ĮVADAS

Atliekų susidarymas ir tvarkymas – tai viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Kol atliekų tvarkymo sistemos nėra ir neįmanoma atliekų kontrolė, bus nuolat teršiama gamtos aplinka, vandens telkiniai ir atmosfera, kils tiesioginis pavojus žmonių sveikatai, todėl labai svarbu didžiausią dėmesį skirti atliekų surinkimo ir utilizavimo technologiniams procesams.Atliekų sąvartynas – atliekų šalinimo vieta, kur atliekos pilamos ant žemės ar užkasamos po žeme. Sąvartynuose atliekos laikomos su specialiomis paviršinio ir požeminio drenažo sistemomis, dviguba membrana, stebimų gręžinių tinklu ir kitais inžineriniais įrenginiais, kurių paskirtis – kuo daugiau sumažinti teršalų prasiskverbimą į aplinką pavojų.Lietuvoje nebuvo ir nėra nė vieno tinkamai įrengto buitinio ar pramoninio sąvartyno, todėl jie yra potencialūs aplinkos taršos šaltiniai. Nustatyta, kad žalinga sąvartyno įtaka pradedama jausti po daugelio, kartais po 20 – 30 metų, todėl, saugant aplinką, būtina rengti tokius sąvartynus, kurie minimaliai terštų aplinką. Sąvartynai turi būti projektuojami tik atlikus kruopščius geologinius, hidrogeologinius, geocheminius ir geografinius bei biologinius tyrimus: būtina ištirti geologinę žemės sandarą, požeminio vandens tekėjimo kryptį, hidraulinius parametrus, paviršių vandenų drenažo sistemą, numatyti galimą poveikį biotai, įvertinti gyventojams daromus nepatogumus (triukšmą ir kvapą), kraštovaizdžio pokyčius, galimą paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio taršą. Sąvartyne būtina įrengti patikimas drenažo sistemas, izoliacinius sluoksnius, numatyti, kaip rinkti biodujas ir t. t. Parinkus socialiniu, o visų svarbiausia aplinkosauginiu požiūriu tinkamą sąvartyno projektavimui vietą, įvertinama infrastruktūra, atliekų pervežimo į deponavimo vietą atstumai bei šio inžinerinio statinio išlaidos.Sąvartynų įrengimas – tai tik atliekų šalinimo procesas, kuris neišsprendžia vis daugiau ir daugiau susidarančių atliekų kiekių visame pasaulyje. Vienas iš geriausių būdų sumažinti atliekų kiekų, kurios turi būti pašalintos, kiekį yra riboti neperdirbtų žaliavų naudojimą ir didinti atliekų medžiagų perdirbimą, atnaujinimą bei jų antrinį panaudojimą. Atrodo, šis būdas paprastas, tačiau jo įgyvendinimas šiuolaikinėje visuomenėje nėra paprastai įgyvendinamas. Visuomenė yra priversta gerinti atliekų tvarkymą ir ieškoti vis naujų nuolatinių vietų sąvartynams įrengti. Atliekų tvarkymas reikalauja daug lėšų, tačiau žiūrint į tolimesnę ateitį pigiau tvarkyti atliekas šiandien, negu vėliau jas likviduoti aplinkos taršos padarinius. Priešingai, nei vandenyje ar ore esantys teršalai, atliekos niekur neišnyks, kur mes jas numesime, ten ir rasime ateityje.

1

1. Atliekų kiekio ir srauto skaičiavimas

Miestuose ir gyvenvietėse susidarantis atliekų kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą, kuri priklauso nuo susidarymo šaltinio charakteristikų (gyvenamieji rajonai, įstaigos, pramoniniai rajonai ir pan.), geografinės padėties, klimatinių sąlygų ir kt.Buitinių atliekų kiekis apskaičiuojamas sprendžiant gyvenamojo rajono atliekų susidarymo greičių nustatymo uždavinį. Apskaičiavome, kad atliekų susidarymo greitis W = 1,98 kg/(žm.d). Per metus vienam žmogui tenkantis atliekų bendras kiekis: W met = W ∙ 365 = 1,98 ∙ 365 = 722,7 kg;Priimame, kad susidarančių atliekų tankis 200 kg/m3. Tuomet vidutinė metinė atliekųsusidarymo norma vienam gyventojui:

1.1Atliekų sudėtis

Atlikti tyrimai rodo, kad buitinių atliekų pagrindą sudaro: popierius ir kartonas, maisto atliekos, medienos atliekos, ,metalas, tekstilė, kaulai, stiklas, oda, guma, akmenys, polimerinės medžiagos, kūrenimo atliekos.Didesnę buitinių atliekų dalį sudaro popierius ir kartonas, maisto atliekos, medienos atliekos, metalas, stiklas, tekstilė. Mažesnioji dalis tenka odai, akmenims, polimerinėms medžiagoms, gumai, kūrenimo atliekoms ir pan. Maisto atliekos sudaro 35-50 % visų buitinių atliekų kiekio ir lemia visos atliekų masės drėgnumą. Popieriaus ir kartono kiekis siekia 20-25 %. Ukmergės rajono atliekų pavyzdžio, kurio svoris 100 kg, sudėtis ir charakteristikos pateikiama 1 lentelėje:

1 lentelė. Ukmergės rajono atliekų sudėtis ir charakteristikos

Komponentas Procentinėsudėtispagal svorį%

Pirminis svoris, kg

Drėgnumas, %

Sausaliekana,kg

Kaloringumas, 103

kJ/kg

Bendraskaloringumas,103kJ

Maisto atliekos

15% 15 70 4,5 4,65 20,93Popierius 53% 53 6 49,8 16,80 836,64Kartonas 11% 11 5 9,5 16,28 154,66Plastmasė 12% 12 2 11,76 32,56 382,91Tekstilė 4,5 % 4,5 10 4,05 17,44 70,63Mediena 4,5 % 4,5 20 3,6 18,61 67

