TEISES ISTORIJOS (Uzsienio Ir Lietuvos) Konspektas

8/11/2019 TEISES ISTORIJOS (Uzsienio Ir Lietuvos) Konspektas

1/51

1.

Antikos teisPagrindiniai Atn teiss altiniai: Drakono, Solono statymai. Nuosavybs ir valdymo, prievolin, santuokos ir baudiamo!iteis.Senovs "omos teiss ar#$ainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teiss altiniai, prin#ipai.

%eiss raida antikin!e &raiki!o!e nepereng poli rib, plto!osi vietos papro'i ir tradi#i! pagrindu, pasiym!o teisspartikuliari(mu )margumu, regioniniu pob*diu+. abiausiai ipltota senovs &raiki!os teiss sistema buvo Atnuose.Seniausias teiss altinis Atnuose buvo papro'iai, ta'iau anks'iau nei kitose senovs pasaulio alyse, )!au nuo -a. pr. /r. pab.+

pagrindiniu teiss altiniu tapo statymai. Drakono statymai )012m. pr. /r.+ buvo skirti nusikaltimams ir bausmms. ki idien iliko tik ! dalis reglamentuo!ant atsakomyb3 u nuudymus. 4ie buvo labai grieti )sakoma, kad !ie parayti krau!u, neraalu+: pv(., mirties bausm buvo skiriama u ventvagyst3, vagyst3, dykin!im5 ir net u svetim darovi pasisavinim5.%a'iau !ie !au draud keryti udiko giminei, saugo!o udik5 nuo kankinimo, ribodami krau!o kert5, vesdami visuomenssantykius tam tikr5 6iksuot5 tvark5 ir varydami eupatrid savival3 Drakono statymai savo laikme'iu buvo teigiamas reikinys.Solonostatymai )789m. pr. /r.+ buvo didelis statym leidybos darbas Atnuose. Solonuo tapus ar#$ontu )auk'iausiu to metoAtn pareig*nu+ teko spr3sti sudting5 udavin, ikilus atnie'iams dl padid!usi vidini prietaravim. 4is panaikinoskolas ir skolin vergi!5, ilaisvino pilie'ius nuo skolini prievoli vykd seista#$i!5. %.p. likvidavo monopolin3 eupatridgalimyb3 eiti valstybines pareigas, reglamentavo nau!us #ivilinius teisinius santykius. ;statymai paskatino prekybos ir amat

pltr5 Atnuose. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus paliko kelet5 nuostat dl nuudym. Nuosavybs ir valdymoteis tokio spe#. termino nebuvo. -alstybs turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims, kurie buvo laikomi !ossavininkais. %a'iau galima velgti turto valdymo ir nuosavybs skirtum5: em gal!o b*ti ir valstybin ir privati, ta'iau ios

priklausomybs buvo tarpusavy!e susipyn3, privat. nuosavyb kildinama i valstybins, o valstyb. buvo realiai gyvavusi privat.nuosavybs 6orma. Prievols Atn teis!e buvo skirstomos laisv5sias )kylan'ias i sutar'i+ ir nelaisvasias ) dar vad. deliktais+

kylan'ias i teiss paeidim. Svarb. sutartys buvo sudaromos ratu. Sutar'i r*ys buvo tokios: $ipoteka )ems keitimas+,pirkimo sunk. nusikalt.


2/51

bendruomen!e visikai tvarksi palyginti nedidel turting eimynini klan )patri#i!+, valdiusi ems plotus, grup. &ausi5romn liaud< pleb!us skyr nuo patri#i! gili politin ir so#ialin prara!a. Seniausias romn teiss altinis buvo papro'iai.-liau svarb vaidmen gavo karali leidiami statymai. Cpa' reikmingi buvo -a.pr./r. pasirod3 Dvylikos lenteli"statymai eodal" emvaldos teisi" pltra.enki!ai susi!ungus su D/ 2FG7m. /rvos pily!e sudarytos uni!os ryiais, enki!os lktos, kurie 6aktikai vadovavovalstybei, baiminosi, kad turdamas stipri5 valdi5 ir remdamasis savo priklausomais tarnybiniais ba!orais ietuvos didysiskunigaiktis, tap3s enki!os karaliumi, nebesiskaitys su enki!os lkt politinmis ambi#i!omis ir pavers !uos savo tarnais.

Norint to ivengti reik!o padaryti D/ ba!orus savo s5!ungininkais prie monar#$5. %odl reik!o suteikti D/ ba!orams taspa'ias teises, kuriomis naudo!osi enki!os lktos. Bios teiss idstytos 2FGm. ir 292Fm. Iems privilegi!ose.

2FG met 4ogailos privilegi!o!e sakoma, kad ba!orai katalikai savo paveldtus dvarus ir pilis gali valdyti ir tvarkytitokiomis pa'iomis teismis kaip ir enki!os ba!orai. @a!orai atleidiami nuo prievol didia!am kunigaik'iui, iskyrus nau!pil statyb5. /aro tarnyba ba!orai tur!o atlikti savo lomis.

292F met orodls privilegi!a bany'iai suteik tokias pa'ias privilegi!as kaip ir enki!o!e. ietuvos ba!orai, gav3enki!os ba!or $erbus, naudo!osi privilegi!omis, laisvmis ir pa'iais $erbais kaip enki!os ba!orai. Patvirtintos ba!or teiss !

paveldtus turtus ir turtus, gautus pagal didio!o kunigaik'io ratus, ta'iau perleisti !uos gal!o tik didio!o kunigaik'ioleidimu. ietuvos ba!orai gavo teis3 paveldti turt5, gal!o skirti krien5 savo monoms kaip enki!os ba!orai.

29F1 met duoto!e 4ogailos privilegi!o!e patvirtinama, kad ba!or paveldti ir pagal didio!o kunigaik'io ratus gautiturtai yra gavusio!o nuosavyb, ba!orai turi teis3 !uos valdyti ir perleisti. @a!or privilegi!as kart5 gavo ir sta'iatiki tikybos

ba!orai. Nordami perleisti em3 ba!orai tur!o gauti didio!o kunigaik'io leidim5. %ai buvo susi!3 su karo tarnyba, kuri5ba!orai atliko savo lomis. @a!oras, netek3s ems ir priklausom moni, b*t nesteng3s atlikti karo tarnybos.

