VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas …1998181/1998181.pdf · modelį ir PESTEL bei SWOT...

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

Mindaugas Bagdonas

UAB „JORINGĖ“ MARKETINGO VEIKLOS PLANAVIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Marketingo ir tarptautinės komercijos studijų programa, valstybinis kodas 62403S117

Vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis

Vadovas (-ė) doc., dr, Nina Klebanskaja __________ __________

(Parašas) (Data)

Apginta prof. habil.dr. Pranas Žukauskas __________ __________

(Parašas) (Data)

Kaunas, 2011

Turinys

Turinys..................................................................................................................................................2SANTRAUKA.....................................................................................................................................3ABSTRACT.........................................................................................................................................4Sąvokos ir terminai...............................................................................................................................5ĮVADAS................................................................................................................................................61. MARKETINGO VEIKLOS PLANAVIMAS ĮMONĖJE ...............................................................8

1.1 Marketingo plano struktūra........................................................................................................81.2 I fazė: misija ir tikslai...............................................................................................................101.3 II fazė: Situacijos analizė..........................................................................................................101.4 III fazė: Marketingo plano formulavimas.................................................................................161.5 IV fazė: Išteklių paskirstymas ir stebėjimas.............................................................................211.6 Verslas-verslui (B2B) rinkos ir marketingo ypatumai..............................................................22

2. UAB „JORINGĖ“ VEIKLOS ANALIZĖ......................................................................................252.1 Įmonės charakteristika..............................................................................................................252.2 Situacijos analizė......................................................................................................................26

2.2.1 PEST analizė......................................................................................................................272.2.3 Rinkos tendencijų analizė..................................................................................................40

2.3 SWOT analizė...........................................................................................................................413. UAB „JORINGĖ“ MARKETINGO PLANAS..............................................................................43

3.1 Marketingo tikslai.....................................................................................................................433.2 Marketingo planas....................................................................................................................433.3 Vienerių metų biudžetas bei veiksmų planas............................................................................57

IŠVADOS...........................................................................................................................................59Literatūros sąrašas..............................................................................................................................62Internetiniai šaltiniai...........................................................................................................................63Priedai.................................................................................................................................................65

2

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo autorius: Mindaugas BagdonasPilnas baigiamojo darbo pavadinimas: UAB „JORINGĖ“ marketingo planasBaigiamojo darbo vadovas: doc., dr., Nina Klebanskaja

Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai:

Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2011

Puslapių skaičius: 63Lentelių skaičius: 12Paveikslų skaičius: 7Priedų skaičius: 4

Baigiamojo darbo tikslas - Atlikus įmonės UAB “Joringė” vidaus ir išorės aplinkos analizę, paruošti organizacijos marketingo planą.

Pagrindinių darbo dalių trumpas turinys

Teorinėje darbo dalyje analizuojama, kaip reikia taisyklingai rašyti marketingo planą bei kokios dalys turėtų būti įtraukiamos.Analitinėje darbo dalyje, pasitelkiant M.Porter 5 jėgų modelį ir PESTEL bei SWOT analizes, nagrinėjama UAB „Joringė“ vidinė ir išorinė aplinka.Projektinėje darbo dalyje suformuluoti tokie sprendimai:Sukurti ir pristatyti naujų įmonės prekinį ženklą, maksimaliai išnaudoti internetinio marketingo galimybes, reklamuotis regioninėje spaudoje.

3

ABSTRACT

Author of diploma paper: Mindaugas BagdonasFull title of diploma paper:

Marketing plan of Joringe Ltd.

Diploma paper advisor: doc., dr., Nina Klebanskaja

Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Kaunas, 2011

Number of pages: 63Number of tables: 12Number of figures: 7Number of appendixes: 4

The purpose of this work is to write a marketing plan for Joringė Ltd. The paper consists of three

main parts. The first part discusses how a marketing plan should be written in theoretical

framework. The second part analizes the company‘s internal and external business environment to

show what weaknesses and strengths the company has. Finally in the third part, the main steps what

company should do in order to reach main objectives in the future are covered .

4

Sąvokos ir terminai

Išorinė įmonės aplinka – tai tokia aplinka, kurios pati įmonė negali kontroliuoti, tačiau ji yra labai

svarbi jos veiklai (McDonald, 2006).

Kainodara – tai produkto (paslaugos) kainos nustatymo metodas (P. Kotler ir kt.,1999).

Marketingo auditas - tai sistemingas kompanijos aplinkos, tikslų, strategijų bei veiklų

nagrinėjimas, kurio pagalba galima nustatyti įmonės problematiškas vietas bei galimybes (P. Kotler

ir kt.,1999).

Marketingo planas – tai rašytinis dokumentas, kuriame nuosekliai išdėstyta visa informacija, kaip

pasiekti užsibrėžtų marketingo tikslų. Dokumente pateikiama visa informacija apie potencialius

klientus, rinką į kurią taikomasi, konkurentus bei išskiriami visi žingsniai, kaip vykdyti marketingo

strategiją (McDonald, 2006).

Marketingo strategija – tai viena iš funkcinių įmonės strategijų, kurių visuma sudaro bendrąją

verslo strategiją (Porter, 1998).

Marketingo tikslai – tai ko įmonė siekia. Marketingo tikslai gali būti susiję tik su pačiu produktu

arba rinka. Jie turi būti konkretūs ir išmatuojami (McDonald, 2006).

Paieškos sistemos – tai internetinės svetainės, kuriose įvedus tam tikrą raktažodį ar frazę, vartotojui

pateikiami visi dokumentai susiję su įvestu žodžiu ar fraze (George, 2005).

Pozicionavimas – tai yra kaip produktą suvokia vartotojas, lyginant su konkuruojančiais produktais

(P. Kotler ir kt.,1999).

Raktažodis – tai tam tikras žodis ar frazė, kurį vartotojas įveda į paieškos laukelį (George, 2005).

Reklaminis skydelis – tai tam tikras plotas svetainėje, dažniausiai stačiakampės formos, kuriame

vaizduojama įmonės ar produkto reklama.

SEO (Paieškos Sistemų Optimizavimas) – tai procesas, kurio metu internetinė svetainė yra

modeliuojama ir tvarkoma taip, jog laikui bėgant pasiektų kuo aukštesnes pozicijas paieškos

sistemose (George, 2005).

Vidinė įmonės aplinka - tai tokia aplinka, kuri priklauso nuo pačios įmonės ir ją galima

kontroliuoti (McDonald, 2006).

5

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kaip teigia D. Jobber (2004), marketingo pagrindinė funkcija yra pritraukti ir

išlaikyti klientus ir daryti tai pelningai. Marketingas apima daugybę dalykų ir anot N. A. Morgan

(1994) viskas, ką įmonė daro yra susiję su marketingu. Marketingas gali būti viskas, kas patraukia

kitų dėmesį. Tai apima tiek savęs pristatymą kaip darbdavį, tiek įmonės iškabą virš durų, tiek pačios

organizacijos egzistavimą.

Marketingo pagrindinis tikslas yra sukurti ir patenkinti vartotojų poreikius. Todėl labai svarbu

įmonėms sekti, stebėti savo vartotojus bei prisitaikyti prie jų poreikių. Organizacijai supratus, kad

marketingo vaidmuo yra labai svarbus jų veikloje, būtina yra nuspręsti, ar produktas (paslauga) yra

orientuota į verslas – vartotojui, ar verslas – verslui rinką. Kaip teigia C. Fill ir K.E. Fill (2005),

prekių ir paslaugų pardavimai verslas – verslui rinkoje yra milžiniški ir žymiai didesni nei verslas –

vartotojui rinkoje. Verslas – verslui rinkoje įmonės kuria įvairius bendradarbiavimo tinklus su

kitomis kompanijomis, todėl organizacijos privalo nuolatos bendrauti tarpusavyje tam, kad pasiektų

savo tikslus.

Jeigu turimam produktui ar paslaugai yra rinka, tuomet įmonė būtinai turi paruošti marketingo

planą tam tikram produktui ar paslaugai. M. McDonald (2006) teigimu, marketingo planavimą

apima 4 svarbiausi etapai: analizė, planavimas, įgyvendinimas bei kontrolė. Tik surinkus reikiamą

informaciją ir ją išanalizavus galima pradėti kurti marketingo planą organizacijai. Susegmentavus

rinką, organizacija pasirenka į kurią vartotojų grupę taikosi (P. Kotler ir kt., 1999). Kai įmonė žino į

kuriuos vartotojus reikia orientuotis, svarbu sukurti pelningą bei vartotojų poreikius tenkinantį ryšį.

Nes tik patenkinus vartotojų poreikius, įmonė įgis lojalių klientų ir tai leis padidinti užimamos

rinkos dalį.

Taigi, marketingo planas yra labai svarbi įmonės veiklos dalis, kuri padeda pasiekti įmonei iškeltus

tikslus. Kai įmonė neturi aiškaus plano, tampa sunku perorganizuoti kompanijoje vykstančius

procesus, o tai sudaro vis daugiau problemų, kurių dėka įmonei tampa vis sunkiau konkuruoti

rinkoje. Turint marketingo planą organizacija visada žino kelią, kuriuo reikia eiti ir tai leidžia

lengviau susitvarkyti su kylančiomis problemomis.

Nagrinėjama problema. Taigi, kiekviena įmonė, norinti įvesti į rinką ar tiesiog padidinti produkto

ar paslaugos žinomumą, privalo parinkti tam tikras priemones, kaip tai reikėtų atlikti. Tačiau

daugelis organizacijų tai daro padrikai ir neturi konkrečios vizijos kaip visa tai turėtų būti

atliekama. Todėl blaškosi nuo vienos strategijos prie kitos taip ir nepasiekdama norimų rezultatų.

Tuomet ir atsiranda būtinybė įmonei paruošti tinkamą marketingo planą, kuriuo reikėtų remtis,

6

vykdant savo veiklą. Todėl labai svarbu yra tinkamai paruošti marketingo planą, kuriuo įmonė

galėtų remtis keletą metų ir kuris padėtų pasiekti iškeltus tikslus. Tada atsiranda problema, kaip

tinkamai paruošti marketingo planą savo įmonei, kokios dalys turėtų būti įtrauktos į šį planą, kaip

jos turėtų būti pateikiamos ir kas jose turėtų atsispindėti.

Šio darbo tyrimo objektas – įmonės UAB “Joringė” marketingo veiklos planavimas.

Šio darbo tikslas – atlikus įmonės UAB “Joringė” vidaus ir išorės aplinkos analizę, paruošti

organizacijos marketingo planą.

Šiam tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai uždaviniai:

1. Teoriniame lygmenyje išanalizuoti marketingo plano rengimo metodologiją.

2. Remiantis įvairiais modeliais išanalizuoti įmonės UAB “Joringė” vidaus ir išorės aplinką.

3. Remiantis atlikta analize parengti įmonės marketingo planą.

Visą darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje aptariama marketingo planavimo bei

strategijos sąvokos. Aiškinama, ką reikėtų žinoti prieš kuriant marketingo planą, kokia informacija

turėtų būti pateikiama šiame plane. Taip pat pateikiama ir aprašoma visa marketingo plano

struktūra.

Antrojoje dalyje nagrinėjama įmonės UAB “Joringė” vidinė ir išorinė aplinka. Šioje dalyje

remiantis įvairiais modeliais analizuojama, kokios išorinės jėgos gali įtakoti įmonės veiklą. Taip pat

atidžiai nagrinėjama konkurencinė aplinka, analizuojami esami ir potencialūs klientai. Be to

apžvelgiama kokios marketingo priemonės buvo iki šiol naudojamos bei kokios perspektyvos

nusimato rinkoje.

Paskutinėje, trečiojoje dalyje remiantis atlikta įmonės analize pateikiami marketingo plano

pasiūlymai, kurie turėtų pagerinti įmonės rezultatus. Visi plano siūlymai atlikami išsiaiškinus, kokie

trūkumai vyrauja įmonėje bei kokios galimybės nusimato pačioje rinkoje. Planas pateikiamas

nuosekliai, remiantis pirmojoje dalyje pateikta teorine marketingo plano rašymo eiga.

Tyrimo metodai. Pirmojoje darbo dalyje atliekama detali literatūros analizė, siekiant išsiaiškinti,

kaip marketingo planas turėtų būti rašomas. Antrojoje dalyje, analizė atliekiama, pasitelkiant

kokybinius tyrimo metodus. Šioje dalyje naudojama M. Porter 5 jėgų modelis, PEST bei SWOT

analizė.

7

1. MARKETINGO VEIKLOS PLANAVIMAS ĮMONĖJE

1.1 Marketingo plano struktūra

Marketingo planas apibrėžiamas kaip rašytinis dokumentas, kuriame nuosekliai išdėstyta visa

informacija, kaip pasiekti užsibrėžtų marketingo tikslų (McDonald, 2006). Šiame dokumente

įtraukiama visa informacija apie potencialius klientus, rinką į kurią taikomasi, konkurentus bei

pateikiami visi žingsniai, kaip vykdyti marketingo strategiją. Laiko požiūriu marketingo planas yra

išskiriamas į du tipus: taktinį ir strateginį. Strateginis marketingo planas – tai planas, kuris apima

didesnį nei vienerių metų periodą. Dažniausiai tai būna nuo 3 ik 5 metų. Tuo tarpu taktinis

marketingo planas yra daug detalesnis ir pateikiamos smulkios detalės, kaip ir kokie veiksmai turi

būti atliekami per pasirinktą periodą. Dažniausiai toks planas apima periodą iki vienerių metų

(McDonald, 1999).

Marketingo planavime yra svarbiausi 4 etapai - tai analizė, planavimas, įgyvendinimas bei

kontrolė. Analizė atliekama, darant įvairiausius rinkos tyrimus, kurių pagalba įmonė sukaupia kiek

įmanoma daugiau informacijos apie potencialius klientus bei konkurentus. Tai leidžia nustatyti kas

yra šiuo metu siūloma rinkoje ir ko vartotojai tikrai nori. Kompanija gali lengviau atrasti dar

neatskleistas rinkos galimybes bei jas įgyvendinti.

Planavimas labai svarbus procesas, kurio esmė yra šiandienos sprendimus priimti, galvojant

apie rytojų. Tai reiškia, kad ruošti ateities sprendimus reikia taip, jog jie būtų įgyvendinami greitai,

ekonomiškai bei su kuo mažiau trukdžių verslui (Subhash, 2004). Planavimas marketinge yra labai

svarbus. Neužtenka vien kaupti informaciją apie rinką bei analizuoti įmonės galimybes toje rinkoje.

Būtina yra tinkamai suplanuoti visus veiksmus, kaip bus siekiama pasinaudoti tomis galimybėmis.

Tik labai geras planas padės pasiekti užsibrėžtų tikslų bei pakylėti kompaniją į aukštesnį lygį.

Analizės ir planavimo etapuose vyksta teorinis procesas ir visa informacija pateikiama tik

teoriniu aspektu. Tačiau labai svarbu yra ir viso plano įgyvendinimas. Todėl plano įgyvendinimas

bei kontrolė yra taip pat labai svarbūs procesai. Laikui bėgant aplinka dažnai keičiasi, todėl svarbu

yra stebėti aplinkinius įvykius, nes po kelių metų situacija rinkoje gali būti pasikeitusi ir kai kurie

marketingo plano veiksmai gali nebeatitikti tikrovės. Todėl labai svarbu kuo greičiau užfiksuoti bei

sureaguoti į tokius pokyčius.

Anot J. Westwood (2006), marketingo planavimas apima tokius procesus:

• kompanijos vidaus ir išorės marketingo tyrimą;

• įmonės stipriųjų ir silpnųjų pusių nustatymą;

8

• prielaidų sudarymą;

• prognozes;

• marketingo tikslų nustatymą;

• marketingo strategijos generavimą;

• programų apibrėžimą;

• biudžeto nustatymą;

• rezultatų fiksavimą bei tikslų, strategijų ir programų peržiūrėjimą.

McDonalds (1999) pateikia šiek tiek detalesnį ir aiškesnį marketingo planavimo procesą (1 pav.).

Šaltinis: M. McDonalds (1999).

Jis susideda iš 10 etapų, kurios praeiti privalo kiekviena įmonė, ruošianti marketingo planą. Šis

baigiamasis darbas taip pat daugiausia remsis šio autoriaus pateiktu planu, todėl kiekvieną dalį

9

paanalizuosime kiek plačiau.

1.2 I fazė: misija ir tikslai

Tai įvadinė marketingo plano dalis. Jos tikslas yra glaustai apibūdinti kompanijos situaciją,

nušviesti įmonės darbuotojus kokia linkme organizacija ketina judėti, kokie ateities planai. Ši dalis

dažnai būna naudinga įmonės darbuotojams, nes ji nušviečia kokiu tikslu ketina kompanija judėti,

todėl galima lengviau išvengti atskirų padalinių nesusikalbėjimo. M. McDonalds (2006) išskiria

tokias pagrindines dalis, kurios turėtų atsispindėti įvadiniame tekste:

• koks įmonės vaidmuo bei įvaizdis;

• trumpas įmonės aprašymas – svarbu apibūdinti ne kokias paslaugas ar produktus įmonė

tiekia, o kokią naudą suteikią vartotojams;

• skiriamieji bruožai – kokie pasiekimai organizaciją išskiria iš kitų rinkoje esančių

konkurentų;

• ateities planai – pateikiama ką įmonė ketina veikti, ką galbūt veiks ir ko niekada nežada

daryti ateityje.

1.3 II fazė: Situacijos analizė

Marketingo auditas

P. Kotler ir kt.(1999) marketingo auditą apibrėžia kaip sistemingą kompanijos aplinkos, tikslų,

strategijų bei veiklų nagrinėjimą, kurio pagalba galima nustatyti įmonės problematiškas vietas bei

galimybes. Anot M. Taghian ir R. N. Shaw (2008) marketingo auditas organizacijoms gali suteikti

labai naudingos informacijos, ruošiant marketingo planą, orientuotą į naujos rinkos užėmimą,

esamos rinkos išlaikymą ar esamos rinkos dalies didinimą. Auditas leidžia ištirti jau sukauptos

informacijos tikslumą, naujumą bei tinkamumą dabartiniu metu, įvertinti informacijos sklaidos

procesus organizacijos viduje bei nustatyti kompanijos sugebėjimą reaguoti į įvairius pokyčius.

Marketingo auditas susideda iš 2 dalių:

• išorinės aplinkos analizė

• vidinės aplinkos analizė

10

Išorinis marketingo auditas analizuoja tuos kintamuosius, kurių kompanija negali įtakoti, tačiau jų

įtaka yra svarbi įmonei, o vidinis marketingo auditas – analizuoja tuo aplinkos kintamuosius,

kuriuos gali kontroliuoti pati kompanija (M. McDonalds, 1999). Išorinės aplinkos analizei atlikti

gali būti naudojami įvairūs metodai. Toliau panagrinėsime kelis, kurie yra universalūs ir dėl to

dažniausiai naudojami: PEST analizė ir M. Porter modelis. Be to būtina įvertinti ir rinkos tendencijų

analizę.

Išorinės aplinkos analizė: PEST analizė

Išorinės aplinkos analizė apima tokias sritis kaip ekonominę, politinę, teisinę, socialinę

technologinę bei kitas aplinkas. Dažnai išorinei aplinkai analizuoti įmonės naudoja PEST modelį.

PEST modelis analizuoja aplinkos įtaką organizacijai. Sukaupta informacija apie aplinką padeda

priimti strateginius įmonės sprendimus. Svarbu yra žinoti, jog kompanijos atlikusios savo aplinkos

analizę lengviau prisitaiko prie kintančios aplinkos negu jos konkurentai

(http://www.cipd.co.uk/subjects/corpstrtgy/general/pestle-analysis.htm). PEST modelis susideda iš

4 pagrindinių sričių, pagal kurias nagrinėjama organizacijos išorinė aplinka:

• Politinis-teisinis (political-legal) – apibūdina kokia yra politinė situacija tame regione, kur

įmonė veikia. Tai apima tokias sritis kaip politinis stabilumas, mokesčių sistema,

konkurencijos įstatymai, įdarbinimo įstatymai, aplinkosaugos reguliavimai ir pan.