100% ∑ 100 83,2 ∑ 1532,77

Bendras atliekų kaloringumas apskaičiuojamas pagal formulę (rezultatai pateikti 1 lentelėje):BK = SL∙K; Bendras šilumos kiekis, kuris išsiskirtų sudeginus 83,2 kg duotojo atliekų pavyzdžio sausos liekanos: ∑K=

2

Pagal pateiktus duomenis apskaičiavome, kad nagrinėjamo atliekų pavyzdžio cheminė sudėtis: C723 H1137 0463 N8 S (žr. į priedą, 3 uždavinį).Norint įvertinti buitinių atliekų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir planuoti filtrato kiekius, kurie išsiskiria deponuojant atliekas sąvartyne, būtina apskaičiuoti buitinių atliekų drėgnumą.Buitinių atliekų drėgnumas atskiriems sezonams apskaičiuojamas pagal formules:Pavasariui: B1 = 26* Qp + 70* Qma + 7- (1 - Qp - Qma);Rudeniui: B2 = 50* Qp + 92* Qma + 20- (1 - Qp - Qma); Čia:Qp - popieriaus ir kartono atliekų dalis bendrame kiekyje, Qp = 0,64; Qma - maisto atliekų dalis bendrame kiekyje, Qma = 0,15. Tuomet buitinių atliekų drėgnumas bus lygus:Pavasarį: B1 = 26* 0,64 + 70* 0,15 + 7 *(1 - 0,64 - 0,15) = 28,6 %;Rudenį: B2 = 50 * 0,64 + 92 * 0,15 + 20 * (1 -0,64-0,15) = 50%.

2. Vietos parinkimo pagrindimas

2.1 Vietovės aprašymas

Šio proceso tikslas - parinkti sklypą, kur būtų užtikrintas saugus atliekų šalinimas, minimalus poveikis aplinkai, gyventojų sveikatos apsauga ir saugumas, būtų išsaugota požeminio ir paviršinio vandens kokybė.Faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant galimas vietas ilgalaikiam atliekų šalinimui yra:Transportavimo atstumas;Vietiniai apribojimai;Vietos pasiekiamumas;Grunto charakteristikos ir topografija;Klimatologinės sąlygos;Paviršinio vandens hidrologija;Geologinės ir hidrogeologinės sąlygos;Vietos aplinkosaugos reikalavimai;Vietovės panaudojimas uždarius sąvartyną; Ekonominis kriterijus;Kompleksinis kriterijus, kuomet vertinama sąvartyno poveikio aplinkai, jos komponentams ir žmonių sveikatai visuma.

Ukmergės rajono vėjo krypčių rodyklė

Vėjo kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠV

Vėjo pasikartojimas 8 13 12 14 19 14 10 7

Ukmergės rajono teritorija užima 160800 ha, iš jų 40,43 % užima žemdirbystės plotai, 48,70 % - 3

miškai, 2,48 % - vandenys, 3,24 % -miestai ir gyvenvietės, 2,52 % - pramonės įmonės ir keliai, 3,2 % - kitos paskirties plotai (žr. 1 pav.). Dabartiniu metu Ukmergės rajone gyvena 28,76 tūkst. žmonių, iš jų 25,3 % miestuose, 74,7 % kaimuose.Ukmergė - miestas vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno; rajono centras. 28 760 gyventojai (2005 m.). Pro miestą teka Šventoji, dešiniajame jos krante stūkso Ukmergės piliakalnis, šiame krante yra ir Ukmergės senamiestis. Ukmergė turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos - Pivonijos seniūnijos centras.Ukmergėje yra dvi katalikų bažnyčios (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia bei Švč. Trejybės bažnyčia), rusų sentikių cerkvė, Kraštotyros muziejus. Miesto pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į rytus nuo Vilniaus-Panevėžio autostrados plyti Pivonijos miškas, piečiau jo yra Pašilė - naujausias miesto rajonas.

2.2 Sąvartyno vietos parinkimas

Parenkant galimas sąvartyno sklypo vietas, pirmiausia buvo atmestos visos saugomos teritorijos, kurias išskiria saugomų teritorijų įstatymas, teritorijos, kuriuose yra įvairūs lankytini ar istoriniai objektai. Taip pat buvo atmesti visi Ukmergės rajono sklypai esantys užliejamose vietovėse ir pelkėse, rekreacijai tinkamose vietose, arčiau kaip 500 m. nuo gyvenamųjų pastatų, miškuose ar arčiau kaip 25 m. nuo jų, prie vandens telkinių.Viena svarbiausių sąlygų nustatant teritorijos aplinkos tinkamumą sąvartyno projektavimui yra geologinės ir hidrogeologinės vietovės charakteristikos. Draudžiama naudoti sklypus, kur požeminio vandens gylis yra mažesnis kaip vienas metras, ar su gruntinio vandens išsiveržimo į paviršių vietomis (pvz. šaltiniuotos vietovės). Reikalaujama, kad aikštelių grunto pagrindą sudarytų tankūs gruntai (molis arba priemolis) tam, kad būtų užtikrinta požeminio vandens kokybė. Taip pat reikia numatyti tai, kad sąvartyno sekcijų uždarymui reikalingas papildomas gruntas. Jei toje vietovėje tinkamo grunto nėra, jį reikės atsivežti, o tai gali pareikalauti didelių papildomų išlaidų. Šiuo aspektu patogu sąvartynus įrengti nebeeksploatuojamuose karjeruose arba grioviuose, bet tam jau būtinos specialios inžinerinės priemonės.Parenkant sąvartyno sklypą svarbu pasirinkti ne tankiai gyvenamą ir mažai lankytiną vietovę. Toks pasirinkimas sumažintų sąvartyno keliamus nepatogumus gyventojams, galimą pavojų žmonių sveikatai bei visuomenės pasipriešinimą. Iš kitos pusės, sklypas negali būti toli nuo tankiai gyvenamų rajonų, pagrindinių kelių, nes tuomet dėl blogo susisiekimo gali išaugti transportavimo kaštai.Kadangi rytinė Ukmergės rajono dalis yra labai miškinga (1 pav.), o pietinė tankiai apgyvendinta, gausu vienkiemių, todėl bus svarstomi tik šiaurės bei šiaurės-vakarų rajono teritorijos.Ukmergės rajono sąvartyno įrengimui pasiūlytos 5 vietos. Jų svarstymas:

