PRITARTA

Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“

gimnazijos tarybos

2017 m. birželio 21 d. nutarimu

protokolo Nr. GT-3

PRITARTA

Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“

mokytojų tarybos

2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu

protokolo Nr. MT-6

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Švietimo, kultūros ir sporto

departamento Bendrojo ugdymo skyriaus

vedėjo

2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A15-

1948/17-(2.1.4/KS1)

PATVIRTINTA

Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“

gimnazijos direktoriaus

2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V–207

(Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“

gimnazijos 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo

Nr. V–123 redakcija)

VILNIAUS SAVIVALDYBĖS GRIGIŠKIŲ „ŠVIESOS“

GIMNAZIJOS

2017-2018 ir 2018-2019 M.M.

BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ TIKSLAI

Kokybiško ugdymo teikimas įvairių gebėjimų ir polinkių mokiniams, sudarant galimybes pasiekti

maksimalaus asmenybės tobulėjimo pagal individualius poreikius.

Gimnazijos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimas, teigiamo gimnazijos

įvaizdžio formavimas.

2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ VEIKLOS UŽDAVINIAI

1. Užtikrinti aukštą ugdymo, mokymosi ir pasiekimų kokybę. 2. Tobulinti vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijas. 3. Gerinti materialinę, techninę ir informacinę bazę. 4. Kelti bendruomenės narių elgesio kultūrą. 5. Kurti patrauklios ir konkurencingos gimnazijos įvaizdį. 6. Formuoti teigiamus asmenybės įgūdžius ir kurti saugią ir sveiką ugdymo(si) aplinką. 7. Skatinti mokinių saviraišką, saviugdą ir pilietinę savimonę.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji

ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo ir

specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų, neformaliojo vaikų švietimo programų, (toliau

– ugdymo programos) įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės

aktais, sudaromi 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų gimnazijos ugdymo planai.

2. Gimnazijos bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo

principus ir reikalavimus, padėti formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas

mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą

gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Gimnazijos bendrųjų ugdymo planų uždaviniai

3.1. padėti gimnazijai įgyvendinti ugdymo planui įgyvendinti;

3.2. nurodyti privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir

mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldos mokymosi.

3.4. nustatyti neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai

kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko

ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.8. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

4.9. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 5–10, I–IV gimnazijos klasėse:

5.1. 2017–2018 mokslo metai.

5.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.

5.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams – 181 ugdymo diena, IV

gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo dienos.

2017–2018 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 Gimnazijos

I klasė Gimnazijos II klasė

Gimnazijos

III klasė

Gimnazijos

IV klasė

Mokslo metų

pradžia 09-01

Trimestrų

trukmė

1-asis 09-01 – 11-30 (5-

8 klasei)

2-asis 12-01 – 03-09 (5-

8 klasei)

3-asis 03-12 – 06-15 (5-

8 klasei)

Pusmečių

trukmė

1-asis 09-01 – 01-24 (I-IV gimnazijos klasei)

2-asis 01-25 – 06-15 (I-III gimnazijos klasei) ir

05-25 (IV gimnazijos klasei) Rudens

atostogos 10-30 – 11-03

Žiemos (Kalėdų)

atostogos 12-27 – 01-03

Žiemos

atostogos 02-19 – 02-23

Pavasario

(Velykų)

atostogos

04-03– 04-06*

Ugdymo proceso

pabaiga 06-15 05-25

Ugdymo proceso

trukmė dienomis 181 166

Vasaros

atostogos 06-16 – 08-31

05-26 –

08-31**

Pastabos:

* Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų)

atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų.

Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama

laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

** gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus

švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

5.1.4. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 5–8, I–III

gimnazijos klasės mokiniams nustato gimnazijos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko

teises ir pareigas įgyvendinančia savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

5.1.5. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo

ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Privaloma visiems 5 – 8 ir I – II klasių mokiniams ne mažiau 10 valandų socialinės –

pilietinės veiklos.

NETRADICINIO UGDYMO DIENOS (kultūrinė, pažintinė, projektinė, sportinė veikla)

Data Turinys

Rugsėjo 26 diena Siejama su Europos kalbų diena

Spalio 27 diena Siejama su Gimnazijos diena

Gruodžio 22 diena Karnavalai ar išvykos

Sausio 4-5 dienos Karjeros dienos

Kovo 21 diena

Siejama su Žemės diena, Bėgimo iš pamokų diena,

Sugrįžtuvių į gimnaziją švente (susitikimai su buvusiais

mokiniais)

Gegužės 9 diena Siejama su Europos diena

Birželio 1 diena Vaikų gynimo diena – sporto šventė

Birželio 4 diena Išvykų, ekskursijų, žygių diena

Birželio 15 diena Klasės auklėtojų ir auklėtinių diena – veiklos vertinimas ir

įsivertinimas

MOKYTOJŲ TARYBOS POSĖDŽIAI

2017-12-07

2018-02-01

2018-03-15

2018-05-24

2018-06-21

VISUOTINIS TĖVŲ POSĖDIS

2017 – 09 – 14, 18.30 val. (po jo klasių mokinių tėvų susirinkimai)

TĖVŲ DIENOS

Spalio 26 d., 17.30 val.

