VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA - vdi.lt · t. y. tokius, kurie yra susiję su esminiais...
Transcript of VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA - vdi.lt · t. y. tokius, kurie yra susiję su esminiais...
VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA
STATYBŲ KOORDINATORIAITrečiasis atnaujintas leidimas
Prancūzijos patirtis
© Prancūzijos Socialinių reikalų, darbo ir solidarumo ministerija, Paryžius, 2003 m.
ISBN: 2-11-005478-6
2
ĮvadasPo daugelio metų įdėta nemažai pastangų į statybą ir civilinę
inžineriją, tačiau šie sektoriai Prancūzijoje ir Europos Sąjungos valstybėse ir šiandien išlieka ta veiklos sfera, kurioje nelaimingų atsitikimų gausa ir sunkumas reikalauja visų, kurie susiję su profesinės rizikos dalyku, susitelkimo. Taigi naujų apsaugos taisyklių, nukreiptų į saugos ir sveikatos priežiūros gerinimą, patvirtinimas laikytinas pa-grindine nacionalinių politikų ir Europos politikos gaire.
Europos Direktyva Nr. 92-57, perkelta į Prancūzijos teisę 1993 m. gruodžio 31 d. išleistu įstatymu�, nurodė tendencijas, pritaikytas daugeliui šių sektorių ypatumų. Štai šių tekstų taikymo sferos:
• Koordinacija organizuojama visose statybose, kur iškyla rizika, susijusi su bent dviejų įmonių bendra veikla.
• Saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorius yra centrinė šio organizavimo figūra. Vienas potvarkis neseniai užbaigė anksčiau minėtos direktyvos suderinimą su Prancūzijos teise.
• Koordinatorių paruošimas yra pritaikomas kiekvienam kompe-tencijos lygmeniui ir nuolatos atnaujinamas. Šio paruošimo trukmė minėtame potvarkyje buvo pailginta.
Šis serijos Transparences tomas - tai teisinis ir praktinis statybų koordinatoriaus pareigybės parengimo vadovas. Koordinatoriaus apibrėžimas, paskyrimas, paruošimas, tikslai ir priemonės - šios te-mos išsamiai nagrinėjamos šioje publikacijoje.
Šį vadovą papildo techninės kortelės. Tokios nuorodos kaip žr. 1 kortelę” suteikia galimybę nagrinėjant kiekvieną temą susieti dvi in-formacijos rūšis.
1Šis įstatymas kodifikuotas L. 235-1 ir tolesniems Darbo kodekso straipsniams.
3
Lietuvoje Europos Sąjungos Direktyva 92/57/EEB perimta ir įteisinta 1998 m. gruodžio 24 d. socialinės apsaugos ir darbo bei aplinkos ministrų įsakymu Nr. 184/282 patvirtintais “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais” (Žin., 1999, Nr.7-155).Šis leidinys suteikia galimybę susipažinti su Prancūzijos patirtimi įgyvendinant minėtą ES Direktyvą bei statybų koordinatorių skyrimo, mokymo, darbo praktika, jų pagrindinėmis funkcijomis bei veikla ir gali pasitarnauti kaip metodinė medžiaga gerinant saugą ir sveikatos apsaugą statybų sektoriuje ir Lietuvoje.
4
Turinys
I. STATYBŲ KOORDINATORIAI 4Kas yra statybų koordinatorius? 4 II. STATYBŲ KOORDINATORIAUS PASKYRIMAS 8Kokiomis aplinkybėmis skiriamas koordinatorius? 8Kas skiria koordinatorių? 10Ką galima skirti į šias pareigas? 12Kada skiriamas koordinatorius? 13 III. STATYBŲ KOORDINATORIAUS MOKYMAS 13Kokia turi būti profesinė patirtis? 14Kokiomis aplinkybėmis atliekamas pradinis mokymas ir patirties atnaujinimo stažuotės? 15Kur kreiptis dėl mokymo? 17Kokia kompetencija turi pasižymėti koordinatorių mokymo institucija? 18Kur kreiptis, jei atsisakoma suteikti mokymą? 19
IV. STATYBŲ KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS 20Į kokius pagrindinius prevencijos principus turi atsižvelgti koordinatorius? 20Kokios yra koordinatoriaus funkcijos pastato koncepcijos etape? 22Kokios yra koordinatoriaus funkcijos darbo vykdymo etapu? 24Kokios būna ypatingos funkcijos kelių pagrindinių darbo vadovų vadovaujamų darbų toje pačioje vietovėje interferencijos atveju? 25Kokias priemones turi koordinatorius? 26
V. STATYBŲ KOORDINATORIAUS STATUSAS 28Koks yra samdomo koordinatoriaus statusas? 29Koks yra laisvai samdomo koordinatoriaus statusas? 30
5
Koks yra sutarties arba pavedimo turinys? 32
VI. STATYBŲ KOORDINATORIAUS ATSAKOMYBĖS AMPLITUDĖ 32Kokia yra civilinė atsakomybė? 34Kokia yra baudžiamoji atsakomybė? 34
1 KORTELĖYPATINGĄ RIZIKĄ SUKELIANČIŲ DARBŲ SĄRAŠAS 37
2 KORTELĖKOORDINAVIMO REGISTRACIJOS ŽURNALAS 38
3 KORTELĖBENDRASIS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOORDINACIJOS PLANAS (BSSPKP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI 41
4 KORTELĖATSKIRAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLANAS (ASSPP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI 45
5 KORTELĖSUPAPRASTINTAS BENDRASIS IR ATSKIRAS PLANAS: 3 KATEGORIJOS DARBAI 48
6 KORTELĖPLANAI IR YPATINGASIS DOKUMENTAS 51
7 KORTELĖDOKUMENTŲ APIE VĖLESNĘ PASTATO PRIEŽIŪRĄ RINKINYS (DVPPR) 53
6
8 KORTELĖĮMONIŲ SAUGOS, SVEIKATOS IR DARBO SĄLYGŲ KOMITETAS (ĮSSDSK) 57
9 KORTELĖDAR KARTĄ APIE PAGRINDINIUS SLENKSČIUS IR KOORDINACIJOS ĮSIPAREIGOJIMUS 61
10 KORTELĖPAGRINDINIAI REIKALAVIMAI STATYBŲ AR CIVILINĖS INŽINERIJOS DARBŲ DALYVIAMS 64
KUR IEŠKOTI IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS? 68
7
I. STATYBŲ KOORDINATORIAI
KAS YRA STATYBŲ KOORDINATORIUS?
Prevencijos specialistas
Saugos koordinatoriaus pareigybė – tai naujovė, įvesta 1993 m. gruodžio 31 d. įstatymu.
Koordinatorius – už dialogą, bendravimą ir susitarimą atsakingas asmuo įvairiais sąveikos atžvilgiais – yra vienas iš statybos ir civilinės inžinerijos „saugos specialistų”.
Savo kompetencijos dėka jis gali patobulinti saugą bendradarbi-avimo požiūriu.
Koordinatorius yra atsakingas už bendrųjų prevencijos principų pritaikymą praktikoje visais lygmenimis – nuo darbo parengimo iki jo įgyvendinimo, įskaitant ir su vėlesne priežiūra susijusius apribojimus.
Jo prevencinė misija, susijusi su sauga ir sveikata, yra plati: būdamas stebėtojo iš šalies vaidmenyje, koordinatorius analizuoja rizikos rūšis, užbėga joms už akių ir siūlo adaptuotas prevencijos priemones. Jis prisideda prie statybų vykdymo sąlygų gerinimo.
Koordinatorius nėra nei kontrolierius, nei prižiūrėtojas. Jis nėra įmonės samdomas saugos darbuotojas, atsakingas už vidinę saugą. Jis nėra ir darbo inspektorius, kuriam suteikti valstybės tarnautojo įgaliojimai.
Koordinatorius turi motyvuoti teorinę ir praktinę patirtį, kurią pagrindžia specifinis paruošimas.
Koordinatorius veikia vadovaujamas pagrindinio darbo vadovo (užsakovo), kuris jam suteikia įgaliojimus ir priemones savo užduočiai atlikti bei apmoka jo darbą.
8
Organizatorius
Rengdamas darbą ir remdamasis įvairiais dokumentais (pvz., re-gistracijos žurnalu, informavimo ir koordinavimo priemone), koordina-torius užtikrina statybos ar civilinės inžinerijos procesų priežiūrą.
Jis gauna informaciją, ją skleidžia ir privalo imtis iniciatyvos perspėti visus darbuotojus, iškilus prevencijos problemai.
Šis organizatoriaus vaidmuo yra dar svarbesnis didelės apimties veiklos procesuose – šiuo atveju koordinatoriui tenka įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (įSSDSK), tikros konsultacinės in-stitucijos, kurios funkcionavimą jis užtikrina, pirmininko atsakomybė.
II. STATYBŲ KOORDINATORIAUS PASKYRIMASKoordinatorių skiria pagrindinis darbo vadovas aiškiai apibrėžtomis
aplinkybėmis – jei bent dvi įmonės, nepriklausomi darbininkai arba subrangovai, kviečiamos dalyvauti statybose ar civilinės inžinerijos darbuose ir jei jų dalyvavimas kelia riziką, susijusią su bendru darbu.
KOKIOMIS APLINKYBĖMIS SKIRIAMAS KOORDINATORIUS?
1993 m. gruodžio 31 d. išleistame įstatyme numatyta, jog privaloma skirti koordinatorių, jei, remiantis preliminaria rizikos analize, kurią at-lieka pagrindinis darbo vadovas, įvykdomos šios trys sąlygos.
Mažiausiai dvi įmonės dalyvauja statybose ar civilinės inžinerijos darbuose ir jų dalyvavimas, vienalaikis ir nuoseklus, kelia riziką, susijusią su bendru darbu.
Visuose statybų ar civilinės inžinerijos darbuose, kur reikalingas vienalaikis ar nuoseklus bent dviejų įmonių nepriklausomų darbininkų arba subrangovų, dalyvavimas, būtina organizuoti darbininkų sau-
9
gos ir sveikatos priežiūros koordinaciją. Kita vertus, ši išlyga nesaisto paprastųjų tiekėjų.
Dviejų įmonių sambūvis vienoje vietoje yra reikalinga, tačiau nepa-kankama koordinatoriaus paskyrimo sąlyga – iš tiesų būtina įvertinti su bendru darbu susijusią riziką.
Statybos aikštelėje vykdomi darbai yra apriboti erdvėje ir laike
Laikini ar kilnojami statybų ar civilinės inžinerijos darbai yra siejami su koordinacija. Kitaip tariant, tai liečia „bet kurią vietą kurioje vykdomi statybų ar civilinės inžinerijos darbai siekiant įgyvendinti tą patį tikslą, ir kurioje egzistuoja su bendru darbu susijusi rizika.”
Net jei su bendru darbu susijusi rizika iš tiesų liečia statybų projektą ir vykdymą, koordinacija yra neatsiejama ir nuo vėlesnės šio pastato priežiūros.
Tuo atveju procesas suskaidomas į du etapus: darbo koncepcija, apimanti visus paruošiamuosius darbus, ir vykdymas, žymintis darbų pradžią.
Numatytieji veiksmai yra susiję su esminiais elementais
Koordinacija orientuojama į vadinamuosius „struktūrinius” darbus, t. y. tokius, kurie yra susiję su esminiais struktūriniais elementais, taip pat ir tokius kaip žemės, griovimo, naujo išplėtimo ar stambūs per-tvarkymo darbai.
Taigi paprastiesiems priežiūros darbams koordinavimas netaiko-mas.
Vis dėlto eksploatuojamose aikštelėse atliekami veiksmai, kuriems taikomas 1992 m. vasario 20 d. dekretas, kuriuo numatoma, kad bendrąjį koordinavimą skiria įmonės naudotojos vadovas, nėra susiję su saugos ir sveikatos priežiūros (SSP) koordinatoriaus skyrimu.
Akivaizdu, jog praktiškai turimi omenyje tie veiksmai ar darbai, ku-riems svarbiausia yra iš eksploatacijos išplaukianti rizika, o iš bend-
10
radarbiavimo visuomeninių statybų darbuose (VSD) kylanti rizika yra antraeilė.
Šios specifinės sąlygos netaikomos atskiroms ir savarankiškoms statyboms.
KAS SKIRIA KOORDINATORIŲ?Pagrindinis darbo vadovas...
Pagrindinis darbo vadovas gali skirti koordinatorių kiekvienam statybos darbų etapui atskirai (koncepcijos koordinatorių ir vykdymo koordinatorių) arba vieną koordinatorių visam statybų koordinavimo projektui.
Vadovas skiria 1 – 2 arba 3 lygio koordinatorių, atsižvelgdamas į koordinuojamų darbų kategoriją (žr. tolesnę lentelę).
... arba įgaliotasis darbo vadovas
Darbams, kuriuos atlieka 5 tūkst. žmonių bendrija ar bendrijų grupės, pagrindinis darbo vadovas gali skirti įgaliotąjį darbo vadovą, kuris savo ruožtu skirtų koordinatorių.
��
Trys koordinatoriaus lygiai trims darbų kategorijoms
Ribos Koordinato-riaus lygis
�kategorijos
darbai
Apimtis: > 10 tūkst. val/dienai* (80 tūkst. valandų).
Bent 10 statybos arba 5 civilinės inžinerijos įmonių dalyvavimas. Tokia darbų apimtis
įpareigoja sukurti visoms įmonėms bendrą saugos ir darbo sąlygų komitetą.
Sąmata: > 3,9 mln. eurų, įskaitant visus mokesčius.**
l
2kategorijos
darbai
Apimtis: nuo 500 (4 tūkst. valandų) iki 10 tūkst. val/dienai*.Trukmė: > 30 d.
Tokią darbų apimtį saisto išankstinė deklara-cija.
Sąmata: nuo 310 tūkst. iki 3,9 mln. eurų, įskaitant visus mokesčius.**
I arba II
3kategorijos
darbai
Darbai, nulemiantys ypatingas rizikos rūšis, nurodomas sąraše, kuris tvirtinamas pot-varkiu, ir įpareigojantys sudaryti bendrąjį
supaprastintą koordinacijos planą, taip pat darbai, nepriklausantys 1 ir 2 kategorijai
(apimtis: < 500 val/dienai*). Sąmata: < 310 tūkst. eurų, įskaitant visus mokesčius.**
I, II arba III
* Val/dienai (Valandos per dieną): vertė, naudojama darbų kategorijoms nustatyti, kurią sudaro kiekvieną dieną dirbančių darbininkų skaičius (skaičiuojant po 8 val. per dieną) per visą statybų laikotarpį. Pavyzdžiui, vienam 4 mėn. trukmės darbui samdoma 10 darbininkų. Jų skaičius dauginamas iš darbo dienų skaičiaus: 10x22,5 (darbo dienų skaičius) x 4 (mėnesių skaičius).
** Darbų kaštai pateikiami tik informaciniais tikslais: įvertinimas pagrįstas apyvarta, kurią generuoja darbo statybose valanda (nuo 30 iki 76 eurų be mokesčių, išskyrus honorarus ir žemės mokesčius).