1. Šis sklypas nutolęs nuo Ukmergės apie 18 km. Tačiau šioje vietoje tankus hidrografinis tinklas: teka netoliese teka Šventosios upė, už 5 km yra miestelis Deltuva . Todėl ši vietovė sąvartyno įrengimui netinkama.

2. Sklypas nutolęs apie 3 km nuo Vidiškių miestelio, vieta palanki pagal vyraujančių vėjų kryptį, šalia yra kelias. Tačiau už 1 km yra Šventosios upės užtvanka.

3. Vieta turi patogų susisiekimą: yra 10 km nuo Ukmergės 2 km nuo. Tačiau šalia yra miškas ir aukštos įtampos linija. Vieta nepageidaujama.

4. Aplink esančios žemės nėra ūkinės paskirties, vieta netankiai gyvenama, 1,5 km spinduliu nėra vienkiemių, šalia yra kelias. Vieta palanki pagal vyraujančių vėjų kryptį. Sklypas nutolęs nuo Ukmergės apie 16 km ir 7 km nuo Taujėnų. Todėl įrengus šiame sklype sąvartyną, būtų labai patogu šalinti atliekas tiek iš Ukmergės miesto tiek iš Taujėnų. Aplink nėra saugomų objektų, bei žmonių pamėgtų, lankytinų vietų. Atsižvelgus į šiuos aspektus, šį sklypą pasirenku

4

sąvartyno projektavimui.

5. Šis sklypas yra arti Ukmergės - 8 km, labai patogus susisiekimas. Tačiau tik už 1 km yra Šventosios upė, todėl ši vieta netinkama sąvartynui. Pasirinktame sklype Nr. 4 prieš pradedant sąvartyno projektavimą turi būti atlikti išsamūs grunto charakteristikų, geologiniai, litologiniai, topografiniai ir hidrogeologiniai tyrimai. Taip pat būtina ištirti paviršinio vandens drenažo sistemą, numatyti galimą poveikį biotai, įvertinti gyventojams sudaromus nepatogumus (triukšmą, kvapą), landšafto pokyčius, galimą paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio taršą.

Taipogi detalių tyrimo metu dėmesys turi būti nukreiptas ir į:1. Sklypo aplinką, reljefo savybes, aplinkinių žemių naudojimo būdą;2. Esamą kelių tinklą, įvertinant būsimą technikos judėjimą;

2.3 Sąvartyno sanitarinės apsauginės zonos (SAZ) skaičiavimas

Atliekų deponavimo aikštelių sanitarinė apsauginė zona turi būti ne mažesnė kaip 500 m nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, vandens telkinių, kurių plotas didesnis nei 100 ha, 200 m nuo vandens telkinių, kurių plotas 0,5 100 ha, ir 150 m nuo kitų paviršinio vandens telkinių.Sanitarinė apsauginė zona skirta laipsniškam dujinių išsiskyrimų išsklaidymui ir atskiedimui, lakių teršalų nusėdimui, triukšmo lygio mažinimui. Šioje zonoje draudžiamos gyvenamųjų, buitinių bei kultūrinių objektų statybos. Sanitarinė apsauginė zona labiausiai efektyvi, kai ne mažiau 40 % jos teritorijos apželdinta.Sąvartynų sanitarinė apsauginė zona apskaičiuojama remiantis sąryšiu:

Kur:L0 - normatyvinė sanitarinė apsauginė zona, L0 = 500 m;P - vidutinis metinis vėjų krypties pasikartojimas;P0 - vėjų krypties pasikartojimas, esant 8 rombų simetrinei vėjų rožei, P0 =12,5.Sanitarinės apsauginės zonos ribos apskaičiuotos 4 lentelėje.

4 lentelė. Sanitarinės apsauginės zonos skaičiavimas

Vėjo kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠVVėjo pasikartojimas 7 11 14 17 21 13 9 8P/Po 0.56 0.88 1.12 1.36 1.68 1.04 0.72 0.64L 280 440 560 680 840 520 360 320

3. Sąvartyno talpumo skaičiavimas

Projektuojamo sąvartyno talpumas skaičiuojamam periodui bus

E = E,+E2 =

Kur: - talpumas šalinant buitines atliekas;

E2- talpumas šalinant kitas atliekas (pvz. pramonines), jis sudaro 20 % buitinių atliekų talpumo.

