Valstybes Ir Teisės Istorija
-
Upload
airidas-mickunas -
Category
Documents
-
view
58 -
download
0
description
Transcript of Valstybes Ir Teisės Istorija
-
VALSTYBS IR TEISS ISTORIJA
Paskait konspektas
Pareng
Dst. V. Rubis
IAULIAI, 2007
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
2
TURINYS
ANOTACIJA ...............................................................................................................4
1. LIETUVOS VALSTYBS SUSIDARYMAS.............................................................5
2. LDK SUSIDARYMAS IR PERSONALIN UNIJA SU LENKIJA ............................8
3. LDK VALSTYBIN SANTVARKA XV A. IR XVI A. PRADIOJE ........................11
4. ADMINISTRACINIS-TERITORINIS SUSKIRSTYMAS IR VIETINIS VALDYMAS XV A.-XVI A. PRADIOJE........................................................................................17
5. ADMINISTRACINIO-TERITORINIO SUSKIRSTYMO IR VIETINIO VALDYMO REFORMA ................................................................................................................21
6. PAVIET SEIMELIAI ............................................................................................23
7. LDK SEIMO REFORMA .......................................................................................25
8. 1569 M. LIUBLINO UNIJA. ABIEJ TAUT RESPUBLIKOS SUSIDARYMAS .27
9. BENDROS ATR INSTITUCIJOS ..........................................................................30
10. LDK TEISM SISTEMA IR TEISINGUMO VYKDYMAS IKI 1564-1566 M. TEISM REFORMOS ...............................................................................................43
11. 1564-1566 M. TEISM REFORMA.....................................................................47
12. BAJOR LUOM FORMAVIMASIS IR BAJOR TEISIN PADTIS XIII-XVIII A................................................................................................................................53
13. BANYIOS IR DVASININK TEISIN PADTIS XIII-XVIII A. ...............60
14. VALSTIEI TEISIN PADTIS XIII-XVIII A.....................................................65
15. MIESTIEI TEISIN PADTIS ........................................................................69
16. 1918 M. LAIKINOJI KONSTITUCIJA .................................................................73
17. LAIKINOJI 1919 M. KONSTITUCIJA .................................................................77
18. STEIGIAMOJO SEIMO RIKIMAI ........................................................................81
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
3
19. 1920 M. LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA ........................86
20. EMS REFORMA.............................................................................................89
21. 1922 M. LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA...........................................93
22. 1926 M. PERVERSMO REZULTAT LEGALIZAVIMAS...................................98
23. FUNKCIN SAVIVALDA ..................................................................................102
24. SPAUDOS, SUSIRINKIM IR PRAMOG STATYMAI 1919-1940 M.............105
25. DRAUGIJ VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS LIETUVOJE 1919-1940 M.................................................................................................................................107
26. BANYIOS TEISIN PADTIS 1918-1940 METAIS .....................................109
27. TEISINIS REIMAS VILNIAUS KRATE 1920-1939.......................................111
28. NEPAPRASTIEJI STATYMAI LIETUVOJE 1919-1940M................................116
29. ANTROJI SOVIETIN OKUPACIJA ................................................................117
LITERATROS SRAAS ....................................................................................122
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
4
ANOTACIJA
Valstybs ir teiss istorija tai viena i visuomens mokslo ak, apimanti teiss ir
istorijos mokslus. Jos atsiradimas siejamas su socialinmis permainomis, vykusiomis
paskutiniuoju
giminysts gentins santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teis, kaip ir valstyb, atsirado ne
tuioje vietoje ir ne staiga. Tai ilgas ir sudtingas raidos kelias pagal tuo metu veikusias
paprotines normas.Valstybs ir teiss istorija isiskiria tuo, kad nagrinja ne dabartin, gyv,
galiojani, o praeities, daniausiai inykusi, jau nebegaliojani teis; su galiojania teise ji
susiduria tik tiek, kiek btina praeities reikiniams transformuotis dabart.
Dar pirmyktje bendruomeninje santvarkoje buvo daug paproi, draudim, apeig
ir kitokio pobdio norm bei taisykli, kuri nemaa dalis vliau, besiformuojant
valstybms, tapo teiss normomis. Todl dar Senovs Romoje visikai pagrstai buvo
teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. kur visuomen, ten ir teis. Ir apskritai, jei nebt moni
tarpusavio santykius reguliuojani norm, visuomenje sivyraut netvarka, chaosas,
anarchija.
i mokomoji mediaga yra skirta iaurs Lietuvos kolegijos auktj neuniversitetini
studij studentams, studijuojantiems Lietuvos valstybs ir teiss istorij. Konspekte, siekiant
apsaugoti dar pakankamai specialij teiss disciplin ini neturinius studentus, teiss
mediaga idstyta kiek galima suprantamiau, vengiant teisini subtilybi.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
5
1. LIETUVOS VALSTYBS SUSIDARYMAS
Lietuvoje seniausia teritorin organizacija buvo kaimo bendruomen. Jos savivaldos
organas buvo kaimo vyr susirinkimas ar krivl. Krivl rinko senin. Bendruomen
atsakydavo u savo nari nusikaltimus, sprsdavo tarpusavio ginus, atlikdavo prievoles ir
duodavo duokl savo valdovui. Keletas kaimo bendruomeni sudar valsi, kur vald
turintis pil bajoras tijnas. Jo pilis buvo valsiaus administracinis centras. Keletas valsi
jungsi em arba kunigaiktyst. Kunigaiktysts valdios aparatas buvo nesudtingas:
tarnybiniai bajorai, tarnai ir kariai, kurie saugojo kunigaikt ir jo turt, rinko duokl,
administruodavo ir teisdavo priklausanius valstieius.
ems kunigaikio valdia skyrsi nuo genties vado valdios, nes buvo ne visuomeninio,
o politinio pobdio, rmsi ne tik autoritetu, bet ir prievarta. ems buvo pusiau valstybiniai
teritoriniai vienetai. J isivystymo lygis buvo labai nevienodas. Silpnesns ems iekojo
stipresni paramos. Ekonominiai, politiniai, kultriniai emi ryiai sudar slygas jungtis
sjungas. emi susijungimui reikms turjo nuolatinis prie upuolimo pavojus. Kad
apsigint, silpnesns ems kunigaiktis turjo pripainti stipresns ems kunigaikio
valdi ir laikyti j vyresniuoju kunigaikiu. XIII a. pradioje buvo 5 emi sjungos, 5
vyresnieji kunigaikiai.
I 1219 m. Lietuvos kunigaikio sutarties su Volyns kunigaikiu galima sprsti, kad
Lietuvos emi sjungos susijung konfederacij. Tai ir su tuo susijs vieno Lietuvos
Didiojo kunigaikio ikilimas sudar slygas atsirasti valstybinei valdiai. XIII a. pradioje
Lietuva neturjo stipri kaimyn, todl valstybs susidarymui buvo palankios slygos.
Valstyb formavosi didjant Didiojo kunigaikio valdiai. Centralizuotos valstybs krjas
buvo kunigaiktis Mindaugas. Daugelis kunigaiki pripaino Mindaugo valdi ir tapo jo
vasalais. Tai buvo daliniai kunigaikiai. Kitus Mindaugas nuud ar ivar. ~1236-1240 m.
Mindaugas pajung savo valdiai didij dal Lietuvos teritorijos ir tapo Lietuvos Didiuoju
kunigaikiu. 1253 07 06 Mindaugas buvo karnuotas Lietuvos Karaliumi ir taip teisikai
susilygino su kit Europos valstybi vadovais.
Dl vidaus kar Lietuvoje nepavyko isaugoti karalysts statuso. Po Mindaugo nuudymo
Lietuva vl tapo kunigaiktyste, o jos valdovai gro prie Didiojo kunigaikio titulo.
Centralizuotos Lietuvos valstybs susidarymas buvo labai paangus veiksnys. Jis padjo
lietuviams ilikti kaip tautai, sudar palankias slygas Lietuvos ekonominei ir kultrinei
raidai, pastojo keli vokiei ordino ekspansijai Rytus, totori-mongol agresijai Vakarus.
Stiprindamas Lietuvos valstyb Mindaugas stengsi sudaryti centrinius valstybs valdymo
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
6
organus, viening karini pajg organizacij, apriboti stambi feodal valdi ir panaikinti
feodalin susiskirstym. Mindaugui pavyko utikrinti vidaus tvark ir surinkti pakankamas
pajgas gintis nuo prie ir plsti valstybs teritorij.
Mindaugo laikais Lietuva neabejotinai turjo visus svarbiausius valstybs poymius:
teritorij, politin taut, viej valdi ir suverenitet. Mindaugo sukurta valstyb buvo
ankstyvoji feodalin monarchija. Nuo kit Europos ali Lietuva skyrsi tuo, kad ji buvo ne
siuzereniteto ir vasaliteto santykiais susiet feodalini vald kompleksas, o vairi teritorini
vienet (emi, valsi ir kaim) junginys. Kita Lietuvos ypatyb buvo stipri Lietuvos
Didiojo kunigaikio valdia. Lietuvos valstybs susidarymo laikotarpiu em priklaus ne
kaimo bendruomenms, o atskiriems valstieiams. Lietuvoje jau buvo susiformavs gausus
valstiei alodinink sluoksnis. Stambi feodal buvo nedaug ir jie negaljo pasisavinti visos
valstieiams priklausanios ems.
Valstybei atsiradus valstieiai-alodininkai tapo Didiojo kunigaikio priklausomais
valstieiais. I j Didysis kunigaiktis pasirinkdavo tarnybinius bajorus, kurie buvo jo
valdios socialin baz. Remdamasis tarnybiniais bajorais, Didysis kunigaiktis stiprino savo
valdi ir skmingai kovojo su stambiaisiais feodalais. Antras svarbus veiksnys, sustiprins
Didiojo kunigaikio valdi, buvo prasidjs slav emi prijungimas prie Lietuvos.
Didiojo kunigaikio valdios ekonominis pagrindas jo domenas gerokai isiplt.
Lietuvoje iki XIV a. pabaigos nebuvo banyios ir jos emvaldos. Stiprindamas savo
valdios socialin baz, Didysis kunigaiktis paskyr ems sklypus ne banyiai, kuri
neatlikdavo prievoli ir nemokdavo mokesi, o tarnybiniams bajorams, kurie u gaut em
turjo atlikti karin ar kitoki tarnyb Didiajam kunigaikiui.
Ankstyvosios feodalins monarchijos laikotarpiu Lietuvos valstybs feodalinis aparatas
buvo palyginti nesudtingas. Jo pagrindas buvo Didysis kunigaiktis. Didiojo kunigaikio
valdios paveldjimo teis nebuvo nustatyta. Manytina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose to
laikotarpio Europos monarchijose, buvo taikoma patrimonialins valstybs koncepcija. Pagal
j visi Didiojo kunigaikio sns turjo bendr teis valdi. i teis buvo gyvendinama
arba padalijant snums valstyb, arba bendrai valdant j nepadalint. Didysis kunigaiktis
turjo aukiausi valdi visoje valstybs teritorijoje, buvo vyriausiasis teisjas, galjo bausti
mirtimi, atimti arba skirti ems valdas ir pareigybes, disponuoti valstybs finansais. Didysis
kunigaiktis laik vis alies teritorij savo tvonija ir galjo duoti ems bajorams laikinai
naudotis arba nuosavybe. Palaikant santykius su usieniu, Didysis kunigaiktis buvo visos
valstybs vadovas. Jis buvo ir vyriausias karo vadas.
Didiojo kunigaikio valdi apribojani teiss normini akt tada dar nebuvo, taiau
net stipri Didiojo kunigaikio valdia nepaalino prietaravim ir feodal kovos dl
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
7
valdios. Didysis kunigaiktis tiesiogiai vald tik savo domen, atskirus teritorinius vienetus
vald daliniai kunigaikiai ir bajorai. Dalis j siek atgauti turt savarankikum ir svajojo
apie Didiojo kunigaikio sost.
Tarp Didiojo kunigaikio ir jo vasal danai kildavo prietaravim. Feodalai sitvirtino
pilyse ir nesiskait nei su Didiojo kunigaikio valdia, nei su bendrais valstybs interesais.
Valstyb buvo vieninga tik formaliai. Didysis kunigaiktis turjo patarj i stambi feodal
ir savo giminaii. I j susiformavo Didiojo kunigaikio taryba. Kaip nuolatin patariamoji
institucija taryba buvo jau prie Didiojo kunigaikio Gedimino. Tarybos nariai neturjo
sprendiamojo balso teiss ir leidiant teiss aktus dalyvavo kaip liudytojai. Prie Didiojo
kunigaikio buvo ratin ir archyvas. Ten buvo saugomos tarptautins sutartys, kunigaikio
teiss aktai ir kiti dokumentai. Senasis archyvas neiliko, i dalies iliko LDK archyvas,
susidars XV a. viduryje ir gavs Lietuvos Metrikos pavadinim. Seniausias iliks io
archyvo dokumentas Algirdo sutartis su vokiei ordinu 1367 m.
