Nr. 8(347)

Rûgðtynë - vertinga lapinë dar-þovë, tinkama ne tik maistui, bet irligoms gydyti. Ið jaunø rûgðtyniølapø galima pagaminti skanias sa-lotas, iðvirti vitaminingà sriubà.Juos galima naudoti pyragø áda-rams. O pavasará, kai gresia avita-minozë, labai naudinga valgyti þa-lius rûgðtyniø lapus, kuriuose yradaug ávairiø maistiniø medþiagø:vitaminø C, B1, PP, karotino, mi-neraliniø druskø (ypaè geleþies irkalio). Vasarà susiformavus þiedy-nams, ðiø lapø valgyti nerekomen-duotina dël didelio rûgðtyniø rûgð-ties kiekio - ji skatina inkstø ak-menligës vystymàsi. Rûgðtynësgerina apetità bei virðkinimà, valokraujà, gydo avitaminozæ. Taèiau

Dilgëlë - labai paplitæs daugia-metis þolinis augalas, augantis pa-tvoriuose, pakrûmëse, miðkuose. Jine tik skaudþiai dilgina, bet ir gy-do. Dilgëlës lapuose yra glikozi-dø, rauginiø medþiagø, karotinoi-dø, chlorofilo, vitamino B, C, K,organiniø rûgðèiø, geleþies, silicio,vario, mangano, boro, titano, nike-lio. Be ðiø medþiagø, jos ðaknysedar yra ir taninø bei alkaloido ni-kotino, o sëklose - gana daug rie-biojo aliejaus, kurio didþiàjà dalásudaro linolinë rûgðtis, pasiþymintiantisklerozinëmis savybëmis.

Gydymui naudojami dilgëlës la-pai, sëklos ir ðaknys. Jø antpilai irnuovirai stabdo kraujavimà, skati-na ðlapimo ir tulþies skyrimàsi, stip-rina organizmà, maþina cukrauskieká kraujyje, aktyvina medþiagøapykaitos procesus, stimuliuojakvëpavimo centrus, greitina þaiz-dø ir opø gijimà. Ðiais liaudiðkaisvaistais gydoma polivitaminozæ,viduriavimà, podagrà, diabetà, reu-matà, anemijà, kepenø, inkstø, ðla-pimo pûslës ir lëtines odos ligas,stiprinama plaukus.

Dilgëlëmis gydytis nerekomen-duotina padidëjus kraujo kreðu-mui, sergant ateroskleroze, hiper-tenzija, esant polipø, vystantisgimdos ir jos priklausiniø aug-liams, nëðtumo periodu.

�� 1 valgomàjá ðaukðtà lapø uþ-pilama 1 stikline verdanèio van-dens, po 30 minuèiø perkoðiama irvartojama po 3 valgomuosiusðaukðtus 3 kartus per dienà, prieðvalgá ðiais atvejais: viduriuojant,sergant podagra, cukriniu diabetu,inkstø ir kepenø ligomis, esant ra-

Petraþolë - labai vertingas au-galas, turintis ávairiø naudingømedþiagø. Priklausomai nuo pet-raþoliø rûðies, maistui gali bûtinaudojami vien lapai arba lapaiir ðaknys. Ðvieþiuose lapuose yrachlorofilo, vitaminø B1, B2, C,K, PP karotino, geleþies, kalcio,magnio, natrio, fosforo, sieros,eteriniø aliejø ir kt. Tos medþia-gos palankiai veikia þmogaussveikatà. Pavyzdþiui, provitami-nas A gerina regëjimà, chlorofi-las stimuliuoja làsteliø atsinauji-nimo procesus ir neleidþia kaup-tis riebalams, minëtos minerali-nës druskos stiprina visà organiz-mà. Petraþoliø ðaknyse taip patyra daug mineraliniø medþiagøir eteriniø aliejø, palankiai vei-kianèiø þmogaus organizmà.

Vertingiausiomis laikomospetraþolës, turinèios tamsiai þa-lios spalvos lapus ir stiebelius. Jostinkamos ne tik maistui, bet irávairiø ligø gydymui. Petraþolësvisapusiðkai naudingos mûsø or-ganizmui: tonizuoja, gerina ape-tità, palankiai veikia skrandá, ke-penis, bluþná, pleèia kraujagys-les, stimuliuoja inkstø veiklà, pa-deda normalizuoti antinksèiø irskydliaukës funkcijas, malðinadusulá, naikina parazitus, saugonuo intoksikacijos, tukimo, ma-þina viduriø pûtimà, gydo kai ku-rias infekcines bei odos ligas,gimdos uþdegimà, stiprina plau-kus. Petraþolës ypaè naudingossergant maþakraujyste ir sulëtë-jus fiziniam vystymuisi (vaikø).

Petraþoliø lapus geriausia val-gyti þalius, bet norint sukaupti jøatsargø galima ir dþiovinti. Nere-komenduotina jø trinti su drus-ka, kaip daro kai kurios ðeiminin-kës, nes nustatyta, kad tokiuose“konservuose” susiformuoja tok-siniø medþiagø. Petraþoliø lape-lius galima rinkti visà vasarà, betrudeniop, subrendus sëkloms, jietampa nebetinkami dël susidariu-siø toksiniø medþiagø.

Susilaikius ðlapimui, reko-menduojama 100 g petraþoliøðaknø uþpilti 1 l verdanèio van-dens, po 1 valandos perkoðti irgerti po 0,5-1 stiklinæ per parà.Sergant reumatu, toká patá kiekáþaliavos uþpilti 0,5 l verdanèiovandens, ir visà parà gerti ðiltàantpilà. Sergant gelta, 40 g dþio-vintø ðaknø uþpilti 1 l verdanèiovandens, po valandos perkoðti iriðgerti per dienà.

Petraþoliø nuovirais galimagydyti tulþies ligas, inkstø ak-menligæ, tinimus, pasireiðkian-èius dël ðirdies veiklos sutrikimø.

Vartojami sergant tymais, jie pa-deda greièiau atsikratyti odos ið-bërø.

Petraþoliø sultyse yra daug ka-rotino ir vitamino C. Jos valo krau-jà, kepenis, inkstus, ðlapimtakius,ðalina ið organizmo ðlakus, stimu-liuoja skydliaukës ir antinksèiøveiklà. Ðios sultys gana tirðtos, to-dël rekomenduojama jas vartoti su-maiðius su kitø darþoviø sultimis.Bet, pavyzdþiui, sergant migrena,bûtø labai naudinga nepusryèiavussuvartoti 25-30 g (ne daugiau, nesgalima pernelyg sujaudrinti nervøsistemà) vien petraþoliø sulèiø. Pet-raþoliø sultys naikina bakterijas.Todël reguliariai vartojamos jospadeda gydyti inkstø uþdegiminesligas, pavyzdþiui, pielonefrità. Sie-kiant pagerinti regëjimà, reikia var-toti petraþoliø ir morkø (3:1) sul-èiø miðiná. Sergant plauèiø uþde-gimu, bûtø labai naudinga nepus-ryèiavus gerti petraþoliø ir pieno“kokteilá”.