5

P - vidutinė metinė atliekų susidarymo norma, m3/žm.- metus;H - aptarnaujamų gyventojų skaičius;D - vidutinis metinis kitų netoksinių atliekų kiekis, įskaitant ir pramonines atliekas, m3/metus;K1 - atliekų sutankinimo koeficientas, kuris priklauso nuo atliekų tankio surinkimo vietose, nuo šalinimo aikštelėse naudojamos technikos, nuo atliekų deponavimo aukščių. Orientaciniams skaičiavimams priimame, kad K1 =5,5;K2 - izoliuojančių grunto sluoksnių tūrio koeficientas, kuris įvertina grunto kiekį, naudojamą tarpinei ir galutinei atliekų izoliacijai. Orientaciniams skaičiavimams priimama, kad K2 = 2,75;T - sąvartyno skaičiuotinas eksploatacinis laikotarpis, metais.Sąvartyno skaičiuotinas eksploatacijos laikotarpis - 15 metų. Visas eksploatacijos laikotarpissuskirstomas į 3 etapus (po 5 metus kiekvienas).

Apskaičiavome, kad Ukmergės rajone per metus žmogui tenka 722,7 kg. atliekų. Tai sudaro 3,61 m3. Priimame, kad žmonių skaičius per 15 m. Ukmergės rajone lieka pastovus, o vidutinė metinė atliekų susidarymo norma kas 5 m. padidėja 3 %.Sąvartyno talpumo skaičiavimai atliekami 2 lentelėje:

2 lentelė. Projektuojamo sąvartyno talpumo skaičiavimas.

Eksploatavimo etapas

H, tūkst. žm.

P,m3 /žm.- metus

PHT,tūkst.m3

E1, tūkst. m 3

E2, tūkst. m3 E, tūkst. m 3

1 28,76 3,61 519,1 507 101,4 604,82 28,76 3,72 534,9 515 103 6183 28,76 3,83 550,8 523 104,6 627,6Viso: 1545 309 1854

Šalinimo aikštelė užima didžiausią sąvartyno dalį. Atliekų izoliavimui panaudojamas gruntas. Tam šalinimo aikštelės pagrindas įžeminamas 1-3 m. Iškastas gruntas 4-10 m pločiu supilamas aplink aikštelę, už apželdinimo zonos. Atkasinėti iškarto visą sąvartyno duobę neverta dėl techninių ir ekonominių priežasčių: įrengiant vienu metu visą sąvartyno dugną, turi būti įrengta vandens šalinimo iš nenaudojamos sąvartyno dalies sistema. Todėl šalinimo aikštelė suskirstoma į eksploatacinius etapus.Atvežto atliekos paskleidžiamos 40-60 cm. sluoksniu ir tankinamos tol, kol sekcijos aukštis pasiekia 2 metrus. Visi sekcijos atviri paviršiai, pasibaigus eksploatacijai uždengiami.

4.Savartyno elementų projektavimas

Sąvartyno projektuojamais elementais vadinami: deponavimo aikštelė, privažiavimo keliai, ūkinė zona bei inžinerinės komunikacijos ir statiniai .Pagal apskaičiuotą sąvartyno talpumą E 1,8 mln. m3 iš 3 lentelės parenkame deponavimo aikštelės parametrus: ilgį, plotį, bei deponavimo plotą.

3 lentelė. Deponavimo aikštelių parametrai

Aikštelės talpumas, mln. m3

Aikštelės išmatavimai, m Deponavimo plotas, ha

Bendras plotas, haIlgis, m Plotis, m Aukštis, m

1,0 120 350 12,5 4 4,81,5 200 200 22,5 4 52,5 200 350 22,5 7 8,5

6

Iš 3 lentelės matome, kad 1854 tūkst. m talpumo deponavimo aikštelės plotas yra 4 ha. Įvertinant, kad atliekų sluoksniui ir galutiniam izoliavimui reikia 15 % grunto nuo viso atliekų tūrio, apskaičiuosime izoliavimui reikalingo grunto kiekį:Eg = 1854000 ∙ 0,15 = 278100 m3 grunto; Aikštelės plota yra:A = 200 * 200 = 40000 m2;

Todėl iškastos duobės gylis turėtų būti:

Pasirinktoje poligonui vietoje atliekami topografiniai tyrimai, sudaroma poligono situacinė schema masteliu 1:1000 (1:500) su horizontalėmis kas l,0m.Taip pat atliekami tyrimai komunikacijų (keliai, vanduo, kanalizacijos komunikacijos, elektrolinijos) įrengimui.Sąvartyno ūkinė zona užims 1,0 ha. Ūkinėje zonoje projektuojamas buitinis - gamybinis pastatas, autotransporto ir mechanizmų garažai, degalų sandėlis, transformatorinė pastotė, laikinojo kelio dangos elementų sandėliavimo aikštelė ir pan. Taip pat šioje zonoje leidžiama kurti antrinių žaliavų ir atliekų rūšiavimo punktus.Buitinis - gamybinis pastatas projektuojamas prie įvažiavimo į sąvartyno teritoriją. Jo sudėtyje numatomi: dispečerinė, personalo rūbinė, spec. drabužių džiovinimo patalpa, poilsio kambarys, dušai, tualetas, sandėlis.Privažiavimo keliai jungia šalia sąvartyno esantį kelią su deponavimo aikštele. Įvažiavimo į sąvartyną vietoje įrengiamas kontrolės postas. Privažiavimo keliai suprojektuoti dviejų krypčių eismui 6,5 m. pločio.Sąvartyne įrengiami sekantys inžineriniai statiniai ir pastatai: konteinerių plovimo vietos, aptvėrimo vietos, aptvėrimai, apšvietimas, vandentiekis, kanalizacija, paviršiaus vandens nuvedimo grioviai, gruntinio vandens kontrolės postai.Konteinerių plovimo vietos projektuojamos toliau nuo ūkinės zonos, bet dispečerio akiratyje. Bus įrengta 2-3 plovimo vietų aikštelė su vandens nuvedimu į nusistovėjimo rezervuarą. Vienai plovimo vietai užtikrinta ne mažiau 2,5 l/s vandens srovė.Deponavimo aikštelė apšviečiama prožektoriais, kurie išdėstomi apželdinimo zonoje ant 16-20 m. aukščio stovo. Darbo vietoje apšviestumas turi viršyti 5 liuksus.Teritorija aptveriama 1,8 m. aukščio tvora. Įrengiamos vietos rūkymui.