• Ekonominis (economic) – apibūdina kokia ekonominė situacija vyrauja regione, ar tai

ekonominis augimas, ar nuosmukis, kokios palūkanų normos vyrauja, infliacija, kokia

minimalaus darbo užmokesčio riba, darbo valandų skaičius, nedarbas, pragyvenimo lygis.

• Socialinis-kultūrinis (sociocultural) – apibūdina kokios socialinės normos vyrauja rinkoje,

kurioje veikiama. Kalbama apie žmonių gyvenimo normas, kultūrines nuostatas,

demografines tendencijas, požiūrį į darbą ir laisvalaikį.

• Technologinis (technological) – apima viską kas susijęs su technologiniais pokyčiais

užimamoje rinkoje. Nagrinėja tokias sritis kaip technologijų plėtrą, naujų išradimų įvedimą į

rinką, galimybę darbą automatizuoti, kitas technologijas galinčias palengvinti įmonės veiklą.

Šis modelis leidžia lengviau susidaryti įspūdį, kokioje aplinkoje įmonė veikia. Įsigilinus į šios

analizės rezultatus galima lengviau nustatyti, ko įmonei reiktų vengti, ką gali būti sunku įgyvendinti

bei kokios galimybės atsiranda organizacijai. Aišku sudarinėjant šį modelį kiekviena įmonė

11

http://www.cipd.co.uk/subjects/corpstrtgy/general/pestle-analysis.htm

skirtingai kreipia dėmesį į atskiras jos dalis, nes skirtingai organizacijai svarbiausios yra vis kitos

dalys. Priklausomai nuo kompanijos pobūdžio yra akcentuojamos vis kitos šio modelio dalys.

Pavyzdžiui, alkoholiu prekiaujančiai įmonei pirmiausia svarbu yra nustatyti, kokie teisiniai

reikalavimai vyrauja tame regione ir tik tada gali gilintis į kitus aspektus.

Išorinės aplinkos analizė: M. Porter modelis

Dar vienas geras modelis skirtas išorinės aplinkos analizei yra Michael Porter sukurtas 5 jėgų

modelis. M. Porter pasiūlė modelį organizacijos konkurencinei aplinkai įvertinti. Pagal jį įmonės

konkurencinę aplinką įtakoja 5 pagrindinės jėgos (žr. 2 pav.), kurias būtina išanalizuoti bei įvertinti:

tai pavojus dėl potencialių konkurentų, konkurencijos lygis rinkoje, prekių-pakaitalų grėsmė,

vartotojų bei tiekėjų galia.

Šaltinis: M. E. Porter (2008)

Konkurencijos lygis rinkoje yra labai svarbus rodiklis kiekvienai įmonei. Anot C.J Subhash.

(2004) konkurencijos lygis susideda iš tokių rodiklių: konkurentų skaičius, rinkos augimo

12

tendencijos, produkto diferencijavimas bei išėjimo iš rinkos barjerai. Iš šių rodiklių svarbiausi yra

konkurentų skaičius bei rinkos augimas, nes rinkos su didele augimo tendencija yra labiau

konkurencingos. Dažnai rinkoje geriau turėti vieną ar du tikrus rinkos lyderius nei daug smulkių

tačiau vienodas pozicijas užimančių konkurentų. Kuo daugiau lygiaverčių konkurentų, tuo įmonei

yra sunkiau išsilaikyti, todėl reikia vis daugiau lėšų investuoti norint bent jau išlaikyti turimas

pozicijas.

M. J. Baker (2003) išskiria šiuos pagrindinius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį,

analizuojant konkurentus:

• didžiausi konkurentai;

• kompanijos dydis;

• jų užimamos rinkos dalis;

• konkurentų pozicija bei reputacija rinkoje;

• siūlomų produktų savybės;

• tiekėjai;

• marketingo metodai;

• tarptautiniai kanalai;

• pelningumas.

Šie kriterijai leidžia susidaryti įspūdį su kuo įmonė konkuruoja bei kokias pozicijas užima tarp kitų

įmonių.

Pavojus dėl potencialių konkurentų. Greitai augančios bei didelį pelną žadančios rinkos labai

greitai pritraukia naujų įmonių. F. R..Dwyer, J. F. Tanner (2002) teigimu, tokie naujokai gali

pakeisti konkurencijos eigą šiais būdais:

• pirmiausia nauji dalyviai padidina gamybinius pajėgumus rinkoje, o egzistuojantiems

vartotojams tenka padengti atsiradusius didesnius kaštus;

• nauji konkurentai visomis jėgomis stengsis išsikovoti kuo daugiau rinkos dalies, taip

išstumdami jau egzistuojančias įmones bei numušdami esančias kainas;

• nauji konkurentai gali būti paruošę naujus ir labai stiprius kovos būdus, kurie iki šiol

nebuvo naudoti.

13

Naujų konkurentų atsiradimas rinkoje gali būti labai brangus jau esančioms įmonėms, todėl labai

svarbu yra identifikuoti, kokie barjerai gali kliudyti įėjimui į rinką. Tokiais barjerais gali būti didelio

kapitalo būtinumas, tiekėjų keitimo kaštai, produkto diferenciacija, ribotas priėjimas prie tiekimo

kanalų, teisiniai reglamentai.

Prekės-pakaitalai atlieka beveik tokias pačias funkcijas kaip ir siūlomas produktas, todėl tai taip

yra laikoma konkurencija. Jei prekė pakaitalas duoda tokią pačią naudą kaip ir rinkos produktas, tai

vartotojas mielai sutinka pereiti prie pakaitalo, jei tik įsigijimo sąlygos yra geresnė (F. R..Dwyer, J.

F. Tanner Jr , 2002).

Vartotojų galia – tai pirkėjo gebėjimas įtakoti siūlomo produkto rinkos kainą (C.J Subhash, 2004).

Pirkėjai įgyja galios tuomet, kai jų poreikius gali patenkinti prekės-pakaitalai arba kito tiekėjo

siūloma ta pati produkcija. Taip pat didelė pirkėjų koncentracija bei maži tiekėjo keitimo kaštai

suteikia pirkėjui didesnę galią.

Tiekėjų galia – tai rodiklis, kuris parodo tiekėjų laipsnį, kurios turi galimybę diktuoti sąlygas

pirkėjams, taip priversdamos pirkti už didesnę kainą arba prisitaikyti prie blogesnio aptarnavimo

(C.J Subhash, 2004). Tiekėjų galią įtakoja tokie pat veiksniai kaip ir vartotojų. Tiesiog rinkos

dalyvis tuomet atsiduria pirkėjo vaidmenyje.

Rinkos tendencijų analizė

Norint sėkmingai paruošti marketingo planą būtina yra detaliai išanalizuoti rinką, kurioje veikiama.

Nagrinėjant rinką, M. McDonald (1999) išskiria šiuos pagrindinius veiksnius, kuriuos būtina

išanalizuoti:

• bendrieji rinkos požymiai (dydis, augimas, ateities tendencijos);

• produktas-paslauga (kokie pagrindiniai produktai yra perkami, koks produkto galutinis

panaudojimas, kokios produkto savybės);

• kaina (kokia kainodara taikoma, kokios sąlygos, ar yra kokie oficialūs kainų reguliavimai);

• tiekimas (kokie metodai taikomi);

• kanalai (pagrindiniai pardavimo kanalai, pardavimo modeliai, geografinė padėtis, atsargos,

pelningumas, ir pan.);

14

• komunikacija (pagrindiniai komunikacijos metodai);

Vidinės aplinkos analizė

Išsiaiškinus kokie procesai vyksta išorinėje įmonės aplinkoje, būtina išanalizuoti ir vidinę

organizacijos aplinką. Svarbu žinoti, kas vyksta pačioje įmonės veikloje. Anot M. McDonald

(1999), vidinio audito tikslas yra įvertinti visus organizacijos turimus išteklius, nes jie siejasi su

organizacijos aplinka bei konkurentų turimais ištekliais. M. J. Baker (2003) išskiria tokius

pagrindinius punktus į kuriuos reiktų atsižvelgti nagrinėjant įmonės vidaus aplinką:

• Pardavimai (iš viso, pagal regionus, pagal vartotojus, pagal produktus, pagal rinkos tipą);

• Užimama rinkos dalis;

• Marketingo informacija (kokie tyrimai iki šiol buvo atlikti);

• Marketingo komplekso kintamieji (produkto kaina, kokybė bei vystymas; tiekimas,

kainodara, nuolaidos, kreditas, pardavimų skatinimas, viešieji ryšiai ir pan.).

SWOT analizė ir prielaidos

Atlikus išsamų įmonės marketingo auditą, pradeda matytis organizacijos silpnosios bei stipriosios

pusės. M. McDonald (2006) teigia, kad marketingo audito pagrindinis tikslas yra parodyti kokie

turėtų būti marketingo tikslai bei strategijos. Todėl labai naudinga svarbiausius atradimus užrašyti

aiškiai suprantamu formatu. O vienas iš populiariausių ir gana nesudėtinga yra SWOT analizė.

Šis modelis skirtas išanalizuoti įmonė stiprybes bei silpnybes ir galimybes bei grėsmes. Stiprybės

apibūdina išskirtines gerąsias įmonės savybes. Kaip pavyzdžiu tai gali būti geri santykiai su

tiekėjais, gera investavimo sistema, solidi finansinė padėtis (F. R. Dwyer, 2002). Silpnybės – tai

neigiamos organizacijos savybės, tokios kaip maža rinkos dalis, silpni santykiai su tiekėjais,

atsilikimas nuo naujausių technologijų ir pan.(F. R. Dwyer, 2002).

Atlikus marketingo auditą, išanalizavus įmonės stiprybes bei silpnybes, būtina nustatyti kokios

galimybės bei grėsmės kompanijai nusimato. Galimybės – tai įmonės veiklai palankios sąlygos, o

grėsmės – tai neigiamos įmonės aplinkos sąlygos (F. R. Dwyer, 2002).

Prielaidos yra nustatomos tik tada kai iki galo įmonė atlieka auditą bei parengia SWOT analizę.

15

Kaip teigia J. Westwood (2006), visas marketingo planas susideda iš aiškiai suprantamų prielaidų,

kurios susijusios ekonominiais, technologiniais bei konkurenciniais faktoriais.

Plane prielaidų neturėtų būti daug, tik patys pagrindiniai. Jei yra galimybė, kad planas bus

nepriklausomas nuo padarytų prielaidų , tada jų visiškai nereikia plane (M. McDonald, 1999)

1.4 III fazė: Marketingo plano formulavimas

Marketingo tikslai ir funkcinės strategijos

Ši dalis yra pati svarbiausia ir sunkiausiai įveikiama marketingo plano dalis. Jei ji atliekama

netinkamai tuomet visi etapai, kurie seka toliau yra beverčiai ir marketingo planas neduos norimų

rezultatų. Tikslas yra tai ką norime pasiekti. O strategija yra tai, kaip planuojama tuos tikslus

pasiekti (M. McDonald, 1999). Marketingo tikslai siejasi su tuo kokius produktus, kokioje rinkoje

įmonė nori parduoti. Visada marketingo tikslai siejasi su vienu iš šių procesų (J. Westwood, 2006):

• egzistuojantis produktas parduodamas esamoje rinkoje;

• egzistuojantis produktas parduodamas naujoje rinkoje;

• naujas produktas parduodamas egzistuojančioje rinkoje;

• naujas produktas praduodamas naujoje rinkoje.

N. A. Ronald (2003) teigia, kad marketingo tikslais būtina tiksliai apibrėžti tai ko siekiama,

išreiškiant tai kaip procentinį pajamų/pardavimų augimą, siekimą užimti tam tikrą rinkos dalį,

klientų išlaikymo uždavinius, vartotojų pasitenkinimo indeksą, prekinio ženklo indeksą ir pan.

Svarbu, kad tikslai būtų apčiuopiami ir išmatuojami, kad vėliau galėtų juos įvertinti. Taip pat

patartina tikslus išskaidyti į ilgalaikius ir trumpalaikius.

Kaip jau minėjome, marketingo planas aprašo tai, kaip iškelti tikslai bus pasiekiami. Dažniausiai

marketingo tikslai pasiekiami nagrinėjant 4P modelį (M. McDonald, 1999):

• Produktas – viskas apie produkto modifikacijas, papildymus, dizainą, prekinį ženklą,

pozicionavimą, pakuotę ir pan.;

• Kaina – viskas apie kainodarą skirtą tam tikroms prekių grupėms skirtinguose segmentuose;

• Paskirstymas– viskas apie klientų aptarnavimą bei kanalus, kuriais produktas juos pasieks;

16

• Rėmimas – viskas komunikaciją su klientais, naudojant tokias priemones kaip reklama,

pardavimų skatinimas, viešieji ryšiai, parodos, tiesioginis marketingas ir pan.

Kaip minėjome, marketingo kompleksas yra labai svarbus rašant marketingo planą. Kuriant

strategiją yra būtina išanalizuoti 4 marketingo komplekso dalis: produktą, kainą, paskirstymą bei

rėmimą. Marketingo kompleksas susideda iš visų reikalingų elementų, kurių reikia įmonei, norint

įtakoti produkto paklausą (P. Kotler ir kt., 1999).

M. J. Baker (2003) teigia, kad jeigu marketingo specialistas priims ir pritaikys tinkamus sprendimus

dėl produkto, jo kainos, kaip jis bus populiarinamas bei tiekiamas, tuomet ir įmonė funkcionuos

sėkmingai.

Produktas

Produktas – tai įvairių prekių ir paslaugų visuma, kuriuos įmonė siūlo pasirinktoje rinkoje. Vystant

produkto(paslaugos) strategiją įmonei yra būtina išanalizuoti potencialų vartotoją ir nustatyti kaip

siūlomas produktas (paslauga) tenkina galimo kliento poreikius. Produkto strategijos kūrimas gali

apimti tokius veiksmus (M.J. Baker):

• pozicionavimą;

• prekinio ženklo įvaizdžio kūrimą;

• produkto kokybės keitimą;

• dizainą;

• savybių keitimą;

• įpakavimą;

• paslaugų susijusių su produktu kūrimą;

• aptarnavimą;

• garantijų suteikimą.

Taigi, labai svarbu yra įtinkinti klientą, kad įmonė gali geriausiai įgyvendinti jo poreikius ir yra

pajėgi patenkinti visus lūkesčius. Todėl marketingo tyrimai leidžia įmonei komunikuoti su

potencialiu vartotoju taip, kad būtų galima nustatyti kaip patobulinti produktą bei suteikti jam

didesnę vertę. Tai padeda patenkinti ir netgi viršyti kliento lūkesčius.

17

Kaina

Kaina – tai pinigų suma, kuri imama už produktą ar paslaugą arba suma sumokama už naudą, kurią

vartotojas gauna naudodamas tam tikrą produktą ar paslaugą. Tai labai svarbi marketingo plano

dalis, nes dauguma klientų labai dažnai kreipia dėmesį į produkto kainą. P. Kotler ir kt (1999)

išskiria tris kainos nustatymo metodus:

• kaina orientuota į kaštus – naudojant šį metodą įmonė kainą nustato labai paprastai, t.y.

kaštai plius tam tikras antkainis. Pavyzdžiui, statybos kompanijos dalyvaudamos

konkursuose dažniausiai apskaičiuoja viso projekto įvykdymo kainą ir prideda savo

standartinį antkainį;

• į vertę orientuota kaina – tai vis dažniau naudojamas metodas, kuomet kaina nustatoma

pagal tai kokią vertę mato vartotojas;

• į konkurentus orientuota kaina – vartotojai visada apie produkto vertę sprendžia iš to kokią

kainą už panašią prekę siūlo konkurentai. Kaina gali būti šiek tiek didesnė ar mažesnė nei

konkurentų, tačiau ji negali ryškiai skirtis, nes tuomet vartotojas mieliau rinksis konkurentų

siūlomą produkciją.

Tačiau į kainos planavimą įeina ne vien kainos nustatymo metodai. Taip pat įeina ir kiti labai

svarbūs procesai (J. M. Baker, 2003):

• įvairios nuolaidos;

• mokėjimo terminai;

• kredito suteikimo galimybės;

• keitimo galimybė.

Paskirstymas

Paskirstymas apima visas organizacijos veiklas, kurios padeda paskirstyti produktą taip, jog

potencialiam klientui būtų lengvai pasiekiamas (P. Kotler ir kt., 1999). Labai svarbu, kad produktas

būtų lengvai pasiekiamas visada, kai atsiranda klientui toks poreikis, todėl įmonei labai svarbu

parinkti tinkamas platinimo vietas. Nes kuo daugiau klientų galės siūlomą produkciją pasiekti be

problemų, tuo pasitenkinimas kompanija kils ir didės pardavimai. Jeigu potencialiam vartotojui

18

nepavyksta įsigyti jūsų siūlomą produkciją, tada aišku jis geriau pasirinks konkurento siūlomus

panašius produktus (paslaugas).

J. Baker (2003) išskiria tokius procesus susijusius su paskirstymu:

• tinkamų kanalų parinkimas;

• kuo didesnės zonos aptarnavimo;

• asortimento parinkimas;

• tinkamos vietos parinkimas;

• transportavimas.

Rėmimas

Rėmimas – įmonės komunikavimas su potencialiais vartotojais, siekiant parodyti produkto

(paslaugos) privalumus bei įtikinti klientą nupirkti siūlomą produktą (P. Kotler ir kt., 1999). J.

Baker išskiria šiuos rėmimo elementus:

• tiesioginis marketingas;

• pardavimų skatinimas;

• reklama;

• viešieji ryšiai;

• asmeninis pardavimas;

Tiesioginis marketingas – tai sistema, kuomet pardavėjas turi susikūręs bei sukaupęs pirkėjų

duomenų bazę ir naudodamas įvairias priemones tiesiogiai bendrauja su klientais (A. N. Ronald,

2003). Šis būdas apima keletą priemonių: tiesioginiai laiškai, telemarketingas, elektroninis

marketingas, faksas, katalogai ir pan. Naudojant šį rėmimo būdą įmonė privalo žinoti daugiau apie

įmonę nei įprastai, nes yra bendraujama su skirtingais vartotojų tipais atskirai. Visi pagrindiniai

tiesioginio marketingo būdai turi bendras charakteristikas (P. Kotler ir kt., 1999):

• tiesioginis marketingas nėra viešas, todėl žinutė dažniausiai būna skirta tam tikram

vartotojui;

• žinutė gali būti greitai paruošiama ar pataisoma bei lengvai pritaikoma specifiniam

19

vartotojui;

• tai interaktyvi priemonė, todėl galima užmegzti dialogą su vartotoju.

Pardavimų skatinimas – tai skatinamosios priemonės, tokios kaip kuponai, konkursai, nuolaidos,

premijos, nemokami daiktai ir pan. Šios priemonės turi keletą labai svarbių pranašumų, kurių neturi

kiti rėmimo būdais (P. Kotler ir kt., 1999):

• šios priemonės traukia klientų dėmesį bei pateikia tokią informaciją, kuri gali žymiai

paskatinti pirkimą;

• dažnai produktui suteikiama papildoma vertė, todėl tai skatina pirkti;

• pardavimų skatinimas apdovanoja už greitą atsaką. Kuomet reklama sako „pirkite

produktą“, pardavimų skatinimas sako „pirkite dabar“.

Paprastai šios priemonės yra naudojamos siekiant sulaukti kuo greitesnį vartotojų atsaką. Tačiau

visa tai turėtų būti naudojama labai atsargiai, nes vartotojas gali priprasti prie nuolatinių nuolaidų,

dovanų ir pan., todėl visa tai panaikinus, klientas gali ir nebepirkti siūlomo produkto.