Pagal 29F9 met Iigimanto privilegi!5 ba!orai tur!o teis3 paveldt5 turt5 parduoti, ikeisti, kitaip perleisti, ta'iauperleidimo aktai tur!o b*ti sudaromi prie didio!o kunigaik'io arba !o pareig*n akivai(do!e. @a!or veldamai ir kiti valdiniai

buvo atleisti nuo dklos didia!am kunigaik'iui, ba!or mons nuo kitoki darb, iskyrus valstybs pil statyb5. Privilegi!asustiprino ba!or padt ir dar labiau iplet ! teises.299 met /a(imiero privilegi!o!e patvirtintos !au turimos ba!or teiss. @a!orai gavo teis3 laisvai ivykti usien, ta'iau

ivykdami tur!o pasir*pinti, kad bus atlikta karin tarnyba. Pabrta ba!or teis laisvai disponuoti visais turtais, ta'iauperleidimas tur!o b*ti 6ormintas. @a!or valstie'iai buvo atleisti nuo vis prievoli didia!am kunigaik'iui, bet ne nuoprievoli valstybei.

2981 met Aleksandro privilegi!a patvirtino /a(imiero privilegi!os straipsnius. /unigaiktis sipareigo!o nekeisti irnenaikinti sprendim priimt kartu su Pon taryba. Pasiad!o laikytis ponl patarim, nors su !ais ir nesutikdamas.%aigi su kiekviena privilegi!a ba!or teiss vis labiau buvo ple'iamos )i pradi tik paveldti em3, po to !au !5 perleisti ir t.t.+.-isos privilegi!os i esms buvo ne didio!o kunigaik'io maloni suteikimas, bet ba!or ir didio!o kunigaik'io sutartys,kuriomis !ie teisikai stiprino savo turimas politines ir ekonomines po(i#i!as. Iems privilegi!os nesudar D/ tokio pat ba!orluomo kaip enki!o!e, bet iskyr ba!orus kaip privilegi!uotuosius emvaldius i kit D/ gyvento!, utikrino ! asmens irturto teisin3 apsaug5 ir paspartino ba!or konsolidavim5si viening5 6eodalin luom5.

Sritins privilegijos.&reta ems privilegi! buvo leidiamos atskir valstybs provin#i! , D/ vadinam emmis arba sritimis, o nuo E-

a. Pradios vaivadi!omis, privilegi!os. Originale ie aktai vadinami tiek privilegi!omis, tiek statutiniais ratais. Sri'iprivilegi!as gaudavo prie ietuvos pri!ungtos slav ems ir Iemaiti!a, iose vietose visuomeniniams santykiams reguliuotireik!o spe#iali normini akt. Bie aktai tur!o nustatyti pri!ungt emi teisin3 padt D/ sudety!e. %okiais aktais taposritins privilegi!os. 4as galima laikyti ietuvos didio!o kunigaik'io ir pri!ungt emi gyvento! politiniu kompromisu, nes

pastarie!i sutikdavo pripainti didio!o kunigaik'io valdi5 tik garantavus iose emse susiklos'isi visuomenini santyki,ekonomins sanklodos ir teisins sistemos nelie'iamum5. Daugelis sritini privilegi! buvo ileistos politins padties

paatr!imo s5lygomis, kai didie!i kunigaik'iai buvo ypa' suinteresuoti gyvento! parama. 45 usitikrindavo patvirtindamiankstesnes privilegi!as ir suteikdami nau!. Paprastai sri'i privilegi!as ini#i!uodami patys gyvento!ai, kuri primygtiniams

praymams D/ valdovai daniausiai buvo priversti nusileisti.D/ sri'i privilegi!os kartu su Iems privilegi!omis atsirado E- a. pabaigo!e. ki m*s dien iliko 1F sri'i

privilegi!os. E- a.< E-a.D/ sritis gavo dar 28 iki m*s dien neilikusi privilegi!. Sri'i privilegi!oms kurti panaudota

vietos paprotin teis, vietos gyvento! ir dalini kunigaik'i sutartys, Iems privilegi!os, vairaus turinio didio!okunigaik'io ratai, ankstesns tos srities privilegi!os ir kitoms sritims suteiktos privilegi!os. Nors sri'i privilegi!ose yra norm,

pasiskolint i bendr D/ teiss altini, i privilegi! turinys originalus i ! matyti skirting D/ sri'i visuomeninisantyki ir ! teisinio reguliavimo spe#i6ika. Privilegi!os !uridikai tvirtino Iemaiti!os ir slav emi autonomi!a D/ sudty!e.4os saugo!o vietos gyvento! papro'ius, religi!5 ir kult*r5, garantavo, kad valdant ias emes bus atsivelgta ! gyvento!

politinius ir ekonominius interesus. Privilegi!os reguliavo vietos ir #entro administar#i!os santykius, taip pat valstybs institu#i!ir gyvento! santykius. Daug dmesio skiriama teismams ir teisingumui vykdyti, taip pat gyvento! prievolms ir moke'iamsvalstybei.

Paymtina, kad sri'i privilegi!os buvo suteikiamos visiems tam tikros srities gyvento!ams )neatsivelgiant luom5+ ir !normos nustat vis sluoksni teisin3 padt. -lesns sri'i privilegi!os atspind!o didio!o kunigaik'io valdios apribo!im5,

pon ir tarnybini ba!or ekonomin ir politin sigal!im5 ir valstie'i baudiauvinim5.ietuvos Statutai i dalies uni6ikavo D/ teis3. Sri'i privilegi! reikm suma!o. Daugelis ! norm buvo pasenusios

ir nebetaikytos, ta'iau kai kurios sri'i privilegi! nuostatos galio!o iki pat "espublikos lugimo.

