VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

STUDIJŲ DARBŲ METODINIAI NURODYMAI

Vilnius 2013

2

PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto dekano 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. EK B-47

TURINYS

PRATARM Ė ....................................................................................................... 4

1. STUDIJŲ DARBŲ RENGIMAS .................................................................. 5

1.1. Studijų darbų rūšys ir struktūra ............................................................................... 5

1.2. Studijų darbų rengimo reikalavimai ......................................................................... 7

1.2.1. Antraštinio lapo tvarkymas ................................................................................ 7

1.2.2. Turinio sudarymas ir lapų numeravimas ......................................................... 8

1.2.3. Spausdinimo reikalavimai .................................................................................. 9

1.2.4. Skyrių, poskyrių ir skyreli ų pavadinimų bei teksto rašymo reikalavimai .... 9

1.2.5. Brūkšnelis, brūkšnys ir kabutės ...................................................................... 10

1.2.6. Sąvokos ir santrumpos ...................................................................................... 10

1.2.7. Tyrimų aprašymas ............................................................................................ 12

1.2.8. Skaitmeninės informacijos pateikimas ............................................................ 12

1.2.9. Lentelių sudarymas ir tvarkymas .................................................................... 13

1.2.10. Iliustracijos ...................................................................................................... 15

1.2.11. Formulės .......................................................................................................... 18

1.2.12. Šaltinių bibliografin ės nuorodos .................................................................... 18

1.2.13. Literatūros sąrašo sudarymas ........................................................................ 19

1.2.14. Savarankiško darbo pateikties rengimo tvarka ........................................... 20

2. BAIGIAMOJO DARBO METODINIAI NURODYMAI .......... .............. 21

2.1. Baigiamojo darbo struktūra .................................................................................... 22

2.2. Įvadas ......................................................................................................................... 22

2.3. Teorinė dalis .............................................................................................................. 23

2.4. Praktinė dalis ............................................................................................................. 23

2.5. Išvados ir siūlymai .................................................................................................... 24

2.6. Santrauka .................................................................................................................. 24

2.7. Literatūra .................................................................................................................. 25

2.8. Priedai ........................................................................................................................ 25

2.9. Baigiamojo darbo rengimo tvarka .......................................................................... 25

2.10. Baigiamojo darbo pristatymo rengimo reikalavimai .......................................... 28

LITERAT ŪRA ................................................................................................. 30

3

PRIEDAI ........................................................................................................... 31

1 priedas. Rašto darbo antraštinis lapas

2 priedas. Rašto darbo antraštinis lapas (keli vadovai)

3 priedas. Baigiamojo darbo antraštinis lapas

4 priedas. Turinys

5 priedas. Baigiamojo darbo vadovo pasirinkimo ir temos suderinimo kortelė

6 priedas. Literatūros sąrašo sudarymo atmintinė

7 priedas. Baigiamojo darbo sąžiningumo deklaracija

8 priedas. Santrauka lietuvių kalba

9 priedas. Santrauka užsienio kalba

10 priedas. Baigiamojo darbo vadovo atsiliepimas

11 priedas. Baigiamojo darbo recenzija

4

PRATARM Ė

Šie metodiniai nurodymai skiriami Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studentams,

rašantiems studijų programose numatytus savarankiškus rašto darbus: referatus, projektinius ir

baigiamuosius darbus. Rašydami studijų darbus, studentai įgyja mokslinio ir analitinio darbo

įgūdžių, išmoksta susieti teorines žinias su praktiniu atveju, surasti ir atrinkti reikalingą literatūrą ir

kitus informacijos šaltinius, rinkti statistinius duomenis bei juos analizuoti, kelti problemas ir jas

gvildenti, aiškiai reikšti mintis prisilaikant kalbos kultūros normų, daryti apibendrinimus ir išvadas

bei apipavidalinti darbus pagal nustatytus reikalavimus.

5

1. STUDIJŲ DARBŲ RENGIMAS

Vilniaus kolegija reglamentuoja savarankiškų darbų organizavimo tvarką. Vilniaus kolegijos direktorius 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-120 patvirtino Studentų savarankiško darbo organizavimo tvarką. Joje apibrėžiamos savarankiškų darbų rūšys, tikslai, paskirtis ir kt.

Minėtame dokumente numatytos dvi savarankiško darbo rūšys: 1. Darbas pagal dėstytojo parengtą užduotį, pavyzdžiui, referatas, ataskaita, savarankiškas

darbas, projektas ir kt. 2. Darbas nereglamentuotas užduotimi, pavyzdžiui, pasirengimas egzaminams, seminarams,

koliokviumams, praktiniams ir laboratoriniams darbams, testams ir kt. Savarankiško darbo tikslas – leisti studentams įrodyti vieno ar kelių studijų programos

dalykų tikslų pasiekimo lygį. Savarankiško darbo paskirtis: • ugdyti studento savarankiškumą ir atsakomybę už atliekamą darbą; • ugdyti profesines kompetencijas; • ugdyti gebėjimą, analizuoti, sisteminti, apibendrinti, formuluoti išvadas; • lavinti individualaus ar grupinio darbo įgūdžius, leidžiančius studentui pritaikyti žinias,

įgytas studijų metu; • įvertinti studento savarankiško darbo rezultatus. Rašydami savarankiškus studijų darbus studentai: • įgyja mokslinio ir analitinio darbo įgūdžių; • išmoksta susieti teorines žinias su praktine situacija; • suranda ir atrenka reikalingą literatūrą ir kitus informacijos šaltinius; • surenka statistinius duomenis bei juos analizuoja; • kelia problemas ir bando jas gvildenti remdamiesi įvairių autorių teorijomis; • aiškiai reiškia mintis laikydamiesi kalbos kultūros normų; • teikia apibendrinimus ir išvadas; • apipavidalina darbus pagal nustatytus reikalavimus. Studentai, parašę studijų darbus, atitinkančius nustatytus reikalavimus, sėkmingai parengia

ir gina baigiamuosius darbus, ir pasirengia profesinei veiklai.

1.1. Studijų darbų rūšys ir struktūra

Referatas – savarankiškas studijų darbas, skirtas trumpai problemos analizei. Terminas referãtas [lot. refero – pranešu] elektroniniame tarptautinių žodžių žodyne Interleksis apibūdinamas, kaip raštu išdėstytas arba viešai perskaitytas pranešimas, kuriame trumpai išdėstomas mokslinio darbo turinys.

Tokio pobūdžio darbuose: • supažindinama su konkrečiais įvykiais ir faktais; • parodoma, ką pasirinktu klausimu yra parašę įvairūs tyrinėtojai, to dalyko specialistai; • pateikiami įvairių mokslininkų tyrimų rezultatai; • apibendrinami studento atlikti tyrimai. Darbo apimtis – 10–15 lapų (be priedų). Rašant referatą ne taip svarbu „prirašyti“ kuo

daugiau teksto, tikintis geresnio įvertinimo. Vertingesnė yra glaustai ir aiškiai atskleista darbo tema. Referatas įforminamas pagal bendrus studijų darbų reikalavimus.

Mokymo procese galimi du referatų pateikimo būdai: 1. Rašytinis referatas; 2. Rašytinis referatas kartu su žodiniu pristatymu. Pirmasis būdas parodo studento gebėjimą kryptingai ir logiškai analizuoti sukauptas žinias,

nagrinėti problemas, daryti mokslinius apibendrinimus. Priimtinesnis yra antrasis būdas, nes žodinis

6

referato pristatymas suteikia studentui papildomų galimybių atsakyti į studentų ir dėstytojo pateiktus klausimus, demonstruoti nagrinėjamos temos žinias ir įgyti auditorijos valdymo įgūdžių.

Projektas. Savarankiškas darbas, kurį atlikdamas studentas parodo pasirengimą, jog, remdamasis teorinėmis žiniomis, gali stebėti ir analizuoti praktinę veiklą. Paprastai iškeliama problema ir pateikiami savi sprendimo priėmimo būdai. Darbo apimtis 20 – 25 psl.

Jeigu darbas yra teorinis (mokslinis tiriamasis), studentas turi išdėstyti mokslines teorijas pasirinkta tema, įvertinti jų taikymo Lietuvoje galimybes arba pateikti pasirinktos problemos tyrimo kryptis.

Jeigu darbas yra taikomojo pobūdžio, studentas turi pateikti tiriamos problemos teorinę analizę, pagrįsti empirinių (pagrįstų patyrimu) duomenų rinkimo metodologiją, surinkti ir išanalizuoti empirinius duomenis (statistinius, sociologinio tyrimo ir kt.) bei pateikti savo siūlymus dėl pasirinktos problemos sprendimo.

Praktikos ataskaita. Studentas, atlikęs mokomąją, profesinės veiklos ar baigiamąją praktikas, rašo numatytos temos praktikos ataskaitą, kurią gina nustatyta tvarka.

Svarbiausia yra baigiamoji profesinės veiklos praktika. Ji skirta studijų metu įgytoms žinioms įtvirtinti ir duomenims baigiamajam darbui rinkti. Praktikos metu studentai įgyja praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Studentai susipažįsta su darbo sąlygomis konkrečioje organizacijoje, darbo vietų įrengimu, analizuoja organizacijos veiklą ir daro išvadas. Praktikos ataskaitoje teikia siūlymus dėl organizacijos valdymo, finansinės ir kitos veiklos.

Baigiamosios profesinės veiklos praktikos metu, vadovaudamiesi praktikos metodiniais nurodymais, studentai renka medžiagą praktikos ataskaitai.

Pasibaigus praktikai, organizacijos praktikos vadovas pateikia raštišką atsiliepimą apie studento pasiruošimą savarankiškam darbui, teorinių žinių lygį ir gebėjimus jas taikyti praktiniame darbe.

Grupinis darbas – tai kelių studentų savarankiškas studijų darbas. Tikslas – studijuoti ir atlikti praktinį darbą, bendradarbiaujant paskaitų metu ir/ar po jų. Grupė nagrinėja vieną temą arba skirtingas, tarpusavyje susijusias, temas. Vis dažniau, kaip grupiniai darbai (dviejų, trijų autorių), rašomi referatai, rengiami projektai ir kitų rūšių darbai.

Darbo apimtis dažniau priklauso nuo darbo rūšies ir pasirinktos srities specifikos, derinama su dėstytoju, todėl ir čia pateikiama tik klasikinė darbo struktūra.

Darbų gynimo tvarka. Dažniausiai reikalaujama savarankiškus studijų darbus ginti žodžiu. Grupinio darbo gynime privalo dalyvauti visi darbą rengę studentai. Gynimo metu kiekvienas studentas privalo individualiai pristatyti savo darbo dalį.

Atsakyti į užduotus klausimus iš bet kurios darbo dalies gali būti paprašytas ir tas studentas, kuris tos dalies nerašė. Tai reiškia, kad autoriai turi būti gerai susipažinę su visa užduotimi ir parengtu darbu.

Apibendrinant būtina pabrėžti, jog, rengiant studijų darbus labai svarbu laikytis nurodytos jų rengimo tvarkos. Iš pradžių patartina sudaryti darbo planą ir juo vadovaujantis rašyti darbą.

Visų rūšių darbuose turi būti tokios dalys: ĮVADAS 3–5 PAGRINDINIAI SKYRIAI (priklausomai nuo darbo ap imties, galima

skirstyti į poskyrius ir skyrelius); IŠVADOS (IR SIŪLYMAI) LITERAT ŪRA PRIEDAI Įvade (1–3 p.) grindžiamas temos aktualumas, atskleidžiamas darbo tikslas ir išdėstomi darbo

uždaviniai bei darbo metodai. Studijų darbo pagrindinių skyrių apimtį nurodo darbui vadovaujantis dėstytojas. Darbe

analizuojamos problemos atsiradimo priežastys, formuluojama problema, aptariami jos sprendimo

7

būdai ir pateikiami sprendimo variantai. Medžiaga sisteminama pagal pasirinktą kriterijų, pateikiama naudojant lenteles ir paveikslus. Skyriaus, poskyrio ir skyrelio minimali apimtis – 2 puslapiai.

Išvados (1–3 p.). Šioje darbo dalyje formuluojamos išvados atsakančios į iškeltus uždavinius. Literat ūra. Į literatūros sąrašą įtraukiamos tik darbe naudotos publikacijos – pateikiamos

jų bibliografinės nuorodos. Priedai. Tyrimų duomenų lentelės, vertinimo skalės, anketos, testų sąlygų aprašas, stebėjimo

protokolų pavyzdžiai, paveikslai ir kita naudota medžiaga pateikiama prieduose. Studijų darbas įrišamas pradedant antraštiniu lapu, po jo eina turinys, įvadas ir tekstas

(skyriai), išvados, literatūra bei priedai.

