SUŽALOJIMAI IR APSINUODIJIMAI LIETUVOJE 2016 M.€¦ · Web viewAuthor: Neringa Madeikytė...

priėm

Vilnius, 2017

SUŽALOJIMAI IR APSINUODIJIMAI LIETUVOJE 2016 M.

HIGIENOS INSTITUTOSVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS



Higienos instituto Sveikatos informacijos centrasDidžioji g. 22, LT-01128 Vilniustel. (8 5) 277 3303faksas (8 5) 262 [email protected]

Sudarytojai:Rita Gaidelytė, [email protected] Garbuvienė, [email protected]

2

mailto:[email protected]


TURINYS

ĮVADAS................................................................................................................................................. 4

1. IŠLAIDOS SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ GYDYMUI IR LAIKINAM NEBARBINGUMUI...............................................................................................................................6

2. STACIONARE IR STACIONARO PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE GYDYTŲ LIGONIŲ SUDĖTIS...........................................................................................................11

2.1. TRAUMOS APLINKYBĖ.....................................................................................................14

2.1.1. NUKRITIMAI.....................................................................................................................16

2.1.2. NEGYVŲ MECHANINIŲ JĖGŲ POVEIKIS................................................................19

2.1.3. TYČINAI SUSIŽALOJIMAI..........................................................................................22

2.1.4. TRANSPORTO ĮVYKIAI..............................................................................................24

2.2. TRAUMOS VIETA................................................................................................................27

2.2.1. TRAUMOS NAMUOSE.....................................................................................................28

2.3. VEIKLA TRAUMOS METU.................................................................................................30

3. MIRTINGUMAS NUO IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ.......................................................................31

5. NEĮGALUMAS DĖL TRAUMŲ IR APSINUODIJIMŲ..............................................................36

1 priedas................................................................................................................................................39

2 priedas................................................................................................................................................41

3 priedas................................................................................................................................................42

4 Priedas............................................................................................................................................... 43

5 Priedas............................................................................................................................................... 45

6 Priedas............................................................................................................................................... 46

3


ĮVADAS

Sužalojimai ir apsinuodijimai, dažnai vadinami vienu traumų vardu, yra labai svarbi, dažniausiai išvengiama visuomenės sveikatos problema. Nors pastaruoju metu mirtingumas dėl išorinių priežasčių (t.y. sužalojimų ir apsinuodijimų) Lietuvoje mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo traumų (1 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 20140

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200 Estija Latvija Lietuva Europos Sąjungos šalių vidurkis

1 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių Europos Sąjungos valstybėse 100 000 gyv. (Eurostato duomenų bazė).

Sužalojimų ir apsinuodijimų statistika yra svarbi įvertinant traumatizmo mastą, nustatant traumų mechanizmą ir sužalojimo pobūdį, išaiškinant gyventojų grupes, kurios dažniausiai patiria sužalojimus ir apsinuodijimus, veiklas ir vietas, kur traumų pavojus yra didžiausiai; siekiant tinkamai ir tikslingai taikyti prevencines priemones bei įvertinti jų efektyvumą.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjo funkcionuoti Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema (toliau – TNAS IS), kuri šiuo metu kaupia ir apdoroja duomenis apie traumas ir nelaimingus atsitikimus, gautus iš 4 duomenų teikėjų šaltinių: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) ir Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro. Šiame leidinyje yra analizuojami TNAS IS sukaupti 2015–2016 m. sužalojimų ir apsinuodijimų duomenys.

Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečiąją vietą mirties priežasčių sąraše. Vaikų, paauglių, jaunimo ir pačių darbingiausių asmenų iki 44 m. amžiaus tarpe išorinės mirties priežastys yra

4


pirmaujanti mirties priežastis. 2016 m. traumas patyrė 413 603 asmenys, šiek tiek mažiau negu 2015 m. 2016 m. Lietuvoje nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 062 asmenys, stacionare gydėsi 43 840 ligonių, o iš viso buvo užregistruotas 488 421 sužalojimas, apsinuodijimas ir kitas išorinių priežasčių padarinys (2 pav.). Palyginus su 2015 m., 2016 m. 4,6 proc. sumažėjo mirčių nuo išorinių priežasčių, 6,7 proc. – stacionaro ligonių, tačiau 0,4 proc. padidėjo bendras užregistruotų traumų skaičius. 2012-2016 m. stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų, skaičius sumažėjo 16,5 proc.

2 pav. Sužeidimų ir apsinuodijimų piramidė Lietuvoje 2016 m.

Ilgą laiką Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose sužalojimai ir apsinuodijimai buvo koduojami tik vienu Tarptautinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos kodu, t.y. klinikiniu kodu, nurodančiu, koks organas buvo sužeistas, bei sužalojimo pobūdį (lūžis, žaizda, sumušimas ir pan.). Nuo 2009 m. stacionaruose šalia klinikinio kodo buvo pradėta koduoti traumos priežastis, tačiau kodavimo kokybė ir pilnumas buvo prasti. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje pradėta naudoti Tarptautinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtos redakcijos Australijos modifikacija (toliau – TLK-10-AM), kuri reikalauja koduoti traumas keturiais kodais: vienu klinikiniu kodu, nurodančiu sužeistą organą ir sužalojimo pobūdį, ir trimis traumos priežasties kodais, nusakančiais traumos pobūdį/ketinimą, vietą ir veiklą. Nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo pradėta pilnai (4 kodais) koduoti sužalojimus ir apsinuodijimus bei jų priežastis stacionaro ligoniams, nuo 2013 m. liepos 1 d. – stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose gydytiems ambulatoriniams ligoniams. Šiuos duomenis sveikatos priežiūros įstaigos įveda į Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinę sistemą (toliau – PSDF IS).

Šiame leidinyje yra analizuojami šie iš PSDF IS gaunami duomenys: Ambulatoriniai ligoniai, gydyti stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje (toliau –

ambulatoriniai ligoniai) – tai ambulatorinio gydymo priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje epizodai, kai epizodo metu bent viena užregistruota diagnozė yra sužalojimas, apsinuodijimas ir kiti išorinių priežasčių padariniai (TLK-10-AM kodai S00-T98).

Stacionaro ligoniai – tai stacionarinio gydymo epizodai su bent vienu aktyviu etapu, kurio pagrindinė diagnozė yra sužalojimas, apsinuodijimas ir kiti išorinių priežasčių padariniai (TLK-10-AM kodai S00-T98).

Duomenys yra analizuojami pagal sužalotą organą, traumos aplinkybę, veiklą ir vietą. Pabrėžiama, kad yra nagrinėjami ambulatorinio ar stacionarinio gydymo epizodai, bet ne asmenys, todėl dalis atvejų gali kartotis, jei asmuo buvo gydomas keliose sveikatos priežiūros įstaigose ar kreipėsi kelis kartus dėl to paties atvejo. Ligoniai, gydyti dėl sužeidimų ir apsinuodijimų

5

3062 mirtys43 840

stacionaro ligonių

488 421 sužalojimas ir apsinuodijimas


ambulatorinėje grandyje (ne stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje), nėra nagrinėjami, nes čia traumos nėra koduojamos pilnai keturiais kodais.

Taip pat leidinyje analizuojami: Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro teikiami mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių duomenys; SORDOS teikiami laikinojo nedarbingumo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų atvejai; NDNT teikiami pirmą kartą ir pakartotinai vertinto darbingumo ir neįgalumo lygio atvejai su bent viena sužalojimų ir apsinuodijimų diagnoze.

Analizuojant traumų išorines priežastis, labai svarbi kodavimo kokybė. Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai įpratę koduoti tik traumų klinikinius kodus, kurie yra svarbūs gydymui, o traumos aplinkybės, vietos ir veiklos kodai, kurie ypač svarbūs prevencijai, yra koduojami žymiai prasčiau. Nors palyginus su 2015 m., 2016 m. traumų priežasčių kodavimas pagerėjo, bet vis dar prasčiausiai pildoma įvykio vieta ir veikla traumos metu ambulatoriniams stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių ligoniams (atitinkamai 41,6 ir 41,1 proc. atvejų nenurodyta), stacionaro ligoniams įvykio vieta ir veikla traumos metu yra neužpildyta atitinamai 8,5 ir 0,4 proc. atvejų. Traumos aplinkybė stacionaro ligoniams yra neužpildyta 0,5 proc. atvejų, ambulatoriniams ligoniams – 26,6 proc. atvejų.

1 lentelė. Išorinių priežasčių kodų neužpildymas (procentais). Metai Traumos

aplinkybėsVeikla traumos

metuTraumos

vieta

Stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių ambulatoriniai ligoniai

2015 28,5 47,0 46,32016 26,6 41,6 41,1

Stacionaro ligoniai2015 11,2 20,6 15,62016 0,5 8,5 0,4

1. IŠLAIDOS SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ GYDYMUI IR LAIKINAM NEBARBINGUMUI

Traumų ekonominės žalos paskaičiavimas yra nelengvas uždavinys, nes ne visus traumų sukeltus nuostolius ir patirtas išlaidas įmanoma įvertinti ir suskaičiuoti. Naudojant TNAS IS turimus duomenis, buvo įvertintos išlaidos traumų gydymui bei laikinam nedarbingumui. Išlaidos buvo skaičiuojamos tokiu būdu:

Stacionarinio gydymo etapuose nurodytos Teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) mokėtinos sumos. Etapai buvo atrenkami taip: aktyvaus ir ilgalaikio gydymo etapai su pagrindine diagnoze S00-T98; reabilitacijos etapai su pirma lydinčia diagnoze S00-T98;

Stacionarinio gydymo kortelių, su bent vieno etapo pagrindine diagnoze S00-T98, pacientų priemokos ir mokamos paslaugos;

Ambulatorinio gydymo priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje epizoduose, kai epizodo metu bent viena užregistruota diagnozė yra S00-T98, nurodytos TLK mokėtinos sumos bei pacientų priemokos ir mokamos paslaugos;

Specializuoto ambulatorinio gydymo (ne priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje) epizodų paslaugų, su paslaugos diagnoze S00-T98, TLK mokėtinos sumos bei pacientų priemokos ir mokamos paslaugos;

6


Išlaidų ligonių pervežimo ir skubaus gelbėjimo paslaugoms dalis atitinkanti greitosios medicinos pagalbos paslaugų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų dalį (2015 m. – 14 proc., 2016 m. – 13,3 proc.) tarp visų greitosios medicinos pagalbos paslaugų;

SODROS išmokėtos laikinojo nedarbingumo dėl S00-T98 atvejų sumos. Neįvertintos išlaidos:

Išlaidos stacionariniam gydymui, kai sužalojimas ar apsinuodijimas nėra pagrindinė, o tik lydinti diagnozė;

Išlaidos pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, nes šios paslaugos nėra apmokamos atskirai, bet įeina į bendrą atitinkamų paslaugų finansavimą pagal gyventojų skaičių;

Išlaidos privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms (nekompensuojamos PSDF lėšomis);

Išlaidos paciento perkamiems PSDF kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms, išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms;

Išlaidos traumų sukeltoms ilgalaikėms pasekmėms, tokioms kaip neįgalumas, finansuoti; Prarastų gyvenimo metų dėl per ankstyvos mirties kaina; Materialiniai nuostoliai, sukelti įvykių, kai žmonės patiria traumas.Reikia atkreipti dėmesį, kad TLK mokėtina suma dar nereiškia, kad ji tikrai buvo apmokėta, nes

dėl lėšų stokos sveikatos priežiūros įstaigoms yra nustatomos išmokų kvotos, o sumos, viršijančios kvotą, yra neapmokamos arba apmokamos tik dalinai. Šioje analizėje visos mokėtinos sumos traktuojamos kaip išlaidos.