Balandžio 19 d., 17.30 val.

5.2. 2018–2019 mokslo metai.

5.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d.

5.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–8, I–III gimnazijos klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos, IV

gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos.

2018–2019 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 Gimnazijos

I klasė Gimnazijos II klasė

Gimnazijos

III klasė

Gimnazijos

IV klasė

Mokslo metų

pradžia 09-01

Trimestrų

trukmė

1-asis 09-01 – 12-07(5-

8 klasei)

2-asis 12-10 – 03-20 (5-

8 klasei)

3-asis 03-21 – 06-21 (5-

8 klasei)

Pusmečių

trukmė

1-asis 09-01 – 01-25 (I-IV gimnazijos klasei)

2-asis 01-28 – 06-21 (I-III gimnazijos klasei) ir

05-24 (IV gimnazijos klasei) Rudens

atostogos 10-29 – 11-02

Žiemos (Kalėdų)

atostogos 12-27 – 01-04

Žiemos

atostogos 02-18 – 02-20

Pavasario

(Velykų)

atostogos

04-23– 04-26*

Ugdymo proceso

pabaiga 06-21 05-24

Ugdymo proceso

trukmė dienomis 185 165

Vasaros

atostogos 06-22 – 08-31

05-25 –

08-31**

Pastabos:

* Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų)

atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų.

Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama

laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

** gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus

švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

Privaloma visiems 5–8 ir I–II klasių mokiniams ne mažiau 10 valandų socialinės –

pilietinės veiklos.

NETRADICINIO UGDYMO DIENOS

(kultūrinė, pažintinė, projektinė, sportinė veikla)

Data Turinys

Rugsėjo 3 d. Mokslo ir žinių diena – renginiai gimnazijoje ir už jos ribų

Rugsėjo 26 d. Europos kalbų diena

Spalio 26 d. Gimnazijos diena

Lapkričio 20 d. Karjeros ugdymo diena

Gruodžio 21 d. Karnavalas / išvykos

Vasaris Karjeros ugdymo diena II, III, IV klasių mokiniams LITEXPO

rūmuose

Vasaris – sveikatingumo mėnuo Sveikas kūnas – sveika siela (paskaitos, susitikimai, praktinė

veikla)

Kovo 21 d. Žemės diena, Bėgimo iš pamokų diena, Sugrįžtuvių į

gimnaziją diena (susitikimai su buvusiais mokiniais)

Balandžio 19 d. Akcija ,,Darom“

Gegužės 31 d. Sporto šventė

Birželio 17-21 d. Potyriminio ugdymo savaitė

MOKYTOJŲ TARYBOS POSĖDŽIAI

2018-08-30 – mokslo metų pradžia

2018-11-15 – 5 klasių mokinių adaptacija

2018-12-13 – I-asis trimestras

2019-01-31 – I-asis pusmetis

2019-03-27 – II-asis trimestras

2019-05-22 – IV gimnazijos klasės

2019-06-20 – metinės ataskaitos.

6. Gimnazijos tarybos sprendimu ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo pro-gramą

skirstomas trimestrais ir pusmečiais. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais.

7. Ugdymo laikotarpių trukmę 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais nustato gimnazija. Ugdymo

laikotarpių trukmė paskirstoma tolygiai ugdymo procese per mokslo metus. Pagrindinė ugdymo

proceso organizavimo forma – pamoka.

8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

9. Gimnazijos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar

paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus

sprendimus gimnazijos direktorius informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorių.

10. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8 ir gimnazijų I-IV klasių mokiniai. Šios

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS.

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

11. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių

ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo

programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21

d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26

d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“

(toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.

V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo

bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos

patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

(toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

12. Įgyvendinant gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant gimnazijos ugdymo planą remiamasi švietimo

stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų

tyrimų, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. Gimnazijoje

susitariama dėl gimnazijos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos ir jo įgyvendinimo galimybių.

13. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro gimnazijoje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė,

meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė,

prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su gimnazijos tikslais, mokinių mokymosi

poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų.

14. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo

metams ir pamokų skaičius Ugdymo plane taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams.

15. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, gimnazijos taryba priima

sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimo arba

mokinio individualaus ugdymo plano pakeitimo, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama

minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

16. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.

Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti,

skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasieki-

mams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti

ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

17. Gimnazijos direktoriaus 2017-06-09 įsakymu Nr. V-178 sudaryta darbo grupė parengti

gimnazijos ugdymo planą. Grupės darbui vadovauja gimnazijos pavaduotoja ugdymui. Gimnazijos

ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais.

18. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios suderi-

nęs su gimnazijos taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto

departamento direktoriumi.

19. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams.

