PATVIRTINTA

Prienų „Ţiburio“ gimnazijos

L.e.p. direktorės Irmos Šneiderienės

2011 m. rugsėjo 01 d.

įsakymu Nr.(1.5)-02V

2011 - 2012 PRIENŲ „ŢIBURIO“ GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANAS

2011

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2011-2012 m.m. Prienų „Ţiburio“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) ugdymo planas sudarytas

vadovaujantis 2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo

planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birţelio 7 d.

įsakymu Nr. V-1016.

2. Vadovaudamasi mokytojų tarybos nutarimais, gimnazijos tarybos pritarimu, atsiţvelgusi į

mokinių pasirinkimus ir gimnazijos galimybes, gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė,

patvirtinta direktoriaus 2009 m. balandţio 3d. įsakymu Nr. (1.5)-48aV. Priedas Nr.1.

3. Ugdymo planas aptartas ir suderintas Gimnazijos taryboje 2011 m. rugpjūčio 31d.

4. Gimnazijos ugdymo plane nekeistas privalomųjų dalykų sąrašas.

5. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis šiais dokumentais:

5.1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu

Nr. ISAK-2433 (Ţin., 2008, Nr. 99-3848).

5.2. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269.

5.3. Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2006 m. birţelio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387, Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.V-1392

redakcija.

5.4. Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams

modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008

m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Ţin., 2008, Nr. 35-1260).

5.5. Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Ţin., 2000, Nr. 25-654).

5.6. Savarankiško mokymosi tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro

2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1759 (Ţin., 2007, Nr. 95-3860).

5.7. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandţio 5 d.

įsakymu Nr. ISAK-556 (Ţin., 2005, Nr. 46-1526).

5.8. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu

Nr. ISAK-1780 (Ţin., 2005, Nr. 107- 3938).

5.9. Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“ (Ţin., 2005, Nr. 76-2770).

6. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėţta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – ţinių, gebėjimų, įgūdţių demonstravimas arba mokinio ţinioms,

gebėjimams, įgūdţiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne

maţiau kaip 30 minučių.

Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokusių kai

kurių bendrojo ugdymo dalykų.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio

(atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą

laikotarpį (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmečiui) dalykai, dalykų kursai ir moduliai,

suderinti su mokyklos galimybėmis.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama

daugiau pamokų.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo

forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedant įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.

Privalomasis dalykas - dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal ugdymo programą.

Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo

parengtos atsiţvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme (Ţin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą

reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. 2010-2011 M. M. UGDYMO PROCESO ANALIZĖ

7. 2010-2011 m.m. I ir II klasių mokiniai mokėsi pusmečiais. Šis ugdymo būdas teigiamai vertinamas

mokinių ir tėvų. Tenkino ir pirmojo pusmečio baigimosi laikas – sausio 22 d. Todėl ir šiais mokslo

metais nutarta nieko nekeisti.

8. Praeitais mokslo metais didesnį dėmesį skyrėme diferencijuotam ir gabių vaikų ugdymui. Per

lietuvių k. ir matematikos pamokas I ir II klasių mokiniai buvo suskirstyti į laikinas modulines grupes

pagal gebėjimus. Mokyklos vidaus įsivertinimo rezultatai parodė, kad mokytojai ir dauguma mokinių

patenkinti tokiu skirstymu, kadangi tai suteikia mokiniams puikias galimybes ugdyti savo gebėjimus.

Šiais mokslo metais toliau tęsime šį darbą bei tobulinsime skirstymo į modulines grupes atrankos ir

diferencijuoto ugdymo modelį I ir II klasėse. Stebėsime kaip sekasi ugdymo turinį pritaikyti įvairių

gebėjimų mokiniams dirbant pagal atnaujintas Bendrąsias programas, ypatingai didelį dėmesį skirsime

gabių vaikų ugdymui.

9. Praeitais mokslo metais I klasėse, skiriant didesnį dėmesį gabiems vaikams, buvo sudaryta pagilinto

matematikos mokymo grupė. Šiais metais yra sudaryta taip pat viena 20 mokinių pagilinto

matematikos mokymo grupė.

10. Pagilinto matematikos mokymo grupei skiriama 1 val. daugiau. t.y. matematikos mokomasi I kl. –

5 val., o II kl. – 4 val.

11. Išaugus mokinių susidomėjimui chemija ir fizika, I-II klasių mokiniams buvo pateikti pasiūlymai

rinktis ne tik matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos bet ir eksperimentinės chemijos bei

eksperimentinės fizikos modulius, tačiau atsirado labai maţai mokinių, kurie pasirinko

eksperimentinės chemijos bei eksperimentinės fizikos modulius, todėl šiais mokslo metais mokiniai

turės tik matematikos, lietuvių kalbos ir anglų kalbos modulius.

12. Išanalizavus pusmečio ir mokslo metų pabaigos paţangumo ir lankomumo rezultatus, galima teigti,

kad nepakanka išorinės diferenciacijos, reikia didesnį dėmesį skirti vidinei diferenciacijai pačioje

modulinėje grupėje, pamokos kokybei bei mokinių pamokų lankomumui uţtikrinti.

13. Siekiant kryptingesnio III klasės mokinių individualių ugdymo planų sudarymo, PIT grupė

išanalizavo stojimo sąlygas, mokymosi programas aukštosiose mokyklose, kolegijose bei profesinėse

mokyklose ir parengė individualių ugdymo planų formas pagal studijų kryptis. Tyrėme mokinių

poreikius ir planus koregavome. Šie planai buvo pristatyti rajono pagrindinių mokyklų

bendruomenėms.

14. Šiais mokslo metais bus sukurta nauja ugdymo karjerai veiklų organizavimo grupė, kuri

organizuos mokinių veiklą naudojant realaus ir virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių

ţinias ir įgūdţius apie įvairias darbo veiklos sritis , darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus,

teiks pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ir

darbą, sprendţiant karjeros trikdţių problemas.

