Sumanios specializacijos teisės aktų rengimas...• Lėšų poreikis priemonėms ir vertinimo...

Sumanios specializacijos teisės aktų rengimas

Švietimo ir mokslo ministerija 2015-01-06

1 klausimas. MTEPI prioritetų veiksmų planai

2014-04-30 patvirtinta MTEPI prioritetų įgyvendinimo programa: • 20 MTEPI prioritetų; • jų įgyvendinimo tvarka.

ŠMM ir ŪM turi patvirtinti 20 MTEPI prioritetų veiksmų planų

Veiksmų planų struktūra

Specifinės dalys: • Esamos situacijos aprašymas; • Atitiktis Sumanios specializacijos programai ir kt. strateginiams teisės

aktams; • Prioriteto tematinis specifiškumas; • Lėšų poreikis priemonėms ir vertinimo kriterijai.

Bendros kiekvienam planui dalys:

• Veiksmai; • Prioriteto įgyvendinimo etapai; • Veiksmų plano įgyvendinimas; • Studijų ir MTEPI politikos priemonių rinkinys.

Veiksmų plano veiksmai (uždaviniai) ir priemonės

• Kurti ir rinkoje diegti naujas technologijas, produktus, procesus, metodus (Jungtinės iniciatyvos (ŠMM ir ŪM), ŪM priemonės – parama įmonių MTEPI infrastruktūrai ir veikloms (patentavimas, presertifikavimas);

• Skatinti žinioms imlaus verslo kūrimąsi, didelį potencialą turinčių įmonių plėtrą (ŪM priemonės – inovacijų konsultacinės paslaugos, finansinė parama MTEPI vykdančioms įmonėms);

• Skatinti klasterizaciją, integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus ir investicijas į MTEPI (ŪM priemonės – klasterizacijos skatinimas, užsienio investicijų pritraukimas, tarptautinės iniciatyvos);

• Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą, siekiant komercinti MTEP rezultatus (ŠMM priemonės – kompetencijos centrai, EUREKA, spin-off’ai);

• Stiprinti mokslo ir studijų institucijų potencialą ir gebėjimus kurti ir komercinti žinias bei rengti specialistus (ŠMM priemonės – MTEP ir studijų infrastruktūra, specialistų rengimas, MTEP veikla, žinių perdavimas, tyrėjų mobilumas ir t.t.).

Prioriteto įgyvendinimo etapai

Mokslo potencialo

kritinės masės

generavimas

Verslo potencialo

kritinės masės

generavimas

Naujų idėjų ir jų sprendimų

paieška

Technolo-gijų ir jų prototipų kūrimas

Diegimas rinkoje

Prioriteto tematinis specifiškumas

• Ūkio sektoriams aktualios MTEP veiklų tematikos, išskirtos remiantis MTEPI prioritetų kelrodžiais

(atsižvelgiant į šias tematikas bus remiamos Jungtinės iniciatyvos ir kitos priemonės, pagal kurias remiamos MTEP veiklos) • Technologijos, produktai, procesai, metodai,

kuriuos siekiama diegti į rinką ir (arba) kitaip taikyti visuomenės poreikiams

Prioriteto įgyvendinimas

1. Lėšų šaltiniai: • LR biudžetas:

• ES SF (1, 3, 9 prioritetai); • LR biudžetas (be ES SF lėšų);

• MSI lėšos; • Privačių juridinių asmenų lėšos; • Tarptautinių programų lėšos. 2. MTEPI prioritetų įgyvendinimo koordinavimas, stebėsena,

poveikio vertinimas, mokslo-verslo bendradarbiavimo skatinimas.

Prioritetinė kryptis „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“

Tendencijos: • augantys sveikatos priežiūros ir vaistų kaštai; • ilgėjanti gyvenimo trukmė; • nedidelė sveiko gyvenimo trukmė; • konkurencija dėl medicinos specialistų; • auganti pandemijų grėsmė; • sistemiška aplinkos tarša.

Iššūkiai: • lėtinės ir su gyvenimo būdu susijusios ligos; • atsparių vaistams infekcijų grėsmė; • prasta visuomenės psichikos sveikatos būklė; • neefektyvi sveikatos apsaugos sistema.

Prioritetai: • Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai; • Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai; • Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui.

