NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO ... - circabc.europa.eu · Tik 6 savivaldyb ÷s iš 60 visiškai...

NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS

PROBLEMŲ APŽVALGA

Vilnius, 2007 m.

2

SANTRUMPOS AAA – aplinkos apsaugos agentūra AB – akcin÷ bendrov÷ BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BVPD – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE – „Coordination of Information on the Environment“ (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP – di-2-etilheksilftalatas DLK – didžiausia leistina koncentracija DVT – dirbtinis vandens telkinys ES – Europos Sąjunga ež. - ežeras HE – hidroelektrin÷ g.e. – gyventojų ekvivalentas KĮK – komunalinių įmonių kombinatas LPVT – labai pakeistas vandens telkinys LR – Lietuvos Respublika LŽI – Lietuvos žuvų indeksas NATURA 2000 - tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį ir apjungiantis trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei Nbendras – bendras azotas NH4-N – amonio azotas NO3-N – nitratinis azotas NVĮ – nuotekų valymo įrenginys Pbendras – bendras fosforas PM – pavojingos medžiagos Pavojingų medžiagų direktyva – 1976 m. geguž÷s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d÷l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO4-P – fosfatinis fosforas RK – rajonin÷ katilin÷ s.g.v. – sąlyginis gyvulio vienetas UAB – uždara akcin÷ bendrov÷ UBR – upių baseinų rajonas TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrol÷ TIPK taisykl ÷s – Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330 „D÷l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „D÷l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstyb÷s žinios, 2005; Nr.103-3829) VšĮ – viešoji įstaiga Žin. – leidinys „Valstyb÷s žinios“ ŽŪB – žem÷s ūkio bendrov÷ ŽŪK – žem÷s ūkio kooperatyvas ŽŪKB – žem÷s ūkio kooperatyvin÷ bendrov÷

3

TURINYS

1. ĮVADAS .......................................................................................................................................... 6 2. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS ............................................................ 7

2.1. Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija .................................................................... 7 2.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ................................................................... 7 2.1.2. Nev÷žio pabaseinis.......................................................................................................... 11 2.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis .......................................................... 12

2.1.4. Minijos pabaseinis ............................................................................................................. 14 2.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas........................................................................................ 15 2.1.6. Jūros pabaseinis .............................................................................................................. 16 2.1.7. Šventosios pabaseinis...................................................................................................... 18 2.1.8. Šešup÷s pabaseinis .......................................................................................................... 19 2.1.9. Žeimenos pabaseinis ....................................................................................................... 21 2.1.10. Merkio pabaseinis ......................................................................................................... 21 2.1.11. Dubysos pabaseinis....................................................................................................... 23 2.1.12. Priegliaus baseinas........................................................................................................ 25

2.2. Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkinių) tipologija .......................................................... 25 2.3. Vandens telkiniai .................................................................................................................. 26

3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS ................... 29 3.1. Sutelktoji tarša ...................................................................................................................... 29

3.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ................................................................. 29 3.1.2. Nev÷žio pabaseinis.......................................................................................................... 32 3.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ........................................................... 34 3.1.4. Minijos pabaseinis .......................................................................................................... 35 3.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas........................................................................................ 36 3.1.6. Jūros pabaseinis .............................................................................................................. 37 3.1.7. Šventosios pabaseinis...................................................................................................... 38 3.1.8. Šešup÷s pabaseinis .......................................................................................................... 39 3.1.9. Žeimenos pabaseinis ....................................................................................................... 40 3.1.10. Merkio pabaseinis ......................................................................................................... 41 3.1.11. Dubysos pabaseinis....................................................................................................... 42

3.2. Pasklidoji tarša ...................................................................................................................... 42 3.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ................................................................. 43 3.2.2. Nev÷žio pabaseinis.......................................................................................................... 44 3.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ........................................................... 46 3.2.4. Minijos pabaseinis .......................................................................................................... 48 3.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas........................................................................................ 49 3.2.6. Jūros pabaseinis .............................................................................................................. 50 3.2.7. Šventosios pabaseinis...................................................................................................... 51 3.2.8. Šešup÷s pabaseinis .......................................................................................................... 52 3.2.9. Žeimenos pabaseinis ....................................................................................................... 54 3.2.10. Merkio pabaseinis ......................................................................................................... 54 3.2.11. Dubysos pabaseinis....................................................................................................... 55

3.3 Teršalų apkrova...................................................................................................................... 55 3.3.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ................................................................. 55 3.3.2. Nev÷žio pabaseinis.......................................................................................................... 56 3.3.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ........................................................... 56

4

3.3.4. Minijos pabaseinis .......................................................................................................... 57 3.3.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas........................................................................................ 58 3.3.6. Jūros pabaseinis .............................................................................................................. 58 3.3.7. Šventosios pabaseinis...................................................................................................... 59 3.3.8. Šešup÷s pabaseinis .......................................................................................................... 59 3.3.9. Žeimenos pabaseinis ....................................................................................................... 60 3.3.10. Merkio pabaseinis ......................................................................................................... 60 3.3.11. Dubysos pabaseinis....................................................................................................... 61

3.4. Žmogaus poveikis hidromorfologin÷ms ir hidrologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms........61 3.4.1. Tvenkimo poveikis.......................................................................................................... 61 3.4.2. Hidroelektrinių poveikis ................................................................................................. 64 3.4.3. Melioracijos poveikis...................................................................................................... 66 3.4.4. Vandens nuot÷kio permetimas........................................................................................68 3.4.5. Kiti poveikiai .................................................................................................................. 68

3.5. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai ..................................................................................... 69 3.5.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) up÷s pabaseinis......................................................... 74 3.5.2. Nev÷žio pabaseinis.......................................................................................................... 75 3.5.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ........................................................... 77 3.5.4. Minijos pabaseinis .......................................................................................................... 79 3.5.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas........................................................................................ 80 3.5.6. Jūros pabaseinis .............................................................................................................. 81 3.5.7. Šventosios pabaseinis...................................................................................................... 83 3.5.8. Šešup÷s pabaseinis .......................................................................................................... 84 3.5.9. Žeimenos pabaseinis ....................................................................................................... 86 3.5.10. Merkio pabaseinis ......................................................................................................... 87 3.5.11. Dubysos up÷s pabaseinis............................................................................................... 88

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö........................................................................... 90 4.1. Upių būkl÷............................................................................................................................. 90

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus............................................... 90 4.1.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ........................................................... 99 4.1.1.2. Nev÷žio pabaseinis.................................................................................................. 101 4.1.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ................................................... 102 4.1.1.4. Minijos up÷s pabaseinis ..........................................................................................103 4.1.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas................................................................................ 105 4.1.1.6. Jūros pabaseinis ...................................................................................................... 106 4.1.1.7. Šventosios pabaseinis.............................................................................................. 107 4.1.1.8. Šešup÷s pabaseinis .................................................................................................. 108 4.1.1.9. Žeimenos pabaseinis ............................................................................................... 110 4.1.1.10. Merkio pabaseinis ................................................................................................. 111 4.1.1.11. Dubysos pabaseinis............................................................................................... 112 4.1.1.12. Priegliaus baseinas................................................................................................ 113

4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus ........................................................ 114 4.1.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ......................................................... 114 4.1.2.2. Nev÷žio pabaseinis.................................................................................................. 115 4.1.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ................................................... 116 4.1.2.4. Minijos pabaseinis .................................................................................................. 116 4.1.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas................................................................................ 117 4.1.2.6. Jūros pabaseinis ...................................................................................................... 117 4.1.2.7. Šventosios pabaseinis.............................................................................................. 117

5

4.1.2.8. Šešup÷s pabaseinis .................................................................................................. 118 4.1.2.9. Žeimenos pabaseinis ............................................................................................... 118 4.1.2.10. Merkio pabaseinis ................................................................................................. 119 4.1.2.11. Dubysos pabaseinis............................................................................................... 119

4.2 Ežerų ir tvenkinių būkl÷....................................................................................................... 119 4.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis ............................................................... 120 4.2.2. Nev÷žio pabaseinis........................................................................................................ 121 4.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis ......................................................... 121 4.2.4. Minijos pabaseinis ........................................................................................................ 122 4.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas..................................................................................... 122 4.2.6. Jūros pabaseinis ............................................................................................................ 122 4.2.7. Šventosios pabaseinis.................................................................................................... 122 4.2.8. Šešup÷s pabaseinis ........................................................................................................ 122 4.2.9. Žeimenos pabaseinis ..................................................................................................... 123 4.2.10. Merkio pabaseinis ....................................................................................................... 123 4.2.11.Dubysos pabaseinis...................................................................................................... 123 4.2.12. Priegliaus baseinas...................................................................................................... 123

5. SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS.................. 124 6. KAŠTŲ ATSIPIRKIMAS UŽ VANDENS PASLAUGAS ........................................................ 126

6

1. ĮVADAS

Šiuo dokumentu teikiama Nemuno upių baseinų rajone (toliau – UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 „D÷l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb÷mis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 114–5170).

Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Nemuno UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta vadovaujantis 2006-2007 m. Pereinamojo laikotarpio institucijų pl÷tros priemon÷s programos projekto „Institucinių geb÷jimų stiprinimas tvarkant Nemuno up÷s baseiną” rezultatais, papildant šią informaciją vandens telkinių monitoringo duomenų vertinimu, naujai surinktais duomenimis, įvairia statistine informacija bei savivaldybių pateikta informacija.

Vandensaugos problemų Nemuno UBR apžvalgos parengimo tikslas – supažindinti visuomenę su pagrindin÷mis vandens apsaugos problemomis Nemuno UBR, surinkti visuomen÷s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Nemuno UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad÷siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Pirminis Nemuno UBR valdymo plano projektas jau yra parengtas aukščiau min÷to projekto pagalba. Užbaigtas Nemuno UBR valdymo plano projektas turi būti pristatytas Nemuno UBR koordinavimo tarybai ir visuomen÷s svarstymui ne v÷liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d.

Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Nemuno UBR valdymo plano galutinio projekto parengimo laikotarpį, bei norint sp÷ti realiai atsižvelgti į visuomen÷s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d.

7

2. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS

2.1. Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija

Nemuno upių baseinų rajoną sudaro Lietuvoje esantys Nemuno ir Priegliaus baseinai, Lietuvos pajūrio upių baseinas bei Kuršių marios ir Baltijos jūros pakrant÷s vandenys. Priegliaus baseinas (65 km2) ir Lietuvos pajūrio upių baseinas (2009 km2) prie Nemuno UBR buvo prijungti d÷l labai mažų jų baseinų plotų šalyje, palyginti su Nemuno up÷s baseinu.

Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km2, iš kurių 46 700 km2 yra Lietuvos teritorijoje, 45 450 km2 – Baltarusijos, 2 520 km2 – Lenkijos, 3 170 km2 – Rusijos ir 88 km2 –Latvijos teritorijoje. Visas up÷s ilgis yra 937 km, per Lietuvą ji teka 475 km ir įteka į Kuršių marias, kurios sąsiauriu jungiasi su Baltijos jūra. Lietuvoje Nemuno baseinas apima apie 75% šalies teritorijos.

Ilgiausios ir didžiausius baseinus turinčios į Nemuną įtekančios Lietuvos up÷s yra Merkys, Neris, Nev÷žis, Dubysa, Šešup÷, Jūra ir Minija (1 Paveikslas). Nemuno baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra 2 381 ežerų didesnių negu 0,5 ha.

Pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Lietuvos teritorijoje pateikiami 1 Lentel÷je. Pagrindiniai Nemuno intakai sudaro ir to paties pavadinimo pabaseinius. Be 1-je lentel÷je išvardintų upių Nemuno baseinui priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis.

1 Lentel÷. Pagrindiniai Nemuno intakai

Up÷s pavadinimas Bendras ilgis, km Ilgis Lietuvoje,

km Pabaseinio plotas

Lietuvoje, km2 Neris 510 228 13 850

Merkys 203 185 3 781 Dubysa 139 139 2 033 Šešup÷ 298 158 4 899

Jūra 172 172 3 994 Nev÷žis 209 209 6 141 Minija 202 202 2 942

Šventoji 246 246 6 801 Žeimena 80 80 2 793

Tik 6 savivaldyb÷s iš 60 visiškai nepriklauso Nemuno UBR. Tai – Mažeikių, Akmen÷s,

Joniškio, Pakruojo, Pasvalio ir Biržų savivaldyb÷s. Likusios 54 miestų ir rajonų savivaldyb÷s pilnai arba dalinai priklauso Nemuno UBR (2 Lentel÷).

2.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis

Neris Baltarusijoje vadinama Vilija. Lietuvoje yra 56 % viso up÷s baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, ežeringumas – 2,5 %. Vidutinis metų nuot÷kio hidromodulis baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra 7,8 l/s iš 1 km2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m3/s.

1 Paveikslas. Nemuno UBR ribos ir pagrindin÷s up÷s

8

2 Lentel÷. Savivaldybių pasiskirstymas pagal upių pabaseinius

Eil. Nr. Savivaldyb÷ Plotas up÷s pabaseinyje ( %)

1 Alytaus m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 2 Alytaus Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (72), Merkio (18), Šešup÷s (10) 3 Anykščių Šventosios (72), Nev÷žio (19), Lielup÷s (9) 4 Birštono Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 5 Druskininkų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (99,7)

6 Elektr÷nų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (38), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

(62) 7 Ignalinos Žeimenos (29), Šventosios (3), Dauguvos (68) 8 Jonavos Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (48), Šventosios (13), Nev÷žio (39) 9 Jurbarko Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (71), Dubysos (2,6), Jūros (27)

10 Kaišiadorių Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (43), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

(57) 11 Kalvarijos Šešup÷s (99)

12 Kauno m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (70), Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

(21), Nev÷žio (9)

13 Kauno Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (41), Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

(6), Nev÷žio (40), Dubysos (5), Šešup÷s (6) 14 Kazlų Rūdos Šešup÷s (99), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (1) 15 Kelm÷s Dubysos (47), Jūros (14), Nev÷žio (5), Ventos (35) 16 K÷dainių Nev÷žio (98), Dubysos (1,7) 17 Klaip÷dos m. Lietuvos pajūrio upių (90) 18 Klaip÷dos Minijos (58), Lietuvos pajūrio upių (31), Jūros (3) 19 Kretingos Minijos (32), Lietuvos pajūrio upių (42) 20 Kupiškio Šventosios (18) 21 Lazdijų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (67), Šešup÷s (33) 22 Marijampol÷s Šešup÷s (90), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (10) 23 Mol÷tų Šventosios (61), Žeimenos (37) 24 Neringos m. Lietuvos pajūrio upių (99) 25 Pag÷gių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (80), Jūros (20) 26 Palangos m. Lietuvos pajūrio upių (49) 27 Panev÷žio m. Nev÷žio (91) 28 Panev÷žio Nev÷žio (74) 29 Plung÷s Minijos (83), Jūros (0,4) 30 Prienų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (89), Šešup÷s (11) 31 Radviliškio Nev÷žio (71), Dubysos (5) 32 Raseinių Dubysos (45), Jūros (44), Nev÷žio (5), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (6) 33 Rietavo Jūros (70), Minijos (27) 34 Rokiškio Šventosios (48) 35 Šakių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (24), Šešup÷s (76)

36 Šalčininkų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (4), Merkio (79), Nemuno mažųjų intakų (su

Nemunu) (17) 37 Šiaulių m. Nev÷žio (16), Dubysos (3) 38 Šiaulių Dubysos (13), Nev÷žio (0,5) 39 Šilal÷s Jūros (85), Minijos (10) 40 Šilut÷s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (48), Minijos (30), Jūros (3) 41 Širvintų Šventosios (63), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (37) 42 Skuodo Minijos (3) 43 Švenčionių Žeimenos (73), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (10) 44 Taurag÷s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (12), Jūros (88) 45 Telšių Minijos (8), Dubysos (1), Jūros (1)

10

46 Trakų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (20), Merkio (41), Nemuno mažųjų intakų

(su Nemunu) (40) 47 Ukmerg÷s Šventosios (86), Nev÷žio (13), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (1) 48 Utenos Šventosios (73), Žeimenos (25) 49 Var÷nos Merkio (82), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (18) 50 Vilkaviškio Šešup÷s (94), Priegliaus (6) 51 Vilniaus m. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (100)

52 Vilniaus Šventosios (3), Žeimenos (9), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (85), Merkio

(3) 53 Zarasų Šventosios (55), Žeimenos (1)

Pagrindiniai Neries mažieji intakai: • Vilnia , ištekanti iš Medininkų aukštumos ir įtekanti į Nerį Vilniuje. Baseine vyrauja lengvos mechanin÷s sud÷ties gruntai (užima 52 % baseino ploto). Upių tinklo tankumas – 0,50 km/ km2. Baseine yra tik 5 nedideli ežer÷liai (bendras plotas 0,25 km2), bet yra daug tvenkinių (bendras plotas 8,5 km2). Baseino metų nuot÷kio hidromodulis yra 8,6 l/s iš km2, vidutinis metinis Vilnios debitas ties žiotimis apie 5,4 m3/s. • Vok÷, įtekanti į Nerį žemiau Vilniaus. Baseinas plyti Pietryčių sm÷lingoje lygumoje ir Ašmenos aukštumoje. Aukštupyje baseinas labai užpelk÷jęs. Upių tinklas retas (0,48 km/ km2). • Said÷, ištekanti iš Didžiulio ežero, drenuojanti gana didelį baseiną, kuriame yra didieji Trakų ežerai. • Mus÷, įtekanti į Nerį ties Čiobiškiu. Baseinas labai antropogenizuotas: miškingumas tik 13 %, kanalizuota apie 52 % viso vandent÷kmių tinklo. Baseine vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai. Vidutinis metų nuot÷kio hidromodulis yra 7,6 l/s iš km2, vidutinis up÷s debitas žiotyse – apie 2,7 m3/s.

Į Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinį patenka 12 savivaldybių teritorijos (2 Paveikslas).

2 Paveikslas. Neries mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem÷lapis

11

2.1.2. Nev÷žio pabaseinis

Nev÷žis – didžiausia vidurio Lietuvos up÷, kurios ilgis yra 209 km, o baseino plotas 6 140 km

2. Nev÷žio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako – Šušv÷s –

pabaseinis drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesn÷s mechanin÷s sud÷ties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia sm÷liai. Miškingumas tik apie 17 % (aukštupyje – apie 21 %). Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km2, tod÷l ežeringumas labai mažas (<1 %); didžiausias ežeras – L÷nas (2,08 km2). Pabaseinyje gausu tvenkinių (iš viso 76).

Nev÷žis dalį vandens gauna iš L÷vens ir Šventosios upių. Paties Nev÷žio baseino metinio nuot÷kio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km2.

3 Lentel÷. Nev÷žio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai

Up÷ Vyresn÷ up÷ Ilgis, km Baseino plotas, km2

Nev÷žis Nemunas 208,6 6140,5

Alanta Nev÷žis 31,9 118,5

Juoda Nev÷žis 34,7 317,5

Juosta Nev÷žis 50,8 273,3

Kiršinas Nev÷žis 46,6 409,7

Upyt÷ Nev÷žis 39,5 252,0

Linkava Nev÷žis 36,8 163,4

Liaud÷ Nev÷žis 39,2 183,5

Kruostas Nev÷žis 28,9 99,7

Dotnuv÷l÷ Nev÷žis 60,9 192,7

Smilga Nev÷žis 32,0 208,8

Obelis Nev÷žis 53,3 673,8

Barup÷ Nev÷žis 48,2 322,4

Aluona Nev÷žis 29,7 123,3

Striūna Nev÷žis 27,7 132,3

Gynia Nev÷žis 35,8 156,3

Šuoja-Kurys Kiršinas 46,0 245,0

Lankesa Obelis 54,0 245,0

Berž÷ Šušv÷ 35,8 301,1

Į Nev÷žio pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 3 Paveiksle.

12

3 Paveikslas. Nev÷žio pabaseinio administracinis žem÷lapis

2.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis

Nemunas yra padalintas į tris dalis – aukštupį, vidurupį ir žemupį. Aukštupys prasideda nuo ištakų ir tęsiasi maždaug 400 km iki Kotros intako. Aukštupyje yra 27 intakai ir visas jis yra Baltarusijos teritorijoje, Minsko, Bresto ir Gardino rajonuose.

Nemuno vidurupis yra 300 km ilgio ir tęsiasi nuo Kotros, įtekančios į Nemuną 535 km nuo jo žiočių iki santakos su Nerimi, įtekančioje į Nemuną 208 km nuo žiočių, Kauno mieste. Vidurupys turi 11 svarbesnių intakų.

Nemuno žemupys yra 200 km ilgio ir tęsiasi nuo Neries santakos iki plačios akumuliacin÷s deltos. Nemuno žemupyje yra 19 svarbesnių intakų, o jo baseino plotas sudaro 24 914 km

2.

Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos up÷ – vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m3/s.

Svarbiausi mažieji intakai: • Perš÷k÷, įtekanti į Nemuną ties Balbieriškiu. Baseinas yra Vidurio Lietuvos žemumos ir Baltiškųjų aukštumų sąlyčio zonoje. Baseino paviršių daugiausiai dengia vidutin÷s ir sunkios mechanin÷s sud÷ties gruntai. Sausinant žemes ištiesinta daug upelių (apie 65 % jų suminio ilgio). Ežeringumas 7,6 %, didžiausi ežerai – Metelio ir Obelijos (atitinkamai 12,9 ir 5,8 km2). • Verkn÷, įtekanti į Nemuną žemiau Birštono. Ežeringumas 2,2 %, miškingumas 19 %, baseino paviršių dengia vidutinio sunkumo gruntai (jie užima 57 % baseino ploto).

13

• Str÷va, įtekanti į Kauno marias. 72 % baseino ploto dengia vidutinio sunkumo gruntai, 20 % lengvos mechanin÷s sud÷ties gruntai (jų daugiausia aukštupyje). Baseinas itin ežeringas (5,5 %), didžiausi ežerai – Ilgai (1,44 km2), Margis (1,27 km2), Spindžius (1,19 km2). Ties Elektr÷nais Str÷va yra užtvenkta (sudaro Elektr÷nų marias). • Jiesia, įtekanti į Nemuną žemiau Kauno marių. 63 % baseino paviršiaus dengia sunkios mechanin÷s sud÷ties gruntai su blogomis filtracin÷mis savyb÷mis, o aukštupyje ir ypač vidurupyje vyrauja nenuotakios plokščios priemolingos lygumos. Miškingumas tik 20 %. Baseine yra tik du ežerai. • Mituva , įtekanti į Nemuną ties Jurbarku. Baseinas plyti Karšuvos žemumoje, tęsiasi iš rytų į vakarus, lygiagrečiai Nemunui. Baseino paviršiuje arba po plonu sm÷lio sluoksniu vyrauja sunkios mechanin÷s sud÷ties gruntai. Baseino upių tinklas yra tankiausias Lietuvoje – 1,52 km/km2. Takoskyrose yra pelkių; didžiausia iš jų – Lauk÷sos pelk÷ (apie 20 km2), kuria eina takoskyra tarp Mituvos ir Jūros baseinų. Didžiausi miškų masyvai taip pat yra tarpupiuose, daugiausia tarp Mituvos ir Šventosios. Ežerų n÷ra, tvenkinių mažai (bendras plotas tik 0,88 km2). Baseino metinio nuot÷kio hidromodulis kinta nuo 6,2 iki 7,1 l/s iš km2, vidutinis debitas Mituvos žiotyse – 5 m3/s. • G÷g÷, įtekanti į Nemuno deltą, Rusn÷s atšaką. Ji teka Nemuno salpa, o jos didžiųjų intakų – Vilkos ir Kamonos – aukštupiai drenuoja Pajūrio žemumos pietinį pakraštį. Baseinas labai kanalizuotas (apie 85 % suminio vagų ilgio). Jame yra daug mažų salpinių ežer÷lių. • Šyša, įtekanti į Nemuno deltą, Atmatos atšaką. Vidutinis metinis nuot÷kio hidromodulis – apie 12 l/s iš km2, vidutinis debitas Šyšos žiotyse – apie 4,7 m3/s.

4 lentel÷. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Bendras Bendras Lietuvoje

Ratnyčia Nemunas 12,7 171,5 84,9

Perš÷k÷ Nemunas 54,2 561,8 561,8

Verkn÷ Nemunas 77,1 727,5 727,5

Str÷va Nemunas 73,6 758,9 758,9

Jiesia Nemunas 62,0 473,7 473,7

G÷g÷ Nemunas 24,9 445,4 445,4

Šyša Nemunas 56,9 391,5 391,5

Mituva Nemunas 101,7 773,4 773,4

Vilka G÷g÷ 36,0 232,9 232,9

Kamona G÷g÷ 21,4 110,2 110,2

Šustis Šyša 39,9 131,2 131,2

Vidauja Mituva 45,2 410,2 410,2

Antvard÷ Mituva 41,3 86,2 86,2

Į Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 4

Paveiksle.

14

4 Paveikslas. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem÷lapis

2.1.4. Minijos pabaseinis Pagrindin÷ Minijos pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys – Žemaičių

aukštumoje. Baseino upių tinklo tankumas (0,95 km/km2) yra artimas Lietuvos vidurkiui. Ežerų palyginti nedaug (39), vidutinis baseino ežeringumas - 0,6 %. Ežeringiausias yra Babrungo baseinas (ežerai užima 5,5 % baseino ploto), kuriame yra Platelių ežeras (12 km2). Miškingumas - apie 21 %. Svarbiausios pelk÷s - Reiskių Tyras (8,75 km2) ir Aukštumal÷ (apie 30 km2).

Minijos baseino vidutinis metinio nuot÷kio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km2, Minijos aukštupyje jis kiek mažesnis (11,8 l/s iš km2), o Veiviržo baseine siekia net 14,3 l/s iš km2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse – apie 38,5 m3/s. Bet ne visas Minijos vanduo suteka į Nemuno deltos atšakas: 18,4 km atstumu nuo žiočių nuo Minijos atsišakoja Klaip÷dos kanalas, žemiau Minijos kaimo – protaka, įtekanti į Krokų Lankų ežerą, o dar viena atšaka įteka tiesiai į Kuršių marias.

5 lentel÷. Minijos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Minija Nemunas 201,8 2942,1

Babrungas Minija 47,3 270,4

Salantas Minija 42,1 268,5

15

Alantas Minija 42,9 146,4

Žvelsa Minija 38,6 131,9

Veiviržas Minija 67,9 668,0

Tenenys Minija 71,9 300,0

Šalp÷ Veiviržas 38,0 148,6

Ašva Veiviržas 48,4 218,7

Į Minijos pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 5 Paveiksle.

5 Paveikslas. Minijos pabaseinio administracinis žem÷lapis

2.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas

Visas Lietuvos pajūrio upių baseinas išsid÷stęs Pajūrio žemumoje. Didžiausia up÷ pabaseinyje yra Akmena-Dan÷, ištekanti iš Pajūrio žemumos ir per Klaip÷dos sąsiaurį įtekanti į Baltijos jūrą. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau – Dane. Vidutinis metinis nuot÷kio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km2, up÷s vidutinis debitas žiotyse – apie 7,6 m3/s.

6 lentel÷. Lietuvos pajūrio upių baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje

16

Rąž÷ Baltijos jūra 17,9 17,9 62,9 62,9

Erla Bartuva 27,6 27,6 111,4 111,4

Luoba Bartuva 52,2 52,2 353,9 353,9

Apš÷ Bartuva 40,3 - 357,1 122,4

24,0 - siena

Akmena-Dan÷ Kuršių marios 62,5 62,5 580,2 580,2

Smeltal÷ Kuršių marios 20,9 20,9 124,1 124,1

Klaip÷dos kanalas Kuršių marios 24,2 24,2 95,9 95,9

Eket÷ Akmena-Dan÷ 23,1 23,1 96,3 96,3

Į pajūrio upių baseiną patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 6 Paveiksle.

6 Paveikslas. Pajūrio upių baseino administracinis žem÷lapis

2.1.6. Jūros pabaseinis

Jūros ištakos yra Rietavo lygumoje, aukštupyje ji teka vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais, po to pasuka į Karšuvos žemumą, o pačiam žemupyje kerta Vilkyškių moreninį kalvagūbrį. Aukštupyje ir vidurupyje apie 80 % baseino paviršiaus dengia vidutinio sunkumo priemoliai, žemupio link padaug÷ja sunkių priemolių ir molių dengiamų plotų, 10 % baseino ploto užima sm÷lio salos. Baseino miškingumas yra apie 17 %. Vidutinis baseino upių tinklo tankumas 1,19 km/km2, bet skirtingose baseino dalyse skiriasi: Šunijos baseine – net 1,68 km/km2, Aitros – tik 0,81 km/km2. Baseino ežeringumas itin mažas – tik 0,04 % (iš viso yra 20 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, o jų bendras plotas 1,75 km2). Tvenkiniai užima daug didesnį plotą – apie 16 km2.

17

Vidutinis Jūros baseino metinis nuot÷kio hidromodulis yra 9,6 l/s iš km2, vandeningiausias yra Jūros aukštupys (13,8 l/s iš km2), mažiausias vandeningumas yra Jūros intako Šešuvio baseine (8,2 l/s iš km2). Vidutinis debitas Jūros žiotyse – apie 38 m3/s.

7 lentel÷. Jūros pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Jūra Nemunas 171,8 3994,4

Šešuvis Jūra 114,9 1915,7

Aitra Jūra 33,7 220,0

Lokysta Jūra 45,7 173,4

Akmena Jūra 70,8 402,0

Šunija Jūra 35,1 158,6

Ežeruona Jūra 36,8 186,5

Up÷ Šešuvis 40,2 134,7

Ančia Šešuvis 66,4 278,6

Šaltuona Šešuvis 73,2 570,1

Agluona Šešuvis 31,1 121,1

Bebirva Šaltuona 34,2 140,7

Į Jūros pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 7 Paveiksle.

7 Paveikslas. Jūros pabaseinio administracinis žem÷lapis

18

2.1.7. Šventosios pabaseinis

Šventoji yra didžiausias Neries intakas. Baseinas driekiasi iš šiaur÷s rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Mol÷tų aukštumas (25 % baseino ploto), Sv÷dasų ir Širvintų plynaukštes (54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet yra ir sm÷liu bei žvyru dengiamų plotų (27 %). Miškingumas – 10 %, ežeringumas – 3 %, upių tinklo tankumas – 0,81 km/km2. Metinio nuot÷kio hidromodulis aukštupyje yra 7 l/s iš km2, vidurupyje – 7,3-7,4 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2.

8 lentel÷. Šventosios pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Visas Lietuvoje Visas Lietuvoje

Šventoji Neris 246,0 246,0 6888,8 6888,8

Vyžuona Šventoji 26,0 26,0 414,7 414,7

Jara-Šetekšna Šventoji 82,0 82,0 610,5 610,5

Anykšta Šventoji 13,8 13,8 144,9 144,9

Virinta Šventoji 59,1 59,1 566,3 566,3

Siesartis Šventoji 64,1 64,1 615,7 615,7

Mūšia Šventoji 29,0 29,0 227,3 227,3

Armona Šventoji 29,6 29,6 218,9 218,9

Širvinta Šventoji 128,6 128,6 918,1 918,1

Kriauna Sartų ež.

(Šventosios) 50,0 13,1 368,5 280,4

0,4- siena

Į Šventosios pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 8 Paveiksle.