Reklama – tai vienas iš populiariausių rėmimo būdų plačiai naudojamas daugelio įmonių. P. Kotler

ir kt. (1999) iškirta keletą pagrindinių reklamos savybių:

• reklama gali pasiekti dideles geografiškai išsibarsčiusias mases už palyginti mažą kainą;

• vartotojai linkę manyti, kad reklamuojami produktai yra teisėti bei įprasti, todėl kiekvienas

klientas, įsigijęs produktą bus suprastas aplinkini;

• reklama leidžia pakartoti žinutę daugybe kartų, o vartotojas gali ją palyginti su kitais

konkurentais;

• didelės reklamos kampanijos sudaro pozityvų įvaizdį;

• reklama yra gana brangi, nes leidžia panaudoti tokias priemones kaip spaudą, garsą bei

spalvas;

• iš vienos pusės reklamą gali sudaryti ilgalaikį prekinio ženklo žinomumą arba iš kitos pusės

tai gali paskatinti staigius pardavimų augimus;

Viešieji ryšiai – tai gerų santykių sukūrimas su žiniasklaida tiesiogiai nemokant nei už laiką, nei už

vietą (D. Jobber, 2004). Dwyer ir Tanner (2006) pažymi, kad viešųjų ryšių straipsniai yra rašomi

žmogaus, kuris niekaip nėra susijęs su įmone ir atrodo daug patikimesnė klientams. Aišku tema

neturi būti iškreipta taip, jog viskas krypsta įmonės naudai. Kadangi viešieji ryšiai nesuteikia tokios

20

pačios kontrolės įmonei kaip reklama ar kitos rėmimo priemonės, tai gali lengvai pridaryti ir

neigiamą poveikį įmonei.

Asmeninis pardavimas gali būti apibrėžiamas kaip asmeninis kontaktavimas su vienu ar keliais

potencialiais pirkėjais, tam, kad parduoti siūlomą produktą ar paslaugą (M. J. Baker, 2003). Taip

kompanija turi galimybę susitikti su klientu „akis į akį“. J. Westwood (2006) išskiria keletą

pagrindinių panašumų, kuriuos turi asmeninis pardavimas:

• leidžia dvipusį komunikavimą tarp pardavėjo ir pirkėjo;

• pardavėjas gali pakreipti prezentaciją ta linkme, kad patrauktų klientą pagal jo poreikius;

• pardavėjas gali tiesiogiai derėtis dėl kainos, pristatymo bei nuolaidų;

• pardavėjas gali vietoje sudaryti sandorį;

• pardavėjas gali stebėti kliento pasitenkinimo lygį.

Taip asmeninis pardavimas leidžia pardavėjui naudoti visas kitas rėmimo priemones tam, kad

sustiprinti ryšį tarp pardavėjo bei pirkėjo. Tačiau Jobber (2004) teigimu, asmeninis pardavimas gali

būti gana brangi rėmimo priemonė, nes išlaikyti bei apmokyti tokius pardavėjus yra labai brangu.

Planuojamų rezultatų įvertinimas bei kitų galimų plano variantų įvertinimas

Įvykdžius pagrindinius planavimo uždavinius, šiame etape yra išklausomos visos galimos

nuomonės, apsvarstomos analoginės patirtys, atliekami įvairūs testai, patikrinti rinkos, pardavimų,

išlaidų, pelno ir kt. dalys leis įgyvendinti visus marketingo tikslus bei strategijas. Taip pat dažnai

yra įprasta šiame etape apsvarstyti ir alternatyvius planus bei strategijas, jei to reikia (M.

McDonald, 2006).

1.5 IV fazė: Išteklių paskirstymas ir stebėjimas

Biudžetas

Sudarius visą marketingo planą ir parinkus visas strategijas (įskaitant ir alternatyvas), būtina viską

įvertinti pinigine išraiška, kiek visą tai kainuos įmonei. Pristačius visas išlaidas privaloma pasiekti

21

kompromisą su kuriomis išlaidos yra sutinkama. Visos šios išlaidos ir tampa biudžetu ( McDonald,

1999). Dažniausiai biudžetas yra sudaromas trims metams, tačiau privaloma sudaryti ir detalų

strateginio plano biudžetą vieneriems metams.

Detali plano pritaikymo programa pirmiems metams

Vienerių metų plane visos pagrindinės plano dalys turi būti vystomos sudarant tiem metams skirtus

tikslus, kuriems pritaikomos strategijos yra dar labiau detalizuojamos ir jiems pritaikomas veiksmų

planas. Jeigu įmonė yra suskirstyta į atskirus funkcinius padalinius, tai kiekvienam padaliniui

galima pritaikyti atskirai reklaminės kampanijos planą, pardavimų skatinimo planą, kainodaros

planą ir t.t.

Į produktą orientuota kompanija gali turėti produkto planą su tikslais bei strategijomis orientuotais į

kainą, vietą bei rėmimą. Į tam tikrą rinką ar geografinį regioną orientuota įmonė gali sudarinėti

planą, kurio tikslai bei strategijos orientuotis į marketingo kompleksą. O kompanija su mažu klientų

ratu gali turėti vartotojų planą. Tai pat kiekviena kompanija gali taikyti ir šių planų mišinį (M.

McDonalds, 1999).

1.6 Verslas-verslui (B2B) rinkos ir marketingo ypatumai

Verslas-verslui rinka apima komercinius santykius tarp verslo vienetų, pavyzdžiui santykiai tarp

gamintojo ir platintojo arba tarp didmenininko ir mažmenininko. Priešingai nei B2C verslas-verslui

aplinkoje parduodami gali būti ir negalutiniai produktai. Tarkime automobilių gamintojas perka

padangas, stiklą langams ir pan.

Pagrindiniai B2B rinkos ypatumai (U. C Mathur, 2008):

• Paklausa priklauso nuo pirkėjo produkcijos planų. Pavyzdžiui, jei automobilių gamintojų

pardavimai krenta tuomet padangų pardavimai bus paliesti taip pat.

• Įmonės galutinio produkto paklausa nepriklauso nuo jo perkamų komponentų, nebent visų

komponentų kainų kilimo tektų padidinti ir paties galutinio produkto kainą.

• Galutinio produkto paklausos didėjimas žaibiškai didina žaliavų ir kitų komponentų

pardavimus.

• Svarbiausi įmonės pirkimo sprendimai yra atliekami ne vieno žmogau, o keleto žmonių

grupių.

22

U.C. Mathur (2008) pirkimo sprendimų priėmimo procesas gali būti atvaizduojamas kaip trikampis,

dar vadinamas sprendimų trikampis.

Šaltinis: U. C. Mathur (2008)

Šis trikampis yra aiškinamas taip:

• F – tai ignoravimo vieta, kuomet pardavėjas turi pateikti labai daug informacijos apie save;

• E – tai pirmas lygis kuomet pirkėjui atsiranda abejonių, kurios turi būti išsklaidomos;

• D – šiame lygyje patiriami pirmieji priešiškumo veiksmai, nes konkurentai visaip stengiasi

išlaikyti savo klientus. Pardavėjas suteikti papildomos naudos tam, kad įgyti konkurencinį

pranašumą;

• C – jau prasideda tiesioginis puolimas. „Jūsų produktas yra per brangus arba nepakankamai

geras“. Tokiu atveju labai patogu pateikti atsiliepimus iš įtakingų kitų įmonės klientų.

Galima pasiūlyti papildoma garantiją;

• B – šiame etape klientas pradeda „drebinti kinkas“, teigdamas, jog reikia pasitarti su

partneriais ir pan. Galima įtarti, jog klientas pradeda blefuoti, todėl klientui galima pasiūlyti

tam tikrą nuolaidą ar papildomą kreditą;

• A – šiame lygyje pardavėjas turėtų pasiūlyti „arba – arba“ pasirinkimą: „Jūs duodate mums

garantijas arba patys viskuo pasirūpinate“. Jei klientas duodą garantiją arba sutinka viskuo

pasirūpinti reiškia, kad galima tartis dėl atitinkamos sutarties pasirašymo.

Taigi, šioje dalyje buvo aptarta visa reikalinga teorinė informacija, norint pradėti rengti marketingo

planą. Skyriuje buvo detaliai aprašytos visos reikalingos marketingo plano dalys, kas jose turėtų

būti dėstoma bei kaip tai turėtų atrodyti. Norint tinkamai parašyti marketingo planą, teorinis

23

pagrindas yra būtinas dalykas šioje srityje. Be teorinių žinių parašyti gerą marketingo planą yra

neįmanomą, nes į darbą įeina visos pagrindinės marketingo teorijos, kurias privaloma žinoti.

Visa šioje dalyje aprašyta teorija bus taikoma tolimesniame darbe, todėl remiantis pateikta struktūra

bus aprašomas visas įmonės UAB “Joringė” marketingo planas.

24

2. UAB „JORINGĖ“ VEIKLOS ANALIZĖ

2.1 Įmonės charakteristika

UAB „Joringė“ - tai elektros, automatikos bei silpnų srovių sistemų projektavimo, diegimo

bei saugos paslaugų teikimo kompanija, įgyvendinanti kompleksinius inžinerinius sprendimus.

Pradėjusi savo veiklą 1994 m. nuo apsaugos sistemų automobiliams įrengimo, įmonė išaugo į

Lietuvos Respublikos Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijų bei Valstybinės Energetikos

inspekcijos atestuotą įmonę, siūlančią kompleksinius apsaugos, kontrolės bei komunikacijos

sprendimus. Bendrovė turi visus savo teikiamoms paslaugoms reikalingus leidimus, atestatus bei

licencijas. Šiuo metu UAB „Joringė“ dirba daugiau nei 120 kvalifikuotų inžinierių, techninių,

apsaugos, projektų valdymo bei administravimo darbuotojų komanda. Taip pat UAB „Joringė"

yra asociacijos „Apsaugos Verslo Grupė“, vienijančios didžiausias saugos paslaugas teikiančias

įmones, narė.

Šiuo metu UAB „Joringė“ teikia šias paslaugas:

• Elektros sistemos:

• Vidaus ir lauko tinklų projektavimas;

• Vidaus ir lauko elektros sistemų montavimo darbai;

• Elektriniai matavimai;

• Objektų elektrotechninė priežiūra.

• Žaibosauga;

• Automatika;

• Silpnos srovės:

• Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos;

• Teritorijų apsaugos aktyvinės sistemos;

• Vaizdo stebėjimo, nuotolinio perdavimo ir įrašymo įrenginiai;

• Praėjimo, įvažiavimo, leidimų kontrolės ir apskaitos sprendimai;

• Telefoninio ryšio, kompiuteriniai, duomenų perdavimo tinklai;

• Lokalių telefoninių stočių įrengimas, programavimas;

• Patalpų įgarsinimo sistemos;

• Vaizdinės informacijos perdavimo nestandartiniai gaminiai.

25

• Saugos paslaugos.

Šiuo metu UAB „Joringė“ bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip:

• AB „ORLEAN Lietuva“;

• AB „Lietuvos geležinkeliai“;

• AB „Akmenės cementas“;

• AB „Šiaulių bankas“;

• AB „Ūkio bankas“;

• UAB „Lukoil Baltija;

• ir kt.

Kadangi įmonė siūlo gana didelę paslaugų įvairovę, buvo nuspręsta, jog ją reikia padalinti į du

atskirus padalinius. Tuomet darbuotojai ir pačios veiklos nesimaišytų tarpusavyje. Taip atsirado

du vienas nuo kito nepriklausomi padaliniai: saugos tarnyba ir inžinierinis padalinys. Abu

padaliniai turi savo atskirus vadovus bei atskirus darbuotojus – specialistus, kurie dirba toje

srityje.

Tačiau UAB „Joringė“ nuo pat įkūrimo išpopuliarėjo ir įgijo gerą vardą kaip saugos tarnyba. O

apie jos teikiamas inžinerines paslaugas žino žymiai mažesnė klientų dalis. Žmonės pamatę UAB

„Joringė“ logotipą ar išgirdę įmonės pavadinimą iškart teigia, jog jie atpažįsta kai apsaugos

paslaugas teikiančia įmonę, o apie kitas paslaugas net nebūna girdėję.

Taigi, šio marketingo plano pagrindinis tikslas parengti marketingo veiksmų planą, kuris padėtų

įmonę UAB “Joringė” išpopuliarinti ne tik kaip apsaugos tarnybą, bet ir kaip inžinerines

paslaugas teikiančią įmonę.

2.2 Situacijos analizė

Norint parengti efektyvų marketingo planą, pirmiausia būtina tinkamai išanalizuoti įmonės vidaus

bei išorės aplinką. Išorinė aplinka – tai tokia aplinka, kurios pati įmonė negali kontroliuoti, tačiau ji

yra labai svarbi jos veiklai, o vidinė aplinka – tai tokia aplinka, kuri priklauso nuo pačios įmonės ir

ją galima kontroliuoti. Tik išanalizavus šių aplinkų kintamuosius, įmonė gali sėkmingai įvertinti

26

susidariusią situaciją bei paruošti tinkamą veiksmų planą ateičiai.

Šiuo atveju, siekiant išnagrinėti UAB „Joringė“ techninio padalinio aplinkos situaciją

pasitelksime šiuos analizės modelius: PEST, M. Porter modelį bei SWOT. PEST modelis leis

detaliau pažvelgti į tokius dalykus kaip dabartinę ekonominę situaciją, teisinius reikalavimus bei

technologinę aplinką, kurioje yra veikiama. M. Porter modelis padeda išanalizuoti įmonės

konkurencinę aplinką. Šis modelis apima tokius kriterijus kaip konkurentų, vartotojų, tiekėjų bei

prekių – pakaitalų įtaką rinkoje. Galiausiai SWOT analizės pagalba bus apibendrinti visi gauti

rezultatai ir nustatytos įmonės grėsmės, galimybės, stiprybės bei silpnybės. Taip pat papildomai dar

bus nagrinėjama atskirai pati rinka bei numatomos tendencijos joje ir įmonės vidinė aplinka.

2.2.1 PEST analizė

Politinė – teisinė aplinka.

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio

valdymo požymiais. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, o vykdomoji valdžia –

Vyriausybei. Seimą išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų

(http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l0110a.htm). Paskutiniai rinkimai įvyko 2008 metais.

Daugiausia balsų surinko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje –

Lietuvos socialdemokratų partija, trečioje – Tautos Prisikėlimo partija.

Dėl prasidėjusios ekonominės krizės valdančioji dauguma tapo labai nepopuliari, nes turėjo

priimti Lietuvos piliečiams labai nepalankius įstatymus. Mokesčių didinimo ir panašūs įstatymai

sukėlė gana didelį nepasitenkinimą valdžia, todėl nemažai Lietuvos gyventojų pradėjo įvairius

streikus.

Dėl padidintų mokesčių bei sumažėjusių ženkliai sumažėjusių užsakymų, įmonės turėjo

apkarpyti nemažai išlaidų, kad galėtų konkuruoti rinkoje. Vienas iš išlaidų mažinimo būdų tapo

atlyginimų karpymas. Visiems darbuotojams – tiek aukštesnio, tiek žemesnio lygio teko sumažinti

algas. Per patį krizės įkarštį, keletą mėnesių UAB „Joringė“ netgi negalėjo išmokėti visų

atlyginimų. Tačiau šiuo metu gerėjant situacijai ekonominei situacijai, atsigauna ir pati įmonė. Bet

dėl patirtų sunkumų tai padaryti yra labai sudėtinga.

Dėl gana painių kai kurių įstatymų, Lietuvoje yra nemažai painiavos procesuose susijusiuose

su verslo steigimu bei vykdymu. Vienas iš tokių procesų yra įmonės steigimas. Lyginant su daugeliu

27

http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l0110a.htm

Europos Sąjungos šalimis, paprastam nepatyrusiam žmogui įsteigti įmonę yra labai sudėtinga.

Pavyzdžiui, steigiant uždarąją akcinę bendrovę, steigėjas ar steigėjai privalo pirmiausia sukaupti ne

mažesnį kaip 10 000Lt įstatinį kapitalą, norėdami registruoti tokio tipo verslą. Taip pat steigėjams

reikia pereiti gana ilgą ir painų dokumentų tvarkymo etapą, kuris taip pat kainuoja nemažai pinigų ir

laiko. Todėl nepatyrusiems asmenims tai padaryti tampa gana sunku ir painu.

Tačiau po truputį UAB steigimą valstybė stengiasi supaprastinti. Priimtas nutarimas, kad

uždarąją akcinę bendrovę būtų galima registruoti tiesiog internetu, tačiau būtina atitikti keletą

reikalavimų:

• privalo būti tik vienas steigėjas;

• turi būti pasirenkami tipiniai bendrovės įstatai;

• įmonės buveinė turi būti registruojama steigėjo nuosavybės teise priklausančiame turte.

Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį,

gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių

inspekcija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė

mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų

išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

Pagrindiniai Lietuvoje vyraujantys mokesčiai:;

• Gyventojų pajamų mokestis (GPM);

• Pelno mokestis;

• Pridėtinės vertės mokestis (PVM);

• Akcizai;

• Nekilnojamojo turto mokestis;

• Žemės mokestis;

• Paveldimo turto mokestis.

Gyventojų pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir

28

nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra

tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautos pajamos. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio

objektas yra:

• per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;

• ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

Šiuo metui yra taikomas 15% pajamų mokesčio tarifas, tačiau pajamoms iš paskirstytojo pelno

taikomas 20% pajamų mokesčio tarifas. Jeigu pajamos gaunamos už veiklą, verčiantis pagal verslo

liudijimą, tuomet mokamas savivaldybių nustatytas fiksuotas pajamų mokestis.

Pelno mokestį moką tokie apmokestinamieji vienetai:

• Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka;

• Užsienio vienetas - užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra

užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės

teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas

apmokestinamasis vienetas (http://www.finmin.lt/web/finmin/pm).

Lietuvos vienetų, užsienio vienetų, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvoje apmokestinamasis pelnas

apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje ir kurių pajamos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos respublikoje

apmokestinamos atsižvelgiant į pajamų rūšį:

• taikant 15 procentų mokesčio tarifą metinės išmokos (tantjemos) už stebėtojų tarybos narių

veiklą, pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, pajamos už

parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį

daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• taikant 10 procentų mokesčio tarifą apmokestinamos kompensacijų už autorių arba

gretutinių teisių pažeidimą pajamos, honorarai, užsienio vienetams, kurie nėra įregistruoti ar

kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta

ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos;

• nuo 2010 m. sausio 1 d. visiems užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip

organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos

neapmokestinamos pelno mokesčiu (http://www.finmin.lt/web/finmin/pm).

29

http://www.finmin.lt/web/finmin/pm


Pridėtinės vertės mokestis - yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų

teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo

ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos

valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis

šalies teritorijoje (http://www.finmin.lt/web/finmin/pvm).

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas yra 21 procentas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams

leidiniams.

Iki 2011 m. gruodžio 31 dienos:

• lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių

teikimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar dalinai kompensuojamos

Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka;

• lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms

patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui;

• lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo

paslaugoms.

Akcizais yra apmokestinamos šios prekės (http://www.finmin.lt/web/finmin/ak):

• etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

• apdorotas tabakas;

• energetiniai produktai;

• elektros energija;

• akmens anglys, koksas ir lignitas.

Šie išvardinti mokesčiai galioja 2011 metais, tačiau priešingai nei valstybėse su stipia ekonomika,

Lietuvoje mokesčių dydžiai yra gana nepastovūs. Palyginti gana dažnai keičiasi tai vieni, tai kiti

mokesčiai, todėl įmonėms dažnai tenka spręsti nemažai su finansais susijusių klausimų. Tokia

mokesčių kaita dažnai kenkia įmonei, nes ji negali jaustis saugi esant tuometinei situacijai, todėl

reikia bet kada būti pasiruošusiai pokyčiams. Pakitę mokesčiai priverčia įmones peržiūrėti visas

išlaidas ir planuoti jas kitaip, jei mokesčiai didėja.