Technologijos ir produktai Prioritetai Technologijos Produktai

Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai

• genominės ir postgenominės tyrimų technologijos;

• rekombinantinių baltymų ir ląstelių technologijos;

• molekulinės diagnostikos technologijos ir biožymenys;

• jutikliai ir skysčių mikromanipuliavimo, mikro ir nanotechnnologijos bei tikslinio vaistų pristatymo į specifinius taikinius organizme technologijos ir metodai.

• reagentai ir molekuliniai įrankiai genominei ir postgenominei analizei;

• nauji biologiniai ar cheminiai vaistiniai preparatai ir ląstelių technologijų produktai;

• naujos diagnostinės priemonės ir paslaugos, naudojant įteisintus molekulinės diagnostikos metodus ir molekulinius įrankius

Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai

• pažangios taikomosios technologijos; • pažangios terapijos technologijos; • visuomenės sveikatos elektroninės ir mobiliosios technologijos;

• visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų prevencijos, nustatymo, stebėsenos, intervencijų ir vertinimo pažangios taikomosios technologijos

• biobankų, klinikinių tyrimų produktai, su jais susijusios paslaugos;

• pažangiosios terapijos vaistiniai preparatai, individualizuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

• funkcionuojanti mobilios sveikatos platforma; • metodikos ir interaktyvios technologijos, išplečiančios sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes; e-platforma duomenų rinkimui apie gyvenseną, rizikos veiksnius, visuomenės sveikatos technologijas ir jų analizei;

• nauji sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodai.


Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui

• susirgimų modeliavimo, medicininės informatikos ir žinių inžinerijos technologijos;

• metodai, technologijos ir programinės priemonės registruojamiems medicininiams vaizdams ir signalams apdoroti;

• žinių inžinerijos technologijos; • programinės priemonės susirgimams modeliuoti ir numatyti,

klinikiniams sprendimams palaikyti; • biomedicininės inžinerijos, elektronikos ir mechatronikos bei

biomechanikos technologijos; • naujų ankstyvųjų susirgimų stadijų diagnostikos principų ir

metodų technologiniai sprendimai; • inovatyvūs nestacionarinės stebėsenos sprendimai; • lazerinės ir ultragarso diagnostikos bei terapijos technologijos; • ultragarsinės ir lazerinės ankstyvos neinvazinės diagnostikos

metodai ir prietaisai; • terapijos įranga; • naujos ultragarsinės transkranijinės neinvazinės sonografijos ir

stebėsenos technologijos; • medicininių medžiagų (biomedžiagų), reabilitacinės bei

nanomedicinos technologijos; • 3D vaizdinimo priemonėmis suprojektuotos personalizuotos

biomedžiagos ir ortopediniai gaminiai; • naujos kartos reabilitacinė ir kompensacinė technika; • biosuderinamos medžiagos, formuojamos adityvinės gamybos

technologijų pagrindu.

• naujos biosuderinamos biomedžiagos ir sumanios funkcinės medžiagos, technologijos, kompensacinė bei reabilitacinė technika;

• nauja secializuota diagnostinė ir terapinė įranga

• nauja personalizuota sveikatinimui ir fiziologinei stebėsenai skirta įranga

• programinė ir žinių inžinerijos įranga gydytojams

Prioritetinė kryptis „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“

Tendencijos: • globalizacija ir agresyvi konkurencija tarptautinėje verslo aplinkoje, greitas technologijų kaitos

tempas; • naudingųjų iškasenų, energetinių ir kitų išteklių prieinamumo mažėjimas, esminių gamybos

veiksnių kainos didėjimas; • Išteklių trūkumas, veikiantis kaip mokslu paremtų radikalių technologinių inovacijų proveržio

katalizatorius; • esamų gamybos standartų ir visuomenės vartojimo įpročių pokyčiai.

Iššūkiai: • verslo-mokslo, tarpsektorinės ir tarptautinės partnerystės stoka; • žemas verslo produktyvumas, pažangių technologijų, inovatyvių procesų, • produktų ir paslaugų stoka; • produktyvumo ir verslo procesų efektyvumo didinimas; • tiekimo grandinės efektyvumo ir sinchronizavimo didinimas; • perėjimas nuo masinės gamybos prie masinio pritaikymo; • perėjimas į pelningesnes pridėtinės vertės grandinės dalis.

Prioritetai: • Fotoninės ir lazerinės technologijos; • Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos; • Funkcinės medžiagos ir danga; • Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos.