Ankstyvosios feodalins monarchijos laikotarpiu valstybs valdymas dar nebuvo aikiai
atribotas nuo Didiojo kunigaikio domeno valdymo. Tas pats asmuo galjo tarnauti
Didiojo kunigaikio rmuose, valdyti tam tikr dvar ir eiti valstybines pareigas (pvz.
valdyti tam tikr administracin-teritorin vienet). Tais laikais nebuvo skirtumo tarp valstybs
ido ir Didiojo kunigaikio ido. Ido pajamos buvo naudojamos tiek valstybei, tiek
Didiajam kunigaikiui ir jo eimai ilaikyti. Valstybs aparatas buvo komplektuojamas i
bajor ir Didiojo kunigaikio giminaii. Stambs feodalai buvo Didiojo kunigaikio
vietininkai, dvar laikytojai, valsi tijnai ir seninai. Jie vykd valstybs funkcijas emse
ir valsiuose, vadovavo kariuomenei, rinko mokesius, vykd teismo funkcijas. U tarnyb jie
gaudavo dal i valstiei surinkt mokesi.
Centrins ir vietins valdios sveika buvo silpna. Didysis kunigaiktis maai kontroliavo
vietini administratori veikl. Valdant valstyb didel vaidmen vaidino kaimo bendruomen,
kuriai ilg laik buvo bdingi visuomeniniai ir valstybiniai pradai. Valstyb paved
bendruomenei vykdyti dal valstybs funkcij savo teritorijoje (pvz. rinkti mokesius, saugoti
viej tvark, iekoti nusikaltli ir teisti juos). Keletas bendruomeni sudar valsi
pagrindin administracin-teritorin vienet.
Valsiai buvo nevienodo didumo. Kai kurie apm itis buvusi dalin kunigaiktyst,
kiti apm tik nedidel teritorij apie Didiojo kunigaikio dvar ar pil. Ypa daug valsi
susiformavo emaitijoje (43). Valsiai ir ems dar neturjo nuolatini administracini centr
ar vietini pareign bstini. Valsiaus tijno ar ems vietininko bstin buvo jo paties ar
Didiojo kunigaikio pilis, kurioje is pareignas buvo sikrs. Iki XIV a. pradios nebuvo
ir nuolatins Lietuvos sostins. Didysis kunigaiktis danai persikeldavo i vienos pilies kit
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
8
ir kur jis buvo apsistojs, ten ir buvo sostin. Didysis kunigaiktis Gediminas apsigyveno
Vilniuje ir nuo 1323 m. visas diplomatinis Gedimino susirainjimas jo i Vilniaus, kuris
tapo nuolatine sostine.
2. LDK SUSIDARYMAS IR PERSONALIN UNIJA SU LENKIJA
Jau XIII a. antroje pusje Lietuvos kunigaiktysts sudtyje buvo dalis slav emi su
Naugarduku, Gardinu ir kai kuriais kitais miestais. XIV a. Lietuvos valstybs teritorija
isiplt. Platus slav emi prijungimas prasidjo valdant Didiajam kunigaikiui Vyteniui,
kai prie Lietuvos prisijung Polocko em (1307 m). Prie Lietuvos buvo prijungtos Vitebsko,
Kijevo ir kitos baltarusi bei ukrainiei ems. Daugelis j paios pasidav LDK valdiai,
kad ivengt mongol-totori jungo. Dauguma slav emi buvo prijungtos valdant
Gediminui ir Algirdui. Gedimino laikais nusistovjo naujas oficialus valstybs pavadinimas.
Ipltus savo valdi slav emse, Lietuvos kunigaiktyst tapo LDK.
LDK pltimasis pasibaig valdant Vytautui, kai jo valdi pripaino Smolensko em
(1404 m.) ir buvo prijungtos kitos ems iki Juodosios jros. Nuo XIV a. vidurio LDK buvo
didiausia Europos valstyb. Prie Lietuvos prijungtos slav ems turjo savo paprotin teis
ir valstybs aparat. Vietiniai gyventojai sutikdavo pripainti Didiojo kunigaikio valdi
tik garantavus slav emi socialini, ekonomini, politini santyki nelieiamum. Todl iki
XIV a. pabaigos Lietuvos Didysis kunigaiktis nekeit slav emi visuomenins ir
valstybins santvarkos ir nesikio emi vidaus reikalus, vietinio valdymo ir teisingumo
vykdymo klausimus.
Iki Vytauto valdymo LDK susidjo i pusiau savarankik emi. Kiekviena em turjo
savo sostin, kariuomen, valstybs aparat ir id. Ekonominiai ir politiniai emi ryiai
buvo silpni. Valstyb politikai jung tik Didiojo kunigaikio valdia. Tuomet valstybs
valdymas dar nebuvo centralizuotas. Formaliai visos ems ir aukiausioji valdia priklaus
Didiajam kunigaikiui. I tikrj emes ir valsius vald daliniai kunigaikiai, kuriuos
paremdavo vietiniai bajorai. Btent jiems priklaus reali administracija, karin valdia
emse, j naudai vietiniai gyventojai atliko prievoles ir mokjo mokesius. emms valdyti
Didysis kunigaiktis siekdavo skirti snus ar kitus giminaiius vasalini santyki pagrindu, o
kai tokios galimybs nebuvo, palikdavo vasalais vietinius kunigaikius. Valsiams valdyti
daliniai kunigaikiai paskirdavo vietininkus ir tijnus. Kadangi pareignai neturjo grietai
nustatytos kompetencijos, daliniai kunigaikiai galjo pavesti administruoti ir teisti bet
kuriam savo administraciniam pareignui ar tarnybiniam mogui.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
9
emse, kaip ir visoje LDK, veik rm valdymo sistema (tvonij valdymo sistema). Tai
reikia, kad tie patys pareignai vykd valstybs valdymo funkcijas ir kunigaikiui
priklausanias kio valdymo funkcijas. i sistema veik ir kitose Europos valstybse. Ji
bdinga ankstyvajam feodalizmui ir feodalizmo susiskaldymo laikotarpiui, kai valstybs
funkcijos dar nesudtingos ir valstybinis kis dar nra atskirtas nuo kunigaikio kio.
Pltojantis feodaliniams santykiams, valstybs aparatas atsiskyr nuo rm aparato, bet
valstybs ir rm pareign kompetencija nebuvo grietai atribota. Svarbiausius klausimus
daliniai kunigaikiai sprsdavo su savo dvarikiais, kurie sudar j taryb. Daliniai
kunigaikiai prisiekdavo itikimyb Didiajam kunigaikiui, sipareigodavo jam tarnauti,
klausyti jo sakym, kasmet mokti duokl, karo metu atsisti jam tam tikr skaii kari.
Savo ruotu Didysis kunigaiktis sipareigodavo ginti dalin kunigaikt nuo visoki prie,
neatimti i jo tvonij ir kito turto, nesikiti vietin valdym ir teism. Kartais Didysis
kunigaiktis sukviesdavo dalinius kunigaikius tartis svarbiais valstybs reikalais. Daliniai
kunigaikiai vald savo kunigaiktyst tol, kol j veikla tenkino Didj kunigaikt. Mirus
daliniam kunigaikiui, Didysis kunigaiktis galjo atiduoti dalin kunigaiktyst kitam
kunigaikiui ar kitam stambiam feodalui.
Didysis kunigaiktis skyr ir alino dalinius kunigaikius savo nuoira, remdamasis
politins naudos sumetimais, o ne it kunigaiki interesais. Skiriant ar alinant dalin
kunigaikt reikms turjo gyventoj nuomon. Jie naudojosi proga ir u paklusnum naujam
kunigaikiui reikalavo nuolaid i jo paties ir Didiojo kunigaikio.
LDK sudtyje emi padtis buvo nevienoda. Palyginti su kitomis prijungtomis emmis,
Kijevo, Polocko ir Vitebsko ems buvo ekonomikai ir politikai stipresns, todl pasiek
platesn administracin ir teismin autonomij. Tokios apimties autonomija naudojosi ir
emaitija, gavusi j XV a. pirmoje pusje u tai, kad sutiko paklusti Lietuvos Didiajam
kunigaikiui.
emi autonomijos teisinis pagrindas buvo Didiojo kunigaikio suteikiamos srii
privilegijos. Vilniaus ir Trak ems plaios autonomijos neturjo. Jos buvo sostins ems,
valstybs branduolys ir Didiojo kunigaikio valdios pagrindas, todl buvo grietai
kontroliuojamos Didiojo kunigaikio ir centrini valstybs staig. Srii privilegij jos
negaudavo.
XIV a. didieji kunigaikiai nesugebjo centralizuoti tokios didels teritorijos valdymo.
Dalini kunigaiki atskirumas neigiamai atsiliep alies ekonominei, politinei ir kultrinei
raidai. Daliniai kunigaikiai stengsi sustiprti ir siekti Didiojo kunigaikio valdios. Tokia
padtis negaljo patenkinti Didiojo kunigaikio, jis stengsi apriboti dalini kunigaiki
savarankikum. To pasiekti pavyko Didiajam kunigaikiui Vytautui, taiau tik po ilgos
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
10
kovos su Jogaila ir lenk feodalais. Didysis kunigaiktis Jogaila vald Lietuv nuo 1377 m., i
pradi drauge su Kstuiu, o nuo 1382 m. savarankikai. 1385 08 14 Jogaila pasira
Lenkijos karalysts ir LDK unijos akt ir 1386 m. buvo karnuotas Lenkijos Karaliumi.
Pagal unijos akt LDK turjo bti prijungta prie Lenkijos karalysts. Jeigu unijos aktas
bt gyvendintas visa apimtimi, LDK netekt suvereniteto ir inykt kaip atskira
nepriklausoma valstyb. Unijos iniciatoriai buvo lenk feodalai, kurie iekojo paramos
vokiei ordino agresijai atremti, taip pat norjo gauti ems nuosavyb LDK, tvirtinti savo
ekonomines ir politines pozicijas ir apriboti savo Karaliaus valdi. Unijos slygos buvo
naudingos tik lenk feodalams. Jogaila, taps Karaliumi, apsigyveno Krokuvoje. Kadangi i
Krokuvos buvo sunku valdyti Lietuv, Jogaila 1388 m. paskyr Lietuvai vietinink savo
brol Skirgail. Skirgaila turjo administruoti ir teisti Lietuvos gyventojus, bet negaljo
sudaryti sutari su kitomis valstybmis ir suteikti privilegij asmenims bei teritorijoms.
Skirgaila neturjo Didiojo kunigaikio titulo ir buvo tik Jogailos vietininkas Lietuvoje.
Jogailos titulas buvo Lenkijos Karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis ir Rusijos emi
valdovas. Jogailos reikalavimu lietuvi, rus, baltarusi ir ukrainiei emi daliniai
kunigaikiai prisiek itikimyb jam kaip Lenkijos Karaliui.
Jogailos ir Lenkijos feodal noras gyvendinti sutart sukl LDK bajor pasiprieinim ir
paskatino juos paremti kunigaikt Vytaut. Vytaut parm tiek lietuviai, tiek prijungt slav
emi gyventojai. Pasinaudojs ia parama, Vytautas pradjo kov su Jogaila dl valdios ir
LDK savarankikumo. 1392 m. Vytautas tapo Jogailos vietininku Lietuvoje. Jie sutar, kad
Vytautas valdys Lietuv iki gyvos galvos, o jam mirus Lietuva bus inkorporuota Lenkijos
karalysts sudt.
1385 m. unijos nuostat visikas gyvendinimas buvo atidtas iki Vytauto mirties. 1401
m. is susitarimas buvo patvirtintas, taiau Vytautas tokia padtimi nesitenkino ir savo valdi
plt, pagaliau pradjo valdyti al kaip Lietuvos Didysis kunigaiktis, leido statymus,
suteikdavo privilegijas asmenims bei teritorijoms, buvo kariuomens vadas, vyriausiasis
teisjas. Santykiuose su kitomis valstybmis Vytauto valdia buvo apribota. Pagal susitarim
su Jogaila, Vytautas negaljo daryti sutari, nukreipt prie Lenkij, taip pat joki sutari
su vokiei ordinu. Jogaila pripaino Vytaut Lietuvos Didiuoju kunigaikiu, o sau paliko
Lietuvos vyriausiojo kunigaikio titul.