15. Praeitais mokslo metais gimnazijos III klasėje mokėsi 1 mokinė, IV klasėje mokėsi 2 mokiniai,

turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Buvo įkurta specialios pedagoginės pagalbos komisija. Šiais

mokslo metais, išvykus III kl. mokinei, gimnazijoje neturėsime specialiųjų ugdymo poreikių turinčių

mokinių.

16. Išanalizavus praeitų metų III kl. mokinių lietuvių kalbos metinius bei įskaitų rezultatus, nuspręsta

šiais mokslo metais ypatingą dėmesį skirti mokinių gimtosios kalbos vartojimui bei mokinių

raštingumui ugdyti.

17. Kai kurie mokiniai stokoja mokymosi motyvacijos, prastai lanko pamokas. Grieţtinsime

lankomumo apskaitą. Gimnazijoje naudojamas elektroninis dienynas uţtikrins, kad informacija tėvus

pasiektų greičiau apie mokinio mokymąsi ir lankomumą. Reikės didesnį dėmesį skirti, kad mokiniai ir

jų tėvai informaciją elektroniniame dienyne tikrintų daţniau. Suorganizuosime mokymus I klasių

mokinių tėvams kaip naudotis elektroniniu dienynu.

18. Praeitais mokslo metais kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį organizavome klasių vadovų

priimamuosius. Nors nelabai noriai tėvai lankėsi juose, bet juos organizuosime ir šiais mokslo metais.

Ieškosime naujų formų ryšiams su mokinių tėvais, atgaivinsime tėvų dienas, kurias organizuosime 2

kartus metuose po signalinio pusmečio rezultatų išvedimo (gruodţio ir balandţio mėnesiais).

Organizuosime psichologinių ir socialinių įgūdţių lavinimo mokymus tėvams.

19. Siekiant uţtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, perimamumą ir padidinti mokinių

galimybes tikslingai pasirinkti dalykus, kursus, modulius, bendradarbiausime su pagrindinėmis

mokyklomis: „Ąţuolo“, Išlauţo, Pakuonio, N.Ūtos, Kunigiškių, Klebiškio, Balbieriškio ir Šilavoto.

20. Gimnazija ir toliau įgyvendina projektą „Bendravimas – vertybė“, todėl numatoma dviems

dalykams (matematikai, istorijai) pritaikyti Moodle aplinką.

21. Taip pat gimnazija dalyvauja Comenius tarptautiniame projekte „Alternatyvūs energijos šaltiniai ir

aplinka“, todėl šiais metais į neformalaus ugdymo uţsiėmimus yra įtraukta integruota projektinė

veiklą, numatyti mokinių mobilumai į kitas šalis.

22. Ugdymo turinys mokslo metų eigoje bus tobulinamas mokytojų mokymų dėka, kadangi laimėjome

Microsoft mokymų programą „Partneriai mokymesi“.

23. Ugdymo plano įgyvendinimo tikslai:

23.1. Diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo tobulinimas pamokoje.

23.2. Inovatyvių ugdymo metodų taikymas pamokose ir neformaliame ugdyme.

23.3. III klasės mokinių individualių ugdymo planų tobulinimas ir viešinimas.

23.4. Mokinių lankomumo gerinimas.

III. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

24. Ugdymo proceso organizavimo trukmė:

24.1. Mokslo metai 2011-2012:

Klasės Ugdymo proceso pradţia Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

I, II, III 2011-09-01 2012-06-08 35

IV 2011-09-01 2012-05-31 34

24.2. Mokslo metų skirstymas pusmečiais:

Klasės I pusmetis II pusmetis

I, II, III 2011-09-01 – 2012-01-27 2012-01-30 – 2012-06-08

II, IV 2011-09-01 – 2012-01-27 2012-01-30 – 2012-05-31

24.3. Mokinių atostogos:

Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda

Rudens 2011-10-31 2011-11-04 2011-11-07

Ţiemos (Kalėdų) 2011-12-27 2012-01-06 2012-01-09

Ţiemos 2012-02-17 2012-02-17 2012-02-20

Pavasario (Velykų) 2012-04-02 2012-04-06 2011-04-09

24.4. Pamokos pradedamos 8.00 val.

24.5. Pamokų laikas:

1 8.00 – 8.45

2 8.55 – 9.40

3 9.55 – 10.40

4 11.00 – 11.45

5 11.55 – 12.40

6 12.50 – 13.35

7 13.45 – 14.30

8 14.40 – 15.25

25. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę.

26. Kultūrinės, meninės, paţintinės, kūrybinės, sportinės, praktinės, socialinės, prevencinės

ugdomosios veiklos apskaita vykdoma elektroniniame dienyne. Uţbaigus veiklą išvedami II pusmečio

ir metiniai dalyko įvertinimai.

27. Visoms klasėms pirmadieniais po 6 pamokų 7 pamoka yra klasės valandėlės.

28. Paskutinė pamokų diena I, II, III klasėse – 2012-06-08.

29. Paskutinė pamokų diena IV gimnazijos klasėse – 2012-05-31.

30. Jei oro temperatūra yra 25 laipsniai šalčio ar ţemesnė, į mokyklą gali neiti I–IV klasių mokiniai.

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

31. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla

priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

32. Gimnazijoje yra sudarytas renginių, švenčių, seminarų, netradicinių pamokų, konkursų, projektų

kalendorius, kuriuo vadovaujantis bet kuris gimnazijos bendruomenės narys gali planuoti savo veiklą.

Priedas Nr.2

IV. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS

33. Mokytojai, remdamiesi dalyko programai skirtų pamokų skaičiumi, rengia dalyko teminį (ilgalaikį)

planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui)

vieneriems mokslo metams I ir II gimnazijos klasei, dvejiems – III gimnazijos klasei ir koreguojamas

IV klasei, jei planai buvo sudaryti dvejiems mokslo metams.