Fotoninės ir lazerinės technologijos

• trumpų impulsų lazeriai; • optiniai ir optomechaniniai komponentai; • lazerinės spektroskopinės sistemos; • lazeriniai technologiniai įrenginiai; • kompaktiški šaltiniai ir spektroskopinės

sistemos tolimajame ir viduriniajame infraraudonosios spinduliuotės ruože

• kompaktiški, pigūs ir patvarūs trumpų ir ultratrumpų impulsų osciliatoriai;

• didelės vidutinės galios trumpų impulsų lazeriai; • ultratrumpų impulsų lazeriai; • ultratrumpais impulsais sinchroniškai kaupinami parametriniai

šviesos generatoriai; • femtosekundiniai lazeriai ir jų sistemos; • optiniai parametriniai stiprintuvai; • lazeriai, generuojantys trumpus ar ultratrumpus impulsus IR srityje; • specialios optinės dangos femtosekundiniams lazeriams; • inovatyvūs skaiduliniai komponentai skaiduliniams lazeriams; • netiesiniai kristalai lazeriams, dažnio keitikliams ir lazerių

valdikliams; • precizinės optomechanikos gaminiai ir jų sistemos lazeriams; • bandomosios spektroskopinės sistemos; • technologinių įrenginių sisteminiai moduliai; • kompaktiški šaltiniai ir spektroskopinės sistemos; • specialios paskirties šviestukai ir jais paremtos apšvietimo sistemos.

Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos

• išskirtinių savybių kompozitinės ir konstrukcinės medžiagos, jų gamybos technologijos;

• energetiškai efektyvios konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos, jų gamybos technologijos;

• gaminių iš kompozitinių medžiagų antrinio perdirbimo (cheminio, mechaninio) technologijos ir medžiagos;

• inovatyvūs ir (ar) subalansuoti konstrukciniai sprendimai, jų modeliavimo metodai.

• išskirtinių savybių kompozitinės ir konstrukcinės medžiagos ir konstrukcijos;

• energiją taupančios ir aplinką tausojančios medžiagos; • polimeriniai kompozitai ir jų grįžtamojo perdirbimo technologijos; • subalansuotų ir intelektualių konstrukcijų bei darnūs kompiuterinio

modeliavimo ir projektavimo algoritmai.


Funkcinės medžiagos ir danga

• organiniai puslaidininkiai, jų sintezės ir sluoksnių formavimo technologijos;

• organinės elektronikos medžiagos, funkciniai sluoksniai ir prietaisų gamybos technologijos;

• metalų oksidų sluoksniai, keraminės ir polimerinės dangos bei jų gavimo technologijos;

• magnetinių sluoksnių ir darinių gamybos technologijos;

• fizinio poveikio matavimo ir medžiagų atpažinimo technologijos ir prietaisai;

• paviršių modifikavimo medžiagų sluoksniais ir nanodariniais technologijos;

• fizikiniai ir cheminiai plonų sluoksnių ir darinių nusodinimo būdai ir technologijos;

• nauji litografiniai procesai ir technologijos; • plonasluoksnių darinių ir sistemų analizės metodai

• elektroaktyvių medžiagų organiniams šviestukams, lankstiems vaizduokliams ir plonasluoksniams tranzistoriams sintezės technologijos;

• medžiagų organiniams fotovoltiniams elementams sintezės technologijos;

• kompaktiški, pigūs ir patvarūs, savarankiškai veikiantys jutikliai ir jutiklių sistemos;

• funkcinių oksidinių medžiagų ir jų sluoksnių gavimo technologijos;

• naujų cheminių dangų gavimo ant skirtingų substratų technologijos;

• tribologiškai veiksmingų junginių įvedimo į dangas technologijos; tribologiškai veiksmingos plazminės, vakuuminės ir lazerinės dengimo technologijos;

• filtrai orui ir skysčiams filtruoti, medicininės paskirties gaminiai ir asmens saugos priemonės su nanomedžiagomis.

Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos

• virtualaus produkto kūrimo technologijos; • medžiagas ir išteklius tausojantys gamybos ir paslaugų

teikimo būdai, paremti naujomis technologijomis; • inovatyvios robotinės technologijos, mažinančios

gamybos ir paslaugų teikimo įkainius; • naujos intelektinės gamybos ir paslaugų teikimo

procesų valdymo sistemos ir jų kūrimo technologijos.