1.2. Studijų darbų rengimo reikalavimai

Ekonomikos fakulteto studentai, rašydami visų aukščiau aptartų rūšių studijų darbus, privalo laikytis čia išdėstytų reikalavimų.

1.2.1. Antraštinio lapo tvarkymas

Antraštinis lapas laikomas pirmuoju darbo lapu, tačiau jis nenumeruojamas (jame nerašomas skaičius 1).

Studijų darbo antraštinio lapo nustatytose vietose rašoma: • VIKO emblema (įterpiama); • kolegijos ir fakulteto pavadinimai bei katedra; • skyrius, kursas, grupė, studento vardas ir pavardė; • darbo (temos) pavadinimas; • darbo rūšis (referatas, projektas, kursinis darbas, praktikos ataskaita ir kt.); • vadovas, vadovo mokslo laipsnis (daktaras – dr.; habilituotas daktaras – hab. dr.) ir (ar)

pedagoginis mokslo vardas (docentas – doc.; profesorius – prof.), kvalifikacinis laipsnis (magistras – mag.), pareigos (lektorius – lekt.; asistentas – asist.) bei vardas ir pavardė;

• įvertinimas; • rašymo vieta ir metai. Žr. 1 priedą (jame nurodytos vadovo pareigos – lektorius, santrumpa – lekt.). 2 priede pateiktas antraštinio lapo pavyzdys, kai darbui vadovauja keli vadovai.

Baigiamojo darbo antraštinio lapo nustatytose vietose rašoma: • VIKO emblema (įterpiama); • kolegijos ir fakulteto pavadinimai bei katedra; • temos pavadinimas; • darbo rūšis (profesinio bakalauro baigiamasis darbas); • programos pavadinimas ir numeris; • diplomantas (-ė), parašas, vardas ir pavardė; • vadovas (-ė), parašas, vadovo mokslo laipsnis (daktaras – dr.; habilituotas daktaras – hab.

dr.) ir (ar) pedagoginis mokslo vardas (docentas – doc.; profesorius – prof.), kvalifikacinis laipsnis (magistras – mgr.), pareigos (lektorius – lekt.; asistentas – asist.), vardas ir pavardė;

• recenzentas (-ė), parašas, recenzento mokslo laipsnis (daktaras – dr.; habilituotas daktaras – hab. dr.) ir (ar) pedagoginis mokslo vardas (docentas – doc.; profesorius – prof.), kvalifikacinis laipsnis (magistras – mgr.), pareigos (lektorius – lekt.; asistentas – asist.), vardas ir pavardė;

• rašymo vieta ir metai. Žr. 3 priedą.

8

1.2.2. Turinio sudarymas ir lapų numeravimas

Po antraštinio lapo segamas rašto darbo turinys. Jis gali būti paprastas (referato, namų darbo) arba hierarchinis, t.y. sudėtingesnės struktūros (baigiamojo darbo).

Įvadas, išvados ir siūlymai, literatūra bei priedai turinyje turi būti rašomi 14-to šrifto dydžio didžiosiomis paryškintomis raidėmis, nenumeruojama.

Turinyje nurodomi kiekvieno skyriaus, poskyrio bei skyrelio numeriai arabiškais skaitmenimis. Po skaičiaus (ar skaičių) dedame tašką.

Skyriaus pavadinimas rašomas 14-to šrifto dydžio didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Poskyrio – 12-to šrifto dydžio mažosiomis paryškintomis raidėmis, (tik pirmoji pavadinimo

raidė didžioji). Skyrelio – 12-to šrifto dydžio mažosiomis paryškintomis raidėmis (tik pirmoji pavadinimo

raidė didžioji). Turinyje tarpas tarp eilučių turi būti pusantro intervalo (1,5 Lines), kaip visame rašto darbe. Žr. pavyzdyje vaizduojamą Studijų darbo struktūrą turinyje.

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................... 3

1. SKYRIAUS PAVADINIMAS ............................................................................ 5

1.1. Poskyrio pavadinimas ................................................................................................... 7

1.2. Poskyrio pavadinimas ................................................................................................... 9

1.3. Poskyrio pavadinimas ................................................................................................. 11

1.3.1. Skyrelio pavadinimas .......................................................................................... 12

1.3.2. Skyrelio pavadinimas .......................................................................................... 14

2. SKYRIAUS PAVADINIMAS .......................................................................... 16

2.1. Poskyrio pavadinimas ................................................................................................ 20

2.2. Poskyrio pavadinimas ................................................................................................ 25

3. SKYRIAUS PAVADINIMAS .......................................................................... 28

IŠVADOS IR SIŪLYMAI .................................................................................... 30

LITERAT ŪRA ...................................................................................................... 33

PRIEDAI ................................................................................................................ 35

1 priedas. Priedo pavadinimas

2 priedas. Priedo pavadinimas

3 priedas. Priedo pavadinimas

Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti prasmingi, aiškūs, kuo trumpesni, atitikti tiriamos problemos esmę ir nekartoti viso darbo pavadinimo (4 priedas). Apie skyrių, poskyrių ir

9

skyrelių pavadinimų sudarymo ypatumus plačiau rašoma skyrelyje 1.2.4. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų bei teksto rašymo reikalavimai.

Rašto darbo pirmas lapas yra antraštinis, tačiau jis nenumeruojamas (nerašomas skaičius 1). Rašto darbo lapus numeruoti pradedama nuo turinio (turinio lape rašomas skaičius 2). Studijų darbuose puslapio numerio vieta – apatinėje paraštėje ties viduriu be taškų ir brūkšnelių.

1.2.3. Spausdinimo reikalavimai

Studijų darbas yra spausdinamas kompiuteriu ir įrišamas. Paraštės nustatomos pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. A4 formato išilginės orientacijos (Portrait) popieriaus lapo paraštės turi būti tokios: viršutinė – 2 cm, kairioji – 3 cm, apatinė – 2 cm, dešinioji – 1 cm.

Jeigu darbe spausdinamos lentelės turi daug skilčių ir netelpa išilginiame lape, pirmiausia tokiam lapui reikia nustatyti gulsčią formatą – A4L (Landscape). Po to vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis nustatyti tokias paraštes: viršutinė – 3 cm (plačiausia paraštė), kairioji – 2 cm, apatinė – 2 cm, dešinioji – 1 cm.

Tekstas spausdinamas vienoje lapo pusėje nestilizuotu Times New Roman 12 pt šriftu, nustačius abipusę lygiuotę (Justified) ir 1,5 intervalo (1,5 Lines) tarpus tarp eilučių. Pastraipos pradžia pradedama atitraukus nuo krašto tabuliatorių per vieną padėtį, bet ne daugiau kaip 2,2 cm. Atskirus žodžius ar teksto dalis galima paryškinti (Bold) arba išskirti pasviruoju Italic šriftu. Spausdinant tekstą, tarp žodžių daromi 1 ženklo dydžio tarpai. Skyrybos ženklai – taškas, kablelis, dvitaškis, kabliataškis, klaustukas ir šauktukas – spausdinami po parašyto žodžio be tarpo. Po šių ženklų paliekamas 1 ženklo dydžio tarpas. Skliaustai ir kabutės nuo žodžių, kurie juose rašomi, tarpais neskiriami. Prieš skliaustus ir kabutes, taip pat ir po jų, tarpai būtini, pavyzdžiui: Studentų mokslinė draugija (SMD). Uždaroji akcinė bendrovė „Vingis“.

1.2.4. Skyrių, poskyrių ir skyreli ų pavadinimų bei teksto rašymo reikalavimai

Darbo tekstas skirstomas skyriais, poskyriais, skyreliais, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1.; 1.1; 1.1.5; 1.1.5.10 ir t.t. Pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį ir t.t.

Skyriai pradedami spausdinti naujame puslapyje. Skyrių pavadinimai (pirmasis lygis) spausdinami 14-to šrifto dydžio didžiosiomis paryškintomis raidėmis.

Poskyriai spausdinami tęsiant skyrių tame pačiame puslapyje. Poskyrio pavadinimas (antrasis lygis) spausdinamas 12-to šrifto dydžio mažosiomis paryškintomis raidėmis, (tik pirmoji pavadinimo raidė didžioji).

Trečiojo lygio poskyrio, t.y. skyrelio pavadinimas spausdinamas 12-to šrifto dydžio mažosiomis paryškintomis raidėmis (tik pirmoji pavadinimo raidė didžioji).

Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai rašomi centruotai. Ilgesnis pavadinimas rašomas per 2 ar 3 eilutes (neturėtų būti daugiau kaip 12 žodžių; tarpai tarp pavadinimo eilučių tik Single). Prasminiu požiūriu artimi žodžiai rašomi vienoje eilutėje. Taip greičiau suvokiama antraštės esmė.

Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai nuo teksto atskiriami tuščia pastraipa. Pavadinimų skyrimo nuo teksto intervalas visose darbo dalyse turi būti vienodas. Čia žodžiai skiemenimis nekeliami, taškai po jų nededami. Skyrių, poskyrių ir skyreli ų apimtis negali būti mažesnė nei du puslapiai.

Darbas turi būti parašytas taisyklinga, aiškia ir sklandžia lietuvių kalba, be kartojimų, rašybos, skyrybos ir kitų kalbos klaidų. Mintys dėstomos nuosekliai, aiškiai ir logiškai. Žodžiai vartojami tik tiesioginėmis reikšmėmis, nepageidaujami beletristiniai elementai. Pateikiama informacija – tiksli, sprendimai ir siūlymai – argumentuoti. Jei naudojami užsienio autorių darbai, reikia atkreipti dėmesį į vertimo kokybę. Darbas rašomas trečiuoju asmeniu. Neturi likti korekt ūros klaidų.

10

1.2.5. Brūkšnelis, brūkšnys ir kabutės

2000 m. buvo sukurtas lietuviškos kompiuterių klaviatūros standartas LST 1582 : 2000. Šioje klaviatūroje yra visi reikalingi skyrybos ženklai. Dirbant senesnėmis (ar kitokiomis) klaviatūromis, brūkšnelio ir brūkšnio ženklus galima parašyti naudojantis kodais. Norint brūkšnį parašyti pagal lietuviškas rašybos taisykles, labiausiai tinka brūkšnys, kurio kodas – ALT + 0 1 5 0. Šį brūkšnį iš abiejų pusių reikia atskirti tarpais. Jis rašomas, kai praleidžiama tarinio jungtis, pavyzdžiui: Litas – Lietuvos nacionalinė valiuta.

Brūkšnys tarpais iš abiejų pusių neskiriamas, kai nurodomos dviejų dydžių ribos: 5–6 dienos; 10–20 proc.; p. 125–127.

Brūkšnelis: ALT + 0 4 5; tarpais nuo žodžių neskiriamas. Jis rašomas: • kaip kėlimo ženklas; • tarp sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar ypatybės

pavadinimą, pavyzdžiui: konferencija-seminaras, sekretorė-referentė, mokykla-internatas; • tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, pavyzdžiui: mokslinė-metodinė medžiaga,

prekiniai-piniginiai santykiai; • tarp dviejų savarankiškų kaitomų to paties asmens pavardžių, pavyzdžiui: Laurynas

Stuoka-Gucevičius, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė; • tarp pavardės ir slapyvardžio, pavyzdžiui: Vincas Mykolaitis-Putinas. Brūkšnelis nerašomas: • tada, kai antrasis dėmuo aiškina ar tikslina pirmąjį, pavyzdžiui: politikas profesionalas,

dėstytojas ekspertas; • tarp sintaksiškai nelygiaverčių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu,

pavyzdžiui, kanceliarinis administracinis stilius; • tarp pavardę sudarančių kaitomų ir nekaitomų žodžių, pavyzdžiui: Vytautas Sirijos Gira,

Juozas Tallat Kelpša; • tarp dviejų ir daugiau to paties asmens vardų, pavyzdžiui: Marija Aušrinė Pavilionienė,

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Nesusipratimų pasitaiko rašant žodžius su kabutėmis, kai nenaudojama lietuviška

kompiuterių klaviatūra. Reikia žinoti, kad lietuviškos „atidarančios“ kabutės rašomos prieš žodį apačioje (atrodo panašiai kaip du kableliai), o „uždarančios“ – po žodžio viršuje (panašu į du apverstus kablelius). Tarp kabučių ir žodžio tarpai nedaromi. Tokias kabutes rašo vokiečiai, čekai, slovakai. Jas bet kurioje redagavimo programoje galima surinkti kodais:

„ – ALT + 0 1 3 2 ir ALT + 0 1 4 7 – “

1.2.6. Sąvokos ir santrumpos

Visame darbe vartojamos vienodos sąvokos (terminai). Jeigu darbe specifinių sąvokų nedaug, jos aptariamos tekste. Jei darbe vartojama daug specifinių sąvokų, gali būti sudaromas sąvokų santrumpų sąrašas, kuriame iš pradžių rašoma sąvoka, šalia – santrumpa. Santrumpų sąrašo vieta studijų darbe – po antraštinio lapo.