2016 m. bendros išlaidos traumų gydymui ir laikinajam nedarbingumui apmokėti sudarė 99,6 mln. eurų, o vertinant neįskaičiuotas išlaidas, per metus traumos padaro gerokai didesnę nei 100 mln. eurų žalą valstybės ekonomikai.

Palyginus su 2015 m., 2016 m. sumažėjus sužalojimų ir apsinuodijimų skaičiui, šiek tiek sumažėjo ir išlaidos traumų gydymui. Iš viso 2016 m. traumų gydymui buvo išleista 69,9 mln. eurų arba 1,1 proc. mažiau negu 2015 m. 2016 m. padidėjo išlaidos reabilitacijai bei pacientų priemokos visose sveikatos priežiūros grandyse. Iš visų 2016 m. traumų gydymui išleistų lėšų, stacionariniam gydymui (aktyviam, ilgalaikiam, reabilitaciniam) buvo skiriama 45,6 mln. eurų arba 65,2 proc. visų išlaidų traumų gydymui, ambulatoriniam gydymui – 17,7 mln. eurų arba 25,4 proc. visų išlaidų, ligonių pervežimo ir skubaus gelbėjimo paslaugoms – 6,6 mln. eurų arba 9,4 proc. visų (2 lentelė, 4 pav.). Daugiausiai, 37,1 mln. eurų skiriama aktyviam traumų gydymui stacionare. Tai sudaro 53,2 proc. visų gydymo išlaidų. 10,1 mln. eurų arba 14,4 proc. skiriama ambulatorinei pagalbai stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose. 7,2 mln. eurų arba 10,3 proc. skiriama kitoms specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms. Pacientų ar kitų šaltinių (darbdavių, privataus draudimo ir pan.) apmokamos priemokos ir mokamos paslaugos sudaro 862 tūkst. eurų arba 1,2 proc. visų gydymo išlaidų.

7


2 lentelė. Išlaidos sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui ir laikinajam nedarbingumui apmokėti 2015–2016 m.

Išlaidų rūšis Išlaidų suma (eurais)2015 m. 2016 m.

IŠ VISO IŠLAIDOS SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ GYDYMUI IR LAIKINAJAM NEDARBINGUMUI, iš jų:

99 609 099 99 645 705

Iš viso išlaidos sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui, iš jų: 70 652 906 69 852 679

Stacionarinis gydymas, iš jų:

46 757 979 45 558 395

aktyvus gydymas (PSDF apmokama suma) 37 245 743 37 149 164 ilgalaikis gydymas (PSDF apmokama suma) 5 707 750 4 491 029 reabilitacinis gydymas (PSDF apmokama suma) 3 408 180 3 511 773 paciento ar kitų šaltinių mokama suma stacionarinėje grandyje

396 306 406 429

Ambulatorinis gydymas, iš jų:

17 292 289 17 717 830

ambulatorinės paslaugos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose (PSDF apmokama suma)

9 616 786 10 073 341

paciento ar kitų šaltinių mokama suma priėmimo- skubiosios pagalbos skyriuose

171 939 257 297

specializuotos ambulatorinės paslaugos (PSDF apmokama suma)

7 316 528 7 189 075

paciento ar kitų šaltinių mokama suma specializuotoje ambulatorinėje grandyje

187 036 198 117

Ligonių pervežimo ir skubaus gelbėjimo paslaugos 6 602 641 6 576 455Laikinasis nedarbingumas 28 956 193 29 793 026

53.2%

6.4%5.0%0.6%

14.4%

0.4% 10.3%

0.3%9.4%

aktyvus gydymas (PSDF apmokama suma)

ilgalaikis gydymas (PSDF apmokama suma)

reabilitacinis gydymas (PSDF apmokama suma)

paciento ar kitų šaltinių mokama suma stacionar-inėje grandyje

ambulatorinės paslaugos priėmimo skubiosios pagalbos skyriuose (PSDF apmokama suma)

paciento ar kitų šaltinių mokama suma priėmimo skubiosios pagalbos skyriuose

specializuotos ambulatorinės paslaugos (PSDF apmokama suma)

paciento ar kitų šaltinių mokama suma ambula-torinėje grandyje

Ligonių pervežimo ir skubaus gelbėjimo paslaugos

4 pav. Išlaidų sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui struktūra 2016m.

8


2016 m. stacionaruose iš viso užfiksuoti 48 446 gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų epizodai. Ligoniai gulėjo stacionare 527 328 dienas (3 lentelė). Palyginus su 2015 m., 2016 m. sumažėjo stacionarinio gydymo epizodų bei lovadienių skaičius, padidėjo ambulatorinio gydymo epizodų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose. Padidėjo vieno stacionarinio epizodo vidutinis gulėjimo laikas, išaugo jo kaina. 2016 m. 82,3 proc. visų stacionaro PSDF apmokamų išlaidų buvo skiriama aktyviam gydymui, 10 proc. – ilgalaikiam gydymui (slaugai ir palaikomajam gydymui, paliatyvinei pagalbai), 7,8 proc. – stacionarinei reabilitacijai. PSDF apmokamos išlaidos aktyviam ir ilgalaikiam gydymui 2016 m. šiek tiek sumažėjo, o išlaidos reabilitacijai ir ambulatorinėms paslaugoms priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose – padidėjo. 2016 m. vienas aktyvaus gydymo epizodas PSDF kainavo 860 eurų ir truko vidutiniškai 6,5 dienas. Vienas stacionarinės reabilitacijos epizodas kainavo 857 eurus ir truko vidutiniškai 20,5 dienų. Ilgalaikio gydymo epizodas truko vidutiniškai 66,9 dienas ir kainavo 1 722 eurus. 2016 m. buvo 314 025 ambulatorinio gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų epizodai priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ir vienas jų vidutiniškai kainavo PSDF 32,1 eurus.

3 lentelė. Kai kurie sužalojimų ir apsinuodijimų gydymo išlaidų ir kiti rodikliai 2015–2016 m.

MetaiGydymo epizodų skaičius

Lovadienių skaičius

PSDF apmokama

suma (EUR)

Vidutinė gydymo epizodo

kaina (EUR)

Vidutinis gulėjimo

laikas

Stacionarinis gydymas iš viso,iš jų:

2015 51 502 535 567 46 361 673 900,2 10,4

2016 48 446 527 328 45 151 966 932,1 10,9

aktyvus gydymas 2015 44 698 277 853 37 245 743 833,3 6,22016 41 741 269 022 37 149 164 860,0 6,5

ilgalaikis gydymas2015 2 689 172 925 5 707 750 2 122,6 64,32016 2 608 174 454 4 491 029 1 722,0 66,9

reabilitacinis gydymas2015 4 115 84 789 3 408 180 828,2 20,62016 4 097 83 852 3 511 773 857,2 20,5

Ambulatorinės gydymas priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose

2015 308 852 - 9 616 786 31,1 -

2016 314 025 - 10 073 341 32,1 -

Vertinat visas PSDF išlaidas traumų gydymui 2016 m. pagal sužalotą organą ir sužalojimo pobūdį daugiausiai 36,9 proc. išlaidų teko klubų ir kojų sužalojimų gydymui, 16 proc. – pečių lanko ir rankų sužalojimams, 15 proc. – galvos sužalojimams (5 pav.). Klubų ir kojų sužalojimų gydymo išlaidos sudaro didžiąją dalį (39 proc.) išlaidų stacionariniame gydyme. Pečių lanko ir rankų sužalojimų gydymui tenka didžiausia išlaidų, skiriamų ambulatorinių ligonių gydymui priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, dalis – 30,4 proc., klubų ir kojų sužalojimų gydymui – 27,1 proc.

9


Stacion

arinis a

ktyvus

gydym

as

Stacion

arinis i

lgalaik

is gydy

mas

Stacion

arinis r

eabilita

cinis g

ydymas

Ambulato

rinis g

ydymas

priėm

imo skub

iosios

pagal

bos sk

yriuos

e

0%

20%

40%

60%

80%

100% Galvos sužalojimai (S00-S09)

Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)

Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)

Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)

Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)

Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)

Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)

Nudegimai, nušalimai (T20-T35)

Apsinuodijimai (T36-T65)

Chirurginio ir terapinio gydymo komp-likacijos, neklasifikuojamos kitur (T80-T88)

Kita

5 pav. PSDF gydymo išlaidų struktūra pagal sužalotą organą ir sužalojimo pobūdį 2016 m.

Iš viso laikinajam nedarbingumui dėl sužalojimų ir apsinuodijimų apmokėti 2016 m. SODRA išleido 29,8 mln. eurų (4 lentelė). Tai 2,9 proc. daugiau negu 2015 m. 2016 m. daugiausiai buvo išleista laikinajam nedarbingumui dėl klubų ir kojų sužalojimų apmokėti – 14 mln. eurų, dėl pečių lanko ir rankos sužalojimų – 10,4 mln. eurų. Šių dviejų rūšių traumų laikinajam nedarbingumui apmokėti išleista 82,1 proc. visų laikinojo nedarbingumo apmokėjimo išlaidų.

Pažymėtina, kad laikino nedarbingumo išmokos mokamos tik dirbantiesiems. Išlaidos laikinam nedarbingumui yra glaudžiai susijusios su gydymu ir labai priklauso nuo gydymo trukmės.

4 lentelė. Laikinojo nedarbingumo dėl traumų išmokos 2015–2016 m.Apmokėjimo suma (EUR)

2015 m. 2016 m.Iš viso, iš jų pagal traumos metu sužalotų organų grupes: 28 956 193 29 793 026

Galvos sužalojimai (S00-S09) 1 249 533 1 205 199Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29) 1 739 307 1 786 245Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39) 1 032 402 1 014 305

Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69) 10 120 732 10 430 750Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99) 13 367 359 14 039 904Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07) 682 071 544 311Nudegimai (T20-T32) 344 927 364 159Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98) 299 739 280 634

Kita 120 124 127 519

10


2. STACIONARE IR STACIONARO PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE GYDYTŲ LIGONIŲ SUDĖTIS

2016 m. užregistruota 40 859 stacionaro ligoniai gydyti dėl sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padarinių. Siekiant išvengti atvejų dubliavimosi, buvo nagrinėjami tik aktyvaus gydymo atvejai, kurie nebuvo perkelti į kitą ligoninę aktyviojo gydymo tęsimui, todėl bendras stacionaro ligonių skaičius šiek tiek skiriasi nuo šio leidinio pirmajame skyriuje pateikto skaičiaus. Stacionaro ligonių skaičius 2016 m. sumažėjo 6,4 proc. lyginant su 2015 m.

2016 m. 314 025 ambulatoriniai ligoniai buvo gydomi dėl traumų stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose. Ambulatorinių ligonių skaičius 2016 m. išaugo 1,7 proc. lyginat su 2015 m.

2016 m. stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų, skaičius 1 tūkst. gyventojų buvo panašus visose amžiaus grupėse, išskyrus vyresnes nei 75 m. amžiaus grupes, kur ligonių skaičius buvo didesnis. Tuo tarpu ambulatorinių ligonių tendencijos buvo kitokios – gerokai daugiau traumų patyrė vaikai, jaunimas, darbingo amžiaus žmonės (6 pav.).

0 m.1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.85+ m.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Ambulatorinių ligonių skaičius 1000 gyv. Stacionaro ligonių skaičius 1000 gyv.

6 pav. Stacionaro ir ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal amžių 2016 m.