Konkurenciją Lietuvos rinkoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kurio

tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas

30

http://www.finmin.lt/web/finmin/ak

http://www.finmin.lt/web/finmin/pvm

reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio

subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir

atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos

Respublikoje teisinius pagrindus (http://www.konkuren.lt/index.php?show=nutlrv_view&nut_id=881).

Pagal konstitucijos 46 straipsnį yra įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką. Taip pat

konkurencijos įstatymas draudžia bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba

kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi

atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai

varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Visą

konkurencinę aplinką prižiūri Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Šios institucijos

pagrindinis tikslas yra kontroliuoti, kad ūkio subjektai deramai laikytųsi konkurencijos taisyklių,

kas ir sudaro konkurencijos politikos esmę (http://www.konkuren.lt/index.php?show=kon_apie).

Nors politinė - teisinė aplinka nėra palanki daugumai įmonių, tame tarpe ir UAB „Joringė“, tačiau

stipri įmonė sugeba prisitaikyti prie bet kokios situacijos. Taip stengiasi daryti ir UAB „Joringė“.

Nors įmonei teko pereiti labai sudėtingą etapą, tačiau jis jau praėjo ir vadovai optimistiškai žiūri į

ateitį. Praėjus tokiai sudėtingai situacijai visi suprato, kad norint sustiprinti savo pozicijas, reikia

pasitelkti naujas priemones, kurios dar nebuvo išnaudotos. Todėl įmonė ir nusprendė pradėti

vykdyti savo marketingo kampaniją.

Ekonominė aplinka

2008 metais prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė palietė ir Lietuvos ūkį. Prastėjant ekonominei

situacijai, o įvairių produktų kainoms nesikeičiant ar netgi didėjant, gyventojų finansinė padėtis

ženkliai pablogėjo. Įmonės, siekdamos taupyti, pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas ir mažinti

darbuotojų skaičių. Nemažai įmonių netgi bankrutavo, todėl bedarbystė šalyje gana ryškiai

padidėjo. Pati valstybė taip pat neišvengė šios nelaimės ir norėdama išgyventi privalėjo pasiskolinti

dideles sumas iš užsienio.

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, 2010 metais Lietuvoje vidutinė metinė infliacija

sudarė 1.2% lyginant su 2009 metais, o metinė infliacija sudarė 3.6%. Taip pat statistikos

departamentas pateikia ir kiekvieno mėnesio infliacijos rodiklius. Šių metų sausio mėnesio vidutinė

metinė infliacija sudarė 1.5%, o vasario – 1.8%.

Kaip jau minėta ekonominė krizė Lietuvoje įtakojo gana nemažą darbo vietų mažėjimą. Pagal

31

http://www.konkuren.lt/index.php?show=kon_apie

http://www.konkuren.lt/index.php?show=nutlrv_view&nut_id=881

Statistikos departamento duomenis, 2010 metai nedarbo lygis Lietuvoje siekė 17.8%

(http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Verslas/Nedarbo-lygis-pernai-koks-jis). Mieste nedarbo

lygis buvo kiek mažesnis nei kaime ir siekė 16%, o tuo tarpu kaime net 22.4%. Lyginant su 2009

metais nedarbo lygis išaugo 1.3 karto.

Šiuo metu Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra 800Lt. Pagal statistikos agentūros „Eurostat“

pateiktus duomenis, Lietuvoje minimalus darbo užmokestis (232 EUR) yra vienas mažiausių

Europos Sąjungoje (http://myep.delfi.lt/news/minimalus-darbo-uzmokestis-lietuvoje--vienas-

maziausiu-es.d?id=35814859). Nuo Lietuvos atsilieka tik tokios šalys kaip Rumunija (142EUR) bei

Bulgarija (123EUR). Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2010 metais buvo žymiai

didesnis ir siekė 1540 Lt. Be to dauguma analitikų praneša, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų

augti 2011 metais ir padidės iki 4% (http://www.fin-dir.lt/naujienos/0/152/lietuvos-ekonomikos-

tyrimas).

Taigi, ekonominė situacija Lietuvoje šiuo metu yra gana sudėtinga, todėl vis didėja „Šešėlinė

ekonomika“. Vis dėlto situacija lyginant su 2009 metais po truputį gerėja, nes vyriausybė jau rimtai

galvoja apie minimalių atlyginimų didinimą. Tai pat šalies BVP po truputį šiais metais auga ir

prognozuojamas dar didesnis augimas metams bėgant (http://www.fin-

dir.lt/naujienos/0/152/lietuvos-ekonomikos-tyrimas). Todėl šalis darosi vis patrauklesnė naujam

verslui bei jau egzistuojančio verslo plėtimui.

Socialinė-kultūrinė aplinka

Analizuojant verslo įmonės verslo aplinką labai svarbu yra pažinti savo potencialų klientą. Tik

žinant kiek ir kokių potencialių pirkėjų yra rinkoje, galima planuoti marketingo kampaniją. Todėl

labai svarbu yra išanalizuoti tam tikro regiono socialinę bei kultūrinę aplinką, išsiaiškinti kokie

demografiniai rodikliai vyrauja regione ir juos pritaikyti, viliojant potencialius vartotojus. Šiuo

atveju kultūrinė ir socialinė aplinka bus nagrinėjama dviem lygmenimis – valstybiniu ir apskrities.

Taigi, pagal paskutinius Lietuvos Statistikos departamento (2009) pateikiamus duomenis 2009

metais Lietuvoje užfiksuoti 3.349.872 gyventojų iš kurių 172.438 gyvena Telšių apskrityje.

32

http://www.fin-dir.lt/naujienos/0/152/lietuvos-ekonomikos-tyrimas




http://myep.delfi.lt/news/minimalus-darbo-uzmokestis-lietuvoje--vienas-maziausiu-es.d?id=35814859


http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Verslas/Nedarbo-lygis-pernai-koks-jis

1 lentelė

Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes

Šaltinis: Demografijos metraštis (2009)

1 lentelėje matome Statistikos departamento (2009) pateiktus duomenis apie pagrindinių amžiaus

grupių pasiskirstymą Lietuvoje. Nagrinėjamos įmonės potencialūs klientai patenka į amžiaus grupę

nuo 15 iki 59, todėl mums svarbiausia ir yra ši kategorija. Kaip matome ši grupė sudaro net 64%

visų Lietuvos gyventojų, o tai yra daugiau nei pusę. Tiek kaimuose, tiek miestuose šis rodiklis yra

labai panašus. Kadangi mūsų pagrindiniai klientai yra daugiau nei minimalias pajamas gaunantys

asmenys, todėl pagrindinė amžiaus grupė ir yra 15-59 metų asmenys, kurie priskiriami prie

darbingo amžiaus gyventojų. Pagal lytį darbingų žmonių pasiskirstymas šiek tiek skiriasi. Pagal 1

priede pateiktą lentelę matome, jog darbingi vyrai sudaro 69% visų vyriškos lyties atstovų, kai tuo

tarpu moterys – 60%.

Tautybė bei religija šiuo atveju didelės įtakos rinkoje neturi. Nors statistika rodo (žr. 2 priede), kad

kitataučiai sudaro apie 16% visų Lietuvos gyventojų, tačiau Telšių apskrityje šis procentas yra

žymiai mažesnis. Kaip žinoma, daugiausia kitataučių gyvena tokiuose didžiuosiuose miestuose kaip

Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, todėl šie miestai taip ir pakelia kitataučių procentą.

Technologinė aplinka

Ne ką mažiau svarbus rodiklis marketingo tyrimams yra ir technologinė bei mokslo aplinka.

Mokslo laimėjimai ir įmonių inovatyvių technologijų diegimas gali ryškiai supaprastinti gamybos ar

pardavimo procesus, o tai automatiškai suteikia pranašumą prieš konkurentus. Vis dėlto nuspėti

kokie technologiniai laimėjimai bus ateityje yra labai sunku arba beveik neįmanoma, tačiau pagal

šalies skiriamų lėšų kiekį, bei mokslo skatinimą šalyje, galima numatyti ar technologiniu požiūriu

33

esama rinka tobulės ar išliks beveik nepakitusi.

2 lentelė

Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mln. litų .

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kaip matome iš 2 lentelėje pateikiamų duomenų, Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams ir

technologijų plėtrai (toliau MTTP) iki 2009 metų stabiliai augo. Galime daryti išvadą, kad

technologijų plėtra daugumai sektorių yra labai svarbi ir kiekvienais metais į tai investuojama vis

daugiau. Vienintelis sektorius, kuris ne taip stabiliai didina investicijas į MTTP yra valdžios

sektorius. Kaip matome iš pateiktų duomenų (2 lentelė), kiekvienais metais investicijos tai augo tai

mažėjo skirtingais tempais. Tai ypač nepalanku yra verslo įmonėms, nes sumažėjusios valstybinėms

lėšoms į mokslą bei technologijas, gana aiškiai atsiliepia ir šalies verslui. Tai reiškia, kad sumažėjęs

finansavimas, mažiau skatina verslo sektorių diegiant naujas technologijas, o daugumai įmonių tai

padaryti savarankiškai, dėl lėšų trūkumo gali būti tiesiog neįmanoma. Todėl tai atsiliepia ir pačioms

organizacijoms.

Kaip matome, 2009 metais išlaidos MTTP sumažėjo beveik visuose sektoriuose. Tai galima

paaiškinti tuo, kad 2008 metais prasidėjęs sunkmetis privertė tiek valstybinį, tiek verslo sektorių

taupyti. Todėl beveik visi sektoriai privalėjo susispausti ir apkarpyti visas išlaidas.

34

3 lentelė

Produkto ir technologinio proceso novatoriai 2006–2008 m. (Procentais nuo visų įmonių)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

3 lentelėje pateikiami duomenys, kaip įmonės savo veikloje diegė inovacijas 2006 – 2008 metais.

Kaip matome, daugiausia (10,3% visų įmonių) dėmesį skyrė produkto ir proceso inovacijoms bei

technologinio proceso (7.9% visų įmonių) inovacijoms. Labiausiai produkto bei proceso

inovacijoms dėmesį skyrė organizacijos užsiimančios finansine ir draudimo veikla bei profesine,

moksline ir technologine veikla užsiimančios įmonės.

Šiuo metu dėl ekonominės krizės visos inovacijų apimtys tikrai yra sumažėjusios, bet atsigaunant

šaliai, artimiausiu metu turėtų padidėti ir inovaciniai procesai.

Konkurencinės aplinkos analizė

Siekiant išanalizuoti organizacijos konkurencinę aplinką, naudosime M. Porter sukurtą 5 jėgų

modelį, pagal kurį atskirai išnagrinėsime esamus ir potencialius konkurentus, vartotojus, prekių

pakaitalus bei tiekėjus.

Tiesioginiai konkurentai

Kiekvienai įmonei yra svarbu pažinti savo tiesioginius konkurentus. Kiekviena organizacija privalo

35

išanalizuoti savo konkurencinę aplinką, kad galėtų pasiūlyti savo produktą (paslaugą) tokios pat ar

net patrauklesnės kokybės ir kainos.

Taigi, rinkoje, kurioje veikia UAB “Joringė”, aiškaus lyderio nėra. Visoje Lietuvoje veikia labai

daug smulkių panašios veiklos įmonių, kurios dažniausiai orientuojasi į tam tikrus regionus. Kaip

matome iš 3 priede pateiktos lentelės, šalyje konkurentų, užsiimančia tokia pačia ir panašia veiklą,

yra daugiau nei 30. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog beveik visos įmonės veikia tik tam tikrame

regione ir kuo toliau nuo savo teritorijos, tuo jie suteikia mažiau paslaugų, tai rinkai. Aišku

dauguma įmonių ieško užsakymų ir toliau nuo savo regiono, tačiau, pirmiausia joms yra svarbu

tvirtai laikyti pozicijas savo teritorijoje, o tik po to ieškoti perspektyvų kitur. Taip pat dažnai tam

tikrų paslaugų suteikimas toli nuo savo būstinės tiesiog yra nepelningas, nes darbai vyksta kelias

savaites ar mėnesiu, todėl nuolat reikia naujų medžiagų, taip pat turi būti siunčiami darbuotojai,

kurių išlaikymas yra gana brangus.

Taigi, šiuo atveju konkurentus būtų galima išskirti į dvi grupes: įmonės, kurios kelią didelę grėsmę

rinkoje ir tos kurios kelia mažą grėsmę. Kadangi UAB „Joringė“ orientuojasi į šiaurės-vakarų

Lietuvą, todėl ir pagrindinius konkurentus reikėtų išskirti iš šio regiono kaip pačius pavojingiausius.

Tokiu atveju konkurentų skaičius sumažėja iki aštuonių:

• Klaipėdoje – 6 įmonės;

• Mažeikiuose – 1 įmonė;

• Šiauliuose – 1 įmonė;

UAB „Tobula instaliacija“. Įmonė veikia jau daugiau kaip 10 metų. Bendrovė užsiima gyvenamųjų

ir negyvenamųjų pastatų elektros instaliacijos, apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos, žaibosaugos

įrengimo, projektavimo, eksploatavimo darbais. UAB „Tobula instaliacija“ dirba 12 darbuotojų.

Beveik visa įmonės veikla sukoncentruota į Klaipėdos apskritį, o už šių ribų užsakymų beveik

neturi. Metinės pajamos siekia apie 2 milijonus litų.

UAB "Baltieji rūmai". Tai dar viena įmonė veikianti Klaipėdos miesto ir visame rajone. Įmonė

veikia jau apie 10 metų. Įmonė užsiima elektros tinklų montavimu bei projektavimu. Šiuo metu

įmonėje dirba 17 darbuotojų. Įmonė beveik visa veikla koncentruota Klaipėdos rajone. Kituose

regionuose darbų atlieka labai mažai.

UAB „Baltieji rūmai“ turi nemažai įsiskolinimų, todėl jos padėtis šiuo metu yra gana sudėtinga ir

nemažai klientų atsisako šios įmonės paslaugų.

UAB "Ežiukai" – tai Klaipėdoje įsikūrusi įmonė. Užsiima žaibosaugos bei elektros darbais. Įmonė

geriausiai žinoma kaip apsaugas nuo žaibų teikianti bendrovė. Tai viena rimčiausių žaibosaugos

paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje. Turi stiprias pozicijas rinkoje ne tik Klaipėdos rajone, bet ir

36

Šiauliuose bei aplinkiniuose regionuose. Paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Paskutiniu metu keletas

darbuotojų pastebėta ir Telšių apskrityje, taip pat keletas straipsnių pasirodė ir vietiniuose

laikraščiuose apie šią įmonę. Vis dėlto pozicijos Telšių regione vis dar gana silpnos, tačiau labai

pavojingai didėja.

UAB "Technolitika" – Klaipėdoje veikianti įmonė, įkurta 2003 metais. Įmonė siūlo gana nemažą

paslaugų pasirinkimą, į kurias įeina elektros instaliacijos bei silpnų srovių montavimas bei

projektavimas. Vis dėlto pagrindinė įmonės veikla yra gamybos procesų automatizavimas. Beveik

visa veikla orientuota Klaipėdos rajone. Kituose regionuose vykdoma labai mažai užsakymų. Telčių

regione įmonė turi labai silpnas pozicijas.

UAB „Aldroma“ – daugiau nei 15 metų Vakarų Lietuvoje veikianti įmonė. Bendrovė užsiima

elektros ir žaibosaugos projektavimu bei montavimu. Pagrindinė rinka Vakarų Lietuvoje, tačiau

nemažai užsakymų atlieka ir kitos šalies vietovėse. Bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip AB

„LESTO“, Klaipėdos turizmo mokykla bei Valstybine energetikos inspekcija. Tai viena rimčiausių

šios srities specialistų komanda rinkoje.

V.Lavos individuali įmonė – Mažeikiuose veikianti įmonė. Tai labai maža įmonė, kurioje nedirba net

10 darbuotojų. Kompanija orientuojasi tik Mažeikių rajone ir per metu įvykdo iki 10 užsakymų.

Pozicijos šioje rinkoje tikrai mažos, nes UAB „Joringė“ užima daug didesnę jos dalį.

UAB "Liumenas" – Šiaulių regione veikianti bendrovė, priklausanti įmonių grupei, kurios pajamos

viršija 30 milijonų litų per metus. Įmonė įkurta 1959 ir šiuo metu joje dirba jau net daugiau nei 60

darbuotojų. UAB „Liumenas“ yra neginčijami rinkos lyderiai Šiaulių regione. Taip pat nemažai

didelių užsakymų atlieka ir Telšių rajone. Tai rimčiausias konkurentas UAB „Joringė“, kuri turi

labai didelį pranašumą tiek turima patirtimi , tiek kapitalo dydžiu, tiek ir specialistų skaičiumi.

Mažeikių ir Telšių apskrityje šios įmonės neužima didelės rinkos dalies. Šiame regione UAB

„Joringė“ yra gerai atpažįstama ir užima nemažą rinkos dalį. Tuo tarpu šiek tiek toliau nuo šių

regionų – Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose, įmonė jau nebėra taip gerai atpažįstama, todėl

konkurencija vyrauja žymiai didesnė. Tačiau tuose regionuose veikiančios įmonės taip pat neturi

stiprių pozicijų, todėl su visomis jomis galima konkuruoti.

Taip pat marketingo požiūriu šios įmonės atrodo labai silpnai. Visos organizacijos beveik nenaudoja

jokių marketingo priemonių. O jei ir naudoja tai būna epizodinės reklamos vietiniame radijuje arba

nedideli skelbimai vietiniuose laikraščiuose. Internetinės svetainės taip pat labai skurdžios. Puslapių

išvaizda labai mėgėjiška, todėl matosi, kad įmonės gaili pinigų internetinėms svetainėms.

Puslapiuose pateikiama tik pagrindinė informacija apie įmonę ir jos paslaugas, o papildomų

funkcijų, kurie galėtų suteikti naudos potencialiems klientams visiškai nėra. Taip pat neišnaudojama

nei internetinė reklama, nei paieškos sistemos tam, kad pritraukti daugiau klientų.

37

Potencialių konkurentų grėsmė.

Grėsmė dėl naujų konkurentų yra gana nemaža šioje rinkoje. Todėl būtina užimti kuo didesnę rinkos

dalį. Klientai dažnai yra jautrūs kainai, todėl konkurentui pasiūlius žemesnę kainą, pirkėjas gali

greitai pereiti pas konkurentus. Pirmiausia, didžiausią grėsmę kelia tokio pobūdžio įmonės iš kitų

regionų. Gana dažnas atvejis pasitaiko, kuomet kitame regione jau ilgą laiką egzistuojančios įmonės

bando iškovoti teisę vykdyti projektus kitame regione, taip stengdamiesi plėsti savo firmos vardo

žinomumą. Tokie konkurentai yra labai pavojingi, nes jie turi daug patirties šioje srityje ir puikiai

žino savo galimybes bei labai stipriai gali konkuruoti su vietinėmis įmonėmis. Kadangi įmonės iš

tolimesnio regiono kaštai yra didesni, todėl tokios įmonės stengiasi laimėti tik didžiuosius

užsakymus, nes tik tada jos gali pasiūlyti konkurencingą kainą.

Dėl smulkesnių užsakymų didžiausią grėsmę gali kelti naujos įmonės, atsirandančios tame regione.

Šioje rinkoje labai svarbus yra geras vardas, todėl naujoms įmonėms labai sunku yra kovoti dėl

didesnių užsakymų. Dažniausiai užsakovai renkasi jau laiko patikrintą įmonę, nors ir už šiek tiek

didesnę kainą. Tuo tarpu naujiems konkurentams pradedant nuo smulkių užsakymų tenka įrodinėti,

jog jie verti dėmesio. Todėl naujai įmonei beveik neįmanoma įeiti į rinką ir greitai užimti nemažą

rinkos dalį.