20. Rengiant gimnazijos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti susitarta dėl:

21.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (pavyzdžiui,

nacionalinių ir tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie gimnazijos

konteksto);

21.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje, pavyzdžiui, rašto darbams ir kt.;

21.3. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų

pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;

21.4. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;

21.5. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi

pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių

pasiekimams gerinti;

21.6. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;

21.7. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje;

21.8. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir reflektuojant

ugdymo procesą;

21.9. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio

mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;

21.10. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su

bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.);

21.11. mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;

21.12. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose,

įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

21.13. brandos darbo organizavimo;

21.14. švietimo pagalbos teikimo;

21.15. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir

organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;

21.16. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui

numatymo;

21.17. pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai

teikti, poreikio ir jų panaudojimo;

21.18. laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;

21.19. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba

pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

21.20. dalykų mokymo intensyvinimo;

21.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir for-mų;

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS GIMNAZIJOJE

22. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro sąlygas moki-

niui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų gimnazijos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje

psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį

reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Gimnazijoje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka

rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia gimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri

vadovaujasi Gimnazijos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.

V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

23. Gimnazija, įgyvendindama savo ugdymo turinį, nuolat organizuoja kryptingas sveikos

gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines

kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas

kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama smurto prevencijos įgyvendinimo

mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m.

kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų

patvirtinimo“. Gimnazija įgyvendina pasirinktas prevencines programas šiais būdais: integruoja į

dalyko(-ų) ugdymo turinį, įgyvendina per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, skiria atskirą laiką

programai įgyvendinti.

24. Gimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną gimnazijos erdvėse tarp pamokų užsiim-

ti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį.

25. Gimnazija, įgyvendindama savo ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN

21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“,

patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-284

„Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma). Gimnazijos mokymosi aplinka

yra pakankamai fiziškai, psichologiška, socialiai saugi ir sveika mokiniams. Gimnazijos mokymosi

aplinka pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programose iškeltiems tikslams siekti, sudarant

galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis,

praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti

inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą,

interaktyviąsias lentas, išmaniąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą,

biblioteką ir skaityklą. 26. Į gimnazijos ugdymo turinį integruojama (per dalykų turinį ir per neformaliojo švietimo veiklas)

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir

lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

27. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, gimnazijos ugdymo turinyje

susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su

neformaliosiomis praktinėmis veiklomis.

28. Mokiniui, kuris mokosi:

28.1. pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla

(toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Šiai

veiklai per 2017-2018 m. m. yra skiriamos 10 dienų, nuosekliai išdėstytų per mokslo metus. Veikla

siejama ne tik su gimnazijos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla

organizuojama ne tik gimnazijoje ir jos erdvėse, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, atviros prieigos

centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose, per 2018-2019 m. m. – 15 dienų.

28.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne

mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama e-dienyne,

mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys. Organizuojant šio pobūdžio

veiklas, gimnazijoje yra parengtos rekomendacijos apie galimybes atlikti jas savarankiškai arba

grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

29. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojos ugdymui pagal kuruojamas sritis:

29.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę;

29.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo

klausimus;

29.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami

kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

30. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y.

penktų klasių mokiniams, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už minimalų

privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–

8 ir I–II gimnazijos klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). 31. Mokiniai gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami: 31.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar

jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo

mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs)

ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo

ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui

susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos

turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal gimnazijoje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus

įskaitomi mokinių pasiekimai; 31.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per

einamuosius mokslo metus nugalėtojas. 31.3. mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti

kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir

užimtumą. 32. Mokiniai per dieną neturi daugiau kaip 7 pamokų, per savaitę – daugiau kaip 35 pamokų.

33. Gimnazija užtikrina, kad namų darbai:

33.1. atitiktų mokinio galias;

33.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

33.3. nebūtų užduodami atostogoms;

33.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

34. Gimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinka-

mai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudarytos

sąlygos juos atlikti gimnazijoje po pamokų – namų darbų ruošimo grupėje.

35. Metodinių grupių nariai ir metodinė taryba bendradarbiauja sprendžiant mokinių mokymosi

krūvių optimizavimo klausimus (aktyvių mokinių mokymosi motyvaciją skatinančių mokymo

metodų , IT naudojimas pamokoje, projektų, kūrybinių darbų skyrimas, namų darbų derinimas

tarpusavyje, diferencijuotas ir individualizuotas mokymas), dalykų integracija, gerosios patirties

sklaida, tėvų švietimas krūvių bei namų darbų apimčių klausimais, pokalbiai su mokiniais laiko

planavimo klausimais).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

36. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis, de-ranti su

keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir

pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir

Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo

programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimą. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą,

pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų

ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. Gimnazijos metiniame veiklos plane ir jo

prieduose aprašomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, patvirtintas gimnazijos direktoriaus

įsakymu (2017-02-03 įsak. Nr. V-29). 37. Mokinių pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams žinomais kriterijais, kurie

skatina mokinių mokymosi pažangą bei asmenybės galių plėtojimą. Planuodami ugdymo procesą,

mokytojai planuoja ir vertinimą, siedami jį su mokymosi tikslais, atsižvelgdami į mokinių patirtį ir

gebėjimus. Ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. 38. Formuojamasis vertinimas padeda pamatyti, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar

turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Gimnazija kuria individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą (mokinio darbų aplankas),

kuri padeda mokiniui išsikelti tikslus pagal jo gebėjimus, patirtį, stebėti savo pažangą, skatinti

mokinio savistabą, savo veiklos įsivertinimą ir tobulinimą. Individualios mokinio pažangos vertinime

dalyvauja pats mokinys, jo tėvai, mokantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. 39. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais gimnazijoje vykdomas reguliariai, kaip

to reikalauja dalyko mokymosi logika ir gimnazijos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius

darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra

įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį

vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio

vertinimo informaciją mokytojai panaudoja, analizuodami mokinių daromą pažangą ir poreikius,

keldami tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus, numatydami būdus mokinių ugdymui(si) gerinti,

koreguoja individualų mokinio ugdymo planą.

40. Vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje, aptaria metodinėse grupėse,

metodinėje taryboje, su mokiniais ir jų tėvais 41. Gimnazijos mokytojų taryba priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų,

pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo būdų ir pasiekimų vertinimo, baigus modulinę

programą ar jos dalį, vertinimo laiko, išskyrus atvejus, kai pasiekimų patikrinimo datos nustatytos

švietimo ir mokslo ministro. 42. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai

vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

Mokytojai gali rinktis kitas vertinimo sistemas, vertinimo laikotarpius, bet privalo numatyti

įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką.

43. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio, modulio laikotarpio pabaigoje įvertinami

pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra

atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“,

– jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. 44. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita, jie įskaitomi į atitinkamo

dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 45. Vykdant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą dorinio ugdymo (etikos ar tikybos)

pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“. 46. Adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) 5-ų klasių mokiniams nerašomi pažymiai. 47. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimai vertinami įskaita ir įskaitomi į dalyko

įvertinimą. Jei dalyko modulis nėra įskaitytas, nevedamas to dalyko teigiamas vertinimas. 48. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose

vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Atleistiems nuo kūno kultūros užsiėmimų mokiniams

dienyne ir suvestinėje rašoma ,,atleista“.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

49. Mokinių pasiekimai gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys

mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo

pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos

suteikimo. 50. Gimnazijoje yra paskirti asmenys, atsakingi už mokymosi pasiekimų koordinavimą, gerinimą ir

mokymosi pagalbos organizavimą. 51. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui

pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis,

metodikas ir kt. 52. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę

nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį, organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems

mokiniams, sudarytos sąlygos mokiniams atlikti namų darbų užduotis gimnazijoje (veikia

popamokinė pamokų ruošos grupė). Mokymosi pagalba skiriama individualiai arba sudarant

mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš

gretimų klasių. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos gimnazijos nuožiūra. 53. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui.

Mokiniui mokymosi pagalba teikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose

numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos

ir pan.

54. Gimnazijos mokytojams sudarytos galimybės tobulinti profesines žinias, ypač dalykines

kompetencijas ir gebėjimus.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

55. Neformalusis vaikų ugdymas įgyvendinamas pagal neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

56. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir

savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

57. Neformalusis ugdymas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų, atsižvelgiant į pro-

gramą, numatant veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei numatytą valandų skaičių per

metus. 58. Gimnazijoje kiekvienų mokslo metų pabaigoje (iki gegužės 1 d.) organizuojamas tyrimas

neformaliojo ugdymo kokybei įvertinti ir bendruomenės poreikiams nustatyti. Gauti rezultatai

aptariami mokytojų tarybos posėdyje, numatomi ateinančiųjų mokslo metų vaikų neformaliojo

švietimo tikslai, prireikus jie tikslinami mokslo metų pradžioje ir atsižvelgus į juos siūlomos

neformaliojo švietimo programos. Neformaliojo ugdymo programas ir tvarkaraštį tvirtina gimnazijos

direktorius. 59. Neformaliojo vaikų švietimo mokinių skaičių grupėje gimnazija nustato pagal turimų mokymo

lėšų dydį (ne mažiau kaip 12 mokinių).

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

60. Gimnazijos mokytojų metodinė taryba, mokytojų metodinės grupės nuolat analizuoja, kaip

ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti

dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, teikia siūlymus mokytojų tarybai, kuri priima

sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

61. Integruojamų pamokų turinys el. dienyne įrašomas tam skirtoje vietoje.

62. Gimnazija sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių moks-

lų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo

ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie

mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

63. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo, besimokantiesiems pagal pagrindinio ar vidurinio

ugdymo programą, priima gimnazijos mokytojų taryba, derindama gimnazijos ir mokinių

mokymosi poreikius. Intensyvinant dalyko mokymą yra išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui

per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal

Higienos normą.

64. Dalykų mokymo intensyvinimas organizuojamas, skiriant dvigubas pamokas lietuvių kalbai,

gamtos mokslams, istorijai, menams, technologijoms, užsienio kalboms.

65. Siekiant intensyvinti lietuvių kalbos mokymą 5-ose ir 6-ose klasėse lietuvių kalbos mokymas

vykdomas klases dalijant į grupes.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

66. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio,

metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms.

Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 67. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi

stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu

atsižvelgiama į šiuos poreikius, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo

turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat

kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje

vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. 68. Diferencijavimas taikomas: 68.1. mokiniui individualiai;

68.2. mokinių grupei:

68.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams

plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti; 68.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės) grupes

galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

69. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės

bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti.

Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kad nebūtų

daroma žala mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir

gimnazijoje (5-8 klasėse srautinės grupės užsienio kalboms ir gimnazijos I - II-ose klasėse srautinės

grupės lietuvių kalbai, užsienio kalboms, matematikai).

70. Gimnazijos metodinėse grupėse, metodinėje taryboje analizuojama, kaip ugdymo procese

įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose

numatytų pasiekimų, ir siūlymus bei sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo teikia

Mokytojų tarybai. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo

turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SIKRSNIS MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

71. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio

individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales

pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo

mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. 72. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų

ugdymo planą. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų

grupės, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams

pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis ir pan. Mokinys

individualų ugdymo planą suderina su gimnazijos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo

plano formą mokiniui siūlo gimnazija. Viduriniame ugdyme mokinys gali keisti individualų ugdymo

planą pagal gimnazijoje numatytą ir direktoriaus patvirtintą tvarką (2017-02-03 įsak. Nr. V-30). 73. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi

mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų

skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal gimnazijos vadovo patvirtintą

ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį. 74. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas

sudaromas, kai jis patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti dalyko

pasiekimus. Mokinio individualiame plane nurodomas dalykas ar sritis, dėl kurio kyla mokymosi

sunkumų (siekia aukštesnių rezultatų), numatomi būdai, kaip tai bus padaryta, apibrėžti sėkmės

kriterijai, numatoma pagalba. Mokinių individualūs planai gimnazijoje nuolat peržiūrimi.

75. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant

mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir gimnazijos direktoriui ar

direktoriaus pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

76. Siekiant stebėti individualią mokinio pažangą ugdymo procese, individualiame ugdymo plane

apibrėžiami mokinio individualūs sėkmės kriterijai, numatomas mokinio ir mokinio tėvų (globėjų,

rūpintojų) indėlis į mokinio mokymąsi ir kt. Mokinio individualus ugdymo planas gimnazijoje yra

periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

77. Bendradarbiaudama su mokinių tėvais (globėjais) gimnazija naudoja šias bendradarbiavimo

formas: informavimą, pokalbį, paskaitą, rezultatų analizę, ataskaitos teikimą, diskusiją, tėvų

įtraukimą į gimnazijos veiklos planavimą, ugdymo proceso įgyvendinimą.

78. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami el. dienyne 1 kartą per savaitę apie vaikų

ugdymo(si) poreikius, mokymosi pasiekimus, lankomumą, elgesį, mokymo(si) pagalbos teikimą,

neturintys prieigos prie el. dienyno – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį raštišku (sugeneruota el.

dienyno ataskaita) pranešimu. 79. Gimnazija užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių

mokymąsi perdavimas tarp gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų): 1 kartą per metus

organizuojamas tėvų visuotinis susirinkimas, 2 kartus per metus organizuojamos atviros tėvų dienos.

Tėvams reiškiamos padėkos už vaikų aukštus mokymosi pasiekimus, puikų lankomumą, sėkmingą ir

iniciatyvią veiklą gimnazijos gyvenime.

80. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, konsultuoja mokinių

tėvus dėl tinkamos edukacinės aplinkos namuose, vaiko motyvacijos mokytis stiprinimo, pagalbos

vaikui mokytis namuose, galimybių vaikui dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

81. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios

grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje ne didesnis, nei

nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, t. y. 30 mokinių. 82. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios

(mobiliosios) grupės dalykams mokyti: 82.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką; 82.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai ir literatūrai (gimnazija yra įtraukta į mokyklų,

esančių daugiakalbėje aplinkoje, sąrašą), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys; 82.3. vidurinio ugdymo lietuvių gimtosios kalbos išplėstinio kurso programoje, jei grupėje mokosi ne

mažiau kaip 26 mokiniai; 82.4. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti (sudarant mišrias grupes). Mokinių

dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos

norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos

reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. V-284. 82.5. mokymosi, švietimo pagalbai teikti, (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti,

jeigu gimnazijai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

pasiekimams gerinti skirtas pamokas.

83. Laikinųjų (mobiliųjų) grupių dalykams mokyti sudarymo klausimus sprendžia gimnazijos tary-

ba, atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėje, jų poreikius, turimus mokytojus specialistus ir mokinio

krepšelio lėšas.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

84. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 1405 (Žin., 2012,

Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 85. Mokiniui, mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir

atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

86. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse

skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, gimnazijos I–II klasėse – 15, gimnazijos III–IV

klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti

gimnazijoje. 87. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys

gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų,

gydytojo leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazijos

sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per

savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti gimnazijos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

88. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo

programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

Mokiniui yra sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis

Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-

715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams

modelio aprašas).