Deponavimo aikštelėje įrengiami laikini privažiavimo keliai iš surenkamų elementų. Kelių pagrindui naudojamos sutankintos buitinės, statybinės atliekos arba kitos pramoninės inertinės medžiagos.

5. Sąvartyno eksploatacijos režimo pagrindimas

Po deponavimo aikštelės matmenų parinkimo būtina parinkti tinkamą atliekų šalinimo metodą kuris priklauso nuo aikštelės charakteristikų (topografijos, hidrologinių ir geologinių sąlygų). Ruošiamas detalus atliekų deponavimo aikštelės planas su dieninėmis atliekų deponavimo užduotimis. Dieninės užduoties optimalūs matmenys: plotis 5 m, ilgis 30 - 150 m, aukštis 2 m.Dirbantys sąvartyne lengvi buldozeriai paskirsto atliekas 0,2 - 0,5 m. aukščio sluoksniaisdieninės užduoties sklypo ribose. Sunkūs buldozeriai atliekas tankina ir mažina jų tūrį iki 3,5 karto, t.y. nuo 170 - 250 kg/m3 tankio iki 700 - 800 kg/m3. Tam reikalingi keturi sunkaus buldozerio pervažiavimai virš 0,2 - 0,5 m aukščio sluoksnio. Dieninės užduoties plotą galima paskaičiuoti pagal formulę:

7

Kur:Q - atliekų kiekis, pristatomas į šalinimo aikštelę per parą m /d;y' - pirminis atliekų tankis, y =200 kg/m3 ;y" - galutinis atliekų tankis, y" =800 kg/m3; 2 - sluoksnio aukštis, m.Atliekų kiekis, kuris pristatomas į atliekų deponavimo aikštelę per parą:

Q=

Tada:

8

Atliekų deponavimo aikštelės profilis

Atliekas deponuojama dviem pagrindiniais metodais: stūmimu iš apačios į viršų arba nustūmimu žemyn. Šiuo atveju pasirenkamas nustūmimas žemyn.Dieninė užduotis bus izoliuojama gruntu. Tam, kad išvengti atliekų išsklaidymo po teritoriją dieninės užduoties sklypai turi būti aptverti kilnojamais tinkliniais aptvėrimais 4 - 4,5 m aukščio.Projektuojant deponavimo aikšteles, būtina nustatyti aikštelės eksploatavimo schemą. Jos tikslas - nustatyti metams atliekų deponavimo ir izoliuojančio grunto iškasimo vietas. Per metus vidutiniškai deponuojamų atliekų kiekis:

Per metus deponuojamų inertinių atliekų kiekis: 124 000 ∙ 0,2 = 24800 m3 ;5 lentelė. Aikštelės eksploatacijos grafikas

mėnuo SklypoNr.

Planuojam as kiekis, tūkst. m3

Inertiniųatliekųsandėliavimo sklypoNr.

Inertiniųatliekųplanuojamaskiekis, tūkst.m3

Izoliavimas gruntu

Kuriamesklypekasa

Kurįskypąizoliuoja

Kiekis, m3

2005 metaiLapkritis 1 12 1n 1,5Gruodis 2 6 2n 12006 metaiSausis 3 6 3n 1Vasaris 4 6 4n 1Kovas 5 8 5n 2Balandis 6 12 6n 2Gegužė 7 6 ln 2 13 7 0.9Birželis 8 7 2n 2 13 8 1.05Liepa 9 7 3n 2 13 9 1.05Rugpjūtis 10 8 4n 2 14 10 1.2Rugsėjis 11 10 5n 2 14 11 1.5

9

Spalis 12 12 6n 1,5 14 12 1.8Suma: 100 20

10

6. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas

Buldozeriai atlieka pagrindines operacijas sąvartyne:Atliekų stūmimas nuo iškrovimo vietos iki deponavimo vietos;Atliekų deponavimas 0,5 m aukščio sluoksniais;Stambių atliekų frakcijų ardymas ir sluoksnių tankinimas;Izoliuojančio grunto užstūmimas;Izoliuojančio grunto lyginimas ir tankinimas;kartais su kitais mechanizmais atkasinėja šalinimo aikštelės duobę.

1, 2, 4 operacijos atliekamos lengvais buldozeriais, o kitos - sunkais. Įvertinant, kadbuldozeriai be aukščiau paminėtų darbų įrenginėja ir remontuoja laikinus privažiavimo kelius, traukia įklimpusias mašinas ir pan., jų metinis našumas priimamas: lengvi (75 AJ galingumas) - 60 000 m3; sunkūs ( > kaip 108 AJ galingumas) - 120 000 m3; labai sunkūs (> kaip 130 - 160 AJ galingumas) - 140 000 - 160 000 m3.

