytas atlikus Kembridžo konferencijos bendruomenės narių nuomonės tyrimą siekiant,

kad medžiaga reprezentuotų:

- skirtingus tiriamojo atvejo (case) ir jo ribų apibrėžimus;

- tyrimus, kurie apima vieną ir kelis tyrimo kontekstus (sites), taip pat neerdviniu

pagrindu organizuotas praktikas (pvz., sprendimų priėmimo procesus, profesinius

tinklus);

- atvejo studijas, kuriose nagrinėjami tiek politikos formavimo, tiek įgyvendinimo

procesai;

- atvejo studijas, kuriose būtų naudojami keli duomenų rinkimo ir analizės metodai,

įskaitant kiekybinius metodus;

- įvairaus pobūdžio tyrimus – nuo aprašomųjų iki ginančių ir propaguojančių tam

tikras vertybes bei veiksmus (advocacy);

- atvejo studijas, kuriose pristatomos skirtingos vertintojo vaidmens demokratinėje

visuomenėje sampratos;

- atvejo studijas, kuriose naudojamos vaizdo ir garso, žurnalistinės ir meninės

įvykių bei procesų reprezentavimo priemonės;

- įvairios trukmės laikotarpius apimančias atvejo studijas;

- tyrimus, kurie, jų autorių nuomone, turėjo reikšmingų praktinių padarinių, ir

tokius, kurie tokio vaidmens nesuvaidino, nepaisant autorių ketinimų ir pastangų.

- atvejo studijas, kurias jų autoriai laiko novatoriškomis filosofiniu požiūriu;

- tiek mažos apimties, tiek stambius tyrimus.

Šiuo tikslu buvo numatyta sukurti skaitmeninę saugyklą („DSpace“), talpinančią

elektroninius atvejo studijų duomenis bei tyrimų kontekstinius duomenis, bei naudoti

skaitmeninę mokymosi ir bendradarbiavimo aplinką (Sakai). Vis dėlto, vėlesniame projekto

etape buvo apsistota ties Fedora atvirojo kodo platforma (Fedora Digital Repository Archive6),

nes ji įgalino lankstesnę saugomų rinkinių struktūrą bei suteikė galimybę duomenis pateikti

pasitelkiant Atvirojo archyvo iniciatyvą (Open Archive Initiative).

Šiuo metu archyvas veikia ribotos prieigos „CamTools“ aplinkoje, kurią administruoja

Kembridžo universiteto Taikomųjų tyrimų ir edukacinių technologijų centras (CARET).

Archyvą įtraukus į 2008 m. spalį pradėtą trijų metų projektą CARET (Ensemble: Semantic

Technologies for the Enhancement of Case Based Learning, http://www.ensemble.ac.uk), buvo

įdiegta SIMILE sistema, kuri leidžia agreguoti įvairius duomenų šaltinius (http://simile.mit.edu/),

6 http://fedora-commons.org/

41

išplėtota interaktyvesnė projekto interneto aplinka (pvz., galima projektus pamatyti

chronologinėje juostoje - http://www.ensemble.ac.uk/projects/edeval/edeval_timeline.html).

Kūrėjų teigimu, šioje sistemoje taip pat pritraukiama daugiau naujų duomenų7 .

Šiuo metu archyve be QUADS vertinimo studijos prieinami 12 studijų duomenys

(http://www.ensemble.ac.uk/projects/edeval/edeval_collections.html). Kiekvieną duomenų

rinkinį šiame archyve reprezentuoja tokie duomenys:

- tyrimo dokumentai ir kiti ištekliai;

- transkribuoti interviu, atliktų su pagrindiniais tyrimų dalyviais, tekstai (.TXT ir

.RTF formatais);

- atrinkti interviu vaizdo fragmentai;

- projekto apžvalga: interpretacinio pobūdžio interviu ir suarchyvuotos medžiagos

turinio aprašymas su interaktyviomis nuorodomis.

Standartinė projekto pateikimo forma internete yra pristatoma 2 pav.

Archyvo paieškos sistemoje reikalingus duomenis galima rasti pagal autorių, tyrimo

pavadinimą, projekto veiklą, duomenų tipą, taip pat aprašomąjį metaduomenų žodyną, paremtą

SKOS (Simple Knowledge Organisation System, http://www.w3.org/2004/02/skos/). Taip pat

galima rinktis, ar vartotojas nori peržiūrėti tik pilnai prieinamus duomenis ar taip pat ir tuos

metaduomenis, kurie aprašo „popieriniu“ pavidalu saugomus, neįskaitmenintus duomenis.

Duomenys archyve saugomi tokiais formatais: dokumentai - PDF ir TIFF, vaizdo medžiaga –

MPEG, (statiško) vaizdo medžiaga – JPEG.

2 pav. Tyrimo projekto duomenų aprašymas ir nuorodos

2006 m. Qualidata organizuotame QUADS darbo susitikime, skirtame kokybinių

duomenų kontekstualizavimo problemoms, buvo akcentuota, jog tarp sudėtingiausių klausimų

šiuolaikiniuose kokybiniuose tyrimuose yra kokybiškas pakartotinis duomenų panaudojimas8 .

7 Apie techninius sistemos veikimo mechanizmus plačiau žr. http://www.ensemble.ac.uk/projects/edeval/edeval_technologies.html ir http://www.ensemble.ac.uk/projects/edeval/edeval_more_technologies.html 8 http://www.esds.ac.uk/qualidata/news/eventdetail.asp?ID=1617

42

Qualidata darbo patirtis rodo, kad be rašytinės medžiagos, pateikiamos kartu su projektų

duomenimis, kontekstualizuoti duomenis padeda interviu su duomenų depozitoriais. Reikalingos

kontekstinės informacijos pobūdis priklauso nuo to, kam bus naudojami archyvuojami duomenys

(aprašymui, lyginamajai analizei, pakartotiniam ar tęstiniam tyrimui, duomenų rinkinio

papildymui, antrinei analizei, tyrimo dizaino ir metodologijos tobulinimui, edukaciniams

tikslams).

2) Sumanūs kokybiniai duomenys: duomenų žymėjimo metodai ir įrankiai (Smart

Qualitative Data: Methods and Community Tools for Data Mark-Up, SQUAD), Esekso ir

Edinburgo universitetai9. Šio projekto tikslas buvo išnagrinėti metodologinius ir techninius

skaitmeninių kokybinių duomenų pateikimo ir sklaidos sprendimus. Pirma, SQUAD siekta

sukurti ir išbandyti viešo duomenų saugojimo ir žymėjimo priemones naudojant universalų

(XML) standartą ir technologijas, taip pat pasiūlyti XML bendruomeninį standartą (schemą),

kuris tiktų didžiajai daliai archyvuojamų kokybinių duomenų. Antroje projekto kryptyje vykdyta

optimalių reikalavimų, keliamų tyrimo duomenų kontekstinei informacijai, analizė. Iškeltas

uždavinys nustatyti šaltinių dokumentavimo ir kontekstualizavimo standartus. Trečioje projekto

kryptyje siekta įdiegti vartotojui patogius pusiau-automatizuotus įrankius, skirtus parengti

kokybinius duomenis tradiciniam skaitmeniniam archyvavimui bei paskatinti netradicines

duomenų vartojimo iniciatyvas (pvz., jungti duomenų rinkinius ir skirtingus duomenų šaltinius).

Šis projektas vertinamas kaip vienas pirmųjų sėkmingo socialinių mokslų duomenų

kūrėjų ir kompiuterinės lingvistikos ekspertų bendradarbiavimo atvejų Jungtinėje Karalystėje.

Vertingiausi SQUAD veiklos rezultatai yra: a) transkripcijos „modelio“ ir duomenų žymėjimo

kriterijų standartizavimas (http://quads.esds.ac.uk/projects/squad_results.asp) vidinėms JK

Duomenų archyvo reikmėms bei potencialiems duomenų depozitoriams; b) bazinių

automatizuotų kokybinių duomenų „nuasmeninimo“ (anonimiškumo užtikrinimo) įrankių

įdiegimas; c) atlikta išsami ir detali kokybinių duomenų kontekstualizavimo funkcijų analizė.

SQUAD projekte kuriant XML schemą kokybiniams duomenims, buvo pasinaudota JK

Duomenų dokumentavimo iniciatyvos (DDI 2007) ir Teksto kodavimo iniciatyvos (TEI 2007)

bei Dokumento tipo apibrėžimo (Document Type Definition, DTD) instrumentais. Pirminis šio

darbo tikslas – įgalinti įvairaus tipo kokybinių duomenų pateikimą vartotojui internete. Kita

vertus, vertinant projekto rezultatus, buvo pastebėta, jog reikia tolimesnio darbo norint, jog

vidutinis vartotojas sugebėtų vykdyti sudėtingesnes operacijas su duomenimis (schema,

dokumentavimas ir pavyzdžiai pateikiami http://quads.esds.ac.uk/projects/squad_results.asp).

9 http://quads.esds.ac.uk/projects/squad.asp, http://www.esds.ac.uk/qualidata/online/about/dtd.asp

43

Kompiuterinės lingvistikos įrankiai buvo panaudoti informacijos ištraukimui (IE –

Information Extraction), atpažįstant įvardintas esybes – vardus, geografinius vardus, kompanijų

pavadinimus, profesijas ir t.t. Buvo naudojami mokymo algoritmai, tačiau mokomųjų duomenų

vaidmenį vaidino spaudos pranešimų rinkiniai. Dėl šios priežasties rezultatai buvo netikslūs,

kadangi mokomojo dokumentų rinkinio dokumentai savo tematika skyrėsi nuo tyrimuose

naudojamų socialinės srities dokumentų (Corti 2007). Esybių atpažinimas buvo orientuotas į

dviejų uždavinių sprendimo automatizavimą: 1) tyrimų medžiagos anotavimą ir indeksavimą

kokybiškesnei paieškai; 2) anonimizavimą, atpažįstant vardus ir juos pakeičiant pseudonimais.

Projektu metu buvo sukurti prototipai, tačiau pripažįstama, kad darbai turi būti tęsiami, siekiant

didesnio tikslumo, visų pirma susijusio su daugiaprasmiškumo panaikinimu (disambiguation)

esybių atpažinimo metu ir sinonimų naudojimu (co-referencing) žmonių varduose.

3) Žvilgsnis į tolį: kokybini ų longitudinių duomenų archyvavimas, atvaizdavimas

ir dalinimasis (Negotiating the Long View: Archiving, Representing and Sharing a

Qualitative Longitudinal Resource), Londono Southbank universitetas10. Šiuo projektu

numatyta parengti etiškai korektišką kontekstalizuotų archyvuotų kokybinės tęstinės

(longitudinės) studijos „Inventing Adulthoods“ duomenų rinkinio dalį. Iškeltas tikslas išnagrinėti

duomenų pateikimo ir pristatymo būdus, nustatyti tinkamas multimedijos priemones sudarant

galimybes vartotojams naudotis archyviniais duomenimis, taip pat plėsti ir stiprinti mokslo ir

kitų sričių vartotojų, kuriems aktualus toks archyvas, bendruomenę. Mokslinė studija, kurios

duomenys pateikiami archyve, siūlo pažvelgti į jaunimo gyvenimą JK amžių sandūroje. Tokio

tyrimo pagrindu tapo trys 1996-2006 m. viena po kitos sekusios Londono Southbank universiteto

vykdytos ir Ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos finansuotos studijos. Turtingi biografiniai

duomenys buvo rinkti penkiose Anglijos ir Šiaurės Airijos vietovėse 1996-2006 m., kalbantis su

jaunais žmonėmis, kuriems tyrimo pradžioje buvo 11-17 metų. 2008 m., gavus papildomą

finansavimą (Joseph Rowntree Trust), buvo inicijuotas dviejų metų tyrimas, kurio metu pildyti

ankstesni Šiaurės Airijos duomenys pakartotinai apklausiant tuometinio tyrimo dalyvius.

Laikoma, kad tyrimas buvo sėkmingas, a) įveikiant etinius barjerus gaunant sutikimą

perduoti duomenis archyvui ir įgalinant duomenų sklaidą, b) pateikiant pakartotiniam duomenų

naudojimui svarbią kontekstinę tyrimo medžiagą, c) tobulinant kokybinių tęstinių tyrimų

duomenų anonimiškumo užtikrinimo priemones. Pristatant tęstinės studijos duomenis, ypatinga

reikšmė suteikta laiko dimensijai11. Tyrimas yra pristatomas Londono Southbank universiteto

tinklapyje (http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/), kuris kartu veikia kaip tyrimo duomenų

10 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/ 11 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/capturing/index.shtml

44

archyvo dalies prieiga. Archyvo kūrėjai akcentuoja šiuos praktinius kokybinės tęstinės studijos

duomenų įgijimo, archyvavimo ir sklaidos iššūkius bei susidorojimo su jais būdus:

- duomenų valdymas (pvz., interviu duomenys buvo sisteminami pagal interviu

atlikimo ciklą, tačiau archyve duomenų organizavimo pagrindas – tirtas atvejis,

todėl reikėjo reorganizuoti duomenis);

- parodomųjų atvejų rinkinio (showcase) sudarymas (atvejai atrinkti pagal techninę

ir dalykinę duomenų kokybę, įvairovės principą bei atsižvelgiant į informantų

galimybes dalyvauti konsultaciniuose archyvo kūrimo procesuose);

- sutikimo archyvuoti duomenis gavimas (privalumu tapo tai, kad tyrimo

laikotarpiu stengtasi neprarasti ryšio su tiriamaisiais, konsultacijos buvo laikomos

svarbiu tyrimo proceso ir duomenų archyvavimo praktika; kita vertus, atliekant

interviu buvo gautas tik žodinis informantų sutikimas, o vėliau, kuriant archyvą

buvo prašoma rašytinio ir neatšaukiamo sutikimo perduoti duomenis; tačiau

archyvo kūrėjai įsipareigojo tyrime dalyvavusį jaunimą įtraukti į duomenų

anonimiškumo užtikrinimo procedūras; paaiškėjo, kad jaunimas gana nenoriai

dalyvavo kuriant standartinę sutikimo archyvuoti duomenis formą, bet daug

aktyviau įsitraukė svarstant duomenų anonimiškumo klausimus, todėl ieškota

balanso tarp bendros projekto konsultacinės etikos ir poreikio neužkrauti per daug

darbų tyrimo dalyviams ir archyvo kūrėjams).

- Anonimiškumo suteikimas duomenims (anonymisation): kas turi būti apsaugota ir

kaip? Archyvo kūrėjai pabrėžia, kad duomenų anonimiškumo lygmens klausimas

tebėra atviras, ieškota optimalaus būdo užtikrinti jaunų tyrimo dalyvių privatumą

ir saugumą neprarandant duomenų vertės. Buvo inicijuota nepriklausoma

parodomojo duomenų rinkinio peržiūra, patikėta projekte nedirbančiam ir

nesuinteresuotam ekspertui, kuris patvirtino, kad būtina užtikrinti duomenų

anonimiškumą. Tai buvo atliekama keliais etapais: transkripcijų tobulinimas,

vadovaujantis numatytomis transkribavimo ir žymėjimo gairėmis12, transkripcijų

anonimiškumo užtikrinimas pagal numatytas gaires13, pakeitimų žymėjimas14, šių

darbų patikrinimas komandoje15, darbo procesų užrašai, anonimiškumo

„peržengimo“ iniciatyvos (pvz., internetiniame projekto tinklapyje yra pristatomi

video fragmentai, kuriuose apie savo patirtį dalyvaujant tyrime kalba patys

12 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/mlv_downloads/mlv1/transcription_guidelines.pdf 13 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/mlv_downloads/mlv1/anonymisation_guidelines.pdf 14 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/mlv_downloads/mlv1/tracking_table.pdf 15 http://www.lsbu.ac.uk/inventingadulthoods/mlv_downloads/mlv1/cross_checking_notes.pdf

45

projekto dalyviai (informantai), taip savanoriškai atskleisdami savo tapatybę;

tokiu būdu siekiama plėsti archyvuojamų duomenų viešumo ribas, kadangi norint

užtikrinti ne tik tekstinių, bet ir vaizdo duomenų sklaidą bei pakartotinį

naudojimą, tokio pobūdžio paviešinimas darosi sunkiai išvengiamas).

4) Metodologinės problemos (Methodological Issues), Kardifo universitetas16.

Projektu siekta kritiškai empiriškai įvertinti kokybinių įvairialypės terpės duomenų archyvavimo

ir sklaidos būdo santykį su mokslinių tyrimų metodologinėmis prielaidomis. Pastebima, kad šiai

dienai nėra pakankamai išnagrinėta, kaip kokybinių duomenų sklaida ir pakartotinis naudojimas

keičia tyrimų projektavimo sprendimus ir tyrimo metodų pasirinkimą. Projekte ypatinga reikšmė

skiriama tokioms kokybinėms studijoms, kuriose aktyviai išnaudojamos šiuolaikinių

informacinių ir komunikacinių technologijų siūlomos galimybės (multimedija). Analizuojama ir

aiškinama, kaip dirbti su metodais norint sukurti kokybiškus archyvavimui ir tolimesnei sklaidai

tinkamus skaitmeninių duomenų rinkinius.

Aptariamą projektą sudarė dvi pagrindinės analizės kryptys. Pirmoji nagrinėjo

metodologinius (etinius, intelektualinius ir epistemologinius) kokybinių duomenų archyvavimo,

pakartotinio naudojimo ir analizės klausimus, kėlė uždavinį plėtoti darbo procedūras ir gaires,

kurios įgalintų tyrėjus (su)derinti ir paviešinti originalius duomenų rinkinius tam tikrame

metodologiniame ir teoriniame kontekste. Antroji darbo kryptis buvo susijusi su atviro kodo

XML protokolų ir įrankių plėtote, kuri svarbi kuriant vartotojams prieinamas kokybinių

duomenų archyvavimo ir darbo su archyvais gaires, taip pat duomenų pavyzdžius.

Kaip vienas projekto rezultatų vartotojams buvo pristatytas internetinis laisvos prieigos

kokybinių duomenų archyvavimo ir sklaidos gidas (MIQDAS Online Guide17). Gidas buvo

sukurtas remiantis projekto komandos eksperimentais ir patirtimi archyvuojant ir

kontekstualizuojant kokybinius multimedijos duomenis. Šią priemonę sudaro keturios dalys,

kuriose aptariami pagrindiniai duomenų parengimo archyvavimui ir pakartotiniam naudojimui

kylantys iššūkiai:

- Multimedijos specifika: kaip pasirinkti duomenų įrašymo priemonę bei būdą

siekiant užfiksuoti įvairialypės aplinkos duomenis (ypač statiško ir judančio

vaizdo)?18

- Kontekstinė informacija: kiek ir kokios metodologinės ir dalykinės kontekstinės

informacijos reikia pateikti (standartai ir papildomos gairės)?19

16 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/index.html 17 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/guide.html 18 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/guide_meta1.html

46

- Duomenų valdymas: kaip įvardyti, pasiekti, identifikuoti ir rasti reikalingus

duomenis (pristatomos gerosios valdymo praktikos – ESDS), įskaitant XML

metaduomenis (TEI, DCMI, EAD, DDI iniciatyvos)?20

- Etika: kaip įveikti etinius, teisinius ir politinius kokybinių duomenų sklaidos

keliamus iššūkius (ESDS normos + nacionaliniai teisės aktai, pvz., The Ofcom

Broadcasting Code 2005)?21

Antras svarbus projekto rezultatas – elektroninis „Metodologinis kelias“

(Methodological trail), interaktyvi interneto priemonė, nukreipianti į hypermedijos aplinką

(EHE), kuri leidžia eksperimentuoti su duomenimis, integruojant kontekstinę metodologinę

informaciją į archyvuojamų duomenų rinkinį (prieiga ribota). EHE ypatinga tuo, kad suteikia

vartotojui prieigą prie susietų (hyperlinked) skaitmeninių duomenų rinkinių ir leidžia lyginti šią

jų informaciją:

- Tyrimo apibrėžimus (pvz., pirminio tyrimo klausimai, tyrimo sritis, metodologinė

prieiga, etc.).

- Tyrimo laukų ryšius (pvz., tyrimo praktikos, etiniai klausimai).

- Duomenų rinkimo procedūras (pvz., duomenų įrašų valdymas, įrangos

pasirinkimas).

- Analizės būdus ir gautus rezultatus (pvz., interpretavimo modeliai, rezultatų

pristatymo būdai).

Trečia, šio projekto ketinimai plėtoti ir tobulinti XML protokolus faktiškai liko

popieriuje (Mason et al.22); projekto ataskaitoje pripažinta, kad novatoriškų sprendimų šioje

srityje nebuvo pasiekta, neišnaudotas ESRC Qualidata ir SQUAD projekto įdirbis.

5) Šiaurės Airijos konflikto pagrindin ės medžiagos surinkimas ir saugojimas

(Collating and Preserving Primary Material on the Northern Ireland Conflict), Belfasto

Queen’s universitetas ir Ulsterio universitetas23. Šis projektas užsibrėžė tikslą surinkti

informaciją apie konfliktą Šiaurės Airijoje reprezentuojančius kokybinius duomenis, juos (a)

sukataloguoti; (b) tais atvejais, kai esama rizikos, jog duomenys bus prarasti, buvo nuspręsta

ieškoti būdų tuos duomenis gauti ar bent nukopijuoti ir patalpinti Qualidata sistemoje (garso ir

video medžiaga tokiu atveju skaitmeninama).

19 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/guide_context5.html 20 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/guide_org4.html 21 http://stakeholders.ofcom.org.uk/broadcasting/broadcast-codes/broadcast-code/ 22 http://www.cf.ac.uk/socsi/hyper/QUADS/Briefing%20paper%201%20XML.pdf 23 http://www.ark.ac.uk/qual/

47

Projektui įgyvendinti pasitelkta Šiaurės Airijos socialinio ir politinio archyvo (ARK)

kokybinių duomenų archyvavimo platforma24. Kokybinių duomenų katalogas suteikia galimybę

kiekvienam vartotojui susipažinti, kiek ir kokios medžiagos esama apie Šiaurės Airijos konfliktą.

Veikia paieškos sistema25, kurioje duomenų galima ieškoti pagal tyrimo projekto pavadinimą,

žodį projekto santraukoje, tyrimo metus, tyrinėtojo pavardę ir tiriamą dalyką. Kataloge

pateikiama informacija apie projektą, jo autorius, surinktų duomenų tipą (pvz., etnografiniai

užrašai, interviu medžiaga (garso ir transkripcijos)), tyrimo metodologiją, chronologines analizės

ribas, duomenimis paremtas publikacijas; taip pat nurodoma, kas yra duomenų depozitoriai, kaip

su jais susisiekti. Siekiant užtikrinti duomenų aprašymo standartų suderinamumą, projekto

komanda glaudžiai bendradarbiavo su ESDS Qualidata ir JK Duomenų archyvu.

QUADS tyrimų apibendrinimas. Apibendrinant galima teigti, kad penkiais QUADS

tyrimais siekta ne vien įveikti metodologinius, epistemologinius, etinius ir praktinius kokybinių

duomenų archyvavimo ir sklaidos iššūkius, bet taip pat, pirma, ieškoti būdų pagerinti išsaugomų

duomenų kontekstinės informacijos kokybę; antra, paskatinti tyrinėtojus plačiau domėtis

suarchyvuotų vaizdo ir garso duomenų rinkinių naudojimosi galimybėmis; trečia, skatinti geriau

suprasti informacinių technologijų teikiamų galimybių naudas ir rizikas; ketvirta, suprasti ir

sustiprinti ryšius tarp kokybinių duomenų kūrėjų, pirminių ir antrinių vartotojų, pristatyti

novatoriškas ir efektyvias jų bendradarbiavimo praktikas šioje srityje; penkta, skatinti

metodologinių sprendimų pažangą archyvuojant, platinant ir pakartotinai naudojant kokybinius

duomenis.

QUADS identifikavo ir pabandė spręsti kelis svarbiausius iššūkius kuriant kokybinių

duomenų archyvus. Pirma, kaip apibrėžti ir užfiksuoti duomenų kontekstą? Antra, kaip

archyvuoti audiovizualinius duomenis nepažeidžiant etikos normų? Trečia, kaip gauti sutikimą

duomenis archyvuoti, užtikrinti tyrimo dalyvių konfidencialumą? Ketvirta, kokie yra optimalūs

archyvinės medžiagos pateikimo internete ir metaduomenų standartai?

3.2. Kokybini ų duomen ų archyvavimo iniciatyva Australian

Qualitative Archive (AQuA)

AQuA (paskutiniu metu pakeitusi pavadinimą į ADA Qualitative) kokybinių duomenų

archyvavimo iniciatyva apžvelgta remiantis Australijos kokybinių duomenų archyvo (AQuA)

kūrimo galimybių studija (Cheshire 2009), taip pat susijusiomis prezentacijomis ir moksliniais

straipsniais (Cheshire 2010, Smith 2006).

24 http://www.ark.ac.uk/qual/ 25 http://www.ark.ac.uk/qual/conflict/search.html

48

Australijos Socialinių mokslų duomenų archyvas (Australian Social Science Data

Archive - ASSDA) pastaraisiais metais vykdo plėtrą ir kokybinių duomenų įtraukimą, sukuriant

Australijos Kokybinių duomenų archyvą (Australian Qualitative Archive - AQuA). Tuo tikslu

ASSDA inicijavo nacionalinį konsultacijų procesą, skatindama socialinių mokslų kokybinių

tyrimų bendruomenę prisidėti prie AQuA kūrimo, kad būtų galima įvertinti atitinkamus

poreikius, susirūpinimą ir metodologinius sprendimus. Buvo atlikta visa eilė grupinių interviu, ir

po jų parašyta galimybių studija (discussion paper) (Cheshire 2009).

AQuA galimybių studijoje nemažai dėmesio skiriama etiniams klausimams susijusiems

su kokybinių duomenų saugojimu ir skleidimu bei intelektinės nuosavybės aspektais archyvo

duomenų antrinio panaudojimo metu. Akcentuojamos šios priežastys, dėl kurių reikėtų duomenis

saugoti ir skleisti:

- Pirma, kokybinių duomenų saugojimas archyve minimizuoja duomenų praradimo

riziką. Archyvas duomenis saugo neribotą laiką ir saugioje vietoje. Ypač svarbu

išsaugoti ateičiai duomenų rinkinius, turinčius nacionalinę ir istorinę reikšmę.

- Antra, duomenų saugojimas suteiks naudos ateities tyrėjams, kurie domėsis

istoriniais tyrimais.

- Trečia, archyvinė medžiaga yra puikus šaltinis naudojant kokybinių tyrimų

metodus įvairiose disciplinose.

- Ketvirta, duomenys bus visapusiškai panaudojami, nes tyrėjas negali visko pats

ištirti, aprašyti, susisteminti. Taip pat būtų galima išvengti tyrimų dublikavimosi ir

lėšų skyrimo besidubliuojantiems tyrimams.

- Penkta, duomenų archyvavimas padidina vertę, kurią tyrimo dalyvis įneša į tyrimo

procesą. Egzistuoja plačiai priimta praktika, kad tyrėjas privalo traktuoti dalyvių

istorijas etiškai, su atitinkamu atsargumu ir pagarba.

- Galiausiai, archyvas gali prisidėti prie tyrėjų bendradarbiavimo. Tyrėjas galėtų

būti informuojamas apie jo surinktos medžiagos naudotojus, jei sistema fiksuotų

besinaudojančius jo archyvo medžiaga.

Svarbesni AQuA galimybių studijoje išryškinti aspektai, susiję su kokybinių duomenų

archyvo kūrimu:

- Prieigos prie duomenų sąlygos turi būti pritaikomos pagal tyrėjo tipą.

- Turi būti įtraukiami tokie papildomi duomenys, kaip tyrimo planas, interviu

tvarkaraštis, siekiant, kad būtų lengviau indeksuoti, ieškoti, naršyti po surinktus

duomenis, taip pat suteikiant galimybę ir kitiems tyrėjams žinoti tyrimo kontekstą.

49

- Būtina duomenų surinkimo strategija, kuri nustatytų kriterijus atrenkant tinkamus

duomenų rinkinius, įtraukiamus į duomenų bazę, atsižvelgiant į tai, kad duomenys

renkami istoriniam saugojimui ateinančioms kartoms, taip pat kitų tyrėjų

pakartotiniam panaudojimui.

- Esama situacija rodo, kad tyrėjai nėra linkę pateikti archyvui savo duomenis dėl

etinių sumetimų, siekiant konfidencialumo ir reikalaujant sutikimo. Taip pat

tyrėjai susiduria su universitetų taikomais etiniais reikalavimais sunaikinti

duomenis, kai projektas jau yra atliktas. Problemos dėl sutikimo gavimo gali kilti

todėl, kad tyrėjai negali pranešti tyrimo dalyviams kokiems tikslams duomenys

bus naudojami ateityje, jeigu jie bus archyvuoti. Taip pat kai kurios visuomenės

grupės ar atskiri tyrimo dalyviai nesutiks dalyvauti tyrime, jeigu jų duomenys bus

naudojami kitų asmenų, o ne tyrėjo, su kuriuo jie bendrauja. Būtina nustatyti

aiškias taisykles, kaip šis sutikimas yra gaunamas. Dar labiau komplikuoti atvejai,

kai sutikimas būtinas jau atliktiems tyrimams. Kyla visa eilė klausimų, į kuriuos

nėra aiškaus atsakymo. Ar vieno tiriamojo nesutikimas „pasmerkia“ viso tyrimo

duomenų archyvavimo galimybę? Ar įmanomas tik dalinis kokybinio tyrimo

duomenų archyvavimas? Ar žinia, kad duomenys bus pateikiami ir kitiems gali

sukelti pasitikėjimo problemų tarp tyrėjo ir tyrimo dalyvių, ypač jei tarp jų vyksta

pakartotinis bendravimas, tolimesni tyrimai ar kiti tyrimai su tais pačiais

dalyviais?

- Archyvuojant kokybinius duomenis, labai svarbi tyrimo dalyvių konfidencialumo

problema, užtikrinant, kad jie nebūtų identifikuojami. Todėl svarbia strategija

tampa duomenų de-identifikacija – anonimizavimas, kuri gali apimti ir

kontekstinės informacijos panaikinimą.

- Tyrėjai teigia, kad duomenys gaunami interpretavimo būdu paprastai turi

subjektyvią ir epistemologinę dedamąją, kuri paprastai nepasiduoda duomenų

archyvavimui. Archyvuojant tokius duomenis, iš jų atimamas kontekstas, todėl

kiti tyrėjai rizikuoja klaidingai interpretuoti duomenis.

- Archyviniuose duomenyse neaiškus tyrėjo vaidmuo. Iš vienos pusės, jis

traktuojamas kaip tyrimo instrumentas, priklausomas nuo socialinio konteksto,

tiriamojo laikmečio, vykstančių įvykių ir aplinkybių. Taigi, galima įžvelgti tyrėjo

vaidmens sumenkinimą. Tačiau tuo pačiu jam suteikiama „teisė“ spręsti: kam

leisti, o kam uždrausti prieigą prie jo tyrimų archyvinių duomenų.

50

- Jei archyvavimas tam tikru atveju yra privalomas, turi būti numatytos

palaikančios struktūros, įskaitant efektyvų konsultavimą (Cheshire 2010).

Prieigos teisių, intelektualios nuosavybės teisių ir duomenų apsaugos politika

AQuA archyvas naudoja aiškiai aprašytą prieigos teisių, intelektualios nuosavybės

teisių ir duomenų apsaugos politiką:

- Tyrėjai gali leisti kitiems tyrėjams naudoti medžiagą, bet su tam tikromis

sąlygomis, pvz., apribojant prieigą tam tikroms institucijoms, arba reikalaujant

papildomo patvirtinimo, nurodžius tyrimų paskirtį ir t.t.

- Depozitorius gali pasirinkti, kokias teises jis pasilieka sau ir suteikia kitiems:

o Kitiems naudoti duomenis nėra ribojimų, depozitorius nepageidauja

gauti informacijos apie duomenų vartojimą.

o Depozitorius pageidauja informacijos apie jo duomenų naudojimą, kad

galėtų bendrauti su kitais panašių interesų vartotojais.

o Vartotojas turi gauti raštišką depozitoriaus leidimą prieš skelbdamas su

duomenimis susijusias interpretacijas.

o Depozitorius nori gauti informaciją apie kiekvieną prašymą pasinaudoti

duomenimis, kad galėtų duoti leidimą.

o Duomenims gali būti nustatytas tam tikras embargo periodas, t.y. iki

depozitoriaus nurodytos datos neleidžiama jokia prieiga prie duomenų.

- Pateikdamas duomenis, depozitorius turi įrodyti, kad turi intelektualios

nuosavybės teises ir leidžia archyvui naudoti duomenis. Paprastai tai atliekama,

pasirašant specialią sutartį. Procesas labai sudėtingas, kadangi ne visada tyrimų

dalyviai tyrėjui sutinka perleisti teises, tad AQuA yra parengusi intelektualių

nuosavybės teisių politikos dokumentą.

Metaduomenų tipai ir standartai

ADA Qualitative (buvusi AQuA) naudoja DDI 2 metaduomenų standartą, ir bando jį

derinti su QuDEx schema duomenų mainams su CAQDAS paketais26.

Paieškos organizavimo klausimai

Kadangi ADA Qualitative (AQuA) kokybiniame archyve iniciatyva eina iš apačios, t.y.

tyrėjų bendruomenė pakviesta formuluoti archyvavimo procesų aprašus ir taisykles, atsiranda

galimybės pažangių mokslinių metodų taikymui. Pavyzdys galėtų būti paieškos galimybių

išplėtimas, naudojant kompiuterinės lingvistikos technologijas - sąvokų gavybą (concept

26 Pranešimai šia tema numatomi IASSIST‘2011 konferencijoje, http://www.rdl.sfu.ca/IASSIST/index.php/Program/b1

51

mining), naudojant specialų sąvokų gavybos įrankį Leximancer (http://www.leximancer.com).

Šis sprendimas leidžia atsiriboti nuo subjektyvumo problemų rankiniu būdu klasifikuojant

medžiagą, t.y. priskiriant ją atitinkamoms kategorijoms. Vietoje to, klasifikavimo metaduomenys

yra automatiškai priskiriami, analizuojant tekstą ir naudojant Leximancer tezaurą (Smith 2006).

3.3. Archive for Live Course Research (ALLF)

Vokietijos ALLF kokybinio duomenų archyvo iniciatyva apžvelgta, pasinaudojant

archyvo šaltiniais internete, taip pat ALLF parengta galimybių studija27; galimybių studijos metu

atliktos apklausos analizė28.

ALLF 29 teikia prieigą prie suskaitmenintų ir dokumentuotų empirinių tyrimų kolekcijų,

leidžiant jas pernaudoti tyrimų, mokymo ir mokymosi tikslais. Dabartiniu metu ALLF talpina

700 kokybinių, dokumentuotų ir anonimizuotų interviu, ir yra didžiausias socialinių mokslų

kokybinių tyrimų duomenų archyvas Vokietijoje.

Numatyta ALLF integruoti į nacionalinę Vokietijos kokybinių tyrimų duomenų

infrastruktūrą (QualiService), siekiant užtikrinti integruotą prieigą kokybiškiems tyrimams ir

mokymui.

Kartu su Centriniu Empirinių Socialinių Tyrimų Archyvu (University of Cologne)

ALLF parengė galimybių studiją kokybinių tyrimų duomenų archyvavimo ir pernaudojimo

klausimais, kurioje buvo suformuluoti svarbiausi archyvo servisų ir organizavimo principai.

Svarbiausi ALLF galimybių studijos pastebėjimai:

- Iš kokybinių duomenų kūrėjų apklausos paaiškėjo, kad 50% tyrėjų tikisi, kad jų

duomenys bus panaudoti dar kartą ir 37% kokybinius duomenis yra patys naudoję

pakartotinai.

- Apklausti tyrėjai taip pat identifikavo didžiausias kliūtis ribojančias kokybinių

duomenų pakartotinį panaudojimą: nežinomas duomenų kontekstas (29,3%),

nepakankamas duomenų paruošimas (22,0%), nepilna dokumentacija (14,6%).

- Buvo įvardinti aspektai, kurie reikalingi pakartotiniam kokybinių duomenų

naudojimui: mokslinių metodų dokumentacija, aprašas, skaitmenizavimas,

duomenų kokybės užtikrinimas, asmeninių duomenų apsauga, sistematizavimas,

prieiga prie originalų, klausimyno tinkamumas, galimybė kontaktuoti su duomenų

27 http://www.lebenslaufarchiv.uni-bremen.de/index.php?id=574&L=1 28 http://www.qualitative-research.net/index.php/fqs/article/view/510/1100) 29 http://www.lebenslaufarchiv.uni-bremen.de/index.php?id=567&no_cache=1&L=1

52

autoriumi, aktualumas, lengva prieiga, prieiga prie publikacijų, CAQDAS formato

palaikymas.

Taip pat, ALLF papildomai tyrėjams pateikia autonominę CAQDAS programinę įrangą

QBiQ30, skirtą kokybinių tekstinių duomenų analizei. Tai laisvai platinama, nuo platformos

nepriklausanti programa, naudojanti duomenų aprašą XML formatu, leidžianti analizuoti

duomenis, juos koduoti parengiant paieškai, eksportuoti rezultatus panaudojimui per naršyklę

arba teksto redagavimo programoje.

3.4. Irish Qualitative Data Archive (IQDA)

Airijos IQDA kokybinio duomenų archyvo iniciatyva apžvelgiama, pasinaudojant

archyvo šaltiniais internete.

Airijos IQDA archyvas31 pozicionuojamas, kaip ištekliai, leidžiantys išsaugoti ir

suprasti socialinę Airijos istoriją. Vienas iš IQDA tikslų - kaupti archyvų išteklius ir kurti

įrankius, kurie padėtų organizuoti mokymus socialinių mokslų kokybinių tyrimų atlikimo srityje.

Tai centrinis kokybinių socialinių mokslų duomenų (interviu, paveikslėlių ir t.t.) repozitoriumas.

IQDA apibrėžia parametrus ir standartus, kuriuos turi naudoti tyrėjų bendruomenė kokybinių

tyrimų duomenų parengimui. Numatoma, kad archyvas suteiks internetinę prieigą visiems

naujiems kokybiniams duomenims, parengtiems Airijos Socialinių Mokslų Platformos (Irish

Social Science Platform) rėmuose.

Archyvo paslaugos (paieška, naršymas, atsisiuntimas) orientuotos tiek tyrėjams, tiek

plačiąjai visuomenei. Prieiga valdoma per portalą, apibrėžiant vartotojų priegos teises. Vartotojų

autentifikavimui portale naudojamas vartotojo prisijungimo vardas ir slaptažodis.

Svarbiausi IQDA archyvo techniniai organizavimo principai yra šie:

- Repozitoriumo organizavimui (back-end) naudojama atvirojo kodo sistema

Fedora Commons, palaikanti Atvirųjų archyvų iniciatyvos standartą. Pagrindiniai

pasirinkimo argumentai – ekonomiškumas, stabilumas, universalumas ir

pakankama dokumentacija.

- Vartotojo sąsajos projektavimui pasirinkta Drupal turinio valdymo sistema ir Fez

(sąsajai su Fedora Commons). Pasirinkimo argumentai – modulinis organizavimo

principas ir geras suderinamumas su Fedora.

30 http://www.lebenslaufarchiv.uni-bremen.de/index.php?id=571&L=1 31 http://www.iqda.ie/content/welcome-iqda

53

3.5. Finish Social Science Data Archive (FSD)

Suomijos FSD kokybinio duomenų archyvo iniciatyva apžvelgiama, pasinaudojant

archyvo šaltiniais internete.

Suomių Socialinių mokslų duomenų archyvas (FSD)32 yra nacionalinis išteklių centras

socialinių mokslų tyrimams ir mokymui. FSD archyvuoja, reklamuoja ir platina skaitmeninius

tyrimų duomenis, kurie skirti tyrimams, mokymui ir mokymuisi. Šis archyvas yra finansuojamas

Švietimo Ministerijos, o organizaciniu požiūriu yra atskiras Tamperės Universiteto padalinys.

FSD propaguoja atvirą prieigą prie tyrimų duomenų, taip pat mokslinių tyrimų skaidrumą,

koncentravimą ir efektyvų rezultatų pernaudojimą.

Svarbiausios FSD funkcijos:

- duomenų įgijimas,

- archyvo duomenų tvarkymas (processing) ir išsaugojimas,

- metaduomenų pateikimas archyvo duomenims,

- duomenų naudojimo taisyklių priežiūra,

- duomenų pateikimas vartotojams,

- kitų informacinių, su duomenimis susijusių, paslaugų teikimas,

- duomenų pernaudojimo skatinimas,

- duomenų surinkimo ir pernaudojimo gerųjų praktikų skatinimas,

- pagalba taikant tyrimo metodus mokyme,

- informacijos apie duomenų archyvavimo veiklas teikimas,

- bendradarbiavimas tarptautiniame lygyje duomenų archyvų kaupimo klausimais.

Bendrieji FSD veiklos principai:

- FSD kaupia socialinių mokslų duomenis. Atskirais atvejais, archyvas priima ir

susijusių sričių (menų ir humanitarinių mokslų, edukologijos ir pan.) duomenis.

- Į archyvą pateikiami duomenys turi tenkinti nurodytus techninius ir teisinius

reikalavimus.

- Prieš pradedant platinti duomenis, archyve jie yra sutvarkomi ir dokumentuojami.

- Duomenų archyvavimą ir platinimą reguliuoja specialios sąlygos ir susitarimai.

Depozitoriai gali nurodyti pateiktų duomenų naudojimo sąlygas, o vartotojai

privalo laikytis šių, taip pat ir papildomų archyvo nustatytų sąlygų. Archyvavimas

nepakeičia duomenų nuosavybės teisių.

32 http://www.fsd.uta.fi/english/

54

- Archyvas nemokamai teikia duomenis tyrimams ir mokymui. Daugelis duomenų

jau prieinami anglų kalba, pagal poreikį gali būti atliekami papildomas vertimas.

Komerciniams tikslams duomenys neplatinami.

Duomenų įgijimas ir patikrinimas

Duomenų pateikimo į FSD archyvą taisyklės33:

- Duomenys į archyvą priimami, jei:

o Sutvarkytos intelektualios nuosavybės teisės,

o Nėra legalių kliūčių archyvavimui,

o Pradinis duomenų surinkimo tikslas neprieštarauja archyvavimui,

o Duomenys paruošti pagal techninius archyvo reikalavimus ir pakankamai

dokumentuoti.

- Tam tikromis sąlygomis į archyvą gali būti pateikti ir duomenys su asmeniniais

identifikatoriais. Tokiu atveju, archyvas pasirūpina deidentifikacija

(anonimizavimu).

- Atskirais atvejais, jei duomenys labai vertingi, archyvas priima ir

neskaitmenizuotus duomenis. Tai daroma tik tuo atveju, jei yra įmanoma

duomenis skaitmenizuoti protingais kaštais.

- Pateikiant duomenis, užpildomos 2 formos – duomenų aprašo forma (2 priedas) ir

duomenų pateikimo sutarties forma (3 priedas). Formos yra prieinamos FSD

portale. Užpildytos formos kartu su duomenimis ir papildoma medžiaga

pateikiami archyvui.

- Depozitorius gali pateikti duomenis archyvui tais skaitmeniniais formatais, kokius

pats naudoja. Archyvas pats atlieka konvertavimą.

- Duomenys persiunčiami e-paštu arba pateikiami skaitmeninėje laikmenoje.

Papildomą medžiagą galima siųsti paprastui paštu.

- Pateikti duomenys tikrinami ir sužymimi. Duomenų tikrinimui naudojama SPSS

programinė įranga. Visi archyvo daromi pakeitimai dokumentuojami. Tada

parengiamas duomenų rinkinio aprašas ir duomenys publikuojami.

Sklaidos procesai

FSD portale įdiegta paieška (žr. 3 pav.)

33 http://www.fsd.uta.fi/english/data/depositing/index.html

55

3 pav. Paieška FSD archyve

Galima taip pat naudoti metaduomenų redaktoriaus ir publikavimo įrankio Nesstar

(http://www.nesstra.com) paieškos sąsają, leidžiančią ieškoti archyvo duomenų pagal

pavadinimą, raktažodžius, klasifikatoriaus kategorijas ir t.t.

Duomenų užsisakymo iš FSD archyvo taisyklės

(http://www.fsd.uta.fi/english/data/ordering/):

- Užsakant duomenis, pildomos 2 formos – prašymo forma ir duomenų naudojimo

sutarties forma. Formos yra prieinamos FSD portale.

- Pasirašęs duomenų naudojimo sutartį, vartotojas sutinka su duomenų naudojimo

sąlygomis.

- Gavęs pasirašytą duomenų naudojimo sutartį, archyvas vartotojui išsiunčia

duomenis. Duomenys pateikiami SPSS portable formatu (.por), iš kurio nesunkiai

gali būti konvertuojami į kitus populiarius formatus, naudojant standartinę

programinę įrangą (pvz., Stat/Transfer programų paketas).

3.6. Swiss Centre of Expertise in the Social Sciences (FORS)

Šveicarų FORS nacionalinis socialinių mokslų kompetencijos centras kaupia socialinių

mokslų tyrimo duomenų archyvą34, skatindamas kaupti visų viešųjų fondų lėšomis atliekamų

tyrimų duomenis.

Duomenų anonimizavimas

FORS reikalauja iš duomenis pateikiančių tyrėjų kiek įmanoma anonimizuoti duomenis,

tačiau šiuo tikslu atliekami pakeitimai neturi pakenkti duomenų kokybei ir panaudojamumui35.

34 http://www2.unil.ch/daris/spip.php?rubrique137&lang=en

56

Atliekant transkripcijų anonimizaciją, turi būti panaikinamos svarbiausios identifikuojančios

detalės, tokios kaip tikriniai daiktavardžiai, adresai ir t.t., pakeičiant šią informaciją

pseudonimais ir registruojant visus pakeitimus lentelėje, susiejančioje originalius vardus ir

pseudonimus.

FORS pateikia tyrėjams anonimizavimo rekomendacijas, tačiau pats nėra atsakingas už

tekstinių failų anonimizaciją. Anonimizacija nebūtina paveikslėliams, garsui, vaizdo

transliacijoms, jos neatlieka ir FORS. Prieiga prie paveikslėlių, garso, vaizdo transliacijų yra

suteikiama, tik jei tyrimo dalyviai yra davę sutikimą atidaryti prieigą prie šios medžiagos.

Duomenų patikrinimas

Konfidencialumui užtikrinti FORS taiko tyrimo dalyvių informuoto sutikimo (informed

consent), bazinės anonimizacijos, ribotų galutinio vartotojo sutarties sąlygų apribojimo ir

prieigos teisių metodų kombinaciją36.

Kokybinių duomenų konfidencialumo užtikrinimas remiasi tokiomis 4 priemonėmis:

1. Tyrimo dalyvių sutikimas, dažniausiai tyrimo atlikimo metu, formuluojant

sutikimą „naudoti surinktus duomenis tyrimo tikslais“;

2. Bazinė anonimizacija ir identifikuojančios informacijos transkripcijose

panaikinimas;

3. Prieiga apsiriboja tyrėjais, susijusiems su tyrimų įstaiga, ir studentams su vadovo

leidimu.

4. Sutartys, teisiškai įpareigojančios vartotojus laikytis tam tikrų sąlygų, įskaitant

tinkamą duomenų naudojimą ir pagarbą asmenų konfidencialumui.

Atitinkamai, tyrėjai pateikdami duomenis į archyvą, turi pateikti informaciją apie :

- Rašytines sutikimo formas;

- Paaiškinimą, kaip sutikimai buvo gauti (pvz., žodinis sutikimas);

- Komunikaciją su tyrimų dalyviais konfidencialumo klausimais;

- Anonimizavimo protokolus.

Metaduomenų standartai

Metaduomenims FORS naudoja DDI2 tarptautinį standartą, kadangi jis suderinamas su

kiekybinių duomenų dokumentavimu FORS archyve. Tai leistų panašius studijos lygio aprašus

kiekybiniams ir kokybiniams duomenims. Dėl to galima surasti kokybinių tyrimų duomenis,

naudojant kokybinių duomenų paiešką per bendrąjį FORS duomenų katalogą ir nereikalaujant

35 http://www2.unil.ch/daris/IMG/pdf/FORS_policy_and_procedures_on_qualitative_data.pdf 36 http://www2.unil.ch/daris/IMG/pdf/FORS_policy_and_procedures_on_qualitative_data.pdf

57

atskiros paieškos sistemos. Naudojamas DDI2 elementų rinkinys, tinkamas tiek kiekybiniams,

tiek kokybiniams duomenims aprašyti:

- pavadinimas,

- autorius,

- sukūrimo data,

- finansuojanti agentūra,

- bibliografinė citata,

- abstraktas,

- kolekcijos rūšis,

- naudojami instrumentai,

- laikotarpis,

- geografinė aprėptis,

- demografiniai duomenys,

- imties atrinkimo procedūros,

- raktažodžiai.

Išsamus tyrimo aprašas

Šalia išvardintų DDI 2 standarto elementų, vartotojams pateikiamas dokumentas su

detalesniu šių dalykų paaiškinimu (jei taikytina pagal tyrimo rūšį):

- teoriniai pagrindai,

- projekto istorija,

- tyrimo klausimai,

- studijų tikslai,

- hipotezės.

Tame pačiame dokumente taip pat talpinama informacija apie šiuos duomenų kolekcijos

ypatumus (jei taikytina), taip pat “lauko darbų” užrašus:

- surinkimo procesas,

- kodavimo schemos ir kategorijos,

- naudojama aparatūrinė ir programinė įranga.

Projekto duomenų failų katalogas.