12
KĄ GALIMA SKIRTI į ŠIAS PAREIGAS?Fizinį asmenį – nepriklausomą ar įmonės samdomą
darbuotoją arba moralųjį asmenį...
Pareigūnai arba valstybės įgalioti valdžios institucijų, teritoriniai ir sveikatos apsaugos tarnautojai taip pat gali būti skiriami koordina-toriais.
Jei kalbama apie moralųjį asmenį2 (visuomenėje ir pan.), jis turi galėti į koordinatoriaus pareigas paskirti kompetentingą fizinį asmenį, kad būtų užtikrinamas koordinavimas.
... kuris turi reikalingos kompetencijos atitinkančios koordinuojamųjų darbų svarbą...
Asmuo, paskirtas į koordinatoriaus pareigas, turi motyvuoti profesinę patirtį ir specifinį apmokymą, kuris atitiktų koordinuojamųjų darbų kategoriją(žr. III skyrių „Statybų koordinatoriaus mokymas”).
► Koordinatoriams (darbo ar pagrindinės įmonės vadovams), kurie dirba privačiam asmeniui, netaikomos šios profesinės patirties ir apmokymo sąlygos.
... kuris pateiktų savo kompetencijos įvertinimo pažymėjimą
Tokios kompetencijos įvertinimo pažymėjimas kartais suteikia koor-dinatoriui galimybę motyvuoti reikalaujamą profesinę patirtį ir specia-liai pritaikytą mokymą.
Mokymų pabaigoje, po kompetencijos patikrinimo, atitinkama in-stitucija suteikia šį pažymėjimą.
2 Moralusis asmuo (personne morale) – Prancūzijos teisinėje sistemoje juridinis sub-jektas, turintis juridinio asmens savybių bei, remiantis kai kuriomis iš jų, tapatinamas ir su fiziniu asmeniu. Bendroji moraliojo asmens steigtis yra pagrįsta fizinių asmenų susitelkimu bendram tikslui (vert. past.)
13
Verta žinoti:
► Techninio kontrolieriaus pareigybė, numatyta statybos ir būsto kodekso L. 111-23 straipsnyje, negali būti jungiama su koordinato-riaus pareigybe ir priskirta vykdyti tam pačiam fiziniam asmeniui to paties darbo ribose.
Tačiau moralusis asmuo gali tam pačiam darbui paskirti vieną samdomą darbuotoją koordinatoriumi ir kitą – techniniu kontrolieriumi.
Pagaliau statybų ar civilinės inžinerijos darbų, kurių sąmata viršija 760 tūkst. eurų, koordinatoriui, kaip fiziniam asmeniui, to paties darbo ribose negali būti skiriamos kitos pareigos, išskyrus atvejį, kai darbus atlieka mažiausiai 5 tūkst. žmonių bendrija ar bendrijų grupės. Tokiu atveju pagrindinių prevencijos principų įgyvendinimas yra patikimas pagrindinio darbo vadovo įgaliotam darbo vadovui.
Verta žinoti:
► Ši išlyga taikoma tiems statybų ir civilinės inžinerijos darbams, kurių koncepcijos, tyrimo ir parengiamasis etapas prasidėjo po 2003 metų spalio 1 dienos.
KADA SKIRIAMAS KOORDINATORIUS? Kaip įmanoma anksčiau
Nepaisant to, kokie darbai numatomi, koordinatorius turi būti skiriamas pačioje preliminaraus projekto (ar jo atitikmens, jei dar-bams netaikomi tokie dideli pasirengimo kriterijai) parengimo etapo pradžioje, kad jis galėtų pateikti savo nuomonę apie šį dokumentą, kai privačiosios teisės specialistai imsis veiksmų.
Jei pagrindinis darbo vadovas darbų vykdymo ir projekto koncepci-jos, tyrimo bei parengimo etapui skiria skirtingus koordinatorius, jie turi būti paskirti vėliausiai prieš įmonių konsultavimosi etapo pradžią.
14
III. STATYBŲ KOORDINATORIAUS MOKYMASKoordinatoriumi paskirtas asmuo turi motyvuoti profesinę patirtį ir
specifinį apmokymą, kuris atitiktų koordinuojamųjų darbų kategoriją.
Nuolatos atnaujinamas koordinatorių mokymas gali įgauti tęstinės arba integruotais moduliais organizuojamos 6 mėnesių trukmės stažuotės pavidalą.
Tik šios institucijos gali užtikrinti koordinatorių mokymą:
• Profesinė statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacija.
• Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos profesinės rizikos prevencijos srityje.
• Specialiai valstybės patvirtintos organizacijos.
Be mokymo, šios institucijos atlieka dar dvi labai svarbias funkcijas:
• Koordinatoriaus, kuris pageidauja įgyti apmokymą, profesinės patirties patikrinimas.
• Individualios koordinatoriaus kompetencijos pripažinimas speci-finio mokymo pabaigoje.
15
KOKIA TURI BŪTI PROFESINĖ PATIRTIS?
Koordinatorius turi motyvuoti profesinę patirtį, kurios trukmė ir tu-rinys priklauso nuo atliekamų darbų pobūdžio.Koordinatoriaus
lygisProfesinė patirtis
I ir II • 5 metai architektūros, inžinerijos ar vadovavimo dar-bams srityje (koncepcijos etape)• 5 metai bendrosios darbų kontrolės (vykdymo kontrolės, valdymo ar vadovavimo), vadovavimo staty-boms srityje arba techninio koordinatoriaus pareigose (vykdymo etape)
III • Mažiausiai 3 metai architektūros, inžinerijos ar vadovavimo darbams, bendrosios darbų kontrolės, vadovavimo statyboms srityje arba koordinato-riaus ar saugos darbuotojo pareigose
Pagrindinis darbo vadovas turi galėti motyvuoti šiuos paskirtojo koordinatoriaus įgūdžius.
16
KOKIOMIS APLINKYBĖMIS ATLIEKAMAS PRADINIS MOKYMAS IR PATIRTIES ATNAUJINIMO STAŽUOTĖS?
Trukmė
Be profesinės patirties, koordinatorius turi gauti periodiškai atnaujinamą specifinį mokymą, kad galėtų atlikti savo užduotis.
Šis apmokymas gali būti organizuojamas kaip tęstinės stažuotės arba kaip integruojami, daugiausia 6 mėnesių trukmės moduliai.
Koordinato-riaus lygis
Mokymas (patirties atnaujinimo stažuotės)
I 15 veiksmingo mokymo dienų*.Vėliau 5 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.
II 2 mokymo dienų*.Vėliau 5 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.
III 5 mokymo dienos*.Vėliau 3 dienų trukmės patirties atnaujinimas kas penkerius metus**.Koordinatoriai, gavę kompetencijos įvertinimo pažymėjimus iki 2003 m. kovo 8 d., turi išklausyti 5 dienų mokymo atnaujinimą pagal bendrojo supaprastinto saugos ir sveika-tos priežiūros koordinacijos plano redakciją.
* Gavusių kompetencijos įvertinimo pažymėjimus iki 2003 m. kovo 8 d. ir išklausiusių trumpesnį mokymo kursą koordinatorių pradinis mokymas užskaitomas iki patirties atnaujinimo.
** Kursas, kurį privaloma išklausyti per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo paskuti-nio įgūdžių įvertinimo pažymėjimo. Nesant galimybės pateikti tokio mokymo įrodymų, koordinatoriaus įgūdžių įvertinimo pažymėjimas užskaitomas daugiausia 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2003 m. sausio 26 d., jei tik jis įrodo, kad yra įtrauktas į mokymo kursus.
17
Mokymo turinys
III lygio koordinatorių mokymo objektas:
• Paprastųjų įformintų projektų koncepcijos įvaldymas – turimi omenyje privačių arba mažų daugiabučių namų, mažų pramoninių ar žemės ūkio pastatų statybos ar įrengimo projektai, taip pat pa-prastieji civilinės inžinerijos darbai.
• Bendrojo supaprastinto saugos ir sveikatos priežiūros koordinaci-jos plano sudarymas, remiantis preliminaria rizikos analize.
• Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio sudarymas.
• Darbų vykdymo etapo įvaldymas, įskaitant ir tuos darbus, kurie nenumatyti įformintame projekte, (remontas, einamoji priežiūra, įrengimas).
(žr. 1 KORTELĘ)
I ir II lygio mokymas ir jo atnaujinimas atitinka koncepcijos koordi-natoriaus ir darbų vykdymo koordinatoriaus apmokymą.
Mokymo atnaujinimo organizavimas ir turinys
Mokymo atnaujinimo stažuotės organizuojamos kiekvienam kom-petencijos lygiui atskirai.
Į šias stažuotes būtinai įeina modulis, skirtas preliminariai rizikos rūšių, kurios valdomos pasirengimo ir pastato projekto sudarymo etape, analizei. Tikslas – suteikti koordinatoriui galimybę, remiantis šio dalyko tyrinėjimais, suvokti numatomus atvejus, tuo pačiu metu taikomus ir statybų etapui, ir vėlesnei pastato priežiūrai.
(žr. 1 KORTELĘ)
Lygiai taip pat traktuojama ir su sveikata susijusios rizikos, ypač tos, kuri yra aktualiausia VSD statybose, prevencija:
18
• Cheminė rizika, ypač ta, kuri yra susijusi su kancerogenų, mutagenų ir toksinių medžiagų poveikiu bei reprodukcija (asbesto, medžio dulkių įkvėpimas, švino poveikis ir pan.).
• Rizika, susijusi su biologinių patogeninių reagentų, ypač tų, kurie gali sukelti legioneliozę, poveikiu.
Verta žinoti:
► Jei koordinatorius eina pareigas laikinai, jo pradinis apmoky-mas užskaitomas daugiausia 18 mėnesių laikotarpiui.
KUR KREIPTIS DĖL MOKYMO?Koordinatoriaus mokymą gali užtikrinti trijų kategorijų institucijos,
suteikiančios skirtingą apmokymą. Profesinė statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacija (OPPBTP).
OPPBTP3, specializacijos institucija, informuoja ir konsultuoja pre-vencijos klausimais bei dalyvauja ruošiant įmonių narių samdomus saugos specialistus.
Verta žinoti:
► OPPBTP ar INRS (Nacionalinio tyrimų ir saugos instituto) da-lyvavimo, atliekant mokymą ar patirties atnaujinimo stažuotes, sąlygas reglamentuoja konvencija tarp šių organizacijų ir organizacijų, aprobuotų remiantis konvencijos pavyzdžiu, pat-virtintu atsakingojo darbo ministro.
Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos rizikos prevenci-jos srityje.
Socialinės saugos organizacijos, kompetentingos profesinės rizikos prevencijos srityje, – tai Nacionalinis tyrimų ir saugos institutas (INRS) ir Regioninių ligonių kasų (CRAM) prevencijos skyriai.
3 Suderinamumo sumetimais čia ir toliau nurodomos originalios valstybinių institucijų santrumpos (vert. past.).
19
Mokymo institucijos, preliminariai patvirtintos atsakingųjų darbo ir žemės ūkio ministrų.
Tik tos institucijos, kurių patvirtinimas galioja, gali užtikrinti pradinį mokymą ar mokymo atnaujinimą.
Verta žinoti:
► Patvirtinimas gali būti bet kada atšauktas, jei organizacija ne-atitinka galiojančiuose reglamentuose numatytų sąlygų arba neat-lieka savo funkcijos. Taip užtikrinama nuolatinė kontrolė, atliekama valdžios institucijų. Prieš priimant sprendimą atšaukti patvirtinimą, mokymo institucija kviečiama pateikti savo pastabas.
KOKIA KOMPETENCIJA TURI PASIŽYMĖTI KOORDINATORIŲ MOKYMO INSTITUCIJA?
Mažiausias kompetencijos lygmuo
Koordinatorių mokymo institucija turi motyvuoti bent jau tą patį kompetencijos lygį, kuri reikalaujama iš pačių koordinatorių. Ši sąlyga nebūtina, jei mokymo įstaiga yra prevencijos organizacijų (pvz., OPPBTP ar INRS) kvalifikuoto personalo dalis.
Specifinis mokymas
Mokymo įstaiga privalo pati būti gavusi paruošimą OPPBTP arba INRS. Šis mokymas įstaigai suteikia galimybę patikrinti įgūdžius stažuotės pabaigoje ir išduoti atitinkamą kompetencijos įvertinimo pažymėjimą.
Verta žinoti:
► Jei turimos omenyje specifinės kompetencijos reikalaujančios sritys (ypač teisė, komunikacija ir pan.), mokymo institucijos turi pakviesti kitus atitinkamai kvalifikuotus asmenis su išlyga, kad jiems paskirstytų valandų kiekis neviršytų viso mokymo ciklo valandų kieko dalies.
20
KUR KREIPTIS, JEI ATSISAKOMA SUTEIKTI MOKYMĄ?
Visi pageidaujantys įgyti koordinatoriaus apmokymą turi kreiptis į vieną iš mokymo institucijų, turinčių teisę atlikti šią funkciją.
Priėmimas
Priėmimas skelbiamas mokymo institucijai patikrinus reikalaujamos būsimojo stažuotojo profesinės patirties sąlygas. Šis patikrinimas at-liekamas atsižvelgiant į visas priemones: pažymėjimą, diplomus, gy-venimo aprašymą (CV) ir pan.
Atsisakymas suteikti mokymą turi būti motyvuotas
Mokymo institucija, kuri po profesinės patirties sąlygų patikrinimo atsisako priimti stažuotoją, privalo šį sprendimą motyvuoti (pvz., nepa-kankama profesinė patirtis, trūksta pateisinamųjų dokumentų ir t. t.).
Skundas
Asmuo, kurį atsisakyta priimti į stažuotę, gali šioms instancijoms pateikti skundą registruotame laiške su kvitu:
• Regioniniam darbo, įdarbinimo ir profesinio parengimo reikalų viršininkui;
• Darbo reguliavimo kontrolės pareigūnui, atsakingam už veiklos sritis, kurios yra susijusios su transporto ir žemės ūkio ministrų tar-pusavio kompetencija darbo reguliavimo kontrolės srityje.
IV. STATYBŲ KOORDINATORIAUS FUNKCIJOSŠiame skyriuje nagrinėjami pagrindiniai prevencijos principai, taiko-
mi renkantis architektūrinius bei techninius sprendimus ir organizuo-jant statybų darbus iš įvairių darbų arba vienalaikio ar nuoseklaus darbo etapų planavimo ir šių etapų trukmės numatymo bei vėlesnės
21
pastato priežiūros perspektyvos.
Koordinatorius atlieka savo funkciją kartu su kitais asmenimis, ku-rie dalyvauja statybų ar civilinės inžinerijos darbuose.