2016 m. tarp stacionaro ir ambulatorinių ligonių, gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičiuojant 1 tūkst. gyventojų, vyrai pirmavo visose amžiaus grupėse, išskyrus vyresnius nei 75 m. asmenis (7, 8 pav.). Vyrų gydytų stacionare dėl traumų dažnis buvo gana tolygus beveik visose amžiaus grupėse ir labiau didėjo tik vyresnėse nei 75 m. amžiaus grupėse. Tuo tarpu moterys jauname ir darbingame amžiuje patyrė iki 4 kartų mažiau traumų nei vyrai, tačiau vyresnio nei 75 m. amžiaus grupėje moterų, patyrusių traumas, skaičius viršijo vyrų skaičių.

11


0 m.1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.0

5

10

15

20

25

30

35

40

Vyrai Moterys

7 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal amžių ir lytį 2016 m.

Tiek vyrai, tiek moterys, gydyti ambulatoriškai stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, daugiau traumų patyrė vaikystėje, jauname ir darbingame amžiuje. O vyresniame amžiuje ambulatoriškai gydytų traumų skaičius mažėjo (8 pav.). Matyt, vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria sunkias, stacionarinio gydymo reikalaujančias traumas, jaunesniems žmonėms dažniau pakanka ambulatorinio gydymo.

0 m.5-9 m.

15-19 m.

25-29 m.

35-39 m.

45-49 m.

55-59 m.

65-69 m.

75-79 m.85+ m.

0

50

100

150

200

250

Vyrai Moterys

8 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal amžių 2016 m.

2016 m. stacionare daugiausiai buvo gydomi ligoniai patyrę klubų ir kojų sužalojimus (29,9 proc. visų stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų), pečių lanko ir rankų sužalojimus (22,7 proc.), galvos sužalojimus (15,5 proc.) (9 pav.). Ambulatoriškai daugiausiai buvo gydomi ligoniai patyrę pečių lanko ir rankų sužalojimus (30,4 proc. visų ambulatorinių ligonių gydytų dėl traumų), klubų ir kojų sužalojimus (27,9 proc.), galvos sužalojimus (19,2 proc.).

12


15.5%5.1%

5.2%

22.7%29.9%

0.0%0.6%2.6%3.1%

4.9%0.9%

8.9%

0.7%

stacionaro ligoniaiGalvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Nudegimai (T20-T32)Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T50)

9 pav. Ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal sužeistą organą ir sužalojimo pobūdį 2016 m.

Nagrinėjant sužalojimus ir apsinuodijimus pagal pagrindines priežasčių grupes, svarbias prevencijai, kur bendrai vertinama traumos aplinkybė, vieta ir veikla įvykio metu, matoma, kad tiek stacionaruose, tiek stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose gydoma daugiausiai traumų patirtų namuose (10, 11 pav.). Tarp 0-4 m. vaikų ir vyresniame nei 70 metų amžiuje šios traumos sudarė absoliučią daugumą visų stacionare ir stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje gydytų traumų. Ypač daug įvairių traumų patiria 10-19 m. jaunimas: šiuo periodu atsiranda traumos mokykloje, sporto traumos, tyčiniai susižalojimai, pasikėsinimai. Darbingame amžiuje yra aktualūs tyčiniai susižalojimai, pasikėsinimai. Transporto ir darbo traumų dalis yra palyginti nedidelė. Stacionaruose gydoma daugiau vyresnio amžiaus ligonių bei 10-19 m. asmenų, o ambulatoriškai gydoma dažniausiai vaikai ir jauno amžiaus žmonės.

13

19.2%

5.0%

2.6%

30.4%

27.9%

0.9% 5.8%

1.7% 0.7% 2.3%1.9% 0.7% 0.9%

ambulatoriniai ligoniai


0 m

.

5-9

m.

15-1

9 m

.

25-2

9 m

.

35-3

9 m

.

45-4

9 m

.

55-5

9 m

.

65-6

9 m

.

75-7

9 m

.

85+ m

.0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Pasikėsinimas (X85-Y09)Tyčiniai susižalojimai (X60-X84)Namai (Y92.0)Sporto traumos (U50-U71)Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis ( Y92.2)Darbas, už kurį gaunamos pajamos (U73.0)Transporto įvykiai (V00-V99)

10 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal traumos vietą/ketinimą ir amžių 2016 m.

0 m.

1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Pasikėsinimas (X85-Y09)Tyčiniai susižalojimai (X60-X84)Namai (Y92.0)Sporto traumos (U50-U71)Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis ( Y92.2)Darbas, už kurį gaunamos pajamos (U73.0)Transporto įvykiai (V00-V99)

11 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal traumos vietą/ketinimą ir amžių 2016 m.

2.1. TRAUMOS APLINKYBĖ

Traumos aplinkybė nurodo aplinkybes, kurios sukėlė sužalojimą. 2016 m. iš visų pacientų gydytų stacionare dėl sužalojimų ir apsinuodijimų daugiausia susižeidė dėl nukritimų (net 57,7 proc.), negyvų mechaninių jėgų poveikio (9,5 proc.), medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijų (8,4 proc.), tyčinių susižalojimų (5 proc.), transporto įvykių (4,6 proc.) (12 pav.). Ambulatorinių ligonių, gydytų stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, didžioji dalis taip pat susižeidė dėl nukritimų (40,6 proc.), dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio – 20,7 proc. Net 26,6 proc. atvejų traumos aplinkybė nebuvo nurodyta.

14


4.6%

57.7%9.5%2.8%

1.7%

2.9% 5.0%

2.8%1.0%

8.4%

0.5% 3.0%

stacionaro ligoniaiTransporto įvykiai (V00-V99)Nukritimai (W00–W19)Negyvų mechaninių jėgų poveikis (W20–W49)Gyvų jėgų sukeltas mechaninis poveikis (W50–W64)Sąlytis su karščiu ir karštomis medžiagomis (X10–X19)Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis (X40–X49)Tyčinai susižalojimai (X60-X84)

12 pav. Ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos aplinkybę 2016 m.

Transpo

rto įvy

kiai (V

00-V99)

Nukritim

ai (W00–

W19)

Negyvų

mechani

nių jėg

ų pove

ikis (W

20–W49)

Gyvų jėg

ų suke

ltas mech

aninis

povei

kis (W

5...

Atsitikti

nis ap

sinuod

ijimas

kenksm

ingom

is medž

iagom

i...

Tyčinai

susiž

alojim

ai (X60-

X84)

Pasikės

inimas

(X85-

Y09)

Įvykis

, kai ke

tinimas

nepatik

slintas

(Y10-

Y34)

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

KitaApsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T65)Nudegimai, nušalimai (T20-T35)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19 )Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)

13 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos aplinkybę ir pažeistą kūno dalį 2016 m.

15

1.8%

40.6%

20.7%

4.5%

0.6%

0.5%

1.0%1.4%

0.5%

0.1%

26.6%

1.6%



Nagrinėjant traumas pagal sužalotą kūno dalį (13 pav.), iš nukentėjusiųjų transporto įvykiuose daugiausiai stacionaro pacientų (29,7 proc.) buvo gydyti dėl galvos sužalojimų, iš nukritusiųjų – 45,7 proc. buvo gydyti stacionare dėl klubų ir kojų sužalojimų. Negyvų mechaninių jėgų poveikis daugiausiai pasireiškė pečių lanko ir rankų susižalojimais (57,2 proc.), gyvų jėgų mechaninis poveikis – galvos sužalojimais (69,4 proc.). Iš visų dėl tyčinių susižalojimų stacionare gydomų ligonių 93,9 proc. bandė nuodytis. Nukentėję nuo pasikėsinimų dažniausiai patyrė galvos traumas (73,3 proc.). Ambulatorinių ligonių sužalojimų struktūra yra panaši (14 pav.).

Transpo

rto įv

ykiai

(V00

-V99

)

Nukriti

mai (W00–

W19)

Negyvų

mech

aninių

jėgų p

oveik

is (W20–

W49)

Gyvų j

ėgų su

keltas

mech

aninis

povei

kis (W

50–W

64)

Atsitikt

inis a

psinu

odijim

as ken

ksming

omis m

edžiag

omis i

r jų po

veikis

...

Tyčinai

susiž

alojim

ai (X60

-X84

)

Pasikės

inimas

(X85

-Y09

)

Įvykis

, kai k

etinim

as nep

atikslin

tas (Y

10-Y

34)

0%20%40%60%80%

100%

KitaApsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T65)Nudegimai, nušalimai (T20-T35)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19 )Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)

14 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos aplinkybę ir pažeistą kūno dalį 2016 m.

2.1.1. NUKRITIMAI

Nukritimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios patiriami sužalojimai. 2016 m. stacionare dėl nukritimų buvo gydoma 23 589 ligoniai, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 127 583 ambulatoriniai ligoniai. Palyginus su 2015 m., 2016 m. stacionare gydytų dėl nukritimų ligonių skaičius padidėjo 4,4 proc., ambulatoriškai gydytų ligonių – 3,9 proc. 2016 m. nukritimai sudarė daugiau negu pusę (56 proc.) visų stacionare dėl traumų gydytų atvejų ir 40 proc. ambulatorinių ligonių, gydytų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.

Stacionare gydytų nukritimų dažnis 1 tūkst. gyventojų smarkiai didėjo vyresnio amžiaus grupėse, ypač nuo 75 m. Jeigu jaunesnėse amžiaus grupėse daugiau sužeidimų nukritus patyrė vyrai, tai 70 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėse pirmavo moterys (15 pav.). Jei stacionare buvo gydoma daugiau vyresnių ligonių, tai tarp ambulatorinių ligonių buvo daugiau vaikų ir jaunesnio amžiaus žmonių (16 pav.).

16


0 m.1-4 m.5-9 m.

10-14 m.15-19 m.20-24 m.25-29 m.30-34 m.35-39 m.40-44 m.45-49 m.50-54 m.55-59 m.60-64 m.65-69 m.70-74 m.75-79 m.80-84 m.

85+ m.

0 5 10 15 20 25 30 35

Moterys Vyrai

15 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Moterys Vyrai

16 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl nukritimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

Tiek stacionare, tiek stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje gydytų ligonių dėl nukritimų struktūra panaši: didžiasuią dalį sudarė griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus (atitinkamai 41,7 proc. ir 44,2 proc.), nukritimas (griuvimas) ant ir nuo laiptų bei pakopų ar skirtingų lygių (atitinkamai 3,8 proc. ir 3,3 proc.) (17 pav.). Net 41,6 proc. stacionare ir 43,8 proc. stacionaro priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje užregistruotų nukritimų nebuvo tiksliai sukoduota.

17


0.9%

41.7%

3.8%1.8%2.8%

41.6%

7.5%

stacionaro ligoniai

Griuvimas lygioje vietoje ant ledo ir sniego (W00)Griuvimas lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus (W01)Nukritimas (griuvimas) ant ir nuo laiptų bei pakopų (W10)Kitas kritimas nuo vieno lygio ant kito (W17)

17 pav. Ligonių gydytų dėl nukritimų struktūra 2016 m.

Stacionare gydomi ligoniai patyrė traumas griūnant lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus dažniausiai susižalojo klubus ir kojas (52,7 proc. visų griuvimų lygioje vietoje), pečius ir rankas (28,7 proc.), griūnant nuo laiptų ar pakopų dažniausiai sužalojama galva (30,7 proc.), klubai ir kojos (27,9 proc.) (18 pav.). Ambulatoriniai ligoniai visais atvejais dažniausiai buvo gydomi dėl klubų ir kojų sužalojimų (19 pav.).

