Argumentu tipologija

A r g u m e n tA r g u m e n t ų tipologijaų tipologija

Zita Nauckūnaitė

Zita Nauckūnaitė 2

– – Kam skirtas baltasis šokoladas? Kam skirtas baltasis šokoladas?

–– Tam, kad ir juodaodžiai galėtų išsiterlioti.Tam, kad ir juodaodžiai galėtų išsiterlioti.

******

–– Niekada nesijaudinkite dėl savo sveikatosNiekada nesijaudinkite dėl savo sveikatos..

– – Kodėl?Kodėl?

– – Todėl, kad jTodėl, kad jos tikrai užteks iki pat mirties.os tikrai užteks iki pat mirties.


TerminTerminaiai argumentavimas argumentavimas irir argumentacijaargumentacija

Argumentavimas

procesas

veikla

praktika

Argumentacija

rezultatas

produktas

kalbant

apibendrintai


„ArgumentacijaArgumentacija“ ir ir „argumentasargumentas“ Dabartinės lietuvių kalbos žodyneDabartinės lietuvių kalbos žodyne

„Argumentacija“–

įrodymų pateikimas

„Argumentas“–

pagrindžiantis ką teiginys


A rgumentoA rgumento etimologij etimologijaa[lot. argumentum argu||o, ere ] –

iškelti aikštėn, atskleisti, parodyti;

įrodinėti, teigti;

peikti, nepritarti;

kaltinti, skųsti, įduoti;

trenkti

K. Kuzavinis. Lotynų – lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijų leidykla, 1996.


Argumentavimo Argumentavimo aspektaiaspektai

Loginiai

Komunikaciniai

Psichologiniai

Pragmatiniai


NeoretorikNeoretorikos požiūrisos požiūris

atmeta formaliąją logiką (įrodymo

demonstravimą argumentai tezė)

orientuojasi į auditorijos įtikinimą, t. y.

į natūralią kalbą


LoginiLoginiss įrodymįrodymasas ir ir argumentacijargumentacijaa

Argumentacija – teiginio teisingumo pagrindimas kitais teiginiais

Argumentacija subjektyvi, nes jai svarbu įtikinti teiginio teisingumu būtinas auditorijos

pritarimas argumentuojamo teiginio prielaidoms

Įrodymas – idealizuotas argumentacijos tipas

R. Bubelis, V. Jakimenko. Logika. I dalis. Dvireikšmė teiginių logika, argumentacijos teorija. Vilnius:

LTU leidykla, 2004, p. 96–98.


LoginiLoginiss įrodymįrodymasas ir ir argumentacijargumentacijaa

Argumentacija gali būti skirtinga:

arba argumentuojamasis teiginys logiškai susijęs su

nurodytais teiginiais (pvz., nusikaltimo įrodymas)

arba išvardinti teiginiai tik patvirtina jį

arba „nei viena, nei kita“ – pagal analogiją

pvz.: Stendalis rašė, kad meilė panaši į drugio ligą – ji atsiranda

ir dingsta nepriklausomai nuo žmogaus valios


AmsterdamoAmsterdamo mokyklos mokyklos apibrėži apibrėžimasmas

Argumentavimas –

verbalinė, socialinė ir racionali veikla, kurios tikslas

įtikinti protaujantį žmogų požiūrio (ne)priimtinumu

pateikiant tam tikrą teiginių konsteliaciją,

skirtą požiūriui pagrįsti (arba atmesti)

F. H. van Eemeren, R. Grootendorst ir kt.

Reconstructing Argumentative Discourse. Tuscaloosa, 1993.


Maskvos mokyklos apibrėžimas

Galutinis argumentacijos tikslas –

ne žinojimas kaip toks,

o įtikinimas kurių nors teiginių priimtinumu

А. А. Ивин. Логика. Москва, 1999, c. 255.


Argumentavimo tikslasArgumentavimo tikslas

įtikinti adresatą argumentais –

kalbos priemonėmis,

a p e l iu o j a n č io mis

į p r iima n čio s u b j e k t o

s u g e b ėj imą

mąs t y t i


Argumentavimo Argumentavimo objektasobjektas

žmogus, jo požiūris ir elgesys


Argumentų tipai Argumentų tipai ((klasikinis Aristotelio skirstymas)

l o g o s – lo g in ia i ( dedukcija ir

indukcija)

e t h o s – e t in ia i ( įvaizdžio kūrimo

priemonės)

p a t h o s – p a t e t in ia i (emocinės

apeliacijos)


Argumentų tipai Argumentų tipai ((sekant Aristoteliu)

lo g in ia i (faktai, pavyzdžiai, skai iai, črėmimasis autoritetų mintimis, mokslo tiesos, dokumentai, iliustracijos, citatos)

e m o c in ia i p s ic h o lo g in ia i

R. Koženiauskienė. R etorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999, p. 128–133.


Argumentų pagrindimo Argumentų pagrindimo šaltinišaltiniaiai

„Yra trys teiginių ir problemų rūšys:

vieni teiginiai susiję su dorove,

kiti – su gamta,

treti sudaryti samprotaujant“ Aristotelis, „Topika“


Argumentų rūšys Argumentų rūšys pagal pagrindimo pagal pagrindimo šaltinšaltinįį

1. Visuomenės pripažinti argumentai

2. Realybės argumentai

3. Racionalūs argumentai

4. Asmeninio patyrimo argumentai

Герасимова И. А. Введение в теорию и практику аргументации. Москва: ЛОГОС, 2007.


Argumentų rūšys Argumentų rūšys pagal pagrindimo pagal pagrindimo šaltinšaltinį (1)į (1)Visuomenės pripažinti argumentai

kultūrinė tradicija

religinės normos

valstybės įstatymai


Argumentų rūšys Argumentų rūšys pagal pagrindimo pagal pagrindimo šaltinšaltinį (2)į (2)Realybės argumentai

faktai

gamtos dėsningumai

visuomenės gyvenimo dėsningumai


Argumentų rūšys Argumentų rūšys pagal pagrindimo pagal pagrindimo šaltinšaltinį (3)į (3)Racionalūs argumentai

sveiko proto argumentai

logikos dėsningumai kalbos dėsningumai


Argumentų rūšys Argumentų rūšys pagal pagrindimo pagal pagrindimo šaltinšaltinį (4)į (4)A s m e n in io p a t y r im o

a r g u m e n t a i

tiesioginis liudijimas

intuicija

estetinis skonis

s žą in , šė irdies išmintis


Argumentai pagal tikėtinumąArgumentai pagal tikėtinumą

Faktologiniai

Vertinamieji

Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius:

Gimtasis žodis, 2002, p. 122–124.



Faktologiniai

moksliniai faktai

dokumentiniai faktai

statistiniai duomenys

ekspert išvadosų



Vertinamieji pavyzdžiai autoritet mintys ų lyginimas analogija citavimas aliuzija


Argumentavimo tipai ir Argumentavimo tipai ir samprotavimo modeliaisamprotavimo modeliai

r mimasisėr mimasisė autoritetu metodu apibendrinimu klasifikavimu priežastimi ženklu

motyvacija intuicija analogija-metafora paraleliniu atveju etika

D unn W. N . Viešosios politikos analizė. Įvadas. Vilnius: Homo liber, 2006, p. 390–414.

Argumentu tipologija

Documents

Transcript of Argumentu tipologija