Statybų ir civilinės inžinerijos darbuose pagrindinį darbo vadovą, darbo vadovą, dalyvaujančias įmones, nepriklausomus darbininkus, taip pat ir koordinatorius, saisto sveikatos priežiūros ir saugos reika-lavimai (žr. 10 kortelę „Pagrindiniai reikalavimai statybų ar civilinės inžinerijos darbų dalyviams”).
į KOKIUS PAGRINDINIUS PREVENCIJOS PRINCIPUS TURI ATSIŽVELGTI KOORDINATORIUS?
Koordinatorius prižiūri pagrindinių prevencijos principų įgyvendinimą ir pastato projekto koncepcijas tyrimo bei parengiamuoju etapu ir darbo vykdymo etape.
Pagrindiniai įgyvendintini prevencijos principai
• Išvengti rizikos.
Pavyzdžiui, pasiūlyti techninių sprendimų, kurie leistų užkirsti kelią rizikai arba ją suvaldyti, išvengti rizikos naudojant pastatą ateityje, įskaitant jo eksploataciją ir eksploatacinę priežiūrą.
• Įvertinti riziką, kurios neįmanoma išvengti.
Sudaryti tokių rizikos rūšių sąrašą, atsižvelgti į jų egzistavimą koncepcijos etapu, įvertinti jų pavojingumą ir pasiūlyti prevencijos sprendimus.
• Įveikti riziką ten, kur ji kyla.
Pavyzdžiui, norint užkirsti kelią kritimo rizikai aukštai vykdomų darbų metu, pasiūlyti atitinkamų į darbą integruotų įrenginių.
• Atsižvelgti į technikos išsivystymo lygį.
22
• Keisti tai, kas pavojinga, tuo, kas nepavojinga arba mažiau pavo-jinga.
Pasiūlyti technikos ar produktų, kurie pateikia kaip įmanoma mažesnį pavojingumo laipsnį.
• Planuoti prevenciją į bendrą visumą sujungiant techniką, darbo organizavimą, socialinius santykius ir aplinkos veiksnių įtaką.
Integruoti prevenciją į visas sritis, aprašant veiksmus ir priemo-nes bei nurodant dalyvius. Suderinti šią integraciją bendrajame sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plane. Patikrinti, kad darbų pradžios terminai būtų suderinti su nepriekaištingu prevencijos įgyvendinimu. Iš naujo įvertinti vienalaikių ar nuoseklių darbo etapų trukmę ir palengvinti vėlesnę pastato priežiūrą.
• Pasiūlyti kolektyvinės saugos priemonių, kaip aukštesnių už asmeninės saugos priemones.
Bendradarbiaujant įvairiems dalyviams, ištirti bendrosios kolektyvinės saugos priemonių pritaikymą darbe.
Įgaliojimų panaudojimas 5 tūkst. žmonių bendrijose ar bendrijų grupėse
Bendrųjų prevencijos principų įgyvendinimą galima pavesti dar-bo vadovui, jei kalbama apie statybų ar civilinės inžinerijos darbus, vykdomus bent 5 tūkst. žmonių bendrijose ar bendrijų grupėse. Šiuo atveju būtent pagrindinio darbo vadovo įgaliotas darbo vadovas turi prižiūrėti šių principų taikymą.
23
KOKIOS YRA KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS PASTATO KONCEPCIJOS ETAPE?
Bendrosios funkcijos, taikomos visoms darbų kategorijoms
1, 2 ar 3 kategorijos darbų projekto koncepcijos, tyrimo bei parengi-mo metu koordinatorius privalo:
• Apibrėžti priklausomybę, susijusią su kolektyvinės saugos priemonių, skirtų kėlimo įrenginiams, laikinoms prieigoms ir svarbiau-sioms instaliacijoms, ypač elektros, įdiegimu ir naudojimu, taip pat pažymėti atitinkamuose dokumentuose jų pasiskirstymą tarp įvairių darbo grupių ar darbininkų, kurie dalyvaus statybų darbuose.
• Dalyvauti susirinkimuose, kuriuose svarstomos išankstinių projektų koncepcijos ir projektų analizė bei planuojami darbai. Koordinatorius yra susijęs su visais koncepcijos etapais, gali dalyvauti visuose su-sirinkimuose ir turi prieigą prie visų tyrimų, kuriems vadovauja darbo vadovas.
• Pradėti ir prižiūrėti registracijos žumalą (žr. 2 KORTELĘ).
• Sudaryti dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinį (DVPPR).
• Dalyvauti nagrinėjant pasiūlymus pasirengimo statyboms etape (žr. 7 KORTELĘ).
• Užtikrinti instrukcijų ir pirmiau minėtų dokumentų perdavimą vykdymo koordinatoriui (jei yra paskirtas kitas), įskaitan registracijos žurnalą.
Specifinės funkcijos, taikomos 1 ir 2 kategorijų darbams
1 ir 2 kategorijų darbuose prie šių užduočių prijungiamas ir ben-drojo saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plano (BSSPKP) sudarymas.
24
Nuo pat koncepcijos etapo pradžios koordinatoriaus rengiamas BSSPKP yra dokumentų, kuriuos pagrindinis darbo vadovas per-duoda rangovams po kvietimo pateikti siūlymus, dalis. Šis planas apima būtent koordinatoriaus nurodytas koordinavimo priemones (žr. 3 KORTELĘ). BSSPKP yra reikalingas koordinatoriui kaip gairės at-skiriems, rangovų pateiktiems saugos ir sveikatos priežiūros planams suderinti.
Pagaliau įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (ĮSSDSK) reglamentuotą projektą rengia koncepcijos koordinatorius ir prideda jį prie dokumentų rinkinio, skirto įmoniųkonsultacijoms (žr. 8 KORTELĘ).
3 kategorijos darbams taikomos funkcijos, įskaitant darbus, susijusius su ypatinga rizika
Kalbant apie 3 kategorijos darbus, kur vykdomi vienas ar daugiau su ypatinga rizika susijusių darbų, nurodytų potvarkiu patvirtintame sąraše koordinatorius turi raštu parengti bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP). Tai yra bendrasis supa-prastintas planas, palyginti su tuo, kuris reikalaujamas 1 ir 2 kategorijų veiksmams.
Planą reikia parengti iki įmonių konsultacijų etapo, kad būtų aps-varstytos tinkamos rizikos, kurios kyla iš šių darbų ir kitos statybų veiklos ar darbų sekos abipusio poveikio, prevencijos priemonės, kai dalyvavimas darbuose po plano parengimo palieka konkrečių sąraše nurodytų rizikos rūšių egzistavimo galimybę. (žr. 11 ir 5 KORTELES).
25
KOKIOS YRA KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS DARBO VYKDYMO ETAPE?
Bendrosios funkcijos, taikomos visoms darbų kategorijoms
1, 2 ir 3 kategorijos darbų vykdymo metu koordinatorius privalo:
• Organizuoti skirtingų įmonių (įskaitant ir subrangovus), kurios statybose veikia kartu arba atskirai, vienalaikių ar nuoseklių veiksmų koordinavimą, jų bendrą naudojimąsi instaliacijomis ir įranga, vertikalų bei horizontalų judėjimą, keitimąsi tarpusavyje informacija ir saugos bei sveikatos priežiūros taisyklėmis.
• Atlikti bendrąjį kiekvienos įmonės, įskaitant ir subrangovus, patikrinimą (iki joms dalyvaujant darbuose), kurio metu turi būti ypač aiškiai nurodytos taisyklės, kurių būtina laikytis ar kurias reikia per-duoti, atitinkamai pagal darbų, kuriems taikomas patikrinimas, cha-rakteristikas, taip pat su sauga ir sveikata susiję atskiri pastebėjimai, taikomi visiems darbams.
Šis bendrasis patikrinimas atliekamas prieš atskiro saugos ir sveika-tos priežiūros plano (ASSPP) sudarymą, kai įmonė yra įpareigota jį redaguoti. (žr. 4 KORTELĘ).
Taigi koordinatorius privalo:
• Pasitikti įmones ir drauge aplankyti statybų aikštelę.
• Nuolatos atnaujinti koordinavimo registracijos žurnalą.
• Prižiūrėti tinkamą nurodytų koordinavimo priemonių ir įvairių dar-bo procedūrų taikymą.
• Pildyti (kiek tai reikalinga) dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinį.
• Turėti omenyje interferenciją su vietovės, kurioje ar šalia kurios įrengta statybų aikštelė, eksploatacijos veikla.
• Tinkamai prižiūrėti, kad į statybų aikštelę galėtų patekti tik as-menys su leidimais.
26
Specifinės funkcijos pagal darbų kategorijas
1 ir 2 kategorijų darbams priklauso šios funkcijos:
• Atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų, kuriuos sudaro įmonės, derinimas.
• Bendrojo saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plano at-naujinimas ir pritaikymas.
Be to, koordinatorius prižiūri šio plano taikymą.
1 darbų kategorija: būtina sudaryti įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetą (ĮSSDSK), vadovaujamą vykdymo koordinato-riaus. (žr. 8 KORTELĘ).
3 darbų kategorija: koordinatorius turi surašyti bendrąjį supaprastintą koordinacijos planą, jei prasidėjus darbams turi informacijos apie vieną ar kelis darbus, keliančius ypatingą riziką, nurodytą potvarkiu patvirtintame sąraše. Tokiu atveju planas keičiamas prieš tęsiant bet kokius darbus.
Priklausomybė, kylanti dėl šio plano laikymosi, yra nustatoma pa-gal įvairiose su įmonėmis, kurios yra atsakingos už darbų vykdymą, pasirašytose sutartyse numatytas sąlygas.
KOKIOS BŪNA YPATINGOS FUNKCIJOS KELIŲ PAGRINDINIŲ DARBO VADOVŲ VADOVAUJAMŲ DARBŲ
TOJE PAČIOJE VIETOVĖJE INTERFERENCIJOS ATVEJU?
Susitarimas keliais lygiais
Jei toje pačioje vietovėje vienu metu keliems darbams vadovauja keli pagrindiniai darbo vadovai, jie yra įpareigoti susitarti tarpusavyje, kad užkirstų kelią rizikai, kylančiai iš įvairaus pobūdžio dalyvavimo darbuose.
Jei toje pačioje vietovėje dirba ir keli koordinatoriai, jie privalo:
27
• Įtraukti numatytą strategiją ir priemones įkoordinavimo registraci-jos žurnalą;
• Prireikus papildyti bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordi-nacijos planą;
• Prižiūrėti ASSPP derinimą.
Tai turi būti atliekama susitarus su pagrindiniu darbo vadovu ar va-dovais.
KOKIAS PRIEMONES TURI KOORDINATORIUS?
Registracijos žurnalas – informacinė koordinavimo priemonė
Registracijos žurnalas – tai tikras koordinacijos valdymo skydas, pirmasis dokumentas, kurį koordinatorius turi sudaryti dar koncepci-jos etape, kitaip tariant, tuojau po koordinavimo sutarties pasirašymo su pagrindiniu darbo vadovu.
Koordinatorius užveda ir pildo koordinavimo registracijos žurnalą, kuris tiksliai atspindi statybų gyvavimą saugos požiūriu. Jame fiksuo-jami visi svarbūs statybų aikštelės įvykiai ir priemonės, kurių imtasi saugai užtikrinti ir sutiktoms kliūtims pašalinti. (žr. 2 KORTELĘ).
Koordinatorius yra sutrumpintų ir galutinių išankstinių darbų projektų adresatas, dalyvaujantis taip pat ir jų rengimo procese. Jis raštu pateikia savo požiūrį į šiuos projektus, įtraukdamas jį ir į regis-tracijos žurnalą. Be to, jis išdėsto savo požiūrį į darbų dienotvarkę irgali pasiūlyti ją keisti. Galimus prieštaravimus koordinatorius pažymi registracijos žurnale.
Registracijos žurnalas yra prieštaringas dokumentas – visos koordi-natoriaus atliekamos kontrolės, stebėjimai, nuomonės ar pranešimai, adresuoti statybų dalyviui, turi būti datuojami, patvirtinami suin-teresuoto asmens parašu ir lydimi raštiško atsakymo.
28
Jei suinteresuotas asmuo nusprendžia į tai neatsižvelgti, jis privalo:
• Pateikti bent lygiaverčių sprendimų, susijusių su sveikata ir sauga,
• arba motyvuoti savo sprendimą.
Jei yra paskirti du koordinatoriai (vienas darbų koncepcijos, o kitas - vykdymo etapui), instrukcijų perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie registracijos žurnalo.
Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinys – pastato priežiūros vadovas
Dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinys (DVPPR), kurį koordinatorius rengia nuo pat koncepcijos etapo, yra tarsi pastato „naudotojo vadovas” po statybų, kad ir kokia būtų atliekamų darbų svarba.
Iš tiesų koordinatorius numato ir prižiūri saugos sąlygas tų asmenų, kurie turės užtikrinti priežiūrą, atlikdami darbus, paprastai numatomus pastato gerai būklei išlaikyti.
DVPPR sujungia dokumentus, kuriuos priežiūros personalui bus lengva surasti ir naudoti. Tai yra visų planų, pastabų aprašų, susijusių su konstrukcija ir elementais, kurie suteikia galimybę eksploatuoti pastatą, rinkinys (pvz., pritvirtinimo vieta, privažiavimo kelias ir pan.).
Bendrasis saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planas – konkretaus koordinacijos taikymo žinynas
Koordinatorius sudaro bendrąjį saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP), kai preliminariai paskelbiama darbų seka.
Jei kalbama apie 3 kategorijos darbus, susijusius su ypatinga rizika, koordinatorius turi surašyti bendrąjį supaprastintą saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą.Bendrasis planas yra svarbi dokumentų rinkinio, skirto įmonių ar
29
nepriklausomų darbininkų konsultacijoms, dalis. (žr. 2 KORTELĘ). Šį planą, sudarytą prieš pradedant darbus, sudaro nuostatos, kuriomis remdamasis koordinatorius gali organizuoti ir planuoti darbus. Jo turi-nys padeda įmonėms sudaryti ASSPP. (žr. 11 ir 5 KORTELES).Vėliau koordinatorius papildo ir pritaiko BSSPKP, priklausomai nuo statybų eigos bei prižiūri atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų integravimą (žr. 4 ir 5 KORTELES).
Įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetas – sudėtingų darbų derinimo priemonė
Už darbų vykdymo etapą atsakingas koordinatorius vadovauja įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetui (ĮSSDSK) – ins-titucijai, kuri skirta 1 kategorijos darbų koordinavimui derinti – bei or-ganizuoja jo darbą.
Koordinatorius turi statybose paskelbti ir nuolatos atnaujinti komiteto narių sąrašą.
Komiteto nariai – pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas, ran-govai ir statybose samdomi darbuotojai.
Koordinatorius turi imtis iniciatyvos, kad pakviestų dalyvauti įmonių darbo medikai galėtų dalyvauti į SSDSK veikloje. (žr. 8 KORTELĘ)
V. STATYBŲ KOORDINATORIAUS STATUSASPagrindinio darbo vadovo skiriamas koordinatorius atlieka savo
funkcijas, aprašytas darbo sutartyje arba laikinojoje darbo sutartyje.