Kiekvienas į archyvą įkeltas projektas turi turėti duomenų failų sąrašą (pvz., interviu,

transkripcijos, garso įrašai). Failų aprašai apima failų formatus, susijusias dalyvių savybes ir kitą

svarbią informaciją (pvz., interviu kalbą). Sąrašą turi sudaryti duomenų pateikėjas, bet duomenų

paslaugas aptarnaujantys archyvo darbuotojai yra pasirengę padėti.

58

Tekstiniuose dokumentuose esančios individualios transkripcijos turi turėti bent šiuos

elementus:

- unikalius identifikatorius,

- antraštę su duomenų surinkimo įvykio detalėmis (pvz., data, vieta, apklausiamojo

vardas ir interviu dalyvio detalės),

- kalbėtojo žymes, nurodančias klausimų arba atsakymų sekas,

- puslapių numerius.

Duomenų pateikimo vartotojui formatai.

Pasirašius vartotojo sutartį, duomenys vartotojui pateikiami per FTP serverį

(pageidaujamas variantas) arba paprastuoju paštu kompaktinėje plokštelėje (CD ar DVD). FTP

arba disko persiuntimo metu pateikiami visi reikalingi failai, taip pat pasirašyta vartotojo sutartis.

Prieš persiunčiant duomenis, vartotojų prašoma patvirtinti jų kompiuterio sugebėjimą skaityti

atitinkamus failus ir formatus. Atskirais atvejais archyvo sistema gali konvertuoti failus į kitus,

vartotojui tinkamus formatus. 1 lentelėje parodyti FORS archyvo sistemos palaikomi formatai.

1 lentelė. FORS archyvo sistemos palaikomi formatai.

Šaltinis:FORS svetainė internete37

Prieiga, tiksliniai vartotojai, prieigos teisės

Sistemą leidžiama naudoti Šveicarijos tyrėjams, susijusiems su universitetu ar tyrimų

įstaiga, nors gali pretenduoti ir išoriniai vartotojai. Išorinės užklausos atidžiai išnagrinėjamos.

Sistema leidžiama naudotis vartotojams iš tyrimo įstaigų, tyrimo arba mokymo tikslais.

37 http://www2.unil.ch/daris/IMG/pdf/FORS_policy_and_procedures_on_qualitative_data.pdf

59

Studentams prieiga prie duomenų suteikiama, jei jų vadovas ar profesorius duoda

leidimą ir pasirašo atitinkamą sutartį.

Prieigos tinkamumas yra būtina, bet nepakankama sąlyga. Visi vartotojai turi pagrįsti

duomenų panaudojimo tikslą ir pademonstruoti tam tikrą kompetencijos lygį savo pasiūlymuose

raštu. Užklausos vertinamos atskirai kiekvenam atvejui.

Prieigai gali būti taikomos tokios sąlygos:

1. Reguliariam naudojimui tyrimų tikslais, su galutinio vartotojo sutartimi:

- prieiga prie nepilnai anonimizuotų transkripcijų (garso, paveikslėlių,

vaizdo įrašų), tik su dalyvio sutikimu,

- prieiga prie pilnai anonimizuotų teksto transkripcijų ar kitos

anonimizuotos medžiagos.

2. Pernaudojimui mokymo tikslais su specialia mokymo sutartimi:

- prieiga prie nepilnai anonimizuotų transkripcijų (garso, paveikslėlių,

vaizdo įrašų), tik atskirais atvejais su dalyvio sutikimu,

- prieiga prie pilnai anonimizuotų teksto transkripcijų ar kitos

anonimizuotos medžiagos.

Studentai, besimokantys žemesniame nei daktarantūros studijos lygyje (pvz., rašantys

magistro tezes), gali prašyti prieigos pagal tyrimų sutartį, sutikus vadovui.

Atskirais atvejais, duomenų pateikėjai gali kelti specifines sąlygas, pvz., visais atvejais

reikalauti jų leidimo arba apriboti naudojimą tam tikroms vartotojų rūšims.

3.7. CAVA (Human Communication: an Audio-Visual Arc hive)

CAVA (Human Communication: an Audio-Visual Archive)38 – skaitmeninis vaizdo

medžiagos, susijusios su žmogiškosios komunikacijos tyrimais, repozitoriumas Jungtinėje

Karalystėje, Londono Universitetiniame koledže (UCL - University College London). Archyvas,

sukurtas bendradarbiaujant UCL padaliniams ir Jungtinės Karalystės Duomenų archyvui, veikia

nuo 2009 m. Šiuo metu archyve UCL tyrėjų yra sukaupta apie 600 valandų skaitmeninių vaizdo

įrašų, kuriems yra sutvarkytos autorinės teisės. Kur įmanoma, šalia vaizdo įrašų saugomos ir

transkripcijos.

Duomenų įgijimas

38 http://www.ucl.ac.uk/ls/cava/

60

CAVA archyvui bet koks asmuo ar organizacija gali pasiūlyti komunikacijos srities

tyrimų vaizdo įrašų duomenis, kuriems yra sutvarkytos autorinės teisės. Norint pateikti

duomenis, siūloma e-paštu kontaktuoti su Projekto vadybininku (Project Officer).

Pateikiant duomenis į archyvą, užpildoma Excel skaičiuoklės forma, kurioje įvedami su

projektu susiję metaduomenys39. CAVA internetinėje svetainėje kartu su šia forma pateikiama ir

išsami metaduomenų užpildymo instrukcija (Vartotojo vadovas).

Taip pat, pateikiant duomenis, pasirašoma depozitoriaus licencija, nurodanti, kad

CAVA archyvui leidžiama disponuoti duomenimis.

Duomenų formatai

CAVA archyvo palaikomi duomenų formatai pateikti 4 pav.

4 pav. CAVA archyvo palaikomi duomenų formatai

(šaltinis: http://discovery.ucl.ac.uk/17375/)

Vaizdo duomenų pateikimui CAVA archyvas naudoja patogų ir kompaktišką MPEG-1

formatą, kurį lengva keisti ir persiųsti. Pateikiamos ir tiesioginės transliacijos per internetą, šiam

tikslui CAVA turi savo transliacijų (streaming) serverį, naudojantį failus Flash Video formate

(FLV).


Vaizdo medžiagos žymėjimui CAVA archyvas naudoja IMDI (ISLE Meta Data

Initiative) metaduomenų standartą40. Šis standartas yra skirtas multimedijos ir multi-modalinių

kalbos išteklių aprašymui. Lyginant su Dublin Core standartu, IMDI turi platesnį žymių rinkinį,

reikalingą naršymui paruošiant tekstynus bei garsynus. Šis standartas ypač patogus detaliam

39 http://www.ucl.ac.uk/ls/cava/docs.shtml 40 http://www.mpi.nl/IMDI/

61

garso ir vaizdo transliacijų anotavimui, tačiau gali būti naudojamas ir tekstinės informacijos

(tekstynų) anotavimui.

Sklaidos procesai ir pakartotinis duomenų naudojimas

Archyvų medžiaga prieinama registruotiems vartotojams. Vartotojas užpildo prašymą

(licencijos formą), ir, jei jo prašymas patenkintas, gauna prisijungimo vardą ir slaptažodį.

Vartotojai gali arba atlikti paiešką archyve, arba naršyti po archyvą. 5 pav. parodytas paieškos

CAVA archyve dialogo langas.

5 pav. Paieškos CAVA archyve langas

Archyvo duomenys gali būti naudojami tyrimų tikslais ir mokymui. Jei duomenys

panaudojami rašant straipsnį, reikalaujama cituoti, nurodant:

- Projekto pavadinimą,

- Projekto finansavimo šaltinį,

- CAVA archyvą,

- Trumpą autorių teisių apsaugos teiginį (pvz., „The data are copyright“).

3.8. Prancūzijos Socialini ų moksl ų kokybini ų duomen ų banko

sukūrimo galimybi ų studija

Prancūzijos Socialinių mokslų kokybinių tyrimų duomenų banko sukūrimo galimybių

studija parengta 2009 m., bendradarbiaujant 2 organizacijoms – CNRS per TGE Adonis ir

Sciences-Po per Medialab. Galimybių studija nagrinėja kokybinių duomenų banke naudojamų

duomenų standartų ir metaduomenų, sąveikumo, apdorojimo įrankių standartizavimo

problematiką (Garcia ir Duchesne 2009). Studijoje apžvelgta kokybinių tyrimų situacija įvairiose

šalyse (Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir t.t.). Teigiama, jog daugelis šalių, kurdamos savo

archyvus, kopijuoja UK Qualidata, tačiau Prancūzijai toks kelias netinka dėl Prancūzijos ir

Jungtinės Karalystės kultūrinių skirtumų.

62

Pažymima, jog Prancūzija vėluoja įkurti socialinių mokslų kokybinių tyrimų banką,

todėl norint neprarasti šaliai svarbių duomenų ir padaryti juos prieinamus, reikės numatyti

retrospektyvinį archyvavimą, t.y. 30-40 metų laikotarpyje atliktų kokybinių tyrimų įtraukimą į

archyvą.

Bendrosios išvados

Numatant archyvuotos medžiagos pernaudojimą, reikėtų pasinaudoti platesnėmis

analizės galimybėmis, kurias teikia CAQDAS programinė įranga. Analizuojant pernaudojimo

galimybes, akcentuojami anonimizavimo, konteksto perteikimo, galimo tyrimų kopijavimo

klausimai.

Kuriant archyvą, teisiniai ir etiniai klausimai turi būti įvertinti ir pirminėje tyrimo

atlikimo fazėje, tiek įtraukiant duomenis į archyvą, tiek pateikiant juos vartotojams. Autorių

teises siūloma grupuoti į moralines teises ir ekonomines teises. Ekonominės teisės dar skaidomos

į: 1) eksploatavimo ir atvaizdavimo; 2) atgaminimo; 3) perpardavimo; 4) persiuntimo. Tarp

klausimų, susijusių su autorinėmis teisėmis, keliami šie:

1. Kas yra tyrimo savininkas – tyrėjas ar tyrimą finansavusi institucija?

2. Kaip teisingai identifikuoti autorius kolektyviniuose darbuose?

3. Ar turėtų būti skirtingai traktuojamos situacijos, kai tyrėjas yra pareigūnas, ir kai

jis yra paprastas darbuotojas?

Archyvo kūrimu ir priežiūra turėtų užsiimti nacionalinis centras, kadangi tokiais atvejais

galima užtikrinti normalų bei greitą archyvo vystymą (UK Qualidata, suomių ir šveicarų archyvų

pavyzdžiai).

Tiek tyrėjams, pateikiantiems duomenis į archyvą, tiek šių duomenų vartotojams turi

būti parengtos detalios instrukcijos, prieinamos per internetą.

Turi būti numatytas turinio teisių valdymas – tyrėjas turi turėti įtaką nusprendžiant kam

ir kaip leidžiama naudoti jo duomenis.

Siekiant paskatinti tyrėjus teikti duomenis į archyvą, reikia užtikrinti, kad saugojimas ir

pernaudojimas būtų atliekamas pagal akademinėje bendruomenėje pripažintas taisykles.

Sprendimą apie tai, ką įtraukti į archyvą, turėtų priimti kolegiali taryba, sudaryta iš

pripažintų mokslininkų.

Anonimizavimo procedūrą bankas turėtų siūlyti kiekvienai kolekcijai atskirai, suderinus

su depozitorium.

Programiniai sprendimai

Rekomenduojama kiek įmanoma prisilaikyti XML duomenų formato saugojimui ir

pateikimui.

63

Atsižvelgiant į Qualidata patirtį nenaudoti kiekybiniuose tyrimuose plačiai naudojamos

NESSTAR sąsajos kokybinių duomenų pateikimui (Qualidata sukūrė savo specifine Qualidata

online sąsają), rekomenduojama atlikti NESSTAR bandymus ir jų pagrindu nuspręsti, ar verta

kurti panašią į Qualidata Online sąsają.

Sistemoje turi būti įdiegta griežta autentifikavimo ir išteklių prieigos kontrolės schema.

Turi būti numatytos priemonės pasinaudoti CAQDAS programinių paketų teikiamomis

analizės galimybėmis, t.y. turi būti numatytos atitinkamos duomenų formatų suderinamumo

galimybės. Nuo programinės įrangos nepriklausomo XML formato taikymas būtų gera išeitis.

3.9. Danish Data Archive (DDA)

Danish Data Archive (DDA) yra nacionalinis socialinių duomenų archyvas41. Jį naudoja

tyrėjai ir studentai, norėdami prieiti prie Danijos tyrėjų sukauptų duomenų arba duomenų apie

Daniją. DDA archyve daugiausia kaupiami kiekybiniai šių sričių duomenys:

- Socialinių mokslų duomenys;

- Sveikatos mokslų duomenys;

- Istoriniai duomenys.

Duomenų įgijimas

Į DDA archyvą pateikiami duomenys susideda iš:

- Klausimyno;

- Kitos dokumentacijos – apklausos apibūdinimo, metodologijos ir t.t.);

- Duomenų kompiuteriniame formate.

Konfidencialumas

Pagal susitarimą su Danijos Duomenų apsaugos agentūra, DDA saugo duomenis kartu

su asmenininiais identifikatoriais. Duomenys ir asmeniniai identifikatoriai yra saugomi atskirai,

o prieigai prie asmeninių identifikatorių reikalingas specialus leidimas.


DDA aktyviai dalyvauja tarptautiniuose dokumentavimo metaduomenų standartų

projektuose. Pagrindinis dokumentavimo standartas – DDI. Apklausų duomenys

dokumentuojami ir failo, ir atskirų klausimų lygyje.

Sklaidos procesai

41 http://samfund.dda.dk/dda/data-forside.asp

64

Duomenų paieška atliekama, naudojant temų klasifikatorių. Detalūs tyrimų aprašai

pateikiami anglų ir danų kalbomis. Aprašuose yra informacija apie pirminius tyrėjus,

metodologiją, santrauka nusakanti tyrimų tikslą, tyrimų turinys.

3.10. National Archive of Criminal Justice Data (NA CJD)

NACJD misija yra sudaryti palankias sąlygas tyrimams kriminalinės teisės ir

kriminologijos srityje, dalijantis kompiuterizuotais duomenų šaltiniais, vykdant naujus

originalius tyrimus archyvuotos medžiagos pagrindu42.

NACJD paslaugos apima:

- Kriminalinės teisės ir kriminologijos duomenų kolekcijų norima tema

identifikavimą;

- Tyrimų medžiagos rinkinių formavimą archyvo portale, kombinuojant atskirų

kolekcijų duomenis;

- Pagalbą, atsisiunčiant ir naudojant archyvo duomenų failus.

Duomenų įgijimas

Depozitoriai, duomenų pateikimui ir atnaujinimui į NACJD, duomenis paruošia pagal

vartotojo vadovuose nustatytus reikalavimus. Prašoma pateikti tokią informaciją:

- Elektroninę duomenų kolekcijos kopiją;

- Bet kokį specializuotą programinį kodą, pvz., susijusias duomenų bazes, duomenų

bazių užklausas ir t.t., reikalingas originalios duomenų analizės atkartojimui;

- Kodų knygą (codebook), aprašančią kintamuosius ir jų reikšmes;

- Tuščią elektroniną duomenų surinkimo blanko versiją;

- Rankinius, elektroninius ir kitus duomenų surinkimo protokolus;

- Naudojamas tuščias tyrime dalyvaujančių asmenų sutikimo formas;

- Tyrimų ataskaitas.

Papildomi reikalavimai, pateikiant duomenis:

- Duomenis su konfidencialiu turiniu reikalaujama anonimizuoti, atskiriant

identifikatorius nuo teksto;

- Jei duomenų rinkinį sudaro keli failai, jie turi būti susieti naudojant specialius

kintamuosius, kartu pateikiant dokumentaciją, paaiškinančią failų sąryšį ir jį

nusakančių kintamųjų reikšmes;

42 http://www.icpsr.umich.edu/icpsrweb/NACJD/mission.jsp

65

- Visos galimos kintamųjų reikšmės turi būti aprašytos kodų knygoje, nurodant,

kokią informaciją ar klausimą jos žymi;

- Duomenų failuose nurodyti svorius, jei jie buvo naudoti, paaiškinant jų

apibrėžimo principus;

- Turi būti pateiktas duomenų rinkinį sudarančių failų sąrašas.

Kiekvienai įkeliamai duomenų kolekcijai užpildoma internetinė forma, kurioje

pateikiami tokie kolekciją apibūdinantys duomenys:

1. Tyrimo dalyvių apibūdinimas.

2. Imties formavimo būdas.

3. Duomenų surinkimo būdas.

4. Duomenų tipai.

5. Duomenų šaltiniai.

6. Laikotarpis.

7. Datos.

8. Geografija.

NACJD patikrina pateikiamų duomenų kokybę ir informuoja depozitorių.

Duomenų failų formatai

Palaikomi šie duomenų failų formatai:

- Tekstiniams failams – MSWord, WordPerfect, CAQDAS, RTF, or ASCII;

- Duomenų bazėms - MSAccess;

- Skaičiuoklėms – MS Excel;

- CAQDAS duomenims – NUD*IST, NVIVO, ATLAS.ti, WinMax.

Sklaidos procesai

Archyvo duomenis vartotojai gali pasiekti, naudodami naršymo paslaugas arba paieškos

formą archyvo svetainėje. 6 pav. parodytas NACJD paieškos formos pavyzdys.

6 pav. NACJD paieškos formos pavyzdys

66

3.11. Lietuvos HSM duomen ų archyvas LiDA

Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA)43 yra virtuali skaitmeninė empirinių HSM

duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra. LiDA sėkmingai kaupia,

organizuoja ir teikia prieigą mokslininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų

masyvų - įvairiausios tematikos socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų (apklausų) duomenų.

Numatyta galimybė kaupti ir suteikti prieigą taip pat ir prie kokybinių HSM tyrimų duomenų.

Duomenų įgijimas

LiDA archyviniam saugojimui priima humanitarinių ir (ar) socialinių mokslų sričių

tyrimų projektų įgyvendinimo metu surinktus aukštos kokybės empirinius duomenis.

Depozitoriai parengia duomenų failus bei kitą lydinčią medžiagą (klausimynai,

kodavimo schemos ir pan.) ir užpildytą tyrimo aprašą. Visi šie failai perkeliami į archyvo serverį,

pasiekiamą URL adresu ftp://ftp.lidata.eu arba siunčiami el. paštu [email protected].

Pateikę tyrimo aprašą ir duomenis, tyrėjai pasirašo duomenų deponavimo sutartį su

LiDA (pavyzdys pateiktas 4 priede). Empirinių tyrimų duomenų kokybės reikalavimus

atitinkančius tyrėjų perduotus duomenis LiDA darbuotojai aprašo pagal tarptautinį DDI

duomenų dokumentavimo standartą bei patalpina juos viešai prieigai.

Duomenų formatai

LiDA archyvui empirinio tyrimo duomenys pateikiami populiariu skaitmeniniu formatu

(pavyzdžiui, PDF, MPEG, MP3, JPG, MS Word, MS Excel, OpenOffice Writer, OpenOffice

Calc, SPSS, Stata, R ir pan.). Tyrimo aprašas pateikiamas MS Word arba OpenOffice Writer

formatu (atitinkamai *.doc, *.docx arba *.dot formatais).


LiDA archyvas naudoja tarptautinį duomenų aprašymo standartą

DDI (Data Documentation Initiative, http://www.ddialliance.org).

Duomenų aprašymo pagal šį standartą forma (depozito forma), taip pat pateikta 4

priede.

Autori ų teisių apsauga

LiDA neperima autorių teisių į empirinių tyrimų duomenis ir archyve saugomų

empirinių duomenų apraše nurodo asmenis ir (ar) organizacijas turinčias autorines teises į

tyrimą.

Kai kuriais atvejais tyrėjai, pateikę argumentus raštu, gali reikalauti, kad archyvas

nustatytų laikinus prieinamumo apribojimus prie tyrimo duomenų, patalpinamų viešai prieigai.

43 http://www.lidata.eu/

67

LiDA autorystė užtikrinima verčiant vartotojus sutikti su naudojimo taisyklėmis,

reikalaujant tinkamai cituoti ir įrašant reikiamą informaciją apie autorius į metaduomenis.

68

4. Kokybini ų HSM tyrim ų archyvo proces ų aprašas

4.1. Kokybini ų HSM tyrim ų duomen ų įgijimo (tyrim ų identifikavimo,

atrankos ir įgijimo) proces ų aprašymas

Formuojant kokybinių HSM duomenų archyvą, vykdomi šie pagrindiniai su tyrimo

duomenų įgijimu, apdorojimu ir sklaida susiję procesai:

1. Tyrimų identifikavimas ir atranka;

2. Duomenų įgijimas (skaitmeninimas; įkėlimas į sistemą; duomenų pilnumo

patikrinimas, duomenų skaitmeninimas);

3. Duomenų apdorojimas (duomenų failų konvertavimas; anonimizavimas; duomenų

aprašymas metaduomenimis; kokybės patikrinimas);

4. Archyvo įrašo suformavimas;

5. Sklaida (duomenų paieškos ir naršymo, duomenų atsisiuntimo galimybių

užtikrinimas).

7 pav. parodyta rekomenduojama bendra tyrimo duomenų įgijimo, apdorojimo ir

sklaidos procesų schema projektuojamai Sistemai.

7 pav. Archyvo sistemos procesų schema

Duomenys į sistemą gali pakliūti trimis pagrindiniais keliais:

a) Automatiškai:

- duomenys, kurie gaunami automatinių daviklių pagalba,

69

- duomenys importuojami (pritaikius semantinį žymėjimą (semantic mapping) iš

kitų sistemų ar kompiuterinių programų,

- duomenys sukurti pačios sistemos skaitmeninėje aplinkoje (born digital).

b) Įveda tyrėjas tyrimo metu arba tyrimui pasibaigus. Priklausomai nuo sistemos

funkcionavimo ir teisinės aplinkos, tyrėją įvesti duomenis gali skatinti šios priežastys:

- sistemos funkcionalumas, ja paprasčiausiai patogu dirbti, dėl to tyrėjas naudoja

sistemą savo tyrimų reikmėms kaip įrankį, kurdamas joje duomenis, kurie lieka

sistemoje;

- teisinis reikalavimas įvesti duomenis į sistemą, tai gali būti tyrimus

finansuojančių ar tyrimams leidimus išduodančių (pvz., archeologiniams

tyrimams) institucijų privalomas reikalavimas tyrėjui įvesti tyrimo duomenis ir

(ar) rezultatus į sistemą, naudoti sistemą, kaip įrankį tyrimo reikmėms ir pan.

c) Skaitmeninami duomenys, sukurti analoginėje aplinkoje, tuo tikslu skiriamos

specialios lėšos, rašomi projektai ir atliekamas jau esamų duomenų skaitmeninimas;

skaitmeninimo metu būtina taikyti atrankos kriterijus.

Skiriamos 2 tyrimo duomenų kategorijos:

1. suskaitmeninti “žali” (raw) duomenys (tai tyrimų šaltinis, moksliškai neanalizuoti,

neinterpretuoti duomenys):

- faksimilinis vaizdas ir metaduomenys (pvz., nuskenuotas (dvimačiai ar trimačiai),

nufotografuotas dokumentas, archeologinis radinys, pastatas, filmuota „focus'

grupė, garso takelis ir pan.);

- transkripcija ar transliteracija (jei galima, taikomas kompiuterizuotas automatinis

teksto nuskaitymas su nuskaityto teksto redagavimu) ir metaduomenys (pvz.,

skenuotas tekstas transliteruotas į RTF dokumentą, iššifruotas ir tekstiniame

dokumente užfiksuotas garso įrašas, tekstu ir natomis iš garso takelio perrašyta

daina ir pan.)

- transkribuotas ar transliteruotas tekstas su vidinėmis žymomis (pvz., XML) ir

metaduomenys (pvz., tekstiniame dokumente įdedamos XML žymos);

- duomenys (struktūruoti ir perkelti į IS duomenų bazių lenteles ir laukus) ir

metaduomenys (pvz., XVII a. Krikšto metrikų knyga transliteruojama į

atitinkamos duomenų bazės lentelės laukus, atskirai (autonominėmis

reikšmėmis) įrašant gimimo datą, vietą, vardą, tėvų vardus, pavardes ir t.t.).

2. Duomenys, kurie yra mokslo tyrimų rezultatas:

70

- mokslinės analizės rezultatai informacinėje sistemoje ir metaduomenys (pvz.,

interpertavimas, lyginimas, datavimas ir kiti mokslinių „žalių“ duomenų tyrimų

rezultatai);

- rekontekstualizuoti duomenys informacinėje sistemoje ir metaduomenys

(rekontekstualizavimu galime vadinti procesą, kai tyrėjas pakartotinai

interpretuoja kito tyrėjo moksliškai išanalizuotus duomenis suteikdamas

„žaliems“ duomenims ir kito tyrėjo interpretacijai naują (papildomą) kontekstą.

Kadangi gali būti atvejų, kai tyrimai bus kombinuoti (pvz., kokybiniai ir kiekybiniai),

rekomenduojama sistemoje numatyti ir analizės galimybę, talpinant duomenis į Nesstar serverį.

4.1.1. Duomenų identifikavimas ir atrinkimas

Duomenų identifikavimas

Informaciją apie atliktus tyrimus galima gauti iš:

1. Mokslo tyrimų rezultatų apskaitą atliekančių institucijų (pvz., Švietimo ir mokslo

ministerijos, Lietuvos istorijos instituto, Kultūros paveldo departamento ir t.t.),

projektus remiančių fondų (pvz., Lietuvos mokslo tarybos), mokslinių duomenų

bazių, kuriose registruojamos ir ekspertuojamos mokslo tyrimų publikacijos (pvz.,

duomenų bazės „Lituanistika“). Ekspertai galėtų įvertinti tyrimuose panaudotų

duomenų vertę ir poreikį juos pateikti HSM kokybinių duomenų IS. Šiam keliui

įgyvendinti reikalinga apibrėžti institucijų sąrašą ir priimti reikiamus

administracinius sprendimus. Problema – kaip institucijas “priversti” teikti

duomenis (pvz., archeologas, nepateikęs ataskaitos, praranda teisę gauti leidimą

kitiems tyrimams).

2. Sistemą sudarančių organizacijų konsorciumo narių, instituciškai įsipareigojančių

savanoriškai teikti duomenis sistemai (tokiu būdu įpareigodami ir institucijose

dirbančius mokslininkus).

3. Pačių mokslininkų bei institucijų, atliekančių mokslinius tyrimus, jiems suteikiant

galimybę patiems įregistruoti pasiūlymus (informaciją apie turimus duomenis)

Sistemoje.

4. Visuomenės, mokslininkų “megėjų”, sudarant jiems galimybę pildyti sistemą per

specialius bendruomenės įrankius (pvz., į Sistemą gali būti įtrauktas “wiki”

modulis per kurį kiekvienas norintis gali pateikti fotografijas, rašytinius

dokumentus, vaizdo siužetus ar pan., tačiau jie į sistemą pakliūna tik po

kruopštaus administratoriaus patikrinimo). Pavyzdžiui, folkloro ir etnologijos

71

duomenys fiksuojami ne tik mokslininkų, bet ir lokalinių bendruomenių, etninės

kultūros darbuotojų, visuomenininkų, mokytojų, moksleivių. Šių duomenų vertė

yra ne mažesnė, o grėsmė juos prarasti yra didelė. Todėl vertėtų numatyti

galimybę tokius duomenis įtraukti į kokybinių duomenų archyvą.

5. “Paieškos grupės”, veikiančios Sistemos komandoje, kuri seka Lietuvoje

vykdomus tyrimus ir, suradusi sistemai tinkamus, tariasi su tyrimų autoriais ir (ar)

institucijomis dėl duomenų pateikimo Sistemai (jei reikia, ši Sistemos komanda

pati atlikti ir skaitmeninimo veiklas);

6. Kitų archyvų bei duomenų bazių (pritaikant techninius sprendimus įkėlimo

automatizavimui). Pvz., Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazėje saugomi

skaitmeniniai ir skaitmeninti folkloristikos duomenys (audio, video,

transkripcijos) galėtų praplėsti kuriamą kokybinių duomenų archyvą juos

integruojant metaduomenų lygmeniu.

Tinkamų antrinių analizės duomenų identifikavimas bei tokių duomenų kūrimo bei

archyvavimo skatinimas gali inicijuoti įvairią veiklą:

- Dalyvavimas mokslo renginiuose (konferencijose, seminaruose), siekiant rinkti

informaciją bei informuoti apie archyvą, taip pat informacinių bei mokomųjų

renginių apie duomenų parengimo archyvavimui bei jų talpinimo į archyvą

būdus organizavimas.

- Preliminarus informacijos apie būsimus tyrimus rinkimas, kontaktuojant su

institucijomis ir fondais bei vėlesni kontaktai su mokslininkų grupėmis ir

institucijomis duomenų rinkimo pradžioje, aprūpinant juos informacija, kuri

padėtų surinkti gerai dokumentuotus, aukštos kokybės ir tinkamai parengtus

archyvavimui duomenis.

- Sutarties sudarymas su Lietuvos Mokslo Taryba, pagal kurią jos finansuojamų

projektų tyrėjai privalės pateikti savo tyrimų duomenis elektronine forma

duomenų archyvui. Archyvas, suderinęs su LMT, kontaktuotų su paramos

gavėjais ir su jais aptartų duomenų patalpinimo archyve klausimus.

- Sutarčių sudarymas su kitais socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus

finansuojančiais Lietuvos fondais ar institucijomis (tarp jų universitetais) ir

susisiekimas su tyrimų vykdytojais bie archyvavimo galimybių aptarimas.

- Kontaktai su valstybės institucijomis (pvz., Statistikos departamentu, Švietimo ir

mokslo ministerija ir kt.), renkant informaciją apie galimą jų atliktų ar

finansuojamų tyrimų duomenų atrinkimą ir archyvavimą.

72

- Ryšių palaikymas su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis

ir komercinėmis institucijomis, kurios specializuojasi tyrimų ar duomenų

rinkimo srityje, skatinant jas tiek naudotis archyvo duomenimis, tiek talpinti

savo duomenis archyve.

- Kontaktai su kitais skaitmeninių kokybinių duomenų archyvais, turinčiais

Lietuvoje atliktų ar su ja susijusių (pavyzdžiui, Baltijos regiono) tyrimų

duomenų, susitariant su jais arba dėl duomenų mainų ar perdavimo arba dėl

galimybės naudotis jų turimais duomenimis Lietuvoje.

- Aktyvus duomenų ieškojimas publikacijose, konferencijose, internete. Kontaiktai

su mokymo personalu, ieškant mokymui tinkamos medžiagos.

- Ryšių palaikymas su žurnalais ir akademine bendruomene, siekiant identifikuoti

kitais būdais neidentifikuotus tiek atliktus anksčiau, tiek dabartinius tyrimus,

kurių duomenis tikslinga talpinti archyve.

Automatinį kokybinių duomenų perkėlimą į Sistemą įgalintų panašių ar analogiškų

duomenų archyvų, susietų su Sistema, sukūrimas ir plėtra. Pirma, 2010 m. lapkritį – 2011 m.

gegužę KTU ir VU TSPMI vykdo projektą „Duomenų apie Lietuvos politinę sistemą įgijimo,

autorių teisių užtikrinimo, archyvavimo, dokumentavimo ir sklaidos sistemos pirminio prototipo

sukūrimas“ (vad. dr. Eglė Butkevičienė), kurio tikslas – parengti Lietuvos politinės sistemos

duomenų bazės prototipą. LiDA kataloge planuojama patalpinti pavyzdinius „Duomenų apie

Lietuvos politinę sistemą“ rinkinius, kurie aprašo Lietuvos politinę sistemą ir jos sudėtines dalis

nuo 1990 m.: atstovaujančiąsias ir vykdomosios valdžios institucijas, teismus, trečiajį sektorių;

šie duomenys apima ir kokybinius duomenis (partijų manifestus, politikų biografijas ir pan.)44.

Sukūrus tokią ir panašias duomenų bazes, joje archyvuojami kokybiniai politikos mokslų tyrimų

duomenys turėtų pasiekti Sistemą. Šiuo metu politikos mokslams iš dalies yra aktualūs

Lituanistikos paveldo informacinės sistemos „Aruodai“ ištekliai (pvz., dalis Istorijos disciplinos

medžiagos). Antra, automatiškai duomenys į Sistemą galėtų būti perduodami iš analogiškų

kokybinių duomenų archyvų – partnerių užsienyje (kiekybinių duomenų srityje LiDa

bendradarbiauja su Vokietijos duomenų archyvu (GESIS), koordinuojančiu Rytų Europos

duomenų archyvų tinklą EDAN).

Siekiant, kad duomenis į Sistemą įvestų pats tyrėjas, reikia įveikti ne tik ataskaitoje jau

minėtas kliūtis (tyrėjų informuotumo stoką, nenorą dalintis kokybinio tipo duomenimis,

skatinimo ir įpareigojimo dalintis duomenimis priemonių trūkumą). Jei tyrėjas ar institucija

44 http://www.lidata.eu/index.php?file=files/duomenys/apie_kataloga.php

73

sutinka pateikti duomenis archyvui, reikalinga depozitorių informavimo, apmokymo ir ilgalaikio

ugdymo sistema, kuri a) padėtų jiems tinkamai parengti ir suvesti turimus kokybinius duomenis į

Sistemą, b) skatintų tyrėjus naujus tyrimus iš anksto organizuoti taip, kad surinkti duomenys kuo

geriau atitiktų Sistemos keliamus kokybės reikalavimus ir techninius standartus. Pavyzdžiui,

Jungtinėje Karalystėje nacionalinis „UK Data Archive“ turi portalą45, skirtą tinkamo duomenų

kūrimo ir valdymo apmokymams. Portale yra pateikiama informacija ne tik apie tai, kas ir

kokiomis sąlygomis gali tapti duomenų depozitoriumi ir kaip vyksta ši procedūra, bet taip pat

apie tai, kaip tinkamai ruošti archyvui planuojamus perduoti duomenis.

Surasti Sistemai tinkamus tyrimus galėtų padėti bendra įvairių mokslo institucijų ir

asmenų vykdomų kokybinių tyrimų registracijos sistema (pvz., 2008 m. LiDa vadovas prof. dr.

Algis Krupavičius yra siūlęs kurti nacionalinį MT informacijos portalą (research.lt), kuriame

būtų kaupiama informacija apie vykdomus tyrimus, gaunamus, naudojamus ir planuojamus gauti

kokybinius duomenis). Nors tokiu atveju atsiranda sistemos administravimo kaštai, tikėtina, kad

individualūs tyrėjai bei institucijos būtų suinteresuotos tokia registracija dėl galimybės

populiarinti savo pasiekimus, platinti informaciją apie savo tyrimus, gauti žinių apie aktualius

kitų darbus, planuoti ir plėtoti bendradarbiavimo iniciatyvas, apskritai geriau pažinti nacionalines

savo tyrimų srities (pvz., politikos mokslų) tendencijas, kryptis, naujoves. Šį klausimą galima

būtų spręsti ir siejant su kuriama Sistema, t.y. Sistemos portale galėtų atsirasti HSM tyrimų

registracijos posistemė. Tyrimų registraciją galėtų koordinuoti informacijos portalo

administratoriai, o tyrimus vykdančios institucijos savo ruožtu turėtų (ir veikiausiai būtų

suinteresuotos) pasirūpinti, kad portalą pasiektų reikalinga informacija. Alternatyvi Sistemai

tinkamų tyrimų registracija (paieška) galėtų veikti kaip interaktyvių nuorodų į egzistuojančius

internetinius tyrimų registrus sistema. Pavyzdžiui, VU TSPMI portale46 yra pateikiami šiuo metu

vykdomų ir baigtų mokslinių tyrimų aprašymai, kuriuose nurodomi tyrimų projektų terminai,

vadovai ir dalyviai, tyrimų tikslai ir laukiami rezultatai. Kitų universitetų padaliniai, užsiimantys

politologiniais tyrimais, interneto svetainėse paprastai turi skiltį „Mokslas“, kurioje pateikiama

panaši informacija. Kita vertus, tokios informacijos pateikimas (forma, turinys) galėtų būti labiau

standartizuotas (pvz., šiuo metu kai kuriuose portaluose pateikiamos tik politikos mokslų tyrimų

kryptys, tyrimų temos be išsamesnių tyrimo projektų aprašymų). Planuojant tyrimų paiešką,

reikia atsižvelgti, kad politikos mokslams aktualių duomenų surenkama ne tik universitetų

padaliniuose (pvz., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų institute,

2009 m. VDU ir Lietuvos energetikos instituto tyrimų centro įsteigtame Energetinio saugumo

45 http://www.data-archive.ac.uk/create-manage 46 http://www.tspmi.vu.lt/lt/mokslas/tyrimai/projektai

74

tyrimų centre, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų tyrimų centre, ŠU Socialinių

mokslų fakultete, KU Socialinių mokslų fakulteto politologijos katedroje, kt.), bet ir kitose

Lietuvos mokslinių tyrimų institucijose: Genocido ir rezistencijos tyrimų centre, Lietuvos

kultūros tyrimų institute, Lietuvos istorijos institute, Lietuvos socialinių tyrimų centre (Darbo ir

socialinių tyrimų institute, Demografinių tyrimų institute, Etninių tyrimų institute, Socialinės

gerovės institute), Sociologijos institute. Tačiau vieningo politikos mokslų tyrimų ir

tarpdalykinių tyrimų, kurių rezultatai aktualūs politikos mokslams, registro nėra.

Sistemai yra aktualūs ne vien mokslo institucijų, bet ir kitų subjektų atliekami,

moksliškumo standartus atitinkantys tyrimai bei jų duomenys. Pavyzdžiui, politinės rinkodaros

plėtra Lietuvoje skatina politinių partijų, valdžios institucijų, politikų įvaizdžių ir rinkiminių

technologijų tyrimus, kuriuos dažniau atlieka ne universitetai, bet viešosios nuomonės ir rinkos

tyrimų įmonės. Profesionalios ekspertinės pagalbos už mokslo institucijų sienų taip pat neretai

ieško optimalių sprendimų ieškantys viešosios politikos kūrėjai. Nemažai vertingų kokybinių

duomenų turėtų būti sukaupusios privačios komercinės tyrimų įmonės (pvz., „TNS LT“,

„Socialinės informacijos centras" (SIC), „Mediaskopas“ ir kt.), nevyriausybinės organizacijos ir

viešosios įstaigos (pvz., „Transparency international“, „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“,

„Viešosios politikos ir vadybos institutas“ ir kt.), žinybinės institucijos (LiDa yra identifikavusi

svarbiausias kokybinių sociologinių (o taip pat gretutinių disciplinų) tyrimų išteklių institucijas).

Jei būtų galimybė archyvuoti tokių tyrimų duomenis, jie taip pat pirmiausia turėtų būti

registruojami. Pavyzdžiui, UAB „RAIT“, UAB „Vilmorus“, „Viešosios politikos ir vadybos

institutas“ yra tarp pagrindinių LiDA kiekybinių duomenų depozitorių, todėl tikėtina, kad su jais

pavyktų suderėti ir dėl kokybinių duomenų. Kita vertus, nėra iki galo aišku, kokia yra šių

subjektų puoselėjama kokybinių duomenų archyvavimo, saugojimo praktika, sklaidos politika,

kokiais ir kokios apimties duomenimis šie subjektai disponuoja, kuo ir kokiomis sąlygomis būtų

linkę pasidalinti. Nemaža dalis šių subjektų atliekamų tyrimų yra vykdoma pagal (kliento)

užsakymą, todėl rezultatai pasiekia tik užsakovą, lieka sąmoningai plačiau neviešinami, pats

užsakovas gali būti visiškai nesuinteresuotas dalintis duomenimis. Neretai ne tik tyrimo

rezultatai, bet ir pats užsakymas yra komercinė paslaptis. Todėl reikėtų orientuotis į tuos tyrimus

ir duomenis, kurių kūrėjai ir turėtojai yra suinteresuoti tolimesniu jų paviešinimu bei analize

(pvz., žmogaus teisių gynimo institucijos, nevyriausybinės organizacijos, nekomerciniai tyrėjai).

Atskirai turi būti sprendžiamas klausimas, kaip surasti ir užregistruoti:

a) seniai atliktus vertingus tyrimus ir jų duomenis;

b) tyrimus, kurių neužregistravo tyrėjai bei tyrimus Lietuvoje vykdančios

institucijos. Abiem atvejais užsienyje esama atvejų, kuomet tokių tyrimų paieška

75

ir registracija buvo atlikta remiantis tos srities ekspertų apklausomis arba, jei

įmanoma, ieškant tiesioginio kontakto su tyrėjais. Šiuo atveju taip pat gali

pasitarnauti tyrimų rezultatus (ir duomenis) fiksuojantys straipsniai, anotacijos,

ataskaitos, apžvalgos ir pan., publikuoti moksliniuose žurnaluose, galima remtis

mokslinių žurnalų internetiniais archyvais (pvz., „Politologija“47; „Lithuanian

foreign policy review“48; „Lithuanian political science yearbook“49; „Lietuvos

metinė strateginė apžvalga“50 ir kt.), taip pat tokių tarptautinių duomenų bazių

kaip „Lituanistika“51 sukaupta informacija (socialiniai ir humanitariniai mokslai),

kitomis Lietuvos bibliotekų informacinėje sistemoje (pvz., eLABa) siūlomomis

skaitmeninėmis kolekcijomis, kuriamomis duomenų bazėmis ir kita informacija.

c) užsienio mokslo institucijose atliktus tyrimus, aktualius Lietuvai. Tokiu atveju

paieškos laukas išsiplečia ir tampa sudėtingesnis, nes kokybinių duomenų archyvų

tradicija ir kitose valstybėse nėra išplėtota, todėl pasikliauti vien šiuo šaltiniu

nebūtų įmanoma;

d) vertingus „žalius“ duomenis, kurie nebuvo naudoti tyrimams ir nepasiekė

mokslininkų (pvz., privačiuose asmenų archyvuose išsaugota medžiaga). Neretai

tai gali būti nepaprastai reikšmingi, reti ir saugotini duomenys, apie kurių

egzistavimą gali žinoti vos keli asmenys ar tik duomenų savininkas, turėtojas

(pvz., laiškų komplektai, pogrindinės savilaidos rinkiniai, reikšmingo praeities

politinio įvykio fotoalbumai, negatyvai ir pan.). Šiuo atveju kai kurie užsienio

kokybinių archyvų kūrėjai savo portaluose talpina prašymą atsiliepti asmenis,

žinančius apie vertingus ir saugotinus kokybinius duomenis. Tai bandymas

tiesiogiai pasiekti potencialius depozitorius arba asmenis, turinčius informacijos

apie potencialius depozitorius. Kokybinius (ypač politinės istorijos, socialinių

judėjimų) tyrimus atliekantys politologai taip pat neretai gauna papildomos

informacijos apie tokius duomenis, jų saugojimo vietą, depozitorių, nors tuo metu

patys duomenys į jų rankas nepakliūva. Tokia informacija taip pat galėtų būti

atskirai užregistruojama.

e) vertingus „žalius“ duomenis, kurie nebuvo arba iš dalies buvo naudoti tyrimams,

tačiau intelektinės nuosavybės teise priklauso aiškiai identifikuojamiems ir

47 http://www.leidykla.vu.lt/mokslo-darbai/politologija/ 48 http://www.lfpr.lt/index.php?id=59 49 http://www.tspmi.vu.lt/lt/mokslas/moksliniai-darbai/leidiniai/lithuanian-political-science-yearbook-16 50 http://www.lka.lt/index.php/lt/148423/ 51 www.minfolit.lt

76

nesunkiai pasiekiamiems subjektams. Pavyzdžiui, Lietuvoje politinės reklamos

tyrimai beveik nevykdomi, nes pirminė medžiaga (audiovizualinė ir vaizdinė

rinkimų agitacija) cirkuliuoja viešojoje erdvėje labai trumpą laiką ir nėra

sistemingai archyvuojama; vėliau ji tyrėjams nepasiekiama, nebent laiku imamasi

asmeninės iniciatyvos tokius duomenis gauti. Dalis agitacinės medžiagos

„nusėda“ kai kurių politinių partijų ar politikų archyvuose, kitur ji apskritai yra

neišsaugoma, sunaikinama. Dalis žiniasklaidos, ypač komercinės televizijos

produkcijos (pvz., politinių debatų laidos) yra aktuali medžiaga politologijos

tyrimams, kuri tyrėjams yra beveik neprieinama (išskyrus nacionalinio

transliuotojo archyvus), jei nėra padaromas personalinis vaizdo ir garso įrašas.

Politologams „žalių“ duomenų pavidalu aktuali kita viešosios erdvės informacija,

kurią kaupia žiniasklaidos stebėsenos paslaugas siūlančios komercinės įmonės

(pvz., „Penki kontinentai“, „Mediaskopas“ ir kt.). Taigi esama daugybė

politologams aktualių išteklių šaltinių ir duomenų, kuriuos kaupia, saugo ir kuria

valstybės, verslo, nevyriausybinės organizacijos. Visų jų neįmanoma surinkti,

todėl aktualių duomenų paieška (ne tik atranka) privalo būti kryptinga, turėti

strateginius orientyrus.

6 priede pateiktas galimybių studijos metu identifikuotų HSM kokybinių tyrimų,

kuriuos galima būtų laikyti kandidatais įtraukimui į kuriamą sistemą, sąrašas.

Duomenų atrankos kriterijai

Kuriamai Sistemai tikslinga ieškoti archyvavimui duomenų, aprėpiančių šias sritis:

- dalykinė aprėptis: plačiąja prasme, visų mokslų duomenys apie visuomenę kaip

visumą, individus ir visuomenės grupes; tai apima daugiausia socialinių ir

humanitarinių mokslų (edukologijos, folkloristikos, menotyros ir pan.) tyrimų

duomenis;

- geografinė aprėptis – Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys bei lyginamiesiems

tyrimams tinkami kitų šalių duomenys (lyginamųjų tarptautinių tyrimų, kuriuose

dalyvauja ir Lietuva, duomenys, visų pirma kaimyninių šalių ir regionų masto,

taip pat ir Europos masto lyginamųjų tyrimų duomenys; gali būti kaupiami ir kiti

palyginimui tinkami kitose šalyse atliktų tyrimų duomenys tomis temomis,

kuriomis domisi ir atlieka tyrimus Lietuvos tyrėjai, jei yra fiksuojamas vartotojų

poreikis šiems duomenims);

- laiko aprėptis neribojama, jeigu duomenys atitinka kitus kriterijus;

- archyve kaupiami longitudinių ir pakartotinių (panel research) tyrimų duomenys.

77

Vertybiniai duomenų atrinkimo kriterijai nėra vienareikšmiškai apibrėžiami, kadangi

skirtingos mokslo šakos ir metodikos gali skirtingai suprasti dokumentų vertę, o kokybinių

duomenų archyvas siekia visapusiško duomenų panaudojimo. Taip pat ir atskirų mokslo šakų

tyrimų duomenų vertė nėra vienareikšmiškai nusakoma, pvz., etnologijos ir folkloro tyrimams

vienodai svarbūs tiek estetiškai vertingi tautosakos kūriniai, tiek buitiniai pokalbiai. Atrankos

kriterijumi gali būti tyrinėtojo atlikto darbo kokybė (duomenų tikslumas, išsamumas,

dokumentavimas ir pan.); visgi netgi nemetodiškai surinkti duomenys gali būti svarbūs dėl jų

unikalumo ar pan.

Atrankos kriterijai gali būti skirtingai prioretizuojami atskiroms mokslo sritims.

Pavyzdžiui, atrenkant folkloro ir etnologijos duomenis, pirmenybę reikėtų teikti tiems

duomenims, kurių išlikimui yra iškilusi grėsmė (vienetiniai, saugomi tik privačių asmenų

archyvuose ir pan.). 5 priede pateikta projekto BARIS tyrimų atrankos metodika, kuriant

bažnytinės informacijos archyvus.

Atrankos kriterijai gali būti labai įvairūs:

- Sistemos tematika – atrenkami duomenys, kurie atitinka sistemos tematiką,

veikimo tikslą, uždavinius.

- Sistemą kuriančios organizacijos (organizacijų konsorciumo) profilis, poreikiai,

tyrimų tematika – atrenkami duomenys aktualesni sistemą kuriančiai,

palaikančiai organizacijai, ar organizacijų konsorciumui.

- Informatyvumas – atrenkami moksliniu požiūriu informatyvesni duomenys.

- Retumas – atrenkami visi reti, nebūdingi dokumentai ir duomenys.

- Dažnumas – atrenkami tipiniai dokumentai, duomenys, tinkami didlių tipinių

duomenų masyvų, kuriuos paskui galėtume tirti kiekybiniais (statistiniais)

metodais sukaupimui.

- Amžius – visi dokumentai, duomenys, sukurti iki ar po kažkurių metų, ar sukurti

kažkuriais metais.

- Memoriališkumas – atrenkami dokumentai susiję su žymiais mokslo, kultūros,

raštijos ar kt. veikėjais (su jų autografais, jų ranka rašyti, svarbūs biografine

prasme ir pan.).

- Intelektualumas – atrenkami skaitmeninimui kūrybiniai dokumentai (literatūros

kūriniai, pamokslai, piešiniai ir pan.), skaitymo istorijos šaltiniai (su įrašais,

piešiniais ir pan.).

- Estetiškumas – atrenkami visi dokumentai, turintys meninę, estetinę vertę.

78

- Medžiaga – atrenkami visi ant kažkurios medžiagos parašyti ar iš kažkurios

medžiagos sukurti dokumentai.

- Technika – atrenkami visi dokumentai rašyti ypatingu šriftu, įvairiomis

spalvomis, pagaminti ypatingomis technologijomis ir pan.

- Išlikimo lygis – atrenkami visi ypač prastos būklės dokumentai, kuriems

artimiausiu metu gresia fizinis sunykimas.

- Vartotojų poreikiai – atrenkami dokumentai ir duomenys, kurie yra aktualūs

sistemois vartotojams.