33.1. I gimnazijos klasėse ugdymo turinys planuojamas 35 savaitėms, o II gimnazijos

klasėse ugdymo turinys planuojamas 34 savaitėms. Rengiant ilgalaikį planą mokslo metams

pagal atnaujintas Bendrąsias programas, trumpalaikį – temai (vadovaujamasi

www.pedagogika.lt pateiktomis rekomendacijomis ir ilgalaikių pamokų planų

pavyzdţiais).

33.2. III gimnazijos klasėse ugdymo turinys planuojamas dvejiems mokslo metams 35 + 34

savaitėms, pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269.

33.3. IV gimnazijos klasėse ugdymo turinys planuojamas mokslo metams 34 savaitėms,

(koreguojamas, jei teminis planas buvo parengtas dvejiems mokslo metams) pagal

bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr.ISAK-1465, brandos egzaminų

programa.

33.4. Ugdymo turinys planuojamas atsiţvelgiant į mokinių pasiekimus, į numatomus

mokinių rezultatus, gebėjimus, nuostatas ir paţangą.

34. Dalyko teminius /ilgalaikius planus, programas, modulių, pasirenkamųjų dalykų programas

mokytojai rengia pagal formas. Priedas Nr.3.

35. Programas, teminius ir ilgalaikius planus mokytojai teikia metodinei grupei aptarti ir suderinti ne

vėliau kaip iki rugpjūčio 31 dienos.

36. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 dienos programos teikiamos tvirtinti mokyklos direktoriui, teminiai ir

ilgalaikiai planai – direktoriaus pavaduotojui suderinti.

37. Klasės vadovo veiklos programa rengiama metams pagal klasės vadovų metodinėje grupėje aptartą

ir patvirtintą formą. Priedas Nr.4.

38. Prevencinės programos integruojamos į ugdymo turinį vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių

medţiagų vartojimo prevencinės darbo grupės priemonių planu, mokytojai prevencinių programų

temas integruoja į mokomuosius (dorinį ugdymą, informacines technologijas, technologijas, biologiją,

geografiją, istoriją, pilietiškumo pagrindus, kūno kultūrą) dalykus, neformalųjį ugdymą, klasės vadovų

veiklos planus. Šios temos įrašomos į nurodytų dalykų teminius ir ilgalaikius planus.

39. Netradicinės integruotos ugdomosios veiklos organizavimas:

23.1. Rugsėjo mėn. – Europos kalbų diena.

23.2. Lapkričio mėn.– Kauno apskrities jaunųjų matematikų konkursas „Ţiburys“.

23.3. Gruodţio mėn. – Kalėdinė pamoka.

23.4.Vasario mėn. – Gimnazijos – P.Martišiaus diena.

23.5. Kovo mėn. – Kauno apskrities jaunųjų kalbininkų J.Kazlausko konkursas.

23.6. Kovo mėn. - Juozinės – tautiška vakaronė rajono mokyklų mokiniams.

23.6. Geguţės 13 d. – Šeimos diena.

23.7. Geguţės 31 d. – Paskutinio skambučio šventė.

23.8. Birţelio mėn. – Sporto ir amatų diena (I ir III kl.).

23.9. Birţelio mėn. - Pavasario mugė (I,II, III kl.)

23.10. Birţelio mėn. – Uţsienio k. ir Socialinių mokslų diena (I ir III kl.).

23.11. Birţelio mėn. – Švaros akcija (I ir III kl.).

23.12. Birţelio 08 d. – Mokslo metų uţbaigimo šventė. (I, II, III kl.).

V. PROJEKTINIO DARBO ORGANIZAVIMAS

40. Atsiţvelgus į mokinių pageidavimus, mokytojų siūlymus, gimnazijos veiklos prioritetus,

sudaromas dalykų ir neformaliojo ugdymo projektinių darbų sąrašas.

41. Mokytojų taryba suderina ilgalaikių projektų sąrašą, kurie vykdomi ne trumpiau kaip vienerius

mokslo metus.

V. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

42. Vidurinio ugdymo programoje, individualizuojant ugdymą, kiekvienas mokinys sau rengia

individualaus ugdymo planą rašytine forma.

43. III - IV gimnazijos klasės mokiniams siūlomi individualūs ugdymo planai pagal studijų kryptis:

technologijų, profesijų, biomedicinos, socialinių mokslų, fizinių, humanitarinių, menų. III – IV kl.

mokinio individualaus ugdymo plano forma. Priedas Nr.5.

44. Dėl individualaus ugdymo plano rengimo mokinį (sau rengiant individualų ugdymo planą), jo

tėvus (globėjus) konsultuoja dalykų mokytojai, klasės vadovas, ugdymo karjeros specialistas,

direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

45. Individualų ugdymo planą mokiniui, mokomam namuose ar besimokančiam savarankiškai, rengia

direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

46. Vidurinio ugdymo programos mokinys, keisti dalyką, dalyko kursą gali baigiantis pusmečiui arba

mokslo metams. Keičiant dalyko kursą iš A į B įskaitos laikyti nereikia, jei mokinį tenkina A kurso

įvertinimas. Keičiant kursą iš B į A arba pasirenkant naują dalyką mokinys laiko įskaitą iš programų

skirtumo arba dalyko programos. Įskaitos įvertinimas įrašomas po pusmečio arba metinio įvertinimo ir

yra pusmečio ar metinis paţymys.

47. Vidurinio ugdymo programos mokinys, keisdamas dalyką, dalyko kursą, koreguoja individualų

ugdymo planą.

48. Keisti dalyko modulį galima po pusmečio. Jo atsisakyti – baigiantis mokslo metams.

49. III klasių mokiniai, pradėdami mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, individualaus ugdymo

planą susidaro dvejiems mokslo metams, kurį gali koreguoti pusmečio ir mokslo metų pabaigoje.