VAISTINGIEJI PETRAÞOLIØANTPILAI

Ið petraþoliø ðaknø gaminamiantpilai, kurie padeda gydyti ávai-rias ligas, pavyzdþiui, prostatità. 4valgomuosius ðaukðtus smulkintøðaknø termose uþpilama 0,5 l ver-danèio vandens, po 8 valandø per-koðiama ir vartojama po 1 valgo-màjá ðaukðtà 3 kartus per dienà,prieð valgá. Inkstø ir tulþies akmen-ligës, pielonefrito, cistito profilak-tikai rekomenduojama 1 arbatináðaukðtelá smulkintø ðaknø uþpilti1 stikline verdanèio vandens, po30 minuèiø perkoðti. Vartoti po 2valgomuosius ðaukðtus 3 kartus perdienà, prieð valgá.

Petraþoliø sëklos pasiþymi pa-naðiomis gydomosiomis savybë-mis, kaip ir jø ðaknys. Ið jø gami-nami preparatai, maþinantys karð-èiavimà, normalizuojantys menst-ruacijø ciklà. Sutrikus menstruaci-jø ciklui, galima 1 arbatiná ðaukð-telá smulkintø petraþoliø sëklø uþ-pilti 2 stiklinëmis ðalto virinto van-dens, 8 valandas palaukti (kartkar-tëmis antpilà suplakti), perkoðti iriðgerti per dienà. Taip gydytis rei-kia 1,5 mënesio. Piktnaudþiauti

ðiuo antpilu negalima, nes ilgai irgausiai vartojamas gali pakenktiorganizmui.

20 g sutrintø petraþoliø sëklø uþ-pilama 1 stikline ðalto virinto van-dens, 30 minuèiø paðildoma van-dens vonelëje, perkoðiama. Ka-muojant meteorizmui vartojamapo 1 valgomàjá ðaukðtà 5 kartus perdienà.

“Garbanotosios” petraþolës pa-deda normalizuoti lytinæ potenci-jà. 30 g jø þolës uþpilama 1 l ver-danèio vandens, po 15 minuèiøperkoðiama, pasaldinama medumiarba cukrumi. Susilpnëjus lytiniampotraukiui geriama po 4 puodeliuskarðto antpilo per dienà.

Nors petraþolës yra ðiek tiek tok-siðkos, bet jø lapø milteliai laiko-mi gana efektyviu antitoksinu: var-toti po 2 g vienu kartu.

Petraþolës gali sukelti persilei-dimà, todël nerekomenduotinosnëðèioms moterims.

Petraþolës naudojamos ir kosme-tikoje. Pavyzdþiui, esant smulkiø,rausvø iðbërø ant veido arba kitøkûno vietø, rekomenduojama ry-tais ir vakarais odà patrinti jø lapønuoviru. Jeigu veido oda atrodo“pavargusi”, suglebusi, joje randa-si smulkiø raukðleliø, reikia 5-10petraþoliø ðakeliø (stiebeliø su la-peliais) uþpilti 1 stikline verdan-èio vandens, uþdengus 30 minu-èiø palaikyti karðtoje orkaitëje,perkoðti ir naudoti pavilgams. Sau-lës nudegintai arba strazdanotaiodai naudingas koncentruotas pet-raþoliø antpilas su ðvieþiomis jossultimis. Ðiuo miðiniu reikia kas-dien átrinti problemines odos vie-tas. Kad veido oda atrodytø bal-tesnë, galima 1 valgomàjá ðaukðtàsmulkintø petraþolës lapø sumai-ðyti su 1 valgomuoju ðaukðtu rûg-pienio, aptepti veidà ir palaukti 20minuèiø. Po to veidà nuplauti vë-siu vandeniu.

Labai riebios, porëtos odos prie-þiûrai naudojama tokia priemonë:supjaustoma saujelæ petraþoliø la-pø, uþpilama ðaltu vandeniu, pakai-tinama iki virimo ir perkoðiama. Su-ðutusiø lapeliø masæ sudedama antmarlës ir priglaudþiama prie veido.Po 30 minuèiø kaukæ nuimama, oveidà patrinama ledu. Tokias pro-cedûras daroma 3 kartus per savai-tæ. Be to, kasdien odà patrinama pet-raþoliø lapeliø antpilu.

Iðsivysèius akiø gleivinës uþ-degimui (netgi pûlingam), reikiasutrinti petraþoliø lapø ir uþdëtiant vokø. Ágëlus bitei ar kitokiamvabzdþiui, sutrintø lapø koðelësreikia uþdëti ant skaudamos vie-tos.

sergant gastritu, kolitu, kepenø li-gomis, reumatu, podagra, jø rei-këtø atsisakyti. Apskritai niekamnederëtø jomis piktnaudþiauti.Nepatartina rûgðtyniø sriubosvirti variniame inde.

Rûgðtynëmis galima gydytikai kurias odos ligas. Pavyzdþiui,sergant furunkulioze, rekomen-duotina 250 g rûgðtyniø lapø uþ-pilti 1 l verdanèio vandens, po15 minuèiø perkoðti ir iðgerti perdienà. Ðis antpilas valo kraujà.Rûgðtynëmis galima gydyti odosligas vietiðkai. Jø lapus reikia su-trinti ir gautos koðelës uþdëti antðunvoèiø arba egzemos paþeistosodos. Ji malðina skausmà ir skati-na gijimà. Ásidilginus reikia skau-damà vietà patrinti rûgðtynës la-pu, kad greièiau atlëgtø skaus-mas.

Gydymui tinkamos ir rûgðty-niø ðaknys. Sergant reumatu, ka-muojant liemens srities skaus-mams, patartina gydytis ðvieþiøðaknø antpilu: 1 valgomàjáðaukðtà þaliavos uþpilti 1,5 stik-linës vandens, 15 minuèiø pa-virinti, po 2 valandø perkoðti;vartoti po 2 valgomuosiusðaukðtus 2 kartus per dienà, prieðvalgá.

Rûgðtyniø lapai gali praverstibuityje. Jais galima plauti rieba-luotus butelius, blizginti metali-nius ir sidabrinius daiktus.

diaciniø paþeidimø.�� 1 valgomàjá ðaukðtà lapø uþ-

pilama 1 stikline vandens, uþden-gus 2-3 minutes pavirinama, po 30minuèiø perkoðiama. Vartojamapo 1 valgomàjá ðaukðtà 3 kartusper dienà, sergant cukriniu diabe-tu, inkstø arba kepenø ligomis.

�� 1 arbatiná ðaukðtelá ðaknøuþpilama 1 stikline vandens, 5 mi-nutes pavirinama, po 30 minuèiøperkoðiama. Geriama po 1/4 stik-linës 3 kartus per dienà, sergantreumatu, cukriniu diabetu, inks-tø akmenlige, slenkant plaukams,esant tinimø.

�� 1 valgomàjá ðaukðtà dþio-vintø ðaknø bei ðakniastiebiø mi-ðinio uþpilama 1 stikline van-dens, 5 minutes pavirinama, per-koðiama. Geriama po 1/3 stikli-nës 3 kartus per dienà, sergantcukriniu diabetu, maþakraujyste,inkstø, kepenø, skydliaukës ligo-mis, esant tinimø.