LDK gyventoj palaikymas ir susitarimas su Jogaila leido Vytautui pradti valstybs
valdymo centralizavim. Jis panaikino stambias dalines kunigaiktystes ir suskirst valstybs
teritorij administracinius-teritorinius vienetus (emes arba sritis). Vietoj dalini
kunigaiki emes valdyti m Vytauto paskirti vietininkai i stambij feodal. Didiajam
kunigaikiui atiteko visos pajamos, kurias anksiau gaudavo daliniai kunigaikiai.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
11
Valstybs valdymo centralizavimas sustiprino LDK pozicijas derybose su Lenkija dl unijos
slyg pakeitimo.
1413 m. vyko LDK ir Lenkijos feodal suvaiavimas unijos klausimui aptarti. Buvo
patvirtinta, kad LDK valdovas yra Didysis kunigaiktis Vytautas. Buvo numatyta, kad
Vytautui mirus, nauj Didj kunigaikt paskirs Lenkijos Karalius, pasitars su Lietuvos ir
Lenkijos bajorais. Mirus Lenkijos Karaliui Jogailai, nauj Karali irinks Lenkijos bajorai
kartu su Lietuvos Didiuoju kunigaikiu ir bajorais. Buvo pripainta, kad LDK ir Lenkijos
karalyst yra dvi savarankikos ir lygiateiss valstybs. Buvo kalbama jau ne apie Lietuvos
inkorporavim Lenkijos karalysts sudt, o apie dviej valstybi sjung.
Mirus Vytautui 1430 m. Lietuvos bajorai be lenk inios ar sutikimo Didiuoju
kunigaikiu irinko vitrigail, tuo paiu faktikai nutrauk visus unijos ryius su Lenkija.
Bet unijos alininkai nepripaino vitrigailos valdios ir 1432 m. lenk sutikimu Lietuvos
Didiuoju kunigaikiu irinko ygimant, kuris atnaujino unij su Lenkija ir patvirtino, kad
jam mirus LDK bus prijungta prie Lenkijos. LDK atsirado du Didieji kunigaikiai, valstyb
suskilo dvi dalis: Vilnius, Trakai, Kaunas, Gardinas ir emaitija pripaino ygimant, o
kitos LDK provincijos vitrigail, kuris ts Vytauto politik ir kovojo u LDK
nepriklausomyb. Tokia padtis truko iki 1440 m., t.y. iki ygimanto nuudymo. 1440 m.
Lietuvos bajorai be lenk sutikimo Didiuoju kunigaikiu irinko Kazimier. 1447 m. lenkai
irinko Kazimier Lenkijos Karaliumi. Tad nuo 1447 m. LDK ir Lenkijos karalyst buvo dvi
nepriklausomos valstybs, turinios bendr vadov. Tai buvo personalin unija, trukusi iki
1492 m., paskui buvo atnaujinta 1501 m. ir tssi iki 1569 m.
Personalin unija: 1447-1492 m. ir 1501-1569 m.
3. LDK VALSTYBIN SANTVARKA XV A. IR XVI A. PRADIOJE
Lietuvos valstybs vadovas, vyriausiasis karo vadas ir vyriausiasis teisjas buvo kaip ir
anksiau Didysis kunigaiktis, kur rinko Seimas, susidjs i feodal. Didysis kunigaiktis
buvo renkamas i valdanios dinastijos. Didiuoju kunigaikiu tapdavo arba mirusio
kunigaikio snus (nebtinai vyresnysis), arba brolis. Bajorai irinkdavo jiems tinkamiausi
kandidat. Didiuoju kunigaikiu tapdavo tas, kuris sutikdavo saugoti ir plsti bajor teises ir
privilegijas ir kurio vykdoma politika atitiko bajor interesus.
1492 m. Aleksandras ileido privilegij, kurioje sipareigojo nesprsti svarbi klausim be
Pon tarybos, apribojo savo valdi stambi feodal naudai. 1506 m. ygimantas ileido
privilegij, dar labiau apribojusi jo valdi. Bajorai nenorjo stiprios Didiojo kunigaikio
valdios, jiems reikjo Didiojo kunigaikio, kuris valdyt Lietuv j interesais. Nuo XV a.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
12
Didiojo kunigaikio valdia silpnjo. Dl emi dalijimo tarnybiniams bajorams sumajo
Didiojo kunigaikio domenas, kuris buvo jo valdios ekonominis pagrindas. Taip pat
sumajo Didiojo kunigaikio pajamos. 1434 m. ygimantas ir 1447 m. Kazimieras atleido
feodalams priklausanius valstieius nuo mokesi ir prievoli Didiojo kunigaikio
dvarams. Dl to dar labiau sumajo jo pajamos. Dl ekonominio ir politinio bajor
sigaljimo, personalins unijos su Lenkija, kovos dl Didiojo kunigaikio sosto Didysis
kunigaiktis neteko svarbi statym leidybos ir teismo prerogatyv. Didiojo kunigaikio
valdia buvo apribota Pon tarybos naudai ir toks apribojimas buvo tvirtintas 1492 m. ir 1506
m. privilegijose.
Iki XV a. vidurio Pon taryba nebuvo vyriausybin institucija. Taryboje dalyvavo pats
Didysis kunigaiktis, jo giminaiiai, stambieji feodalai, vyskupai, srii vietininkai, vaivados,
katelionai, valstybs ir Didiojo kunigaikio rm administracijos pareignai (kancleris,
rm maralka ir kiti). Galutinai Pon tarybos sudtis nusistovjo Aleksandro ir ygimanto I
valdymo metais. Pon tarybos narius skyr Didysis kunigaiktis kit pon sutikimu. Nuo XV
a. pabaigos Pon taryba buvo komplektuojama tik i valstybs ir rm administracijos
pareign. Tam tikros pareigos suteikdavo teis bti Pon tarybos nariu. Valdant ygimantui
I Pon taryboje posdiavo:
4 katalik vyskupai;
8 vaivados;
2 katelionai;
3 seninai;
kancleris;
Didysis etmonas;
rm etmonas;
ems arba didysis maralka (visos LDK maralka, nes eme vadinta pati
rm maralka;
Lietuvos valstyb);
rm paidininkis;
13 Didiojo kunigaikio rm administracijos pareign.
Pon tarybos nariai buvo ir vadinamieji Didiojo kunigaikio maralkos (buvo gana
daug). Kai Didysis kunigaiktis norjo matyti tam tikr bajor Pon tarybos nariu ir nebuvo
laisvos pareigybs, kuri suteikt jam viet Pon taryboje, Didysis kunigaiktis paskirdavo j
savo maralka ir taip jis tapdavo Pon tarybos nariu. Valdant ygimantui I tokiu bdu Pon
tarybos nariais tapo apie 20 moni. Pon tarybos nari skaiius buvo nepastovus. Paprastai
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
13
buvo apie 50 nari. Per 100 met, nuo 1447 m. iki 1547 m., Pon tarybos nariais tapo 182
feodalai. Branduolys buvo keletas stambiausi ir turtingiausi feodal eim (~25).
Iki XV a. vidurio Pon taryba buvo patariamasis organas. Didiojo kunigaikio
nurodymu Pon taryba svarst valstybs reikalus ir duodavo jam patarim. Didysis
kunigaiktis pats sprsdavo, kok klausim aptarti su Pon taryba ir kok isprsti
savarankikai. Iki XV a. pabaigos nebuvo statym, kurie draust Didiajam kunigaikiui
leisti ir gyvendinti tam tikrus aktus be Pon tarybos pritarimo. Didiojo kunigaikio su Pon
taryba leidiami aktai nebuvo privalomi Didiajam kunigaikiui, kuris visada juos galjo
pakeisti ar panaikinti. Valdant Didiajam kunigaikiui Kazimierui, Pon taryba pasidar
vyriausybin institucija, kuri:
1) pavadavo Didj kunigaikt, kai jis ivykdavo usien;
2) rpinosi visais valstybs reikalais;
3) sprsdavo vidaus ir usienio politikos klausimus.
Taiau Pon taryba teiss aktus be Didiojo kunigaikio leisdavo retai. Visi Pon tarybos
aktai buvo leidiami Didiojo kunigaikio vardu. Pagal 1492 m. privilegij Didysis
kunigaiktis neturjo teiss pakeisti, papildyti ar panaikinti nutarim, priimt kartu su Pon
taryba, negaljo be Pon tarybos pritarimo vykdyti savo nutarim, skirti pareign, leisti ido
l. Pagal 1506 m. privilegij visi statymai turjo bti leidiami kartu su Pon taryba. Vis
Pon tarybos nari suvaiavimai buvo aukiami retai. Daniausiai Didysis kunigaiktis tarsi
tik su savo artimiausiais patarjais:
1) Vilniaus ir emaitijos vyskupais;
2) Vilniaus ir Trak vaivadomis ir katelionais;
3) emaitijos, Gardino ir Lucko seninais;
4) kai kuriais kitais pareignais.
Tai buvo vadinamoji Slaptoji taryba. Einamuosius klausimus Didysis kunigaiktis
sprsdavo savarankikai. Pon taryba veik kaip kolektyvin stambij feodal diktatros
forma, taiau kai kuriems klausimams sprsti reikjo ir tarnybini bajor pritarimo. Todl be
Pon tarybos nari suvaiavim (Seim) buvo ir alutiniai visuotiniai (Didieji) Seimai,
kuriuos atvykdavo ir tarnybini bajor atstovai. Jie buvo kvieiami, kai:
1) reikjo rinkti Didj kunigaikt;
2) tartis dl unijos su Lenkija ir kitais svarbiausiais klausimais.
Bet daniausiai tarnybini bajor atstovai dalyvaudavo Seime, kai buvo sprendiami:
3) karo prievols ir
4) mokesi karo reikalams klausimai.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
14
ie klausimai labiausiai rpjo tarnybiniams bajorams, nes btent jie buvo LDK
kariuomens pagrindas, i jiems priklausani valstiei buvo renkami mokesiai karo
reikalams.
Pirmas toks Seimas su tarnybiniais bajorais vyko 1401 m. sausio mnes Vilniuje
(minimas statyminiuose altiniuose). Jame buvo svarstomas unijos su Lenkija klausimas, bet
jame dalyvavo palyginti nedaug bajor, atvykusi i Vilniaus bei Trak emi. LDK
nelietuvik emi bajorai buvo kvieiami Seim nuo ~1446 m. Seimo sudtis nusistovjo
XV a. pabaigoje XVI a. pradioje, bet iki XVI a. vidurio reformos Seimo sudtis ir
tarnybini bajor atstovavimo norma teisikai nebuvo nustatyta. Pon tarybos nariai visada
dalyvavo Seime. Paprastai atvykdavo ir valsi tijnai, dvar laikytojai, seninai ir kiti
vietins administracijos pareignai. Tarnybiniai bajorai dalyvaudavo Seime savo nuoira,
t.y. Seim atvykdavo tik tie tarnybiniai bajorai, kurie galjo ir norjo dalyvauti svarstant tam
tikrus klausimus. Danai bdavo, kad nuo tam tikro administracinio-teritorinio vieneto
atvykdavo tik keli bajorai arba ivis niekas, ir tada kildavo klausimas, ar atvykusieji gali
sprsti reikalus, ar ne.
1511 m. buvo sakyta administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, turiniuose bendr
sien su Rusija, suaukti bajor suvaiavimus ir Seim, vyksiant Vilniuje 1512 01 01,
irinkti po du atstovus su atitinkamais galiojimais. Jie turjo atstovauti visiems tos teritorijos
bajorams. Kitiems t administracini-teritorini vienet bajorams buvo sakyta bti savo
emse ir saugoti jas nuo prie. I centrini administracini-teritorini vienet turjo atvykti
tik administracijos vadovai, o bajorai patys sprend, vaiuoti Seim ar ne.
1534-1538 m. bajor atstovus paskirdavo vietins administracijos vadovai. 1544 m. juos
irinko patys bajorai. Galutinai Seimo sudt, bajor atstovavimo norm, atstov rinkimo
tvark nustat 1566 m. II Lietuvos Statutas. Tarnybini bajor vaidmuo Seime buvo nedidelis.
Seime dominavo stambieji feodalai, o tarnybiniai bajorai buvo kvieiami tik pasakyti savo
nuomon tam tikru klausimu. Pon tarybos nariai parengdavo ir apsvarstydavo visus normini
akt projektus ir pranedavo j turin bajor atstovams, todl galima teigti kad LDK Seimas
XV a. XVI a. pradioje buvo daugiausia stambij feodal pasitarimas, kuriame dalyvavo ir
tarnybini bajor atstovai.
Seimai aukiami neperiodikai, Didiojo kunigaikio nuoira, Pon tarybos patarimu,
bajor praymu, priklausomai nuo reikalo. Bdavo, kad per vienerius metus (1529 m. vasario
ir spalio mn.) susirinkdavo du Seimai, bet daniausiai pertraukos tarp Seim bdavo 2-5
metai. Seimo trukm i anksto nenustatoma ir priklauso nuo svarstomo klausimo sudtingumo
ir kit aplinkybi. Daniausiai Seimas truko kelias savaites, bet buvo ir ilgesni (iki 1 m.). I
Statut prims Seimas posdiavo 11 mnesi (nuo 1528 balandio iki 1529 vasario).