*autini" maum" privilegijos.Rusai:pirmie!i rusai dabartin3 ietuvos teritori!5 atsikl 29


20/51

diduomens suverenumo teises. Dauguma rus vertsi ems *kiu, !ie gaudavo ems u !5 mok!o 'in'5, bet dalis usim iramatais. Sentikiai gritai laiksi savo religi!os ir papro'i, veng miri vedyb, ilaik savo kalb5.

9enkai: ; D/ pirmais srautais atvykusiems lenkams ir rusams buvo sudarytos s5lygos 'ia sikurti ir ilaikyti savotik!im5. %ai lm D/ vidaus ir usienio politikos strategi!a. enk kalba buvo artima slav kan#eliarinei kalbai. enk kalbosvarto!imas prasid!o nuo valdov r*m.

;ydai: Iyd atsiradimas ietuvo!e susi!3s su tragikais vykiais -akar ir Mentrin!e uropo!e 22 ydo )kaip ir ba!oro+ galv5 reikdavo atsakyti savogalva. Iudiko turt5 pasiimdavo didysis kunigaiktis. > ydo turto vagystes buvo kariama. privilegi! matyti yd verslai

pal*kininkavimas, prekyba )privilegi!o!e nra duomen apie ydus amatininkus arba emdirbius+. > privilegi!as ir teises ydaimok!o didia!am kunigaik'iui mokes'ius. /a(imiero valdymo laikais ydai ilaik savo privilegi!as, o Aleksandras sakydams palikti D/. Iygimantas Senasis27Hm. patvirtino -ytauto privilegi!as ydams atleido !uos nuo prievols pristatyti2HHHraiteli kariuomenei, pakeit3s !5 2HHH auksiniu moke'iu. Iyd privilegi!os buvo u6iksuotos Pirma!ame ietuvos Statute.Iydai plto!o prekyb5 ir kredit5, !iems buvo leidiama kurti yd gyvenvietes ir bendruomenes, verstis amatais ba!or emse.

-okie3iai: ietuvo!e pirmie!i vokie'iai atsirado /laipdo!e ir !os apylinkse per 2Fa. kriiuo'i agresi!5. /laipdos kratedaugiausia vokie'iai gyveno miestuose. 4ie buvo smuklininkai, valdininkai, dvasininkai, mokyto!ai. /aimuose !ie buvo 6eodalaidvarininkai.

Totoriai: totori )kaip ir karaim+ gyvenvietes -ytautas steig valstybs gynybai, todl apgyvendindavo !uos iilgaiIemaiti!os pasienio, tarp sustiprint pili ir miest. Savo noru atvykusi5 totori diduomen3 -ytautas apdovano!o emmis, leidostatyti me'etes, vertino !uos kaip ietuvos ir "usi!os ba!orus.

Karaimai: pirmie!i ietuvos karaimai sik*r %rakuose, !iems vytautas suteik privilegi!5, pasirayt5 u#ke. /araimpadt %rakuose sutvirtino /a(imiero suteikta !iems =agdeburgo teis. 4i idstyta ir Aleksandro patvirtinto!e privilegi!o!e./araimai buvo pavald* tik savo vaitui, o is < pa'iam valdovui. -aitas tur!o teis3 priimti sprendimus ir teisti karaimus. -aivadair !o vietininkas netur!o teiss kitis karaim reikalus. %rak karaimai kasmet prival!o valdovui mokti tik 'in'5 ar atitinkam5mokest. /araimai sudar kari ir #ivili grupes. /ariai saugo!o pilis. Dalis #ivili tikriausiai buvo didio!o kunigaik'ioratininkai ir vert!ai, bet didio!i dalis dirbo em3, augino daroves, vertsi smulkiais amatais, laik smukles, nuomo!ovalstybs muitus. /araimai danai b*davo tarpininkai, kai reikdavo ipirkti i turk D/ belaisvius. /araimai %rakuose ummiesto dal, kuri pagal privilegi!5 buvo traktuo!ama kaip atskiras miestas, turintis savo antspaud5. Iygimanto Seno!o %rakkaraimams suteiktos privlegi!os matyti, kad !ie mok!o tik 'in'5, o kitus mokes'ius mokdavo kartu su ! pus!e gyvenan'iaislietuviais, rusais ir totoriais.


21/51

17. ba!oro nuudym5 skiriama 0H ilg! viso!e kunigaiktyst!e, u didesn3 vagyst3 mirties bausm. E- a. galima kalbtiapie vienod5 baudiam5!5 teis3, kurios pagrindas buvo ne K".%.R, o vietin paprotin teis. Pagrindins bausms buvo vietinskilms.

Pinigin baudabuvo F r*i: galvos bauda, smurto bauda )gvoltas+ ir kompensa#i!a.&alvos bauda buvo nevienoda skyrsi pagal nukent!usio!o klasin3 padt. 4ei ba!or5 nuudys valstietis arba ba!oras, bauda

bus 2HH kap grai arba 0H ilg!, be to, valstietis bus pakartas. > karinio tarno nuudym5 1H kap grai, u eiliniovalstie'io 2H k.gr., u vergo 7 k.gr. Pagal ietuvos teis3, vergas gal!o dalyvauti teisme, gal!o sksti, !is pats buvo teisiamas,u !o nuudym5 skiriama bauda nukent!usia!am, ta'iau tas nukent!3s yra !o eimininkas ir bauda imokama !am. >

baudiauninko nuudym5 bauda skiriama nuudyto!o eimai, bet imokama tarpininkau!ant 6eodalui, kuris gal!o ir neatiduotieimai tos baudos.-adinasi, u 6eodalo nuudym5 bauda buvo 1H kart didesn nei u vergo. %ai rodo, kad paprotin teis buvo6eodalin. /lasinis nelygumas nebuvo paslptas, ta'iau klystama, kai sakoma, kad teismas visada pritardavo ba!orams< neteismas, o teiss normos daug labiau saugo!o ir gyn ba!orus, negu valstie'ius ar nelaisvus eiminius mones.