Griuvim

as lyg

ioje v

ietoje

pasly

dus,

einan

t ar u

žkliu

vus

(W01

)

Nukriti

mas (gr

iuvim

as) an

t ir nu

o laip

tų be

i pak

opų (

W10

)

Nepati

kslin

tas nu

kritim

as (gr

iuvim

as) (W

19)

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Galvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Kita

18 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl nukritimų struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

18

1.3%

44.2%

3.3%1.1%2.7%

43.8%

3.6%



Griuvim

as ly

gioje

vietoj

e pas

lydus

, eina

nt ar

užkli

uvus

(W

01)

Nukrit

imas

(griu

vimas

) ant

ir nu

o laip

tų be

i pak

opų (

W10

)

Nepati

kslin

tas nu

kritim

as (g

riuvim

as) (

W19

)0%

20%

40%

60%

80%

100%

Galvos sužalojimai (S00-S09)





Kita

19 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl nukritimų struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

2.1.2. NEGYVŲ MECHANINIŲ JĖGŲ POVEIKIS

2016 m. dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio stacionare buvo gydyti 3 893 ligoniai, šiek tiek mažiau negu 2015 m. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio buvo gydyti 65 159 ambulatoriniai ligoniai arba 5 proc. daugiau negu 2015 m. 2016 m. šie ligoniai sudarė 9,5 proc. visų stacionare gydytų dėl traumų ligonių, o tarp ambulatorinių ligonių jie sudarė net 20,7 proc.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5

Moterys Vyrai

20 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

Dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio vyrai buvo gydomi žymiai dažniau nei moterys. Stacionaro ligonių vyrų tarpe vyravo darbingo amžiaus žmonės, o tarp ambulatorinių ligonių –

19


jaunesnio darbingo amžiaus žmonės. Tarp moterų dažniau traumas patyrė 1-19 m. vaikai ir jaunimas (20, 21 pav.).

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 10 20 30 40 50 60

Moterys Vyrai

21 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

10.5% 4.1%

19.3%

8.1%

9.1%7.9%6.3%

22.0%

1.7%

3.5%2.6% 5.0%

stacionariniai ligoniaiMesto, išmesto ar krintančio objekto smūgis (W20)Atsitrenkimas į sportinį inventorių ar smūgis juo (W21)Atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais (W22)Patekimas, sutraiškymas, suspaudimas tarp objektų (W23)Sąlytis su aštriu stiklu (W25)Sąlytis su peiliu, kardu ar durklu (W26)Sąlytis su nemotoriniais įrankiais (W27)Sąlytis su kitais motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais (W29)

22 pav. Ligonių gydytų dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio struktūra 2016 m.

Dažniausiai žmonės susižeidžia dėl sąlyčio su kitais motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais (22 proc. iš visų gydytų stacionare dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio), dėl atsitrenkimo į kitus objektus ar smūgio jais (19,3 proc.), dėl mesto, išmesto ar krintančio objekto smūgio (10,5 proc.), dėl sąlyčio su aštriu stiklu (9,1 proc.) (22 pav.). Tarp ambulatorinių ligonių

20

14.3%2.8%

34.4%

5.1%

6.3%

7.2%

7.3%

7.1%

1.3%2.6% 9.8%

2.0%



vyravo atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais (34,4 proc. visų ambulatoriškai gydytų dėl negyvų jėgų mechaninio poveikio ligonių), dėl mesto, išmesto ar krintančio objekto smūgio (14,3 proc.), dėl kitų ir nepatikslintų negyvų mechaninių jėgų poveikio (9,8 proc.).

Mest

o, išm

esto a

r krin

tančio

objek

to sm

ūgis

(W20

)

Atsitre

nkim

as į k

itus o

bjektu

s ar s

mūgis

jais (

W22

)

Sąlytis

su ki

tais m

otorin

iais į

rankia

is ir n

amų a

pyvo

kos m

echan

izmais

(W29

)0%

20%

40%

60%

80%

100%

Galvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Kita

23 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

Mest

o, išm

esto a

r krin

tančio

objek

to sm

ūgis

(W20

)

Atsitre

nkim

as į k

itus o

bjektu

s ar s

mūgis

jais (

W22

)

Kitų ir

nepa

tiksli

ntų ne

gyvų

mech

anini

ų jėg

ų pov

eikis

(W49

)0%

20%

40%

60%

80%

100%

Galvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Kita

24 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

Tarp stacionaro ligonių gydytų dėl mesto, išmesto ar krintančio objekto smūgio daugiausiai patyrė galvos traumas (47,6 proc.), gydyti dėl atsitrenkimo į kitus objektus ar smūgio jais ir dėl sąlyčio su kitais motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais daugiausiai susižalojo pečius ir rankas (atitinkamai 40,6 proc. ir 79,7 proc.) (23 pav.). Tarp ambulatorinių ligonių situacija buvo kitokia: tarp

21


gydytų dėl mesto, išmesto ar krintančio objekto smūgio ir dėl kitų ir nepatikslintų negyvų mechaninių jėgų poveikio daugiausiai buvo svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas (atitinkamai 50,4 proc. ir 56,4 proc.), gydyti dėl atsitrenkimo į kitus objektus ar smūgio jais daugiausiai susižalojo pečius ir rankas (38,8 proc.) (24 pav.).

2.1.3. TYČINAI SUSIŽALOJIMAI

2016 m. dėl tyčinių susižalojimų stacionare buvo gydyti 2 032 ligoniai (5 proc. visų gydytų dėl traumų ligonių), priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 3 272 ambulatoriniai ligoniai (1 proc. visų ambulatorinių ligonių gydytų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl traumų). Palyginus su 2015 m., 2016 m. stacionare gydytų ligonių sumažėjo net 14 proc., ambulatoriškai gydytų – 2,2 proc. 2016 m. tarp šių ligonių vyravo darbingo amžiaus žmonės (25, 26 pav.). Dėl tyčinių susižalojimų vyrai buvo gydomi žymiai dažniau nei moterys beveik visose amžiaus grupėse, tik stacionare amžiaus grupėje nuo 10 iki 19 m. ir priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje amžiaus grupėje 10-14 m. pirmavo moterys.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2

Moterys Vyrai

25 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl tyčinių susižalojimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4

Moterys Vyrai

26 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl tyčinių susižalojimų skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

22


Didžioji dauguma (89,3 proc. stacionaro ligonių ir 87,5 proc. ambulatorinių ligonių) dėl tyčinių susižalojimų gydytų ligonių bandė nusinuodyti (27 pav.). Nors yra nurodoma, kad 55,8 proc. stacionaro ligonių ir 72,2 proc. ambulatorinių ligonių tyčia apsinuodijo alkoholiu, gali kilti abejonių, ar tikrai bandoma žudytis geriant alkoholį. Matyt, turima omeny, kad žmonės vartoja alkoholį aiškiai žinodami besaikio gėrimo pasekmes. Nuo 2017 m. sveikatos priežiūros įstaigoms yra rekomenduojama nebekoduoti tyčinio apsinuodijimo alkoholiu, o koduoti atsitiktinį apsinuodijimą alkoholiu, nebent yra tiksliai žinoma, kad tokiu būdu buvo bandoma nusižudyti. Tokiu būdu, tyčinių susižalojimų skaičius sveikatos priežiūros įstaigose turėtų gerokai sumažėti.

22 proc. stacionaro ligonių ir 8,6 proc. ambulatorinių ligonių buvo gydomi dėl tyčinio apsinuodijimo antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, 6,1 proc. stacionaro ligonių ir 5,2 proc. ambulatorinių ligonių buvo gydomi dėl tyčinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais. Tik 3,1 proc. stacionaro ligonių ir 8,2 proc. ambulatorinių ligonių buvo gydomi dėl tyčinio susižalojimo aštriais daiktais.

Reikia pastebėti, kad tyčinio susižalojimo diagnozė yra ne visada rašoma, nes medicinos darbuotojai patiria spaudimą tiek iš pacientų, tiek ir iš jų artimųjų, kurie nenori matyti tokios diagnozės dokumentuose, taip pat pacientai stengiasi visaip nuslėpti tiesą, teigdami, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Todėl dalis tyčinių susižalojimo gali būti koduojami, kaip nelaimingi atsitikimai arba nepatikslinto ketinimo įvykiai.

22.0%

6.1%

5.4%

55.8%

3.1%7.7%

stacionaro ligoniaiTyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamas kitur (X61)Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais] bei jų poveikis, neklasifikuo-jamas kitur (X62)Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas kitais ir nepatikslintais medikamentais ir biologinėmis medžiagomis (X64)Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu (X65)Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (X78)

27 pav. Ligonių gydytų dėl tyčinių susižalojimų struktūra 2016 m.

23

8.6%

5.2% 1.5%

72.2%

8.2%

4.3%



2.1.4. TRANSPORTO ĮVYKIAI

2016 m. dėl transporto traumų buvo gydyti 1 876 stacionaro ligoniai (4,6 proc. visų stacionare dėl traumų gydytų ligonių) ir 5 607 ambulatoriniai ligoniai (1,8 proc. visų ambulatorinių ligonių gydytų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl traumų). Palyginus su 2015 m., 2016 m. stacionaro ligonių gydytų, dėl transporto traumų, skaičius sumažėjo 1,7 proc., o gydytų ambulatoriškai – padidėjo 4,4 proc.. Transporto traumas vyrai patiria dažniau nei moterys (28, 29 pav.). 2016 m. ypač daug traumų patyrė 5-25 m. amžiaus asmenys. Tarp ambulatorinių ligonių nuketėjusių per transporto įvykius moterys taip smarkiai nuo vyrų neatsiliko.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8

Moterys Vyrai

28 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl transporto įvykių skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

0 m.1-4 m.5-9 m.


85+ m.

0 1 2 3 4 5 6

Moterys Vyrai

29 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl transporto įvykių skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

24


Važiuojantieji automobiliu sudarė 30,8 proc. besigydančių stacionare ligonių nukentėjusių transporto įvykiuose, 29,4 proc. sudarė važiuojantieji pedaline transporto priemone, 20,7 proc. – pėstieji, 10,7 proc. – važiuojantieji motociklu. Tarp ambulatorinių ligonių, gydytų dėl transporto traumų, važiuojantieji automobiliu sudarė 41,3 proc., važiuojantieji pedaline transporto priemone – 32,1 proc., važiuojantieji motociklu – 5,7 proc., pėstieji – 14,1 proc. (30 pav.).

Pėstie

ji

Važiuo

jantie

ji ped

aline

tran

spor

to pr

iemon

e

Moto

ciklin

inkai

Važiuo

jantie

ji auto

mobiliu

Važiuo

jantie

ji sun

kvež

imiu

Važiuo

jantie

ji auto

busu

Kiti0

10

20

30

40

stacionariniai ligoniai ambulatoriniai ligoniai

30 pav. Ligonių gydytų dėl transporto įvykių struktūra pagal nukentėjusiojo statusą 2016 m.

0 m.1-4 m.

5-9 m.10-14 m.

15-19 m.20-24 m.

25-29 m.30-34 m.

35-39 m.40-44 m.

45-49 m.50-54 m.

55-59 m.60-64 m.

65-69 m.70-74 m.

75-79 m.80-84 m.

85+ m.0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

Kiti antžeminiai transporto įvykiai (V80-V89)Važiuojantysis autobusu (V70–V79)Važiuojantysis pikapu, dengtu sunkvežimiu ar sunkiasvore krovinine transporto priemone (V50–V69)Važiuojantysis lengvuoju automobiliu (V40–V49)Motociklininkas (V20–V29)Važiuojantysis pedaline transporto priemone (V10–V19)Pėsčiasis (V00–V09)

32 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl transporto įvykių skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal nukentėjusiojo statusą ir amžių 2016 m.