�� Stiklainá pripildoma dilgë-liø lapø, uþpilama etanoliu ir 2savaites palaikoma ðiltoje vieto-je. Po to perkoðiama ir atskiedusper pusæ virintu vandeniu naudo-jama pûlingoms þaizdoms gydy-ti.

�� Smulkintas dilgëliø ðaknisuþpilama 70 proc. spiritu, 1 sa-vaitæ palaikoma kambario tempe-ratûroje, perkoðiama ir naudoja-ma átrynimams, sergant sànariø li-gomis, neuralgija.

�� Smulkintas dilgëlës ðaknisuþpilama saulëgràþø arba kuku-rûzø aliejumi santykiu 1:2, po 2savaièiø perkoðiama ir naudoja-ma átrynimams.

RÛGÐTYNË -NE KASDIENIS MAISTAS

KOKIAS LIGAS GALIMAGYDYTI DILGËLËS

ANTPILAIS IR NUOVIRAIS

KUO SVEIKATAI NAUDINGA PETRAÞOLË

2

Paradoksalu, taèiau ðiltna-myje uþauginta darþovë dauge-lá gàsdina bûtent savo puikiaprekine iðvaizda: në dëmelës,në jokio paþeidimo. Taèiaudaþniausiai ji ne tokia sultin-ga, aromatinga ar saldi, kaipaugusi lauke. Dël to ir kyla abe-joniø: ar apskritai joje yra ko-kia gyvybë - o gal tik vien làs-teliena?

Dengtoje dirvoje ðiltnamiosàlygomis darþovës auga dauggreièiau ir sukaupia maþiausausøjø ir aromatiniø medþia-gø, sacharidø. Todël jos nusi-leidþia augusioms lauke darþo-vëms skoniu, aromatingumubei ðiek tiek vitaminø gausa.Taèiau vis tiek jos naudingos.Visos ankstyvosios ðiltnamiuo-se augintos darþovës - pakan-kamai geras mineraliniø me-dþiagø ir vitaminø ðaltinis.Daug geresnis negu pernykð-èiai produktai. Ðaltuoju metøperiodu mes vartojame daugiausunkiøjø baltymø ir angliavan-deniø turinèio maisto (grûdi-niø kultûrø produktø, kruopøir pan.), kuris skrandyje sudaro

PETRAÞOLËPetraþolë pasiþymi stipriu aro-

matu, kurá teikia joje esantys ete-riniai aliejai bei kiti junginiai.Daugiausiai eteriniø aliejø yrapetraþolës sëklose. Petraþolës ðak-nis suteikia ypatingà aromatà pir-miesiems patiekalams. Ðvieþia jirekomenduotina kaip prieskonisir prie antrøjø mësos patiekalø.

Petraþolë nuo seno vadinamaAfroditës þole. Mokslininkai pet-raþolëje atrado apijolio - erekci-jos trukmæ pailginanèios medþia-gos. Tad norint atrodyti ir jaustisjaunesniam reikia kasdien suval-gyti 8-10 petraþolës ûgliø. Petra-þolë - universalus prieskonis. Josgalima dëti beveik á visus nesal-dþius patiekalus bei padaþus.

Petraþolë pasitelkiama tuo-met, kai ligoniui draudþiami svo-gûnai ir èesnakai. Patiekalai, pa-gardinti petraþolëmis, pasiþyminedideliu ðlapimo stimuliuoja-muoju poveikiu, padeda norma-lizuoti menstruaciná ciklà, didi-na storosios þarnos tonusà. Petra-þolës þaliàjà dalá rekomenduoti-na vartoti sergant ateroskleroze,ðakná - gydantis nuo nutukimo,

kepenø ligø. Gydomàjá petraþolëspoveiká sàlygoja joje esantys biof-lavonoidai, vitaminai, druskos, ka-lis ir geleþis. Ðvieþiø þaliø petra-þolës lapeliø nuoviras vartojamaskaip tulþá “varanti” priemonë, nesá já áeinanèios medþiagos stimu-liuoja tulþies rûgðèiø sekrecijà.Tulþiai petraþolës poveikis stipres-nis negu magnio sulfato. Petraþolërekomenduotina sergant cistitu,inkstø akmenlige, ávairios kilmësneurozëmis, siekiant sumaþinti me-teorizmà.

Petraþolës negalima vartoti ser-gant podagra, nefritu, hepatitu.

Petraþolæ galima vartoti ir ið-oriðkai. Pavilgas ið þaliø lapeliøsulèiø suðvelnins vietiná odos uþ-degimà, numalðins skausmà ákan-dus bitei, vapsvai, uodams. Petra-þolës ðakná rekomenduotina kram-tyti, kad sustiprëtø kraujuojanèiosdantenos, nes joje yra daug vita-mino PP. Petraþolës sëklose yra gli-kozido, kuris padidina organizmojautrumà saulës spinduliams (foto-sensibilizacija).

SALIERAISalieras turi aromatingà ðakná,

kuri kaip ir lapai vartojama kuli-narijoje. Saliero angliavandeniusdaugiausiai sudaro sacharozë. Ete-riniø aliejø þaliojoje dalyje yra 0,1proc., ðaknyje 5-10 proc. Vitami-nø salieras turi nedaug, bet uþtaituri bioflavonoidø, kurie pasiþymidideliu aktyvumu.

Patiekalai su salieru rekomen-duotini gydantis nutukimà, nes sa-lieras skatina medþiagø apykaità.Be to, jis stimuliuoja virðkinimosulèiø skyrimàsi, pasiþymi laisvi-namuoju poveikiu, todël já tikslin-ga vartoti esant lëtiniam viduriøuþkietëjimui.

Ypatinga saliero savybë - dide-lë organinio natrio koncentracija.Jis net gali pakeisti valgomàjàdruskà, nes aprûpina organizmà rei-kalingu natrio kiekiu bei apsaugonuo nepageidautinø pasekmiø, ku-rios kyla vartojant druskos sudë-

tyje esantá neorganiná natrá.Jeigu á salotas, koðæ, sriubà áber-

sime smulkintø salierø, druskostrûkumo nepajus net prie jos pri-pratæ þmonës. Salieras taip pat turidaug magnio ir geleþies, kuriø de-rinys stimuliuoja kraujo gamybà.Lengviau bus pakelti kaitrà, jeiguryte ir dienà tarp valgymø iðgersi-te ðiek tiek ðvieþiai iðspaustø sa-lierø sulèiø. Salieras pasiþymi irskausmo malðinamuoju poveikiu.

Liaudies medicinoje salierasvartojamas kaip ðlapimo stimu-liuojamoji ir skausmo malðinamo-ji priemonë sergant inkstø akmen-lige, podagra, ávairaus tipo derma-titu (3-4 kartus per dienà gerti povienà desertiná ðaukðtelá lapø sul-èiø). Sergant odos ligomis, esantpûliuojanèiø þaizdø, ðvieþiø salie-rø lapeliø sulèiø pavilgai dedamiprie paþeistos vietos.

rûgðèias druskas. Kad dël to ne-iðsivystytø ligø, tas rûgðèiasdruskas reikia “gesinti” ðarminë-mis druskomis. Ðtai jø ir yra betkokiomis sàlygomis uþauginto-se darþovëse.