Smurto bauda buvo skiriama u smurtin ginkluot5 upuolim5, kur buvo pavo!us sueisti ar nuudyti. > tai buvo skiriamabauda 21 ilg! arba 1H k.gr. %a bauda buvo skiriama tik u 6eodalo upuolim5. 4ei per upuolim5 buvo kas sueistas, tai usueidim5 buvo imama kita bauda, !ei kas nuudytas, buvo imama galvos bauda.

/ompensa#i!os buvo vairi r*i nuo 21 ilg! ir maiau. /ompensa#i!5 skirdavo u sueidim5, eidim5, sumuim5,sveikatos ar turto paeidimus, atsivelgiant nukent!usio!o luomin3 padt. > vergo sueidim5, pasinaudo!im5 svetimaisgyvuliais ir kt. baudos ne6iksuotos.

@ausmi taikymo ypatybs buvo ios: pagrindin baudos priklaus nuo klasins nukent!usio!o padties? u moternuudym5, sueidim5 ar eidim5 baudos buvo dvigubos )tai gentini papro'i liekana, nes moterims keryti buvo negalima,kitos genties moteris buvo nelie'iama, vadinasi, !ei moteris nuudoma ar sueidiama kertau!ant, didesnis nusikaltimas+. Danai nebuvo atsivelgiama nusikaltimo padarymo motyvus, nes kas nuskriaud, tas turi atlyginti, o nukent!3s be savokalts neturi kentti. %a'iau kartais vis dlto buvo paisoma motyv: u nuudym5 apiplimo tikslu buvo skiriama mirties

bausm, o u nuudym5 per mutynes galvos bauda.

Antra pagrindin bausm buvo mirties bausmpakariant. 4i buvo skiriama u stambesnius valstybinius nusikaltimus,valstybs idavim5, de(ertyravim5 i karo lauko, u sargybos permim5 ne laiku ir pan., kai prieas i to tur!o naudos, ukunigaik'io valdinink sueidimus, valdymo tvarkos paeidimus, plikavim5 ir stambias vagystes. Nustatyta, kad !ei pagautassu voginiu, !am skiriama mirties bausm. 4ei nepagautas, o rodymai yra kitokie skiriamos kitos bausms.

r mirties bausms taikymo atve!u buvo klasiniai skirtumai. -alstie'iui u ba!oro nuudym5 skyr mirties bausm3, u !osueidim5 !am nukirsdavo rank5, o ba!oras tokiu atve!u sumokdavo kompensa#i!os baud5. =irties bausm u vagyst3 buvo

skiriama tik tada, kai vagyst rodyta reikalau!ama 6orma, kai vagis pagautas su voginiu.> dokument padirbim5 skiriama sudeginimo bausm. 4i pasiskolinta i kitur ir negal!o kilti i paprotins teiss.Cra inomas tik 0 savai'i kaljimolaikas. /aliniai )plikai ar kiti sulaikyti+ iki teismo buvo laikomi boktuose. /al!imas

kaip bausm buvo inomas u kunigaik'io ar pon tarybos teismo paniekinim5, u teis!o eidim5 teisme.@a!orams taikydavo itrmimobausm3, kai !ie b*davo kaltinami nuudymu ir neatvykdavo teism5./adangi ietuvo!e veik =agdeburgo teis, kurio!e bausms ymiai iauresns, tai praktikai gal!o b*ti pritaikyta mirties

bausm ir kitokiais b*dais, ne tik pakariant. Cra minimas sukapo!imas keturias dalis ketvirtavimas. %okios bausms ietuvosteis visikai neino!o, o magdeburgin!e teis!e !i buvo inoma. !os, besivystant baudiama!ai teisei, ir buvo skolinamosnau!os bausms.

ki E- a. pirmos puss paskolint bausmi i kit teisini sistem buvo nedaug, vliau, stipr!ant baudiaviniamssantykiams, kai 6eodalai atsiskyr nuo kit moni, pradtos taikyti vis iauresns bausms, kurios neiaugo i gentini

papro'i. Didesn dalis bausmi buvo iaugusi i gentini papro'i.

*eismo pro/esas& teism" r@ys) teismo pro/eso stadijos) (rodym" r@ys.

@audiamo!o!e teis!e pasireikusios 6eodalins teiss privilegi!os ypatybs dar labiau matomos baudiama!ame pro#ese.Pro#esas buvo iekovo ir atsakovo rungtyns. /altinto!o ir kaltininko teiss buvo lygios, ir skirtumo tarp iekovo ir atsakovo

12


22/51

beveik nebuvo. Po ! rungtyni buvo priteisiamas turtas ir bauda. Nors kaltinto!o ir kaltinamo!o teiss buvo lygios, bet pagalklasin prin#ip5 6aktikai lygybs nebuvo. Cpa' tai ryku vagysts atve!u. /ada vagis pagautas su voginiu, tai, ar !is valstietis, ar

ba!oras, buvo pakariamas. 4ei be voginio tai buvo skirtumas tarp valstie'io ir ba!oro: ba!oro kaltinimo atve!u !is atsigindavo6ormaliai prisiek3s, valstie'io kaltinimo atve!u ne valstietis prisiekia, kad !is nekaltas, bet kaltinantis ba!oras su dviem pritar!ais

! prisiekia, ir valstietis nubaudiamas mirties bausme. Biuo atve!u ba!or priesaika buvo rodymas. @a!oro ir valstie'io priesaikanra vienodos verts.