Taip pat šalinimo aikštelėse gali būti naudojami ir kiti mechanizmai: atliekų tankintuvai,skreperiai, greideriai, ekskavatoriai, pakrovėjai.Reikalingas mechanizmų kiekis priklauso nuo metinio atliekų kiekio (99313 m3) ir parenkama iš 6 lentelės:

6 lentelė. Reikiamo mechanizmų kiekio parinkimas.

Atliekų kiekis, tūkst. m3 metus

Buldozerių kiekisBendras Lengvi Sunkūs

100 2 1 1130-240 2-3 1 1-2

Aptarnaujančio personalo kiekį parenkame iš 7 lentelės:

7 lentelė. Aptarnaujančio personalo parinkimas.

Personalas Personalo kiekis, priklausomai nuo metinio atliekų kiekio, tūkst.m / metus

iki 25 25-60 61-120 121-240 241-360Cecho viršininkas - - - - -Vyr. Meistras - - - - 1Meistras 1 1 1 1 2Dispečeris - - - - 1Laborantas - chemikas - - - - 1Mechanizmų vairuotojai 1 2 2 3 4Sunkvežimių vairuotojai - - - 1 2Pagalbiniai vairuotojai 1 2 3 4 5Sargai 4 4 4 4 4Projektuojamame sąvartyne dirbs meistras, trys mechanizmų vairuotojai, sunkvežimio vairuotojas, keturi pagalbiniai vairuotojai ir keturi sargai.

11

7.1 Siūlymai dėl sąvartyno rekultivacijos po jo uždarymo

Turi būti sudaromas poligono uždengimo projektas bei kraštovaizdžio tvarkymo planas. Sąvartyno sklypo gruntas - molis, todėl sąvartynas turės gerą pagrindą, molis sulaikys sunkos filtratą ir neleis jam pasiekti gruntinio vandens horizonto.Nustatyta, kad žalinga sąvartyno įtaka pradedama jausti tik po daugelio, kartais po 20-30 metų. Todėl deponavimo aikštelės projekte turi būti įvertintos paviršinio vandens nutekėjimo, erozijos galimybės, išsiskyrusių dujų ir filtrato surinkimas ir tyrimas, aplinkosauginis monitoringas.Į sąvartyną bus vežamos buitinės atliekos, susidariusios Ukmergės rajone. Poligonas bus eksploatuojamas 15 metų, atliekų sluoksnio bus apie 22,3 m., prie 5,6 m įgilinimo.Nustatyta, kad iš 12 - 16 mln. m3 talpumo sąvartyno kasmet išsiskiria apie 50 - 60 mln. m3 biologinių dujų. Šios dujos yra tokios sudėties: 62-65 % metano, apie 5 % etano, propane ir butano, apie 16 % anglies dvideginio, o likusi 1 dalį sudaro sieros vandenilis, formaldehidas, amoniakas ir kitos dujos. Išsiskiriančių dujų sugavimui bus įrengiama speciali vamzdinė dujų surinkimo sistema. Sukauptas dujas bus galima naudoti vienkiemių apšildymui.

Sąvartyno dujų ištraukiamojo šulinio principinė schema

Po deponavimo aikštelės uždarymo, būtina visą plotą apsodinti greit augančiais krūmais, medžiais, žole, kad sutvirtinti paskutinį sluoksnį ir pagerinti landšafto vaizdą. Augalai savo šaknų sistema sutvirtins šlaitus, tuo apsaugos nuo dirvožemio erozijos

8. Ekonominė dalis

Sudarant suvestinę atliekų šalinimo aikštelės sąmatą, reikia atsižvelgti į trijų kategorijų išlaidas:Sąvartyno kapitalinės išlaidos aikštelės įrengimui (pirmos eksploatacinės eilės deponavimo aikštelės ruošimas, ūkinės zonos įrengimas, aptvėrimai, paviršinio vandens nuvedimo sistemos, laikini privažiavimo keliai, požeminės komunikacijos, lėšos įrangai, apželdinimo zonos įrengimas ir t.t.);Išlaidos susijusios su sklypo tvarkymu ir eksploatacija;Išlaidos susijusios su sklypo tvarkymu po atliekų deponavimo aikštelės uždarymo (filtrato

12

nukenksminimas, dujinių medžiagų ir emisijos kontrolė ir t.t.).Lėšos skirtos antros ir sekančių eksploatavimo eilių sąvartyno duobės bei izoliuojančių sluoksnių įrengimui, priskiriamos prie eksploatacinių išlaidų.Pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą "dėl atliekų sąvartynų 1999/31/EC", prieš pradedant sąvartyno eksploataciją, sąvartyną eksploatuojanti organizacija turi pateikti pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai (įskaitant sąvartyno vėlesnės priežiūros nuostatas) ir kad bus laikomasi 13 straipsnyje nustatytos uždarymo tvarkos. Toks užstatas arba jo ekvivalentas laikomas tol, kol vykdomas sąvartyno eksploatavimas ir priežiūra po uždarymo iki sąvartynas nebekels grėsmės aplinkai.JAV patirtis rodo, kad kapitalinės išlaidos šalinimo aikštelių įrengimui sudaro 1,25-5 JAV dolerių vienai pašalintai atliekų tonai, eksploatacinės išlaidos sudaro 0,75-3 JAV dolerių vienaipašalintai tonai. Nors išlaidos sąvartyno įrengimui ir eksploatacijai yra labai didelės, tačiau žiūrint į tolimesnę ateitį, pigiau tvarkyti atliekas šiandien, negu ateityje likviduoti taršos padarinius.