2.1.8. Šešup÷s pabaseinis

Lietuvoje yra 80 % Šešup÷s baseino ploto ir 53 % up÷s vagos ilgio. Šešup÷s aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km2) yra Lenkijoje, vakarin÷ vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km2) – Kaliningrado srityje, dar 52 km up÷ teka Lietuvos – Kaliningrado srities siena. Lietuvoje Šešup÷ teka Užnemun÷s žemuma, o jos pačios ir intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Miškingumas sudaro apie 15 %, didžiausias miškų masyvas – Kazlų Rūdos miškai. Didžiausios pelk÷s – Žuvintas (68,5 km2), Amalvo pelk÷s (34,1 km2), Ežer÷lio pelk÷ (20 km2). Viso Šešup÷s baseino ežeringumas apie 1 % (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų bendras plotas – 68,2 km2), tačiau daugiau kaip 60 % bendro ežerų ploto tenka Šešup÷s dešiniojo intako Dovin÷s baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Didžiausi ežerai – Dusia (23,3 km2) ir Žuvintas (10,3 km2). Upių tinklas tankus (1,35 km/km2), didžiąją jo dalį (62 %) sudaro trumpesni kaip 3 km maži upeliai ir melioravimo grioviai.

19

8 Paveikslas. Šventosios up÷s pabaseinio administracinis žem÷lapis

Baseino vidutinis metinio nuot÷kio hidromodulis yra 5,6 l/s iš km2, kalvotame aukštupyje jis

didesnis (6,6 l/s iš km2), žemumoje – mažesnis (3,9 l/s iš km2). Šešup÷s vidutinis debitas žiotyse siekia 34,2 m3/s.

9 lentel÷. Šešup÷s pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai



Šešup÷ Nemunas 297,6 157,5 6104,8 4899

51,2 - siena

Kirsna Šešup÷ 28,1 28,1 457,8 457,8

Dovin÷ Šešup÷ 47,0 47,0 588,7 588,7

Sasna Šešup÷ 21,3 21,3 102,2 102,2

Rausv÷ Šešup÷ 48,6 48,6 204,1 204,1

Pilv÷ Šešup÷ 57,1 57,1 329,8 329,8

Višakis Šešup÷ 44,5 44,5 332,8 332,8

Širvinta Šešup÷ 43,8 17,9 1312,9 1011,0

20,2 - siena

Nova Šešup÷ 69,3 69,3 403,3 403,3

Siesartis Šešup÷ 60,5 60,5 197,6 197,6

20



Jotija Šešup÷ 47,9 47,9 275,0 275,0

Gasda Kirsna 14,4 14,4 112,8 112,8

Amalv÷-Šalavanta Dovin÷ 25,6 25,6 137,4 137,4

Jūr÷ Višakis 39,3 39,3 111,3 111,3

Liepona Širvinta 35,1 12,2 104,6 78,0

22,9 - siena

Šeimena Širvinta 49,1 49,1 648,1 648,1

Širvinta Šeimena 54,5 54,5 363,1 363,1

Penta Nova 31,3 31,3 112,7 112,7

Orija Jotija 32,1 32,1 102,8 102,8

Į Šešup÷s pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 9 Paveiksle.

9 Paveikslas. Šešup÷s up÷s pabaseinio administracinis žem÷lapis

21

2.1.9. Žeimenos pabaseinis Formalios Žeimenos up÷s versm÷s – Žeimenų ežeras. Ji teka Žeimenos sm÷lingąja lyguma,

o jos intakų aukštupiai drenuoja Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų pašlaites. Žeimenos baseinas pasižymi itin dideliu ežerų skaičiumi: iš viso baseine yra 479 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų suminis plotas sudaro 180 km2 (ežeringumas 6,4 %). Tuo tarpu upių tinklo tankumas mažas – tik 0,47 km/km2. Gamtinių sąlygų kompleksas palankus formuotis požeminiams vandenims: miškingumas 31 %, lengvos mechanin÷s sud÷ties gruntai dengia 76 % baseino paviršiaus.

Nors Žeimenos baseinas sudaro 11 % Neries baseino ploto, jis formuoja apie 25 % metinio nuot÷kio. Metinio nuot÷kio hidromodulis Žeimenos aukštupyje yra 7,1 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2. Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, ypač švarios yra Būka (Žeimenos intakas) ir Švogina (įteka į Dringio ežerą).

10 lentel÷. Žeimenos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai


Žeimena Neris 79,6 2792,7

Kiauna Žeimena 15,9 301,3

Lakaja Žeimena 29,1 432,1

Saria Žeimena 27,9 78,7

Mera-Kūna Žeimena 60,2 204,4

Dubinga Žeimena 17,8 410,4

Šakarvos upelis Žeimenų ež. (Žeimenos) 0,1 495,4

Kretuona Žeimenų ež. (Žeimenos) 2,3 157,1

Dumblys Šakarvos upelio 1,1 317,7

Dringykščia Šakarvos upelio 0,6 149,9

Dumblyn÷ Dringykščio ež. (Dringykščios)

0,7 148,1

Švogina Dringio ež. (Dumblyn÷s) 14,8 82,7

Alksnel÷ Linkmeno ež. (Dumblio) 0,03 130,9

As÷ka Linkmeno ež. (Dumblio) 0,6 183,0

Srov÷ As÷ko ež. (As÷kos) 5,5 179,2

Būka Baluošo ež. (Srov÷s) 8,1 145,8

Aiseta Kiauno ež. (Kiaunos) 3,7 231,2

Peršokšna-Dumbl÷ Lakaja 26,4 105,3

Spengla Dubinga 10,8 135,1

2.1.10. Merkio pabaseinis Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir yra ilgiausia Pietryčių Lietuvos up÷. Merkio

aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai – Dzūkų aukštumos pap÷des, bet didžioji baseino dalis plyti sm÷lingose Dainavos ir Vok÷s-Merkio vidurupio

22

10 Paveikslas. Žeimenos up÷s pabaseinio administracinis žem÷lapis

lygumose. Kadangi paviršiuje paplitę sm÷liai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 40 %). Didžiausi miškų masyvai – Rūdinkų ir Gudų girios.

Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Var÷n÷s baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Didžiausi ežerai: Daugų (9,54 km2), Nedzingis (3,16 km2), Didžiulis (1,92 km2), Lavysas (1,62 km2), Gl÷bas (1,36 km2), Lielukas (1,14 km2), Suvingis (1,09 km2), Grūda (1,03 km2). Didžiausios pelk÷s: Čepkelių raistas (58,6 km2), Rūdninkų pelk÷ (5 km2), Kernav÷s pelk÷ (9 km2). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai.

11 lentel÷. Merkio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai



Merkys Nemunas 203,0 185,2 4415,7 3781

5 - siena

Lukna Merkys 28,9 28,9 184,9 184,9

Šalčia Merkys 75,8 65,0 748,9 596,2

8,8 - siena

Spengla Merkys 25,9 25,9 148,3 148,3

Verseka Merkys 47,6 47,6 384,4 334,0

Var÷n÷ Merkys 47,7 47,7 410,8 410,8

Amarnia Merkys 15,1 15,1 144,0 144,0

23

Ūla-Pelesa Merkys 84,4 16,5 752,9 451,2

3,4 - siena

Grūda Merkys 36,2 36,2 248,4 239,0

Šalčykščia Šalčia 19,1 11,3 117,9 68,7

4,9 - siena

Visinčia Šalčia 52,8 52,8 227,0 227,0

Nočia Ūla-Pelesa 24,6 8,6 122,7 63,7

16 - siena

Skroblus Merkys 17,3 17,3 76,1 76,1

Į Merkio pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 11 Paveiksle.

11 Paveikslas. Merkio up÷s pabaseinio administracinis žem÷lapis

2.1.11. Dubysos pabaseinis Dubysos baseinas siauras (plačiausioje vietoje jis yra 50 km pločio, o baseino ilgis – apie 90

km), nes up÷, užuot tek÷jusi paviršiaus nuolydžio kryptimi link Vidurio Lietuvos ir Karšuvos žemumų, r÷žiasi į Žemaičių aukštumos rytinį kraštą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70 % baseino ploto), 11 % baseino dengia sm÷liai, 9 % - sunkus priemolis. Miškų išlikę labai nedaug (miškingumas tik 13 %), daugiausiai jų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių – Didysis Tyrulis (38 km2), Praviršulio pelk÷ (32 km2), Tytuv÷nų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Baseine yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km2, t.y., vyrauja

24

maži ežeriukai, tod÷l ežeringumas tik 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai.

Vidutinis baseino nuot÷kio metinis hidromodulis yra 7 l/s iš km2, Dubysos aukštupyje – 6,8 l/s iš km2, Kražant÷s baseino aukštupyje 11,2 l/s iš km2, žemupyje – 9,3 km2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m3/s.

12 lentel÷. Dubysos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up÷ Vyresn÷ up÷ Ilgis, km Baseino plotas, km2

Dubysa Nemunas 130,9 1972,6

Šiauš÷ Dubysa 32,0 120,5

Kražant÷ Dubysa 87,4 378,3

Gryžuva Dubysa 13,6 190,0

Lapiš÷ Dubysa 21,1 90,6

Lukn÷ Dubysa 25,8 133,3

Gynev÷ Dubysa 35,7 124,7

Šimša Gauštvinio ež. (Gryžuvos) 28,0 130,4

Ventos perkasas Dubysa 8,5 69,4

Į Dubysos pabaseinį patenkančios savivaldyb÷s pavaizduotos 12 Paveiksle.

12 Paveikslas. Dubysos up÷s pabaseinio administracinis žem÷lapis

25

2.1.12 Priegliaus baseinas

Iš 15 500 km2 Priegliaus up÷s baseino ploto Lietuvai priklauso tik 65 km2. Daugiausiai to ploto sudaro Vištyčio ežero ir jo intakų drenuojamas plotas. Priegliaus baseino teritorija yra Baltiškųjų aukštumų vakarin÷je periferijoje, jame vyrauja jauriniai dirvožemiai. Upių tinklo tankumas 0,75-1,00 km/km2, ežeringumas – 0-2 %. Vidutinis metinis nuot÷kis yra 6-7 l/s iš km2. Miškingumas mažiau kaip 10 %.

13 lentel÷. Priegliaus up÷s baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up÷ Vyresn÷ up÷ Ilgis, km Baseino plotas, km2

Vidupis Pisa 7,0 19,4

Vyžaina Vištyčio ežeras 6,6 55,6

2.2. Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkini ų) tipologija

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl÷ turi būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin÷mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d÷l specifinių natūralių faktorių etalonin÷s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel÷mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb÷s. Tod÷l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin÷mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojama vandens telkinių tipams būdinga būkl÷s vertinimo sistema.

Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (toliau – BVPD) nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d÷l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid÷stę vandens telkiniai, aukštis virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up÷s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų).

Visa Lietuva yra išsid÷sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas yra kalkinis, tod÷l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel÷ šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D÷l šios priežasties bei tokių mažų aukščio skirtumų nepasteb÷ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up÷se, kurių baseino plotas >100 km2, tod÷l tokių upių tipologija pagal min÷tą faktorių skirtinga. Atsižvelgiant į tai, kad n÷ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei.

Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (14 Lentel÷) ir 3 ežerų tipai (15 Lentel÷). Nemuno UBR yra visi 7 upių tipai ir visi 3 ežerų tipai.

26

14 Lentel÷. Lietuvos upių tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

1 <100

2 100–1 000 <0,7

3 100–1 000 >0,7

4 1 000–10 000 <0,3

5 1 000–10 000 >0,3

6 >10 000 <0,3

7

Baltijos jūros < 200

>10 000 >0,3

Kalkinis

15 Lentel÷. Lietuvos ežerų tipologija

Tipas Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas, km2

Geologinis pagrindas

1 < 3 2 3-9 3

Baltijos jūros < 200 > 9

> 0,5 Kalkinis

2.3. Vandens telkiniai

Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai. Nemuno UBR identifikuoti 643 upių vandens telkiniai ir 289 ežerų vandens telkiniai (didesni nei 50 ha).

Lietuva turi užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera vandens telkinių būkl÷. Galimos išimtys yra numatytos tik dirbtiniems vandens telkiniams (toliau – DVT) arba labai stipriai pakeistiems vandens telkiniams (toliau – LPVT) bei kai kuriais kitais atvejais. Tokie telkiniai pateikti 13 Paveiksle.

Dirbtiniais, t. y. žmogaus sukurtais, vandens telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 50 ha ploto) karjerai, pripildyti vandeniu ir vandens nuot÷kio nukreipimo kanalai (Merkio-Vok÷s, Šventosios-Nev÷žio, Ventos-Dubysos, L÷vens-Nev÷žio) bei kiti dideli kanalai (Karaliaus Vilhelmo).

LPVT laikomi vandens telkiniai, kurių charakteristikos yra stipriai paveiktos žmogaus veiklos. Pažym÷tina, kad labai pakeisti telkiniai išskiriami tik tuo atveju, jei:

• pageidaujamų tikslų, kuriuos padeda pasiekti vandens telkinio pakeistos charakteristikos, d÷l techninių galimybių ar per didelių sąnaudų negalima pasiekti kitomis priemon÷mis, kurios aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų pranašesn÷s;

• telkinio hidromorfologinių charakteristikų pakeitimas, kuris būtų būtinas norint pasiekti gerą vandens būklę, tur÷tų reikšmingą neigiamą poveikį navigacijai, elektros gamybai, geriamo vandens tiekimui, apsaugai nuo potvynių, žem÷s sausinimui ir kitoms svarbioms subalansuotoms žmogaus veiklos rūšims.

Nemuno UBR labai pakeistiems vandens telkiniams priskirti: • Klaip÷dos Uosto akvatorija; • 54 tvenkiniai, didesnio nei 50 ha ploto;

27

• Merkio up÷s atkarpa nuo Merkio-Vok÷s kanalo iki Cirvijos up÷s žiočių (debitas sumaž÷jęs 80%);

• Nemunas žemiau Kauno hidroelektrin÷s; • Ištiesintos vagos up÷s Nemuno regiono žemumose.

Upių ruožai, kuriuose natūralus vandens nuot÷kis yra žymiai sumaž÷jęs, priskirti LPVT, kadangi vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad nuot÷kio sumaž÷jimas turi gana didel÷s neigiamos įtakos bendrijoms (ypač jei tai nutinka sausuoju metų laikotarpiu). Nemuno UBR tokio pobūdžio spaudimo yra stipriai paveiktas tik vienas vandens telkinys – Merkio up÷s atkarpa žemiau Merkio-Vok÷s kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (priskirto NATURA 2000 saugomoms teritorijoms), kuris priklauso Vok÷s up÷s baseinui, palaikymui.

Nemuno up÷s ruožo žemiau Kauno hidroelektrin÷s priskyrimo LPVT priežastys: žymus vandens lygio svyravimas d÷l hidroelektrin÷s veiklos, dirbtinis kranto linijos formavimas ir palaikymas (dambos), vagos gilinimas bei žmogaus veikla kaimynin÷se šalyse (Kaliningrado sritis).

Dar vienas vandens telkinys atitinkantis didelių morfologinių pokyčių kriterijus yra Klaip÷dos uostas, užimantis apie 623 ha Kuršių marių vandens paviršiaus ploto. Klaip÷dos uostas priskirtas LPVT, kadangi d÷l didelių morfologinių pokyčių Kuršių mariose pasiekti geros būkl÷s neįmanoma.

Daugiau informacijos apie žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams rasite 3.4 skyriuje.

13 Paveikslas. Nemuno UBR labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai

28

3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS

3.1. Sutelktoji tarša

Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša – iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin÷s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon÷s objektų nuotekos, žuvininkyst÷s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais. Toliau ir bus aptarti pagrindiniai pabaseiniuose esantys sutelktosios taršos šaltiniai.

Nemuno UBR yra daug pramon÷s objektų, vystančių tokias veiklas kaip energetika, atliekų tvarkymas, trąšų gamyba, gyvulinkyst÷ ir paukštininkyst÷ bei kitas veiklas, patenkančias į sarašą veiklų, kurios gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimus, pagal Aplinkos ministro patvirtinto įsakymo „D÷l taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK Taisykl÷s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai.

3.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Šiuo metu pabaseinyje yra 43 įmon÷s, turinčios gauti TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1

priedą (16 Lentel÷).

16 Lentel÷. Objektai Neries pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr.

Pavadinimas Aprašymas

1 UAB „Var÷nos šiluma“ Var÷nos RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 UAB „Energijos sistemų servisas“

fil. Kauno Petrašiūnų elektrin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

3 UAB „Energijos sistemų servisas“

Kauno elektrin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

4 AB „Jonavos šilumos tinklai“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

5 UAB „Vilniaus energija“ Elektrin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

6 UAB „Vilniaus energija“ Elektrin÷

Nr.2 (E-2) Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

7 UAB „Vilniaus energija“Nr. 8 (RK-

8) Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

8 UAB „Vilniaus energija“ Elektrin÷

Nr.2 (RK-2) Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

9 AB „Pagirių šiltnamiai“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

10 AB „Kauno ketaus liejykla“ Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių paj÷gumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.

11 AB Stiklo fabrikas „Aleksotas“ Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo

30

paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti.

12 UAB „Paroc“

UAB „Paroc“ (2 linija)

Įrenginiai mineralin÷ms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

13 AB „Palemono keramika“

Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp÷ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp÷ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj÷gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn÷ kaip 300 kg/m3.

14 AB „Rokų keramika“

Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp÷ms,plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp÷ms, moliodirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj÷gumasdidesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimokrosnies paj÷gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosniesdžiovinimo talpa didesn÷ kaip 300 kg/m3.

15 AB „Achema” Chemijos įrenginiaifosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin÷ms) gaminti.

16 AB „Sanitas“ Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.

17 UAB „Vilniaus sąvartynas“ Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną

18 UAB „Izobara“ Beržul÷s sąvartynas Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną

19 UAB „EMP“ Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną

20 UAB „Dormeka“ Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną

21 AB „Vilniaus vandenys“ Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną

22 UAB „Kauno švara“ Lapių

sąvartynas

Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

23 UAB „Jonavos paslaugos“ Sąvartynas Jonalaukio km.


24 UAB „Izobara“ Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

25 SP UAB „Tvarkyta“ Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

26 UAB „Grigišk÷s“ N.Verkių cechas Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

27 UAB „Grigišk÷s“ Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

28 UAB „Kauno grūdai ir partneriai“

Kaunas

Augalin÷s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj÷gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis)

29 UAB „Kaišiadorių paukštynas“ Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

31

30 UAB „Girel÷s paukštynas“ Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

31 AB „Vilniaus paukštynas“ Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

32 AB „Vievio paukštynas‘ Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

33 UAB „Zujų paukštynas“ Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

34 Ūkinink÷ Audron÷ Jagminien÷

(paukštynas) Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

35 UAB „Cestos maistas“ Puorių

paukštynas Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

36 UAB „Lietnorsvinas“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

37 AB „BERŽŲ KOMPLEKSAS“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

38 ŽŪB „Vyčia“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

39 UAB „Dainiai“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

40 UAB „Cestos maistas“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

41 UAB „Merkio agrofirma“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

42 UAB „V÷jin÷“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

43 AB „Želv÷“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved÷ms

Neries pabaseinis yra ekonomiškai labiausiai išvystytas Lietuvos regionas, kuriame yra ir du

didžiausi miestai – Vilnius ir Kaunas. Gyventojų pragyvenimo lygis Neries pabaseinyje yra aukštesnis negu Lietuvos vidurkis. Tuo galima paaiškinti ir didesnį negu kituose pabaseiniuose vandens suvartojimą, kuris sudaro apie 80 litrų žmogui per dieną (ltr./žm./d.). Planuojama, kad vandens suvartojimo lygis Neries pabaseinyje augs ir 2015 metais gali siekti 140 litr/žm/d (17 Lentel÷).

17 Llentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Neries pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷ 2015 m.

Gyventojų sk. 1 133 400 Miesto 987 987 Kaimo 145 413

Sumaž÷jimas, 0,5% per metus

Vandens suvartojimas, ltr/žm/d 80,6 Padid÷jimas iki 130-140 Šaltinis: Statistikos metraštis ir Investiciniai vandentvarkos planai

Ne visose gyvenviet÷se pastatytos nuotekų valyklos, tod÷l nevalytos namų ūkių sektoriuje susidarančios nuotekos teršia vandens telkinius. (18 lentel÷).

32

18 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Neries pabaseinyje 2005 m. situacija

Gyventojų skaičius Gyvenviečių

skaičius. Valykl ų skaičius

>10 000 5 5 2 000–10 000 14 13

500–2 000 36 22 Šaltinis: AAA


Pabaseinyje yra 22 didel÷s įmon÷s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą, tarp kurių yra ir įmon÷s – potencialūs pavojingų medžiagų taršos židiniai.

19 lentel÷. Objektai Nev÷žio pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)

Eil. Nr.


1 AB „Panev÷žio energija“ Panev÷žio

RK-1 Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 AB „Panev÷žio energija“ Panev÷žio

RK-2 Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

3 AB „Danisco Sugar Panev÷žys“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

4 AB „Simega“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

5 AB „Panev÷žio stiklas“ Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti.

6 AB „Lifosa“ Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin÷ms) gaminti.

7 AB „Kemira- Lifosa“ Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin÷ms) gaminti.

8 UAB „Skongailis“ K÷dainių

Zabieliškių sąvartynas

Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

9 AB „Panev÷žio specialus

autotransportas“


10 UAB „Linas Nordic“

Įmon÷s, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstil÷s apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo paj÷gumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.

11 UAB „Krekenavos m÷sa“ Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos paj÷gumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

12 AB „Danisco Sugar“ K÷dainių

padalinys

Augalin÷s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj÷gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis)

13 AB „Danisco Sugar“ Panev÷žys Augalin÷s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj÷gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis)

14 AB „Pieno žvaigžd÷s“ Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon÷s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną

33

Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas

(metinis vidurkis).

15 ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

16 ŽŪB „Audrupio paukštynas“ Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

17 UAB „Lietbro“ Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

18 UAB „Staniūnų paukštynas“ Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

19 Labūnavos ŽŪB Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

20 UAB „Krekenavos agrofirma“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

21 UAB „Saerimner“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

22 AB „Lietkabelis“

Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj÷gumas didesnis kaip 150 kg per valandą arbadidesnis kaip 200 tonų per metus.

Gyventojų skaičius Nev÷žio pabaseinyje yra mažesnis negu Neries pabaseinyje. Čia yra tik

vienas miestas, kuriame gyventojų skaičius viršija 100 000. Pragyvenimo lygis Nev÷žio pabaseinyje yra žemesnis negu, sakykime, Neries pabaseinyje esančiame Vilniaus regione, tod÷l suvartojamo vandens kiekis vienam žmogui Nev÷žio pabaseinyje taip pat yra mažesnis negu Neries pabaseinyje. Investiciniuose vandentvarkos planuose numatyta, kad vandens suvartojimas pabaseinyje išaugs iki 130 ltr./žm./d (20 lentel÷). Ne visų mažų gyvenviečių nuotekos yra valomos, tod÷l dalis vandens telkinių yra teršiami jų buitin÷mis nuotekomis (21 lentel÷).

20 lentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas

Nev÷žio pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷ 2015 m. Gyventojų sk. 222 634

Miesto 148 332 Kaimo 74 302


Vandens suvartojimas, ltr./žm./d 67,7 Padid÷jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai

21 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Nev÷žio pabaseinyje

2005 m. situacija


skaičius Valyklų skaičius

>10 000 2 2 2 000–10 000 2 2

500–2 000 50 37 Šaltinis: AAA

34


Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 10 didelių įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą. 22 lentel÷. Objektai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)

Eil. Nr.


1 UAB „Litekso“ filialas „Alytaus

energija“, Alytaus RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 UAB „Litekso“ filialas „Druskininkų

šiluma“ Druskininkų RK. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

3

UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras”, Alytaus regiono

nepavojingų atliekų sąvartynas, Takniškių k., Alytaus r.


4 AB „Alytaus tekstil÷“, Alytus

1. Įmon÷, kurioje atliekamas pirminis pluošto arba tekstil÷s apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo paj÷gumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. 2. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj÷gumas didesnis kaip 150 kg/val arba didesnis kaip 200 t/metus

5 UAB “Domantonių paukštynas”,

Muižel÷nų k., Alytaus r. 40 000 vietų paukščiams

6 AB „Lietuvos elektrin÷“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

7 UAB “Šilut÷s šilumos tinklai“ RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

8 UAB „Elektr÷nų KĮK“

1. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 50 t per dieną 2. Įrenginiai komunalin÷ms atliekoms deginti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 3 t/val.

9 AB“Šilut÷s baldai“

Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj÷gumas didesnis kaip 150 kg/val arba didesnis kaip 200 t/metus

10 UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ 2000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms.

Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje n÷ra didelių gyvenviečių, kuriose gyventų virš 100 000

gyventojų, bet yra septyni miestai, turintys virš 10 000 gyventojų. Pabaseinyje dominuoja mažesn÷s

35

urbanizuotos teritorijos. Prognozuojama, kad vandens suvartojimas gali padid÷t beveik 2 kartus (23 lentel÷).

23 lentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Nemuno mažųjų intakų

pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m.

Gyventojų sk. 380 244 Miesto 179 595 Kaimo 200 649


Vandens suvartojimas, l/žm/d 69 Padid÷jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai

Šiuo metu miesteliuose, kur gyvena virš 2000 gyventojų, tik Pag÷giuose n÷ra nuotekų

valyklos, tačiau tokia valykla Pag÷giuose jau yra planuojama. (24 lentel÷).

24 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje 2005 m. situacija



>10 000 7 7 2 000–10 000 10 9

500–2000 70 44 Šaltinis: AAA

3.1.4. Minijos pabaseinis

Pramon÷s sektorius šiuo metu turi reikšmingą poveikį aplinkai, šiuo metu pabaseinyje yra 10 didelių pramon÷s įmonių (25 lentel÷), kurios turi TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą.

25 lentel÷. Objektai Minijos pabaseinyje, turintys TIPK leidi mus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas

1 VšĮ „Grunto valymo technologijos“ Atliekų tvarkymas

2 UAB „Master Foods“ Gyvulin÷s žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos paj÷gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną.

3 UAB „Vilkyški ų pienin÷“ Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon÷s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).

4 UAB “Pamario paukštynas” Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

5 AB „Vievio paukštynas „Kurmaičių

filialas Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

6 AB „Grabup÷liai“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

7 UAB „Kontvainiai“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

8 UAB “Bridimekso veislininkyst÷s

ferma”

Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

9 AB “Kretingos grūdai” Augalin÷s žaliavos, kurių galutinio produkto

36


gamybos paj÷gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis)

10 AB „Vingininkai“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

Prognozuojama, kad vandens suvartojimas pabaseinyje ateityje did÷s (26 lentel÷).

26 lentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Minijos pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m.



Vandens suvartojimas, l/žm/d 70,1 Padid÷jimas iki 100-145 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai

Minijos baseine yra trečias pagal dydį Klaip÷dos miestas. Be jo pabaseinyje yra 4 miestai,

turintys virš 10 000 gyventojų ekvivalentų ir 3 miestai, kuriuose gyvena 2000–10 000 g.e. Visi min÷ti miestai turi nuotekų valyklas (27 Lentel÷).

27 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Minijos pabaseinyje

2005 m. situacija



>10 000 g.e. 5 5 10 000–2000 g.e. 3 3

2000–500 37 17 Šaltinis: AAA


Pramon÷s sektorius turi didelį poveikį Pajūrio upių baseinui ir tam yra keletas priežasčių. Pirma, Klaip÷dos uostas su didel÷mis laivybos galimyb÷mis daro regioną patrauklų pramoninei veiklai. Antra, pabaseinyje yra Klaip÷dos laisvoji ekonomin÷ zona, kurioje yra pramon÷s įmonių ir, tik÷tina, ateityje jų bus dar daugiau. Šiuo metu baseine yra 6 didel÷s įmon÷s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (28 lentel÷).

28 lentel÷ Objektai Pajūrio upių pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)


1 AB „Klaip÷dos energija“ Elektrin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 AB „Klaip÷dos energija“ Rajonin÷

katilin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

3 AB „Klaip÷dos energija“ Lypkių

katilin÷ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

4 AB „Klaip÷dos nafta“ Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

37


5 UAB “Klaip ÷dos keleivių ir krovinių

terminalas” Atliekų tvarkymas

6 AB „Klaip÷dos kartonas“ Pramon÷s įmon÷s, kuriose gaminama popierius ir kartonas, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.


Pramon÷s ir energetikos sektoriai n÷ra stipriai išvystyti Jūros pabaseinyje. Šiuo metu čia yra tik dvi pramon÷s įmon÷s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (29 lentel÷).

29 lentel÷. Objektai Jūros up÷s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas

1 UAB „Taurag÷s šilumos tinklai“

Berž÷s katilin÷s Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 AB „Taurag÷s keramika“

Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp÷ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp÷ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj÷gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn÷ kaip 300 kg/m3.

Gyventojų tankumas Jūros pabaseinyje yra nedidelis palyginus su kitais pabaseiniais. Jame

yra tik trys miestai, turintys virš 10 000 g.e. Pabaseinis silpniau išsivystęs ekonomiškai, palyginus, pavyzdžiui, su Neries pabaseiniu. Vandens suvartojimas Jūros pabaseinyje susijęs su ekonominio išsivystymo lygiu, tod÷l yra mažesnis negu kituose pabaseiniuose. Numatoma, kad iki 2015 metų vandens suvartojimas išaugs iki 130 ltr/žm/d (30 lentel÷). Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 31 lentel÷je.


Jūros pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m. Gyventojų sk. 92 441



Vandens suvartojimas,ltr/žm/d 53,8 Padid÷jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai

31 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Jūros pabaseinyje

2005 m. situacija



>10 000 2 2 2000–10 000 3 3

500–2000 23 15 Šaltinis: AAA

38


Pramon÷s veikla sukoncentruota didžiuosiuose pabaseinio miestuose – Utenoje ir Ukmerg÷je. Kiti miestai mažiau indutrializuoti. Šiuo metu pabaseinyje yra 10 pramon÷s įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (32 lentel÷).

32 lentel÷. Objektai Šventosios up÷s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1

priedą) Eil. Nr.


1 UAB „Utenos šilumos tinklai“

Utenos RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 UAB „Utenos komunalininkas“

Utenos sąvartynas


3 UAB „Mol÷tų švara“ Stacijavos Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

4 AB „Anykščių komunalinis“

Anykščių sąvartynas


5 UAB „Kompata“ Kazitiškio

sąvartynas


6 SP UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

7 UAB „Utenos m÷sos centras“ Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos paj÷gumas didesnis kaip 50 tonų per dieną

8 AB „Rokiškio sūris“ fil. Utenos

pienas

Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon÷s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).

9 AB „Vosinta“ Anykščių raj. Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

10 UAB „Jara“ Anykščių raj. Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

Šventosios pabaseinyje yra penki miestai, turintys virš 10 000 g.e., o bendras gyventojų

skaičius pabaseinyje neviršija 180 tūkstančių. Gyventojų pragyvenimo lygis pabaseinyje yra žemesnis negu vidutiniškai Nemuno baseine, tod÷l ir vandens suvartojimas yra mažesnis. Planuojama kad vandens suvartojimas pabaseinyje augs l÷tai (33 lentel÷). Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 34 lentel÷je.


Šventosios pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m. Gyventojų sk. 171 996



Vandens suvartojimas, l/žm/d 55,6 Padid÷jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai

39

34 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Šventosios pabaseinyje 2005 m. situacija



>10 000 3 3 2000–10 000 2 2

500–2000 28 25 Šaltinis: AAA


Šešup÷s pabaseinyje yra 10 įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą, iš kurių dauguma įsikūrusios Marijampol÷je (35 lentel÷).