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
15
Kuriame miestelyje ir kada turjo prasidti Seimas sprsdavo Didysis kunigaiktis su
Pon taryba. Daniausiai Seimas susirinkdavo Vilniuje, bt bdavo ir kituose miestuose. Apie
Seimo susirinkimo viet ir laik bajorams pranedavo kancleris Didiojo kunigaikio
nurodymu jis isisdavo ratus vaivadoms, seninams ir kitiems vietins administracijos
vadovams. Buvo nurodomi klausimai, kuriems sprsti buvo aukiamas Seimas, bet Seimui
visada tekdavo sprsti daugiau klausim nei numatyta.
Bajorai Seimo metu kreipdavosi Didj kunigaikt su savo praymais ir skundais, beveik
kiekviena bajor delegacija paduodavo kolektyvinius savo teritorijos bajor praymus. Toki
praym bdavo daug, todl Seimas usitsdavo. Visus nutarimus Seimas priimdavo Didiojo
kunigaikio vardu. Svarbiausi nutarim turin LDK gyventojams pranedavo kancleris savo
ratais, o apie kitus nutarimus informavo patys bajorai Seimo dalyviai.
Didiojo kunigaikio, Pon tarybos ir Seimo nutarimus vykd centriniai ir vietiniai
valstybs valdymo organai. Auktesni pareignai vadinosi dignitoriais, o emesni urdais.
Dignitoriai ir urdai buvo arba valstybs administracijos, arba Didiojo kunigaikio rm
administracijos pareignai. Kadangi valstybs aparatas nebuvo grietai atribotas nuo Didiojo
kunigaikio rm aparato, bdavo, kad Didiojo kunigaikio dignitoriai ir urdai vykd ir
valstybs valdymo funkcijas. Svarbiausi dignitoriai: ems maralka, kancleris, ems
paidininkis, Didysis etmonas. ems (didysis) maralka buvo pirmasis dignitorius
valstybje. Jo valdia galiojo Didiojo kunigaikio rmuose ir Didiojo kunigaikio buvimo
vietoje (pvz. Seime).
ems maralka irjo rm ir Seimo tvarkos ir saugumo, rpinosi patalpomis ponams ir
bajorams, atvykusiems Seim ar Pon tarybos posd. Asmenys, norintys paduoti praym ar
skund Didiajam kunigaikiui, turjo kreiptis ems maralk, kuris pranedavo praytojo
reikal Didiajam kunigaikiui ir jei is sutikdavo priimti praytoj, ems maralka
suderindavo laik ir viet. ems maralka suteikdavo od norintiems kalbti Seime ar Pon
taryboje. ems maralka paskelbdavo nutarimus, kas paskirtas pareignu, kam suteikiamas
dvaras. ems maralka tarpininkavo priimant valstybs tarnyb, skiriant sklypus ir kt.
ems maralka ikviesdavo Didiojo kunigaikio teism, teisdavo u nusikaltimus,
padarytus Didiojo kunigaikio buvimo vietoje, turjo teis skirti mirties bausm. Paprastai
ems maralka turjo jurisdikcij bdamas prie Didiojo kunigaikio. Kai Didysis
kunigaiktis ivykdavo usien, ems maralka pirmininkaudavo Pon tarybai kaip pirmasis
pareignas valstybje.
Mirus Didiajam kunigaikiui ems maralka suaukdavo visuotin Seim Didiajam
kunigaikiui irinkti. Iki naujojo Didiojo kunigaikio irinkimo ems maralkos valdia
galiojo visoje LDK. ems maralkos pavaduotojas buvo rm maralka. ems maralkos ir
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
16
rm maralkos padjjai buvo Didiojo kunigaikio maralkos. J skaiius nuolat didjo
(1492 m. 8 Didiojo kunigaikio maralkos, 1506 m. 18).
Antrasis pagal svarbum dignitorius buvo kancleris. Jo pareigyb buvo steigta 1411 m.
kartu su ems maralkos pareigybe. Kancleris buvo ratins virininkas. Kancleris registravo
korespondencij, rpinosi teiss kodifikacija, redagavo teiss aktus, priiminjo usienio
valstybi ambasadorius, kalbjo su jais Didiojo kunigaikio vardu, patardavo Didiajam
kunigaikiui. Valstybs ratins darbuotojai parengdavo visus Didiojo kunigaikio vardu
leidiamus aktus. Daniausiai dokumentus pasiraydavo ratininkas, svarbiausius (pvz. Seimo
nutarimus) kancleris, o siuniamus usien ratus pats Didysis kunigaiktis.
Svarbiausius dokumentus reikjo antspauduoti didiuoju antspaudu, todl Didysis
kunigaiktis negaljo leisti toki akt be kanclerio. Dokumento original kancleris atiduodavo
tam, kam jis bdavo skirtas, o nuora palikdavo valstybs archyve Lietuvos Metrikoje.
Dokument original iliko labai nedaug. Kancleris buvo valstybs archyvo direktorius.
Kadangi darbo ratinje daugjo, 1566 m. buvo steigtos pakanclerio (vicekanclerio) pareigos,
o ratin padalinta dvi dalis: susiformavo didioji ratin (vadovavo kancleris) ir maoji
ratin (vadovavo pakancleris). Pakancleris gavo maj valstybs antspaud. Pakancleris
buvo kanclerio pavaduotojas, jo pasirayti dokumentai su jo antspaudu galiojo kaip kanclerio
pasirayti ir antspauduoti dokumentai.
Treiasis dignitorius buvo ems paidininkis. Jo inioje buvo valstybs pajamos ir
ilaidos, Lietuvos monet kalykla, taip pat valstybs turtas kilnojamasis ar nekilnojamasis.
Paidininkis tvark valstybs turto administracij, tikrino pareign finansines ataskaitas,
nagrinjo kinius ginus, paskirdavo mokesi rinkjus, muitininkus ir kitus pareignus.
ems paidininkis turjo teis skirti revizijas, padidinti ar sumainti tam tikrus mokesius.
Artimiausias ems paidininkio padjjas buvo idininkas. Jis imokdavo, priimdavo
pinigus, iduodavo finansinius dokumentus. Valstybs ide buvo laikomi Didiojo
kunigaikio valdios enklai Gedimino kepur, kitas vertingas turtas (pvz. ems
privilegijos). Iki 1551 m. u ems privilegij saugum atsak ems paidininkis, vliau
kancleris, bet privilegijos liko ide, kuris i dalies vykd archyvo funkcijas.
Idas vykd ir valstybs pato funkcijas, buvo ginkl saugykla, todl prie ido buvo daug
meistr ir amatinink, kuriems vadovavo ems paidininkis. Valstybs idas nebuvo grietai
atribotas nuo valstybs ratins, Didiojo kunigaikio ido, kuriam vadovavo rm
paidininkis. ems paidininkis, rm paidininkis ir kancleris turjo nuolat derinti savo
veiksmus.
Didysis Lietuvos etmonas buvo svarbus dignitorius. Didiojo etmono kaip vyriausiojo
kariuomens vado pareigos buvo steigtos 1497 m. Didiojo etmono valdia sigaldavo, kai
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
17
Didysis kunigaiktis Seime paskelbdavo visuotin bajor aukim. Taikos metu jis neturjo
valdios. Didysis etmonas vadovavo bajorams, kol jie bdavo paleidiami namo. Didysis
etmonas vadovavo karo veiksmams, tvark kariuomens reikalus, turjo bajor sraus ir
kontroliavo, kad visi bajorai atlikt karo tarnyb. Didysis etmonas turjo teis atleisti bajorus
nuo karo tarnybos dl ligos ar kitos prieasties. Didysis etmonas vykd ir teisjo funkcijas. Jis
teisdavo kar pavlavusius bajorus ir kitus karikius, kurie padar nusikaltimus karo metu.
Didiojo etmono pavaduotojas buvo lauko etmonas. Lauko etmonas vadovavo samdini
kariuomenei. 1521 m. steigtos dvaro (rm) etmono pareigos. Rm etmonas vadovavo
tiems bajorams ir karikiams, kurie tarnavo Didiojo kunigaikio rmuose.
4. ADMINISTRACINIS-TERITORINIS SUSKIRSTYMAS IR VIETINIS VALDYMAS XV A.-XVI A. PRADIOJE
Valstybs teritorija susidjo i emi ar srii, kurioms vadovavo Didiojo kunigaikio
vietininkai. 1413 m. Vilniaus ir Trak ems buvo paskelbtos vaivadijomis, o j vietininkai
gavo vaivados titul. Tai buvo susieta su LDK unija su Lenkija. Lenkijos teritorija buvo
suskirstyta vaivadijas, todl norint paspartinti susijungim, buvo bandoma suvienodinti
administracinius-teritorinius vienetus ir steigti Lietuvoje tokias pat pareigybes kaip ir
Lenkijoje. Kitos LDK ems, kurios naudojosi autonomine administracija, buvo paskelbtos
vaivadijomis XVI a. pradioje. Vaivada buvo Didiojo kunigaikio atstovas vaivadijoje,
vietins administracijos atstovas, teisjas ir karo vadas. Jo kompetencija buvo labai plati:
kontroliavo valsi laikytoj administracij ir teismin veikl. Tame valsiuje, kuriame buvo
vaivados bstin, valsiaus laikytojo nebuvo, jo funkcijas vykd pats vaivada. Jis tvark
kinius reikalus, rinko mokesius, administravo ir teis valstieius, skyr ems sklypus ir t.t.
Kiekviena vaivadija buvo karinje apygardoje, todl vaivada rpinosi kariniais reikalais. Jis
vadovavo visoms karo pareigybms visoje teritorijoje, buvo atsakingas u ios teritorijos
apsaug ir gynyb, kariki sra sudarym, pili ir tvirtovi statyb, remont ir aprpinim.
Visi seninai ir valsi laikytojai, tiek karo vadai, turjo klausyti vaivados, o vaivada
klaus Didiojo kunigaikio ir Didiojo etmono. Feodalai, kaip dvar savininkai, turjo
imunitet buvo atleidiami nuo valstybs pareign valdios ir teismo. Jie patys
administravo ir teis savo valstieius. Vaivada nesikio dvar savinink administracin ir
teismin veikl, bet priirjo, kad visi atlikt prievoles valstybei (pvz., karin), kad visi
teist valstieius u nusikaltimus ir kad utikrint tvark ir saugum savo dvaruose.
Vaivados valdia galiojo ir valstybiniuose miestuose, kurie neturjo savivaldos pagal
Magdeburgo teis. Tie miestai, kuriems buvo suteikta tokia savivalda, buvo atleidiami nuo
valstybs pareign valdios ir teismo, bet iuose miestuose buvo pilies jurisdikos, t.y. ems
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
18
sklypai, kurie priklaus valstybei. Pilies jurisdikos gyventojai neprivaljo laikytis
Magdeburgo teiss ir klausyti miesto magistrat. Juos administruodavo ir teisdavo vaivada,
kuris priirjo, kad magistratas nepasisavint ems ar kitokio turto ir nepriimt nuo bajoro
pabgusi valstiei. Vaivada teisdavo valstieius u nuudymus ir kitus sunkius
nusikaltimus. Vaivada buvo skiriamas Didiojo kunigaikio i vietini feodal. Kaip ir kiti
pareignai, vaivada buvo skiriamas iki gyvos galvos arba paskyrimo kit tarnyb.
emaitijos seninas, Polocko vaivada ir Vitebsko vaivada buvo renkami vietini
gyventoj. Pagal srii privilegijas bajorai, dvasininkai ir miestieiai suvaiuodavo srities
Seim, pasirinkdavo tinkam kandidat ir pateikdavo j Didiajam kunigaikiui tvirtinti.
emaitijos, Polocko, Vitebsko srii privilegijos leisdavo vietiniams gyventojams pakeisti
vaivad, jei jo veikla netenkino gyventoj. iuo atveju Didysis kunigaiktis turjo paalinti
vaivad i pareig ir paskirti nauj, kurio kandidatr pasirinkdavo patys gyventojai.
Vaivados veiksmus buvo galima apsksti Didiajam kunigaikiui. Vaivada turjo daug
ratinink, sekretori, maralk ir kit pareign, kurie vykd administracijos ir teismo
funkcijas, rinko mokesius, sprsdavo ginus ir pan. Prie vaivados buvo tarnybiniai bajorai,
karikiai ir tarnai, kurie atliko vaivados potvarkius, stovjo Garbs sargyboje ir sudar pilies
ar tvirtovs gul. iuos karikius ir tarnus vaivada turjo ilaikyti savo sskaita, tik kartais jis
gaudavo tam tikr param i valstybs ido, todl vaivada turjo bti turtingas stambusis
feodalas. Kai kuriuos tarnus u j tarnyb ir nuopelnus vaivada paskirdavo savo
administracijos pareignais.