Patikslinant, ir remiantis užsienio archyvų patirtimi (Qualidata, AquA ir kt.), kuriamai

Sistemai galima formuluoti šiuos tyrimų atrankos kriterijus:

1. Atitikimas aukščiau aprėpties kriterijams;

2. Duomenų turinio, jų išliekamosios vertės ir atitikimo potencialiems pakartotinio

naudojimo poreikiams įvertinimas. Vertinant šiuo požiūriu yra svarbūs šie

veiksniai/ kriterijai:

- tyrimo vietos ir laiko (geografinė ir laiko aprėptis) svarba;

- pakankamai plati tyrimo tema/problematika/objektas, pageidautina -

priklausanti pagrindinei daugelio socialinių ir humanitarinių mokslų

problematikai;

- duomenys nėra visuotinai prieinami kitu pavidalu;

- patalpinimas archyve padaro duomenis labiau prieinamus;

- duomenys papildo jau esančius archyve duomenis (jų grupes, serijas, temas)

arba patalpinimas kitų archyvo duomenų kontekste padaro juos vertingesnius,

ypač jei jie patenka į tam tikrą seriją;

- duomenys užpildo tam tikros rūšies duomenų spragas;

- saugojimas archyve yra vienintelis būdas išsaugoti kitaip išnyksiančius

duomenis;

- duomenys atitinka temas, kuriomis šiuo metu atliekami tyrimai ar

dėstoma/mokoma.

3. Duomenų tinkamumo valdymui, saugojimui ir pateikimui potencialiems

vartotojams nustatymas. Šie aspektai vertinami pagal šiuos kriterijus:

- duomenys yra tokio tipo, kuriam įvertinti archyvas turi ekspertų ar gali lengvai

gauti ekspertų konsultacijas;

- duomenų formatas gali būti konvertuotas į tinkamus pakartotiniam naudojimui

ir saugojimui formatus;

79

- dokumentacijos kiekis ir kokybė yra tinkamo lygmens, kad užtikrintų

pakankamai informacijos pakartotiniam naudojimui.

Įvertinti, ar nėra tinkamesnio būdo šiems duomenims saugoti ar skleisti.

Qualidata archyvo pavyzdžiu, galima būtų formuluoti duomenų atmetimo kriterijus. Jie

traktuojami kaip patariamojo pobūdžio ir konkrečiais atvejais gali būti diskutuojami. Atmetimo

kriterijai galėtų būti šie:

- per maža tyrimo imtis, duomenys lokalūs ar priklausiantys šalutinei, mažai

dominančiai kitus tyrėjus temai;

- tyrimo dokumentacija nepakankama, kad būtų galima pakartotinai analizuoti

duomenis;

- duomenis būtų efektyviau saugoti kitose institucijose;

- yra teisinių kliūčių, kurios trukdytų naudoti duomenis pagal archyve priimtus

būdus;

- yra neišspręstų tyrimo etikos problemų;

- autoriai nori labai apriboti duomenų naudojimą.

Svarbu apsispręsti, kokiai atrankai atiduodama pirmenybė – formaliai ar ekspertinei?

Formalios atrankos metu atrenkami tyrimai, kurie atitinka formalius dokumentų archyvavimui

keliamus kriterijus ir standartus, o pradedant nuo šios atrankos, sumažėja ekspertų vykdomos

(brangesnės) atrankos kaštai. Vis dėlto galima situacija, kad pirmiausia formaliai atrenkant, į

archyvą nepateks labai vertingi duomenys, kurie potencialiai gali būti sutvarkyti pagal keliamus

reikalavimus ir standartus įdėjus papildomai pastangų ir skyrus resursų (pvz., derybų dėl

nuosavybės teisių, papildomo autorių atlikto aprašymo). Todėl formalios atrankos etape atmesta

turėtų būti tik ta medžiaga, kurios patobulinti galimybių nėra, o esamos būklės ji negali būti

talpinami į Sistemą.

Ekspertinės atrankos etape tyrimų ir duomenų atrankos kriterijai, visų pirma, yra susiję

su archyvavimo ir sklaidos sistemos aprėptimi ir paskirtimi. Nors vieningos ir standartizuotos

atrankos praktikos nei politikos moksluose, nei bendrai socialiniuose moksluose nėra, paprastai

užsienyje atrankos metu pirmenybė teikiama: a) studijoms, kurių rezultatai buvo (yra) svarbūs

tos srities tyrimų ir apskritai disciplinos raidai, „klasika“ tapusius darbus ir jų duomenų

rinkinius; b) pripažintų, autoritetingų mokslininkų darbams; c) tyrimams, kurių duomenys

papildo, praturtina arba kitaip siejasi su archyvo jau administruojamais duomenų rinkiniais,

teminėmis kolekcijomis; d) pavyzdiniams, aukščiausius kokybės standartus atitinkantiems tos

srities kokybiniams tyrimams; e) kokybiniams duomenims, kurie turi ryškiausią analitinį

potencialą; kitaip tariant, labiausiai tikėtina, kad būtent tie duomenys sudomins kitus tyrinėtojus,

80

bus iš naujo panaudoti, įtraukti į naujus tyrimus, pasirinkti lyginamajai analizei ir pan.; f) retiems

duomenims ir tiems, kuriems gresia sunaikinimas, jų fizinis praradimas; g) kai kurie archyvai

atrankoje vadovaujasi tyrimo temų, nagrinėjamų objektų, studijų apimties, tyrimo dizaino,

tyrimo metodų ir kokybinių duomenų formato įvairovės principu – siekiama įtraukti

(reprezentuoti) kuo skirtingesnes studijas, kuo įvairesnio tipo duomenis, svarbiais laikomi

novatoriški, netradicinius metodologinius, tyrimo dizaino sprendimus reprezentuojantys tyrimai;

h) šiandien papildomų sunkumų kelia atranka tyrimų, kuriuose pasitelkiamas kokybinės ir

kiekybinės tyrimo strategijų derinimas (multi-strategy; Bryman 2006) bei generuojami ir

kiekybiniai, ir kokybiniai duomenys.

Kuriant duomenų archyvavimo ir sklaidos Sistemą, tyrimų ir duomenų atranka iš

principo reikalauja strateginių sprendimų. Sistema kuria būsimų disciplinos tyrimų resursus

(pvz., politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijų), iš dalies formuoja ateities tyrimų lauką, o

kartu turi reikšmės tolimesnei visuomenės ir valstybės raidai. Todėl kuriant archyvą ir atrenkant

išteklius archyvui prasminga atsižvelgti bent į du dalykus: a) valstybės ilgalaikės plėtros viziją –

ko tikimasi, kam tarnauja tokio pobūdžio archyvai?; b) pagrindinių disciplinos kokybinių tyrimų

„generatorių“ ir potencialių depozitorių ilgalaikes darbo strategijas, tyrimų kryptis, esamo ir

planuojamo įdirbio sritis (pvz., 2009 m. VU TSPMI Taryba patvirtino penkias plačias mokslo

tiriamojo darbo kryptis keleriems metams52; pagrindines tyrimų kryptis yra apibrėžęs KTU

Politikos ir viešojo administravimo institutas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas,

kitos politologinių tyrimų institucijos).

Į sistemą atrenkami duomenys turi atitikti techninius reikalavimus, strateginę mokslo

(konkrečios disciplinos) plėtros viziją, bet taip pat privalo tenkinti turinio kokybės kriterijus.

Paprastai duomenų turinio kokybė yra susijusi tiek su fizine išteklių būkle (ar gerai girdimi garso

įrašai, įskaitomi dokumentai ir pan.), tiek su informacijos turiniu (ar duomenys teisingi,

objektyvūs, atitinkantys tikrovę, reprezentatyvūs). Pirma, kiekybinių tyrimų srityje esama

pripažintų statistinių duomenų kokybės standartų, ko dar stinga kokybinių tyrimų sektoriuje.

Pavyzdžiui, EUROSTAT kiekybiniams duomenims kelia septynis kokybės reikalavimus

(Grünewald ir Lindon 2001), iš kurių penki yra susiję su turinio kokybe:

- duomenų tikslumo (tikslumo kriterijus yra susijęs su duomenų patikimumu ir

pagrįstumu),

- aiškumo (duomenų aiškumas yra glaudžiai susiję su metaduomenų kokybe),

- palyginamumo laike ir erdvėje, tarp skirtingų tyrimų sričių, disciplinų,

52 http://www.tspmi.vu.lt/lt/mokslas/tyrimai/kryptys

81

- vidinio darnumo (koherentiškumo) ir

- išsamumo.

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų bei duomenų prigimtis skiriasi, tačiau ne visi tyrėjai

sutinka, kad kiekybiniams tyrimams taikomi patikimumo ir pagrįstumo kriterijai netinka

kokybinių atveju (Clavarino et al. 1995). Kiti siūlo peržiūrėti ir įvertinti, kaip ir kur tradiciniai

kokybės kriterijai gali būti taikomi vertinant kokybinius tyrimus (pvz., trianguliacijos nauda)

(Golafshani 2003). Vis dėlto reikia pripažinti, kad kuo daugiau tyrime linkstama į

interpretatyvinę, hermeneutinę mokslo tradiciją, tuo labiau gaunami rezultatai (ir duomenys)

priklauso nuo tyrėjo, didėja subjektyvumo vaidmuo, neįmanoma objektyviai įvertinti, ar gauti

duomenys yra „teisingi“. Antra, kadangi nėra universalių standartinių procedūrų, leidžiančių

objektyviai patikrinti tokios analizės ir rezultatų patikimumą ir pagrįstumą, tokiais atvejais

svarbu įvertinti, ar buvo laikomasi tyrime naudojamo tyrimo dizaino ir duomenų rinkimo metodo

(pvz., fokus grupės ar dalyvaujamojo stebėjimo) numatomų taisyklių. Trečia, dėl tos pačios

priežasties kokybinių duomenų turinio kokybę pagerina išsamus naudotos tyrimo metodologijos

ir instrumentų aprašymas bei pateikimas. Ketvirta, žvelgiant iš pakartotinio duomenų

panaudojimo perspektyvos, ypač reikšmingi yra duomenų turtingumo, išsamumo,

koherentiškumo, aiškumo kriterijai. Penkta, apskritai pati kokybinių duomenų archyvų kūrimo

idėja apima ne vien šio tipo duomenų saugojimą ir sklaidą, bet siekį tikrinti atliekamų kokybinių

studijų kokybę, didinti jų patikimumą, sudarant mokslininkams pakartotinio duomenų naudojimo

galimybes (Hammersley 1997).

4.1.2. Tradicinio formato tyrimų medžiagos skaitmeninimas

Kadangi skaitmeninimas yra sudėtingas ir imlus darbui procesas, skaitmeninimui

Archyve turėtų būti pasirenkami tik svarbiausi duomenys. Sprendimą dėl skaitmeninimo turėtų

priimti prie Archyvo veikianti ekspertų grupė.

Skaitmeninimo etapo metu sukuriamas naujas skaitmeninis dokumentas artimas

tradiciniam dokumentui. Priklausomai nuo duomenų tipo, skiriamos tokios skaitmeninimo rūšys:

- Vaizdo fiksavimas (fotografavimas, skenavimas), gaunant faksimilinį skaitmeninį

dokumentą. Kokybė užtikrinama nustatant reikalavimus fiksavimą atliekančiai

technikai, fiksacijos techninius parametrus (dpi, fiziniai matmenys, formatas ir

t.t.), sudarant fiksavimo veiklos taisykles, nurodant fotografavimo rakursą,

reikalavimus apšvietimui, metodines rekomendacijas ir t.t. Vaizdo fiksavimo

rezultatas būtų įrašomas į TIFF formato failą, taip pat sklaidos patogumo tikslais

82

dažniausiai būtų konvertuojamas į PDF formato failą, pagal poreikį apjungiant

keletos vaizdų fiksavimo rezultatus.

- Teksto (garso takelio) transkribavimas ir (ar) transliteravimas. Dažniausiai

atliekama naudojant automatines nuskaitymo programas (net ir garso takelių

transliteravimui). Priklausomai nuo dokumento rūšies, kokybė užtikrinama

rekomenduojant skirtingas programines priemones, kurios yra parenkamos

eksperimentiniu būdu (pvz., programos, darančios mažiausiai klaidų optinio

nuskaitymo metu). Kokybės užtikrinimui taip pat svarbios teksto transkribavimo

ar transliteravimo taisyklės (aprašymas, kaip taisyklingai atlikti veiklas, kaip

teisingai taikyti automatines priemones ar kaip tai atlikti taisyklingai be

automatinių programinių priemonių).

- Optinis teksto atpažinimas (OCR). Jo metu spausdintinis tekstas automatiškai

atpažįstamas ir paverčiamas skaitmeniniu dokumentu. Šiam tikslui naudojama

specializuota OCR programinė įranga, pvz., ABBYY Fine Reader su automatine

kalbos atpažinimo galimybe.

Skaitmeninimo Archyve poreikiai neturėtų būti dideli, kadangi reikėtų reikalauti, jog šią

funkciją atliktų patys tyrėjai prieš įkeldami tyrimų medžiagą į Archyvą. Todėl skaitmeninimo

funkcijų į kuriamą sistemą integruoti nevertėtų, tačiau reikėtų turėti įrengtas specializuotas

kompiuterines darbo vietas su atitinkama programine įranga, kuriose, esant poreikiui, Archyvo

specialistai galėtų atlikti svarbiausių duomenų skaitmeninimą.

Rekomenduojama parengti specialų „Skaitmeninimo vadovo“ metodinį dokumentą,

kuriuo vadovautųsi ir Archyvo darbuotojai ir depozitoriai.

Skaitmeninimo rezultatų kokybė patikrinama arba bendro kokybės tikrinimo proceso

metu, arba iš karto po skaitmeninimo atlikimo. Užfiksuotam vaizdui specialistas atlieka

patikrinimą, defektų šalinimą bei redagavimą. Analogiškai atliekamas transliteruoto ar

transkribuoto teksto kokybės tikrinimas.

Garso ir vaizdo medžiagos skaitmeninimas susijęs su visa eile ypatumų, todėl daugeliu

atvejų nėra nusistovėjusios praktikos. Kaip ir visi kiti duomenys, garso ar vaizdo įrašai prieš juos

teikiant archyvavimui turėtų būti standartiškai aprašyti (parengti metaduomenys), jei yra

transkripcijos – jos irgi pateikiamos kartu su duomenų paketu.

Pavyzdžiui, archyvams pateikiamų folkloro ir etnologijos video ar audio duomenų

aprašymas nėra nusistovėjęs. Sudėtinga yra tai, kad folkloro lauko tyrimų audio ar video

medžiaga paprastai yra segmentuojama (failai karpomi ir (ar) duomenys aprašomi pagal laiko

skalę, o tuomet parengiami segmentų aprašai arba transkripcijos, kurios turi būti susietos su

83

tiksliai numeruotais audio ar video failais). Reikalavimas pateikti audio ar video failus

nesegmentuotus (taip, kad interviu su vienu pateikėju būtų viename faile) galbūt yra išeitis, bet

šis reikalavimas turi būti gerai apsvarstytas ir tiksliai suformuluotas, kadangi lauko tyrimų metu

atliekamos laisvo interviu kartais yra labai ilgi (iki 6 val. trukmės) ir su tuo pačiu informatu

interviu kartais pratęsiamas per kelis kartus (t.y. su tais pačiais pateikėjais bus keletas interviu).

Šiuo metu folkloro audio ir video įrašai labai retai mokslininkų yra transkribuojami,

kadangi, pradėjus įrašinėti ištisinius pokalbius su pateikėjais, medžiagos užrašoma labai daug.

Todėl transkripcijoms reikalingos labai didelės laiko sąnaudos. Išsamiam aprašui taip pat reikia

daug laiko, todėl šiandien dažniausia apsiribojama trumpu garso įrašų aprašymu.

Kita vertus, folkloro ir etnologijos mokslinių duomenų audio ir video transkripcijoms

keliami aukšti reikalavimai: tekstai turi būti transkribuojami labai tiksliai ir išlaikant tarmės

fonetiką.

Todėl, galima numatyti, jog tuo atveju, jei Archyvas depozitoriams kels reikalavimą

pateikti ne tik audio ir video duomenis, bet ir jų transkripcijas, bus susiduriama su dideliu

mokslininkų pasipriešinimu.

Analogiška situacija ir su politologijos kokybiniais duomenimis. Pirma, politikos

mokslų medžiagos skaitmenizavimo procese svarbu teisingai nuspręsti, kuriuos dokumentus

užtenka išsaugoti skaitmeninio teksto ar transkripcijos pavidalu (pvz., politinių partijų

programos, teisiniai dokumentai), o kuriems tekstams reikalinga vaizdo fiksacija (pvz.,

korespondencija, kai kurios sutartys, spaudos medžiaga ir pan.). Antra, kokią duomenų

kolekcijos dalį ar egzempliorius skaitmeninti priklauso nuo archyvo paskirties, tikslų,

archyvavimo politikos prioritetų, skaitmeninamų duomenų pakartotinio panaudojimo tikimybės.

Trečia, vieningų garso įrašų transkribavimo taisyklių bei praktikos tarp politologų šiuo

metu nėra: kai esama žmoniškųjų ar finansinių resursų arba žaliavinę medžiagą planuojama

publikuoti, tuomet transkripcijos yra daromos, kitais atvejais – rečiau. Kita vertus, kadangi nėra

ir nusistovėjusių archyvavimo standartų, tai, skirtingai nei etnografiniuose tyrimuose, politologų

padaryti įrašai paprastai lieka ištisiniai, nesukarpyti. Reikalauti iš tyrėjų išpildyti transkribavimo

reikalavimą teikiant duomenis Sistemai šiuo metu būtų sudėtinga. Pirmiausia reikėtų informuoti

ir skatinti mokslinių tyrimų finansuotojus atsižvelgti į šiuos kaštus ir bent iš dalies juos

kompensuoti skiriant papildomą paramą tyrimų ir jų sklaidos projektams.

4.1.3. Įkėlimas į sistemą

Duomenų įkėlimą į sistemą atlieka:

84

- Depozitorius (tyrėjas), pasinaudodamas standartizuota archyvo Sistemos vartotojo

sąsaja. Tai pagrindinis duomenų įkėlimo būdas.

- Archyvo darbuotojai, pasinaudodami tomis pačiomis Sistemos dialoginėmis

priemonėmis. Šis duomenų įkėlimo būdas naudojamas, kai dėl įvairių priežasčių

duomenys archyvui pateikiami fizinėse laikmenose, taip pat, kai Archyvas atlieka

duomenų skaitmeninimo darbus.

- Automatinio įkėlimo priemonės iš kitų sistemų (pvz., kitų archyvų). Šiuo atveju

dažnai įkėlimas yra lydimas automatinio formatų konvertavimo (plug-in

programos archyvo Sistemoje).

Jei tyrėjas ar institucija sutinka pateikti duomenis archyvui, reikalinga depozitorių

informavimo, apmokymo ir ilgalaikio ugdymo sistema, kuri a) padėtų jiems tinkamai parengti ir

suvesti turimus kokybinius duomenis į Sistemą, b) skatintų tyrėjus naujus tyrimus iš anksto

organizuoti taip, kad surinkti duomenys kuo geriau atitiktų Sistemos keliamus kokybės

reikalavimus ir techninius standartus. Pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti – depozitorių

konsultavimas reikalingų metodinių priemonių (vartotojo vadovų) parengimas. Taip pat,

rekomenduojama vadovautis Jungtinės Karalystės nacionalinio „UK Data Archive“ patirtimi,

sukuriant depozitoriams specializuotą portalą, skirtą tinkamo duomenų kūrimo ir valdymo

apmokymams53. Portale yra pateikiama informacija ne tik apie tai, kas ir kokiomis sąlygomis

gali tapti duomenų depozitoriumi, kaip vyksta ši procedūra, bet taip pat apie tai, kaip tinkamai

ruošti archyvui planuojamus perduoti duomenis ir panašiai.

Konsultavimo metu Archyvas teikia pagalbą šias būdais:

- duomenų vertinimas siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų kriterijus,

- informacija apie duomenų perdavimo procesą,

- sutarčių, licenzijų pasirašymas,

- konsultavimas apie duomenų pateikimo formatus,

- konsultavimas apie atitinkamos dokumentacijos parengimą.

Duomenų pateikimo į Archyvą procesas:

- Užpildoma Duomenų aprašo forma, prieinama per portalo vartotojo sąsają.

- Užpildoma Duomenų pateikimo sutarties forma, prieinama per portalo

vartotojo sąsają.

- Per portalo vartotojo sąsają įkeliami duomenų failai ir j ų aprašai

(metaduomenys).

53 http://www.data-archive.ac.uk/create-manage

85

- Per portalo vartotojo sąsają įkeliami kiti su tyrimu susiję dokumentai (Tyrimo

metodikos aprašas, Tyrimo dalyvi ų sutikimo dokumentai, Duomenų sąrašas).

- Įkelti duomenys perduodami į Sistemą tolimesniam sutvarkymui (apdorojimui).

Alternatyviai, Duomenų aprašo forma ir Duomenų pateikimo sutarties forma gali būti

užpildomi kaip atskiri dokumentai, ir kartu su duomenų bei kitais papildomais failais siunčiami

e-paštu arba tiesioginiu būdu perduodami į archyvą.

Duomenų įkėlimo į sistemą, kaip sudėtinės duomenų įgijimo proceso dalies veiklos

diagrama pateikta skyrelyje.

Gairės duomenų pateikėjams. Paprastai archyvas pateikia reikiamas instrukcijas ir

formas, kurias tyrėjai turi užpildyti pateikdami informaciją apie tyrimą bei atitinkamai

parengdami tyrimo duomenis (formatavimas, deponavimo būdai, reikalavimai metaduomenims).

Dažnai pateikiami duomenų parengimo (transkribavimo, anonimizavimo ir kt.) gerosios

praktikos pavyzdžiai. Taip pat pateikiamos konkrečios formos tyrimo dokumentavimui. Tarp

tokių formų pavyzdžių galima paminėti esds.qualidata archyvo formą (Data Review Form)

informacijai apie duomenis surinkti: http://www.esds.ac.uk/aandp/create/offering.asp, arba 2

priede pateikta Suomijos duomenų archyvo (FSD) duomenų pateikimo forma. Kadangi

metaduomenų aprašymas socialinių mokslų praktikoje kol kas nėra nusistovėjęs, todėl

pradiniame etape prasminga vadovautis LiDA (Lietuvos HSM duomenų archyvo,

http://www.lidata.eu) parengta į Archyvą perduodamos empirinio tyrimo medžiagos aprašymo

forma, papildyta kokybiniams tyrimams svarbiais punktais. Pakoreguotos tyrimo medžiagos

aprašo forma pateikta 4 priede.

Tyrimo metodikos aprašo forma – tai dokumentas, aprašantis tyrimo metu naudotą

metodiką. Depozitorius galėtų parengti tokį failą pagal duotą šabloną. Jame turi būti numatyti šie

laukai:

1. Tyrimų paraiškos duomenys.

2. Paramos suteikimo ataskaita.

3. Tyrimo metodologijos apibūdinimas.

4. Interviu planas/temų vadovas.

5. Naudotų klausimynų šablonai.

6. Dienoraščio formatas.

7. Stebėjimų sąrašas.

8. Instrukcijos apklausėjui.

9. Detalės apie tyrimą ir (ar) apklausėjus.

10. Komunikacija su dalyviais konfidencialumo klausimais.

86

11. Rašytinės sutikimo formos šablonas.

12. Kita papildoma informacija.

13. Trūkstamos informacijos indikacija.

14. Susirašinėjimų duomenys.

Tyrimų metodikos aprašą galima integruoti į Duomenų aprašo formą (LiDA archyvo

praktika).

Kadangi kokybinių tyrimų duomenų rinkiniai dažnais susideda iš didelio skaičiaus failų,

pvz., interviu atveju, atskiri failai suformuojami konkretaus interviu garso įrašui bei

transkribuotam įrašui, rekomenduojama kartu su kitais į archyvą pateikiamais dokumentais,

pateikti ir Duomenų sąrašo formą. Pavyzdžiu galėtų būti Qualidata archyvo duomenų sąrašo

formos (pavyzdžiai pateikti 1 priede). 8 pav. pateikta duomenų sąrašo formos įrašo struktūra

interviu duomenų atvejui.

Interviu ID Privalomas

Gimimo data Privalomas

Lytis Privalomas

Profesija Privalomas

Organizacija Nebūtinas, kai taikytina

Pareigos Nebūtinas, kai taikytina

Šeimyninė padėtis Nebūtinas, kai taikytina

Vaikų skaičius Nebūtinas, kai taikytina

Tautybė Nebūtinas, kai taikytina

Interviu santrauka Nebūtinas, kai taikytina

Audio juostelės Nr. Nebūtinas, kai taikytina

Interviu vieta Privalomas

Interviu data Privalomas

Puslapių skaičius Privalomas

Tekstinio failo vardas Privalomas

Audio failo vardas Privalomas, kai taikytina

8 pav. Duomenų sąrašo formos įrašo struktūros pavyzdys

Teisinė bazė – ją sudaro archyvo parengtas dokumentų paketas, kurį sudaro:

- duomenų perdavimo sutartis/ licenzija, kurioje numatomos abiejų pusių teisės ir

pareigos bei duomenų pateikėjas gali numatyti duomenų naudojimo/platinimo

apribojimus

- autorinių teisių sutartys

87

- etiniai aspektai ir leidimo naudoti duomenis sąlygos.

Konkrečiuose archyvuose naudojamos labai įvairios priemonės duomenims įgyti – tiek

gairės duomenų pateikimui - reikalavimai ir formos, kuriais tyrėjai remiasi rengdami duomenis

archyvui, tiek kiti reglamentuojantys dokumentai. Ši dokumentacija reikalauja detalaus

problemiškų momentų diskutavimo ir didelio įdirbio. Todėl čia nepateiksime detalios

dokumentacijos - duomenų parengimo įvedimui instrukcijų ir pan., o tik aptarsime kai kuriuos

labiausiai problemiškus momentus atspindinčius reglamentuojančių dokumentų pavyzdžius.

Vienas iš būtinų duomenų archyvavimui dokumentų kokybiniuose tyrimuose yra

tiriamųjų sutikimas naudoti duomenis taip, kad jų naudojimas įjungtų ir archyvavimo bei tam

tikro lygmens prieinamumo vartotojams galimybę. Asmens duomenų įstatyme pažymima, kad

„Atliekant mokslinį tyrimą, duomenys tvarkomi, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą.“ (Žin.,

2008, Nr. 22-804). Bet duomenų platinimas ir prieinamumas, jų konfidencialumas ir asmens

duomenų apsauga dažnai sunkiai suderinami. Bet tai nereiškia, kad duomenys negali būti

platinami, šiuo atžvilgiu svarbus yra bendrųjų tyrimo duomenų ir asmeninių duomenų

atskyrimas. Duomenų saugojimo ir panaudojimo galimybės paprastai aptariamos tiriamųjų

pasirašomame sutikime. Jame turi būti: pateikiama informacija apie tyrimą ir jo tikslus,

finansavimo šaltinius, tiriamųjų dalyvavimo laisvanoriškumą ir teisę bet kuriuo metu atsisakyti

dalyvauti tyrime, apie tai, kaip bus saugomi bei naudojami tyrimo duomenys, kaip bus išlaikytas

konfidencialumas (anonimizuojant duomenis ir pan.) bei pasirašomas sutikimas naudoti

duomenis taip pat ir duomenų archyvuose. Paprastai tiriamajam pateikiami du dokumentai –

informacija apie tyrimą ir sutikimo forma; tiriamasis pasirašo tik pastarąją. Tai leidžia išsamiau

informuoti apie tyrimą ir gana aiškiai suformuluoti sutikimą. Specialios sutikimo dalyvauti

tyrime sąlygos turi būti aptartos šiais atvejais: medicininiuose tyrimuose; tiriant vaikus ir

paauglius; specialių poreikių mokinių tyrimuose; organizacijose ar darbo vietose atliekamuose

tyrimuose; nusikaltimų/ nusikaltėlių tyrimuose; interneto tyrimuose.

4 priede pateikiamas tiriamojo sutikimo formos pavyzdys, kuriame aptariama ir interviu

duomenų archyvavimo galimybė.

Pateikiant duomenis į sistemą, rekomenduojama laikytis šių duomenų formatų:

- Brėžiniai - neglaudintas TIFF;

- CAD duomenys - DXF, DWG, DWF;

- Fotonuotraukos - neglaudintas TIFF, JPEG, PDF;

- Garso medžiaga - MP3, WAV, WMA;

- GIS duomenys – Shapefile;

- Lentelės - Tab delimited text file (TXT, CSV), XLS, XLSB, SXC;

88

- Tekstai - RTF, TXT, PDF, ODT, DOCX;

- Vaizdo įrašų medžiaga – MPEG-1, MPEG-4, AVI, VOB;

- 3D objektai - X3D, Collada, VRML;

- Duomenų bazės – MS Access, SQL;

- Interneto svetainių informacija – HTML, XHTML;

- CAQDAS formatai – NUD*IST, WinMax, ATLAS-ti, QuDEx.

Jei Archyve numatoma palaikyti kombinuotus (kokybinius + kiekybinius) tyrimus,

papildomai reikėtų numatyti kiekybinių duomenų aprašymo formatus, vadovaujantis LiDA

projekto patirtimi.

Reikia paminėti, jog šiandien vis dažniau socialinių mokslų tyrimų objektu tampa

internetas - internetiniai pokalbiai, diskusijos, straipsnių komentarai, elektroninės konferencijos,

politinių partijų svetainės, internetiniai tinklaraščiai ir kitos socialinės medijos (Vinogradnaitė

2009, Nevinskaitė 2009, Šuminas 2009). Tačiau kyla klausimas, kokiu formatu išsaugoti šių

daugialypių terpių duomenis, nes svarbus ir tekstas, ir ikonografija, ir terpės interaktyvumo,

hipertekstualumo charakteristikos. Vis dėlto tokių terpių tyrimus atliekantys politologai tyrimo

tikslais išsaugo nemažą dalį jas aprašančių duomenų (pvz., komentarų srautus, jų seką,

komentuojamą interneto tekstą, komentarų datas; tinklaraščių įrašus ir jų datas; profilių

aprašymus, nuotraukas ir pan.), tad išsprendus intelektinės nuosavybės klausimą, šie duomenys

taip pat galėtų patekti į Sistemą, nors ir nesugebėtų visapusiškai reprezentuoti analizuojamos

aplinkos (pvz., interaktyvių nuorodų tinklo). Tokius duomenis galima būtų pateikti

HTML/XHTML formate, papildomai, kaip atskirus failus įkeliant paveisklėlius, vaizdo

medžiagą ir kitus objektus.

Kompiuterinėmis kokybinių duomenų analizės programomis (NUD*IST ir kt.) apdorota

medžiaga gali būti eksportuota Sistemai priimtinais formatais pateikiant “žalius” duomenis,

kodavimo sistemą, sukoduotus duomenis ir kitą pagalbinę medžiagą (pvz., pastabas). Tačiau

užsienio kokybinių duomenų archyvų patirtis rodo, kad didžiausią paklausą turi nekoduoti, “žali”

duomenys, nes kodavimas kreipia į konkretų tyrimo tikslą, kuris naujuose tyrimuose gali būti

neaktualus. Šešta, apdorojant politologinių tyrimų medžiagą ne visada įmanoma atlikti

anonimizavimo procedūrą. Politologai atlieka daug tyrimų, kuriuose pagrindiniai informantai yra

valdžios institucijų atstovai, politiniai lyderiai ir kiti asmenys, kurių anonimiškumo faktiškai

neįmanoma užtikrinti neprarandant daug vertingų (pokalbių, memuarų ir pan.) duomenų.

Politologus, kaip ir istorikus, neretai domina būtent personalijos ir asmenų bylos (pvz., LR

Seimo Archyve saugomi Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo fondo dokumentai).

89

Siekiant užtikrinti suderinamumą tarp įvairių CAQDAS paketų, rekomenduojama naudoti

QuDEx formatą.

Pagalba depozitoriams (tyrėjams), mažinanti laiko sąnaudas, būtų:

- Duomenų įkėlimo į sistemą proceso aprašas.

- Metaduomenų formavimo metodika – pasirinktai metaduomenų sistemai(-oms)

(DDI arba Dublin Core, TEI, MPEG-7), Sistemoje turi būti sukurta metaduomenų

įvedimo vartotojo sąsaja, pasiekiama internetu, taip pat metaduomenų pildymo

instrukcijos. Per ją metaduomenys įvedami lygiagrečiai su objektų talpinimu į

sistemą. Patalpinti objektai ir metaduomenys Sistemoje vėliau dar yra tikrinami,

taip pat pagal poreikį atliekamas papildomas aprašymas metaduomenimis, ar

metaduomenų formatų konvertavimas (pvz., DDI-Dublin Core).

- Duomenų aprašo formos pildymo taisyklės (detaliai paaiškinta ir aprašyta, kaip

turi būti pildomas kiekviernas konkretus aprašo laukas). Taisyklės turi būti

sukurtos po to, kai jau bus sukurta veikianti sistema.

- Kokybiškai veikiantys informacinės sistemos tezaurai ir klasifikatoriai,

užtikrinantys duomenų įvedimo kokybę, duomenų sąveikumą sistemos viduje ir

leidžiantys pusiau automatizuoti duomenų įvedimo procesus. Reikėtų nekurti

naujų tezaurų, dubliuojančių jau esamus, o naudoti jau sukurtus ir Lietuvoje

naudojamus tezaurus ar klasifikatorius (HASSET, ELLST, informacinės sistemos

ARUODAI Terminų tezauras bei Geografijos duomenų bankas). Papildomus,

naujus tezaurus rekomenduojama kurti tik tuo atveju, jei atitinkamoje srityje nėra

tinkamų, kokybiškų tezaurų. Tezaurai, panaudoti kartu su kalbos technologijų

įrankiais, leistų automatiškai indeksuoti įvedamą medžiagą paieškai.

- Rekomendacijos duomenų parengimui (pvz., optiniam atpažinimui,

fotografavimui) naudojamos techninės ir programinės įrangos, būtinų bylų

formatų ir pan.). Šioje vietoje siūlytume pasinaudoti tarptautinių projektų ir

nacionalinių institucijų (AHDS – art and Humanities Data Service; CALIMERA,

MINERVA, Digital Preservation Europe) rekomendacijomis.

Įvedus duomenis į sistemą, atliekamas jų pilnumo patikrinimas:

1. Patikrinama, ar užpildytos visos tyrimo dokumentavimui reikalingos formos;

2. Patikrinama, ar formose užpildyti visi reikalingi laukai;

3. Pagal duomenų sąrašą patikrinama, ar įkelti visi duomenų failai;

4. Patikrinama, ar duomenų failams teisingai įvesti metaduomenys.

90

4.1.4. Kokybės užtikrinimas ir duomenų apdorojimo lygiai

Kalbėdami apie kokybę turime kalbėti apie du duomenų kokybės lygius: turinio ir

techninį. Duomenų turinio kokybės užtikrinimo negalime automatizuoti, tai turi padaryti

rankiniu būdu duomenų turinio kokybę tikrinantys specialistai. Tuo tarpu techninę kokybę

galima užtikrinti automatizuotai ar pusiau automatizuotai, pasinaudojant informacinių sistemų,

duomenų, saugyklų kokybės standartais ar tikrinimo schemomis. Pvz.,:

- Informacinei sistemai - ISO 9126 - 1/4. Tarptautinis programinės įrangos kokybės

nustatymo standartas, 2001-2004 metai.

- Žmogaus – kompiuterio sąveikai - ISO 9241- 1/17 Ergonomic requirements for

office work with visual display terminals (VDTs).

- DRAMBORA (Digital Repository Audit Method Based on Risk Assessment)

http://www.repositoryaudit.eu/.

- Saugyklai – DRAMBORA (Digital Repository Audit Method Based on Risk

Assessment), http://www.repositoryaudit.eu/.

- Atskiriems objektams sistemoje: ISO/IEC 23001-1:2006 Information technology -

- MPEG systems technologies -- Part 1: Binary MPEG format for XML; ISO/IEC

18033-2:2006 Information technology -- Security techniques -- Encryption

algorithms -- Part 2: Asymmetric ciphers; ISO/IEC 14496-15:2004 Information

technology -- Coding of audio-visual objects -- Part 15: Advanced Video Coding

(AVC) file format .

Standartų, aprašančių atskirus objektus yra daug, todėl Sistemoje rekomenduojama

atsirinkti konkrečius objektus, kurių kokybė bus tikrinama automatizuotu būdu.

Kai kuriais atvejais kokybės patikrinimas atliekamas vykdant atitinkamus procesus

(pvz., skaitmeninimo, metaduomenų aprašymo ir t.t.).

Sistemai svarbūs šie duomenų kokybės tikrinimo veiksmai:

- Skaitmeninimo kokybė (tikrinama atlikus skaitmeninimo veiksmus pačiame

Archyve). Gali būti numatytos procedūros ir vartotojo suskaitmenintų objektų

kokybės patikrinimui.

- Duomenų rinkinių pilnumo patikrinimas. Atlikamas iš karto po duomenų įkėlimo

į sistemą.

- Anonimiškumo užtikrinimo kontrolė. Atliekama po to, kai atliekami

anonimizavimo veiksmai konfidencialumui užtikrinti.

Kokybės reikalavimai gali būti skirtingi skirtingoms tyrimų medžiagos kategorijoms.

Dėl to, Qualidata pavyzdžiu, rekomenduojama nustatyti kelis galimus saugomos medžiagos

91

apdorojimo lygius. Medžiaga gali būti tvarkoma jau patalpinta į archyvą, todėl jos sutvarkymo

lygis gali keistis. Qualidata archyve kiekvienam naujam duomenų rinkiniui yra suteikiama

pradinė (incoming) kategorija, nurodanti jo apdorojimo lygį patenkant į archyvą, ir galutinė

(outgoing) kategorija, kuri nurodo numatomą pasiekti duomenų sutvarkymo lygmenį (2 lentelė,

šaltinis: Qualidata interneto portalas).

2 lentelė. Duomenų apdorojimo lygmenys arba standartai (outgoing standard)

A*

Duomenys pilnai įskaitmeninti, anonimizuoti ir prieinami darbui interneto

portale (online).

Metaduomenys pilnai įskaitmeninti, anonimizuoti, turtingi ir prieinami

interneto portale.

A

Duomenys pilnai įskaitmeninti, anonimizuoti ir prieinami vartotojui

parsisiųsti internetu.

Metaduomenys pilnai įskaitmeninti, anonimizuoti ir prieinami interneto

portale.

B

Duomenys pilnai įskaitmeninti, anonimizuoti ir prieinami vartotojui

parsisiųsti internetu.

Tais atvejais, kai duomenys nėra pilnai anonimizuoti, prieiga prie duomenų

yra apribota.

Dalis metaduomenų yra prieinama interneto portale, kita dalis vartotoją

pasiekia kartu su duomenų užsakymu.

C

Skaitmeniniai rinkiniai yra anonimizuoti, bet neprieinami atsisiųsti

internetu. Tais atvejais, kai duomenys negali būti pilnai anonimizuoti,

prieiga apribojama.

Tam tikri metaduomenys yra įskaitmeninti ir prieinami kaip gairės

vartotojui (user guide).

Neįskaitmeninti rinkiniai yra neanonimizuoti, arba tokiais dar vadinami

įskaitmeninti, bet perduoti kitam depozitoriumui rinkiniai.

Tam tikri duomenys ar metaduomenys gali būti įskaitmeninti ir prieinami

kaip gairės vartotojui.

92

4.2. Autori ų teis ės ir konfidencialumo užtikrinimas

Autorių ir kitos teisės yra viena pagrindinių skaitmeninimo problemų. Svarbiausios

teisės į kurias reikia atsižvelgti:

Autori ų teisės:

- Fiksuojamo objekto autorius (asmuo ar organizacija, kuriai pagal LR Autorių

teisių įstatymą priklauso turtinės ar neturtinės teisės į fiksuojamą objektą). Tokių

teisių pavyzdžiais gali būti skaitmeninamos knygos autorius, fotografuojamo

pastato autorius, įrašomą ar filmuojamą liaudies dainą atliekantis asmuo

(pažymėtina, kad folkloro atlikėjų autorinės teisės apima tik kūrinių atlikimą,

tačiau patys kūriniai, pateikti audio ar video forma bei tekstinėmis ar muzikinėmis

transkripcijomis, nėra autorinių teisių objektas).

- Fiksacijos autorius (asmuo ar organizacija, kuriai pagal LR Autorių teisių

įstatymą priklauso turtinės ar neturtinės teisės į fiksaciją). Tokių teisių

pavyzdžiais gali būti fotografas ar operatorius, sukūrę skaitmeninamą fotografiją

ar filmą, užfiksuotų audio, video ar tekstinių duomenų rinkinio sudarytojas.

- Skaitmeninio objekto sukūrimo autorius (asmuo ar organizacija, kuriai pagal LR

Autorių teisių įstatymą priklauso turtinės ar neturtinės teisės į skaitmeninį

dokumentą). Tokių teisių pavyzdžiais gali būti asmuo, fotografuojantis ar

skenuojatis jam pateiktus dokumentus.

- Duomenų saugotojo pareigos. Tai bibliotekos, archyvo, muziejaus pareiga

užtikrinti, kad sakitmeninimo proceso metu būtų saugomos pas juos esančių

knygų, rankraščių, eksponatų autorių teisės.

Asmens duomenų apsaugos teisės (teisės, užtikrinančios, kad apie asmenį nebus

skelbiami vienokie ar kitokie duomenys, nepraėjus atitinkamam laiko tarpui nuo jo mirties).

Tokios teisės pavyzdžiais gali būti asmens teisė prieštarauti prieš savo fotografijos skelbimą

internete, institucijos teisė prieštarauti prieš institucijos pastato vaizdo skelbimą internete ir pan.

Tyrimų atlikimo metu asmens duomenų apsaugos teisės apibrėžiamos tyrimo atlikimo metu

pasirašomomis sutikimo formomis. Archyve talpinamuose duomenų rinkiniuose asmens apsauga

įgyvendinama atliekant anonimizavimą.

4.2.1. Autorių teisių apsauga

93

Skaitmeninių archyvų intelektinės nuosavybės apsaugos teisinė bazė išsamiai

išanalizuota VU Komunikacijos fakulteto prof.dr. M.Stonkienės prezentacijoje „Teisiniai

skaitmeninių archyvų veiklos aspektai: intelektinė skaitmeninių objektų nuosavybė“ 54.

Intelektinės nuosavybės apsaugos dokumentai ganėtinai supinti ir iš esmės gali

sustabdyti bet kurį Lietuvos ar Europos skaitmeninimo projektą. Tačiau galima rekomenduoti

keletą racionalių priemonių, kurios įgalintų autorių teisių užtikrinimo procesą.

Tuo atveju, jei duomenys teikiami tiesiogiai į sistemą per vartotojo sąsajos langus

(nesvarbu, teikia institucijos, tyrėjai ar pavieniai asmenys per wiki modulį), turi būti sukurtas

licencinės sutarties langas (panašus, koks būna instaliuojant programas), kuriame įvedantis

duomenis asmuo tik patvirtinęs “TAIP”, galėtų toliau įvedinėti duomenis.

Šiame lange turėtų būti apibrėžti keli dalykai: įvedantis duomenis patvirtina, kad turi

intelektinės nuosavybės teises į įvedamus duomenis ir kad dalijasi jomis su sistema ir jos

vartotojais aiškiai apibrėžtu būdu.

Tuo atveju, jei įvedami seni, atrinkti duomenys, tai situacija yra problemiškesnė, nes

reikia tarsi atsiklausti autorių ar jiems tuos duomenis leidžiama skelbti viešai ir išspręsti turtinių

teisių klausimą (neturtines įgyvendiname bet kuriuo atveju, t.y. nurodome, kas yra fotografijos,

pasakojimo ar t.t. autorius). Šiam klausimui reikės papildomų teisininkų sprendimų.

Dabar praktikoje taikomi keli variantai: a) senų fotografijų ir kitos medžiagos autorių

teisių nepaisymas (skaitmeniname ir talpiname neklausdami nei autorių, nei jų palikuonių); b)

laikome, kad jei tyrimai atlikti institucijos lėšomis, tai ta institucija turi teises ir atsiklausiame

institucijos (pvz., jei asmuo atliko archeologinius tyrimus dirbdamas Lietuvos istorijos institute

už instituto lėšas, tada pasitenkiname Instituto sutikimu); c) paskelbiame spaudoje ar kitomis

masinės komunikacijos priemonėmis, kad rengiamasi internete publikuoti tokių ir tokių autorių

kūrinius, su kvietimu atiliepti jų palikuonis, jei neatsiliepia, laikome, kad galima skelbti; d)

įtikinamai ir kruopščiai ieškome visų autorių.

Realistinis yra a) arba b) požiūrio taikymas. Ateityje reikėtų numatyti lobistinius

veiksmus, gal per Kultūros ministerijos paveldo skaitmeninimo tarybą, kad intelektinės

nuosavybės reikalai skaitmeninėse sistemose Lietuvoje būtų sprendžiami valstybiniu lygiu.

4.2.2. Tyrimo dalyvių sutikimas perduoti teises archyvui

Formuojant archyvą, turi būti numatyta gauti tyrimo dalyvių sutikimą bei parengti

parengtos tipines sutartis tarp tyrimo dalyvių ir archyvo. Taip pat, formuojant archyvą, turi būti

gauti ir kitų susijusių asmenų sutikimai: 54 http://vma.esec.vu.lt/course/category.php?id=36

94

a) fiksuojamų asmenų bei pastatų savininkų sutikimai perduoti teises archyvui, leisti

skelbti savo atvaizdus ir atitinkamus duomenis apie save, įskaitant skelbimą

internete;

b) originalių kūrinių (knygų, rankraščių) autorių sutikimas perduoti turtines teises

archyvui su leidimu skelbti internete;

c) skaitmeninimo darbus (fotografavimas, transliteravimas, tikrinimas, aprašymas

metaduomenimis ir t.t.) atliekančių specialistų sutikimas, kad jų atliekamas darbas

yra tik techninis, už kurį jie gauna atlyginimą ir neįgyja jokios autorystės;

d) mokslininkų, atliekančių duomenų interpretavimą, ar rekontekstualizavimą

turtinių teisių perdavimas archyvui ir leidimas skelbti jų tyrimų rezultatus

internetu.

Šiandieninė praktika tokia, kad daugeliu atvejų kokybinių tyrimų metu sutartys su

duomenų teikėjais nėra sudaromos. Kaip pavyzdį, galime paanalizuoti situaciją folkloro

tyrimuose.

Atliekant folkloro lauko tyrimus, šiandien dar nėra įsigalėjusi praktika sudaryti su

duomenų pateikėjais sutartis dėl duomenų panaudojimo ir autorinių teisių užtikrinimo. Tai lemia

įvairios priežastys; visų pirma, žmonės jaučiasi nesaugūs (ypač kaimiškose apylinkėse), todėl

nedraugiškai reaguoja į prašymą pasirašyti sutartis arba išvis atsisako bendrauti. Pokalbių

tematika dažnai liečia jautrias temas, todėl žmonės bijo, kad pasirašę sutartį gali būti

identifikuoti ir dėl suteiktos informacijos nukentėti.

Nors folkloro kūriniai nėra autorinių teisių objektas, šis klausimas iškyla, kai

fiksuojamas folkloro viešas atlikimas (renginiuose ir pan.).

Tais atvejais, kai duomenų teikėjų autorinės teisės neabejotinos (tyrėjams perimant

autorinių teisių objektus – rankraščius, laiškus, fotonuotraukos ir kt.), irgi vis dar labai retai yra

sudaromos sutartys ir dėl autorinių teisių. Todėl autorinių teisių identifikacija HSM kokybinių

duomenų informacinėje sistemoje bus sudėtinga.

Dėl egzistuojančios susitarimų dėl duomenų perdavimo praktikos: kaip ir kitur,

politikos mokslų srityje taip pat nėra nusistovėjusios tradicijos prašyti raštiško tyrimo dalyvių

sutikimo perduoti teises archyvui. Neretai net ir žodinis sutikimas suteikiamas nenoriai,

susiduriant su žmonių nepasitikėjimu, abejonėmis dėl medžiagos panaudojimo tikslų,

nuogąstavimais, kad bus atskleista jų tapatybė, paviešinti asmeniniai, subjektyvūs vertinimai,

konfidenciali informacija. Kalbėdami apie politinį gyvenimą ir politinę valdžią neretai eiliniai

Lietuvos žmonės vis dar jaučiasi nejaukiai. Vis dėlto neretai darant pokalbio garso įrašą, kartu

95

įrašomas sutikimo panaudoti ir išsaugoti duomenis prašymas bei informanto atsakymas į

prašymą. Žinoma, griežtąja prasme žiūrint, to nepakanka.

Esama atvejų, kai sutikimą perduoti pavyksta gauti lengviau, jei sutinkama priėjimą prie

duomenų apriboti (pvz., nustatomas laikotarpis, kuriam praėjus archyvas galės būti atidarytas,

įtvirtinamas reikalavimas gauti informanto (jam mirus – giminaičių) sutikimą susipažinti su

archyvo duomenimis ir pan.), tačiau tuomet mažėja archyvo patrauklumas, nes vartotojui

atsiranda daug papildomų kliūčių gauti duomenis. Papildomų sunkumų gaunant sutikimą dėl

duomenų perdavimo kelia tai, kad informantui neįmanoma tiksliai nurodyti, kam, kokiems

tyrimams ateityje bus panaudoti jo (jos) suteikti duomenys. Tai mažiau aktualu ekspertinių

interviu atvejų, tačiau labai aktualu biografiniuose interviu.