Vartojamos žodžių santrumpos turi būti parašytos pagal galiojančias taisykles. Santrumpos visame darbe turi būti vienodos.

Iš kelių žodžių sudarytų pavadinimų santrumpos (trumpiniai) sudaromos iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių. Pirmą kartą terminas rašomas visas, po jo skliausteliuose didžiosiomis raidėmis nurodoma jo santrumpa:

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Didžiosiomis raidėmis gali būti žymimos tarptautinių sudurtinių žodžių abiejų dėmenų

pradžios: Lietuvos avialinijos (LAL)

11

Gali būti žodžio pradžia žymima dviem raidėmis: Viešoji įstaiga (VšĮ) Lietuvos standartas (LST) Raidinės santrumpos rašomos be taškų. Netrumpinami pavadinimai: Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė Prie įstatymų pavadinimų valstybės pavadinimą (Lietuvos Respublikos) rašyti nebūtina: Akcinių bendrovių įstatymas Valstybinės kalbos įstatymas Su taškais po raidžių rašomi tradiciniai raidiniai pasakymų sutrumpinimai, pavyzdžiui, A.V.

(antspaudo vieta). Ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kitų matų sutrumpinti tarptautiniai pavadinimai skaitomi

nesutrumpinti ir rašomi be taško. Atitinkamos lietuviškos santrumpos – val., min., sek. – rašomos su taškais.

Piniginių vienetų trumpiniai rašomi be taško – Lt (litas), ct (centas), išskyrus sakinio galą. Procentai prie skaitmenų žymimi neraidiniu simboliu %, kuris rašomas prie skaitmens (su

tarpu): 25 %. Procentų simbolį bet kurioje taikomojoje redagavimo programoje galima surinkti kodu – Alt + 0 3 7.

Dokumentų tekste paprastai vartojamas ne simbolis % (ir su skaitmenimis), o rašomas žodis procentas arba jo santrumpa proc.

Bet kuriuo atveju tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t. y. parašyti arba žodžiais, arba skaičiais.

Yra keli būdai, kaip galima sutrumpinti vieną ar kelis žodžius: • Pirmasis žodžio skiemuo ir po jo einanti antrojo skiemens priebalsė (-ės), pavyzdžiui:

dėst. – dėstytojas, egz. – egzempliorius, fak. – fakultetas, faks. – faksas, faksograma, pan. – panašiai.

• Kartais santrumpoje paliekami du pirmieji žodžio skiemenys ir po jų einanti trečiojo skiemens priebalsė, pavyzdžiui: koresp. – korespondentas, pavad. – pavaduotojas, vyresn. – vyresnysis.

• Rašoma pirmoji ar kelios pirmosios raidės; po santrumpų dedamas taškas, pavyzdžiui: g. – gatvė, pvz. – pavyzdys, sk. – skyrius, žr. – žiūrėk.

• Dvižodžių santrumpų negalima atskirti pasviru brūkšniu, kuris reiškia dviejų žodžių santykį. Reikia po sutrumpintų žodžių dėti taškus, pavyzdžiui: atsisk. sąsk. – atsiskaitomoji sąskaita (negalima rašyti a/s); p. d. – pašto dėžutė (negalima rašyti p/d); a. kodas – asmens kodas (arba asmens kodas, negalima rašyti a/k).

• Matavimo vienetai ir paralelių dalykų santrumpos gali būti žymimos pasviru brūkšniu, pavyzdžiui: m/sek. (metrai per sekundę), Lt/kg (kilogramas kainuoja [x] litų), tel./faks. (telefonas ir/arba telefaksas).

• Numerio simbolis Nr. rašomas prieš skaitmenį pradedant didžiąja raide: Nr. 47. • Įstaigų ir organizacijų pavadinimai trumpinami taip: rašoma pirmoji žodžio raidė ir po

brūkšnelio paskutinysis skiemuo, pavyzdžiui: b-vė – bendrovė, v-ba – valdyba, m-ja – ministerija. • Yra žodžių, trumpinamų ta pačia raide, pavyzdžiui: p. – ponas, ponia, panelė, paštas,

punktas, puslapis. Jei tame pačiame tekste žodžių santrumpos sutampa, tokius žodžius reikia trumpinti

skirtingai, pavyzdžiui, puslapis gali būti trumpinamas psl. Trumpinant sąvokas patartina didesnį dėmesį kreipti į kontekstą.

Oficialiuose raštuose ir dokumentuose santrumpos vengtinos, o kai vartojamos, turėtų būti aptartos. Jei tekste santrumpų yra daug, patogu pateikti santrumpų sąrašą (po turinio).

12

1.2.7. Tyrimų aprašymas

Atlikt ų tyrimų rezultatų aprašymo nederėtų pradėti žodžiais: aš ištyriau, aš atradau ir pan. Geriau vartoti beasmenių žodžių junginius: nustatyta, ištirta ir kt. Nepatartina piktnaudžiauti įžanginiais žodžių junginiais: būtina pabrėžti, reikėtų pažymėti ir pan. Netinka labai ilgi sakiniai, nes tokį tekstą sunkiau suprasti.

Nuorodos į kitas darbo dalis (skyrius, poskyrius), lenteles, paveikslus pateikiamos užrašant jų eilės numerius. Pavyzdžiui, (žr. 4 skyrių).

1.2.8. Skaitmeninės informacijos pateikimas

Tekste nedideli skaičiai rašytini žodžiais, pavyzdžiui: Bendrovė planuoja įkurti du naujus padalinius Klaipėdos bei Utenos regionuose.

Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, skaičiai rašomi skaitmenimis (185 km), jei neturi – žodžiais: Sąnaudos padidėjo du kartus.

Moksliniuose ir dalykiniuose tekstuose dėl vaizdumo ir glaustumo skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis: 97 litai, 25 studentai.

Kelintiniai skaitvardžiai žymi daiktų vietą eilėje. Prie tokių skaitvardžių, parašytų arabiškais skaitmenimis, pravartu po brūkšnelio rašyti galūnę, suderintą su linksniu. Pavyzdžiai: 1-as priedas, 7-oje lentelėje.

Kai surašomi keli iš eilės kelintiniai skaitvardžiai (arabiškais skaitmenimis), linksnio galūnė rašoma po paskutinio skaitmens. Pavyzdys: 7, 9 ir 45-as puslapiai.

Jeigu skaičius įeina į sąvokos sudėtį arba yra labai pabrėžiamas, galūnės turi būti įvardžiuotinės: 3-ioji poliklinika, 1-oji vidurinė mokykla, 6-asis policijos komisariatas, 18-asis gimtadienis, 100-osios metinės.

Daiktų eilę žymintys skaičiai tam tikrais atvejais gali būti rašomi romėniškais skaitmenimis. Prie jų galūnės nerašomos, pavyzdžiui: VI skyrius, XX amžius, II tomas, IX klasė.

Skaičiai, žymintys reiškinio eilę, gali būti rašomi arabiškais arba romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui: XXI amžius, 24 valandos.

Kiekiniai skaitvardžiai, pažymėti skaitmenimis, linksnio galūnių neturi, pavyzdžiui: 2 įstaigos iš 25.

Daugiaženkliai skaičiai gali būti žymimi arabiškais skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pavyzdžiui: 25 tūkstančiai arba 25 tūkst. Jie gali būti skirstomi klasėmis: tarp klasių paliekamas vieno ženklo dydžio neperskiriamas (Shift + Ctrl + Space) tarpelis, pavyzdžiui: 100 000.

Kableliu skiriame dešimtaines trupmenas nuo sveikųjų skaičių, pavyzdžiui: 1,90; 10,555. Rašant pinigų sumą litais ir centais, galima centus rašyti kaip litų dalį dešimtainės trupmenos pavidalu: 150,50 Lt.

Tekste pinigų sumos gali būti rašomos: 2500 Lt; 250,50 Lt; 100 Lt 50 ct. Negalima tekste rašyti 2547,- Lt.

Jei nurodomos dydžių svyravimo ribos, matavimo vienetas rašomas tik po antro skaitmens. Pavyzdys: kaina svyruoja nuo 2,10 iki 2,50 Lt/kg.

Greta parašyti skaitmenys vienas nuo kito atskiriami kabliataškiu. Pavyzdys: rodiklis pakito atitinkamai 2; 4; 6 ir 8 vienetais.

Su vienaskaitos neturinčiais daiktavardžiais vartojami tik dauginiai skaitvardžiai (nuo vienerių iki devynerių), pavyzdžiui: vieneri, -ios; dveji, -os; treji, -os; ketveri, -ios; (…) devyneri, -ios (vieneri metai, dvejos rungtynės).

Sudėtiniai būdvardžiai, prasidedantys skaitvardžiu, pažymėtu skaitmeniu, neturi linksnio galūnės ir rašomi su brūkšneliu. Pavyzdys: 20-mečiai jaunuoliai.

13

1.2.9. Lentelių sudarymas ir tvarkymas

Studijų darbuose skaitmeninė, tekstinė arba mišri informacija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 skiltys, pateikiama lentelėse. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys lengviau suprantami, jei pateikiami gerai suplanuotoje statistinėje lentelėje.

Lentelės sudaromos pagal šiuos reikalavimus: 1. Lentelės numeruojamos eilės tvarka arabiškais skaitmenimis: eilės numeris ir žodis

lentelė (be santrumpos Nr.) rašomi prie dešiniosios paraštės virš lentelės pavadinimo. Trumpinama lent. tik nuorodose.

Darbuose lentelės numeruojamos ištisai per visą darbą: 1 lentelė, 2 lentelė ir t.t. (rašoma virš lentelės pavadinimo dešinėje pusėje – lygiuotė right).

2. Lentelės antraštė rašoma virš lentelės, pradedant didžiąja raide, centruotai. 1 lentelė

Lentelės antraštė Eil. Nr.

Skilties pavadinimų

antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė Skilties

paantraštė Skilties

paantraštė Skilties

paantraštė Skilties

paantraštė

3. Jei lentelės stulpeliai netelpa per išilginio (portrait) puslapio plotį, lentelė išdėstoma gulsčiame (landscape) puslapyje. Numeruojama gulsčio lapo apatinėje paraštėje per vidurį.

4. Kiekviena lentelės skiltis turi turėti pavadinimą, neturi būti tuščių skilčių ir eilučių. 5. Lentelės pavadinimas turi būti kuo trumpesnis; jį sutrumpinti galima tik taip, kaip priimta

tekste. 6. Greta skaitmeninių reikšmių nerašomi matavimo vienetai, jie nurodomi: skliaustuose prie

lentelių (kai yra bendros visai lentelei); prie lentelių dalių pavadinimų, po kablelio (kai yra skirtingi matavimo vienetai atskiruose stulpeliuose); kartais tokių nuorodų būna ne viena, tad antrąją reikėtų rašyti po kablelio.

7. Lentelių skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide, išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Pavadinimas rašomas vienaskaita, po jo skyrybos ženklai nerašomi.

8. Pateikiant skaitmeninius rodiklius, turi būti vienodas ženklų skaičius po kablelio; jei stulpelyje ar eilutėje nėra skaitmens, jo vietoje rašomas brūkšnys.

9. Pateikiant lentelę iš kito leidinio, po lentele nuo kairiosios paraštės būtina rašyti šaltinio nuorodą: autorių, leidinio pavadinimą, leidimo vietą, metus ir puslapį, iš kurio ši lentelė pateikiama. Jei šaltinis yra internetinis, jis nurodomas taip pat, kaip literatūros sąraše. Šrifto dydis – 10 pt.