Vaivadija buvo suskirstyta seninijas ir valsius. Administracijos, teismo ir karines
funkcijas seninijose vykd Didiojo kunigaikio skiriami seninai. Seninija susidjo i
keleto valsi, todl seninas buvo auktesnis pareignas u valsiaus laikytoj ar tijn.
Vaivada nesikio senino administracin ir teismin veikl. Seninas turjo klausyti
vaivados politiniais ir kariniais reikalais. Kai kurie seninai (pvz. emaitijos) teisine padtimi
prisilygino vaivadoms ir buvo Pon tarybos nariai. Seninai turjo daug tarnybini bajor,
vairi pareign, tarn, kurie vykd jo potvarkius, buvo jo sargyba.
Valsius vald vietininkai ar tijnai, skiriami Didiojo kunigaikio, vaivados ar senino
teikimu. Nuo XVI a. pradios vietininkai ir tijnai buvo vadinami valsi laikytojais. is
terminas buvo vartojamas visoje LDK, iskyrus emaitij, kur ie pareignai buvo vadinami
valsi tijnais. Valsi laikytojai vykd administracines, teismo ir karines funkcijas, turjo
klausyti vaivados ir senino. Valsi laikytojai buvo kartu Didiojo kunigaikio dvar
laikytojai ir daug dmesio skyr Didiojo kunigaikio reikalams. Prie valsi laikytoj buvo
emesnieji pareignai ir tarnai, kuriems valsi laikytojai pavesdavo administruoti ir teisti
gyventojus. Toki pareign ir tarn skaiius valsiuje buvo maesnis nei seninijoje ar
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
19
vaivadijoje. Valsiaus laikytojas skiriamas iki gyvos galvos ar paskyrimo kit tarnyb, bet
prie Lietuvos prijungtose emse valsiaus laikytojai danai buvo skiriami trumpam laikui (1
m., 2 m., 3 m.). Didysis kunigaiktis tokiu bdu siek atlyginti bajorams u tarnyb ar
pagerinti j materialin padt, kad bajorams utekt pinig pasiruoti karo tarnybai.
Bet trumpam laikui skiriami valsiaus laikytojai stengdavosi per t laik gauti kuo
daugiau pajam ir galjo padaryti al Didiojo kunigaikio kiui. Siekiant to ivengti,
bajorui bdavo duodami tie valsiai, kur nebuvo Didiojo kunigaikio dvar ar j buvo labai
nedaug. Vaivadoms, seninams, valsiaus laikytojams ir kitiems administracijos pareignams
ilaikyti gyventojai mokjo mokesius ir atlikdavo prievoles. Daug pajam pareignai
gaudavo i teismo ir administravimo (rinkliav u skund ir praym nagrinjim).
Pareignai gaudavo ir tam tikr dal pajam i Didiojo kunigaikio dvar, esani tame
valsiuje, seninijoje ar vaivadijoje. Valstybs tarnyba buvo bajor praturtjimo altinis, todl
bajorams rpjo, kad pareigybs neatitekt usienieiams ar kit luom nariams
(miestieiams).
1492 m. ems privilegija reikalavo, kad valstybs aparatas bt komplektuojamas tik i
LDK piliei, pirmiausia i bajor, o srii privilegijos reikalavo, kad vietins administracijos
pareignai bt skiriami tik i bajor, turini dvarus tame administraciniame vienete. 1492
m. Didysis kunigaiktis pats sipareigojo ir savo pareignams sak nieko nereikalauti i
bajor u j paskyrim tarnyb ir nepriimti i j pinig ar turto, iskyrus tai, k jie patys
nors padovanoti i pagarbos Didiajam kunigaikiui. Ilik statyminiai altiniai rodo, kad
bajorai danai dkodavo Didiajam kunigaikiui u tarnyb. Visi pareignai prisiekdavo
itikimyb Didiajam kunigaikiui, sipareigodavo saugoti Didj kunigaikt ir valstybs
interesus. U savo neteistus veiksmus jie atsak Didiojo kunigaikio teisme. LDK
vaivadomis, seninais ir valsi laikytojais danai tapdavo stambieji feodalai, kurie turjo
daug ems vald ir didel tak visuomenei. Jie vald administracinius-teritorinius vienetus
kaip savo dvarus, danai savinosi valstybs turt, nesilaik teiss norm, nevykd Didiojo
kunigaikio nutarim. Didiajam kunigaikiui buvo sunku pasiekti toki pareign
paklusnum. Jie buvo Pon tarybos nariai, o Didysis kunigaiktis pats priklaus nuo Pon
tarybos.
emaitijoje ir prie Lietuvos prijungtose slav emse veik ne tik Didiojo kunigaikio
skiriama administracija, bet ir savivaldos organai srii Seimai. srii Seimus
suvaiuodavo vietins administracijos pareignai, bajorai, dvasinink ir miestiei atstovai.
Seim veikl reglamentavo vietin paprotin teis. Srii Seim kompetencija buvo labai
plati. Jie susirinkdavo vairiems reikalams svarstyti ir sprsti. Viena i j funkcij
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
20
teistvarka. Srii Seim nutarimai reguliavo valstiei ir feodal tarpusavio klausimus,
reglamentavo bajor karin tarnyb ir kitus klausimus.
Srii Seimai vykd ir teismo funkcijas. Daniausiai jie sprsdavo bajor ginus dl
ems. Teismo sprendimas, priimtas srities Seime dalyvaujant bajor, dvasinink ir miestiei
atstovams, turjo didesn autoritet negu vaivados ar senino teismo sprendimas. Daniausiai
su praymu inagrinti byl kreipdavosi pats suinteresuotas asmuo, bet bdavo, kad vaivada
ar seninas nestengdavo isprsti gino ir suaukdavo srities Seim iai sudtingai bylai
nagrinti. srii Seimus kreipdavosi ir Didysis kunigaiktis, kai reikdavo sprsti gin
pagal vietin paprotin teis. Didysis kunigaiktis negaljo inoti vis paprotins teiss
norm, todl pavesdavo nagrinti byl srii Seimui ar reikalavo, kad srii Seimai jam
pranet ar paaikint vietines teiss normas. Tada Didysis kunigaiktis pats galt inagrinti
byl. Srii Seimai kartais svarst usienio politikos klausimus, priiminjo kit valstybi
atstovus ir sudarinjo sutartis.
Srii Seimai pasirinkdavo pareign kandidatras, pateikdavo jas Didiajam
kunigaikiui, pra pakeisti netinkam pareign, srities gyventoj vardu kreipdavosi Pon
taryb, Didj kunigaikt ir Didj Seim, praydami privilegij ar lengvat, rpinosi krato
gynybos klausimais, svarst ekonominio ir politinio gyvenimo klausimus.
Srii Seimai veik iki XVI a. vidurio reformos, kai juos pakeit bajor savivaldos
organai Paviet Seimeliai. XV a. XVI a. pirmoje pusje valstybs valdymo sistema buvo
nepakankamai centralizuota, valstybs valdymo centralizavim pradjo Didysis kunigaiktis
Vytautas, kuris XIV a. pabaigoje XV a. pradioje panaikino stambias dalines
kunigaiktystes ir vietoj dalini kunigaiki paskyr savo vietininkus. XV a. sudtingos
politins padties slygomis LDK vadovams pavyko isaugoti Lietuvos vientisum, bet
stipri politini, ekonomini emi ryi nebuvo ir valstybs valdymo centralizavimas
nebuvo baigtas. Kita prieastis buvo stambij feodal pasiprieinimas, j kova dl valdios,
politins ambicijos. Politin emi konsolidavim komplikavo ir emi nedalyvavimas
sprendiant svarbius vidaus ir usienio politikos klausimus.
XV a. Seimas nebuvo nuolatin institucija, jo sudtis ir kompetencija dar nebuvo
nusistovjusi, Seim atvykdavo ne vis emi atstovai. XV a. ems palaik politinius ryius
daugiausia per savo vaivadas ir seninus, kurie susirinkdavo Pon tarybos posdius ir ten
svarst emi tarpusavio santyki problemas. ems naudojosi autonomija, sprsdavo
vietinius reikalus, saugojo vietin teis ir maai rpinosi kit emi ir bendrais valstybs
reikalais. Centralizuojant valstybs valdym reikjo reformuoti administracin-teritorin
suskirstym ir vietin valdym, nes ia buvo daug trkum. Administraciniai-teritoriniai
vienetai buvo nevienodo didumo, vietins administracijos pareign kompetencija buvo
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
21
nepakankamai apribota. Ji buvo nustatoma daugiausia paproi ir tik i dalies teiss normini
akt.
Didysis kunigaiktis danai dalijo ir jung administracinius-teritorinius vienetus, steig ir
naikino atitinkamas pareigybes, siekdamas politini tiksl. Bdavo, kad nauji
administraciniai-teritoriniai vienetai ir pareigybs buvo steigiami norint atlyginti tam tikriems
asmenims u j tarnavim Didiajam kunigaikiui. Toks netobulas administracinis-teritorinis
suskirstymas bei nepakankamai efektyvus vietinis valdymas buvo klitis politinms
reformoms, kuri reikalavo tarnybiniai bajorai.
5. ADMINISTRACINIO-TERITORINIO SUSKIRSTYMO IR VIETINIO VALDYMO REFORMA
i reforma pradta 1565 m. Iniciatoriai siek sutvarkyti ir suvienodinti administracin-
teritorin suskirstym ir vietin valdym visoje valstybs teritorijoje. Reformos teisinis
pagrindas buvo LDK Seimo nutarimas, priimtas 1565 m. Vilniuje. Pagal nauj administracin-
teritorin suskirstym LDK susidjo i vaivadij, paviet ir valsi. Stambiausia buvo
vaivadija, ji skirstsi pavietus, o pavietai valsius. LDK pavietai buvo organizuoti
Lenkijos pavyzdiu. Tai buvo gana savarankiki vienetai. Kiekvienas pavietas turjo savo
Seimelius, teismus, administracij ir mokesius.
Iki reformos LDK nebuvo paviet kaip administracini-teritorini vienet, o odis
pavietas reik teritorij ar apygard, kur galiojo tam tikro vietins administracijos pareigno
valdia. Todl I Statutas ir kiti teiss norminiai aktai pavietais vadino ir valsius, ir vaivadijas,
ir seninijas. Po reformos pavietas tapo savarankiku kariniu, administraciniu ir teisminiu
organu. Buvo sudaryta 30 paviet ir 13 vaivadij (skaitant emaitij, kuri dokumentuose
buvo vadinama seninija).
Dauguma vaivadij susidjo i 2-3 paviet (Vilniaus 5, Trak 4 pavietai), o keturios
vaivadijos turjo tik po vien paviet. Vaivadijos administracijos vadovas buvo vaivada. Jo
kompetencija ir teisin padtis beveik nepasikeit, kaip ir anksiau jis vykd administracines,
karines ir teismo funkcijas. Jo potvarkius vykd pavaivadis, kur skyr pats vaivada. Antras
pagal svarb vaivadijoje buvo Didiojo kunigaikio skiriamas katelionas. Vilniaus ir Trak
vaivadij katelion pareigybs buvo steigtos 1413 m. Kartu su vaivados pareigomis,
katelionai kitur atsirado tik XVI a. viduryje, vykdant i reform. Katelionas buvo vaivados
pavaduotojas, taip pat centrini paviet bajor vadas. Centrinis pavietas buvo tas, kuriame
buvo vaivados bstin.
Buvo daug emesni pareign, kurie vykd vaivados ir kateliono sakymus ir
potvarkius. Vaivadijos necentriniuose pavietuose aukiausias pareignas buvo Didiojo
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
22
kunigaikio skiriamas pavieto maralka. Taikos metu jis pirmininkavo Paviet Seimeliuose ir
buvo atsakingas u pavieto bajor pasirengim karui. Karo metu jis turjo surinkti bajorus ir
karikius ir nuvesti juos pas vaivad. Centrinio pavieto maralkos nebuvo, jo funkcijas vykd
katelionas.
Antras pagal svarb pavieto pareignas buvo pakamaris. Tai ems gin teismo teisjas.
Karo metu didel vaidmen vaidino vliavininkas (karas). Jis pranedavo pavieto bajorams
apie visuotin aukim, patikrindavo atvykusius ir j ginklus, suraydavo juos ir nuvesdavo
maralkai ar katelionui. Karo ygio metu jis nedavo pavieto vliav. Vliavinink skirdavo
Didysis kunigaiktis. Pagal III Lietuvos Statut bajorai susirinkdavo Pavieto Seimel ir
pasirinkdavo 4 kandidatus, o Didysis kunigaiktis tinkamiausi paskirdavo vliavininku.