Todėl koordinatoriaus funkcija turi du skirtingus juridinius statusus:
• Samdomas koordinatorius jau yra saistomas darbo sutarties, pasirašytos su pagrindiniu darbo vadovu arba koordinatoriumi, paskirtu moraliuoju asmeniu.
• Koordinatorius, kaip laisvai samdomas nepriklausomas darbuoto-
30
jas, sudaro terminuotą darbo sutartį su pagrindiniu darbo vadovu.
Jei pagrindinis darbo vadovas koordinatoriumi skiria moralųjį asmenį, šis turi galėti į koordinatoriaus pareigas paskirti kompetentingą fizinį asmenį. Taigi darbo sutartis saisto koordinatorių, kuris yra iš esmės atsakingas už koordinavimą ir paskirtą moralųjį asmenį. Be to, terminuota darbo sutartis sudaroma tarp koordinatoriumi paskirto moraliojo asmens ir pagrindinio darbo vadovo.
Jei koordinatorius yra pareigūnas arba valstybės įgaliotas valdžios institucijos ar teritorinis tarnautojas, darbo sutartis yra atitinkamai pri-taikoma, kad būtų įmanoma ją perkelti į administracinę teisę.
Negali būti numatoma jokia koordinatoriaus pareigybės subranga.
KOKS YRA SAMDOMO KOORDINATORIAUS STATUSAS?Darbo sutartis
Koordinatorius gali būti saistomas terminuotos arba neterminuotos darbo sutarties, pasirašytos su pagrindiniu darbo vadovu arba paskir-tu moraliuoju asmeniu koordinavimui užtikrinti.
Norėdamas individualizuoti kiekvieną koordinavimo užduotį, darbdavys (pagrindinis darbo vadovas) turi sudaryti tokį raštišką dokumentą kaip pavedimas.
Atlyginimas
Atlikdamas koordinavimo užduotį, koordinatorius gauna savo dar-bo sutartyje numatytą atlyginimą. Todėl specialus atsiskaitymo lape-lis, susijęs su koordinavimo užduoties vykdymu, nereikalingas.
Mokymas
Samdomas koordinatorius gali būti mokomas darbdavio iniciatyva pagal bendrą įmonės darbuotojų mokymo planą. Tokiu būdu įgyjamas apmokymas implikuoja darbo sutarties vykdymo pokyčius:
31
• Mokymas yra neišvengiamai taikomas koordinatoriui, kuris negali jo atsisakyti.
• Stažuotėje praleistas laikas traktuojamas kaip atitinkamai apmoka-mas darbo laikas.
• Darbdavys įpareigojamas padengti su koordinatoriaus moky-mu susijusias išlaidas. Darbdavys finansuoja koordinatoriaus apmokymą lėšomis, skirtomis darbuotojų mokymo planui.
KOKS YRA LAISVAI SAMDOMO KOORDINATORIAUS STATUSAS?
Pavedimo sutartis
Jei koordinatorius yra laisvai samdomas arba nepriklausomas dar-buotojas, jis tiesiogiai su pagrindiniu darbo vadovu sudaro laikinąją darbo sutartį (arba darbo nuomos sutartį), dažnai vadinamą „pavedi-mo” arba „koordinavimo” sutartimi tiesiogiai su pagrindiniu darbo va-dovu.
Šią sutartį sudaro abipusiai įsipareigojimai, taikomi susitariančioms šalims. Koordinatorius įsipareigoja vykdyti savo koordinavimo parei-gas, o pagrindinis darbo vadovas – apmokėti koordinatoriaus darbą ir suteikti priemones užduočiai įvykdyti.Verta žinoti:
► Jei pagrindinis darbo vadovas, kuris koordinatoriui, kaip privačiosios teisės subjektui, patiki koordinavimą atstovauja viešosios teisės institucijai, tai nėra sutartis, sudaroma tarp pa-grindinio darbo vadovo ir koordinatoriaus, tačiau viešasis sandoris, paremtas bendrųjų administracinių straipsnių, taikomų intelektinėms paslaugoms, rinkiniu.
32
Atlyginimas
Laikinojoje sutartyje tiksliai nurodoma koordinatoriaus atlyginimo suma.
Šį pagrindinio darbo vadovo mokamą atlyginimą sudaro laikas, kurį koordinatorius praleidžia statybose, įmonių sutikimas, įprastiniai patikrinimai, dalyvavimas statybų susitikimuose ir, atsiradus reikalui, išlaidos, susijusios su darbu, įkuriant įmonių saugos, sveikatos ir dar-bo sąlygų komitetą (ĮSSDSK), ir ypač su sekretoriaus darbu.
Kalbant apie vykdymo koordinatoriaus atlyginimą, reikia turėti omenyje darbų svarbą, rizikos kilmę, koordinuojamų įmonių kiekį, įskaitant subrangovus ir nepriklausomus darbininkus.
Galima sumokėti atlyginimo priedus, jei jie aiškiai numatyti laikino-joje sutartyje.
Dalyvavimas profesinio paruošimo stažuotėse
Koordinatorius, kaip nepriklausomas darbuotojas, už dalyvavimą profesinio paruošimo stažuotėse perveda socialinio draudimo mokesčių ir valstybinių pašalpų daugiavaikėms šeimoms surinki-mo asociacijai (URSSAF) mažiausią 0,15 proc. sumą nuo ribinės kasmetinės mokesčių sumos už praėjusių metų (skaičiuojant nuo mokesčių surinkimo) socialinę apsaugą.
Institucija, kuri surenka pagrindines lėšas už mokymą, nuo ku-rio ji priklauso, finansuoja koordinatoriaus apmokymo projektą kaip kompensaciją. Be to, gali būti finansuojamas specifinis koordinato-riaus mokymas – kvalifikacijos kėlimas ar apmokymo atnaujinimas.
Socialinė apsauga
Laisvai samdomi darbuotojai ir nepriklausomi darbininkai nau-dojasi specialia socialinės apsaugos sistema, kuri apima sveikatos
33
ir motinystės draudimo, senatvės pensijų ir pašalpų daugiavaikėms šeimoms sritis.
KOKS YRA SUTARTIES ARBA PAVEDIMO TURINYS?
Privalomi punktai
Laikinąją darbo sutartį, sudarytą tarp koordinatoriaus ir pagrindinio darbo vadovo, ar raštišką dokumentą, kurį sudaro samdomo koordi-natoriaus darbdavys (pavedimą, pasiūlymą ar pan.) sudaro šie priva-lomi punktai:
• Koordinatorių (koncepcijos ir vykdymo koordinatoriaus), atsakingų už pavedamą atlikti užduotį (užduotis), pavardės bei pareigos ir galbūt pavaduotojai (darbams, kurių trukmė viršija 6 mėnesius).
• Koordinatoriui patikėta užduotis.
• Užduoties pradžios ir pabaigos datos.
• Vieta, kurioje įrengta statybųaikštelė.
• Papildoma praktinė informacija apie koordinatoriaus dalyvavimą projekto koncepcijos, tyrimo ir parengiamojo etapo susirinkimuose ir statybų susirinkimuose darbų vykdymo etape.
• Priemonės (ypač finansai), kurias pagrindinis darbo vadovas per-duoda koordinatoriaus dispozicijon.
• Galios, kurias pagrindinis darbo vadovas suteikia koordinatoriui kitų darbų dalyvių visumos atžvilgiu.
• Koordinatoriaus atlyginimas.
Neprivalomi punktai
Sutartyje gali būti įrašomi ir pasirinktiniai punktai.
Pateikiami pavyzdžiai:
34
Originalą atitinkanti ir patvirtinta registracijos žurnalo kopija įteikiama pagrindiniam darbo vadovui pastato priėmimo metu.
Atlyginimas už papildomas koordinatoriaus atliktas užduotis.
Dėmesio!
► Neįtraukiami tam tikri punktai, pvz., kuriuose nurodoma, kad koordinatorius prisiima atsakomybę už finansines pasekmes, susijusias su teismo sprendimu, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagrindiniam darbo vadovui.
VI. STATYBŲ KOORDINATORIAUS ATSAKOMYBĖS AMPLITUDĖ
Koordinatorius, statybų specialistas greta kitų profesionalų, prižiūri pagrindinių prevencijos principų laikymąsi.
Tačiau pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas ir, žvelgiant plačiau, darbuotojai taip pat privalo laikytis jiems taikomo reglamento, susijusio su higiena, sveikata ir sauga.
Koordinatorius nekeičia nei atsakomybės, kuri tenka kiekvienam statybos ir civilinės inžinerijos darbų dalyviui, rūšies, nei amplitudės.
Koordinatorius veikia būdamas tiesiogiai atsakingas pagrindiniam darbo vadovui.
Vis dėlto tam tikrose konkrečiose situacijose koordinatoriui gali būti užtraukta ir civilinė, ir baudžiamoji atsakomybė.
35
KOKIA YRA CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ?
Koordinatoriaus civilinė atsakomybė priklauso nuo jo statuso – samdomas ar laisvai samdomas
Laisvai samdomas koordinatorius, arba nepriklausomas dar-buotojas, privalo atstatyti bet kokią savo ar ne savo valia kitiems padarytą žalą.
Taigi koordinatoriui gali būti užtraukta civilinė atsakomybė už asmeninį nusižengimą arba už aplaidumą vykdant savo funkcijas.
Iš šios žalos kylančias finansines pasekmes padengia civilinės atsakomybės draudimas, kurio sutartį koordinatorius sudaro su drau-dimo bendrove.
Verta žinoti:
► Valstybės taryba pateikė savo išvadą, kurioje pabrėžiama, jog statybų koordinatoriai nėra saistomi statybininkams taikomos dešimties metų atsakomybės prezumpcijos ir iš jos išplaukiančios draudimo atsakomybės (1998 m. birželio 16 d. išvada).
Samdomas koordinatorius yra juridiškai pavaldus savo darbdaviui koordinatoriaus užduoties vykdymo laikotarpiu.
Tik sunkus samdomo koordinatoriaus nusižengimas gali užtraukti civilinę atsakomybę ir būti darbdavio teisminio ieškinio prieš samdomą darbuotoją pagrindu
KOKIA YRA BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ?
Baudžiamoji atsakomybė higienos ir saugos srityje gali kilti pritaikant Darbo ir Baudžiamąjį kodeksus
Atsakomybė koordinatoriui jo pareigų ribose negali būti užtraukiama Darbo kodekso pagrindu.
Įstatymų leidžiamasis organas nenumatė jokių specialių baudžia-
36
mųjų sankcijų, taikomų atliekančiam savo funkcijas koordinatoriui.
Pagrindiniam darbo vadovui tenka baudžiamoji atsakomybė už nusižengimus, susijusius su įsipareigojimu koordinuoti, kurie aprašyti Darbo kodekse.
Be to, jam gali būti užtraukiama atsakomybė, jei jis:
• Neatlieka preliminarios registracijos 1 ir 2 kategorijų darbams.
• Neskiria koordinatoriaus.
• Nesuteikia koordinatoriui galios ir būtinų priemonių savo užduotims atlikti.
• Skiria nekompetentingą koordinatorių (pvz., koordinatorius neturi profesinės patirties arba reikalaujamo apmokymo).
• Nepavedė sudaryti bendrojo saugos ir sveikatos priežiūros koor-dinacijos plano.
• Nepavedė sudaryti dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio.
Jei pagrindinis darbo vadovas neskiria koordinatoriaus, nesutei-kia jam galios ir būtinų priemonių savo užduotims atlikti, o skiria nepatyrusį arba negavusį atitinkamo apmokymo koordinatorių, jam skiriama 9 tūkst. eurų bauda. Recidyvo atveju jam skiriama 15 tūkst.eurų bauda ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmė arba tik viena iš šių sankcijų.
Baudžiamoji atsakomybė koordinatoriui gali būti užtraukiama, taikant bendrąsias baudžiamojo kodekso nuostatas.
Jei kitam asmeniui iškyla tiesioginis mirties ar sužalojimo rizikos pavojus, šiam faktui taikomos baudžiamosios sankcijos net jei žala realiai nepatiriama.
Koordinatoriui, kuris dėl savo nerangumo, neišmanymo, nepa-stabumo, aplaidumo, saugos ar atsargumo įsipareigojimų aprašytų
37
įstatyme ar reglamentuose, nevykdymo sukelia kito asmens mirtį arba visišką nedarbingumą didesniam negu c mėnesių laikotarpiui, taiko-mos baudžiamosios sankcijos, skiriamos už nusikaltimus.
Jei dėl tų pačių priežasčių koordinatorius tampa atsakingas už visišką nedarbingumą mažesniam negu 3 mėnesių arba c mėnesių laikotarpiui arba už sužalojimus, nesukeliančius visiško nedarbingumo, jam taikomos baudžiamosios sankcijos skiriamos už pažeidimus.
Sunkesnės sankcijos yra numatytos už sąmoningą saugos įsipareigojimų nevykdymą.
Baudžiamoji moraliųjų asmenų atsakomybė yra numatyta šio pažeidimo atveju: nusikaltimas, įvykdytas sukeliant rizika kitiems asmenims, iš tiesų laikomas nelaimingų atsitikimų darbe (kurių svarbiausia priežastis yra ta, kad įmonės darbuotojai sąmoningai nesi-laiko išleistų higienos ir saugos taisyklių) prevencijos objektu.
Numatytos nuo 30 iki 75 tūkst. eurų baudos, kurias gali pakeisti laisvės atėmimo nuo 2 iki 5 metų bausmės.
Moraliesiems asmenims taikomos piniginės baudos yra daugina-mos iš penkių.
38
1 KORTELĖYPATINGĄ RIZIKĄ SUKELIANČIŲ DARBŲ SĄRAŠAS
3 kategorijos darbų vykdymas įpareigoja sudaryti bendrąjį supaprastintą koordinacijos planą, jei atliekamas tam tikras kiekis darbų, sukeliančių ypatingą riziką.
Tokią riziką sukeliančių darbų sąrašas yra patvirtintas 2003 m. vasario 25 d. potvarkiu, taikomu visiems III lygio darbams, kurių kon-cepcijos etapas pradėtas vėliausiai 2003 m. spalio 1 d.:
1. Darbai, sukeliantys ypatingą riziką dėl veiklos rūšies ar pasitelkiamų priemonių, dėl darbo vietos aplinkos ar pastato, kuris sukelia darbuotojams riziką nukristi iš aukščiau negu 3 m ir (arba) būti užverstiems ar įklimpti.
2. Darbai, susiję su cheminių medžiagų ar biologinių reagentų po-veikiu, dėl kurio prireiktų ypatingos medicininės priežiūros.
3. Asbesto plaušelių šalinimo ar izoliavimo darbai.
4. Darbai, susiję su jonizuojančia radiacija kontroliuojamoje ar prižiūrimoje zonoje.
5. Darbai, vykdomi kontaktuojant su atviromis detalėmis, kurias gali paveikti žema įtampa (ŽĮ), ir darbai, vykdomi šalia aukštosios įtampos (AĮ) oro arba požeminių linijų.