Politikos lauko veikėjai toli gražu nėra vien eiliniai žmonės. Jei tyrimuose naudojamą

valdžios institucijų ir žinybinių organizacijų dokumentaciją gauti archyvuoti yra paprasčiau dėl

įstatymiškai numatytų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, kur tokie reikalavimai netaikomi, gauti

sutikimą paprastai yra sunkiau (pvz., politinių partijų ir jų lyderių, įvairių interesų grupių,

pilietinės visuomenės sambūrių, organizacijų, visuomeninių judėjimų, bendruomenių suteiktai

medžiagai). Faktiškai ši problema taip pat aktuali siekiant į archyvą perduoti tyrimus, kuriuose

naudojama žiniasklaidos (televizijos, radijo, spaudos, informacinių agentūrų, naujienų portalų,

kitų interneto šaltinių) produkcija.

Tyrimo dalyvio sutikimo formos pavyzdys patektas 4.1.3 skyrelyje.

4.2.3. Duomenų autorystės užtikrinimo IT priemonėmis būdai

Įprastai galimybė teikti duomenis sistemai, keisti duomenis sistemoje ir naudotis jais

(gauti) iš sistemos yra skirtomos pagal vartotojų grupes. Kiekviena grupė gali gauti prieigą prie

skirtingo kiekio duomenų, taip užtikrinant ir asmens duomenų, autorių teisių ir t.t. apsaugą.

Preliminariai, reikėtų išskirti mažiausiai 4 vartotojų grupes:

- Visos sistemos administratoriai (gali kurti, keisti, gauti visus sistemoje esančius

duomenis);

- Sistemos administratorius institucijoje (gali kurti, keisti, gauti visus sistemoje

esančius savo institucijoje sukurtus duomenis);

- Mokslininkas (gali kurti duomenis jam priskirtame sektoriuje, keisti savo

duomenis, gauti tik mokslinius duomenis);

- Visuomenė (neautorizuotas vartotojas, internetu gali talpinti duomenis per iš

anksto sukurtas wiki sąsajas, gali gauti metaduomenis, gal gauti dalį mokslinių

duomenų, ir pan.).

96

Kiekvienai vartotojų grupei prieiga, teikiamų, gaunamų, keičiamų duomenų kiekis,

prieigos sritys ar sektoriai yra užtikrinami programiškai.

Grafinių ar kitų duomenų anonimiškumas yra užtikrinamas atskiriant objekto

metaduomenis nuo paties objekto. Sistemoje objektas egzistuoja savarankiškai, kaip satelitinė

byla, o metaduomenys ir duomenys apie objektą (taip pat ir personaliniai) – taip pat

savarankiškai. Šios savarankiško grupės objektas ir duomenys) susiejami programiškai, tačiau

galimybė peržiūrėti objektą lydinčių duomenų kiekį priklauso nuo vartotojo priklausomybės

kuriai nors grupei.

Sukūrus sistemą, būtinas dokumentas „Duomenų saugos taisyklės“.

4.2.4. Duomenų anonimizavimas

Kitas problemiškas su duomenų apsauga ir konfidencialumu susijęs aspektas yra

kokybinių tyrimų duomenų anonimizavimas. Čia iškyla prieštaravimas tarp anonimiškumo ir

tyrimui reikalingos informacijos praradimo, kurį spręsti kartais labai sudėtinga.

Bet anonimizuoti kokybinių tyrimų duomenis, kad iš jų nebūtų galima identifikuoti

asmenų ir organizacijų, prieš juos archyvuojant būtina. To reikalauja tyrimų etika ir asmens

duomenų apsaugos įstatymai, net jei respondentas sutiko šiuos duomenis atskleisti. Kai kurių

sričių tyrimuose – antropologijos, kai kuriuose sakytinės istorijos (oral history) tyrimuose vis

dėlto yra priimta moksliniuose tekstuose skelbti informantų vardus, jei tam gautas informanto

sutikimas.

Bendru atveju, tikslinga įvesti asmeninių duomenų deidentifikacijos lygmenis:

1. visiška anonimizacija (visi asmens duomenys deidentifikuojami);

2. dalinė anonimizacija (pvz., deidentifikuojamas informatorius, o užrašytojo,

transkripcijos autorių ar kt. asmenų duomenys paliekami);

3. deidentifikacija netaikoma (tais atvejais, jei informantas pageidauja, kad jo

duomenys / autorystė būtų vieši prieinami / skelbiami ir pan.).

Anonimizuojant žmonių vardai keičiami pseudonimais, dažniausiai jau transkribavimo

metu. Taip pat anonimizavimas reikalauja pakeisti erdvinius žmonių minimus referentus -

geografinių, ypač lokalių vietovių, organizacijų pavadinimus. Viena iš anonimizavimo

alternatyvų – lokalias vietoves keisti didesnėmis (pavyzdžiui, kaimą rajonu, slepiant gatvės

pavadinimą bet paliekant miesto ar mikrorajono ir pan.). Bet konkrečios erdvinės ir socialinės

lokalizacijos praradimas neretai daro duomenis mažai informatyviais. Tokiais atvejais tikslinga

vietovardžius palikti, bet labiau apriboti duomenų prienamumą ir platinimą.

97

Anonimizuojant kokybinių tyrimų duomenis, svarbu siekti, kad antrinė duomenų

interpretacija nenukryptų nerealia, neatitinkančia realių kontekstų linkme, todėl pseudonimai

turėtų būti parenkami atitinkantys kontekstus, panašius į realius arba vietoje pseudonimo

pateikiami, pavyzdžiui, vietovės, organizacijos tipo nekonkretūs aprašymai.

Ypač atkreiptinas dėmesys į jautrius ir konfidencialius duomenis; kokie duomenys

laikomi konfidencialiais, apibrėžia kiekvienos šalies įstatymai; dažniausiai tai duomenys apie

informantų ar jų minimų asmenų rasę, etninę kilmę, seksualinę orientaciją, fizinę ar psichikos

sveikatą, teistumą, ryšius su nusikalstamomis subkultūromis ar veiksmais, religinę

priklausomybę, priklausomybę profesinėms sąjungoms ir pan. Jautrių duomenų, asmeninės

informacijos nemaža gali būti biografinių tyrimų duomenyse. Šie duomenys gali būti pateikiami

duomenų archyvuose, jei laikomasi etikos reikalavimų: gautas raštiškas sutikimas talpinti

duomenis archyve, duomenys anonimizuojami tose vietose, kur galima identifikuoti asmenį bei

gerai apgalvojamos duomenų prieinamumo ribos. Visos šios priemonės taikytinos

kompleksiškai.

Anonimizavimo reikmėms į sistemos sudėtį turėtų būti įtraukiamas kompiuterinės

lingvistikos priemonėmis parengtas įvardintų esybių (named entity) atpažinimo modulis lietuvių

kalbai. Tokio modulio įdiegimas gali būti siejamas su dabartiniu metu vykdoma “Lietuvių kalbos

informacinėje visuomenėje” programa, kur tokias priemones numatoma parengti.

4.3. Dokumentavimo ir archyvavimo proces ų aprašymas

4.3.1. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose rinkinių dokumentavimo, metaduomenų,

kontekstinės informacijos aprašymo standartai

Parenkant standartus kokybinių duomenų HSM tyrimuose rinkinių dokumentavimui,

metaduomenų, kontekstinės informacijos aprašymui, rekomenduojama vadovautis LR Kultūros

ministro įsakymu “DĖL SKAITMENINIO TURINIO K ŪRIMO, SAUGOJIMO IR

PRIEIGOS STANDARTŲ IR NORMINI Ų DOKUMENT Ų SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO ”,

2010 m. sausio 7 d. Nr. ĮV-655.

Jame kultūros paveldo skaitmeninimui rekomenduojami tokie standartai ir norminiai

dokumentai (nemaža dalis jų tinka ir HSM mokslinių duomenų skaitmeninimui, nes kultūros

paveldas (kilnojamasis, nekilnojamasis ar nematerialus) yra daugumos humanitarinių mokslų (ir

kai kurių socialinių mokslų) tyrimų šaltinis (pirminiai duomenys)):

55 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364039&p_query=&p_tr2=

98

SKAITMENINIO TURINIO K ŪRIMO, SAUGOJIMO IR SKLAIDOS STANDART Ų

SĄRAŠAS

I. SKAITMENINIO TURINIO REIKŠM ĖS STANDARTAI

1.1. LST ISO 2788:2010 Dokumentavimas. Vienakalbių sisteminių žodynų rengimo ir tvarkymo

gairės (tapatus ISO 2788:1986).

1.2. LST ISO 5964:2010 Dokumentavimas. Daugiakalbių sisteminių žodynų rengimo ir

tvarkymo gairės (tapatus ISO 5964:1985).

II. DUOMENŲ TURINIO APRAŠYMO STANDARTAI

2.1. LST ISO 21127:2009 Informacija ir dokumentavimas. Kultūros paveldo informacijos mainų

ontologija (tapatus ISO 21127:2006).

III. METADUOMEN Ų KODAVIMO STANDARTAI

3.1. LST ISO 15836:2009 Informacija ir dokumentai. Rekomenduojamas naudoti Dublin Core

Metadata Initiative metaduomenų elementų rinkinys (tapatus ISO 15836:2009).

3.2. LST EN 15744:2009 Filmų identifikavimas. Mažiausias kinematografinių kūrinių

metaduomenų rinkinys (tapatus ISO 15744:2009).

3.3. LST ISO 23081-1:2008 Informacija ir dokumentavimas. Dokumentų valdymo procesai.

Dokumentų metaduomenys. 1 dalis. Principai (tapatus ISO 23081-1:2006).

3.4. LST ISO/TS 23081-2:2008 Informacija ir dokumentavimas. Dokumentų valdymo procesai.

Dokumentų metaduomenys. 2 dalis. Koncepcijos ir realizacijos klausimai (tapatus ISO 23081-

2:2009).

IV. DUOMENŲ SAUGOJIMO (ARCHYVAVIMO) STANDARTAI

4.1. LST ISO 14721:2010 Kosminės duomenų ir informacijos perdavimo sistemos. Atviroji

archyvinė informacijos sistema. Pamatinis modelis (tapatus ISO 14721:2003).

4.2. LST ISO/TR 18492:2010 Elektroninės dokumentuotos informacijos ilgalaikis išsaugojimas

(tapatus ISO/TR 18492:2005).

4.3. LST ISO/TR 15801:2010 Dokumentų tvarkyba. Informacija, laikoma elektroninėse

laikmenose. Duomenų tikrumo ir patikimumo rekomendacijos (tapatus ISO/TR 15801:2009).

V. SKAITMENINIO TURINIO K ŪRIMO STANDARTAI

5.1. LST ISO/IEC 10918-1:2009 Informacijos technologija. Nejudamųjų tolydžiojo atspalvio

vaizdų skaitmeninė spūda ir kodavimas. 1 dalis. Reikalavimai ir gairės (tapatus ISO/IEC 10918-

1:1994).

5.2. LST ISO 12234-2:2008 Elektroninis nejudamojo vaizdo vizualizavimas. Keičiamoji

atmintinė. 2 dalis. TIFF/EP vaizdo duomenų formatas (tapatus ISO 12234-2:2001).

99

5.3. LST ISO/IEC 15948:2009 Informacijos technologija. Kompiuterinė grafika ir vaizdų

apdorojimas. Internetinės grafikos (PNG) formatas. Funkcijų aprašas (tapatus ISO/IEC

15948:2004).

5.4. LST ISO 19005-1:2008 Dokumentų tvarkyba. Ilgalaikio saugojimo elektroninio dokumento

rinkmenos formatas. 1 dalis. PDF 1.4 (PDF/A-1) naudojimas; (tapatus ISO 19005-1:2005).

Pataisa LST ISO 19005-1:2008/AC:2008 Dokumentų tvarkyba. Ilgalaikio saugojimo

elektroninio dokumento rinkmenos formatas. 1 dalis. PDF 1.4 (PDF/A-1) naudojimas (tapatus

ISO/IEC 19005-1:2005/Cor.1:2007).

KIT Ų TARPTAUTINI Ų IR NACIONALINI Ų SKAITMENINIO TURINIO K ŪRIMO,

SAUGOJIMO IR SKLAIDOS NORMINI Ų DOKUMENT Ų SĄRAŠAS

I. SKAITMENINIO TURINIO REIKŠM ĖS APIBRĖŽIMO NORMINIAI DOKUMENTAI

1.1. Europos žodynas (EUROVOC) - daugiakalbis tezauras, sisteminis žodžių ir žodžių junginių

sąrašas, kurio paskirtis yra tiksliai atspindėti dokumentų sistemoje esančių dokumentų ir joje

atliekamų paieškų konceptualų turinį.

1.2. Library of Congress Subject Headings & Name Authority (Kongreso bibliotekos dalykinių

pradmenų ir autoritetinių vardų sistema).

1.3. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rubrikynas.

1.4. Universalioji dešimtainė klasifikacija (UDK).

1.5. Union List of Artist Names (ULAN) (Jungtinis menininkų vardų sąrašas).

1.6. Art & Architecture Thesaurus (AAT) (Meno ir architektūros sisteminis žodynas).

1.7. Getty Thesaurus of Geographic Names (TGN) (Getty geografinių pavadinimų tezauras).

1.8. Thesaurus for Graphic Materials (TGM) (Grafinės medžiagos tezauras).

1.9. Iconclass (Meno ir ikonografijos klasifikavimo sistema).

1.10. Lietuvos Respublikos terminų bankas.

II. DUOMENŲ TURINIO APRAŠYMO NORMINIAI DOKUMENTAI

2.1. International Standard Archival Authority Record for Corporate Bodies, Persons, and

Families ISAAR(CPF) (Tarptautinis standartinis archyvinis autoritetinis kolektyvų, asmenų ir

giminių įrašas).

2.2. General International Standard Archival Description (ISAD(G)) (Bendras tarptautinis

standartinis archyvinis aprašas).

2.3. The FIAF Cataloguing Rules for Film Archives (Tarptautinės filmų archyvų federacijos

(FIAF) filmų archyvų katalogavimo taisyklės).

2.4. International Standard for describing functions (ISDF). (Tarptautinis funkcijų aprašymo

standartas).

100

2.5. International Standard for Describing Institutions with Archival Holdings (ISDIAH).

(Tarptautinis archyvinius fondus turinčių institucijų aprašymo standartas).

2.6. Rules for Archival Description (RAD) (Archyvinio aprašymo taisyklės).

2.7. Resource Description and Access (RDA) (Išteklių aprašymas ir prieiga).

2.8. Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas (International Standard Bibliographic

Description (ISBD).

2.9. Guidelines for authority records and references (GARR) (Nurodymai autoritetiniams

įrašams ir nuorodoms).

2.10. Cataloguing Cultural Objects: A Guide to Describing Cultural Works and Their Images

(Kultūros objektų katalogavimas: kultūros objektų ir jų vaizdų aprašymo vadovas).

2.11. Resource Description Framework (RDF) (Semantinio tinklo išteklių aprašo struktūra).

2.12. Funkciniai reikalavimai bibliografiniams įrašams (FRBR: Functional Requirements for

Bibliographic Records).

2.13. Broadcast Wave Format (BWF). (Transliuojamų garso duomenų formatas).

2.14. Pantone Matching System (Pantone spalvų parinkimo sistema).

2.15. Multimedia Content Description Interface (MPEG-7) (Multimedijos turinio aprašymo

standartas).

III. METADUOMEN Ų KODAVIMO NORMINIAI DOKUMENTAI

3.1. Encoded Archival Description (EAD) (Koduotasis archyvinis aprašas).

3.2. UNIMARC Manual: Bibliographic Format (UNIMARC vadovas: bibliografinių įrašų

formatas).

3.3. UNIMARC Manual: Authorities Format (UNIMARC vadovas: autoritetinių įrašų formatas).

3.4. MARC 21 Format for Authority Data (MARC21 Autoritetinių duomenų formatas).

3.5. MARC 21 Format for Bibliographic Data (MARC21 Bibliografinių duomenų formatas).

3.6. Categories for the Description of Works of Art (CDWA) (Meno kūrinių aprašymo

kategorijos).

3.7. CDWA Lite: XML Schema Content for Contributing Records via the OAI Harvesting

Protocol (CDWA mažoji versija: Įrašų perdavimo naudojant OAI automatinio rinkimo protokolą

XML schemos turinys).

3.8. SPECTRUM (Standard ProcEdures for CollecTions Recording Used in Museums) (Muziejų

kolekcijų įrašų rengimo standartinės procedūros).

3.9. VRA Core 4.0 (Vaizdo išteklių asociacija. Pagrindinės kategorijos. 4.0).

3.10. Data Documentation Initiative (DDI) (http://www.icpsr.umich.edu/DDI/index.html) –

socialinių mokslų duomenims skirtas metaduomenų standartas, labiau orientuotas į kiekybinių

101

duomenų aprašymą. Dabartiniu metu daugiausia naudojama DDI 2 versija, tačiau jau yra

parengta DDI 3 versija, kurioje papildomai numatomas ir objektų gyvavimo ciklo valdymą.

3.11. Dublin Core Metadata Initiative (DC) (http://dublincore.org/index.shtml) – paprastos

struktūros dokumento (duomenų rinkinio) aprašo standartas, susidedantis iš 15 žymių rinkinio,

aprašančio bendrąsias skaitmeninio dokumento savybes – pavadinimą, autorių, temą, tipą, šaltinį,

kalbą ir t.t.

3.12. Text Encoding Initiative (TEI) (http://www.tei-c.org) – standartas, daugiausia orientuotas į

tekstynų aprašų ir ontologijų kūrimą, skirtas ir dokumentų savybių, ir jų turinio aprašymui.

3.13. QuDEx standartas duomenų ir metaduomenų mainams tarp CAQDAS paketų (kuriamas).

IV. DUOMENŲ SAUGOJIMO (ARCHYVAVIMO) NORMINIAI DOKUMENTAI

4.1. Metadata Encoding and Transmission Standard (METS) (Metaduomenų kodavimo ir

perdavimo standartas) (http://www.loc.gov/standards/mets) – skaitmeninės bibliotekos objektų

aprašomųjų, administracinių ir struktūrinių metaduomenų standartas.

4.2. Preservation Metadata: Implementation Strategies (PREMIS) – metaduomenų rinkinys,

orientuotas į duomenų išsaugojimui skaitmeniniame archyve reikalingus aprašus, apimančius

objektų, įvykių, agentų, inlektualios nuosavybės teisių apibūdinimą.

V. METADUOMENŲ IR OBJEKTŲ PRIEIGOS IR SKLAIDOS NORMINIAI

DOKUMENTAI

5.1. SRU/W: Search/Retrieval via URL or Web Service (SRU/W: Paieška naudojant URL arba

tinklo paslaugą)

5.2. Open Archives Initiative Protocol for Metadata Harvesting OAI-PHM, protocol version 2.0

(Atvirojo archyvo iniciatyvos metaduomenų automatinio rinkimo protokolas OAI-PMH, 2.0

versija)

Šiame standartų sąraše yra pagrindiniai tarptautiniai ir nacionaliniai kokybinių duomenų

skaitmenimui reikalingi standartai. Iš jų galima atrinkti standartus, kurie leistų kokybiškai

aprašyti kokybinio archyvo duomenis, užtikrinant galimybes pakartotinam (antriniam) jų

panaudojimui.

Ilgalaikiam saugojimui rekomenduojama vadovautis standartais: LST ISO/TR

15801:2010 Dokumentų tvarkyba. Informacija, laikoma elektroninėse laikmenose. Duomenų

tikrumo ir patikimumo rekomendacijos (tapatus ISO/TR 15801:2009) ir LST ISO/TR

18492:2010 Elektroninės dokumentuotos informacijos ilgalaikis išsaugojimas (tapatus ISO/TR

18492:2005).

Įvairių šalių kokybinių duomenų archyvų analizė rodo, kad išsamus kokybinio archyvo

išteklių aprašymas neįmanomas naudojant tik vieną kažkurį metaduomenų standartą (pvz.,

102

Qualidata – DDI ir TEI, QuDex (bandymai), METS (bandymai) ir t.t.). Dažniausiai skiriami

aprašymo metaduomenims lygiai (duomenų rinkinio, dokumento, dokumento struktūros, mainų

ir t.t.), ir kiekvienam iš jų parenkami atitinkami standartai. Viena iš problemų, naudojant keletą

metaduomenų standartų, yra jų persidengimas, kurį reikia spręsti formuluojant konkrečią aprašų

formavimo metodiką. Kai kurie standartai būtų palaikomi, nors ir dubliuoja kitus, siekiant

užtikrinti efektyvų duomenų mainų su išorinėmis sistemomis procesus. Dubliuojančių standartų

atveju, papildomi, mainų tikslais naudojami aprašai būtų generuojami automatiniu būdu,

naudojant specializuotus Sistemos įskiepius.

Konkretus metaduomenų standartų rinkinys HSM Kokybinių duomenų archyvo

duomenų aprašymui pateiktas sekančiuose skyreliuose.

4.3.2. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose žymėjimo/anotavimo būdai

Sprendžiant konkrečių metaduomenų standartų parinkimo kokybinių HSM duomenų

archyvui klausimą, būtina spręsti šias problemas:

1. Duomenų, atitinkančių įvarius tyrimų metodus, aprašymas;

2. Skirtingų duomenų formatų aprašų formavimas (tekstiniai, statinio vaizdo, vaizdo

įrašo, garso įrašo, daugialypės terpės duomenų);

3. Skirtingų tyrimo duomenų lygių (duomenų rinkinio, duomenų failo bibliografijos,

duomenų failo kokybinio turinio) aprašymas.

4. Duomenų aprašymas mainų su kitomis sistemomis tikslais.

9 pav. parodyta bendroji rekomenduojama metaduomenų schema.

9 pav. Rekomenduojama kokybinių duomenų archyvo metaduomenų schema

Atsižvelgiant į HSM kokybinių duomenų archyvų įvairiose šalyse analizę bei į jau

egzistuojančią praktiką Lietuvoje (LiDA), kokybinių duomenų archyvui rekomenduojama

naudoti DDI, kaip pagrindinį duomenų aprašo standartą. Juo būtų aprašoma šių lygių duomenys

apie tyrimą:

103

1. Pats tyrimo aprašo metaduomenų dokumentas.

2. Tyrimo specifika (nurodoma, formuojant tyrimų aprašą).

3. Duomenų sąrašo failas, aprašantis visus tyrimą sudarančius failus.

4. Duomenų aprašas, naudojamas kintamų apibūdinimui mišraus

kokybinio+kiekybinio tyrimo atvejui, taip pat duomenų sąrašo įrašų struktūros

apibūdinimui.

Šalia pagrindinio DDI standarto, papildomai rekomenduojama Sistemoje naudoti šiuos

duomenų aprašo standartus:

1. Dublin Core (DC) – archyvo duomenų pateikimui į kitas išorines sistemas pagal

OAI (Open Archive Initiative) apibrėžtą OAI-PMH automatinį duomenų

surinkimo būdą. OAI-PMH palaikymas leidžia automatizuoti kreipinius į archyvą,

apjungti skirtingų archyvų duomenis.

2. TEI P5 – kokybinio tyrimo tekstinių dokumentų turinio aprašymui (pvz.,

atskiriant skirtingų kalbėtojų informaciją interviu pokalbio transkripcijos įraše).

3. MPEG-7 – aprašant kokybinį multimedijos failų turinį.

4. QuDex – duomenų importui/exportui iš/į CAQDAS programinių paketų.

Bendrosios anotavimo schemos tyrimui aprašyti

Dublin Core ir DDI duomenų aprašymo standartai nesunkiai atvaizduojami vienas į

kitą. 8 priede pateiktas abiejų šių standartų atitikmens žemėlapis. Tokiu būdu, formuojant atskirų

dokumentų aprašą, gali būti iš karto generuojami ir DDI, ir DC įrašai (naudojant specialius

programinius įskiepius – keitiklius). Sistemoje turėtų būti numatyti DDI-DC ir DC-DDI aprašo

formatų keitikliai.

Tiek DDI, tiek DC atveju, atskiroms tyrimų sritims gali tekti pritaikyti aprašo struktūrą.

7 priede pateiktas pritaikyto DC formato aprašo pavyzdys archeologinių tyrimų duomenims

aprašyti.

Tyrimo aprašą pagal DDI formatą rekomenduojama atlikti, naudojant dabartiniu metu

taikomą LiDA aprašo formą, suderintą su CESSDA reikalavimais socialinių mokslų tyrimų

aprašams (Standard Study Description). Nors dabartiniu metu ji orientuota labiau į kiekybinius

tyrimus, tačiau numatyti ir kokybiniams tyrimams skirti laukai, taip pat pagal poreikį ją galimą

plėsti. Duomenis pagal šią formą depozitorius pateikia, įkeldamas į sistemą užpildytą depozito

formą56 (4 priedas).

56 http://archive.lidata.eu/index.php?file=files/duomenys/depozito_forma.html

104

Įkeliant atskirus tyrimų duomenų rinkiniui priklausančius failus (garso, vaizdo įrašus,

nuotraukas, interviu transkripcijas, lauko užrašus ir t.t.), kiekvienas iš jų aprašomas duomenų

failo lygio metaduomenimis. Šie duomenys gali būti formuojami tokiais būdais:

- Suvedami tiesiogiai Sistemoje dialogo forma. Tokiu atveju, Sistemoje

automatiškai generuojami DDI formato failo aprašo metaduomenys. Kadangi

egzistuoja tiesioginis DDI ir DC atitikimas, tai įvestų duomenų pakanka failo

aprašui formuoti pagal abu šiuos formatus.

- Iš anksto parengiamas ir įkeliamas į Sistemą DDI formato XML failas.

- Iš anksto parengiamas ir įkeliamas į Sistemą DC formato XML failas.

Atitinkamas DDI formato aprašas formuojamas automatiškai, pritaikius DC-DDI

keitiklį (Sistemos įskiepis).

Siekiant paieškos efektyvumo, duomenų failų metaduomenys saugomi reliacinėje

duomenų bazėje, susiejant juos su atitinkamų failų saugojimo vieta archyve.

Kadangi į duomenų bazę yra keliamas skaitmeninis dokumentas, su juo susietame

metaduomenų įraše pateikiami būtent šio, skaitmeninio dokumento metaduomenys. Atskirais

atvejais (pvz., istoriniuose tyrimuose) reikėtų numatyti poreikį kaupti metaduomenis apie

dokumente užfiksuotą objektą ar įkeliamo į duomenų bazę dokumento neskaitmeninį (analoginį)

šaltinį. Tokiu būdu, informacinėje sistemoje turi būti sukurta galimybė kurti tris skirtingus,

tačiau susijusius, metaduomenų įrašus (trijų metaduomenų įrašų problema). 3 lentelėje

pateikiamas skirtingų to paties objekto metaduomenų įrašų pavyzdys.

3 lentelė. Skirtingų to paties objekto metaduomenų įrašų formavimo pavyzdys

Dublin core elementas Paveldo objektas (paminklas, 1 lygmens dokumentas)

Fiksacija (archivalija, 2 lygmens dokumentas)

Suskaitmenintas dokumentas (archivalija, 3 lygmens dokumentas)

Moksliniai tyrimai

Objektas Pilis Fotografija Skaitmeninė vaizdo byla

Moksliniai tyrimai (tyrimų projektas)

Pavadinimas Memelio/Klaipėdos pilis

Memelio pilies fotografija

Klaipėdos pilies suskaitmeninta fotografija

Klaipėdos pilies istoriniai tyrimai

Kūrėjas Nenustatytas Fotografijos autorius Klaus Holbach

Skaitmeninto dokumento autoriusJonas Petraitis

Mokslinio projekto vadovas Antanas Petraitis

Data (sukūrimo) Pilies pastatymo data 1252

Fotografavimo data 1912

Fotografijos suskaitmeninimo data 2009

Projekto veiklos datos 2008-2010

Apimtis (vieta) Memel, Teutonų ordino valstybė, Europa

Memel, Vokietijos imperija, Europa

Klaipėda, Lietuvos Respublika, Europa

Klaipėda, Lietuvos Respublika, Europa

Įvedamų duomenų kokybę, naudojamos terminijos tikslumą, nuasmeninimą (tose

vietose, kurios būtinos prisilaikant teisės aktų), duomenų integralumą, neprieštaringumą ir pan.

105

turi užtikrinti informacinės sistemos programinės priemonės ir sistemoje naudojami parinkčių

sąrašai, tezaurai ir klasifikatoriai.

Metaduomenų indeksavimas paieškai turėtų būti vykdomas sistemoje kaip automatinė

funkcija, projektavimo metu išskiriant paieškoje dalyvaujančius metaduomenų elementus.

Pažymėtina, kad projektuojant sistemą, būtina siekti, kad sistemos metaduomenų bazės laukai

būtų skirti atominių duomenų (ne aibės ir ne sąrašo) įvedimui.

Metaduomenų įrašų kokybę turi tikrinti tikrintojas – ekspertas, gerai išmanantis

metaduomenimis aprašomą intelektinį turinį. Į sistemą (archyvą) turi patekti tik tikrintojo-

eksperto patvirtinti duomenys.

Sistemoje būtina numatyti metaduomenų įrašo taisymo ir interpretavimo galimybes.

Taisymu yra vadinamas metaduomenų įrašų faktinių, korektūros ir pan. objektyvaus pobūdžio

klaidų šalinimo procesas. Tai pašalinamos klaidos, kurių neužfiksavo nei įrašo kūrėjas, nei

ekspertas-tikrintojas. Taisymo metu klaidingi duomenys yra ištrinami iš sistemos, o jų vietoje

įrašomi teisingi duomenys.

Kiek kitoks yra interpretavimo (rekontekstualizavimo) procesas. Interpretavimas yra

skirtas išsamesniam probleminių, bet subjektyvių įrašo vietų papildomam išaiskinimui.

Humanitariniuose ir socialiniuose moksluose dalis metaduomenų įrašų turinio (pvz., kūrinio

autorystė, datavimas) gali būti priklausomi nuo konktretaus mokslininko interpretacijų. Tuo

atveju, kai konkrečiam metaduomenų įrašui turime alternatyvią interpretaciją, ši pateikiama greta

jau esančio metaduomenų įrašo, kaip papildomas, dar vienas, su pagrindiniu metaduomenų įrašu

susietas metaduomenų įrašas. Interpretacijos atveju jokie duomenys iš sistemos nėra ištrinami,

jie lieka egzistuoti greta. Iš esmės sistemoje turi būti neribojamas interpretacijų skaičius, tačiau,

per autorizavimo sistemą, turi būti ribojama asmenų, turinčių metaduomenų įrašo interpretavimo

teisę, skaičius (taip saugomasi nuo perdaug didelio skaičiau, moksliniu požiūriu menkaverčių

interpretacijų). Interpretacijos, jei tokių bus, sistemoje turi būti pateiktos autorizuotai, t.y.

sistemos vartotojas turi matyti, koks mokslininkas yra kiekvienos konkrečios interpretacijos

autorius.

Kokybinis tekstinių duomenų anotavimas.

Kokybiniam tekstinių duomenų turinio anotavimui siūloma naudoti XML tekstų

žymėjimo kalbą bei TEI P5 standartą. Dabartiniu metu, elektroninių tekstų turinio ir tekstynų

anotavimui naudojami trys pagrindiniai standartai:

1. ISO (International Standards Organization) standartų šeima, kurią kuria ISO

Techninis Komitetas 37 (ISO/ TC37/SC4) (http://www.tc37sc4.org/),

2. XCES (XML Corpus Encoding Standard) (http://www.xces.org/),

106

3. TEI P5 (Text Encoding Initiative) (http://www.tei-c.org/Guidelines/P5/).

ISO/TC37/SC4 standartų šeima, skirta lingvistinės informacijos atvaizdavimui, kol kas

dar nėra stabili. XCES, nors ir laikomas de facto tekstynų kodavimo standartu bei naudojamas

eilėje nacionalinių tekstynų (Amerikos nacionalinis tekstynas, IPI PAN Lenkų kalbos tekstynas,

t.t.), kol kas nėra suderinamas su TEI P5 elektroninių dokumentų kodavimo standartu, blogai

dokumentuotas, nelankstus anotavimo lygių atžvilgiu.

TEI P5, nors ir nėra oficialus ISO standartas, tačiau yra pripažintas kaip universalus

XML pagrindu funkcionuojantis de facto elektroninio teksto aprašymo standartas, todėl yra gana

sudėtingas, bet lankstus įvairių anotavimo lygių atžvilgiu, pasižymi gerai apibrėžta semantika,

išsamia dokumetacija, brandžiais įrankiais. Žinomi praktiniai taikymai rodo, kad šis standartas

gali būti pakankamai lengvai pritaikytas tekstynų anotavimo reikmėms (Nacionalinis lenkų

kalbos tekstynas, Britų nacionalinis tekstynas, Bulgarų kalbos nacionalinis tekstynas, Kroatų

kalbos tekstynas).

Sprendimą naudoti TEI P5 standartą tekstynų kodavimui yra priėmę ir didžiausių

lietuviškų tekstynų kūrėjai – Vytauto Didžiojo universitetas (Dabartinės lietuvių kalbos

tekstynas) ir Vilniaus universitetas (Lietuvių mokslo kalbos tekstynas). DDI ir TEI standartų

hibridą kokybinių tyrimų aprašymui naudoja ir Jungtinės Karalystės Qualidata archyvas. TEI

standarto palaikymas Qualidata archyve siejamas su kokybinių dokumentų tiesioginiu (on-line)

pateikimui vartotojui, galimybe pažymėti tyrėjo taikytas schemas ir interpretacijas, susieti tekstą

su atitinkamais garso ir vaizdo failais.

TEI P5 standartas numato galimybę pagal poreikį sukurti TEI P5 žymių rinkinius

(schemas) atskiriems taikymams, taip suformuojant tik konkrečiam taikymui reikalingą žymių

rinkinį. Pavyzdžiui, JK Qualidata archyvas, sukurdamas savo TEI schemą, panaudojo apie 130

elementų iš beveik 500, kuriuos numato TEI standartas. Pritaikyta TEI schema yra sudaroma,

suformuojant TEI ODD XML failą57, kuriam yra sukuriamos validavimui reikalingos

RNG/RNC/XSD/DTD schemos ir atitinkama dokumentacija. Tokios schemos aprašymas ir

validavimo priemonių sukūrimas yra atskiras projektas. Tokiuose projektuose rekomenduojama

naudoti TEI Roma sistemą58.

TEI schema kokybinių duomenų archyve gali būti naudojama tokių elementų

aprašymui:

- dialogų (interviu) transkripcijos turinio,

- vardų ir vietų žymėjimui,

57 http://www.tei-c.org/Guidelines/Customization/odds.xml 58 http://www.tei-c.org/Roma/

107

- teminių elementų (pvz., pagal tezaurą arba kitą klasifikatorių) žymėjimui,

- papildomų tyrėjų pastabų (interpretacijų) žymėjimui,

- anonimizuotų vietų žymėjimui,

- trūkstamų duomenų žymėjimui,

- ir t.t.

Žemiau pateikiamas TEI P5 žymėjimo pavyzdys interviu transkripcijos failui:

<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0"> <teiHeader> <!—TEI antrašt ės elementai --> </teiHeader> <text> <body> <div> <!—skyrelis visam interviu arba jo daliai-- > <!—Interv iuotojas klausia --> <!—Dalyvis at sako --> <!—Inter viuotojas klausia --> <!—Dalyvis a tsako --> ...... </div> </body> </text> </TEI>

Šiuo atveju, pagrindiniai naudojami TEI P5 elementai yra:

- <TEI> – TEI dokumentas;

- <teiHeader> (TEI Header) – aprašomoji TEI dokumento informacija;

- <text> – dokumento tekstas, gali būti sudėtinis dokumentas;

- <body> (text body) – tekstas, sudėtinio dokumento dalis;

- <div> (text division) – teksto skyrelis;

- (utterance) – kalbos fragmentas, po kurrio seka tyla arba kalbėtojo

pasikeitimas.

TEI P5 antraštę <teiHeader> archyvo dokumentams turėtų sudaryti 2 pagrindinės dalys:

- <fileDesc> (File Description) – bibliografinis failo aprašas. Jo laukus galima

užpildyti automatiniu būdu, konvertuojant iš DDI arba DC.

- <profileDesc> (text-profile description) – įvairūs nebibliografiniai teksto

aspektai, pvz., naudojamų kalbų, kontekstinės situacijos, dalyvių ir jų profilų

aprašymas.

Bibliografinio aprašo (<fileDesc>) pavyzdys:

<fileDesc> <titleStmt> <title> <!—Failo pavadinimas --> </title> <title type="tyrimas"> <!—tyrimo pavadinimas -->

108

</title> </titleStmt> <publicationStmt> <authority>  </authority> <distributor>LiDA kokybini ų duomen ų archyvas</distributor> <idno type="intNum"> <!—unikalus failo (interviu) nr. --> </idno> </publicationStmt> <sourceDesc> <bibl>  </bibl> </sourceDesc> </fileDesc>

<profileDesc> dalyje interviu aprašo atveju naudojami 2 pagrindiniai elementai:

- <particDesc> (participation description) – apibrėžia identifikuojamus pokalbio

dalyvius;

- <settingDesc> (setting description) – apibrėžia kontekstą, kuriame vyksta

pokalbis (interviu).

<particDesc> elementas turi turėti <listPerson> elementą, kuriame apibrėžiami dalyvių

<person> elementai, apimantys tokią svarbiausią informaciją apie dalyvius:

- <affiliation> – asmens sąsajos su organizacija;

- <age> – amžius;

- <birth> – asmens gimimo duomenys (data, vieta);

- <death> – asmens mirties duomenys (data, vieta);

- <education> – duomenys apie išsilavinimą;

- <faith> – duomenys apie religinius įsitikinimas;

- <langKnowledge> – dalyvio lingvistinės žinios;

- <nationality> –- tautybė, pilietybė;

- <occupation> – profesija, darbinė veikla;

- <socecStatus> (socio-economic status) – socialinės-ekonominės būsenos

apibrėžimas;

- <persState> – asmeninės būsenos apibūdinimas.

<person> įrašo pavyzdys:

<person xml:id="subject"> <persName type="unanonymised">  <forename> <!—asmens vardas(ai) --> </forename> <surname> <!—asmens pavard ė -->

109

</surname> </persName> <birth date="1962"> <!—gimimo data W3C formatu: --> </birth> <occupation> <!—profesija, užsi ėmimas --> </occupation> <sex value="1"> <!—lytis pagal ISO 5218:1977, pvz., 0- nezinoma , 1- vyras, 2- moteris--> </sex> <persState type="marriage"> <!—šeimynin ė informacija--> </persState> </person>

<settingDesc> elementas aprašo interviu kontekstą:

<settingDesc> <setting> <date value="1979-05-03">3 May 1979</date> <locale> <placeName> <!—interviu vieta --> </placeName> </locale> </setting> </settingDesc>

Aprašant interviu ar kitokius dialogo formato duomenis, gali būti naudojami įvairūs

papildomi TEI P5 formato elementai, aprašantys įvairius dialogo vedimo ar transkripcijos

aspektus, pvz.:

- <event> – įvykis komunikacijos proceso metu (pvz., triukšmas).

- <kinesic> – nevokalizuotas komunikacijos elementas, pvz., gestas, mimika.

- <pause> – pauzė.

- <writing> – dialogo metu dalyviams pateikta tekstinė informacija.

- <gap> – praleista informacija. Šis punktas tinka ir anonimizavimo reikmėms.

- <abbr> – sutrumpinimas.

- <corr> – korekcija, pataisyta informacija.

- <expan> – sutrumpinimo išplėtimas.

- <foreign> – užsienio kalbos frazė.

- <orig> – originali forma, atskiriamas originalus tekstas nuo taisyto.

- <ref> – nuoroda į kitą dokumentą.

- <unclear> – neaiškios vietos transkribuotame dokumente.

Fokus grupės interviu anotavimo pavyzdys, naudojant TEI P5 formatą pateiktas 12

priede. Kartu pateikti ir atitinkami DDI aprašo ir Duomenų sąrašo failų pavyzdžiai.

110

TEI P5 formato panaudojimas tekstinių tyrimų dokumentų (pvz., lauko užrašų) turinio

semantikos aprašymui dažniausiai yra susijęs su geografinių vietovių, datų, asmenų ir kitų

įvardintų esybių žymėjimu tekste. Įvardintų esybių atpažinimas tekste dažniausiai atliekamas

automatizuotai, pritaikant kompiuterinės lingvistikos metodus. Tuo tikslu į sistemą turi būti

įjungtas specialus Įvardintų esybių atpažinimo (NER – named entity recognition) modulis. Tokie

moduliai gali būti sudaromi taisyklių arba statistinių metodų taikymo pagrindu. Statistinių

metodų atveju, reikia turėti specialų apmokymui skirtą etaloninį tekstyną konkrečiai tematikai.

Tinkamai sužymėjus, etaloninių tekstynų rolę gali atlikti atrinkti kokybinių tyrimų atitinkamoje

srityje dokumentai. Numačius panaudoti įvardintų esybių atpažinimo arba kitas automatines

semantinės analizės priemones, rekomenduojama pasinaudoti 2011 m. startuojančios „Lietuvių

kalbos informacinėje visuomenėje“ programos rezultatais, kadangi ši programa numato

sintaksinės-semantinės analizės priemonių sukūrimą lietuvių kalbai.

TEI P5 metaduomenys kokybinių tyrimų duomenims gali būti formuojami tokiais

būdais:

1. Suformuoja pats tyrėjas, naudodamas standartinius XML redaktorius (pvz.,

oXygen - http://www.oxygenxml.com/) ir Archyvo pateiktą validavimo schemą.

2. Suformuoja tyrėjas, panaudodamas Archyvo pateiktus automatinio žymėjimo

įrankius. Tokie įrankiai sukuriami, naudojant kompiuterinės lingvistikos

technologijas atskiroms žymėjimų kategorijoms.

3. Atskirais atvejais, arba atskiroms tekstų žymėjimo kategorijoms, TEI žymėjimą

galima atlikti ir Archyve, naudojant automatinius žymėjimo įrankius.

Tam, kad būtų galima geriau analizuoti interviu transkripcijos duomenis bei taikyti

automatines TEI aprašo generavimo procedūras, rekomenduojama depozitoriams apibrėžti

modelinę interviu failo struktūrą (Qualidata pavyzdys59; 1 priedas). Tekstinio transkripcijos failo

modelinė struktūra galėtų būti tokia:

- Antraštėje gali būti nurodomi svarbiausi rinkinio, į kurį įeina interviu,

metaduomenys (rinkinio vardas, depozitorius, interviuotojas, interviu data). Taip

pat antraštėje pateikiamas interviu identifikacinis nr., dalyvio vardas

(pseudonimas), transkribuotojo detalės, versijos detalės – pvz., anonimizavimo

būsena). Qualidata siūlo antraštės informaciją kartoti kiekvienamo transkripcijos

dokumento lapo pradžioje.

59 http://quads.esds.ac.uk/projects/squad_results.asp

111

- Po antraštės, pirmajame transkripcijos dokumento lape įrašomi svarbiausi

metaduomenys apie dalyvį (respondentą) – gimimo data, lytis, ir t.t. Šios detalės

paprastai pateikiamos ir atitinkamo rinkinio Duomenų sąrašo dokumentuose.

- Interviu tekste identifikuojami kalbėtojai (pvz., “I” interviuotojui, inicialai arba

specialios žymės dalyviams). Atliekant žymėjimus tekste, rekomenduojama

laikytis taisyklių, kurios leistų duomenis importuoti į CAQDAS paketus – pvz.,

naudoti “-” vietoje “:”, viengubą intervalą kalbėtojo tekste, dvigubą – tarp

kalbėtojų ir t.t.

- Faile įterpiamas tekstas, identifikuojantis audio juostelės pradžią ir pabaigą.

Audio, video duomenų anotavimas

Kokybinių tyrimų audio duomenys gali būti anotuojami keliais lygiais:

- Žemiausiu skaitmeninimo lygiu – garso failas anotuojamas kaip bet kuris kitas

objektas, naudojant DDI/DC anotavimo standartą;

- Aukštesniu skaitmeninimo lygiu – garsinis tekstas ar muzika transliteruojami

rašytiniu tekstu, natomis ir metaduomenys (gali būti išplėstiniai metaduomenys);

- Aukščiausiu skaitmeninimo lygiu galima atlikti tolesnius veiksmus, kurie galimi

atlikti su tekstais: XML žymėjimas, struktūravimas, teksto žodžių pavertimas

paieškos raktažodžiais, įtraukiant juos į terminų ar raktažodžių klasifikatorius.

Kokybinių tyrimų video duomenys gali būti anotuojami keliais lygiais:

- Video failas anotuojamas kaip bet kuris kitas objektas, suformuojant standartinius

bibliografinius duomenis. Šiuo tikslu naudojamas DDI/DC anotavimo standartas;

- Metaduomenimis aprašoma vaizdo įrašo struktūra – scenos, sutrumpinimai (cuts),

laiko žymos (timestamps) ir t.t.;

- Metaduomenimis aprašomas vaizdo įrašo turinys (aktoriai, artefaktai) bei

konceptualūs elementai (ryšiai, istorija ir t.t.).

Nei DDI, nei DC, nei TEI standartai nesudaro galimybių detaliai aprašyti

video/multimedia failų turinį. Norint parengti šiuos duomenis efektyvesnei paieškai, reikia

ieškoti papildomų anotavimo standartų. Tokiu standartu yra Moving Picture Experts Group

sukurta MPEG-7 multimedia aprašymo schema (Multimedia Content Description Interface). Šio

standarto tikslas – apibrėžti aplikacijų rinkinį, leidžiantį kurti ir interpretuoti multimedia turinio

aprašus, siekiant patobulinti audiovizualinių duomenų saugojimą, paiešką ir pernaudojimą.

MPEG-7 schema60 apima šiuos multimedia informacijos anotavimo aspektus:

60 http://mpeg.chiariglione.org/standards/mpeg-7/mpeg-7.htm

112

- Bibliografinę informaciją (režisierius, kūrėjas ir t.t.),

- Techninę informaciją (kodavimas ir t.t.),

- Naudojimo istoriją (transliavimo planas ir t.t.),

- Struktūrines detales (scenos, sutrumpinimai ir t.t.),

- Organizacinę informaciją (turinio santrauka ir t.t.),

- Vartotojų segmentų informaciją,

- Žemo lygio detales (spalvos, tekstūra, judesių, melodijos apibūdinimai ir t.t.),

- Konceptualią ir semantinę informaciją (įvykiai, objektai ir jų sąveikos

informacija).

Kokybinių tyrimų multimedia duomenų pernaudojimui ypač didelę reikšmę turi

paskutinis iš išvardintų anotavimo aspektų - konceptualios ir semantinės informacijos

anotavimas.

Pagrindinis MPEG-7 trūkumas – jo sudėtingumas. Ieškant kompromiso tarp paprastumo

ir platesnių multimedia turinio anotavimo galimybių, siūloma naudoti MPEG-7 ir paprastenio

bibliografinio aprašo (DC arba DDI) sintezę. Vieną iš tokių sprendimų, taip vadinamą aplikacijų

profilį, suderinantį DC standarto panaudojimą bibliografinių duomenų ir struktūros aprašui bei

MPEG-7 standarto panaudojimą turinio ir konceptualių savybių aprašui, pristato Hunter (2002).

9-10 prieduose pateiktas DC antraštės atvaizdavimas į MPEG-7 bei video failo aprašo pagal

MPEG-7 formatą pavyzdys.

Dokumentą papildant įvairiomis žymėmis, pavyzdžiui žymint interviu struktūrą pagal

TEI arba žymint tam tikrą teminę ar įvardintų esybių informaciją, žymėjimai neretai susikerta.

Dėl šios priežasties nepavyksta išlaikyti automatiniam duomenų apdorojimui būtinos nuoseklios

struktūros. Šios problemos sprendimas atliekamas, panaudojant nuotolinio (remote, stand-off)

anotavimo principą. Šio principo esmė – XML žymės talpinamos atskirai nuo pagrindinio

dokumento, susiejimui naudojant XML sąsajų mechanizmą - Xlink ir Xpointer61. Žemiau

parodytas TEI pavyzdys, kaip galima susieti tekstą ir anotavimą, patalpintus atskiruose

dokumentuose62:

Klasikinio TEI dokumento (su integruotais anotavimo metaduomenimis)

pavyzdys:

<text> <body> <head>1755</head> <l>To make a prairie it takes a clover and one bee, </l> <l>One clover, and a bee, </l>

61 http://xml.coverpages.org/xll.html 62 http://www.tei-c.org/release/doc/tei-p5-doc/en/html/SA.html#SASO

113

<l>And revery. </l> <l>The revery alone will do, </l> <l>If bees are few. </l> </body> </text>

Tas pats dokumentas be anotavimo duomenų (source.xml):

<content>To make a prairie it takes a clover and on e bee,\n One clover, and a bee,\n And revery.\n The revery alone will do,\n If bees are few.\n </content>

Atskirai saugomi anotavimo duomenys su nuoroda į source.xml failą:

<text xmlns:xi="http://www.w3.org/2001/XInclude"> <body> <head>1755</head> <l> <xi:include href="Source.xml" parse="xml" xpointer="string-range(element(/1), 0, 48)"/> </l> <l> <xi:include href="Source.xml" parse="xml" xpointer="string-range(element(/1), 49, 71)"/> </l> <l> <xi:include href="Source.xml" parse="xml" xpointer="string-range(element(/1), 72, 83)"/> </l> <l> <xi:include href="Source.xml" parse="xml" xpointer="string-range(element(/1), 84,109)"/> </l> <l> <xi:include href="Source.xml" parse="xml" xpointer="string-range(element(/1),110,126)"/> </l> </body> </text>

Tokia nuotolinio anotavimo duomenų saugojimo schema ne tik leidžia išvengti

skirtingų dokumento turinio anotavimo schemų persidengimo, bet taip pat numato ir

nesudėtingas plėtros galimybes, pridedant naujas anotavimo schemas.

Duomenų anotavimas mainų tikslais.

Planuojant kokybinio duomenų archyvo mainus su CAQDAS duomenų analizės

paketasi (Atlas.ti ir kt.), rekomenduojama naudoti QuDEx schemą (Corti ir Gregory 2011). Tai

paskirstytų duomenų mainų modelis, kurį eksperimentiniame režime naudoja Qualidata

archyvas. 11 priede pateikta QuDEx elementų struktūrinė schema ir aprašas.