Ðiltnamiuose uþaugintø dar-þoviø sudëtá galima patikrinti hi-gienos centrø laboratorijose.Daþniausiai pasirodo, kad pesti-cidø pëdsakø jose nëra. Nitratø -taip. Svarbu, kad jie neperþeng-tø leistinø normø.

Ðiltnamiø darþovëse galimaaptikti mikroelementø vario ircinko. Tiesa, jø kiekiai nedide-li, taèiau mums naudingi.

B grupës vitaminø ankstyvo-siose darþovëse labai maþai. Ta-èiau vitamino C ir vitaminui PPartimø junginiø, kurie naudingikraujagysliø sistemai stiprinti,galima aptikti pakankamai daug.Daugiausiai vitamino PP yra sa-lotose, petraþolëse ir krapuose.Bûtent vitamino PP pavasarámums labai trûksta.

Tad ðiltnamiuose augintø anks-tyvøjø darþoviø nereikëtø atsisa-kyti, nes jos praturtina stalà ir ga-li padaryti mus sveikesnius.

Tikriausiai kiekvienas kadanors esate þagsëjæ ir iðbandæ bentkeletà þagsulio slopinimo bûdø:sulaikëte kvëpavimà, gërëte van-dená ir pan. Kaip specialistai pa-taria slopinti nevalingus diafrag-mos spazmus, pasireiðkianèiusákyriu þagsëjimu?

Gastroenterologai siûlo du, jømanymu, efektyviausius þagsuliomalðinimo bûdus. Pirmasis – nury-ti ðaukðtelá cukraus, kuris slopinanervinius impulsus, skatinanèiusdiafragmos susitraukimus. Antrasis(jei uþklupus þagsuliui po ranka

ÐAKNINIØ DARÞOVIØ GYDOMOSIOS SAVYBËSPrie ðiø prieskoniniø darþoviø priklauso petraþolës, pas-tarnokai, salierai. Jos suteikia maistui malonø aromatàir skoná, skatina geresná jo pasisavinimà. Palyginti suðaknimis, ðiø darþoviø þalioji dalis turtingesnë uþ ðaknisvitaminø ir mineraliniø medþiagø. Taèiau maistui var-tojama ir þalioji darþoviø dalis, ir ðaknys. Jose yra svar-bios askorbo rûgðties, karotino ir kitø organizmui reika-lingø medþiagø.

KRIENAIKrienai - nepakeièiamas prie-

skonis prie daugelio mësos ir þu-vies patiekalø. Maistui vartoja-ma krieno ðaknis. Krieno lapai irðaknis taip pat vartojami darþo-viø marinavimui, rauginimui.Aðtrus krieno skonis ir kvapaspriklauso nuo eterinio aliejaus,kurio pagal augalo rûðá gali bûtinuo 50 iki 215 mg/100 g. Lapuo-se eteriniø aliejø þenkliai ma-þiau. O ðaknyje didelæ dalá suda-ro mineralinës medþiagos (kalis,geleþis), vitaminai (askorbo rûgð-tis, B6).

Krienai skatina skrandþio sul-èiø skyrimàsi, gerina virðkinimà.

Gydomosios krieno savybësyra sàlygojamos jo sudëtyjeesanèiø eteriniø aliejø.

Dël kriene esanèiø eteriniøaliejø dirginamojo poveikio krie-nø negalima vartoti sergant gast-ritu, kai padidëjæs skrandþio sul-èiø rûgðtingumas; opalige, ente-ritu, enterokolitu, kepenø ir inks-tø ligomis.

Siekiant sumaþinti dirginamà-já krienø poveiká gleivinëms, rei-kia juos vartoti su grietine.

Krienai rekomenduotini kaipðlapimo stimuliuojamoji priemo-në, jie turi antireumatiniø savy-biø ir vartotini nuo podagros. Jiepadeda atsikosëti. Sergant stoma-titu, angina naudinga burnà irgerklæ skalauti vandeniu atskies-tomis krienø sultimis. Krienoantpilas, trinti krienai greitinaþaizdø gijimà, gydo seborëjà(pleiskanas).

KUO VERTINGOSÐILTNAMIØDARÞOVËS

KAIP NUSLOPINTI ÞAGSULÁ

Pavasará turgavietëse ant prekystaliø atsiranda daug þa-lumynø ir darþoviø. Taèiau pirkdami juos nemaþai þmo-niø baiminasi, kad jose gali bûti nitratø. Tad naudingivisi tie ankstyvieji þalumynai bei darþovës ar tik gali pa-kenkti?

nëra cukraus) – mintyse sudëti dudviþenklius skaièius, pavyzdþiui,35 ir 45. Paprastai, kol pavykstasuskaièiuoti, þagsulio – kaip ne-bûta!

Natûropatai pataria taikytiakupresûrà. Aktyvusis taðkas, su-sietas su diafragma, yra nugaroje,ties 7-uoju stuburo slanksteliu(maþdaug ties menèiø apaèia). Jáspaudant galima numalðinti diaf-ragmos spazmus. Deja, savarankið-kai pasiekti ðá taðkà sunkoka, to-dël reikia papraðyti pagalbininko,kad priglaustø du pirðtus ið abiejø

stuburo pusiø ties minëtu slanks-teliu ir stipriai spaustø, kol iðnyksþagsulys (tai gali trukti nuo ke-leto sekundþiø iki keliø minu-èiø).

Kinø tradicinës medicinos ða-lininkai mano, kad þagsëjimassusijæs su skrandþiu, todël pata-ria já malðinti koreguojant skran-dþio veiklà. Vienas ið keleto bû-dø – kramtyti mandarinø cuka-tus (cukraus sirupe iðvirtas þie-veles), kurios normalizuojaskrandþio veiklà ir pagerina virð-kinimo procesus.

3SAUSA ODA

Skalbimo ir plovimo priemo-nës labai sausina rankø odà. Dëlto labiausiai kenèia pavirðinisodos sluoksnis, turintis saugotiorganizmà nuo aplinkos povei-kio. Daþnai skalbiant ir plaunantsu specialiomis priemonëmis, jissusilpnëja, todël gali iðsivystytiegzema arba grybelinë liga.

Siekiant iðvengti tokiø proble-mø, reikëtø naudoti gumines pirð-tines. Nors ið pradþiø pirðtinëto-mis rankomis skalbti ir plauti at-rodo nepatogu, bet ilgainiui pri-prantama. Kad guminës pirðtinësilgiau tarnautø, jos turi bûti rei-kiamo dydþio. Prieð maunantispirðtines, rankos nuplaunamos,nusausinamos ir pabarstomos tal-ku arba krakmolu. Nusimovuspirðtines, reikia iðplauti jø vidø,iðdþiovinti ir ið abiejø pusiø pa-barstyti talku arba krakmolu.Rankos nuplaunamos ðiltu van-deniu, nuðluostomos ir patepa-mos kremu. Guminiø pirðtiniø ne-galima mûvëti labai ilgai, nes galisudirgti rankø oda. Siekiant jà ap-saugoti, prieð maunantis pirðtines

galima patepti specialiu apsaugi-niu kremu, kuriame esanèios me-dþiagos suformuoja apsauginæplëvelæ.