25


Dažniausiai dėl transporto traumų stacionare buvo gydomi 5-19 m. amžiaus asmenys (32 pav.). Didžioji dalis nukentėjusiųjų 5-14 m. amžiaus grupėse buvo važiuojantieji pedaline transporto priemone. Tarp nukentėjusiųjų 15-19 m. amžiaus grupėje važiuojantieji automobiliu lenkė važiuojančius pedaline transporto priemone. 20-44 m. amžiaus grupėse važiuojantieji automobiliu sudarė didžiausią dalį nukentėjusiųjų. Vyresnėse amžiaus grupėse daugiau nukentėjo važiuojantieji pedaline transporto priemone ir automobiliu, o nuo 60 m. – pėstieji.

Dažniausiai dėl transporto traumų ambulatoriškai buvo gydomi 5-19 m. amžiaus asmenys (33 pav.). Didžioji dalis šių asmenų buvo važiuojantieji pedaline transporto priemone. 20-69 m. amžiaus grupėse važiuojantieji automobiliu sudarė didžiausią dalį nukentėjusiųjų. Vyresnėse amžiaus grupėse vėl daugiau nukentėjo važiuojantieji pedaline transporto priemone. Vyresnių nei 85 m. amžiaus grupėje pėstieji sudarė didžiausią dalį.

0 m.1-4 m.

5-9 m.10-14 m.

15-19 m.20-24 m.

25-29 m.30-34 m.

35-39 m.40-44 m.

45-49 m.50-54 m.

55-59 m.60-64 m.

65-69 m.70-74 m.

75-79 m.80-84 m.

85+ m.0

0.51

1.52

2.53

3.54

4.5

Kiti antžeminiai transporto įvykiai (V80-V89)Važiuojantysis autobusu (V70–V79)Važiuojantysis pikapu, dengtu sunkvežimiu ar sunkiasvore krovinine transporto priemone (V50–V69)Važiuojantysis lengvuoju automobiliu (V40–V49)Motociklininkas (V20–V29)Važiuojantysis pedaline transporto priemone (V10–V19)Pėsčiasis (V00–V09)

33 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl transporto įvykių skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal nukentėjusiojo statusą ir amžių 2016 m.

Transporto įvykiuose nukentėję važiuojantieji automobiliu stacionare dažniausiai buvo gydomi dėl galvos sužalojimų (32,4 proc. visų susižeidusių važiuojančiųjų automobiliu), dėl kaklo ir krūtinės sužalojimų (22 proc.), dėl pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimų (21,4 proc.) (34 pav.). Pėstieji dažniausiai susižeidė klubus bei kojas (36,3 proc.), galvą (33,3 proc.). Važiuojantieji pedaline transporto priemone dažniausiai susižeidė pečių lanką ir rankas (33,3 proc.), galvą (27,2 proc.), klubus bei kojas (24,1 proc.). Važiuojantieji motociklu dažniausiai susižeidė klubus bei kojas (35 proc.), pečių lanką ir rankas (24 proc.).

26


Pėsčia

sis (V

00–V

09)

Važiuo

jantys

is pe

dalin

e tran

spor

to pr

iemon

e (V10

–V19

)

Moto

ciklin

inkas

(V20

–V29

)

Važiuo

jantys

is len

gvuo

ju au

tomob

iliu (V

40–V

49)

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Galvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Kita

34 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl transporto įvykių struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

2.2. TRAUMOS VIETA

Lietuvoje, pradėjus naudoti TLK-10-AM, atsirado galimybė nurodyti traumos vietą ir veiklą. Kadangi pagal šią klasifikaciją koduojama tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas traumos vietos

35.4%

0.3%9.9%

1.4%4.7%0.4%0.5%0.3%6.5%

40.2%

0.4%

stacionaro ligoniai Namai (Y92.0) Nuolatinės globos institucijos (Y92.1)Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis (Y92.2) Sporto ir fizinio lavinimo sritis (Y92.3)Gatvė ir automagistralė (Y92.4) Prekybos ir paslaugų sritis (Y92.5)Pramonės ir statybos sritis (Y92.6) Ūkis (Y92.7)Kita patikslinta įvykio vieta (Y92.8) Nepatikslinta įvykio vieta (Y92.9)Nenurodyta traumos vieta

35 pav. Ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų struktūra pagal traumos vietą 2016 m.

27

21.8%

0.1%1.8%1.2%

2.3% 0.2%0.5%0.1%

2.3%

28.6%

41.1%



kodavimas yra palyginti naujas sveikatos priežiūros įstaigoms, galbūt, todėl net 40,2 proc. stacionare gydytų traumų nebuvo nurodyta arba nurodyta nepatikslinta traumos vieta. 2016 m. pagal traumos vietą tarp ligonių gydytų dėl traumų stacionare didžiausią dalį sudarė įvykiai namuose – 35,4 proc., 9,9 proc. įvykių įvyko mokykloje, kitoje institucijoje ar viešojo administravimo srityje, keliuose – 4,7 proc. (35 pav.). Tarp ambulatorinių ligonių didžiausią dalį taip pat sudarė traumos namuose – 21,8 proc., bet 28,6 proc. atvejų traumos vieta buvo nepažymėta arba nurodyta nepatikslinta traumos vieta.

2.2.1. TRAUMOS NAMUOSE

Ypač daug namuose susižalojusių ir stacionare gydytų ligonių skaičius yra vyresni nei 75 m., tuo tarpu tarp ambulatoriškai gydytų ir namuose susižalojusių ligonių vyrauja vaikai, ypač 1-4 m. amžiaus (36 pav.). Tarp ligonių susižalojusių namuose beveik visose amžiaus grupėse daugiau nukenčia vyrai ir tik nuo 75 m. amžiaus stacionaro ligonių tarpe ir nuo 85 m. amžiaus ambulatorinių ligonių tarpe juos pralenkia moterys (37 pav.).

0 m. 1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Vyrai Moterys

36 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namuose, skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

0 m. 1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.

0

10

20

30

40

50

60

70

Vyrai Moterys

37 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namuose, skaičius 1 tūkst. gyventojų pagal lytį ir amžių 2016 m.

28


Namuose daugiausia sužalojimų įvyksta lauko zonose: 33,8 proc. visų stacionare gydytų ligonių ir 44 proc. amulatoriškai gydytų ligonių (38 pav.). Iš visų stacionaro ligonių, susižalojusių namuose, 2,8 proc. traumas patyrė virtuvėje, 2,5 proc. – miegamajame. 2,9 proc. gydytų ambulatoriškai ligonių traumas patyrė garažuose, 2,6 proc. – įvažiavimo zonose. Tačiau net 57,5 proc. stacionaro ligonių ir 47,2 proc. ambulatorinių ligonių traumos vieta nėra tiksliai nurodoma.

0.7%

33.8%

1.6%0.9%

2.8%

2.5%0.1%13.9%

43.6%

0.1%

stacionaro ligoniaiĮvažiavimas (Y92.00)Lauko zonos (Y92.01)Garažas (Y92.02)Vonios kambarys (Y92.03)Virtuvė (Y92.04)Miegamasis (Y92.05)

38 pav. Ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namuose, struktūra 2016 m.

Įvažiavimas (Y92.00)

Lauko zonos (Y92.01)

Garažas (Y92.02) Vonios kambarys (Y92.03)

Virtuvė (Y92.04) Miegamasis (Y92.05)

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

KitaChirurginio ir terapinio gydymo komplikacijos, neklasifikuojamos kitur (T80-T88)Kiti ir nepatikslinti išorinių poveikių padariniai (T66-T78)Nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T51-T65)Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T50)Nušalimai (T33-T35)Nudegimai (T20-T32)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)

39 pav. Stacionaro ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namuose, struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

29

2.6%

44.0%

2.9%0.4%1.9%1.0%0.1%

22.1%

25.1%



Tarp stacionaro ligonių, patyrusių traumas namų lauko zonose, vyravo klubų ir kojų (33,1 proc.) ir pečių lanko ir rankų (31,9 proc.) sužalojimai; garaže dažniausiai patiriami pečių lanko ir rankų (34,8 proc.) bei galvos (26,4 proc.) sužalojimai; vonios kambaryje – klubų ir kojų (38,8 proc.) ir galvos (16,4 proc.) sužalojimai; virtuvėje – nudegimai (38,4 proc.) ir pečių lanko ir rankų (18,7 proc.) sužalojimai, miegamajame – klubų ir kojų (29,9 proc.) ir galvos (18,4 proc.) sužalojimai (39 pav.). Šiek tiek keistai atrodo, kad net 9,5 proc. patyrusių traumas namų įvažiavimo zonose apsinuodijo. Tokie duomenys gali būti susiję su kodavimo kokybės problemomis, kadangi įvažiavimas yra pirmasis kodas šioje grupėje, tai gali būti rašomas per daug nesigilinant į kodo reikšmę.

Tarp ambulatorinių ligonių, patyrusių traumas namų įvažiavimo, lauko zonose, vonios kambaryje, virtuvėje, vyravo pečių lanko ir rankų sužalojimai, garaže – 60,4 proc. patyrė svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikį, miegamajame – 43,8 proc. patyrė galvos traumas (40 pav.).

Įvažiavimas (Y92.00)

Lauko zonos (Y92.01)

Garažas (Y92.02) Vonios kambarys (Y92.03)

Virtuvė (Y92.04) Miegamasis (Y92.05)

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

KitaChirurginio ir terapinio gydymo komplikacijos, neklasifikuojamos kitur (T80-T88)Kiti ir nepatikslinti išorinių poveikių padariniai (T66-T78)Nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T51-T65)Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T50)Nušalimai (T33-T35)Nudegimai (T20-T32)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)

40 pav. Ambulatorinių ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namuose, struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

2.3. VEIKLA TRAUMOS METU

Veikla traumos metu nurodo, ką asmuo veikė, kuomet įvyko trauma. Kadangi veikla traumos metu pradėta koduoti tik nuo 2011 m. balandžio 1 d., kol kas jos užpildymo kokybė prasta: net 70,7 proc. visų traumų gydytų stacionare bei 42,2 proc. ambulatorinių ligonių veikla traumos metu buvo nurodyta kaip kita patikslinta, nepatikslinta ar visai nenurodyta (41 pav.). 12,4 proc. traumų gydytų stacionare ir 9,9 proc. traumų gydytų ambulatoriškai įvyko laisvalaikio (bet ne sportuojant) metu, 2,1 proc. traumų gydytų stacionare ir 2,9 proc. traumų gydytų ambulatoriškai įvyko namų ruošos ar gyvybinių funkcijų (ilsėjimasis, valgymas, miegojimas) vykdymo metu, 2,4 proc. traumų gydytų stacionare ir 1 proc. traumų gydytų ambulatoriškai įvyko darbe. Tarp sporto ir fizinio lavinimo traumų, gydytų stacionare, 40,1 proc. sudaro komandinių sporto su kamuoliu šakų traumos.

30


1.7%

12.4% 2.4%

2.1%

2.2%

70.7%

8.5%

0.0%

stacionaro ligoniaiSportas ir fizinis lavinimas (U50-U71)Kitur nepriskirta laisvalaikio veikla (U72)Darbas, už kurį gaunamos pajamos (U73.0)Kitokio tipo darbas, už kurį negaunama pajamų (įsk. namų ruošą) (U73.1)Ilsėjimasis, miegojimas, valgymas ar kitos gyvybinės veiklos vykdymas (U73.2)Kita patikslinta ir nepatikslinta veikla (U73.8-9)

41 pav. Ligonių gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pagal veiklą 2016 m.