50. IV klasių mokiniai individualaus ugdymo planą gali koreguoti I pusmečio pabaigoje.

VI. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

51. Mokykloje yra trys informacinių technologijų kabinetai, vienas iš jų įrengtas su naujausiais Apple

kompiuteriais. Šiame kabinete mokiniai daţniausia turi neformalius uţsiėmimus: kuria filmukus,

programas, montuoja, įrašinėja.

52. Keturiuose kabinetuose (geografijos, lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos) yra stacionari

Multimedia įranga.

53. Vienas kabinetas (004) yra pilnai įrengtas su Multimedia, namų kino aparatūra, kur mokytojai gali

mokiniams organizuoti netradicinio bei integruoto ugdymo pamokas.

54. Atnaujintas mokytojų kambarys dalyvaujant MTP plius projekte „Bendrojo lavinimo mokyklų

modernizavimas“.

55. Pilnai atnaujinti ir modernizuoti chemijos, biologijos, fizikos, menų ir technologijų kabinetai

dalyvaujant MTP plius projekte „Gamtos, menų ir technologijų infrastruktūra“.

56. Mokytojams sudaromos puikios galimybės dirbti inovatyviai, kiekviena metodinė grupė turi savo

nešiojamą kompiuterį, kiekvienas klasės vadovas turi personalinį maţą kompiuterį.

57. Gimnazijoje trijuose kabinetuose yra trys interaktyvios lentos. Vis daugiau atsiranda mokytojų,

kurie nori vesti pamokas naudodami interaktyvias lentas.

58. Gimnazijos bibliotekoje veikia MOBI sistema.

59. Ugdymo turinys mokslo metų eigoje bus tobulinamas mokytojų mokymų dėka, kurie bus

organizuojami du kartus į mėnesį kiekvieną trečiadienį po septynių pamokų dalyvaujant virtualiuose

universitetuose. Gimnazija laimėjo Microsoft mokymų programą „Partneriai mokymesi“, todėl

geriausi pasaulio pedagogai dalinsis savo patirtimi, pateiks patarimus ir rekomendacijas kaip praktiškai

būtų galima pritaikyti inovatyvius mokymo metodus.

60. Gimnazija ir toliau įgyvendina projektą „Bendravimas – vertybė“, todėl numatoma keliems

dalykams (matematikai, istorijai, muzikai) pritaikyti Moodle aplinką.

61. Mokiniai, mokytojai ir gimnazijos svečiai kiekvieną rytą informuojami aktualiausia tos dienos

informacija bėgančioje eilutėje.

62. Siekiant išsaugoti mokyklos stilių ir tradicijas, šiais metais mokiniams yra sudaryti susitarimai dėl

uniformų dėvėjimo, penktadienis paskelbtas – diena be uniformų, taip gal mokiniai bus paskatinti

dėvėti uniformas kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

63. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako uţ atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų

mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

VII. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

65. Ugdymo turinys diferencijuojamas pritaikant mokiniui mokymosi uţdavinius ir uţduotis, ugdymo

turinį, metodus, mokymo priemones, tempą ir skiriamą laiką.

66. Diferencijavimas taikomas:

66.1. mokiniui individualiai;

66.2. mokinių grupei:

66.2.1. pasiekimų skirtumams maţinti, gabumams plėtoti, skirtingoms strategijoms

įgyvendinti.

66.2.2. projektiniams, tiriamiesiems mokinių darbams atlikti.

67. I-II klasių mokiniai skirstomi į laikinas modulines grupes per matematikos ir lietuvių kalbos

pamokas. Mokiniai į grupes paskirstomi pagal gebėjimus, nepaţeidţiant jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei.

68. Diferencijuojant ugdymą, III-IV klasių mokiniai skirstomi į modulines grupes pagal gebėjimus taip

pat: uţsienio kalbų, lietuvių kalbos, matematikos pamokose.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

69. Maţinant mokymosi krūvius, mokytojai renkasi šiuos integravimo būdus: kelių mokytojų

vedamos pamokos, projektai, netradicinio ugdymo dienos, integruotos programos, mokinių išvykos.

Jie įvardijami teminiuose (ilgalaikiuose) ar detaliuosiuose (trumpalaikiuose) dalykų planuose.

70. Integruojamų dalykų turinys numatomas teminiuose (ilgalaikiuose) ar detaliuosiuose

(trumpalaikiuose) dalykų planuose. Integruojamų pamokų turinys įrašomas abiejų dalykų apskaitai

skirtuose puslapiuose elektroniniame dienyne.

IX. MOKINIŲ UGDYMO DIFERENCIJAVIMUI, PASIRENKAMŲ DALYKŲ, MODULIŲ

UGDYMUI SKIRIAMOS PAMOKOS

71. Dalyko programai ar jos dalies diferencijuotam mokymui. Priedai Nr.6;7;8.

72. Privalomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas

vidurinio ugdymo programas mobilioms grupėms sudaryti.

73. Individualioms ir grupinėms konsultacijoms (mokiniams turintiems mokymosi sunkumų, itin

gabiems).

74. Pagilintam dalykų mokymui mokiniams renkantis matematikos – I ir II kl. mokiniams.

75. I ir II gimnazijos klasių mokiniams dalijant į grupes per lietuvių k., matematikos ir kūno

kultūros pamokas.

76. Mokinių pasirinktiems dalykams:

76.1. Braiţyba ir architektūros pagrindai –III kl. (2 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

76.2. Informacinės technologijos (programavimas) A ir B kursas – III kl. (7 sav. val.) ir IV

kl. (5 sav. val.)

76.3. Informacinės technologijos (hipertekstas ir Multimedia)– III kl. (4 sav. val.) ir IV kl.

(4 sav. val.)