6. Darbai, sukeliantys darbuotojams riziką nuskęsti.
7. Darbai, vykdomi šuliniuose, po žeme, tuneliuose, rūsiuose.
8. Darbai, atliekami panirus su specialia įranga.
9. Darbai aukšto slėgio aplinkoje.
10. Griovimo, išardymo ar atstatymo darbai, susiję su laikančiomis pastato ar pastato dalies konstrukcijomis, kurių pirminis tūris didesnis negu 200 m3, išskyrus pastatą.
39
11. Darbai, atliekami naudojant sprogstamąsias medžiagas.
12. Stambiųjų montuojamų elementų surinkimas ar išrinkimas.
13. Darbai, atliekami naudojantis kėlimo įranga, kurios keliamoji galia didesnė negu 60 tonų, pvz., mobilieji ar bokštiniai kranai.
2 KORTELĖ
KOORDINAVIMO REGISTRACIJOS ŽURNALAS
Pasirašęs sutartį ar sutarties pakeitimą, susijusį su koordinavimo užduotimi, koordinatorius sudaro koordinavimo registracijos žurnalą, kurį nuolatos tvarko ir papildo projekto įgyvendinimo metu.
Šią registracijos knygą sudaro tiksliai nurodytos statybų ar civilinės inžinerijos darbų koordinavimo priemonės.
Tikslai
Koordinavimo registracijos žurnalo tikslas – informuoti ir sudary-ti sąlygas keistis informacija tarp įvairių statybų proceso dalyvių. Registracijos žurnalą, kaip patikimą ir sukomplektuotą informacinį dokumentą, statybų metu gali naudoti visi darbų dalyviai kaip konsultacinę priemonę.
Šis žurnalas – tai kontroliavimo priemonė, suteikianti galimybę bet kuriuo momentu patikrinti bendrųjų prevencijos ir kitų įsipareigojimų principų, kurių įgyvendinimas yra koordinatoriaus ir įvairių statybų proceso dalyvių pareiga, taikymą.
Registracijos žurnalas yra itin svarbus teismo bylos atveju.
40
Turinys
Statybų ar civilinės inžinerijos darbų proceso metu koordinavimo registracijos žurnale koordinatorius įrašo:
• Įprastinių statybų patikrinimų ataskaitas, įvairiems statybų daly-viams skirtas instrukcijas ir specialias pastabas, susijusias su sauga ir sveikata ir taikomas visiems darbams.
Įprastiniai patikrinimai suburia įvairius statybų dalyvius ir koordinatorių. Jie yra privalomi ir turi vykti dalyvaujant rangovui arba jam atstovaujančiam darbuotojui.
• Savo pastabas ar pranešimus, kuriuos koordinatorius mano es-ant reikalinga pateikti pagrindiniam darbo vadovui, darbo vadovui ar bet kuriam kitam statybų dalyviui. Kiekvienu atveju šie pranešimai yra tvirtinami suinteresuoto asmens ar suinteresuotų asmenų parašu ir lydimi raštiško atsakymo.
Koordinavimo registracijos žurnalas yra abipusis dokumentas:
• Koordinatorius raštu pažymi visas pastabas ar pranešimus, adresuojamus įvairiems statybų dalyviams.
• Adresatas (pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas ar įmonė) šiuos pranešimus datuoja, tvirtina savo parašu ir įrašo savo atsakymą;
Įsakymai, skirti subrangovui, taip pat turi būti adresuoti pagrindi-niam rangovui.
• Rangovų, su kuriais sudaryta sutartis, kurie yra sutarties dalyviai ar subrangovai, pavardes ir adresus (kai tik ši informacija žinoma koordina-toriui), apytikslę kiekvieno iš jų dalyvavimo statybose datą ir numatomą kiekvienos įmonės skiriamų darbininkų skaičių bei darbų trukmę.
Jei reikalinga, šis sąrašas yra tikslinamas ir atnaujinamas statybų metu.
41
• Koordinatorių pasikeitimo atveju – instrukcijų perdavimo jį pakeisiančiam koordinatoriui protokolą.
Koordinatorių pasikeitimas gali būti iš anksto numatytas, jei, pavyzdžiui, vykdymo koordinatorius keičia koncepcijos koordinatorių. Be to, koordinatorių pasikeitimą gali lemti nenugalima jėga (force majeure) ar didelė darbų vykdymo trukmė (pvz., koordinatoriaus ato-stogos ar liga).
Koordinatorių pasikeitimo atveju po apsilankymo statybų aikštelėje turi būti surašomas protokolas, kaip įgaliojimų perdavimo dokumentas.
Prie registracijos žurnalo pridedama dokumentų apie vėlesnę pastato priežiūrą rinkinio (DVPPR) perdavimo pagrindiniam darbo va-dovui protokolo kopija.
Adresatai
Pagrindinis darbo vadovas, darbo vadovas, įmonės ir nepriklauso-mi darbininkai, dalyvaujantys statybose, turi turėti priėjimo galimybę prie šio registravimo.
Darbo inspektorius, socialinės apsaugos organizacijos prevenci-jos skyriaus darbuotojas, taip pat profesinės statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacijos (OPPBTP) darbuotojas bei įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto (jei jis įkurtas) nariai, pareikalavę tiesiog žodžiu, gali bet kuriuo metu patikrinti registracijos žurnalą.
Koordinatorius nebūna visą laiką statybų aikštelėje, todėl paprastai jis palieka ten registracijos žurnalo kopiją, jei, pavyzdžiui, statybų aikštelėje yra uždara vieta (pagrindinės įmonės statybų vadovo kabi-netas), periodiškai siunčia kopiją darbo inspektoriui per visą statybų laikotarpį arba suderina su darbo inspektoriumi kitą priimtiną būdą kopijai perduoti.
42
Registracijos žurnalo saugojimo trukmė
Koordinavimo registracijos žurnalas turi būti saugojamas 5 metus, skaičiuojant nuo datos, kai esamasis koordinatorius priima pastatą. Čia turimas omenyje koordinatorius, koordinavęs visą projektą, arba vykdymo koordinatorius (jei buvo paskirti du koordinatoriai).
Pagrindinis darbo vadovas gali, jei pageidauja, turėti patvirtintą registracinio žurnalo kopiją su sąlyga, kad ši galimybė būtų aiškiai numatyta su koordinatoriumi pasirašytoje sutartyje.
3 KORTELĖ
BENDRASIS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOORDINACIJOS PLANAS (BSSPKP):
1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI
Kas yra bendrasis saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planas?
BSSPKP – tai raštiškas dokumentas, kuriame aprašytos visos su bendru darbu susijusios rizikos prevencijos priemonės, t. y. rizikos, kuri kyla dėl įvairių statybų dalyvių atliekamų veiksmų interferencijos arba dėl veiksmų sekos, jei dėl vėlesnio dalyvavimo darbe (jį užbaigus) rizika išlieka kitoms įmonėms.
Taip BSSPKP suteikia galimybę organizuoti ir planuoti numatytus statybų ar civilinės inžinerijos darbus bei derinti įvairias procedūras.
Kokiomis aplinkybėmis turi būti rengiamas BSSPKP?
BSSPKP yra rengiamas, jei statybų ar civilinės inžinerijos darbuo-se, kuriuos saisto išankstinė deklaracija, dalyvauja dvi ar daugiau įmonių–turimi omenyje 1 ir 2 kategorijos darbai.
43
Kas rengia šį planą?
Pagrindinio darbo vadovo pavedimu ir su jo atsakomybe koordi-natorius rengia BSSPKP nuo pat koncepcijos (darbų tyrimo) etapo pradžios. BSSPKP yra įmonėms skirto dokumentų, susijusiųsu kvie-timu pateikti siūlymus, rinkinio dalis.
Jei pagrindinis darbo vadovas nenurodo parengti BSSPKP, jam gresia baudžiamosios sankcijos (9 tūkst. eurų bauda, recidyvo atveju pakylanti iki 15 tūkst. eurų ir atskirais atvejais lydima vienerių metų laisvės atėmimo bausmės).
Ypatingai skubių darbų atveju, kurie reikalingi sunkių ir neišvengiamų nelaimingų atsitikimų prevencijai įgyvendinti ar gelbėjimo priemonėms organizuoti, koordinatorius neįpareigojamas parengti BSSPKP.
Turinys
BSSPKP turinys yra tiksliai apibrėžtas, kad būtų galima labai konkrečiai įgyvendinti koordinaciją, pritaikytą prie planuojamų darbų. Taigi BSSPKP išdėstomi šie dalykai:
• Informacija, susijusi su administracine tvarka, liečiančia statybas, ir ypač ta, kuri papildo išankstinę deklaraciją.
• Bendrosios statybų organizacijos priemonės, nustatytos darbo vadovo, susitarus su koordinatoriumi;
Taip suponuojamas bent vienas darbo vadovo susitikimas su koordinatoriumi prieš bet kokį BSSPKP perdavimą.
• Saugos ir sveikatos koordinavimo priemonės, kurių imasi koordi-natorius, ir iš jų išplaukiančios priklausomybės, susijusios su:
■ Vertikalaus arba horizontalaus judėjimo keliais arba zonomis.
■ Įvairių statybinių medžiagų ir įrankių, ypač tų, kurie susiję su kėlimo įranga statybų aikštelėje ar netoli jos, naudojimo sąlygomis,
44
taip pat rankinio naudojimosi minėtais objektais apribojimu.
■ Įvairių statybinių medžiagų sandėliavimo ir laikymo zonų nustatymu ir įrengimu, ypač jei turimos omenyje pavojingos medžiagos.
■ Sandėliavimo sąlygomis, šiukšlių ir statybinių atliekų pašalinimu ar išvalymu.
■ Naudojamų pavojingų medžiagų pašalinimo sąlygomis.
■ Kolektyvinių saugos priemonių taikymu, numatytomis prieigo-mis ir bendrąja elektros instaliacija.
■ Bendravimo priemonėmis, kurių imamasi vietovėje.
• Iš eksploatacijos veiksmų vietovės, kurioje įrengta statybų aikštelė, viduje ar išorėje išplaukiančios priklausomybės.
• Bendrosios priemonės, kurių imtasi gerai statybų aikštelės būklei ir patenkinamoms higienos sąlygoms joje išlaikyti.
• Naudinga praktinė informacija, susijusi su vieta, kur vykdomi darbai, apie atsarginius išėjimus personalui, taip pat bendrosios organizacinės priemonės, kurių imtasi.
• Rangovų, darbuotojų ir nepriklausomų darbuotojų bendradarbia-vimo būdai.
• BSSPKP informuoja apie įmonių saugos, sveikatos ir darbo sąlygų komiteto misiją, jei šis komitetas įkurtas, t. y., jei turimi omenyje 1 kategorijos darbai.
Nuolatos vystomas dokumentas
BSSPKP yra pildomas ir pritaikomas atitinkamai pagal statybų eigą ir veiksmingą įvairių darbų rūšių ar etapų trukmę.
Šie pakeitimai įvedami su įmonių žinia.
45
Atskirų saugos ir sveikatos priežiūros planų integravimas ir derinimas
BSSPKP integruojami atskiri saugos ir sveikatos priežiūros planai, juos sudarant ir derinant, taip pat kiti Darbo kodekse numatyti preven-cijos planai, jei jie reikalingi.
Platinimas
Pagrindinis darbo vadovas įteikia BSSPKP rangovams, kurių daly-vavimas numatytas darbų vykdymo procese.
• Rangovų konsultavimosi etapo pradžioje jų prašymu BSSPKP siunčiamas darbo inspektoriui, socialinės apsaugos organizacijos darbuotojui, atsakingam už profesinės rizikos prevenciją, ir profesinės statybų ir viešųjų darbų prevencijos organizacijos (OPPBTP) dar-buotojui.
• BSSPKP, kuris yra laikomas statybų aikštelėje, gali peržiūrėti darbo gydytojas, higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra – personalas, įgaliotas dalyvauti statybose), taip pat įmonių saugos, sveikatos ir darbe sąlygų komiteto (ĮSSDSK) jei jis įkurtas, nariai.
Saugojimo trukmė
Pagrindinis darbo vadovas turi saugoti bendrąjį saugos ir sveika-tos priežiūros koordinacijos planą 5 metus, skaičiuojant nuo statinio priėmimo datos.
46
4 KORTELĖ
ATSKIRAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLANAS (ASSPP): 1 IR 2 KATEGORIJOS DARBAI
Kokiomis aplinkybėmis turi būti rengiamas ASSPP?
Prieš prasidedant darbams, kiekviena įmonė, pakviesta dalyvauti statybose, kurias saisto išankstinė deklaracija, siunčia koordinatoriui atskirą saugos ir sveikatos priežiūros planą (ASSPP), rizikos preven-cijos priemones. Koordinatorius yra įpareigotas sudaryti bendrąjį sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą, kuriame suderinami skirtingi ASSPP.
Kas rengia ASSPP?
Prieš prasidedant statyboms, kiekvienai įmonei, įskaitant ir sub-rangovus, skiriama 30 dienų atskiram saugos ir sveikatos priežiūros planui parengti, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo su pagrindiniu darbo vadovu datos. Šis laikotarpis prailginamas 8 dienomis, jei tu-rimas omenyje subrangovas, kuris atlieka pastato vidaus įrangos ar papildomus darbus, neįtrauktus į potvarkiu patvirtintą ypatingą riziką sukeliančių darbų sąrašą (žr. 1 kortelę).
Rangovui, kuris koordinatoriui neįteikia ASSPP, gresia 9 tūkst. eurų bauda.
Įmonė, atliekanti ypatingai skubius darbus, kurie reikalingi sunkių ir neišvengiamų nelaimingų atsitikimų prevencijai įgyvendinti ar gelbėjimo priemonėms organizuoti, neįpareigojama parengti ASSPP.
Turinys
Įmonė sudaro ASSPP, remdamasi pagrindinio darbo vadovo pateik-tais dokumentais, organizavimo priemonėmis, patarimais, nuro-
47
dytais bendrajame saugos ir sveikatos priežiūros koordinacijos plane (BSSPKP), bei pavieniais atvejais kitų įmonių, kurios jau dalyvauja statybose, parengtais atskirais saugos ir sveikatos priežiūros planais (pvz., įmonės atsakingos už paties pastato ar pagrindinės jo dalies statybą, planu).
Be administracinės informacijos ir planų, susijusių su pagalba bei apgyvendinimu, ASSPP sudaro:
• Priemonės, kurių imamasi, rizikos, kurią sukelia kitos įmonės, pre-vencijai.
• Prevencijos priemonės, susijusios su darbų vykdymu, jei jos vei-kia kitų statybų dalyvių sveikatą ir saugą.
• Prevencijos priemonės, susijusios su darbų vykdymu, jei šie dar-bai gali sukelti ypatingą riziką įmonės samdomiems darbininkams.
Kam reikia perduoti ASSPP?