114

QuDEx metaduomenys turėtų būti formuojami automatiškai transformuojant DDI

formato metaduomenis, panaudojant specializuotus DDI-QuDEx formato keitiklius Archyvo

sistemoje.

4.3.3. Kokybinių duomenų HSM tyrimuose ilgalaikio saugojimo būdai

Sprendžiant apie kokybinių duomenų HSM tyrimuose ilgalaikio saugojimo būdą,

vertintinos 3 pagrindinės alternatyvos:

- Išskaidytas saugojimas – duomenys saugomi institucijų, kurios yra sistemos

dalininkės kompiuteriuose (serveriuose), kurie sujungti į vientisą sistemą tinklo

ryšiais. Kiekviena institucija saugo savo duomenis, pati moka už jų saugojimą,

užtikrina duomenų saugumą ir t.t. Problemos: 1) įrangos senėjimas (ar kiekvieęna

institucija sugebės nuolat atnaujinti įrangą); 2) skirtingo lygio duomenų saugumas

(ar institucijos sugebės užtikrinti vienodą saugumo lygį ir apskritai tinkamą

saugumo lygį?); 3) individualių tyrėjų (neinstitualizuotų) duomenų problema „kur

jie saugomi?“).

- Centralizuotas saugojimas – duomenys saugomi centralizuotame sistemos

serveryje, institucijos turi teisę saugoti duomenų kopijas ir pas save, tačiau tai

nebūtina. Duomenų saugumą, administravimą ir t.t. užtikrina sistemos

administratorius. Kažkas turi mokėti už serverio išlaikymą ir duomenų saugojimą

jame. Galimas mokėjimo variantas – kiekviena institucija moka adekvačiai savo

saugomų duomenų kiekiui. Problemos: 1) įrangos senėjimas (ar sistemos

valdytojas sugebės nuolat atnaujinti įrangą); 2) individualių tyrėjų

(neinstitualizuotų) duomenų problema (kas mokės už jų saugojimą?).

- Debesų kompiuterijos saugojimas – duomenų saugojimas yra perkamas kaip

paslauga iš debesų kompiuterijos paslaugos teikėjų. Duomenų saugumas,

administravimas, įrangos senėjimo ir kt. problemos yra ne sistemos

administratoriaus reikalas. Problemos: 1) reikalingas stabilus finansavimas

(finansavimo modelis); 2) reikalingas patikimas debesų kompiuterijos paslaugos

teikėjas.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja kompiuterių debesų saugojimo modelio taikymai

įvairiose duomenų valdymo srityse. Tikėtina, kad HSM tyrimų duomenų archyvų projekte taip

pat būtų tikslinga taikyti būtent šią alternatyvą, jei pavyktų sukurti stabilų finansavimo modelį.

115

Saugyklų patikimumo kontrolei galima naudoti DRAMBORA (Digital Repository Audit

Method Based on Risk Assessment) saugyklų audito įrankių rinkinį 63.

4.3.4. Automatinis metaduomenų generavimas ir kalbos technologijų ištekliai bei

priemonės

Automatinis metaduomenų generanvimas galėtų atskirais atvejais labai paspartinti

dokumentavimo procesus, tačiau šios procedūros yra ganėtinai sudėtingos, reikalaujančios

nemažo pasiruošimo, o daugeliu atveju (atskiriems žymėjimo atvejams) ir visai netaikytinos.

Atskirais atvejais galima pritaikyti apsimokančias sistemas atskirų elementų žymėjimui,

t.y.:

- pirmiausia rankiniu būdu būtų atliekamas apmokymas, t.y. pavyzdinis žymėjimas

(mapping),

- atliekamas automatinis generavimas,

- po automatinio generavimo gali teikti papildomai rankiniu būdu atlikti

sugeneruotų metaduomenų patikrinimą.

Atskirais automatinio metaduomenų generavimo atvejais tikslinga panaudoti

kompiuterinės lingvistikos technologijas, pvz.:

- Įvardintų esybių (asmenų, geografinių vietovių) žymėjimui anonimizavimo ir

paieškos tikslais,

- Raktažodžių identifikavimui ir žymėjimui (detalesnio teminio medžiagos

klasifikavimo tikslais),

- t.t.

Automatinis metaduomenų generavimas taip pat būtų panaudojamas formatų keitiklių

realizavimo schemose:

- DDI - Dublin Core (DC),

- DDI – TEI antraštė,

- DC - MPEG-7,

- DDI – QuDEx.

Automatinis metaduomenų generavimas yra susijęs su kalbos technologijų priemonių

panaudojimu. Tarp šiam tikslui naudojamų priemonių yra morfologiniai, sintaksiniai ir

semantiniai analizatoriai, lemuokliai ir pan. Taip pat, anotavimo procese tikslinga panaudoti ir

atitinkamus kalbos technologijų išteklius, pvz., tezaurus, ontologijas ir kitus klasifikatorius.

63 http://www.repositoryaudit.eu/

116

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ontologijų, tezaurų ir klasifikatorių poreikis svarbus ne

vien kaip analitinių įrankių, tačiau ir (gal net dar svarbiau) dėl kitų jų teikiamų galimybių:

- sistemą organizuojantys struktūratoriai (paieškai, duomenų įvedimo

pagreitinimui);

- užtikrina sistemos sąveikumą su kitomis sistemomis;

- užtikrina duomenų įvedimo kokybę, sistemos klaidų, anomalijų išvengimą,

susikalbėjimą institucijos ir sistemos viduje;

- apibrėžia bendrus reiškinius, vykstančius mokslo veikloje;

- visiškai atspindi dalykinės srities sandarą, palengvina tarpdalykinį, tarpinstitucinį,

tarptautinį bendravimą (bendradarbiavimą) .

4.3.5. Kokybinių duomenų parengimas kompiuterinei analizei

Kokybinių duomenų parengimas kompiuterinei analizei visų pirma užtikrinamas per

galimybę eksportuoti duomenis į tyrimams reikalingus bylų formatus. Pagrindinis formatų,

kuriuos šiam tikslui turėtų palaikyti Archyvas, sąrašas būtų:

- TXT – kiekybinei turinio analizei,

- SAV, STATA, SAS, R - statistinei analizei,

- TIFF – vaizdo filtravimui,

- QuDEx – analizei, panaudojant išorinius CAQDAS programinius paketus.

Konkretūs eksportavimo variantai gali būti suprojektuoti, tik sutarus, kokie tyrimo

metodai bus naudojami sistemoje saugomiems duomenims (populiariausių metodų sąrašas ir

pan.). Tada galima identifikuoti šiams tyrimams naudojamas svarbiausias technines ir

programines priemones ir sudaryti eksportuojamų formatų sąrašą.

4.4. Sklaidos proces ų aprašymas

Ankstesniame skyrelyje aptarti duomenų anotavimo būdai, naudojantys universalius

XML standartus, leidžia Sistemoje realizuoti kokybišką navigaciją ir paiešką, duomenų

ištraukimą turinio lygyje.

4.4.1. Vartotojų prieigos prie kokybinių HSM tyrimų duomenų užtikrinimo galimybės

Vartotojų prieiga orie HSM kokybinių tyrimų duomenų užtikrinama per portalą, taikant

keletą (3-4) nuotolinių vartotojų priegos lygių. Prieiga apsaugoma slaptažodžiu, ir kiekvienam

vartotojų prieigos lygiui pateikiamas atitinkami duomenys ir/arba atitinkamas duomenų kiekis.

Reikia skirti mažiausiai 2 vartotojų grupes:

117

- Mokslininkai. Šie vartotojai, norėdami gauti duomenis, autorizuojasi sistemoje,

t.y. kiekvienas turi savo individualią prieigą. Prieiga leidžia pateikti duomenis,

redaguoti savo pateiktus duomenis ir gauti visus sistemos duomenis. Sistemos

duomenis šie vartotojai gauna vykdydami išplėstinę (maksimalią) paiešką. Taip

pat turi galimybę atlikti minimalią duomenų analizę sistemos teikiamomis

analitinėmis priemonėmis ar eksportuoti sistemoje esančius duoenis į formatus,

kurie yra atpažįstami specialių analitinių programų: statistinės analizės, teksto

turinio analizės, vaizdo filtravimo ir t.t.

- Visuomenė. Nereikia autorizuoto prisijungimo, duomenys gaunami internetu.

Reikiamų duomenų ieškoma ribotame skaičiuje laukų (pavyzdžiui, tik Dublin

Core laukuose), paieška vykdoma Google principu (vienas, unifikuotas paieškos

laukas). Svarstytinas klausimas dėl wiki modulio, t.y. prieigos, kuri leistų bet

kuriam žmogui, internetu per specializuotą sąsają, pateikti duomenis į sistemą.

Reikia numatyti tokių duomenų tikrinimo ir administravimo mechanizmą, prieš

jiems pakliūvant į sistemą.

Sistema turi leisti vartotojams interneto aplinkoje ieškoti, peržiūrėti, atsisiųsti,

analizuoti reikiamą informaciją iš suskaitmenintos kokybinių tyrimų medžiagos. Daugelis

šiandien egzistuojančių kokybinių duomenų archyvų yra atvirosios prieigos archyvai – prieinami

visiems ir nemokami. Šiuo metu LiDa taip pat siūlo peržiūrėti informaciją apie duomenis

vartotojui neprisijungus prie LiDA sistemos. Norint atsisiųsti ir analizuoti duomenis interneto

portale, reikia tapti registruotu sistemos vartotoju. Reikia pastebėti, kad duomenys yra laisvai

prieinami nekomerciniais tikslais (moksliniams tyrimams, savišvietai, mokymams), tačiau kyla

klausimas, kaip traktuoti, pavyzdžiui, tai, jei ištekliais susidomėtų politinės partijos savo

politinės rinkodaros tobulinimo tikslais. Duomenys iš archyvo taip pat gali būti imami ne

komerciniais tikslais, bet siekiant grupinių interesų, kurie gali būti nesuderinami su savišvieta,

gali būti ketinama paveikti vieną ar kitą visuomenės grupę, instituciją, pakenkti viešajam

interesui. Todėl verta detaliau reglamentuoti, kokių tikslų siekiantiems vartotojams duomenys

yra atviri, sugriežtinti prieigos prie galimai jautrių duomenų įsipareigojimus ir atsakomybę už

įsipareigojimų nesilaikymą., numatyti kelis prieigos lygius Pavyzdžiui, britų ESDS skatina

vartotojus pateikti duomenų užklausas nurodant naudojimo tikslus, o gavę užklausas susisiekia

su duomenų depozitoriais sutikimui gauti64. Kitu požiūriu, prieiga prie duomenų gali keistis ne

pagal planuojamo naudojimo paskirtį, bet pagal a) duomenų depozitoriaus iš anksto nustatytus

64 http://www.esds.ac.uk/support/commercialusers.asp

118

apribojimus (jei archyvas su tokiais sutinka), b) duomenų apdorojimo lygį (1 lentelė). Pilnai

suskaitmeninti, depersonalizuoti, metaduomenimis aprašyti ir susisteminti duomenys pateikiami

interneto portale, vartotojas online gali atlikti analitines procedūras. Tačiau kai nėra iki galo

išspręstas asmeninės informacijos konfidencialumo klausimas ar iki galo nesutvarkyti duomenys,

tuomet vartotojui gali būti atviras tik tyrimo ar duomenų rinkinio aprašymas.

4.4.2. Kokybinių duomenų web aplinkoje (online) paieška

Paieškos galimybės turėtų būti orientuotos pagal skirtingas vartotojų grupes:

- Vartotojas-Mokslininkas turi turėti daugiaaspektės paieškos, atitinkančios

pagrindinius metaduomenų laukus, galimybę (paieška pagal pavadinimą,

laikotarpį, vietovę, asmenį, tyrimų metodą ir t.t.);

- Vartotojas-Visuomenė ieškotų naudodamas vieną ar kelis unifikuotus paieškos

laukus.

Sprendžiant dėl paieškos kriterijų, reikia atsižvelgti į vartotojų ir jų poreikių skirtumus:

pavyzdžiui, tyrėjas, siekiantis patikrinti konkrečių kokybinių duomenų patikimumą, ieškos

konkrečių autorių, konkretaus tyrimo, jo metodologijos ir vykdymo sąlygų aprašymo; kitą

vartotoją gali dominti tik tam tikrą metodą (pvz., kokybinę turinio analizę) taikantys tyrimai ar

konkreti kokybinių duomenų rūšis (pvz., ištranskribuoti ekspertiniai interviu); savo sumanymų

turintys tyrėjas gali būti labiausiai suinteresuotas archyvo temine „žaliavine“ medžiaga; dėl

savišvietos ar laisvalaikio pomėgio užsukusiam vartotojui gali būti įdomūs tik individualūs

dokumentai (pvz., konkretus žemėlapis, nuotrauka ar vaizdo įrašas).

Bendru atveju galimas ir kitoks informacinių sistemų kūrimo modelis, kuomet mažiau

dėmesio teikiama į teikiamos insformacijos struktūravimą ir standartizavimą, o daugiausia

investuojama į paiešką (Google) modelis, t.y. Siekiama, kad nepriklausomai nuo to kokiu

formatu ir kaip pateiktas dokumentas, paieška vis tiek turi rasti tai, kas vartotojui reikalinga.

Vis tik, kuriant mokslinių duomenų informacinę sistemą, realistiškesnis būtų tradicinis

modelis, orientuotas į gerai struktūruotą sistemą su daugeliu gerai veikiančių klasifikatorių.

Kuriant kokybinių duomenų archyvą, labai svarbi ne tik Sistemos vidinė struktūra,

tačiau archyvo patrauklumas ir patogumas vartotojui (user-friendliness). Tai reiškia, kad

vartotojas neturėtų įdėti daug pastangų išsiaiškinti, ką Sistema apskritai siūlo, o paieškos sistema

turėtų leisti jam (jai) surasti būtent tai, ko asmeniškai reikia.

Tinkamai pritaikius klasifikatorius ir tezaurus, galima užtikrinti geresnes daugiaaspektės

paieškos galimybes, įskaitant datas (chronologijos klasifikatorius) ar GIS duomenis (geografijos

klasifikatorius). Turint reikalingus klasifikatorius ir tezaurus, paieška pagal daugelį kriterijų yra

119

labai paprasta ir kokybiška. Turint atskirų sričių ontologijas, tose srityse galima realizuoti ir tam

tikrą semantinės paieškos modelį, pvz., naudojant ribotą žodyną (controlled vocabulary).

Kuriant efektyvią politikos mokslų srities duomenų paieškos sistemą, aktualus Europos

žodynas „Eurovoc“, amerikiečių sukurtas daugiadalykis CPSR tezauras, britų HASSET tezauras

(kurio pagrindu sukurtas LiDa tezauras) ir kiti, leidžiantys rasti optimalius reikšminius žodžius

paieškai.

Paieškos sistema turėtų leisti rasti pilną tyrimo rinkinį – suskaitmenintus empirinius

tyrimo duomenis, tyrime naudotus instrumentus, kontekstinę tyrimo medžiagą ir aprašymą

(santrauką).

Paieškos sistema yra efektyvesnė, jei vartotojui radus vieną reikalingą duomenų

fragmentą, sistema pasiūlo nuorodas į kitus panašius duomenis, o tekstuose interaktyvios

nuorodos veda į aktualią vaizdo ir garso medžiagą. Kadangi tokio tipo archyvai yra orientuoti į

pakartotinį duomenų naudojimą, paieška turėtų vykti ir mikro (pvz., interviu įrašo) lygmeniu.

Dažnas vartotojas taip pat būtų suinteresuotas turėti galimybę naudotis duomenų prieigos

laipsnio filtru (pvz., pasirinkti tarp paieškos rezultatų nerodyti tyrimų, kurių empirinių duomenų

negalima parsisiųsti), taip pat rūšiuoti gaunamus paieškos rezultatus (pvz., pagal užklausos

atitikimo laipsnį, tyrimo datą, patalpinimo į sistemą datą ir pan.). Iš principo paieškos sistemos

sudėtingumas priklauso nuo archyvo dalykinės apimties, saugomų rinkinių kiekio, duomenų

įvairovės, duomenų aprašymo turtingumo ir kokybės.

Paprastai kokybinių duomenų archyvai siūlo vartotojams galimybę a) pasiekti duomenis

ir dirbti su jais online režimu archyvo portale; tokiu atveju nekyla problemų dėl įrangos,

reikalingos atidaryti įvairių formatų skaitmeninius dokumentus, tačiau neįmanoma duomenų

transportuoti, persikelti, reikalinga interneto prieiga, b) pasiekti duomenis online ir juos

parsisiųsti; šiuo atveju archyvas nesuteikia reikalingos programinės įrangos naudotis

skaitmeniniais duomenimis, tuo turi pasirūpinti vartotojas, be to, siunčiantis dokumentus (ypač

audio, video, fotomedžiagą) vartotojui gali būti aktuali nedidelė jų apimtis („talpūs“ formatai);

jei parsisiunčiami visi tyrimo duomenys, kyla klausimas, ar verta archyvui investuoti į tai, kad

vartotojas gautų duomenų sistemą, o ne paskirų dokumentų grupę (pvz., kaip online variante,

parsisiuntus tekstas būtų susietas su vaizdais, veiktų interaktyvios nuorodos ir pan.), c) siusti

archyvo administratoriams duomenų užklausas ir gauti prie jų priėjimą ar/ ir teisę parsisiųsti, d)

kai kurie archyvai suteikia galimybę vartotojams atvykti ir susipažinti su fiziniais

(nesuskaitmenintais) dokumentais bei kita saugoma medžiaga. Internetiniuose archyvų

portaluose vartotojai taip pat gali gauti nuorodas į depozitorių interneto portalus, internete

prieinamus su archyvuojamais tyrimais ir duomenimis susijusias publikacijas ir pan.

120

Kadangi HSM mokslų tyrimų tematika yra labai plati, siūloma paieškos sistemoje

pateikti pagrindines temų kategorijas tyrimų paieškos palengvinimui. Identifikuojant konkrečias

temas, rekomenduojama remtis kitų archyvų (ypač LiDA) pavyzdžiais. Keletas užsienio archyvų

pavyzdžių, kuriuos galima panaudoti:

Danijos duomenų archyve (Danish Data Archive) išskiriamos šios tyrimų temos:

- Demografija (gyventojų surašymas ir statistika) - Ekonomika - Švietimas - Sveikata - Istorija - Statybos ir žemėtvarkos planavimas - Informacija ir komunikacija - Darbas ir įdarbinimas - Teisė, nusikaltimas ir teisinės sistemos - Gamta - Politika - Psichologija - Mokslas ir technologijos - Socialinė stratifikacija ir grupės - Socialinės gerovės politika ir sistemos - Visuomenė ir kultūra - Prekyba, pramonė ir rinka - Transportas, kelionės ir mobilumas

Suomijos socialinių mokslų duomenų archyvas (Finnish Social Science Data Archive)

pateikia šias temas:

- Vaikai, vaikystė ir šeima - Europa ir Europos Sąjunga - Rinkimai - Valdymas, administracija ir organizacijos - Imigracija, užsieniečiai ir rasizmas - Informacinės technologijos piliečių kadieniame gyvenime - Skurdas - Religija ir religingumas - Rusija - Socialinis kapitalas - Sportas - Žiniasklaida - Darbas - Jaunimas

Šiaurės Airijos kokybinių duomenų archyvas (North Irish Qualitative Archive):

- Ginkluotos grupuotės - Bendruomenės - Vaikai ir Jaunimas

121

- Kultūra - Ekonomika - Švietimas - Darbas - Lytis - Valdymas - Istorija - Sveikata - Identitetas - Įkalinimas - Žiniasklaida - Taikos procesas - Politika - Religija

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienos atskiros šalies kokybinių duomenų archyvas

socialinių tyrimų paieškai išskiria specifinius tai šaliai, kultūrai ir mokslui temas. Todėl siūloma

atsižvelgti į Lietuvoje atliekamų socialinių kokybinių tyrimų temas ir, archyvuojant kokybinius

tyrimus, vis papildyti išskirtų temų kategorijas.

Kokybiškesnei, detalesnei socialinių kokybinių tyrimų paieškai atlikti galima išskirti

papildomas paieškos kategorijas, jeigu iš anksto yra žinomos tam tikros dominančio tyrimo

detalės:

- Pavadinimas - Tema - Raktažodžiai - Geografinė vietovė - Duomenų autorius - Metodologija - Publikacijos - Archyvo suteiktas kodas - Tyrėjo institucija - Tyrėjai - Tyrimo metus

Duomenų archyvo svetainės naujienose rekomenduojama skelbti informaciją apie

naujausius tyrimus, pateikti jų aprašymus ir pažymėti esamą archyvavuojamų dokumentų

būseną, sekant airių archyvo pavyzdžiu.

4.4.3. Kiti sklaidos būdai

Vienas pagrindinių duomenų archyvų tikslų – paskleisti sukauptus duomenis kuo

plačiau, kad jie būtų panaudojami mokslo ir mokymo tikslams. Todėl instituciniu požiūriu

kokybinių HSM duomenų vartotojų tikslinė grupė yra aukštojo mokslo institucijos, tyrimų

122

centai, bibliotekos, taip pat valdžios institucijos. Siekiant kuo plačiau paskleisti informaciją apie

duomenų archyve kaupiamą medžiagą mokslininkams, tyrėjams, studentams, valdžios atstovams

bei kitiems suinteresuotiesiems siūloma išnaudoti įvairius informavimo būdus: internetinė

svetainė, elektroniniai katalogai, informaciniai leidiniai, renginiai, seminarai, plakatai, skelbimai,

studijų medžiaga, archyvo nuorodos kituose tinklalapiuose, pvz., mokslinių draugijų, Lietuvos

mokslo tarybos ir pan. Siekiant įvertinti duomenų archyvo vartotojų patirtis, naudojantis archyvo

teikiama informacija, rekomenduojama organizuoti archyvo vartotojų apklausas.

4.4.4. Virtualios bendravimo aplinkos, kitos Web 2.0 ir semantinės technologijos

Jei duomenų sklaidos apibrėžimas apima ne tik suinteresuotų vartotojų aptarnavimą, bet

ir Sistemos populiarinimo procesą, tuo atveju Sistema turi skverbtis į potencialių vartotojų

aktyviai lankomas interneto aplinkas. Nors šiuo atveju pagrindo dideliems lūkesčiams, kad be

papildomų paskatinimo priemonių vartotojai bus suinteresuoti ne tik naudotis duomenimis, bet ir

teikti duomenis, vertingus Sistemai, nėra (pvz., internetinės gyvosios krašto enciklopedijos

„Graži tu mano“ – grazitumano.lt – pildymas buvo skatinamas įvairiais konkursais („Atgimimo

istorija“, „Atvirukai iš gimtinės“), aktyviu bibliotekų indėliu ir pan., „Facebook“ grupėje

„Lietuvos roko istorija“ jau metai vykdoma aktyvi duomenų rinkimo kampanija, bet rezultatai

yra palyginti kuklūs; yra pagrindo manyti, kad socialinių medijų aplinkose patys vartotojai

aktyviau talpina duomenis (pvz., deda nuotraukas, rašo prisiminimus, įspūdžius) ten, kur

stipresnė kolektyvinė tapatybė, o virtualios bendruomenės narius sieja ar anksčiau siejo stiprūs

socialiniai ryšiai nevirtualiame gyvenime.

Sistemos populiarinimo tikslu galima išnaudoti socialinių tinklų ir virtualaus

bendradarbiavimo (virtual collaboration) aplinkas, pvz., Facebook, kur būtų sukurtas sistemos

profilis ir kur vyktų diskusijos sistemos tematika. Į šį profilį Sistemoje galima įdėti nuorodą.

Svarbiu elementu Sistemoje galėtų būti wiki modulis (galimybė kiekvienam norinčiam

pateikti papildyti Sistemos duomenis, bei juos redaguoti), jei būtų nuspręsta leisti Archyvą

pildyti iš asmeninių archyvų, kuriuose saugoma daug HSM tyrimams svarbių šaltinių. Wiki

pateikimas galėtų būti objekto pateikimas su minimaliais kokybės reikalavimais (pvz.,

fotografija jpeg formatu, ne mažiau kaip 300 dpi ir ne mažiau kaip 10 X 15 cm. fiziniai

matmenys) ir metaduomenų pateikimas Dublin Core formatu.

Alternatyva wiki moduliui galėtų būti Archyvo susiejimas su Sakai bendradarbiavimo

aplinka, pvz., kolektyvinio tyrimų turinio interpretacijų kūrimo tikslais (content-remix).

Tarp kitų naudotinų elementų, sukuriančių patrauklesnę sistemos vartotojo sąsają

duomenų suradimui ir atvaizdavimui būtų:

123

- žymių ar žodžių debesys (tag/word clouds), parodantys raktažodžių pasirodymo

dažnumą ir pagreitinantys teminę paiešką,

- objektų ryšių grafiniai vaizdai navigacijos palengvinimui.

124

5. Kokybini ų HSM tyrim ų archyvo IS architekt ūra ir

specifikacijos

Kokybinių HSM tyrimų archyvo architektūra, kaip įprasta kokybinių duomenų

archyvams, projektuojama pagal OAIS (Open Archival Information System) etaloninį modelį

(OAIS reference model), tapusį ISO standartu (ISO 14721:2003).

10 pav. pateikta bendroji OAIS funkcinio modelio struktūra, pagal kurią bus aprašytos

atskirų funkcinių dalių specifikacijos. Pagrindinės šiuo modeliu aprašomos funkcijos yra:

įgijimas (Ingest), duomenų valdymas (Data Management), archyvavimas ir saugojimas (Archival

Storage), Sklaida (Access), išsaugojimo planavimas (Preservation Planning), administravimas

(Administration). Šiame modelyje naudojami 3 informaciniai paketai: įgijimo informacinis

paketas SIP (Supply Information Package), archyvo informacinis paketas AIP (Archive

Information Package) ir sklaidos informacinis paketas DIP (Distribution Information Package),

atitinkantys skirtingus informacijos gyvavimo sistemoje etapus.

10 pav. OAIS funkcinis modelis (pagal CCSDS 651.0-B-1,2004)

Įgijimas

11 pav. parodyta rekomenduojama įgijimo schema HSM kokybinių duomenų archyvui.

125

11 pav. Duomenų įgijimo proceso veiklos diagrama

Pagal klasikinę OAIS schemą, įgijimo procesas apima etapus nuo duomenų pateikimo į

sistemą. Tačiau, dažniausiai, prie jo dar prijungiamas ir pasiruošimo įgijimui etapas, kuriame

vedamos derybos su depozitoriumi, bei priimami sprendimai apie duomenų tinkamumą archyvui.

Įgijimo bei vėlesniuose procesuose, naudojamos šios tarnybinės duomenų bazės:

- Gyvavimo ciklo DB – saugo įrašus, nusakančius į Archyvą pateikto tyrimo

gyvavimo ciklą, pradedant nuo pateikimo formos užpildymo. Joje fiksuojama

informacija apie priėmimą (atmetimą), įtraukimą į katalogą ir t.t. Įtraukus į

katalogą, šioje DB taip pat būtų fiksuojami visi tolimesni veiksmai su tyrimo

medžiaga (užsakymai, atsisiuntimai ir t.t.).

- Informacinių paketų DB – joje fiksuojama informacija apie Archyvo sistemoje

sukurtus informacinius paketus (SIP, AIP, DIP) – kokiam tyrimui jie priklauso,

kokioje duomenų saugyklos vietoje yra saugomi.

Tyrimai sistemoje identifikuojami, priskiriant specialų identifikatorių. Identifikatorių

siūloma priskirti, gavus depozitoriaus paraiškos formą. Kitas variantas būtų – pradžioje skirti

laikiną identifikatorių, o priėmus į Archyvą, suteikti nuolatinį tyrimo identifikatorių.

126

Papildomi su tyrimu susiję dokumentai (Tyrimo metodikos aprašas, Tyrimo dalyvių

sutikimo dokumentai, Duomenų sąrašas) įprastai būtų įkeliami per portalo dialogą. Tyrimo

metodikos aprašas gali būti integruojamas į duomenų aprašo formą, tačiau, jei apimtis didelė

(kokybiniams tyrimams tai įprastas variantas), šį dokumentą būtų geriau formuoti atskirai. Į

išplėstinį tyrimo metodikos aprašą įtraukiama ši informacija: 1)Tyrimų paraiškos duomenys; 2)

Paramos suteikimo ataskaita; 3) Tyrimo metodologijos apibūdinimas; 4) Interviu planas/temų

vadovas; 5) Naudotų klausimynų šablonai; 6) Dienoraščio formatas; 7) Stebėjimų sąrašas; 8)

Instrukcijos apklausėjui; 7) Detalės apie tyrimą ir/arba apklausėjus; 8) Komunikacija su dalyviais

konfidencialumo klausimais; 9) Rašytinės sutikimo formos šablonas; 10) Kita papildoma

informacija; 11) Trūkstamos informacijos indikacija; 12) Susirašinėjimų duomenys.

Duomenų sąraše fiksuojami ir aprašomi visi su tyrimu susiję duomenų failai. Sąrašo

formatas gali skirtis, priklausomai nuo tyrimo tipo. Svarbiausi jo laukai:

1. Failo vardas;

2. Faile esančių tyrimo duomenų apibūdinimas.

Atskirais atvejais, failo duomenų apibūdinimas gali būti labiau struktūrizuotas.

Skyrelyje 4.1.3 ir 4 priede parodytas Duomenų sąrašo formato pavyzdys interviu tipo

duomenims.

Taip pat, 4 priede pateikiamas Tyrimo dalyvio sutikimo dokumento pavyzdys.

Siekiant išvengti tyrimų įkėlimo į sistemą klaidų, Archyvo sistemoje turi būti sukurti

metodiniai dokumentai, kuriuos depozitorius gali peržiūrėti per portalą, arba atsisiųsti.

Minimaliame variante, būtų rekomenduojami šie dokumentai:

1. Duomenų parengimo ir įkėlimo į sistemą proceso aprašymas;

2. Metaduomenų formavimo metodikos aprašas;

3. Duomenų aprašo formos pildymo taisyklės.

Įvedus duomenis į sistemą, atliekamas jų pilnumo patikrinimas:

1. Patikrinama, ar užpildytos visos tyrimo dokumentavimui reikalingos formos;

2. Patikrinama, ar formose užpildyti visi reikalingio laukai;

3. Pagal duomenų sąrašą patikrinama, ar įkelti visi duomenų failai;

4. Patikrinama, ar duomenų failams teisingai įvesti metaduomenys.

Jei duomenys nepilni, depozitoriaus prašoma papildyti įvestą duomenų komplektą.

Pilnas duomenų komplektas Archyvo sistemoje apiforminamas, kaip SIP informacinis

paketas. Originalius depozitoriaus pateiktus duomenis sistema išsaugo, jų nepakeisdama. Visi

vėlesni pakeitimai atliekami su duomenų kopija.

127

Duomenų valdymas, archyvavimas ir saugojimas

12 pav. parodyta rekomenduojama duomenų valdymo, archyvavimo ir saugojimo

procesų schema kuriamam HSM kokybinių duomenų archyvui. Nors bendroje OAIS funkcinėje

schemoje duomenų valdymo bei archyvavimo ir saugojimo procesai vaizduojami atskirai, jie yra

tampriai vienas su kitus susiję. Atsižvelgiant į įdiegimo perspektyvą, juos patogu vaizduoti kartu.

12 pav. Duomenų valdymo, archyvavimo ir saugojimo procesų veiklos diagrama

HSM kokybinių duomenų archyvui rekomenduojama naudoti DDI, kaip pagrindinį

duomenų aprašo standartą. Juo būtų aprašoma šių lygių duomenys apie tyrimą:

1. Pats tyrimo aprašo metaduomenų dokumentas.

2. Tyrimo specifika (nurodoma, formuojant tyrimų aprašą).

3. Duomenų sąrašo failas, aprašantis visus tyrimą sudarančius failus.

4. Duomenų aprašas, naudojamas kintamų apibūdinimui mišraus

kokybinio+kiekybinio tyrimo atvejui, taip pat duomenų sąrašo įrašų struktūros

apibūdinimui.

Šalia pagrindinio DDI standarto, rekomenduojama Sistemoje naudoti šiuos duomenų

aprašo standartus:

1. Dublin Core (DC) – archyvo duomenų pateikimui į kitas išorines sistemas pagal

OAI (Open Archive Initiative) apibrėžtą OAI-PMH automatinį duomenų

128

surinkimo būdą. OAI-PMH palaikymas leidžia automatizuoti kreipinius į archyvą,

apjungti skirtingų archyvų duomenis.

2. TEI P5 – kokybinio tyrimo tekstinių dokumentų turinio aprašymui (pvz.,

atskiriant skirtingų kalbėtojų informaciją interviu pokalbio transkripcijos įraše).

3. MPEG-7 – aprašant kokybinį multimedijos failų turinį.

4. QuDex – duomenų importui/exportui iš/į CAQDAS programinių paketų.

Tuos pačius dokumentus papildant įvairiomis žymėmis, žymėjimai neretai susikerta.

Dėl šios priežasties nepavyksta išlaikyti automatiniam duomenų apdorojimui būtinos nuoseklios

struktūros. Šios problemos sprendimas atliekamas, panaudojant nuotolinio (remote, stand-off)

anotavimo principą. Šio principo esmė – XML žymės talpinamos atskirai nuo pagrindinio

dokumento, susiejimui naudojant XML sąsajų mechanizmą. T.y., šalia pagrindinio duomenų

failo, saugomi atskiri metaduomenų failai su nuorodomis į santykines pozicijas duomenų faile,

kuriose turi būti patalpintos atskiros žymės.

Išsamesnė informacija apie rekomenduojamus naudoti duomenų aprašo (metaduomenų)

standartus, taip pat jų taikymo pavyzdžiai, pateikti 4.3.2 skyrelyje.

Rekomenduojama informaciją visus duomenų valdymo proceso metu atliekamus

pakeitimus (pvz., apie anonimizavimo metu įterptas žymes) išsaugoti specialiame tarnybiniame

Pakeitimų sąvado faile, kuris yra įtraukiamas į tyrimų medžiagos katalogą. Esant reikalui, galima

formuoti 2 šio failo variantus – vieną tarnybiniam naudoj imui, kitą – vartotojams.

Visi su tyrimu susiję duomenų ir aprašo failai surašomi į specialų Failų katalogą. Tai

specialus failas, saugomas kartu su kitais tyrimų duomenimis.

Duomenų valdymo, archyvavimo ir saugojimo proceso eigoje suformuojamas tyrimo

AIP informacinis paketas, kuris Archyvo sistemoje išsaugomas atskirai nuo įkėlimo metu

suformuoto SIP informacinio paketo. AIP saugojimo vieta fiksuojama Informacinių paketų DB.

Nors schemoje ir neparodyta, rekomenduojama kartu su SIP informaciniu paketu formuoti ir DIP

informacinį paketą, kadangi jo formavimas pagal poreikį Sklaidos etape gali prailginti atsako

laiką vartotojui.

129

Sklaida

13 pav. parodyta rekomenduojama sklaidos procesų schema kuriamam HSM kokybinių

duomenų archyvui.

13 pav. Sklaidos procesų veiklos diagrama

Rekomenduojama numatyti šiuos duomenų gavimo būdus:

1. Tyrimo aprašo ir duomenų pavyzdžių peržiūra portale (neregistruotam vartotojui);

2. Išsamių tyrimo duomenų peržiūra portale (registruotam vartotojui);

3. Tyrimo duomenų atsisiuntimas iš portalo (HTTP download);

4. Tyrimo duomenų atsisiuntimas fizinėje laikmenoje (CD-R, DVD-R).

Sistemoje galima numatyti kelis registruotų vartotojų lygius pagal informacijos

prieinamumo lygį. Bazinis registruoto vartotojo lygis gali būti priskiriamas, vartotojui

registruojantis sistemoje. Kiti, aukštesni, lygiai galėtų būti priskiriami sistemos administratoriaus

išimties tvarka.

Prieš pradėdamas peržiūrėti išsamius tyrimo duomenis arba prieš juos atsisiųsdamas,

vartotojas turi sutikti su tyrimo duomenų peržiūros taisyklėmis. Šis taisyklės parodomos ir

sutikimas fiksuojamas dialogo portale būdu.

Reikalingą tyrimą vartotojas gali rasti šiais būdais:

130

1. Pasirinkdamas portale skelbiamų naujienų sąraše;

2. Naršydamas portale pateikiamų temų sąraše;

3. Atlikdamas paiešką pagal portale numatytą paieškos formą.

Temų sąrašas Archyvo naršymui įvairiuose kokybiniuose archyvuose formuojamas

skirtingai, priklausomai nuo archyvo bei jo aplinkos specifikos. Atskirų archyvų naudojami temų

sąrašai parodyti 4.4.2 skyrelyje. Rekomenduojama kaip pagrindą naudoti dabar LiDA archyvo

naudojamą temų sąrašą, kuris, kaip ir Danijos Nacionalinio archyvo naudojamas temų sąrašas,

yra labiausiai universalus. 4 lentelėje pateiktas Junginės Karalystės ir Danijos archyvų temų

sąrašų palyginimas

4 lentelė. LIDA ir Danijos archyvuose naudojami temų sąrašai

LiDA temų sąrašas Danijos Nacionalinio archyvo temų sąrašas

Aplinka, gamtosauga ir žemėnauda Gamta

Statybos ir žemėtvarkos planavimas

Ekonomika Ekonomika

Gyvenamasis fondas -

Gyventojai, demografinė statistika ir surašymai Demografija (gyventojų surašymas ir statistika)

Istorija Istorija

Įstatymai, nusikalstamumas ir teisinės sistemos Teisė, nusikaltimas ir teisinės sistemos

Kelionės ir transportas Transportas, kelionės ir mobilumas

Mokslas ir technologijos Mokslas ir technologijos

Bibliografinės informacijos ir mokymo šaltiniai -

Psichologija Psichologija

Politika Politika

Pramonė ir vadyba Prekyba, pramonė ir rinka

Reguliarios visuomenės nuomonės apklausos -

Socialinė stratifikacija ir grupės Socialinė stratifikacija ir grupės

Socialinės gerovės politika ir sistemos Socialinės gerovės politika ir sistemos

Sveikata Sveikata

Švietimas Švietimas

Užimtumas ir darbas Darbas ir įdarbinimas

Visuomenė ir kultūra Visuomenė ir kultūra

Žiniasklaida, komunikacija ir kalba Informacija ir komunikacija

131

Esant poreikiui, šį sąrašą galima paildyti specialiomis temomis. Aktualias šiandieninei

visuomenei specializuotas socialinių mokslų temas naudoja Suomijos socialinių mokslų

duomenų archyvas (4.4.2 skyrelis).

Paieška portale atliekama nurodant raktinį žodį(-ius). Kokybiškesnei, detalesnei

socialinių kokybinių tyrimų paieškai atlikti galima išskirti papildomas paieškos kategorijas, jeigu

iš anksto yra žinomos tam tikros dominančio tyrimo detalės:

- Pavadinimas - Tema - Raktažodžiai - Geografinė vietovė - Duomenų autorius - Metodologija - Publikacijos - Archyvo suteiktas kodas - Tyrėjo institucija - Tyrėjai - Tyrimo metus.

Peržiūrint išsamius kokybinio tyrimo duomenis ekrane, turi būti numatyta paieška juose

pagal atskirus metaduomenis – pvz., pagal interviu dalyvius, pagal sužymėtas įvardintas esybes

(geografines vietoves, asmenvardžius ir t.t.). Įvestiems raktažodžams turi būti galima parodyti

konteksto duomenis (KWIC- KeyWord In Context).

Išsaugojimo planavimas

Duomenų identifikavimo ir atrinkimo rekomendacijos, palanuojant tyrimų įtraukimą į

Archyvą, pateiktos 4.1.1 skyrelyje.

Administravimas

Archyvo administravimo veiklos apima:

1. Duomenų pateikimo į archyvą metodikos rengimą;

2. Fizinių archyvo duomenų saugyklų valdymą;

3. Archyvo paslaugų kokybės valdymą;

4. Archyvo paslaugų auditą;

5. Duomenų apsaugos procedūrų nustatymas ir apsaugos kontrolė;

6. Vartotojų aptarnavimo proceso priežiūra;

7. Rinkodara (reklama, komunikacija);

8. t.t.

Kadangi archyvo administravimo veiklos tiek kiekybinių, tiek ir kokybinių duomenų

archyvams yra praktiškai vienodos, čia jos plačiau neaptariamos.

132

Architekt ūra

Kokybinių duomenų archyvas gali būti projektuojamas, architrektūros pagrindu imant

dabartinę komponentinę LiDA archyvo struktūrą, ir papildant/praplečiant atskirus jos

komponentus (14 pav.).

14 pav. LiDA komponentai

Kokybiniam duomenų archyvui reikėtų modifikuoti šiuos komponentus:

1. Įvedimo;

2. Dokumentavimo;

3. Indeksavimo ir paieškos;

4. Vaizdavimo ir pateikimo.

Įvedimo komponento korekcijos būtų susijusios su kokybiniam tyrimui būdingų failų ir

jų meatduomenų failų, bei papildomų dokumentų (Tyrimo metodikos aprašo, Tyrimo dalyvių

sutikimo formų, Duomenų katalogo) įkėlimu. Tai nesudėtingos korekcijos, susijusios su

duomenų įkėlimo dialogo organizavimu.

Didžiausios korekcijos būtų reikalingos dokumentavimo komponentui. Reikėtų parengti

ir į jį įtraukti šiuos papildomus modulius:

1. Anonimizavimo;

2. Įvardintų esybių atpažinimo ir žymėjimo tekste;

3. Žymėjimo formatų konvertavimo (DDI-DC, DC-DDI, DDI-TEI antraštė, DC-

MPEG-7);

4. Automatinio atitikimo žymėjimo formatams įvertinimo.

133

Indeksavimo ir paieškos komponento korekcijos būtų susijusios su papildomu

indeksavimu pagal duomenų turinio žymėjimą (interviu struktūrą, įvardintas esybes ir t.t.). Taip

pat šiame komponente reikėtų numatyti konteksto nurodytam raktažodžiui (KWIC) paieškos

modulį.

Vaizdavimo ir pateikimo komponentėje papildomai turėtų būti numatytos šios

funkcijos:

1. Tyrimo duomenų žemėlapio pavaizdavimas (grafinis tyrimo katalogo vaizdas).

2. Atskirų tyrimo duomenų failų peržiūra (pažymint struktūrinius ir turinio

metaduomenis, leidžiant atlikti pagal juos papildomą paiešką/navigaciją).

3. Žymėtų objektų (įvardintų esybių) pasirodymo dažnumų vaizdavimas žodžių

debesiu, objektų ryšių vaizdavimas medžio struktūra.

Resursų įvertinimas

Žemiau pateikiamas Archyvo IS kūrimo darbų sąvadas kartu su planuojamu resursų

poreikiu:

- Informacinės sistemos architektūros projektavimas (analizavimas, programinių

priemonių parinkimas. (1 žmogaus darbo mėn.);

- Dizainas (1 žmogaus darbo mėn.);

- Vartotojo sąsajos projektavimas, optimizavimas (1-2 projektuotojai, 1-2 žmogaus

darbo mėn.);

- Programavimas (2-3 programuotojai, 3 mėn., viso 6-9 žmogaus darbo mėn.);

- Informavimo apie kritines situacijas situacijas sistemos sukūrimas (1 žmogaus

darbo mėn.);

- Testavimas (2 testuotojai, 1 mėn., viso 2 žmogaus darbo mėn.);

- Dokumentavimas (2 žmogaus darbo mėn.);

- Projekto vadovas (6 žmogaus darbo mėn.).

- Sistemos priežiūra po sukūrimo (1-2 specialistai sistemos darbo laikui).

- Specialistas personal apmokymui (1 žmogaus darbo mėn.).

Turint pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, sistemą galima sukurti per 6

mėnesius.

134

6. Literat ūra

Atkinson, P., Delamount, S. (red.) 2006. Narrative application, narrative methods., Vol.1 -3.

Bauer, M. W., Gaskell, G. 2000. Qualitaive researching with Text, Image and Sound. London: Sage.

Berg, B. L. 2001. Qualitative Research Methods for the Social Sciences. Fourth edition. Boston: Allyn and Bacon.

Bertaux, D. 1981. „From the life – history approach to the transformation of sociological practice“. Bertaux, D. (red.) Biography and Society:, London: Sage.

Bertaux, D. and Thompson, P. 1993. Introduction. In D. Bertaux, Thompson, P. (red.) Between Generations. Oxford: Oxford University press.

Bijeikienė, V., Utka, A. 2007. „Gender-related Linguistic Stereotypes in Lithuanian Parliamentary Discourse“. Mokslinių straipsnių rinkinys Humanities in New Europe (vyr. red. R Apanavičius), 2: 423-430.

Bryman, A. 2006. „Integrating quantitative and qualitative research: How is it done?“, Qualitative Research, 6(1): 97-113.

Cameron, F., Kenderdine, S. 2007. Theorizing Digital Cultural Heritage. Massachusetts.

Campbell, D. 1998. Writing Security: United States Foreign Policy and the Politics of Identity. Minnesota.

Cawthorne, P. 2001. “Identity, Values and Method: Taking Interview Research Seriously in Political Economy”, Qualitative Research, 1(1), 65-90.

CCSDS 651.0-B-1. 2003. Producer-Archive Interface Methodology Abstract Standard. Blue Book. http://www.ccsds.org/CCSDS/documents/651x0b1.pdf.

Cheshire, L., Broom, A., Emmison, M. 2010. „Assessing models of stakeholder participation for the development and acceptance of the Australian Qualitative Archive (AQuA)“. The University of Queensland. IASSIST 2010.

Chesire, L. 2009. „Archiving Qualitative Data: Prospects and Challenges of Data Preservation and Sharing Among Australian Qualitative Researchers. Discussion Paper. The Australian Qualitative Archive (AquA)“. The University of Queensland.

Clavarino, A. M., Najman, J. M., Silvermanm, D. 1995. „The quality of qualitative data: Two strategies for analyzing medical interviews.“ Qualitative Inquiry, 2, 223–42.

Corti, L. 2010. Using the DDI – Experiences from the UK Data Archive. RSS/ASC Metadata Meeting, Nov. 1, 2010.

Corti, L. 2007. „Smart qualitative data: methods and community tools for data mark-up (SQUAD): Full Research Report“. ESRC End of Award Report, RES-346-25-3019. Swindon: ESRC.

Corti, L. 2000. „Progress and Problems of Preserving and Providing Access to Qualitative Data for Social Research - The International Picture of an Emerging Culture“. Forum Qualitative Sozialforschung/Forum: Qualitative Social Research [Online Journal], 1(3).

Corti, L., Bishop L. 2004. „A DTD for Qualitative Data: Extending the DDI to Mark-up the Content of Non-numeric Data“. IASSIST Conference, 24-28 May, 2004.

135

Corti, L., Thompson, P. 2004. „Secondary Analysis of Archive Data“. C. Seale et al (red.), Qualitative Research Practice, London: Sage Publications.

Corti, L.,Gregory A. 2011. „CAQDAS Comparability. What about CAQDAS Data Exchange?“ Forum Qualitative Sozialforschung / Forum: Qualitative Social Research. Volume 12, No. 1, Art. 35 – January 2011. Berlin.

Cramer-Walsh, K. 2004. Talking about Politics: Informal Groups and Social Identity in American Life. Chicago: University of Chicago Press.

Creswell, J. 1998. Qualitative inquiry and research design. London: Sage.

Dawson, C. 2009. Introduction to Research Methods: A Practical Guide for Anyone Undertaking a Research Project. Fourth edition.

Denzin, N.K., Lincoln Y.S. (red.) 2005. The Sage Handbook of Qualitative Research. Third edition.

Denzin, N.K., Lincoln, Y.S. (red.) 2000. Handbook of Qualitative research. London: Sage.

Elliot, J. 2006. Using narrative in Social Research. London: Sage

ESRC. 1999. „Qualitative Data Archival Resource Centre (Qualidata)“. Quinquennial Report to the Economic and Social Research Council.

Fischer F., Forester, J. (red.) 1994. The Argumentative Turn in Public Policy and Planning. Duke.

Garcia, G., Duchesne, S. 2009. Etude sur la mise en place d‘une banques de donnees qualitatives en sciences sociales, realisee dans le cadre d‘une convention de partenariat entre le CNRS/TGE Adonis et Sciences-Po/Medialab, http://blogs.sciences-po.fr/recherche-donnees-qualitatives /2010/01/07/etude-sur-la-mise-en-place-dune-banque-de-donnees-rapport-intermediaire/.

Golafshani, N. 2003. „Understanding Reliability and Validity in Qualitative Research“, The Qualitative Report, 8(4), December, 597-607.

Gorman, G. E., Clayton, P. (red.) 1997. Qualitative Research for the Information Professional. London: Library association publishing.

Grünewald, W., Lindon, H. 2001. „Quality measurement –Eurostat experiences“, Symposium on Achieving Data Quality in a Statistical Agency, Statistics Canada, Ottawa.

Hammersley, M. 1997. „Qualitative Data Archiving: Some Reflections on its Prospects and Problems“, Sociology, 31(1), 131-142.

Hoepfl, M.S. 1997. „Choosing Qualitative Research: A Primer for Technology Education Researchers“. Journal of Technology Education. Vol. 9. No. 1.

Howarth, D., Norval, A., Stavrakakis, Y. (red.) 2000. Discourse Theory and Political Analysis. Manchester.

Hunter, J. 2002. An Application Profile which combines Dublin Core and MPEG-7. Metadata Terms for Simple Video Description, http://www.metadata.net/harmony/video_appln_profile.html.

Jadov, V. A. 1999. Strategija socialnogo issledovanija. Moskva: Dobrosvet

JISC. 2008. Data Exchange Tools and Utilities (DExT) Repositories and Preservation Tools Programme. JISC Final Report.