76.4.Uţsienio k. (rusų k.) 2-oji B kursai – III kl. (4 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

76.5. Uţsienio k. (vokiečių k.) 2-oji B kursas – III kl. kartu su IV kl. (3 sav. val.)

76.6.Uţsienio k. (prancūzų k.) 2-oji B kursai – III (2 sav. val.)

76.7. Geografija – B kursas III kl. (2 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

76.8. Ekonomika – III kl. (2 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

76.9.Teisės pagrindai – III kartu su IV kl. (1 sav. val.)

76.10.Filosofijos pradmenys – III kl. (1 sav. val.) ir IV kl. (1 sav. val.)

76.11.Psichologija – III kl.(1 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

77. Mokinių pasirinktiems dalykų moduliams:

77.1.„Rašymo mokymui“ – I kl. (1 sav. val.); II kl. (1 sav. val.); III kl. (2 sav. val.);

IV kl. (2sav. val.).

77.2. „Matematikos uţdavinių sprendimo praktikumas“– I kl. (1 val.); II kl.(1sav. val.); III

kl. (1 sav. val.) IV kl. (2 sav. val.).

77.3. Anglų kalbos „Kalbėkime angliškai“ - I kl. (1 val.); II kl.(1sav. val.), III (2 sav. val.),

IV (2 sav. val.).;

77.4. „Eksperimentinė chemija“ – III kl. (1 sav. val.) ir ( IV kl. (1 sav. val.).

77.5. „Fizikos uţdavinių sprendimo praktikumas“– III kl. kartu su IV kl.(1 sav. val.).

77.6.„Istorijos šaltinių nagrinėjimas“ – III (2 sav. val.) ir IV kl. (2 sav. val.)

77.7.„Augalų anatomija ir gyvūnų fiziologija, jų sistematika – III kl. (2 sav. val.);

IV kl. (2 sav. val.)

X. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKAS MOKINIŲ MOKYMASIS

78. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymosi

namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Ţin.,

2000, Nr. 25-654).

79. Gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsiţvelgusi į mokinio ligos

pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą.

80. Mokinys pagal gydytojo rekomendaciją dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos

papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

81. Mokinys direktoriaus įsakymu gali būti atleidţiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės,

muzikos, technologijų ir kūno kultūros.

82. Jei mokinys nesimoko kai kurių dalykų, dienyne ir mokinio individualaus ugdymo plane rašoma

„atleista“.

83. I-II kl. mokiniui, mokomam namuose, skiriama 15 savaitinių pamokų, III-IV kl. – 14 pamokų.

84. Savarankiškas mokinių mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. ISAK-1759

redakcija) (Ţin., 2007, Nr. 95-3860).

XI. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

85. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pasirašę su gimnazija Mokymosi sutartį, informuoja klasės

vadovą apie savo vaiko specialiuosius poreikius.

86. Pirmiausia pedagoginę, psichologinę pagalbą mokiniui teikia su juo dirbantys mokytojai, klasės

kuratorė (klasės auklėtoja), psichologė.

87. Jeigu šios pagalbos nepakanka, klasės vadovas, pasitars su mokytojais, kreipiasi į Vaiko gerovės

komisiją, dėl mokymosi programos pakeitimo.

88. Gavęs leidimą dėl programos keitimo, mokytojas, rengia modifikuotą, adaptuotą ar individualią

programą.

89. Mokytojas ir klasės vadovas bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) dėl

programos vykdymo problemų.

90. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas gimnazijoje vykdomas bendrosiose klasėse.

91. Mokinio, kuriam rekomenduojama mokytis pagal modifikuotą ar adaptuotą programą, ugdymo

rezultatai vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus.

92. Su socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga specialiųjų poreikių vaikų, dirba socialinis pedagogas.

Jis teikia pagalbą šeimai, stebi, ar šeima skiria pakankamą dėmesį savo vaikams, bendradarbiauja su

institucijomis, teikiančiomis pagalbą socialiai remtinoms šeimoms ir institucijomis, kurios uţtikrina

vaiko teisių apsaugą .

93. Gimnazijoje yra sudaryta Vaiko Gerovės komisija, kurios veikla yra organizuoti prevencinį darbą,

valdyti gimnazijoje iškylančias krizes, suteikti ne tik profesionalią pagalbą spec.poreikių mokiniams

bei socialinę pagalbą.

XII. MOKINIŲ PAŢANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

93. Vertinant mokinių, besimokančių pagal nacionalinę programą, paţangą, pasiekimus bei tėvų

(globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokymosi sėkmingumą, vadovaujamasi Mokinių paţangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

vasario 25d. įsakymu Nr. ISAK – 256 (Ţin.,2004,Nr. 35-1150), ir Prienų „Ţiburio“ gimnazijos

mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimo aprašu, aprobuotu 2011 – 09 – 02 Gimnazijos taryboje.

Protokolo Nr.1. Priedas Nr.9

94. Mokinių pasiekimams vertinti taikoma dešimties balų vertinimo sistema.

95. Pasirenkamųjų dalykų ţinios ir gebėjimai vertinami paţymiais.

96. Mokinių besimokinančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimai vertinami paţymiu ir pusmečio

įvertinimas įrašomas į dalyką kaip kaupiamasis balas.

97. Paţymiais nevertinami etikos, tikybos, ţmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio

pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai. Įrašoma “įskaityta” arba

“neįskaityta”. Įrašas “atleista” įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir

mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“, - jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

98. Dailės, muzikos, teatro, aerobikos, technologijų, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokinių

pasiekimai vertinami paţymiu.

99. Psichologijos pasirenkamas dalykas vertinamas įskaita.

100. Mokiniams neatestuotiems modulio antrąjį pusmetį, neišvedamas dalyko teigiamas vertinimas,

kol neatsiskaitė uţ pasirinkto modulio programą.

XIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS:

Klasės Mokinių mokymosi krūvis

minimalus maksimalus

I 31 32

II 31 32

III 28 32

IV 28 32

101. Mokinių mokymosi krūvio optimizavimas:

101.1. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių

mokymosi krūviu bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir/ar kontrolę.

101.2. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką

reglamentuoja Prienų „Ţiburio“ gimnazijos mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.

Priedas Nr.9.

101.3. Namų darbų skyrimą mokytojai, atsiţvelgę į higienos normas, aptaria ir derina

tarpusavyje. Namų darbai mokiniams per atostogas neskiriami.

101.4. Mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą ir lankantys sporto

mokyklas, gali būt atleisti nuo visų ar dalies kūno k. pamokų. Norintys būti atleisti, jo tėvams

pritarus, rašo prašymą gimnazijos direktoriui, kurį iki rugsėjo 15 d. pristato kūno k. mokytojui,

bei pristato mokyklos ar švietimo įstaigos, kurioje lanko atitinkamos krypties uţsiėmimus,

patvirtintą dokumentą.

101.5. Jei mokiniui nereikia kūno k. paţymio, tuomet mokinys atleidţiamas nuo visų kūno k.

pamokų. Jei reikia – individualiai susitarus su mokytoju, laiko įskaitinius testus.

101.6. Kūno k. metodinės darbo grupės vadovas, direktoriaus pavaduotojui ugdymui, pristato

mokinių sąrašą su prašymais dėl pamokų nelankymo ir susitarto vertinimo.

101.7. Atleistasis nuo kūno k. pamokų mokinys mokslo metų pabaigoje (geguţės mėn.

pabaigoje) kūno k. metodinės grupės vadovui pristato lankytos sporto mokyklos ar įstaigos

išduotą jo pasiekimų ir lankomumo įvertinimą.

101.8. Lankantys mokiniai „Ţiburio“ gimnazijoje muzikinį klubą, atleidţiami nuo vienos

muzikos pamokos. Šių mokinių sąrašą muzikos mokytoja pristato pavaduotojai ugdymui iki

spalio 1d.

101.9. Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros ar muzikos pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to

dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu metu,

mokiniai gali dirbti skaitykloje, informacinių technologijų kabinete ar ilsėtis valgykloje.

101.10. Per dieną negali būti daugiau nei 7 pamokos.

101.11. Mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturi

būti daugiau kaip trys „langai“, o pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – vienas

„langas“ (vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų). „Langu“ nelaikoma pirmų

pamokų nebuvimas ir pietų pertraukai skirtas laikas.

101.12. Klasių vadovai organizuoja tos klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimą

sprendţiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

101.13. Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

101.14. “Langų“ metu mokiniams organizuojamos konsultacijos.

101.15. Mokiniui praleidusiam pamokas dėl ligos, jos pateisinamos tik tuomet, kai atnešamas

gydytojų atleidimas per savaitę nuo grįţimo į mokyklą. Jei per tą laiką nepristatoma gydytojo

paţyma – pamokos lieka nepateisintos.

XIV. KLASIŲ DALIJIMAS Į GRUPES. MOBILIŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

102. Mokytojų tarybos sprendimu pagrindinio ugdymo antrosios dalies bendrajai programai įgyvendinti,

klasės dalijamos į grupes per atskirų mokomųjų dalykų pamokas. Priedas Nr. 7. Norint uţtikrinti

ugdymo kokybę, optimalias ir saugias mokinių darbo sąlygas, poreikius, lytį, saugą, darbo vietas,

atsiţvelgiant į mokinių skaičių klasėje, Gimnazijos tarybos pritarimu, telpant mokinio krepšelio lėšose,

mokinių skaičių modulinėje grupėje sumaţinti iki 5.

103. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti, vadovaujamės Vidurinio ugdymo programos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birţelio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK-1387 (Ţin., 2006, Nr. 76-2930) ir mobilioje grupėje minimalų mokinių skaičių sudaro 5

mokiniai. Priedas Nr.7 ir 8.

104. Mobiliosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko kursą, pasirenkamojo

dalyko ar modulio programą. Esant maţam mokinių skaičiui, jungiamos paralelių klasių grupės. Jei ir

tai nesusidaro grupė, pagal galimybę skiriame maţesnę mokinių grupę.

105. Nesusidarius III –IV kl. mobiliajai grupei, mokinių poreikiams tenkinti, organizuojamas

savarankiškas mokinių mokymas. Mokiniui nesutikus, jis mokomas su kitu kursu bendroje grupėje.

106. Mobiliosioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos ir mokyklos nuoţiūra skirstomos

pamokos, nedidinant maksimalaus privalomo pamokų skaičiaus mokiniui.

107. Mobiliųjų grupių skaičius priklauso nuo mokinių poreikių, jų pasirinkimų, neviršijant

tarifikuojamų valandų skaičiaus.

XV. NEFORMALUSIS VAIKŲ ŠVIETIMAS GIMNAZIJOJE

108. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje – 12 mokinių.

109. Neformalus mokinių ugdymas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodţio 30d. įsakymu Nr.

ISAK-2695 (Ţin., 2006, Nr. 4-115).

110. Papildomo ugdymo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos.

111. I-IV gimnazijos klasių paţintinė veikla finansuojama pagal Mokinių paţintinei veiklai skirtų lėšų

naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Ţin., 2007, Nr. 105-4319).

112. Vadovaujantis patvirtintais Gimnazijos Tarybos neformaliojo ugdymo organizavimo principais,

valandos mokinių pageidaujamoms programoms vykdyti paskirstomos atsiţvelgiant į BUP leistiną

maksimalų neformaliajam ugdymui skirtų valandų limitą, neformaliojo ugdymo organizavimo

tradicijas ir programų tikslingumą. Valandų paskirstymas neformaliojo ugdymo sritims ir konkrečioms

programoms pateikiamos priede Nr.9.