• tipinės ir individualizuotos naujų aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo technologijos ir sistemos;

• tipinės ir individualizuotos medžiagas ir išteklius tausojančios produktų gamybos technologijos;

• patogi programų kūrimo aplinka konkrečiose gamybos vietose, sistemos su dirbtiniu intelektu, standartinių mechatroninių sistemų moduliai, šiuo pagrindu sukurtos sistemos;

• tipinės ir individualizuotos intelektinės gamybos, tiekimo grandinės ir kitų verslo procesų valdymo sistemos.

Prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“

Tendencijos: • keleivių ir krovinių pervežimo srauto bei krovinių aptarnavimo apimčių augimas; • gyventojų koncentracijos miestuose didėjimas; • aplinkos taršos didėjimas, šiltnamio efekto stiprėjimas; • konkurencijos didėjimas ir kainų mažėjimas.

Iššūkiai: • įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimo miestuose mažinimas; • tvarių ir mažai anglies dioksido išskiriančių degalų naudojimo aviacijos ir jūrų sektoriuose

didinimas; • krovinių pervežimo srautų geležinkelių arba vandens transportu didinimas; • plėtoti daugiarūšio transporto tinklą; • modernios kelių, vandens ir oro transporto eismo valdymo infrastruktūros plėtra; • kelių saugos užtikrinimas.

Prioritetai: • Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos; • Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos /

modeliai; • Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika; • Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir

paslaugos.


Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos

• daiktų interneto technologijos, išmaniosios sistemos ir priemonės;

• vietos nustatymo ir duomenų perdavimo technologijos, veiksmingi įrenginiai, pasižymintys dideliu lokalizacijos tikslumu;

• skaitmeninio radijo technologijos; • intelektinių transporto sistemų įrenginių

gamybos, diegimo ir aptarnavimo technologijos;

• transporto srautų prognozavimo, modeliavimo ir vizualizacijos galimybės.

• inovaciniai technologijų, didinančių transporto srautų valdymo veiksmingumą, eismo saugą ir mažinančių aplinkos taršą, modeliai;

• autonominės automobilinės sistemos, skirtos eismo saugumui didinti;

• intelektines transporto sistemos, skaitmeninio radijo ryšio tinklo infrastruktūra ir transporto priemonių vairuotojų informavimo sistemos;

• transporto priemonių atviros prieigos intelektinės sistemos ir technologijų priedėliai.

Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai

• inovaciniai tarptautinių transporto koridorių ir globalios logistikos tinklų valdymo modeliai ir procesai;

• fragmentuoti skirtingų transporto ir logistikos IRT integracijos procesai;

• vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų integralūs procesai ir technologijos;

• daugiarūšio transporto terminalų ir platformų koncepcijos ir technologijos, orientuotos į kelionių, krovinių vežimo daugiarūšiu transportu ir mišrių (keleivių ir krovinių) terminalų tinklo plėtotę;

• transporto ir logistikos procesų saugumo užtikrinimo tyrimai ir susijusios technologijos

• inovatyvūs tarpregioninio transporto koridoriaus valdymo modeliai; • su daugiarūšiu krovinių vežimu susijusios struktūros, veiksmingos

naujoviškos daugiarūšio transporto paslaugos; • modernūs tarptautinių transporto koridorių ir logistikos grandinių

valdymo modeliai transporto koridoriuose, kertančiuose Lietuvos teritoriją;

• skirtingų transporto rūšių IRT integruoti modeliai; • vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų integracijos

koncepcijos; • integralaus transporto koncepcijos; • transporto saugumo priemonės ir šio sektoriaus sertifikatai.


Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika

• inovatyvios informacinių ir programų sistemų inžinerijos, e. komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo technologijos;

• informacinių išteklių ir paslaugų semantizavimo technologijos;

• didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo technologijos;

• lietuvių rašytinės ir šnekamosios kalbos, kultūros integravimo į skaitmeninę erdvę technologijos.