rodymaipasiym!o 6ormali(mu. ;statymai nustat, kokiu atve!u koki rodym reikia. -isas teismo pro#esas panaus laybas. Pro#es 6orma pradio!e buvo laybos. Abi alys idsto savo reikalavimus ir savo teiginiams paremti pasiremia

liudyto!u parodymais arba aktu, raytu kur nors teismo knygose ar kuo kitu, po to padeda kepur3 prie teism5 ir lainasi, kadliudyto!ai parodys, !og buvo atitinkamas nusikaltimas. Prieinga alis laybas priima arba nesutinka. 4ei nesutinka, tai kita alislaimi savaime, nes laikoma, kad !i turi rodym5. 4ei priima laybas, tai klausiamas liudyto!as, kuriuo pasirm, ir sprendiamataip, kaip !is parodys. /iti liudyto!ai nebuvo apklausiami. Danai alys sutikdavo apklausti t5 ar kit5 liudyto!5 arba viena alis

pasisi*lydavo priimti priesaik5. 4ei antro!i sutikdavo, tai po priesaikos byla buvo isprendiama. 4ei atsisakydavo, byl5pralaimdavo. %eismo arba ali dalykas iaikinti, kas turi priimti priesaik5 arba kieno liudyto!as turi b*ti apklaustas. Abie!ali liudyto!ai nebuvo apklausiami, ! parodymai nelyginami. Nes pagrind5 sudar laybos, o rodym vertinim5 palikdavos5inei.

Hems gin2aitur!o b*ti sprendiami vieto!e. %oks vietinis teismas vadinosi kuopa. /uop5 sudar pa'i gin'o ali paskirtiteis!ai. /iekviena alis tur!o pristatyti 2G liudyto! i vietini kaimyn tarpo. %eismas spr3sdavo, kurios alies liudyto!usapklausti. Pirmenyb3 tur!o alis, kuri gali paremti savo preten(i!as dokumentu. %okiu atve!u prieinga alis i t 2G liudyto!

parinkdavo 0, kurie ir b*davo apklausiami. 4eigu !ie nepatvirtint 6akt, reik!o pristatyti 2G nau! liudyto!. 4ei alis atmesdavovisus 2G liudyto!, turdavo rodyti, kodl !ais negalima pasitikti. Xia taip pat 6ormalus rodymas.

-isi teis!ai tur!o dalyvauti 'ia pat vieto!e ir ispr3sti gin'5. 4ei alis nesutinka su kitos alies teis! sprendimu, gal!o skstisvietininkui. /uopos teismas yra liekana nuo sen laik, kai dar buvo sprendiami gin'ai tarp gen'i vieto!e.%eismas rodym nerinko. 4ei vyko vagyst ir vagis sugautas su voginiu, tai su tuo voginiu !is ir pristatomas teism5. %eismas

mato rodym5 ir, !ei nra prietaravim, nustatyt statymo, vagis nuteisiamas. 4ei nra voginio, tai teismas t, kurie matvagyst3, neklausin!o ir laik !uos skund!ais, o ne liudyto!ais ir todl ! neklaus. 4ei nukent!3s tur!o pareig*no surayt5 tokiskund! apklausos protokol5, tai tada ! parodymai buvo patikimi. %eismas leido tokiu atve!u nukent!usiam kankinti vag, kad

!is prisipaint. @uvo nustatyta, kad kankinti galima F kartus per dien5. %eismas savo nuosprendio nevykd, o atiduodavo vagpakarti nukent!usia!am. Nukent!3s turi vykdyti sprendim5, kitaip !is netenka Didio!o kunigaik'io malons. -adinasi, teismas bylos esms neaikino, o sprend 6ormaliai. -alstybs organai, vietininkai, seni*nai baud tik tada, kai buvo

padarytas valstybinis nusikaltimas, paeista valdymo tvarka. Danai u nuudym5 byla nebuvo keliama, ypa' gimini tarpe.@uvo vieai inomas nuudymo 6aktas ir udikas. Dl vis nusikaltim, kurie paeisdavo asmens asmenines ar turtines teises,niekas, iskyrus nukent!us, bylos kelti negal!o.

>eodalinis teistumastuo metu buv3s, neleido savivaliauti. Netgi baudiauninko 6eodalas neteis be teismo. 4ei b*davo

nuudymo, vagysts ar panaios bylos, 6eodalas skirdavo teis!us. -yras tur!o teis3 teisti savo mon5. %eis tas 6eodalas, kuriodvare nusikalt3s gyveno.

/itas bylas sprend valstybinis teismas.ki E- a. vidurio teismas nebuvo atskirtas nuo administra#i!os. %eis vietininkai, seni*nai.

1) 177) 1m.


23/51

normos nustato ba!or teises ir laisves? 9 normos, reguliuo!an'ios moter paveld!imo teis3 ir ! ileidim5 u vyr? 7 skyriusreguliuo!a globos santykius? 0 teismo pro#es5, atsakomyb3 u ba!or nuudym5, sumuim5 ir prievartavim5? G ir 8 reguliuo!a 6eodal ems nuosavybs ir kitus turtinius santykius? 2H nustato keist u skolas dvar valdym5? 22 atsakomyb3u ba!or < pasiuntini, valstie'i ir nelaisv eimyniki nuudym5? 21 atsakomyb3 u 6eodal turto pagrobim5 ir 2F atsakomyb3 u vagystes. Statuto altiniai buvo paprotin teis, ems privilegi!os ir romn teis.

Pirma!ame ietuvos Statute )pagrindini D/ statym s5vade+ nustatyta viepatau!anti pon padtis valstyb!e, teisintasemvaldi 6eodal viepatavimas valstie'iams )valstie'i inaudo!imas+, sulygintos sta'iatiki ir katalik teiss. %eisikai6orminta D/ valstybin bei visuomenin santvarka. %ai buvo savotika 6eodal konstitu#i!a, u6iksavusi visas ! laisves, teises

bei pareigas. Statutas sunormino ba!or tarpusavio santykius ir santykius su valdovu vairiose teiss srityse. 'eikm: taisavotikas 6enomenas

6eodalin!e teis!e, puikus uropos teiss ir kult*ros paminklas, kuriame atsispindi $umanistins renesanso id!os.