89. Gimnazija nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos pirmąją dalį (5-ų klasių mokiniams rugsėjo mėnuo) ir naujai atvykusiems

mokiniams (vienas mėnuo). Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami

klasės vadovai, mokiniai savanoriai, gimnazijos švietimo pagalbos specialistai. Per adaptacinį

laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

90. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja ugdymo

procesą ar jo dalį ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik

mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. Gimnazijoje yra susitarta,

kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma. Gimnazija ne

pamokų forma organizuojamo ugdymo proceso trukmę perskaičiuoja į mokymosi pamokomis laiką.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

91. Gimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo,

skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

91.1. įtraukia šių gebėjimų ugdymą į mokyklos ugdymo turinį;

91.2. priima reikiamus sprendimus dėl veiksmingų metodų mokinių kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir

skaičiavimo gebėjimams tobulinti: dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti

atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;

91.3. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji

būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;

91.4. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo,

rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

92. Pagrindinio ugdymo programa, sudaryta iš ugdymo sričių.

93. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba),

kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) užsienio

kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas

(istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas,

psichologija), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai), informacinės

technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas

(žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt.).

94. Gimnazija priima sprendimus dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.

V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės

kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ ir Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo

karjerai programos patvirtinimo“ įgyvendinimo formų mokyklos ugdymo turinyje.

95. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

95.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys

savarankiškai renkasi pats.

95.1.1. Dorinio ugdymo dalyką pagrindiniame ugdyme mokiniai pasirenka dvejiems metams. 95.2. Lietuvių kalba ir literatūra. 95.2.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, siūlo: 95.2.1.1. mokiniams rinktis dalykų modulius; 95.2.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo programoje numatyto

patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skiria konsultacijas, mokymąsi

laikinojoje grupėje.). 95.2.2. Jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių

kalbos jam sudaromas individualus ugdymo planas (papildomos pamokos, konsultacijos,

savarankiško mokymosi galimybės). 95.3. Užsienio kalbos. 95.3.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje. 95.3.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–8 ir gimnazijos

I-II klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 95.3.3. Užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas savarankiškai

mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas

mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne.

95.3.4. Gimnazijos II klasėse organizuojami užsienio kalbų pasiekimų patikrinimai naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“).

95.3.5. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų

parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio

kalbą: anglų, prancūzų, rusų, vokiečių. Gimnazija sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš

ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos, kurios mokėsi

kaip ankstyvosios užsienio kalbos pradinio ugdymo programoje ir tęsia mokymąsi pagrindinio

ugdymo programoje) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos.

95.3.6. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėse orientuota į A1, o 7–8 ir gimnazijos

I-II klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

95.3.7. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei

mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu gimnazija dėl

objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi.

Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti

mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

95.3.7.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

95.3.7.2. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar gimnazijoje, skiriamos

dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei.

95.4. Matematika. Matematikos mokymasis organizuojamas:

95.4.1. vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir

rekomendacijomis, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro

kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis;

95.4.2. nuolat stebint mokinių matematikos pasiekimus ir numatant pagalbą mokiniams (užduotis ir

metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi. Paprastai šių mokinių žemi ir skaitymo

gebėjimai, todėl reikia skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui

matematiniais simboliais.

95.4.3. labiau individualizuojant, diferencijuojant ugdymo procesą, ugdant gabius matematikai

mokinius, jiems pateikiant įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių,

atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, naudojantis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Gimnazija rekomenduoja tokiems

mokiniams lankyti matematikos būrelius, dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

95.4.4. tikslingai naudojant informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

priemones matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis). Gimnazija

rekomenduoja mokytojams naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“,

apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

95.5. Informacinės technologijos.

95.5.1. 7-8 klasėse skiriama 70 dalyko pamokų. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio,

organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas (8 klasėje pamokos skiriamos

informacinių technologijų mokyti integruotai, t . y . integravus informacines technologijas į dalykų

pamokas). Įgyvendinant šį mokymo modelį, organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko

mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje dirba du mokytojai –

dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti

naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Dalyko mokytojui turint

pakankamai skaitmeninio raštingumo kompetencijų nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du

mokytojai.

95.5.2. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo

pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

95.6. Gamtamokslinis ugdymas. Gamtos mokslų dalykų mokymas vyksta:

95.6.1. vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų mokinių pasiekimų rezultatais bei

rekomendacijomis.

95.6.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

95.6.3. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir virtualiosiomis

laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų

(mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir kt.), bet

turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar)

pasigaminamomis priemonėmis.

95.6.4. skatinant mokinius įsitraukti į gamtos mokslų klubų, būrelių, pasirenkamųjų dalykų, dalykų

modulių (pavyzdžiui, biotechnologijų, modeliavimo, aplinkosaugos, elektronikos, 3D spausdinimo ir

kt.) veiklas, dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose, organizuojant veiklą po

pamokų, įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus, arba, nesant galimybių tai atlikti mokykloje, siunčiant

mokinius į kitas institucijas.

95.7. Technologijos.

95.7.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse),

kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių

medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

95.7.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,

technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso.

