Tarptautine_prekyba

7/23/2019 Tarptautine_prekyba

1/50

Tarptautin prekyba

pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantistarp vairi ali pardavj, pirkj irtarpinink.

Tarptautinei prekybai yra bdingi dupagrindiniai bruoai

!. "i vykdoma tarp dviej ar daugiauvalstybi.

#. $audojamos vairios valiutos su joms

bdingais valiut kurs svyravimais.


2/50

g y

Literatra:

Bernatonyt B. Tarptautin prekyba. Kaunas, 2007.

Paul T. McGrat. Tarptautins ekono!ikos pa"rin#ai.

$ilnius, %&&&.

Gri'as (.). *'sienio +ali ekono!ika ir ekono!in

politika. $ilnius. 200-.

.Bal/inas ir kiti. Moki! balansas: teoriniai

pa"rin#ai ir eina!osios s1skaitos #eicitas.

$ilnius.2002.


3/50

alys eksportuoja ir importuoja.3uly"inus eksport1 ir i!port1 "auna!asprekybos balansas.

%augiau eksporto balansasaktyvus&teigiamas.

%augiau importo balansaspasyvus&neigiamas.

Tai, kas sudaro vienos alies import', yra kitos

alies eksportas.


4/50

Tarptautins prekybos ekonomins prielaidos

1. (amybos s'lyg (gamtini, klimatini, aprpinimoitekliais) skirtingumas.

2. )kirtingi gamybos naumo lygiai.

3. )koni, polinki, prioritet vairov.

4. Globali5acia. Tarptautins prekybos ir globalizacijospadarinys tarptautinis darbo pasidalijimas.


5/50

Tarptautins prekybos nauda1. *onkurencija,takojanti kain majim!.2. "agamint produkt gausumas ir vairov.

#$airiausi ir skirting poreiki patenkinimas.3. +asto ekonomija.%. %arbo jgos specialiacija, jos kvali-ikacijosaugimas.


6/50

*aip alys prekiaujaKodl vienos gamina ir parduoda vienus, o kitos

kitus produktus?

/agrindins teorijos

!. 0bsoliutus pranaumas#. )antykinio& lyginamojo pranaumo teorija.1. 2ekerio34lino 52ec6s6er346lin7 modelis.

8eontjevo paradoksas9. /rodukto gyvavimo ciklo teorija.


7/50

0bsoliutusis pranaumasreikia, ka& $iena alis gali pagaminti pro&ukto

$ienet!, sunau&o&ama maiau itekli, negu taigali pa&aryti kita alis.


8/50

'elet! ami gy$a$usi klasikin lyginamojopranaumo teorija(&am mit*, +a$i&i-ar& 1/ 0 1 a.).

)antykinis&lyginamasis pranaumas taisugebjimas gaminti produkto vienet'

maesniais alternatyviaisiais katais.

eorija teigia 6isi lai!i #au"iausiai, kai kiek6iena tauta speciali5uoasi ta!

tikr pro#ukt "a!yboe

ekono!ins 6eiklos pro#uktai u#a tarp +ali

"a!ybos 6eiksniai yra iksuoti "eo"raine pras!e.


9/50

2ekerio34lino (4e-*s*er05*lin7 modelis.4ekerio05lino mo&elio prin-ipas yra tas, ka&alis turi lyginam'j pranaum' tos preksgamyboje, kurioje intensyviai vartojamialies santykinai gauss itekliai.

4ekerio05lino mo&eliu iaikinta, ko&l alysprekiauja tokiu 6&u, koks yra susi7orma$8sligi iol.


10/50

8eontjevas nustat, kad tam tikrais "0: istorijoslaikotarpiais buvo prieingai, t.y. "0:eksportuodavo darbo imlias prekes irimportuodavo kapitalo imlias prekes.

ie &uomenys, &anai $a&inami ,,8eontjevoparadoksu;,pra&jo &augel papil&om stu&ij,nes 6u$o iekoma kit preky6os *ipote9i.


11/50

/rodukto gyvavimo ciklo teorija...

/rodukto gyvavimo etapai

!. 0tsiranda nauj preki. "lintant prekei, tarkim,merikos rinkoje atsiranda paklausa ir usienio

rinkose prasideda eksportas.

2. /alaipsniui pradedama gamyba tose ivystytosealyse, kuriose gyventojai gali pirkti tas naujas

prekes. Tai vyksta parduodant licenijas ar kuriant"0: -ilialus. %l to eksportas tas alis sumaja.