Pastebėjus naujai besikuriančias įmones, dažnai galima joms pasunkintį gyvavimą, konkuruojant

kaina. Šiame versle norint dirbti pelningai, yra būtina pasiekti tam tikra pajamų lygį, nuo kurio

įmonė pradeda dirbti nenuostolingai. Norint pasunkinti tokį tikslą, jau esančios įmonės visada gali

nuleisti paslaugos kainą. Tuomet konkurentai arba nebegalės pasiūlyti mažesnės kainos, arba

pasiūlys tokią, kuri jai gali būti nuostolinga. Tuo tarpu jau tvirtas pozicijas turinčioms įmonėms tai

nesukelia daug problemų, nes keletą nuostolingų užsakymų atperkama didesniais projektais.

Tiekėjų galia

Priėjimas prie tiekėjų yra gana atviras. Dauguma įmonių naudojasi tomis pačiomis tiekimo

įmonėmis, kurios parduodą žinomų prekinių ženklų produkciją. Šie tiekėjai yra gana gerai žinomi

Lietuvoje, todėl jų paieška nesukelia daug problemų. Vienintelis pranašumas, kurį galima

“išspausti” iš tiekėjų yra nuolaidos. Ilgalaikiai ir visapusiškai naudingi santykiai leidžia

išsireikalauti didesnių nuolaidų, ko naujoms įmonėms beveik neįmanoma padaryti. Šalyje

egzistuoja keletas pagrindinių tiekėjų, kurie parduoda daugumą tokiai paslaugų sferai tinkamas

medžiagas. Šie pagrindiniai tiekėjai yra:

38

• UAB "ALSO Lietuva"

• UAB "Elektrobalt"

• UAB “Klinkmann Lit”

• UAB "SLO"

• UAB "GINESTRA"

• UAB "Baltijos kontaktų grupė"

• UAB "Baltų tinklo prekyba"

• UAB "DC sprendimai"

Šie tiekėjai yra pagrindiniai ir didžiausi Lietuvoje. UAB “Joringė” perka didžiąją dalį medžiagų,

nes šios įmonės siūlo patraukliausias kainas. Visos šios įmonė prekiauja panašia produkcija, todėl

perkant įgyjamas pranašumas, nes galima pasirinkti iš kurio tiekėjo užsakyti. Tokiu būdu pirkėjas

turi šiokį tokį pranašumą prieš tiekėjus, nes nepatikus kai kurioms kainoms, galima ieškoti tų pačių

medžiagų pas kitą tiekėją. Taip pat esant skubiam reikalui ir tuomet, kai reikia tik keleto smulkmenų

viskas perkama iš vietinių parduotuvių, tokių kaip UAB “Senukų prekybos centras” ir pan.

Taip pat reikėtų paminėti, kad tiekėjas iš kurio perkama, renkamasi tik po to kai paruošiamas

projekto planas. Todėl priklausomai nuo vietovės, nuo medžiagų kiekio parenkamas tinkamiausias

tiekėjas(-ai). Tuomet įmonė gali įsigyti reikiamas medžiagas minimaliomis išlaidomis.

Vartotojų galia

Šioje veikoje UAB “Joringė” klientai yra tiek privatūs klientai, tiek įvairūs ūkio subjektai. Vis dėlto

patys svarbiausi ir daugiausia pajamų duoda ūkio subjektai. Privačius klientus būtų galima

apibūdinti kaip aukštas pajamas gaunantys asmenys, kurie statosi naujus namus, pastatus ar tiesiog

daro patalpų remontą. Žemesnes pajamas gaunantiems žmonėms tokios paslaugos gali būti per

brangios, juolab, kad tokie asmenys smulkius darbus dažnai atlieka patys. Tuo tarpu verslo

subjektai, esant reikalui beveik visada samdo įmonę, kuri atliktų tokius darbus, nes turėti savo

meistrų tiesiog neapsimoka.

Pagal pirkimo apimtis, daugiausia pajamų duoda verslo subjektai. Kadangi jie turi didesnės

apimties objektus ir jiems reikia žymiai daugiau įvairių paslaugų, todėl ir darbų kaina atitinkamai

auga. Nors ir būtų galima mėginti pereiti prie privačių klientų, tai tikrai neapsimoka. Šiuo metu

ūkio subjektai sudaro žymiai didesnes pirkimo apimtis, todėl UAB “Joringė” ir orientuojasi būtent į

šią auditoriją.

Taip pat ši klientų grupė yra pranašesnė už privačius klientus ir tuo, jog žymiai lengviau yra gauti

39

įvairios informacijos apie ūkio subjektus. Tokiu būdu UAB “Joringė” iš anksto žinodama, jog bus

statomas naujas objektas, gali ruoštis ir planuoti kaip laimėti konkursą ar kaip prisivilioti klientą

naudotis būtent mūsų siūlomomis paslaugomis.

Privatūs klientai yra gana jautrūs kainai, todėl prieš siūlant jiems savo paslaugas, būtinai reikia

susiplanuoti kuo patrauklesnį pasiūlymą už patrauklią kainą. Tuo tarpu ūkio subjektams labai

svarbus yra pats darbo atlikimas, naudojamos medžiagos ir pan. Tokiu atveju kaina ne visada būna

pirminis pasirinkimo kriterijus. Labai daug įtakos renkantis paslaugos teikėją turi UAB “Joringė”

vadybininkai, kurie privalo pristatyti projektą ir teikiamas paslaugas kuo patraukliau, nes

dažniausiai įvairūs ūkio subjektai skelbia konkursus arba renkasi iš kelių įmonių.

Prekės-pakaitalai

Šiuo atveju, prekės – pakaitalai rinkoje kaip ir neegzistuoja. Pirmiausia, savo pageidavimus išdėsto

klientas. Tuomet UAB “Joringė” vadybininkas priėmęs užsakymą, paruošia tam tikrą planą pagal

kliento pageidavimus ir jį pateikia užsakovui. Užsakovas pareiškia savo nuomonę ir taip viskas

derinama tol, kol galiausiai prieinama bendro kompromiso. Dalis paslaugų yra gana konkrečios ir

jos pakaitalų visiškai neturi, o kuomet siūlomos tokios paslaugos, kurios turi daug variantų,

visuomet yra aptariami tie variantai ir pasirenkamas pats tinkamiausias.

2.2.3 Rinkos tendencijų analizė

Rinka, kurioje veikia UAB „Joringė“ yra labai priklausoma nuo statybos verslo. Kuo daugiau

vyksta įvairių statybų, tuo daugiau įvairių užsakymų įmonei. 2008 metais, kai prasidėjo pasaulinė

ekonominė krizė, statybų verslas visiškai merdėjo ir tuo pačiu įmonei UAB „Joringė“ teko išgyventi

labai sunkų etapą, kuomet darbų beveik nebuvo visiškai. Dabar, vėl daugėjant įvairioms statyboms,

užsakymų skaičius vis didėja ir didėja. Kadangi per ateinančius keletą metų daugelis analitikų

prognozuoja šalies ekonomikos augimą, turėtų didėti ir statybų apimtys. Todėl šioje rinkoje turėtų

ženkliai padidėti daug įvairių užsakymų.

Pagrindinės paslaugos, kurių prireikia klientams – tai žaibosauga, apsaugos sistemų įrengimas bei

elektros instaliacijos darbai. Kadangi daugumai darbų atlikti reikalingi tam tikri specialistai, todėl

tiek privatūs asmenys, tiek įmonės yra privesti samdyti tokius specialistus. Kaip buvo minėta

anksčiau, didžioji dalis užsakymų (kas susiję su apsaugos sistemomis bei elektros instaliacija)

priklauso nuo to kiek tuo metu vyksta statybų. Tačiau žaibosauga labai priklauso nuo orų.

40

Pavyzdžiui praeitais metais labai daug objektų nukentėjo nuo žaibų, todėl imta labai daug kalbėti

kaip reikėtų saugotis nuo tokios nelaimės. Taigi, iškart žymiai išaugo poreikis šioms paslaugoms, o

kitais metais tikimasi dar didesnio poreikio.

2.3 SWOT analizė

Taigi, atlikus išsamų įmonės išorinės bei vidinės aplinkos analizę, būtina visą gautą informaciją

susisteminti. Geriausias būdas tai atlikti – tai SWOT analizė. Tai – remiantis aplinkos analize

sudaryta lentelė, kuri parodo įmonės stiprybes, silpnybes, grėsmes bei galimybes.

4 lentelė

UAB „Joringė“ SWOT analizė

Stiprybės Silpnybės

• Gerai žinomas prekinis ženklas• Ilgametė patirtis šioje srityje• Kvalifikuoti darbuotojai• Geri santykiai su vietinėmis

įmonėmis• Geri informaciniai ištekliai apie

galimus naujus klientus• Naujų technologijų diegimas

• Dažnai laiku neatliekami darbai• Dažna darbuotojų - specialistų kaita• Neišnaudojamos marketingo

priemonės• Įmonė neatpažįstama, kaip

inžinerinius sprendimus atliekanti įmonė

Galimybės Grėsmės

• Didėjant statybų skaičiui, didėja ir poreikis siūlomoms paslaugoms

• Galimybė plėstis į gretimus regionus

• Naujų konkurentų atėjimas į rinką• Gerų specialistų trūkumas rinkoje

Stiprybės. Visų pirmiausia, UAB „Joringė“ yra gerai žinomas prekinis ženklas Šiaurės – Rytų

Lietuvoje. Per daugiau nei 15 metų įmonė sugebėjo įsitvirtinti rinkoje, todėl įmonė yra labai lengvai

atpažįstama. Nors įmonė pradėjo kai saugos tarnyba, tačiau beveik nuo pat įkūrimo teikė ir

inžinerines paslaugas. Per tą laiką UAB „Joringė“ sukaupė nemažą patirtį šioje srityje, todėl tikrai

išmano savo darbą. Įmonėje dirba kvalifikuoti darbuotojai, geri išmanantys savo darbą. Aukštesnio

lygio darbuotojai dirba jau labai seniai šioje įmonėje, ir yra atlikę daugybę kvalifikacijos kėlimo

kursų bei mokymų.

Taip pat UAB „Joringė“ palaiko gerus santykius su vietinėmis įmonėmis. Jau ilgą laiką

bendradarbiaujama su tokiomis įmonėmis kaip AB „ORLEAN Lietuva“, AB „Lietuvos

geležinkeliai“, AB „Akmenės cementas“, AB „Šiaulių bankas“. Vadybininkai turi gerų ryšių, kurie

41

informuoja apie galimas naujas statybas, remonto darbus ar kitokio pobūdžio darbus, į kuriuos

galėtų pretenduoti UAB „Joringė“. Tai leidžia greitai reaguoti į situaciją ir paruošti kuo patrauklesnį

pasiūlymą.

Dar vienas labai svarbus pranašumas yra naujų technologijų diegimas bei siūlymas klientams. Šiais

laikai technologijos keičiasi labai greitai, todėl būtina nuo jų neatsilikti. Šiuo atveju darbuotojai

nuolat seka naujausius technologinius išradimus, diskutuoja tarpusavyje ir svarsto galimybes

pritaikyti savo veikloje.

Silpnybės. Viena pagrindinių įmonės silpnybių yra dažnas darbų atlikimo vėlavimas. Dažniausiai tai

įvyksta dėl darbuotojų trūkumo. Darbuotojų trūkumas dažnai pasireiškia dėl dažnos darbuotojų

kaitos. Kadangi įmonė nori turėti tik gerus savo srities specialistu, dažnai tenka nedrausmingus ir ne

visada išmanančius darbuotojus keisti. Tokiu būdu sutrikdomas darbų atlikimas ir prasideda

vėlavimas.

Taip pat beveik neišnaudojamos marketingo galimybės. Įmonė iki šiol skirdavo labai mažai lėšų ir

laiko marketingo sričiai, todėl nepavyko sudaryti įmonės įvaizdžio kaip ne tik saugos tarnybą, bet ir

kaip kompleksinius inžinerinius sprendimus teikiančią įmonę.

Galimybės. Pirmiausia, po ekonominio nuosmukio atsigaunančioje šalyje vėl ima didėti statybų

skaičius. O tai automatiškai didina galimų užsakymų kiekį įmonei UAB „Joringė“ ir jos

konkurentams.

Tai pat, kadangi rinkoje nėra ryškaus lyderio šalyje, yra galimybė plėstis ir į gretimus regionus.

Telšių apskrityje įmonė turi gana tvirtas pozicijas, tačiau Klaipėdos ir, ypač, Šiaulių rinkose galima

tikrai plėstis.

Grėsmės. Nors įmonių šioje rinkoje yra nemažai, tačiau nė viena neturi labai tvirtų pozicijų. Todėl

naujoms įmonėms tai gali būti geras šansas įeiti į rinką ir pasistengti nukonkuruoti jau esamas

įmones. Tai labai didelė grėsmė, kurios galimą atsiradimą reikia nuolatos stebėti.

Taip pat yra nemažas trūkumas gerų specialistų. Norint atlikti kai kuriuos darbus būtina turėti tam

tikrą kvalifikaciją, o tokie specialistai paskutiniu metu dažnai emigruoja į užsienį, o šalyje pasilikę

dažniausiai išgraibstomi tokių grandų kaip AB „ORLEAN Lietuva“ ir pan.

42

3. UAB „JORINGĖ“ MARKETINGO PLANAS

3.1 Marketingo tikslai

Išanalizavus UAB „Joringė“ vidinę bei išorinę aplinką pastebėtos pagrindinės probleminės sritys, į

kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Pirmiausia, viena svarbiausių problemų yra ta, jog prekinis ženklas

atpažįstamas tik kaip saugos tarnyba, todėl nukenčia inžinerinis padalinys. Taip pat beveik visiškai

neskiriama dėmesio marketingo priemonėms. Įmonė labai gerai žinoma tik Telšių apskrityje, tačiau,

norint paskleisti informaciją už šio regiono ribų būtina išnaudoti pagrindines marketingo priemones.

Taigi, įmonei keliami tokie pagrindiniai tikslai:

• Sukurti naują įmonės prekinį ženklą;

• Per 2011 padidinti padalinio pajamas 10-20%;

• Per ateinančius 3-4 metus pajamas padidinti apie 50%.

3.2 Marketingo planas

Naujo prekinio ženklo kūrimas.

Taigi, pirmoji problema, kurią įmonei reikia išspręsti – tai naujas prekinio ženklo įvaizdžio kūrimas.

Kadangi įmonė užsiima keletu skirtingų veiklų, o ateityje planuojama atidaryti dar vieną įmonę, po

ilgų pasitarimų nuspręsta sukurti naują prekinį ženklą, po kuriuo būtų pozicionuojamos visos

bendros veiklos. Todėl nuspręsta UAB „Joringė“ prekinį ženklą traktuoti kaip įmonių grupės

ženklą. Šiam įmonių grupės prekiniam ženklui priklausys 4 skirtingi prekiniai ženklai. Jie yra:

• UAB „Joringės sauga“ – apsaugos tarnyba;

• UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“;

• UAB „Joringės automobilių servisas“ (ši įmonė dar tik kūrimo stadijoje ir nėra apsispręsta

dėl galutinio pavadinimo)

• UAB „Gudragalvis“ – edukacinės priemonės, žaislai, laisvalaikio prekės.

Taigi, visos šio išvardintos įmonės priklauso įmonių grupei UAB „Joringė“.

Sekantis labai svarbus žingsnis naujo prekinio ženklo įvedimui į rinką – tai logotipo sukūrimas.

Kadangi senasis logotipas atpažįstamas kaip apsaugos tarnybos logotipas, nuspręsta keisto jo

išvaizdą, paliekant tik teksto šriftą ir spalvas.

43

4 pav. Senasis UAB “Joringė” logotipas.

4 paveiksle matome pavaizduotą senąjį įmonės logotipą, kuris naudojamas jau ilgą laiką. Kaip jau

anksčiau minėta, kad visiškai neatitolti nuo senojo prekinio ženklo nuspręsta naujajame logotipe

išlaikyti visas spalvas bei teksto šriftą. Ilgai kūrus bei pasitarus su dizaineriais nutarta, kad naujas

logotipas atrodys taip, kaip pavaizduota 5 paveiksle. Kaip matome tiek spalvos tiek šriftas

5 pav. Nauji UAB “Joringė” logotipai.

išliko lygiai tokie patys kaip ir senajame logotipe.

44

Naujajame logotipe pasirinktas 4 kvadratų motyvas, kuris simbolizuoja keturias įmones,

priklausančias grupei. Kaip matome, pagal naują strategiją įmonių grupei išvis priklausys 5 skirtingi

logotipai, pagrindinis bus „Joringės grupė“, o kiti 4 - šiai grupei priklausančių įmonių. Padalinys,

kurį nagrinėjame turės savo atskirą logotipą, todėl taip bus lengviau atsiskirti nuo dabar užgožiančio

pagrindinio logotipo.

Taigi, UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“ traktuojama kaip visiškai atskira įmonė su savo

prekiniu ženklu. Taip pat šiam padaliniui bus atskirai taikoma ir marketingo planai, kadangi

skirtingoms veikloms taikyti tokias pačias marketingo priemones gali būti netikslinga, nes kas tinka

vienam prekiniam ženklui, gali visiškai netikti kitam, todėl būtina sukurti unikalų marketingo planą

šiam padaliniui.

UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“ bus pozicionuojama kaip įmonė, galinti išspręsti tiek

įprastus, tiek nestandartinius projektus. Kai kitos įmonės orientuojasi tik į stambius projektus, ši

įmonė priima tiek didelius, tiek ir smulkius užsakymus. Įmonė gali atlikti ir automatikos, ir elektros,

ir IT darbus, todėl užsakovams nereikia ieškoti keleto skirtingų organizacijų projekto

įgyvendinimui. Pagrindinis tikslas įmonę vaizduoti kaip gerai išmanančią įvairias technologijas ir

galinčią patarti bet kokiu klausimu.

Siekiant įgyvendinti įmonės tikslus, vien tik sukurti naują prekės ženklą nepakanka. Būtina įvertinti

ir parinkti pagrindinius marketingo įrankius, kurie leis pasiekti įmonės marketingo tikslus.

Kaina

Kainodara įmonėje taikoma beveik tokia pati kaip ir buvo iki šiol. Kaip ir dažniausiai įprasta tokioje

verslo srityje, kaina šiuo atveju yra orientuota į kaštus. Gavus ir aptarus užsakymą su klientu,

projekto vadovas sudaro užsakymo projektą ir sudėlioja aptarnaujamo objekto sąmatą, kurioje

detaliai išdėstoma kiek ir kokių medžiagų, kiek darbo reikia įdėti ir kokia to kaina. Prie kiekvienos

medžiagos kainos ar darbo sąnaudų pridedamas 20% antkainis, kuris priklauso pačiai įmonei. Visas

šio antkainio procentas atitenka pačiai įmonei. Šis procentas yra galutinis ir nekoreguojamas, nebent

labai išskirtiniais atvejais.

Tuomet vadybininkas savo nuožiūra susidariusiai sumai užsideda dar savo antkainį, kiek jis nori

uždirbti iš šio projekto. Viskas kas įeina į šį procentą atitenka vadybininkui, kuris priima užsakymą.

Šis procentas gali svyruoti priklausomai nuo to kiek vadybininkas nori uždirbti ir kiek pavyksta

klientui nusiderėti.

Priklausomai nuo kliento bei užsakymo dydžio, UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“ priims 3

apmokėjimo terminus:

45

1. Apmokėjimas po atlikto darbo. Šis apmokėjimo terminas taikomas privatiems klientams bei

ūkio subjektams, kurie pateikia nedidelius užsakymus. Su jais pasirašoma sutartis, kuri

įpareigoja po atliktų darbų sumokėti visą sutartą sumą. Šitokia apmokėjimo galimybė

suteiks didesnį pasitikėjimą įmone, nes klientas pirmiausia galės pamatyti rezultatus, o po to

tik atsilyginti už darbą. Aišku, tuomet atsiranda šiokia tokia rizika, jei darbai neatliekami

laiku dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl įmonė turi su tokiais klientai elgtis labai

atsargiai.