PARAUDUSI ODAJeigu rankos nuolatos parau-

dusios, rekomenduotina jas kiek-vienà vakarà, prieð miegà, 2-3 mi-nutes paeiliui mirkyti karðtojegarstyèiø vonelëje (á 1 l karðtovandens – 2 arbatiniai ðaukðte-liai garstyèiø milteliø) ir ðaltamevandenyje. Baigus ðià procedûrà(baigti mirkymu ðaltame vande-nyje), dar drëgnos rankos patepa-mos kremu ir ðvelniai pamasa-þuojamos ir apmaunamos medvil-ninëmis pirðtinëmis.

Paraudusià rankø odà galimabalinti, o kartu ir gydyti skysto-mis pudromis, pagamintomis, pa-vyzdþiui: ið kalcinio vandens,boro rûgðties tirpalo (po 50 g), gli-cerino, talko, cinko oksido, bul-viø krakmolo (po 10 g) ir spirito(20 g) arba – ið 1/4 stiklinës acto(obuoliø, vynuogiø arba papras-to), 2 citrinø, 3 valgomøjø ðaukð-tø (jei oda sausa – 3 arbatiniøðaukðteliø) vandenilio peroksido,1 valgomojo ðaukðto degtinës irtiek pat glicerino. Pudruojama 3kartus per dienà, o po to patepa-ma minkðtinamuoju kremu. Be to,keletà kartø per savaitæ rankos pa-masaþuojamos su minkðtinamuo-

Antropologø teigimu, þmoguskasdien nuþingsniuoja vidutinið-kai 19 tûkstanèiø þingsniø, per me-tus – maþdaug 20 tûkstanèiø kilo-metrø, o per visà savo gyvenimàbeveik 3 kartus apeina aplink Þe-mës rutulá. Ásivaizduokite, kokskrûvis tenka kojoms. Gerai, jeigujos apautos patogiais tinkamais ba-tais. O jeigu jos áspraustos á siau-rus, ankðtus ar aukðtakulnius bate-lius! Arba jeigu dël darbo ypatu-mø joms tenka vaikðèioti gerokaidaugiau! Tuomet jos gali ne tik pa-vargti, bet ir susirgti. Kojø nuovar-gis ir ligos paprastai pirmiausiaipasireiðkia tinimais. Laimei, ið pra-dþiø ðias problemas galima iðspræs-ti savarankiðkai, naudojant vienliaudiðkus vaistus. Pavyzdþiui:

1 dalis pelyno sulèiø (ðvieþiø, ar-ba konservuotø su 60 proc. etano-liu) sumaiðyti su 4 dalimis kiaulëstaukø arba vazelino ir ðiuo tepaluátrinti kojas. Vasarà galima ant jødëti ðvieþios sumaigytos (kad iðsi-skirtø sultys) pelyno þolës kompre-sus, o þiemà galima pavilgams nau-doti dþiovintos jo þolës antpilà.

1 valgomàjá ðaukðtà þydinèiosjonaþolës uþpilti 1 stikline verdan-èio vandens, po 1 valandos perkoð-

��10 g dirvuolës ðaknø uþpila-ma 100 ml etanolio tirpalo ir nau-dojama átrynimams bei kompre-sams.

��1 valgomàjá ðaukðtà alyvø ar-ba baltøjø akacijø þiedø uþpilama500 ml etanolio tirpalo, po 7 die-nø perkoðiama ir naudojama skau-damø vietø átrynimams. Kai nëraþiedø, vaistams gaminti galimanaudoti dþiovintus lapus arba ða-keliø galiukus.

��25 g raugerðkio þievës uþpi-lama 100 ml 70 proc. ekstrahento,po 7-10 dienø perkoðiama ir var-tojama po 30 laðø 3 kartus per die-nà.

��Sumaiðoma po 1 kg berþo beidrebulës þievës ir 100 g àþuolo þie-vës, uþpilama 5 l vandens, paviri-nama, kol nugaruoja 0,3 skysèio,perkoðiama ir geriama po 80-100ml 3 kartus per dienà. Pradëjus var-toti antpilà, skausmai sustiprëja, ovëliau pamaþu iðnyksta. Gydytistenka ilgai.

��1 valgomàjá ðaukðtà dþiovin-tø berþo lapø uþpilama 1 stikline

APIE RANKØ ODOS PRIEÞIÛRÀju kremu ir nuplaunamos vande-niu, parûgðtintu obuoliø arba vy-nuogiø actu. Prieð naktá praverstøkontrastinës (paeiliui karðtos ir ðal-tos) krakmolo tirpalo vonelës.

NUOTRYNOSNuo ávairiausiø fiziniø darbø

delnø ir pirðtø oda gali sustorëti irsukietëti. Yra ávairiø liaudiðkø bû-dø, kaip jà suminkðtinti ir suðvel-ninti. Pavyzdþiui, vienas ið jø: su-maiðyti po lygiai tarkuoto svogû-no, alavijo bei bulviø, jø koðelësuþdëti ant nuotrynos, odà aplinkuipatepti vazelinu ir uþklijuotipleistru; po paros kompresas nui-mamas, suminkðtëjæs raginissluoksnis atsargiai nugremþiamas,oda po juo patepama maitinamuo-ju kremu. Jeigu vienos tokios pro-cedûros neuþtenka, ji pakartojama.

„ÞÀSIES” ODAJeigu rankø oda nuo alkûniø iki

peèiø paðiurkðtëjo ir ágavo þàsiesodos iðvaizdà, reikia reguliariai jàpamuilinti ir patrinti pemza arbaðiurkðèia plauðine. Taip galima gy-dyti ir paðiurkðtëjusià bei patam-

sëjusià alkûniø odà. Patrynus odàreikia nuplauti, nusausinti ir patep-ti kremu. Liaudies medicinos atsto-vai rekomenduoja tokius odosminkðtinimo receptus:

Stiklinæ kvieèiø sëlenø sumai-ðyti su 0,5 stiklinës muilo droþliøir sudëjus á drobiná maiðelá panar-dinti á vonià maudantis.

Á vonià prileisti vandens, ápilti50 ml puðø ekstrakto ir verdanèiuvandeniu uþplikyto krakmolo (ar-ba 1 l tirðto aviþø kruopø nuoviro)ir pagulëti joje 10 minuèiø. Po todar drëgnà odà patepti maitina-muoju kremu.

SURAGËJUSI ODASuragëjusios odos vietos patepa-

mos kremu ir 10 minuèiø mirkomosðiltame vandenyje. Po to atsargiainugremþiamas suminkðtëjæs sluoks-nis. Procedûra pakartojama. Galimasuragëjusias odos vietas 15-20 mi-nuèiø pamirkyti alyvuogiø ir rici-nos aliejaus miðinyje. Jeigu suragë-jæs sluoksnis labai storas ir kietas,geriausia paeiliui mirkyti dviejosevonelëse: á vienà ápilti sodos arbadruskos tirpalo (á 1 l vandens – 50 gsodos arba 100 g druskos), á kità –bulviø nuoviro.