12/50

3. $auji usienio gamintojai, prisotin8 sa$o rinkas imaeksportuoti tre


13/50

Tarptautins prekybos politika

8aisvoji prekyba su$arymais neri6ojama preky6a

tarp ali. katina a6ipus nau&ing! &ar6opasi&alijim!

/rotekcionimas tokia $alsty6s $yk&omaekonomin politika, kuria siekiama apsaugoti, remtiar kitaip pa&ti (proteguoti) alies kio su6jektus,konkuruojant su usienio gamintojais, $erslininkais.

;au&ojama norint pa&aryti alies k nepriklausom!nuo kit, norint iug&yti tam tikras ekonomikosakas.


14/50

/rotekcionistins politikos priemons

($alsty6s sa$o gamintoj palaikymo 6&ai)

!.+okes.?aliav kain di-erenciacija@.*it valstybi moni veiklos draudimas

A.)ubsidijos gamintojams 5tiesiogins,netiesiogins7B.)anitarins normosC.Dmporto kvotos


15/50

!. +okes


16/50

Muitai: autono!i+ki, kon6ersiniai keli 6alstybi;,i!porto, eksporto, tran5ito, iskaliniai, protekciniai,ben#riei, #ierenciuoti, #iskri!inaciniai.

Dmporto muitas taikomas importuojant prekes i kit $alsty6i. iuometu


17/50

+uitus pateisinantys argumentai

$auj ak apsauga. )trategini ak apsauga 5karo atveju

aprpinimas strategikai svarbiais itekliais7. :ietins gamybos konkurencingumo

stiprinimas. $edarbo mainimas. 0psisaugojimas nuo pigios darbo jgos. /rabangos preki importo apribojimas.


18/50

$eigiamas muit poveikis alies ekonomikai

)tabdo ekonomikos vystym'si, tarptautinEprekyb' 5atsakomosios protekcionistinspriemonsF muit karai7.

%idina vartotoj sumokam mokes


19/50

#. /irkimo politika.Aalsty6inms staigoms $yk&ant $ieuosius

pirkimus nuro&o, usienio gamintoj prekmstaikyti kain koe7i-ientus.

"$9. Bei pirkimo koe7i-ientas 2, tai $ietiniogamintojo prekms pasilyt! kain! reikia &alintii 2 ar usienio gamintoj preki kaina pa&augintii 2 ir tik ta&a lyginti kainas.


20/50

1. %empingo politika.Aalsty6 su6si&ijuoja $ietini gamintoj gaminamas prekes

ir to&l gamintojas jas gali par&a$inti &empingokainomis. Bei $ietinis gamintojas par&uo&a prek8 usieniorinkoje, tai $alsty6 jam primoka ir taip pakelia $ietinigamintoj konkuren-ingum!.

ai nusta=iusios kitos $alsty6s $e&a taip engian=iosios$alsty6s prekms anti&empingo muitus.

oki! politik! pla=iai taik tarpukario Aokietija. +a6ar$alsty6s su6si&ijuoja &aniausiai tas kio akas, kurios&l &i&esns &ar6o jgos kainos isi$ystan=iuose$alsty6se enkliai sumat, o gal net ir prapult. aiems kis, ga$y6os pramon.


21/50

9. =mbargas C draudimas importuoti arbaeksportuoti nustatytas prekes i nurodytos

valstybs, $isos preky6os ar kit tarptautini santykiri6ojimas ar net $isikas &rau&imas (pa$y9&iui, lai$ arlktu$ primimo 6loka$imas). ai traktuojama kaipatsakomoji priemon prie kitos $alsty6s $eiksmus.

Deriausiai inomi em6argo pa$y9&iai yra BA paskel6tasem6argas 'u6ai paskel6tas em6argas Erakui a&amo4useino $al&ymo metu.


22/50

>. ?aliav kain di-erenciacija.Aalsty6 eksportuojamoms alia$oms taiko kitus kainius.

+a6ar toki! politik! $e&a usija.@. *it valstybi moni veiklos draudimas.Aalsty6s &rau&ia usienio $alsty6i moni $eikl! sa$o

$alsty6se.

nglijai u&rau&us $eioti kitose $alsty6se pagamintas prekesne tose $alsty6se registruotais lai$ais, 6ankruta$o 5lan&ijoslai$y6os pramon.

iuo metu "ersijos lankos $alsty6s ir usija &rau&ia

in$esti-ijas sa$o ga$y6os pramon8.'itos $alsty6s irgi &augiau ar maiau &rau&ia in$esti-ijas kai

kurias sa$o kio sritis, kurios &augiausiai yra na-ionali9uotos,su$alsty6intos (kontrolin ak-ij paket! 6en&ro$se $al&o

$alsty6).


