A C T A C A D E M I A E A R T I U M V I L N E N S I S 5 0 2 0 0 i

G I E D R I U SG U L B I N A S

Auditorijos pltra iuolaikiniomeno centro praktikoje*Vilniaus dails akademijaUNESCO kultros vadybos ir kultros politikos katedraMaironio g. 6, LT-01124 Vilniusgiedrius@ldm.lt

Straipsnyje informacinio kapitalo reprodukcijos aspektu analizuojama iuolaikiniomeno centro auditorijos pltros strategija. Pasitelkiant P. Bourdieu sociologijos teori-jos samprat ir kompleksin tyrimo (apklausos-stebjimo-apraymo) metod, buvoanalizuojama MC auditorija (demografiniai duomenys), vieieji ryiai (internetinispuslapis/ryiai su masinmis informavimo priemonmis) ir edukacin programa (InfoLab'as, pokalbiai MC kavinje, gid paslaugos, urnalas Interviu). Kadangi iki iol nraatliktas statistikai pagrstas MC auditorijos tyrimas, ypatingas dmesys skirtas MCauditorijos demografinio tyrimo modeliui parinkti ir taikyti.REIKMINIAI 2ODIAI: auditorijos tyrimas, demografin statistika, auditorijos pltra,vieieji ryiai, edukacin programa.

vadasSocialiniai mokslai, tarp j ir sociologija, svarbs vadyboje. Kult-ros vadyboje socialini moksl matmuo iskirtinai svarbus. Tai le-mia kultros vadybos specifika. Kultros vadyba nuo verslo vadybosskiriasi tam tikrais aspektais. Kaip esmin i veiklos srii skirtumbt galima vardyti motyvacij. Verslo vadybos pagrindinis moty-

* Straipsnis parengtas pagal magistro baigiamj darb Informacinio kapitalo reprodukcijakultrins institucijos praktikoje: MC pavyzdys" (vadov - dr. Skaidra Trilupaityt), apgint2007 m. Vilniaus dails akademijos UNESCO kultros vadybos ir kultros politikos katedroje.

121

vas - ekonominio kapitalo generavimas, o kultros vadybos - tai infor-macinio ir socialinio kapitalo generavimas ir reprodukcija. Ekonominiskapitalas kultros vadyboje traktuojamas ne kaip tikslas, bet kaip prie-mon tam tikriems visuomeniniams tikslams pasiekti.

Kaip vadybos sudedamoji dalis socialinis aspektas nra naujas rei-kinys kultros vadyboje. Strategins vadybos modeliuose socialinisaspektas yra esminis rinkodaroje, rengiant viej ryi kampanijas,komunikuojant su esama ir potencialia auditorija, rengiant auditorijospltros programas ir kt. Taiau iki pat XX a. paskutiniojo deimtmeiosocialinis aspektas kultros vadyboje buvo traktuojamas ne kaip tiks-las, bet kaip priemon.

Auditorijos pltra (ang. Audience development) - santykinainauja kultros vadybos sritis, kuri isirutuliojo i men rinkodarosir tapo vienu i kultros vadybos prioritet 9-tojo deimtmeio an-trojoje pusje1. 1998 m. Anglijos men tarybos publikuotame RickoRogerso praneime Audience development: collaborations betweenducation and marketing"2 (Auditorijos pltra: ssajos tarp edukacijosir rinkodaros) usimenama apie 1992 m. surengt seminar Develo-ping new audiences: the wayforward" (Naujos auditorijos pltra: kelias priek) bendradarbiaujant Anglijos men tarybai ir Paulo Hemlinofondui, kuriame viena i problem skmingai auditorijos pltrai nu-rodoma per maas dmesys vykdomai programai Menai edukacijoje3.is seminaras buvo savotikas stimulas 1995 m. pradtai ilgalaikeiEducation Research.and Development Initiative (Edukacijos tyrimoir pltros iniciatyva) programai, vykdomai Anglijos men tarybos.