ASSPP yra siunčiamas pagrindinio darbo vadovo paskirtam koor-dinatoriui. ASSPP, parengtas įmonės, atsakingos už paties pastato ar pagrindinės jo dalies statybą, prieš įmonių dalyvavimo statybose pradžią turi būti siunčiamas:
• Darbo inspektoriui.
• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkams, kompetentingiems profesinės rizikos prevencijos srityje (CRAM pre-vencijos skyriai).
• OPPBTP regioniniam komitetui.
Darbo gydytojo bei higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto narių (jei jų nėra - personalo įgaliotų asmenų) pastabos turi būti pridėtos prie šio plano.
Jei kokios nors prevencijos priemonės, numatytos pirminiame
48
ASSPP, neįmanoma įgyvendinti, ji turi būti pakeičiama kita bent jau to paties veiksmingumo priemone su koordinatoriaus, darbo inspekto-riaus, socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių, OPPBTP ir asmenų, su kuriais konsultuotasi, žinia.
Kas gali naudotis šiuo planu? Atnaujintas ASSPP egzempliorius yra visuomet prieinamas statybų aikštelėje.
Prieš prasidedant bet kokiems statybų darbams, konsultavimosi sumetimais ASSPP gali naudotis darbo gydytojas bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto nariai arba (jei jų trūksta) visų įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalo įgalioti asmenys.
ASSPP ir prie jo pridėtomis darbo gydytojo bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto narių arba personalo įgaliotų asmenų pastabomis gali naudotis:
• Įmonių saugos, sveikatos irdarbo sąlygų komiteto (ĮSSDSK) nariai.
• Higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai.
• Darbo gydytojas.
• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkų atstovai, kompetentingi profesinės rizikos prevencijos srityje.
• OPPBTP komiteto darbuotojas.
• Darbo inspektorius arba panašus tarnautojas.
Saugojimo trukmė
Rangovas turi saugoti atskirą saugos ir sveikatos priežiūros planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.
49
5 KORTELĖ
SUPAPRASTINTAS BENDRASIS IR ATSKIRAS PLANAS: 3 KATEGORIJOS DARBAI
Kas ir kokiomis aplinkybėmis turi parengti supaprastintą bendrąjį koordinacijos planą?
Jei kalbama apie 3 kategorijos darbus, koordinatorius raštu paren-gia supaprastintą bendrąjį koordinacijos planą dviem atvejais:
• Prieš įmonių konsultacijas, jei numatoma vykdyti darbus, sukeliančius ypatingą riziką ir įtrauktus į specialų sąrašą.
• Jau prasidėjus ir prieš tęsiant bet kokius darbus, jei jis turi infor-macijos, kad yra vienas ar daugiau darbų, įtrauktų į šį sąrašą.
Bendrojo plano redagavimas suteikia galimybę atkreipti dėmesį į atitinkamas rizikos, kuri kyla dėl sąraše nurodytų darbų, kurie laikomi pavojingais, interferencijos su kitais statybų darbais ar jų seka, preven-cijos priemones (žr. 1 kortelę). Planas redaguojamas, jei dalyvaujant statybų darbuose išlieka bent viena iš sąraše nurodytų rizikos rūšių.
Verta žinoti
Pagrindinis darbo vadovas turi saugoti supaprastintą bendrąjį planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo.
Nuolatos papildomas...
Bendrasis supaprastintas planas yra pildomas ir pritaikomas atitinkamai pagal statybų eigą ir veiksmingą įvairių darbų rūšių ar etapų trukmę.
Šie pakeitimai įrašomi su įmonių žinia.
Šiame plane integruojami atskiri saugos ir sveikatos priežiūros pla-nai, juos sudarant ir derinant, taip pat kiti Darbo kodekse numatyti
50
prevencijos planai, jei jie reikalingi.
... ir plačiai skleidžiamas dokumentas
Pagrindinis darbo vadovas įteikia bendrąjį supaprastintą planą ran-govams, kurių dalyvavimas numatytas darbų vykdymo procese.
• Rangovų konsultavimosi etapo pradžioje jų prašymu bendrasis supaprastintas planas siunčiamas darbo inspektoriui, socialinės apsaugos organizacijos darbuotojui, kompetentingam profesinės rizikos prevencijos srityje ir profesinės statybų ir viešųjų darbų pre-vencijos organizacijos (OPPBTP) regioninio komiteto darbuotojui.
• Bendrąjį supaprastintą planą, kuris yra laikomas statybų aikštelėje, gali peržiūrėti darbo gydytojas, higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra – personalas, įgaliotas dalyvauti statybose).
Kokiomis aplinkybėmis sudaromi atskiri supaprastinti saugos ir sveikatos priežiūros planai?
3 kategorijos statybose, kurioms sudaromas bendrasis supa-prastintas koordinacijos planas, kiekvienas rangovas, pakviestas at-likti vieną iš darbų, sukeliančių ypatingą riziką, kurios rūšys nurody-tos potvarkiu patvirtintame sąraše, turi sudaryti atskirą supaprastintą planą, preliminariai prieš prasidedant arba jau vykstant darbams (žr. 1 kortelę). Plane analizuojamos šios rizikos rūšys.
Priemonių, nurodytų bendrajame plane, ribose šis planas aprašo:
• Instrukcijas, kurių reikia laikytis ar kurias reikia perduoti sam-domiems darbuotojams, pakviestiems dalyvauti statybose.
• Saugos ir sveikatos priežiūros sąlygas, kuriomis bus vykdomi darbai.
Prieš prasidedant darbams, rangovas (rangovai) perduoda šį planą koordinatoriui.
51
Verta žinoti
Rangovas turi saugoti atskirą supaprastintą planą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.
Plano platinimas
Atskiras supaprastintas planas, parengtas įmonės, atsakingos už ypatingą riziką sukeliančių darbų vykdymą, prieš įmonių dalyvavimo statybose pradžią turi būti siunčiamas:
• Darbo inspektoriui.
• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkams, kompetentingiems profesinės rizikos prevencijos srityje (CRAM pre-vencijos skyriai).
• OPPBTP regioniniam komitetui.
Darbo gydytojo bei higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto narių (jei jųnėra – personalo įgaliotų asmenų) pastabos turi būti pridėtos prie šio plano.
Jei kokios nors prevencijos priemonės, numatytos pirminiame AS-SPP, neįmanoma įgyvendinti, ji turi būti pakeičiama kita bent jau to paties veiksmingumo priemone su koordinatoriaus, darbo inspekto-riaus, socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių, OPPBTP ir asmenų, su kuriais konsultuotasi, žinia.
Kas gali naudotis šiuo planu?
Atnaujintas atskiro plano egzempliorius yra visuomet prieinamas statybų aikštelėje.
Prieš prasidedant bet kokiems statybų darbams, konsultavimosi sumetimais atskirais planais gali naudotis darbo gydytojas bei hi-gienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto nariai arba (jei jų nėra) visų
52
įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalo įgalioti asmenys.
Atskiru planu ir prie jo pridėtomis darbo gydytojo bei higienos, sau-gos ir darbo sąlygų komiteto narių arba personalo įgaliotų asmenų pastabomis gali naudotis.
• Higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai.
• Darbo gydytojas.
• Socialinės apsaugos organizacijų prevencijos skyrių viršininkų atstovai, kompetentingi profesinės rizikos prevencijos srityje.
• OPPBTP komiteto darbuotojas.
• Darbo inspektorius arba panašus tarnautojas.
6 KORTELĖ
PLANAI IR YPATINGASIS DOKUMENTAS
Kas yra ypatingasis dokumentas?
Visi darbdaviai privalo perrašyti samdomų darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos įvertinimo rezultatus į ypatingąjį dokumentą. Šį nuolatos atnaujinamą ypatingąjį dokumentą sudaro kiekvienoje sudedamojoje darbo ar įstaigos dalyje identifikuojamų rizikos rūšių inventorius.
Statybų ir viešųjų darbų sektoriuje ypatingąjį dokumentą sudaro rizikos, susijusios su profesija (pvz., dažytojas, mūrininkas, stogdengys, kranininkas ir t. t.) ir su įmonės veikla (pvz., paviljonų statyba, statybos infrastruktūra ir t. t.), įvertinimo rezultatai. Be to, šis dokumentas sudaromas kiekvienoje įmonėje, dalyvaujančioje statybų ar civilinės inžinerijos darbuose, tačiau jį reikia sudaryti ne kiekvie-noms statyboms.
53
Verta žinoti
Visuomeninės statybos darbų (VSD) įmonėms OPPBTP yra sukūrusi analizės ir rizikos įvertinimo metodą, kuris vadinamas „Maeva” ir yra prieinamas internete. Į duomenų bazę, kurios ga-lutinis tikslas – sukurti bendrą metodiką ypatingojo dokumento sudarymui palengvinti, yra įtrauktos visuomeninės statybos darbų rizikos rūšys pagal veiklą.
Koks ypatingo dokumento ryšys su ASSPP ir BSSPKP?
ASSPP turi būti aprašytos prevencijos priemonės, susijusios su statybų rizika. Ypatinguoju dokumentu pagrįstos prevencijos priemonės, kurių reikia imtis, prisideda prie ASSPP įgyvendinimo.
Patirtis, įgyta vykdant ASSPP, taip pat gali praturtinti ypatingąjį dokumentą, kurį įgyvendina kiekviena įmonė, dalyvaujanti statybų ar civilinės inžinerijos darbuose. Be to, šia patirtimi galima pasinaudoti, kuriant bendrojo koordinacijos plano (BKP) koncepciją vėlesnėms statyboms.
Veiksmų programąsudaro ypatinguoju
dokumentu pagrįstosprevencijos priemonės, kurių
reikia imtis
Ypatingąjį dokumentąsudaro rizikos įvertinimo
rezultatai
BKP aprašoma statyboms taikomų priemonių visuma
ASSPP kartais įtraukiamosBKP pasiūlytos priemonės ir
priemonės, atitinkančiosįmonės veiklą
54
7 KORTELĖ
DOKUMENTŲ APIE VĖLESNĘ PASTATO PRIEŽIŪRĄ RINKINYS (DVPPR)
Kas yra DVPPR?
Šiame dokumente sutelkti visi duomenys, kurie bus naudingi atei-tyje pastatyto pastato priežiūrai ir (arba) eksploatacijai. Šio dokumen-to sudarymo tikslas – geriau integruoti pakviestų dalyvauti statybose asmenų saugos sąlygas nuo pat koncepcijos etapo ir darbų vykdymo metu bei vėliau užtikrinti pastato priežiūrą ir eksploataciją.
Kas ir kada sudaro šį dokumentų rinkinį?
Pagrindinis darbo vadovas įpareigoja koordinatorių sudaryti DVP-PR pačioje koncepcijos etapo pradžioje.
Priklausomai nuo darbų eigos, koordinatorius papildo DVPPR, būtinai nuolatos vystomą dokumentą, nuo darbų vykdymo etapo pradžios iki pat pastato priėmimo, kai dokumentas perduodamas pa-grindiniam darbo vadovui.
Jei buvo paskirti du koordinatoriai (vienas koncepcijos, o kitas – darbų vykdymo etapui), koncepcijos koordinatorius turi perduoti DVP-PR vykdymo koordinatoriui, o perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie dokumentų rinkinio.
Turinys
DVPPR aprašo pavidalu yra surenkami visi tokie dokumentai, kaip prieigos planai ir techninės pastabos, skirtos vėlesnei pastato priežiūrai palengvinti.
Jei darbai vykdomi vienoje darbo vietoje (pvz., gamykloje, biuruose ar pan.), DVPPR apima dokumentai, susiję su atitinkamomis darbo
55
vietomis.
DVPPR papildo šie dokumentai, kurių reikalauja specialus regla-mentas, taikomas darbo vietoms:
• Dokumentai, reikalingi apšvietimo instaliacijų, automatinių durų ir pagrindinių įėjimų bei priešduminių vėdinimo sistemų priežiūrai.
• Elektros instaliacijos techninių dokumentų rinkinys, kuris suteiktų galimybę atlikti pirminį instaliacijos patikrinimą.
• Ventiliacijos ir kanalizacijos instaliacijų instrukcijų rinkinys, leidžiantis prižiūrėti šias instaliacijas, kontroliuoti jų veiksmingumą ir sudaryti naudojimosi instrukcijas.
• Techninė specifikacija, nurodanti pastato pritaikymo neįgaliesiems struktūrines ypatybes ir informaciją, susijusią su aukštais, pa-slaugomis ir prieinama įranga.
Be to, dokumentų rinkinyje turi būti nurodyta informacija, susijusi su šiais struktūriniais aspektais:
• Stiklinių paviršių valymas pasikėlus arba nuo stogo.
• Pastato prieiga per stogą ir ypač prisitvirtinimo priemonės (nedidelės trukmės priežiūros darbams), galimybės sparčiai įrengti parapetus ar apsauginius tinklus (stambesniems priežiūros darbams) ir nuolatinio judėjimo takai (įprastiems priežiūros darbams);
• Galimybės palengvinti fasadų priežiūrą, ypač prisitvirtinimo ir priemonės pastolių arba kėlimo įrangos stabilumui užtikrinti;
• Galimybės palengvinti pastato vidaus priežiūros darbus, ypač tuos, kurie susiję su labai aukštų salių tinkavimu, prieiga prie liftų, mašinų skyriaus ir prie kanalizacijos techninių ar sanitarinių mazgų.
56
Adresatai
Asmuo, einantis koordinatoriaus pareigas, perduoda DVPPR pa-grindiniam darbo vadovui, priimant pastatą.
Jei įsigyjama dar nebaigta statyti nuosavybė4, pardavėjas išsaugo pagrindinio darbo vadovo teises iki pat darbų priėmimo. Šiuo atve-ju DVPPR perduodamas pardavėjui (pagrindiniam darbo vadovui), o perdavimo protokolas turi būti pridėtas prie dokumentų rinkinio. DVPPR perduodamas su notaro patvirtintais aktais, kurie sudaromi kiekvienąsyk perduodant pastatą.
Bendrosios nuosavybės atveju vienas dokumentų rinkinio egzem-pliorius perduodamas pastato valdytojui ir dokumentų rinkinys atid-uodamas saugoti notarui, kuris atsakingas už pastato perdavimą. Jei visas nekilnojamasis turtas yra padalytas į individualiai prižiūrimas da-lis, kiekviename pardavimo akte turi būti nurodoma, kad dokumentų rinkinys atiduodamas saugoti notarui, kuris įregistravo pardavimą, kad tokiu būdu kiekvienas savininkas galėtų turėti dokumentų rinkinio dalies, susijusios su jo dalimi, egzempliorių.
Atnaujinimo aplinkybės
Jei pastate atliekami nauji darbai, dėl kurių sudaromas DVPPR ir skiriamas koordinatorius, dokumentų rinkinio egzempliorius perduo-damas pagrindinio darbo vadovo paskirtam koordinatoriui.
Visiems vėlesniems pastato priežiūros darbams paskirtas koordi-natorius atitinkamai pildo arba keičia DVPPR.
