2016 m. liepos 22 d. www.ukzinios.lt 7 p.

Tikėjimo versmėj 2016 m. liepos 22 d. Nr. 14

Projektą remia Didžiosios kovos apygardos partizanų parke šeštadienį buvo iškilmingai paminėtos šio parko įkūrėjo ir puoselėtojo monsinjo-ro Alfonso Svarinsko antrosios mirties metinės.

Metinių proga įprasmintas ir dviejų dvasininkų, laisvės kovo-tojų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus atminimas.

Po bendros maldos prie monsin-joro A. Svarisnko kapo Dukstynos kapinėse renginio dalyviai iš visos Lietuvos nuvyko į jo įkurtą Di-džiosios kovos apygardos partiza-nų parką Vidiškių seniūnijoje.

Čia pašventinti du nauji kry-žiai, skirti rezistentams kunigams Juozui Zdebskiui ir Broniui Lauri-navičiui atminiti.

Vidurdienį Šv. mišias po atviru dangumi aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, koncelebravo atvykę kunigai ir vyskupai, giedojo Vilniaus gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis. Po mišių visi buvo pa-kviesti pasivaišinti kareiviška koše.

O po bendrų pietų vyko konfe-rencija, skirta trijų iškilių mūsų ša-lies dvasininkų Alfonso Svarinsko, Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurina-vičiaus atminimui bei praeities rezis-tencinių kovų šiandieninės Lietuvos situacijos požiūriu analizei.

Konferencijos metu ir po jos skambėjo partizanų dainos.

***Juozas Zdebskis gimė 1929 m.

gegužės 10 d. Marijampolės aps. Naujienos kaime. Baigęs gimnazi-ją įstojo į Kauno kunigų seminari-ją. 1952 m. gavo kunigystės šven-timus. Kunigavo Šiluvos, Kauno, Šakių, Šlavantų ir kt. parapijose.

1964 m. už vaikų katekizaci-ją suimtas, nuteistas metus kalėti.

Pašventinti du nauji kryžiai

Liepos 25 d. lietuviai nuo seno ruošdavosi rugiapjūtės pabaig-tuvėms. Ši diena buvo vadinama Nuobaigomis. Ant paskutinio likusio nenupjauto javų (rugių) plotelio būdavo dedamas duonos kepalas, druskos ir netgi sūrio, taip meldžiantis deivei Žemynai ir dėkojant už derlių.

Šis paskutinis javų plotelis va-dintas jievaru. Manyta, kad jame slepiasi derliaus dievybė. Javus su-pindavo į kasą ir palikdavo lauke.

Vėliau, dainuodamos apie jieva-rą dainas, moterys iš tos kasos var-pų nupindavo vainiką (kiekviena dėdama po varpą) ir parsinešdavo namo. Šią dieną parėjus iš laukų buvo paprotys darbininkus apipilti vandeniu, kad kitąmet javams ne-pritrūktų vandens ir derlius būtų geras.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, Nuobaigų šventė sutapatinta su šv. Jokūbo varduvėmis. Šv. Jokūbas – vienas iš trijų mylimiausių Kristaus apaštalų (kiti du – Jonas ir Petras).

Jokūbas skelbė Evangeliją Ispa-nijoje, kur buvo už tai nužudytas, todėl laikomas Ispanijos globėju. Vaizduojamas kaip keliautojas – su skrybėle, nešinas krepšiu ir buteliu, pasiramstęs lazda.

Jokūbinės, Nuobaigos

Ukmergės Švč. Trejybės baž-nyčios parapijos aktyvūs nariai su parapijos klebonu kun. Šarū-nu Petrausku liepos 5–6 dieno-mis vyko į suplanuotą ir lauktą kelionę. Jos tikslas – artimiau susipažinti vieniems su kitais, pabūti bendrystėje, išgyventi bendrus įspūdžius.