Pagal Pirm5! Statut5 ba!orai gavo nemaas teises, ta'iau !os nebuvo lygios su pon teismis. E- a. pirmo!o!e pus!epadid!o ba!or vaidmuo kariuomen!e ir kaip valstie'i valdyto!, be kuri sutikimo didysis kunigaiktis negal!o valstie'iapmokestinti. @a!orai seime nuolat pra papildyti Statut5 ir tvirtinti ! nau!as teises. Po Statuto ileidimo ponai ir toliauadministruodavo ir teisdavo tarnybinius ba!orus, todl ie m reikalauti Statuto patais. %aip pat ir nepasitenkinimasusit3susiu karu dl ivoni!os suaktyvino nau!o Statuto rengimo ir primimo darbus. 2779m. didysis kunigaiktis kartu suPon taryba sutiko sudaryti komisi!5 Statutui peri*rti. /omisi!a pareng AntrEj( StatutE, kuris buvo priimtas 2700 metais-ilniaus seime. Antrasis ietuvos Statutas susid!o i 29 skyri, FG0 straipsni.

4ame u6iksuotas D/ savarankikumas bei teritorinis vientisumas? tvirtintos D/ E- a. vid. re6ormos )administra#in,teismin, seimo+? tvirtintas valstie'i vertimas baudiauninkais ir ! inaudo!imas? ba!orams suteikta teis dalyvauti valstybsvaldyme ir !ie paskelbti lktomis. Ponai neteko iimtini politini teisi. Statutas < ba!or demokrati!os teisinis pagrindas,nes tvirtino vieningo ba!or luomo, turin'io vienodas teises ir privilegi!as, atsiradim5.

Bis Statutas patenkino ne visus, stipr!ant ba!or diktat*rai, !is buvo kei'iamas ir papildomas. @a!orai reikalavo visuslaim!imus rayti Statut5 )ba!orai visokeriopai stengsi perimti ini#iatyv5 rengiant nau!us Statuto straipsnius, kad ie galutinaisulygint ekonomines ir politines ba!or bei didik teises+. %ad 2708m. iublino seimas sudar komisi!5, kuri tur!o suderinti Statut5 su enki!os 27H0m. askio Statutu ir pristatyti ! eiliniam seimui tvirtinti. /omisi!a susid!o tik i D/ atstov. %ai

patvirtino D/ savarankikum5 teiss k*rimo srity!e.

,,, Statutaspatvirtintas didio!o ietuvos kunig. Iygimanto -a(os !o kar*navimo metu 27GGm. Statut5 sudar 29 skyri,suskaidyt 9GG straipsnius.

2 skyriaus normos nustat didio!o kunig. teisin status5, ba!or atsakomyb3 u valstybinius nusikaltimus, t.p. sureguliavo kaikuriuos nuosavybs teiss, ratvedybos ir teisingumo vykdymo santykius.

1 skyriu!e reglamentuota 6eodal karo tarnyba ir atsakomyb u karinius nusikaltimus. F sk. ba!or teiss ir laisvs, dvasininkgin' su pasaulie'iais 6eodalais nagrin!imo tvarka, paviet seimeli organi(avimas ir kompeten#i!a? 9 sk. reglamentuota teismsistema ir teisingumo vykdymas? 7 skyriaus normos nustat moter paveld!imo teis3 ir reglamentavo ! ileidim5 u vyr. 0skyriu!e reguliuoti globos santykiai, turtiniai santykiai, G paveld!imo santykiai. 8 skyriaus normos reglamentavo

pakamario teismo organi(a#i!5 ir veikl5, ems nuosavybs santykius. 2H skyriu!e reguliuoti ve!ybos ir mediokls plot beikit naudmen panaudo!imo santykiai. 22 skyriu!e nustatyta atsakomyb u ba!or nuudym5, sumuim5 ir prievartavim5. 21 atsakomyb u ba!or valdini nuudym5 ir sueidim5, pabgusi valstie'i ir kit priklausom moni slpim5. 2F atsakomyb u vagystes, 29 atsakomyb u vairius, daugiausia turtinius nusikaltimus.

ietuvos Statute galutinai patvirtintas valstie'i baudiavinimas? nustatyta pavieto seimeli darbo tvarka? nustatytateism sistema ir ! 6ormavimo tvarka? teisintos -ilniaus konvoka#i!os )ietuvos seimai, atsirad3 27m.+, !os buvo aukiamossvarbiems valstybs klausimams spr3sti, per kurias reiksi ietuvos suverenitetas? paskelbta ietuvos pilietyb: visoskaraliaus dovanos tur!o b*ti skiriamos tik ietuvo!e gimusiems ir turintiems paveld!imo teis3 asmenims )nors vliau atsirado

prieraas, kad lenkai ietuvo!e nelaikytini svetimaliais+. 'eikm: sulygintos ietuvos ba!or ir didik teiss bei privilegi!os,dar labiau susilpninta #entrin valdia? statymikai teisinta vietini 6eodal taka valstybs gyvenime )D/ tapo ba!orikosdemokrati!os valstyb+.

Statutas buvo patvirtintas ne kaip !ungtins valstybs, bet kaip D/ statymas, toks !is ir buvo saugomas. 4is galio!o iki2G9Hm.

ietuvos Statutai buvo brandios D/ teisins minties vaisiai.

1;


24/51

@ausm buvo dvilyp: atlyginimas nukent!usia!am u padaryt5 skriaud5 ir bauda didio!o kunigaik'io idui arba ba!orui, kuristeis nusikaltl. Pinigin bauda buvo tri! r*i: 2+galvin )priklaus nuo nukent!usio!o luomo+? 1+ smurto, skiriama u ba!ordvar upuolim5? F+ kompensa#i!a, skiriama u sueidim5, ieidim5, turto pagrobim5. Nustatyta,kad niekas be kalts neturinukentti. > sunkius nusikaltimus, t.y. u valstybs idavim5, de(ertyravim5 i karo lauko, pareig*n nuudym5, plim5 ir

pakartotin3 vagyst3, buvo skiriama mirties bausm pakariant. > ba!or nuudim5 valstie'iai baudiami mirties bausme.Statutuose minima ir kal!imo bausm iki 0savai'i)u did.kunigaik'io sprendim paniekinim5, teis!o eidim5. =inimivalstybiniai nusikaltimai)valdovo eidimas ar !o didybs idavimas+, u kuri vykdyma baudiama mirties bausme, atimantgarb3 ar kon6iskuo!ant turt5. Statutuose nustatytas kvali6ikuotas, t.y. vyro ar monos, tvo, motinos arba giminai'io nuudymas,