35 lentel÷. Objektai Šešup÷s up÷s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)


1 UAB „Litekso“ Marijampol÷s RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

2 UAB „Marijampol÷s švara“ Įrenginiai komunalin÷ms atliekoms deginti, kai jų paj÷gumas didesnis kaip 3 tonos per valandą

3 UAB “Kazlų Rūdos komunalininkas” Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

4 UAB “Paslaugos šakiečiams” Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus

5 UAB “Vievio paukštynas” Buktos

vištų cechas Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

6 UAB „Lek÷čiai“ Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

7 BLRĮ UAB „Sistem“ (buvusi UAB

Balčiūnai)


8 Ūkininko V. Žarnausko kiaulių

auginimo kompleksas


9 ŽŪKB “Kalvarijų bekonas Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m÷sin÷ms kiaul÷ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved÷ms

10 AB “Giri ų bizonas“

Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj÷gumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus.

Planuojama, kad gyventojų skaičius Šešup÷s pabaseinyje, kaip ir visoje šalyje, maž÷s 0,5

procento per metus. Vidutinis vandens suvartojimas pabaseinyje yra žemas ir net nesiekia higieninio

40

minimumo. Planuojama, kad augant gyventojų pajamoms pamažu did÷s ir vandens suvartojimas (36 lentel÷).


Šešup÷s pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m. Gyventojų sk. 209 518



Vandens suvartojimas, l/žm/d 47,0 Padid÷jimas iki 100-150 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai

Pabaseinyje visi miestai, kuriuose gyvena virš 2000 gyventojų, turi nuotekų valyklas (37

lentel÷).

37 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Šešup÷s pabaseinyje 2005 m. situacija



>10 000 2 2 2000–10 000 5 5

500–2000 34 19 Šaltinis: AAA

3.1.9. Žeimenos pabaseinis Pramon÷s veikla silpnai išvystyta pabaseinyje. Čia yra tik keturios įmon÷s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (38 lentel÷). 38 lentel÷. Objektai Žeimenos up÷s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)


1 AB „Švenčion÷lių keramika“

Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp÷ms, plytoms, ugniai

atsparioms plytoms, čerp÷ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj÷gumas didesnis kaip

75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj÷gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies

džiovinimo talpa didesn÷ kaip 300 kg/m3.

2 UAB „Ignalinos šilumos tinklai“

Vidiškių katilin÷ Įrenginiai komunalin÷ms atliekoms deginti, kai jų

paj÷gumas didesnis kaip 3 tonos per valandą

3 UAB „Švenčionių švara“ Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj÷gumas didesnis kaip

25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

4 UAB „Saerimner“ Ignalinos raj. Intensyvaus paukščiųauginimo įrenginiai, kuriuose yra

daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams.

Žeimenos pabaseinis yra vienas iš mažesnių Nemuno UBR upių baseinų, kuriame gyventojų skaičius neviršija 60 000. Gyventojų suvartojamas vandens kiekis vienas žemiausių Lietuvoje, tačiau planuojama, kad 2015 m. jis tur÷tų būti artimas šalies vidurkiui (39 lentel÷).

41


Žeimenos pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m.



Vandens suvartojimas, l/žm/d 48,4 Padid÷jimas iki 130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai

Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 40 lentel÷je.

40 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Žeimenos pabaseinyje

2005 m. situacija



>10 000 0 0 2000–10 000 4 4

500–2000 4 1 Šaltinis: AAA

3.1.10. Merkio pabaseinis

Merkio pabaseinyje yra tik viena įmon÷, turinti TIPK leidimą (41 lentel÷).

41 lentel÷. Objektai Merkio up ÷s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą)

Eil. Nr.


1 UAB „Var÷nos šiluma“ Var÷nos RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

Prognozuojama, kad vandens suvartojimas pabaseinyje ateityje did÷s (42 lentel÷).

Gyvenviečių nuotekų valyklų skaičius pateiktas 43 lentel÷je.

42 lentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Merkio pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m.



Vandens suvartojimas, l/žm/d 47,1 Padid÷jimas iki 100–130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai

43 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Merkio pabaseinyje

2005 m. situacija



>10 000 1 1 2000–10 000 3 3


42

3.1.11. Dubysos pabaseinis

Pramon÷ silpnai išvystyta pabaseinyje – jame n÷ra įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą.

Numatoma, kad vandens suvartojimas pabaseinyje, kaip ir visoje Lietuvoje, did÷s (44 lentel÷).

44 lentel÷. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Dubysos pabaseinis Dabartin÷ situacija Kitimo prognoz÷, 2015 m.



Vandens suvartojimas, ltr/žm/d 59,0 Padid÷jimas iki 100–130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai

Gyvenviečių nuotekų valyklų skaičius pateiktas 45 lentel÷je.

45 lentel÷. Miesto nuotekų valyklų skaičius Dubysos pabaseinyje

2005 m. situacija

Gyventojų sk. Gyvenviečių

sk. Valyklų sk.

>10 000 1 1 2000–10 000 2 2


3.2. Pasklidoji tarša

Nors sutelktosios taršos šaltiniai daro žymią įtaką vandens aplinkai, tačiau didel÷ dalis teršalų, ypač azoto junginių, į upelius ir upes patenka iš pasklidųjų taršos šaltinių. Pasklidąja tarša vadinama ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša: iš dirvožemio išplaunamos mineralin÷s ir organin÷s trąšos, dirvos erozijos produktai, nuotekos, patenkančios į aplinką iš neturinčių nuotekų surinkimo sistemų namų ir kt. Šaltiniai, išleidžiantys tokią taršą, atitinkamai vadinami pasklidosios taršos šaltiniais. Būtent d÷l to, kad n÷ra žinomi konkretūs taršą sukeliantys šaltiniai bei taršos mastas, pasklidąją taršą žymiai sunkiau įvertinti bei kontroliuoti nei sutelktąją. Pagrindiniai pasklidosios taršos šaltiniai yra žem÷s ūkio veikla, nes Žem÷s ūkio naudmenos užima daugiau nei pusę – apie 60 % Nemuno UBR ploto (46 lentel÷) ir aglomeracijos, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų. Situacija apie min÷tus pasklidosios taršos šaltinius pabaseiniuose pateikta žemiau.

46 lentel÷. Nemuno UBR žem÷s dangos ir žem÷naudos pasiskirstymas Žem÷s danga/ žem÷nauda %

Dirbtin÷ danga 3 Žem÷s ūkio žem÷: 60

Dirbama žem÷ 31 Vaisių ir uogų plantacijos <1 Ganyklos 7 Kompleksin÷s paskirties žem÷ 22

Miškai ir kitos gamtin÷s teritorijos 30 Pelk÷s <1 Vandens telkiniai 2

43

Kiti 4 Šaltinis: CORINE žem÷s dangos žem÷lapis, 2000 m.

3.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Šiuo metu Neries pabaseinyje yra 18 gyvulų fermų, turinčių virš 300 sąlyginių gyvulių vienetų (s.g.v.), keturios fermos, kuriose yra nuo 200 iki 299 s.g.v. ir 287 fermos, kuriose laikoma nuo 10 iki 199 s.g.v. Tik 32 fermose šiuo metu įrengtos m÷šlid÷s.

Neries pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius sudaro apie 5 % (>200 g. e. gyvenviet÷se). Šis procentas atspindi bendrą Neries pabaseinio būklę, tačiau, vertinant atskiromis gyvenviet÷mis, min÷tas procentas gali siekti net 96 % (Žąsliai) (47 lentel÷). Žinoma, mažesn÷se gyvenviet÷se, lyginant su didžiausiais miestais, gyvena salyginai mažai gyventojų, tad ir jų tarša yra mažesn÷. 47 lentel÷. Gyventojų namų prijungimas prie nuotekų valymo sistemų Neries pabaseinio gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷

Gyventojų skaičius Savivaldyb÷

Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Savičiūnai 211 Vilniaus 57 2 Bezdonys 375 Vilniaus 58 3 Buivydžiai I 258 Vilniaus 67 4 Rudnia 260 Šalčininkų 67 5 Zūbišk÷s 263 Kaišiadorių 46 6 Arvydai 293 Vilniaus 19 7 Paparčiai 320 Kaišiadorių 77 8 Čiobiškis 321 Širvintų 55 9 Bartkuškis 344 Širvintų 20 10 Dūkštos 348 Vilniaus 48 11 Palomen÷ 359 Kaišiadorių 70 12 Medžiukai 362 Širvintų 28 13 Šiauliai 362 Širvintų 49 14 Didžiasalis 362 Vilniaus 60 15 Pikelišk÷s 383 Vilniaus 51 16 Panoteriai 392 Jonavos 30 17 Karm÷lava II 394 Kauno 7 18 Prienai 413 Švenčionių 69 19 Šilai 436 Jonavos 38 20 Baltoji Vok÷ 452 Vilniaus 26 21 Musninkai 469 Širvintų 40 22 Raudondvaris 490 Vilniaus 10 23 Medininkai 503 Vilniaus 39 24 Žasliai 527 Kaišiadorių 96 25 V÷liučionys 580 Vilniaus 27 26 Glitišk÷s 586 Vilniaus 35 27 Mostišk÷s 643 Vilniaus 42 28 Rieš÷ 688 Vilniaus 9 29 Rukainiai 759 Vilniaus 53 30 Stasiūnai 804 Kaišiadorių 17 31 Žasliai 804 Kaišiadorių 63 32 Šveicarija 836 Jonavos 20 33 Užusaliai 839 Jonavos 72

44

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 34 Marijampolis 841 Vilniaus 64 35 Bezdonys 847 Vilniaus 44 36 Paberž÷ 979 Vilniaus 35 37 Lap÷s 1 033 Kauno 10 38 Baltoji Vok÷ 1 066 Šalčininkų 11 39 Didžioji Rieš÷ 1 135 Vilniaus 5 40 Vaidotai 1 383 Vilniaus 4 41 Mickūnai 1 407 Vilniaus 60 42 Ramučiai 1 576 Kauno 22 43 Maišiagala 1 612 Vilniaus 31 44 Gudiena 1 664 Kaišiadorių 40 45 Kalveliai 2 027 Vilniaus 48 46 Valčiūnai 2 074 Vilniaus 8 47 Rukla 2 331 Jonavos 0 48 Nem÷žis 2 586 Vilniaus 20 49 Karm÷lava 2 866 Kauno 19 50 Neveronys 3 074 Kauno 9 51 Pagiriai 3 905 Vilniaus 7 52 Skaidišk÷s 4 447 Vilniaus 11 53 Domeikava 4 691 Kauno 3 54 Vievis 5 277 Elektr÷nų 21 55 Trakai 5 653 Trakų 31 56 Nemenčin÷ 5 865 Vilniaus 2 57 Kaišiadorys 9 951 Kaišiadorių 54 58 Grigišk÷s 11 422 Vilniaus m. 2 59 Lentvaris 11 716 Trakų 15 60 Jonava 34 391 Jonavos 16 61 Kaunas 368 911 Kauno m. 4 62 Vilnius 527 153 Vilniaus m. 1

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

3.2.2. Nev÷žio pabaseinis Žem÷s ūkio veikla Nev÷žio pabaseinyje yra daug intensyviau išvystyta negu Neries pabaseinyje. Derlingi Vidurio Lietuvos dirvožemiai, kuriame yra ir Nev÷žio pabaseinis, yra palankūs žem÷s ūkiui vystyti. Šiuo metu pabaseinyje yra 25 fermos turinčios daugiau negu 300 s.g.v., 11 fermų, kuriose auginama 200−299 s.g.v. bei 268 fermos, turinčios 10−200 s.g.v.

Nev÷žio pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius sudaro apie 20 % (>200 g. e. gyvenviet÷se). Reik÷tų atkreipti d÷mesį į K÷dainių miestą, kuriame šis procentas 57 ir, atsižvelgiant į gana didelį gyventojų skaičių, vandens telkinių tarša nuotekomis yra nemaža (48 lentel÷).

48 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Nev÷žio pabaseinio gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr.

Gyvenviet÷ Gyventojų skaičius

Savivaldyb÷ Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Sitkūnai 205 Kauno 8

45

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 2 Janušava 206 Anykščių 38 3 Šakiai 900 Kauno 28 4 Beržai 254 K÷dainių 43 5 Muniškiai 256 Kauno 27 6 Žeimiai 270 Radviliškio 8

7 Aukštieji Kapliai

271 K÷dainių 23

8 Šilai 295 Panev÷žio 56 9 Čičinai 303 Jonavos 21 10 Muniškiai 305 Kauno 23 11 Ažyt÷nai 308 K÷dainių 43 12 Daug÷laičiai 345 Radviliškio 30 13 Šedbarai 349 Kelm÷s 26 14 Sm÷lyn÷ 362 Anykščių 27 15 Vainikai 364 K÷dainių 27 16 Pagiriai 374 Kauno 69 17 Liberiškis 377 Panev÷žio 19 18 Keleriškiai 377 K÷dainių 47 19 Plinkaigalis 383 K÷dainių 30 20 Nociūnai 385 K÷dainių 38 21 Raguv÷l÷ 390 Anykščių 31 22 Katinai 391 Panev÷žio 19 23 Linkaičiai 392 Radviliškio 34 24 Sirutiškis 395 K÷dainių 25 25 Aukštadvaris 396 Panev÷žio 41 26 Uliūnai 398 Panev÷žio 26 27 Kulva 403 Jonavos 27 28 Berčiūnai 414 Panev÷žio 18 29 Bat÷gala 418 Jonavos 9 30 Juškonys 422 Jonavos 16 31 Liepiai 424 Jonavos 41 32 Trakiškis 428 Panev÷žio 18 33 Kuigaliai 453 Jonavos 10 34 Gustonys 458 Panev÷žio 38 35 Tiskūnai 478 K÷dainių 41 36 Troškūnai 520 Anykščių 79 37 Pagiriai 521 K÷dainių 50 38 Kunioniai 540 K÷dainių 39 39 Pagyn÷ 571 Kauno 19 40 Upyt÷ 574 Panev÷žio 25 41 Raguva 605 Panev÷žio 51 42 Žibartoniai 614 Panev÷žio 21 43 Užliedžiai 628 Kauno 10 44 Staniūnai 638 Panev÷žio 7 45 Lančiūnava 654 K÷dainių 4 46 Gudžiūnai 655 K÷dainių 42 47 Bukonys 656 Jonavos 26 48 Bernatoniai 668 Panev÷žio 29 49 Molainiai 674 Panev÷žio 15

46

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 50 Pakiršinys 693 Radviliškio 8 51 Panev÷žiukas 700 Kauno 19 52 Miežiškiai 707 Panev÷žio 36 53 Šil÷nai 748 Šiaulių 37 54 Liūdyn÷ 761 Panev÷žio 14 55 Dotnuva 769 K÷dainių 56 56 Naujamiestis 827 Panev÷žio 49 57 Akademija 867 K÷dainių 5 58 Jotainiai 881 Panev÷žio 50 59 Šiaul÷nai 886 Radviliškio 34 60 Grinkiškis 896 Radviliškio 40 61 Labūnava 937 K÷dainių 9 62 Vandžiogala 946 Kauno 53 63 Pažagieniai 952 Panev÷žio 4 64 Žeimiai 960 Jonavos 2 65 Krak÷s 988 K÷dainių 50 66 Š÷ta 1 022 K÷dainių 68 67 Pel÷dnagiai 1 036 K÷dainių 14 68 Velžys 1 411 Panev÷žio 7 68 Josvainiai 1 541 K÷dainių 31 70 Babtai 1 706 Kauno 12 71 Ramygala 1 725 Panev÷žio 40 72 Krekenava 1 994 Panev÷žio 31 73 Dembava 2 397 Panev÷žio 1 74 Baisogala 2 525 Radviliškio 22 75 K÷dainiai 31 500 K÷dainių 57 76 Panev÷žys 117 724 Panev÷žio m. 7



Pabaseinyje yra 1950 ūkių, turinčių virš 10 s.g.v., tačiau skirtingai nuo Nev÷žio pabaseinio Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje dominuoja mažos fermos, turinčios nuo 10 iki 200 s.g.v. Tik 26 ūkiai laiko virš 200 s.g.v.

Apie 20 % (>200 g. e. gyvenviet÷se) Nemuno mažųjų intakų pabaseinio gyventojų gyvena namuose, neprijungtuose prie nuotekų surinkimo sistemų (49 lentel÷). 49 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Nemuno mažųjų intakų pabaseinio gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷ Gyventojų skaičius Savivaldyb÷

Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų,

skaičius, % 1 Nemunaitis 215 Alytaus 34 2 Alytus 216 Alytaus 65 3 Stoniškiai 217 Pag÷gių 29 4 Beižionys 219 Elektr÷nų 44 5 Grendav÷ 226 Trakų 53 6 Rokai 254 Kauno 8

47



skaičius, % 7 Strazdišk÷s 263 Prienų 20 8 Vyšniūnai 264 Prienų 28 9 Žiegždriai 270 Kauno 17 10 Pauliai 284 Jurbarko 32 11 Tarvydai 291 Šilut÷s 41 12 Užupiai 319 Alytaus 23 13 Vaišvydava 320 Kauno 6 14 Pakertai 349 Kaišiadorių 28 15 Vilkiautinis 349 Var÷nos 35 16 Noreikišk÷s 378 Kauno 40 17 Gailiūnai 394 Druskininkų 45 18 Pakalnišk÷s 401 Elektr÷nų 44 19 Miroslavas 420 Alytaus 40 20 Smalininkai 428 Jurbarko 83 21 Ūdrija 445 Alytaus 53 22 Antakalnis 446 Kaišiadorių 19 23 Žemaitkiemis 452 Šilut÷s 38 24 Rotuliai 460 Jurbarko 18 25 Eičiai 467 Taurag÷s 8 26 Girdžiai 475 Jurbarko 35

27 Naujosios

Kietavišk÷s 480 Elektr÷nų 30

28 Mūro

Str÷vininkai 483 Kaišiadorių 76

29 Vilkija 504 Kauno 110 30 Laučiai 532 Šilut÷s 25 31 Alov÷ 544 Alytaus 49 32 Pravienišk÷s I 551 Kaišiadorių 9 33 Degučiai 575 Šilut÷s 23 34 Venciūnai 578 Alytaus 14 35 Girait÷ 587 Kauno 8 36 Birštonas 596 Birštono 14 37 Luksn÷nai 611 Alytaus 22 38 Linksmakalnis 639 Kauno 1 39 Smalininkai 651 Jurbarko 54 40 Semelišk÷s 655 Elektr÷nų 50 41 Pakuonis 674 Prienų 35 42 Girionys 677 Kauno 7 43 Kapčiamiestis 682 Lazdijų 60 44 Pašyšiai 684 Šilut÷s 22 45 Dovainonys 688 Kaišiadorių 45 46 Us÷nai 720 Šilut÷s 18 47 Bubiai 769 Kauno 20 48 Ilgakiemis 771 Kauno 29 49 Neravai 780 Druskininkų 48 50 Išlaužas 833 Prienų 15 51 Jurbarkai 895 Jurbarko 7 52 Pagryniai 921 Šilut÷s 13 53 Staklišk÷s 938 Prienų 59

48



skaičius, % 54 Vainutas 989 Šilut÷s 61 55 Miklus÷nai 1019 Alytaus 16 56 Aukštadvaris 1 025 Trakų 16 57 Viešvil÷ 1 031 Jurbarko 50 58 Lek÷čiai 1 032 Šakių 40 59 Klausučiai 1 038 Jurbarko 5 60 Traks÷džiai 1 090 Šilut÷s 13 61 Juknaičiai 1 098 Šilut÷s 6 62 Butrimonys 1 110 Alytaus 19 63 Balbieriškis 1 171 Prienų 34 64 Merkin÷ 1 412 Var÷nos 36 65 Jieznas 1 459 Prienų 66 66 Rusn÷ 1 611 Šilut÷s 12

67 Žemaičių Naumiesti

1 699 Šilut÷s 19

68 Leipalingis 1 718 Druskininkų 77 69 Veisiejai 1 745 Lazdijų 28 70 Viečiūnai 1 779 Druskininkų 31 71 Šlienava 1 785 Kauno 25 72 Rumšišk÷s 1 815 Kaišiadorių 43 73 Gelgaudiškis 2 013 Šakių 8 74 Ežer÷lis 2 043 Kauno 15 75 Ringaudai 2 196 Kauno 5 76 Vilkija 2 331 Kauno 24 77 Pravienišk÷s II 2 575 Kaišiadorių 64 78 Birštonas 3 210 Birštono 3 79 Žiežmariai 3 858 Kaišiadorių 27 80 Raudondvaris 4 080 Kauno 1 81 Akademija 4 176 Kauno 1 82 Prienai 11 306 Prienų 3 83 Garliava 13 193 Kauno 9 84 Jurbarkas 13 526 Jurbarko 10 85 Elektr÷nai 13 948 Elektr÷nų 11 86 Druskininkai 17 988 Druskininkų 12 87 Šilut÷ 21 239 Šilut÷s 33 88 Alytus 70 882 Alytaus m. 15



Žem÷s ūkis nevaidina svarbaus vaidmens pabaseinyje. Jame yra trys fermos, auginančios virš 300 s.g.v. (viena iš jų turi m÷šlidę), dvi fermos, turinčios nuo 200 iki 299 s.g.v. (viena iš jų turi m÷šlidę) ir 712 fermų, kuriose yra nuo 10 iki 199 s.g.v. (39 iš jų turi m÷šlides).

Minijos up÷s pabaseinyje yra apie 26 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet÷se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (50 lentel÷).

49

50 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Minijos pabaseinio gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr.


Savivaldyb÷ Gyventojų, kuri ų namai neprijungti

prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, %

1 Giliogiris 249 Rietavo 37 2 Staneliai 284 Plung÷s 13 3 Stonaičiai 323 Plung÷s 69 4 Lapiai 356 Klaip÷dos 11 5 Žadeikiai 360 Klaip÷dos 29 6 Meding÷nai 391 Rietavo 27 7 Aleksandravas 395 Plung÷s 23 8 Žlibinai 410 Plung÷s 20 9 Gardamas 436 Šilut÷s 29 10 Kantaučiai 441 Plung÷s 25 11 Narvaišiai 444 Plung÷s 48 12 Stalg÷nai 452 Plung÷s 22 13 Kvietiniai 492 Klaip÷dos 18 14 Inkakliai 495 Šilut÷s 29 15 Baubliai 524 Kretingos 7 16 Judr÷nai 527 Klaip÷dos 36 17 Žar÷nai 588 Telšių 43 18 Prūsaliai 638 Plung÷s 26 19 Šateikiai 668 Plung÷s 40 20 Kintai 821 Šilut÷s 9 21 Vilkyčiai 889 Šilut÷s 32 22 Saugos 915 Šilut÷s 24 23 Veivirž÷nai 961 Klaip÷dos 30 24 Plateliai 1 016 Plung÷s 8 25 Kartena 1 022 Kretingos 28 26 Kūlup÷nai 1 340 Kretingos 36 27 Salantai 1 924 Kretingos 68 28 Šv÷kšna 2 041 Šilut÷s 56 29 Plung÷ 23 036 Plung÷s 20



Žem÷s ūkio veikla n÷ra išvystyta baseine. Pajūrio regionas turi didesnį potencialą turizmui ir rekreacinei veiklai pl÷stis.

Pajūrio upių baseine yra apie 8 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet÷se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (51 lentel÷).

51 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Pajūrio pab. gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷ Gyventojų

skaičius Savivaldyb÷ Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Raguviškiai 369 Kretingos 15 2 Dupulčiai 481 Kretingos 14 3 Girkaliai 509 Klaip÷dos 18 4 Kretingal÷ 967 Klaip÷dos 26 5 Mos÷dis 1 371 Skuodo 14

50

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 6 Vydmantai 1 875 Kretingos 13 7 Neringa 2 376 Neringos 12 8 Skuodas 7 861 Skuodo 23 9 Gargždai 15 122 Klaip÷dos 11 10 Palanga 17 100 Palangos m. 15 11 Kretinga 21 027 Kretingos 31 12 Klaip÷da 189 132 Klaip÷dos m. 4



Šiuo metu pabaseinyje yra trys žem÷s ūkio įmon÷s, turinčios virš 200 s.g.v. Dviejose iš jų įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimai, t.y. įrengtos m÷šlid÷s. Fermų, turinčių nuo 10 iki 200 s.g.v., kiekis sudaro 1247.

Jūros up÷s pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, yra apie 38 % (>200 g. e. gyvenviet÷se) (52 lentel÷). 52 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Jūros pab. gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Trepai 241 Taurag÷s 29 2 Batakiai 257 Taurag÷s 33 3 Šimkaičiai 260 Jurbarko 60 4 Batakiai 266 Taurag÷s 32 5 Kµsčiai 277 Taurag÷s 49 6 Šilai 315 Šilal÷s 53 7 Lomiai 337 Taurag÷s 21 8 Žadeikiai 358 Šilal÷s 29 9 Vatušiai 368 Rietavo 37 10 Vidukl÷ 370 Raseinių 189 11 Lybiškiai 395 Jurbarko 36 12 Baltrušaičiai 407 Taurag÷s 28 13 Vingininkai 408 Šilal÷s 17 14 Blinstrubiškiai 430 Raseinių 53 15 Butkeliai 498 Taurag÷s 26 16 Gyliai 502 Raseinių 31 17 Eržvilkas 512 Jurbarko 30 18 Sauslaukis 531 Rietavo 17 19 Adakavas I 614 Taurag÷s 54 20 Pajūralis 631 Šilal÷s 37 21 Žygaičiai 636 Taurag÷s 35 22 Tverai 669 Rietavo 31 23 Lauksargiai 683 Taurag÷s 36 24 Norg÷lai 735 Raseinių 21 25 Kaltin÷nai 826 Šilal÷s 28 26 Pajūris 868 Šilal÷s 31 27 Girkalnis 993 Raseinių 33

51

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 28 Taurai 1 868 Taurag÷s 16 29 Vidukl÷ 1 889 Raseinių 37 30 Kv÷darna 1 914 Šilal÷s 17 31 Skaudvil÷ 2 129 Taurag÷s 35 32 Rietavas 3 901 Rietavo 58 33 Šilal÷ 6 243 Šilal÷s 82 34 Raseiniai 12 476 Raseinių 25 35 Taurag÷ 28 666 Taurag÷s 34



Šiuo metu žem÷s ūkis daro nemažą poveikį vandens telkiniams, tačiau įgyvendinus Nitratų direktyvos reikalavimus, šis poveikis sumaž÷s. Pabaseinyje yra 11 fermų, kuriose laikoma virš 200 s.g.v. (4-se iš jų įrengtos m÷šlid÷s), ir 641 fermos, kurios turi nuo 200 iki 10 s.g.v.

Šventosios up÷s pabaseinyje apie 22 % gyventojų namų neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (>200 g. e. gyvenviet÷se) (53 lentel÷). 53 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Šventosios pab.gyvenviet÷se >200g.e.

Eil Nr.


Savivaldyb÷ Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Antakalnis 208 Ukmerg÷s 41 2 Pakriauniai 218 Rokiškio 75 3 Auleliai 220 Anykščių 56 4 Jasonys 220 Utenos 37 5 Antakalnis III 232 Ukmerg÷s 15 6 Tauj÷nai 245 Ukmerg÷s 71 7 Pabaiskas 247 Ukmerg÷s 51 8 Dabužiai I 258 Anykščių 50 9 Leliūnai 271 Anykščių 23 10 Šiaudiniai 274 Utenos 32 11 Bekup÷ 275 Mol÷tų 25 12 Visalauk÷ I 287 Vilniaus 30 13 Žeimiai 302 Ukmerg÷s 7 14 Žemaitkiemis 309 Ukmerg÷s 56 15 Tauj÷nai 320 Ukmerg÷s 54 16 Rubikiai 321 Anykščių 77 17 Rečionys 322 Ukmerg÷s 18 18 Degučiai 324 Zarasų 40 19 Atkočiai 327 Ukmerg÷s 54

20 Obelių

Priemiestis 327 Rokiškio 28

21 Laukžem÷ 334 Kretingos 16 22 Pačk÷nai 335 Utenos 21 23 Gelvonai 375 Širvintų 64 24 Viešintos 383 Anykščių 41 25 Kriaunos 399 Rokiškio 40 26 Aknystos 429 Anykščių 78

52

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 27 Lukn÷s 438 Skuodo 27 28 Toliejai 440 Mol÷tų 9 29 Ažuožeriai 447 Anykščių 7 30 Antazav÷ 449 Zarasų 45 31 Debeikiai 452 Anykščių 47 32 Alanta 464 Mol÷tų 44 33 Jasiuliškis 466 Ukmerg÷s 75 34 Leliūnai 479 Utenos 13 35 Deltuva 498 Ukmerg÷s 44 36 Šimonys 503 Kupiškio 54 37 Želva 507 Ukmerg÷s 56 38 Vidiškiai 528 Ukmerg÷s 55 39 Antalg÷ 560 Utenos 18 40 Vyžuonos 577 Utenos 46 41 Salakas 588 Zarasų 57 42 Siesikai 600 Ukmerg÷s 65 43 Rūdaičiai 616 Kretingos 17 44 Panemun÷lis 643 Rokiškio 49 45 Naujasodis 656 Mol÷tų 16 46 Vepriai 663 Ukmerg÷s 43 47 Skemai 672 Rokiškio 57 48 Kamajai 679 Rokiškio 28

49 Naujieji

Elmininka 693 Anykščių 18

50 Širvintos 743 Širvintų 113 51 Giedraičiai 765 Mol÷tų 36 52 Kavarskas 806 Anykščių 62 53 Šventup÷ 841 Ukmerg÷s 4 54 Užpaliai 870 Utenos 43 55 Dusetos 906 Zarasų 67 56 Sv÷dasai 993 Anykščių 44 57 Upninkai 1 015 Jonavos 23 58 Užtilt÷ 1 070 Zarasų 9 59 Obeliai 1 358 Rokiškio 49 60 Darb÷nai 1 587 Kretingos 38 61 Mol÷tai 7 203 Mol÷tų 15 62 Širvintos 7 245 Širvintų 12 63 Anykščiai 11 729 Anykščių 28 64 Ukmerg÷ 28 425 Ukmerg÷s 17 65 Utena 33 350 Utenos 9



Žem÷s ūkis Šešup÷s pabaseinyje yra geriau išvystytas negu, pavyzdžiui, Nemuno ar Jūros pabaseiniuose. Iš viso čia yra 27 fermos, auginančios virš 300 s.g.v, penki ūkiai, turintys 200−299 s.g.v., ir 520 fermos, laikančios 200 – 10 s.g.v. Tik 75 fermose yra įrengtos m÷šlid÷s.