NIEÞAINieþai yra odos liga, kurià su-

kelia vadinamosios nieþø erkutës,plintanèios kontaktiniu keliu. Ði li-

ti ir vartoti po 1 valgomàjá ðaukð-tà 3-4 kartus per dienà. Vietiðkaidedami to paties antpilo kompre-sai (vasarà galima naudoti ðvie-þià sumaigytà þolæ).

Ant sutinusiø skaudamø vie-tø dedami gysloèiø lapø kompre-sai arba jos tepamos gysloèiø la-pø tepalu, gautu 1 dalá jø milte-liø sumaiðius su 4 dalimis kiau-lës taukø arba vazelino.

Ant skaudamø vietø dedamiðvieþi petraþoliø lapø kompresai,kurie keièiami kas 3-4 valandas.Stiprûs tinimai gydomi petraþo-liø sulèiø pavilgais ir kompre-sais.

Ant iðsiplëtusiø skaudamø ve-nø dedami svogûnø sulèiø arbakoðelës kompresai.

Alavijo lapai sumalami mës-male, masë uþtepama ant kompre-sø popieriaus arba polietilenoplëvelës, uþdedama ant skauda-mos vietos, pritvarstoma ir storaiapmuturiuojama vilnoniu audi-niu. Kompresas nuimamas po 6valandø.

Pavargusios, sutinusios kojosmirkomos molio tirpale, ilgai lai-kytame saulës atokaitoje. Kadbûtø efektyviau, á molio masæ ga-lima ádëti trinto èesnako. Ði ma-së tinka ir skaudamø vietø átry-nimams.

Pavargusioms, sutinusiomskojoms labai naudingos geriamo-sios sodos vonelës. Kibire ðiltovandens iðtirpinami 5 valgomie-ji ðaukðtai sodos ir 15 minuèiøpamirkomos kojos. Po to jos ðva-riai nuplaunamos, nuðluostomosir pailsinamos.

Sumaiðyti po lygiai valgomo-sios druskos bei miltø, ápilti tru-putá vandens ir suminkyti tirðtàteðlà. Ið jos suformuoti ilgà juos-tà, ja apvynioti skaudamas vietas,pridengti polietilenu ir ðiltai ap-muturiuoti. Atslûgus tinimui ir at-lëgus skausmui bûtø naudinga uþ-dëti gydomojo purvo aplikacijà.

JEI GREITAIPAVARGSTA

IR SUTINSTA KOJOS

verdanèio vandens, atvësinama,perkoðiama ir geriama po 0,3 stik-linës 2-3 kartus per dienà.

��5 g berþo pumpurø uþpilama1 stikline vandens, 15 minuèiø pa-virinama ant silpnos ugnies, po 1valandos perkoðiama ir geriama po50 ml 4 kartus per dienà, 1 valandàpo valgio.

��1 arbatiná ðaukðtelá ðvieþiostramaþolës uþpilama 1 stikline ver-danèio vandens, po 1 valandos per-koðiama ir geriama po 50 ml ðiltoantpilo 2-3 kartus per dienà.

�� 50 g pupalaiðkio lapø uþpi-lama 1 stikline verdanèio vandens,atvësinama, perkoðiama ir geriamapo 50 ml 4 kartus per dienà, prieðvalgá.

�� 4 arbatinius ðaukðtelius vais-tinës veronikos þolës uþpilama 2stiklinëmis verdanèio vandens, at-vësinama, perkoðiama ir geriamapo 100 ml 4 kartus per dienà, 1 va-landà prieð valgá.

�� 2 arbatinius ðaukðtelius dþio-vintos pelargonijos þolës uþpila-ma 2 stiklinëmis ðalto vandens, po

VAISTINIAI RECEPTAI NUO ORGANIZMEBESIKAUPIANÈIØ DRUSKØ

8 valandø perkoðiama ir iðgeria-ma per dienà.

�� Vasarà gausiai valgoma þe-muogiø uogas, o þiemà geriamajø lapø uþpilà: 50 g þaliavos uþ-pilti 1 l verdanèio vandens.

�� Ant skaudamø vietø deda-ma ðvieþius baltagûþiø kopûstølapus.

��Sumaiðoma po lygiai ðvie-þiø dilgëliø sulèiø, etanolio tir-palo bei medaus ir laikoma ðal-dytuve; vartojama po 2 valgo-muosius ðaukðtus 3 kartus perdienà, 30 minuèiø prieð valgá.

��1 valgomàjá ðaukðtà miðki-nës sidabraþolës ðakniastiebiøuþpilama 1 stikline vandens, 20minuèiø pavirinama ant silpnosugnies, po 2 valandø perkoðia-ma. Vartojama po 1 valgomàjáðaukðtà 3-4 kartus per dienà, 30minuèiø prieð valgá. Arba: 20 gðio augalo þolës uþpilama 100 ml70 proc. ekstrahento, 6 savaitespalaikoma ðviesoje, perkoðiamair vartojama po 40 laðø 2-3 kar-tus per dienà, prieð valgá.

ga pasireiðkia smulkiomis rausvo-mis iðbëromis, pripildytomis skys-èio, ir stipriu nieþuliu (ypaè nakti-mis). Iðbërø pirmiausiai atsirandaant rankø, o vëliau jos iðplinta ir ákitas kûno vietas. Erkutëmis uþsi-kreèia ir drabuþiai, todël juos bûti-na dezinfekuoti (iðvirinti). Po gy-dymo apsivilkus nedezinfekuotusdrabuþius liga vël atsinaujintø.

Nieþus galima gydyti vadina-muoju sieros tepalu: 1 dalá sierossumaiðyti su 2 dalimis vidiniø kiau-lës taukø ir ðiuo tepalu tepti pa-þeistas odos vietas. Po 4-5 dienøreikia nusimaudyti pirtyje arbakarðtoje vonioje ir apsirengti ðva-riais drabuþiais.

Neturint sieros, galima gydytisterpentino tepalu: 1 arbatinis ðaukð-telis terpentino sumaiðomas su 1-2valgomaisiais ðaukðtais taukø, irtepama oda.

Oda suvilgoma actu (bûtø nau-dinga á já álaðinti èesnakø sulèiø irkamparo aliejaus) ir apmuturiuo-jama, kad ðis geriau ásigertø á odà.

Bene efektyviausiai nieþus gy-do tepalai su derva: sumaiðyti polygiai sieros milteliø bei iðgrynin-

tos dervos, áberti truputá kreidosmilteliø, ádëti po 1 valgomàjáðaukðtà þaliojo muilo bei taukø.Tepti paþeistà odà.

4

Astrologai teigia, kad þvaigþ-dynas, karaliavæs zodiake tuometu, kai gimëme, suteikë mumstam tikrø charakterio bruoþø...

Þmonës, gimæ po Avino þen-klu, paprastai yra valiûkiðki, ga-na nervingi, mëgsta pagyras, pa-siþymi stipria valia ir yra labaiatkaklûs, netgi uþsispyræ. Troð-kimas bet kuria kaina apginti sa-vo nuomonæ arba pasiekti trokð-tamà tikslà gali lengvai peraugtiá despotizmà. Dauguma Avinønëra linkæ pasiduoti kitø þmoniøátakai ir yra nepaprastai aistrin-gi.