1 Keith Diggle, Bringing Audience Development and Arts Marketing Together: A Brief History byKeith Diggle. [irta: 2008 sausio 15 d.] 2007-10-11, http://www.audience-development.net/audience.htm

2 Rick Rogers, Audience development: collaborations between ducation and marketing, London:The Arts Council of England, 1998, p. 1.

3 i programa skirta skatinti edukacini program, su menine pakraipa, diegim pradinse irvidurinse bendrojo lavinimo mokyklose.

122

Toki program poreikis rodo, kad socialinis aspektas tampa vis svar-besnis men, tarp j ir kultros, vadyboje.

Didiosios Britanijos Men tarybos pasirinkta strategija ir progra-ma, kuri remiasi socialinio aspekto revalvacija, apeliuoja tiek ben-drus sociokultrinius, tiek ekonominius interesus. Pretekstas tokiaiiniciatyvai atsirado dl dvejopo pobdio paskat: slyginai siaurauktosios kultros interes (kaip konvertuoti komplikuot" simbo-lin kapital ekonomin) bei visuomenini motyv (skatinti socialinintegracij ir kt.) i iniciatyva yra svarbi ir reikminga visam kultros(plaija prasme) laukui.

Atsivelgiant j interesus, iuo metu yra iskirtinos dvi pozicijos dlauditorijos pltros strategij. Pirmoji labiau sietina su Jungtinmis Ame-rikos Valstijomis, kur nra valstybinio lygio kultros politikos, o kiekvie-na kultros institucija veikia individualiai. iuo atveju kultros institu-cijos susitelkusios savo vidini poreiki tenkinim, t.y. joms aktualusilikimo klausimas: tam tikras ekonominio kapitalo kiekio generavimas,auditorijos kiekybin pltra. Antroji labiau sietina su Europa, kur gy-vendinama valstybinio lygmens kultros politika. Pavyzdiui, Didio-sios Britanijos Men tarybos kompleksin programa, kuri apima tiekkultros ir vietimo institucijas, tiek regioniniu lygmeniu gyvendinamauditorijos pltros strategij, siejani pavienes skirtingo profilio (vieti-mo ir kultros) institucijas bendradarbiavimo grupes. iuo atveju yrasiekiama platesni tiksl. Institucijoms ne tik pristatomi iuolaikiniaimeno vadybos modeliai ir taip stiprinamas kultrini institucij kon-kurencingumas, bet ir siekiama stiprinti socialin integracij (darbassu bendruomenmis ir plataus spektro socialinmis grupmis), vairisocialini grupi aktyvi kultrin veikl ir taip prisidti prie bendrosalies krybins ekonomikos pltros. Tai yra paymta Anglijos mentarybos 2006-2008 met veiklos prioritetuose4.

4 httpy/www.artscouncil.org.uk/aboutus/economy.php [irta 2007-10-11]

123

Auditorijos pltra paia bendriausia prasme gali bti apibdina-ma kaip visokeriopa kryptinga veikla siekiant patenkinti esamos irpotencialios auditorijos sociokultrinius poreikius ir padti kultrosinstitucijoms sukurti ilgalaikius ryius su plataus spektro socialin-mis grupmis. i veikla apima rinkodaros, edukacijos, paslaug, pro-gramos, platinimo/sklaidos, usakym menininkams aspektus5".

Anot Paulo Connolly'io ir Marcele Hinand Cady parengto vadovoIncreasing Cultural Participation: An Audience Development PlaningHandbook for Presenters, Producers and Their Collaborators (Skatinantdalyvavim kultrinje veikloje: auditorijos pltros planavimo vadovaspristatymo organizatoriams, prodiuseriams ir j partneriams"), audi-torijos pltros strategijos krimas yra visokeriopas veiklos planavi-mas: vykdomosios komandos subrimas, organizacijos ir auditorijosanaliz ir vertinimas, tiksl vardijimas, auditorijos pltros strategijosparengimas, rinkodaros integravimas, resurs apskaiiavimas, laikoskals ir biudeto sudarymas, dokumentacija ir vertinimas6.