23/50

A. )ubsidijos alies gamintojams.

iesiogins ir netiesiogins (mugi, paro&7inansa$imas).

B. )anitarins normos.

C. Dmporto kvota $yriausy6s nustatyta&i&iausia lei&iama pro&uk-ijos importoapimtis.


24/50

(lobaliacija panaikino laiko, atstumo skirtumus,ekonominiais ryiais susaist valstybes, leidosigalti tarptautinms korporacijoms, kuribiudetai danai virija netgi maj valstybiG:/.

*ontroliuojami didiuliai -inansiniai itekliai leidiadaryti tak' ne tik ekonominiam, bet ir politiniamalies gyvenimui.


25/50

Lietu6os ben#ra#arbia6i!o su tarptautin!is

ekono!in!is or"ani5acio!is tikslas < kuopalankesns tarptautins prekybos s1ly"os+alies 6erslui.

;aryst /asaulinje prekybos organiacijoje5//47iekis tapti =konominio bendradarbiavimoir pltros organiacijos nare 5=G/47Galtijos jros valstybi tarybos 5G":T7=konominio bendradarbiavimo darbo grup5=G%(7


26/50

Pasaulio prekybos organizacija (PP=;< #i#elio skai/iaus 6alstybi susitari!as, kurio

tikslas < su!a'inti !uitus, panaikinti kitusu'sienio prekybos apriboi!us.

tarptautin prekybos organizacija, nustatanti

taisykles ir sprendianti prekybinius kon!liktus

tarp " j# "stojusi$ %ali$, kurios visos yra pasira%&

apie ' sutar)i$.

Lietu6a PP= nar nuo 200% !.8iuo !etu PP= nars yra %4& 6alstybs.


27/50

//4 valdoma konsensuso principu visi nariai

diskusij metu turi sutarti dl bendro poirio.

His principas skiriasi nuo daugelyje kit

tarptautini organiacij taikomo balsavimo.

+anoma, jog taip priimami geresni

sprendimai, ta


28/50

Pa"rin#iniai principai 8alis ne"ali teikti nepelnytos pir!enybs 6iena! u'sienio

prekybos partneriui prie+ kit1. >i taip pat ne"ali#iskri!inuoti u'sienio preki bei paslau".

Prekyba turi keistis link #i#esns prekybos lais6s, naikinant!okestinius ir kitokius barerus.

Prekybos procesai turi bti nu!ato!i, 6isie!s partneria!s'inant, o" 96airs prekybos barerai nebus i+kelti stai"a ir#irbtinai.

Prekyba turi keistis link #i#esns konkurencios

Prekyba turi bti pri#erinta prie pras/iau i+si6ys/iusi +ali,paliekant o!s il"esnius pereina!us perio#us, #au"iaulankstu!o ir kai kurias pri6ile"ias.


29/50

1F1 m. BA ir 'ana&ai prisijungus prie


30/50

=G/4 daniausiai yra apibdinama kaip turtingvalstybi klubas, dalyvavimas kuriame valstybeisuteikia presti', didina jos tak' tarptautinje

bendruomenje. 'itas populiarus


31/50

iuo metu ?ietu$a yra pilnateis &aly$


32/50

Galtijos "ros :alstybi Taryba buvo kurta !CC# m. kovo @d. *open6agoje, kuomet %anijos ir :okietijos iniciatyvasusirinkE !I3ties Galtijos jros valstybi usienio reikal

ministrai bei =uropos *omisijos atstovai nusprend,pasikeitus regiono politiniam emlapiui, iekoti naujpartnerysts ir bendradarbiavimo ryi regione.

G":T i pradi atliko regioninio politinio -orumo -unkcij'.Ta


33/50

Jsienio valiutos paklausa ir

pasila


34/50

arptautinje rinkoje nau&ojamos $airiosna-ionalins $aliutos, kurios skiriasi $ienanuo kitos ne tik 7orma, pa$a&inimais, 6et irperkam!ja galia.

:aliuta $a&inami tie patys na-ionaliniai pinigai,nau&ojami tarptautiniams atsiskaitymams.

inka, kurioje $yksta $airi $aliut mainai$a&inama valiut rinka.