Privalumai: dràsa, mokëjimasbûti geru lyderiu, gebëjimas grei-tai priprasti prie naujos aplinkosar sàlygø.

Trûkumai: karðtakoðiðkumas,perdëtas kovingumas, pavojin-gas azartiðkumas, menkai slepia-mas nedraugiðkumas maþai pa-þástamiems ar nesimpatingiemsþmonëms.

Po Avino þenklu gimë: Kotry-na Medièi, Leonardas da Vinèis,Rafaelis, J. S. Bachas, R. Dekar-tas, E. Zola, Van Gogas, J. Haid-nas, Èarlis Èaplinas.

Po Jauèio þenklu gimæ þmo-nës siekia pergalës darbðtumu irnepaprastu kantrumu. Jie labai at-kaklûs, niekada nemeta pradëtødarbø. Retai klauso patarimø irgali netikëtai apstulbinti aplin-kinius jiems tarsi nebûdingu ver-þlumu. Jautá sunku iðmuðti iðdvasinës pusiausvyros, taèiaunetekæs kantrybës ar suerzintasjis pyksta ilgai ir audringai. Jau-èiai labai ilgai nepamirðta áþei-dimø bei nuoskaudø. Ðie þmonësyra smalsûs, teisingi, stipravaliai,paprastai konservatyviø paþiûrøir linkæ pavyduliauti.

Privalumai: stabilumas, jaut-rumas, darbðtumas, gebëjimaspuikiai auklëti vaikus.

Trûkumai: pokyèiø vengi-mas, daþnas pavyduliavimas, perdidelis patiklumas.

Po Jauèio þenklu gimë: Ðeks-pyras, Marija Medièi, OliverisKromvelis, Onorë Balzakas, J.Bramsas, Z. Froidas.

Dvyniai – nepastoviausias zo-diako þenklas. Po juo gimæ þmo-nës yra intelektualûs, daþnai turiliteratûriniø gabumø, sklandþiaiir átaigiai dësto mintis, lengvaibei greitai ágauna naujø ágûdþiø.Dvyniai kupini vidinio þavesio,mëgsta paflirtuoti, lengvai pa-lenkia á savo pusæ jiems patiku-sius þmones, taèiau áprastas ðei-myninis gyvenimas juos nepa-prastai slegia. Dvyniø prieðtarin-gumas ið esmës tëra tik iliuzija– ið tiesø ðie þmonës tiesiog ne-gali pakæsti vienodumo ir mo-notonijos.

Privalumai: gebëjimas ben-drauti, judrumas bei aktyvumas,mokëjimas praskaidrinti nuotai-kà net didþiausiam surûgëliui,puikus humoro jausmas.

Trûkumai: lengvabûdiðku-mas, kartais per didelis familia-rumas, iðsiblaðkymas, nekantru-mas.

Po Dvyniø þenklu gimë: Pa-skalis, Þ. Ofenbachas, E. Grygas,R. Ðumanas, A. Puðkinas, P. Go-genas, R. Vagneris.

Vëþiai labai iðtikimi ir meilëje,ir ðeimyniniame gyvenime. Tikðeimoje jie suranda komfortà ir ga-li atsiskleisti. Ðie þmonës jautrûs,lengvai paþeidþiami, yra linkæ dau-giau duoti negu imti; jie sàþiningiir patikimi darbuotojai. DaugumaVëþiø nemëgsta naujoviø, yra lin-kæ paklusti aplinkos sàlygoms. Poðiuo þenklu gimæ þmonës turi stip-rià intuicijà, daþnai virstanèià mis-ticizmu, taèiau tai slepia, nes ne-mëgsta iðsiskirti ið minios.

Privalumai: sentimentalumas,mokëjimas vertinti praeities verty-bes, gebëjimas sukurti bei iðlaiky-ti tvirtà ðeimà, atkaklumas ir mo-këjimas siekti uþsibrëþto tikslo.

Trûkumai: polinkis pasiduotiáproèiams, jausminis (emocinis) su-tuoktinio ar partnerio ðantaþavi-mas, kaprizingumas.

Po Vëþio þenklu gimë: Petrarka,Lafontenas, Rembrandtas, Ruben-sas, Þanas Þakas Ruso, F. Kafka,M. Ðagalas.

Gimusieji po Liûto þenklu turididþiausias galimybes tapti lyde-riais. Ðiø þmoniø paðaukimas – netik valdyti, bet ir mylëti. Deja, dau-guma Liûtø yra labai nelaimingi,jeigu nesijauèia garbinami. Ðieþmonës kilnûs ir taurûs, mëgsta tei-singumà. Pasaulis jiems – tarsi di-dþiulë scena; Liûtai daþnai pasi-þymi dramaturgo talentu bei... po-linkiu dramatizuoti.

Privalumai: þaismingumas, kû-rybiðkumas, gebëjimas vadovauti,svetingumas, mokëjimas iðliktioriam net ir nepalankiausiomis sà-lygomis.

Trûkumai: daþnai nepagrástasiðdidumas, tuðèiagarbiðkumas, po-linkis viskà dramatizuoti, perdëtassavæs vertinimas.

Po Liûto þenklu gimë: Napoleo-nas, A. Diuma (tëvas), Gi de Mopa-sanas, Andrë Morua, K. Debiusi, B.Musolinis, H. Fordas, Dþ. Rokfele-ris.

Po Mergelës þenklu gimæ þmo-nës labai inteligentiðki, pastabûs,

pasiþymi loginiu bei analitiniumàstymu. Daugumos Mergeliø cre-do: „Viskà reikia padaryti gerai ar-ba labai gerai”. Ðie þmonës vertinaerudicijà, jø interesø ratas labai pla-tus. Jie net patys sau nustato labaiaukðtus kriterijus ir visur siekia to-bulumo. Daugiausia hipochondri-kø yra tarp ðio þenklo atstovø.

Privalumai: tvarkingumas, sai-kingumas (ypaè sekso srityje),kruopðtumas bei darbðtumas, tau-pumas.

Trûkumai: nervingumas, perfek-cionizmas, perdëtas tvarkingumas,karjerizmas, taupumas, kartais virs-tantis ðykðtumu.

Po Mergelës þenklu gimë: T.Gotjë, kardinolas Riðeljë, L. Tols-tojus, T. Dreizeris, Gëtë, Lafajetas,Greta Garbo, Sofi Loren.

Svarstykliø gyvenimà valdogroþio, harmonijos ir teisingumojutimas. Bûdami taktiðki, kilnia-ðirdþiai ir emociðkai pastovûs,ðie þmonës niekada nestokojamalonios draugijos. Jie retai tu-ri prieðø, yra pareigingi, daugu-ma jø turi puikiø verslininko su-gebëjimø.

Privalumai: vidinë harmonija,teisingumas, gebëjimas tinkamaivertinti groþá, draugiðkumas, mo-këjimas pasverti visus „uþ” ir„prieð”.

Trûkumai: neryþtingumas, per-dëtas drovumas, pavirðutiniðku-mas.

