Ūkinės veiklos poveikis požeminio vandens telkiniams

ir jo sąlygotos problemos Nemuno UBR

Kęstutis Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Gėlo geriamojo vandens ištekliai• Prognoziniai ištekliai –

3,2 mil.m3/d

Arba• 1’168’000’000m3/m

Arba• 1,168 km3/m

Naudojama• 0,17 – 0,12 mil.m3/d• 132’235’000 m3/m

89%

11%

LGT

Geriamojo vandens naudojimas upių baseinuose

Cheminė būklė: anomalijos

Geologinės sąlygos lemia, kad mineralinio vandens prietaka į naudojamus vandeningus sluoksnius gali kelti riziką.

Požeminio vandens baseinuose nustatytos mineralinio vandens anomalijos.

Tai gamtinės anomalijos. Tačiau jeigu geriamojo vandens naudojimas (žmogaus veikla) iššaukia vandens kokybės blogėjimą (trendas) tai tampa BVP direktyvos objektu (EK išvada).

Cheminė būklė: tarša

Pasklidieji taršos šaltiniai (žemės ūkis, urbanizacija).

Sutelktosios taršos šaltiniai (židiniai)

Iš Gruntinio vandens direktyvos (sutelktoji tarša)

Kai reikia įvertinti esamų taršos zonų požeminio vandens telkiniuose, visų pirma dėl sutelktųjų šaltinių ir užterštos žemės atsirandančių taršos zonų, poveikį, dėl kurio gali būti sunku pasiekti ...... nustatytus tikslus, valstybės narės vykdo papildomą nustatytų teršalų tendencijos įvertinimą, kad patikrintų, ar taršos iš užterštų vietų zonos nedidėja, nepablogina požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminės būklės bei nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Šių įvertinimų rezultatai apibendrinami upės baseino valdymo planuose, kurie turi būti pateikti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį.

Sutelktosios taršos židiniai

Sutelktųjų taršos židinių poveikis

Upės baseinas / pabaseinisBendras NO3 kiekis, patenkantis į

paviršinio vandens telkinius, t/metai*

NO3 ištaka su gruntiniu vandeniu iš STŽ / STŽ potencialios

taršos plotų

t/metai% nuo bendro NO3 kiekio,

patenkantčio į paviršinio vandens telkinius

Pajūrio upių 2109,4 2,04/2,98 0,1/0,14

Minijos 8293,2 4,03/5,44 0,05/0,07

Jūros 13508,9 18,23/27,37 0,13/0,2

Nemuno mažųjų intakų 24437,1 37,98/53,79 0,16/0,22

Šešupės 19437,6 48,18/56,31 0,25/0,29

Dubysos 5981,4 3,74/6,09 0,06/0,1

Nevėžio 28300,3 4,2/6,61 0,01/0,02

Sventosios 9205,9 20,86/32,51 0,23/0,35

Žeimenos 1430,5 8,47/13,87 0,59/0,97

Neries 5581,5 18,74/27,91 0,34/0,5

Merkio 2501,8 12,06/17,23 0,48/0,69

Priegliaus n.d. 0,02/0,04 -

Viso Nemuno UBR: 120787,4 178,6/250,2 0,15/0,21

Išvados Požeminio vandens baseinų kiekybinė ir cheminė būklė yra

gera; Keletas požeminio vandens baseinų priskirti “rizikos” grupei,

juose turi būti sustiprinta požeminio vandens kokybinės būklės kaitos stebėsena (BVPD), o geriamojo vandens kokybės užtikrinimas sprendžiamas GVĮ numatyta tvarka. Siūlomos specialios studijos;

Pasklidoji požeminio vandens tarša nedaro žymesnio poveikio paviršinio vandens šaltiniams;

Sutelktosios taršos paveikto gruntinio vandens įtaka paviršinio vandens kokybei regioniniu (pirmos-antros eilės upių pabaseinių) mastu yra labai nežymi ir negali neleistinai pakeisti paviršinio vandens kokybės.

Sutelktieji taršos židiniai yra ir bus tvarkomi teisės aktuose, reglamentuojančiuose cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymą, nustatyta tvarka.