Pavyzdys Šaltinis: PAVARDĖ, Vardas. Leidinio pavadinimas. Vilnius, 2013. P. 54.

10. Pateikiant lentelę, sudarytą autoriaus ir remiantis informacija iš kitų leidinių, po lentele nuo kairiosios paraštės būtina rašyti, kad lentelė sudaryta darbo autoriaus (-ės) ir nurodyti šaltinio nuorodas (autorius, leidinių pavadinimus, leidimo vietas, metus ir puslapius, iš kurių ši lentelė pateikiama). Jei šaltinis yra internetinis, jis nurodomas taip pat, kaip literatūros sąraše. Šrifto dydis – 10 pt.

14

1 pavyzdys 2 lentelė

Europos Sąjungos šalyse transporto ir sandėliavimo paslaugas teikiančių įmonių

pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių

Šalis Darbuotojų skaičius Šalis Darbuotojų skaičius Austrija 216480 Lietuva 101634 Belgija 169847 Liuksemburgas 22970 Bulgarija 161010 Norvegija 156827 Čekija 302378 Olandija 418876 Danija 146972 Portugalija 173018 Didžioji Britanija 1274748 Prancūzija 1424502 Estija 41027 Rumunija 348620 Graikija 196579 Slovakija 101725 Ispanija 1001697 Slovėnija 54102 Italija 1153494 Suomija 155314 Kipras 18527 Švedija 274685 Latvija 74861 Vengrija 236965

Lenkija 752637 Vokietija 1732943

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus (-ės), remiantis Eurostat duomenų baze [2] ir įmonės vidaus dokumentais.

11. Keliant lentelę į kitą lapą (jei netelpa viename lape), reikia nurodyti, kad naujame lape būtų kartojami skilčių pavadinimai (pažymėjus eilutę (-es) su skilčių pavadinimais nustatyti – Table Tools – Layout – Properties, skirtukas – Row, pažymėti parametrą – Repeat as header at the top of each page). Po to nustatyti – neleisti skaidyti eilučių per puslapius (pažymėti visą lentelę, Table Tools – Layout – Properties, skirtukas – Row, nuimti žymėjimą nuo parametro – Allow row to break across pages).

2 pavyzdys 3 lentelė

Lentelės antraštė

Eilučių pavadinimų

antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

(kitame lape)

Eilučių

pavadinimų antraštė

Skilties antraštė Skilties antraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

Šaltinis: PAVARDĖ, Vardas. Leidinio pavadinimas. Vilnius, 2013. P. 54. Aprašant lenteles tekste reikia vengti žodžių parodyti, pateikti ir pan.

15

1.2.10. Iliustracijos

Visos iliustracijos, esančios rašto darbuose, vadinamos paveikslais (pav.). Tai gali būti grafikai, schemos, įvairios diagramos (stulpelinės, juostinės, kvadratinės, sektorinės, linijinės ir kt.) ir kita vaizdinė medžiaga.

Tiek stulpelinės (vaizduojama vienodo pločio stačiakampiais), tiek juostinės (stulpeliai išdėstomi horizontaliai ant vertikalios koordinačių ašies) diagramos yra grafinis faktinių tyrimo duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Taip dažniausiai vaizduojami tarpusavyje nesusiję arba lyginami reiškiniai.

Linijin ėje diagramoje esančios funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos skirtingų tipų ar spalvų linijomis, kurioms suteikiami pavadinimai. Linijų susikirtimo taškai, diagramų linijos ir būdingi taškai žymimi raidėmis ar kitais simboliais.

Sektorinė diagrama yra apskritimas, suskirstytas į dalis, atitinkančias nurodytus skaičius. Tai tinkamiausias būdas pavaizduoti reiškinio struktūrą.

Iliustracijos (grafikai, diagramos, kreivės ir kt.) išdėstomos tekste po nuorodomis arba prieduose. Jei iliustracijų daugiau nei viena, numeruojamos iš eilės. Iliustracijos pavadinimas (jo pirmoji raidė didžioji) rašomi iliustracijos apačioje, gale taško nereikia. Prieš pavadinimą žymimas iliustracijos eilės numeris (be santrumpos Nr.) ir sutrumpintas žodis paveikslas (pav.).

Studijų darbuose paveikslai numeruojami ištisai per visą darbą: 1 pav., 2 pav. ir t.t. Iliustracijose turėtų būti naudojamas tas pats šriftas, kaip ir rašto darbe – Times New Roman. Pateikiant paveikslą iš kito leidinio, po paveikslo pavadinimu nuo kairiosios paraštės būtina

rašyti šaltinio nuorodą: autorių, leidinio pavadinimą, leidimo vietą, metus ir puslapį, iš kurio šis paveikslas pateikiamas. Jei šaltinis yra internetinis, jis nurodomas taip pat, kaip literatūros sąraše. Šrifto dydis – 10 pt. Šaltinis: PAVARDĖ, Vardas. Leidinio pavadinimas. Vilnius, 2013. P. 57.

1 pavyzdys

1 pav. Uždarosios akcinės bendrovės „CDF“ valdymo struktūra Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (-ės), remiantis įmonės vidaus dokumentais.

UAB „CDF“ Direktorius

DIREKTORIUS KOMERCIJAI

FINANSŲ SKYRIUS Direktorius finansams

PERSONALO SKYRIUS

Administratorė

PIRKIMO SKYRIUS

Pirkimo skyriaus vadovas

PARDAVIMO SKYRIUS Pardavimo skyriaus vadovas

TRANSPORTO SKYRIUS Transporto skyriaus vadovas

Pardavimo vadybininkai

Pirkimo vadybininkai

Transporto vadybininkai

Vyr. buhalteris Sekretorė

16

2 pavyzdys

2 pav. Premijų paskirstymas Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (-ės), remiantis įmonės vidaus dokumentais.

3 pavyzdys

3 pav. Akcinės draudimo bendrovės „BCD“ šakų pasiskirstymo dinamika 2008-2013 m.

Šaltinis: PAVARDĖ, Vardas. Leidinio pavadinimas. Vilnius, 2013. P. 54.

V. Gabalienė7 %

R. Norkevičiutė28 %

R. Tereškienė4 %

M. Treigytė4 %

L. Pocius30 %

L. Rinkutė23 %

J. Kleinauskas4 %

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2008 2009 2010 2011 2012 2013

31 3827 31 35 37

69 62

6369 65 63

Pro

cent

ai

Metai

Ne gyvybės draudimas

Gyvybės draudimas

17

4 pavyzdys

4 pav. Uždarosios akcinės bendrovės „ABC“ pelningumo tikimybė

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (-ės), remiantis įmonės vidaus dokumentais. 5 pavyzdys

5 pav. Uždarosios akcinės bendrovės „ABC“ pajamos per metus

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (-ės), remiantis įmonės vidaus dokumentais.

105

14 14 14

-6 -8

0 3 0

-12-18

8 12 11

-74 -70

27 2520

1,61

0,821,1

6,36,04

0

1

2

3

4

5

6

7

-80

-60

-40

-20

0

20

40

2009 2010 2011 2012 2013

KoeficientaiProcentai

Bendrasis pardavimų pelningumas Grynasis pardavimų pelningumas

Turto pelningumas Nuosavo kapitalo pelningumas

Z koeficientas

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %

90 %

100 %

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

and

is

Geg

užė

Bir

želis

Lie

pa

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Sp

alis

Lap

kriti

s

Gru

odis

Iš v

iso

per

met

us

15

.00

0 L

t

14

.00

0 L

t

18

.00

0 L

t

12

.00

0 L

t

12

.00

0 L

t

16

.00

0 L

t

17

.00

0 L

t

18

.00

0 L

t

19

.00

0 L

t

18

.00

0 L

t

18

.00

0 L

t

15

.00

0 L

t

192.

000

Lt

12

.00

0 L

t

10

.00

0 L

t

10

.00

0 L

t

14

.00

0 L

t

15

.00

0 L

t

14

.00

0 L

t

14

.00

0 L

t

13

.00

0 L

t

16

.00

0 L

t

14

.00

0 L

t

12

.00

0 L

t

15

.00

0 L

t

159.

000

Lt

Pajamos už paslaugas Pajamos už prekes

18

Tyrimų duomenys pateikiami statistinėse lentelėse ir paveiksluose, atsižvelgiant į jų svarbą bei laikantis šių reikalavimų:

1. Vaizduojant gautus duomenis grafiškai, svarbu gebėti juos teisingai statistiškai apdoroti – šalia absoliučių skaičių būtina rašyti išvestinius santykinius skaičius, rodančius reiškinio dinamiką ar struktūrą.

2. Iliustracinė medžiaga ir tekstas turi vienas kitą papildyti, bet ne dubliuoti. Tekste nereikia pateikti visų lentelėje ar paveiksle esančių skaičių, tačiau būtina atskleisti priežastinius ryšius ir juos įvertinti.

3. Lentelės turi būti kompaktiškos ir tilpti viename puslapyje (didesnes lenteles, kuriose yra daug ir įvairių rodiklių, patartina pateikti prieduose, tekste palikti tik svarbiausias).

1.2.11. Formulės

Formulės rašomos specialiomis kompiuterinėmis programomis. Matematinė formulė nepakeičia frazės gramatinės struktūros, todėl tekste prieš formulę ir po jos skyrybos ženklai dedami pagal skyrybos taisykles. Tekste formulės numeruojamos didėjančia tvarka. Formulės numeris rašomas skliausteliuose formulės dešiniajame lapo krašte, pavyzdžiui: (1). Formulė rašoma eilutės viduryje, dedamas kablelis, o ją siejantis žodis čia (kur) – po formule kitoje eilutėje, po to stulpeliu žemyn aprašomi visi jos kintamieji. Po kiekvieno iššifravimo dedamas kabliataškis. Pavyzdžiui, studijų dalyko vertinimas apskaičiuojamas pagal formulę: 4321 5,03,01,01,0 xxxxBV ⋅+⋅+⋅+⋅= , (1)

kur: BV – baigiamasis vertinimas;

3,2,1x – kontroliniai darbai;

4x – projektas.

Formulė išskiriama iš teksto – paliekama tuščia eilutė prieš formulę ir po jos. Tekste, jeigu reikia, nurodomas formulės numeris, pavyzdžiui: 1-oje formulėje.

1.2.12. Šaltinių bibliografin ės nuorodos

Rašant studijų darbus naudojamasi enciklopedijomis, žodynais, informaciniais bibliografiniais leidiniais, lietuvių ir užsienio autorių moksliniais darbais, susipažįstama su straipsniais Lietuvos ir užsienio periodiniuose leidiniuose. Teoriniams teiginiams pagrįsti naudojama statistinių leidinių informacija.

Ištraukos iš naudotų mokslinės literatūros šaltinių gali būti pateikiamos šiais būdais: santrauka (trumpai atpasakojamas originalas), perfrazavimu (kurio nors autoriaus kalbai būdingos minties (frazės) išdėstymas nusakomaisiais žodžiais), citata ir fragmentine citata (atskirų būdų derinimas). Citatos rašomos Italic šrifto stiliumi (nerašomos kabutėse).

Vienu ar kitu būdu panaudojus literatūros šaltinio informaciją, iš karto reikia rašyti bibliografinę nuorodą:

1. Jei cituojama iš spausdinto šaltinio, šalia citatos lenktiniuose skliaustuose rašomi 2 skaičiai: pirmasis rodo literatūros šaltinio eilės numerį naudotos literatūros sąraše, o antrasis – to šaltinio puslapį, kuriame yra citata, pvz., (5, 253).

2. Jei cituojama iš elektroninio šaltinio, šalia citatos laužtiniuose skliaustuose rašomas 1 skaičius, kuris rodo elektroninio šaltinio eilės numerį naudotos literatūros sąraše, pvz., [18].