• elektroninės valdžios ir verslo informacinių sistemų adaptyvios sąveikos, ja grindžiamų adaptyvių informacinių sistemų bei naujoviškų viešųjų ir verslo paslaugų, informacinių sistemų sąveikos platformos, jų priežiūros technologijos, šia sąveika grindžiamos paslaugos;

• elektroninės valdžios, savivaldybių ir verslo informacinių sistemų semantinio parengimo įrankiai, technologijos ir metodikos, elektroninės valdžios ir verslo semantinės paslaugos;

• informacinių išteklių duomenų analizės ir matematinio modeliavimo technologijos, informacinių išteklių duomenų vizualizavimo technologijos ir metodikos;

• lietuvių rašytinės ir šnekamosios kalbos, kultūros integravimo į skaitmeninę erdvę ištekliai, paslaugos, infrastruktūra ir su tuo susijusios technologijos;

• elektroninio turinio saugos valdymo, saugios informacinės sąveikos sprendimai ir metodai.

Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos

• veiklos procesų ir taisyklių modeliavimo ir integravimo metodus ir technologijos;

• informacinių sistemų modernizavimo, pokyčių valdymo automatizavimo ir perkėlimo į elektroninę erdvę technologijos;

• verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo, optimizavimo technologijos;

• duomenų virtualizavimo, debesų kompiuterijos, skaitmeninės medijos technologijos;

• e. paslaugų ir debesų kompiuterijos saugos technologijos.

• veiklos procesų ir taisyklių modeliavimo, simuliacijos, integravimo ir valdymo sprendimai;

• informacinių sistemų modernizavimo ir pokyčių valdymo automatizacijos ir metodikos parengimo sprendimai;

• verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų modeliavimo, simuliacijos, optimizavimo ir automatizavimo sprendimai;

• informacinių technologijų, skaitmeninės medijos technologijų, duomenų virtualizavimo ir vizualizavimo debesyse inovaciniai sprendimai;

• e. paslaugų ir debesų kompiuterijos informacinių išteklių ir asmens saugumo, tapatybės valdymo, kibernetinių nusikaltimų valdymo, užkardymo ir tyrimo sprendimai.

Prioritetinė kryptis „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“

Tendencijos: • prastėjanti demografinė situacija; • netolygi regioninė plėtra, skurdas, nelegalus darbas ir

nepakankama socialinė sanglauda; • įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atotrūkis, talentų ir kūrybinio

potencialo vystymo nepakankamumas; • viešojo sektoriaus inovacijų ir valdymo efektyvumo stoka Prioritetai: • Modernios ugdymosi technologijos ir procesai; • Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir

procesai.


Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos

• naujas arba iš esmės patobulintos mišrios kompetencijos ugdymo technologijos:

• tradicinių ir naujųjų medijų technologijos; • autonomiško mokymosi technologijos; • mokymo plano, integruojančio įvairius mokymo-mokymosi metodus ir procesus technologijos;

• naujos arba iš esmės patobulintos formaliojo ugdymo ir neformalaus švietimo didaktikos technologijos (šioms technologijoms kurti pasitelkiami ikiprekybiniai pirkimai)

• mišrios kompetencijos ugdymo technologijos; • mišrių kompetencijos ugdymo technologijų poreikio prognozavimo metodikos bei jų

poveikio stebėsenos sistemos, su jomis susijusios tyrimų paslaugos; • integruojanti, vientisa mišrių kompetencijos ugdymo technologijų valdymo sistema,

susieta su atitinkamomis tarptautinėmis sistemomis; • interaktyvūs, patirtiniai ir probleminio mokymosi didaktiniai metodai ir juos

apimančios edukacinės sistemos; • novatoriškų ugdymo sprendimų planavimo, stebėsenos ir vertinimo platforma, ją

palaikančios technologijos ir e-sistemos; • virtualios ir nuotoliniu būdu kontroliuojamos mokymo-mokymosi laboratorijos

formaliajam švietimui; • masiniai atvirieji internetiniai kursai, jų efektyviam naudojimui reikalingos

kompetencijos; • kompetencijų, reikalingų švietimo turiniui atnaujinti ir naujoms edukacinėms

sistemoms kurti, diegti, adaptuoti, taikyti formaliajame ir neformaliajame švietime vystymo infrastruktūra ir platformos (taip pat e-platformos).

Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai

• dizaino ir audiovizualinių medijų technologijos;

• socialinės technologijos, kurios informacinių ir komunikacinių bei kitų technologijų pagalba kuria socialines ir organizacines inovacijas skatinančias novatoriškų įmonių ir socialinio verslo kūrimąsi bei augimą.