53

Šešup÷s up÷s pabaseinyje yra apie 27 % gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (>200 g. e. gyvenviet÷se) (54 lentel÷). 54 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Šešup÷s pab. gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Triobiškiai 222 Marijampol÷s 45 2 Žvirgždaičiai 248 Šakių 23 3 Santaka 249 Kalvarijos 42 4 Meteliai 250 Lazdijų 29 5 Senoji Radišk÷ 258 Kalvarijos 21 6 Degutin÷ 265 Šakių 27 7 Patašin÷ 275 Šakių 40 8 Plutišk÷s 287 Kazlų Rūdos 45 9 Bebrulišk÷ 293 Kazlų Rūdos 25 10 Valavičiai 342 Marijampol÷s 6 11 Baltrušiai 346 Šakių 29 12 Bukta 350 Marijampol÷s 28 13 Panoviai 357 Šakių 32 14 Serdokai 382 Vilkaviškio 35 15 Gudkaimis 394 Vilkaviškio 36 16 Balsupiai 399 Marijampol÷s 39 17 Padovinys 409 Marijampol÷s 5 18 Klausučiai 412 Vilkaviškio 13 19 Jusevičiai 417 Kalvarijos 8

20 Virbalio Miesto

La 449 Vilkaviškio 45

21 Sūdava 456 Vilkaviškio 5 22 Jūr÷(GST) 471 Kazlų Rūdos 138 23 Karkliniai 481 Vilkaviškio 20 24 Lazdijai 491 Lazdijų 541 25 Meškučiai 499 Marijampol÷s 12 26 Alvitas 505 Vilkaviškio 20 27 Baragin÷ 588 Marijampol÷s 19 28 Geisteriškiai 644 Vilkaviškio 44 29 Želsva 650 Marijampol÷s 3 30 Sasnava 668 Marijampol÷s 31 31 Antanavas 684 Kazlų Rūdos 66 32 Patašin÷ 897 Marijampol÷s 11 33 Jung÷nai 929 Kalvarijos 29 34 Paežeriai 932 Vilkaviškio 13 35 Igliauka 977 Marijampol÷s 18 36 Griškabūdis 1 011 Šakių 16 37 Mokolai 1 029 Marijampol÷s 54 38 Liudvinavas 1 054 Marijampol÷s 69 39 Veiveriai 1 099 Prienų 41 40 Virbalis 1 340 Vilkaviškio 60 41 Pilviškiai 1 483 Vilkaviškio 26 42 Lukšiai 1 648 Šakių 26 43 Simnas 1 977 Alytaus 86 44 Kudirkos 1 990 Šakių 104

54

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % Naumiesti

45 Kalvarija 5 050 Kalvarijos 23 46 Lazdijai 5 094 Lazdijų 50 47 Kybartai 6 521 Vilkaviškio 67 48 Šakiai 6 756 Šakių 15 49 Kazlų Rūda 7 359 Kazlų Rūdos 34 50 Vilkaviškis 13 238 Vilkaviškio 50 51 Marijampol÷ 48 002 Marijampol÷s 6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.9. Žeimenos pabaseinis

Žeimenos up÷s pabaseinyje žem÷s ūkis n÷ra gerai išvystytas, jame yra 89 fermos, turinčios daugiau kaip 10 s.g.

Žeimenos up÷s pabaseinyje gyvena apie 44 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet÷se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (55 lentel÷). 55 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Žeimenos pab. gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷ Gyventojų

skaičius Savivaldyb÷ Gyventojų, kuri ų namai neprijungti prie nuotekų

surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Skirl÷nai 203 Vilniaus 49 2 Arnionys I 212 Mol÷tų 3 3 Bijutiškis 236 Mol÷tų 25 4 Kirdeikiai 242 Utenos 35 5 Sariai 273 Švenčionių 29 6 Joniškis 318 Mol÷tų 31 7 Inturk÷ 321 Mol÷tų 42 8 Saldutiškis 386 Utenos 27 9 Sužionys 526 Vilniaus 22 10 Švenčionys 5 658 Švenčionių 33 11 Pabrad÷ 6 493 Švenčionių 49 12 Ignalina 6 514 Ignalinos 68 13 Švenčion÷liai 6 896 Švenčionių 32

Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas


Šiuo metu pabaseinyje yra keturios fermos, turinčios virš 200 s.g.v., ir 144 ūkiai, laikantys 10−200 s.g.v.

Net apie 43 % Merkio up÷s pabaseinio gyventojų (>200 g. e. gyvenviet÷se) namai yra neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (56 lentel÷).

56 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Merkio pab. gyvenviet÷se >200 g.e.

Eil Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Valkininkai 225 Var÷nos 67

55

2 Jašiūnai 250 Šalčininkų 318 3 Pivašiūnai 299 Alytaus 51 4 Panočiai 306 Var÷nos 42 5 Gudžiai 394 Var÷nos 34 6 Vydeniai 408 Var÷nos 67 7 Butrimonys 462 Šalčininkų 45 8 Daugai 466 Alytaus 64 9 Jašiūnai 483 Šalčininkų 165 10 Valkininkai 528 Var÷nos 28 11 Zavišonys 664 Šalčininkų 23 12 Perloja 737 Var÷nos 46 13 Šalčininkai 1 047 Šalčininkų 111 14 Matuizos 1 302 Var÷nos 10 15 Daugai 1 453 Alytaus 21 16 Senieji Trakai 1 498 Trakų 18 17 Jašiūnai 1 876 Šalčininkų 42 18 Rūdišk÷s 2 548 Trakų 47 19 Eišišk÷s 3 740 Šalčininkų 49 20 Šalčininkai 6 651 Šalčininkų 17 21 Var÷na 10 786 Var÷nos 46

Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas

3.2.11. Dubysos pabaseinis

Žem÷s ūkio apkrova pabaseinyje yra šiek tiek didesn÷ už pramon÷s. Čia yra 1048 ūkiai, laikantys virš 10 s.g.v.

Apie 45 % Dubysos up÷s pabaseinio gyventojų (>200 g. e. gyvenviet÷se) gyvena neprijungtuose prie nuotekų surinkimo sistemų namuose (57 lentel÷).

57 lentel÷. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Dubysos pab. gyvenviet÷se >200 g.e.


3.3 Teršalų apkrova

Siekiant įvertinti teršalų apkrovas pabaseiniuose, buvo pasitelktas MIKE BASIN modelis. Apkrovų modeliavimo rezultatai pabaseiniuose pateikti žemiau esančiuose skyriuose.

Eil. Nr. Gyvenviet÷



surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Kukečiai 522 Kelm÷s 31 2 Lioliai 538 Kelm÷s 55 3 Čekišk÷ 731 Kauno 37 4 Kražiai 777 Kelm÷s 46 5 Šiluva 794 Raseiniųv 50 6 Bubiai 872 Šiaulių 18 7 Tytuv÷nai 2 832 Kelm÷s 92 8 Ariogala 3 678 Raseiniųv 27 9 Kelm÷ 10 750 Kelm÷s 42

56

3.3.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis

58 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių teršalų apkrova per metus Neries mažųjų intakų pabaseinyje

* - natūrali gamtin÷ apkrova Kaip matyti iš 58 lentel÷s, didžiausią apkrovą bendruoju fosforu ir amonio azotu pabaseinyje

sukelia NVĮ – atitinkamai apie 50 % ir 70 % į vandens telkinius patenkančio kiekio. Tuo tarpu taršą nitratiniu azotu labiausiai sąlygoja mineralinių trąšų naudojimas (apie 40 %), o organin÷mis medžiagomis – gyvulininkyst÷ (apie 40 %). Fonin÷ tarša sudaro apie 20 % visos apkrovos organin÷mis medžiagomis, 17 % − bendruoju fosforu ir 12 % − amonio azotu. Neprijungtų prie kanalizacijos sistemų namų ir turinčių kanalizacijos sistemas, tačiau neprijungtų prie NVĮ, namų gyventojai šiame pabaseinyje (kaip ir kituose) sukelia nedidelę dalį į telkinius patenkančių teršalų palyginti su kitais šaltiniais.


Didžiausią apkrovą amonio azotu pabaseinyje sukelia NVĮ (65 %), o bendruoju fosforu ir nitratiniu azotu – trąšos: atitinkamai apie 50 % ir apie 70 % į vandens telkinius patenkančio šių teršalų kiekio. Didžiausią dalį vandens telkinių taršos organin÷mis medžiagomis sudaro gyvulininkyst÷ (70 %).

59 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Nev÷žio pabaseinyje

Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša

Gyvuliai Tr ąšos

Neturinčių kanalizacijos

sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ

Turin čių kanalizacijos

sistemas, tačiau

neprijungt ų prie NVĮ

namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 1 808 776 43 0 0 45 2,5 348 19 454 25 184 10

NH4-N 181 11 6 29 16 0,8 0,4 12 6,6 126 70 2 1,1

NO3-N 1 260 221 18 542 43 15 1,2 145 12 307 24 31 2,5

Pbendras 130 6 4,8 26 20 0,6 0,5 22 17 67 51 8 6,1


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau

neprijungtų prie NVĮ

namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 2 238 1558 70 0 0 118 5,3 195 8,7 111 5 256 11

NH4-N 336 29 9 81 24 9 0,2 7 2,1 217 65 0,8 0,2

NO3-N 6 390 1574 25 4379 69 40 0.6 242 4 110 1,7 44 0,7

Pbendras 149 13 8,5 70 47 1,4 1 6 4 50 33 9 6,1

57

3.3.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis 60 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje

Didžiausią apkrovą amonio azotu pabaseinyje sukelia NVĮ, sudarydami apie 75 % viso į

vandens telkinius patenkančio amonio azoto kiekio. Tuo tarpu taršą nitratiniu azotu ir bendruoju fosforu labiausiai sukelia mineralinių trąšų naudojimas, kuris sudaro atitinkamai daugiau nei 60 % ir 40 % viso į vandens telkinius patenkančio šių teršalų kiekio. Apie pus÷s organinių medžiagų kiekio patekimą į telkinius sąlygoja gyvulininkyst÷.


Minijos up÷s pabaseinyje į telkinius didžiausi kiekiai amonio azoto (apie 40 %), bendrojo fosforo (apie 70 %) ir nitratinio azoto (apie 60 %) patenka d÷l mineralinių trąšų naudojimo. Apie 80 % į vandens telkinius patenkančio organinių medžiagų kiekio sąlygoja gyvulininkyst÷ (61 lentel÷). 61 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Minijos up÷s pabaseinyje


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 6 224 3017 48 0 0 170 2,7 393 6 2 228 36 416 6,7

NH4-N 785 48 6,1 124 16 3 0,3 16 2 592 75 3 0,4

NO3-N 5 518 1365 25 3 488 63 57 1 290 5 246 4,5 71 1,3

Pbendras 282 26 9,8 125 44 2 0,7 18 6 93 33 17 6


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 2 386 1957 82 0 0 48 2 215 9 18 0,7 149 6

NH4-N 88 16 18 37 42 0.5 0,6 6 4 30 34 1 1

NO3-N 1 873 522 28 1204 64 16 0,9 84 5 21 1 25 1

Pbendras 125 18 14 87 69 0,6 0,5 4 3 10 8 6 5

58

3.3.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas 62 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Pajūrio upių baseine

Pajūrio upių baseine d÷l trąšų naudojimo į vandens telkinius patenka apie 60 % viso

bendrojo fosforo ir nitratinio azoto, o d÷l gyvulininkyst÷s – apie 80 % organinių medžiagų kiekio. NVĮ sudaro didžiausią į telkinių patenkančios taršos amonio azotu dalį (64 %), tuo tarpu likusieji teršalai sudaro palyginti nedidelę dalį (62 lentel÷).


Didžiausi vandens telkinių apkrovos pagal amonio azotą, nitratinį azotą ir bendrajį fosforą yra sąlygotos trąšų naudojimo pabaseinyje (atitinkamai apie 40 %, 70 % ir 60 % viso į telkinius patenkančio šių medžiagų kiekio), o pagal organines medžiagas – gyvulinkyst÷s (apie 70 %). NVĮ taip pat sudaro didelę dalį – apie 40 % – apkrovos amonio azotu pabaseinyje (63 lentel÷).

63 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Jūros pabaseinyje


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 493 379 77 0 0 30 6.2 35 7 29 6 20 4

NH4-N 28 3 10 6 22 0,3 1,1 0,9 3,3 18 64 0 0.1

NO3-N 476 137 29 297 62 10 2,2 24 5 7 1 1,3 0,3

Pbendras 31 5 14 19 60 0,4 1,3 1,2 3,9 6 19 0,3 1


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 2 534 1809 71 0 0 74 3 423 17 39 1.5 188 7,4

NH4-N 124 20 16 51 41 0,7 0.6 5 4 46 37 0,9 0,7

NO3-N 3 050 789 26 2 067 68 25 0,8 120 4 16 0,5 32 1

Pbendras 113 14 12 71 63 0,9 0,8 6 5 13 12 8 7

59

3.3.7. Šventosios pabaseinis 64 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Šventosios up÷s pabaseinyje

Kaip ir daugelyje prieš tai aptartų pabaseinių, Šventosios pabaseinyje didžiausias vandens

telkinių apkrovos šaltinis amonio azotu (apie pus÷ kiekio), nitratiniu azotu (apie 60 %) ir bendruoju fosforu (apie pus÷ kiekio) yra trąšų naudojimas, o organin÷mis medžiagomis (apie 60 %) – gyvulininkyst÷. Pažym÷tina, kad šiame pabaseinyje fonin÷ tarša sudaro net apie 30 % visos apkrovos organin÷ms medžiagoms. Kitų taršos šaltinių tarša yra palyginti nedidel÷ (64 lentel÷).

3.3.8. Šešup÷s pabaseinis 65 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Šešup÷s up÷s pabaseinyje

Didžiausi į telkinius patenkantys taršos amonio azotu (apie 50 %), nitratiniu azotu (apie 60

%) ir bendruoju fosforu (apie 50 %) kiekiai yra sąlygoti trąšų naudojimo, o organin÷mis medžiagomis (net 70 %) – gyvulininkyst÷s pabaseinyje (65 lentel÷).


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 3 351 2121 63 0 0 40 1,2 990 29 60 2 141 4

NH4-N 93 14 15 45 48 0,4 0,4 14 15 19 20 0,8 1

NO3-N 2 078 446 21 1 374 66 13 0,6 203 9 18 1 24 1

Pbendras 142 14 10 93 65 0,5 0,4 21 14 7 5 6 4


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 2 730 1913 70 0 0 61 2,2 355 13 52 2 349 13

NH4-N 196 50 26 105 53 0.7 0.4 9 5 29 14 2 1

NO3-N 4 389 1336 30 2 764 63 21 0.4 178 4 29 0,7 61 1

Pbendras 118 15 13 66 56 0,8 0,6 12 10 10 9 14 12

60

3.3.9. Žeimenos pabaseinis 66 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Žeimenos up÷s pabaseinyje

Kaip ir prieš tai aptartuose pabaseiniuose, Žeimenos pabaseinyje didžiausias vandens

telkinių apkrovos šaltinis amonio azotu (apie 36 %), nitratiniu azotu (apie 50 %) ir bendruoju fosforu (apie 40 %) yra trąšų naudojimas. Didžiausią antropogeninę taršą organin÷mis medžiagomis sukelia gyvulininkyst÷ (apie 40 %), tačiau net apie 50 % organinių medžiagų į telkinius patenka d÷l gamtin÷s apkrovos. Pažym÷tina, kad Žeimenos pabaseinyje fonin÷ tarša sudaro nemažą dalį ir kitų į telkinius patenkančių teršalų (amonio azoto, nitratinio azoto, bendrojo fosforo) kiekio.

3.3.10. Merkio pabaseinis 67 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Merkio up÷s pabaseinyje

Natūrali gamtin÷ apkrova Merkio pabaseinyje sudaro didžiausią į vandens telkinius

patenkančių organinių medžiagų (apie 70 %) ir bendrojo fosforo (apie 70 %) dalį. Iš antropogenin÷s taršos šaltinių didžiausią taršą šiais teršalais sukelia trąšų naudojimas, kuris sąlygoja ir didžiausią taršą nitratais (apie 46 %). D÷l NVĮ taršos į telkinius patenka apie 50 % viso amonio azoto kiekio.


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 1 316 557 42 0 0 12 1 676 51 41 3 30 2

NH4-N 37 5 13 13 36 0,4 1 7 20 11 30 0 0.3

NO3-N 323 59 18 172 53 4.1 1 80 25 6 2 2 0,6

Pbendras 35 3 10 14 41 0,2 0,5 13 37 4 11 0,4 1,1


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 2 779 714 26 0 0 9.4 0 1 918 69 67 2 71 3

NH4-N 54 5 8 13 23 0,1 0 11 20 26 47 0,6 1

NO3-N 565 92 16 262 46 3,2 1 187 33 8 1 12 2

Pbendras 115 4 4 24 21 0,1 0 78 68 6 5 3 3

61

3.3.11. Dubysos pabaseinis Didžiausi teršalų kiekiai į telkinius patenka d÷l trąšų naudojimo: apie 60 % amonio azoto,

70 % nitratinio azoto ir 60 % bendrojo fosforo. Apie 60 % į vandens telkinius patenkančio organinių medžiagų kiekio sąlygoja gyvulininkyst÷. NVĮ tarša, lyginant su prieš tai aptartais pabaseiniais, labai nežymi (68 lentel÷). 68 lentel÷. Įvairi ų taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Dubysos up÷s pabaseinyje

3.4. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms ir hidrologin÷ms vandens telkinių savyb÷ms

Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin÷ms vandens telkinių charakteristikoms Nemuno

UBR labiausiai pasireiškia 3 būdais: tvenkiant upes, statant ir eksploatuojant hidroelektrines bei tiesinant/ gilinant (melioruojant, įrengiant drenažą) upių vagas. Savo ruožtu, pakitusios hidromorfologin÷s vandens telkinių ar jų baseinų charakteristikos įtakoja ir vandens telkinių florą bei fauną.

3.4.1. Tvenkimo poveikis

Nemuno UBR yra daug užtvankų (1,8 tvenkiniai/100 km2) palyginti su Lielup÷s UBR (1,2 tvenkiniai/100 km2) ir Dauguvos UBR (0,3 tvenkiniai/100 km2), tačiau mažiau nei Ventos UBR (2,6 tvenkiniai/100 km2).

Upių tvenkimas paprastai turi šiuos pagrindinius poveikius upių ekologinei būklei: • Upei būdingos gamtin÷s sąlygos pakeičiamos labiau ežerams būdingomis sąlygomis, tod÷l

pradeda formuotis ežerus primenančios ekosistemos; • Užkertamas kelias žuvų, kitų organizmų migracijai bei medžiagos ir energijos srautams; • D÷l užtvankų, ypač jeigu jų ant vienos up÷s yra ne viena, formuojasi toks reiškinys kaip

vandens organizmų populiacijų “segmentacija” – kuo mažesn÷ populiacija (segmente tarp užtvankų), tuo mažesnis ir jos gyvybingumas esant nenumatytiems aplinkos pokyčiams (segmente organizmai iš esm÷s yra izoliuojami nuo organizmų kituose segmentuose);


Gyvuliai Tr ąšos


sistemų namų

gyventojai

Fonas* NVĮ


sistemas, tačiau


namų gyventojai

Teršalas

Bend-ras

kiekis, t

t % t % t % t % t % t % BDS7 661 405 61 0 0 34 5 137 21 4 1 81 12

NH4-N 31 7 21 19 61 0,3 1 2 6 3 9 0,3 1

NO3-N 1 350 316 23 945 70 12 1 61 4 2 <1 14 1

Pbendras 24 2 9 15 60 0,4 2 3 12 1 4 3 13

62

• Suintensyv÷ję eutrofikacijos procesai, atsirandantys užtvenktuose upių ruožuose, jeigu up÷je yra padid÷jęs biogeninių medžiagų kiekis, kuris pačiai upei d÷l vandens tek÷jimo gali ir nedaryti didelio poveikio, tačiau susiformavusioje ežero tipo ekosistemoje tas kiekis gali tur÷ti labai ryškų poveikį (žyd÷jimą, užaugimą ir pan.).

Laikoma, kad tvenkinys primena ežero sąlygas kai jo paviršiaus plotas yra >50 ha. Prie tokių

sąlygų tik÷tina, kad up÷s ekosistemoje atsiranda reikšmingi pasikeitimai (upines žuvis keičia labiau ežerin÷s, išnyksta vertingos lašišin÷s žuvys ir t.t.). Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokio pakeitimo poveikį yra faktas, kad up÷se dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yra pastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti. Visa tai reiškia, kad up÷ms keliami vandens kokyb÷s hidrocheminiai bei biologiniai reikalavimai tokiuose vandens telkiniuose jau nebepasiekiami. D÷l šios priežasties pagal Vandens įstatymo ir BVPD reikalavimus tokie tvenkiniai buvo priskirti vadinamiesiems labai pakeistiems (fiziškai modifikuotiems) vandens telkiniams, kurių ekologin÷ būkl÷ turi būti vertinama bei vandensaugos tikslai siekiami pagal panašaus tipo ežerams nustatytus vertinimo kriterijus bei keliamus reikalavimus. Nemuno UBR 53 tvenkiniai išskirti kaip labai pakeisti vandens telkiniai (69 lentel÷). 69 Lentel÷. Nemuno UBR tvenkiniai (>0,5 km2 ploto), priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams

Nr. Tvenkinio

pavadinimas Up÷s pavadinimas Pabaseinio pavadinimas Tvenkinio plotas,

ha 1 Angirių Šušv÷ Nev÷žio 248 2 Antaliept÷s HE Šventoji Šventosios 1 572 3 Antanavo HE Šešup÷ Šešup÷s 107 4 Aukštadvario HE Verkn÷ Nemuno mažųjų intakų 293 5 Bagdanonių HE Str÷va Nemuno mažųjų intakų 95 6 Balskų Jūra Jūros 280 7 Baltosios Ančios HE Baltoji Ančia Nemuno mažųjų intakų 249 8 Bartkuškio Mus÷ Nemuno mažųjų intakų 60 9 Beičių Audra Šventosios 217 10 Bublių Obelis Nev÷žio 152 11 Eišiškių HE Verseka Merkio 128 12 Ekrano gamyklos Nev÷žis Nev÷žio 81 13 Elektr÷nų Str÷va Nemuno mažųjų intakų 1 389 14 Girdžių Mituva Nemuno mažųjų intakų 57 15 Gondingos HE Babrungas Minijos 88 16 Janušonių Gynia Nev÷žio 55 17 Juodkiškių Obelis Nev÷žio 83 18 Jurbarkų Mituva Nemuno mažųjų intakų 219 19 Jurgonių Šalčykščia Merkio 111 20 Kadr÷nų Mūšia Šventosios 93 21 Kauno HE Nemunas Nemuno mažųjų intakų 6 350 22 Kavarsko Šventoji Šventosios 78 23 Kernų Erla Pajūrio upių 77 24 Kriv÷nų Striūna Nev÷žio 66 25 Krokialaukio Perš÷k÷ Nemuno mažųjų intakų 75 26 Krūminių Verseka Merkio 53 27 Kruosto HE Nev÷žis Nev÷žio 110 28 Labūnavos Barup÷ Nev÷žio 109 29 Lazdininkų Darba Pajūrio upių 113 30 Liberiškio Šuoja – Kurys Nev÷žio 63 31 Margių Vilnia Neries 55

63

32 Marijampol÷s II Šešup÷ Šešup÷s 75 33 Montviliškio Dotnuv÷l÷ Nev÷žio 75 34 Mos÷džio I Bartuva Pajūrio upių 56 35 Motiejūnų HE Širvinta Šventosios 87 36 Nemeikščių Krašuona Šventosios 82 37 Padvarių Akmena – Dan÷ Pajūrio upių 82 38 Pajiesio Jiesia Nemuno mažųjų intakų 65 39 Paupio Up÷ Jūros 74 40 Pienionių 1 Pienia Nev÷žio 69 41 Pilv÷s-Vabalkšn÷s Pilv÷ Šešup÷s 55 42 Purv÷nų Prūdelis Merkio 73 43 Ramučių Tenenys Minijos 51 44 Širvintų Širvinta Šventosios 52 45 Skuodo Bartuva Pajūrio upių 86 46 Stebuliškių Sūduonia Šešup÷s 55 47 Stepanionių Upyt÷ Nev÷žio 60 48 Sujainių Up÷ Jūros 66 49 Totorviečių Penta Šešup÷s 55 50 Tūbausių Akmena – Dan÷ Pajūrio upių 85 51 Utenos Raš÷ Šventosios 101 52 Vaitiekūnų Šušv÷ Nev÷žio 142 53 Volungiškių Mituva Nemuno mažųjų intakų 68

Kaip jau min÷ta, d÷l užtvankų nutrūksta žuvų migracija, kuri yra svarbi, siekiant įsisavinti skirtingus maisto išteklius ir pasiekti nerštavietes. Nemuno UBR, siekiant pagerinti žuvų migracijos sąlygas, pagal Lietuvos Respublikos Žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo 25 d. įsakymą Nr. 3D-427 ,,D÷l Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašo patvirtinimo“, buvo išskirtos užtvankos, kuriose numatoma statyti žuvitakius (70 lentel÷) ar pašalinti kliūtis (71 lentel÷).

70 lentel÷. Nemuno UBR užtvankos, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai

Up÷ Kli ūties vieta Atstumas nuo

žiočių, km Pabaseinis

Vilnia Rokantiškių užtvanka 11,6 Neries Vok÷ Grigiškių HE užtvanka 2,6 Neries Vok÷ Mūro Vok÷s užtv. 9,5 Neries

Verkn÷ Jundeliškių HE užtv. 6,0 Nemuno mažųjų intakų Viešvil÷ Viešvil÷s užtvanka 3,5 Nemuno mažųjų intakų Viešvil÷ Viešvil÷s (Gulbinų) užtvanka 5,3 Nemuno mažųjų intakų

Šyša Buv.Katyčių malūno užtvanka ir

slenkstis 48,4 Nemuno mažųjų intakų

Šyša Šilut÷s slenkstis 10,6 Nemuno mažųjų intakų Minija Buv. Gargždų malūno slenkstis 53,3 Minijos Minija Žlibinų užtvanka 10,5 Minijos Šalp÷ Pagraumenos malūno užtvanka 10,3 Minijos Jūra Taurag÷s užtvanka su žuvų keltuvu 43,0 Jūros Jūra Lomių užtvanka 16,6 Jūros Jūra Skaudvil÷s užtvanka 16,5 Jūros

Šventoji Anykščių užtvanka 87,0 Šventosios Jusin÷ Jusin÷s užtvanka 0,1 Žeimenos

64

Ūla-Pelesa Rudnios malūno užtvanka 36,8 Merkio Kražant÷ Kelm÷s užtvanka 22,0 Dubysos

71 lentel÷. Nemuno UBR buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

Up÷ Kli ūties vieta Atstumas nuo žiočių, km Pabaseinis

Sam÷ Alesiškių malūno 0,3 Nemuno mažųjų intakų Str÷va Tadaravos 3,9 Nemuno mažųjų intakų Šyša Katyčių malūno 48,4 Nemuno mažųjų intakų Vok÷ Vaidotų 18,5 Neries mažųjų intakų Vok÷ Papiškių 36,7 Neries mažųjų intakų

Bražuol÷ Kregždžių 1,5 Neries mažųjų intakų Mus÷ Čiobiškio malūno 0,3 Neries mažųjų intakų Mus÷ Musninkų malūno 19,9 Neries mažųjų intakų

Nemenčia Nemenčin÷s malūno 2,0 Neries mažųjų intakų Dūkšta Bradeliškių 3,2 Neries mažųjų intakų Siesartis Vaisg÷liškio malūno 1,9 Šventosios Siesartis Siesarties malūno 5,5 Šventosios Siesartis Kazliškio malūno 31,0 Šventosios

Grabuosta Pagrabuosčio malūno 1,3 Šventosios Mera Liepin÷s k. 25,0 Žeimenos

Dubysa Padubysio malūno 5,4 Dubysos Dubysa Klump÷s malūno 15,1 Dubysos Dubysa Ariogalos tilto 25,9 Dubysos Dubysa Maslauskiškių malūno 47,6 Dubysos Dubysa Kušelišk÷s malūno 66,6 Dubysos Dubysa Padubysio malūno 99,8 Dubysos Aitra Gir÷nų malūno 6,6 Jūros

Minija Stonaičių malūno 129,6 Minijos Minija Nausodžio 139,9 Minijos Minija Meding÷nų 177,1 Minijos Šalp÷ Pagraumenos malūno 10,3 Minijos

Sausdravas Vainaičių malūno 1,1 Minijos Veiviržas Vyskupiškių malūno 30,7 Minijos

Ašva Vilk÷nų II malūno 21,1 Minijos Šata Juknaičių 8,5 Lietuvos pajūrio upių

3.4.2. Hidroelektrinių poveikis

Hidrolektrin÷s sukelia neigiamą poveikį vandens organizmams daugiausiai d÷l sureguliuoto upių hidrologinio režimo (debito, vandens lygio ekstremalių ir nesavalaikių pokyčių, jų mastų) bei d÷l su tokiu pakitusiu hidrologiniu režimu susijusios dugno ir pakrančių erozijos. Hidrologiniai pokyčiai neigiamai veikia pakrančių augmeniją, šalia upių telkšančias pelkes, žemiau užtvankos esančias vandens ekosistemas: sutrikdomas žuvų nerštas, vandens augmenijos užž÷limo procesus, dugno bestuburių gyvavimo sąlygas ir kt. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia „sukaskaduotose“ up÷se t.y. kuriose nedideliais atstumais yra pastatytos užtvankos ir elektrin÷s.

Nemuno UBR veikia 47 hidroelektrin÷s (72 lentel÷). Kiekviena pabaseinyje įrengta hidroelektrin÷ sudaro tam tikrą riziką nepasiekti aplinkosaugos tikslus. Tik Minijos ir Pajūrio upių

65

pabaseiniuose n÷ra hidroelektrinių, tod÷l energetikos sektorius nedaro neigiamo poveikio up÷ms, tačiau Minijos pabaseinyje egzistuoja kelios kliūtys žuvų migracijai. Nev÷žio, Jūros, Žeimenos ir Dubysos pabaseiniuose veikia ne daugiau dviejų hidroelektrinių, tod÷l energetikos sektorius netur÷tų daryti didelio poveikio min÷tų pabaseinių vandens telkiniams. Po keturias hidroelektrines pastatyta Neries, Nev÷žio ir Merkio pabaseiniuose, min÷tų pabaseinių vandens telkiniams netur÷tų daryti itin didelį neigiamą poveikį. Daugiausia hidroelektrinių įrengta Nemuno mažųjų intakų, Šventosios ir Šešup÷s pabaseinyje, tod÷l manoma, kad kai kuriose šių pabaseinių up÷se bus sunku pasiekti gerą būklę. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje tokios up÷s yra Str÷va, ant kurios įrengtos trys hidroelektrin÷s ir Verkn÷, patirianti dviejų elektrinių keliamą poveikį. Šventosios pabaseinyje ant trijų upių - Šventosios, Širvintos ir Mūšios įrengtos aštuonios hidroelektrin÷s. Šešup÷s pabaseinyje įrengta 11 hidroelektrinių, iš kurių šešios yra ant Šešup÷s, o dvi and Baltosios Ančios. Manoma, kad d÷l hidroelektrinių veiklos šios up÷s nepasieks geros būkl÷s.

72 lentel÷. Hidroelektrin ÷s Nemuno UBR HE pavadinimas Up÷ Pabaseinis

Gabr÷lų Nev÷ža Šventosios Kavarsko Šventoji Šventosios

Jundeliškių Verkn÷ Nemunas maž. intakų Elektr÷nų Str÷va Nemuno maž. intakų Pastr÷vio Str÷va Nemuno maž. intakų Bublių Str÷va Nemuno maž. intakų

Jurbarkų Mituva Nemuno maž. int. Lakinskų Šešup÷ Šešup÷s

Juodkiškių Obelis Nev÷žio Bublių Obelis Nev÷žio

Labūnavos Barup÷ Nev÷žio Angirų Šušv÷ Nev÷žio

B.Ančios B. Ančia Nemuno maž. intakų Kapčiamiesčio Gneda Šešup÷s Netičkampio Dovin÷ Šešup÷s

Marijampol÷s I Šešup÷ Šešup÷s Marijampol÷s II Šešup÷ Šešup÷s

Puskelnių Šešup÷ Šešup÷s Atanavo Šešup÷ Šešup÷s Pilviškių Šešup÷ Šešup÷s Svobiškio Virinta Šventosios Gondingos Babrungas Minijos Vaitiekūnų Šušv÷ Nev÷žio

Gulbinų Žadik÷s Nemuno maž. intakų Plikių Gyn÷v÷ Dubysos

Kaulakių Lukn÷ Dubysos Eišiškių Verseka Merkio Širvintų Širvinta Šventosios

Motiejūnų Širvinta Šventosios Bartkuškio Mus÷ Nemuno maž. int. Pabrad÷s Dubinga Žeimenos Lentvario Bevardis F-1 Neries

Balskų Jūra Jūros Semeliškių malūnas Str÷va Nemuno maž. intakų

Bagdononių Str÷va Nemuno maž. intakų Aukštadvario Verkn÷ Nemuno maž. intakų

66

Kadr÷nų Mūšia Šventosios Valtūnų Siesartis Šventosios Užpalių Šventoji Šventosios

Druskininkų Ratnyč÷l÷ Nemuno maž. int. Var÷nos Var÷n÷ Merkio

Krūminių Verseka Merkio Grigiškių Vok÷ Nemuno maž. int.