19

1 pavyzdys G. Kancerevičius knygoje Finansai ir investicijos finansinę analizę (14, 459) apibūdina, kaip: 1. Išankstinio žvalgymo priemonę, pasirenkant investavimo objektą; 2. Prognozavimo priemonę, naudojamą numatant ateities sąlygas bei rezultatus; 3. Diagnozės priemonę valdymo bei kitoms sritims. 2 pavyzdys G. Kancerevičius knygoje Finansai ir investicijos finansinę analizę apibūdina, kaip

išankstinio žvalgymo priemonę, pasirenkant investavimo objektą; prognozavimo priemonę, naudojamą numatant ateities sąlygas bei rezultatus; diagnozės priemonę valdymo bei kitoms sritims. (14, 459)

1.2.13. Literatūros sąrašo sudarymas

Ekonomikos fakulteto studentų rašto darbuose nupasakoti, cituoti ar perfrazuoti šaltiniai

literatūros sąraše grupuojami tokia tvarka: • norminiai teisės aktai (visada pirmi, abėcėlės tvarka); • tėvyniniai leidiniai pagal autorių ir antraštę (abėcėlės tvarka); • užsienio leidiniai pagal autorių ir antraštę (abėcėlės tvarka); • elektroniniai dokumentai (abėcėlės tvarka). Visų į literatūros sąrašą įrašytų šaltinių numeracija ištisinė.

Norminiai teisės aktai literatūros sąraše aprašomi kaip elektroniniai dokumentai, žr. pavyzdį: Pavyzdys Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas [interaktyvus]. Vilnius, Lietuvos Respublikos

Seimas, 2008. [žiūrėta 2012 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314940&p_query=&p_tr2=

Aprašant šaltinius pagal autorių nurodoma: • publikacijos autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), dedamas kablelis, po to autoriaus

vardas, kurio pirmoji raidė didžioji, dedamas taškas; • visas leidinio pavadinimas (pasvyruoju šrifto stiliumi – Italic); • leidimo vieta, išleidimo metai ir puslapių skaičius; • standartinis numeris (jei leidinyje yra). Leidykla yra antraeilis dalykas, todėl nurodyti nebūtina, pavyzdžiui: PIROČKINAS, Arnoldas. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius, 1990. 158 p. ISBN 4547-

680-01-2. Rinkiniuose paprastai įrašomas atsakingasis redaktorius, kurio pavardė didžiosiomis raidėmis

ir visas vardas rašomi po darbo pavadinimo, pavyzdžiui: Vadyba Lietuvoje 1918-1940 m.: Rinktinė apie vadybą ir darbo organizavimą. Sudarytojas

Romualdas RAZAUSKAS ir kt. Vilnius, 1991. 364 p. ISBN 5986-789-10-08. Jeigu leidinio autorių yra keletas, jų pavardės surašomos abėcėlės tvarka (ne daugiau kaip 3

pavardės). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad po kiekvieno autoriaus vardo dedamas kabliataškis! DĖMENIENĖ, Alina; SINKEVIČIUS, Vytenis; SINKEVIČIENĖ, Nijolė. Tekstų apdorojimo

sistema ir raštvedyba. Kaunas, 1995. 425 p. ISBN 7894-2001. Periodinio leidinio straipsniai aprašomi tokia tvarka: autoriaus pavardė (didžiosiomis

raidėmis), vardas, straipsnio pavadinimas, toliau žurnalo ar laikraščio pavadinimas (gulsčiu šriftu), išleidimo metai, numeris, straipsnio puslapiai, pavyzdžiui:

VONSAVIČIUS, Bronislovas. Vėl keičiasi terminai. Diena, 1994, lapkričio 6, p. 4. BUTĖNAS, Vytautas; ŠIAUDVYTIS, Vincas. Komercinių bankų veikla rinkos sąlygomis.

Lietuvos ūkis, 1995, Nr. 7, p. 32-34.

20

Elektroninio dokumento aprašo pavyzdys: CARROLL, Lewis. Alice′s Adventures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfon ed. 2.1.

[Dortmund, Germany]: WindSpiel, November 1998 [žiūrėta 2011 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice.html>

Paaiškinimai: • Elektroniniams dokumentams būtina laužtiniuose skliaustuose nurodyti laikmenos rūšį: [interaktyvus] • Galima apibūdinti ir leidinio rūšį ar tipą, jeigu tai svarbu: [interaktyvi duomenų bazė] [elektroninis paštas] • Redaktoriai, vertėjai, dailininkai gali būti nurodomi po antraštės ar laikmenos rūšies. • Būtinas elementas leidimas: 5-asis leid.; IBM/Tandy versija. • Skelbimo duomenys. Tai vieta, kurioje buvo paskelbtas dokumentas. Rašoma originalo

kalba kaip šaltinyje. Jei skelbimo vieta nenurodyta, rašoma sine loco, s.l., b.v. Po skelbimo dedamas dvitaškis ir įvardijamas leidėjas (galima sutrumpintai). Jei leidėjas yra nežinomas, elgiamasi analogiškai, kaip ir su nežinoma skelbimo vieta. Skelbimo data rašoma kaip nurodyta šaltinyje. Žinomos, bet šaltinyje nenurodytos datos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose. Po skelbimo datos dedamas taškas.

• Atnaujinimo ar taisymo data. Tai nauji leidimai ir versijos. Po skelbimo datos rašoma dokumento atnaujinimo ar pataisymo data. Po jos dedamas taškas, pvz.: Atnaujinta 2003 m. sausį.

• Nuorodos sudarymo data. Tai būtinas elementas, rašomas mažąja raide laužtiniuose skliaustuose: [žiūrėta 2011 m. gegužės 23 d.].

• Apimtis. Spaudinių apimtis nurodoma puslapių, lapų, skilčių ir pan. skaičiumi, o daugiatomių leidinių – tomų skaičiumi: 210 p.; 2 t.; 3 vol.

• Serija nurodoma kaip dokumente, bet tai nebūtina. • Pastabos rašomos tik tada, jeigu reikia. Elektroninio dokumento aprašo pastabose

pateikiama informacija apie dokumento formatą: ASCII formatas. Pastabose taip pat galima pateikti informaciją apie dokumento priedus (naudotojo vadovėlius,

kasetes), sistemos reikalavimus (konkretų kompiuterio, kuris tinka dokumentui naudoti, tipą ir modelį, programinės įrangos reikalavimus) ir kt. Visos pastabos rašomos lietuvių kalba, nepriklausomai nuo aprašomo dokumento kalbos.

• Įsigijimo sąlygos ir prieiga. Interaktyviems dokumentams privaloma tvarka pateikiama informacija dokumento šaltinio buvimo vietai nustatyti ir identifikuoti (Prieiga per). Prieš adresą dedamas dvitaškis. Adresas pateikiamas skliaustuose (<…>).

• Standartinis numeris (pagal jį dokumentą galima surasti internete). Jeigu cituojamame ar minimame dokumente yra standartinis numeris, jis būtinai rašomas ir bibliografinėje nuorodoje. Po jo dedamas taškas: ISBN 2-7546-1485-9.; ISSN 1045-1064.

1.2.14. Savarankiško darbo pateikties rengimo tvarka

Rengdami savarankiško darbo pristatymą, Ekonomikos fakulteto studentai pateiktį turi ruošti EKF Power Point šablono pagrindu. Jį galima rasti:

• VIKO Ekonomikos fakulteto internetinio puslapio skyrelyje Studentams; • VIKO VMA MOODLE aplinkoje įkeltuose EKF dėstomų dalykų e-moduliuose. Plačiau apie tai rašoma skyrelyje 2.10. Baigiamojo darbo pristatymo rengimo

reikalavimai 28 puslapyje.

21

2. BAIGIAMOJO DARBO METODINIAI NURODYMAI

Baigiamasis darbas skirtas pasirinktai tyrimo problemai ar konkrečiam praktiniam uždaviniui spręsti. Toks darbas gali būti rašomas kaip kursinio darbo tęsinys ir problemos plėtotė. Rašydamas baigiamąjį darbą, studentas turi atskleisti teorines žinias nagrinėjama tema, gebėjimus identifikuoti pasirinktą tyrimo problemą, pritaikyti metodiką tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo būdus. Šio darbo pagrindu Kvalifikavimo komisija vertina studento pasirengimą savarankiškai dirbti.

Baigiamojo darbo temos pasirinkimo etapai: • temą ir darbo vadovą studentas pasirenka savarankiškai; • temos ir vadovo pasirinkimas suderinamas su studijų programą kuruojančia katedra; • galutinę temos formuluotę studentas, suderinęs su baigiamojo darbo vadovu, teikia

katedrai (5 priedas Baigiamojo darbo vadovo pasirinkimo ir temos suderinimo kortelė); • kartu su tema studentas vadovui pateikia ir derina preliminarų darbo rašymo ir

konsultacijų planą (jame turi atsispindėti atskirų dalių rašymo ir tyrimo terminai bei vadovo konsultacijų periodiškumas) bei derina baigiamojo darbo užduotį;

• savarankiškai sudaro mokslinės teorinės literatūros sąrašą. Baigiamojo darbo autorius, pasirinkęs temą, turi: • išnagrinėti rekomenduojamą mokslinę teorinę literatūrą ir kitus informacijos šaltinius; • formuluoti tyrimo klausimus; • sudaryti nuoseklų tyrimo planą; • rinkti ir kaupti empirinę (paremtą tyrimu) medžiagą; • analizuoti ir sisteminti sukauptą medžiagą; • modeliuoti tiriamosios problemos sprendimus; • formuluoti išvadas ir siūlymus. Rašydamas baigiamąjį darbą, studentas privalo laikytis darbo rašymo plano ir nuolat bendrauti

su darbo vadovu. Vadovas yra patarėjas, konsultantas ir tarpininkas tarp studento ir katedros. Vadovas neatsako už baigiamojo darbo sprendimus ir išvadas, jis tik padeda rasti atsakymus į studentui iškilusius klausimus ir teikia pastabų bei siūlymų bei sprendžia apie studento parašyto darbo atitikimą reikalavimams.

Už baigiamojo darbo turinį ir kokyb ę atsakingas tik studentas – baigiamojo darbo autorius.

Jei rašant darbą, iškyla nenumatytų aplinkybių, tema gali būti koreguojama. Temos koregavimas derinamas su katedra.

Darbas laikomas neatliktu, jeigu jame yra aprašyta (ar nurašyta) teorinė vadovėlių, mokomųjų knygų medžiaga arba pateikti neišanalizuoti ir neįvertinti duomenys (neužtenka duomenis apibendrinti lentelėse).

Neleistinas studento nesąžiningumas, kitų autorių darbų (ar jų dalių) plagijavimas, faktinės medžiagos sąmoningas keitimas. Tokie darbai neįskaitomi. Studentai garantuoja savo baigiamojo darbo autorystę, darbe pateikiamų duomenų patikimumą bei konfidencialumą, pasirašydami sąžiningumo deklaraciją (7 priedas).

22

2.1. Baigiamojo darbo struktūra

Baigiamojo darbo apimtis 45–50 puslapių kompiuterinio teksto be priedų. Rekomenduojamas toks atskirų dalių puslapių skaičius:

Antraštinis lapas 1 TURINYS 1–2 ĮVADAS 2 1. ORIGINALUS TEORIN ĖS DALIES PAVADINIMAS 15–20 Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė 2. ORIGINALUS PRAKTIN ĖS DALIES PAVADINIMAS 20–25 Įmonės veiklos charakteristika Esamos padėties ir tyrimo rezultatų analizė Problemos sprendimo ekonominis pagrindimas IŠVADOS IR SIŪLYMAI 2 LITERAT ŪRA 1–2 Santrauka lietuvių kalba 1 Santrauka užsienio kalba 1 PRIEDAI (jeigu yra daugiau kaip 1 priedas, priedų pavadinimai turinyje surašomi nenurodant puslapių)

2.2. Įvadas

Ši dalis neturi papildomo pavadinimo. Įvade turi būti atskleista: • temos aktualumas, • darbo objektas, • darbo tikslas, • darbo uždaviniai, • darbo metodai, • darbo struktūra. Pagrindžiant pasirinktos temos aktualumą apžvelgiama temos problematika bei aktualumas. Su problema glaudžiai susijęs darbo objektas – tai aiškiai apibrėžtas, konkretus tiriamas

reiškinys (praktinės ir pažintinės veiklos dalykas, pvz., bankroto grėsmė, darbuotojų motyvavimo sistema, įmonės veiklos efektyvumas ir kt.).

Formuluojant darbo tikslą būtina jį susieti su darbo tema. Darbo tikslas nurodo viso darbo kryptingumą, tikėtiną rezultatą – analizuojamos problemos sprendimą. Tikslas formuluojamas vienu sakiniu.