Pirmuosius įspūdžius patyrė-

Bendrystė – rekolekcijos piligrimystė

me, sustoję nuostabaus grožio vietovėje, šalia Kryžių kalno įsi-kūrusioje Angelų svetainėje, kur vakarieniavome, mūsų bendruo-menės aktyviausių narių – Vir-ginijos Bundonytės ir Monikos Vilkutės – dėka žaidėme koman-dinius žaidimus, suvaidinome „žurnalistus“ – įsitikinome, ką reiškia rinkti informaciją ir ją per-teikti kitiems.

Vėliau pasivaikščiojome po Kryžių kalną, norintieji galėjo pa-sigėrėti juo nakties metu.

Kitą rytą pradėjome šv. Mišio-mis pranciškonų vienuolyne. Po jų mūsų laukė brolis kun. Severinas Holocher OFM. Pokalbio temos – žmogiškieji santykiai, vienybė, bendrystė, tiesa – perteiktos, re-miantis ir cituojant Šventąjį Raštą.

Nukelta į 8 p.

Išleistuvių šventė Jono Basa-navičiaus gimnazijos abiturien-tams šiemet prasidėjo kitaip nei įprasta. Atsiimti brandos atesta-tus jie pirmą kartą buvo pakvies-ti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, papuoštą baltais ba-lionais ir paskendusią gėlėse.

Į Dievo namuose vykusias ates-tatų įteikimo 73-iosios gimnazijos laidos abiturientams iškilmes rin-kosi jaunuolių tėvai, artimieji, bi-

Brandos atestatus atsiėmė bažnyčioje

čiuliai. Gimnaziją šiemet baigė ir atestatus atsiėmė 118 moksleivių.

Šventinėje mokyklos vadovų, mokytojų ir mokinių eisenoje į bažnyčią buvo nešama gimnazijos vėliava. Bažnyčioje abiturientus pasveikino Ukmergės dekanas Vaidas Bartkus, linkėdamas sėk-mės, meilės ir sakydamas, kad nuo šiol, tapus suaugusiais ir sa-varankiškais, jų niekas vaikais ne-bevadins – tik mama ir tėtis.

Nukelta į 8 p.

Jono Basanavičiaus gimnazijos išleistuvininkai. Vaidotės Šantarienės nuotr.

Įspūdžių parapijiečiai sėmėsi kelionėje.

Didžiosios kovos apygardos partizanų parke pašventinti du kryžiai. Gedimino Nemunaičio nuotr.

1969 m. už SSRS Ministrų Tary-bos pirmininkui parašytą pareiš-kimą dėl padėties Kauno kunigų seminarijoje ir kunigų trūkumo metams neteko teisės eiti kunigo pareigų. 1971 m. už vaikų kateki-zaciją vėl nuteisiamas metus kalėti.

Ypač didelį autoritetą turėjo tarp jaunimo. Kartu su bendraminčiais organizavo jaunimo, dalyvaujan-čio Eucharistijos bičiulių judėjime, stovyklas, žygius pėsčiomis į Šilu-vą, Kryžių kalną, Vasario 16-osios minėjimus. Jo pastangomis buvo

suorganizuota pogrindinė kunigų seminarija jaunuoliams, kuriems valdžia neleido studijuoti oficialiai veikusiojoje. Nors po poros metų seminarija iširo, valdžios mono-polis rengiant dvasininkus, nors ir trumpam, buvo sugriautas.

Kaip misionierius, jis aplankė Pavolgio vokiečius, Altajaus kraštą, Armėniją, Gruziją, Kazachstaną. Iš pradžių vienas, vėliau – su kitais kunigais ir vienuolėmis lankė lietu-vius tremtinius ir politinius kalinius, materialiai padėjo jų giminaičiams

nuvykti į tolimus Sibiro kampelius aplankyti artimųjų. Kelionėse su-rinkta informacija buvo spausdina-ma „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, prie kurios leidimo jis ir pats aktyviai prisidėjo.

1978 m. kartu su kitais kuni-gais J. Zdebskis įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), pasirašė daugumą jo dokumentų, adresuotų įvairioms tarptautinėms organizacijoms ir sovietų valdžios institucijoms.

Nukelta į 8 p.