113. Gimnazija dalyvauja Comenius tarptautiniame projekte „Alternatyvūs energijos šaltiniai ir

aplinka“, todėl šiais metais į neformalaus ugdymo uţsiėmimus yra įtraukta integruota projektinė

veiklą, numatyti mokinių mobilumai į kitas šalis, projektiniai susitikimai.

XVII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

114. Mokykloje yra profesinio informavimo taškas PIT, kuris organizuoja ugdymo karjerai veiklas

mokykloje. Renka, teikia ir vertina informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi,

studijas, profesinės veiklos sritį ir darbą.

115. Mokykloje yra organizuojami netradiciniai susitikimai su įvairių profesijų ţmonėmis.

116. Mokiniams buvo pasiūlytas ugdymo karjerai modulis, tačiau niekas jo nepasirinko.

117. Rengti konsultacijas per klasės valandėles, kurių tikslas teikti pagalbą mokiniams planuojant

karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą sprendţiant karjeros trikdţių

problemas.

XVIII. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROJI DALIS

118. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, I gimnazijos vadovaujasi Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Ţin., 20098, Nr. 99-3848),

119. 2010-2011 m.m. I-II gimnazijos klasėse socialinei veiklai skiriama po 5 pamokas (valandas). Ši

veikla siejama su gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais ir organizuojama

netradicinių dienų metu.

120. Pagrindinio ugdymo programos antroje dalyje sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų

modulius pagal polinkius ir gebėjimus. Priedas Nr.6.

121. Įgyvendinant Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams

modelio aprašą I ir II gimnazijos klasėse per lietuvių k., uţsienio kalbos, matematikos pamokas

mokiniai skirstomi į laikinas modulines grupes pagal gebėjimus.

122. Ugdymo sritys, dalykai:

122.1. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką. Dalyką

mokinys gali keisti kiekvienų mokslo metų pradţioje.

122.2. Kalbos:

122.2.1. I ir II klasių mokiniai negali keisti pradėtų uţsienio kalbų.

122.2.3. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies mokiniai,

nusprendę nesimokyti pagal vidurinio ugdymo programą, tėvų prašymu ir mokytojų

tarybos pritarimu gali mokytis tik vienos uţsienio kalbos.

122.2.4. Mokinio, atvykusio į mokyklą, kurios mokomoji kalba yra kita

negu jis mokėsi anksčiau, mokymosi kalbos pasiekimus įvertina mokyklos sudaryta

komisija. Jei mokinio pasiekimai neatitinka Bendrosiose programose apibrėţtų

reikalavimų, sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti;

122.2.5. Mokiniams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent

vienerius metus mokėsi kitos uţsienio kalbos, negu mokoma gimnazijoje, tėvų prašymu

sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtąją uţsienio kalbą ( 2 mokiniai II kl. mokosi

prancūzų k.. Jiems skirta 1 savaitinė val., III kl. kartu su IV kl. mokosi prancūzų k.

Jiems skirtos 3 savaitinės val.; )

122.3. Informacinės technologijos:

122.3.1. I ir II gimnazijos klasių mokiniai informacinių technologijų mokosi pagal

privalomąją dalį, vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-2433.

122.4. Socialinis ugdymas.

122.4.1. I ir II gimnazijos klasių mokiniams pilietiškumo pagrindų mokymui kiekvienoje

klasėje skiriama 1 savaitinė pamoka.

122.4.2. gimnazijos klasių mokiniai mokosi po 1 savaitinę geografijos pamoką, II gimnazijos

klasių mokiniai – atitinkamai 2 savaitines pamokas.

122.4.3. Ekonomikos mokosi po 1 savaitinę pamoką I gimnazijos klasių mokiniai.

122.5. Meninis ir technologinis ugdymas.

122.5.1. I gimnazijos klasių mokiniams I pusmetį skiriama 2 savaitinės technologijų

pamokos, II pusmetį – 1 savaitinė technologijų pamoka. Technologijų dalyko I gimnazijos

klasėse pradedama mokyti pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso

programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš siūlomų technologijų programų. Pasirinktas

technologijų programas mokiniai gali keisti po metų.

122.5.2. II gimnazijos klasių mokiniams skiriama po 1 savaitinę technologijų pamoką.

122.6. Kūno kultūra.

122.6.1. Siekiant uţtikrinti mokinių saugumą ir atsiţvelgiant į turimas lėšas I-II gimnazijos

klasėse per kūno kultūros pamokas klasės dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes.

122.6.2. Kūno kultūrai yra skiriamos 2 savaitinės pamokos. Yra sudarytos sąlygos visiems

mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto būrelius

gimnazijoje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje.

122.6.3. Atleisti nuo kūno kultūros mokiniai kito mokomojo dalyko pasirinkti negali.

122.6.4.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno

kultūros pratybose paţymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Mokiniai

dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal

gydytojų rekomendacijas.

122.6.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsiţvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti

ligų paūmėjimą.

122.6.6. Tėvų pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes uţ mokyklos ribų.

122.6.7. Nuo kūno kultūros dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos atleisti mokiniai dalyvauja

pamokoje (ţaidţia stalo ţaidimus, šaškėmis, šachmatais ir pan.), atlieka teorines mokytojo

jam skirtas uţduotis mokyklos skaitykloje, bibliotekoje.

122.7. Ţmogaus sauga.

122.7.1. Ţmogaus saugai mokyti I gimnazijos klasėse skiriama po 1 savaitinę pamoką II

pusmetį. Apskaita tvarkoma elektroniniame dienyne.

122.7.2. Ţmogaus saugos II gimnazijos klasėse nesimokoma, nes dalyko kursas baigtas

2010-2011 m. m.

XVIII. VIDURINIS UGDYMAS

123. III-IV gimnazijos klasėse vidurinis ugdymas vykdomas pagal „Vidurinio ugdymo programos

aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. Birţelio 30d. įsakymu

Nr. ISAK-1387 ( Ţin., 2006, Nr.76-2930). Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269 ir bendrojo

išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.