Tikslą detalizuoja darbo uždaviniai, nuoseklia logine seka atspindintys tikslo siekimo etapus ir priemones. Darbo tikslas ir uždaviniai turi būti susiję loginės subordinacijos santykiu (uždavinys negali būti bendresnis už tikslą). Negalima į uždavinius įtraukti literatūros šaltinių studijavimo ir statistinių duomenų analizės (tai aprašoma prie darbo metodų). Darbo uždaviniai numeruojami arabiškais skaitmenimis, surašomi atskiromis pastraipomis, pradedant iš naujos eilutės. Kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai pateikiami išvadose. Formuluojant darbo tikslą ir uždavinius patartina vartoti tokius veiksmažodžius: išskirti, išnagrinėti, nustatyti, modifikuoti, įvertinti, išanalizuoti, numatyti ir kt. Nepatariama vartoti veiksmažodžių, kurie gali būti suvokiami skirtingai, kaip antai: ištirti, susipažinti, sužinoti, išmokti.

Darbo metodai – tikslo siekimo, veikimo būdas, naudojamas kuriam nors tikslui pasiekti. Baigiamuosiuose darbuose gali būti taikomi tokie darbo metodai: mokslinės teorinės

literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, apklausa, testavimas, eksperimentas, statistinė analizė, stebėjimas.

Rašant baigiamąjį darbą duomenys gali būti apdorojami naudojant informacines sistemas, todėl rekomenduojama nurodyti naudotus kompiuterinių duomenų apdorojimo paketus.

23

2.3. Teorinė dalis

Teorinėje dalyje atliekama mokslinės teorinės literatūros analizė, apžvelgiamos teorijos ir

esminės idėjos nagrinėjama tema, pristatomi autoriai, tyrinėję pasirinktą tyrimo problemą, pateikiami jų tyrimo rezultatai. Parenkami tyrimų metodai, kurie bus taikomi tiriant pasirinktos įmonės veiklą. Ši dalis negali būti atsieta nuo praktinių klausimų nagrinėjimo, ji turi pagrįsti tyrimo metodiką.

Teorinė darbo dalis susideda iš skyrių, poskyrių ir skyrelių. Jų pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs, prasmingi ir, svarbiausia, atitikti turinį. Neleistina, kad vienas iš darbo skyrių ar poskyrių kartotų baigiamojo darbo pavadinimą. Skyriuje gali būti išskiriami ne mažiau kaip du poskyriai, poskyryje taip pat ne mažiau kaip du skyreliai (minimali skyriaus, poskyrio ar skyrelio apimtis – 2 puslapiai). Patartina baigiamojo darbo dalių per daug neskaidyti.

Tekstas rašomas aiškia ir sklandžia lietuvių kalba, be kartojimų ir gramatinių klaidų, trečiuoju asmeniu (pateikta; apibendrinant galima teigti).

Kiekvienas skyrius baigiamas išdėstytos medžiagos apibendrinimu . Jis turi atspindėti literatūroje pateiktų teorijų įvertinimą, duomenų vientisumą ir prieštaravimus. Skyriaus apibendrinimas pradedamas rašyti iš naujos eilutės (nuo skyriaus teksto atskyrus vienos eilutės tarpu), apimtis – vienas puslapis.

2.4. Praktinė dalis

Šiame skyriuje rekomenduojami trys poskyriai: 1. Įmonės apibūdinimas (analitinė dalis); 2. Pasirinktos įmonės tam tikro laikotarpio ekonominių rodiklių arba atlikto tyrimo rezultatų

analizė (tiriamoji dalis); 3. Problemos sprendimo ekonominis pagrindimas (originaliu pavadinimu). Pirmiausia aprašoma pasirinkta įmonė ir jos aplinka. Naudojant statistinės, finansinės

apskaitos, sociologinių tyrimų, apklausos ar stebėjimų medžiagą, atliekami įvairūs ekonominiai skaičiavimai. Jie suvedami į analitines lenteles ir paveikslus.

Lentelių ir paveikslų sudarymo reikalavimai plačiau aptariami 1.2 poskyrio Studijų darbų rengimo reikalavimai 1.2.9 ir 1.2.10 skyreliuose.

Šioje dalyje, remiantis šiuolaikiniais metodais, svarbu teisingai įvertinti esamą padėtį, išaiškinti jos susidarymo priežastis (veiksnius) ir atskleisti rezervus padėčiai gerinti.

Problema neformuluojama kaip faktas, reikia kelti probleminius klausimus, juos sudarant su žodžiais kaip, kodėl, kas, koks, kokia ir kt. Iš tyrimo problemos kyla tyrimo tikslas, kuris formuluojamas vienu sakiniu, pradedant veiksmažodžio bendratimi. Tyrimo uždavinių formuluotėse vartojami veiksmažodžiai: modifikuoti, identifikuoti, charakterizuoti, apibūdinti, interpretuoti, palyginti, išspręsti, išskirti, sugretinti, įvertinti, nustatyti, patikrinti.

Prieš rašant tiriamąją dalį, būtina gerai apgalvoti ir pasirinkti tyrimo metodus. Kiekvienas tyrimo metodas turi teorinį pagrindą, remiasi objektyviais dėsningumais. Veiksmų atlikimo seka vadinama procedūra. Baigiamajame darbe dažniausiai taikomi keli metodai. Konkrečiame tyrime naudojamų metodų sistema (visuma) vadinama metodika.

Pirminiai duomenys yra bet kurio taikomojo tyrimo pagrindas, jie gali būti gaunami interviu, apklausos ir kitais tyrimo metodais. Duomenys tampa prasmingi tik tada, kai lyginami su kitais duomenimis arba su tam tikra teorija. Dauguma duomenų statistiškai grupuojami pagal kurią nors teoriją. Taip apibendrinti duomenys vadinami antriniais (vidurkiai, dažnio rodikliai, koreliacijos ryšiai ir kt.).

Atliekant duomenų analizę, reikia gebėti: • išskirti ir identifikuoti objektus ar reiškinius, tuos reiškinius apibūdinančius ar lemiančius

požymius, veiksnius, ypatumus; • grupuoti, klasifikuoti duomenis bei juos priskirti tam tikrai kategorijai; • sukonkretinti, detalizuoti, išvesti, supriešinti ir palyginti duomenis.

24

Duomenų analizė būna kokybinė ir kiekybinė. Atliekant kokybinę analizę, duomenys sisteminami, grupuojami, klasifikuojami, nustatomi priežastiniai, funkciniai ar struktūriniai ryšiai. Pasirinkus kiekybinę analizę, skaičiuojami dažniai, procentai, paklaidos ir kiti statistiniai rodikliai bei atliekami koreliacijos skaičiavimai. Gauti rezultatai įvertinami, iliustruojant juos paveiksluose.

Sintezė yra atskirų dalių ar duomenų sujungimas į visumą ar sistemą. Sintezės būdu susisteminama ir apibendrinama tyrimų medžiaga ar organizacijos veiklos patirtis; parengiamas tobulinimo veiksmų planas ir kt.

Problemos sprendimo ekonominio pagrindimo skyriuje turi atsispindėti įmonės pasirinktos veiklos srities tobulinimo priemonės. Praktinio pobūdžio darbuose, priklausomai nuo baigiamojo darbo temos, būtina pateikti argumentuotų siūlymų, kaip geriau organizuoti darbo ir valdymo procesus nagrinėtoje įmonėje, kaip mažinti išlaidas, didinti pardavimo apimtis, gerinti gaminių bei apskaitos tvarkymo kokybę ir kt. Siūlymams pagrįsti skaičiavimus geriau pateikti analitinėse lentelėse, jose būtina parodyti siūlymo įgyvendinimo sąnaudas ir gaunamą efektą. Tokie skaičiavimai turėtų būti atlikti nurodant, kad tokie rezultatai būtų laukiami, jei dauguma pradinių sąlygų išliktų mažai pakitusios. Šioje dalyje naujai sumodeliuota ūkio subjekto padėtis palyginama su faktiška būkle. Taip pat geriau pateikti laukiamus rezultatus, kaip galimų reikšmių intervalus, nurodant optimistinį, labiausiai tikėtiną ir pesimistinį variantus.

Baigiamojo darbo kokybę, tuo pačiu ir jo įvertinimą, labai menkina nekonkretūs, bendro pobūdžio siūlymai: gerinti, tobulinti, stiprinti, plėsti, didinti ir pan., nes nenurodoma, kodėl tai reikia daryti, kaip tai daryti, kiek tai kainuos, ir kokio ekonominio socialinio efekto galima tikėtis. Pvz., jei siūloma intensyvinti reklamą ir tokiu būdu padidinti pardavimo apimtis, būtina pateikti savo skaičiavimus: kiek lėšų ir kokiai reklamai skirti, koks laukiamas pardavimo apimčių padidėjimas ir kaip tai nustatyta, kiek pajamų įmonė gaus, padidinusi pardavimo apimtis, koks šių pajamų santykis su padidėjusiomis reklamos išlaidomis; jeigu siūloma keisti apskaitos metodus, būtina argumentuotai paaiškinti apskaitos metodų įtaką ūkio subjekto veiklos rezultatams ir finansinei būklei. Negalima teikti tokio siūlymo: Padidinti išlaidas reklamai ir taip pasiekti pardavimo apimties padidėjimo.

Praktinė dalis baigiama rekomendacijomis, detalizuotais iškilusių problemų sprendimų būdais.

2.5. Išvados ir siūlymai

Šioje dalyje rašomos išvados ir formuluojami siūlymai. Čia nerašoma įžanga kartojant tikslą, uždavinius, tyrimo objektą ir taikytą metodiką (metodai gali būti pažymėti išvadose prie rezultato).

Išvadose pateikiami kiekvieno įvade iškelto uždavinio sprendimo rezultatai. Tai nėra darbo santrauka, todėl čia nedėstomi teoriniai samprotavimai ar faktai. Išvados turi būti lakoniškos, įtikinamos ir logiškos, pagrįstos atlikta analize ir tyrimais. Išvadose neleistina rašyti to, kas nebuvo nagrinėta darbe.

Parašius išvadas formuluojami konkretūs siūlymai (priemonės, modeliai, problemų sprendimo būdai, apibendrinimai ir kt.), kaip ir kur galima pritaikyti tyrimo rezultatus bei kokį ekonominį, socialinį ar kitokį efektą jie gali duoti.

Išvados ir siūlymai (atskirai) numeruojami arabiškais skaitmenimis, rašomi pastraipomis, pradedant iš naujos eilutės.

2.6. Santrauka

Tai trumpas darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio kalbomis. Santraukoje trumpai pristatomas darbo tikslas, nagrinėjama problema, tirta įmonė, atliktų tyrimų rezultatai bei siūlymų ekonominė bei socialinė reikšmė.

Santrauka (8 ir 9 priedai) skirtingomis kalbomis rašoma atskiruose lapuose (vienos santraukos apimtis – 1 puslapis). Pradžioje nurodomas autoriaus vardas ir pavardė, darbo tema, vadovas, aukštosios mokyklos pavadinimas, darbo parengimo vieta, data ir apimtis. Trumpas darbo apibūdinimas rašomas iš naujos eilutės.

25

2.7. Literatūra

Rengiant baigiamąjį darbą ypatingą dėmesį reikia skirti mokslinės, periodinės literatūros,

tarptautinių mokslinių konferencijų medžiagos, monografijų studijoms (analizuojama ir apibendrinama ne mažiau kaip 20–25 šaltinių medžiaga).

Baigiamojo darbo pabaigoje pridedamas literatūros, kurią studentas studijavo ir citavo rengdamas darbą, sąrašas. Sąrašo antraštė paprasta – LITERAT ŪRA. Literatūros sąrašo sudarymo atmintinę žiūrėkite 6 priede.

2.8. Priedai

Baigiamojo darbo prieduose pateikiamos daug duomenų turinčios ir užimančios daugiau kaip vieną puslapį pirminės arba antrinės medžiagos lentelės; pagalbinę reikšmę turinti, tekste nagrinėjama iliustracinė medžiaga, skaičiavimai, metodikos, tyrimų programos, metodinė medžiaga, platesni paaiškinimai, pagrindžiantys atliktus tyrinėjimus, vaizdinė medžiaga, turinti tam tikros informacinės reikšmės ir kt. Kiekvienas priedas turi turėti pavadinimą. Priedai segami eilės tvarka pagal tai, kokia seka paminėti darbe, priedo viršuje (virš priedo pavadinimo) dešinėje pusėje nurodoma tik priedo eilė, pvz., 1 priedas. Turinyje būtina rašyti priedų pavadinimus (jei jų surašoma daugiau negu vienas) nenurodant puslapio, pvz., 1 priedas. Įmonės valdymo struktūra.