baudiama mirties bausme, ir paprastas nuudymas. @uvo aikus luominis bausmi politikoas prin#ipas )nuud3s paprast5mog ba!oras baudiamas galvine bauda, o paprast5 mog baud mirties bausme vien u ba!oro sualo!im5+. &rietai

baudiama u grupinius nusikaltimus. > nuudym5 dl neatsargumo reik!o mokti ipirk5 ir su dviem liudyto!ais prisiekti,kadtai vyko dl neatsargumo. Statutai visapusikai reglamentavo vagyst3 ir turto grobim5. Nusikaltim r*ys: a+nusikaltimai prievaldov5)valdovo rat klasto!imas, pabgimas prieo em3+? b+kariniai )vengimas atlikti karin3 tarnyb5 ir t.t+? #+nusikaltimaiteisingumui )apm teis! ir kit teismo tarnauto! nusikalstam5 elges+ ir kt.

(tatut civilin teis: buvo kelios ems nuosavybs 6ormos: 2+ 27a. pr. susi6ormavo did. kunigaik'io domenas? 1+tvoni!a paveldimas ems valdymas, kuris tapo pagrindine ems nuosavybs 6orma? F+ pirkta em tai antra emsnuosavybs 6orma. Nuo vis emvaldos r*i ba!orai tur!o atlikti karo tarnyb5 ir pagal Ant5! ietuvos Statut5 !ie tur!o teis3disponuoti visa turima eme. Suteiktin, arba utarnauta, em buvo tokia valda, kuri5 didysis kunigaiktis ar stambus ponas

ba!oras duodavo kaip atlyginim5 u nuopelnus arba su s5lyga, kad gav!as atliks karo ar kitoki5 tarnyb5. /iekvieno ba!oro emsusid!o i dvaro ems ir valstie'i turimos ems. Pagal Antr5! ir %re'i5! Statutus ba!orai tur!o teis3 laisvai disponuoti savoeme, !ie gal!o !5 parduoti, dovanoti, urayti ir t.t. Statutai pripaino ems bendros nuosavybs institut5. @endrasavininkistur!o teis3 reikalauti iskirti !am priklausan'i5 turto dal. Prievolin teis: ems ir valstie'i *ki perleidimo sutartys buvosudaromos odiu, vliau ratu, nurodant ir liudyto!us. /itos sutartys sudaromos odiu. Pagal Statutus prievoles reik!o atliktiasmenikai. @uvo inomos pirkimo


25/51

ugrobinti i bendruomeni. Pamau tokia em virto paveldima ir vadinosi tvoni!a. Daug dmesio skiriama prievolmsatsirandan'ioms i sutar'i. Sutartys buvo sudaromos odiu, !ei sutarties vert didesn nei F grivinos, vieai. Pirkimo

pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas ir daikto perdavimas. Perkant vertingesn daikt5 tur!o dalyvauti kviestiniai.Pirk!as tur!o teis3 nutraukti sutart. Sutartis gal!o b*ti niekine )kai parduodamas pardave!ui nepriklausantis daiktas+."us tieso!e minimas bankrotas, !is gali b*ti tri! r*i: atsitiktinis, piktybinis ir neatsargus. Paskolos nuo panaudos statymaineskyr. ;statymikai buvo numatytos pal*kanos, kurios priklausomai nuo ob!ekto vadinosi skirtingai. Paskolos ob!ektaidaniausiai b*davo ems *kio produktai arba pinigai. Paskola kreditoriui suteikdavo teis3 skolinink5. Samdos sutartissuteikdavo samdyto!ui teis3 samdinio asmen. Santuokos ir eimos teis3 reguliavo bi(anti!os teiss normos. @uvo s5lygosgalio!an'iai santuokai: amius, laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats asmuo gal!o turti ne daugiau 1santuok. Imona patekdavo vyro valdion, !os atsinetas turtas po !os mirties tekdavo pdiniams. tuoka buvo leidiama dlneitikimybs arba sutuoktinio dingimo. Beimos turt5 pavelddavo tik s*n*s. \k pavelddavo !aunesnysis s*nus. Nesant s*n

priklausom valstie'i turtas tekdavo kunigaik'iui, o ba!or turt5 gal!o paveldti dukros. @uvo inomas testamentinispaveld!imas. @audiamo!i teis. Deliktins prievols nuo nusikaltim nebuvo skiriamos ir buvo vadinamos vienodai nusikaltimus)valst.galvos nuudym5, taip pat u s5!. valst. galvos nuudym5 bei u i ankstosuplanuot5 nuudym5+ skiriama mirties bausm? kodeksas taip pat numat drausms kal!im5, ilgesn nei 7 m. kalinim5tvirtov!e. > nusiengimus gal!o b*ti skiriama kalinimas tvirtov!e iki 7m., kal!imas ir bauda. > paaidas aretas ir

maesn bauda.Daugiausia straipsni buvo skirta valstybiniams nusikaltimams, taip pat nusikaltimams nuosavybei ir asmeniui.