9. Aplinkosauginiai reikalavimai

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama projektuojant bei eksploatuojant sąvartyną-sąvartyno poveikio aplinkai mažinimas. Šiuo metu Lietuvoje projektuojami ir jau eksploatuojami sąvartynai turi atitikti Europos Sąjungos Tarybos direktyvą "dėl atliekų sąvartynų 1999/31/EC", bei nepažeisti dirvožemio, požeminio ir paviršinio vandens taršos prevencijos reikalavimų, turi neprieštarauti bendruomenės viešiesiems interesams.Beveik visada, projektuojant ir įrengiant sąvartyną, susiduriama su visuomenės pasipriešinimu. Būtina imtis priemonių iki minimumo sumažinti sąvartyno keliamus nepatogumus ir pavojus dėl:vėjo nešiojamų medžiagų;triukšmo ir transporto;paukščių, parazitų ir vabzdžių;nekontroliuojamų sąvartyno dujų emisijų, kurios gali patekti į aplinką, skleisti nemalonius kvapus, dulkes ar kitaip kelti pavojingas sąlygas;nekontroliuojamos sąvartyno dujų emisijos įtakos šiltnamio efektui;gaisrų;nuosavybės nuvertėjimo;nepatenkinamų sanitarinių sąlygų susidarymo; nekontroliuojamo sąvartyno filtrato migravimo į požeminius ar paviršinius vandenis Pagrindiniai aplinkosauginiai reikalavimai užtikrinami tik griežtai laikantis technologinių operacijų vykdymo tvarkos, kuri pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Technologinių operacijų vykdymo tvarka

13

Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nešvarumai iš jo nepatektų į viešuosius kelius ir apylinkes. Geriausias būdas norint išvengti šių problemų, yra numatyti tam tikrus apsauginius bei prevencinius veiksmus jau planuojant sąvartyną, (žr. 11 lentelę).

Mašinų nukreipimas iškrovimui

Atliekų atvežimas

Kilnojamo tinklinio aptvėrimo įrengimas

Išvažiavimas ir konteinerių plovimas

Grunto kasimas izoliuojančio grunto

įrengimui

Grunto transportavimas prie dieninės užduoties

sklypo

Atliekų iškrovimas prie dieninės užduoties

sklypo

Atliekų deponavimas 0,2-0,5 m aukščio

sluoksniaisAtliekų drėkinimas

vasarąAtliekų tankinimas

Gruntinio vandens kokybės kontrolė

Tarpinio ir galutinio izoliuojančio sluoksnio

formavimas

Galutinio izoliuojančio sluoksnio tankinimas.

Apželdinimas

Papildomų inertinių medžiagų izoliuojančiam

sluoksniui pristatymas

14

11 lentelė. Pagrindinės sąvartyno sukeliamos problemos ir jų sprendimo budai

Problema Galimas sprendimo būdasPaukščiai Įtemtos vielos, tinklai, triukšmą keliantys įrenginiai.Dulkės Privažiavimo kelių dangos įrengimas, grunto, naudojamo izoliuojančiam

sluoksniui, drėkinimas.Pavojingi sveikatai veiksniai

Griežta patvirtintų sąvartynų eksploatavimo instrukcijų vykdymo kontrolė. Dujų emisijų ir gruntinio bei paviršinio vandens kokybės monitoringas.

Sąvartyno filtratas Filtrato surinkimas ir apdorojimas, filtrato monitoringo gręžiniai.

Šiukšlės Atliekų transportavimas dengtomis mašinomis, kilnojamų tinklinių aptvėrimų įrengimas. Griežta transportavimo maršrutų sanitarinė kontrolė.

Triukšmas Tinkamas darbo valandų parinkimas, triukšmą izoliuojančių priemonių taikymas.

Nemalonūs kvapai Sanitarinės apsauginės zonos užtikrinimas, kasdienio izoliuojančio sluoksnio įrengimas.

Nuosavybės nuvertėjimas

Nuosavybės išpirkimas, lengvatų suteikimas, kompensacijų mokėjimas.

Eismo intensyvumas Privažiavimų kelių papildomos infrastruktūros plėtra, eismo intensyvumo ribojimas, lanksčių gabenimo grafikų taikymas.

Estetinis vaizdas Apželdinimas, aptvėrimų, grunto pylimų įrengimas.

10. Darbo ir gaisrinės saugos reikalavimai

Kiekvienam atliekų šalinimo sąvartynui, įvertinant vietines sąlygas, ruošiama darbo ir gaisrinės saugos instrukcija, kuri reglamentuoja: Aptarnaujančio personalo ir pašalinių asmenų buvimo atliekų šalinimo aikštelėse taisykles. Aikštelėse leidžiama būti dirbančiam personalui, atliekas pristatančiam personalui su kelialapiu. Sąvartynas turi būti aptvertas, kad į jį nebūtų galima laisvai pateikti. Nedarbo valandomis vartai turi būti užrakinti. Kiekvieno sąvartyno kontrolės ir įvažiavimo sistema turi turėti priemonių programą kuri leistų nustatyti sąvartyne neteisėtai išverstas atliekas ir tam užkirstų kelią. Sugedus aikštelėje mašinai, vairuotojas turi suderinti mašinos remonto vietą su aikštelės dispečeriu.