95.8. Socialinis ugdymas.

95.8.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

95.8.2. Siekiant gerinti gimtojo miesto, gyvenvietės ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į

esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą leidžiama organizuoti netradicinėse aplinkose

(pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose ir t.t.).

95.8.3. Pilietiškumo pagrindų I, II gimnazijos klasėse mokoma kaip atskiras mokomasis dalykas,

skiriant 1 savaitinę pamoką. Mokiniai skatinami dalyvauti pilietiškumo akcijose ir pan., įrodymus

apie dalyvavimą akcijose rekomenduojama kaupti e. aplankuose.

95.9. Kūno kultūra.

95.9.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudarytos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (lengvoji atletika,

krepšinis, tinklinis, sveika gyvensena, futbolas) per neformaliojo švietimo veiklą gimnazijoje ir

kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Kūno kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių

šiuos užsiėmimus, apskaitą.

95.9.2. Kūno kultūrai mokyti nuo 7 klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.

95.9.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

95.9.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo

rinkimosi galimybės:

95.9.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami

pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

95.9.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

gimnazijoje.

95.9.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami

atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti

ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko

alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo

rekomendacijas.

95.9.6. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą skaitykloje, bibliotekoje,

konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

95.9.7. Kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei -8C

temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant

nepatenkinamoms sąlygoms stadione (šlapiai ir/ar slidžiai dangai) kūno kultūros pratybos negali

vykti lauke.

95.10. Meninis ugdymas.

95.10.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamasis

teatro dalykai.

95.10.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į vaikų neformalųjį švietimą.

96. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine

mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė

Ugdymo sritys/Dalykai

5 6 7 8

Pagrindinio

ugdymo

programos I

dalyje (5–8

klasė)

Gimnazijos I

klasė

Gimnazijos

II klasė

Pagrindi-

nio

ugdymo

progra-

moje

(iš viso)

Dorinis ugdymas

Dorinis ugdymas (tikyba

arba etika) 1;1 1;1 4 1;1 6

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji) 5;5 5;5 21 4;5 30

Užsienio kalba (1-oji) 3;3 3;3 12 3;3 18

Užsienio kalba (2-oji) 0;2 2;2 6 2;2 10

Matematika ir informacinės

technologijos

Matematika 4;4 4;4 16 3;4 23

Informacinės technologijos 1;1 1;1 4 1;1 6

Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 2;2 - 4 - 4

Biologija - 2;1 3 2;1 6

Chemija - 0;2 2 2;2 6

Fizika - 1;2 3 2;2 7

Socialinis ugdymas Istorija 2;2 2;2 8 2;2 12

Pilietiškumo pagrindai - - - 1;1 2

Geografija 0;2 2;2 6 2;1 9

Ekonomika ir verslumas - - - 1;0 1

Meninis ugdymas Dailė 1;1 1;1 4 1;1 6

Muzika 1;1 1;1 4 1;1 6

Technologijos, kūno kultūra,

žmogaus sauga

Technologijos 2;2 2;1 7 1,5;1 9,5

Kūno kultūra 3;2 2;2 9 2;2 13

Žmogaus sauga 1;0 0,5;0,5 2 0;0,5 2,5

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę 26 28 30,5 30,5 115 31,5 30,5 177

Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama 10 dienų, veiklą

integruojant į ugdymo turinį.

5–8 klasėse 9–10 klasėse

Pamokų, skirtų mokinio

ugdymo poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai teikti,

skaičius per savaitę

12 12 14 26

Neformalusis vaikų švietimas

(valandų. skaičius per savaitę) 8 8 5 13

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

97. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į Mokymosi krypčių

pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

98. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas

įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių

žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi.

99. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį

sudaro:

99.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir (ar) moduliai;

99.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, pasirenkami profesinio

mokymo programos moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

100. Gimnazijoje yra nustatyta mokinio individualaus ugdymo plano struktūra ir jo keitimo tvarka.

101. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, gimnazijos pasiūlymais ir atsižvelgdamas

į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal

vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais,

padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą.

102. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, jų individualius ugdymo planus, modeliuoja

kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių,

kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį,

pasirenkamąjį dalyką.

103. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrina galimybes įgyvendinti savo

individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, siūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

104. Gimnazija užtikrina, kad minimalus privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų

skaičius mokinio individualiame plane būtų ne mažesnis nei 8, o minimalus pamokų skaičius per

savaitę – 28. Didinant pamokų skaičių per savaitę yra laikomasi Higienos normoje numatyto pamokų

skaičiaus per dieną.

105. Gimnazija, siekdama užtikrinti, kad mokinys, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą,

tobulintų tolesniam mokymuisi, darbui būtinas kompetencijas, ugdymo procese taiko inovatyvius,

besimokantiesiems patrauklius ir aktualius mokymo(si) būdus, plėtoja savarankišką mokymąsi,

sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei, padeda mokiniams susipažinti su

profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir(ar) darbinę veiklą,

karjerą.

106. Gimnazija yra priėmusi sprendimus dėl Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo

karjerai programos patvirtinimo“ įgyvendinimo formų gimnazijos ugdymo turinyje.

107. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.

108. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma,

konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procentų

Bendrųjų ugdymo planų 114 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

109. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas

organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 99.9.4. ir 99.9.6. papunkčiais.

110. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo

proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų

skaičius privalomam

turiniui per savaitę

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 2 - Etika 2 - Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 8 10

Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas į B1

mokėjimo lygį

Kursas,

orientuotas į B2

mokėjimo lygį

mokėjimo lygį Užsienio kalba (...) 6 6 6

Socialinis ugdymas: 4 Istorija 4 6 Geografija 4 6 Matematika 6 6 9

Informacinės technologijos 2 4

Gamtamokslinis ugdymas: 4

Biologija 4 6 Fizika 4 7 Chemija 4 6 Meninis ugdymas ir technologijos: 4 Dailė 4 Muzika 4 Teatras 4 Technologijos (kryptys): Statyba ir medžio apdirbimas 4 Tekstilė ir apranga 4 Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 4 Kūno kultūra: 4 Bendroji kūno kultūra 4

Pasirinkta sporto šaka

Krepšinis 4 Lengvoji atletika 4 Tinklinis 4 Sveika gyvensena 4

Žmogaus sauga* 0,5 0,5 0,5

Pasirenkamieji dalykai Ekonomika 4 Psichologija 2 Teisė 2 Dalykų moduliai Lietuvių kalbos 2 Anglų kalbos 2 Matematikos 2 Fizikos 2 Istorijos 2 Biologijos 2 Informacinių technologijų 2 Brandos darbas 0,5 Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 Iki 26 Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

per savaitę 28 pamokos per savaitę

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) klasei 6 (valandos) pamokos dvejiems metams

Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 gimnazijos III klasėms – 51 pamoka per savaitę.

Pastabos: * integruojama į ugdymo turinį.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Neformalusis švietimas (valandų skaičius) – 201. Klasei per dvejus metus

skiriamos 201 valandos.

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

111. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu

Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis, kitomis Bendrojo ugdymo plano

nuostatomis nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą ir atsižvelgia į:

111.1. formaliojo švietimo programą;

111.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

111.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos specialistų,

gimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų

rekomendacijas;

111.4. esamas gimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir

švietimo pagalbos lėšos).

111. Gimnazija, sudarydama mokinio individualaus ugdymo planą, atsižvelgia į mokinio, turinčio

specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 100,114

punktuose nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų

savaitinių pamokų skaičiumi ir bendradarbiaudama su mokiniu ir (ar) jo tėvais (globėjais,

rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais:

111.1. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą;

111.2. vadovaujasi gimnazijos ugdymo plane pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų

programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų

88-91, 100, 114,129 punktuose;

111.3. gali koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių

(mažindama, didindama), vietoj neįtrauktų dalykų, įvardintų gimnazijos plane, planuoti specialiąsias

pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai ir karjeros planavimo

kompetencijų ugdymui, medijų ir informaciniam raštingumui ir t.t., siekiant plėtoti asmens

kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius;.

111.4. gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų)

skaičių per mokslo metus atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko

gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

111.5. gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti,

sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.

112. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

112.1. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;

112.2. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8 mokiniai).

Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba teikiama ir

specialiųjų pamokų forma;

113. Specialioji pagalba:

113.1. teikiama, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m.

liepos 8d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo;

113.2. teikiama mokytojo padėjėjo pagalba;

113.3. teikiama ugdymo proceso metu.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

114. Individualus ugdymo planas rengiamas:

114.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar

švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo

organizavimo būdą;

114.2. mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

114.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos

vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

115. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi

reikmėms, galima:

115.1. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos

– mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar)

rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi

sutrikimų;

115.2. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti

lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti ir t.t;

115.3. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo

programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio

interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

115.4. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus

lengvus);

115.5. vietoj šiame punkte nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano

dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę

pagalbą.

116. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo

planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 100 ir 114 punktuose dalykų programoms

įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų.

Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2

pamokomis.

116.1. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau

matančia akimi nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo

programą, yra privaloma;

117. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir

galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Kai

mokykloje nėra švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios

pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos

švietimo padalinių specialistai. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje yra nuolat peržiūrimi

ir, jeigu reikia, koreguojami.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI

PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

118. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai

vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

119. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga

ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo

kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais

specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir

pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

120. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi

pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai

priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius,

planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi gimnazija

(vertinimo įrašai: „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

121. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

122. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama, vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos

teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m.

liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

123. Specialioji pagalba, teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose

(išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92-4396). Specialiąją pagalbą teikia

mokytojo padėjėjas ugdymo proceso metu.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

124. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo

proceso organizavimo būdais organizuoja gimnazija, pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės

psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi

namie laikotarpiui.

125. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą

programą, mokyti namie gimnazija skiria pamokų, vadovaudamasi Ugdymo planų 88-91, 100, 114

punktais.

126. Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti

namie skiriamos ne mažiau 8 valandos per savaitę:

127. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais,

rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

_________________________________________________