Kopenhagos teorinės minties mokykla

Ieva Balvočiūtė, Asta Svirinavičiūtė, Kamilė Nemeikšytė, Andrius Reznikovas, Eglė Sauks, Paulius Vismantas

Morkūnas

Klasikinė saugumo komplekso teorija

Saugumo kompleksas

Eilė valstybių, kurioje esminis saugumo suvokimas bei interesai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų nacionalinės saugumo problemos negali būti analizuojamos arba būti išspręstos atskirai.

Saugumo komplekso struktūros elementai:Vienetų išsidėstymas arba klasifikacija bei

skirtumai tarp jų;Ar juos sieja draugiškumo ar priešiškumo

ryšys;Galios pasiskirstymas;

Pasikeitimo variantai:Status quo;Vidinė transformacija;Išorinė transformacija;Perdanga (overlay)

Papildomų sektorių įtraukimo būdaiHomogeninis

Heterogeninis

Sąvokos ISaugumizacija – tarpsubjektyvinis

(intersubjective) egzistencinės grėsmės nustatymas, kuris reikalauja būtino ir neatidėliotino dėmesio bei ypatingų priemonių panaudojimo tai grėsmei atremti.

Desaugumizacija – problemų nukreipimas iš kritinės padėties skelbimo srities į normalų derybų procesą, egzistuojantį politinėje sferoje.

Sąvokos II Saugumo regionai:

1. Sudaryti iš 2 ar daugiau valstybių;2. Tos valstybės yra geografiškai susijusios;3. Santykis tarp šių valstybių pažymėtas

tarpusavio priklausomybe, kuri yra stipresnė nei išorės ar vidinė;

4. Saugumo priklausomybės struktūra turi būti patvari ir “giluminė”.

Saugumo sektoriai

Sektoriai – tai požiūris į tarptautinę sistemą pro lęšį, kuris išryškina vieną konkretų santykio ir sąveikos tarp visų sudedamųjų vienetų aspektą:

1. Ekonominis sektorius;2. Socialinis sektorius;3. Politikos sektorius;4. Ekologinis sektorius;5. Karinis sektorius.

Sąvokos IIIAiškiai suformulavo, kas yra saugumas: Sektorių požiūrio (approach) vystymasis

dėl saugumo, kur saugumo grėsmės yra stebimos viename iš penkių skirtingų, bet kartu susijusių sektorių.

Saugumo studijos turi fokusuotis ties regionais, kur susijusi regionų dinamika yra stebima. (o ne valstybė yra vienintelis centras)

KM įvedė kritinį socialinio konstruktyvizmo požiūrį į saugumą per saugumizacijos studijų formulavimą.

Sąvokos IVSaugumas – žingsnis, kurį padaro politikas už

(beyond) pripažintų žaidimo taisyklių, ir tai suformuoja kaip ypatingą politinę ar kaip virš politikos egzistuojančią problemą.

Saugumas reiškia išgyvenimą egzistencinių grėsmių akivaizdoje, tačiau kas sudaro egzistencinę grėsmę yra ne tas pat skirtinguose sektoriuose.

Saugumizuojantys veikėjai – veikėjai, kurie nusprendžia, kas yra pateisinama grėsmė ir kas turėtų būti saugumizuojama.

Sąvokos V

Egzistencinė grėsmė – problema, kuri yra svarbesnė už kitas problemas arba jai turėtų būti suteikiamas absoliutus prioritetas.

Saugumas kaip kalbos aktas IKas yra “egzistencinė grėsmė” ir

“neatidėliotinos priemonės”?Saugumas – self – referential (nurodanti į

save) praktika, kadangi šioje praktikoje problema tampa saugumo problema nebūtinai todėl, kad iš tikrųjų esminė grėsmė egzistuoja, bet todėl, kad problema yra pristatoma kaip grėsmė.

Saugumas kaip kalbos aktas IIKalbos aktas:Vidinis, lingvistinis – gramatinis;Išorinis, kontekstinis ir socialinis.

Svarbu sekti saugumo formą, saugumo gramatiką ir konstruoti planą, kuris įtraukia egzistencines grėsmes, negrįžtamumo aspektą ir galimą išeitį – bendrą saugumo gramatiką kaip tokią ir konkretų skirtingo sektoriaus dialektą (pvz., atpažinimas ir suverenitetas politiniam sektoriuje, kalbos tapatumas – socialiniam sektoriuje).

Saugumas kaip kalbos aktas III

Saugumizuojantys veikėjai konstruoja grėsmes: naudoja egzistencinės grėsmės retoriką ir tuo būdu problema iškeliama iš “normalios politikos” ribų. Tai – saugumizuojantis žingsnis;

Problema tampa saugumizuota tik tada, kai klausytojai (audience) ją pripažįsta tokia – sėkmingas kalbos aktas yra kalbos ir visuomenės derinys, kai yra išpildomi visi esminiai kalbos reikalavimai ir įgaliota grupė tą kalbą pripažįsta.

Saugumas kaip kalbos aktas IVSaugumizacija turi būti suvokiama kaip

subjektyvus (kiekviena valstybė grėsmės “slenkstį” gali apibrėžti skirtingai) ir socialiai konstruojamas procesas;

Kaip tiriamas saugumas? Analizės lygmenys tarpt. santykiuose1. Tarptautinės sistemos (international

systems)2. Tarptautinės posistemės (international

subsystems)3. Vienetai (units)4. Padaliniai (subunits)5. Individai

Kaip tiriamas saugumas?Vienetai (Units) Referentiniai objektai

Saugumizuojantys veikėjai

Funkciniai veikėjai

Kodėl reikalinga sektorių sintezė?

Teorijos ir Saugumo Politikos Santykis

Tiesioginės įtakos nėra, bet viešajame diskurse jau įsitvirtinusi terminija su laiku ateis ir į praktiką.

Išplėstas saugumo suvokimas.

Rekomendacijos Saugumo PolitikaiDesaugumizavimas – geriausias būdas

spręsti saugumo problemas.

Neišvengiamas saugumizavimas ir pozityvus saugumizavimas.

Kolektyvinis saugumas - transnacionalinė integracija.

Pagrindinės Kopenhagos mokyklos nagrinėjamos temos, problemos

Bandymai nustatyti skirtumą tarp valstybės ir visuomenės – saugumo „dvilypumas“:

•„valstybės saugumas“ susijęs su valstybės suverenitetu;

•“visuomenės arba socialinis saugumas” susijęs su identitetu.

Pagrindinės Kopenhagos mokyklos nagrinėjamos temos, problemosEtnonacionalistiniai konfliktai (Makedonijos atvejis);

Nacionalizmas (Ukrainos/Rusijos saugumo santykiai);

Europos integracija (grėsmė valstybių (ekonomikos,kultūros) saugumui);

Migracija (grėsmė visuomenės „kultūriniam ir nacionaliniam identitetui“);

Grėsmių vertinimo tema (“Sovietinės grėsmės”

aiškinimas);

Atsako į grėsmes tema (atgrasinimo ir ginklų kontrolės politika).

Ačiū už dėmesį!