Mechanizmų ir įrangos darbo taisykles.Personalo medicininio aptarnavimo tvarką nustato medicinos patikrinimo periodiškumą vykdo planinius personalo skiepijimus, nustato vaistinėlės sudėtį ir pirmos pagalbos suteikimo tvarką.Nustato specialios aprangos aprūpinimo normatyvus, atostogų trukmę ir periodiškumą saugumo technikos instruktažų pravedimų tvarką ir reguliarumą.Projekto stadijoje turi būti numatytos priešgaisrinės priemonės: priešgaisrinis tvenkinys arba rezervuaras, žaibolaidis. Degalų sandėlis turi būti įrengtas ūkinėje zonoje, ne arčiau kaip dvylika metrų nuo kitų pastatų. Šalinimo aikštelėje įrengiamas priešgaisrinis stendas su instrumentais ir gesintuvais.Darbuotojams išduodami specialūs darbo rūbai, avalynė ir darbo pirštinės. Organizuojamas rūbų skalbimas arba cheminis valymas.Buitinėse patalpose turi būti sukomplektuota pirmosios pagalbos vaistinėlė, įrengta džiovykla specialiems rūbams, avalynei, pirštinėms džiovinti.Sąvartyną eksploatuojanti įmonė sudaro sutartį su profilaktine dezinterijos tarnyba graužikams naikinti.

15

IŠVADOS

Kursiniame projekte “Kietų atliekų deponavimo aikštelės projektavimas” Ukmergės rajone suprojektuotas sąvartynas, kurio eksploatavimo trukmė yra 15 metų. Pagal Ukmergės rajone gyvenančių gyventojų skaičių buvo atlikti svarbiausi sąvartyno projektavimo skaičiavimai.Pirmojoje dalyje pateikiama bendra informacija apie šiuos parametrus: vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma ,susidarantys atliekų kiekiai, atliekų rūšių pasiskirstymas procentais, apskaičiuotas buitinių atliekų masės drėgnumas pavasario ir rudens sezonais. Dalyje “Atliekų sąvartyno vietos parinkimo pagrindimas” pagal vyraujančių vėjų kryptis, pagal Ukmergės rajono gamtinių ir technogeninių objektų išsidėstymą, parinkta deponavimo aikštelės vieta. Pasirinktoji vieta šiaurinėje rytų miesto pusėje, kuri dėl vėjo krypties, gero privažiavimo yra labai palanki, tačiau tolokai nuo Ukmergės miesto. Vietovės žemėlapyje nubraižomos normatyvinė ir reali sanitarinės apsauginės zonos.Trečiajame kursinio projekto skyriuje, atsižvelgiant į atliekų sutankinimo koeficientą ir izoliuojančių gruntų sluoksnių tūrio koeficientą, atskiriems 5 metų etapams skaičiuojamas deponavimo aikštelės talpumas.Toliau ketvirtojoje dalyje atliekamas sąvartyno elementų projektavimas: atliekų deponavimo aikštelės išmatavimai, parenkami pylimų šlaitų nuolydžiai. Vadovaujantis įstatymais parenkama sąvartyno nelaidaus dugno (dirbtinė geohidrologinė užtvara, dirbtinis sandarinantis paklotas, drenažo vamzdžiai, drenažinis grunto sluoksnis) ir uždengimo (mišrus gruntas, dujų drenažinis sluoksnis, nelaidus mineralinis sluoksnis, dirbtinis užsandarinimo sluoksnis, drenažinis sluoksnis, gruntas augalinio dirvožemio sluoksnis) sluoksnių sandara, aprašomi aikštelės pildymo atliekomis principai, suprojektuojama filtrato ir metano dujų surinkimo sistemos (pateikiamos jų principinės schemos).Ketvirtajame kursinio darbo skyriuje taip pat aprašomas infrastruktūrinių priemonių skirtų bendram sąvartyno įrengimo pasirengimui sukūrimas. Sąvartyną aptarnauja vienas kompaktorius, kuriuo atliekami atliekų stūmimo, tankinimo, grunto užstūmimo ir sutankinimo darbai, taip pat laikinųjų kelių įrengimas.Vadovaujantis Lietuvos atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis nepavojingų atliekų sąvartynams, penktoje dalyje aprašomas sąvartyno eksploatavimas: atliekų priėmimo, laikymo, apžiūros, registravimo tvarka.Šeštajame skyriuje pateikiami sąvartyno valdymo principai, susiję su technologinio proceso valdymu, sąvartyno apsauga, atliekų priėmimo ataskaitų rengimu, duomenų sąsaja, elektros energijos tiekimu, telefono ir informaciniais tinklais.Septintojoje kursinio projekto dalyje trumpai aprašoma sąvartyno priežiūra po uždarymo. Priežiūra po sąvartyno uždarymo apima aplinkos monitoringą, apžiūros, priežiūros įrenginių bei inžinerinių statinių techninį aptarnavimą. Sąvartyno priežiūrą po uždarymo planuojama įvykdyti per nustatytą laikotarpį, kurį apibrėžtų Aplinkos ministerijos regioninis aplinkos apsaugos departamentas.Pagal teisės aktus devintajame skyriuje yra pateikiami sąvartynui keliami aplinkosauginiai reikalavimai paviršiniam, gruntiniam vandeniui, sąvartyne susidarančioms dujoms ir filtratui, aprašomas monitoringo bei meteorologinių duomenų registravimo sistemos sąvartyne įdiegimas.Paskutiniajame skyriuje aprašoma, kokia turėtų būti sąvartyno darbų sauga. Nustatomi reikalavimai dirbantiems su nuotekų valymo įrenginiais, darbui su įrengimais, medžiagomis, reikalavimai teritorijos priežiūrai, pagrindiniai apsaugos būdai ir priemonės.

16

Literatūros sąrašas

P. Baltrėnas ir kt. Aplinkos apsauga. V.: Enciklopedija, 1996 m;A. Baubinas ir kt. Aplinkos medicina. V.: Avicena, 1997 m;A. Spruogis, B. Jeskelevičius. Atliekos ir jų tvarkymas. V.: Technika, 2000m;ES direktyva. Dėl atliekų sąvartynų 1999/31/EC.

17