35/50

Aiena $aliuta sigyjama usienio $aliut rinkojekei=iant joje na-ionalines $aliutas rinkos

nustatytu santykiu, $a&inamuvaliutos kursu.

:aliutos kursas

nacionalinio pini"inio 6ieneto kaina, i+reik+takitos +alies pini"iniais 6ienetais (netiesioginiskotira$imas) ar6a na-ionalins $aliutos kiekis,reikalingas $ienam usienio piniginiam $ienetuisigyti (tiesioginis kotira$imas).

Kotiravimas0 tai kain$, kuriomis vykdomi biros

sandoriai, !iksavimas ir vie%as skelbimas


36/50

Tarp nacionalins ir usienio valiutoskurs yra atvirktin priklausomyb jei

usienio valiutos kursas kyla, tainacionalins krinta.

1ei 2334 m. u 2 156 doler" buvo mokami 47t, o %iandien 8,9: 7t , tai rei%kia, kad

lito kursas dolerio atvilgiu pakilo, o

dolerio kursas lito atvilgiu smuko.


37/50

Beigu na-ionalin $aliut rinka pagrstas$yruojan=io $aliut kurso sistema, tai

valiut kursus nustato rinkospusiausvyra.

/usiausvyra konkre


38/50

*onkre


39/50

acionalins 6aliutos kursui pakilus, i!portuoa!ospreks pin"a, ta/iau eksportuoa!a pro#ukcia u'sienio6artotoui bran"sta, nes pabrangus eksportuojan)ios

%alies valiutai, jam tenka u t# pa)i# prek& moktidaugiau savo %alies pinig$.

;r atvirk%)iai, nukritus nacionalins valiutos kursui,importuojamos preks brangsta, ta)iau eksportas

usienio vartotojui atpinga.

Tai rei%kia, kad atpi"us i!portuoa!o!s prek!s, #i#s

i!portins pro#ukcios paklausa.?ksporto pabran"i!as rei+kia, o" paklausa u'sienye

!a's.


40/50

Kiksuotas ir lankstus valiutos kursasarptautini ekonomini santyki pltot sukr ir pasaulin8

$aliut sistem!. ai $aliutini santyki organi9a$imo 7orma,kuri atsira&o pltojantis pasauliniam kiui ir 6u$o teisintatarptautiniais susitarimais.

$ar6iausia $aliut sistemos -*arakteristika C $aliut kurs

nustatymo 6&as. alys pa=ios nustato na-ionalins $aliutoskurso sistem!.

:aliutos kurso sistema0 nuro&yta $aliutos kursonustatymo t$arka.

%vi kratutins valiut kurs sistemoslanksti ir -iksuoto valiutos kurso.


41/50

8ankstus arba laisvai plaukiojantis5svyruojantis7 valiutos kursasC tai $aliutos

kursas, kuris nustatomas $aliut rinkoje ir kuriskei=iasi priklausomai nuo $aliutos paklausos irpasilos poky=i.

$aliutos kurs1 +ioe rinkoe nustato rinkos pusiaus6yra.

Pusiaus6yra konkre/ios u'sienio 6aliutos rinkoe bus

pasiekta esant tokia! nacionalins 6aliutos kursui, kaireikalaua!as u'sienio 6aliutos kiekis bus ly"ussilo!a! kiekiui.


42/50

Pavyzdiui,

>ei 9 Lenki1 pa#i#s preki i!portas, #au"iaui+6yks turist 9 u'sien9 p65. >)$;, pa"ausstarnybini ko!an#iruo/i ir pan., bet ne#i#spreki eksportas ir t.t. , tai Lenkioe #i#s#oleri paklausa ir 5lotas atpi"s.)tpi"s a!erikie/ia!s lenk preks, #i#slenki+k preki eksportas, #i#s #oleri

pasila ir 6aliut keiti!o kursas "r9+ 9 pra#inApa#t9.

l


43/50

ei >)$ 'y!iai #au"iau i!portuot Lenki+k preki, ne"ueksportuot, ir tokiu b#u "erokai pa#i#ina #oleri pasil1

Lenkioe, susi#aryt #oleri pasilos perteklius, #oleriokaina !a'tu, 5lotas pabran"t.

Tokiu at6eu a!erikie/ia!s lenki+kos preks pabran"t, olenka!s >)$ preks atpi"t. Tuo!et a!erikieti+kos preksu't6in#yt Lenkios rink1 ir #oleri perteklius i+nykt, nes

Lenkios eksportas su!a't.