3. MIRTINGUMAS NUO IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ

Pastarąjį dešimtmetį mažėjo mirtingumas nuo visų išorinių priežasčių (42 pav.). Nuo 2005 m. standartizuotas mirtingumas nuo išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų sumažėjo 40 proc.

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

20112012

20132014

20152016

0

10

20

30

40

50

60

Transporto įvykiai (V01-V99)Nukritimai (W00-W19)Paskendimai (W65-W74)Natūralus šalčio poveikis (X31)Apsinuodijimai alkoholiu (X45)Savižudybės (X60-X84)Nužudymai (X85-Y09)

42 pav. Standartizuotas mirtingumas (pagal ES standartą) nuo išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų

31

1.4%

9.9%1.0%

2.9%

1.0%

42.2%

41.6%



2016 m. nuo išorinių priežasčių mirė 2 991 asmuo arba 6,8 proc. mažiau negu 2015 m. 2016 m. didžiausią dalį mirčių nuo išorinių priežasčių sudarė tyčiniai susižalojimai (savižudybės) – 28 proc., 14 proc. mirė dėl apsinuodijimų, 14 proc. – dėl nukritimų, 8 proc. – nuo transporto traumų (43 pav.).

8%

13%

6%

3%

8%

14%

28%

3%

10%

6%Transporto įvykiai (V00-V99)

Nukritimai (W00–W19)

Atsitiktinis skendimas (W65–W74)

Kitoks atsitiktinis kvėpavimo sutrikdymas (W75–W84)

Gamtos jėgų poveikis (X30–X39)

Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis (X40–X49)

Tyčinai susižalojimai (X60-X84)

Pasikėsinimas (X85-Y09)

Įvykis, kai ketinimas nepatikslintas (Y10-Y34)

Kita

43 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra 2016 m.

Transp

orto įv

ykiai (V

00-V99)

Nukritim

ai (W

00–W19)

Atsitik

tinis

sken

dimas

(W65–W

74)

Atsitik

tinis

apsin

uodijimas

kenksm

ingomis med

žiagomis

ir jų poveik

is (X

40–X49)

Tyčinai

susiž

alojim

ai (X

60-X84)

Pasikėsi

nimas

(X85-Y

09)

Įvykis,

kai keti

nimas

nepati

kslintas

(Y10-Y

34)0%

20%

40%

60%

80%

100%

LigoninėjeNepažymėtaNamuoseKitur

44 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra pagal mirties vietą 2016 m.

Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra gerokai skiriasi nuo sužalojimų ir apsinuodijimų gydytų stacionare priežasčių struktūros. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūroje pagal mirties vietą (44 pav.) net 97 proc. mirčių nuo paskendimų, 96 proc. dėl savižudybių, 85 proc. dėl apsinuodijimų įvyko ne ligoninėse, t.y. mirtis įvyksta dažniausiai įvykio vietoje (namuose ar kitoje vietoje). Tai parodo atitinkamų traumų sunkumą, kai mirštama nepasiekus sveikatos priežiūros įstaigos, o tai reiškia, kad ši trauma neužsifiksuojama sveikatos priežiūros įstaigų statistikoje. Tai parodo mirčių ir stacionaro

32


atvejų struktūrų skirtumo priežastis, pvz. savižudybės sudaro 28 proc. tarp visų mirusiųjų nuo traumų, bet tik 5 proc. tarp visų stacionaro ligonių gydytų dėl traumų. Tuo tarpu net 78 proc. mirusiųjų dėl nukritimų miršta ligoninėje, kur nukritimai sudaro daugumą gydomų atvejų.

Vyrų mirtingumo nuo išorinių priežasčių rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra gerokai didesnis nei moterų visose amžiaus grupėse, išskyrus 0-4 m. amžių, kur pirmauja moterys (45 pav.). Kai kuriose vidutinio amžiaus grupėse vyrų mirtingumas nuo traumų lenkia moterų mirtingumą net 6 kartus.

0 m. 1-4 m.

5-9 m.

10-14 m.

15-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

70-74 m.

75-79 m.

80-84 m.

85+ m.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450Vyrai

Moterys

Mir

usi

ų s

kaič

ius

10

0 t

ūks

t. g

yv.

45 pav. Mirčių nuo išorinių priežasčių struktūra pagal amžių ir lytį 2016 m.

Didžioji dalis mirusių dėl traumų buvo patyrę galvos sužalojimus – 16,9 proc., apsinuodiję nemedicininės paskirties medžiagomis (įskaitant alkoholį) – 10,5 proc., patyrę daugybinius sužalojimus – 6,8 proc., patyrę kaklo ir krūtinės sužalojimų – 5,4 proc. (46 pav.). Daugiausia mirusiųjų nuo sužalojimų ir apsinuodijimų, traumas patiria namuose (57,4 proc.), gatvėse ir automagistralėse (8 proc.) (47 pav.). 28 proc. atvejų traumos vieta nebuvo tiksliai nurodyta.

16.9%

5.4%1.1%0.6%

5.0%

6.8%

3.1%1.6%

0.3%5.0%10.5%

43.0%

0.1% 0.5%Galvos sužalojimai (S00-S09)Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai (S10-S29)Pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimai (S30-S39)Pečių lanko ir rankos sužalojimai (S40-S69)Klubų ir kojų sužalojimai (S70-S99)Kelių kūno sričių sužalojimai (T00-T07)Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)Nudegimai (T20-T32)Nušalimai (T33-T35)Apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36-T50)Nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T51-T65)Kiti ir nepatikslinti išorinių poveikių padariniai (T66-T78)Chirurginio ir terapinio gydymo komplikacijos, neklasifikuojamos kitur (T80-T88)Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98)Kita

46 pav. Mirčių struktūra pagal sužeistą organą ir sužalojimo pobūdį 2016 m.

33


57.4%

0.7%

1.5%

0.1%

8.0%0.7%

0.7%

3.0%

18.2%

9.8% Namai (Y92.0)

Nuolatinės globos institucijos (Y92.1)

Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis (Y92.2)

Sporto ir fizinio lavinimo sritis (Y92.3)

Gatvė ir automagistralė (Y92.4)

Prekybos ir paslaugų sritis (Y92.5)

Pramonės ir statybos sritis (Y92.6)

Ūkis (Y92.7)

Kita patikslinta įvykio vieta (Y92.8)

Nepatikslinta įvykio vieta (Y92.9)

Nenurodyta traumos vieta

47 pav. Mirčių dėl išorinių mirties priežasčių struktūra pagal įvykio vietą 2016 m.

4. LAIKINAS NEDARBINGUMAS DĖL TRAUMŲ IR APSINUODIJIMŲ

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) informacinės sistemos gaunami duomenys apie laikino nedarbingumo dėl traumų atvejus. Reikia atkreipti dėmesį, kad laikinojo nedarbingumo išmokas gauna tik dirbantieji, todėl šie atvejai neatspindi visų traumų. Laikinojo nedarbingumo duomenyse traumos yra koduojamos tik klinikiniu kodu, todėl analizė pagal traumos aplinkybes, vietą ir veiklą yra negalima.

2016 m. iš viso buvo užfiksuoti 80 671 laikinojo nedarbingumo dėl traumų atvejis (5 lentelė). Tai 856 atvejais arba 1,1 proc. daugiau nei 2015 m. 2016 m. bent vieną laikinojo nedarbingumo pažymėjimą per metus turėjo 71 593 asmenys, t.y. 761 asmeniu daugiau nei 2015 m. Nedarbingumo dienų skaičius sumažėjo 9,1 proc. ir siekė 2 254 170 dienų (2015 m. – 2 479 105 dienos). Vidutinė vieno nedarbingumo atvejo trukmė sumažėjo nuo 31,1 dienos 2015 m. iki 27,9 dienų 2016 m. 2016 m. 90 proc. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė traumos buityje ir 10 proc. – traumos darbe, kelyje į darbą ar iš darbo.

5 lentelė. Pagrindiniai laikinojo nedarbingumo dėl traumų rodikliai 2015-2016 m.

Metai Nedarbingumo atvejų skaičius

Bent vieną nedarbingumo pažymėjimą

turėjusių asmenų skaičius

Nedarbingumo dienų skaičius

Vidutinė vieno atvejo

trukmė

Iš viso, iš jų:

2015 79 815 70 832 2 479 105 31,062016 80 671 71 593 2 254 170 27,94

nelaimingas atsitikimas buityje

2015 72 153 64 253 2 128 772 29,52016 72 242 64 339 1 943 478 26,9

nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į darbą ar iš darbo

2015 7 662 7 170 350 333 45,72

2016 8 429 7 900 310 692 36,86

34


Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išduodama dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41,5 proc., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 33,9 proc., kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimų – 8,1 proc., galvos sužalojimų – 7,8 proc. (48 pav.).

7.8%

8.1%3.1%

33.9%

41.5%

1.1% 2.2%0.8% 1.7%







Nudegimai (T20-T32)

Sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98)

Kita

48 pav. Nedarbingumo atvejų struktūra pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.



Pilvo, juosmens, stuburo juosm. dalies ir dubens sužal. (S30-S39)




Svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikis (T15-T19)

Nudegimai (T20-T32)

Nušalimai (T33-T35)

Apsinuod. narkotikais, vaistais ir biolog. medžiagomis (T36-T50)

Nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis (T51-T65)

Kiti ir nepatikslinti išorinių poveikių padariniai (T66-T78)

Chirurginio ir terapinio gydymo komplikacijos (T80-T88)

Sužalojimų, apsinuod.ir kitų išorinių poveikių padariniai (T90-T98)

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 5016.1

24.028.930.030.3

33.96.3

18.022.2

3.68.9

11.326.0

24.4

17.225.2

33.633.234.1

47.86.3

18.721.7

13.09.8

15.840.3

25.2

2015 201649 pav. Vidutinė vieno atvejo trukmė (dienomis) 2016 m.

2016 m. sumažėjo laikinojo nedarbingumas dėl kelių kūno sričių sužalojimo vidutinė trukmė nuo 47,8 (2015 m.) iki 33,9 dienos, laikinojo nedarbingumas dėl chirurginio ir terapinio gydymo komplikacijų sumažėjo nuo 40,3 (2015 m.) iki 26 dienų (2016 m.). 2016 m. laikinasis nedarbingumas dėl klubų ir kojų sužalojimų tęsėsi vidutiniškai 33,3 dienas, dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 30

35


dienų, dėl pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimų – 28,9 dienas. Trumpiausiai, tik 3,6 dienas, vidutiniškai truko laikinasis nedarbingumas dėl apsinuodijimų narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis, kuris sumažėjo 9,4 dienos, lyginant su 2015 m. (49 pav.).

5. NEĮGALUMAS DĖL TRAUMŲ IR APSINUODIJIMŲ

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos gaunami duomenys apie suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) darbingumo vertinimo atvejus bei vaikų (0-17 m.) neįgalumo nustatymo atvejus, kai pagrindinė arba lydinti diagnozė yra sužalojimas ar apsinuodijimas. Reikia pabrėžti, kad darbingumo lygis nustatomas tik darbingo amžiaus asmenims, t.y. pensinio amžiaus asmenims neįgalumas nenustatinėjamas. Neįgalumo duomenyse traumos yra koduojamos tik klinikiniu kodu, todėl analizė pagal traumos aplinkybes, vietą ir veiklą yra negalima.