• greito prototipavimo technologijos ir sistemos; • simuliacinės platformos naujų dizaino produktų, paslaugų ir kūrybinių idėjų

bandymams ir vertinimui atlikti; • audiovizualinės ir juslinės technologijos naujiems kūrybiniams produktams ir

paslaugoms vystyti; • technologijų perdavimo ir komercinimo modeliai, paslaugos ir technologijos; • naujų novatoriškų įmonių kūrimo ir valdymo modeliai, paslaugos ir technologijos; • aukštos pridėtinės vertės kooperacijos technologijos; • socialinės inovacijos, užtikrinančios Lietuvos aktualių socialinių iššūkių sprendimą; • nauji arba iš esmės patobulinti gamybos būdai, užtikrinantys gamybos

novatoriškumą ir efektyvumą bei plėtrą; • nauji arba iš esmės patobulinti organizaciniai metodai, užtikrinantys novatoriškų

įmonių ir socialinio verslo plėtrą.

2 klausimas. MTEPI prioritetų įgyvendinimo stebėsenos, poveikio vertinimo,

mokslo-verslo bendradarbiavimo skatinimo tvarkos aprašas

Patvirtintas ŠMM ir ŪM ministrų 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1218/4-911

MTEPI prioritetų įgyvendinimo stebėsena

MOSTA:

• ŠMM projektų įgyvendinimo analizė; • Mokslo būklės analizė; • Studijų ir MTEP priemonių ir jų derinio efektyvumo analizė.

ŪM:

• ŪM projektų įgyvendinimo analizė; • Ūkio būklės analizė; • MTEPI priemonių ir jų derinio efektyvumo analizė; • Ūkio sektorių plėtros pokyčių analizė.

Programos, MTEPI prioritetų ir MTEPI prioritetų veiksmų planų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą organizuoja MOSTA

• MTEPI prioritetų įgyvendinimo poveikio ūkio sektoriams analizė; • Mokslo ir technologijų raidos, aplinkos veiksnių pokyčių, lėšų investavimo ir poveikio perspektyvų analizė; • SMTEPI politikos priemonių poveikis MTEPI prioritetams; • Savalaikio priemonių įgyvendinimo siekis.

MTEPI prioritetų įgyvendinimo vertinimas

Veiksmų planų tarpinis vertinimas (2 metai po veiksmų plano patvirtinimo) • MTEPI prioriteto įgyvendinimo pažanga ir galimybės; • Priemonių ir projektų rezultatai ir tinkamumas MTEPI prioritetui; • MTEPI prioriteto potencialas tolesnei plėtrai.

Organizuoja MOSTA

Veiksmų planų galutinis vertinimas (1 metai po Programos pabaigos) • MTEPI prioriteto įguvendinimo būsena; • Veiksmų plano įgyvendinimo poveikis atitinkamam MTEPI prioritetui, raidos krypčiai, MTEPI sistemos plėtrai, ūkio konkurencingumui.

Galutinis MTEPI prioritetų įgyvendinimo poveikio vertinimas (2 metai po Programos pabaigos)

• Programos strateginio tikslo, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo galutinis rezultatas; • Ekonominis Programos įgyvendinimo poveikis; • Programos įgyvendinimo poveikis socialinių ir ekonominių iššūkių atliepimui.

Visų vertinimų ataskaitos, siūlymai ir rekomendacijos – MTEPI prioritetų koordinavimo grupei

Mokslo – verslo bendradarbiavimo skatinimas

MITA: • Nustato ūkio sektorių MTEP poreikiai ir aktualios tematikos; • Skleidžia informaciją apie sumanią specializaciją, organizuoja

informacinius seminarus ir partnerių paiešką; • Teikia siūlymus dėl tinkamų priemonių pasirinkimo, galimybių

vykdyti sumanios specializacijos procesui aktualius projektus; • Organizuoja MSI ir verslo subjektų bendradarbiavimo veiklas; • Tekia konsultacijas verslo subjektams apie galimybes naudoti

MTEP rezultatus.

• Teikia MOSTA duomenis, reikalingus stebėsenos ir vertinimo funkcijoms atlikti; • Teikia veiklos ataskaitą MTEPI prioritetų koordinavimo grupei.

DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ !

Sumanios specializacijos teisės aktų rengimas...• Lėšų poreikis priemonėms ir vertinimo...

Documents

Transcript of Sumanios specializacijos teisės aktų rengimas...• Lėšų poreikis priemonėms ir vertinimo...