2016 m. lapkričio 18 d. www.ukzinios.lt 7 p.3 p.7 p.3 p.7 p.

Tikėjimo versmėj 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. ??

Projektą remia

Ukmergės apskrities ispravni-kas Dolgovo-Saburovas raporte Kauno gubernatoriui pranešė, kad „gegužės 29 ir 30 dienomis Romos katalikų Balninkų baž-nyčios vikaras kunigas Galkus be valdžios leidimo laikė mišias Žemaitkiemio bažnyčioje, kurios klebonas kunigas Gulbinas ge-gužės 27 dieną Jūsų prakilnybės nurodymu buvo mano areštuotas ir išsiųstas Kauno gubernijos žan-darmerijos vadovybės žinion.“

Milda TITENYTĖTaujėnų gimnazijos mokytoja

Naujoje Balelių koplyčioje pir-mą kartą po jos atidarymo įvyko didžiulė šventė — Šv. Jono Pau-liaus II atlaidai.

Daug metų iki šiol kaimo ti-kintieji meldėsi koplyčioje, kurią įkūrė Atgimimo pradžioje nusipir-kę buvusią ūkio kontoros salę vie-name iš daugiabučių. Prieš metus buvo įrengta nauja koplyčia, kai Balelių bendruomenės pirminin-

ZUZANA STUNŽĖNIENĖ

Taisau keliąSupurenu papurgalvius debesis,kad lygiau gulėtų…Pamato saulė ir nustemba,Užmeta sulūžusių auksinių spindulių pluoštą,kad kelias spindėtų…Tada išlyginu rūko tumulus pamiškėj,Ištiesiu lyg drobę iš ritinio,kad kelias nedundėtų,Apkaišau kadugio šakelėm kelkraščius,Kad kelias žalumu žydėtų,Kad Viešpats per debesį, miglą, dirvonąGreičiau pas mus atskubėtų…

***

Jei jis užsiėmęs ir laiko neturi,Tik pro debesų plyšį retkarčiais į mus pažiūri,Atidarysiu savo širdiesprakartėlę ir nuo saito paleisiuAsilėliu bliaunantį nerimą,Kad mano pataisytu keliu pas Viešpatį skubėtų…

1999 01 04

Jolanta PETRONYTĖŽodis „sinagoga“ – graikų kil-

mės. Hebrajų kalba ji vadinama beit kneset, tai reiškia „susirin-kimų namai“.

Sinagoga – dvasinis, kultūri-nis, ekonominis ir politinis žydų bendruomenės centras. Skirtingai nei krikščionių šventyklų, ji at-lieka kelias funkcijas: tai maldos namai, bendruomenės susirinki-mų vieta, Talmudo studijų vieta, o kartais ir kahalo būstinė (žydų bendruomenės teritorinis tikybi-nis – mokestinis vienetas).

Pagal žydų religijos papročius švenčių metu negalima toli pasi-traukti nuo namų, todėl kiekvie-no miestelio žydų bendruomenės prašydavo, kad joms leistų pasi-statyti sinagogą ar maldos namus.

Pastatų kiekį, dydį ir tipą nu-lemdavo žydų namų skaičius ir bendruomenių poreikiai bei finan-sinės galimybės. Dažnai sinagoga ar maldos namai būdavo įrengia-mi tiesiog gyvenamajame name.

Sinagogos statytos taikantis prie įvairių draudimų bei statybas re-glamentuojančių įstatymų. Jos ne-galėjo būti aukštesnės už krikščio-nių šventyklas ir turėjo būti nutolę nuo jų tam tikrais atstumais.

Skirtingai nei kitų religinių kon-fesijų pastatai, žydų maldos namai dažnai buvo statomi ištisais kom-pleksais, skirstomi pagal sezoną (vasarinės ir žieminės sinagogos),

Žydų sinagogos ir maldos namai Ukmergėje

pagal priklausomybę tam tikram luomui (pirklių, darbininkų) ar profesijai (siuvėjų, muzikantų ir panašiai).

Pirkliai eidami į maldos namus netgi būdavo pasiruošę vienas kitam pasiūlyti ar priimti užsa-kymus. Sinagogose taip pat buvo registruojamos žydų tautybės ukmergiškių santuokos.