2016 m. liepos 22 d.www.ukzinios.lt8 p. Tikėjimo versmėj

Liepos 23 d. (šeštadienį) 17:30 val. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (Vilniaus g. 8) „Žėrintys sąskambiai muzikos karalystėje“ programą pristato ansam-blis „Regnum Musicale“ – Vita Marija Daunytė (fleita), Ko-tryna Ugnė Daunytė (smuikas), Elena Daunytė (violončelė), Joana Daunytė (arfa). Programoje: M. K. Čiurlionio, K. Vasiliauskaitės, O. Jevlachovo, H. Renie, R. N. Korsakov ir kitų kompozitorių kūriniai.

Brandos atestatus atsiėmė bažnyčioje

Atkelta iš 7 p.Gimnazistus, pedagogus taip

pat sveikino iškilmėse dalyvavę rajono meras Rolandas Janickas, savivaldybės administracijos di-rektorius Stasys Jackūnas, Švieti-mo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė.

Šventėje įteiktos ir VšĮ „Lyde-rių karta“ įsteigtos stipendijos už mokymosi rezultatus. Jos skirtos dviem gimnazijos abiturientams. Gintui Vaicekauskui, geriausiai bai-gusiam vidurinio ugdymo programą ir geriausiai išlaikiusiam brandos egzaminus, skirta 150 eurų. Artūrui Kuliavui, padariusiam didžiausią pažangą, – 100 eurų.

„Lyderių kartos“ direktorė Agnė Tėvelytė-Petronienė pasakojo, jog su Jono Basanavičiaus gimnazija pasirašyta bendradarbiavimo su-tartis ir tokios stipendijos teikia-mos jau antri metai. Ką jomis ap-dovanoti, sprendžia komisija.

Brandos atestatų teikimo iškil-mės po bažnyčios skliautais Ukmer-gėje vyko pirmą kartą. Anksčiau jos rengtos kultūros centre, tačiau įstai-gos salė šiuo metu rekonstruojama.

Rajono gimnazijų rengiamų išleistuvių akimirkos bažnyčioje – ne naujovė. Kai kurių gimna-zijų mokiniai ir šiemet brandos atestatus taip pat atsiėmė bažny-čiose. Kitas mokyklas baigiantys mokiniai, jų mokytojai ir tėvai dalyvavo išleistuvių dieną auko-tose šventose mišiose.

Bažnyčiose vykstančios mi-šios, į kurias kviečiamos rajono mokyklų bendruomenės, būna au-kojamos ir Rugsėjo 1-ąją, kitomis progomis.

Kituose miestuose Dievo na-muose įprasta rengti ne vien bran-dos atestatų teikimo iškilmes. Bažnyčiose teikiami diplomai bai-gusiesiems universitetus, kolegijas.

UŽ inf.

Atkelta iš 7 p.Palaikė glaudžius ryšius su So-

vietų Sąjungos disidentais Sergeju-mi Kovaliovu, Andrejumi Sacha-rovu, Tatjana Velikanova ir kitais, padėjusiais dažniausiai jo į Maskvą atvežtą „Lietuvos katalikų bažny-čios kroniką“ persiųsti į užsienį.

KGB aktyviai persekiojo J. Zdebskį: archyvų duomenimis, jį sekė per 115 agentų. Dėl nepalau-žiamo ir tiesaus būdo KGB doku-mentuose kunigas buvo įvardija-mas Akiplėšos slapyvardžiu. Ne kartą bandyta jį sukompromituoti.

Matyt, nebetekus vilties palauž-ti nenuolankų ir pavojingą kunigą, buvo imtasi drastiškų veiksmų. 1986 m. vasario 5 d. 14 val. 30 min. Šalčininkų r. kelyje ties posūkiu į Valkininkus įvyko avarija, kurios metu susidūrė automobilis „Žigu-liai“ ir pienovežis GAZ-53. Avari-jos metu žuvo lengvuoju automo-biliu važiavęs kunigas J. Zdebskis. Palaidotas Rudaminoje (Lazdijų r.).