Tekste, kur nagrinėjami priedo duomenys, skliausteliuose nurodomas tik priedo numeris – (pvz.: žr. 1 priedą).

Priedai dedami darbo pabaigoje.

2.9. Baigiamojo darbo rengimo tvarka

Baigiamasis darbas yra svarbiausias individualus visų studijų rezultatas, kurio pagrindu jo autoriui suteikiama profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Baigiamojo darbo rengimo procesas susideda iš etapų, kurių atlikimo laikas numatomas katedros sudarytame grafike (žr. 3 lentelę).

4 lentelė

Baigiamojo darbo rengimo grafikas

Eil. Nr.

Veiklos rūšis Atlikimo laikas

1. Preliminarios temos aptarimas su studentu 2. Žvalgomasis literatūros studijavimas, temos

pasirinkimas ir jos pateikimas katedros vedėjui

3. Vadovo skyrimas, preliminarios baigiamojo darbo temos suderinimas.

4. Darbo rašymo plano derinimas su vadovu. 5. Literatūros sisteminis rinkimas, studijos ir analizė.

Baigiamojo darbo teorinės dalies rengimas

6. Baigiamojo darbo teorinės dalies peržiūra katedroje. Galutinis temos tvirtinimas ir teikimas dekanės įsakymui.

7. Darbo analitinės dalies rengimas (tyrimai, analizė, apibendrinimas, išvados, darbo įforminimas)

8. Darbo gynimas katedros posėdyje 9. Darbo pateikimas recenzentui 10. Darbo pateikimas katedrai registruoti 11. Baigiamojo darbo gynimas

26

Katedroje suderinama preliminari baigiamojo darbo tema bei skiriamas vadovas. Katedra baigiamojo darbo kontrolę vykdo dviem etapais: 1 etapas. Studentas rašo teorinę baigiamojo darbo dalį, teikia ją peržiūrėti katedroje. Po

peržiūros katedroje studentas tobulina teorinę darbo dalį ir rašo praktinę dalį, išvadas bei siūlymus. 2 etapas. Patobulintą darbą pirmiausia peržiūri baigiamojo darbo vadovas. Jei jis nusprendžia,

kad darbas netinkamas pristatyti katedros posėdyje, informuoja katedrą, kuri ir priima galutinį sprendimą. Jei katedros sprendimas teigiamas, studentas gina baigiamąj į darbą katedros posėdyje, kuriame gali dalyvauti darbo vadovas. Tinkamas ginti baigiamasis darbas turi būti pateiktas laikantis nustatytų terminų. Gynimas katedros posėdyje vyksta pagal katedros paskelbtą tvarkaraštį. Šio gynimo metu studentas pristato baigiamąjį darbą ir atsako į užduotus klausimus. Katedros posėdžio protokole nurodomi gynimo metu pastebėti trūkumai. Studentui pateikiamos baigiamojo darbo gynimo katedroje išvados ir rekomenduojama taisyti trūkumus, jei jų buvo.

Katedros komisija gali neleisti viešai ginti darbo šiais atvejais: • darbas pristatytas pavėluotai; • darbe nėra darbo vadovo parašo; • darbas yra aprašomojo pobūdžio (nėra autoriaus tyrimų); • darbo turinys neatspindi darbo pavadinimo; • nepasiektas darbo tikslas ir uždaviniai; • darbe nepakanka literatūros šaltinių; • darbe yra aiškių plagijavimo požymių; • darbas iš esmės neatitinka metodinių nurodymų.

Studentas, gavęs katedros komisijos rekomendaciją darbą ginti viešai, ištaiso nurodytus darbo trūkumus. Darbo vadovas, gavęs galutinį baigiamojo darbo variantą, rašo atsiliepimą, tačiau nevertina darbo balais. Vadovas galutinio baigiamojo darbo varianto tinkamumą viešai ginti išdėsto vadovo atsiliepime (10 priedas).

Baigiamąjį darbą vertina recenzentas pagal katedros paruoštą vertinimo kriterijų schemą, kuri apima studijų darbų teorinį ir metodinį lygius, praktinę reikšmę, kokybę, savarankiškumą, literatūros ir šaltinių panaudojimo gausumą, rašymo kalbą ir stilių bei įforminimą (11 priedas). Studentas turi teisę susipažinti su recenzija.

Baigiamojo darbo viešas gynimas. Baigiamasis darbas ginamas Kvalifikavimo komisijos posėdyje. Baigiamiesiems darbams ginti sudaromas komisijos posėdžių tvarkaraštis. Tvarkaraštis skelbiamas viešai.

Baigiamojo darbo vadovo pareiga – konsultuoti studentą baigiamojo darbo viešo pristatymo klausimais.

Darbo gynimas yra vieša procedūra. Studentas pagal paruoštą vaizdinę demonstracinę medžiagą pristato iki 10 min. trukmės pranešimą. Pristatymo turin į turėtų sudaryti tokie elementai:

1. Baigiamojo darbo pavadinimas ir studento vardas bei pavardė. 2. Darbo tikslas ir uždaviniai. 3. Teorinio modelio pristatymas (jei toks buvo). 4. Organizacijos pristatymas (veikla, valdymas, personalas, išorinė aplinka. konkurentai ir

kt.). 5. Tyrimo metodai. 6. Tyrimo rezultatai. 7. Siūlymų ekonominis pagrindimas. 8. Išvados ir siūlymai (atskirai). 9. Baigiamieji žodžiai (ačiū už dėmesį ir pan.). Plačiau skaitykite skyrelyje 2.10. Baigiamojo darbo pristatymo rengimo reikalavimai. Pristatant baigiamąjį darbą labai svarbūs yra kalbos turinys ir raiška. Pravartu turėti rašytinį

pranešimo tekstą ar tezes, kad, iškilus reikalui, galima būtų į jas žvilgtelėti (negalima ištisai skaityti paruoštą pranešimą). Komisija susidaro daug geresnį įspūdį, kai autorius laisvai, raiškiai,

27

pabrėždamas atskirus teiginius, pristato darbą. Baigiamojoje kalboje studentas gali padėkoti visiems padėjusiems parengti darbą ir komisijai – už dėmesį.

Studentas, po baigiamojo darbo pristatymo, atsako į recenzento pateiktus klausimus ir pastabas. Baigiamojo darbo viešo gynimo metu autoriui klausimus gali pateikti Kvalifikavimo komisijos pirmininkas, nariai, recenzentas, darbo vadovas bei auditorijoje esantys asmenys. Atsakydamas į klausimus ir recenzento pastabas, autorius gali naudotis darbu, jį cituoti. Atsakymai turi būti trumpi ir konkretūs.

Baigiamojo darbo vertinimas. Baigiamasis darbas laikomas apgintu, jeigu žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus.

Atsižvelgusi į recenzento ir komisijos narių vertinimus bei darbo pristatymo ir gynimo kokybę, Kvalifikavimo komisija dešimties balų skalėje įvertina studento baigiamąjį darbą.

Galutinį baigiamojo darbo vertinimą sudaro visų įvertinimų bendra suma.

∑=

⋅⋅+⋅=

n

iiK

nBG

1

18,02,0

kur: G – galutinis baigiamojo darbo įvertinimas; B – recenzento įvertinimas; n – Kvalifikavimo komisijos narių įvertinimų skaičius; Ki – i-tojo Kvalifikavimo komisijos nario įvertinimas.

Baigiamojo darbo vertinimo lygiai (4) nustatomi pagal žemiau pateikiamus kriterijus:

1. Aukščiausias baigiamojo darbo lygis (9–10 balų): darbo tikslai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti; pateikti originalūs arba priimtini iškeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai atrinkti optimaliausi; taikyti įvairūs teoriniai modeliai bei analizės metodai; gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusiškos teorinės žinios; darbo rezultatai gali turėti praktinę reikšmę, o jų taikymas duoda naudą; išvados yra argumentuotos, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas parašytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

2. Vidutinis baigiamojo darbo lygis (7–8 balai): darbo tikslai yra priimtini; problemų sprendimai yra priimtini ir argumentuoti; taikyti adekvatūs teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos geros teorinės žinios; darbo rezultatai yra priimtini, išvados apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

3. Minimalus būtinasis baigiamojo darbo lygis (5–6 balai): darbo tikslai iš esmės yra priimtini; problemos iš esmės išspręstos; taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos minimalios būtinosios teorinės žinios; darbo rezultatai ir išvados yra iš esmės priimtini ir atitinka darbo tikslus.

4. Nepakankamas baigiamojo darbo lygis (1-4 balai): neatitinka minimalaus būtinojo baigiamojo darbo lygio.

Baigiamasis darbas įvertinamas uždarame komisijos posėdyje, pasibaigus visų tos dienos darbų gynimui. Komisijos pirmininkas viešai praneša baigiamųjų darbų įvertinimo rezultatus.

Jeigu studentas darbo neapgina (neparodo reikiamo teorinio ir praktinio pasirengimo, iš esmės neatsako į recenzentų ir komisijos narių klausimus, neįstengia reikiamai argumentuoti savo darbo teiginių bei išvadų ir kt.), komisija sprendžia, ar tas pats darbas turi būti ginamas pakartotinai tik pataisytas, ar reikia rašyti naują baigiamąjį darbą. Abiem atvejais darbas gali būti ginamas tik kitais mokslo metais.

Jeigu diplomantas nesutinka su katedros išvada neleisti studentui baigiamojo darbo ginti viešai Kvalifikavimo komisijos posėdyje arba Kvalifikavimo komisijos baigiamojo darbo įvertinimu, per tris darbo dienas gali pateikti apeliaciją fakulteto dekanui.

28

2.10. Baigiamojo darbo pristatymo rengimo reikalavimai

Studentui studijų (ar baigiamajam) darbui pristatyti skiriama 10 minučių. Pateiktims ruošti naudojama MS Office Power Point programa ir patvirtintas skaidrių šablonas.

Pateikties sudedamosios dalys (skaidrės): Pirma dalis (informacinė skaidrė). Joje rašomas baigiamojo darbo pavadinimas (32 pt šriftas,

didžiosios paryškintos raidės, per vidurį), žemiau studento vardas ir pavardė (28 pt, šriftas įprastinis, dešinėje pusėje).

Pavyzdys

Kitų dalių informacija gali būti pateikiama 2-3 skaidrėse. Pavyzdys

29

Antra dalis. Darbo tikslas ir uždaviniai. Trečia dalis. Teorinio modelio pristatymas. Gali būti kelios skaidrės. Ketvirta dalis. Organizacijos pristatymas (veikla, valdymas, personalas, išorinė aplinka.

konkurentai ir kt.). Gali būti kelios skaidrės. Penkta dalis. Tyrimo rezultatai. Gali būti kelios skaidrės. Šešta dalis. Siūlymų ekonominis pagrindimas. Gali būti kelios skaidrės. Septinta dalis. Išvados ir siūlymai. Gali būti kelios skaidrės. Aštunta dalis. Baigiamieji žodžiai.

Pastaba. Ekonomikos fakulteto pateikties šabloną, sukurtą Power Point programa, galite rasti:

• VIKO Ekonomikos fakulteto internetinio puslapio skyrelyje Studentams; • VIKO VMA MOODLE aplinkoje įkeltuose EKF dėstomų dalykų e-moduliuose.

30

LITERAT ŪRA

1. ATKOČIŪNIENĖ, Zenona; STONKIENĖ, Marija; JANONIS, Osvaldas. Rašto darbų

metodiniai nurodymai. Vilnius, 2007. 120 p. ISBN 978-9955-33-140-7.

2. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos.

Antra papildyta ir pataisyta laida. Vilnius, 2005. 108 p. ISBN 9955-519-16-9.

3. BARŠAUSKIENĖ, Viktorija; MAČERINSKIENĖ, Irena. Studijų darbų parengimo tvarka.

Kaunas: Technologija, 2001. 78 p. ISBN 9955-09-064-2.

4. JANONIS, Osvaldas. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo

darbuose metodika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 49 p. ISBN 9986-19-775-9

5. KARDELIS, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai, 2007. 398 p. ISBN

9955-655-35-6.

6. KNIŪKŠTA. Pranas. Dokumentų rengimo taisyklių naujienos. Vilnius, 2007. 22 p. ISBN 978-

9955-704-30-0.

7. ŽYDŽIŪNAITĖ, Vilma. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos. Vilnius, 2006. 82

p. ISBN 9955-695-36-6.