-A


48/51

2898m. @onos konstitu#i!a reglamentuo!a teisminio pro#eso organi(avimo tvark5, remiantis pilie'ilygiateisikumu, teis! nepakei'iamumu ir nepriklausomumu, nepaprast! teism draudimu, utikrinimu kaltinama!am teisesstatym nustatyta tvarka kreiptis teism5, paeidus !o teisi baudiama!ame pro#ese garanti!as.

nemuns ietuvo!e, kuri sutriukinus Napoleon5 buvo pri!ungta prie "usi!os kaip -aruvos$er#ogysts sudedamo!i dalis ir toliau galio!o 2GHG 2GH8m. 'ia vestas 2GH9m. Pran#*(i!os #ivilinis kodeksas su pakeitimais,2GHm. Pran#*(i!os prekybinis kodeksas, 2G2Gm. Nekilno!amo!o turto nuosavybs teisi tvirtinimo, 2G17m. Privilegi! ir$ipotekos, 2GF0m. Santuokos statymai? ietuvai atitekusio!e buvusios /uro guberni!os teritori!os daly!e Palangos vals'iu!e

bei nedidel!e [aras apskrities daly!e galio!o Pabalti!o guberni! #ivilini statym rinkinys.&erokai vienodesn buvo baudiamo!i teis. Bio!e srity!e nesitenkinta bendro pob*dio ikikarini tesis altini

galio!imo nuostata, o 2828m. sausio 20d. buvo paskelbtas statymas dl palikimo galioti "usi!os imperi!os 28HFm. @audiamo!ostatuto, be!e, vesto vokie'i okupa#i!os metais. Bis statutas ir padaryti !o pakeitimai ir papildymai galio!o viso!e ietuvosteritori!o!e, iskyrus /laipdos krat5. ygiai taip pat ietuva naudo!osi #arins "usi!os #ivilinio pro#eso ir baudiamo!o pro#esostatymais, kuri pagrind5 sudar 2G09m. %eism statutas.

mintos konstitu#ins nuostatos taip pat matyti, kad ietuvos statym leid!as taip pat re(ervavo galimybe savonuoi*ra mainti teiss altini vairov3, uni6ikuoti teis3. Na#ionaliniai statymai galio!o viso!e ietuvos teritori!o!e , iskyrus,kai kuriuos dalykus, /laipdos krate tvarkomus vietini statym. /etvirta!ame deimtmety!e -alstybs tarnyba pla'iaiusim teiss kodi6ikavimu, ta'iau darbams baigi nebeuteko laiko.

ietuvos teiss altini vairov3 taip pat nulm /onven#i!os dl /laipdos krato nustatyta io krato statymleidybos autonomi!a, reikusi, kad ietuvos valstyb prisim tarptautin sipareigo!im5 pripainti savus /laipdos krato teissaltinius. -adinasi, iame krate galio!usios ir viso!e ietuvo!e galio!usios teiss suvienodinimas priklaus ne nuo ietuvosstatym leid!o valios, o buvo manomas tik autonominiam krato statym leid!ui sumanius ileisti statymus, identikusgalio!usiems likusio!e ietuvos daly!e statymams./laipdos krate liko galioti -okieti!os imperi!os statymai )28HHm. Mivilinis kodeksas, 28Gm. @audiamasis kodeksas irdaugyb kit EE a. pabaigos EE a. pradios -okieti!os bei Pr*si!os teiss altini+, pran#*( administra#i!os 281H 281Fm.ir ietuvos vyriausybs galiotinio 281F 2819m. ileisti norminiai aktai paliepimai ir galiausiai autonominio Seimeliostatymai.

#1.


49/51

Siekdama t3sti pradt5 valdios kon#entravim5 -yriausybs rankose, 2828 m. @alandio 9 d. -alstybs taryba prim nau!usietuvos -alstybs aikinosios /onstitu#i!os Pamatinius Desnius. %iesa, dauguma io konstitu#inio dokumento nuostat

paodiui karto!o 282G m. apkri'io 1 d. Pamatini dsniu nuostatas. esms tebuvo pakeista #entrini valstybs organsistema, kurio!e pirm5!5 viet5 nau!o!i konstitu#i!a ikl vykdomuosius organus


50/51

Nuosavybsteis turt5 gal!o b*ti gy!ama tik statym nustatytais b*dais., i kuri labiausiai paplit3 buvo:dovano!imas,paveld!imas, pirkimas


51/51

##ietuvos teis 282GS/AS%A=OS Sf4>N&OS < Statutas draud dalyvauti inomaiudrausto!e s5!ungo!e.%S=O P"OMSAS.Mivilins bylos prasiddavo iekinio praymo teismui teikimu. Praymo nuoraas buvo siun'iamas atsakovui. Atsakovui

teism5 neatvykus, byla gal!o b*ti nagrin!ama be !o, o neatvykus iekovui < byl5 nutraukdavo, !ei tik iekovas iekininiameprayme nebuvo pra3s tokiu atve!u byl5 nagrinti !am nedalyvau!ant. %eisminis nagrin!imas prasiddavo bylos esmsidstymu. Po to vykdavo ali gin'ai. ;rodin!imo nata tekdavo aliai, iklusiai aplinkybes, tur!usias bylai reikm3 ir kuriasreik!o rodyti. @aig3s teismin nagrin!im5, teismas skelb vadinam5!5 re(oliu#i!5, o galutinis sprendimas alims buvo

praneamas ne vliau kaip per dvi savaites.@audiamo!i byla prasiddavo nuo priva'i asmen skund, poli#i!os ir pareig*n praneim. @yl5 kl valstybs gyn!as arbateismo tardyto!as. Nusikaltimo 6akto buvim5 ir kaltuosius asmenis nustatin!o kvotos organai, daniausiai poli#i!a. Parengtintardym5 bylose atlikdavo teismo tardyto!ai < !ie rinkdavo ir pagal pro#eso reikalavimus tvirtindavo rodymus. kiteismin veikla

baigdavosi tardymo surinkos mediagos tikrinimu ir kaltinamo!o akto suraymu. %eismo posdis prasiddavo kaltinamo!o aktopaskelbimu. Po to buvo tardomi teisiamie!i, apklausiami liudyto!ai, tikrinami kiti rodymai. Nuosprendiai pagal pob*d buvoskirstomi negalutinius, t.y. tokius, kurie dar gal!o b*ti peri*rimi apelia#ine tvarka, ir galutinius, kurie tegal!o b*ti peri*rimine i esms, o tik dl ! teistumo.

TEISES ISTORIJOS (Uzsienio Ir Lietuvos) Konspektas

Documents

Transcript of TEISES ISTORIJOS (Uzsienio Ir Lietuvos) Konspektas