Lietuvoje kultros vadyba yra pakankamai naujas reikinys, kul-tros organizacijos dar nra gyvendinusios kompleksini vadybosmetodologij, o Didiosios Britanijos Men tarybos iniciatyvos ana-logai tik pradeda skintis keli besiformuojani kultros vadybospraktik.

iuolaikinio meno centras (MC) - viena aktyviausi Lietuvoskultrini institucij - per penkiolika veiklos met sitvirtino ir su-gebjo uimti vyraujani pozicij Lietuvos iuolaikinio meno lauke.Su ia institucija siejamas nauj iuolaikini reprezentacini ir k-

Audience development agencies", in Internetinenciklopedija Wikipedia http://en.wikipedia.org/wiki/Audience.developmen^agenciesPaul Connolly ir Marcele Hinand Cady, Increasing Cultural Participation: An AudienceDevelopment Planing Handbook for Presenters, Producers, and Their Collaborators. [irta2008 sausio 15 d.]. Prieiga per internet: http://www.wallacefoundation.org/NR/rdonlyres/D2548164-1431-48CF-A93B-DD35995ECCF7/0/lncreasingCulturalParticipation.pdf

124

rvbini menini strategij sitvirtinimas Lietuvos meno pasaulyje.Taiau hipottiskai reikia pabrti, kad iuolaikins menins ir repre-zentacins strategijos dar ir iandien yra gyvendintos tiktai siauroje(akademinje) sociokultrinje terpje. Galima teigti, kad iuolaiki-nio meno centro pozicijos meno lauke nra adekvaios pozicijoms,uimamoms platesniame kultros lauke. Tokiai situacijai paaikintigalima nurodyti daugyb prieasi: staigs ir sparts politiniai, soci-aliniai, kultriniai pokyiai visuomenje, nereformuota vietimo sis-tema, konkurencija ir tampa meno lauke, silpna vieoji komunikacijair edukacin programa.

io straipsnio tikslas - itirti MC auditorijos pltros strategijos7edukacin ir komunikacin programas, traktuojant institucij kaipsociokultrin agent, tiesiogiai veikiant informacinio kapitalo8 re-produkcijos9 procesus, ir vardyti ios veiklos problemas. Siekiant iotikslo bus ianalizuota MC auditorija, vertinta komunikacin ir edu-kacin strategija.

Raant straipsn buvo naudotasi statistiniu (vieosios apklausos) irlyginamuoju metodais.

MC neturi parengs kryptingos auditorijos pltros strategijos, taiau yra ipltojs daugprojekt, susijusi su edukacija ir komunikacija, kurie iame straipsnyje ir bus analizuojami.Kapitalas, Pierre Bourdieu paia bendriausia prasme, yra lauke veikianti galia. Kaipapibendrina Arturas Terekinas, tai ir materialiniai dalykai, kurie gali turti simbolinvert, ir prestias, statusas, autoritetas, isilavinimas ir t.t. Atsivelgdamas galioscharakteristikas, Pierre Bourdieu kapital skirsto tris pagrindines kategorijas: ekonomini,socialin ir kultrin."Informacinis kapitalas - P.Bourdieu sociologijos teorijoje vartojama svoka adekvatikultrinio kapitalo svokai. Paia bendriausia prasme informacinis kapitalas galibti apibriamas kaip vairios formos inios, kurios gali egzistuoti kaip knyta"asmenin patirtis, objektifikuota" - materiali iraika (knygos, instrumenatai ir k.t.) irinstitucionalizuota" - akademine kvalifikacija. Empiriniu lygmeniu kultrinis kapitalasgali bti apibriamas kaip socialinis santykis main sistemoje, apimantis sukauptaskultrines inias, kurios suteikia gali ir patvirtina status" (Chris Barker, The Sage dictionaryof culturalstudies, London: SagePublications, 2004, p. 37). Plaiau kultrinio kapitalokoncepcija pristatoma Cultural capital", in Wikipedia. [irta 2007 birelio 10 d.], http://en.wikipedia.org/wiki/CulturaLcapital