2016 m. sumažėjo suaugusiųjų, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų nuo 2 634 (2015 m.) iki 2 245 atvejų (2016 m.). 558 suaugusiesiems (18 m. ir vyresni) buvo pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis (t.y. neįgalumas) dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, 1 728 toks darbingumo lygis buvo nustatytas pakartotinai (6 lentelė). Pirminio vertinimo metu net 64 proc. atvejų nustatomas 45-55 proc. darbingumo lygis (t.y. lengviausiais negalios lygis), 22 proc. – 30-40 proc. darbingumo lygis, 14 proc. – 0-25 proc. darbingumo lygis (50 pav.). Vertinant pakartotinai daugiau nustatomas sunkesnio laipsnio neįgalumas.

6 lentelė. Suaugusiųjų, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, skaičius 2015-2016 m.

Metai Iš visoIš jų darbingumo lygis,

procentais0-25 30-40 45-55

Suaugusieji, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis,iš jų:

2015 2 634 393 780 1 518

2016 2 245 344 668 1281

pirminių 2015 686 77 158 4582016 558 78 126 356

pakartotinių 2015 2 002 320 625 1 0992016 1 728 268 550 949

14%

23%

64%

pirminių

0-25 % 30-40 % 45-55 %

50 pav. Suaugusieji, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, pagal darbingumo lygį pirminio ir pakartotinio vertinimo metu 2016 m.

36

15%

31%

54%

pakartotinių


2016 m. sumažėjo suaugusiųjų, kuriems pirminio vertinimo metu buvo nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl traumų, rodiklis 100 tūkst. suaugusiųjų iki 23,7 (2015 m. - 28,8). Dažniausiai 0-55 proc. darbingumo lygis dėl traumų pirminio vertinimo metu nustatomas 50-59 m. amžiaus vyrams. Šis rodiklis per metus sumažėjo labiausiai (51 pav.). Vyrams 2-3 kartus dažniau nustatomas neįgalumas dėl traumų nei moterims.

18-19 m.

20-24 m.

25-29 m.

30-34 m.

35-39 m.

40-44 m.

45-49 m.

50-54 m.

55-59 m.

60-64 m.

65-69 m.

-50 -30 -10 10 30 50 70 90 110

Moterys 2016 Moterys 2015 Vyrai 2016 Vyrai 2015

51 pav. Suaugusiųjų, kuriems pirminio vertinimo metu nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, skaičius 100 tūkst. suaugusiųjų pagal amžių ir lytį 2016 m.

Dažniausiai suaugusiems neįgalumas vertinant pirmą kartą nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (28,2 proc. visų pirminio vertinimo atvejų) bei dėl klubų ir kojų sužalojimų ir jų padarinių (22,1 proc.) (52 pav.).

28.2%

17.9%

11.9%

22.1%

11.9%

7.9% Galvos sužalojimai ir jų padariniai (S00-S09, T90)

Kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai ir jų padariniai (S10-S29, T91)

Pečių lanko ir rankų sužalojimai ir jų padariniai (S40-S69, T92)

Klubų ir kojų sužalojimai ir jų padariniai (S70-S99, T93)

Sužalojimai, apimantys kelias ir nepatikslintas kūno sritis, ir jų padariniai (T00-T07, T94)

Kiti sužalojimai, apsinuodijimai ir jų padariniai

52 pav. Suaugusiųjų pirminių vertinimų, kai buvo nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, skaičius pagal sužalotą kūno dalį 2016 m.

37


2016 m. neįgalumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pirmą kartą vertinant buvo nustatytas 9 vaikams (0-17 m. amžiaus), pakartotinai vertinat – 13 vaikų. Dažniausiai vaikams nustatomas lengvas neįgalumo laipsnis: 88,9 proc. pirminių atvejų ir 46,2 proc. pakartotinių atvejų (7 lentelė). Vaikams dažniausiai pirmą kartą neįgalumas nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (33,3 proc.) ir dėl daugybinių sužalojimų (22,2 proc.).

7 lentelė. Vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis dėl sužalojimų ir apsinuodijimų 2015-2016 m.

Metai Iš viso Iš jų neįgalumo lygisSunkus vidutinis lengvas

Vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis,iš jų:

2015 19 6 1 122016 21 2 6 13

pirminių 2015 9 3 0 62016 9 0 1 8

pakartotinių 2015 11 3 1 72016 13 2 5 6

38


1 priedasSTACIONARE IR STACIONARO PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE

GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ SKAIČIUS PAGAL TRAUMOS APLINKYBES 2016 M.

Traumos aplinkybė Aplinkybės kodas

Stacionaro ligonių skaičius

Stacionaro ligonių skaičius 1 tūkst.

gyventojų

Ambula-torinių ligonių skaičius

Ambula-torinių ligonių skaičius1 tūkst.

gyventojų

TRAUMŲ APLINKYBĖS, iš jų: V00-Y89 40859 14,25 314025 109,48

Nelaimingi atsitikimai, iš jų: V00-X59 33512 11,68 220822 76,99

Transporto įvykiai, iš jų: V00-V99 1876 0,65 5607 1,95

Pėsčiasis, sužeistas transporto įvykio metu V00–V09 388 0,14 789 0,28

Važiuojantysis pedaline transporto priemone, sužeistas per transporto įvykį V10–V19 552 0,19 1800 0,63

Motociklininkas, sužeistas transporto įvykio metu V20–V29 200 0,07 317 0,11

Važiuojantysis lengvuoju automobiliu, sužeistas transporto įvykio metu V40–V49 577 0,20 2313 0,81

Važiuojantysis pikapu, dengtu sunkvežimiu ar sunkiasvore krovinine transporto priemone, sužeistas transporto įvykio metu

V50–V69 25 0,01 65 0,02

Važiuojantysis autobusu, sužeistas transporto įvykio metu V70–V79 34 0,01 133 0,05

Kiti antžeminiai transporto įvykiai V80-V89 69 0,02 86 0,03

Kitos išorinės atsitiktinių sužeidimų priežastys, iš jų: W00-X59 31636 11,03 215215 75,03

Nukritimai W00–W19 23589 8,22 127583 44,48

Negyvų mechaninių jėgų poveikis W20–W49 3893 1,36 65159 22,72

Gyvų jėgų sukeltas mechaninis poveikis W50–W64 1158 0,40 14208 4,95

Atsitiktinis skendimas W65–W74 19 0,01 17 0,01

Kitoks atsitiktinis kvėpavimo sutrikdymas W75–W84 70 0,02 107 0,04

Elektros srovės, radiacijos ir ekstremalios aplinkos temperatūros bei slėgio poveikis W85–W99 58 0,02 587 0,20

Dūmų, ugnies ir liepsnos poveikis X00–X09 214 0,07 352 0,12

Sąlytis su karščiu ir karštomis medžiagomis X10–X19 679 0,24 1934 0,67

Sąlytis su nuodingais gyvūnais ir augalais X20–X29 105 0,04 864 0,30

Gamtos jėgų poveikis X30–X39 254 0,09 263 0,09

Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis X40–X49 1182 0,41 1441 0,50

Persitempimas, keliavimas ir nepritekliai X50–X57 96 0,03 913 0,32

Tyčiniai susižalojimai, iš jų: X60-X84 2032 0,71 3272 1,14

Tyčinis apsinuodijimas medikamentais, biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis X60-X69 1909 0,67 2935 1,02

Tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant X70 27 0,01 12 0,004

Tyčinis susižalojimas pasiskandinant X71 2 0,001 1 0,000

Tyčinis susižalojimas šaunamojo ginklo šūviu ar sprogstamųjų medžiagų sprogimu X72-X75 9 0,003 2 0,001

39


Tyčinis susižalojimas aštriais ar bukais daiktais X78-X79 66 0,02 270 0,09

Tyčinis susižalojimas nušokus nuo aukštumos X80 10 0,003 3 0,001

Pasikėsinimas, iš jų: X85-Y09 1129 0,39 4372 1,52

Pasikėsinimas pakariant, smaugiant ir uždusinant X91 3 0,001 8 0,003

Pasikėsinimas šaunant iš šaunamojo ginklo ar naudojant sprogmenis X93-X96 11 0,004 18 0,01

Pasikėsinimas naudojant aštrius ar bukus daiktus X99-Y00 158 0,06 245 0,09

Pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą Y04 917 0,32 3851 1,34

Pasikėsinimas išžaginti naudojant fizinę jėgą Y05 2 0,001 5 0,002

Įvykis, kai ketinimas nepatikslintas, iš jų: Y10-Y34 422 0,15 1533 0,53

Apsinuodijimas medikamentais, biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis, kai ketinimas nepatikslintas Y10-Y19 106 0,04 81 0,03

Pasikorimas, pasmaugimas ir uždusimas, kai ketinimas nežinomas Y20 3 0,001 4 0,001

Šūvis iš šaunamojo ginklo ar sužalojimas sprogmenimis, kai ketinimas nežinomas Y22-Y25 8 0,003 13 0,005

Sužalojimas aštriais objektais, kai ketinimas nežinomas Y28 35 0,01 160 0,06

Nukritimas, nušokimas ar nustūmimas iš aukštesnės vietos, kai ketinimas nežinomas Y30 13 0,005 17 0,01

Teisėtas jėgos panaudojimas ir karinės operacijos Y35-Y36 - - 4 0,001

Medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijos, iš jų: Y40-Y84 3446 1,20 445 0,16

Medikamentai ir biologinės medžiagos, kurios paskirtos gydymui, sukėlė nepageidaujamą poveikį Y40–Y59 138 0,05 114 0,04

Nelaimingi atsitikimai ligoniams, kuriems teikiama chirurginė ir medicinos pagalba Y60–Y69 54 0,02 13 0,005

Medicinos aparatai, kurių panaudojimas diagnostikai ir gydymui susijęs su nelaimingais atsitikimais Y70–Y82 51 0,02 21 0,01

Chirurginės ir kitos medicininės procedūros kaip priežastis ligonio nenormalių reakcijų ar vėliau įvykusių komplikacijų, neminint nelaimingo atsitikimo procedūros metu

Y83–Y84 3203 1,12 297 0,10

Išorinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių padariniai Y85-Y89 110 0,04 162 0,06

Nenurodyta traumos priežastis - 208 0,07 83415 29,08

40


2 priedas

STACIONARE IR STACIONARO PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ SKAIČIUS PAGAL TRAUMOS VIETĄ

2016 M.

Traumos vieta Vietos kodas


Stacionaro ligonių skaičius 1 tūkst.

gyventojų



gyventojųTRAUMOS ĮVYKIO VIETA, iš jų: Y92 40859 14,25 314025 109,48

Namai Y92.0 14455 5,04 68602 23,92

Nuolatinės globos institucijos Y92.1 143 0,05 256 0,09

Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis, iš jų: Y92.2 4026 1,4 5561 1,94

Mokykla Y92.21 413 0,14 3649 1,27

Sporto ir fizinio lavinimo sritis, iš jų: Y92.3 586 0,2 3718 1,3

Sporto aikštelės (lauko) Y92.30 174 0,06 1382 0,48

Sporto salė (vidaus) Y92.31 254 0,09 1841 0,64

Gatvė ir automagistralė Y92.4 1916 0,67 7224 2,52

Prekybos ir paslaugų sritis Y92.5 156 0,05 672 0,23

Pramonės ir statybos sritis, iš jų: Y92.6 184 0,06 1657 0,58

Statybos sritis Y92.60 50 0,02 289 0,1

Fabrikas ir gamykla Y92.62 81 0,03 1144 0,4

Ūkis Y92.7 137 0,05 258 0,09

Kita patikslinta įvykio vieta, iš jų: Y92.8 2670 0,93 7138 2,49

Vanduo Y92.80-Y92.82 78 0,03 480 0,17

Bendro naudojimo gyvenamoji zona Y92.89 242 0,08 1539 0,54

Nepatikslinta įvykio vieta Y92.9 16413 5,72 89753 31,29

Nenurodyta traumos vieta - 173 0,06 129186 45,04

41


3 priedasSTACIONARE IR STACIONARO PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE

GYDYTŲ SUŽALOJIMŲ IR APSINUODIJIMŲ SKAIČIUS PAGAL VEIKLĄ TRAUMOS METU 2016 M.