Sinagogų architektūra iš esmės skiriasi nuo kitų Lietuvoje esančių sakralinių pastatų. Specifinį sina-

gogų charakterį ir formas lemia funkciniai reikalavimai, būdingi žydų šventykloms: dalijimas į vyrų ir moterų puses, Toros sau-gojimo ir jos skaitymo vietų pa-rinkimas ir pan.

Sinagoga – vizualiai uždaras, gana monumentalus pastatas. Tū-rio forma kompaktiška, dažnai artima kubui. Planas stačiakampis arba kvadrato formos.

Pirmos žinios apie sinagogą Ukmergėje aptinkamos 1685 m.

istoriniuose dokumentuose. 1721 m. miesto aprašyme minima sina-goga ir „žydų špitolė“.

Nuo 1842 m. minimi maldos na-mai: 1842 m. – 7, 1845 m. – 4. 1847 metų „Žydų maldos namų ir sinago-gų aprašyme“ minima, kad mieste yra 2 sinagogos ir 6 maldos namai, pastatyti maždaug prieš 20 metų.

1857 m. miesto aprašyme nuro-doma jau 11 maldos namų (dveji iš jų mūriniai).

Nukelta į 8 p.

Pirmieji atlaidai Balelių koplyčioje

kas Romas Pivoras jam priklau-santį buvusį katilinės pastatą pa-dovanojo bažnyčiai.

Traupio parapijos klebonas Juozas Janulis puikiai organiza-vo koplyčios įrengimo darbus, kuriems aukojo ne tik parapijos žmonės, bet ir kitų rajonų tikintie-ji, ypač iš Rokiškio, kur anksčiau dirbo klebonas.

Taigi dabar Balelių apylinkių žmonės meldžiasi gražioje, jau-kioje koplyčioje, kurią praėjusių metų gruodžio 6 d. pašventino

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.

Naujieji maldos namai gavo Šventojo Jono Pauliaus II vardą. Arkivyskupas padovanojo reli-kviją – Šventojo Jono Pauliaus II portretą su jo dėvėtų rūbų dalele.

Ta proga šiais metais įvyko pir-mieji Šv. Jono Pauliaus II atlaidai. Tikinčiųjų bendruomenė yra ne-gausi, bet šią dieną susirinko pil-nutėlė koplyčia, atvyko svečių iš gretimų kaimų ir miestelių.

Nukelta į 8 p.

Tikintieji džiaugiasi nauja Balelių koplyčia.

1893 m. bausmė Ukmergės dekanui ir Balninkų bažnyčios vikarui

Už tai Ukmergės dekanas ku-nigas Legeckis buvo nubaustas pinigine šimto penkiasdešimties rub. dydžio bauda už savavališką kunigo Galkaus komandiravimą į Žemaitkiemio bažnyčią, o Bal-ninkų bažnyčios vikaras kunigas Galkus – penkiasdešimties rub. dydžio bauda už savavališką mi-šių laikymą minėtoje bažnyčioje.

Iš Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvo

Sinagoga apie 1939 m.

Sigita ASTIKIENĖVlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

1922 metų kovo 1 d. nepri-klausomos Lietuvos Švietimo ministerija išleido įsakymą, ku-riuo Ukmergėje buvo atidarytas Centralinio valstybinio knygyno skyrius. Tai ir buvo Viešosios bi-bliotekos pradžia.

Apie bibliotekos atidarymo vietą tikslių duomenų neturime, tačiau, kaip teigia senieji ukmer-giškiai, ji buvo dabartinėje Kauno gatvėje. Pirmoji bibliotekos vedė-ja – Emilija Lazauskienė. Jai iš-vykus, nuo 1928 m. vedėju paski-riamas atsargos karininkas Liudas Michalauskas.

Knygų fondai buvo komplek-tuojami iš Centrinio knygyno du-bletų, vietose rastų beglobių kny-

Vienas gyvenimo puslapisgų ir gyventojų dovanų. Pirmieji bibliotekos fondai – negausūs. To meto spaudoje buvo džiaugiamasi Ukmergės knygyno skyriumi, ku-rio skaitykloje nuolat rinkdavosi daug žmonių. Tačiau gauti paskai-tyti laikraštį ar žurnalą ne visuo-met pavykdavo, nes per mažai jų buvo užsakoma.