31

PRIEDAI

1 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

____________ katedra

_________studijų skyriaus

_______ kurso ________ gr. studentas (-ė)

Vardas PAVARDĖ

TEMOS PAVADINIMAS

___________ projektas

Projekto vadovas (-ė) lekt. Vardė PAVARDĖ

Įvertinimas

Vilnius 201X

2 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

_________________ katedra

____________ studijų skyriaus

___ kurso _________ grupės studentės

Rūta RŪTAITYT Ė

Lina LINAIT Ė

AKCIN ĖS BENDROVĖS „ABC“ VERSLO PLANAS

Mokomosios praktikos darbas

Darbo vadovai (-ės) lekt. Vardas PAVARDAS

doc. dr. Vardė PAVARDĖ

lekt. Vardenė VARDOTAITĖ

Įvertinimas

Vilnius

201X

3 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

___________ katedra

TEMOS PAVADINIMAS

Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

PROGRAMOS PAVADINIMAS ir KODAS

DIPLOMANTAS (- Ė) Vardas PAVARDĖ

VADOVAS (-Ė) Vardas PAVARDĖ

Vilnius 201X

4 priedas

TURINYS

ĮVADAS ...............................................................................................................................................3

1. FINANSINĖS ANALIZ ĖS ESMĖ ................................................................................................7

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir jos esmė .................................................................................7

1.2. Finansinės analizės šaltiniai ir rūšys ......................................................................................9

2. DRAUDIMO BENDROVI Ų FINANSINIAI RODIKLIAI ............................ ..........................11

2.1. Likvidumo (mokumo) rodikliai ............................................................................................11

2.2. Pelningumo rodikliai .............................................................................................................13

2.3. Finansinio pajėgumo rodikliai ..............................................................................................18

3. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA .........................................................................................23

3.1. Ne gyvybės draudimo rinka 20XX-20XX metais ................................................................23

3.2. Ne gyvybės draudimo rinkos analizė ...................................................................................26

4. AKCINĖS BENDROVĖS „DRAUDIMAS“ 20XX–20XX MET Ų FINANSINĖ ANALIZ Ė 30

4.1. Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji analizė ............................31

4.2. Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių vertikalioji analiz ė ................................34

4.3. Akcinės bendrovės „draudimas“ santykinių rodikli ų analizė ...........................................38

4.3.1. Likvidumo rodikli ų analizė .......................................................................................40

4.3.2. Pelningumo rodiklių analizė ......................................................................................42

4.3.3. Finansinio pajėgumo rodiklių analizė ......................................................................44

4.4. Sprendimai veiklai gerinti ....................................................................................................46

IŠVADOS IR SIŪLYMAI ...............................................................................................................48

LITERAT ŪRA .................................................................................................................................50

SANTRAUKA ...................................................................................................................................52

SUMMARY .......................................................................................................................................53

PRIEDAI ...........................................................................................................................................54

1 priedas. Priedo pavadinimas

2 priedas. Priedo pavadinimas

5 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

____________________________katedra

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO PASIRINKIMO IR TEMOS SUDERI NIMO K O R T E L Ė

Diplomantas (-ė) _________________________________________________________________

(vardas, pavardė) Studijų programa ir grupė_____________________ Baigiamojo darbo vadovas (ė) ______________________________________________________

(vardas, pavardė) Baigiamojo darbo tema

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

SUDERINTA

Baigiamojo darbo vadovas (-ė)

(parašas) (vardas, pavardė)

Data ______________________

6 priedas

LITERAT ŪROS SĄRAŠO SUDARYMO ATMINTIN Ė

Teisės aktai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas [interaktyvus]. Vilnius,

Lietuvos Respublikos Seimas, 2008. [žiūrėta 2013 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=314940&p_query=&p_tr2=.

Žinybinis dokumentas

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 0-00 „Dėl ___________________________“ (žinybinis dokumentas).

Vieno, dviejų, trij ų autorių knygos

BUCKIŪNIENĖ, Olga. Verslo finansų valdymas. Mokomoji knyga. Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2013. 230 p. ISBN 978-609-436-022-0. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; MAČERINSKIENĖ, Irena. Finansų analizė. Kaunas, 2005. 379 p. ISBN 9986-13-710-1. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; KANAPICKIENĖ, Rasa; PATAŠIUS, Martynas. Finansinių rezultatų analizė. Kaunas, 2010. 383 p. ISBN 978-9955-25-839-1.

Daugiau kaip 4 autorių vadovėliai, teminiai rinkiniai

Vadyba Lietuvoje 1918-1940 m.: Rinktinė apie vadybą ir darbo organizavimą. Sudarytojas Romualdas RAZAUSKAS ir kt. Vilnius, 1991. 364 p. ISBN 5986-789-10-08. KAZLAUSKAS, Jonas; GIRDVAINIS, Bronius. Ekonomikos problemos, 1996, Nr. 49, p. 155-171.

Knyga, kurios autorius – organizacija

Lietuvos statistikos metraštis 2012. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2012. 700 p. ISSN 1392-026X.

Žodynai, enciklopedijos

VAITKEVI ČIŪTĖ, Valerija. Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius, 2007. 1168 p. ISBN 978-9986 465-75-1. ZEMKAUSKIENĖ, Valentina. Anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų ekonomikos terminų žodynas. Vilnius, 2013. 400 p. ISBN 978-9955-880-95-0. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVIII: Perk–Pra. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. 816 p. ISBN 978-5-420-01683-1 (bendras 5-420-01486-6).

Skyrelis enciklopedijoje

Reliatyvumo teorija / Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (T. 9, p. 380-385). Vilnius: Mokslas, 1982. 640 p.

Straipsniai: iš laikraščio JUKONIENĖ, Birutė; ŠAPALIENĖ, Laima. Gyventojų pajamų

apmokestinimas – proporcija ar progresija? Mokesčių žinios. 2011 m., balandžio 26 d., p. 8-10. ISSN 1392-8651.

iš laikraščio priedo TAMULIONIS, Povilas. Mokesčių sistema stabdo investicijas. Lietuvos rytas, Vartai. 1999 m., liepos 21 d., p. 12. ISSN 7894-1145.

iš žurnalo ASTRAUSKAITĖ, Milda. Organizacijos klimatas. Verslas Vadyba Vadovas, 2013, Nr. 9-10, p. 50-53. ISSN 2029-0861.

Elektroninis dokumentas

Tinklo etiketas [interaktyvus]. Vilnius, 2001 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://ntp.osf.lt/internet/netiquette>. <http://www.labas.com/intrenet/netiquette>.

CARROLL, Lewis. Alice′s Adventures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfon ed. 2.1. [Dortmund, Germany]: WindSpiel, November 1998 [žiūrėta 2013 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice.html>.

Straipsnis iš elektroninių serialinių leidinių (žurnalų, laikraščių) duomenų bazėje

TANNAHILL, Bruce. Life insurance‘s role in retirement planning [interaktyvus]. Journal Of Financial Service Professionals, 2012, Nr. 1, p. 33-35. [žiūrėta 2013 m. vasario 12 d.]. Prieiga per EBSCO publishing duomenų bazę: <http://web.ebscohost.com/ehost/eigospdfviewer/pdfviewer?sid=49413f67-f694-4f37-8b21-863923d27b89%40sessionmgr12&vid=7&hid=108>.

ENDRIULAITIENĖ, Auksė; GENEVIČIŪTĖ-JANONIENĖ, Giedrė. Transformacinės lyderystės bei etinio organizacijos klimato svarba darbuotojų organizaciniam įsipareigojimui [interaktyvus]. Organizacijų vadyba = management of organizations: sisteminiai tyrimai, 2012, Nr. 63, p. 35-46. [žiūrėta 2013 m. lapkričio 13 d.]. Prieiga per EBSCO publishing duomenų bazę: <http://web.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?sid=5628ba20-c07a-4f0b-8d3e-9ba40571070d%40sessionmgr198&vid=5&hid=120> ISSN 1392-1142.

Elektronin ė knyga duomenų bazėje

SHARMA, Sara. Commercial Economics [interaktyvus]. Jaipur, 2010. 262 p. [žiūrėta 2013 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per EBSCO publishing duomenų bazę: <http://web.ebscohost.com/ehost/ebookviewer/ebook/e000xww_341812_AN?sid=84cb6957-dd6c-4bdd-8c72-8ef96b680618@ sessionmgr14&vid=5> ISBN 978-81-85771-55-7.

Konferencijos medžiaga

KAŠĖTIENĖ, Nijolė. Bendrųjų kompetencijų ugdymo problematika. 105-122 p. Ekonomikos vystymasis: procesai ir tendencijos: II-osios tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga (straipsnių rinkinys). Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2013. 474 p. ISBN 978-609-436-019-0.

7 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

____________________ KATEDRA

Diplomantas (-ė) _________________________________

BAIGIAMOJO DARBO S ĄŽININGUMO DEKLARACIJA

201X m. d.

Patvirtinu, kad mano baigiamasis darbas tema

patvirtintas 20 m. d. dekano įsakymu Nr. , yra

parašytas savarankiškai. Šiame darbe pateikta medžiaga nėra plagijuota. Tiesiogiai ar netiesiogiai

panaudotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose.

Renkant ir įvertinant medžiagą bei rengiant baigiamąjį darbą, mane konsultavo šie

specialistai:

Mano darbo vadovas

Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą nėra. Jokių įstatymais nenumatytų piniginių

sumų už šį darbą niekam nesu mokėjęs (-usi).

Diplomantas (-ė) (parašas) (vardas, pavardė)

8 priedas

SANTRAUKA Parengė: Vardas PAVARDĖ

Tema: TEMOS PAVADINIMAS

Vadovas (-ė): Vardas PAVARDĖ

Mokymo įstaiga: Vilniaus kolegija

Vieta ir metai: Vilnius, 20XX

Puslapiai: 00

____________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

9 priedas

SUMMARY Compiled by: Name SURNAME

Topic: TOPIC TITLE

Consultant: Name SURNAME

Institution: Vilniaus kolegija / University of Applied Sciences

Place, year: Vilnius, 20XX

Number of pages: 00

____________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

10 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

______________ KATEDRA

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS

20 __ m. _________________ ___ d.

Vilnius Studijų programa ___________________________________

Vadovas (-ė): Vardas PAVARDĖ

Studentas (-ė): Vardas PAVARDĖ

Baigiamojo darbo tema:____________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

Darbo turinio atitikimas temai: _____________________________________________________

______________________________________________________________________________

Dalykinis ir teorinis pasirengimas (teoriniai modeliai, analizės metodai, rezultatų apibendrinimas):

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Darbo proceso eiga (kalendorinio grafiko laikymasis, kūrybiškumas, savarankiškumas ir kt.):

_______________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________

Darbo įforminimo kokybė (nurodyti pagrindinius trūkumus): ______________________________

_______________________________________________________________________________

Darbo vadovo išvados dėl baigiamojo darbo atitikimo reikalavimams: _______________________

_______________________________________________________________________________

Vadovas (-ė) (parašas) (vardas, pavardė)

11 priedas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

_____________________ KATEDRA

BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA 20 __ m. _________________ ___ d.

Vilnius Studijų programa ___________________________________

Recenzentas (-ė): Vardas PAVARDĖ

Studentas (-ė): Vardas PAVARDĖ

Baigiamojo darbo tema: ___________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________________

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai Vertinimas balais (1- žemiausias,

10- aukščiausias) 1. Temos atitikimas studijų programai 2. Darbo tikslų ir uždavinių bei problemų sprendimo įvertinimas 3. Darbo turinio ir struktūros atitikimas temai 4. Darbo loginis nuoseklumas (pasirinktos temos, darbo tikslo, uždavinių,

tyrimo objekto, taikomų metodų, išvadų sąsajos)

5. Literatūros šaltinių pakankamumas ir tinkamumas 6. Teorinės medžiagos, kitų šaltinių panaudojimas darbo turinio atskiroms

temoms

7. Tyrimų/analizės metodų tinkamumas 8. Išvadų ir pasiūlymų pagrįstumas bei praktinė reikšmė 9. Darbo įforminimo atitikimas formaliems reikalavimams

Recenzento pastabos: _____________________________________________________________ Recenzento klausimai: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ Galutinė recenzento išvada ir įvertinimas _____________________________________________ ______________________________________________________________________________ Recenzentas (-ė) (parašas) (vardas, pavardė)