Veikla įvykio metu Veiklos Kodas


Stacionaro ligonių skaičius1 tūkst.

gyventojų



gyventojųVEIKLA TRAUMOS ĮVYKIO METU, iš jų: U50-U73 40859 14,25 314025 109,48

Komandinis sportas su kamuoliu, iš jų: U50 283 0,10 1799 0,63

Futbolas U50.0 93 0,03 650 0,23

Krepšinis U50.1 150 0,05 807 0,28

Komandinis sportas, kuriame naudojamos lazdos U51 10 0,003 33 0,01

Vandens sportas ir laivyba (įsk. plaukimą, žūklę) U52-U54 20 0,01 56 0,02

Sporto ant ledo ir sniego šakos U55 34 0,01 50 0,02

Individualaus ir akrobatinio sporto šakos (įsk. bėgiojimą, lengvąją atletiką, gimnastiką) U56-U57 55 0,02 195 0,07

Estetinė veikla (įsk. šokius) U58 5 0,002 25 0,01

Rakečių sportas U59 6 0,002 19 0,01Taiklumo ir kulkinio šaudymo sporto šakos U60 3 0,001 7 0,002Kovinis ir jėgos sportas U61-U62 53 0,02 233 0,08

Žirgų sportas U63 4 0,001 15 0,01

Ekstremalus sportas U64 2 0,001 1 0,0003

Ratinių variklinių transporto priemonių sportas U65 18 0,01 11 0,004

Ratinių nevariklinių transporto priemonių sportas U66 38 0,01 179 0,06

Daugiakovė U67 3 0,001 - -

Aviacijos sportas U68 3 0,001 4 0,001

Kita su mokykla susijusi rekreacinė veikla, iš jų: U69 104 0,04 1106 0,39

Mokyklos fizinio lavinimo pamokos U69.0 84 0,03 697 0,24

Kita sporto ir fizinio lavinimo veikla U70-U71 65 0,02 814 0,28

Kitur nepriskirta laisvalaikio veikla U72 5059 1,76 31118 10,85

Darbas ir gyvybinė veikla, iš jų: U73 31607 11,02 147827 51,54

Darbas, už kurį gaunamos pajamos, iš jų: U73.0 976 0,34 3183 1,11

Žemdirbystė, miškininkystė ir žuvininkystė U73.00 57 0,02 620 0,22

Apdirbamoji gamyba U73.02 46 0,02 128 0,04

Statyba U73.03 220 0,08 229 0,08

Sveikatos priežiūros paslaugos U73.07 55 0,02 110 0,04Kitokio tipo darbas, už kurį negaunama pajamų (įsk. namų ruošą) U73.1 855 0,30 9033 3,15

Ilsėjimasis, miegojimas, valgymas ar kitos gyvybinės veiklos vykdymas U73.2 891 0,31 3156 1,10

Kita patikslinta ir nepatikslinta veikla U73.8-U73.9 28883 10,07 132455 46,18

Nenurodyta veikla traumos įvykio metu - 3487 1,22 130533 45,51

42


4 Priedas

MIRUSIŲJŲ DĖL IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ SKAIČIUS PAGAL TRAUMOS APLINKYBES 2016 M.

Traumos aplinkybė Aplinkybės kodas

Mirčių skaičius

Mirtingumas100 tūkst. gyventojų

TRAUMŲ APLINKYBĖS, iš jų: V00-Y89 2991 104,28

Nelaimingi atsitikimai, iš jų: V00-X59 1764 61,50

Transporto įvykiai, iš jų: V00-V99 246 8,58

Pėsčiasis, sužeistas transporto įvykio metu V00–V09 97 3,38

Važiuojantysis pedaline transporto priemone, sužeistas per transporto įvykį V10–V19 23 0,80

Motociklininkas, sužeistas transporto įvykio metu V20–V29 13 0,45

Važiuojantysis lengvuoju automobiliu, sužeistas transporto įvykio metu V40–V49 84 2,93Važiuojantysis pikapu, dengtu sunkvežimiu ar sunkiasvore krovinine transporto priemone, sužeistas transporto įvykio metu V50–V69 2 0,07

Važiuojantysis autobusu, sužeistas transporto įvykio metu V70–V79 1 0,03

Kiti antžeminiai transporto įvykiai V80-V89 18 0,63

Kitos išorinės atsitiktinių sužeidimų priežastys, iš jų: W00-X59 1518 52,92

Nukritimai W00–W19 401 13,98

Negyvų mechaninių jėgų poveikis W20–W49 36 1,26

Gyvų jėgų sukeltas mechaninis poveikis W50–W64 6 0,21

Atsitiktinis skendimas W65–W74 190 6,62

Kitoks atsitiktinis kvėpavimo sutrikdymas W75–W84 97 3,38Elektros srovės, radiacijos ir ekstremalios aplinkos temperatūros bei slėgio poveikis W85–W99 6 0,21

Dūmų, ugnies ir liepsnos poveikis X00–X09 36 1,26

Sąlytis su karščiu ir karštomis medžiagomis X10–X19 6 0,21

Sąlytis su nuodingais gyvūnais ir augalais X20–X29 3 0,10

Gamtos jėgų poveikis X30–X39 234 8,16

Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis X40–X49 419 14,61

Tyčiniai susižalojimai, iš jų: X60-X84 823 28,69Tyčinis apsinuodijimas medikamentais, biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis X60-X69 11 0,38

Tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant X70 758 26,43

Tyčinis susižalojimas pasiskandinant X71 3 0,10Tyčinis susižalojimas šaunamojo ginklo šūviu ar sprogstamųjų medžiagų sprogimu X72-X75 27 0,94

Tyčinis susižalojimas aštriais ar bukais daiktais X78-X79 6 0,21

Tyčinis susižalojimas nušokus nuo aukštumos X80 12 0,42

Pasikėsinimas, iš jų: X85-Y09 100 3,49

Pasikėsinimas pakariant, smaugiant ir uždusinant X91 11 0,38

Pasikėsinimas šaunant iš šaunamojo ginklo ar naudojant sprogmenis X93-X96 3 0,10

Pasikėsinimas naudojant aštrius ar bukus daiktus X99-Y00 71 2,48

Pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą Y04 4 0,14

Įvykis, kai ketinimas nepatikslintas, iš jų: Y10-Y34 301 10,49Apsinuodijimas medikamentais, biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis, kai ketinimas nepatikslintas Y10-Y19 28 0,98

Pasikorimas, pasmaugimas ir uždusimas, kai ketinimas nežinomas Y20 43 1,50Šūvis iš šaunamojo ginklo ar sužalojimas sprogmenimis, kai ketinimas nežinomas Y22-Y25 8 0,28

43


Sužalojimas aštriais objektais, kai ketinimas nežinomas Y28 10 0,35Nukritimas, nušokimas ar nustūmimas iš aukštesnės vietos, kai ketinimas nežinomas Y30 31 1,08

Išorinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių padariniai Y85-Y89 3 0,10

44


5 Priedas

MIRUSIŲJŲ DĖL IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ SKAIČIUS PAGAL TRAUMOS VIETĄ 2016 M.

Traumos vieta Vietos kodas Mirčių skaičiusMirtingumas

100 tūkst. gyventojų

TRAUMOS ĮVYKIO VIETA, iš jų: Y92 2991 104,28

Namai Y92.0 1716 59,83

Nuolatinės globos institucijos Y92.1 20 0,7

Mokykla, kita institucija ir viešojo administravimo sritis, iš jų: Y92.2 45 1,57

Mokykla Y92.21 1 0,03

Sporto ir fizinio lavinimo sritis, iš jų: Y92.3 3 0,1

Sporto aikštelės (lauko) Y92.30 1 0,03

Sporto salė (vidaus) Y92.31 - -

Čiuožykla, slidinėjimas Y92.35-Y02.36 - -

Gatvė ir automagistralė Y92.4 239 8,33

Prekybos ir paslaugų sritis Y92.5 21 0,73

Pramonės ir statybos sritis, iš jų: Y92.6 21 0,73

Statybos sritis Y92.60 3 0,1

Fabrikas ir gamykla Y92.62 10 0,35

Ūkis Y92.7 89 3,1

Kita patikslinta įvykio vieta, iš jų: Y92.8 543 18,93

Vanduo Y92.80-Y92.82 206 7,18

Bendro naudojimo gyvenamoji zona Y92.89 5 0,17

Nepatikslinta įvykio vieta Y92.9 294 10,25

Nenurodyta traumos vieta - - -

6 Priedas

45


MIRUSIŲ DĖL IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ SKAIČIUS PAGAL VEIKLĄ TRAUMOS METU 2016 M.

Veikla Veiklos Kodas Mirčių skaičius

Mirtingumas100 tūkst. gyventojų

VEIKLA TRAUMOS ĮVYKIO METU, iš jų: U50-U73 2991 104,28

Komandinis sportas su kamuoliu, iš jų: U50 - -

Futbolas U50.0 - -

Krepšinis U50.1 - -

Komandinis sportas, kuriame naudojamos lazdos U51 - -

Vandens sportas ir laivyba (įsk. plaukimą, žūklę) U52-U54 2 0,07

Sporto ant ledo ir sniego šakos U55 - -

Individualaus ir akrobatinio sporto šakos (įsk. bėgiojimą, lengvąją atletiką, gimnastiką) U56-U57 - -

Estetinė veikla (įsk. šokius) U58 - -

Rakečių sportas U59 - -

Taiklumo ir kulkinio šaudymo sporto šakos U60 - -

Kovinis ir jėgos sportas U61-U62 - -

Žirgų sportas U63 1 0,03

Ekstremalus sportas U64 - -

Ratinių variklinių transporto priemonių sportas U65 - -

Ratinių nevariklinių transporto priemonių sportas U66 - -

Daugiakovė U67 - -

Aviacijos sportas U68 - -

Kita su mokykla susijusi rekreacinė veikla, iš jų: U69 - -

Mokyklos fizinio lavinimo pamokos U69.0 - -

Kita sporto ir fizinio lavinimo veikla U70-U71 - -

Kitur nepriskirta laisvalaikio veikla U72 1 0,03

Darbas ir gyvybinė veikla, iš jų: U73 2987 104,14

Darbas, už kurį gaunamos pajamos, iš jų: U73.0 31 1,08

Žemdirbystė, miškininkystė ir žuvininkystė U73.00 8 0,28

Apdirbamoji gamyba U73.02 3 0,1

Statyba U73.03 6 0,21

Sveikatos priežiūros paslaugos U73.07 - -

Kitokio tipo darbas, už kurį negaunama pajamų (įsk. namų ruošą) U73.1 1 0,03

Ilsėjimasis, miegojimas, valgymas ar kitos gyvybinės veiklos vykdymas U73.2 13 0,45

Kita patikslinta ir nepatikslinta veikla U73.8-U73.9 2942 102,57

Nenurodyta veikla traumos įvykio metu - - -

46

SUŽALOJIMAI IR APSINUODIJIMAI LIETUVOJE 2016 M.€¦ · Web viewAuthor: Neringa Madeikytė...

Documents

Transcript of SUŽALOJIMAI IR APSINUODIJIMAI LIETUVOJE 2016 M.€¦ · Web viewAuthor: Neringa Madeikytė...