2. Apmokėjimas iš anksto. Šis apmokėjimo būdas taikomas labiau tiems klientams, kurie su

įmone turi reikalų jau nebe pirmą kartą. Tai klientai, pasitikintys įmone UAB „Joringės

inžineriniai sprendimai“ ir nebijantys apmokėti už darbą iš anksto. Taip pat tam tikrais

momentais šis apmokėjimo būdas gali būti taikomas ir naujiems klientams. Visa tai

priklauso nuo pardavimo vadybininkų derėjimosi sugebėjimų. Vadybininkai yra visada

skatinami, kad darytų taip, jog klientas sutiktų už darbus apmokėti iš anksto. Jei

vadybininkui pavyksta dėl to susiderėti, tai labai palanku įmonei, nes kai kurių užsakymų

įvykdymas gali užtrukti gana ilgą laiką ir jeigu apmokėjimas vyktų po darbų, tada tektų gana

ilgai laukti naujų įplaukų į įmonės sąskaitą.

3. Apmokėjimas dalimis. Šis būdas taikomas dideliems užsakymams, kurie gali trukti keletą

mėnesių ar netgi beveik metus. Tokiu atveju, projekto įgyvendinimas vyksta keliais etapais.

Todėl yra reikalaujama, kad po kiekvieno įvykdyto etapo, kad klientas pervestų dalį pinigų

už atliktą darbą. Taip įmonė reguliariai gaus naujų įplaukų ir nebus problemų dėl to, jog ilgą

laiką negauna jokių pajamų. Rengiant didesnį projektą, jis visada būna suskirstomas etapais

ir kiekvienam etapui atskirai apskaičiuojama kiek kokių sąnaudų reikės bei kiek visa tai

kainuos. Todėl kiekvieną etapą lengva įvertinti pinigine išraiška bei parodyti klientui kokią

dalį jam reikia pervesti.

Skirtingi apmokėjimo terminai suteiks didesnį pasitikėjimą įmone, nes klientas visada galės derėtis

dėl jam patogesnio apmokėjimo. Nemažai klientų labai nepasitiki tuo, kad reikia pirma apmokėti už

paslaugą, o tik tada projektas bus įgyvendinamas. Dauguma mėgsta pirma pamatyti rezultatą, o jau

tada atsiskaityti su pardavėju. Tai senamadiškas požiūris išlikęs iš senesnių laikų, todėl vyresnio

amžiaus žmonės taip reaguoja į tokias situacijas. O apmokėjimo terminų pasirinkimas tik pakelia

įmonės įvaizdį bei suteikia daugiau pasitikėjimo ja.

Šiame versle akcijų bei nuolaidų dažniausiai nebūna, nes tai nelabai turi kokios prasmės. Kadangi

daugiausia bendraujama su įvairiais ūkio subjektais, tai jiems įvairios akcijos nelabai turi reikšmės.

Viskas vyksta derybų pagrindu. Užsakovas derasi su įmone dėl sau palankių sąlygų ir kiek klientui

pavyksta nusiderėti, tokią nuolaidą ir gauna. Privatūs klientai taip pat turi tokią pačią galimybę, nes

46

kai kurie privatūs užsakymai gali būti taip pat nemaži, todėl užsakovas turi šansą išsiderėti sau

palankią kainą. Aišku derybos gali vykti tol kol kaina tenkina pardavėją, kitu atveju kad ir kiek

truktų derybos, klientui nusiderėti nepavyks.

Paskirstymas

UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“ iš viso turi dvi atstovybes – po vieną Telšiuose ir

Mažeikiuose. To visiškai pakanka, kad būtų galima aptarnauti visą Telšių apskritį bei aplinkinius

regionus. Tokiai veiklai daugiau atstovybių visiškai nereikia, norint aptarnauti dabartinį regioną ir

dar užtenka aplinkiniams. Bendravimas dažniausiai vyksta telefonu arba vadybininkas atvyksta į

sutartą vietą. Tai klientu yra labai patogu, nes jam nereikia pačiam ieškoti, kur rasti įmonės

atstovybę bei keliauti didelį atstumą, jei pats gyvena toli nuo Telšių ar Mažeikių. Taip pat klientas

jaučiasi labiau gerbiamas, kai pats vadybininkas rūpinasi kaip atvykti pas užsakovą, o ne jam tenka

ieškoti kaip atvykti pas pardavėją.

Projekto vykdymo metu, vadybininkas nuolat turi bendrauti su klientu ir jį informuoti kaip sekasi.

Atvykus į objektą aprodyti kas jau padaryta ir kas bus daroma toliau. Taip pat nuolat su klientu

diskutuoti kaip vieną ar kitą projektą atlikti, išsiklausinėti ko labiausiai norėtų užsakovas. Taip pat

klientui visiškai nereikia rūpintis transportavimu. Kadangi visomis medžiagomis rūpinasi UAB

„Joringė“, tai ir jų pristatymu pasirūpina pati įmonė. Tiek įrankius tiek medžiagas įmonė pati

atsiveža iš bet kurios vietos į reikiamą objektą. Klientui nieko nereikia rūpintis, tiesiog stebėti kaip

vyksta darbai ir bendrauti su vadybininku, bei pateikti savo pasiūlymus ar nepasitenkinimus.

Rėmimas

Svarbiausia šio marketingo plano dalis yra rėmimas. Kadangi įmonė keičia savo prekinį ženklą,

būtina apie tai informuoti potencialius klientus. Be to nauja rėmimo kampanija turi padėti pakelti

klientų skaičių bei suteikti galimybę atrasti naujų klientų gretimose regionuose. Šiuo atveju

didžiausias dėmesys bus skiriamas internetiniam marketingui bei reklamai. Tai svarbiausios

priemonės siekiant populiarinti savo įmonę. Aišku svarbu nepamiršti ir kitas priemones, tačiau jos

bus tik kaip pagalbinės, kurios papildys pagrindines. Kadangi įmonė negali sau leisti skirti didelį

biudžetą marketingui, todėl tenka pasirinkti keletą pagrindinių priemonių, į kurias bus kreipiama

daugiausia dėmesio.

Taigi, pirmiausia kaip viena iš svarbiausių priemonių pasirinktas internetas. Šiais laikais tai labai

galingas įrankis, siekiant populiarinti savo įmonė. Tai santykinai pigesnis įrankis lyginant su

47

kitomis marketingo priemonėmis. Internetas leidžia lengviau pasiekti tikslinę auditoriją už sąlyginai

mažesnius kaštus, taip pat galima detaliau sekti ir savo marketingo kampanijos rezultatus.

Reklama vis dar gana efektyvi marketingo priemonė, nors ji ir yra žymiai brangesnė. Šiuo atveju

reklama bus skelbiama tik vietiniuose kanaluose, todėl tai nebus taip brangu kaip reklama šalies

mastu. Reklama šalies mastu būtų gana netikslinga, nes UAB „Joringė“ labiau orientuojasi į Šiaurės

Lietuvos rinką, kurioje svarbu užimti kuo tvirtesnes pozicijas. O tolimuosiuose regionuose įmonei

gali net neapsimokėti apsiimti pavienius užsakymus, dėl nemažų transportavimo bei darbuotojų

išlaikymo kaštų.

Komunikacija su klientais interneto erdvėje

Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, internetui šiame plane bus skiriama daugiausia dėmesio. Iki

šiol įmonė visiškai neskyrė dėmesio internetui. Jau daugelį metų UAB „Joringė“ neturi net savo

internetinio puslapio, todėl praranda daugybę galimų potencialių klientų. Šiais lakais internetu yra

labai populiaru ieškoti informacijos apie pardavėją, todėl labai svarbu pateikti kuo daugiau

informacijos apie įmone internetu. Kuo daugiau vartotojas randa informacijos apie pardavėją, jo

paslaugas bei įkainius, tuo didesnį pasitikėjimą suteikia potencialiam klientui. Todėl būtina ne tik

pateikti kuo daugiau informacijos internete, bet ir pasirūpinti, kad visa šita informacija būtų lengvai

surandama. Taigi šios dalies tikslas ir yra suplanuoti kuo efektyvesnį veiksmų planą, kad vartotojas

galėtų lengvai rasti visą informaciją apie įmonę.

Pats svarbiausias marketingo plano tikslas yra sukurti patrauklų ir išsamų įmonės internetinį

puslapį. Iki šiol įmonė neturėjo jokio internetinio puslapio ir vienintelė informaciją apie UAB

„Joringė“ buvo galima rasti iš keleto internetinių įmonių katalogų. Įmonei yra labai svarbu turėti

savo internetinę svetainę. Įmonės puslapis yra, tarsi, vizitinė kortelė, kurioje pateikiama išsami

informacija apie įmonės veiklą, jos siūlomas paslaugas bei susijusias naujienas. Labai svarbus yra

internetinės svetainės dizainas. Puslapis turi atrodyti kuo profesionalesnis, nes mėgėjiškai pateikta

išvaizda sudaro labai prastą įvaizdį apie įmonę. Prastas vaizdas klientui sudaro įspūdį, jog įmonė

taip pat yra mėgėjiška, todėl dažnai klientas geriau pasirenka įmonę, kurios dizainas yra

profesionalesnis, sudarantis rimtos ir aukštos klasės įmonės įvaizdį.

Kadangi įmonė neturi savo IT specialisto, kuris išmanytų šioje srityje, o samdyti tokį darbuotoją

neapsimokėtų, todėl visi techniniai ir dizaino darbai bus patikėti šioje srityje išmanančiai įmonei,

kuri rūpinsis projekto įgyvendinimu. Įmonė privalės sukurti tinkamą dizainą, kuris tiktų šioje srityje

veikiančiai kompanijai. Taip pat privalės įdiegti ir suprogramuoti visas reikiamas funkcijas. Tačiau

svetainės struktūra bei funkcijas sudarytos mūsų įmonės.

48

Šiuo atveju, kuriant internetinę svetainę bus orientuojamasi į vakarietišką stilių. Priešingai nei

įprasta Lietuvoje tarp tokio tipo įmonių, UAB „Joringės inžineriniai sprendimai“ savo svetainėje

sieks pateikti ne tik svarbiausią informaciją apie savo veiklą, bet ir pasiūlyti vartotojui draugišką

internetinį puslapį, kuriame klientas galėtų patogiai rasti daugiau informacijos nei įprastose

svetainėse.

Taigi, kaip matome 6 paveiksle pavaizduotas įmonės internetinės svetainės medis. Šis medis

vaizduoja, kokia bus internetinio puslapio struktūra. Svetainės medis yra privalomas dalykas prieš

pradedant pačios svetainės techninius kūrimo darbas. Programuotojai turi iš anksto žinoti, kokios

bus reikalingos funkcijos, tai pat kaip pateikti patį meniu ir pan.

Kaip matome internetinę svetainę sudarys 8 pagrindinė kategorijos:

• Pagrindinis puslapis;

• Naujienų kategorija;

• Paslaugų aprašymas;

• Kontaktų skiltis;

49

• Informacijos apie pačią įmonę skiltis;

• Vartotojų zona;

• Darbuotojų zona;

• Karjeros skiltis.

Pagrindinis puslapis. Tai pirmasis puslapis į kurį pateks vartotojas, užsukęs į svetainę. Šiame

puslapyje bus pateikiamas trumpas pristatomasis įmonės aprašymas, trumpai pateikiamas siūlomų

paslaugų aprašymas bei rimčiausių įvykdytų projektų santrauka. Šis puslapis yra labai svarbus, nes

vartotojas jį pirmiausia pamatys, todėl būtina sudaryti gerą pirmąjį įspūdį. Svarbu informaciją

pateikti glaustai, tačiau tuo pačiu ir patraukliai.

Naujienų kategorija. Šioje kategorijoje bus skelbiamos įvairios naujienos susijusios su įmonės

veikla. Skiltyje bus skelbiami straipsniai iš įvairių spaudos šaltinių, kuriuose minima įmonė, taip pat

naujienos apie įvykius, susijusius su užsiimama veikla. UAB „Joringė“ skelbs naujienas apie save,

kokias naujas paslaugas pradeda siūlyti bei kokie atsinaujinimai vyksta įmonėje.

Paslaugų aprašymas. Ši kategorija skirta aprašyti visas įmonės teikiamas paslaugas. Kaip matome

kategoriją sudaro 4 subkategorijos, kurios padalina visas siūlomas paslaugas į keturias pagrindines

grupes pagal jų pobūdį. Šiose skiltyse glaustai pateikiami visi darbai, kuriuos atlieka įmonės

specialistai. Šios kategorijos tikslas yra kuo detaliau pateikti informaciją apie įmonės veiklą, kad

perskaičius vartotojui nekiltų abejonių ar verta kreiptis ar ne.

Kontaktų skiltis. Čia pateikiama visa informacija apie įmonės atstovybes, kur būtų galima jas rasti.

Pateikiamas žemėlapis, kad būtų galima lengviau įmonę rasti mieste. Taip pat kontaktų skiltyje

skelbiama visa informacija apie įmonės darbuotojus, pateikiami jų kontaktiniai duomenys. Ši skiltis

labai svarbi, nes susidomėjęs potencialus klientas visada nori lengvai susirasti kontaktus, kuriais

galėtų susisiekti dėl konsultacijos.

Apie įmonę. Šiame puslapyje pateikiama informacija apie pačią įmonę. Pateikiama trumpa istorija,

aprašymas apie dabartinę įmonę, informacija apie darbuotojų skaičių ir pan. Šia skiltimi siekiama

suteikti visą informaciją apie įmonės veiklą, ko gali ieškoti potencialus vartotojas.

Vartotojo zona. Ši kategorija skirta tiems, kurie yra nuolatiniai įmonės klientai. Tarkim užsakovas

yra patikėjęs įmonei tam tikro objekto elektrotechninę priežiūrą. Tokiu atveju klientas kiekvieną

mėnesį privalo susimokėti už paslaugas. Todėl, šioje skiltyje vartotojas gali prisijungti su suteiktu

prisijungimo vardu ir pasižiūrėti, kokia išrašyta sąskaita už praėjusį mėnesį. Tai pat gauti

informaciją, kokie darbai buvo atlikti ir pan.

Darbuotojų zona. Ši skiltis skirta pačios įmonės darbuotojams. Joje skelbiamos įmonės vidaus

naujienos, pateikiama informacija apie galimus kvalifikacijos kėlimo kursus ar kitokius seminarus.

50

Tai pat informuojama apie būsimus renginius bei sveikinami gimtadienį švenčiantys darbuotojai.

Karjeros skiltis. Šioje kategorijoje tiesiog pateikiama informacija apie tai, kokių darbuotojų tuo

metu ieško įmonė.

Paieškos sistemos. Kuriant internetinę svetainę būtina yra ją optimizuoti paieškos sistemoms.

Kitaip tariant, svetainėje visi tekstai turi būti parašyti pagal tam tikras taisykles, kurios padeda

svetainę padaryti „draugiškesnę“ paieškos sistemoms. Taip pat svetainėje turi būti sutvarkyti visi

puslapių pavadinimai bei Meta aprašymai. Tai padės lengviau startuoti projektui ir greičiau pasiekti

norimus rezultatus paieškos sistemose. Kadangi tam reikalingas žmogus išmanantis paieškos

sistemų optimizavimą (toliau SEO), bus tariamasi su ta pačia įmone, kuri kurs puslapį, kad tuo

pačiu apsiimtų ir SEO darbais.

Svetainės iškėlimas pagal tam tikrus raktažodžius į pirmas vietas paieškos sistemose yra labai

galingas įrankis. Kadangi žmogus jūsų įmonę randą įvedęs tam tikra frazę, kuri jį domina, reiškia

šis žmogus ieško kaip tik tokios įmonės. Tai yra šiek tiek sudėtingesnis etapas nei tiesiog pirkti

reklamą paieškos sistemose, tačiau laikui bėgant tai atsiperka ir atneša daug daugiau naudos. Nes

perkant reklamą, įmonė turės pastoviai mokėti už tai, kad būtų pirmose vietose paieškos sistemose,

o atlikus SEO darbus, jūs sumokat įmonei už darbus, o toliau jau iškėlus svetainę į viršų, belieka tik

patiems prižiūrėti svetainę ir tai nieko nekainuoja.

Atliekant SEO darbus svarbiausia yra parinkti tinkamus raktažodžius. Raktiniai žodžiai turi aiškiai

apibūdinti įmonės veiklą, kad vartotojas įvedęs frazę rastų tai ko tikrai ieško. Taigi, remiantis

Google pateikiama statistika (7 paveikslas) įmonės internetinę svetainę reikėtų optimizuoti pagal

Šaltinis: www.google.com

šiuos raktažodžius:


• Varžu matavimas;

• Žaibosauga;

• Automatika;

51

http://www.google.com/

• Vartų automatika

• Elektros instaliacijos.

Šie raktažodžiai aiškiai apibūdina įmonės veiklą, todėl didelė tikimybė, kad per paieškos sistemas

užsukęs vartotojas atras tai, ko ieško. Galima išskirti ir daugiau raktinių žodžių, tačiau

optimizuojant svetainę, patartina naudoti iki 5-6 skirtingų raktažodžių. Kaip matome iš 7 lentelėje

pateiktos statistikos, pagal šiuos raktažodžius per mėnesį atliekama apie 26.000 užklausų. Tai nėra

didelis skaičius lyginant su populiariausiais raktažodžiais, tačiau tikrai nemažas pagal tokią

specifinę veiklos sritį. Taigi, tai reiškia kad kiekvieną mėnesį internete įmonės gali ieškoti daugiau

nei 20.000 kartų, tai gana nemažas skaičius, iš kurių, jei bent keletas vartotojų tampa klientais yra

tikrai geras rezultatas.

Registracija interneto kataloguose. Vien sukurti įmonės interneto svetainę neužtenka, norint gauti

apčiuopiamų rezultatų iš interneto, reikia atlikti bent jau pačius paprasčiausius internetinio puslapio

populiarinimo darbus. Vienas iš būdų jau buvo įvardintas – tai paieškos sistemų optimizavimas.

Kitas būdas - tai registracija įvairiuose kataloguose. Sukūrus internetinę svetainę, būtina ją

užregistruoti internetiniuose kataloguose. 4 priede yra pateikti visi pagrindiniai internetiniai

nuorodų katalogai. Juose tiesiog yra suvedami duomenys apie internetinę svetainę ir pateikiama pati

nuoroda. Tokių internetinių katalogų yra labai daug, todėl užsiregistravus juose, tikrai jaučiamas

šioks toks poveikis.

5 lentelė

Internetiniai įmonių katalogai

imones.ltkatalog.ltvisalietuva.ltinfo.ltrekvizitai.ltverslas-info.lt118.zebra.ltatradau.lt1588.ltimoniukatalogas.info

5 lentelėje pateiktas pagrindinių internetinių įmonių katalogų sąrašas. Šie puslapiai yra atmaina

tradiciniams popieriniams įmonių katalogams. Juose pateikiami visi įmonės kontaktiniai duomenys,

nurodomas internetinis puslapis bei trumpas aprašymas apie įmonės veiklą. Registracija šiuose

52

kataloguose yra labai svarbi, nes kasdien aplanko nemažai vartotojų, todėl reikia pateikti išsamią ir

patrauklią informaciją apie save.

Tiesioginis marketingas

Iki šiol ši marketingo priemonė taip pat nebuvo naudojama. Tiesioginis marketingas labai geras

įrankis, nes bendraujama yra su potencialiais klientais. Iki šiol UAB „Joringė“ nekaupė jokios

duomenų bazės apie klientus. Todėl turėdavo labai mažai informacijos apie turimus klientus bei

apie potencialius klientus. Taigi, labai svarbi užduotis yra pradėti kaupti klientų duomenų bazę.