4Teisinis terminas prancūzų kalboje: vente en l’ėtat futur d’achėvement (VEFA). (vert. past.)
57
8 KORTELĖ
įMONIŲ SAUGOS, SVEIKATOS IR DARBO SĄLYGŲ KOMITETAS (įSSDSK)
ĮSSDSK – tai susitarimo ir konsultacijų struktūra, prie kurios veiklos prisideda ir darbininkai, pakviesti dalyvauti statybose.
Šio komiteto, kuriam vadovauja vykdymo koordinatorius, įkūrimas būtinas, jei atliekami 1 kategorijos statybų ar civilinės inžinerijos darbai.
ĮSSDSK nėra personalui atstovaujanti institucija. Tai veikiančioji struktūra, kurios tikslai pateikiami toliau:
• Priimti komiteto reglamentą, kurį sudaro koordinatorius.
• Nustatyti bendrąsias taisykles, skirtas saugos ir sveikatos priežiūros priemonių, kurios taikomos statyboms, laikymuisi užtikrinti (samdomų darbuotojų informavimas ir paruošimas).
• Patikrinti priemonių, kurias pasiūlo pagrindinis darbo vadovas arba koordinatorius, taikymą.
• Periodiškai tikrinti statybųaikštelę.
• Suteikti galimybę pildyti koordinatoriaus sudarytą bendrąjį sau-gos ir sveikatos priežiūros koordinacijos planą (BSSPKP).
Verta žinoti
ĮSSDSK pakeičia įmonių higienos ir saugos komitetą (ĮHSK) ir atskiruosius higienos ir saugos komitetus (AHSK).
Kada įkuriamas šis komitetas?
Pagrindinis darbo vadovas turi įkurti ĮSSDSK, jei statybos apimtys viršija daugiau negu 10 tūkst. žmogaus/dienų ir jei įmonių, įskaitant
58
subrangovus ir nepriklausomus darbininkus, skaičius viršija 10 (statybų darbams) arba 5 (civilinės inžinerijos darbams). Turi būti įgyvendintos abi šios sąlygos.
Komitetas turi būti įkurtas vėliausiai likus 21 dienai iki darbų pradžios.
Įmonės informuojamos apie ĮSSDSK įkūrimą komiteto reglamento projektu, kuris pridedamas arba prie informacinių dokumentų rinkinio, kurį joms perduoda pagrindinis darbo vadovas, arba prie kiekvieno sandorio ar sutarties, pasirašytos atliekamų darbų ribose.
Kas sudaro komitetą?
ĮSSDSK vadovauja koordinatorius, paskirtas darbų vykdymo eta-pui. Kiekvienai įmonei jos dalyvavimo statybose metu komitete at-stovauja:
• Įmonės vadovas arba jo atstovas.
• Samdomas darbuotojas, atliekantis patariamąją funkciją ir paskirtas higienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK), o jei jo narių nėra – personalo, įgalioto dalyvauti statybose arba pasirinktas brigados, pakviestos dalyvauti statybose, narių.
• Šiame komitete taip pat dalyvauja saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorius (koordinatoriai), darbo inspektorius, kuris atlieka patariamąją funkciją, CRAM ir OPPBTP darbuotojai ir įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, darbo gydytojas.
Komiteto veikla
Periodiškai organizuojami posėdžiai
Komiteto darbe nedalyvauja įmonės, kurių samdomų darbuotojų kiekis statybose mažesnis negu 10 mažiau kaip per keturias savaites,
59
jei jos neturės vykdyti darbų, įrašytų į sukeliančių ypatingą riziką darbų sąrašą (žr. 1 kortelę).
Koordinatoriaus sušaukiamas ĮSSDSK susirenka pirmą kartą, kai bent dvi įmonės iš tiesų yra darbo aikštelėje, vėliau – mažiausiai kas trejus mėnesius.
Be to, komitetas susirenka, kai to pageidauja dauguma jo narių arba trečdalis samdomiems darbuotojams atstovaujančių narių, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kuris turėjo arba galėjo turėti sunkių padarinių.
Posėdžiai vyksta statybų aikštelėje po statybų patikrinimo darbo metu, išskyrus ypatingus ir neatidėliotinus atvejus.
Posėdžių dienotvarkę sudaro koordinatorius, tačiau kiekvienas komiteto narys gali paprašyti įtraukti į dienotvarkę bet kurį su jo kom-petencija susijusį klausimą, kuris išlieka komiteto misijos ribose ir yra susijęs ypač su samdomų darbuotojų apmokymu ir informavimu.
Komiteto reglamentas
Komiteto veiklos taisykles apibrėžia reglamentas, kuriame numatyti toliau išvardijami dalykai, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo funkciją:
• Posėdžių dažnumas.
• Atitinkamos procedūros, skirtos bendrųjų taisyklių, susijusių su sauga, sveikata ir darbo sąlygomis, laikymuisi užtikrinti.
• Priemonių, kurių imasi koordinatorius arba komitetas, taikymo pa-tikrinimo sąlygos.
• Problemų, kurios gali iškilti tarp komiteto narių, reglamento procedūra. Šiame reglamente apibrėžiamos koordinatoriaus, kaip komiteto vadovo, funkcijos.
Koordinatoriaus, kaip komiteto vadovo, vaidmuo
60
Koordinatorius, atsakingas už projekto koncepcijos ir tyrimo etapą, sudaro komiteto reglamento projektą ir būtent vykdymo koordinato-rius yra tas asmuo, kuris vadovauja ĮSSDSK, ir eidamas šias pareigas atlieka lemiamą organizatoriaus vaidmenį ĮSSDSK veikloje.
Vykdymo koordinatorius atnaujina ir statybų aikštelėje skelbia įmonėms atstovaujančių asmenų, kitų ĮSSDSK narių ir asmenų, kurie gali dalyvauti komiteto posėdžiuose su patariamuoju balsu, sąrašą.
Koordinatorius sušaukia ĮSSDSK narius į posėdžius ir sudaro jų dienotvarkę.
Šaukimas ir posėdžio dienotvarkė turi būti išsiunčiami mažiausiai prieš 15 dienų iki komiteto posėdžio datos šiems asmenims:
• ĮSSDSK nariams.
• Darbo inspektoriui.
• OPPBTP regioniniam prevencijos komitetui.
• Socialinės apsaugos institucijai, kompetentingai profesinės rizikos prevencijos srityje.
• Įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, darbo gydytojams.
Prie minėtųjų dokumentų pridedamas ankstesnio posėdžio protokolas.
Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, sukviečia ĮSSDSK regla-mento priėmimo tikslams. Jis perduoda jau patvirtintą reglamentą darbo inspektoriui arba panašiam tarnautojui, OPPBTP regioniniam komitetui ir kompetentingai socialinės apsaugos institucijai.
Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, saugo ĮSSDSK posėdžių protokolų registrą, kuris yra prieinamas darbo inspektoriui, OPPBTP regioniniam komitetui, socialinės apsaugos institucijai, kompeten-tingai profesinės rizikos prevencijos srityje, ir ĮSSDSK nariams. Hi-gienos, saugos ir darbo sąlygų komiteto (HSDSK) nariai (jei jų nėra
61
– įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalas) gauna protokolų kopijas. Koordinatorius saugo šį registrą 5 metus, skaičiuojant nuo pastato priėmimo datos.
Koordinatorius, kaip komiteto vadovas, turi raštu atsakyti į HSDSK narių ar įgaliotų asmenų pastabas ir apie tai tinkamu metu informuoti ĮSSDSK vėliausiai po posėdžio, kuris vyksta po suinteresuotų asmenų užklausos.
Personalo atstovų informavimas
HSDSK arba įmonių, pakviestų dalyvauti statybose, personalas gauna protokolų kopijas ir gali raštu kreiptis į koordinatorių visais klausimais, susijusiais su jo kompetencija.
62
9 K
OR
TELĖ
DA
R K
AR
TĄ A
PIE
PAG
RIN
DIN
ES R
IBA
S IR
KO
OR
DIN
AC
IJO
S PR
IEVO
LES
1 K
ATEG
OR
IJO
S D
AR
BA
I2
KAT
EGO
RIJ
OS
DA
RB
AI
3 K
ATEG
OR
IJO
S D
AR
BA
IR
IBO
SA
pim
tis: >
10
tūks
t. va
l./
dien
ai*
(80
tūks
t. va
land
ų)
ir be
nt 1
0 st
atyb
os a
rba
5 ci
vilin
ės in
žine
rijos
įmon
ių
daly
vavi
mas
. Sąm
ata:
> 3
,9
mln
. eur
ų, įs
kaita
nt v
isus
m
okes
čius
.**
Api
mtis
: nuo
500
(4 tū
kst.
vala
ndų)
iki 1
0 tū
kst.
val./
di
enai
*.Tr
ukm
ė: >
30
d. ir
dau
giau
ne
gu 2
0 da
rbin
inkų
dal
yvav
i-m
as d
arbu
ose
bet k
uriu
o m
etu.
Sąm
ata:
nuo
310
tūks
t. ik
i 3,
9 m
ln. e
urų,
įska
itant
vis
us
mok
esči
us.*
*
Dar
bai,
lem
iant
ys y
patin
gas
rizik
os rū
šis
(žr.
1 le
ntel
ę) ir
ki
ti da
rbai
, nep
rikla
usan
tys
1 ir
2 ka
tego
rijai
. Są
mat
a: <
310
tūks
t. eu
rų,
įska
itant
vis
us m
okes
čius
.**
KO
OR
DIN
ATO
RIA
US
LYG
ISI
IIIII
KO
OR
DIN
AC
IJO
S PR
IEVO
LĖS
Koo
rdin
ator
ius
prad
eda
ir nu
olat
os p
apild
o re
gist
raci
jos
žurn
alą
bei D
VP
PR
Koo
rdin
ator
ius
reng
ia b
endr
ąjį s
augo
s ir
svei
kato
s pr
ieži
ūros
ko
ordi
naci
jos
plan
ą (B
SS
PK
P).
Įmon
ės s
udar
o at
skirą
sau
gos
ir sv
eika
tos
prie
žiūr
os p
laną
(įm
onė,
kur
i atli
eka
darb
us il
giau
neg
u 1
met
us ir
kur
i sam
do
daug
iau
negu
50
darb
uoto
jų il
giau
neg
u 10
die
nų iš
eilė
s).
Šis
pla
nas
turi
būti
perd
uota
s ko
ordi
nato
riui p
er 3
0 di
enų
nuo
suta
rties
pas
irašy
mo
su p
agrin
dini
u da
rbo
vado
vu.
Jei v
ykdo
mi d
arba
i, su
kelia
n-ty
s yp
atin
gą r
izik
ą, s
udar
omi
šie
plan
ai:
• S
upap
rast
inta
s B
SS
PK
P,
kurį
suda
ro k
oord
inat
oriu
s;•
Sup
apra
stin
ti A
SS
PP,
kur
iu-
os s
udar
o ra
ngov
ai.
Įkur
iam
as įm
onių
sau
gos
ir sv
eika
tos
kom
iteta
s, k
uria
m
vado
vauj
a ko
ordi
nato
rius,
pa
skirt
as d
arbų
vyk
dym
o et
apui
.* V
al/d
iena
i: ve
rtė, n
audo
jam
a da
rbų
kate
gorij
oms
nust
atyt
i, ku
rią s
udar
o ki
ekvi
eną
dien
ą di
rban
čių
darb
inin
kų s
kaič
ius
(ska
ičiu
ojan
t po
8 v
al. p
er d
ieną
) per
vis
ą st
atyb
ų la
ikot
arpį
. Pav
yzdž
iui,
vien
am 4
mėn
. tru
kmės
dar
bui s
amdo
ma
10 d
arbi
nink
ų. J
ų sk
aiči
us
daug
inam
as iš
dar
bo d
ienų
ska
ičia
us: 1
0x22
,5 (d
arbo
die
nų s
kaič
ius)
x 4
(mėn
esių
ska
ičiu
s).
** D
arbų
kaš
tai p
atei
kiam
i tik
info
rmac
inia
is ti
ksla
is: į
verti
nim
as p
agrįs
tas
apyv
arta
, kur
ią g
ener
uoja
dar
bo s
taty
bose
val
anda
(nuo
63
30 ik
i 76
eurų
be
mok
esči
ų, iš
skyr
us h
onor
arus
ir ž
emės
mok
esči
us).
Pat
irtie
s ir
prof
esin
io m
okym
o re
ikal
avim
aiK
OO
RD
INAT
OR
IAU
S LY
GIS
PRO
FESI
NĖ
PATI
RTI
SPR
OFE
SIN
IS M
OK
YMA
SI
• 5 m
etai
arc
hite
ktūr
os, i
nžin
erijo
s ar
va
dova
vim
o da
rbam
s sr
ityje
(kon
cepc
i-jo
s et
apu)
.• 5
met
ai b
endr
osio
s da
rbų
kont
rolė
s (v
ykdy
mo
kont
rolė
s, v
aldy
mo
ar
vado
vavi
mo)
, vad
ovav
imo
stat
ybom
s sr
ityje
arb
a te
chni
nio
koor
dina
toria
us
pare
igos
e (v
ykdy
mo
etap
u).
15 v
eiks
min
go m
okym
o di
enų*
.V
ėlia
u 5
dien
ų tru
kmės
pat
irtie
s at
nau-
jinim
as k
as p
enke
rius
met
us.*
*II
12 m
okym
o di
enų.
*V
ėlia
u 5
dien
ų tru
kmės
pat
irtie
s at
nau-
jinim
as k
as p
enke
rius
met
us.*
*
III• M
ažia
usia
i 3 m
etai
arc
hite
ktūr
os,
inži
nerij
os a
r vad
ovav
imo
darb
ams,
be
ndro
sios
dar
bų k
ontro
lės,
vad
ovav
imo
stat
ybom
s sr
ityje
arb
a ko
ordi
nato
riaus
ar
sau
gos
darb
uoto
jo p
arei
gose
.
5 m
okym
o di
enos
.*V
ėlia
u 3
dien
ų tru
kmės
pat
irtie
s at
nau-
jinim
as k
as p
enke
riusm
etus
.**
Koo
rdin
ator
iai,
gavę
kom
pete
ncijo
s įv
ertin
imo
pažy
mėj
imus
iki 2
003
m. k
ovo
8 d.
, tur
i išk
laus
yti 5
die
nų m
okym
o at
nauj
inim
ą pa
gal b
endr
ojo
supa
-pr
astin
to s
augo
s ir
svei
kato
s pr
ieži
ūros
ko
ordi
naci
jos
plan
o re
dakc
iją.
*Gav
usių
kom
pete
ncijo
s įv
ertin
imo
pažy
mėj
imus
iki 2
003
m. k
ovo
8 d.
ir iš
klau
sius
ių tr
umpe
snį m
okym
o ku
rsą
koor
dina
torių
pra
di-
nis
mok
ymas
užs
kaito
mas
iki p
atirt
ies
atna
ujin
imo.