Centralinio valstybinio knygy-no Ukmergės skyrius savo veiklo-je vadovavosi 1935 metais priim-tu Knygynų įstatymu.

Pagal šį įstatymą, knygynu buvo laikoma spaudinių parduotu-vė, spaudinių sandėlis, spaudinių ekspedicijos įmonė, viešoji bibli-oteka ir viešoji skaitykla. Biblio-teka iš tiesų pirmiausia ir vykdė ne tiek knygų platinimo, populia-rinimo, kiek saugojimo, kaupimo funkciją.

Nukelta į 8 p.

2016 m. lapkričio 18 d.www.ukzinios.lt8 p. Tikėjimo versmėj

Žydų sinagogos ir maldos namai Ukmergėje

Pirmieji atlaidai Balelių koplyčiojeAtkelta iš 7 p.Šv. Mišias aukojo ir jaudinantį

pamokslą pasakė kunigas, teolo-gijos daktaras Gintaras Vincentas Tamošauskas, Romos Katalikų Bažnyčios Mažesniųjų brolių ka-pucinų ordino vienuolis.

Per Šv. Mišias giedojo Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo baž-nyčios choras, kuriam vadovauja Virginija Kaziūnienė. Dauguma giesmininkų kartu jau keliolika metų, tarp jų – ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Beje, meras Balelių kaimą aplanko ir per kitas šventes, pažįsta daugu-mą Balelių žmonių, todėl ir į šiuos atlaidus jis mielai atvyko.

Šv. Mišių metu tikintieji mel-dėsi Šv. Jono Pauliaus II intencija, kartu su dvasininkais prisiminė ir pagerbė šį šventąjį, popiežių, ryš-kiausią XX ir XXI amžių bei visos bažnyčios istorijos asmenybę.

Kad atlaiduose būtų dvasinga

Atkelta iš 7 p.1877 m. birželį miestą užklupu-

sio gaisro metu išdegė Didžiosios sinagogos vidus, sudegė Siuvėjų cecho amatininkų maldos namai Turgaus (dabar Vasario 16-osios) gatvėje ir Žydų vežėjų maldos namai Vilniaus gatvėje. Spėjama, kad visi jie buvo atstatyti.

1878 m. mieste stovėjo sina-goga ir 12 maldos namų, o 1891 m. istoriniuose dokumentuose jau minimi 21 maldos namai.

Vėliau, mažėjant žydų Ukmergė-je, mažėjo ir maldos namų. Tarpu-kariu Ukmergėje veikė 12 maldos namų: Didžioji sinagoga, Sinagoga „Bet Hamedraš“, Didieji maldos na-mai, Maldų namai „Chajei Odom“, Kurpių maldų namai, Liubavičių maldų namai, Koidenovo maldų na-mai, Vežikų maldos namai, Mėsinin-kų maldos namai, Egipto maldos na-mai, Didžioji sinagoga Antakalnio, Mažieji maldos namai.

Didžioji sinagoga (šiuo metu Ukmergės miesto sporto mokykla) buvo pati didžiausia ir svarbiausia žydų religinė įstaiga. Į miestą at-vykus rabinui ar pamokslautojui joje rinkdavosi visi miesto žydai.

Tačiau ši sinagoga negalėjo nurodinėti mažesniems maldos namams. XIX a. pabaigoje apie sinagogą susiformavęs žydų kulto ir mokslo pastatų kompleksas – kitos sinagogos, ješiva, „Talmud

Atkelta iš 7 p.Bibliotekų situacija pagerėjo

prezidentui A. Smetonai ir Minis-trui Pirmininkui J. Tūbeliui 1936 metais pasirašius „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą“. Pa-gal šį įstatymą, viešųjų bibliotekų tikslas buvo parūpinti visuomenei tinkamų leidinių, skatinti knygų skaitymą bei rinkti kultūrinę vertę turinčius lietuvių ir užsienio auto-rių kūrinius.