Tokia duomenų bazė leis įmonei atlikti įvairius marketingo tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kokie

klientai labiausiai domisi paslaugomis, kokie regionai duoda daugiausia pajamų. Taip pat pačius

klientus bus galima skirstyti į įvairias kategorijas pagal miestą, veiklos sritį, paslaugų tipą ir pan.

Kadangi, duomenų bazė kaupiama elektroninėje erdvėje visą sukauptą informaciją bus galima

panaudoti tiesioginiam marketingui. Visų pirma būtina išnaudoti klientų elektroninių paštų

duomenų bazę. Norint, kad esami ar galimi klientai nepamirštų apie jus, būtina tam tikrais periodais

priminti apie save. Vienas iš geriausių būdų tai padaryti – yra el. pašto marketingas. Tai beveik

jokių išlaidų nereikalaujantis marketingo įrankis, leisiantis kartas nuo karto informuoti apie save.

Kadangi tokioje veiklos srityje naujienų nebūna tiek dažnai, laiškus el. paštu reikėtų siuntinėti

maždaug kartą per 1-2 mėnesius. Taip nebus per daug įgrystama klientui, o įmonės laiškai nebus

nukreipiami tarp brukalų.

Siunčiami laiškai bus labiau informacinio pobūdžio, nes įmonė nesiūlo jokių akcijų, neskelbia jokių

konkursų ir pan. Laiškuose bus tiesiog skelbiamos naujienos susijusios su įmone, taip pat

pristatoma viena ar kita paslauga priklausomai nuo situacijos. Tarkime, pavasarį klientams

primenama, kokią žalą praėjusiais metais padarė žaibai, o tuo pačiu ir siūlomos paslaugas

žaibosaugos srityje.

Reklama

Kaip jau buvo minėta anksčiau reklamai bus skiriama nemažai dėmesio, tačiau visa reklama bus

regioninė – tai yra Telšių apskritis. Tokiu atveju reklama yra žymiai pigesnė, nes įmonė daugiausiai

orientuojasi būtent į šia teritoriją. Reklamuojamasi bus regioninėje spaudoje, radijuje bei

internetiniuose portaluose.

Reklama spaudoje. Pirmiausia bus reklamuojamasi regioninėje spaudoje. Šiuo atveju spauda yra

naudinga tuo, kad atsiranda proga skaitytojams parodyti naują įmonės prekinį ženklą bei trumpai

53

supažindinti su siūlomomis paslaugomis. Reklamuojamasi bus šiuose leidiniuose:

• Santarvė;

• Būdas žemaičių;

• Kalvotoji Žemaitija;

• Telšių žinios;

• Vakarų Lietuva.

Kaip matome iš 6, 7, 8, 9, 10 lentelių pateiktų įkainių, reklama spaudoje nėra labai brangi. Tačiau

tinkamai išnaudojus, ji gali būti labai efektyvi.

6 lentelė

Telšių žinios reklamos įkainiai (Kainos nurodytos už kvadratinį centimetrą be PVM) Spalvota Nespalvota

Reklaminiuose bei tekstiniuose psl. 2 Lt 1,50 Lt

Pirmame psl. 3.5Lt 3.5 Lt

Paskutiniame psl. 2.5Lt 2.5 Lt

Politinė reklama 3 Lt 2 Lt

7 lentelė

Reklamos „Vakarų Lietuvoje” įkainiai (Kainos nurodytos už kvadratinį centimetrą be PVM)

Spalvota Nespalvota

Reklaminiuose ir tekstiniuose psl.

5 Lt 3,80 Lt

Pirmame psl. 12,50 Lt 12,50 Lt

Paskutiniame psl. 6,50 Lt 6,50 Lt

Publikacijos 4 Lt 3,10 Lt

Siekiant, kad reklama būtų pastebėta ir įsiminta skaitytojo, viskas bus kartojama periodiškai.

Leidiniuose reklama bus užsakoma iki metų pabaigos, kiekviename leidinyje vieną kartą per

savaitę. Taip kiekvieną savaitę visuose šiuose leidiniuose skaitytojai matys naują įmonės logotipą ir

po truputį vis įsimins, kad egzistuoja tokia kompanija, kuri teikia tokias paslaugas.

8 lentelė

Santarvė reklamos įkainiai

54

Pirmas puslapis spalvota/nespalvota4,70 Lt + PVM

Tekstiniai/reklaminiai puslapiai nespalvota2,40 Lt + PVM

Tekstiniai puslapiai spalvota3,20 Lt + PVM

Paskutinis puslapis spalvota/nespalvota3,20 Lt + PVM

9 lentelė

Reklamos įkainiai „Būde žemaičių“ (1 kv. cm) 1-as psl. antradienio numeryje 4,50 Lt+PVM1-as psl. penktadienio numeryje 4,70 Lt+PVMTekstiniuose psl. (nespalvota reklama) 2,30 Lt+PVMTekstiniuose psl. (spalvota reklama) 3,10 Lt+PVMSkelbimų ir paskutiniuosiuose psl. (galima nespalvota ir spalvota) 3,10 Lt+PVMRedakcijos parengti reklaminiai straipsniai 0,40 Lt+PVM

Fiksuota vieta + 30 proc., maketavimas 3,00 Lt+PVM

Kaip žinoma epizodiška reklama retai duoda apčiuopiamos naudos, todėl ir pasirinkta reklamuotis

periodiškai ištisus metus. Juolab, kad nauji prekiniai ženklai yra įsimenami daug sunkiau nei jau

gerai pažįstami. Be to užsakant didesnius reklamos kiekius, suteikiamos nuolaidos, kas leistų

sutaupyti šiokią tokią sumą, nei mėtytis nuo vieno leidinio prie kito, neišlaikant jokio periodiškumo.

10 lentelė

Kalvotoji Žemaitija reklamos įkainiai

Pirmame puslapyje4,50 Lt+PVM

Paskutiniame puslapyje4,70 Lt+PVM

Tekstiniuose bei reklaminiuose puslapiuose2,30 Lt+PVM

Reklama radijuje. Reklama radijuje bus taip pat naudojama, siekiant kuo didesnę auditoriją

supažindinti su įmonės veikla. Šiuo atveju reklama yra žymiai brangesnė, todėl nuolatinė reklama

dėl didelių kaštų yra neįmanoma, tačiau bent vieną mėnesį per pusmetį reklama radijuje turi

pasirodyti. Reklamuojamasi bus šiose radijo stotyse:

• Mažeikių aidas;

• Hot FM;

• XXL radijas.

55

Tai pagrindinės radijo stotys skirtos būtent reikiamam regionui. Reklama radijo stotyse yra daug

brangesnės ir kainuoja apie 200-500lt mėnesiui. Tokiu atveju reklaminė žinutė paleidžiama 3-5

kartus per parą, kiekvieną dieną. Reklama leidžiama klausomiausiu metu nuo 9.00val iki 21.00val.

Taip pat laikui bėgant bus stengiamasi susitarti su viena iš radijo stočių, kurioje nors laidoje

pakalbėtų apie žaibų keliamus pavojus bei kaip nuo jų apsisaugoti. Ir taip nelabai iššaukiančiai

paminėti ir UAB „Joringė“ įmonę, kaip teikiančią tokias paslaugas.

Reklama internete. Galiausiai paskutinė reklamos priemonė, kuri bus išnaudota – tai reklama

internetinėse svetainėse. Vėl viskas bus taikoma regioniniu mastu. Reklamuojamasi bus tik

regioniniuose internetiniuose portaluose. Taip bus pasiekiama vėl tikslinė auditorija regioniniu

atžvilgiu. Reklamuojamasi bus štai tokiuose portaluose:

• www.infomazeikiai.lt

• www.mazeikieciai.lt

• www.telsiai.info

Tai pagrindiniai informaciniai Telšių ir Mažeikių regioniniai internetiniai portalai. Juose bus

užsakoma reklama reklaminiuose skydeliuose. Tai taip pat puiki galimybė parodyti naująjį įmonės

logotipą, todėl periodiška reklama šiose internetinėse svetainėse yra labai reikalinga. Kaip matome,

11 lentelėje pateikiama reklaminių skydelių mėnesinės kainos. Palyginus su valstybiniu mastu,

reklama šiuose portaluose yra žymiai pigesnė, todėl labiau apsimoka ją rinktis.

Pagrindinis tikslas yra kiekviename iš šių portalų per metus pasirodyti bent 2 mėnesius. To turėtų

užtekti tam, kad patraukti dėmesį nemažam lankytojų skaičiui.

11 lentelė

Reklamos įkainiai internetiniuose portaluose

Plotas www.infoMažeikiai.lt

Kaina mėnesiui

www.mazeikieciai.lt

Kaina mėnesiui

www.telsiai.info

Kaina mėnesiui750x100 500Lt 500Lt 400Lt180x120 400Lt - 250Lt300 x 250 - 350Lt -550 x 100 - 200Lt -Naujienos rėmimas 100Lt 150Lt 100Lt

Asmeninis pardavimas. Šioje verslo šakoje asmeninis pardavimas gali būti labai galinga

marketingo priemonė. Vadybininkai dažnai turi informacijos apie kokius nors planuojamus statyti ar

jau pradedamus statyti objektus. Todėl su ta mintimi gali eiti pas užsakovą ir siūlyti jam savo

paslaugas. Tokiu atveju vyksta kontaktavimas su potencialiu klientu „akis į akį“. Pirmiausia, tokiu

56

http://www.telsiai.info/

http://www.mazeikieciai.lt/



http://www.infomazeikiai.lt/

atveju potencialus klientas iš karto pasijaučia išskirtinis, nes jam rodomas išskirtinis dėmesys. Tai

yra labai didelis pliusas siekiant įsiūlyti savo produktą ar paslaugą. Taip pat vykstant tokiam

bendravimui gali išsivysti lengva diskusija, kurios pagalba užsakovui išaiškėja daug neaiškumų.

Pats pardavėjas gali pagal situaciją paslaugos pristatymą palenkti sau palankia linkme, priklausomai

nuo pirkėjo reakcijos. Taip su kiekvienu klientu yra bendraujama skirtingai ir vadybininkai

neatsiduria tam tikruose rėmuose.

Dar vienas pranašumas, kuris gali paskatinti klientą pasirinkti būtent UAB „Joringė“ siūlomą

paslaugą yra tai, jog užsakovas gali vietoje derėtis dėl kainos, reikalauti tam tikrų nuolaidų ir pan.

Daugelis klientų mėgstą šį procesą, todėl jiems gali suteikti šiokį tokį pasitenkinimą. Sutarus dėl

visų detalių lengvai galima vietoje sudaryti ir patį sandorį, tuomet klientui nereikia važiuoti į

įmonės buveinę specialiai tam, kad pasirašyti pačią sutartį.

Taigi, kaip matome asmeninis pardavimas gali tapti labai naudinga priemonė, bandant pritraukti

naujų klientų. Pardavėjas nuolat gali stebėti kliento reakciją ir gali bet kada pakreipti produkto

pristatymo eigą. Priklausomai nuo pirkėjo pasitenkinimo lygio, vadybininkas gali nuspręsti ar

pasirinkti agresyvesnę ar švelnesnę produkto pristatymo procesą.

3.3 Vienerių metų biudžetas bei veiksmų planas

Parinkus tinkamas marketingo priemones, reikia būtinai viską įvertinti pinigine išraiška. Kadangi

norint įgyvendinti sudarytą planą, būtina turėti tam tikro dydžio biudžetą. Todėl žemiau pateikiamas

detalus veiksmų planas pirmiems metams su įkainiais, reikalingais įgyvendinti kiekvieną etapą.

12 lentelė

2011 metų veiksmų planas

Laikotarpis Darbai Išlaidos2011.01.01 – 2011.05.01 Internetinės svetainė sukūrimas 4000Lt2011.05.01 – 2011.07.01 Svetainės optimizavimas paieškos sistemose 1000-2000Lt2011.05.01 – 2011.05.30 Svetainės registravimas internetiniuose kataloguose 0Lt2011.05.01 – 2011.11.30 Reklama laikraščiuose „Santarvė“, „Būdas žemaičių“,

„Kalvotoji Žemaitija“, „Telšių žinios“, „Vakarų Lietuva“

Apie 5000Lt

2011.05.01 – 2011.05.30 Reklama www.infoMažeikiai.lt 400Lt2011.06.01 – 2011.06.30 Reklama radijo stotyje Mažeikių aidas 300Lt2011.07.01 – 2011.07.30 Reklama www.mazeikieciai.lt 350Lt2011.08.01 – 2011.08.30 Reklama radijo stotyje Hot FM 400Lt2011.09.01 – 2011.09.30 Reklama www.telsiai.info 250Lt2011.10.01 – 2011.10.30 Reklama radijo stotyje XXL radijas 300Lt

Iš viso: 13000Lt

Taigi, 12 lentelėje sudarytas detalus 2011 metų veiksmų planas, kuris turėtų būti įgyvendintas,

57



norint sėkmingai pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kaip matome norint įvykdyti visus darbus šiais metais

reikia skirti apie 13.000Lt sumą. Tai yra apytikslė suma ir ji gali svyruoti 1000-2000Lt,

priklausomai nuo kai kurių darbų sudėtingumo ir atlikimo eigos. Tokiuose darbuose kaip

internetinio puslapio kūrimas bei SEO darbai, galutinė suma paaiškėja tik atlikus visus darbus. Taigi

galutinė suma gali keistis.

Kaip matome iš 12 lentelės, marketingo kampanija beveik visus metus vyks gana aktyviai.

Kiekvieną mėnesį bus atliekami kokie nors darbai arba vykdoma reklaminė kampanija. Siekiant

pastoviai priminti apie įmonės veiklą, bus pastoviai leidžiama reklama vienoje iš žiniasklaidos

priemonių. Taip auditorijai bus vis primenama apie tai, jog egzistuoja įmonė UAB „Joringė“.

Taigi, šioje trečiojoje darbo dalyje buvo detaliai aptarta, kokių veiksmų reikėtų imtis norint

įgyvendinti išsikeltus tikslus. Kadangi įmonė iki šiol labai mažai išnaudojo marketingo priemones,

tai pirmaisiais metai būtina atlikti pagrindinius marketingo veiksmus. Tiek veiksmai – tai

internetinė svetainė, klientų duomenų bazės sukūrimas, reklamos bei asmeninio pardavimo

išnaudojimas. Šie gana akivaizdūs ir paprasti veiksmai gali duoti labai gerų rezultatų, todėl jų

išnaudojimas yra privalomas.

58

IŠVADOS

1. Marketingo planas – tai rašytinis dokumentas, kuriame nuosekliai išdėstoma informacija,

kaip įmonei pasiekti užsibrėžtus marketingo tikslus. Šiame plane įtraukiama visa

informacija, kokią tik įmonė sugeba surinkti apie savo potencialius ir esamus konkurentus,

apie potencialius ir esamus vartotojus, apie rinką į kurią einama. Taip pat pateikiami visi

žingsniai, kaip reikėtų vykdyti pasirinktą marketingo strategiją.

Marketingo planavimas apima 4 pagrindinius etapus:

• Analizė – kuomet atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sukaupti visą įmanomą informaciją

apie rinką, klientus bei konkurentus;

• Planavimas – kai surinkta informacija yra apdorota, įmonė pamato kokios galimybės ir

kokios grėsmės nusimato rinkoje. Todėl tuomet reikia sukurti tam tikrą planą, kur

pateikiami veiksmai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir kaip išvengti

galimų problemų;

• Įgyvendinimas – tai jau praktinė marketingo plano dalis, kuomet jau reikia pradėti

įgyvendinti sudarytą planą. Šiame etape atliekami tokie veiksmai realiai, kokie yra

aprašyti marketingo plane;

• Kontrolė – laikui bėgant situacija rinkoje keičiasi, todėl naivu tikėtis, jog prieš 2 metus

sudarytas planas vis dar bus toks pat veiksmingas kaip galvota iš pradžių. Todėl yra

būtina stebėti rezultatus ir reikalui esant koreguoti patį marketingo planą, kad būtų

galima pritaikyti dabartiniam momentui.

Marketingo plane turėtų būti štai tokios pagrindinės dalys:

• Misija;

• Įmonės tikslai;

• Įmonės vidinės ir išorinės aplinkos analizė;

• SWOT analizė;

• Prielaidos;

• Marketingo tikslai

• Strategijos;

• Planuojamų rezultatų įvertinimas;

• Planų alternatyvų identifikavimas;

• Biudžetas;

59

• Detali plano pritaikymo programa;

2. 2008 metais visą pasaulį sukrėtusi ekonominė krizė stipriai palietė ir Lietuvos ekonomiką.

Sumažėjus statybų apimtims šalyje, stipriai sumažėjo ir užsakymų skaičius įmonei UAB

“Joringė”. Tačiau pamažu atsigaunant ekonomikai bei didėjant naujų statybų skaičiui,

rinkoje vėl atsivėrė naujos perspektyvos įmonėms, nes vis daugiau atsiranda užsakymų

elektros, žaibosaugos bei automatikos srityje. Vis gerėjant situacijai vėl atsiranda

investicijos į naujas technologijas bei inovacijų diegimą įmonėse. Organizacijoms atsiranda

daugiau galimybių tobulėti bei plėsti savo rinkos dalį.

Šiuo metu rinkoje veikia daugiau nei 30 įmonių siūlančių tokias pačias paslaugas kaip ir

UAB “Joringė”. Bet kadangi dauguma įmonių veikia tik tam tikruose regionuose, UAB

“Joringė” šiuo metu turi tik 8 pavojingus konkurentus. Kitos įmonės veikai kituose

regionuose ir labiau stengiasi įsitvirtinti ten, nes ėjimas į kitą rinką gali būt per brangus ir

neatsipirkti. Kadangi rinkoje nėra stiprių lyderių, ir visos įmonės yra maždaug vienodos,

atsiranda nemažai galimybių naujoms įmonėms įeiti į rinką.

Gerai žinomas įmonės vardas Telšių apskrityje, ilgametė patirtis bei kvalifikuoti darbuotojai

daro šią įmonę viena iš lyderių savo regione. Geri santykiai su vietinėmis įmonėmis bei geri

informaciniai ištekliai leidžia iš anksto sužinoti apie galimus naujus objektus, todėl UAB

“Joringės” vadybininkai gali iš anksto paruošti pasiūlymus potencialiems klientams. Vis

dėlto įmonė turi ir neigiamų pusių. Pirmiausia gana dažnai yra vėluojama atlikti sutartus

projektus. Tai atsitinka dėl dažnos darbuotojų kaitos, nes dažnai yra sunku surasti

kvalifikuotus savo srities specialistus. Taip pat įmonė visiškai neišnaudoja net pagrindinių

marketingo priemonių, kurie galėtų ženkliai pakelti pardavimus.

3. Pirmiausia siekiant atsinaujinti, UAB “Joringė” nusprendė keisti prekinį ženklą. Kadangi

įmonė visada buvo žinoma kaip saugos tarnyba, visi iki šiol šį prekinį ženklą taip ir

atpažįsta. O apie naujas teikiamas paslaugas visiškai nežino. Įmonės logotipas keičiamas

išlaikant tas pačias spalvas ir šriftus, kadangi nenorima visiškai atitolti nuo senojo varianto.