136

Kamberelis, G., Dimiatridis, G. 2005. „Focus Groups: Strategic Articulations of Pedagogy, Politics and Inquiry“. The Sage Handbook of Qualtitative Research, N. Denzin, Y. Lincoln (red.). Thousand Oaks: Sage, 887-907.

Klotz, A., Prakash, D. (sud.) 2008. Qualitative methods in international relations : a pluralist guide. Palgrave Macmillan.

Laužikas, R. 2008. „Archeologija kaip komunikacija“. Iš Lietuvos archeologija. ISSN 0207-8694. 2008, t. 32, 31-50

Mack, N. et al. 2005. Qualitative Research Methods: A Data Collector’s Field Guide. Family Health International.

Mayring, P. 2000. Qualitative Content Analysis. Iš Forum Qualitative Sozialforschung / Forum: Qualitative Social Research. Volume 1, No. 2, Art. 20 – June 2000. Berlin.

Manheim, J., Rich, R., Willnat, L. 2002. Empirical Political Analysis: Research Methods in Political Science, 5th ed., Longman.

Marshall, C., Rossman, G.B. 2006. Designing Qualitative Research. Thousand Oaks, CA: Sage.

Marshall, C., Rossman, G.B. 1995. Designing Qualitative Research. Thousand Oaks, CA: Sage.

Mason, B., Williams, M., Dicks, B., Coffey, A. 2005. Possibilities of multimedia qualitative data archiving and sharing using eXtensible Mark-up Language (XML). Methodological issues in qualitative data sharing and archiving. Briefing paper. Cardiff.

Melero, J., Cano, P., Revelles, J. 2010. Fusion of Cultures. Abstracts of the XXXVIII Annual Conference on Computer Applications and. Quantitative Methods in Archaeology, CAA2010, Granada.

Merriam, S.B. 2002. Qualitative Research in Practice: Examples for Discussion and Analysis.

Miller, R. L. 2000. Researching life stories and family histories. London: Sage

Milliken, J. 1999. “The Study of Discourse in International Relations: A Critique of Research and Methods,” European Journal of International Relations 5(2), 225-54.

Nevinskaitė, L. 2009. „Virtualios diskusijos kaip alternatyvios informacijos šaltinis“. I. Vinogradnaitė (sud.) Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje. Vilnius: Versus aureus.

Perks, R., Thompson, A. (red.) 1998. The Oral History Reader. London and New York: Routledge.

Qualidata Process Guide. Qualitative Data Processing. UK Data Archive, 2002. Šaltinis internete: www.esds.ac.uk/qualidata/documents/dataprocess.doc, žiūrėta 2011.04.28.

Renfrew, C., Bahn, P. B. 2009. Archaeology: Theories, Methods and Practice. London: Thames and Hudson.

Roberts, B. 2002. Biographical research. Buckingham: Open University Press.

Roos, J. P. 1994. The True Life Revisited. Autobiography and Referentiality after the "Posts". Auto/Biography, Vol.3.

Rosenthal, G. 1993. Reconsruction of life stories: principles of selection in generating stories for narrative biographical interviews. Josselson, R. and Lieblich, A. (red.) The Narrative Study of Lives. London: Routledge.

Rugg, G., Petre, M. 2007. A Gentle Guide to Research Methods. McGraw–Hill: Open University Press. ISBN 0-335-21927-6.

137

Schatz, E. (sud.) 2009. Political Ethnography: What Immersion Contributes to the Study of Power. Chicago.

Shenhav, S. R. 2005. “Thin and Thick Narrative Analysis: On the Question of Defining and Analyzing Political Narratives“. Narrative Inquiry 15(1), 75-99.

Silverman, D. 2000. Doing qualitative research. A practical handbook. London: Sage.

Smith, A. E. 2006. Concept-based Mining to Enhance the Scope and Speed of Archival Qiualitative Research. The University of Queensland.

Šuminas, A. 2009. „Politinė komunikacija socialinių tinklų svetainėse“. Informacijos mokslai, 51: 24-36.

Thies, C. G. 2002. “A Pragmatic Guide to Qualitative Historical Analysis in the Study of International Relations“. International Studies Perspectives 3: 351-72.

Vaicekauskienė, L., Švežaitė, V. 2009. „Kalbos taisymai ir kalbinis pasitikėjimas: Sociolingvistiniai nuostatų tyrimai“. Kalbos kultūra 82: 235-252.

Vinogradnaitė, I., 2009. „Virtualios viešosios erdvės Lietuvoje: kaip internetas politizuoja socialinius tinklus“, Politologija, 1: 43-72.

Wengraf, T. 2001. Qualitative research interviewing: biographic narrative and semi–structural methods. London: Sage

138

7. Priedai

1 priedas. Qualidata archyvo duomen ų organizavimo

pavyzdžiai

Title: Policing, Cultural Change and 'Structures of Feeling' in Post-War England, 1945-1999

Subject Categories: Crime and law enforcement - Law, crime and legal systems

Depositor(s): Loader, I., Keele University. Department of Criminology

Principal Investigator(s): Loader, I., Keele University. Department of Criminology

Sponsor(s): Economic and Social Research Council

Grant Number: R000237054

Abstract:

This research investigated public and professional understandings of policing in relation to English social history since 1945. It examined how policing has been officially represented in the post-war period; how different sections of the English populace now remember and reconstruct policing, and how policing is situated in relation to other aspects of English society and culture. In so doing, the research drew on recent work in social theory, anthropology and social history in order to examine how policing serves as a vehicle through which people understand the society they live in, and interpret its past, present and possible futures. The material deposited here comprises the focus group and oral history interviews made with various strata of the public ('citizens'), retired and long-serving police officers and a small number of 'key players' in post-war policing debates (police spokespersons, civil servants and politicians). Main Topics: Topics covered in the interviews included police services; police, ministerial and political activities; police

personnel; community-police relationships; social attitudes; social change; government policy; crime and social history in England.

Coverage: Time Period Covered: 1945-1999

Dates of Fieldwork: 1997-1999 Country: England Spatial Units: No information recorded Observation Units: Individuals Kind of Data: Textual data; Individual (micro) level

Universe Sampled: Location of Units of Observation:Subnational Population:1. Adults (focus group members) and police officers (serving and retired) in the Manchester area (though discussions cover wider context), interviewed during 1997-1999. 2. Police spokespersons, politicians and civil servants in England, interviewed during 1997-1999.

Methodology: Time Dimensions: Cross-sectional (one-time) study Sampling Procedures: Purposive selection/case studies Number of Units: (A) 96 (obtained) (22 focus groups, 74 individual interviews) Method of Data Collection: Face-to-face interview; individual interviews and focus groups

139

Language(s) of Written Materials:

Study Description: English Study Documentation: English (interview and focus group transcripts)

Access:

Access Conditions: The depositor has specified that registration is required and standard conditions of use apply. The depositor may be informed about usage. See terms and conditions for further information. In addition, ESDS is required to request permission from the depositor prior to supplying the data. Availability: ESDS Qualidata, UK Data Archive Contact: Help desk: [email protected] Please Note: No access is permitted to the Metropolitan Police Commissioner's interview (int54) at all until 31st January 2005. From May 2003 until 1 May 2008, the depositor's permission must be obtained for access to this study. Thereafter, the Head/Director of UKDA can permit access, subject to the depositor being advised of any use of the materials.

Date of Release: First Edition: 14 July 2003

Qualidata duomenų tipai (Qualidata, 2002):

▪ In-depth/unstructured interviews (audio/videorecordings /transcripts/verbatim recorded/summaries)

▪ Semi-structured interview (audio/videorecordings /transcripts/ verbatim recorded/summaries)

▪ Structured interview questionnaires containing substantial open comments (Interview notes)

▪ Group discussion (audio/videorecordings /transcripts/ verbatim recorded/summaries)

▪ Thematically organised interview/group discussion materials or field notes

▪ Unstructured or semi-structured diaries

▪ Structured/time budget diaries containing substantial open comments

▪ Participant observation field notes/ technical fieldwork notes

▪ Kinship diagrams/other anthropological materials

▪ Case study notes

▪ Minutes of meetings

▪ Observational recordings (e.g. in psychology and education)

▪ Psychological test data

▪ Personal documents (e.g. letters, personal diaries, correspondence)

▪ Press clippings

▪ Photographs

▪ Naturally occurring speech/conversation (audio/video/transcripts)

Qualidata duomenų failų formatai (Qualidata, 2002):

Format Typical ingest format Preservation formats Issueable formats Digital (born digital) Text Word

CAQDAS Rich Text Format (RTF) Plain (unformatted) text XML, SGML

Rich Text Format (RTF) MS Word

Databases MS Access Delimited ASCII with data definition statements, Tagged ACSII, XML, SGML

MS Access

Spreadsheets MS Excel Delimited ASCII with data definition statements, Tagged ACSII, XML, SGML

MS Excel

CAQDAS format NUD*IST, WinMax Rich Text Format (RTF) Rich Text Format (RTF)

140

Plain (unformatted) text, XML MS Word Image (documents, photos)

JPEG, GIF TIFF Adobe PDF, TIFF

Audio MS WAV, MPEG-3 MS WAV, MPEG-3 MS WAV, MPEG-3 Video Apple Quicktime,

MPEG-1, MPEG-4 MPEG-1, MPEG-4 Apple Quicktime,

MPEG-1, MPEG-4 Non-digital Text Paper Rich Text Format (RTF)

TIFF Rich Text Format (RTF) Adobe PDF

Audio Audio cassette MS WAV, MPEG-3 MS WAV, MPEG-3 Video Video cassette MPEG-1, MPEG-4 MPEG-1, MPEG-4 Newspaper clippings

Paper TIFF Adobe PDF

Photographs Photographic paper TIFF Adobe PDF Duomenų sąrašo laukai (Qualidata, 2002): Interview ID Mandatory Date of Birth Mandatory Gender Mandatory Occupation Mandatory Organisation Optional, where appropriate Position Optional, where appropriate Marital Status Optional, where appropriate Family Code Optional, where appropriate Relationship Optional, where appropriate Number of Children Optional, where appropriate Ethnicity Optional, where appropriate Interview Summary Optional, where appropriate Audiotape No. Optional, where appropriate Place of interview Mandatory Date of Interview Mandatory Number of Pages Mandatory Text File Name Mandatory Audio File Name Mandatory, where appropriate Duomenų sąrašo pavyzdys individualių interviu rinkiniui (Qualidata, 2002): SN QXXXX Title: Schoolchildren Project Depositor: Dr. L. Smith List of Interviewees (Individual Interviews)

Interview ID Interviewee's Name(s) DOB Gender Date(s) of Interview Number of

pages Text File Name Audio File Name

1 James 14 M 24.2.99 11 I01t.rtf I01a.wav 2 Gary 15 M 27.2.99 19 I02t.rtf I02a.wav Duomenų sąrašo pavyzdys fokus grupių rinkiniui (Qualidata, 2002): SN QXXXX Title: Schoolchildren Project Depositor: Dr. L. Smith List of Focus Group participants

Interview ID Interviewe e's Name(s) DOB Gender Date(s) of Interview Number of

pages Text File Name Audio File Name

10F2 Mary, Florence and Diana

Year 10 F 3.3.99 24 FG10F2.rtf FG10F2.wav

141

10M3 John, Paul, George and Ringo

Year 11 M 5.3.99 17 FG10M3.rtf FG10M3.wav

Interviu transkripcijos failo organizavimo pavyzdys (http://quads.esds.ac.uk/projects/squad_results.asp):

Study Name: Interview number: Depositor: Interview ID: Firstname Lastname Interviewer: Date of interview: Transcriber: Version: [e.g., edited, anonymised] Information about interviewee Date of birth: Gender: Marital status: Occupation: Geographic region: [Start of Tape 1, Side A]

I- Just one or two factual details first of all before we go on to your health and that.... how old are you? FL- I'm 58 in June. I- What schools did you go to? Can you remember that far back! FL- Oh... the last school was at Longside.. aye, ken Longside? I- No, where is that? FL- Peterheid. Village... That was the last school. I- Uh-huh, so you lived in Peterhead... FL- No, Longside. I- Longside. And, do you work at all? At the moment? FL- Just look efter my grandchildren. Like that... well, my grand-daughter comes in at night.. well, her mither cleans the school... and I look efter my grandson whose mother works... aye, that kind of thing. I take him in an’ keep an eye on him. Well, he's at the school but I give him his dinner an’ look efter him at night till she comes an’ picks him up.

[End of Tape 1, Side A] [Start of Tape 1, Side B]

I- Just one or two factual details first of all before we go on to your health and that.... how old are you? FL- I'm 58 in June. I- What schools did you go to? Can you remember that far back! FL- Oh... the last school was at Longside.. aye, ken Longside? I- No, where is that? FL- Peterheid. Village... That was the last school. I- Uh-huh, so you lived in Peterhead... FL- No, Longside.

142

I- Longside. And, do you work at all? At the moment? FL- Just look efter my grandchildren. Like that... well, my grand-daughter comes in at night.. well, her mither cleans the school... and I look efter my grandson whose mother works... aye, that kind of thing. I take him in an’ keep an eye on him. Well, he's at the school but I give him his dinner an’ look efter him at night till she comes an’ picks him up.

[End of Tape 1, Side B] [End of Tape]

143

2 priedas. Finish Social Science Data Archive (FSD)

duomen ų aprašas.

Dataset Description TO BE COMPLETED BY Date

Person in charge

Archival number of the dataset

TO BE COMPLETED BY THE DEPOSIT

A short title, describing the data content succinctly, is recommended. The title should be followed by the year of data collection. (e.g. Opinions on Security Policy 2002)

Organisation/company Researcher or

research group

Please give information about the contact person and about all researchers responsible for the survey, including their background organisation at the time of the survey.

Name of the company or organisation

Contact person for the deposition

Researcher

Job title / Position

Background organisation/ employer at the time of the survey

Researcher



Researcher



Type Data collection method

survey

register data

combination of survey and register data

other, what

postal survey telephone interview face-to-face interview

Internet survey other, what

Type of research instrument

computer-assisted paper questionnaire

Persons, households, companies, something else, what (please describe precisely)

Please describe the target population (e.g., people aged between 18 and 75 years living in Finland, excluding people living in the Åland Islands)

Target number Obtained number

144

UNIVERSITYOF TAMPERE

Finnish Social Science Data Archive Åkerlundinkatu 5 B, FIN 33014 University of Tampere Tel. +358 40 190 1432, fax +358 3 3551 8520 Internet: http://www.fsd.uta.fi E-mail: [email protected]

Please describe the sampling design/procedure

Please enter in the format dd.mm.yyyy. If date or month are not known, use '00', e.g. December 2001 = 00.12.2001

Data collection started

Data collection ended

Researcher, research project external body, what:

name of the contact person:

If the data contain weighting factors, please give the names of the weight variables and describe how they have been created and why.

Please specify variables which may be problematic in terms of data privacy/protection (e.g., direct or indirect identifiers, sensitive questions or variables). FSD will process the archived data using methods developed to preserve the confidentiality of data.

questionnaire(s)

variable list

coding instructions

study report copy of the study report section describing the data, and sampling and

data collection methods other, what

Specify project funding/sponsoring body(ies). If funded by the Academy of Finland, please include the project number, if known.

Include only those publications for which the deposited dataset is relevant. Use attachment, if necessary: Author(s), year and place of publication, title, if an article also the title and issue of the journal, place of printing and publisher.

145

PERSONS WHO CAN PROVIDE ADDITIONAL INFORMATION ON T HE DATASET, IF NEEDED Name

University, research insti tute or equivalent

Faculty, department or equivalent

Postal address

Telephone

Fax

E-mail

Name

University, research insti tute or equivalent

Faculty, department or equivalent

Postal address

Telephone

Fax

E-mail

146

3 priedas. Finish Social Science Data Archive (FSD)

duomen ų pateikimo sutartis

Deposition Agreement Archival number of the dataset (to be completed by FSD)

Dataset title

AGREEMENT ON THE DEPOSITION OF DATA TO THE FINNISH SOCIAL SCIENCE DATA ARCHIVE Conditions of archiving and re-use:

With this agreement and accompanying Dataset Description form, I/we submit the above mentioned dataset with its supplementary documents to be archived at the Finnish Social Science Data Archive (FSD). I/we allow that my/our contact information is entered into the archive’s client register and published in the FSD database.

Unless otherwise stated in this agreement, the depositor or the depositing body will retain the ownership and copyright to the dataset and related material.

FSD may revise and validitate the deposited dataset, and distribute it for research or teaching purposes under the conditions agreed upon below.

FSD takes responsibility for storing and modifying the dataset in accordance with data protection and security norms. The archive ensures that the data will be distributed for re-use only to persons who have signed appropriate access agreements, and that the conditions set out in this agreement are complied with in archiving and re-use.

Conditions stipulated by the depositor:

I Distribution of the dataset for re-use: access rights (Please tick your preferred option. Options 1 and 2 allow for a speedier delivery, and are therefore preferrable. Option 3 is meant mainly for datasets deposited by voluntary organisations or private companies.)

1. FSD may distribute the dataset for research and teaching purposes without asking permission from the depositor.

2. FSD may distribute the dataset for research purposes without asking permission from the depositor.

3. FSD cannot deliver the dataset for re-use without the permission of the depositor.

II Distribution of the dataset for re-use: notification of use (Please tick your preferred option.)

The archive’s web site or publications contain information on publications based the the re-use of the dataset. The depositor does not require any further notification.

The depositor would like to be personally notified of any re-use of the dataset: with an annual report in January notified of each dataset request separately

III Other conditions or wishes stipulated by the de positor concerning the archiving and re-use of the dataset:

Place

Date

Signature and name of the depositor

Place

Date

Signature and name of the FSD representative

UNIVERSITY OF TAMPERE

Finnish Social Science Data Archive Åkerlundinkatu 5 B, FIN 33014 University of Tampere Tel. +358 40 190 1432, fax +358 3 3551 8520 Internet: http://www.fsd.uta.fi E-mail: [email protected]

147

4 priedas. Rekomenduojamos formos

1) LiDA archyvo tyrim ų aprašo forma su rekomenduojamomis korekcijomis

kokybiniams tyrimams

Bendri laukai (pildomi deponuojant visų rūšių tyrimų duomenis) 1. Projekto vadovas/-ai (Nurodomi vardas, pavardė, institucija, el. pašto adresas) Pavyzdžiai:

Pavardenis, Jonas; Kultūros institutas (KI); El. paštas: [email protected].

2. Projekto trukmė (Nurodomas projekto vykdymo laikotarpis.) Pavyzdžiai:

(Pradžia): 2008-05-01 (Pabaiga): 2009-12-31

3. Tyrimo pavadinimas (Lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimo pavadinime turi būti įtraukta ir data. LiDA pasilieka teisę taisyti pavadinimą pagal archyve naudojamus katalogavimo standartus.) Pavyzdžiai:

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai, 2009 m. spalis Cultural Needs of the Lithuanian Population, October 2009

4. Tyrimo santrauka ir raktiniai žodžiai (Trumpas tyrimo aprašymas lietuvių ir anglų kalbomis, kuriame turi būti pateikti tyrimo tikslas ir uždaviniai/trumpai aprašytas tyrimas ir duomenų rinkimas (tyrimo tikslai ir uždaviniai arba kita veikla, pvz., administracinė, visuomeninė, kurios metu surinkti pateikiami duomenys). Santrauką kiekviena kalba turėtų būti 300-500 žodžių apimties. Pateikiami 3-5 raktiniai žodžiai. Rekomenduojama naudoti HASSET tezaurą, adaptuotą lietuvių kalbai – žr. http://www.lidata.eu.) Pavyzdžiai:

Tyrimo tikslas - ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į įvairius šalies kultūrinio gyvenimo aspektus.

Tyrimo uždaviniai: Įvertinti įvairių Lietuvos kultūros sričių reikšmingumą šalies kultūriniam gyvenimui .... Buvusių tremtinių klubas siekė surinkti savo narių prisiminimus apie ... Raktiniai žodžiai: Kultūros įvykiai; Kultūros įvykiai ... The purpose of the study to investigate ... Key words: Cultural events; Cultural events ...

5. Tyrimo vykdytojai (Nurodomi tyrimo metodologijos, klausimyno ar pan. autoriai (vardas, pavardė, institucija, el. pašto adresas). Nurodomi visi mokslininkų grupės nariai, dalyvavę įgyvendinant tyrimą ir įvardijamos jų funkcijos. Taip pat nurodomi tyrimo autorius konsultavę ar kitaip prie jo įgyvendinimo prisidėję asmenys.) Pavyzdžiai:

Pavardenaitė, Laima; Vilniaus institutas (VI); El. paštas: [email protected];

148

Rengė anketą. Pavardys, Laimonas; Vilniaus institutas (VI); El. paštas:[email protected]; Rengė tyrimo metodologiją. Bevardenis, Petras; Teisės universitetas (TU); El. paštas:[email protected]; Prisidėjo rengiant tyrimo metodologiją.

6. Asmuo/-ys (organizacija/-os), turinti/-čios autorių teises į empirinius tyrimo duomenis Pavyzdžiai:

© KI, 2009 7. Tyrimo finansavimo šaltinis/-iai (Nurodomas tyrimo finansavimo šaltinis/-iai, sutarties, pagal kurią buvo finansuojamas tyrimo atlikimas, numeris bei programos pavadinimas.) Pavyzdžiai:

Šaltinis: LMT; Sutarties nr.: LMT-2008-14; Programos pavadinimas: Kultūros paveldas. Šaltinis: Norvegijos mažųjų tyrimų fondas; Sutarties nr.: NAR-2009-01; Programos pavadinimas: Kaimynystės programa.

8. Duomenų rinkimo laikotarpis (Nurodoma duomenų rinkimo pradžia ir pabaiga). Pavyzdžiai:

(Pradžia): 2009-05-01 (Pabaiga): 2009-05-31

9. Pagrindinis tyrimo analizės ar stebėjimo vienetas (Tai gali būti asmuo, šeima ar namų ūkis, grupė, institucija ar organizacija, administracinis vienetas, teksto vienetai: dokumentai, skyriai, žodžiai ir pan.) Pavyzdžiai:

Asmuo 10. Tyrimo populiacija (Tai gali būti Lietuvos gyventojai nuo 15 metų ir vyresni; tam tikros organizacijos ar įmonės ir pan.) Pavyzdžiai:

Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni. Profesinės mokyklos, įgyvendinančios pirminio profesinio mokymo programas.

11. Tyrimo duomenų rūšis (Tai gali būti apklausos duomenys, gyventojų surašymo duomenys, agreguoti duomenys, klinikinių tyrimų duomenys, laiko biudžeto dienoraščiai, eksperimento duomenys, stebėjimo duomenys, tekstiniai duomenys, koduoti dokumentai, vaizdiniai duomenys ir pan.) Pavyzdžiai:

Apklausos duomenys 12. Tyrime naudota imties sudarymo metodika (Jei buvo sudaroma imtis, nurodomas imties sudarymo pagrindas, būdas, analizės objektų/respondentų atrinkimas ir pan.)

Pvz.: Imties sudarymo pagrindas: maršrutinis iš 200 pirminių atrankos taškų. Imties sudarymo būdas: stratifikuota tripakopė tikimybinė atranka:

149

Pirminių atrankos taškų skaičius parinktas tikimybiškai ir proporcingai pagal gyventojų skaičių išskirtose vietovėse (apskrityse);

Namų ūkiai atrinkti vadovaujantis maršrutinės atrankos logika; Respondentai namų ūkiuose atrinkti laikantis paskutinio gimtadienio taisyklės.

13. Geografinė aprėptis ir geografinis vienetas (Nurodoma geografinė vieta/-os ir žemiausio lygmens geografinis teritorinis vienetas/-ai, kuriame/-iuose rinkti duomenys (apskritis, rajonas, miestas ar kt.). Pavyzdžiai:

Lietuvos teritorija; Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS): * Alytaus * Kauno * Klaipėdos * Marijampolės * Panevėžio * Šiaulių * Tauragės * Telšių * Utenos * Vilniaus

14. Laiko metodas (Nurodomos tyrimo periodiškumas (skerspjūvio, vienkartinis, kartotinis ir t. t.) Pavyzdžiai:

Vienkartinis skerspjūvio tyrimas. 15. Empirinių duomenų rinkimo metodai ir priemon ės (Tai gali būti klinikiniai matavimai, egzistuojančios medžiagos kompiliacija ar sintezė, dienoraščiai, interviu akis-į-akį, stebėjimas, fiziniai matavimai, apklausa paštu, apklausa internetu, psichologiniai matavimai, savipildos klausimynai, simuliacija, modeliavimas, interviu telefonu, grupinis interviu, fokus grupė, egzistuojančios medžiagos transkripcija, kodavimo schemos ir t.t. Jei vykdytos apklausos, nurodoma apklausos rūšis, instrumentarijaus pobūdis, anketos kalba ir pan.) Pavyzdžiai:

Tiesioginis interviu žodžiu (PAPI); Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų; Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių, rusų arba lenkų

kalba. 16. Asmuo/-ys, agentūra ar institucija, atlikusi duomenų surinkimą (Šis laukas pildomas apklausų duomenims. Nurodomas bendrovės pavadinimas, adresas, el. pašto adresas. Jei duomenis surinko asmuo/-ys, nurodomas vardas, pavardė, institucija, el. pašto adresas). Pavyzdžiai:

UAB „Apklausa“; Kelio g. 1; 45000 Vilnius; [email protected].

17. Anonimiškumo užtikrinimas (Nurodoma, ar buvo imtasi veiksmų, kad tyrimo dalyviai, vieta, organizacijos ir pan. nebūtų identifikuoti. Taip pat gali būti nurodomi kiti galimai problemiški ir anonimiškumo užtikrinimo reikalaujantys dalykai, kuriuos turėtų sutvarkyti LiDA darbuotojai.)

Kokybinio tyrimo duomenims:

150

1) nurodykite, ar transkriptai ar kiti duomenys anonimizuoti, kokie naudoti anonimizavimo kriterijai. Jei duomenys neanonimizuoti, nurodykite anonimizavimo kriterijus, kuriuos šiems duomenims turėtų taikyti LiDA darbuotojai.

2) Jei tai apklausos duomenys, pridėkite apklausoje naudotų respondentų pasirašytų sutikimo formų pavyzdį.

3) Nurodykite pageidaujamus prieinamumo apribojimus, jei jų reikia, atsižvelgiant į duomenų pobūdį (galima naudoti po tam tikro laiko, riboti prieinamumą tam tikroms vartotojų grupėms ir t.t.). Kiekvienu konkrečiu atveju šie apribojimai aptariami ir suderinami su LiDA darbuotojais. Pavyzdžiai:

Taip, buvo atlikti tyrimo dalyvių anonimiškumą užtikrinantys veiksmai; Empirinio tyrimo duomenyse neprieinama informacija apie respondento gyvenamąją

vietovę (konfidencialumo tikslais). Informacija apie respondento tėvų profesiją (36_3 kintamasis) prieš patalpinant į LiDA

turėtų būti viešai neprieinama. 18. Duomenų rinkin į sudarančių laikmenų aprašas (Aprašoma/-os duomenų laikmena/-os: nurodomas bendras jų skaičius, kiekvienos iš jų pavadinimas, kokie tyrimo duomenys saugomi ir koks jų formatas. Išvardijamos ir aprašomos tiek tyrimo duomenų, tiek ir tyrimo dokumentacijos, papildančios tyrimo duomenis (pvz.: klausimynai, interviu instrukcijos, tyrimo sąvadai (angl. codebook), projekto baigiamosios ataskaitos ir pan.), laikmenos. Aprašomi ir popieriniai dokumentai, kurių negalima pateikti elektroniškai.) Tarp dokumentų - kokybiniams tyrimams pateikiamas tyrimo metodologijos aprašas bei duomenų rinkinyje atsispindinčių temų sąrašas). Pavyzdžiai:

Empirinio tyrimo duomenys (2 SPSS laikmenos: Laikmena_1.sav; Laikmena_2.sav); Pagrindinis ir papildomi klausimynai (4 PDF laikmenos: Laikmena_X.pdf;

Laikmena_Y.pdf; Laikmena_Z.pdf; Laikmena_I.pdf); Radijo laidų transkripcijos (28 PDF laikmenos: Laikmena_A.pdf; ........).

19. Vieta, kurioje saugomi originalūs tyrimo duomenys (Nurodomas organizacijos pavadinimas, adresas, el. pašto adresas). Pavyzdžiai:

Kultūros institutas; Laiko g. 2; 40000 Vilnius; El. paštas: [email protected].

20. Publikacijos (Nurodomos visos tyrimo empirinių duomenų pagrindu parengtos publikacijos). Pavyzdžiai:

Pavardenaitė, Laima (2010). Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai. Kultūra 12: 14-35. 21. Depozitorius (Kontaktinis asmuo) (Nurodomas kontaktinis asmuo (vardas, pavardė, pareigos, institucija, adresas, el. pašto adresas, tel.), kuris yra atsakingas už duomenų perdavimą į LiDA). Pavyzdžiai:

Vardas, pavardė: Vardenė, Saulė; Pareigos: vyriausiasis mokslo darbuotojas; Institucija/organizacija: Kultūros institutas (KI); Padalinys: Filosofijos skyrius; Adresas: Laiko g. 2; 40000 Vilnius; El. paštas: [email protected];

151

Tel.: 8 5 7005550. Laukai, pildomi tik apklausų tyrimams 22. Duomenų svėrimas (Jei duomenys sverti, aprašoma svorių sudarymo metodika ir paaiškinamas svorių taikymas.) Pavyzdžiai:

DWEIGHT kintamasis = dizaino svoriai; Populiacijos atstovų tikimybės būti įtrauktiems į imtį. FWEIGHT kintamasis = reprezentatyvumo svoriai. Reprezentatyvumo svoriai apskaičiuoti pagal 2008 m. Statistikos departamento

duomenis, kad atitiktų pasiskirstymus pagal lytį, amžių ir regioną. 23. Kontrolės veiksmai (Aprašomi naudoti tyrimo vykdymo kontrolės veiksmai.) Pavyzdžiai:

Duomenų rinkėjas patikrinimui atrinko 5 proc. respondentų; Kontaktuota asmeniškai ir telefonu.

24. Duomenų taisymo veiksmai (Aprašomos atliktos duomenų suvedimo ir taisymo procedūros.) Pavyzdžiai:

Patikrinta 10 proc. suvestų duomenų kokybė; Papildomai patikrintos galimos kodavimo klaidos, atsakymų į klausimus atitikimas

anketai ir pan. 25. Lauko darbų suvestinė (Nurodoma, kiek atrinkta respondentų, kaip ir kiek kartų bandyta su jais susisiekti, kiek apklausta, kiek atsisakė dalyvauti apklausoje, kiek buvo nepasiekiami ir pan.). Pavyzdžiai:

Imties dydis 2000 Apklausta: 1000 Atsisakė dalyvauti apklausoje: 900 Nepasiekiami: 100

Laukai, pildomi tik kokybiniams tyrimams 26. Empirinių duomenų šaltiniai, duomenų rinkimo bei paruošimo analizei procedūros (Nurodomas duomenų šaltinis, naudota transkribavimo sistema, atlikti veiksmai parengiant skaitmeninį tekstą kompiuterinei analizei. Jei duomenys gauti iš kitų publikuotų ar nepublikuotų, spausdintų ar elektroninių šaltinių, būtina pateikti išsamias nuorodas į originalius šaltinius (pvz.: į laikraščius, teismų dokumentus, parlamento debatų stenogramas ir pan.) bei informaciją apie jų saugojimo vietą ir prieigą prie jų. Taip pat reikia patvirtinti, kad išspręsti visi su autorinėmis teisėmis susiję klausimai.). Pavyzdžiai:

Atrinktos 28 radijo laidos, kurios transliuotos 2005-2009 m. laikotarpiu per „Žinių radiją“ kultūros temomis;

Radijo laidų reikšmingumas pirmiausia buvo išskaidomas į 2 grupes: a) laidas, kur kultūrinis gyvenimas yra pagrindinė tema (laida skirta Lietuvos kultūriniams renginiams ir kultūros institucijų veiklai nušviesti). Tokios laidos pasirinktos ekspertinei turinio analizei, ir b) laidas, kur su Lietuvos kultūriniais renginiais ir kultūros institucijų veikla susijusios problemos yra tik informacijos kontekstas – šalutinė tema. Tokios laidos buvo eliminuotos.

Transkribuota tik dalis visų laidų garso įrašų, likusi laidų dalis buvo perfrazuojama; Nežodinė informacija (pauzės, akcentai, kalbiniai ypatumai) nebuvo vaizduojami. Skaitmeninio teksto koduotės tipas parengtas ASCII koduote. Lietuviškų raidžių bei

kitų nestandartinių ASCII ženklų, kaip pavyzdžiui, „lietuviškos“ kabutės, nėra. 27. Duomenų rinkinyje atsispindin čios temos

152

1) Išvardinkite pagrindines duomenyse atsispindinčias temas (pvz., jaunimas, jaunos šeimos, tėvų ir vaikų santykiai, jaunimo mokykla, sportas, baikeriai ir kt.).

2) Apibendrinkite ir įvardinkite jas mokslų kategorijomis: pvz: jaunimo laisvalaikis, socializacija, jaunimo subkultūros, santuoka ir šeima, suaugusiųjų švietimas ir kt.). 28. Tyrimo aprėpties laikotarpis (Nurodomas laikotarpis, kurį aprėpia tyrimas, t. y. tas laikotarpis, apie kurį yra surinkti duomenys).

(Pradžia): 2005-01-01 (Pabaiga): 2009-01-01

2) Respondento sutikimo forma:

Perskaičiau ir supratau projekto informacinį lapelį, datuotą YYYY.MM.DD. ❑ Man buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus apie projektą. ❑ Aš sutinku dalyvauti projekte. Dalyvavimas numato interviu paėmimą ir garso įrašo padarymą [gali būti išvardintos kitos dalyvavimo formos]. ❑ Aš suprantu, kad mano dalyvavimas yra savanoriškas; galiu bet kuriuo momentu pasitraukti iš tyrimo, nereikalaujant papildomų paaiškinimų. ❑ Pasirinkite vieną iš dviejų punktų:

- Norėčiau, kad mano vardas būtų paminėtas, panaudojant mano šiame tyrime pasakytas ar užrašytas mintis ataskaitose, publikacijose ir kitoje skelbiamoje tyrimų medžiagoje, kad galima būtų atpažinti mano indėlį projekte. ❑ - Nenorėčiau, kad mano vardas būtų naudojamas projekte. ❑

Aš suprantu, kad mano asmeninė informacija, tokia kaip adresas ir telefonas, nebus atskleista su šiuo projektu nesusijusiems asmenims. ❑ Aš suprantu, kad mano žodžiai gali būti cituojami publikacijose, ataskaitose, internetinėse svetainėse ir kitoje skelbiamoje tyrimų medžiagoje, tačiau mano vardas nebus minimas, nebent aš tą leidau ankstesniuoju punktu. ❑ Sutinku, kad mano pateikti duomenys būtų archyvuojami ………. [Čia turėtų būti pateikta daugiau detalių, kad būtų galima priimti atskirus sprendimus dėl garso įrašų, transkripcijų ir t.t.] ❑ Aš suprantu, kad kitiems tyrėjams bus sudaryta prieiga prie duomenų tik tuo atveju, jei jie sutinka saugoti duomenų konfidencialumą, ir jei jie sutinka laikytis mano šioje formoje nurodytų sąlygų. ❑ Aš suprantu, kad kiti tyrėjai gali naudoti mano žodžius publikacijose, ataskaitose, internetinėse svetainėse ir kitoje skelbiamoje tyrimų medžiagoje, laikantis mano šioje formoje nurodytų sąlygų. ❑

153

Sutinku perduoti man priklasusančias autorines teises bet kuriai šio projekto medžiagai [tyrėjo vardas, pavardė]. ❑ ________________________ ________________ ________ Dalyvio vardas, pavardė Parašas Data

3) Duomen ų sąrašo forma ( įrašo pavyzdys interviu atvejui):

Interviu ID Privalomas Gimimo data Privalomas Lytis Privalomas Profesija Privalomas Organizacija Nebūtinas, kai taikytina Pareigos Nebūtinas, kai taikytina Šeimyninė padėtis Nebūtinas, kai taikytina Vaikų skaičius Nebūtinas, kai taikytina Tautybė Nebūtinas, kai taikytina Interviu santrauka Nebūtinas, kai taikytina Audio juostelės Nr. Nebūtinas, kai taikytina Interviu vieta Privalomas Interviu data Privalomas Puslapių skaičius Privalomas Tekstinio failo vardas Privalomas Audio failo vardas Privalomas, kai taikytina

154

5 priedas. Projekto BARIS archyvo duomen ų atrankos ir

aprašymo metodika

Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema (BARIS)

<http://www.kf.vu.lt/baris/index.html> TAIKOMOS METODIKOS

1 . B A R I S s k a i t m e n i n i m o l y g i a i

- Visi dokumentai aprašomi metaduomenimis pagal Dublin core. - Vertingi dokumentai faksimiliškai fotografuojami ir aprašomi raktiniais žodžiais. - Vertingesni dokumentai transliteruojami, jų duomenys pervedami į DB (lentelės,

laukai). - Vertingiausi dokumentai verčiami į lietuvių kalbą ir pateikiami kartu su moksline

interpretacija. 2 . B A R I S p r o j e k t o d o k u m e n tų a t r a n k o s k r i t e r i j a i Retumas – atrenkami visi reti, nebūdingi bažnytiniams archyvams dokumentai. Dažnumas – atrenkami keletas tipinių bažnytinių dokumentų pavyzdžių. Rekomenduojama atrinkti tolimesniam skaitmeninimui po keletą bažnyčios inventorių (30 – 50 metų intervalais), keletą “Status animarum” (20 – 30 metų intervalais). Amžius – visi rankraštiniai dokumentai, sukurti iki 1800 m. turi būti atrinkti skaitmeninimui. Memoriališkumas – atrenkami dokumentai susiję su žymiais mokslo, kultūros, raštijos ar kt. veikėjais (su jų autografais, jų ranka rašyti, svarbūs biografine prasme). Intelektualumas – atrenkami skaitmeninimui kūrybiniai dokumentai (literatūros kūriniai, pamokslai, piešiniai ir pan.), taip pat skaitymo istorijos šaltiniai (su įrašais, piešiniais ir pan.) Estetiškumas – atrenkami visi dokumentai, turintys meninę, estetinę vertę. Medžiaga – atrenkami visi pergamentai. Technika – atrenkami visi dokumentai rašyti ypatingu šriftu, įvairiomis spalvomis ir pan. Išlikimo lygis – atrenkami visi ypač prastos būklės dokumentai, kuriems artimiausiu metu gresia fizinis sunykimas. 3 . B a ž n yč i o s a r c h y v o d o k u m e n t o a p r a š y m o m e t a d u o m e n i m i s ( D u b l i n c o r e ) m e t o d i n i a i n u r o d y m a i Metaduomenys apie bažnyčios archyvo dokumentus įvedami ekspedicijos konkrečioje bažnyčioje metu tiesiai į kompiuterį ar pildant pateikiamą MS Excel formą. 1. Pavadinimas / Antraštė Pavadinimas arba antraštė, kurią aprašomam ištekliui suteikia ar suteikė Autorius/Kūrėjas.

Rekomendacijos: Pavadinimas verčiamas į lietuvių kalbą. Gretimame lauke galima rašyti ir originalų pavadinimą. Jei nėra autorinio pavadinimo, jį suteikia tyrėjas. Smulkius dokumentus (laiškai, finansiniai dokumentai), kurie bažnyčiose sudaro logiškai susietas ir įrištas bylas galima įvardinti kaip vieną vienetą, tolimesniuose laukuose pateikiant jų chronologiją, geografines ir personalijų sąsajas. Pavadinimas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi turėti pavadinimą.

155

Pavyzdžiai: Kaltanėnų bažnyčios inventorius Kaltanėnų bažnyčios reikalų raštai Kaltanėnų bažnyčios klebono laiškai kurijai Kaltanėnų bažnyčios krikšto metrikų knyga Kaltanėnų bažnyčios gaunamų raštų knyga

2. Autorius / Kūrėjas Asmuo arba organizacija, turinti pirminę intelektualinę atsakomybę už ištekliaus turinį. Pavyzdžiui, autoriai - rašytiniam dokumentui, fotografai, iliustruotojai - vaizdo ištekliui.

Rekomendacijos: Asmenvardžiai įrašomi originalo kalba, ta pačia seka, kokia jie yra išvardinti ištekliuje. Asmenvardžiai įrašomi tokia eilės tvarka: pavardė, vardas. Jei autorystė nežinoma, tuomet įrašomas žodis “Nenustatyta”.

Pavyzdžiai: Szymkiewicz, Wladislaw Basanavičius, Jonas Basanavičius, Jonas; Juozaitis, Petras; Petrošius, Andrius.

Kolektyvo vardas įrašomas mažėjančia hierarchine seka. Hierarchijos dalys atskiriamos kableliais.

Pavyzdžiai: Vilniaus universiteto, istorijos fakulteto, archeologijos katedra. Vilniaus vyskupijos, Švenčionių dekanato, Kaltanėnų bažnyčia.

Jei hierarchija neaiški, vardas pateikiamas tokia forma, kokia jis yra įraše: 3. Reikšminiai žodžiai Paprastai reikšminiai žodžiai apibūdina temą arba ištekliaus turinį. Siūloma naudoti kontroliuojamuosius žodynus ir formalias klasifikacijos schemas. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Rekomendacijos: Aprašant išteklių, patartina pasirinkti prasmingesnius ir unikalesnius žodžius, vengiant bendrybių.

Pavyzdžiai: Sutuoktiniai Mirtis Gimimas Krikštatėviai

3.1. Vietovardžiai. Ištekliuje minimi vietovardžiai

Rekomendacijos: Pateikiami kaip ir reikšminiai žodžiai. Nurodoma originali, ištekliuje pateikiama, vietovardžio forma. Kartu nurodoma (jei ištekliuje pateikta) vietovardžio administracinė priklausomybė. Tuo atveju, jei išteklių sudaro keli, skirtingai datuojami dokumentai, nurodoma konkretaus dokumento, kuriame pateikiamas vietovardis, data. Vietovardžiai pateikiami ištekliuje minima eilės tvarka. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Pavyzdžiai: Koltyniany

156

Koltyniany, Brėslaujos dekanatas Poszumien, Švenčionių dekanatas, Vilniaus vyskupija, 1832 Poshumien, Švenčionių seniūnija, Vilniaus pavietas, 1756

3.2. Asmenvardžiai. Ištekliuje minimi asmenvardžiai

Rekomendacijos: Pateikiami kaip ir reikšminiai žodžiai. Nurodoma originali, ištekliuje pateikiama, asmenvardžio forma. Kartu nurodoma (jei ištekliuje pateikta) asmenvardžio biografiniai duomenys. Tuo atveju, jei išteklių sudaro keli, skirtingai datuojami dokumentai, nurodoma konkretaus dokumento, kuriame pateikiamas asmenvardis, data. Asmenvardžiai pateikiami ištekliuje minima eilės tvarka. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Pavyzdžiai: Towianski, Andrzej, Pašaminės klebonas nuo 1795 m., 1812 Dęmbinski, R. Kaltanėnų vizitatorius, 1832.

4. Aprašymas Tekstinis ištekliaus turinio aprašymas, įtraukiant santraukas dokumentų tipo ar turinio apibūdinimą vaizdiniams ištekliams. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Rekomendacijos: Aprašymas turi apsiriboti keliais trumpais sakiniais.

Pavyzdžiai: Inventoriuje pateikiamas Kaltanėnų bažnyčios išorės, vidaus, bažnytinių reikmenų ir turto aprašymas. Pateikiamas parapijos kaimų gyventojų sąrašas su konkrečiomis pavardėmis. Laiškuose Vilniaus vyskupui Kaltanėnų klebonas rašo įvairiais turtiniais, bažnbytinių metrikų, bažnyčios statybos klausimais.

5. Leidėjas. Juridinis asmuo, atsakingas už ištekliaus pateikimą esama forma.

Rekomendacijos: Pildoma tik spausdintiems leidiniams. Jei Autorius/Kūrėjas yra ir Leidėjas, jis pakartotinai nerašomas Leidėjo srityje.

Pavyzdžiai: Vilniaus vyskupijos kurijos leidykla. Vilniaus universiteto leidykla.

6. Bendraautorius. Asmuo arba organizacija nenurodyta Autoriaus/Kūrėjo elemente ir turintys antrinę intelektualinę atsakomybę už ištekliaus turinį (pvz., redaktorius, vertėjas, aranžuotojas ar iliustratorius). Laukas nepildomas tuo atveju, jei bendraautorių nėra.

Rekomendacijos, pavyzdžiai : žr. 2 ir 3.2. skyrelius. 7. Data. Ištekliaus sukūrimo arba užbaigimo data.

Rekomendacijos: Rekomenduojama naudoti 8 skaitmenų formatą (YYYY-MM-DD), kuris nusakomas ISO 8601. (W3C Technical Note). Pavyzdžiui, pagal šią schemą datos elementas 1994-11-05 atitinka 1994 metų lapkričio 5 dieną. Jei tiksli data nežinoma, gali būti nurodomi tik mėnuo ir metai (YYYY-MM) arba tik metai (YYYY). Jei metai nežinomi nurodomas amžius

157

arabiškais skaitmenimis. Jei nežinomas amžius, lauke įrašomas tekstas “Nenustatyta”. Jei aprašinėjami keli byloje susiję dokumentai data nurodoma kaip intervalas tarp ankstyviausio ir vėlyviausio dokumentų. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Pavyzdžiai: 1998-02-16 1998-02 1998 16 a. Nenustatyta 1998 - 1999

8. Ištekliaus tipas. Ištekliaus kategorija: romanas, poema, darbų užrašai, techninis pranešimas, esė, žodynas, iliustracija, rankraštis, knyga, fizinis objektas. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Rekomendacijos: Ištekliaus tipas turi būti nurodomas kuo plačiau apimančiomis kategorijomis.

Pavyzdžiai: Rankraštis spaudinys

9. Formatas. Ištekliaus duomenų formatas, naudojamas norint nurodyti programinę, techninę įrangą, kurie yra reikalingi tinkamai atvaizduoti ir naudotis aprašomuoju ištekliumi arba nurodoma ištekliaus pagaminimo medžiaga ir technika. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

Rekomendacijos: Į elemento turinį gali būti (nebūtinai) įtraukta informacija apie ištekliaus dydį.

Pavyzdžiai: Popierius, spausdinimas, 56 puslapiai Popierius, rankraštis, 23 lapai, 25 X 48 cm. Fotopopierius, fotografavimas, 10 X 15 cm.

10. Šaltinis. Nuoroda į kitą išteklių, kurio pagrindu ir sukurtas aprašomasis išteklius. Pildoma tik tuo atveju, jei tokios sąsajos yra.

Rekomendacijos: Pildoma tik tuo atveju jei tokių duomenų yra.

Pavyzdžiai: 1651 m. inventoriaus nuorašas. 1785 m. diplomo kopija.

11. Kalba. Ištekliaus intelektualinio turinio kalba (kalbos).

Rekomendacijos: Informacija apie kalbą gali būti pateikta tekstu. Jei turinys yra keliomis kalbomis - elementas kartojamas. Kalbų pateikimo eiliškumas turi atitikti apytikslį pasiskirstym dokumente. Pirmoji rašoma kalba, kuria parašyta didžiausioji teksto dalis, antroji – mažesnioji teksto dalis ir t.t. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti.

158

Pavyzdžiai: Lenkų Lenkų, lotynų Lenkų, rusų, lotynų

12. Ryšys. Aprašomojo ištekliaus ryšys su kitais savarankiškai egzistuojančiais ištekliais. Pildoma tik tuo atveju, jei tokios sąsajos yra.

Rekomendacijos: Pildoma tais atvejais, kai bažnytiniai dokumentai, neturintys loginio, teminio ryšio, yra surišti į bylas arba, kai dokumentas yra aiškiai susijęs su kitu aprašomu dokumentu.

Pavyzdžiai: Įrištas kartu su 1876 m. bažnyčios inventoriumi. Vienoje byloje su Kaltanėnų klebono laiškais Švenčionių dekanui. Atsakymas į Vilniaus vyskupo 1895-05-21 kreipimąsį.

13. Saugojimo vieta. Bažnyčios, kurioje saugomas dokumentas, archyvo pavadinimas. Jei toje vietovėje yra kelios bažnyčios, nurodomas tikslus bažnyčios pavadinimas.

Rekomendacijos: Nurodyti vietovardį vardininko linksnyje, jei reikia, nurodyti ir bažnyčios pavadinimą.

Pavyzdžiai: Strūnaičio bažnyčios archyvas. Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios archyvas.

Po užpildyta lentele pateikiami šie duomenys: - Pildymo data - Pildymo vieta - Pildytojo vardas, pavardė, institucija, parašas

159

6 priedas. HSM tyrim ų kokybiniai duomenys, kuriuos reik ėtų

įtraukti į kuriam ą Sistem ą

S O C I O L O G I N I A I T Y R I M A I

Projektas ”Moterys ir karjera“ vykdytas 2001 – 2002 m. Kaune. Jo metu buvo atliekamas

kokybinis tyrimas ir vyresnių klasių moksleivių sociologinė apklausa. Projekto iniciatorius

VDU/ ALF (Atviros Lietuvos fondas) įkurtas VĮ „Jaunimo karjeros centras“, finansuotas ALF.

Projekto tyrimus atliko VDU mokslininkų komanda: D. Kuzmickaitė, I. Matonytė, J.

Reingardienė, A. Zdanavičius.

Sekantys trys straipsniai, parengti pagal projekto kokybin į tyrim ą:

I. Matonyt ė Politika ir moters karjera // Sociologija: mintis ir veiksmas. ISSN 1392-3358.

2002/2 p. 5-22.

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas biografinis interviu.