125

Auditorija,Kai a mstau kartu su tavimi, mano mintis atliepiama tavo min-

tyse, atsivelgiant tai, kokius atitikmenis - idjas ir odius - ji randatavo atmintyje. Mano mintis tavo smonje pasidabina odiais, ku-riuos tu girdi ir kurie yra prasti tavo kalbai ir bdui. Labai tiktina, kadtavo partijos nariai tai, k a sakau tau, girdi kitaip, kiekvienas savo in-dividualiu odynu ir kalbos stiliumi"10 - btent tokia citata i HerbertoGeorge Wellso novels Men lik Gods P. Bourdieu ir J. C. Passeronaspradeda bendro veikalo Reproduction in ducation, society and cultureskyri Kultrinis kapitalas ir pedagogin komunikacija. Citata i H. G.Wellso novels puikiai iliustruoja sudting socialins komunikacijospobd, kuris yra vienas i pagrindini veiksni, lemiani informa-

. cinio kapitalo reprodukcij. Socialins komunikacijos praktik lemiadaug veiksni, kuri pagrindinius P. Bourdieu ir J. C. Passeronas ap-taria daugelyje mintos publikacijos skyri ir kuriuos glaustai galimabt vardyti taip: amius, lytis, priklausomyb socialinei grupei, soci-alinis vaidmuo, isilavinimas, gyvenamoji vieta, priklausomyb kult-rinei grupei ir kt. Taiau, kaip pabria abu autoriai, ie veiksniai yratik individo charakteristikos, kurios, siekiant suprasti informaciniokapitalo reprodukcijos kontekstus, turi bti suvokiamos ir vertinamosper ssajas su individo lingvistinio kapitalo sankaupomis.

Lingvistinis kapitalas P. Bourdieu ir J. C. Passerono yra apibria-mas kaip kalba, kuri neturt bti suprantama tik kaip paprasta komu-nikacijos priemon, o greiiau kaip skurdesnio ar turtingesnio odynoir maesni ar didesni kategorij sistem kompleksas, kuris lemiagebjimus iifruoti ir manipuliuoti kompleksinmis struktromis: es-tetinmis ar loginmis11. Anksiau pateikta individo charakteristika,

10 Herbert Goerge Wells, Men lik Gods, USA: Kessinger Publishing, 2005, p. 59.11 Pierre Bourdieu, Jean Claude Passeron, Reproduction in Education, society and culture. T" ed.,

London: Sage Publications Ltd, 1994, p. 71.

126

anot P. Bourdieu, daro tak lingvistinio kapitalo sankaupai, o i - in-formacinio kapitalo reprodukcijai12.

K kultrinei institucijai reikia auditorijos charakteristikos anali-z informacinio kapitalo reprodukcijos praktikos kontekste? Tradici-n edukacin sistema, paremta tradicine pedagogika, gali kokybikaiatlikti ugdymo funkcij tik tol, kol yra skirta adresatui, turiniam tamtikr lingvistinio ir kultrinio kapitalo charakteristik, kurias sistemasuponuoja ir iauktina be jokio atviro reikalavimo ir be metodinioperdavimo"13, atkreipia dmes P. Bourdieu ir C. J. Passeronas. Perfra-zuojant i pastab galima teigti, kad kultrin institucija (siekdamautikrinti informacinio kapitalo reprodukcijos efektyvum), rengda-ma kultrines ar edukacines programas, turi analizuoti auditorij iratsivelgti auditorijos socialin charakteristik, t. y. diversifikuotiedukacin ir komunikacin program pagal atskiras socialines grupesir i grupi sociokultrin charakteristik.