124. Gimnazija iš anksto informavo mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) bei mikrorajono

pagrindinių mokyklų bendruomenes apie teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir PIT

nariai padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymosi planus dvejiems metams.

125. III gimnazijos klasėse ugdymas individualizuojamas pagal studijų kryptis: humanitarinę,

socialinę, menų, biomedicinos, fizinių, technologijos mokslų ir profesijų sritis

126. Mokiniai laisvai renkasi siūlomus pasirenkamuosius dalykus ekonominiams, komunikaciniams,

kūrybiniams, socialiniams ir kt. gebėjimams, įgūdţiams ugdyti. Jie laisvai renkasi dalyko modulius,

ruošdamiesi valstybiniams brandos egzaminams, norėdami realizuoti savo ateities planus,

atsiţvelgdami į savo individualaus ugdymo planus.

127. III-IV gimnazijos klasių mokiniai privalo mokytis ne maţiau kaip 9 dalykus per dvejus metus. Jei

dalyko programos mokinys nebaigia, laikoma, kad to dalyko jis nesimokė.

128. Maksimalus per dvejus metus III-IV gimnazijos klasių mokinių pasirinktų dalykų skaičius – 13.

129. III-IV gimnazijos klasėse minimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę – 28, maksimalus – 32.

130. III – IV kl. modulinėje grupėje minimalus mokinių skaičius 5.

131. Kiekvienas mokinys susidaro laisvai individualaus ugdymo planą III gimnazijos klasei pagal

studijų kryptis.

132. Mokiniai, norintys keisti dalyką, dalyko kursą ar dalyko modulį vadovaujasi pasirinkto dalyko,

dalyko kurso ar dalyko modulio pakeitimo tvarka (Ţiūrėti 36).

133. III-IV gimnazijos klasių mokiniai dalykų kursus renkasi laisvai, neviršydami maksimalaus

pamokų skaičiaus per savaitę.

134. Civilinė sauga integruojama į vidurinio ugdymo programos ugdymo turinį ir vykdoma birţelio

mėn. netradicinio ugdymo dienų metu.

135. III klasėms mokiniams birţelio mėnesį 2 dienos skiriamos Civilinės saugos mokymo programos

bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.

Spalio 24d. Įsakymu Nr. ISAK-2117 ir Priešgaisrinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo

mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ir Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministro 2003 m. birţelio 10d. Įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208., įgyvendinimui.

136. III – IV klasių mokinių individualūs ugdymo planai. Priedas Nr. 7;8.

137. Gimnazija sudaro galimybę mokiniui keisti individualų ugdymo planą.

138. Dalyko programos kursą ar dalyką mokinys gali keisti pasibaigus pusmečiui ar mokslo metams.

139. Keisti dalyką ar dalyko programos kursą mokinys gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai

pasirinkto dalyko programos ar dalyko programos kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar

mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio paţymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A

(išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių paţymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal

dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos

nereikia.

140. Keisti dalyko modulį galima tik pasibaigus mokslo metams.

141. Mokinys pageidaujantis keisti individualų ugdymo planą pateikia motyvuotą prašymą gimnazijos

direktoriui, mokiniui pateikus prašymą klasės vadovui, patikrinama mokinio individualaus ugdymo

plano pasikeitimus ir kartu su pavaduotoja ugdymui suderina tvarkaraščio keitimo galimybes.

142. Mokinio individualaus ugdymo plano pakeitimas(-ai) įforminami direktoriau įsakymu.

143. Atsisakyti pasirinkto modulio mokinys gali, jeigu modulio atsisakius mokiniui išlieka minimalus

privalomas pamokų krūvis.

144. Pasirinkti mokytis modulį mokinys gali mokslo metų eigoje, jeigu modulį pasirinkus neviršijamas

maksimalus leistinas pamokų krūvis

145. Atsiţvelgdami į mokinių gebėjimus ir poreikius A kurso valandų skaičius padidintas po 1 valandą

negu numatyta BUP 127 punktuose neviršydami maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę.

146. Nesant galimybių sudaryti mobilios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal savarankiško

mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų

skaičius. Nesutikus mokiniui mokytis savarankiškai, jis mokosi kartu su visa grupe.

147. Ugdymo sritys, dalykai:

147.1. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką.

147.2. Kalbos. Mokiniai laisvai renkasi uţsienio kalbą: anglų k., vokiečių k., rusų k., prancūzų

k..

147.3. Meninis ugdymas. Mokiniai mokosi dailės, muzikos, dizaino, teatro, technologijų

ugdymo programų. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai

skiria vieną pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą –

dvi pamokas per dvejus metus. Meninė raiška gali būti integruojama į neformalųjį ugdymą. Ji

paţymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jei mokinys

pasirinko meninę raišką ir ji įvertinta įrašu „neįskaityta“, mokiniui negali būti išvestas

patenkinamas menų dalyko pusmečio ar metinis įvertinimas.

147.4. Technologijos. Technologijų mokiniai mokomi pagal šias programas: taikomojo meno,

tekstilės ir aprangos technologija, statybos ir medţio apdirbimo technologijas.

147.5. Kūno kultūra. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ar sporto sritį (aerobiką, krepšinį,

tinklinį, savigyną). Pamokos yra integruojamos ir derinamos su neformaliuoju sportiniu ugdymu

mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje.

147.6. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose paţymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Mokiniai dalyvauja

pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų

rekomendacijas.

147.7. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsiţvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų

paūmėjimą.

147.8. Informacinės technologijos. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis.

Mokiniai pasirinkę informacinių technologijų išplėstinį kursą, antrą valandą renkasi

programavimo ar multimedijos programą.

PRITARTA

Gimnazijos tarybos pirmininkė

Zina Dobilienė

2011-08-31