Toliau siekiant, kad UAB “Joringė” atrodytų kuo šiuolaikiškiau, būtina sukurti modernų

įmonės puslapį. Kuriant, internetinę svetainę stengiamasi sekti vakarietišku pavyzdžiu,

kuomet įmonės puslapis nėra vien tik vizitinė kortelė, bet ir informacinis puslapis,

potencialiems klientams suteikiantis nemažai naudos. Įmonės puslapis bus patikėtas IT

specialistams, kad viskas būtų atlikta tvarkingai bei profesionaliai. Būtina visą svetinę iš

karto paruošti “draugišką” paieškos sistemoms, nes tai vienas iš pagrindinių įrankių

pritrauksiantis potencialius lankytojus į bendrovės svetainę. Jau sukurtą svetainę būtina

iškelti į pirmas pozicijas paieškos sistemose, kad žmonės ieškantys tam tikrų paslaugų

60

pirmiausia atkreiptų dėmesį į UAB “Joringė” įmonės svetainę. Taigi nuspręsta svetainę

optimizuoti pagal šiuos raktažodžius:


• Varžu matavimas;

• Žaibosauga;

• Automatika;

• Vartų automatika

• Elektros instaliacijos.

Taip pat būtina išnaudoti reklamą regioninėse žiniasklaidos priemonėse. Kadangi įmonė

pagrinde orientuojasi į Šiaurės – Vakarų Lietuvą, tai ir reklama pasirinkta šio regiono

žiniasklaidoje. Palyginti su didžiaisiais šalies portalais, televizija bei leidiniais, reklama

regioniniu mastu yra žymiai pigesnė. Taigi nuspręstą periodiškai reklamuotis regioninėje

spaudoje: Santarvė, Būdas žemaičių, Kalvotoji Žemaitija, Telšių žinios, Vakarų Lietuva.

Taip pat radijo stotyse: Mažeikių aidas, Hot FM, XXL radijas, bei internetiniuose portaluose

www.telsiai.info, www.mazeikieciai.lt, www.infoMažeikiai.lt.

Taikant, sudarytą veiksmų planą, UAB “Joringė” metų bėgyje turėtų pajusti apčiuopiamus

rezultatus. Šie pasiūlymai pateikti remiantis apytiksliu turimu biudžetu, bei tuo, kad

neišnaudotos pagrindinės marketingo priemonės praeityje. Laikui bėgant marketingo planas

turėtų būti peržiūrimas ir priklausomai nuo tuometinės situacijos, jis turėtų būti

koreguojamas.

61



Literatūros sąrašas

1. Baker M. J.(2003). The Marketing Book 5th edition. Oxford: Butterworth-Heinemann.

2. Dwyer F. R.. Tanner Jr., J. F.(2002). Business Marketing: Connecting Strategy, Relationships and Learning. New York: McGraw-Hill.

3. Fill C. Ir Fill K. E. (2005). Business to Business Marketing: Relationships, Systems and communications. Pearson Education Limited: Edinburgh.

4. George, D. (2005). The ABC of SEO. Canada: Lulu Enterprises, Inc.

5. Jobber D. (2004) Principles and Practice of Marketing. New York: McGraw-Hill Publishing Co.

6. Kotler P., Armstrong G., Saunders J., Wong V (1999). Principles of Marketing 2nd edition. New Jersey: Prentice Hall Inc.

7. Mathur U. C (2008). Business to Business Marketing. New Delhi: New Age International (P) limited.

8. McDonald M. (1999). Marketing Plans. How to prepare them. How to use them 4th edition. Oxford: Butterworth Heinemann.

9. McDonald M. (2006). Strategic Marketing Planning. Theory and Practice // The Marketing Review.

10. Morgan N.A (1994). Professional Services Marketing. Oxford: Jordan Hill.

11. Ronald A. N. (2003). Marketing your business: a guide to developing a strategic marketing plan. New York: The Haworth Press.

12. Statistikos departamentas (2009). Demografijos metraštis. Vilnius

13. Subhash C.J. (2004). Marketing Planning and Strategy. Oklahoma City : South-Western Pub.

14. Taghian M. ir Shaw R. N. (2008). The Marketing Audit And Organizational Performance: An Empirical Profiling // Journal of Marketing Theory and Practice.

15. Westwood J. (2006). How to write a marketing plan 3rd edition. Great Britain and United States: Kogan Page.

62

Internetiniai šaltiniai

1. 2010m. vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 1,2 procento. Prieiga per internetą:<http://www.marketnews.lt/naujiena/2010_m_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_12_procento;itemid=22287>, (Prisijungta 2011-03-01)

2. 2011 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 1,5 proc. Prieiga per internetą: <http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_sausio_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_15_proc;itemid=22899>, (Prisijungta, 2011-03-01)

3. 2011 m. vasario mėn. vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 1,8 proc. Prieiga per internetą: <http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_vasario_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_18_proc;itemid=23221>, (Prisijungta 2011-03-01)

4. Akcizai. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prieiga per internetą: < http://www.finmin.lt/web/finmin/ak>, (Prisijungta 2011-03-01)

5. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: <http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M9030101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=9511&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=>, (Prisijungta 2011-03-01)

6. Lietuvos ekonomikos tyrimas. Prieiga per internetą: < http://www.fin-dir.lt/naujienos/0/152/lietuvos-ekonomikos-tyrimas>, (Prisijungta 2011-03-01)

7. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Prieiga per internetą: < http://www.konkuren.lt/index.php?show=nutlrv_view&nut_id=881>, (Prisijungta 2011-03-01)

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (1998). Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l0110a.htm, (Prisijungta 2011-03-01)

9. Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje – vienas mažiausių ES. Prieiga per internetą: http://myep.delfi.lt/news/minimalus-darbo-uzmokestis-lietuvoje--vienas-maziausiu-es.d?id=35814859, (Prisijungta 2011-03-01)

10. Nedarbo lygis pernai - koks jis? Prieiga per internetą: <http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Verslas/Nedarbo-lygis-pernai-koks-jis>, Prisijungta (2011-03-01)

11. Pelno mokestis. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prieiga per internetą: http://www.finmin.lt/web/finmin/pm, (Prisijungta 2011-03-01)

63


http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Verslas/Nedarbo-lygis-pernai-koks-jis



http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l0110a.htm

http://www.konkuren.lt/index.php?show=nutlrv_view&nut_id=881



http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M9030101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=9511&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14



http://www.finmin.lt/web/finmin/ak

http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_vasario_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_18_proc;itemid=23221

http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_vasario_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_18_proc;itemid=23221

http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_sausio_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_15_proc;itemid=22899

http://www.marketnews.lt/naujiena/2011_m_sausio_men_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_15_proc;itemid=22899

http://www.marketnews.lt/naujiena/2010_m_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_12_procento;itemid=22287

http://www.marketnews.lt/naujiena/2010_m_vidutine_metine_infliacija_pagal_svki_sudare_12_procento;itemid=22287

12. PESTLE analysis.Prieiga per internetą: <http://www.cipd.co.uk/subjects/corpstrtgy/general/pestle-analysis.htm>, (Prisijungta 2010-10-25).

13. Produkto ir technologinio proceso novatoriai 2006–2008 m. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2294>, (Prsijungta 2011-03-01)

14. Porter M. E. (2008). The five competitive forces that shape in essence strategy // Harvard Business Review

15. Pridėtinės vertės mokestis. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prieiga per internetą: <http://www.finmin.lt/web/finmin/pvm>, (Prisijungta 2011-03-01)

64

http://www.finmin.lt/web/finmin/pvm

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2294

http://www.cipd.co.uk/subjects/corpstrtgy/general/pestle-analysis.htm

Priedai

1 priedas

0-15 metų, darbingo ir pensinio amžiaus gyventojai pagal lytį


65

2 priedas

Gyventojai pagal tautybę


3 priedas

Didžiausi UAB „Joringė“ konkurentai Lietuvoje

Įmonės pavadinimas Miestas Siūlomos paslaugos Internetinė svetainė

ELEKTROSTAKAS. Kavaliausko įmonė

Alytus *Elektrotechniniai iki 1000 V įtampos projektavimo darbai*Elektrotechniniai iki 1000 V įtampos montavimo darbai*Elektrotechninis iki 1000 V įtampos matavimas

www.elektrostaka.lt

M.Baliucko įmonė "Varžos matas" Anykščiai

*Gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties objektų pilnas elektrifikavimas*Kabelinių linijų ir įvairių skydų montavimas*Varžų matavimai ir dokumentų paruošimas priduodant objektą komisijai*ŽAIBOSAUGA

www.varzosmatas.lt

UAB "Voleris" Kaunas*prekyba elektros įranga*žaibosauga (montavimas, projektavimas, prekyba, konsultacijos)*apsaugų nuo virš įtampių montavimas

www.voleris.lt

UAB "Edgama" Kaunas*Elektros instaliacijos*Protingas namas*Mikroelektrinės*Žaibosauga

www.edgama.lt

UAB "Seleka ir Ko" Kaunas*Belaidžių GSM apsaugos sistemų diegimas*Elektros instaliacijos darbai*Prekyba elektronikos įrenginiais*Retro televizoriai

www.seleka.lt

UAB "Energetikos tinklų institutas"

Kaunas

*Elektros energetikos objektų projektavimas*Elektros energetikos objektų relinės apsaugos ir valdymo paleidimo-derinimo darbai*Elektros energetikos objektų statybos valdymas *Inžineriniai tyrinėjimai *Relinės apsaugos ir valdymo spintų projektavimas, gamyba ir derinimas

www.eti.lt

UAB „Žaliasis namas“ Kaunas

*Telekomunikacinių tinklų statyba ir projektavimas*Apsauginės, priešgaisrinės, vaizdo stebėjimo , perimetro apsaugos, įeigos kontrolės , įgarsinimo sistemų projektavimas ir montavimas*Vietinių kompiuterinių ir telefono tinklų, apsauginės, priešgaisrinės, vaizdo stebėjimo , perimetro apsaugos, įeigos kontrolės sistemų techninė priežiūra

www.zaliasis-namas.lt

UAB "Skaitmeninė elektronika" Kaunas

*Energetika*Apsaugos sistemos*Telekomunikacijų tinklai*Automatika*Elektros darbai

www.electronics.lt

UAB "Techcom" Kaunas

*Elektros instaliacija*Apsaugines sitemos*Įsilaužimo signalizacijos*Vaizdo Stebėjimo sistemos

www.techcom.lt

66

http://www.techcom.lt/

http://www.electronics.lt/

http://www.zaliasis-namas.lt/

http://www.eti.lt/

http://www.seleka.lt/

http://www.edgama.lt/

http://www.voleris.lt/

http://www.varzosmatas.lt/

http://www.elektrostaka.lt/

UAB "Prekybos namai Kupolė” Kaunas, Klaipėda*Elektros įrangos montavimo bei eksplotavimo darbai ir paslaugos

www.kupole.balt.net

A. Stankevičiaus ind. įmonė Kazlų Rūda

*Žaibosauga*Įžeminimas*Elektros darbai*Apsaugos sistemos

www.afs.lt

UAB "Tobula instaliacija" Klaipėda

*Automatikos sistemų montavimas*Apsaugų ir viršįtampių montavimas*Techninės dokumentacijos ruošimas pridavimui*Izoliacijos ir įžeminimo varžų matavimas*Įmonių elektros ūkio eksploatacija ir priežiūra*Elektros įrangos ir instaliacijos montavimas*TV, PC ir audio tinklų montavimas*Žaibosaugos ir įžeminimo kontūro montavimas*Elektros tinklų projektavimas*Apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos montavimas

www.tobulainstaliacija.lt

UAB "Baltieji rūmai" Klaipėda

*Projektavimas*Žaibosauga*Ryšiai*Apsaugos sistemos*Elektros instaliacija

www.baltiejirumai.lt

UAB "Ežiukai" Klaipėda

*Žaibosauga*Apsaugos sistemos*Vaizdo stebėjimo sistemos*Televizija

www.eziukai.lt

UAB "Technolitika" Klaipėda

*Technologinių procesų automatizavimas ir optimizavimas, projektavimas bei įgyvendinimas naudojant pažangiausias esamas ir savo sukurtas technologijas.*Elektros instaliacijos ir jėgos tinklų projektavimas ir montavimas.*Automatinių įrenginių vizualizacijos sistemos.*Programos gamybos procesų automatizavimui ir optimizavimui

www.technolitika.lt

UAB ,,ALDROMA'' Klaipėda *Žaibosauga*Elektrifikacija

www.zaibosauga.biz

V.Lavos individuali įmonė Mažeikiai *Elektros projektavimas - techniniai ir darbo projektai*Atsakingo už elektros ūkį paslaugos*Žaibosauga

www.elektros.projektas.lt

UAB "Elesanta" Molėtai*Vidaus ir lauko elektros instaliavimo darbai*0,4 kV jėgos tinklai*Žaibosaugos sistemos, įžeminimo tinklai*Elektriniai matavimai*Pilnas dokumentacijos paruošimas*Santechnikos darbai

www.elesanta.lt

UAB "Molektra" Molėtai

*Elektros montavimo darbai *Silpnos srovės *Žaibolaidžių rengimas *Instaliacija rąstiniuose namuose *Elektriniai matavimai

www.molektra.lt

UAB "Veižas" Pagėgiai, Tauragė

*elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V įtampos eksploatavimo darbai*specialių elektros įrenginių eksploatavimo darbai*elektrotechnikos iki 1000 V įtampos, procesų-valdymo ir automatizacijos, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos*elektrotechnikos darbai iki 1000 V įtampos

www.veizas.lt

UAB "Asirinta" Panevėžys

*Elektros montavimo darbai*Projektavimas*Automatikos ir derinimo darbai*Statinių elektrotechninė priežiūra*Žaibosauga*Lauko tinklai

www.asirinta.lt

UAB "Aromas" Panevėžys*Elektros montavimo darbai*Elektros eksploatavimo darbai*Šildymo sistemų montavimas

www.aromas.lt

UAB "Liumenas" Šiauliai

*Elektros perdavimo, iki 100 kV įtampos, linijų tiesimas*Transformatorių iki 110 kV montavimas*Vidaus ir išorės elektros tinklų instaliacijos*Ryšio tinklų instaliacija*Elektros instaliacijos remontas*Paleidimo derinimo darbai*Projektavimo darbai*Techninė konsultacija

www.liumenas.lt

UAB "Elreda" Šilalė

*Apsauginė signalizacija*Elektriniai matavimai*Elektros instaliacijos darbai*Priešgaisrinė signalizacija*Projektavimo darbai*Vaizdo stebėjimo sistemos

www.elreda.lt

UAB "Nermeda" Tauragė

*Elektros instaliacijos darbai*Elektrofizikiniai matavimai*Žaibosauga*El. Įrenginiū priežiūros darbai*Oro kondicionieriai

www.nermeda.in

UAB "AASE" Ukmergė

*Elektroninė objektų apsauga*Fizinė objektų apsauga*Signalizacijos darbai*Elektros darbai

www.aase.lt

UAB ''ELEKSA" Verbuškiu k., Vilniaus r.

*Elektros įrangos ir instaliacijos montavimo darbai*Izoliacijos ir įžeminimo varžų matavimai, bandymai ir diagnostika*Priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos montavimo darbai*Žaibosaugos sistemų įrengimas*Įžeminimo įrengimas*Vaizdo stebėjimo sistemų montavimo darbai*Vidaus ryšio sistemų(domofono) įrengimas*Intelektuali būsto valdymo sistema*Įmonių elektros ūkio priežiūra

www.eleksa.lt

67

http://www.eleksa.lt/

http://www.aase.lt/

http://www.nermeda.in/

http://www.elreda.lt/

http://www.liumenas.lt/

http://www.aromas.lt/

http://www.asirinta.lt/

http://www.veizas.lt/

http://www.molektra.lt/

http://www.elesanta.lt/

http://www.elektros.projektas.lt/

http://www.zaibosauga.biz/

http://www.technolitika.lt/

http://www.eziukai.lt/

http://www.baltiejirumai.lt/

http://www.tobulainstaliacija.lt/

http://www.afs.lt/

http://www.kupole.balt.net/

UAB "Srovėtaka" Vilnius

*kabelinių ir oro linijų montavimas*Kabelių ir kitos elektrotechninės įrangos izoliacijos varžos matavimai*Įrenginių įžeminimo varžos matavimai*Grandinės tarp įžemiklių ir įžemintų elementų tikrinimas*Grandinės fazė – nulis, srovės (varžos) tikrinimas iki 1000 V įrenginiuose*Įtampos charakteristikų nustatymas

www.srovetaka.lt

IĮ "Elektros smūgis" Vilnius

*Elektros montavimas*Eksplotavimas*Elektros projektai*Varžų matavimai

www.elektrossmugis.lt

UAB "Elektrosta" Vilnius

*elektros pastočių iki 10kV įtampos renovacija, atskirų įrenginių remontas, derinimas ir priežiūra*kabelių linijų iki 10kV montavimas, bandymai, jų izoliacijos varžos matavimai*grandinės “fazė-nulis” varžų matavimas*apsauginės įžeminimo (įnulinimo) grandinės vientisumo nustatymas*įžeminimo įrenginių varžos matavimas*elektros įrenginių izoliacijos varžų matavimas*nuotėkio srovių vartotojų el.įrengimuose matavimas

www.elektrosta.lt

UAB "EugenSA" Vilnius*Elektros ir automatikos sprendimai*Duomenų perdavimo sprendimai*Apsaugos sprendimai

www.eugensa.lt

UAB "Alphatec Baltic" Vilnius *Elektrotechniniai sprendimai*Teleinformacinės sistemos

www.alphatec.lt

UAB "Rikesta" Vilnius*Statybos objektų elektros įrangos komplektavimas*Elektros įvadinių, paskirstymo skydų ir spintų gamyba*Didmeninė prekyba elektrotechnikos gaminiais*Vidaus ir lauko elektros tinklų montavimo darbai

www.rikesta.lt

UAB "Ledart" Vilnius *Elektros ūkio priežiūra*Elektros įrenginių instaliacija*Elektros instaliacijos remonto darbai*LED apšvietimo įdiegimas

www.ledart.lt

UAB "SA service" Vilnius

*Elektros energijos perdavimo iki 35kV ir silpnų srovių projektavimo darbai*Elektros montavimo ir eksploatavimo darbai iki 110kV*Elektrinius matavimo darbai*Skydelių montavimas*Rozečių montavimas*Jungiklių montavimas*Šviestuvų montavimas

www.saservice.lt

UAB "Aknera" Vilnius

*Patalpų apsauga*Priešgaisrinė apsauga*Vaizdo stebėjimas*Perimetrų apsauga*Elektros tinklo ir įrenginių iki 1000V, specialiųjų elektros įrenginių ir elektros instaliacijos iki 1000V eksplotavimo darbai*Instaliacija ir montavimas

www.aknera.lt

4 priedas

Internetinių svetainių katalogai

ecatalog.ltecatalog.lte-nuoroda.lte-nuorodos.ltgaires.ltkatalogai.ltkatalogas.eu/katalogas.netkatalogas.nobad.eu/katalogas.visiems.ltl1.ltlinks4u.ltlt.katalogas.orgnaudinga.ltnerandu.ltnk.lt/inuorodosnkatalogas.infonkv.lt

68

http://www.nk.lt/inuorodos

http://www.aknera.lt/

http://www.saservice.lt/

http://www.ledart.lt/

http://www.rikesta.lt/

http://www.alphatec.lt/

http://www.eugensa.lt/

http://www.elektrosta.lt/

http://www.elektrossmugis.lt/

http://www.srovetaka.lt/

nuoroda.xz.lt/nuorodos.bhist.comnuorodos.gan.lt/nuorodos.itzinios.ltnuorodos.netnuoroducentras.ltnuoroduferma.infonuorodukatalogas.infoon.ltreklamink.xz.lt/saitai.lt seolinks.ltsko.lttekstai.com/nuorodos.phpverslo.litas.ltvipux.com/index.php?page=30webdir24.ltzebra.lt/lt/suzinok/a_zzinomas.lt

69

http://vipux.com/index.php?page=30

http://tekstai.com/nuorodos.php

http://reklamink.xz.lt/

http://nuorodos.gan.lt/

http://nuoroda.xz.lt/

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas …1998181/1998181.pdf · modelį ir PESTEL bei SWOT...

Documents

Transcript of VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas …1998181/1998181.pdf · modelį ir PESTEL bei SWOT...