Rokantiškių Vilnia Nemuno maž. int. Antaliept÷s Šventoji Šventoji Liudvinavo Šešup÷ Šešup÷s

Spiečiūnų (Mindučių) Virinta Šventosios

3.4.3. Melioracijos poveikis Melioracijos darbai apima upių vagų tiesinimą, gilinimą bei drenažo sistemos įrengimą (papildomų drenavimo griovių iškasimą, drenažo vamzdžių dirvoje išvedžiojimą). Melioracijos darbų rezultatai paprastai pasireiškia šiais pagrindiniais poveikiais up÷ms:

1. Sunaikinama natūrali vagos diferenciacija (įlankos, duob÷s, sraunumos, užutekiai), gyvybiškai svarbi vandens augalams ir gyvūnams, d÷l ko:

• sunyksta natūrali dugno ir pakrančių augmenija; • sumaž÷ja dugno bestuburių gyvensenai tinkami plotai, bestuburių rūšin÷ įvairov÷ ir gausa, to

pasekm÷je - žuvims tinkamų maisto objektų kiekis; • sunaikinamos žuvų nerštaviet÷s ir buvein÷s: tinkamas nerštui substratas, sl÷ptuv÷s

jaunikliams, specifin÷s suaugusių žuvų buvein÷s; • galiausiai, visi aukščiau min÷ti pokyčiai priveda prie drastiškai sumaž÷jusios rūšin÷s įvairov÷s ir gausos. 2. Susiformuoja vandens nuot÷kio disbalansas - sunaikinus šlapžemes, sulaikančias

perteklinį vandenį bei pagreitinus potvynio vandenų nuot÷kį kanalų sistemomis, nepasipildo gruntiniai vandenys, o hidrosistema nebegali kompensuoti vandens stygiaus sausuoju metų laikotarpiu. D÷l to turime staigesnius vandens lygio ir debito svyravimus, didesnius poplūdžius bei didesnį vandens trūkumą sausuoju vasaros periodu. Tai savo ruožtu nulemia didelį stresą vandens ekosistemoms (pavyzdžiui, dingstant vandeniui apskritai), o tuo pačiu ir vandens trūkumą pas÷lių laistymui, pramonei ar geriamo vandens tiekimui. Jeigu į upę išleidžiamos nuotekos, sausmečiu esant mažai vandens nuotekos mažiau atskiedžiamos, tod÷l teršalų koncentracijos tokių upių vandenyje labai padid÷ja.

3. Jei sausinami laukai daug tręšiami, sausinimo sistemos padeda toms trąšoms greičiau patekti į vandens telkinius.

Iš kitos pus÷s, kalbant apie sausinimą reikia pasteb÷ti, kad drenažo sistemos labai naudingos žem÷s ūkiui, kadangi dr÷gm÷s perteklius dirvoje mažina daugumos žem÷s ūkio kultūrų produktyvumą arba išvis sudaro netinkamas sąlygas joms augti.

Lietuvoje organizuotai sausinti žemes prad÷ta dar 19 amžiaus viduryje. 1910-1997 m. buvo nusausinta 4,4 milijonai hektarų žemių. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta daug drenavimo sistemų netgi ten, kur jos buvo nereikalingos. Be abejo, jos pažeid÷ natūralias ekosistemas, ypač pelkių, tačiau netur÷jo norimos įtakos žem÷s ūkiui. Vien 1971-1975 metais nusausinta 0,7 milijonai hektarų žemių. Iš viso nusausinta 46,6 % šalies teritorijos. Sureguliuota 46 tūkstančiai kilometrų upių ir upelių, jų tarpe 24,3 tūkstančiai kilometrų ilgesnių nei 3 kilometrų vandent÷kmių: 3-10 kilometrų ilgio sureguliuota > 80 %, 10-30 kilometrų ilgio – apytiksliai 40-50

67

%, o daugiau nei 30 kilometrų ilgio - < 20 %. Gamtinių nereguliuotų vagų liko apie 13,4 tūkstančių kilometrų, kurių dauguma – didžiosiose up÷se.

Ištiesintų Nemuno UBR upių ilgis parodytas 73 lentel÷je.

73 lentel÷. Ištiesintų upių ilgis Nemuno UBR

Pabaseinis Ištiesintų atkarpų ilgis, km Žeimenos 0 Šventosios 450

Neries 290 Nev÷žio 2 630 Merkio 5

Nemuno mažųjų intakų 2 205 Dubysos 148 Šešup÷s 1 230 Jūros 860

Minijos 945 Pajūrio upių baseinas 453 Iš viso Nemuno UBR 9 216

Ištiesintos vagos atkarpos laikui b÷gant gali savaime atsistatyti, jei jos n÷ra pastoviai

prižiūrimos. Tačiau, savaiminio upių vagų atsistatymo procesas labai priklauso nuo up÷s vagos nuolydžio, substrato, pakrant÷s augmenijos, pvz. medžių šakų ir panašios kilm÷s kliūčių, stabdančių vandens t÷kmę ir kitaip sąlygojančių atsistatymo greitį bei efektyvumą. Didesnio nuolydžio ištiesintos vagos up÷s, o taip pat šios tekančios miškingomis vietov÷mis pasižymi didesniu savaiminio atsistatymo potencialu nei mažo nuolydžio ištiesintos vagos up÷s su sunaikinta natūralia pakrančių augmenija. Didžioji dauguma tokių upių ar jų atkarpų su sunaikinta ar beveik sunaikinta pakrančių augmenija teka intensyvaus žem÷s ūkio vietov÷mis Nemuno regiono žemumose. Dirbtinis vagų atkūrimas sunkiai įmanomas, kadangi yra labai daug upių, kurių vagos ištiesintos, be to, dauguma jų teka privačiomis žem÷s ūkio valdomis. D÷l šių priežasčių ištiesintos vagos up÷s, tekančios Nemuno regiono žemumomis priskirtos labai pakeistiems vandens telkiniams (LPVT). Tokiems telkiniams vandensaugos tikslas yra pasiekti gerą cheminę būklę ir gerą ekologinį potencialą.

Nemuno UBR apytiksliai drenuojama apie 40 % visos UBR teritorijos. Drenuojamas plotas sudaro 16437 km2, iš kurių apie 10 % drenuojamo ploto apima neveikiančios arba veikiančios neefektyviai sausinimo sistemos (74 lentel÷). Jeigu neveikiančios sistemos nebus rekonstruotos, tai laikui b÷gant pakeistos ekosistemos tur÷tų atsistatyti.

74 lentel÷. Nemuno UBR priklausančiose savivaldyb÷se esančios sausinimo sistemos

Savivaldyb÷ Drenuojami plotai, ha

Blogos būkl÷s

plotai,ha

Blogos būkl÷s

sistemos,%

Rekomenduojama rekonstruoti ar

renovuoti Jonavos r. 39 027 4 353 11 4 364

Kaišiadorių r. 38 124 5 054 13 5 067

Trakų r. 9 794 688 7 695

Vilniaus r. m. 39 061 4 410 11 4 421

K÷dainių r 98 009 18 632 19 18 651

Panev÷žio r 115 424 5 995 5 5 999

Alytaus r. 41 447 5 664 14 5 678

68

Druskininkų 2 300 63 3 66 Birštono 1 994 90 5 95 Prienų r. 39 308 2 464 6 2 469 Šilut÷s r. 68 352 4 334 6 4 340 Kauno r. 67 782 4 049 6 4 055

Jurbarko r. 74 224 7 275 10 7 285 Pag÷gių 24 486 4 000 16 4 016

Elektr÷nų 10 222 1 336 13 1 349 Klaip÷dos r. 64 440 5 579 9 5 588 Kretingos r. 52 589 2 148 4 2 152 Plung÷s r. 40 165 7 319 18 7 337

Klaip÷dos r. 64 440 5 579 9 5 588 Palangos m. 1 811 501 28 529 Taurag÷s r. 47 962 7 077 15 7 092 Šilal÷s r. 49 441 6 076 12 6 088

Anykščių r. 64 521 4 559 7 4 566 Mol÷tų r. 27 955 2 157 8 2 165 Utenos r. 30 134 6 887 23 6 909 Širvintų r. 33 599 2 398 7 2 405

Ukmerg÷s r. 57 656 3 424 6 3 430 Lazdijų r. 22 047 844 4 848 Kalvarijos 17 078 1 496 9 1 505

Kazlų Rūdos 14 195 2 632 19 2 651 Marijampol÷s 47 170 3 869 8 3 878

Šakių r. 92 798 5 641 6 5 647 Vilkaviškio r. 75 916 699 1 700 Ignalinos r. 37 219 4 443 12 4 455

Švenčionių r. 25 985 4 616 18 4 634 Šalčininkų r. 27 857 1 982 7 1 989 Var÷nos r. 16 310 656 4 660 Kelm÷s r. 62 919 7 532 12 7 544

Šaltinis: Informacinis leidinys „Melioruota žem÷ ir melioracijos statiniai 2007- 01- 01“ Vilnius, 2007

3.4.4. Vandens nuot÷kio permetimas

Dar viena žmogaus veiklos sąlygota apkrova vandens telkiniams – vandens nuotekio permetimas iš vieno baseino į kitą. D÷l tokios veiklos up÷je, iš kurios permetamas vanduo, sumaž÷ja debitas ir tod÷l gali būti pakenkta ekosistemoms. Nemuno UBR tokio pobūdžio įtakos yra stipriai paveiktas tik vienas vandens telkinys – Merkio up÷s atkarpa žemiau Merkio-Vok÷s kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (priskirto NATURA 2000 saugomoms teritorijoms), kuris priklauso Vok÷s up÷s baseinui, palaikymui.

3.4.5. Kiti poveikiai Žuvininkyst ÷s tvenkiniai

Žem÷s ūkio ministerijos Žuvų departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tvenkiniuose, kurių bendras plotas yra apie 11000 ha, žuvis augina 26 bendrov÷s. 2005 m. šiuose tvenkiniuose buvo išauginta 1997,5 t žuvų, o 2006 m. - 2225,2 t. Kadangi tvenkniuose auginamos

69

žuvys yra maitinamos, tod÷l tvenkniuose kaupiasi daug maistingųjų medžiagų, formuojasi dumblas. Išleidžiant tvenkinių vandenį į upes yra bloginama jų kokyb÷.

Turizmas ir rekreacin÷ veikla

Situacijos analiz÷, atlikta remiantis Nacionaline turizmo pl÷tros 2007-2010 m.programa, parod÷, kad daugumoje apskričių ir savivaldybių turizmas yra laikomas prioritetine pl÷tros sritimi. Pastebima sparti apgyvendinimo paslaugų ir ypač kaimo turizmo sektoriaus pl÷tra. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vandens naudojimo poilsio reikm÷ms poveikis vandens būklei taip pat did÷s.

Laivyba

Nemuno up÷s baseine yra keturi vandens telkiniai, kuriems yra suteiktas valstybinių vandens kelių statusas: 1. Nemuno up÷ (4 ruožai, bendras ilgis 401 km), 2. Kauno marios (Kauno hidroelektrin÷s vandens talpykla) (ruožo ilgis 67 km), 3. Kuršių marios (ruožo ilgis 74 km), 4. Mituvos kanalas (ruožo ilgis 1 km).

Vietin÷s reikšm÷s vandens kelių statusą turi šie vandens telkiniai: 1. Neries up÷ (Vilniaus mieste; ruožo ilgis 7 km), 2. Skirvyt÷s up÷ (Rusn÷s-Skirvyt÷s žiotys; ruožo ilgis 9 km), 3. Dan÷s up÷ (Klaip÷dos mieste; ruožo ilgis 1 km), 4. Šyšos up÷ (Šilut÷s-Šyšos žiotys; ruožo ilgis 5 km), 5. Trakų ežerai (ruožo ilgis 4 km), 6. Kuršių marios (Atmatos žiotys-Skirvyt÷s žiotys, ruožo ilgis 14 km).

Bendras nuolatos prižiūrimų vandens kelių ilgis yra 69 km vidaus vandenyse, o apie 425 km vandens kelių yra prižiūrimi laivybos sezono metu. Ilgiausiai - 230 dienų per metus – laivybai yra tinkama Nemuno up÷ (nuo Kauno), Dan÷, Minija, Skirvyt÷, Šyša ir Kuršių marios, tod÷l šios up÷s yra labiausiai veikiamos laivybos veiklos.

Didžiausias poveikis yra daromas gilinant upių dugną. Laivybos sezonas Nemuno up÷je - ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos ir nuo Birštono iki Kauno HE – trunka 183 dienas, o Trakų ežeruose - 138 dienas per metus.

3.5. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai

2007 m. pabaigoje buvo identifikuotos reikšmingas žmogaus veiklos poveikis vandens

telkiniams ir išskirti rizikos vandens telkiniai. Rizikos vandens telkiniu vadinamas toks telkinys, kuriame yra gr÷sm÷ nepasiekti geros būkl÷s iki 2015 m. „Gera“ vandens būkl÷ reiškia artimą natūraliai, žmogaus veiklos nepaveiktai, būklę.

Nemuno UBR buvo nustatytos keleto rūšių žmogaus veiklos apkrovos ir jų sukelti poveikiai, d÷l kurių vandens telkiniai priskirti rizikos grupei. Tai pasklidosios taršos šaltiniai, sutelktosios taršos šaltiniai ir hidrologinio režimo reguliavimas (neigiamas hidroelelktrinių poveikis ir upių tiesinimas). Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikiui įvertinti buvo panaudojant MIKE BASIN modelį. D÷l įvairių priežasčių išskirti rizikos vandens telkiniai pateikti žemiau esančiuose paveiksluose.

14 paveikslas. Upių rizikos vandens telkiniai d÷l pasklidosios ir sutelktosios taršos (modeliuota MIKE BASIN modeliu).

70

15 paveikslas. Upių rizikos vandens telkiniai d÷l ištiesinimo ir hidroelektrini ų poveikio (įvertinta pasinaudojus MIKE BASIN modeliavimo rezultatais)

71

16 paveikslas. Ežerų rizikos vandens telkiniai (įvertinta pasinaudojus MIKE BASIN modeliavimo rezultatais)

72

17 paveikslas. Labai pakeisti ir dirbtiniai rizikos vandens telkiniai

73

3.5.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) up÷s pabaseinis D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Neries pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika

nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų. Rizikos grupei priskirtini telkiniai, kurių būkl÷ gali būti prastesn÷ nei gera d÷l žmogaus veiklos sąlygotų cheminių ir/ar hidro-morfologinių veiksnių, pateikti 75 lentel÷je.

75 lentel÷. Up÷s, kuriose d÷l per didelių BDS7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d÷l hidroelektrini ų (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; “1” rodo rizikos upę, “0”- ne rizikos

Rizikos up÷s Parametras, d÷l kurio upei iškyla rizika BDS7 NH4-N NO3-N Pbendras HE PM

Neris 1 0 0 1 0 1 Aliosa 1 1 1 1 0 0

Suderve 1 1 0 1 0 0 Bezdone 1 0 0 1 0 0 Airup÷ 0 0 0 1 0 0 Lomena 0 1 0 1 0 0 Nem÷ža 0 1 0 1 0 0 Antavilis 0 0 0 1 0 0 Rudamina 0 1 0 1 0 0

Žalesa 0 0 0 1 0 0 Rūkain÷ 0 0 0 1 0 0

Vok÷ 0 1 0 1 1 0 Zversa 0 1 0 1 0 0

Bražuol÷ 0 0 0 1 0 0 Rieš÷ 0 0 0 1 0 0 Daulia 0 0 0 1 0 0 Čekon÷ 0 1 0 1 0 0 Maril÷ 0 1 1 1 0 0

Rūgtupis 0 0 0 1 0 0 Laukysta 0 0 1 0 0 0 Babranka 0 0 1 0 0 0

Vilnia 0 0 0 0 1 0 Mus÷ 0 0 0 0 1 0

Pabaseinyje yra du ežerai, kuriuose d÷l paskaičiuotos fosforo prietakos iškyla rizika

nepasiekti vandensaugos tikslų: Musia ir Rieš÷. 76 lentel÷. Rizikos ežerai

Pavadinimas Gylis,

m

Per metus patenkančio

P kiekis (kg)

Vidutin ÷ P koncentracija

(µg/l)

Sutelktosios taršos ind÷lis į apskaičiuotą

vidutin ę P koncentraciją

Mūsia 2 1 153 75.3 23.7

Rieš÷ 3 379 114.1 64.8

74

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Neries pabaseinyje pateikiami 77 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 78 lentel÷je. 77 lentel÷. Geros būkl÷s ir rizikos upių ilgiai

Pabaseinis Geros būkl÷s upių

ilgis, km Rizikos upių ilgis, km Bendras upių ilgis,

km

Neries 1 005 1 022 2 027 78 lentel÷. Rizikos upių ilgiai d÷l skirtingos ūkin÷s veiklos

Pabaseinis Rizika d÷l

pasklidosios taršos

Rizika d÷l sutelktosios

taršos

Rizika d÷l morfologinių

pakeitimų

Rizika d÷l hidroelektrini ų

Rizika d÷l kelių

poveikių Neries 181 401 630 18 208

Kaip matyti iš 78 lentel÷s, beveik pus÷ Neries mažųjų intakų upių (pagal ilgį) yra

priskiriama rizikos grupei. Daugiausia jų yra d÷l morfologinių pakeitimų, o mažiausia – d÷l hidroelektrinių poveikio.

3.5.2.Nev÷žio pabaseinis

D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Nev÷žio pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų geros būkl÷s aplinkosaugos tikslų (79 lentel÷).



Nev÷žis 1 1 1 1 0 1 Liedas 1 0 1 1 0 0 Sanžil÷ 1 0 1 1 0 0 Liulys 1 0 1 1 0 0 Juosta 1 1 0 1 0 0 Obelis 1 0 1 1 0 0

Kiršinas 1 1 1 1 0 0 Smilga 1 1 1 1 0 0 Palonas 1 0 1 1 0 0 Jaugila 1 1 1 1 0 0

Gomerta 1 0 1 1 0 0 Šušvait÷ 1 1 1 1 0 0 Gegužin÷ 1 0 1 1 0 0

Laba 1 0 1 1 0 0 Nykis 1 0 1 1 0 0

Dotnuv÷l÷ 1 0 1 1 0 0 Žagienis 1 1 1 1 0 0 Gentrin÷ 1 1 1 1 0 0 Lokup÷ 1 0 1 1 0 0 Alkupis 1 0 1 0 0 0 Šušv÷ 1 0 1 0 1 0

76


Strebukas 1 0 1 0 0 0 Kruosta 0 0 1 1 0 0 Upyt÷ 0 1 1 1 0 0 Šakyn÷ 0 0 1 1 0 0

Molainia 0 0 1 1 0 0 Šuoja - Kurys 0 1 1 1 0 0

Berž÷ 0 1 1 1 0 0 Linkava 0 0 1 1 0 0 Šerkšnys 0 1 1 1 0 0

Gynia 0 0 1 1 0 0 Banko kanalas 0 0 1 1 0 0

Suleva 0 0 1 1 0 0 Š-1 0 0 1 1 0 0

Bikilys 0 1 1 1 0 0 Šakin÷ 0 1 1 1 0 0 Žalesys 0 0 1 1 0 0 Sausin÷ 0 0 1 1 0 0 Srautas 0 1 1 0 0 0

Didysis Malčius 0 1 1 0 0 0 Srautelis 0 1 1 0 0 0 Barupe 1 0 1 1 1 0 Obelis 1 0 1 1 1 0

Lankesa ir visos jos pabaseinio up÷s aukščiau Žeimių

1 0 1 1 0 0

Visos Barup÷s pabaseinio up÷s aukščiau Nociūnų

1 0 1 1 0 0

Visos Obelies pabaseinio up÷s aukščiau Š÷tos

1 0 1 1 0 0

Visos up÷s Nev÷žio baseine, išskyrus Nev÷žio atkarpą

aukščiau Panev÷žio ir visas upes Nev÷žio pabaseinyje

aukščiau Panev÷žio

1

Nev÷žio pabaseinyje n÷ra rizikos ežerų.

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai

Nev÷žio pabaseinyje pateikiami 80 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 81 lentel÷je.

80 lentel÷. Geros būkl÷s ir rizikos upių ilgiai (km)

Pabaseinis Geros būkl÷s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis

Nev÷žis 316 3 508 3 824

77

81 lentel÷. Rizikos upių ilgiai (km) d÷l skirtingos ūkin÷s veiklos




taršos


pakeitimų


Rizika d÷l kelių poveikių

Nev÷žis 3 490 536 396 26 870

Iš 81 lentel÷s matome, kad didžioji dalis Nev÷žio intakų (pagal ilgį) yra priskiriama rizikos grupei. Daugiausia jų yra d÷l pasklidosios taršos, o mažiausia – d÷l hidroelektrinių poveikio.


Kai kurioms Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančioms up÷ms d÷l ūkin÷s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (82 lentel÷).



Amal÷ 1 1 0 1 0 0 Baldija 1 0 0 1 0 0

Girstupis 1 1 0 1 0 0 Jiesia 1 0 1 1 0 0

Juodup÷ 1 0 1 1 0 0 Kernav÷ 1 0 0 1 0 0 Kiaulišk÷ 1 0 1 1 0 0

Kruna 1 1 0 1 0 0 Kruon÷ 1 0 0 1 0 0 Lump÷ 1 0 0 1 0 0 Maišys 1 1 0 1 0 0 Marvel÷ 1 1 0 1 0 0

Medūkšt÷l÷ 1 0 0 1 0 0 Mikasa 1 1 0 1 0 0 Motertis 1 0 0 1 0 0 Nemunas 1 0 0 1 0 1 Ošvenčia 1 0 0 1 0 0 Piktup÷ 1 0 0 1 0 0

Šlapakšna 1 0 0 1 0 0 Sobuva 1 0 0 1 0 0 Šumas 1 0 0 1 0 0 Šyša 1 1 0 1 0 0

Sąnaša 1 1 1 1 0 0 Vajota 1 1 1 1 0 0 Vyčius 1 0 0 1 0 0 Veršvas 0 1 0 0 0 0 Zembr÷ 1 0 0 1 0 0 Čyžvard÷ 1 0 1 0 0 0 Apsuona 0 0 0 1 0 0 Armena 0 1 1 1 0 0

78


Armeniukas 0 1 1 1 0 0 G÷g÷ 0 0 0 1 0 0

Kamona 0 0 0 1 0 0 Lašaša 0 0 1 1 0 0 Leit÷ 0 1 0 1 0 0

Meduja 0 0 0 1 0 0 Praviena 0 0 0 1 0 0 Ratnyčia 0 1 0 1 1 0

Rud÷ 0 0 0 1 0 0 Rupkalv÷ 0 1 0 0 0 0

Sam÷ 0 0 0 1 0 0 Santaka 0 0 0 1 0 0

Seira 0 0 0 1 0 0 Šilup÷ 0 0 1 1 0 0

Skirpstauja 0 1 1 1 0 0 Šliaužupis 0 1 0 1 0 0 Sv÷dub÷ 0 0 0 1 0 0 Šventup÷ 0 0 0 1 0 0

Uol÷ 0 1 0 1 0 0 V÷žpienis 0 1 1 1 0 0 Viekšnupis 0 0 0 1 0 0

Str÷va 0 0 0 0 1 0 Mituva 0 0 1 0 1 0

Baltoji Ančia 0 0 0 0 1 0 Verkn÷ 0 0 0 0 1 0 Nieda 0 0 0 0 1 0

Jiesios baseino up÷s esančios aukščiau

Kliokiškių 1 1

Nemuno UBR up÷s esančios tarp Kauno ir

Smalininkų. 1

Ežerai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, patenkantys į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos fosforo prietakos, pateikti 83 lentel÷je.

83 lentel÷. Rizikos ežerai

Pavadinimas Gylis, m


P kiekis (kg)


(µg/l)



Jiezno ežeras 3 170 105 19

Atesys 7 266 196 0

Aloves ežeras 3 321 192 0

Švenčius 3 378 246 0

Antakmenių ežeras 6 185 46 0

79



P kiekis (kg)


(µg/l)



Drabužis 10 228 48 0

Kalvių ežeras 4 1 223 95 3

Prapuntas 9 217 64 7

Sagavas 7 288 108 0

Liškiavis 7 1 029 177 83


Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje pateikiami 84 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 85 lentel÷je.


Pabaseinis Geros būkl÷s upių ilgis

Rizikos upių ilgis

Bendras upių ilgis

Nemuno mažųjų intakų 2 541 2 839 5 380





taršos


pakeitimų


Rizika d÷l kelių

poveikių Nemuno mažųjų intakų

1 764 719 892 57 586

Daugiau kaip pus÷ pabaseinio upių (pagal ilgį) priskiriamos rizikos grupiai. Daugiausiai jų

yra d÷l pasklidosios taršos, o mažiausia – d÷l hidroelektrinių poveikio.


D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Minijos pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (86 lentel÷).



Alantas 1 0 0 1 0 0 Alkupis 1 0 0 1 0 0

Kunigiaupis 1 0 0 1 0 0 Lašiupis 1 1 0 1 0 0 Salantas 1 0 0 1 0 1 Skinija 1 0 0 1 0 0

80


Agluona 0 1 0 1 0 0 Drūktis 0 1 0 1 0 0 Dūrupis 0 1 0 0 0 0 Minija 0 0 0 1 0 1

Sruoja Mažoji 0 1 1 1 0 0 Švekšnal÷ 0 1 0 1 0 0 Babrungas 0 0 0 0 1 0 Graumena 0 0 0 0 0 1

Visos up÷s Alanto pabaseinyje

1

Visos up÷s Salanto pabaseinyje

1

Vienas ežeras Minijos pabaseinyje (Beržoras) patenka į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos fosforo prietakos (87 lentel÷).


Pavadinimas Gylis, m Per metus

patenkančio P kiekis (kg)


(µg/l)

Taškin÷s taršos ind÷lis į apskaičiuotą vidutin ę P

koncentraciją Beržoras 5 65 75 0


Minijos pabaseinyje pateikiami 88 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 89 lentel÷je.



Rizikos upių ilgis

Bendras upių ilgis

Minija 1 638 814 2 451





taršos


pakeitimų



Minija 234 279 410 3 113

Apie 70 % pabaseinio upių (pagal ilgį) yra geros būkl÷s. Daugiausiai rizikos upių (pagal ilgį) išskirta d÷l morfologinių pabaseinio pokyčių, o mažiausia – d÷l hidroelektrinių poveikio.


Kai kurioms Pajūrio upių baseine esančioms up÷ms d÷l ūkin÷s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų aplinkosaugos tikslų (90 lentel÷).

81

90 lentel÷. Up÷s, kuriose d÷l per didelių BDS7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir

pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d÷l hidroelektrini ų (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; “1” rodo rizikos upę, “0”- ne rizikos


Akmena-Dan÷ 1 0 0 1 0 1 Bonal÷ 1 0 0 1 0 0 Eket÷ 1 0 0 0 0 0

Grūšlaukio upelis 1 0 0 1 0 0 Jaurykla 1 1 0 1 0 0

Pievolupis 1 0 0 1 0 0 Šlaveita 1 0 0 1 0 0 Tenž÷ 1 1 1 1 0 0 Bon÷ 0 0 0 1 0 0

Burkštinas 0 1 0 0 0 0 Cypa 1 0 0 0 0 0

Smeltait÷ 1 1 0 1 0 0 Smeltal÷ 1 0 0 1 0 0

Žiba 1 1 0 1 0 0 Kirnupalis 0 1 0 0 0 0

Pajūrio upių baseine n÷ra rizikos ežerų.


Pajūrio upių pabaseinyje pateikiami 91 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 92 lentel÷je.

91 lentel÷. Geros būkl÷s ir rizikos upių ilgiai (km) Pajūrio upių pabaseinyje


Rizikos upių ilgis

Bendras upių ilgis

Pajūrio up÷s 553 120 672





taršos


pakeitimų


Rizika d÷l kelių

poveikių Pajūrio up÷s 0 120 0 0 0

Didžioji dalis upių pagal ilgį yra geros būkl÷s. Visų upių rizikos priežastis – sutelktoji tarša.


D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Jūros pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (93 lentel÷).

82



Agluona 1 0 0 1 0 0 Ašutis 1 1 1 1 0 0

Driūbinas 1 0 1 1 0 0 Kalnupis 1 1 1 1 0 0 Lankup÷ 1 0 0 1 0 0 Nemylas 1 0 0 1 0 0

Pal÷ja 1 1 1 1 0 0 Reizgupis 1 1 1 1 0 0

Šlyna 1 1 1 1 0 0 Up÷ 1 0 1 1 0 0

Upyna 1 0 1 1 0 0 Ūsupis 1 0 1 1 0 0

Vilkupis 1 0 1 1 0 0 Žagvietis 1 0 0 1 0 0

Akmena (Šaltuonos intakas)

0 0 1 1 0 0

Alsa 0 1 1 1 0 0 Bebirva 0 1 1 1 0 0 Bremena 0 0 0 1 0 0

Jūra 0 0 0 1 1 0 Meižis 0 0 0 1 0 0

Rudupis 0 1 1 1 0 0 Šaltuona 0 1 1 1 0 0 Trišiūkšt÷ 0 1 1 1 0 0

V÷žus 0 1 0 1 0 0 Beržtupis 0 1 0 0 0 Šešuvis 0 0 1 0 0 1

Visos up÷s Šešuvio pabaseinyje aukščiau Trišiūkšt÷s intako,

Šaltuona ir visos jos pabaseinio up÷s

1

Lokysta 0 0 0 1 0 0

Jūros pabaseinyje n÷ra rizikos ežerų.

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Jūros pabaseinyje pateikiami 94 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 95 lentel÷je.


Pabaseinis Geros būkl÷s

upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis

Jūros 1 082 1 820 2 902

83





taršos


pakeitimų


Rizika d÷l kelių

poveikių Jūra 1 028 48 721 7 373

Didesn÷ pabaseinio upių dalis (pagal ilgį) yra priskiriama rizikos grupei, o pagrindin÷

priskyrimo rizikos grupei priežastis – pasklidoji tarša ir morfologiniai pakeitimai.

3.5.7 Šventosios pabaseinis

Up÷s, kurioms d÷l ūkin÷s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų, pateiktos 96 lentel÷je.