Po Svarstykliø þenklu gimë:Vergilijus, D. Didro, F. Listas, F.Nyèë, M. Lermontovas, O. Vaildas,Mahatma Gandis, Dþ. Gerðvinas,Sara Bernar, Bridþita Bardo, M.Mastrojanis.

Skorpionams bûdingas polinkisá kraðtutinumus bei prieðingybes,taip pat nepaprastas aistringumas.Ðie þmonës nepripaþásta jokiø kliû-èiø, puikiai moka analizuoti ir pa-siþymi subtilia intuicija. Labaienergingi, jie beveik visada pasie-kia tai, ko trokðta. Daugumai Skor-pionø bûdingas kandus sarkazmas

ir sudëtinga, beveik mistinë pasau-lëþiûra.

Privalumai: áþvalgumas, parei-gingumas, dvasinis tvirtumas,emocinis aistringumas.

Trûkumai: troðkimas manipu-liuoti kitais þmonëmis, slapukavi-mas ir daþnas uþsisklendimas sa-vyje, klastingumas, destruktyvu-mas.

Po Skorpiono þenklu gimë: M.Lomonosovas, Volteras, N. Paga-ninis, Marija Antuanetë, F. Dosto-jevskis, K. Monë, M. Kiuri, Rode-nas, I. Turgenevas, P. Pikasas, R.Kenedis.

Ðauliai – tiesmukiðki, atviraðir-dþiai, sàþiningi þmonës. Daugumagimusiøjø po ðiuo þenklu tampanumylëtiniais savo socialinëje ap-linkoje. Ðauliai yra linkæ ignoruo-ti ávairius apribojimus, labai verti-na nepriklausomumà. Mëgsta ke-liauti, skaityti, yra aktyvûs visuo-meniniame gyvenime ir pareigin-gi profesinëje veikloje.

Privalumai: ágimtas pasitikëji-mas savo jëgomis bei kitais þmo-nëmis, nuotykiø pomëgis, gebëji-mas dþiaugtis ðia diena, noras pa-dëti kitiems.

Trûkumai: pasipûtëliðkumas,per didelis nerûpestingumas, sie-kimas visur bûti ðiuolaikiðku, po-linkis á avantiûrizmà.

Po Ðaulio þenklu gimë: Horaci-jus, Dþ. Sviftas, Tuluz-Lotrekas,Marija Stiuart, F. Engelsas, Ðarlisde Golis, V. Èerèilis, M. Tvenas,Bethovenas, J. Ðtrausas, V. Disnë-jus.

Dauguma Oþiaragiø labai prak-tiðki ir punktualûs. Profesinëje sri-tyje ðie þmonës pasiekia iðties pui-kiø rezultatø. Oþiaragiai ambicin-gi; daþnai kaltinami emociniu ðal-tumu, taèiau ið tiesø jiems sudëtin-ga kalbëti apie savo jausmus. Ðieþmonës yra sàþiningi, teisingi ir pa-tikimi, gerbia tradicijas.

Privalumai: atsakomybë, objek-tyvumas, sàmoningumas, kon-struktyvumas.

ZODIAKAS IR CHARAKTERISTrûkumai: nemokëjimas (daþ-

nai ir nenoras) atvirai kalbëtiapie savo jausmus, pernelyg di-delis grieþtumas kitø atþvilgiu,perdëtas taupumas, neretai virs-tantis asketizmu.

Po Oþiaragio þenklu gimë: Þa-na d’Ark, Johanas Kepleris, ma-dam de Pompadur, Moljeras, R.Kiplingas, Adomas Mickevièius.

Vandenis astrologø vadina-mas genijø þenklu. Jo atstovaitiesiog dievina teisingumà, pa-siþymi labai plaèiais interesais,skvarbiu protu ir originaliomisidëjomis.

Privalumai: originalumas,proto platumas, draugiðkumas.

Trûkumai: abejingumas, su-svetimëjimas, nepaklusnumas.

Po Vandenio þenklu gimë: G.Galilëjus, T. Edisonas, lordas Bai-ronas, V. A. Mocartas, F. Ðuber-tas, A. Linkolnas, Þiulis Vernas,S. Moemas, T. Ruzveltas, Edga-ras Po, È. Dikensas, R. Reiganas.

Gimusieji po Þuvø þenklu pa-siþymi ypatinga intuicija. Jø cha-rakteris tarsi dvigubas: Þuvimsbûdingas sàþiningumas beidarbðtumas, taèiau ðias savybesperiodiðkai pakeièia svajingu-mas ir pasidavimas pavirðuti-niams áspûdþiams bei emoci-joms. Daþniausiai tai idealistai,visur ieðkantys groþio bei harmo-nijos. Ðiems þmonëms patinkavienatvë; dvasinës vertybësjiems svarbesnës uþ materialines.Dauguma Þuvø nemëgsta naujo-viø ir netikëtø pokyèiø.

Privalumai: laki vaizduotë,mokëjimas atjausti, meniðkumas,gebëjimas tinkamai vertinti dva-sines bei kultûrines vertybes.

Trûkumai: pernelyg didelispomëgis fantazuoti, polinkis á þa-lingus áproèius, iðsisukinëjimas.

Po Þuvø þenklu gimë: Mike-landþelas, Rosinis, Ðopenas,Hendelis, Dþ. Vaðingtonas, A.Einðteinas, V. Hugo, E. Karuzas,Dþ. Steinbekas.

Kiauðinius reikia laikyti ðaldy-tuve, atskirai nuo stipriai kvepian-èiø produktø, kad neágautø jø kva-po.

Norint patikrinti, ar kiauðiniaiðvieþi, reikia juos ámesti á vande-ná: ðvieþi ið karto skæsta, o neðvie-þi plûduriuoja pavirðiuje, nes ap-dþiûvus baltymui ir tryniui, juosesusiformuoja oro pûslelë.

Þali kiauðiniai niekuo nesiski-ria nuo virtø. Norint ásitikinti, ku-rie ið jø virti, reikia padëti ant ðo-no ir stipriai pasukti: virti kiauði-niai sukasi gerokai greièiau neguþali.

Jeigu kiauðiniø lukðtai prilipoprie pakuotës, reikia panardintijuos á vandená ir palaukti, kol at-mirks.

Kad verdami kiauðiniai nesu-skilinëtø, reikia prieð virimà juospaðildyti iki kambario temperatû-ros. O kad bûtø dar patikimiau, ga-lima á vandená áberti druskos. Tuo-met áskilus lukðtui baltymas neið-siverð á pavirðiø.

Norint, kad kepant kiauðinienænesuirtø tryniai, reikia rinktis kuo

ÐIS TAS APIE KIAUÐINIUSðvieþesnius, gerai atðaldytus kiau-ðinius.

Kad velykiniai kiauðiniai gra-þiau blizgëtø ir neprarastø savo

spalvos, reikia prieð daþymà jølukðtus patrinti actu arba citrinossultimis.

Norint ilgai iðsaugoti kiauðiniø

masæ, reikia jà pasûdyti (100 gmasës – 2 g druskos) arba pasal-dinti (100 g masës – 5 g cukraus)ir suðaldyti ðaldiklyje.