1998 m. rugpjūčio 21 d. Juozas Zdebskis apdovanotas Vyčio Kry-žiaus 2-ojo laipsnio ordinu. Jam suteiktas laisvės kovų dalyvio sta-tusas (po mirties).

***Bronius Laurinavičius gimė 1913

m. liepos 17 d. Gervėčių parapijos Gėliūnų kaime (dab. Baltarusija). Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, atitarnavęs lenkų kariuo-menėje, įstojo į Vilniaus kunigų se-minariją.

1944 m. birželio 4 d. įšventin-tas kunigu. Kunigavo Ceikiniuo-se (dab. Ignalinos r.), Kalesnin-kuose (dab. Šalčininkų r.).

Daug dėmesio skyrė vaikų mo-kymui, kovojo su svaigalų varto-jimu, aktyviai katekizavo vaikus, jie patarnaudavo religinių proce-sijų ir pamaldų metu, 1968 m. so-vietinės valdžios įsakymu iškeltas į Adutiškį (dab. Švenčionių r.).

Nenuilstamai kovojo su žmo-gaus ir tikinčiųjų teisių pažeidi-mais, pasisakė prieš pastoracinio darbo varžymus: sovietų valdžios atstovams ir oficialiai bažnyčios vadovybei parašė kelis šimtus įvairių pareiškimų, protestų, me-morandumų ir kitokių raštų.

Dalis jų buvo išspausdinti „Lietu-vos Katalikų Bažnyčios kronikoje“, kurioje jis aktyviai bendradarbiavo. Mirus kun. Karoliui Garuckui, To-mui Venclovai išvykus iš Sovietų Sąjungos ir areštavus Viktorą Pet-kų, kun. B. Laurinavičius ryžosi papildyti Lietuvos Helsinkio grupę, kurios tikslas buvo tikrinti, kaip So-vietų Sąjungoje laikomasi Helsin-kio Baigiamojo akto nutarimų, su-sijusių su žmogaus teisių apsauga.

Dėl to jis užsitraukė dar didesnę

Pašventinti du nauji kryžiai

Bendrystė – rekolekcijos piligrimystėAtkelta iš 7 p.Ypatinga būsena aplankė, klau-

santis tėvo Severino giedamos šv. Pranciškaus „Saulės giesmės“. „Aš – tėvas Severinas, Dievo avinėlis, kuris mėgsta bendrauti su Avinė-liu“ – taip brolis apibūdino save, prieš 23 metus atvykęs į Lietuvą, o dabar Kryžių kalno vienuolyne besirūpinantis noviciato reikalais. Brolis Severinas laiko save vokie-čiu, o jo protėviai kilę iš Ukrainos, Austrijos, Prancūzijos ir Vokieti-jos. Mūsų kalbos išmoko per tris

mėnesius, tačiau sako, kad tobuli-na ją kiekvieną dieną.

Po pietų keliavome į Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, aplankėme Evangelizacijos cen-trą, kuriame jo vadovas Rimantas Pumputis pristatė centro veiklas. Praėjome pro Gailestingumo jubi-liejaus duris, labai netikėtas ir ma-lonus buvo susitikimas su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, ku-ris atėjo mūsų grupės pasveikinti.

Kelionę tęsėme, riedėdami link Panevėžio, kur Kristaus Karaliaus

sovietinės valdžios atstovų nemalonę. KGB sekė kiekvieną kunigo žingsnį. Slaptuose sovietinio saugumo doku-mentuose jis buvo vadinamas objektu „Intrigantas“. 1980 m. vasario 6 d. jo bute padaryta krata: paimta dvi rašo-mosios mašinėlės, įvairūs dokumen-tai bei laiškai. Laikraštyje „Tiesa“ organizuoti šmeižikiški straipsniai. Kunigas jautė, kad KGB kilpa veržia-si, ir numatė, kad gali būta griebtasi ir neteisinio susidorojimo.

Per pamokslą parapijiečiams pareiškė: „Jeigu rasit pasikorusį, žinokite – ne aš pats. Jeigu rasit nusinuodijusį, žinokit – ne aš pats. Jeigu rasit partrenktą mašinos ar po traukiniu, žinokit – ne aš pats.“ Šie žodžiai buvo pranašingi.