** K
ursa
s, k
urį p
rival
oma
iškl
ausy
ti pe
r kal
endo
riniu
s m
etus
, ska
ičiu
ojan
t nuo
pas
kutin
io įg
ūdži
ų įv
ertin
imo
pažy
mėj
imo.
64
10
KO
RTE
LĖPA
GR
IND
INIA
I REI
KA
LAVI
MA
I STA
TYB
Ų A
R C
IVIL
INĖS
INŽI
NER
IJO
S D
AR
BŲ
DA
LYVI
AM
S P
agrin
dini
ai re
ikal
avim
ai p
agrin
dini
am d
arbo
vad
ovui
NU
OR
OD
OS
į DA
RB
O K
OD
EKSĄ
LR
KĄ
TU
RI D
AR
YTI
PA
GR
IND
INIS
D
AR
BO
VA
DO
-VA
S ?
• Tai
kyti
bend
ruos
ius
prev
enci
jos
prin
cipu
sL.
235
-1R
. 238
-1• D
ekla
ruot
i I ir
II ly
gio
darb
usL.
235
-2R
. 238
-2• P
aski
rti k
ompe
tent
ingą
koo
rdin
ator
ių ir
sut
eikt
i jam
gal
ios
bei
prie
mon
ių s
avo
uždu
očia
i įvy
kdyt
iL.
235
-4(1
) L.
235
-5R
. 238
-4
R. 2
38-1
6 R
. 238
-17
R. 2
38-1
8• Į
gyve
ndin
ti įv
airiu
s pi
rmin
ius
keliu
s ir
tinkl
us s
taty
bom
s, k
urių
ve
rtė d
ides
nė n
egu
760
tūks
t. eu
rųL.
235
-16
nuo
R. 2
38-4
0 ik
i R. 2
38-4
5• O
rgan
izuo
ti ry
šius
tarp
dar
bo v
adov
o, įm
onių
ir k
oord
inat
oria
usL.
235
-5R
. 238
-16
R. 2
38-1
7 R
. 238
-19
• Sau
goti
BS
SP
KP
ir be
ndrą
jį su
papr
astin
tą p
laną
5 m
etus
nuo
pa
stat
o pr
iėm
imo
R. 2
38-2
5
• Sau
goti
ir pe
rduo
ti D
VP
PR
L. 2
35-1
5R
. 238
-38
• Įku
rti ĮS
SD
SK
nuo
L. 2
35-1
1 ik
i L.
235
-14
nuo
R.
238-
46
iki R
. 238
-56
• Der
inti
savo
vei
ksm
us s
u ki
tais
pag
rindi
niai
s da
rbo
vado
vais
, jei
vy
kdom
a da
ug d
arbų
su
inte
rfere
ncijo
s riz
ika
L. 2
35-1
0
65
KĄ
TU
RI D
AR
YTI
K
ITI J
O
PAV
ED
IMU
?
• Pag
rindi
nis
darb
o va
dova
s tu
ri pr
ižiū
rėti
bend
rųjų
sau
gos
prin
cipų
ta
ikym
ąL.
235
-1
L. 2
35-1
8R
. 238
-18
• P
agrin
dini
s da
rbo
vado
vas
turi
pave
sti
koor
dina
toriu
i su
dary
ti B
SS
PK
P ar
ben
drąj
į sup
apra
stin
tą p
laną
L. 2
35-6
nuo
R.
238-
20
iki R
. 238
-25-
2• P
agrin
dini
s da
rbo
vado
vas
turi
pave
sti k
oord
inat
oriu
i pra
dėti
koor
-di
navi
mo
regi
stra
cijo
s žu
rnal
ąR
. 238
-18
• P
agrin
dini
s da
rbo
vado
vas
turi
pave
sti
koor
dina
toriu
i su
dary
ti D
VP
PR
L. 2
35-1
5nu
o R
. 23
8-37
ik
i R. 2
38-3
9
Pag
rindi
niai
reik
alav
imai
koo
rdin
ator
iui
NU
OR
OD
OS
į DA
RB
O K
OD
EKSĄ
LL
• Tur
ėti p
atirt
ies
ir ko
mpe
tenc
ijos
L. 2
35-4
nuo
R. 2
38-5
iki R
. 238
-11
• Pra
dėti
ir pi
ldyt
i koo
rdin
avim
o re
gist
raci
jos
žurn
alą
R. 2
38-1
9• T
aiky
ti be
ndru
osiu
s pr
even
cijo
s pr
inci
pus
L. 2
35-1
R. 2
38-1
8•
Dal
yvau
ti su
sirin
kim
uose
, yp
ač t
uose
, ku
riuos
org
aniz
uoja
pag
rindi
nis
darb
o va
dova
sL.
235
-4R
. 238
-17
• Par
engt
i ir a
tnau
jinti
bend
rąjį
saug
os ir
sve
ikat
os p
rieži
ūros
koo
rdin
acijo
s pl
aną
(BS
SP
KP
) (1
ir 2
kate
gorij
os d
arba
i)L.
235
-6R
. 238
-18
R. 2
38-2
2
• Pat
virti
nti b
endr
ąsia
s pr
iem
ones
, sus
itaria
nt s
u da
rbo
vado
vuL.
235
-4R
. 238
-18
• D
erin
ti A
SS
PP
bend
raja
me
saug
os ir
sve
ikat
os p
rieži
ūros
koo
rdin
acijo
s pl
ane
(BS
SP
KP
)R
. 238
-23
• N
usta
tyti
prik
laus
omyb
es,
susi
jusi
as s
u ko
lekt
yvin
ių s
augo
s pr
iem
onių
, kė
limo
įrang
os ir
laik
inųj
ų pr
ieig
ų įre
ngim
u ir
naud
ojim
uR
. 238
-18
66
• Užt
ikrin
ti in
stru
kcijų
per
davi
mą
per v
ykdy
mo
koor
dina
torių
• Org
aniz
uoti
skirt
ingų
įmon
ių k
oord
inav
imą
• Sud
aryt
i ir p
ildyt
i DV
PP
R• T
urėt
i om
enyj
e in
terfe
renc
iją s
taty
bų a
ikšt
elėj
e• L
anky
tis s
taty
bose
kar
tu s
u įm
onėm
is• S
udar
yti Į
SS
DS
K re
glam
ento
pro
jekt
ą
R. 2
38-1
8
• Vad
ovau
ti ĮS
SD
SK
nuo
L. 2
35-1
1 ik
i L.
235
-14
R. 2
38-4
8
• Su
koor
dina
toria
us ž
inia
prii
mam
as ĮS
SD
SK
regl
amen
tas
R.2
38-5
4• S
augo
ti ko
ordi
navi
mo
regi
stra
cijo
s žu
rnal
ą 5
met
us n
uo p
asta
to p
riėm
imo
R. 2
38-1
9• S
udar
yti ir
atn
aujin
ti be
ndrą
jį sup
apra
stin
tą p
laną
, jei
yra
dar
bų, s
ukel
ianč
ių
ypat
ingą
rizi
ką (3
kat
egor
ijos
darb
ai) (
žr. 1
kor
telę
)R
. 238
-25-
1 R
. 238
-25-
2
P
agrin
dini
ai re
ikal
avim
ai d
arbo
vad
ovui
NU
OR
OD
OS
į DA
RB
O K
OD
EKSĄ
LL
• Tai
kyti
bend
ruos
ius
prev
enci
jos
prin
cipu
sL.
235
-1nu
o R
. 238
-46
iki R
.238
-56
• Dal
yvau
ti ĮS
SD
SK
vei
kloj
enu
o L.
235
-11
iki
L. 2
35-1
4•
Taik
yti t
aisy
kles
, nu
stat
ytas
stra
ipsn
iuos
e L.
235
-1,
L. 2
35-2
, L.
235
-4,
L. 2
35-5
, L. 2
35-6
, L. 2
35-7
, L. 2
35-1
0, L
. 235
-11,
L. 2
35-1
2 ir
L. 2
35-1
5 va
ldom
iem
s da
rbam
s, k
uriu
os a
tliek
a be
nt 5
tūk
st.
žmon
ių b
endr
ijos
ar
bend
rijų
grup
ės
Paž
eidi
mai
L.
235
-1
67
• B
endr
adar
biau
ti su
koo
rdin
ator
ium
i kon
cepc
ijos
ir vy
kdym
o et
apų
met
u,
reng
iant
sus
irink
imus
ir ja
m p
erdu
odan
t sav
o ty
rimus
L. 2
35-5
nuo
R. 2
38-1
7 ik
i R. 2
38-1
8
• Tvi
rtint
i sav
o pa
rašu
koo
rdin
ator
iaus
pas
taba
s ko
ordi
navi
mo
regi
stra
cijo
s žu
rnal
e ir,
ats
iradu
s ga
limyb
ei, p
atei
kti s
avo
atsa
kym
ąR
. 238
-19
• P
atvi
rtint
i be
ndrą
sias
prie
mon
es,
susi
taria
nt s
u sa
ugos
ir
svei
kato
s pr
ieži
ūros
koo
rdin
ator
ium
iR
. 238
-22
Pagr
indi
niai
reik
alav
imai
rang
ovui
, nep
rikla
usom
am d
arbi
nink
ui a
rba
subr
ango
vui
NU
OR
OD
OS
į DA
RB
O K
OD
EKSĄ
LL
• Lai
kytis
ir ta
ikyt
i ben
druo
sius
pre
venc
ijos
prin
cipu
sL.
230
-2
L. 2
35-1
L.
235
-18
• R
edag
uoti
ir at
nauj
inti
AS
SP
P, p
erdu
oti j
uos
ofici
alio
siom
s in
stitu
cijo
ms
(Dar
bo i
nspe
kcija
i, C
RA
M i
r O
PP
BTP
), ko
ordi
nato
riui
arba
pag
rindi
niam
da
rbo
vado
vui i
r sau
goti
5 m
etus
nuo
pas
tato
priė
mim
o
L. 2
35-7
nuo
R. 2
38-2
6 ik
i R. 2
38-3
6 R
. 238
-36
ir R
. 238
-36-
2
• Dal
yvau
ti ir
leis
ti da
lyva
uti s
amdo
mie
ms
darb
uoto
jam
s ĮS
SD
SK
vei
kloj
e nu
oL.
235
-11
iki
L. 2
35-1
4•
Vykd
yti
bend
rojo
sau
gos
ir sv
eika
tos
prie
žiūr
os k
oord
inac
ijos
plan
o (B
SS
PK
P) a
r ben
droj
o su
papr
astin
to p
lano
reik
alav
imus
• Vyk
dyti
II D
arbo
kod
ekso
dal
ies,
ypa
č di
džių
jų te
chni
nių
dekr
etų
(196
5 m
. sa
usio
8 d
. ir 1
.1.)
reik
alav
imus
nuo
L. 2
35-1
iki
L.
235-
18I d
alis
irne
kodi
fikuo
tide
kret
ai
• Tv
irtin
ti sa
vo p
araš
u ko
ordi
navi
mo
regi
stra
cijo
s žu
rnal
ą ir
pate
ikti
savo
at
saky
mą
į koo
rdin
ator
iaus
pas
taba
s ar
pra
neši
mus
R. 2
38-1
9
68
KUR IEŠKOTI IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS?
Tekstai, susiję su koordinacija
• 1992 m. birželio 24 d. direktyva 92/57 CEE, susijusi su minimaliai-siais saugos ir sveikatos priežiūros nurodymais, taikytinais laikinosio-se ar mobiliosiose statybose (1992-08-26 JOCE).
• 1993 m. gruodžio 31 d. įstatymas 93-1418, susijęs su statybų ir civilinės inžinerijos darbais (1994-01-01 JO).
• 1994 m. gruodžio 26 d. dekretas 94-1159, susijęs su saugos inte-gravimu ir su saugos ir sveikatos priežiūros koordinavimo organiza-vimu statybų ir civilinės inžinerijos darbuose (1994-12-29 JO), modi-fikuotas 2003 m. sausio 24 d. dekretu 2003-68, kuriame pakeisti tam tikri punktai, susiję su kai kuriais statybų ir civilinės inžinerijos darbais (2003-01-26 JO).
• 1995 m. gegužės 4 d. dekretas 95-543, susijęs su įmonių sau-gos, sveikatos ir darbo sąlygų komitetu bei modifikuojantis darbo kodeksą(1995-05-06 JO).
• 1995 m. gegužės 6 d. dekretas 95-607, kuriame nustatomas reglamentuotų nurodymų, kurių turi laikytis nepriklausomi darbuotojai ir darbdaviai, jei jie užsiima tiesiogine statybų ar civilinės inžinerijos veikla, sąrašas (1995-05-07 JO).
• 1995 m. gegužės 6 d. dekretas 95-608, modifikuojantis darbo kodeksą ir įvairius reglamentuotus tekstus jų pritaikymo nepriklau-somiems darbuotojams ir darbdaviams, jei jie užsiima tiesiogine statybų ar civilinės inžinerijos veikla, sumetimais (1995-05-07 JO).
• 1995 m. kovo 7 d. potvarkis, susijęs su koordinatorių mokymu ir su saugos ir sveikatos priežiūros koordinatorių mokymo institucijomis, taip pat su paruošimo institucijų patvirtinimu (Darbo kodekso straip-snis R. 238-15) (1995-03-26 JO), modifikuotas 2003 m. vasario 25 d. potvarkiu (2003-03-06 JO).
69
• 1995 m. kovo 7 d. potvarkis, kuriame nustatomas išankstinės dek-laracijos, kuria saistomi tam tikri statybų ar civilinės inžinerijos darbai, turinys ir kuris laikomas Darbo kodekso straipsnio L. 235-2 pritaikymu (1995-03-18 JO).
• 2003 m. vasario 25 d. potvarkis, kuris laikomas Darbo kodekso straip-snio L. 235-6, kuriame nustatytas darbų, sukeliančių ypatingą riziką (dėl jos reikia redaguoti bendrąjį supaprastintą saugos ir sveikatos priežiūros koordinavimo planą), sąrašas, pritaikymu (2003-03-06 JO).
• 1996 m. balandžio 10 d. aplinkraštis DRT Nr. 96-5, susijęs su statybų ir civilinės inžinerijos koordinacija (išleistas „BO” Nr. 96-10, 1996 m. birželio 5 d. ir „Moniteur des travaux publics cahier spėcial/Textes officiels” Nr. 4821, pakartotinis 1996 m. balandžio 19 d. leidi-mas).
Kiti tekstai
• 1992 m. vasario 20 d. dekretas 92-158, papildantis Darbo kodeksą ir nustatantis ypatingus higienos ir saugos nurodymus, taikomus dar-bams, kuriuos įstaigoje atlieka užsienio įmonė (1992-02-22 JO);
• 2001 m. lapkričio 5 d. dekretas Nr. 2001 -1016, kuriame aprašomas dokumento, susijusio su rizika darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu, sudarymas (2001-11-07 JO).
• 2002 m. balandžio 18 d. aplinkraštis DRT Nr. 6, laikomas pirmiau minėto 2001 m. lapkričio 5 d.