Vliavininkas turjo bti stiprus, gerai ginkluotas ir turintis ger arkl. Jis turjo bti vietinis
gyventojas, turintis dvar tame paviete. Vliavininkas gaudavo atlyginim i valstybs ido.
Karo metu, kai maralka ir vliavininkas su pavieto bajorais ivykdavo yg, pavieto
karo vado pareigas eidavo vaiskis. Jis vadovavo karikiams, likusiems paviete, organizavo ir
vykd pavieto teritorijos apsaug ir gynyb. Vaisk skyr Didysis kunigaiktis. Svarbiausi
pili ir tvirtovi gynyba rpinosi horodnyiai. Jie priirjo tvirtinim statyb ir remont,
aprpindavo juos ginklais ir karine amunicija, rinko mokesius gulai ilaikyti. Horodnyius
skyr Didysis kunigaiktis i vietini bajor. U tarnyb horodnyiai gaudavo atlyginim i
valstybs ido arba jiems buvo skiriama tam tikra dalis pajam i Didiojo kunigaikio
dvar.
Horodnyi potvarkius vykd Didiojo kunigaikio skiriami pili ratininkai. Svarb
vaidmen vaidino pilies seninas, t.y. pilies teismo pirmininkas, ir jo pavaduotojas
paseninis. Pilies seninas vykd ir administracines funkcijas paskelbdavo Seimo
nutarimus, Didiojo kunigaikio ratus, privilegijas ir kitus aktus, vykd Didiojo
kunigaikio sakymus, priirjo mokesi rinkim. Pilies seninas turjo utikrinti paviete
viej tvark ir saugum, neleisti neramum ir prievartos. Pilies senino nebuvo sen
vaivadij centriniuose pavietuose, ten pilies senino funkcijas vykd vaivada (8 senos
vaivadijos, 5 naujos).
Kartais teigiama, kad Didiojo kunigaikio dvar laikytojai irgi buvo administracijos
pareignai, taiau tai labiau kinio pobdio pareigos. Valsi valdymas reformos metu
beveik nepasikeit. Kaip ir anksiau, valsius vald Didiojo kunigaikio skiriami valsi
laikytojai ir seninai. Jie veik savarankikai, turjo klausyti administracijos tik pavieto
gynimo reikalais. Valsiaus seninas skyrsi nuo valsiaus laikytojo tik tuo, kad vald
didesn teritorij. Didesni valsi administracijos vadovai seninai, maesni laikytojai.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
23
XVI a. viduryje valsiaus teritorija jau susidjo tik i valstybini emi. Bajor ir
banyi dvarai nebuvo valsiaus teritorijoje jie priklaus tik pavietui ir vaivadijai. Todl
pavieto ir vaivadijos administracijos pareignai turjo teis tam tikrais atvejais administruoti
ir teisti feodal valstieius, o valsi seninai ir laikytojai tokios teiss neturjo. J valdia
galiojo tik valstybiniams valstieiams. Valsi laikytojai ir seninai rpinosi kiniais
reikalais, priirjo prievoli atlikim ir mokesi mokjim, paskirdavo ems sklypus
valstieiams u prievoles. Jei valsiuje buvo pilis ar tvirtov, seninas ar laikytojas turjo
laikyti j parengt karui, todl is pareignas i dalies vykd ir karin funkcij.
U savo darb vaivadijos seninas ar laikytojas gaudavo tam tikr dal mokesi i
valstiei. Senino ar laikytojo bstin buvo valstybinis dvaras ar miestelis. Kituose dvaruose
seninai ar laikytojai turjo savo vietininkus, kuri potvarkius vykd ratininkai, valstiei
vaitai ir suolininkai. ie pareignai atsirado valsiuose valak reformos metu 1557 m.
6. PAVIET SEIMELIAI
1566 m. tarnybini bajor reikalavimu visuose pavietuose buvo organizuoti Paviet
Seimeliai. Jie turjo rpintis visais pavieto reikalais, teisingumu ir gynyba. Nuo buvusi srii
Seim Paviet Seimeliai skyrsi:
1) tuo, kad buvo bajor savivaldos organas. juos suvaiuodavo tik vietiniai bajorai ir
pavieto administracijos pareignai, o srii Seimai susiddavo i bajor, dvasinink ir
miestiei;
2) skirtumas tas, kad bajor atvykimas Pavieto Seimel buvo btinas, o srii Seimus
atvykdavo tie asmenys, kurie norjo dalyvauti svarstant tam tikrus klausimus;
3) Paviet Seimeli darbo tvark nustat II ir III Lietuvos Statutai ir ji buvo vienoda
visoje valstybje, o srii Seime rinkosi pagal vietin paprotin teis. Paviet Seimeliai,
priklausomai nuo to, kada ir kokiam tikslui rinkosi, buvo: a) prieseiminiai b) poseiminiai c)
rinkiminiai d) Grabnyi dienos Seimeliai ir e) kaptriniai.
Seimo nutarimas dl Paviet Seimeli steigimo paskelbtas 1565 12 30, o pirmieji
prieseiminiai Seimeliai vyko 1565 m. baland. Prieseiminiai Seimeliai rinkosi, kai Didysis
kunigaiktis atsisdavo rat (universal), kuriame buvo praneimas apie Didiojo Seimo
susirinkimo viet, laik ir darbotvark, taip pat buvo sakymas suaukti Paviet Seimelius,
irinkti atstovus ir deleguoti juos Seim. II Lietuvos Statutas reikalavo aukti Seimelius ne
vliau kaip prie keturias savaites iki Didiojo Seimo, o III Lietuvos Statutas prie eias
savaites.
Prieseimini Seimeli dalyviai turjo iklausyti Didiojo kunigaikio atstovo kalb,
aptarti Didiojo kunigaikio pasilytus klausimus, taip pat savo pavieto reikalus, irinkti du
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
24
bajorus ir deleguoti juos Seim, taip pat parengti jiems instrukcij, k jie turi kalbti Seime,
kaip balsuoti, kokius klausimus ikelti Seimui. Bajorai pavesdavo savo delegatams praneti
Didiojo kunigaikio bajor teisi ir privilegij paeidimo atvejus, pakartoti anksiau
paduotus, bet nepatenkintus praymus ir skundus, paprayti Didiojo kunigaikio nauj teisi
ir privilegij. Instrukcijos originalas buvo atiduodamas delegatams, o nuoraas paliekamas
pilies teismo ar ems teismo knygose. Instrukcijos originalas buvo delegat galiojimus
patvirtinantis dokumentas. Delegatais buvo renkami ne tik tarnybiniai bajorai; danai jais
tapdavo stambs feodalai, pavieto administracijos pareignai.
Kartu su prieseimininiais Seimeliais atsirado poseiminiai Seimeliai. II Lietuvos Statutas
toki Seimeli nenumat, bet jie buvo reikalingi, nes be poseimini Seimeli buvo sunku
organizuoti Didiojo Seimo nutarim vykdym. Poseimini Seimeli darb reglamentavo III
Lietuvos Statutas. Poseiminiai Seimeliai buvo aukiami per keturias savaites po Seimo
sesijos. Juose bajorai susipaindavo su Seimo nutarimais ir isiaikindavo, kaip j delegatai
vykd instrukcij, kaip gyn pavieto interesus Seime.
Seimo nutarimai dl mokesi karo reikalais, taip pat dl visuotinio bajor aukimo karo
tarnyb buvo suraomi Didiojo kunigaikio universal, o visi kiti nutarimai buvo suraomi
Seimo konstitucijas. Tik svarbiausi nutarimai buvo skelbiami turguose ir ikabinami prie
banyi. Kitus nutarimus pranedavo delegatai, kai sugrdavo paviet. Seimo nutarimai
negaljo bti svarstomi ar kritikuojami bajor Seimelyje, bajorai turjo tik susipainti su jais
ir juos vykdyti. Tik kartais Didysis kunigaiktis, nordamas suinoti vis bajor nuomon,
pasilydavo poseiminiame Seimelyje aptarti apsvarstytus, bet neisprstus klausimus.
Rinkiminiai Seimeliai rinko kandidatus ems teismo teisjo, pateisjo ir ratininko
vietas. Nuo 1588 m. jie taip pat rinko kandidatus pakamario, vliavininko ir vaznio vietas.
Kadangi teisjai ir kiti pareignai buvo renkami iki gyvos galvos, rinkiminiai Seimeliai
susirinkdavo tik tam tikram pareignui mirus ar j paskyrus kit tarnyb.
Nuo 1582 m. pavietuose rinkosi Grabnyi dienos Seimeliai, kurie irinkdavo Lietuvos
Vyriausiojo tribunolo narius (po du nuo pavieto). Grabnyi dienos Seimeliai rinkosi kasmet
t pai dien vasario 2-. Grabnyi dienos Seimel niekas neturjo teiss atvykti
arvuotas ar ginkluotas aunamuoju ginklu. Kadangi rinkosi kasmet, jie buvo labai patogs
vairiems pavieto reikalams aptarti, todl bajorai po vyriausiojo tribunolo nari rinkimo
sprsdavo kitus savo reikalus.
Kaptriniai Seimeliai susirinkdavo mirus Didiajam kunigaikiui. Jie delegavo atstovus
Seim, kuris turjo irinkti nauj Didj kunigaikt. Iki naujo Didiojo kunigaikio
karnavimo kaptriniai Seimeliai turjo vis valdi pavietuose ir sprsdavo visus reikalus.
Pirmiausia jie rpinosi paviet apsauga ir gynyba. Kiekvienas bajoras kaptrin Seimel
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
25
atvykdavo ginkluotas ir visikai pasiruos karui. Kaptriniai Seimeliai baigdavo darb ir
paleisdavo bajorus namus tik kai gaudavo praneim apie Didiojo kunigaikio
karnavim.
Visi Seimeliai rinkosi pavieto administraciniam centre ten, kur buvo pavieto pareigno
bstin. Tik iskirtiniais atvejais (epidemijos metu) Seimeliai rinkdavosi kitame mieste ar
miestelyje. Daniausiai Seimeli posdiai vyko ems teismo patalpose. Seimo dalyviai
apsistodavo miestiei namuose. Tai buvo miestiei prievol nemokamai patalpomis
aprpinti bajorus ir j tarnus.
Paviet Seimeli darbo trukm nebuvo nustatyta. Tik 1588 m. III Lietuvos Statutas
nustat, kad prieseiminis Seimelis negali trukti daugiau kaip keturias dienas, kad Seimeliuose
renkami delegatai nepavluot Didj Seim. Kit Seimeli trukm priklaus nuo svarstom
klausim skaiiaus ir sudtingumo. Ilgiausiai truko kaptriniai Seimeliai, nes iki Didiojo
kunigaikio karnavimo buvo keletas ar net keliolika mnesi.
Paviet Seimeliams pirmininkavo pavieto maralka ar auktesnis pareignas, Pon
tarybos narys, jei toks buvo atvyks Seimel. Nuo XVII a. vidurio bajorai patys pasirinkdavo
pirminink, kuris nebuvo nuolatinis, buvo renkamas vienai sesijai. Seimeli posdi
protokol nebuvo, visi nutarimai buvo raomi ems ar pilies teismo knygas. Nebuvo ir
nuolatinio sekretoriaus ar ratininko. rayti nutarim teismo knyg bajorai pavesdavo
seninui, pakamariui ar kitam pareignui. Kartu su Paviet Seimeli steigimu buvo
reformuotas Lietuvos Seimas.
7. LDK SEIMO REFORMA
Gerokai sumajo Seimo dalyvi skaiius. Bajorai nebegaljo savo nuoira atvykti
Seim. Visiems pavieto bajorams turjo atstovauti du tame paviete irinkti delegatai. Seime
dalyvavo Didysis kunigaiktis ir Pon tarybos nariai. Taip pat bdavo kvieiami kai kurie
vietins administracijos atstovai ir Didiojo kunigaikio rm administracijos pareignai.
Kartais buvo kvieiami stambs feodalai ir dvasininkai. Kiekvienam stambiajam feodalui,
Pon tarybos nariui ar kitam auktam pareignui buvo siuniamas atskiras kvietimas, o kiti
bajorai gaudavo tik bendr Didiojo kunigaikio universal. Visi asmenys buvo kvieiami
Didiojo kunigaikio vardu.
1567 m. buvo sutarta dl Seimo darbo tvarkos ir nustatyta, kad Pon tarybos nariai ir
pavieto atstovai privalo dalyvauti Seime. Jei Pon tarybos narys be rimtos prieasties
pavlavo Seim daugiau nei dvi dienas, jis netekdavo teiss balsuoti tiek dien, kiek
pavlavo, ir turjo be jokio protesto sutikti su visais Seimo nutarimais. Be rimtos prieasties
pavlavs pavieto atstovas netekdavo teiss balsuoti ioje Seimo sesijoje ir negaljo ivykti.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
26
Kartu buvo nustatytas privalomas bajor dalyvavimas Paviet Seimeliuose. Be rimtos
prieasties neatvykusius ar pavlavusius bajorus nubausdavo bauda ir atimdavo teis
prieintis Seimelio nutarimams.