1981 m. lapkričio 24 d. 20 val. 20 min. Vilniuje, prie Dzeržinskio (dab. Kalvarijų)–Žalgirio gatvių sankryžos, savivartis sunkvežimis MAZ-503 mirtinai sužalojo Adu-tiškio kleboną kun. B. Laurinavičių. Žmonės įtarė, kad tai KGB darbas – buvo kalbama apie mačiusius, kaip žuvusysis buvo tiesiog išstumtas į gatvę po mašinos ratais.

Į kun. B. Laurinavičiaus laido-tuves 1981 m. lapkričio 27 d. su-sirinko daug kunigų bei tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos kampelių. Nors savo testamente pageidavo būti palaidotas prie jo pastangomis pa-statytos Švenčionėlių bažnyčios, tačiau Švenčionių rajono valdžia neleido įvykdyti paskutinės velio-nio valios, – kun. B. Laurinavičius palaidotas Adutiškyje. 1988 m. lap-kričio 25–26 d. jo palaikai perkelti į Švenčionėlių bažnyčios šventorių.

1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu kun. Bronius Laurinavičius po mir-ties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. Jis įtrauktas į XX a. tikėjimo kankinių sąrašą.

Parengta pagal Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro medžiagą

katedroje praėjome dar vienas Gai-lestingumo jubiliejaus duris, pasi-žymėjome savo piligrimų pasuose antspaudais, susitikome su Šv. Ko-trynos kongregacijos seserimis.

Visą kelionės laiką buvome gerai nusiteikę, džiaugėmės ben-dra malda, giesmėmis, kurias pa-giedojome. Dėkojame Dievui už išgyventą tikros bendrystės, nuo-širdumo, vidinės šilumos jausmą. Pradžia padaryta, manome, kad graži tradicija tęsis.

Parapijos bendruomenės inf.

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas šventina kryžių.

Abiturientus sveikino tėvai, draugai, artimieji.

Kaip sakė Alfonsas Svarins-kas, „Visus 22 metus, praleistus lageriuose, ypač karceriuose, daug mąsčiau, kaip reiktų įamžinti žuvusių draugų ir vienminčių at-minimą. Taip išsikristalizavo par-tizanų parko prie Mūšios, šalia tėviškės, idėja. Kadangi kovotojai už Lietuvos laisvę buvo religingi, labiausiai tiko sukurti Kryžiaus kelius su 14 kryžių, pastatant po atskirą kryžių kiekvienam batalio-nui, apygardos vadams ir Prisikė-limo kryžių.“

***Pirmasis ornamentuotas kry-

žius Kadrėnų kaimo kapinaičių kalnelyje iškilo 1993 m. Tai buvo parko skirto Didžiosios kovos apygardos partizanų atminimui, pradžia.

Per 1993–2003 m. laikotarpį parke buvo pastatyti Kryžiaus keliai su keturiolika ornamentuotų ąžuo-linių kryžių, skirtų kiekvienam Di-džiosios kovos apygardos partiza-nų batalionui, apygardos vadams.

***Visoje 70 ha apimančioje parko

teritorijoje, be laisvės kovų įamžini-mo, monsinjoro A. Svarinsko inici-atyva taip pat buvo pastatyti kryžiai Lietuvos prisikėlimui, Lietuvos ka-riuomenės generolui Jonui Juodi-šiui, popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui Ronaldui Reiganui.

Stovi parke kryžius ir paties jo įkūrėjo atminimui...

***Nuo 2004 m. parke pastatyti ir

akmeniniai paminklai Povilui Ple-chavičiui, Onos ir Boleslovo Katlio-rių sūnums, žuvusiems 1944–1954 m., Taujėnų mokytojams tremti-niams ir kaliniams atminti. Minint Lietuvos tūkstantmetį, 2009 m. buvo pastatytas paminklas Lietu-vos motinoms, už tėvynės laisvę paaukojusioms savo vaikus.