Pavarklas 1 1 0 1 0 0 Berž÷ 1 0 0 0 0 0

Vyžuona 0 0 0 1 0 0 Žv÷rupis 0 0 0 1 0 0 Grieža 0 0 0 1 0 0 Šakiena 0 0 1 0 0 0

Suraižos upelis 0 0 1 0 0 0 Šventoji 0 0 0 0 1 0 Siesartis 0 0 0 0 1 0 Širvinta 0 0 0 0 1 0 Širvinta 0 0 0 0 1 0 Virinta 0 0 0 0 1 0 Virinta 0 0 0 0 1 0 Nev÷ža 0 0 0 0 1 0 Mūšia 0 0 0 0 1 0

Šventoji (žemiau Anykščių)

0 0 0 0 0 1

Dvylika ežerų Šventosios pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos

fosforo prietakos (97 lentel÷).



Per metus patenkančio P

kiekis (kg)


(µg/l)


koncentraciją Ilgajis 3 279 199 71

Kiementas 4 578 76 0

84

Pavadinimas Gylis,

m


kiekis (kg)


(µg/l)


koncentraciją Šventas 6 377 95 12

Dusynas 2 498 100 0

Luknas 3 631 79 0

Dusynas 2 1 803 213 15

Mūš÷jus 4 2 348 77 6

Vidinkstas 4 104 78 48

Indrajai 8 2 392 63 8

Ilgys 7 789 89 0

Dviragis (Salų ež.)

3 680 59 7

Južintas 5 278 68 39


Šventosios pabaseinyje pateikiami 98 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 99 lentel÷je.



ilgis Rizikos upių

ilgis Bendras upių

ilgis

Šventosios 1 845 1 455 3 300

99 lentel÷. Rizikos upių ilgiai d÷l skirtingos ūkin÷s veiklos




taršos


pakeitimų



Šventosios 18 131 1 270 86 50

Daugiau nei pus÷ upių (pagal ilgį) yra geros būkl÷s. Dauguma upių priskirta d÷l

morfologinių pokyčių. Skirtingai nei daugumoje kitų pabaseinių, Šventosios pabaseinyje mažai problemų kelia pasklidoji tarša.

3.5.8 Šešup÷s pabaseinis

D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Šešup÷s pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų aplinkosaugos tikslų (100 lentel÷). 100 lentel÷. Up÷s, kuriose d÷l per didelių BDS7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d÷l hidroelektrini ų (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; “1” rodo rizikos upę, “0”- ne rizikos


Aista 1 0 1 1 0 0

85

Rizikos up÷s Parametras, d÷l kurio upei iškyla rizika Alksn÷ 1 0 1 1 0 0

Aukspirta 1 0 1 1 0 0 Dovin÷ 1 0 1 1 1 0 Eglupis 1 1 1 1 0 0

Gulbinas 1 1 1 1 0 0 Jevonis 1 0 1 1 0 0 Juodup÷ 1 0 1 0 0 0 Kiaulup÷ 1 0 1 1 0 0 Kiaulyčia 1 0 1 1 0 0

Kirsna 1 0 0 1 0 0 Kok÷ 1 0 1 1 0 0

Laikšt÷ 1 1 1 1 0 0 Liepona 1 1 1 1 0 0 Milup÷ 1 0 1 1 0 0 Pilv÷ 1 0 1 0 0 0

Raišup÷lis 1 0 1 1 0 0 Raišupis 1 0 0 1 0 0 Sūrava 1 0 1 1 0 0

Šeimena 1 1 1 1 0 0 Šešup÷ 1 0 1 1 1 1

Siesartis 1 1 1 1 0 1 Šilup÷ 1 0 1 1 0 0

Širvinta (Šeimenos) 1 0 1 1 0 0 Širvinta (Šešup÷s) 1 1 1 1 0 0

Skriaudupis 1 1 1 1 0 0 Uosup÷lis 1 0 1 1 0 0 Vandup÷ 1 0 1 0 0 0 Vembr÷ 1 0 1 1 0 0 Vilkauja 1 0 1 1 0 0 Vyžupis 1 0 0 1 0 0 Žvirgžd÷ 1 0 1 1 0 0

Amalv÷-Šlavanta 0 0 1 1 0 0 Gausbal÷ 0 0 1 1 0 0

Jūr÷ 0 0 0 1 0 0 Valčiuva 0 0 1 1 0 0

Sasna 1 1 1 1 0 0 Gulbinas 1 1 1 1 0 0 Rausv÷ 1 0 1 1 0 1

Didžiupis 0 1 1 0 0 0 Juodup÷ 0 0 1 1 0 0

Visos up÷s Šešup÷s pabaseinyje žemiau Kirsnos, išskyrus Višakio upę ir visos up÷s

Višakio pabaseinyje 1

Visos up÷s Kirsnos pabaseinyje 1 Visos up÷s Rausv÷s pabaseinyje 1 1 Penki ežerai Šešup÷s pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos fosforo

prietakos (101 lentel÷).

86


Pavadinimas Gylis,

m

Per metus patenkančio P kiekis(kg)


(µg/l)


koncentraciją Simnas 2 3 304 275 42

Amalvas 1 2 853 121 19

Rimietis 3 4 134 150 13

Orija 4 146 103 13

Žaltytis 2 524 149 26

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti aplinkosaugos tikslų, ilgiai

Šešup÷s pabaseinyje pateikiami 102 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio priskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 103 lentel÷je.



ilgis Rizikos upių

ilgis Bendras upių

ilgis

Šešup÷s 232 2 470 2 702





taršos


pakeitimų



Šešup÷s 2 375 780 457 85 1 084

Šešup÷s pabaseinyje net apie 90 % visų upių (pagal ilgį) priskiriamos rizikos grupei. Dauguma jų priskirta d÷l pasklidosios taršos poveikio.

3.5.9 Žeimenos pabaseinis

Tik dvi up÷s Žeimenos pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę: Mera-Kūna ir Dubinga (104 lentel÷).



Mera-Kūna 1 0 0 1 0 0 Dubinga 0 0 0 0 1 0

Du ežerai Žeimenos pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos fosforo

prietakos (105 lentele).

87


Pavadinimas Gylis,

m


kiekis (kg)


(µg/l)

Sutelktosios taršos ind÷lis į apskaičiuotą vidutin ę P

koncentraciją Gavys 10 113 75 66

Saria 7 346 63 29

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti aplinkosaugos tikslų, ilgiai

Žeimenos pabaseinyje pateikiami 106 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos susiformavusių rizikos upių ilgiai pateikiami 107 lentel÷je.



ilgis Rizikos upių

ilgis Bendras upių

ilgis

Žeimenos 714 395 1 110 107 lentel÷. Rizikos upių ilgiai (km) d÷l skirtingos ūkin÷s veiklos




taršos


pakeitimų



Žeimenos 25 47 374 2 28

Dauguma Žeimenos pabaseinio upių (pagal ilgį) yra geros būkl÷s, o dauguma rizikos upių priskirtos d÷l morfologinių pokyčių.

3.5.10 Merkio pabaseinis

D÷l ūkin÷s apkrovos kai kurioms Merkio pabaseinyje esančioms up÷ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (108 lentel÷).



Derežnyčia 1 1 0 1 0 0 Šalčia 1 1 0 1 0 0

Lielukas 0 0 0 1 0 0 Merkys 0 0 0 1 0 0 Spengla 0 0 0 1 0 0 Verseka 0 0 0 0 1 0 Var÷n÷ 0 0 0 0 1 0

Devyni ežerai Merkio pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d÷l paskaičiuotos fosforo

prietakos.

88


Pavadinimas Gylis,

m


kiekis (kg)


(µg/l)

Sutelktosios taršos ind÷lis į apskaičiuotą vidutinę P

koncentraciją Niedulis 4 265 98 28

Meduvys 5 222 87 8

Nedingis 3 1435 74 5

Neveiglas 4 453 91 0

Savistas 5 2 005 80 2

Spengla ir Greiželis

2 1 058 104 0

Spengla ir Greiželis

2 1 247 91 0

Lielukas 4 1 407 92 8

Netečius 2 297 136 68


Merkio pabaseinyje pateikiami 110 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 111 lentel÷je.



ilgis Rizikos upių

ilgis Bendras upių ilgis,

Merkio 604 950 1 554

111 lentel÷. Rizikos upių ilgiai d÷l skirtingos ūkin÷s veiklos (km)




taršos


pakeitimų



Merkio 110 186 765 17 114

Daugiau nei pus÷ upių (pagal ilgį) yra priskirtos rizikos grupei. Dauguma jų priskirtos rizikai d÷l morfologinių pokyčių. poveikio.

3.5.11 Dubysos up÷s pabaseinis

Kai kurioms Dubysos pabaseinio up÷ms d÷l ūkin÷s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (112 lentel÷).


Rizikos up÷s Parametras, d÷l kurio upei iškyla rizika

89


Lazduona 1 0 1 1 0 0 Mūk÷ 1 0 1 1 0 0

Ringov÷ 1 0 1 1 0 0 Skystūnas 1 0 1 0 0 0

Šlaunis 1 0 1 0 0 0 Verpelis 1 0 1 1 0 0 Juodupis 0 0 1 1 0 0 Lapiš÷ 0 1 1 1 0 0 Lašiša 0 1 1 1 0 0 Tytuva 0 1 0 1 0 0 Lukn÷ 0 0 1 0 1 0

Gyn÷v÷ 0 0 1 0 1 0 Visos pabaseinio up÷s

žemiau Lyduv÷nų, išskyrus Dubysą

1

Visos up÷s Kražant÷s pabaseinyje žemiau

Pluskių 1

Dubysos upių baseine n÷ra rizikos ežerų.

Geros būkl÷s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Dubysos pabaseinyje pateikiami 113 lentel÷je, o d÷l įvairios ūkin÷s veiklos susiformavusių rizikos upių ilgiai pateikiami 114 lentel÷je.



ilgis Rizikos upių

ilgis Bendras upių

ilgis

Dubysos 245 1 012 1 257





taršos


pakeitimų



Dubysos 620 48 721 7 373

Dubysos up÷s pabaseinyje apie 80 % visų upių ilgio priskiriama rizikos grupei. Dauguma upių priskirtos d÷l morfologinių pokyčių ir pasklidosios taršos poveikio.

90

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINI Ų BŪKL ö

4.1. Upių būkl÷

4.1.1. Upių būkl÷ pagal fizinius-cheminius kokyb÷s elementus

Nemuno UBR upių būkl÷ buvo vertinama pagal 2006 m. valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus (115 Lentel÷).

Organin÷s medžiagos vertinamos pagal vidutines metines ištirpusio deguonies, ištirpusio deguonies minimumo, prisotinimo deguonimi ir biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras (BDS7) vertes, o biogenin÷s vertinamos pagal vidutines metines bendro azoto (Nbendras), amonio azoto (NH4-N), nitratinio azoto (NO3-N), bendro fosforo (Pbendras) ir fosfatinio fosforo (PO4-P) vertes vandenyje.

Upių būkl÷ pagal pavojingas medžiagas vertinta pagal oficialias Lietuvoje patvirtintas vandens kokyb÷s normas – didžiausią leistiną koncentraciją (DLK).

115 lentel÷. Nemuno UBR upių vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai Būkl÷

Parametras Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

>9.5 9.5-8 7.9-6.0 5.9-3.0 <3.0 Ištirpęs deguonis (metų vidurkis), mg/l >9.0 (1) 9.0-7.0 (1) 6.9-5.0 (1) 4.9-2 (1) <2.0 (1)

>7.0 7.0-5.0 4.9-4.0 3.9-2.0 <2.0 Ištirpęs deguonis (minimumas), mg/l

>6.5 (1) 6.5-4.5 (1) 4.4-3.5 (1) 3.4-1.5 (1) <1.5 (1) >85.0 (1) 85-70 (1) 69-55 (1) <55 (1) Deguonies prisotinimas (metų

vidurkis), % >80.0 (2) 80-65 (2) 64-50 (2) <50 (2)

BDS7 (metų vidurkis), mgO2/l <2.0 2.0-3.0 3.1-4.0 4.1-5.0 >5.0 Bendras azotas (Nbendras), mg/l <1.5 1.5-2.6 2.7-3.8 3.9-5.2 >5.2 Amonio azotas (NH4-N), mg/l <0.1 0.1-0.2 0.21-0.3 0.31-0.4 >0.4 Nitratinis azotas (NO3-N), mg/l <1.3 1.3-2.3 2.4-3.5 3.6-5.0 >5.0 Bendras fosforas (Pbendras), mg/l <0.07 0.07-0.11 0.12-0.20 0.21-0.4 >0.4

Fosfatinis fosforas (PO4-P), mg/l <0.03 0.03-0.07 0.08-0.15 0.16-0.32 >0.32 1 – šie kriterijai taikomi 2-o tipo up÷ms (baseino plotas 100-1000 km2, vagos nuolydis <0,7 m/km);

Vandens kokyb÷s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Priežiūros intensyvus monitoringas skirtas bendrai apibūdinti vandens telkinių būklę, o vykdomi 12 kartų per metus matavimai leidžia labai patikimai įvertinti būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas, vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, leidžia tik apytiksliai nustatyti telkinių būklę ištiriant didesnę teritoriją ir potencialiai identifikuojant probleminius ir labai švarius vandens telkinius. Veiklos monitoringas taip pat vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tačiau tyrimo vietos išd÷stomos vandens telkiniuose, kur žinoma ar numanoma, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tad jo rezultatai patvirtina ar paneigia, nusako problemos mastą. Tod÷l n÷ra steb÷tina, kad veiklos monitoringo rezultatai neretai būna daug prastesni negu kitų monitoringo tipų. Reikia pabr÷žti, kad hidrocheminiai parametrai metų b÷gyje gali labai kisti, tod÷l priežiūros ekstensyvaus ir veiklos monitoringo retų matavimų rezultatai gali neatspind÷ti realios būkl÷s. Nustačius, kad yra vandens kokyb÷s problemų, tuose telkiniuose atliekami detalesni tyrimai.

18-25 Paveiksluose pateikta viso Nemuno UBR teritorijos upių būkl÷s situaciją pagal išmatuotas ir sumodeliuotas BDS7, amonio azoto, nitratinio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijas.

18 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl÷ pagal BDS7 koncentracijas

91

19 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl÷ pagal BDS7 koncentracijas

92

20 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl÷ pagal amonio azoto koncentracijas

93

21 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl÷ pagal amonio azoto koncentracijas

94

95

22 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl÷ pagal nitratinio azoto koncentracijas

96

23 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl÷ pagal nitratinio azoto koncentracijas

97

24 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl÷ pagal bendrojo fosforo koncentracijas

25 paveiksla. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl÷ pagal bendrojo fosforo koncentracijas

98

Pavojingų medžiagų kiekiai vandens telkiniuose vertinti ne tik remiantis valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, bet ir 2006-2007 metais vykusio Suomijos Aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ r÷muose. Projekto tikslas buvo pasirengti įgyvendinti pavojingų medžiagų (76/464/EEB), antrines direktyvas ir BVPD, išsiaiškinti, kokios pavojingos medžiagos yra paviršiniame vandenyje, dugno nuos÷dose, nuotekose ir nuotekų dumble.

4.1.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinio up÷se

buvo vykdomas 4 tyrimo vietose. Tik vienoje tyrimų vietoje (Kena ties Rukainiais, ties keliu Nr.A3) pagal visus tirtus parametrus nustatyta labai gera arba gera būkl÷ (116 Lentel÷).

116 Lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose

Būkl÷ O2 O2 % O2 min BDS7 NH4-N NO3-N Nbendras PO4-P Pbendras Labai gera 25 25 50 0 25 50 25 25 25

Gera 50 50 25 50 75 50 50 75 0 Vidutin÷ 25 25 0 25 0 0 0 0 75

Bloga 0 0 25 25 0 0 25 0 0 Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vandens būkl÷ d÷l ištirpusio deguonies trūkumo ir bendrojo azoto kiekio bloga buvo Žiežmaroje ties Paparčiais, d÷l per didelio organinių medžiagų (BDS7) kiekio − Neryje aukščiau Kauno. Vidutin÷ būkl÷ nustatyta pagal bendrąjį fosforą Žiežmaroje ties Paparčiais, Neryje ties Buivydžiais ir Neryje aukščiau Kauno.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 10 tyrimų vietų. Būkl÷ dažniau atitinka reikalavimus nei neatitinka, tačiau tik vienoje tyrimų vietoje (Petešoje žemiau Pakalnių) pagal visus tirtus parametrus vandens būkl÷ buvo gera arba labai gera.

Šio tipo monitoringo tyrimų vietose geros arba aukštesn÷s kokyb÷s klas÷s tyrimo vietų buvo ženkliai daugiau, negu intensyvaus monitoringo atveju (117 Lentel÷). Tokius rezultatus gal÷jo nulemti ir tai, kad matavimai buvo vienkartiniai. Be to, jie atlikti pavasarį-vasaros pradžioje - šiuo laikotarpiu biogenines medžiagas (azoto ir fosforo junginiai) intensyviai pasisavina augmenija (vandenyje jų mažiau lieka). D÷l pakankamai dar v÷saus vandens ir aktyvios fotosintez÷s pavasarį deguonies kiekis vandenyje gali būti padidintas, tačiau vasaros pradžioje-viduryje vandeniui įšilus ir suintensyv÷jus deguonies vartojimui organin÷s medžiagos skaidymo procesuose deguonies gali ir labai sumaž÷ti. 117 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 30 20 20 50 20 30 50 50 2 Vidutin÷ 30 40 0 30 0 0 40 10 0


99

Deguonies trūkumas ir per mažas prisotinimas juo yra pagrindin÷ problema. Problemų nebuvo d÷l amonio azoto bei nitratinio azoto kiekių. Daugiausia problemų buvo Pravartos up÷je žemiau Užusalių, kurioje vandens būkl÷ buvo bloga d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio, prisotinimo deguonimi ir d÷l per didelio bendrojo fosforo kiekio, ir vidutin÷ - d÷l BDS7, bendrojo azoto ir fosfatinio fosforo. Nemenčioje žemiau Dailid÷nų būkl÷ buvo bloga pagal bendrąjį fosforą.

Veiklos monitoringas 2006 metais Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje buvo

vykdomas 7 tyrimo vietose. Veiklos monitoringo tyrimo vietose buvo daugiau atvejų negu priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietose, kai būkl÷ būdavo bloga ir labai bloga. Tik vienoje tyrimų vietoje (Kuosin÷je ties keliu Nr. E28) pagal visus tirtus parametrus būkl÷ nustatyta gera arba labai gera (118 Lentel÷). 118 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 29 0 14 14 14 14 14 14 14 Vidutin÷ 29 29 14 14 0 0 14 14 14


Daugelyje tyrimų vietų bloga situacija buvo d÷l organinių medžiagų (BDS7), amonio azoto

ir per didelio fosforo junginių kiekio. Prasčiausia situacija buvo Lomenos up÷je ties Tauckūnais, kurioje pagal BDS7, amonio azotą, bendrąjį azotą, fosfatinį bei bendrąjį fosforą nustatyta labai bloga būkl÷, o d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio ir prisotinimo deguonimi – vidutin÷.

Vertinant upių būklę pagal valstybinio aplinkos monitoringo programos r÷muose tiriamas pavojingas medžiagas, 2006 m. šių tirtų medžiagų vidutin÷s metin÷s koncentracijos neviršijo DLK.

Projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ tyrimų metu buvo nustatyta, kad Neryje ties Buivydžiais metalų, oktilfenolių ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos up÷je yra žymiai mažesn÷s už didžiausią leistiną koncentraciją (DLK), tačiau ftalatų di-2-etilheksiftalatų (DEHP) koncentracija vandenyje siekia 0.68 µg/l ir viršija DLK. Vandenyje nustatytos aukštos dibutilftalatų koncentracijos, o dugno nuos÷dose aptikta tributilalavo koncentracija siek÷ 1.6 µg/l, ir buvo žymiai aukštesn÷ už aplinkosaugos kokyb÷s standartą (0.02 µg/l). Tokių teršalų buvimas dugno nuos÷dose gali stipriai paveikti dugno bestuburių populiacijas. Taršos šaltinis Neries up÷je n÷ra aiškus. Ftalatai yra žmogaus sukurtos chemin÷s medžiagos, kurios naudojamos plastmas÷s, dažų, klijų, hermetikų, kosmetikos ir kt. pramon÷je. Anksčiau tributilalavas buvo naudojamas laivų korpusų dažymui naudojamų dažų gamybai.

Analizuojant pavojingų medžiagų monitoringo rezultatus dvejose Neries pabaseinio tyrimų vietose (ties Buivydžiais ir aukščiau Kauno) nustatytas galimas neigiamas pavojingų medžiagų poveikis up÷s gyvūnijai.

4.1.1.2. Nev÷žio pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Nev÷žio pabaseinio up÷se vykdomas 3 tyrimo vietose.

N÷ra n÷ vienos šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus (119 lentel÷).

119 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Nev÷žio pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 100 100 67 67 33 33 0 67 33 Vidutin÷ 0 0 33 0 33 33 33 0 0


Daugiausia problemų buvo d÷l nitratinio ir bendrojo azoto. Nev÷žyje aukščiau

Raudondvario nustatyta labai bloga būkl÷ pagal bendrąjį fosforą, bloga - pagal BDS7 ir bendrąjį azotą ir fosfatinį fosforą, vidutin÷ – pagal amonio ir nitratinį azotą. Josvainyje ties Oreliais (netoli žiočių) buvo labai bloga būkl÷ pagal bendrąjį azotą ir bloga – pagal nitratinį azotą.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 10 tyrimo vietų. N÷ra n÷ vienos

šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus (120 lentel÷).

120 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius Nemuno UBR Nev÷žio pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 40 50 10 20 10 10 20 40 10 Vidutin÷ 30 10 10 20 10 20 10 20 30


D÷l visų parametrų buvo problemų. Vandens būkl÷ buvo labai bloga arba bloga 6 tyrimo

vietose pagal bendrąjį azotą, 4 tyrimų vietose – pagal nitratinį azotą, 3 tyrimų vietose – pagal BDS7 ir bendrąjį fosforą, 2 tyrimų vietose – pagal ištirpusio deguonies kiekį, prisotinimą deguonimi ir amonio azotą.

Veiklos monitoringas 2006 metais Nev÷žio pabaseinio up÷se buvo vykdomas 11 tyrimo

vietų. Vienoje tyrimų vietoje (Gomertoje žemiau Šaukoto) vandens būkl÷ pagal visus tirtus parametrus buvo gera arba labai gera (121 lentel÷).

121 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Nev÷žio pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 18 36 55 27 9 9 18 27 18 Vidutin÷ 45 18 0 36 0 27 36 9 9


102

Upių veiklos monitoringo vietose labai blogos būkl÷s atvejų nepasitaik÷ pagal ištirpusį deguonį ir nitratinį azotą. Daugiausia problemų buvo Smilgaityje žemiau Krakių, kurioje nustatyta labai bloga būkl÷ pagal BDS7, amonio azotą, bendrąjį azotą, fosfatinį ir bendrąjį fosforą.

Vertinant upių vandens būklę pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą tiriamas pavojingas medžiagas, 2006 m. šių tirtų medžiagų vidutin÷s metin÷s koncentracijos neviršijo DLK.

Projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ tyrimų metu buvo nustatyta, kad Nev÷žio nuos÷dose žemiau Panev÷žio kai kurios medžiagos (nikelis, izo-nonilfenolis, tributilalavas) viršija DLK ir yra potencialiai pavojingos vandens ekosistemoms. Tributilalavas taip pat buvo aptiktas ir Nev÷žio vandenyje žemiau Panev÷žio.

Pagal pavojingų medžiagų monitoringo duomenis nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų. Nev÷žio up÷s monitoringo stotyje aukščiau Raudondvario nustatytas potencialus neigiamas pavojingų medžiagų poveikis up÷s gyvūnijai.

4.1.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinio up÷se

buvo vykdomas 9 tyrimo vietose. N÷ra n÷ vienos šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus (122 lentel÷).

122 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 44 44 22 22 44 11 89 89 56 Vidutin÷ 0 11 22 22 0 0 11 0 33


Daugiausia problemų buvo nustatyta d÷l organinių medžiagų (BDS7) ir bendrojo fosforo

kiekių. Labai bloga vandens būkl÷ buvo nustatyta pagal ištirpusio deguonies minimumą, BDS7, amonio azotą Šyšoje žemiau Šilut÷s. D÷l organinių medžiagų (BDS7) bloga būkl÷ buvo Nemune aukščiau Druskininkų, Nemune žemiau Smalininkų, Nemune aukščiau Rusn÷s, aukščiau Leit÷s bei Nemune-Skirvyt÷je aukščiau Rusn÷s.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 27 tyrimų vietose. Aštuoniose

tyrimų vietose iš 27 vandens būkl÷ buvo gera arba labai gera pagal visus tirtus parametrus. 123 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 52 48 11 30 15 11 30 44 30 Vidutin÷ 22 7 0 33 0 0 11 4 11


103

Pagal daugelį parametrų vandens būkl÷ atitiko reikalavimus, išskyrus BDS7 ir bendrąjį fosforą, kurių kiekiai gana dažnai buvo per dideli. Vandens būkl÷ pagal BDS7 Kuliave ties Šyliais buvo labai bloga, Lapymo up÷s žiotyse, Margeliuose žemiau Nosiedų (aukščiau Kvietiškių) ir Verkn÷je ties Pakrovais - bloga. Pagal bendrąjį fosforą labai bloga būkl÷ buvo nustatyta Kuliave ties Šyliais, bloga - Lapymo up÷s žiotyse, Margeliuose žemiau Nosiedų, Verkn÷je ties Pakrovais bei Vidaujoje žemiau Telviakų (aukščiau Naujinink÷lių).

Veiklos monitoringas 2006 metais Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinio up÷se

buvo vykdomas 18 tyrimo vietų. Keturiose tyrimų vietose iš 18 vandens būkl÷ buvo gera arba labai gera pagal visus tirtus parametrus.

124 Lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 44 28 11 28 17 6 50 39 39 Vidutin÷ 11 17 0 28 6 0 6 17 44


Dideli organinių medžiagų (BDS7) ir bendrojo fosforo kiekiai buvo pagrindin÷ problema.

Blogiausia situacija buvo Sart÷je žemiau Sartininkų (čia buvo nustatyta labai bloga būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį, pagal ištirpusio deguonies minimumą, pagal BDS7, amonio azotą, pagal fosfatinį ir bendrąjį fosforą) bei Šyšal÷je žemiau Vainuto, kurioje buvo labai bloga būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį, ištirpusio deguonies minimumą, pagal BDS7, fosfatinį ir bendrąjį fosforą.


Projektas „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ nustat÷, kad kai kurių medžiagų koncentracijos Nemuno nuos÷dose ir vandenyje viršija DLK ir yra potencialiai pavojingos vandens ekosistemoms (125 lentel÷). 125 lentel÷. Monitoringo tyrimo vietos, kuriose nustatytas padidintas toksinių medžiagų kiekis

Up÷ Monitoringo stotis Tirta terp ÷ Pavojingas komponentas Nemunas Žemiau Sovietsko Nuos÷dos nikelis Nemunas Žemiau Sovietsko Vanduo di-2-etilheksilftalatas Nemunas Ties Rusne Nuos÷dos izo-nonilfenolis, tributilalavas Nemunas Ties Rusne Vanduo di-2-etilheksilftalatas Nemunas Žemiau Kauno Vanduo tributilalavas

Pagal pavojingų medžiagų monitoringo duomenis nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos

grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų (Nemunas žemiau Kauno, Nemunas žemiau Sovietsko ir Nemunas ties Rusne). Nemuno up÷s monitoringo tyrimo vietoje žemiau Smalininkų nustatytas potencialus neigiamas pavojingų medžiagų poveikis up÷s gyvūnijai.

4.1.1.4. Minijos up÷s pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Minijos pabaseinio up÷se buvo vykdomas 4 tyrimo

vietose. Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus buvo labai gera arba gera (126 lentel÷).

104

126 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Minijos pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 0 25 50 100 25 0 25 50 50 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 0 0 0


Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 9 tyrimo vietose. 5 tyrimų

vietose pagal visus tirtus parametrus buvo nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

127 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Minijos pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 44 33 11 67 11 0 0 33 44 Vidutin÷ 22 0 0 11 0 0 0 11 11


Problemų buvo d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio, organikos (BDS7) ir fosforo

junginių. Vandens būkl÷ pagal BDS7 buvo labai bloga Duobulyje aukščiau Užduobulio. Pagal fosforo junginius vidutin÷ būkl÷ buvo Ašvoje aukščiau Inkaklių. D÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio vidutin÷ būkl÷ buvo Alante ties Kumžaičiai ir Duobulyje aukščiau Užduobulio.

Veiklos monitoringas 2006 metais Šešup÷s pabaseinio up÷se buvo vykdomas 12 tyrimo

vietų. 3 tyrimų vietose (Minijoje ties Stalg÷nais, Pietv÷je ties keliu Nr.A11 ir Salantas žemiau Gintelišk÷s) iš 12 pagal visus tirtus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

128 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Minijos pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 25 25 17 25 8 8 50 50 25 Vidutin÷ 17 0 0 17 17 0 0 8 25


Prasčiausia situacija buvo Sruojos Mažosios žiotyse, kur pagal fosfatinį ir bendrąjį fosforą

nustatyta labai bloga būkl÷, pagal BDS7 ir amonio azotą – vidutin÷ būkl÷. Labai bloga būkl÷ taip pat nustatyta pagal BDS7 Judr÷je žemiau Judr÷nų bei Kunigiaupyje ties Gudaliais, pagal bendrąjį fosforą - Minijoje žemiau Plung÷s, ties keliu Nr.166.


Projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ tyrimų metu pagal pavojingų medžiagų monitoringo duomenis nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų. Minijos up÷s Suvernų monitoringo stotyje aptiktos

105

toksinių organinių medžiagų (fluoroantenų, pirelenų, benz(a)pirenų ir naftos produktų) koncentracijos, keliančios potencialų neigiamą pavojų up÷s gyvūnijai.

4.1.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Priežiūros intensyvus monitoringas Lietuvos pajūrio upių baseino up÷se buvo vykdomas 2

tyrimo vietose. Vienoje tyrimų vietoje (Akmenoje–Dan÷je ties Tūbausiais) vandens būkl÷ pagal visus tirtus parametrus buvo gera arba labai gera (129 lentel÷).

129 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Lietuvos pajūrio upių baseine upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 50 100 100 50 50 100 100 50 0 Vidutin÷ 0 0 0 50 50 0 0 0 50


Akmenoje–Dan÷je žiotyse būkl÷ buvo vidutin÷ pagal BDS7, amonio azotą ir pagal bendrąjį

fosforą. Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 4 tyrimo vietose. Tik vienoje

tyrimų vietoje (Luoboje aukščiau Apuol÷s) pagal visus tirtus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

130 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Lietuvos pajūrio upių baseine upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 0 0 50 75 75 25 50 75 50 Vidutin÷ 25 50 0 25 0 0 0 0 0


Vandens būkl÷ buvo bloga pagal ištirpusio deguonies kiekį, pagal prisotinimą deguonimi ir

ištirpusio deguonies minimumą Baukšt÷je žemiau Baukštininkų. Vandens būkl÷ taip pat buvo bloga pagal ištirpusio deguonies kiekį ir bendrąjį azotą Eiškūne aukščiau Kulalių.

Veiklos monitoringas 2006 metais Lietuvos pajūrio upių baseino up÷se buvo vykdomas 3

tyrimo vietose. 2 tirtose vietose (Guntine ties keliu Nr.170 ir Puokupyje ties Puoke) pagal visus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

131 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Lietuvos pajūrio upių baseine upių veiklos monitoringo vietose


Gera 0 33 0 0 33 0 0 33 33

106

Vidutin÷ 33 0 0 0 33 0 0 33 0 Bloga 0 0 0 33 0 0 0 0 33

Labai bloga 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Blogiausia situacija buvo Šatoje ties Lyksūde - pagal BDS7 ir bendrąjį fosforą nustatyta

bloga būkl÷, o pagal ištirtusio deguonies kiekį, amonio azotą, fosfatinį fosforą – vidutin÷ būkl÷.


Projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ tyrimų metu buvo nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų. Akmenos–Dan÷s žiotyse esančioje monitoringo stotyje nustatytas potencialus neigiamas pavojingų medžiagų poveikis up÷s gyvūnijai.

4.1.1.6. Jūros pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Jūros pabaseinio up÷se vykdomas 3 tyrimo vietose.

Dvejose tyrimų vietose (Akmenoje aukščiau Pagramančio ir Jūroje ties Mociškiais) pagal visus tirtus parametrus būkl÷ buvo gera arba labai gera (132 lentel÷).

132 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Jūros pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 33 33 33 100 33 33 33 33 67 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 33 33 0


Bloga būkl÷ nustatyta Šešuvyje ties Taubučiais pagal ištirpusio deguonies kiekio minimumą,

vidutin÷ būkl÷ - pagal bendrąjį azotą bei fosfatinį fosforą. Pagal kitus parametrus šioje tyrimų vietoje būkl÷ buvo gera arba labai gera.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 12 tyrimo vietų. 3 vietose

(Bevardyje upelyje J-5 aukščiau Lindikų, Jūroje ties Pajūriu ir Šešuvyje ties Skirgailiais) iš 12 pagal visus tirtus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

133 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Jūros pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 25 17 42 50 33 17 17 67 67 Vidutin÷ 33 25 0 8 0 0 0 25 25


Daugiausia problemų buvo d÷l ištirpusio deguonies trūkumo, mažiau problemų d÷l amonio

ir nitratinio azoto. Šešuvyje ties Traklaukiu vandens būkl÷ pagal BDS7 buvo labai bloga. Agluonoje

107

ties keliu Nr.A12 buvo bloga būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį, prisotinimą deguonimi, fosfatinį ir bendrąjį fosforą.


vietų. 2 tyrimo vietose (Lokaušupis ties Eitvydžiais ir Šešuvis ties Kartupiais) iš 15 pagal visus tirtus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

134 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Jūros pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 33 33 20 33 20 27 33 67 33 Vidutin÷ 40 20 0 20 7 0 13 13 40


Daugiausia problemų buvo d÷l organinių medžiagų (BDS7) ir bendrojo fosforo kiekio.

Prasčiausia situacija buvo Geniotalio žiotyse, kur nustatyta labai bloga būkl÷ pagal BDS7, amonio, nitratinį ir bendrąjį azotą, fosfatinį ir bendrąjį fosforą.


Projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ tyrimų metu buvo nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų. Šešuvio up÷s monitoringo stotyje ties Tūbausiais nustatytas potencialus neigiamas pavojingų medžiagų poveikis up÷s gyvūnijai.

4.1.1.7. Šventosios pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Šventosios pabaseinio up÷se vykdomas 8 tyrimo

vietose. Šešiose tyrimų vietose pagal visus tirtus parametrus nustatyta labai gera arba gera būkl÷ (135 lentel÷).

135 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šventosios pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 88 88 88 50 38 0 38 50 38 Vidutin÷ 13 13 0 0 0 0 0 13 13


Vidutin÷ būkl÷ buvo nustatyta d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio, d÷l per didelių

fosfatinio ir bendrojo fosforo kiekių. Tarp nepatenkinamos būkl÷s tyrimo vietų išsiskyr÷ Bevardis upelis K-5 ties Pakriauniais, kriame bloga vandens būkl÷ buvo nustatyta pagal fosfatinį fosforą, vidutin÷ - pagal ištirpusio deguonies kiekį, prisotinimą deguonimi, bendrąjį fosforą. Nemun÷lyje ties Tabokine buvo vidutin÷ būkl÷ pagal fosfatinį fosforą.

108

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 14 tyrimų vietų. Keturiose tyrimų vietose iš 14 pagal visus tirtus parametrus buvo nustatyta labai gera arba gera būkl÷.

136 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šventosios pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 43 43 14 64 14 7 43 29 29 Vidutin÷ 29 14 0 7 0 7 7 14 7


Daugiausia problemų buvo d÷l ištirpusio deguonies trūkumo ir bendrojo azoto. Vandens

būkl÷ pagal bendrąjį azotą buvo labai bloga Luknos up÷je ties Skiemoniais (žemiau kelio Nr.A6), bloga - Bevardyje upelyje Š-5 ties Eiveniais. Pagal bendrąjį fosforą buvo bloga būkl÷ Bevardyje upelyje Š-2 aukščiau Pigašių, pagal prisotinimą deguonimi - Luknos up÷je ties Skiemoniais, pagal BDS7 -Mūšioje ties Tauj÷nais.

Veiklos monitoringas 2006 metais Nemuno UBR Šventosios pabaseinio up÷se buvo

vykdomas 15 tyrimo vietų. 2 tyrimo vietose (Bevardyje upelyje A-1 ties Visalauke, Šventojoje žemiau Anykščių) iš 15 pagal visus tirtus parametrus buvo nustatyta labai gera arba gera būkl÷.

137 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šventosios pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 27 33 20 33 7 7 20 33 27 Vidutin÷ 40 40 7 20 0 7 20 0 20


Prasčiausia situacija buvo Lakmenioje žemiau Šimonių – pagal BDS7, amonio azotą

nustatyta labai bloga būkl÷, pagal bendrąjį azotą – vidutin÷ būkl÷. Pagal bendrąjį azotą labai bloga būkl÷ buvo Medžiot÷je žemiau Šerių ir Vekšelyje ties Jonupiu, pagal BDS7 - Drung÷je ties Domantiškiais.


Projektas „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ nustat÷, kad kai kurių medžiagų (nikelio, heksachlorbenzeno) koncentracijos Šventosios up÷s nuos÷dose žemiau Anykščių viršijo DLK ir gali tur÷ti neigiamos įtakos vandens ekosistemoms.

4.1.1.8. Šešup÷s pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Šešup÷s pabaseinio up÷se buvo vykdomas 4 tyrimo

vietose. Tik vienoje tyrimų vietoje (Šešup÷je Lenkijos pasienyje) pagal visus tirtus parametrus būkl÷ buvo gera arba labai gera (138 lentel÷).

109

138 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šešup÷s pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 100 75 25 50 50 25 25 50 25 Vidutin÷ 0 25 50 50 0 25 25 25 50


Problemų buvo d÷l ištirpusio deguonies kiekio, organinių medžiagų (BDS7), azoto ir fosforo

junginių. Bloga būkl÷ nustatyta Šešup÷je Kaliningrado srities pasienyje pagal bendrąjį azotą. Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 9 tyrimų vietose. Gera arba

labai gera būkl÷ pagal visus tirtus parametrus nustatyta tik vienoje tyrimų vietoje - Šelmentos up÷je aukščiau Tribarčių.

139 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šešup÷s pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 22 33 33 44 11 0 44 33 33 Vidutin÷ 44 22 0 33 0 11 0 0 11


Pagrindin÷ problema buvo mažas ištirpusio deguonies bei per didelis organinių madžiagų

(BDS7) kiekiai. Vandens kokyb÷s neatitikimų gerai būklei nustatyta Skriaudupyje žemiau Augalų - vandens būkl÷ pagal BDS7, amonio azotą, bendrąjį azotą, pagal fosfatinį ir bendrąjį fosforą nustatyta labai bloga, pagal ištirpusio deguonies kiekį ir prisotinimą deguonimi – bloga. Novoje ties Karčrūde vandens būkl÷ pagal amonio azotą buvo labai bloga.

Veiklos monitoringas 2006 metais Nemuno UBR Šešup÷s pabaseinio up÷se buvo

vykdomas 17 tyrimo vietų. Tik vienoje (Gasdoje ties Grazdais) iš 17 tyrimo vietų buvo gera arba labai gera būkl÷ pagal visus tirtus parametrus.

140 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Šešup÷s pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 35 24 35 29 24 6 29 12 47 Vidutin÷ 35 35 0 18 12 6 12 18 18


Daugiausia problemų buvo d÷l organinių medžiagų (BDS7), ištirpusio deguonies ir fosforo

junginių kiekių. Prasčiausia situacija buvo Bevardyje upelyje Š-1 žemiau Virbalio – labai bloga būkl÷ buvo nustatyta pagal nitratinį, bendrąjį azotą, fosfatinį fosforą ir bendrąjį fosforą, vidutin÷ būkl÷ - pagal ištirpusio deguonies kiekį, prisotinimą deguonimi ir amonio azotą.

110


Projektas „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ nustat÷, kai kurie komponentai Šešup÷s vandenyje ir nuos÷dose viršijo DLK ir gali tur÷ti neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.

141 lentel÷. Monitoringo tyrimo vietos, kuriose nustatytos padidintos toksinių medžiagų koncentracijos (pagal projekto ,,Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“)

Up÷ Monitoringo stotis Tirta terp ÷ Toksinis komponentas Siesartis Žemiau Šakių Nuos÷dos nikelis, tributilalavas Siesartis Žemiau Šakių Vanduo di-2-etilheksilftalatas

Pagal pavojingų medžiagų monitoringo duomenis nustatytos up÷s, patenkančios į rizikos

grupę d÷l padidintų pavojingų medžiagų koncentracijų. 142 lentel÷. Monitoringo tyrimo vietos, kuriose nustatytas potencialus pavojus up÷s gyvūnijai

Stoties Nr. 2005 m Up÷ Monitoringo stotis 26 Šešup÷ Lenkijos pasienyje 137 Šešup÷ Kaliningrado srit. pasienyje 401 Rausv÷ ties Nadrausve

4.1.1.9. Žeimenos pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Žeimenos pabaseinio up÷se buvo vykdomas 3 tyrimo

vietose: Meroje-Kūnoje ties Pažeimene, Žeimenoje žemiau Pabrad÷s ir Žeimenoje ties Kaltan÷nais. Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus buvo labai gera arba gera (143 Lentel÷).

143 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Žeimenos pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 33 67 33 100 0 0 33 67 33 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 0 0 0


Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 7 tyrimų vietose. Trejose

tyrimų vietose (Santakoje ties Svirkiške, Žeimenoje žemiau Švenčion÷lių ir Žeimenoje ties Družliais) būkl÷ buvo gera arba labai gera pagal visus tirtus parametrus.

144 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Žeimenos pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 43 14 57 86 0 0 43 14 43 Vidutin÷ 14 43 0 14 0 0 0 0 0


111

Vandens būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį ir pagal prisotinimą deguonimi buvo bloga Peršokšnoje-Dumb÷je ties Padumble, bloga pagal ištirpusio deguonies kiekį - Stirnel÷je ties Verbyliškiais (aukščiau Asvejos ež.). Vandens būkl÷ pagal ištirpusio deguonies kiekį buvo vidutin÷ Bevardyje upelyje T-1 ties S÷le (aukščiau Tauragno ež.). Pagal prisotinimą deguonimi būkl÷ buvo vidutin÷ Bevardyje upelyje T-1 ties S÷le, Bukoje aukščiau Baluošo ir Stirnel÷je ties Verbyliškiais. Pagal BDS7 būkl÷ buvo vidutin÷ Stirnel÷je ties Verbyliškiais. Pagal kitus tirtus parametrus vandens būkl÷ min÷tose vietose buvo gera arba labai gera.

Veiklos monitoringas 2006 metais Nemuno UBR Žeimenos pabaseinio up÷se buvo

vykdomas 5 tyrimo vietose (Bevardžio upelio T-4 žiotyse, Dobyje ties Vaiškūnais, Spengloje ties Matakieniais, Šventel÷je-D÷m÷je žemiau S.Pasamin÷s ir Švoginoje žemiau Kazitiškio). N÷ra nei vienos šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus.

145 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Žeimenos pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 40 20 20 20 0 20 20 40 20 Vidutin÷ 40 40 0 40 0 20 0 0 40


Bloga situacija buvo Šventel÷je-D÷m÷je žemiau S. Pasamin÷s, kurioje pagal amonio azotą

nustatyta labai bloga būkl÷, pagal bendrąjį azotą – bloga, o pagal organiką (BDS7), nitratinį azotą ir bendrąjį fosforą - vidutin÷ būkl÷.


4.1.1.10. Merkio pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Nemuno UBR Merkio pabaseinio up÷se buvo

vykdomas 2 tyrimo vietose: Merkyje žemiau Puvočių ir Ūloje-Pelesoje ties Kaš÷tomis. Upių būkl÷ šiose vietose 2006 metais pagal tirtus hidrocheminius parametrus buvo labai gera arba gera (146 lentel÷). 146 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Merkio pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 0 50 0 100 0 0 100 100 100 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 0 0 0


Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 8 tyrimų vietose. Daugeliu

atveju vandens kokyb÷ atitiko reikalavimus. Penkiose tirtose vietose pagal visus tirtus parametrus būkl÷ nustatyta labai gera arba gera (147 lentel÷).

112

147 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Merkio pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 38 38 0 63 38 0 38 63 63 Vidutin÷ 0 13 0 25 0 0 0 0 0


Vandens būkl÷ buvo vidutin÷ pagal BDS7 Merkyje žemiau Turgelių ir Var÷n÷je ties Glūku,

pagal prisotinimą deguonimi - Kaniav÷l÷je ties Drucminais. Veiklos monitoringas 2006 metais Nemuno UBR Merkio pabaseinyje buvo vykdomas 8

tyrimo vietose. Trejose vietose (Skrobluje žemiau Darbininkų, Luknoje žemiau Paluknių ir Visinčioje žemiau Zavišonių) pagal visus tirtus parametrus nustatyta gera arba labai gera būkl÷.

148 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Merkio pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 50 50 0 50 38 25 50 50 25 Vidutin÷ 0 0 0 13 13 0 13 0 25


Neatitikimų vandens kokyb÷s reikalavimams nebuvo daug. Daugiausia problemų buvo d÷l

per didelio bendrojo fosforo kiekio. Prasčiausia situacija buvo Šalčios up÷je žemiau Šalčininkų, kurioje pagal visus tirtus parametrus, išskyrus nitratinį azotą, nustatyta labai bloga arba bloga būkl÷. Kiek geresn÷, tačiau taip pat prasta situacija buvo Lieluko up÷s aukščiau Lieluko būkl÷ - pagal amonio ir bendrąjį azotą ji buvo vidutin÷. Paraist÷je žemiau Butrimonių ir Versekoje ties Geismantais nustatyta vidutin÷ būkl÷ pagal bendrąjį fosforą.

Vertinant upių būklę pagal valstybinio aplinkos monitoringo programos r÷muose tiriamas pavojingas medžiagas, 2006 m. šių tirtų medžiagų vidutin÷s metin÷s koncentracijos neviršijo DLK.

4.1.1.11. Dubysos pabaseinis Priežiūros intensyvus monitoringas Dubysos pabaseinio up÷se buvo vykdomas 2 tyrimo

vietose. N÷ra nei vienos šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus (149 lentel÷).

149 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Dubysos pabaseinyje upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietose


Gera 100 100 100 100 0 100 0 100 100 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 100 0 0


113

Dubysoje aukščiau Seredžiaus ir Dubysoje ties Kaulakiais, ties keliu Nr.225 nustatyta

vidutin÷ būkl÷ pagal bendrąjį azotą. Pagal kitus tirtus parametrus šiose vietose būkl÷ buvo labai gera arba gera.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais vykdytas 9 tyrimo vietose. 4 tyrimų

vietose pagal visus tirtus parametrus nustatyta labai gera arba gera būkl÷.

150 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Dubysos pabaseinyje upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


Gera 44 44 11 67 11 11 44 44 11 Vidutin÷ 44 11 0 22 0 0 11 0 22


Daugiausia problemų buvo d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio ir BDS7. Vandens būkl÷

d÷l per mažo ištirpusio deguonies kiekio buvo vidutin÷ 4 tyrimo vietose, d÷l per didelio organinių medžiagų kiekio (BDS7) – vidutin÷ 2 tyrimo vietose (Gyn÷v÷je aukščiau Pagyvenių ir Gyn÷v÷je žemiau Antv÷jų) bei bloga 1 tyrimų vietoje (Kražant÷je aukščiau Kelm÷s).


vietose. N÷ra nei vienos šio monitoringo tipo tyrimo vietos, kuri pagal visus tirtus parametrus atitiktų geros būkl÷s reikalavimus (151 lentel÷).

151 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Dubysos pabaseinyje upių veiklos monitoringo vietose


Gera 83 33 0 50 0 33 33 67 17 Vidutin÷ 17 0 0 17 0 17 50 0 33


Daugiausia problemų buvo d÷l organinių medžiagų (BDS7) ir bendrojo azoto kiekių.

Prasčiausia situacija buvo Lukn÷je žemiau Kaulakių – labai bloga būkl÷ pagal BDS7 ir vidutin÷ pagal bendrąjį azotą.


4.1.1.12. Priegliaus baseinas Priežiūros ekstensyvus monitoringas 2006 metais buvo vykdytas 1 tyrimo vietoje –

Vydupyje ties Vištyčio ežeru.

152 lentel÷. Skirtingos vandens kokyb÷s klasių pagal skirtingus parametrus atvejų skaičius (%) Nemuno UBR Priegliaus baseine upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose


114

Gera 0 0 100 0 100 0 100 100 0 Vidutin÷ 0 0 0 0 0 0 0 0 0


Vandens būkl÷ Vydupyje ties Vištyčio ežeru pagal ištirpusio deguonies kiekį, pagal

prisotinimą deguonimi, BDS7 ir bendrąjį fosforą buvo bloga, pagal kitus tirtus parametrus buvo gera arba labai gera.


4.1.2. Upių būkl÷ pagal biologinius kokyb÷s elementus Vertinant Nemuno UBR upių būklę pagal biologinius kokyb÷s elementus buvo steb÷ta žuvų

būkl÷. Žuvų bendrijų būkl÷ buvo įvertinta naudojant Lietuvos žuvų indeksą (LŽI) pagal 2007 m. patvirtintus naujus būkl÷s vertinimo pagal žuvis kriterijus atskiriems upių tipams (153 lentel÷). 153 lentel÷. Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną (pagal LŽI vertes).

Upių ekologin÷ būkl÷s klas÷s pagal LŽI vertes Up÷s tipas Labai gera Gera Vidutiniška Bloga Labai bloga

1 >0,934 0,934-0,701 0,700-0,398 0,397-0,106 <0,106 2 >0,936 0,936-0,716 0,715-0,401 0,400-0,109 <0,109 3 >0,922 0,922-0,700 0,699-0,397 0,396-0,119 <0,119 4 >0,945 0,945-0,719 0,718-0,396 0,395-0,108 <0,108 5 >0,923 0,923-0,701 0,700-0,397 0,396-0,120 <0,120 6 >0,945 0,945-0,719 0,718-0,396 0,395-0,108 <0,108 7 >0,923 0,923-0,701 0,700-0,397 0,396-0,120 <0,120

LŽI tyrimo vietose 2001-2006 metais taip pat buvo tirti ir hidrocheminiai parametrai -

ištirpusio deguonies parametrai, biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7), amonio azotas (NH4-N), nitratinis azotas (NO3-N), bendras azotas (Nbendras), fosfatinis fosforas (PO4-P), bendrasis fosforas (Pbendras) ir pavojingos medžiagos.

4.1.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis

2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje pagal LŽI buvo vertintos 9 pabaseinio up÷s: Neris, Vilnia, Žeimena, Būka, Kena, Varžuvka, Bezdon÷, Bražuol÷ ir Žiežmara. Neryje buvo tirtos 4 vietos, Žeimenoje – 3, Kenoje – 2 , kitose up÷se - po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad Neryje ties Buivydžiais, aukščiau Vilniaus, aukščiau Jonavos bei aukščiau Kauno būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti vidutine būkle pagal BDS7, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera.

Vilnios žiotyse, Žeimenos ties Kaltan÷nais, Žeimenos žemiau Švenčion÷lių, aukščiau Pabrad÷s, Būkos aukščiau Baluošo, Kenos ties Rukainiais, Kenos ties Pakene, Varžuvkos aukščiau Versupiu būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera.

115

Bezdon÷s žiotyse būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Aukštutin÷je sureguliuotoje Bezdon÷s up÷s dalyje įrengti tvenkiniai, kurie pakeičia up÷s hidrologinį režimą, kuris gal÷jo įtakoti ir žuvų bendrijų būklę. Kita vertus, LŽI mažiems įverčiams įtakos gal÷jo tur÷ti ir tai, jog tai labai maža up÷ (1 tipo), o tokiose up÷se stabilios žuvų bendrijos paprastai nesusiformuoja.

Bražuol÷s ties keliu Nr. A1 būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tai iš dalies susiję su pačios up÷s ties tyrimo vieta mažumu, kaip ir Bezdon÷s atveju. Tačiau didžiausias neigiamas poveikis žuvų bendrijoms gal÷jo pasireikšti d÷l stipraus morfologinio poveikio up÷s fizin÷ms charakteristikoms – up÷ yra kanalizuota (ištiesinta).

Žiežmaros ties Paparčiais būkl÷ pagal LŽI taip pat buvo vidutin÷. Žiežmara ties Paparčiais yra maža up÷ (1 tipo), tod÷l up÷s dydis gal÷jo tur÷ti įtakos LŽI įverčiams. Tačiau didesnį poveikį gal÷jo padaryti hidrocheminių parametrų vert÷s - šioje tyrimo vietoje nustatyta bloga būkl÷ pagal BDS7, bendrąjį azotą, nitratus, bendrąjį fosforą, ir deguonį. Tai labiausiai susiję su mažu šių vandens telkinių vandeningumu bei į jas išleidžiamomis miestų, miestelių ir mažesnių gyvenviečių nuotekomis, kurios nepakankamai prasiskiedžia.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 7 vietos iš 15 (47 %).

4.1.2.2. Nev÷žio pabaseinis 2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Nev÷žio pabaseinyje pagal LŽI buvo

vertintos 3 pabaseinio up÷s: Nev÷žis, Šušv÷ ir Juosta. Nev÷žio up÷je tirtos 2 vietos, kitose up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Nev÷žio žemiau Panev÷žio būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Tokią situaciją gal÷jo lemti hidrocheminių parametrų koncentracijos, pagal kuriuos visus čia buvo bloga būkl÷. Nev÷žyje aukščiau Raudondvario būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai taip pat būtų galima paaiškinti bloga būkle pagal daugumą hidrocheminių parametrų.

Šušv÷s žiotyse būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tokia situacija gali būti paaiškinama tuo, kad šioje tyrimo vietoje nustatyta bloga būkl÷ pagal bendrąjį azotą, pagal nitratus ir pagal ištirpusio deguonies minimumą.

Juostoje žemiau Jackagalio būkl÷ pagal LŽI buvo gera. Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Nev÷žio pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų

duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 3 tirtos vietos iš 4 (75 %). Tik÷tina, kad Nev÷žio baseino up÷se daugiausia vandens būkl÷s problemų sukelia per dideli azoto junginių kiekiai upių vandenyje – 3 tirtose vietose iš 4, kur ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną neatitiko geros ekologin÷s būkl÷s, buvo fiksuojami ir per dideli bendrojo azoto ir nitratų kiekiai vandenyje. Fosforo junginių Nev÷žio baseino up÷se taip pat per daug – 2 vietose, kur ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną neatitiko geros ekologin÷s būkl÷s, steb÷tos ir per aukštos bendrojo fosforo ir fosfatų koncentracijos. Didžiausios vandens būkl÷s problemos yra Nev÷žyje žemiau Panev÷žio ir Šušv÷s žiotyse. Dideles azoto koncentracijas čia lemia labai intensyvi žem÷s ūkio veikla, nes Nev÷žio baseine yra derlingiausios Lietuvos žem÷s. Azoto junginiai yra labai judrūs ir lengvai išsiplauna su lietaus vandenimis, tod÷l organinių ir mineralinių trąšų poveikis gana greitai pajuntamas up÷se. Fosforo problemos daugiau susijusios su miestų buitinių nuotekų išleidimais. Pagrindiniai miestai baseine yra Panev÷žys ir K÷dainiai, kurių valymo įrenginiuose dar n÷ra įrengta tretinio valdymo technologijų (papildomo azoto ir fosforo šalinimo). Be to, čia yra daug mažesnių miestelių ir gyvenviečių, kuriuose ne tik kad maža reikalavimus atitinkančių valymo įrenginių, bet daugelis gyventojų n÷ra prijungti prie centralizuotų kanalizacijos sistemų. Problemą padidina ir mažas pabaseinio upių vandeningumas (ypač vasarą), sąlygotas tiek natūralių klimatinių bei geologinių ypatybių, tiek ir intensyviai vykdytos melioracijos. D÷l mažo vandeningumo miestų nuotekų

116

išmetimai mažai prasiskiedžia, o ramesn÷ t÷km÷ sudaro geresnes sąlygas eutrofikacijos (žyd÷jimo, užaugimo) procesams vystytis.

4.1.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis 2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

pabaseinyje pagal LŽI buvo vertintos 5 up÷s: Nemunas, Šyša, Jiesia, Ratnyčia ir Vilka. Nemune buvo tirtos 3 vietos, Jiesioje – 2, o visose kitose up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad Nemune aukščiau Prienų bei žemiau Smalininkų būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷, o Nemune aukščiau Druskininkų – bloga. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti vidutine ar bloga būkle pagal BDS7 ir pagal bendrąjį fosforą, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šiose tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera.

Šyšos žemiau Šilut÷s būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Kažkiek tokią situaciją gal÷jo lemti BDS7, pagal kurį čia buvo vidutin÷ būkl÷, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus šios tyrimo vietos būkl÷ buvo gera arba labai gera. Tačiau didžiausia įtaka tik÷tina d÷l to, jog tyrimo vietoje up÷s vanduo yra beveik stovintis, susiformuoja stovinčio vandens telkiniams būdingos ekosistemos, tod÷l tai n÷ra netinkama tyrimo vieta vertinti būklę pagal LŽI – up÷ms vertinti skirtą indeksą.

Jiesios ties Šilavotu ir Jiesios ties Kliokiške būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti bloga būkle pagal BDS7, bendrąjį fosforą ir bendrąjį azotą.

Ratnyčioje ties Druskininkais būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Didžiausios įtakos tam gal÷jo tur÷ti aukščiau įrengta užtvanka ir d÷l jos pakitęs upelio hidrologinis režimas.

Vilkos ties Gudais būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. LŽI mažiems įverčiams didžiausios įtakos gal÷jo tur÷ti stiprus morfologinio poveikis up÷s fizin÷ms charakteristikoms – up÷ yra kanalizuota (ištiesinta), pakitęs jos hidrologinis režimas.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko visos 8 tirtos vietos (100 %). Šešiose iš šių vietų prastesn÷ už gerą būklę nustatyta pagal BDS7 ir bendrąjį fosforą (Nemune aukščiau Druskininkų, Nemune aukščiau Prienų, Nemune žemiau Smalininkų, Šyšoje žemiau Šilut÷s, Jiesioje ties Šilavotu ir Jiesioje ties Kliokiške).

4.1.2.4. Minijos pabaseinis 2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Minijos pabaseinyje pagal LŽI buvo

vertintos 5 pabaseinio up÷s: Minija, Veiviržas, Salantas, Graumena, Žvelsa. Minijos up÷je tirtos 4 vietos, kitose up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Minijoje žemiau Gargždų, Minijoje ties Aleksandravu, Veivirže ties Veivirž÷nais, Žvelsos žiotyse būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera. Minijoje aukščiau Plung÷s būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Pagal visus hidrocheminius parametrus šios tyrimo vietos būkl÷ buvo gera arba labai gera, tod÷l tokios būkl÷s pagal LŽI priežastis n÷ra neaiški. Minijoje ties Suvernais būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai paaiškintina labai l÷ta t÷kme (beveik stovinčiu vandeniu), tod÷l ši tyrimo vieta netinka vandens būklei up÷je pagal LŽI vertinti.

Salante ties Nasr÷nais būkl÷ pagal LŽI buvo vidutinin÷. Tokia situacija gali būti paaiškinama tuo, kad šioje tyrimo vietoje nustatyta vidutin÷ būkl÷ ir pagal BDS7.

117

Graumenoje ties Pakalniškiais būkl÷ pagal LŽI taip pat buvo vidutin÷. Nors pagal visus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera, tačiau čia aptikta toksinių medžiagų.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Minijos pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 4 tirtos vietos iš 8 (50 %).

4.1.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas 2005-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Lietuvos pajūrio upių baseine pagal LŽI

buvo vertintas Karaliaus Vilhelmo kanalas ties Dreverna. Šioje tyrimo vietoje 2005-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Karaliaus Vilhelmo kanale ties Dreverna būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad tai kanalas - dirbtinis vandens telkinys, o vanduo čia beveik stovintis.

4.1.2.6. Jūros pabaseinis 2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Jūros pabaseinyje pagal LŽI buvo vertintos

3 pabaseinio up÷s: Jūra, Šešuvis ir Akmena. Jūros up÷je tirtos 4 vietos, kitose 2 up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Jūroje ties Mociškiais, Jūroje ties Sungailiškiais, Šešuvyje ties Taubučiais, Akmenoje aukščiau Pagramančio būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera. Jūroje žemiau Taurag÷s ir Jūroje ties Pajūriu būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tokią situaciją gal÷jo lemti hidrologinio up÷s režimo pokyčiai d÷l patvankos bei hidroelektrin÷s poveikio. Pagal visus hidrocheminius parametrus šių tyrimo vietų būkl÷ 2001-2006 metais buvo gera arba labai gera.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Jūros pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 2 tirtos vietos iš 6 (33 %).

4.1.2.7. Šventosios pabaseinis

2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Šventosios pabaseinyje pagal LŽI buvo vertintos 3 up÷s: Šventoji, Širvinta, Bevardis upelis K-5. Šventojoje tirtos 7 vietos, Širvintoje ir Bevardyje upelyje K-5 – po vieną vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Šventosios aukščiau Anykščių, Šventosios aukščiau Ukmerg÷s, žemiau Ukmerg÷s, žiotyse, ties Sabaliūnais būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera. Šventosios žemiau Asavo ežero, Šventosios ties Bindzelišk÷mis bei Bevardžio upelio K-5 ties Pakriauniais būkl÷ pagal LŽI buvo bloga, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus upių būkl÷ šiose tyrimo vietose buvo gera arba labai gera. Tik÷tina, kad blogos būkl÷s priežastis pagal LŽI Šventosios tyrimo vietose yra ta, kad čia esančios ežerų ekosistemos, pro kurias prateka tirtos up÷s (tyrimo vietos parinktos visai šalia ištakų), skiriasi nuo upių ekosistemų, kas ir įtakoja LŽI indeksą. Upelis K-5 yra labai mažas (1 tipas), jame dažnai trūksta vandens, t÷km÷ l÷ta. D÷l šių priežasčių šios trys tyrimo vietos yra netinkamos vandes būklei pagal LŽI vertinti.

Širvintos aukščiau Širvintų būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Tokią situaciją gal÷jo lemti sud÷tinga hidrologija (patvankos įtaka, vanduo stovi).

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Šventosios pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 4 tirtos vietos iš 9 (44 %).