Imtis: 20 moterų ir 8 vyrai, pasiekę sąlyginai vadinamą “aukštesniosios viduriniosios kalsės”

statusą, vadovaijančias pozicijas.

Tyrimo aprašymas: Remiantis kokybinio tyrimo pagrindu, gilinamasi į moters karjeros ir

politinės aplinkos, politinių – kultūrinių normų bei organizacinių situacijų bei veiksnių

tarpusavio sąryšius.

J. Reingardienė Moterų karjeros ir šeimos dilemos // Sociologija: mintis ir veiksmas. ISSN

1392-3358. 2004/1, p. 59-72.

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas interviu.

Tyrimo imtis : 23 moterys, užimančios vadovaujančias pozicijas politikos, švietimo, medicinos,

žurnalistikos ir verslo srityse.

Tyrimo aprašymas: Remiantis feministinės psichoanalizės ir ankstyvosios vaikystės

socializacijos tyrimų teorinėmis įžvalgomis bei kokybiniu hermeneutinio atvejo rekonstravimo

tyrimu, straipsnyje analizuojama ankstyvosios vaikystės socializacijos patirties įtaka moterų

karjeros motyvacijos ugdymui, atkreipiant dėmesį į moterų prokreacinės šeimos ir jų vaidmenų

darbo rinkoje prieštaravimus, dilemas bei sprendimų priėmimo strategijas.

A. Zdanevičius Moters karjeros trajektorijos. Karjeros samprat a ir sėkmingos karjeros

strategijos // Sociologija: mintis ir veiksmas. ISSN 1392-3358. 2004/1, p. 73-87.

160

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas biografinis interviu.

Tyrimo imtis: 22 moterys iš Kauno, kurios užima vadovaujančius postus, atrankai buvo

naudojamas “sniego gniūžtės” metodas, atsižvelgiama į veiklos pobūdį.

Tyrimo aprašymas: Analizuojamos 22 moterų biografijos, kuriose atsiskleidžia moterų

pirmosios darbo patirtys, jų karjeros sampratos bei sėkmingos karjeros strategijos. Buvo išskirti

keturi teminiai tyrimo laukai: 1) Moters socializacija orientacinėje šeimoje iki brandos amžiaus;

2) Profesijos įsigijimas ir išsilavinimas; 3) Moters dalyvavimas darbo rinkoje; 4) Šeimos

kūrimas, motinystė ir lyčių santykiai šeimoje ir visuomenėje. Išskirti teminiai laukai leido

susiaurinti biografinių interviu turinį. Biografinio metodo tikslas buvo išsiaiškinti moters

gyvenimo istoriją (t.y. gyvenimo faktus) ir gyvenimo pasakojimą (jis susijęs su gyvenimo

faktais, tačiau galbūt įdomesnis naratyvinis tekstas sociologiniu, lingvistiniu, psichoanalitiniu

požiūriais). Analizuojant interviu, buvo taikomas hermeneutinio atvejo rekonstravimo metodas.

A. Tereškinas Vyriškumas ir tėvystė: Lietuvos vyrų tėvystės atostogose atvejis // Lyčių

studijos ir tyrimai ISSN 1822-6310. 2006/2, p. 90-96.

Tyrimo metodai: pusiau struktūruotas interviu (11 informantų) ir focus grupė (4 informantai).

Papildoma informacija apie informantų ir jų partnerių amžių, išsilavinimą, užimtumą, vaikų

skaičių, tėvystės atostogų trukmę ir socialines garantijas surinkta kiekybiniu metodu (anketinė

apklausa).

Imtis : 15 tėvystės atostogų teise pasinaudojusių Lietuvoje tėčių: Vilniaus (5), Kauno (2),

Klaipėdos (2), Šiaulių (2), Panevėžio (2), Tauragės (1), Pakruojo (1).

Tyrimo aprašymas: Tyrimas yra 2005 m. Europos Komisijos projekto “Modernūs vyrai

išsiplėtusioje Europoje: pažangių lyčių lygybės strategijų paieška” dalis. Tyrime atliktas interviu

buvo konstruojamas per iš anksto numatytas temines gaires: 1) sprendimas išeiti tėvystės

atostogų, kliūtys ir aplinkinių reakcijos; 2) tėvystės atostogos lyginant jas su apmokamu darbu;

3) santykiai su partnere ir vaiku (-ais) tėvystės atostogų metu; 4) tėvystės ir vyriškumo santykis.

A. Urbonienė, V. Stanišauskienė Karjeros sampratos erdvė: lyčių aspektas // Lyčių studijos

ir tyrimai ISSN 1822-6310. 2006/2, p. 97-102.

Tyrimo metodas: “Koncepcijų žemėlapio” metodas.

Imtis : 252 (154 merginos ir 98 vaikinai) KTU chemijos technologijų ir viešojo administravimo

studentai. Amžius – 20 – 25 metai.

Tyrimo aprašymas: Tyrimu buvo siekiama atskleisti vyrų ir moterų karjeros sampratų

skirtumuslyčių stereotipų kontekste. Tyrimas atliktas 2004 – 2005 m. Duomenys buvo renkami

161

“koncepcijų žemėlapio” metodu. Pristačius bei kitų koncepcijų pavyzdžiu iliustravus minčių

žemėlapio kūrimo taisykles, tiriamieji buo prašomi nupiešti savo “karjeros žemėlapį”.

Žemėlapiai buvo analizuoti kiekybinės turinio analizės metodą Atliekant ją buvo taikyti keli

žingsniai: respondentų aprašų skaitymas, išskiriant pagrindinius aspektus, susijusius su

nagrinėjamu reiškiniu; 2) prasminių elementų nustatymas; 3) prasminių elementų skirstymas į

subkategorijas ir kategorijas; 4) kategorijų integravimas į analizuojamo reiškinio kontekstą.

V. Šidlauskienė Moterų politin ės socializacijos projekcijos savivaldos tarybų rinkimuose //

Lyčių studijos ir tyrimai. ISSN 1822-6310. 2009/7, p. 17–33.

Tyrimo metodas: giluminis pusiau struktūruotas interviu ir rinkiminės elgsenos stebėjimas.

Interviu atlikti 2007 m. sausio 10 d. – vasario 25 d. Interviu metu buvo stebima neverbalinė

respondenčių elgsena, politinės komunikacijos technikų valdymas, bendravimo (ne) formalumas,

įvaizdis ir pan. Naudojami ir kiekybiniai tyrimo metodai: statistinės rinkimų suvestinės,

palyginamieji duomenys, kandidatų reitingavimo sąrašai ir pan.

Tyrimo imtis : 18 moterų, kandidatuojančių 2007 m. LR savivaldos tarybų rinkimuose dviejų

miestų (Vilniaus ir Šiaulių) ir trijų rajonų rinkimų apygardose ir atstovaujančių aukščiausius

reitingus turinčioms partijoms ir rinkiminėms koalicijoms.

Tyrimo aprašymas: Tyrimas yra dalis 2004 – 2006 m. vykdyto BPD projekto Lietuvoje

„Moterų politikių iniciatyvos skatinimas, siekiant proporcingo lyčių atstovavimo“ Tyrimo tikslas

– nustatyti aktyvaus moterų politinio dalyvavimo ir atstovavimo veiksnius, kaip jos

pasirengusios spręsti vietos bendruomenės problemas, kaip numato jas spręsti ir kokias siūlo

moterų politinio aktyvinimo priemones.

E. Butkuvienė Moterų politinis atstovavimas Lietuvoje: parlamentarių patirtis // Lyčių

studijos ir tyrimai. ISSN 1822-6310. 2010/8, p. 20–30.

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas giluminis interviu.

Tyrimo imtis: 20 Lietuvos parlamentarių. Interviu atlikti 2008 m. balandžio mėn. - 2009 m.

kovo mėn. Interviu pasirinktos įvairių partijų atstovės, dirbančios Seime skirtingą kadencijų

skaičių.

Tyrimo aprašymas: Kokybinio tyrimo duomenų analizei pasirinktas fenomenografinis metodas.

Kaip teigia Fenomenografija pasirinkta kaip galinti atskleisti, kokiais būdais individai atpažįsta,

suvokia, analizuoja bei interpretuoja konkretų reiškinį. Tyrimo duomenys analizuojami pagal

diskursyviosios fenomenografijos principus t.y. akcentuojamas pokalbis, transkripcija, gautų

162

duomenų kategorizavimas, įtraukiant ir hermeneutinės fenomenografijos elementus – reikšmių,

atradimų perinterpretavimas, nesiejant jų su viena pradine reikšme. Tyrimu siekiama atskleisti,

kokie veiksniai paskatino įsitraukti į politinę veiklą, kiek pasirinkimo procese buvo svarbus

dalyvavimo visuomeninėje veikloje aspektas; kaip parlamentarės vertina moterų politinio

atstovavimo galimybes.

A. Tereškinas Pagyvenusių vyrų vyriškumo ir k ūno paradoksai // Lyčių studijos ir tyrimai.

ISSN 1822-6310. 2010/8, p. 72 – 82.

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas interviu.

Tyrimo imtis : 19 pagyvenusių 60 – 75 metų amžiaus vyrai iš įvairių Lietuvos miestų: 8 iš

Kauno, 6 iš Telšių, 2 iš Vilniaus ir trys iš kaimo vietovių. Interviu atlikti 2009 m. kovo – gegužės

mėn. ir 2010 m. kovo mėn. Interviu atlikti informantų namuose, kavinėse ar parke.

Tyrimo aprašymas: Interviu metu buvo klausiama apie vyriškumą, vyrišką draugystę, intymius

santykius su moterimis, kūno pokyčius, sveikatą ir seksualumo reikšmę vyresniame amžiuje.

R. Gedutienė, L. Maskoliūnaitė Savižudybių aprašymo 1991 – 2004 m. Klaipėdos spaudoje

ypatumai // Sociologija: mintis ir veiksmas. ISSN 1392-3358. 2005/2, p. 128--135.

Tyrimo metodas: žiniasklaidos kiekybinė ir kokybinė turinio analizė.

Tyrimo imtis: 491 straipsnis apie savižudybes, publikuoti 1991 – 2004 m. pagrindiniuose

Klaipėdos dienraščiuose „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“.

Tyrimo aprašymas: Atliekama kokybinė ir kiekybinė straipsnių turinio analizė. Kiekviena

publikacija buvo vertinta pagal straipsnių apie savižudybes analizės schemą (pagal Gailienę ir

Trofimovą 1999). Schemą sudarė keturios požymių grupės: 1) Formalieji požymiai (puslapis

straipsnio, ar pavadinime yra žodis “savižudybė”, ar minimos savižudybės priežastys, ar yra

iliustracijų); 2) Turinys (kas ir kaip aprašoma); 3) Savižudiško poelgio vertinimas; 4) Aprašymo

stilius (santūrus, objektyvus ir pan.) Iš viso straipsniai vertinami pagal 28 kriterijus.

D. Šėporaityt ė Negalia ir lytis: fiziškai neįgalių moterų moteriškumo sampratos //

Sociologija: Mintis ir veiksmas. ISSN 1392-3358. 2006/2, p. 108- 130

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas interviu, dalyvaujantis stebėjimas, kai kurie neįgaliųjų

žurnalo „Nendrelė“ tekstai, žurnale „Panelė“ spausdintos istorijos apie neįgalias merginas.

Tyrimo imtis: 12 fizinę negalią turinčių moterų iš įvairių Lietuvos vietovių: Vilniaus (3),

Šiaulių (3), Panevėžio (1), Kėdainių (1), Biržų (1), Kupiškio (1), Alytaus rajono (1), Radviliškio

163

rajono (1). Informantės atrinktos sniego gniūžtės atrankos būdu. Pagrindiniai atrankos kriterijai:

judėjimo negalia – negalią turinčios nuo vaikystės (7), ją patyrusios vėlesniame gyvenimo

tarpsnyje (5); amžius – nuo 21 iki 40 metų. Interviu atlikti nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2006 m.

balandžio mėn. imtinai. Dalyvaujantis stebėjimas vyko 2005 m. liepos 23 – 30 d. “Mis Negalia

2005” renginys vyko 2005 11 06 Kauno įgulos karininkų Ramovėje.

Tyrimo aprašymas: Interviu papildomi dalyvaujančio stebėjimo Monciškėse Lietuvos

paraplegikų asociacijos vasaros stovykloje duomenimis bei „Mis Negalia 2005” renginio

stebėjimo duomenimis. Naudojami kai kurie Lietuvos sergančiųjų nervų – raumenų ligomis

asociacijos žurnalo „Nendrelė“ tekstais ir žurnale „Panelė“ spausdintomis istorijomis apie

neįgalias merginas. Siekiant atskleisti neįgalių moterų moteriškumo sampratas, tyrime numatytos

interviu gairės – orientaciniai klausimai: apie moteriškumą, savybes, kurias neįgalios moterys

išskiria kaip svarbias moterims, motinystę, šeimą, seksualumą, bendravimą su priešingos lyties

asmenimis ir fizinės negalios įtaką moteriškumui.

J. Černevičiūtė Jaunųjų miesto profesionalų gyvenimo stiliaus naracijos // Sociologija:

Mintis ir veiksmas. ISSN 1392-3358. 2008/1, p. 190- 104.

Tyrimo metodas: pusiau struktūruotas biografinis giluminis interviu.

Medžiaga tyrimui taip pat rinkta dokumentų analizės ir fotografavimo metodus.

Tyrimo imtis : 17 Vilniaus jaunųjų profesionalų, kuries sudarė – „minkštojo“ (kultūros gamybos

ir kultūrinio verslo atstovai) ir „kietojo“ (finansų analizės ir konsultavimo, teisinių paslaugų ir

verslo vadybos atstovai) verslo atstovų grupes. Informantai atrinkti pagal sniego gniūžtės

metodą. Atrankai naudoti du kriterijai: amžius (nuo 26 iki 30 metų) ir sėkminga profesinė

karjera. Vilnius pasirinktas dėl labiausiai išvystytų paslaugų ekonomikos sektoriuje, yra

didžiausia koncentracija rinką aptarnaujančių įmonių ir paslaugų industrijos darbuotojų.

Tyrimo aprašymas: Tyrimą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, tyrimas atliktas

projekto „Visuomenė ir gyvenimo stiliai: socialinės harmonijos link“ (C 26/ 2005, C 26/ 2006).

Tyrimo interviu klausimai apie gyvenimo stilių buvo formuluojami remiantis vartotojų elgsenos

tipologijose pateiktais šios grupės atstovų gyvenimo stiliaus pavyzdžiais: karjeros

sureikšminimas ir materialistiniai vartojimo modeliai. Tyrimo taktika pasirinkta kaip galimybė

pateikti tam tikrą „siužetą“ ar būdą, kuriais naudodamasis pasakotojas galėtų kurti savo

socialines reikšmes ir sudėlioti jas į savo gyvenimo stiliaus naraciją.

S. Crisafulli Universiteto studentų profesinės identifikacijos procesas socialinių mokslų

studijose. Daktaro disertacija. Kauno technologijos universitetas, 2009.

164

Tyrimo metodas: Individualus giluminis pusiau struktūruotasis interviu. Interviu duomenų

turinio analizei taikyta fenomenografijos strategija.

Tyrimo imtis : 42 trečiojo ir ketvirtojo kurso studentai, atrinkti taikant patogiąją, tikslinę,

„sniego gniūžtės“ atranką.

keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose skirtinguose universitetuose

studijuojantys socialinių mokslų srities studijų programas (sociologijos, psichologijos, socialinio

darbo, socialinės edukologijos, teisės ir valdymo, vadybos ir administravimo bei viešojo

administravimo studijų programų studentai). Pasirinkta po tris trečiųjų metų ir po tris ketvirtųjų

metų studentus iš kiekvienos išvardintos studijų programos. Tik dalis apklaustųjų interviu metu

turėjo asmeninės patirties studijuojamos srities profesinėje praktikoje, nesusijusios su

universitete organizuojama studijų praktika.

Tyrimo aprašymas: Interviu tikslas – gauti informantų(skirtingas socialinių mokslų krypties

studijų programas studijuojančių studentų) refleksijas apie jų patirtį ir tas refleksijas susieti su

interviuotojo suvokimu. Patirtis ir suvokimai yra konstruojami interviu metu drauge abiejų

interviu dalyvių: tiek interviuotojo, tiek ir interviuojamojo.

Interviu analizei taikyta fenomenografija, siekiant nustatyti ir aprašyti individualaus ir

subjektyvaus reiškinio – studentų profesinės identifikacijos studijų kryptyje proceso – specifiką

ir požymius. Disertacijos autorės nuomone, tai geriausia atlikti atskleidžiant svarbiausių

profesinės identifikacijos subjektų nuostatas ir prielaidas. Šiuo atveju fenomenografija yra

tinkamiausias metodas, kadangi fenomenografijos tikslas – atsakyti į klausimus: a) kokiais

būdais patiriamas reiškinys? ir b) kaip šie būdai tarpusavyje susiję?

M. Fr ėjūtė – Rakauskienė Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos

spaudoje ES prevencinės politikos aspektu. Daktaro disertacija. Socialinių tyrim ų

institutas, 2009.

Tyrimo metodai: spaudos tekstų turinio analizė, struktūruotas interviu

Tyrimo imtis : į spaudos turinio imtį pateko 320 elektroninės ir spausdintinės spaudos straipsniai

apie etninį nepakantumą Lietuvoje; atlikta 21 struktūruotas interviu su ekspertais: politikais,

valstybės institucijų, etninių mažumų atstovais ir žurnalistais.

Tyrimo aprašymas: Buvo atliktas pagrindinių Lietuvos dienraščių „Respublikos“, „Lietuvos

ryto“, „Lietuvos žinių“ bei tinklapių „Delfi“, „Omni (Balsas)“ ir interneto dienraščio

„Bernardinai“ stebėsenos, 2005 – 2007 m. kaupiant ir siteminat informaciją apie etnines

mažumas, migrantus, pabėgėlius ir kitas mažumų grupes Lietuvoje. Tekstai buvo atrenkami

165

pagal raktinį žodį – etnonimą, taip pat pagal įvairių imigrantų grupių, religinių grupių

pavadinimus.

S O C I O L O G I N I A I I R A N T R O P O L O G I N I A I T Y R I M A I

Ingrida Gečienė (Socialinių inovacijų institutas, STC). Tyrimas „Protų susigrąžinimo programos

priemonių kaštų ir naudos analizė“(užsakovas – Užsienio lietuvių rėmimo centras, tyrimas

atliktas ESF finansuojamam projektui "Protų susigrąžinimo programos parengimas ir

įgyvendinimas“, BPD 2.5 priemonė. 2008 m., maždaug 25 giluminiai interviu su emigravusiais

Lietuvos mokslininkais.

Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas.(Socialinių tyrimų institutas) Tyrimas Tautinių mažumų

savijauta integruojantis į Europos Sąjungą. 2003 m. , 32 pusiau struktūruoti giluminiai interviu

su Lietuvos tautinių mažumų atstovais. Saugoma: Etninių tyrimų institutas, Lietuvos Socialinių

tyrimų centras,

Vosyliūtė, Anelė (Lietuvos Socialinių tyrimų centras). Nestruktūruotų giluminių interviu

duomenys apie lokalių Lietuvos vietovių, miestelių ir kaimų, gyventojų ryšį su vietove,

vartojimo įpročius, kaimų ir miestelių varguomenę. Kelios dešimtys interviu, atliktų 1998-2010

metias įvairiose Lietuvos vietovėse, rengiant monografijas „Versmės“ leidyklos serijai „Lietuvos

valsčiai“. Taip pat kelios dešimtys interviu su didesnių mietų varguomenės atstovais. Duomenys

pas autorę.

Šutinienė, Irena (Lietuvos socialinių tyrimų centras, LII). Įgyvendinant Lietuvos istorijos

instituto projektą „Kultūrinės ir komunikacinės atminties raiška ir transformacijos

daugiakultūrinio miesto erdvėje XX-XXI amžiuje". atliktas tyrimas: Daugiakultūriško miesto

istorija komunikacinėje tautinių grupių atmintyje: Klaipėdos ir Vilniaus atvejai. 2009 m., 26

pusiau struktūruoti interviu su Vilniaus ir Klaipėdos etninių grupių atstovais, 10 ekspertinių

pusiau struktūruotų interviu su šių miestų atminties politikos įgyvendintojais savivaldybėse.

Duomenys pas autorę.

Kristina Šliavaitė (Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas). Antropologinis

tyrimas apie socialinį nesaugumą, socialinę atmintį, identiteto raidą Visagino miesto

bendruomenėje; 2001-2004 m. atliktų pusiau struktūruotų interviu duomenys. Duomenys pas

autorę.

Aurelija Novelskaitė (VDU, Lietuvos socialinių tyrimų centras). Tyrimas: Moterys gydytojos

posovietinėje visuomenėje. 2005 m., Duomenu surinkimo metodas Tiesioginis interviu

naudojant pusiau-strukturuota klausimyna su Lietuvos gydytojais.

Biografiniai tyrimai

166

Maslauskatė, Aušra, (Lietuvos Socialinių tyrimų centras). 2002-2003 m. užrašyta 40 tipiškų

jaunų šeimų gyvenimo istorijų. Duomenys pas autorę. Skelbta: Maslauskatė, Aušra 2003.

Šeimyniniai taprasmeniniai santykiai visuomenės pokyčiuose: jaunų šeimų biografinis tyrimas

Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas

Marcinkevičienė, Dalia. (Vilniaus universitetas) Biografiniai tyrimai sovietmečio moterų

kasdienybės, lyties identiteto ir atminties klausimais. 2001-2006 m. biografinių interviu metodu

surinkta apie 150 moterų biografijų. 50 transkribuotų biografijų su metaduomenimis patalpinta

moterų biografijų archyve „Moterų atminties archyvas" Vilniaus universiteto Lyčių studijų

centre: http://www.moterys.lt/index.php?id=378

Simoniukštytė, Aušra (Vilniaus universitetas). Antropologinis tyrimas Seredžiaus romai. 2002,

Biografiniai interviu su Seredžiaus romais, duomenys pas autorę.

Žilinskienė, Laima (Vilniaus universitetas), Kraniauskienė, Sigita (Klaipėdos universitetas).

1996 m. organizuoto biografijų konkurso „Mano gyvenimo istorija“ metu surinkti duomenys –

daugiau negu 200 rašytinių gyvenimo istorijų, rašytų autobiografijų autorių – gyventojų nuo 13

iki 89 metų amžiaus. Biografijos rašytos ranka arba spausdintos rašomąja mašinėle. Saugomos

VU Sociologijos katedroje. Autorių analizuotos lyčių socializacijos, kartų identiteto, socialinio

kapitalo aspektais.

Šutinienė, Irena. Sovietinio laikotarpio kolektyvinės atminties bruožai. Biografiniai interviu su

vyresniosios kartos Lietuvos miestelių gyventojais, apie 25 interviu. 2001-2003 m. Duomenys

pas autorę.

Sakytinės istorijos (oral history) tyrimai

Grigorijus Potašenko. (Vilniaus universitetas) Lietuvos sentikių bendruomenių sakytinės istorijos

tyrimai . Apklausos atliekamos nuo 1996 metų, apklausta 150 žmonių iš 40 sentikių

bendruomenių. Saugoma: VU IF Kultūrinių bendrijų studijų centras

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro projektai ”Gyvoji istorija” ir “Tremties ir įkalinimo vietos”: audio/ vaizdo įrašų archyvas prisiminimų šiomis temomis. Šiuo metu yra 250 buvusių partizanų ir jų rėmėjų pasakojimų audio ir video įrašai.

Aurimas Švedas.n(Lietuvos istorijos institutas, VU) "Sovietmečio lietuvių istoriografija:

oficialusis diskursas ir jo alternatyvos (1944-1985) m." Pusiau struktūruotu interviu metodu

2005-2006 metais apklausti 25 istorikai.

Saulius Grybkauskas.(Lietuvos istorijos institutas). Istoriniai socvietmečio tyrimai apie partinės

nomenklatūrso vaidmenį ekonomikos valdyme. 2002-2004 m. pusiau struktūruoti interviu su

sovietinės nomenklatūros atstovais. Duomenys pas autorių.

167

Šutinienė, Irena (Lietuvos socialinių tyrimų centras). Tyrimas Žydai ir holokaustas Lietuvos miestelių gyventojų kolektyvinėje atmintyje. 2002-2004 m. Apie 35-40 gyventojų pasakojimų, užrašytų Griškabūdyje, Papilėje, Panemunėlyje, Rumšiškėse, Eišiškėse. Duomenys pas autorę.

Šutinienė, Irena (Lietuvos socialinių tyrimų centras). Antrojo pasaulinio karo kolektyvinės atminties bruožai. 15 pusiau struktūruotų giluminių interviu su RA16-sios divizijos, Vietinės rinktinės, Armija Krajova veteranais. Duomenys pas autorę.

Vilius Ivanauskas (TSPMI, LII) Tyrimas Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970-1988 m.)(daktaro disertacija). Pusiau struktūruoti interviu su sovietinės nomenklatūros atstovais, 2005-2007 m.

Valdemaras Klumbys (Vilniaus universitetas). Tyrimas „Sovietinio kultūrinio elito elgsenos modeliai“. Pusiau struktūruoti interviu su kultūrinio elito ir disidentinio judėjimo atstovais buvo įrašinėjami 2001–2008 m., iš viso įrašyti 55 interviu. Audio įrašai saugomi autoriaus asmeniniame archyve.

Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro projekto į studentus orientuotoje tyrimų

programoje „Žydiškasis paveldas Lietuvos miestuose ir miesteliuose"surinkti duomenys. Atlikti

sakytinės istorijos tyrimai apie Lietuvos žydų istoriją ir atmintį Lietuvos miesteliuose Nuo 2004

m. ekspedicijose rinko prisiminimus apie 60 skirtingų universitetų studentų:

http://www.jewishstudies.lt/

Lietuvos moksleivių rinkti prisiminimai apie žydus ir holokaustą: Atminties namai:

http://www.atmnamai.lt/

K O K Y B I N I A I P O L I T I K O S M O K S L Ų I R T A R P D I S C I P L I N I N I A I

T Y R I M A I

Bartkevičius, Kęstutis (2010) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vietinio lygmens organizacijos

1988-1990 metais: struktūros ir socialinė analizė. Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas

(LABT), 2010 (daktaro disertacija)

Norkus, Zenonas (2008) Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija

lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. V.: VU leidykla.

Norkus, Zenonas (2009) Nepasiskelbusioji imperija. V: Aidai.

Ramonaitė, Ainė (2007) Posovietinės Lietuvos politinė anatomija. Vilnius: Versus aureus.

S K A I T M E N I N I A I L I N G V I S T I N I A I I Š T E K L I A I

Šiuo metu yra sukaupta ir kaupiama nemažai įvairių skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių

(„Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas“, „CorALit: Lietuvių mokslo kalbos tekstynas“, LKI

tarmių tekstynas, lygiagretūs anglų-lietuvių bei čekų kalbų tekstynai, anglų lietuvių ir kiti

žodynai). Nemaža dalis lituanistinių išteklių jau yra saugoma skaitmeniniu pavidalu, tačiau nėra

168

numatytos bendros jų prieigos priemonės – ištekliai saugomi skirtingose institucijose, skirtingais

formatais, nenumatant prieigos per internetą.

2010 m. Lietuvos Mokslo tarybos programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ projekto

„Lituanistinių skaitmeninių išteklių metaduomenų sistemos sukūrimas ir suderinimas su

CLARIN“ atliktame tyrime buvo suregistruotos 32 skaitmeninės lituanistinių skaitmeninių

išteklių bazės iš trijų institucijų LKI, VDU ir VU (http://sruoga.vdu.lt/lituanistiniai-skaitmeniai-

istekliai). Šie ištekliai pasižymi tokiomis savybėmis:

- 20 (63%) skaitmeninių išteklių turėtojų iš 32 suteikia vienokią ar kitokią

internetinę prieigą prie savo duomenų. Dažniausia siūloma paslauga yra

informacijos paieška, tačiau keletas išteklių turėtojų siūlo ir daugiau paslaugų

(pvz., įrašų perklausa, statistinės informacijos peržiūra ir kt.);

- reikia paminėti, kad nė vienas išteklių turėtojas nesuteikia automatizuotų „mašina-

mašina“ rūšies paslaugų savo vartotojams. Šis faktas akivaizdžiai parodo

technologinį šio tipo išteklių atsilikimą;

- dabartiniu metu nė vienas išteklius nepriklauso jokiai tarptautinei mokslinei

infrastruktūrai, o tai rodo lituanistų ir lingvistų bendruomenės atskirtį nuo

tarptautinės mokslo bendruomenės;

- dauguma duomenų bazių ir tekstynų saugojamos Microsoft Access duomenų

bazėse (9), kiti naudojami duomenų bazių formatai - TXT65 (2), MySQL (2),

PostgreSQL (1), (kai kurių duomenų bazių formatai dar turės būti tikslinami).

Įvairių duomenų bazių naudojimas aprašant lituanistinius skaitmeninius išteklius

yra sveikintinas reiškinys, nes jis ne tik leidžia tvarkingai išsaugoti duomenis ir

juose efektyviai ieškoti informacijos, bet ir leidžia lengvai transformuoti turimą

informaciją į kitus formatus, pvz., XML. Be to, jeigu duomenų bazių vidinė

struktūra yra gerai apgalvota ir laukai turi logišką pavadinimų sistemą, tai

duomenų bazių laukų pavadinimai ir (arba) įrašai transformavus duomenis gali

būti naudojami kaip metaduomenys;

- tekstynai turi šiuos žymėjimo standartus – CHILDES (4), XML (3), TEI P5 (3) ir

2 tekstynai saugomi paprasta TXT forma. Nors ir turėdami vidinius tekstų

aprašymo standartus, tekstynai taip pat yra saugojami ir duomenų bazėse: MySQL

(4).

65 Turimas omeny tekstinis formatas, kuriame informacija yra struktūrizuota paragrafo žymėmis ar

tabuliacijomis. Tokia informacija gali būti lengvai perkialiama į bet kurią duomenų bazę.

169

- dalis išteklių sukaupti garso arba vaizdo formatais – VDU garsynas, LKI tarmių

fonoteka ir Lietuvių kalbos žodyno papildymų skaitmeninė kartoteka, Lietuvių

kalbos atlaso ir Salio apklausos kartoteka;

- kai kurie ištekliai ypač nesudėtingi, kurti dviejų laukų principu: antraštinis žodis ir

aprašomasis tekstas (Bendrinės lietuvių kalbos žodyno duomenų bazė, Dabartinės

lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos germanizmų duomenų bazė ir kt.);

- LKI Tarmių informacinė duomenų bazė, Vietovardžių geoinformacinė duomenų

bazė yra sudėtingesnės struktūros ir atitinka bent kai kuriuos reliacinių duomenų

bazių kriterijus.

Žemiau pateikiamas lingvistinių skaitmeninių išteklių sąrašas, kuriuos būtų galima įtraukti į

kuriamą HSM duomenų archyvą.

Eil. Nr.

Pavadinimas Institucija Internetin ė prieiga

1 Lietuvių kalbos germanizmų duomenų bazė

LKI, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus

Nėra

2 Istorinių vietovardžių duomenų bazė LKI Vardyno skyrius http:// www.lki.lt/tevi

3 Skaitmeninė tarmių fonoteka ir Tarmių archyvo įrašų duomenų bazė

LKI http://tarmes.lki.lt/Paieska.asp

4

Skaitmeninė Lietuvių kalbos atlaso ir Antano Salio Apklauso kortelių vaizdų kartoteka ir šių kortelių vaizdų duomenų bazė

LKI http://korteles.lki.lt/Paieska.asp

5 Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX, 1941–2002) elektroninis variantas

LKI http://www.lkz.lt

6 Senųjų lietuviškų raštų duomenų bazė LKI http://www.lki.lt/seniejirastai/

7 Lietuvių tarmių tekstynas LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius

http://www.lki.lt/tarmiuarchyvas/

8 Lietuvos vietovardžių geoinformacinės sistemos duomenų bazė

LKI Vardyno skyrius http://lvvgdb.lki.lt

9 Lotynų ir graikų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą bibliografijos duomenų bazė (Index Lituanicus)

VU http://www.indexlituanicus.flf.vu.lt/

10 Lotynų-lietuvių kalbų žodynas VU www.flf.vu.lt/zodynai

11 Senosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynas

VU www.flf.vu.lt/zodynai

12 Lietuvių mokslo kalbos tekstynas (Corpus Academicum Lithuanicum - CorALit)

VU http://coralit.lt/

13 Rytų aukštaičių vilniškių tarminės medžiagos DB

VU Filologijos fakultetas, Lietuvių kalbos katedra

http://baze.vilniskiai.eu (tik registruotiems vartotojams)

14 Šnekamosios lietuvių kalbos tekstynas VDU http://ltcourses.vdu.lt/?pg=41&lang=1&menu_id=112

15 Sakytinės kalbos lietuvių kalbos tekstynas

VDU http://ltcourses.vdu.lt/?pg=41&lang=1&menu_id=113

16 Lietuvių vaikų ilgalaikio stebėjimo duomenų tekstynas

VDU Nėra

17 Priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų kalbos tekstynas

VDU Nėra

18 Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

http://donelaitis.vdu.lt

19 Anotuotas lietuvių kalbos tekstynas VDU Kompiuterinės Nėra

170

lingvistikos centras

20 Rankiniu būdu anotuotas lietuvių kalbos tekstynas

VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

Nėra

21 Daiktavardinių kolokacijų duomenų bazė VDU Kompiuterinės lingvistikos centras


22 Lygiagretus anglų-lietuvių tekstynas VDU Kompiuterinės lingvistikos centras


23 Lygiagretus čekų-lietuvių tekstynas VDU Kompiuterinės lingvistikos centras


24 Lygiagretus lietuvių-anglų grožinės literatūros tekstynas


Nėra

25 Dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas ir duomenų bazė



26 Sakytinės kalbos įrašų bazė VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

http://donelaitis.vdu.lt/garsynas

27 Cobuild anglų-lietuvių-čekų žodynas VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

Nėra

28 Anglų kalbos kolokacijų leksinė duomenų bazė


Nėra

29 Anglų kalbos žodžių leksinė duomenų bazė


Nėra

30 Anglų-lietuvių leksinė duomenų bazė VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

Nėra

31 Lietuvių kalbos kolokacijų leksinė duomenų bazė


Nėra

32 Lietuvių kalbos žodžių leksinė duomenų VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

Nėra

33 Anglų-lietuvių kolokacijų duomenų bazė VDU Kompiuterinės lingvistikos centras

Nėra

171

7 priedas. Dublin Core metaduomen ų standarto pavyzdys

archeologini ų tyrim ų ir archyviniams (bažny čių archyvai)

duomenims

Požymis Adaptavimas archeologiniams tyrimams aprašyti

Adaptavimas bažnytiniams archyvams aprašyti

DC elementas 1. Pavadinimas

DC elemento etaloninis apibūdinimas

Pavadinimas arba antraštė, kurią aprašomam ištekliui suteikia ar suteikė Autorius/Kūrėjas

DC elemento adaptacija

Pavadinimas, sudarytas pagal schemą: vietovardis, archeologijos objektas (piliakalnis, kapinynas ir kt.), veiklos pobūdis (archeologiniai tyrimai, paleozoologiniai tyrimai, fotofiksacija ir kt.).

Pavadinimas verčiamas į lietuvių kalbą. Gretimame DB lauke galima rašyti ir originalų pavadinimą. Jei nėra autorinio pavadinimo, jį suteikia tyrėjas, provizorinio dokumento tyrimo metu. Smulkius dokumentus (laiškai, finansiniai dokumentai), kurie bažnyčiose sudaro logiškai susietas ir įrištas bylas galima įvardinti kaip vieną vienetą, tolimesniuose laukuose pateikiant jų chronologiją, geografines ir personalijų sąsajas. Pavadinimas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi turėti pavadinimą.

Adaptuopto DC elemento pavyzdys

1. Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai. 2. Kulionių piliakalnio fotofiksacija. 3. Tauragnų bažnyčios skiedinių cheminiai tyrimai.

Kaltanėnų bažnyčios inventorius Kaltanėnų bažnyčios reikalų raštai Kaltanėnų bažnyčios klebono laiškai kurijai Kaltanėnų bažnyčios krikšto metrikų knyga

DC elementas 2. Autorius


Asmuo arba organizacija, turinti pirminę intelektualinę atsakomybę už ištekliaus turinį. Pavyzdžiui, autoriai - rašytiniam dokumentui, fotografai, iliustruotojai - vaizdo ištekliui


Tyrimų vadovo (kurio vardu išrašytas MAK leidimas tyrimams) apibūdinimas, sudarytas pagal schemą: pavardė, vardas; institucija.

Asmenvardžiai įrašomi originalo kalba, ta pačia seka, kokia jie yra išvardinti ištekliuje. Asmenvardžiai įrašomi tokia eilės tvarka: pavardė, vardas. Kolektyvo vardas įrašomas mažėjančia hierarchine seka. Hierarchijos dalys atskiriamos kableliais.

172

Jei hierarchija neaiški, vardas pateikiamas tokia forma, kokia jis yra įraše. Jei autorystė nežinoma, tuomet įrašomas žodis “Nenustatyta”.


1.Rimvydas Laužikas, Vilniaus universitetas.

Szymkiewicz, Wladislaw Basanavičius, Jonas Basanavičius, Jonas; Juozaitis, Petras Vilniaus universiteto, istorijos fakulteto, archeologijos katedra. Vilniaus vyskupijos, Švenčionių dekanato, Kaltanėnų bažnyčia.

DC elementas 3. Tema ir reikšminiai žodžiai


Paprastai tema išreiškiama reikšminiais žodžiais ar frazėmis, kurie apibūdina temą arba ištekliaus turinį. Siūloma naudoti kontroliuojamuosius žodynus ir formalias klasifikacijos schemas.


Apibūdinama tirto archeologijos objekto: Tema RŽ – Dalykinė sritis RŽ – Vietovardžiai RŽ – Asmenvardžiai RŽ – Chronologija RŽ – Kultūrinė priklausomybė

Apibūdina aprašomo dokumento turinio: RŽ – Dalykinė sritis RŽ – Vietovardžiai RŽ – Asmenvardžiai RŽ – Chronologija

3.1. Tema


Archeologjos objekte vykdytų tyrimų tema – mokslo pavadinimas ir kodas pagal klasifikacijas

--


H340, archeologija; H312 Skulptūra ir architektūra, B460, fizinė antropologija, P300 Analizinė chemija.

--

3.2. RŽ – Dalykinė sritis


Tirto archeologijos objekto radiniai pagal “Archeologijos terminų tezaurą” (sukurtas ir palaikomas IS ”Aruodai”)

Išrenkant ištekliuje esančius reikšminius žodžius, patartina pasirinkti prasmingesnius ir unikalesnius žodžius, vengiant bendrybių. Reikšminiai žodžiai rašomi bendrine lietuvių kalba. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas

173

dokumentas turi jį turėti.


Bažnyčia, pamatai, siena, grindys, kapas, kripta, mūras, plyta, vinis, apkaustas, signetė, škaplierius, moneta, marmuras, antkapis, grindų plytelė.

Sutuoktiniai Mirtis Gimimas Krikštatėviai

3.3. RŽ - Vietovardžiai


Dabartinė vietovardžio forma pagal “Vietovardžių registrą”, vns. vard. Dabarties ir istorinių vietovardžių sąsajoms rekomenduojama naudoti šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.

Nurodoma originali, ištekliuje pateikiama, vietovardžio forma. Kartu nurodoma (jei ištekliuje pateikta) vietovardžio administracinė priklausomybė. Vietovardžio administracinė priklausomybė pateikiama ne originalo, o bendrine lietuvių kalba. Tuo atveju, jei išteklių sudaro keli, skirtingai datuojami dokumentai, nurodoma konkretaus dokumento, kuriame pateikiamas vietovardis, data. Vietovardžiai pateikiami ištekliuje minima eilės tvarka. Šis laukas yra būtinojo pildymo laukas, t.y. kiekvienas aprašomas dokumentas turi jį turėti. Dabarties ir istorinių vietovardžių sąsajoms rekomenduojama naudoti šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.


Dubingiai Koltyniany Koltyniany, Brėslaujos dekanatas Poszumien, Švenčionių dekanatas, Vilniaus vyskupija, 1832 Poshumien, Švenčionių seniūnija, Vilniaus pavietas, 1756

3.4. RŽ - Asmenvardžiai


Su tirto archeologijos objekto turiniu susijusių asmenų dabartinė asmenvardžio forma .

Dabarties ir istorinių asmenvardžių sąsajoms rekomenduojama naudoti šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.

Nurodoma originali, ištekliuje pateikiama, asmenvardžio forma. Kartu nurodoma (jei ištekliuje pateikta) asmenvardžio biografiniai duomenys. Biografiniai duomenys pateikiami ne originalo, o bendrine lietuvių kalba. Tuo atveju, jei išteklių sudaro keli, skirtingai datuojami dokumentai,

174

nurodoma konkretaus dokumento, kuriame pateikiamas asmenvardis, data. Asmenvardžiai pateikiami ištekliuje minima eilės tvarka.

Dabarties ir istorinių asmenvardžių sąsajoms rekomenduojama naudoti šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.


Radvilos Mikalojus Radvila Rudasis Jonušas Radvila

Towianski, Andrzej, Pašaminės klebonas nuo 1795 m., 1812 Dęmbinski, R. Kaltanėnų vizitatorius, 1832.

3.5. RŽ - Chronologija


Tirto archeologijos objekto laikotarpio ar datos įvardinimai, panaudojant šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.

Dokumento turinyje aprašomo laikotarpio ar datos įvardinimai, panaudojant šiuo metu VEPS projekte kuriamą BAVIC tezaurą.


viduramžiai, naujieji laikai, XV – XVIII a. 1698 m.

viduramžiai, naujieji laikai, XV – XVIII a. 1698 m.

3.6. RŽ – Kultūrinė priklausomybė


Tirto archeologijos objekto kultūrinės priklausomybės įvardijimas pagal “Archeologijos terminų tezaurą” (sukurtas ir palaikomas iS “Aruodai”)

--


Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Nemuno kultūra, krikščioniška katalikų kultūra; krikščioniška evangelikų reformatų kultūra.

--

DC elementas 4. Aprašymas


Tekstinis ištekliaus turinio aprašymas, įtraukiant santraukas dokumentų tipo ar turinio apibūdinimą vaizdiniams ištekliams.


Tirto archeologijos objekto aprašymas pagal schemą: objekto apibūdinimas; objekto istorija su datavimu; tyrimų istorija; aprašomų tyrimų

Aprašymas turi apsiriboti keliais trumpais sakiniais.

175

apibūdinimas. Adaptuopto DC elemento pavyzdys

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, Asvejos ežero krante. Dabar tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, seniau buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI-XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų – reformatų bažnyčios griuvėsiai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Dubingiai minimi 1334 m. Iki XVI a. pr. priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, XVI – XVIII a. – Radviloms, nuo XIX a. – Tiškevičiams. Prieš 1430 m. piliavietėje pastatyta katalikų bažnyčia ir rūmai. XVI a. bažnyčia perduota ev. reformatams. XVIII – XX a. bažnyčia ir rūmai apleisti ir sugriuvo. Bažnyčioje palaidoti Mikalojus radvila Juodasis, Mikalojus radvila Rudasis ir kiti žymūs Radvilų giminės asmenys. Žvalgomieji tyrimai piliavietėje vykdyti 1939 m. (I. Jonynas, Vytauto Didžiojo Karo muziejus). Sistemingi archeologiniai tyrimai pradėti 2003 m.

Inventoriuje pateikiamas Kaltanėnų bažnyčios išorės, vidaus, bažnytinių reikmenų ir turto aprašymas. Pateikiamas parapijos kaimų gyventojų sąrašas su konkrečiomis pavardėmis. Laiškuose Vilniaus vyskupui Kaltanėnų klebonas rašo įvairiais turtiniais, bažnytinių metrikų, bažnyčios statybos klausimais.

DC elementas 5. Leidėjas


Juridinis asmuo, atsakingas už ištekliaus pateikimą esama forma


Atsakingo už ataskaitos turinį ir įvestų metaduomenų kokybę specialisto pavardė ir institucija, kuriai priklauso specialistas, įvedęs šiuos konkrečius metaduomenis į DB

Pildoma tik spausdintiems leidiniams. Jei Autorius/Kūrėjas yra ir Leidėjas, jis pakartotinai nerašomas Leidėjo srityje.


1. Gintautas Striška, Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”

Vilniaus vyskupijos kurijos leidykla. Vilniaus universiteto leidykla.

176

2. Arūnas Amulevičius, Fizikos institutas

DC elementas 6. Bendraautorius


Asmuo arba organizacija nenurodyta Autoriaus/Kūrėjo elemente ir turintys antrinę intelektualinę atsakomybę už ištekliaus turinį (pvz., redaktorius, vertėjas, aranžuotojas ar iliustratorius).


Kitų tyrime dalyvavusių žmonių, turinčių intelektualinę atsakomybę už tyrimo rezultatus apibūdinimas, sudarytas pagal schemą: pavardė, vardas; institucija; vaidmuo projekte (archeologas, antropologas, fotografas).

žr. 2 ir 3.4. skyrelius Laukas nepildomas tuo atveju, jei bendraautorių nėra.


1. Elvyra Telksnienė, Kultūros paveldo centras, chemikė. 2. Romas Buivydas, Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, braižytojas.

DC elementas 7. Data


Ištekliaus sukūrimo arba užbaigimo data.


Tyrimų atlikimo data, nurodomi 4 metų skaitmenys Baigtiniams tyrimams gali būti nurodytas intervalas

Aprašomo dokumento sukūrimo data. Rekomenduojama naudoti 8 skaitmenų formatą (YYYY-MM-DD), kuris nusakomas ISO 8601. (W3C Technical Note). Pavyzdžiui, pagal šią schemą datos elementas 1994-11-05 atitinka 1994 metų lapkričio 5 dieną. Jei tiksli data nežinoma, gali būti nurodomi tik mėnuo ir metai (YYYY-MM) arba tik metai (YYYY). Jei metai nežinomi nurodomas amžius arabiškais skaitmenimis. Jei nežinomas amžius, lauke įrašomas tekstas “Nenustatyta”. Jei aprašinėjami keli byloje susiję dokumentai data nurodoma kaip intervalas tarp ankstyviausio ir vėlyviausio dokumentų.


2004 2007 2003-2007

1998-02-16 1998-02 1998

177

16 a. Nenustatyta 1998 - 1999

DC elementas 8. Ištekliaus tipas


Ištekliaus kategorija: romanas, poema, darbų užrašai, techninis pranešimas, esė, žodynas, iliustracija, rankraštis, knyga, fizinis objektas.


Ataskaitos tipas

Ištekliaus tipas turi būti nurodomas kuo plačiau apimančiomis kategorijomis.


Archeologinių tyrimų ataskaita pagal patvirtintas taisykles Paleobotaninių tyrimų ataskaita Dailėtyrinių tyrimų ataskaita

Rankraštis Spaudinys

DC elementas 9. Formatas


Ištekliaus duomenų formatas, naudojamas norint nurodyti programinę, techninę įrangą, kurie yra reikalingi tinkamai atvaizduoti ir naudotis aprašomuoju ištekliumi arba nurodoma ištekliaus pagaminimo medžiaga ir technika.


Ataskaitos formatas, pasirenkant iš klasifikatoriaus: analoginis (rankraštis, spausdintas tekstas, įrašas magnetinėje juostoje ir kt.) skaitmeninis (jpeg iliustracija, CAD brėžinys Oracle DB ir kt.)

Į elemento turinį gali būti (nebūtinai) įtraukta informacija apie ištekliaus dydį.


Analoginis, ant popieriaus spausdintas tekstas ir ant popieriaus spausdintos iliustracijos

Popierius, spausdinimas, 56 puslapiai Popierius, rankraštis, 23 lapai, 25 X 48 cm. Fotopopierius, fotografavimas, 10 X 15 cm.

DC elementas 10. Ištekliaus identifikatorius


Simbolių eilutė arba numeris naudojamas vienareikšmiškai identifikuoti išteklių


Originalus kodas, leidžiantis vienareikšmiškai identifikuoti metaduomenimis aprašomų tyrimų ataskaitos saugojimo vietą ir šifrą

Nurodoma saugojimo vieta ir individualus numeris (šifras) , jei toks yra. Pirmiausia nurodyti vietovardį kilmininko linksnyje, po to - tikslų institucijos pavadinimą.


1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, A2369 2. Prieiga per internetą: http://www.lad.if.vu.lt/Ataskaitos/Tauragnai1997.htm 3. Lietuvos archeologijos

Strūnaičio bažnyčios archyvas. Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios archyvas

178

informacinė sistema, įrašo ID 5632

DC elementas 11. Šaltinis


nuoroda į kitą išteklių, kurio pagrindu ir sukurtas aprašomasis išteklius


Nuorodos į metaduomenimis aprašomų tyrimų šaltinius pagal schemą: daiktiniai šaltiniai, rašytiniai šaltiniai, bibliografija.

Nuoroda į kitą išteklių, kurio pagrindu ir sukurtas aprašomasis išteklius. Pildoma tik tuo atveju, jei tokios sąsajos yra.


1.Radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. 2.Rašytiniai šaltiniai: 1794 m. bažnyčios inventorius, LVIA, f.699, Ap.3, b.24. 3.Bibliografija:.....

1651 m. inventoriaus nuorašas. 1785 m. diplomo kopija.

DC elementas 12. Kalba


Ištekliaus intelektualinio turinio kalba (kalbos).


Metaduomenimis aprašomų tyrimų ataskaitos kalba pagal ISO standartus (ISO 639; ISO 3166).

Informacija apie kalbą gali būti pateikta tekstu. Jei turinys yra keliomis kalbomis - elementas kartojamas. Kalbų pateikimo eiliškumas turi atitikti apytikslį pasiskirstymą dokumente. Pirmoji rašoma kalba, kuria parašyta didžiausioji teksto dalis, antroji – mažesnioji teksto dalis ir t.t.