Pusiaus6yra ir 5loto kursas lanks/iai kinta, t.y. 6yriausybnesiki+a 9 6aliut rink1. Toks i#ealus pusiaus6yrossusior!a6i!as 9!ano!as, kai nra okiu su6ar'y!u'sienio prekyboe, ir lenki+kos preks "ali lais6aikonkuruoti pasauline preki rinkoe.


44/50

=sant lanks


45/50

Kiksuotas valiutos kursas reikia valiut pariteto5santykio7 nustatym' grieta proporcija arbaleidiamas neymus jo svyravimas.

kurs! nustato ir jo pasto$um! utikrina pinigpolitik! $yk&an=ios $alsty6s institu-ijos.

;a-ionalins $aliutos keitimo kurs! paprastai 7iksuoja

alys, kuri usienio prekybos apimtis yra maa,silpni tarptautiniai ekonominiai ryiai, nacionalinvaliuta nepatenka tarptautinE valiut rink'.

I"ririimui I &aniausiai nau&ojamos isi$ys=iusi ali$aliutos BA &oleris, euras ir kt.


46/50

8ietuvos lito kursas -iksuotas bains valiutos euro atvilgiu.

=iksuotas lito kursas leidia be jokios rizikossudaryti ilgalaikes sutartis, garantuoja tam tikr#

nacionalins valiutos stabilum#.

a=iau tai tik sta6ilumo regimy6. Bis nrasta6ilus, nes ir toliau kyla kainos.

>ra manan)i$, jog 7ietuvai, vykdan)iai savaranki%k# biudeto ir

dalinai pinig$ politik#, dar palyginti silpnai integruotai "

pasaulin& kio sistem#, tinkamesnis ne !iksuotas, bet lankstus

nacionalins valiutos kursas.

) k # i


47/50

)ukso stan#arto siste!a"rie "irm!j pasaulin kar! ir kur laik! tarp &$iej

pasaulini kar &augelis ali laiksi aukso stan&arto.

ukso stan&arto sistema 6u$o pagrsta iais prin-ipais

1) piniginio $ieneto atitiktis nustatytam aukso kiekiui

2) popierini pinig keitimas auks!

3) pinig kiekio atitiktis aukso kiekiui, tai reik, ka&popieriniai pinigai padengti auksu.

Girkulia$o auksins monetos, o popieriniai pinigai 6u$o

kon$ertuojami auks!. +olerio $ert 6u$o prilyginamatam tikram aukso kiekiui 0 apytikriai 1J2K un-ijos."anaiai ir +.@ritanijos s$aro sterlingo 0 1J% un-ijos.

0 k t d t ik k i i i i


48/50

0ukso standartas veik kaip savaiminisvaliut kurs reguliavimo mec6animas.

0ukso standarto sistema pati palaikydavopastov valiut kurs' be jokio paaliniosikiimo.ukso stan&arto sistema $eik nuo LEL a.

pa6aigos iki "irmojo pasaulinio karo. i sistemalugo "irmojo pasaulinio karo metais, kai 6u$onutrauktas lais$as popierini pinig keitimas auks!.

0ukso standarto sistemoje auksas vaidinopasaulini pinig vaidmen ir susidarEs aliesprekybinio balanso de-icitas turjo btipadengtas auksu.


49/50

au"u!a pasaulio +ali yra pasirinkusioslais619 6aliutos kurso re'i!1.

8iuo at6eu lei#'ia!a 6aliut kursa!s s6yruotipa"al 6aliut paklausos ir pasilos poky/ius.

8ioe siste!oe 6aliuta nu6erta arba os 6ert#i#a, bet ne#e6al6uoa!a ar re6al6uoa!akaip iksuoto ar re"uliuoa!o 6aliut kurso

at6eu.Ta/iau s6yruoantys 6aliut kursai turi trku!.


50/50

"raktikoje naudojamos kompromisins sistemos, kaicentrinis alies bankas veikia valiut kursus norimalinkme supirkdamos ar parduodamos atitinkamasvaliutas.

Aaliut kurs lei&iamos s$yra$imo ri6os gali 6ti

&i&esns, o reikalui esant $aliuta gali 6ti laipsnikai&e$al$uojama ar re$al$uojama.

)istema, kurioje galimas laipsnikas revalvavimas arrevalvavimas, dar vadinama +liau'ian/io 6aliutkurso palaiky!o siste!a.

Tarptautine_prekyba

Documents

Transcript of Tarptautine_prekyba