Pagal II Lietuvos Statut Seimas buvo svarbiausias valdios organas, o Didiojo
kunigaikio vaidmuo gerokai sumajo. Pagal II Lietuvos Statut iimtins Seimo teiss
buvo:
1) sprsti karo ir taikos klausimus, skelbti visuotin bajor aukim karo tarnyb;
2) nustatyti mokesius, muitus ir rinkliavas;
3) rinkti Didj kunigaikt;
4) sprsti svarbiausius usienio politikos klausimus (unijos su Lenkija);
5) leisti statymus.
Iki XVI a. vidurio statym leidyba nebuvo iimtin Seimo teis, statymus leisti galjo ir
Didysis kunigaiktis kartu su Pon taryba. Seimas svarst ir kitus klausimus, kuriuos
ikeldavo Didysis kunigaiktis, Pon tarybos nariai ar bajor atstovai. Kartais Seimas vykd
teismo funkcijas, sprsdavo Didiojo kunigaikio eidimo, valstybini nusikaltim,
pareign nuudymo ar sualojimo bylas. Iimtinei Seimo kompetencijai priklausanius
klausimus Pon tarybos nariai ir pavieto atstovai sprsdavo bendrame posdyje, o kitus
klausimus Pon taryba ir pavieto atstovai sprsdavo atskirai.
Seimo nutarimai buvo priimami vis luom sutikimu, o luomais tada buvo: Didysis
kunigaiktis, Pon taryba ir pavieto atstovai. Danai Seimo nutarimai turjo sutarties form,
pvz. bajorai sutikdavo mokti mokesius karo reikalams, o Didysis kunigaiktis ir Pon
taryba sipareigodavo patenkinti bajor praymus. Didysis kunigaiktis turjo teis atleisti tam
tikr asmen, visuomens sluoksn arba tam tikros teritorijos gyventojus nuo Seimo nutarim
vykdymo.
Pagrindiniai Seimo ir administracinio-teritorinio suskirstymo reform rezultatai. Reform
metu administracinis-teritorinis suskirstymas ir vietinis valdymas buvo sutvarkytas ir
suvienodintas visoje valstybs teritorijoje. Seimo darbas tapo efektyvesnis. Reformos
sustiprino tarnybini bajor pozicijas valstybs aparate ir j vaidmen sprendiant vidaus ir
usienio politikos klausimus. Taiau nepavyko sukurti centralizuoto valstybs valdymo
mechanizmo. Pavietai buvo per daug savarankiki teritoriniai vienetai, Paviet Seimeli
darbas nebuvo kontroliuojamas centrini valstybs organ. Pavietus jung tik vaivados ar
kateliono valdia. Nebuvo vaivadijos Seimelio, kuriame bajorai galt svarstyti ir sprsti
vaivadijos reikalus. Bajorai kreipdavosi Didj kunigaikt, praydami steigti vaivadijos
Seimelius, bet tokie Seimeliai nebuvo organizuoti ir tai buvo vienas i svarbiausi reformos
trkum. Kiti trkumai valsi seninai ir laikytojai buvo nepriklausomi nuo pavieto ar
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
27
vaivadijos administracijos. Jie turjo klausyti vaivados ir pavieto maralkos tik kariniais
reikalais. 1565-1566 m. LDK vyko valstybs valdymo decentralizavimas. Jis atitiko
tarnybini bajor interesus, bet buvo pavojingas valstybei.
8. 1569 M. LIUBLINO UNIJA. ABIEJ TAUT RESPUBLIKOS SUSIDARYMAS
1558 m. prasidjo karas dl Livonijos. LDK jis buvo neskmingas. Rusijos kariuomen
siver LDK ir okupavo dvi vaivadijas. Be svetimos pagalbos LDK nebegaljo kariauti.
Bajorai pra Lenkijos feodal paramos, bet lenkai adjo padti su slyga, kad LDK bajorai
sudarys unij su Lenkija. Stambs feodalai, Pon tarybos nariai nesutiko su Lenkijos bajor
reikalavimais, jie stengsi isaugoti valstybs savarankikum ir kartu ilaikyti savo politin
valdi. Taiau tarnybiniai bajorai labai nukentjo nuo karo ir pradjo reikalauti unijos su
Lenkija. Jie tikjosi, kad dviems valstybms susijungus karo nata nebus tokia sunki, bus
sumainti mokesiai karo reikalams, jungtin Lietuvos ir Lenkijos kariuomen ivarys
okupantus ir bajorai susigrins dvarus.
Tarnybiniai bajorai norjo apriboti stambi feodal valdi ir gauti tokias pat politines
teises, kokias turjo Lenkijos bajorai. 1562 m. tarnybiniai bajorai pareikalavo unijos su
Lenkija ir nutar nemokti mokesi karo reikalams, kol nebus patenkintas j reikalavimas.
Pon tarybos nariai nusileido ir pradjo derybas su Lenkija dl unijos. Derybos truko kelet
met. Galutin sprendim turjo priimti bendras Seimas, susidjs i LDK ir Lenkijos
karalysts bajor, kuris susirinko Liublino mieste.
1569 01 10 LDK delegacija Seimui pateik projekt, pagal kur Lenkijos karalyst ir LDK
turjo tik bendr Karali ir bendr Seim. Seimas turjo sprsti karo ir taikos klausimus, rinkti
Karali, nustatyti mokesius karo reikalams ir sprsti usienio politikos klausimus. Kas antras
Seimo posdis turjo vykti LDK teritorijoje. Savo reikalams sprsti LDK ir Lenkija galjo
turti atskirus Seimus. Pagal projekt LDK ir Lenkijos karalysts bajorai turjo teis sigyti
dvarus tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, bet LDK pareignai galjo bti tik LDK, o Lenkijos
pareignai tik Lenkijos pilieiai. Pagal projekt LDK turjo atskir pinig sistem, id,
statymus, kariuomen, valstybs valdymo aparat ir teism sistem.
Toks unijos projektas atitiko LDK interesus ir tokia unija nebuvo pavojinga LDK
valstybingumui ir savarankikumui. Taiau Lenkijos bajorai su tokiais pasilymais nesutiko ir
pareikalavo grti prie 1385 m. unijos. Jie teig, kad dl unijos slyg buvo galutinai susitarta
Jogailos valdymo metais, todl dabar reikia tik gyvendinti tos unijos nuostatas. Lenkijos
bajorai vl siek inkorporuoti LDK Lenkijos karalysts sudt. Dl nesusitarimo su Lenkija
LDK delegacija 1569 03 01 paliko Seim, o 03 12 Lenkijos feodal reikalavimu Lenkijos
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
28
Karalius ir LDK Didysis kunigaiktis ygimantas Augustas prijung prie Lenkijos dvi LDK
vaivadijas, o 06 05 dar dvi. Taip ygimantas Augustas paeid sipareigojimus, prisiimtus
karnavimo metu, taip pat jo paties patvirtint II Lietuvos Statut, kuris draud Didiajam
kunigaikiui mainti Lietuvos teritorij.
Keturi vaivadij prijungimas prie Lenkijos atitiko vietini tarnybini bajor interesus,
nes jie automatikai gavo Lenkijos bajor teises, kuri tiek ilgai siek. Todl tarnybiniai
bajorai nesiprieindavo ir net paremdavo ygimanto Augusto veiksmus. Nepatenkinti buvo
tik stambieji feodalai, Pon tarybos nariai ir kai kurie vietins administracijos pareignai. Prie
Lenkijos prijungtose vaivadijose toki nepatenkint buvo palyginti nedaug, pagaliau jie
susitaik su prijungimu, prisiek Lenkijos Karaliui ir gro Liublino Seim jau kaip Lenkijos
atstovai.
Keturi vaivadij prijungimas prie Lenkijos sudav stipr smg LDK pozicijoms
derybose dl unijos. Valstyb neteko daugiau kaip puss savo teritorijos, labai sumajo LDK
kariuomen, ido pajamos. Tai privert LDK delegacij grti Liublino Seim ir 07 01
pasirayti unijos akt. Pagal j LDK ir Lenkijos karalyst susijung vien valstyb, kurios
oficialus pavadinimas buvo Abiej Taut Respublika.
Naujos valstybs valdymo forma monarchija, teritorinio suskirstymo forma buvo labai
panai federacij, o valstybinis reimas demokratija. Terminas tauta unijos akte buvo
vartojamas bajor luomo prasme, o respublika buvo suprantama kaip bendras taut reikalas.
Todl valstybs pavadinimas ATR buvo suprantamas kaip Lenkijos ir Lietuvos bajor
bendras reikalas.
Respublika turjo bendr Karali ir Seim. Seimo renkamas Karalius turjo Lenkijos
Karaliaus ir Lietuvos Didiojo kunigaikio titul, taiau Karaliaus rinkimai ir karnavimas
turjo vykti tik Lenkijos teritorijoje (rinkimai Varuvoje, karnavimas Krokuvoje).
Liublino unijos aktas neleido atskir Lietuvos Didiojo kunigaikio rinkim ir karnavimo.
Valstybs vadovas buvo renkamas ir karnuojamas kaip Lenkijos Karalius, o Lietuvos
Didiojo kunigaikio titul gaudavo automatikai.
i nuostata labai nepatiko LDK bajorams, po Liublino unijos sudarymo jie nuolat
reikalavo, kad Lenkijos Karalius bt karnuojamas ir Lietuvos Didiuoju kunigaikiu ir kad
karnavimas vykt Vilniuje. Bet tokie reikalavimai nebuvo patenkinti. Pagal Liublino unijos
akt, Karalius turjo bti renkamas Lenkijos ir Lietuvos bajor bendrame Seimo posdyje, bet
vienos i delegacij neatvykimas nebuvo klitis Karaliaus rinkimams. Lenkijos bajorai galjo
irinkti Karali be LDK bajor, jei ie nebuvo atvyk Varuv.
1576 m. taip ir atsitiko, kai lenkai be lietuvi Karaliumi irinko Stepon Bator. Pagal
Liublino unijos akt Respublikos Seimas turjo rinktis Lenkijoje. Seimo nari skaiius
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
29
priklaus nuo vaivadij ir paviet skaiiaus, kadangi LDK buvo maiau paviet ir vaivadij
nei Lenkijoje ir j skaiius sumajo, kai keturios vaivadijos buvo prijungtos prie Lenkijos.
Seime LDK atstovai turjo apie tredal viet. Pagal Liublino unijos akt Lenkijos karalyst ir
LDK negaljo turti atskir Seim savo vidaus reikalams sprsti. Lenkija ir LDK privaljo
turti bendr usienio politik ir pinig sistem. LDK isaugojo atskir id, kariuomen,
statymus, teism sistem, centrinio ir vietinio valdymo sistem.
LDK dignitori ir urd pareigos liko tokios pat kaip ir anksiau, taiau visi pareignai
turjo prisiekti itikimyb Lenkijos Karaliui. Pagal Liublino unijos akt Karalius karnavimo
metu turjo patvirtinti visas anksiau ileistas ems privilegijas, bet naujos privilegijos galjo
bti leidiamos tik visai Respublikai. ems privilegija visos LDK privilegija. Lenkijos
bajorai gavo teis pirkti ar kitu bdu sigyti dvarus LDK, o lietuvi bajorai Lenkijoje. Buvo
numatyta ir bendra pilietyb.
Liublino unijos akte pasakyta, kad jo nuostatos negali bti keiiamos ar naikinamos ir turi
galioti aminai. Jei viena i ali nesilaiko io akto nuostat, kita alis turi teis suaukti
kariuomen ir priversti laikytis io akto nuostat. Liublino unijos aktas neprietaravo II
Lietuvos Statutui, pagal kur LDK turjo bti atskiras Seimas ir jis turjo rinktis tik LDK
teritorijoje. Statutas draud Didiajam kunigaikiui suteikti dvar ar pareigybi
usienieiams, prie kuri buvo priskiriami ir Lenkijos bajorai.
Ikart po Liublino unijos sudarymo Lenkijos bajorai pareikalavo pataisyti Statut, kad jis
atitikt unijos nuostatas, taiau LDK bajorai to nepadar ir net atsisak dertis su lenkais iuo
klausimu, nes Statuto itaisymas yra LDK vidaus reikalas. Daugelis LDK bajor netrukus
nusivyl unijos slygomis. Jie reikalavo Lenkijos ir LDK lygiateisikumo ir neleisdavo
Lenkijos pareignams ir bajorams kitis LDK vidaus reikalus. Dl LDK bajor
pasiprieinimo kai kurios Liublino unijos akto nuostatos nebuvo gyvendintos. Nebuvo
bendros pilietybs ir bendros valiutos. Valstybiniai dvarai buvo suteikiami naudotis tik LDK
bajorams. Stepono Batoro ir ygimanto III valdymo metais LDK savarankikumas sustiprjo.