Kaip ir kiekviena kultrin institucija, iuolaikinio meno centrasatlieka dvi pagrindines funkcijas: kultrin ir socialin14. Atsivelgiant tai, iame straipsnyje buvo ikeltas tikslas ianalizuoti iuolaikiniomeno centro auditorij.

Kadangi pats centras nra atliks isami auditorijos tyrim irnra surinks informacijos (tai patvirtinta MC darbuotoj), isky-

12 Pierre Bourdieu ir Jean Claude Passeronas savo pastabas grindia socialins studentstratifikacijos tyrimu. iuo atveju tikslinga pateikti konkrei lokali pavyzdi,atskleidiani individo charakteristik ir lingvistinio kapitalo sankaup ssajas, taiau dlobjektyvi prieasi - laiko ir resurs stokos, darbo tiksl - to atsisakyta.

13 Pierre Bourdieu, Jean Claude Passeron, op. cit., 1994, p. 99.

14 fundamental apibedrinim pateikia AvGeirVestheimas praneime Public Libraries:Cultural Institutions on the Crossroads between Purposive and Humanistic Rationality,skirtame antrajam tarptautiniam simpoziumui Ateities bibliotekininkyst (The FutureLibrarianship. 2nd International Symposium), vykusiam Budapete 1994 m. GeirVestheim,Public Libraries: Cultural Institutions on the Crossroads between Purposive and HumanisticRationality. [irta 2007 m. gegus 20 d.], http://www.hum.uit.no/dok/ntbf/ve.htm

127

rus lankytoj skaii (jis pagal internetiniame puslapyje pateikt in-formacij siekia apie 60000 lankytoj per metus15), buvo nusprstaatlikti lankytoj tyrim.

Pirminis io tyrimo tikslas - isiaikinti iuolaikinio meno centroauditorijos pagrindines demografines charakteristikas ir iskirti audi-torijos branduolio pagrind sudaranias socialines grupes. Taiau dllaiko ir resurs stokos apsiribota tiktai valgomuoju tyrimo modeliu,kurio tikslas - pasirengimas isamesniam tyrimui.

Besiruoiant tyrimui susidurta su imties trio nustatymo meto-dologijos trkumu. Pervelgus grup publikacij16, skirt mokslinityrim metodologijai ir metodams, nepakako metodologins infor-macijos apskaiiuoti tyrimo imties triui. Kstuio Kardelio vadov-lyje Mokslini tyrim metodologija ir metodai yra pateikiama lentel iVladimiro Jadovo (. ) vadovlio Sociologiniai tyrimai: programa,metodologija, metodai17 imties triui nustatyti.

Imties trio nustatymas18

Generalinsaibs visuma

Imties tris

500

222

1000

286

5000

370

10000

385

100000

398

Taiau, kaip teigia pats autorius, nra aikus tokios lentels meto-dologinis pagrindas. Todl iuo ir panaiu atveju rekomenduojamaimties tr nustatyti atsivelgiant tyrimo tikslus ir generalins aibs15 iuolaikinio meno centras, [irta 2007 m. gegus 20 d.], 16 Tokias, kaip Ona Tijnlien, Akvil Virbalien, Mokslinis tikrovs painimas: apklausos

metodas: metodin knyga. Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2006; Irena Luobikien,Sociologijos pagrindai: mokomoji knyga, Kaunas: Technologija, 1997 ir kt.

17 Kstutis Kardelis, Mokslini tyrim metodologija ir tyrimai, 3-asis leid., iauliai: Liucijus, 2005,p. 322.

18 Ibid.

128

bendr charakteristik. iuolaikinio meno centro reprezentatyvios im-ties apskaiiavimo metodas pateikiamas io skyriaus ivadose.

Atsivelgiant anksiau vardyt problem, t.y. nesant metodolo-ginio pagrindo nustatyti tyrimo imt, buvo pasirinkta anketin ap-klausa ir apibrtas 100 respondent skaiius.