118

4.1.2.8. Šešup÷s pabaseinis 2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Šešup÷s pabaseinyje pagal LŽI buvo

vertintos 6 up÷s: Šešup÷, Siesartis, Šelmenta, Rausv÷, Višakis ir Dovin÷. Šešup÷je tirtos 5 vietos, Siesartyje – 2 vietos, kitose up÷se – po vieną vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Šešup÷s Lenkijos pasienyje, Šešup÷s žemiau Kalvarijos, Šelmentos Lenkijos pasienyje būkl÷ pagal LŽI buvo gera. Šešup÷s aukščiau Marijampol÷s būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Tokią situaciją gal÷jo lemti tai, jog tyrimo vieta yra žemiau užtvankos, ant kurios yra įrengta hidroelektrin÷, d÷l ko up÷je pakito hidrologinis režimas. Pagal visus hidrocheminius parametrus šios tyrimo vietos būkl÷ 2001-2006 metais buvo gera arba labai gera. Šešup÷s žemiau Marijampol÷s būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. LŽI mažiems įverčiams čia taip pat gal÷jo tur÷ti įtakos pakitęs hidrologinis režimas d÷l aukščiau tyrimo vietos esančios užtvankos su hidroelektrine. Kita vertus, šią situaciją galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti ir vidutine būkle tiek pagal BDS7, tiek ir pagal bendrąjį azotą, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera. Šešup÷s Kaliningrado srities pasienyje būkl÷ pagal LŽI buvo taip pat bloga. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti bloga būkle pagal bendrąjį fosforą ir pagal fosfatus, nors pagal visus kitus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera.

Siesarties žemiau Šakių būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Tokią situaciją gal÷jo lemti hidrocheminių parametrų koncentracijos, pagal kurias visas čia buvo bloga būkl÷. Siesartis žemiau Šakių veikiama stiprios antropogenin÷s taršos. Siesarties žiotyse būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tokia situacija gali būti paaiškinama tuo, kad šioje tyrimo vietoje nustatyta vidutin÷ būkl÷ tiek pagal BDS7, tiek pagal bendrąjį azotą ir bloga būkl÷ pagal bendrąjį fosforą ir fosfatus, kurie žuvis veikia netiesiogiai per sukeltus pokyčius ekosistemoje (pavyzdžiui, per padid÷jusį užž÷limą Siesartyje ties tyrimo vieta).

Rausv÷je ties Nadrausve, Višakyje aukščiau Pilviškių, Dovin÷je ties Padoviniu būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Rausv÷je ir Višakyje tokia situacija gali būti paaiškinama tuo, kad šiose tyrimo vietoje nustatyta vidutin÷ būkl÷ pagal BDS7, pagal ištirpusį deguonį ir bendrąjį azotą Dovin÷je ir Višakyje vidutin÷ būkl÷ iš dalies susijusi su upių ties tyrimo vieta mažumu (2 tipas).

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Šešup÷s pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko net 8 tirtos vietos iš 11 (73 %). Taigi Šešup÷s pabaseinio upių ekologin÷ būkl÷ vandens užterštumo atžvilgiu n÷ra gera. Daugiausia vandens būkl÷s problemų sukelia per didel÷s BDS7 (5 tyrimo vietose), per mažos ištirpusio deguonies minimalios vert÷s (6 tyrimo vietose) bei fosforo junginių kiekiai upių vandenyje (4 tyrimo vietose būkl÷ pagal bendrąjį fosforą blogesn÷ nei gera). Didžiausios vandens kokyb÷s problemos buvo Siesartyje žemiau Šakių.

4.1.2.9. Žeimenos pabaseinis 2005-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Žeimenos pabaseinyje pagal LŽI buvo

vertintos 4 up÷s: Žeimena, Mera-Kūna, Jusin÷, Peršokšna-Dumbl÷. Žeimenoje tirtos – 2 vietos, kitose up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2005-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Žeimenos ties Kaltan÷nais būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tačiau visi tirti hidrocheminiai rodikliai rod÷ gerą arba labai gerą būklę. Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, tod÷l tik÷tina, kad buvo paimta bloga žuvų imtis, nes pagal 2003 metų duomenis up÷s būkl÷ toje vietoje

119

pagal LŽI buvo gera. Žeimenos žemiau Pabrad÷s, Meros-Kūnos ties Pažeimene, Jusin÷s ties Voskoniais ir Peršokšnos-Dumbl÷s būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Žeimenos pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 1 tirta vieta iš 5 (20 %), tačiau, kaip jau min÷ta, tai gal÷jo atsitikti d÷l blogos žuvų imties, bet ne d÷l to, jog ten išties būtų problemų.

4.1.2.10. Merkio pabaseinis

2001-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Merkio pabaseinyje pagal LŽI buvo vertintos 6 up÷s: Merkys, Skroblus, Šalčia, Ūla-Pelesa, Geluža, Dereznyčia. Merkio up÷je tirtos 2 vietos, kitose up÷se – po 1 vietą. Šiose tyrimo vietose 2001-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Merkio aukščiau Var÷nos, Merkio žemiau Puvočių, Skroblaus žemiau Dubininkų, Ūlos-Pelesos ties Kaš÷tomis, Dereznyčios žemiau Var÷nos būkl÷ pagal LŽI buvo gera arba labai gera.

Šalčios žemiau Šalčininkų būkl÷ pagal LŽI buvo labai bloga. Tokią situaciją gal÷jo lemti hidrocheminių parametrų koncentracijos, pagal kuriuos visus čia buvo bloga būkl÷. Taip pat gal÷jo tur÷ti įtakos ir up÷s dydis, kuris šioje vietoje n÷ra didelis (2 tipo).

Gelužos aukščiau Valkininkų būkl÷ pagal LŽI buvo vidutin÷. Tai galbūt būtų galima iš dalies paaiškinti vidutine būkle pagal BDS7, amonio azotą, bendrąjį fosforą ir fosfatus. LŽI mažiems įverčiams įtakos gal÷jo tur÷ti ir tai, jog tai labai maža up÷ (1 tipo).

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Merkio pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko tik 2 vietos iš 7 (19 %).

4.1.2.11. Dubysos pabaseinis 2005-2006 metais Nemuno upių baseinų rajone Dubysos pabaseinyje pagal LŽI buvo

vertinta Dubysos up÷ aukščiau Seredžiaus ir ties Kaulakiais. Šiose tyrimo vietose 2005-2006 metais buvo tiriami ir hidrocheminiai parametrai.

Dubysoje aukščiau Seredžiaus būkl÷ pagal LŽI buvo bloga. Tai galbūt būtų galima paaiškinti bloga žuvų imtimi, nes pagal visus hidrocheminius parametrus up÷s būkl÷ šioje tyrimo vietoje buvo gera arba labai gera. Dubysoje ties Kaulakiais būkl÷ pagal LŽI buvo gera.

Apibendrinant upių būklę pagal LŽI Dubysos pabaseinyje pagal visų monitoringo vietų duomenis, geros ekologin÷s būkl÷s neatitiko 1 tirta vieta iš 2 (50 %), tačiau, kaip jau min÷ta, toje vienintel÷je tyrimo vietoje tai gal÷jo atsitikti d÷l blogos žuvų imties, bet ne d÷l to, jog ten išties būtų problemų.

4.2 Ežerų ir tvenkini ų būkl÷

Nemuno upių baseinų rajono ežerų ir tvenkinių būkl÷ buvo vertinama pagal 2004 – 2006 m. Valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl÷ pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl÷s vertinimo kriterijus, nustatytus skirtingiems ežerų tipams (154 lentel÷). 154 lentel÷. Nemuno UBR seklių (gylio vidurkis < 3 m.) kieto skaidraus vandens ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai.

120

Būkl÷ Parametras Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Bendras fosforas (Pbendras), mg/l <0,05 0,05-0,07 0,071-0,08 0,081-0,1 >0,1

Bendras azotas (Nbendras), mg/l <1,3 1,3-1,8 1,9-2,5 2,6-3,0 >3,0

Chlorofilas a, µg/l ≤ 8 9-15 16-20 21-30 >30

155 lentel÷. Nemuno UBR vidutinio gylio (gylio vidurkis 3 – 9 m.) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai.





156 lentel÷. Nemuno UBR gilių (gylio vidurkis > 9 m.) ežerų vandens kokyb÷s vertinimui naudoti kriterijai.





Kaip ir upių atveju, ežerų ir tvenkinių vandens kokyb÷s vertinimas pagal hidrocheminius

parametrus buvo atliekamas toms pačioms skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup÷ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Skirtingų tipų monitoringo esm÷ ir tikslai tokie patys kaip ir upių monitoringo atveju. Skirtumai yra tik matuojamuose parametruose bei dažnume: priežiūros intensyvus monitoringas atliekamas 9 kartus per metus, o priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas – 4 kartus per metus. Priežiūros ekstensyvus bei veiklos monitoringas atliekamas rotaciniu principu – kiekvienais metais tiriamos vis kitos vietos.

4.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Neries mažųjų intakų (su

Nerimi) pabaseinyje buvo vertinami 8 ežerai (Babrukas, Didžiulis, Galv÷, Skaistis, Vievis, Rieš÷, Šiemetis ir Sp÷ra), tirti 2005-2006 metų laikotarpiu, bei Bartkuškio tvenkinys, tirtas 2005 metais.

Sp÷ros ir Šiemečio ežerai priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Sp÷ros ežero būkl÷ tik pagal chlorofilą a buvo vertinama kaip labai bloga. Pagal bendrąjį azotą ir fosforą ežero būkl÷ buvo vertinama kaip gera. Šiemečio ežero būkl÷ pagal visus parametrus buvo vertinama kaip labai gera.

Babruko, Didžiulio, Galv÷s, Skaisčio, Vievio bei Rieš÷s ežerai ir Bartkuškio tvenkinys priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui. Pagal visus parametrus labai gera arba gera būkl÷ nustatyta Galv÷s, Skaisčio ir Vievio ežeruose. Rieš÷s tyrimų duomenys kiek prieštaringi. 2006 metais ežere fiksuota gera būkl÷ pagal bendrąjį azotą ir bendrą fosforą, o pagal nuo pastarojo

121

labai priklausantį chlorofilą a – labai bloga. 2006 metais Babruko ežere fiksuota labai bloga būkl÷ pagal bendrąjį azotą ir pagal bendrąjį fosforą. Į šį ežerą ankščiau buvo išleidžiami Trakų miesto kanalizacijos vandenys. Šiuo metu ežero tarša nutraukta, tačiau iki šiol jaučiama praeities taršos įtaka. 2007 m. pabaigoje priimtas sprendimas išvalyti Babruko ežerą. Bartkuškio tvenkinyje fiksuota labai gera būkl÷ pagal bendrąjį azotą, tačiau vidutin÷ pagal bendrąjį fosforą ir labai bloga pagal chlorofilą a.

Didžiulio ežeras priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui, kadangi jis buvo teršiamas Lentvario miesto komunalin÷mis ir pramonin÷mis nuot÷komis, daug taršos patekdavo iš pakrant÷se esančių dirbamų laukų ir fermų kompleksų. Pastačius Lentvario biologinio valymo įrenginius (2002 m.), ežero tarša nutraukta, tačiau iki šiol jaučiama praeities taršos įtaka Didžiulio ežero ekosistemai - vyksta spartus eutrofikacijos procesas, vandens užterštumas viršija normas. Tai parodo ir tyrimų rezultatai: Didžiulio ežero būkl÷ pagal bendrąjį fosforą ir nuo jo priklausantį chlorofilą a vertinama kaip labai bloga. 2006 metais buvo prad÷tas įgyvendinti iš dalies Europos Sąjungos finansuojamas ir Lietuvos Respublikos remiamas projektas „Didžiulio ežero praeities taršos padarinių likvidavimas“, kuriam pasibaigus tur÷tų pager÷ti šio ežero būkl÷.

4.2.2. Nev÷žio pabaseinis Nemuno UBR Nev÷žio pabaseinio ežerai nebuvo vertinami, nes jie nebuvo įtraukti į 2004-

2006 metų valstybinio monitoringo tinklą.


Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinyje buvo vertinama 15 ežerų (Alov÷s, Antakmenių, Aviris, Balsis, Drabužis, Galadusys, Ilgis, Kalvių, Kauknoris Juodas, Samis, Spindžius, Šlavantas, Švenčius, Verniejus ir Vilkas), tirtų 2004-2006 metų laikotarpiu, bei 4 tvenkiniai (Krokialaukio, Baltosios Ančios, Aukštadvario, Bagdononių),tirti 2005-2006 metais.

Kauknoris Juodas, Spindžius, Šlavantas bei Vilkas priklauso priežiūros intensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Spindžiuje ir 2005, ir 2006 metais, Šlavante ir Vilke 2006 metais buvo nustatyta labai gera arba gera būkl÷. Kauknoriaus Juodojo ežero būkl÷ 2006 metais pagal bendrąjį azotą buvo vidutin÷, pagal bendrąjį fosforą - labai gera, pagal chlorofilą a - gera.

Aukštadvario ir Bagdononių tvenkiniai bei 8 ežerai (Antakmenių, Aviris, Balsis, Drabužis, Galadusys, Ilgis, Samis bei Verniejus) priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Antakmenių ežero būkl÷ pagal chlorofilą a ir bendrąjį azotą buvo vertinama kaip vidutin÷, pagal bendrąjį fosforą kaip labai gera. Drabužio ežere 2005 metais fiksuota gera būkl÷ pagal bendrąjį azotą ir chlorofilą a, pagal bendrą fosforą ežero būkl÷ buvo labai gera. 3 ežeruose (Balsyje, Ilgyje, Samyje) 2004-2006 metais buvo užfiksuota labai gera arba gera būkl÷ pagal visus parametrus. Aviryje pagal bendrąjį azotą fiksuota vidutin÷ būkl÷, Galadusyje pagal bendrąjį fosforą – vidutin÷, Verniejuje pagal chlorofilą a – vidutin÷, pagal kitus parametrus šiuose ežeruose būkl÷ gera arba labai gera. Aukštadvario ir Bagdononių tvenkinių būkl÷ 2005 metais pagal tirtus parametrus buvo nustatyta labai gera arba gera.

Alov÷s, Kalvių ir Švenčiaus ežerai bei Krokialaukio ir Baltosios Ančios tvenkiniai priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui. Prasčiausia būkl÷ iš veiklos monitoringo ežerų buvo Alov÷s ežero: labai bloga būkl÷ ir pagal bendrąjį azotą, ir pagal bendrąjį fosforą 2006 metais. Alov÷s ežero baseine vystoma intensyvi žemdirbyst÷, šis ežeras taip pat naudojamas intensyviai rekreacijai. Kalvių ežere 2006 metais nustatyta vidutin÷ būkl÷ tik pagal bendrąjį azotą, 2005 metais

122

bloga būkl÷ - pagal bendrąjį azotą ir chlorofilą a. Švenčiaus ežere pagal bendrąjį azotą nustatyta labai gera būkl÷, pagal bendrąjį fosforą – bloga, pagal chlorofilą a – labai bloga. Krokialaukio tvenkinyje pagal bendrąjį azotą nustatyta vidutin÷ būkl÷, Baltosios Ančios tvenkinyje pagal chlorofilą a vidutin÷ būkl÷, pagal kitus parametrus šiuose tvenkiniuose būkl÷ gera arba labai gera.

4.2.4. Minijos pabaseinis Pagal 2005-2006 metais tirtus hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR

Minijos pabaseinyje buvo vertinamas Platelių ežeras, kuris priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui, ir jo būkl÷ pagal visus hidrocheminius parametrus 2005-2006 metais buvo labai gera.

4.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Pagal 2006 metais tirtus hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Lietuvos

pajūrio upių baseine buvo vertinamas Tūbausių tvenkinys. Jis priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Jo būkl÷ pagal bendrąjį azotą buvo labai gera, pagal bendrąjį fosforą – vidutin÷, ir pagal chlorofilą a – bloga.

4.2.6. Jūros pabaseinis Pagal 2006 metais tirtus hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Jūros

pabaseinyje buvo vertinamas Draudenių ežeras, kuris priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Jo būkl÷ pagal visus tirtus parametrus nustatyta labai gera arba gera.

4.2.7. Šventosios pabaseinis Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Šventosios pabaseinyje

buvo vertinami 8 ežerai (Dūriai, Dviragis, Luokesai, Rubikių ež., Sartai, Sv÷dasas, Šventas bei Žirnajai), tirti 2004-2006 metų laikotarpiu, ir Kadr÷nų bei Motiejūnų HE tvenkiniai, tirti 2005-2006 metais.

Dūriai, Luokesai, Rubikiai ir Žirnajai bei Kadr÷nų tvenkinys priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Šių vandens telkinių būkl÷ pagal visus hidrocheminius parametrus buvo labai gera arba gera.

Dviragio, Sartų, Sv÷daso ir Švento ežerai bei Motiejūnų HE tvenkinys priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui. Daugiausia problemų nustatyta Dviragio ežere bei Motiejūnų HE tvenkinyje. Pagal bendrąjį azotą Dviragio ežero būkl÷ buvo vertinama kaip gera, tačiau pagal bendrąjį fosforą vidutin÷, o pagal chlorofilą a – kaip bloga. Pagal bendrąjį azotą Motiejūnų tvenkinio būkl÷ vertinama kaip labai gera, pagal bendrąjį fosforą ir chlorofilą a – kaip bloga. Kitų ežerų (Švento, Sartų ir Sv÷daso) būkl÷ pagal visus tirtus parametrus buvo labai gera arba gera.

4.2.8. Šešup÷s pabaseinis Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Šešup÷s pabaseinyje buvo

vertinami Dusios, Simno ir Žuvinto ežerai, tirti 2004-2006 metų laikotarpiu, bei Marijampol÷s II tvenkinys, tirtas 2006 metais.

123

Dusios ežeras priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. 2004 metais pagal visus parametrus Dusios ežero būkl÷ buvo vertinama kaip labai gera. 2005 metais ežere fiksuota gera būkl÷ pagal bendrąjį azotą ir pagal bendrą fosforą, pagal nuo bendrojo fosforo labai priklausantį chlorofilą a – labai gera. 2006 metais ežero būkl÷ buvo vidutin÷ pagal chlorofilą a.

Simno ir Žuvinto ežerai bei Marijampol÷s II tvenkinys priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui. Pagal bendrąjį azotą Simno ežero būkl÷ buvo nustatyta kaip vidutin÷, pagal bendrąjį fosforą – gera. Žuvinto būkl÷ pagal visus hidrocheminius parametrus nustatyta labai gera arba gera. Marijampol÷s II tvenkinio būkl÷ pagal bendrąjį azotą nustatyta kaip gera, o pagal bendrąjį fosforą ir chlorofilą a – bloga.

4.2.9. Žeimenos pabaseinis Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Žeimenos pabaseinyje buvo

vertinami Alnio ir Tauragno ežerai, tirti 2004-2006 metų laikotarpiu. Tauragno ir Alnio ežerai priklauso veiklos monitoringo tyrimo vietų tinklui, o šių ežerų

būkl÷ pagal visus parametrus buvo labai gera arba gera.


Pagal hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Merkio pabaseinyje buvo vertinamas Krūminių tvenkinys, tirtas 2006 metais.

Krūminių tvenkinys priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Tvenkinio būkl÷ pagal bendrąjį azotą buvo vertinama kaip vidutin÷, pagal bendrąjį fosforą kaip gera ir pagal chlorofilą a – kaip labai gera.

4.2.11.Dubysos pabaseinis Pagal 2004 metais tirtus hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR Dubysos

pabaseinyje buvo vertinamas R÷kyvos ežeras, kuris priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui. Pagal bendrąjį azotą ežero būkl÷ buvo vidutin÷, pagal bendrąjį fosforą – labai gera.

4.2.12. Priegliaus baseinas Pagal 2004 metais tirtus hidrocheminius parametrus bei chlorofilą a Nemuno UBR

Priegliaus baseine buvo vertinamas Vištyčio ežeras, kuris priklauso priežiūros ekstensyvaus monitoringo tyrimo vietų tinklui, ir jo būkl÷ pagal visus hidrocheminius parametrus buvo labai gera.

124

5. SAVIVALDYBI Ų IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS

2007 m. Aplinkos apsaugos agentūra išsiunt÷ klausimynus visos Lietuvos savivaldyb÷ms,

prašydama pateikti įvairią informaciją, susijusią su vandens telkinių valdymu ir apsauga, bei įvardinti jų manymu didžiausias vandens apsaugos problemas savivaldyb÷je. Vis d÷lto savivaldybių pateikta informacija nepilnai atspindi Nemuno UBR vandensaugos situaciją ir gali būti netiksli, kadangi kai kurios savivaldyb÷s iš viso nepateik÷ duomenų, o kitos pateik÷ tik dalinę informaciją.

Savivaldyb÷s įvardijo tokias pagrindines jų teritorijose esančias vandens apsaugos problemas (157 lentel÷). 157 lentel÷. Savivaldybių įvardintos vandens apsaugos problemos

Eil. Nr. Vandens problema Savivaldyb÷s, įvardijan čios problemą, pavadinimas

1 Nuotekų surinkimo sistemos įrengimas

mažose gyvenviet÷se (<500 p.e)

Alytaus raj., Anykščių, Druskininkų, Elektr÷nų, Ignalinos, Jonavos, Kauno raj., Kalvarijos, Kazlų Rūdos, K÷dainių raj., Kelm÷s, Klaip÷dos raj., Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampol÷s, Mol÷tų, Plung÷s, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Var÷nos, Panev÷žio, Šakių, Šiaulių, Šilal÷s, Šilut÷s, Širvintų, Švenčionių, Taurag÷s, Telšių, Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų.

2 Naujų nuotekų valyklų statyba mažose

gyvenviet÷se

Alytaus raj., Anykščių, Druskininkų, Elektr÷nų, Ignalinos, Jonavos, Kauno raj., Kalvarijos, Kazlų Rūdos, K÷dainių raj., Kelm÷s, Klaip÷dos raj., Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampol÷s, Mol÷tų, Pag÷gių, Panev÷žio, Plung÷s, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilal÷s, Šilut÷s, Širvintų, Skuodo, Švenčionių, Taurag÷s, Telšių, Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Var÷nos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų.

3 Esamų nuotekų valyklų

modernizavimas/rekonstrukcija

Alytaus raj., Anykščių, Elektr÷nų, Ignalinos, Jonavos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno raj., K÷dainių raj., Kelm÷s raj., Klaip÷dos raj., Mol÷tų, Plung÷s, Šalčininkų, Šiaulių, Šilut÷s, Širvintų, Telšių, Vilniaus, Zarasų.

4 Lietaus nuotekų surinkimo ir valyklų

statyba

Alytaus m., Anykščių, Birštono, Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno m., Kazlų Rūdos, Kelm÷s, Klaip÷dos m., Kretingos, Lazdijų, Mol÷tų, Palangos, Šakių, Šiaulių, Šilal÷s, Taurag÷s, Telšių, Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus.

5 Drenažo sistemų rekonstrukcija

Alytaus raj., Anykščių, Druskininkų, Elektr÷nų, Ignalinos, Jonavos, Kazlų Rūdos, Kelm÷s raj., Kupiškio, Lazdijų, Mol÷tų, Prienų, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Šilal÷s, Švenčionių, Taurag÷s, Telšių, Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Vilniaus raj.

6 Nelegalus nuotekų išleidimas Kelm÷s, Radviliškio, Raseinių, Šilal÷s

7 Nuotekų valymo įrengimų stoka arba

nepakankamas išvalymas, nekanalizuoti gyventojai

K÷dainių, Kretingos, Mol÷tų, Neringos, Radviliškio, Raseinių, Šilal÷s.

125

Eil. Nr.

Vandens problema Savivaldyb÷s, įvardijan čios problemą, pavadinimas

8 Ežerų ir tvenkinių užaugimas ir

uždumbl÷jimas

Alytaus m., Anykščių, Birštono, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, K÷dainių raj., Kelm÷s raj., Klaip÷dos raj., Kupiškio, Lazdijų, Mol÷tų, Panev÷žio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šilal÷s, Šiaulių, Taurag÷s, Telšių, Trakų, Var÷nos, Vilkaviškio, Vilniaus raj.

9 Krantų erozija Taurag÷s, Vilkaviškio, K÷dainių raj., Klaip÷dos m., Palangos, Kupiškio, Prienų, Taurag÷s, Telšių,

10 Apsauga nuo potvynių Kazlų Rūdos, Klaip÷dos m. ir raj., Kretingos, Kupiškio, Neringos, Pag÷gių, Palangos.

11 Nelegali žvejyba, vandens telkinių

kontrol÷s stoka Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno m., Kelm÷s, Kretingos, Var÷nos.

12 Vandens žyd÷jimas (eutrofikacija),

vandens telkinių tarša Birštono, Kaišiadorių, Kauno m., Kretingos, Mol÷tų, Neringos, Palangos, Panev÷žio, Prienų, Taurag÷s

13 Vandens trūkumas telkiniuose, žuvų

dusimas Kelm÷s, Kretingos, Palangos, Panev÷žio, Raseinių, Šakių, Šiaulių m.,

14 Specifin÷ problema-krajasiurbiai upiniai

mašalai Alytaus raj.

Pagrindin÷s vandens apsaugos problemos savivaldyb÷se yra panašios: nuotekų surinkimo ir

valymo įrengimų statyba arba rekonstrukcija mažose gyvenviet÷se (42 savivaldyb÷s), lietaus nuotekų tvarkymas (25 savivaldyb÷s), drenažo sistemų rekonstrukcija (23 savivaldyb÷s), ežerų/tvenkinių valymas (29 savivaldyb÷s), kova su vandens tarša, krantų apsaugos nuo erozijos.

126

6. KAŠTŲ ATSIPIRKIMAS UŽ VANDENS PASLAUGAS NEMUNO UBR

Lietuvoje kaštų atsipirkimas vandens sektoriuje yra įteisintas de jure. Pagrindinis teisinis dokumentas, reikalaujantis įtraukti visus kaštus į vandens paslaugas (įskaitant mokesčius už vandens išteklius ir vandens taršą) yra Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos patvirtinta „Šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainų skaičiavimo metodika“. Metodika buvo patvirtinta 2001 metais ir paskutinį kartą papildyta 2006 metais. Visos Lietuvos vandentvarkos įmon÷s privalo naudoti šią metodiką, tokiu būdu užtikrindami, kad kaštų atsipirkimo principas būtų įgyvendinamas visuose Nemuno UBR pabaseiniuose, kiek tai įmanoma pagal šiuolaikinį aplinkosaugos kaštų/naudos įvertinimo lygį.

Tačiau de facto, aplinkosaugos kaštai, kuriuos turi padengti vandens kaina per aplinkosaugos mokesčius ir įmokas, nebūtinai yra adekvatūs tai žalai, kurią padaro aplinkai vandens naudotojai ir terš÷jai bei aplinkosauginei naudai, kurią atneša atitinkami veiksmai. Viena iš neatitikimo priežasčių yra tai, kad aplinkosaugin÷ nauda d÷l pager÷jusios vandens kokyb÷s Lietuvoje dar neįvertinta.

Remiantis Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos duomenimis, sąnaudų susigrąžinimas už vandens naudojimą Lietuvoje skiriasi įvairiose kompanijose. Pirmoje kompanijų grup÷je, kuriai priklauso 8 didžiausios pagal išparduotą geriamą vandenį kompanijos, nuostolių n÷ra, tad sąnaudų susigrąžinimas siek÷ 100 %. Ketvirtoje kompanijų grup÷je (mažesnių pagal išparduotą geriamą vandenį kompanijų grup÷) sąnaudos susigrąžinamos ne daugiau kaip 80 %. Sąnaudų susigrąžinimas (atsipirkimas) buvo įvertintas lyginant vandens paslaugas teikiant patirtas sąnaudas ir gautas pajamas. Atsižvelgiant į BVPD nuostatas, sąnaudas reikia vertinti atsižvelgiant į šią sąnaudų struktūrą: finansin÷s sąnaudos, kurias sudaro veiklos ir priežiūros sąnaudos bei kapitalin÷s išlaidos (investicijos, nusid÷v÷jimas), aplinkos apsaugos sąnaudos (mokesčiai už naudojamą vandenį ir išleidžiamas nuotekas) bei išteklių sąnaudos.

D÷l išsamių duomenų trūkumo ir nacionalinių ypatybių reik÷jo šiek tiek nukrypti nuo siūlomos struktūros. Visų pirma, nebuvo atsižvelgta į išteklių sąnaudas, kadangi apie tokias sąnaudas n÷ra jokios informacijos, duomenų ar prognozių. Antra, vertinant sąnaudų susigrąžinimą nebuvo atsižvelgiama į investicijų sąnaudas, kadangi tai yra didžiulis finansinis srautas, kuris savivaldyb÷s vandens tiekimo įmones (pagrindinį vandens tiekimo rinkos dalyvį) pasiekia ne iš naudotojų, bet iš tarptautinių finansuojančių įstaigų, skiriamų subsidijų ir valstyb÷s biudžeto. 2005 metais 223 milijonai litų buvo investuota į vandens tiekimo ir vandens nuotekų įmonių sektorių. Beveik 57 % buvo skirta vandens nuotekų sektoriui. Pagal Investicinius planus investicijos į kiekvieną UBR siekia 200 milijonų eurų. Investiciniai planai apima nuotekų valymo įmonių konstrukciją ir renovaciją, vandens tiek÷jų ir vandens nuotekų laikymo tinklų renovaciją ir pl÷trą, vandens ir dumblo įmonių infrostruktūros konstrukciją ir renovaciją.

Aplinkos apsaugos sąnaudoms priskiriamos gamtos išteklių (vandens) naudojimo mokesčiai ir mokesčiai už taršą (išleidžiamas nuotekas), kuriuos turi sumok÷ti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmon÷s ir kurie nustatomi Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimuose. Pastaraisiais metais už požeminio vandens gavybą ir paviršinio vandens naudojimą buvo surenkama maždaug po 10 mln. litų per metus. Panaši suma (beveik 10 mln. litų) buvo surenkama ir iš taršos mokesčio, kurį visi terš÷jai tur÷jo sumok÷ti už vandens telkinių taršą. Bendra sumok÷tų baudų suma yra mažesn÷ ir siekia beveik 2 mln. litų per metus. Ši suma buvo sumok÷ta skyrus nuobaudas už į

127

vandens telkinius išmestus teršalus, kurių kiekis viršijo leistinas ribas, ir kaip nuostolių kompensacija įvykus nelaimingiems atsitikimams.

Patirtos sąnaudos susigrąžinamos nustatant vandens paslaugų įkainius. Valstybin÷ kainų ir energetikos kontrol÷s komisija (toliau – Komisija) 2004 m. rugs÷jo 4 d. pri÷m÷ nutarimą Nr. O3–96 „D÷l šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 103–3696). Šioje metodikoje numatytas naujas vandens kainų nustatymo metodas Lietuvoje. Remiantis šia metodika, visos vandens įmon÷s naujus siūlomus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo įkainius privalo derinti su Komisija. Metodikoje nustatyta, kad vandens tiek÷jai turi nustatyti savo sąnaudas ir pajamas pagal patvirtintas vandens paslaugų pl÷tros programas ir atsižvelgti į palyginamuosius veiklos rodiklius. 2003 m. Komisija, šią metodiką naudodama kaip kainų reguliavimo priemonę, prad÷jo klientų diskriminavimo ir kryžminių subsidijų panaikinimo procesą, sulygindama vandens kainas visiems vartotojams (pramon÷s įmon÷ms, gyventojams ir pan.).

NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO ... - circabc.europa.eu · Tik 6 savivaldyb ÷s iš 60 visiškai...

Documents

Transcript of NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO ... - circabc.europa.eu · Tik 6 savivaldyb ÷s iš 60 visiškai...