Lietuvių Lenkų Lenkų, lotynų Lenkų, rusų, lotynų

DC elementas 13. Ryšys


Aprašomojo ištekliaus ryšys su kitais savarankiškai egzistuojančiais ištekliais.


Metaduomenimis aprašytų tyrimų sąsajos su kitais ištekliais: vidinės metaduomenų DB sąsajos: -geografinės (kiti toje vietovėje tirti objektai); -chronologinės (kiti to laikotarpio objektai); -pagal tyrėjus (kiti autoriaus ir

Pildoma tais atvejais, kai rašytiniai dokumentai, neturintys loginio, teminio ryšio, yra surišti į bylas arba, kai dokumentas yra aiškiai susijęs su kitu aprašomu dokumentu.

179

bendraautorių tirti objektai); -pagal archeologinių objektų rūšis (kiti tos pačios rūšies objektai (pavyzdžiui piliakalniai)); -kultūrinės (kiti tos pačios kultūros objektai)išorinės sąsajos: -bibliografinės (su LIBIS); -radinių (su LIMIS); -kitų kultūros paveldo šaltinių (su IS “Aruodais”).


1. Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai 2003 – 2006 metais (aut. A. Kuncevičius, R. Laužikas, G. Striška, D. Stankevičiūtė) 2. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų tyrimai. 3. Tauragnų buvusiųjų bažnyčių vietos archeologiniai tyrimai

Įrištas kartu su 1876 m. bažnyčios inventoriumi. Vienoje byloje su Kaltanėnų klebono laiškais Švenčionių dekanui. Atsakymas į Vilniaus vyskupo 1895-05-21 kreipimąsi.

DC elementas 14. Apimtis


Ištekliaus intelektualinio turinio erdvės arba laiko charakteristikos


Metaduomenimis aprašomų tyrimų erdvės, laiko (datavimas) ir tyrimų apimties charakteristikos. Erdvė apibrėžiama, geografinėmis koordinatėmisLaikas pateikiamas absoliučia data susieta su Kristaus gimimu Tyrimų apimtis pateikiama per ištirtą plotą, radinių skaičių, kapų skaičių (lauko archeologiniams tyrimams), ištirtų ar identifikuotų pavyzdžių skaičių (fizikiniams, cheminiams, antropologiniams... tyrimams)

--


350 kv.m. Apie 1000 vnt. radinių 45 nesuardyti, suardytų kapų skaičius bus nustatytas atlikus antropologinius tyrimus. Antropologiniai tyrimai nebaigti 15 cheminio tyrimo pavyzdžių

--

DC elementas 15. Teisės

180


Informacija apie ištekliaus autorių teises ar tarnybą, nusakančią ištekliaus naudojimo sąlygas.


Informacija apie ataskaitos autorių teises pagal LR įstatymus.

--


Autoriui (visos) ir bendraautoriams (dalinės, pagal jų atliktų darbų paskirstymą).

--

181

8 priedas. Dublin Core ir DDI 2 pagrindini ų žymių

atvaizdavimo schema

DC Element DDI Element Notes

Title <titl> 2.1.1.1 Title of Data Collection

Creator <AuthEnty> 2.1.2.1 Authoring Entity of Data Collection

Subject <keyword> 2.2.1.1 Keyword(s)

<topcClas> 2.2.1.2 Topic Classification

Description <abstract> 2.2.2 Abstract

Publisher <producer> 2.1.3.1 Producer of Data Collection

Contributor <othId> 2.1.2.2 Other Identification/Acknowledgements - Data

Collection

Date <prodDate> 2.1.3.3 Production Date - Data Collection

Type <dataKind> 2.2.3.10 Kind of Data

Format <fileType> 3.1.5 Type of File

Identifier <IDNo> 2.1.1.5 ID Number - Data Collection

<holdings location="" callno=""

URI=""> 2.1.8 Holdings Information - Data Collection

Source <sources> 2.3.1.8 Sources - Used for Data Collection

Language

Relation <othrStdyMat> 2.5 Other Study Description Materials

Coverage <timePrd> 2.2.3.1 Time Period Covered

<collDate> 2.2.3.2 Date(s) of Data Collection

<nation> 2.2.3.3 Country

<geogCover> 2.2.3.4 Geographic Coverage

Rights <copyright> 2.1.3.2 Copyright - Data Collection

182

9 priedas. MPEG-7 ir Dublin Core pagrindini ų žymių

atvaizdavimo schema

Šaltinis: Hunter, 2002

DC Element

Definition MPEG-7 Path

Title A name given to a resource.

CreationInformation.Creation.Title[@type="main"]

Creator

An entity primarily responsible for making the content of the resource

CreationInformation/Creation/Creator[Role/Name="creator"]/Agent/Name

Subject

The topic of the content of the resource

CreationInformation/Classification/Subject

Description

An account of the content of the resource

CreationInformation/Creation/Abstract

Publisher

An entity responsible for making the resource available

CreationInformation/Creation/Creator[Role/Name="Publisher"]/Agent/Name UsageInformation/Availability/Dissemination/Disseminator[Role="Publisher"]/Agent/Name

Contributor

An entity responsible for making contributions to the content of the resource

CreationInformation/Creation/Creator[Role/Name="contributor"]/Agent/Name

Date

A date associated with an event in the life cycle of the resource

CreationInformation/Creation/CreationCoordinates/Date CreationInformation/Classification/Release[@date] DescriptionMetadata/CreationTime (date at which MPEG-7 metadata description was created) UsageInformation/Availability/AvailabilityPeriod (date, time and duration of broadcast or date of publication if availability is persistent.)

Type

The nature or genre of the content of the resource

CreationInformation/Classification/Genre

Format

The physical or digital manifestation of the resource e.g., file format or mime type

MediaInformation/MediaProfile/MediaFormat/FileFormat

183

Identifier

An unambiguous reference to the resource within a given context

MediaInformation/MediaIdentification/EntityIdentifier MediaInformation/MediaProfile/MediaInstance/InstanceIdentifier MediaInformation/MediaProfile/MediaInstance/MediaLocator/MediaUri

Source

A Reference to a resource from which the present resource is derived

Variation/Source/Video/MediaLocator/MediaUri VariationSet/Source/Video/MediaLocator/MediaUri MediaInformation/MediaIdentification/EntityIdentifier MediaInformation/MediaProfile[@master="true]/MediaInstance/MediaLocator/MediaUri

Language

A language of the intellectual content of the resource

CreationInformation/Classification/Language[@type="original"|"dubbed"|background"]; CreationInformation/Classification/CaptionLanguage

Relation A reference to a related resource

CreationInformation/RelatedMaterial/MediaLocator/MediaUri MediaInformation/MediaProfile/MediaInstance/MediaLocator/MediaUri VariationSet/Variation/VariationRelationship

Coverage

The extent or scope of the content of the resource

SemanticBase[@xsi:type="SemanticTimeType"]/Time SemanticBase[@xsi:type="SemanticPlaceType"]/Place

Rights

Information about rights held in and over the resource

CreationInformation/Creation/CopyrightString UsageInformation/Rights/RightsID

184

10 priedas. MPEG-7 aprašo pavyzdys video medžiagai

Šaltinis: Hunter, 2002

30 min. video failas, sudalintas į 3 video segmentus. <?xml version="1.0" encoding="iso-8859-1"?> <Mpeg7 xmlns="urn:mpeg:mpeg7:schema:2001" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSche ma-instance" xmlns:mpeg7="urn:mpeg:mpeg7:schema:2001" xmlns:xml="http://www.w3.org/XML/1998/nam espace" xsi:schemaLocation="urn:mpeg:mpeg7:schema :2001 .\Mpeg7-2001.xsd"> <Description xsi:type="ContentEntityType"> <MultimediaContent xsi:type="VideoType"> <Video> <MediaLocator> <MediaUri>file://disk/news_12_02_02.mpg< /MediaUri> </MediaLocator> <MediaTime> <MediaTimePoint>T00:00:00</MediaTimePoi nt> <MediaDuration>PT30M00S</MediaDuration> </MediaTime> <CreationInformation> <Creation> <Title xml:lang="en" type="main">World News Tonig ht</Title> <Creator> <Role href="urn:mpeg:mpeg7:cs:RoleCS:2001:PUBLI SHER"/> <Agent xsi:type="OrganizationType"> <Name>SBS-TV</Name> </Agent> </Creator> <Creator> <Role href="urn:mpeg:mpeg7:cs:RoleCS:2001:ANCHO R"/> <Agent xsi:type="PersonType"> <Name> <GivenName>Anton</GivenName> <FamilyName>Enus</FamilyName> </Name> </Agent> </Creator> <Abstract> <FreeTextAnnotation> Comprehensive coverage of globa l and national events, presented by Anton Enus. </FreeTextAnnotation> </Abstract> <CreationCoordinates> <Location> <Name>Sydney</Name> <Region>au</Region> </Location> <Date> <TimePoint>2002-02-12T21:30+01:00</TimePoint> </Date> </CreationCoordinates>

<CopyrightString>all content � SBS 2000</CopyrightString>

</Creation> <Classification> <Form href="urn:mpeg:mpeg7:cs:FormatCS:2001:1.1"> <Name xml:lang="en">Bulletin</Name> </Form> <Genre href="urn:mpeg:mpeg7:cs:ContentCS:2001:1.3 .1"> <Name xml:lang="en">Daily news</Name> </Genre> <Subject> <FreeTextAnnotation>International news events</ FreeTextAnnotation> </Subject> <Language type="original">en</Language> <Release date="2002-02-12T21:30+01:00"> <Region>au</Region> </Release>

185

</Classification> <RelatedMaterial> <MaterialType> <Name xml:lang="en">Broadcaster Web Page</Name> </MaterialType> <MediaLocator> <MediaUri>http://www.theworldnews.com.au</Media Uri> </MediaLocator> </RelatedMaterial> </CreationInformation> <MediaInformation> <MediaProfile> <MediaFormat> <Content href="urn:mpeg:mpeg7:cs:Co ntentCS:2001:2"> <Name>audiovisual</Name> </Content> <Medium href="urn:mpeg:mpeg7:cs:Med iumCS:2001:2.1.1"> <Name xml:lang="en">HD</Name> </Medium> <FileFormat href="urn:mpeg:mpeg7:cs :FileFormatCS:2001:3"> <Name xml:lang="en">mpeg</Name> </FileFormat> <FileSize>666478608</FileSize> <VisualCoding> <Format href="urn:mpeg:mpeg7:cs: VisualCodingFormatCS:2001:1" colorDomain="color"> <Name xml:lang="en">MPEG-1 Vid eo</Name> </Format> <Pixel aspectRatio="0.75" bitsPe r="8"/> <Frame height="288" width="352" rate="25"/> </VisualCoding> </MediaFormat> </MediaProfile> </MediaInformation> <TemporalDecomposition gap="false" overlap= "false"> <VideoSegment id="segment1"> <MediaTime> <MediaTimePoint>T00:00:00</MediaT imePoint> <MediaDuration>PT10M00S</MediaDur ation> </MediaTime> <TextAnnotation> <FreeTextAnnotation>Pressure Moun ts on Yasser Arafat</FreeTextAnnotation> </TextAnnotation> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:key" target="file://disk/news_12_02_02/key1.gif"/> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:representedBy" target="file://disk/news_12_02_02/segment1.rm"/> </VideoSegment> <VideoSegment id="segment2"> <MediaTime> <MediaTimePoint>T00:10:00</Media TimePoint> <MediaDuration>PT10M00S</MediaDu ration> </MediaTime> <TextAnnotation> <FreeTextAnnotation>Milosevic Pre pares for Trial</FreeTextAnnotation> </TextAnnotation> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:key" target="file://disk/news_12_02_02/key2.gif"/> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:representedBy" target="file://disk/news_12_02_02/segment2.rm"/> </VideoSegment> <VideoSegment id="segment3"> <MediaTime> <MediaTimePoint>T00:20:00</Media TimePoint> <MediaDuration>PT10M00S</MediaDu ration> </MediaTime> <TextAnnotation> <FreeTextAnnotation>Iran's Anti-U S Protests</FreeTextAnnotation> </TextAnnotation> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:key" target="file://disk/news_12_02_02/key3.gif"/> <Relation type="urn:mpeg:mpeg7:cs:Se manticRelationCS:2001:representedBy" target="file://disk/news_12_02_02/segment3.rm"/> </VideoSegment> </TemporalDecomposition> </Video> </MultimediaContent> </Description> </Mpeg7>

186

11 priedas. QuDEx schemos strukt ūra

Pagrindiniai QuDEx elementai (Corti and Gregory, 2011):

187

QuDEx objektinis modelis (DexT projektas: http://dext.data-

archive.ac.uk/schema/schema.asp):

188

12 priedas. Tyrimo žym ėjimo pavyzdys – fokus grup ės

interviu

TYRIM Ą APRAŠANTIS DDI DOKUMENTAS

<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" standalone="no" ?>

<codeBook ID="LiDA_TR1_STUDY_01 " version="1.1.1">

<docDscr>

<citation>

<titlStmt>

<titl>Valdžios institucij ų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokrati jai ar

masinis protestas?: DDI dokumentas </titl>

<subTitl>1 versija = Version 1 </subTitl>

<parTitl>State institution perception and political actions: democracy support or mass

protest?: DDI document </parTitl>

<IDNo>LiDA_TR1_01 </IDNo>

</titlStmt>

<rspStmt>

<AuthEnty affiliation="Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) = Vytautas Mag nus

University (VMU); ">Jurait ė, Kristina </AuthEnty>

</rspStmt>

<prodStmt>

<producer affiliation="Lietuvos HSM duomen ų archyvas (LiDA) = Lithuanian Data

Archive for HSS (LiDA); " role="DDI dokumento 1 versijos autorius = Producer of the 1st version of

the DDI document. "> </producer>

<copyright>© LiDA, 2011 </copyright>

<prodDate date="2011-06-30">2011-06-30</prodDate>

<prodPlac>Kaunas </prodPlac>

<fundAg abbr="ESF" role="Tyrėjų gebėjimų stiprinimas = Strengthening of capacities of

researchers and scientists; ">Europos socialinis fondas = European Social Fund </fundAg>

<fundAg abbr="ŠMM" role="Tyrėjų gebėjimų stiprinimas = Strengthening of capacities

of researchers and scientists; ">Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija = Ministry of

Education and Science of the Republic of Lithuania </fundAg>

<grantNo>VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001.</grantNo>

</prodStmt>

<distStmt>

189

<contact URI="http://www.lidata.eu/page.php?page=apie_kontaktai " affiliation="Lietuvos

HSM duomen ų archyvas (LiDA) = Lithuanian Data Archive for HSS (LiDA). "

email="[email protected] ">Krupavi čius, Algis; </contact>

</distStmt>

<verStmt>

<version type="Publikavimas = Release ">No: 1</version>

<verResp affiliation="Lietuvos HSM duomen ų archyvas (LiDA) = Lithuanian Data

Archive for HSS (LiDA) "><a href="mailto:[email protected]">Krupavi čius, Algis</a>; </verResp>

</verStmt>

<biblCit> Valdžios institucij ų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokrati jai ar

masinis protestas?: DDI dokumentas, 1 versija = Sta te institution perception and political actions:

democracy support or mass protest?: DDI document, v ersion 1. Kaunas: LiDA [platintojas], 2011.

(TR1: Kokybiniai tyrimai (Socialiniai mokslai). Pri eiga per: http://www.lidata.eu. </biblCit>

</citation>

<docSrc>

<titlStmt>

<titl>LiDA_TR1_STUDY_01 </titl>

</titlStmt>

<rspStmt>




University (VMU); ">Imbrasait ė, Jūratė</AuthEnty>

</rspStmt>

<prodStmt>


</prodStmt>

</docSrc>

<notes>Pagrindin ė tyrimo metaduomen ų kalba - lietuvi ų kalba (lit) = The main language of

the metadata is Lithuanian (lit) </notes>

</docDscr>

<stdyDscr>

<citation>

<titlStmt>

<titl> Valdžios institucij ų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama demokrati jai ar

masinis protestas? </titl>

<parTitl> State institution perception and political actions : democracy support or mass

protest? </parTitl>

<IDNo> LiDA_TR1_01 </IDNo>

</titlStmt>

<rspStmt>

190




University (VMU); ">Imbrasait ė, Jūratė</AuthEnty>

</rspStmt>

<prodStmt>

<prodDate date="2011-06-30">2011-06-30</prodDate>


</prodStmt>

<distStmt>

<distrbtr URI="http://www.lidata.eu " abbr="LiDA; " affiliation="Kauno technologijos

universitetas = Kaunas University of Technology. ">Lietuvos HSM duomen ų archyvas (LiDA) =

Lithuanian Data Archive for HSS (LiDA); </distrbtr>

<contact URI="http://www.lidata.eu/page.php?page=apie_kontaktai " affiliation="Lietuvos

HSM duomen ų archyvas (LiDA) = Lithuanian Data Archive for HSS (LiDA). "

email="[email protected] ">Krupavi čius, Algis; </contact>

<depositr affiliation=" Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) = Vytautas Ma gnus

University (VMU); ">Jurait ė, Kristina </depositr>

</distStmt>

<serStmt>

<serName> TR1: Kokybiniai tyrimai (Socialiniai mokslai) = TR 1: Qualitative research

(Social sciences) </serName>

<serInfo>

<![CDATA[ <ul><li>Teminiame rinkinyje "TR1: Kokybiniai tyrimai (Socialiniai mokslai)"

kaupiami kokybinių tyrimų duomenys socialinių mokslų srityje

</ul>

<ul><li>Thematic collection "TR1: Qualitative research (Social sciences)"

includes qualitative research data in social sciences

</ul>.

]]>

</serInfo>

</serStmt>

<notes>

<![CDATA[ <li>Pagrindinė tyrimo kalba - lietuvių kalba (lit).

 

<li>The main language of the study is lithuanian (lit).

]]>

</notes>

</citation>

191

<stdyInfo>

<subject>

<keyword>POLITINIAI VEIKSMAI = POLITICAL ACTIONS </keyword>

<keyword>VALDŽIOS INSTITUCIJOS = STATE INSTITUTIONS </keyword>

<keyword>DEMOKRATIJA= DEMOCRACY </keyword>

<topcClas>SOCIALINIAI MOKSLAI = SOCIAL SCIENCES </topcClas>

</subject>

<abstract> Pateikiami kokybinio tyrimo, siekiant išsiaiškinti sąsajas tarp valdžios

institucij ų suvokimo, visuomen ės politinio dalyvavimo ir žiniasklaidos vaidmens, d uomenys =

Data of qualitative research with the aim of findin g out the relationship between state institution

perception, political actions of the society and ma ss media </abstract>

<sumDscr>

<timePrd date="2010" event="start " />

<timePrd date="2010" event="end " />

<nation abbr="LTU">Lietuva = Lithuania </nation>

<geogCover>Lietuva = Lithuania </geogCover>

<geogUnit>Šalis = Country </geogUnit>

<dataKind>Kokybinio tyrimo duomenys </dataKind>

</sumDscr>

</stdyInfo>

<method>

<dataColl>

<timeMeth>Fokus grup ės metodas = Focus group method </timeMeth>

<sources />

</dataColl>

</method>

<dataAccs>

<useStmt>

<confDec required="no " />

<specPerm required="yes ">Specialus leidimas nereikalingas </specPerm>

<restrctn><ul> <li>Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems

LiDA vartotojams. <li>The data are availab le without restrictions for registered users for

not-for-profit purposes. </ul> </restrctn>

<contact affiliation="Lietuvos HSM duomen ų archyvas (LiDA) = Lithuanian Data Archive

for HSS (LiDA). ">Pavardenis, Vardenis; </contact>

<citReq>

<![CDATA[ <ul>

<li>Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti

nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda

į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus.

192

 

<li>Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge

this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for

social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the

reference section of publications.

</ul>

]]>

</citReq>

<deposReq>

<![CDATA[ <ul>

<li>Vartotojai turi pateikti archyvui publikacijų, kuriose naudoti LiDA saugomi

duomenys, bibliografinius aprašus (raštu ar el. paštu: <a

href="mailto:[email protected]">[email protected]</a>).

 

<li>The users are required to provide bibliographic information about all

forms of publications referring to the data archived at the LiDA (in written form or by

email: <a href="mailto:[email protected]">[email protected]</a>).

]]>

</deposReq>

<disclaimer>

<![CDATA[ <ul>

<li>Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA) neatsako už trečiųjų asmenų

(institucijų) išvadas ir interpretacijas gautas naudojant LiDA saugomus duomenis.

<li>LiDA neatsako už netiesioginę, atsitiktinę ar kitokią žalą ar nuostolius,

atsiradusius naudojant LiDA saugomus duomenis, arba negalint jų pasiekti, arba dėl

nesankcionuoto jų panaudojimo įsilaužus į sistemą.

 

<li>The Lithuanian Data Archive for HSS (LiDA) bears no responsibility for

the uses of the data archived therein, or for interpretations or inferences based on

these uses.

<li>The LiDA accepts no liability for indirect, consequential or incidental

damages or losses arising from use of the data collection, or from the unavailability of,

or break in access to the service for whatever reason.

</ul>

]]>

</disclaimer>

</useStmt>

</dataAccs>

</stdyDscr>

193

<fileDscr>

<fileTxt>

<fileName ID="F1">LiDA_TR1_01.TXT </fileName>

<dimensns>

<caseQnty>2</caseQnty>

</dimensns>

<fileType>ASCII text file </fileType>

<ProcStat>Pateikiamas kokybinio tyrimo duomen ų sąrašas </ProcStat>

<verStmt>

<version>LiDA_TR1_STUDY_01: 2011-06-30 1 ver sija. </version>

<verResp>LiDA_TR1_STUDY_01: Jurait ė, Kristina. Vytauto Didžiojo

universitetas (VDU). </verResp>

</verStmt>

</fileTxt>

<notes>Pagrindin ė tyrimo metaduomen ų kalba - lietuvi ų kalba (lit) = The main language of

the metadata is Lithuanian (lit) </notes>

</fileDscr>

<dataDscr>

<var ID="V1" files="F1" name="InterviuID ">

<location width="8" />

<labl>Interviu ID </labl>

<varFormat schema="other " type="character " />

</var>

<var ID="V2" files="F1" name="Vieta ">


<labl>Interviu vieta </labl>


</var>

<var ID="V3" files="F1" name="Data">



</var>

<var ID="V4" files="F1" name="PslSk ">


<labl>Puslapi ų skai čius </labl>

<varFormat schema="other " type="numeric " />

</var>

<var ID="V5" files="F1" name="TekstFailas ">


<labl>Tekstinio failo vardas </labl>

194

</var>

<var ID="V6" files="F1" name="AudioFailas ">


<labl>Audio failo vardas </labl>


</var>

</dataDscr>

<otherMat URI="http://www.lidata.eu/data/histat/LiDA_HISTAGRX_0002 " level="study ">

<labl>LiDA talpykla = LiDA Repository </labl>

<txt>

<![CDATA[ Nuoroda į duomenis, saugomus LiDA talpykloje.

]]>

</txt>

</otherMat>

</codeBook>

TYRIMO DUOMEN Ų SĄRAŠAS

(pateikiamas atskiru failu)

<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" standalone="no" ?>

<datalist IDNo=”LiDA_TR1_01 “>

<record>

<InterviuID>2</InterviuID>

<Vieta>Miestietiška vietov ė X_2</Vieta>

<Data>2010-11-19</Data>

<PslSk>21</PslSk>

<TekstFailas>FGD-INT-2.DOCX</TekstFailas>

<AudioFailas>n/a</AudioFailas>

</record>

<record>

<InterviuID>3</InterviuID>

<Vieta>Kaimiška vietov ė X_3</Vieta>

<Data>2010-11-25</Data>

<PslSk>14</PslSk>

<TekstFailas>FGD-INT-3.DOCX</TekstFailas>

<AudioFailas>n/a</AudioFailas>

</record>

</datalist>

195

FGD-INT-2.DOCX

(Fokus grupės 2 interviu transkripcija, anotuota pagal TEI P5, fragmentas)

<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0"> <teiHeader>

<fileDesc> <titleStmt> <title> Focus grupės 2 interviu transkripcija, miestietiška vietovė X_2 </title> <title type="tyrimas"> Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama

demokratijai ar masinis protestas? (LMT sutarties Nr. SIN- 12/2010)

</title> </titleStmt> <publicationStmt> <authority> Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedra, dr. Jūratė

Imbrasaitė </authority> <distributor>

LiDA kokybinių duomenų archyvas </distributor>

<idno type="intNum"> 2 </idno> </publicationStmt> <sourceDesc> <bibl> Sudarytoja doc.dr. Kristina Juraitė, </bibl> </sourceDesc> </fileDesc> <profileDesc> <particDesc> <listPerson>

<person xml:id="u1"> <persName type="anonymised">Tyrėjas</persName> <sex value="1"></sex> </person> <person xml:id="u2"> <persName type="anonymised">Arvydas</persName> <birth when="1956"></birth> <education>vidurinis</education> <occupation>budėtojas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person>

196

<person xml:id="u3"> <persName type="anonymised">Rasa</persName> <birth when="1970"></birth> <education>aukštasis</education> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u4"> <persName type="anonymised">Rūta</persName> <birth when="1984"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>studentas</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u5"> <persName

type="anonymised">Laimonas</persName> <birth when="1974"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>studentas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u6"> <persName type="anonymised">Inga</persName> <birth when="1986"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>studentas</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> </listPerson> </particDesc> <settingDesc> <setting> <date value="2010-11-19"></date> <locale> <placeName> Miestietiška vietovė X_2 </placeName> </locale> </setting> </settingDesc> </profileDesc>

</teiHeader> <text> <body> <div> 

Ačiū, kad atėjote, labai dėkojame, nes matote, jūs išgelbėjot mūsų šios dienos susitikimą. Kitaip jis būtų žlugęs. Mums pagal metodologiją tokios diskusijų grupės kad įvyktų reikia bent jau 5 žmonių. Ir juos mes turime. Nenustebkite, kad kai kurie iš mūsų būsime tokie labiau stebėtojai, arba

197

klausinėtojai. Tai Justina ir Rasa. Šiandien jos dalyvaus diskusijoje, bet labiau kaip klausinėtojos. Mes esame projekto apie valdžios institucijų veiklą Lietuvoje darbuotojos, dalyvės, ir projekto metu mes siekiame išsiaiškinti, kokia gi ta situacija yra, kokia visuomenės nuomonė apie valdžios institucijas. Kalbant apie valdžios institucijas tai turime galvoje pirmiausia tai, jog pirmiausia prezidentūra, vyriausybė, bet ir taip pat ir žemesnio lygio – savivaldybių – darbą. Taigi koks yra visuomenės suvokimas, ar šios valdžios institucijos atlieka savo funkciją, jos atstovauja mūsų interesus, koks jų įvaizdis kuriamas žiniasklaidoje, koks yra visuomenės požiūris į jas susiformavęs? ... Tai gal tada, Arvydai, pradėkim nuo jūsų. Prisistatykite. 

 Laba diena. Arvydas, bet aš tai abejoju, ar verta nuo manęs pradėt,

nes... 

Aš manau, kad mes darom tik prisistatymą, kad na daugiau mažiau žinotų žmonės kas jūs esate. Jūs galite pasakyti savo amžių, išsilavinimą, kuo jūs užsiimate.

 Šiuo metu dirbu budinčiu. Mokiausi daug, bet gal gyvenimiška praktika, teorijos neturėjau kantrybės. O šiaip patirties yra daug, iš tų visų sistemų, ir konkrečiai jeigu kalbėt, tai esu nukentėjęs pats ir nuo tų, ir nuo anų. Laisvamanis buvęs. Roko mėgėjas, nu ne hipis, bet apie 20 grupių išvardinčiau.

 Žodžiu toksai dalyvaujantis, visuomeniškas.

 Taip, mano konkurentai toj srity. Esmė gal aš galėčiau pradėt nuo ano galo, nuo paskutinio jūsų klausimo?

 Gal žinot kaip, Arvydai, padarykim. Dabar mes duosim dar pasisakyti savo vardą, ir mūsų, iš tikrųjų, tyrimo tikslais būtų gerai žinoti amžių.

 Penkiasdešimt ketvirti metai.

 54 metai. Ir išsilavinimas.

 Sakykim vidurinis.

 Vidurinis. Labai gerai.

 Esu Rasa. Išsilavinimas – magistras. Absolventė esu šio universiteto. Metai – 40. Nesu nukentėjusi iš tikro nuo institucijų. Kiek teko susidurti, tai labai geri atsiliepimai. Šiuo metu dirbu.

 Aš Rūta, 24 metai. Išsilavinimas – bakalauras. Šiuo metu studijuoju magistrantūroje, x katedroje. Tai tiek.

198

Aš Laimonas, 34 metų. Išsilavinimas – magistras. Vis dar esu studentas. Teko dirbti ir valdiškoj institucijoj. Tai turbūt tiek.

 Aš Inga, 26. Ai, išsilavinimas – magistras.

 Tada mes jau pažįstame vieni kitus. Iš pradžių galime vadinti vieni kitus savais vardais. Pirmasis klausimas ir būtų: kokia yra šiuo metu situacija, koksai yra tas ryšys tarp valdžios institucijų ir visuomenės? Ar visuomenės, ar mūsų interesai yra atstovaujami pakankamai, ar jūsų pačių interesai yra atstovaujami, kaip jūs jaučiatės? 

 Na ką, gal reikėtų atskirti tas valdžios institucijas tarp politinio lygmens ir administracinio lygmens. Visi kalbam apie politinį lygmenį, tai yra Seimas, ir esmė ta, kas kur dedasi, ir sakykim nei Prezidentė, nei kiekvienas parlamentaras atskirai, išskirtiniais atvejais neįtakoja mūsų, jis nepasirašo jokio rašto, kad ten žemės atiduoti-neatiduoti, ir jie ten tokių administracinių funkcijų nevykdo. Todėl yra ta kita administracinė valdžia, yra valstybės tarnautojai, žmonės, kurie renkami, jie dirba visą gyvenimą, pradeda karjerą, kažkokiais būdais ten vienas geresnį gauna postą, kitas – prastesnį. Yra kiekviena atskirai institucija, yra jos specifika, kurią sakykim formuoja tos institucijos vadovas, tos institucijos įtaka, administracijos pavienius svarbius klausimus. Visada viskas kada susideda, kažkas iš to išlošia ar neišlošia, kažkam gali suteikti naudos ar negali. Sakykim tokia institucija kaip koks hidrometeorologijos institutas kur orus matuoja, gal ir nėra mums tokia svarbi, mažai kas iš jos naudos gauna, ten tiktai viešuosius pirkimus vykdo. Bet yra tokios institucijos kaip vaistų priežiūros komisijos visokios, departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kur ten begalės interesų. Ir sakykim tie visi žmonės ten dirbantys vienaip ar kitaip veikiami. Ir jų priimami sprendimai yra ar siūlomi, sprendimo procedūra ten irgi yra atskiras dalykas.

 Gerai, tai tada pakalbėkime nuosekliai apie šias valdžios institucijas. Pradėkime nuo pagrindinės, nežinau, kuri čia labiau yra mums svarbi, seimas ar prezidentūra, bet vis tiek esame parlamentinė valstybė, tai pradėkime nuo parlamento. Parlamento įvaizdis, parlamento veikla, šitiek dabar skandalų visokiausių, aišku, nepalankių rinkimų atžvilgiu. Kaip jums atrodo, kaip vertintumėt parlamento santykius su visuomene?

 Sakyčiau gal nei jokio. Ir pirma suteikia ten taip tokių, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, kaip išdėstyti nuosekliai atvirus principus grupės draugų, grupė draugų sprendžia savo problemas, interesus. Žmonės, prie ko čia žmonės? Mūsų nėra iš viso. 

 Bet ar ne patys žmonės rinkom mes juos? 

 Čia kitas klausimas. Taip, jūs visiškai teisi. 

 Bet ar taip gaunasi, kad mes išsirenkam, po to...

199

Bet man atrodo, kad pasidarė taip, kad mes nieko neįtakojam. Aš pasakysiu, jei bus įdomu. Mano sūnus vyresnis yra pats patyręs, doktorantūrą baigęs. Ir po to tie laipteliai kaip kyla, kaip tas šimtakojis. Kaip jūs sakėt, ar ne? Ir reiktų tą Prezidentūrą atskirt aplamai. Reiktų kalbėt apie tokį dalyką atskirai, šiuo atveju prezidentinė respublika. Turiu iškart pasakyt, po 20 metų nieko nebus. Tėvai užaugino vaikus. Dirbau tokioj įmonėj, kur ateidavo, galiu pasakyt kaip pavyzdį, nu jūs netikit. Dabar žinot, kur dirba ir tėvai, ir vaikai. Ir toks ponas, kaip Kurmelis ateidavo su iki čia (trumpom) kelnėm, buvusiom baltom kojinėm su „sandaliais“, ir prašydavo, kad aš jį išleisčiau. Kokrečiai, jeigu pas mus X būdavo viena iš geriausių Lietuvoj banketinių salių. „Vykdomiečiai“ sėdėdavo nuo tų laikų. Ir po to dešimti dvylikti metai va šitie pasirodė. Ar galima ten susirinkimėlį padaryti? Aš tuo metu šiek tiek dalyvavau. Sakau: „Galima, bet pas mus ateina žmonės pinigus išleisti, o jūs tik norit šnekėti.“ „Nu tai mes alučio gal po bokaliuką, žirniukų.“ Tai dabar to pono sūnus sėdi meras. Tai tie ponai užaugino savo vaikelius, ir tas mentalitetas pereina. Grupės interesų pereina. Čia mano nuomonė. Jokių šansų artimiausiems 20 metų kol ta parlamentinė respublika, dabartiniai principai – jokių šansų. Kaip jūs sakot „Ar ne mes išsirinkom?“ Ta prasme jeigu jie reitinguoja. Paskui galėsiu papasakot, kaip jie visa tą ten daro. Mano vaikas iki „virtuvės“ buvo nuėjęs, bet jis turėjo proto, kad neitų į tą „virtuvę“. Ir kam mes ten einam, tai yra praktiškai nonsensas. 

 Jūs norit pasakyt, kad tie rinkimai yra betikslis dalykas tada? 

 Dabar – taip. Jau 20 metų keičiasi vieni per kitus. 

 O ką daryt? 

 Nieko. Nėra išeities. Aš turiu savo vidinį pasaulį, aš atsiribojau. 

 Ar jūs manote, kad ta praeitis tęsiasi, yra kaip šmėkla, kurios įtakoti, keisti nebegalima? 

 Dabar yra blogiau, kadangi anuo laiku „vykdomiečių“, partinių buvo mažiau. Ir jie, sakykim, tilpo vienoj savivaldybėj, ir dar būdavo, kad į žmogų pasižiūri ir tokia drausmė pas juos buvo, kad ten neduok Dieve išsiskirsi ar tave girtą kur pagaus... Neduoda buto dėl to, kad virėja nėščia, ir policininkas (atsiprašau, pasakysiu liaudiškai) „užtaisė“ vaiką, nuvažiavo pas Tereškovą į Maskvą, gavo butą, nes Vilniuj nedavė. Tai ten drausmė būdavo, ir kažkiek žmonėms „likdavo“. Į žmogų nežiūrėjo irgi. Buvo tas, kai žmogų nugalėjo, „trūkinėjo kauliukai“. Dabar nebėra tokio įstatymo, tai vienareikšmiškai. 

 Arvydai, jūs iš karto labai daug temų aprėpiat, ir aš jau truputėlį bijau, kad mes labai staigiai nušuoliuosim per visus tuos klausimus, bet labai man knieti... 

 Neduokit man šnekėti.

200

Knieti paklausti, o koks tada yra piliečio, asmens vaidmuo, ir tą patį Rasą užklausiu, ar ne mes patys išsirinkome tą parlamentą? Ar mes tada išvis negalim?.. Kaip tada yra su mumis? Kur tie piliečiai? Kur jų vaidmuo yra šitoje sistemoje? 

 Tie piliečiai per pilnatį labai aktyvūs pasidaro. Kiekvienos institucijos kanceliarija pasakytų, kad vat raštų padaugėja. 

 Čia jau psichikos problemos ar kaip? 

 Čia pilnatis veikia taip... Visur veikia, ir medicinoj... Matyt jūs sakot ir šitoj srity veikia. 

 Gal turbūt ir yra lietuvių gal toksai bruožas: raštus gal ir pasiunčia dažniau ar ir rečiau, bet neišreiškia garsiai. Bent jau tie atstovai išrinkti mūsų neatstovauja visiškai. Jie nieko nedaro, kad garsiai išsireikštų. Tuo labiau tuo skundžiasi. 

 Ne, na tai čia yra toks bendras būdas. Aš, kaip pilietis, jeigu dirbu, sakykim, uždirbu, tai su ta valdžia kam man reikia... Mes esam surišti, bet iš kitos pusės, ką mes kaip žmonės darom kitų gerovei? Kiek mes dalyvaujam kokioj labdaringoj veikloj? Ar mes susitvarkom savo kiemą, jeigu ten kokiam daugiabučiam? Taip pat jeigu to nedarom, tai mes ir mažiau pilietiški, kažko norim, reikalaujam iš valdžios. Sakykim, visi dalykai, Maxima kai tą elektrinę steigė, elektros įmonę, tai nelietė mūsų kiekvieno. Verslo interesas kažkoks, valstybės interesas, atmetus tas visas politines, tuos visus pasisakymus „Išvogs, nepavogs“ ir nieko gi nesuprantam. 

</div> </body> </text> </TEI>

201

FGD-INT-3.DOCX

(Fokus grupės 3 interviu transkripcija, anotuota pagal TEI P5, fragmentas)

<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0"> <teiHeader>

<fileDesc> <titleStmt> <title> Focus grupės 3 interviu transkripcija, kaimiška vietovė X_3 </title> <title type="tyrimas"> Valdžios institucijų suvokimas ir politiniai veiksmai: parama

demokratijai ar masinis protestas? (LMT sutarties Nr. SIN- 12/2010)

</title> </titleStmt> <publicationStmt> <authority> Vytauto Didžiojo universitetas, Sociologijos katedra, dr. Jūratė

Imbrasaitė </authority> <distributor>

LiDA kokybinių duomenų archyvas </distributor>

<idno type="intNum"> 2 </idno> </publicationStmt> <sourceDesc> <bibl> Sudarytoja doc.dr. Kristina Juraitė, </bibl> </sourceDesc> </fileDesc> <profileDesc> <particDesc> <listPerson>

<person xml:id="u1"> <persName type="anonymised">Tyrėja</persName> <sex value="2"></sex> </person> <person xml:id="u2"> <persName type="anonymised">Birutė</persName> <birth when="1958"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>direktoriaus pavaduotoja</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u3">

202

<persName type="anonymised">Birutė 2</persName> <birth when="1953"></birth> <education>aukštesnysis</education> <occupation>ūkvedė</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u4"> <persName type="anonymised">Julijona</persName> <birth when="1934"></birth> <education>nebaigtas vidurinis</education> <occupation>pensininkė</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u5"> <persName type="anonymised">Emilija</persName> <birth when="1953"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>direktoriaus pavaduotoja</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u6"> <persName type="anonymised">Bronislava</persName> <birth when="1950"></birth> <education>vidurinis</education> <occupation>pensininkė</occupation> <sex value="2"></sex>

</person> <person xml:id="u7"> <persName type="anonymised">Adolfas</persName> <birth when="1937"></birth> <education>nebaigtas vidurinis</education> <occupation>pensininkas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u8"> <persName type="anonymised">Pranas</persName> <birth when="1931"></birth> <education>nebaigtas vidurinis</education> <occupation>pensininkas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u9"> <persName type="anonymised">Teofilius</persName> <birth when="1940"></birth> <education>aukštesnysis</education> <occupation>pensininkas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u10">

203

<persName type="anonymised">Stasys</persName> <birth when="1929"></birth> <education>nebaigtas vidurinis</education> <occupation>pensininkas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u11"> <persName type="anonymised">Alfonsas</persName> <birth when="1933"></birth> <education>vidurinis</education> <occupation>pensininkas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u12"> <persName type="anonymised">Paulius</persName> <birth when="1974"></birth> <education>aukštasis</education> <occupation>mokytojas</occupation> <sex value="1"></sex>

</person> <person xml:id="u13"> <persName type="anonymised">Miglė</persName> <sex value="2"></sex>

</person> </listPerson> </particDesc> <settingDesc> <setting> <date value="2010-11-25"></date> <locale> <placeName> Kaimiška vietovė X_3 </placeName> </locale> </setting> </settingDesc> </profileDesc>

</teiHeader> <text> <body> <div> 

Mes čia atliekame mokslinį tyrimą ir kadangi domėtis politika yra madinga, tai mes kaip mokslininkai irgi domimės. Kodėl, sakykim, politika yra svarbi arba nesvarbi mūsų paprastiems žmonėms, kokios mes patirties esame turėję bendraudami su valdžios tarnyba, valdžios institucijomis. Ir kai kalbame apie valdžią, omenyje nebūtinai turime omenyje nebūtinai svarbiausias šalies institucijas, tokias kaip Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, bet ir žemesnio lygio vietos valdžios rajono, savivaldybės institucijas. Netgi kartais ir mokykla, sveikatos įstaigos irgi

204

yra svarbios. Sakykime tos viešosios institucijos ar organizacijos, irgi susijusios su mūsų tema. Mes norėtumėme šiandien išgirsti iš ‚jūsų patirtis, jūsų nuomonę, kokia ji yra. Ir tikrai nereikia galvoti „kaip aš čia pasakysiu, kaip tai atrodys“, nes mums yra įdomu sužinoti, ką žmonės mąsto Lietuvoje. Mes pirmame etape atlikome Lietuvos gyventojų apklausą, ir antrame etape nusprendėme, kad daug įdomiau yra sužinoti tiesioginius žmonių liudijimus, pasakojimus apie jų įsivaizdavimą, kas yra Lietuvoje valdžioje šiandien, ko jai trūksta, jeigu trūksta. Jeigu jinai gera, tai kuo ji yra gera. Ir pažiūrėti, ar yra skirtumų tarp miesto gyventojų ir rajono gyventojų, ar tos patirtys yra panašios, ar jos skiriasi, kuo jos skiriasi. Ir mes šiandien norėsime pažiūrėti ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į ateitį, ko mes tikimės, kas gali būti ateityje. Galbūt palyginti su praeitimi, kas buvo kitaip, ir kaip yra dabar. Tai dabar nežinau, ar dar turime ką nors įžangoje pridurti, Migle? 

 Nemanau, tik galbūt prisistatyti... 

 Būtų labai gerai, jei mes žinotumėme jūsų vardus, ir prisistatytumėme visi, mums būtų lengviau ir ateityje būtų paprasčiau. 

 Tiesiog noriu pasakyti, kad dėl to prisistatymo jūs labai neišsigąskite. Galit savo tikrų vardų nesakyti. Tikrai nefigūruos jūsų mintys. 

 Mums pavardžių tikrai nereikės, bet mūsų tyrimui būtų gerai žinoti jūsų užsiėmimą, kuo užsiimate, jūsų išsilavinimas ir amžius. Tai jeigu galėtumėt mums pasakyti, arba tiesiog užrašyti Miglei ant lapo. 

 Aš galiu pradėti. Esu Birutė, esu šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Pagal išsilavinimą esu mokytoja, išsilavinimas savaime suprantama aukštasis, ir turiu 52 metus. Vis tiek Birutė, jau čia slapyvardžiai. 

 Birute, tai jeigu norit, kokį kitą sugalvosim vardą. 

 Koks čia skirtumas. 

 Aš dirbu X mieste, Politechnikos mokykla yra, X miestelio skyrius, bendrabuty ūkvedė. Ir tiek. 

 Metukų kiek turit? 

 58 bus greit. 

 Nenori sakyt. 

 O jūsų išsilavinimas? 

 Tai techninis. 

 Tai yra aukštesnysis.

205

Aukštesnysis. 

Ponia, dabar jau jūsų klausom. 

Aš turbūt pati jauniausia iš jų visų esu. Kaip „dėsiu“ savo metus, tai išsigąsite. Aš esu X, pensininkė. Metų teturiu tik tai 76. Ir turbūt numanau kas do politika jūs čia būsit, ane?! 

 O jūsų išsilavinimas kiek klasių? Ir jūsų vardas, ponia? 

 Ai, ten anksčiau skyriai buvo. 

 O jūsų vardas, ponia? 

 Juliona. 

 Ulijona? 

 Julijona. 

 Ačiū, dabar jūs. 

 Emilija, dirbu šitoj gimnazijoj, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Išsilavinimas – aukštasis, o metų tiek, kiek Birutei. 57. Kol kas. 

 Taip, labai ačiū, dabar jūs. 

 Bronislava, pensininkė. 60 metų, vidurinis. 

 Ačiū. 

 Adolfas, 73 metų, pensininkas. Nepilnas vidurinis. 

 Dėkui. 

 Pranas, 79 metų. Išsilavinimas – nebaigtas vidurinis. Pensininkas. O ką daugiau pasakyt? 

 Aš vienintelis čia, X miestelyje. Daugiau nieks neturi tokio vardo. Teofilius Y. 70 metų turiu. Techninis išsilavinimas. 

 Aukštesnysis. 

 Taip. 

 Stasys X. Išsilavinimas – 7 klasės. Amžius – 81. 

 Alfonsas X. 77 metų. Išsilavinimas – vidurinis.

206

Jūs? 

Paulius, mokytojas, šitoj gimnazijoj dirbu. Išsilavinimas – aukštasis, 36 metai. 

 Puiku, labai gerai. Ačiū tada. Ir mes nedelsdami pradėsime nuo pirmo klausimo. Tikiuosi, kad šita mūsų diskusija truks apie valandą-pusantros. Mūsų klausimas pirmas ir būtų: kaip manote, ar yra pakankamas ryšys šiandien tarp mūsų valdžios institucijų ir piliečių, tai yra mūsų? 

 Reik manyt, kad nepakankamas. 

 Nė jokio ryšio nėra. 

 Nė jokio ryšio nėra? 

 Jie padebesiais skraido, o į tą paprastą žmogelį nežiūri ir net nežada žiūrėt. Kaip į normalius žmones, į prastuomenę mūsų valdžia nežiūri ir net nežada žiūrėti. 

 Tik šakes paimk ir eik į priekį. 

 Ar visi taip jaučiatės? Tas požiūris... 

 Man nuo daug partijų alergija krečia. Šitokioj mažoj Respublikoj tie partijų. Todėl gaunasi toks jovalas, matot, Seime. Gal jei būtų mažiau tų partijų, gal susišnekėtų daugiau? Kadangi nesusišneka niekas, mes čia ir užmiršti dažniausiai būnam. 

 Dabar valdžios funkcija yra atstovauti visuomenės, piliečių nuomonę, interesus? Ar jūs manote, kad tą mūsų valdžia daro? 

 Na iš dalies gal daro, bet bet... 

 Jie prižada iki rinkimų. 

 Na kai jie sėdi tenai, tai mes visi čia nebereikalingi. 

 Bet galbūt reiktų išskirt apie kurią valdžią kalbam: ar apie vietos, ar apie dar kažkokią. Nes jeigu aš turėsiu omeny Seimą, arba, pavyzdžiui, Prezidentę, tai reitingai jos ir dabar, krizės metu, pakankamai aukšti iš tikrųjų. 

 Mes neliečiam Prezidentės. 

 O kodėl? Tai irgi valdžia. 

 Žmonės turi kažką garbinti. Mes esam toli, negalim nei su ja kalbėtis.

207

Tam tikri įstatymai gina mūsų interesus. Seimas priėmė, prezidentė vetavo. Na vadinasi mes dar ne visai užmiršti esam, yra prezidentė, kuri atsižvelgia į mus. 

 Ne, atsiprašau, kas liečia vietinę valdžią, tai mes, nežinau, kitų koks požiūris, mano neutralus. Kaip sakant nieko blogo negaliu pasakyt. Neutraliai. Jie savo vietoj, mes savo. Jei prireikė ko, einam. 

 Bet aš be jos galiu gyventi visiškai, aš neturiu jokių reikalų, dėl to man ir nėra ko ten nueit pavyzdžiui. Nors šiaip nebent tarnybiniu. Va šiandien žiūrėjau eit, tai ir nueisiu ten. O šiaip X miesto savivaldybė... Irgi tokio tiesioginio, kad mums būtų. Aš galvoju kadangi aš dirbu, o visiems kitiems taigi čia tokios akistatos su valdžios atstovais, jos sakykim iš viso ir nėra. 

 Net ir su vietos valdžios atstovais? 

 Retai matome, o gal patys neiname. 

 Vat iš tikrųjų gal problema čia yra dėl to, kad didžioji dauguma įstatymų ar kokios ten tai valdžios yra centralizuota. Ir kas liečia vietą, tai yra ta savo ūkinė veikla, kaip čia ir šnekėjom prieš tai, kur atlieka tam tikrus na tiesiog techninius dalykus, o nėra sprendžiamojo balso. Tuomet ir nėra ko atsiklaust, nes nieko ir nereikia klaust, nes viskas yra nurodyta. Apie 70 procentų veiksmų, kas ateina čia, yra centralizuotai nurodyta. Tiktai 30 procentų dar yra X miesto rajone sako galima kažką kūrybiško atlikti, kur jau reikėtų mūsų nuomonės: kokią gatvę apšviest, ar kur išasfaltuot. Bendruomenės nuomonės. O visa kita reiškia pareina iš Vilniaus centralizuotai. Na tai kiek čia kūrybos ir belieka? Kiek mes ir bereikalingi spręsti? Jūs nieko prieš, jei ateitų mokinė pasiklausyti, ką mes šnekam? Gali dalyvaut, ar ne? 

</div> </body> </text> </TEI>

ų ėtra“ SFMIS Nr. VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001...sociologijos, politologijos, sociolingvistikos,...

Documents

Transcript of ų ėtra“ SFMIS Nr. VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001...sociologijos, politologijos, sociolingvistikos,...