Taip pat įstatymas numatė plės-ti viešųjų bibliotekų tinklą, steig-ti jas kaimuose, geriau aprūpinti knygomis. Vykdant šį įstatymą, buvo pradėtos steigti bibliotekos kaimuose, pirmosios jų – Siesi-kuose, Želvoje ir Taujėnuose, pra-dėjusios veikti nuo 1939 metų.

Nuo 1937 metų sausio 1 d. įsi-galiojo ir Švietimo ministerijos iš-leistos „Valstybės viešųjų biblio-tekų įstatymui vykdyti taisyklės“, pagal kurias Centrinio Valstybinio knygyno Ukmergės skyrius pava-dintas Ukmergės viešąja valstybi-ne biblioteka. Šios taisyklės buvo paskelbtos 1937 metų „Vyriausy-

Vienas gyvenimo puslapis

bės žiniose“ ir numatė, kad vie-šąsias bibliotekas steigia, skiria ir atleidžia bibliotekos vedėją ir kitais reikalais rūpinasi Švietimo ministerija. O steigiamos biblio-tekos pirmiausia tuose miestuose, kur savivaldybės pačios prisideda prie jų išlaikymo.

Taisyklėse buvo nustatytos ir sąlygos naudotis bibliotekos pas-laugomis: už knygą prašoma 10 litų užstato arba reikalauta savi-valdybės ar patikimo asmens ga-rantinio rašto, imtas abonentinis mokestis, nustatyti delspinigiai. Kiekviena biblioteka kaupė statis-tinius duomenis ir juos pateikdavo Švietimo ministerijai.

Bibliotekos istorijoje, kaip ir knygoje, galime versti puslapį po puslapio ir kiekvienas jų at-skleidžia faktus, datas, žmonių vardus ir jų istorijas... Susipažin-ti su dalele tos istorijos galima ir Viešosios bibliotekos Bibliografi-jos-kraštotyros skyriuje, kuriame parengta dokumentų paroda „Aki-mirkų ir metų žaismas bibliotekos gyvenime“.

– Toros“ mokykla – išliko ir veikė iki pat 1941 m. 1953 m. sinagogo-je įrengta sporto mokykla.

Bendram turtui valdyti Ukmer-gėje veikė žydų sinagogų ir mal-dos namų komitetas. Jis ir sprendė įvairius klausimus, susijusius su šių dvasinių įstaigų išlaikymu ir priežiūra. Visi maldos namai buvo remontuojami iš bendruomenės su-rinktų lėšų. Kiekviena sinagoga ar maldos namai turėjo savo Gabe – vyriausiąjį. Juo dažniausiai būdavo išrenkamas koks nors žymus žmo-

Sinagoga dabar. Gedimino Nemunaičio nuotr.

ir gražu, koplytėlę tvarkė, puošė kaimo moterys, puokštes kompo-navo Veronika Jovaišienė ir Rūta Šablevičienė. Procesijoje dalyva-vo ir šventą relikviją – Šventojo Jono Pauliaus II portretą su jo dėvėtų rūbų dalele – nešė Balelių vaikai. Relikvija buvo nešama ant

pagalvėlės, kurią pasiūti pasirūpi-no verslininkė Rima Pivorienė.

Traupio parapijos klebonas Juozas Janulis ir kaimo tikintieji džiaugėsi, kad pirmieji atlaidai buvo šventiški, kad atvyko svečių, kuriems koplyčia patiko ir paliko gerą įspūdį.

gus, šames – sinagogą ar maldos namus aptarnaujantis darbuotojas, kuris gaudavo ir nedidelę algą.

Be minėtų sinagogų ir maldos namų, žinoma daugiau Ukmergės apskrityje buvusių maldos namų: Šėtos miestelyje – 2, Raguvoje – 2, Troškūnuose – 1, Subačiuje – 1, Viešintose – 1, Kupiškyje – 3, Ka-varske – 1, Želvoje – 1, Utenoje – 4, Alantoje – 1, 1867 m. Vižūnuose – 2, Robeikiuose – 1, Anykščiuose – 5, Svėdasuose – 2, Skiemonyse – 1.

Šv. Mišių metu tikintieji meldėsi Šv. Jono Pauliaus II intencija.

Stendas skiriamas susipažinti su bibliotekos istorija. Autorės nuotrauka.