Anketos pagrind sudar 6 klausimai, kuri 2 buvo atviri ir 4udari:

1. J s am ius.2. J s isilavinimas.3. Js profesija.4. Js eimynin padtis.5. Js uimtumas.6. Js apsilankymo MC periodikumas.Greta pagrindins anketos dalies (6-i klausim) buvo suda-

ryta komentaro galimyb, t.y. respondentai anketos paratse ga-ljo komentuoti tiek apklaus, kurioje jis dalyvavo, tiek lankomparod. i galimyb buvo sudaryta siekiant isiaikinti anketos irklausim aikum, respondent poir pai apklaus ar atski-ras jos dalis.

Apklausa buvo atlikta 2006 m. birelio 2, 3 ir 4 dienomis. iosy dienos pasirinktos atsivelgiant planuojam atidaryti parod Po-tvynis: naujos srovs Australijos ir Naujosios Zelandijos mene. Anks-tesni iuolaikinio meno centro auditorijos stebjim metu - tiekper parod atidarymo renginius, tiek eilinmis ekspozicij lankymovalandomis - buvo pastebti kokybiniai lankytoj (t. y. lankytojamiaus) skirtumai. Remiantis iais stebjimais suformuluota hipo-tez, kad iuolaikinio meno centro parod atidarym renginiuoseir eilinmis darbo valandomis lankosi skirting socialini grupiatstovai. Atsivelgiant tai ir siekiant kiek galima tikslesni rezul-tat, apklausa padalinta dvi dalis, t. y. nusprsta 50% respondentapklausti parodos atidarymo metu, o kitus 50% - kitomis dienomis,

129

ekspozicijos lankymo valandomis. Apklausa vyko iuolaikinio menocentro patalpose, respondentai buvo apklausiami atsitiktine tvarka,neiskiriant nei vienos socialins grups19. Apklaus numatyta at-likti per dvi dienas, t.y. per parodos atidarym (penktadien) ir kitekspozicij lankymo dien (etadien). Taiau dl nepalankaus orostipriai sumajus lankytoj skaiiui apklausa buvo pratsta ir darkit dien (sekmadien).

Atsivelgiant j tai, kad apklausos tikslas buvo isiaikinti iuolai-kinio meno centro auditorijos demografij, o ne lankytoj kokybi-nius proius, i upildyt anket surinkti duomenys (tiek per paro-dos atidarym, tiek kitomis dienomis) buvo analizuojami kartu.

Lankytojai pagal amiaus grupes. anketoje pateikt klausi-m nurodyti savo ami buvo sulaukta 98 atsakym, 2-j ose anketosei grafa buvo sugadinta arba amius nenurodytas. Surinkti duomenysapie respondent ami buvo susisteminti iskiriant 7 amiaus gru-pes. Tokia metodika pasirinkta atsivelgiant pirmin gaut duome-n analiz, kurios metu preliminariai iskirtos vyraujanios amiausgrups. Duomenims sisteminti ir analizuoti buvo iskirtos tokiosamiaus grups: vaikai ir paaugliai (nuo 0 iki 15 met); vyresniojomokyklinio amiaus vaikai, abiturientai (nuo 16 iki 18 met); pilna-metysts sulauk asmenys - potencials universitet ar kit aukt jmokykl studentai (nuo 19 iki 25 met); asmenys, kurie gali turtiauktj isilavinim (nuo 26 iki 30 met); kitos grups, suskirstytos 10 met intervalus.

19 Usienio ali turistai j apklaus nebuvo traukti dl kalbos barjero - anketa buvoparuota tik lietuvi kalba. Stebjimo bdu atliktais skaiiavimais apklausos metu30% SMC lankytoj sudar usienio turistai.

130

MC apklaust respondent pasiskirstymas pagal amiaus grupesAmiaus grupDuomenys

Respondentskaitin irprocentiniraika

0-15

12 (%)*

16-18

27 (%)*

19-25

29 (%)*

26-30

13 (%)"

31-40

8 (%)*>

41-50

(%)*2

50