Didel reikm turjo III Lietuvos Statutas, kuris tapo LDK savarankikumo ir valstybingumo
teisine garantija. Statutas ignoravo tas Liublino unijos nuostatas, kurios neatitiko LDK
interes. Bajorai suprasdavo Statuto reikm, laik Statut pagrindiniu statymu ir nevykd
Respublikos Seimo nutarim, kurie prietaravo Lietuvos Statutui.
Po Liublino unijos sudarymo LDK atsirado dvi naujos parlamentarizmo formos. III
Lietuvos Statutas nustat, kad prie dvi savaites iki Didiojo Seimo LDK paviet atstovai ir
Pon tarybos nariai turi susirinkti generalin Seimel. Generalinio Seimelio tikslas buvo
suderinti Paviet Seimeli instrukcijas ir aptarti LDK reikalus, kad bendrame Seime visi LDK
atstovai laikytsi vieningos pozicijos. generalin Seimel atvykdavo Didiojo kunigaikio
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
30
atstovas, kuris pranedavo bajorams Didiojo Seimo darbotvark. Generalinio Seimelio
dalyviai turjo aptarti jiems pasilytus klausimus, priimti ir pasirayti atitinkam nutarim, o
kancleris t nutarim turjo antspauduoti LDK valstybiniu antspaudu.
Generalini Seimeli nutarimas nebuvo statymas, bet jis buvo privalomas generalinio
Seimelio dalyviams ir bendrame Seime jie turjo laikytis io nutarimo. Generalinio Seimelio
darbo trukm priklaus nuo svarstom klausim skaiiaus ir sudtingumo. III Lietuvos
Statutas nustat, kad generalinis Seimelis gali trukti tiek dien, kiek reikia, su vienintele
slyga kad jo dalyviai nepavluot Didj Seim.
LDK buvo organizuojami ir bajor generaliniai suvaiavimai. J sudtis ir suaukimo
tvarka buvo beveik tokia pat kaip LDK Seimo. Visi pavietai gaudavo Didiojo kunigaikio
universal, kuriame buvo sakoma suaukti bajor generalin suvaiavim ir buvo nurodyta
suvaiavimo darbotvark. Kiekvieno pavieto administracija suaukdavo Pavieto Seimel.
Bajorai irinkdavo pavieto atstovus, duodavo jiems instrukcij ir deleguodavo generalin
suvaiavim.
Daniausiai generalinis suvaiavimas sprsdavo LDK gynybos klausimus ir nustatydavo
mokesius karo reikalams. Buvo svarstomi ir kiti LDK reikalai. Jei generaliniame
suvaiavime dalyvaudavo Didysis kunigaiktis, tai toks suvaiavimas veik kaip LDK
Seimas. Generalinio suvaiavimo nutarimai buvo teiss norminiai aktai, privalomi visiems
LDK gyventojams. Generalinio suvaiavimo ir generalinio Seimelio veikla prietaravo
Liublino unijos aktui, kuriame pasakyta, kad LDK ir Lenkijos karalystje negali bti joki
atskir Seim.
XVI a. antroje pusje XVII a. pradioje generaliniai Seimeliai ir suvaiavimai buvo
labai populiars, j alininkai buvo Steponas Batoras ir ygimantas III. ie Didieji
kunigaikiai siek sustiprinti savo valdi ir sumainti Respublikos Seim reikm, todl
band generaliniuose Seimeliuose ar suvaiavimuose susitarti su LDK bajor atstovais ir
utikrinti sau j param, o LDK bajorai naudojosi proga ir reikalavo nuolaid bei privilegij.
Generaliniai Seimeliai ir suvaiavimai padjo LDK bajorams ginti savo ekonominius ir
politinius interesus. Generalini Seimeli ir suvaiavim veikla stiprino LDK savarankikum
ir turjo didel reikm kovojant u LDK ir Lenkijos karalysts lygiateisikum.
9. BENDROS ATR INSTITUCIJOS
Respublikos Seimai susidjo i dviej rm i Paviet Seimeli atstov rm ir Senato.
Paviet Seimeli atstov buvo 170 po du nuo kiekvieno pavieto. I j 48 atstovavo Lietuvai.
Po keturi vaivadij prijungimo prie Lenkijos LDK sudty liko 9 vaivadijos ir 22 pavietai,
todl Seime turjo bti tik 44 paviet atstovai.
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
31
Kad bt daugiau paviet atstov ir senatori, 1569 m. buvo organizuota dar viena
vaivadija (Smolensko), susidjusi i dviej paviet. Paviet atstov rinkimo tvarka buvo tokia
pat kaip ir anksiau, j nustat II, vliau III Lietuvos Statutai. Senato nari buvo 140. Lietuvai
turjo atstovauti 27 senatoriai. Tai buvo Vilniaus ir emaitijos vyskupai, 10 vaivad, 10
katelion ir 5 dignitoriai, ems maralka, kancleris, pakancleris, ems paidininkis ir rm
maralka.
I tikro LDK senatori buvo maiau, nes iki 1588 m. vienas asmuo galjo turti kelet
pareigybi. I tikrj Lietuvai atstovavo apie 20 senatori. Todl III Lietuvos Statutas nustat,
kad dignitoriai ir teisjai negali turti kit pareig. Jei jie patys neatsisakydavo kit pareig,
buvo kvieiami Seim, kuris paalindavo juos i pareig ir baud pinigine bauda.
Senato sudt nepateko daugelis LDK Pon tarybos nari. Senatoriais netapo paviet
maralkos, Didiojo kunigaikio maralkos, vliavininkai ir kai kurie Didiojo kunigaikio
rm administracijos pareignai. Prieastis ta, kad Lenkijoje tokie pareignai nebuvo Pon
tarybos nariai, o Respublikos Senatas buvo organizuotas Lenkijos Pon tarybos pavyzdiu.
Seimo susirinkimo laik, viet ir darbotvark nustatydavo Karalius. Kadangi statymai i
klausim nereglamentavo, bajorai baiminosi, kad Karalius, nordamas sumainti Seimo
reikm ir sustiprinti savo valdi, auks Seim labai retai, tik kai jam paiam jo reiks. Todl
1573 m. Seimas savo nutarimu pareigojo Karali aukti Seim vien kart per dvejus metus.
Toks eilinis Seimas buvo vadinamas Ordinariniu ir turjo trukti ne maiau kaip eias
savaites, kad bajorai spt idstyti visus savo praymus ir aptarti reikalus. Kartais buvo
aukiamas ir nepaprastasis (ekstraordinarinis) Seimas, kuris turjo trukti ne maiau kaip dvi
savaites.
Paprastai Seimas buvo aukiamas vien ar du kartus per metus ir truko tiek, kiek reikjo.
Daniausiai Seimas posdiavo Varuvoje, nuo 1673 m. kas treias Seimas rinkosi Gardine
(LDK teritorijoje). Senatoriai ir Paviet Seimeli atstovai posdiavo atskirai. Tik
svarbiausius klausimus sprsdavo bendrame posdyje. Klausimus ikeldavo Karalius,
senatoriai ar paviet atstovai. Kiekvienai Seimo sesijai buvo renkamas Seimo maralka. Jis
vadovavo paviet atstov rmams, o Senate pirmininkavo Karalius. ems maralka ir
Lenkijos karalysts Didysis maralka kartu irjo tvarkos Seime, bet bajorus u Seime
padarytus teiss paeidimus teisdavo atskirai (LDK ems maralka, Lenkijoje Lenkijos
Didysis maralka).
Seimo nutarimai buvo priimami Karaliaus vardu. Lenkijos karalysts ir LDK kancleriai
isisdavo Seimo nutarimus paviet administracijos pareignams, o ie juos raydavo
ems ar pilies teismo knygas. Kartu su Seimo nutarimais, LDK kancleris isisdavo
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
32
paaikinimus, kurioms nuostatoms Lietuvos atstovai pritar ir ko neprim, kokios nuostatos
turi galioti visoje Respublikoje, o kurios tik LDK ar tik Lenkijoje.
I pradi visi nutarimai buvo priimami be balsavimo, vis luom sutikimu (luomai
Karalius, Senatas, paviet atstov rmai). Nuo XVII a. vidurio Seimo nutarimai buvo
priimami vienbalsiai. 1655 m. buvo teisinta liberum veto teis. Tai reik, kad bet kuris
pavieto atstovas galjo balsuoti prie Seimo nutarim ir tokiu bdu nutraukti nutarimo
primimo procedr.
Visi Seimo nutarimai buvo suraomi vien akt Seimo Konstitucij, ir jei bent vienas
nutarimas nebuvo priimtas, visa Konstitucija netekdavo juridins galios ir Seimas
pasibaigdavo be rezultat. Pirm kart Seimas sulugo dl liberum veto teiss panaudojimo
1669 m. XVII a. pabaigoje XVIII a. pradioje toks Seimo lugimas buvo prastas reikinys.
Vis daugiau Seim pasibaigdavo be jokio rezultato. Seimas nestengdavo priimti svarbi
statym valstybs gynybos, mokesi ir usienio politikos klausimais. Tokiomis slygomis
buvo organizuojami Konfederaciniai Seimai, nukreipti prie liberum veto teis.
Paviet atstovai Konfederacin Seim buvo renkami prastai. Susirinkusiems Karalius ar
jo galiotas dignitorius pasilydavo visus klausimus sprsti bals dauguma. Senatoriams ir
paviet atstovams sutikus ir pasiraius pasiadjimo akt iame Seime liberum veto teis
negaliojo. Danai tik tokiu bdu pavykdavo priimti valstybei reikaling statym. Taiau
bajorai neleisdavo savo atstovams Seime visikai atsisakyti liberum veto teiss. Jie baiminosi,
kad ios teiss panaikinimas leis Karaliui sustiprinti savo valdi ir apribos bajor politines
teises, kad Karalius patrauks savo pus didij dal Seimo nari ir kak jiems paads, o
jie bals dauguma priims Karaliui reikaling statym. Bajorai man, kad liberum veto yra j
valdios politin garantija.
Liberum veto teis buvo panaikinta 1791 m., bet 1793 m. buvo grinta ir galiojo iki 1795
m. treiojo Respublikos padalijimo. Jei Seimas pasibaigdavo be rezultato, bajorai grdavo
savo pavietus ir Seimeliuose sprsdavo reikalus taip, kaip jiems patiems reikjo, o Karalius
tiems patiems klausimams sprsti suaukdavo Senato posd.
Senatas buvo ne tik sudedamoji Seimo dalis Auktieji Senato rmai, bet ir vyriausybin
institucija Karaliaus taryba ar Pon taryba. Senato nutarimai buvo priimami Karaliaus
vardu. Balsavimo nebuvo, kiekvienas senatorius pasisakydavo svarstomais klausimais, o
Karalius senatorius iklausydavo ir priimdavo nutarimus. Senatori nuomon nebuvo
privaloma Karaliui. Jis ne visada pritardavo daugumai senatori kartais paremdavo
maum. Daniausiai Karalius suaukdavo bendr Respublikos Senat, taiau kartais tarsi tik
su LDK ar tik su Lenkijos senatoriais. Jei Karalius norjo aptarti tik Lietuvos reikalus, jis
-
Vaclovas Rubis. Valstybs ir teiss istorija (2007)
33
pakviesdavo tik Lietuvos senatorius ir kai kuriuos kitus centrins ir vietins valdios
pareignus.
1588 m. Statute nepasakyta, kad LDK Pon taryba ir Lenkijos karalysts Senatas
susijungia bendr Respublikos Senat. Pagal III Statut toks Didiojo kunigaikio ir
auktj pareign pasitarimas yra LDK Pon taryba, jos funkcijos yra tokios pat kaip ir
anksiau. Nuo 1573 m. prie Karaliaus buvo senatoriai rezidentai. J pagrindin funkcija buvo
Karaliaus veiksm kontrol. Jie taip pat patarinjo Karaliui valstybs reikalais. Toki
senatori rezident i pradi buvo 16, vliau 28. Seimas irinkdavo senatorius rezidentus ir
pateikdavo j kandidatras Karaliui, kuris neturjo pasirinkimo laisvs ir privaljo patvirtinti
pateiktas kandidatras. Senatoriai rezidentai buvo renkami dviems metams.
Prie Karaliaus nuolat buvo tik 4, vliau 7 senatoriai rezidentai, kurie keitsi du kartus
per metus. Senatoriai rezidentai informavo Seim apie savo veikl ir apie Karaliaus veiksmus.
1717 m. Seimas pareigojo Karali vykdyti senatori rezident nurodymus. Kaip valstybs
vadovas Karalius atstovavo valstybei usie