Lietuvos Sumanios specializacijos strategija.

Galimybės verslui

Giedrė SoloveičikienėLietuvos Respublikos ūkio ministerija

Prielaidos Sumaniai specializacijai

2007–2013 m. moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES

skyrė daugiau nei 80 mlrd. eurų.

Tačiau

Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą

šalyse – narėse nepasiekė norimo efekto.

Siekiant pakeisti šią situaciją, gimė

Sumanios specializacijos idėja

Sumanios specializacijos esmė

• Kiekviena ES valstybė privalo identifikuoti ir

išsirinkti tas ūkio ir mokslo sritis, kuriose:

– turi didžiausią potencialą,

– turi geriausias perspektyvas augti,

– plėtotų verslo ir mokslo partnerystę.

• Pasirinktos sritys privalo turėti potencialo:

– transformuoti visą šalies ūkį,

– sustiprinti jo tarptautinį konkurencingumą,

– prisidėti prie visos ES ekonomikos augimo ir

konkurencingumo didinimo.

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų

grupė

• atliko Lietuvos mokslo potencialo analizę;

• apžvelgė Lietuvos ūkio stiprybes ir žiniomis grįsto augimo perspektyvas;

• įvertino svarbiausius ilgalaikius iššūkius Lietuvoje ir Europoje;

• apklausė 614 mokslo, verslo atstovų ir sprendimų priėmėjų;

• surengė 7 diskusijas su mokslo ir verslo atstovais bei sprendimų priėmėjais, diskusijose iš viso dalyvavo 103 asmenys;

• įvertino galimybes išnaudoti MTEP infrastruktūrą, kuri buvo sukurta Integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose („slėniuose“).

Sumanios specializacijos

kryptys

Sveikata ir biotechnologijos

Energetika ir tvari aplinka

Nauji gamybos procesai

Transportas, logistika ir IRT

Agroinovacijos ir maistas

LT RIS3

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė

Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai

Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai

Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui

Sveikatos technologijos ir

biotechnologijos

6

Išmaniosios energijos valdymo sistemos

Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ir atliekų

Skaitmeninė statyba

7

Energetika ir tvari

aplinka

Saulės energijos įrenginiai ir jų

technologijos

Fotoninės ir lazerinės technologijos

Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos

Funkcinės medžiagos ir danga

8

Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir

technologijos

Tarptautinių transporto koridorių valdymo technologijos/modeliai

Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos

IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos

9

Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam

kurti ir informacinė sąveika

Transportas, logistika ir informacinės ir

ryšių technologijos

Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas

Funkcionalus maistas

Inovatyvus biožaliavų kūrimas, perdirbimas(biorafinavimas)

10

Agroinovacijos ir maisto

technologijos

Modernios ugdymosi technologijos ir procesai

Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai

11

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė

ŪM investicijų pasiskirstymas pagal

kryptis

2014-2020 m.Agroinovacijos ir

maisto technologijos

13%

Energetika ir tvari aplinka

21%

Nauji gamybos procesai,

medžiagos ir technologijos

19%

Sveikatos technologijos ir

biotechnologijos28%

Transportas, logistika ir IRT

9%

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė

10%

ŪM ES SF priemonės

Intelektas(Jungtinės

iniciatyvos)MTEPI patirties

turintiems ir žinantiems

ko nori, bandymai

realiomis sąlygomis

Inovaciniai

čekiaiBendradarbiavi

mo pradžiai

Inoklaster Žinantiems

bendradarbiavim

o naudą

Inogeb inovacijų

kultūrai ir

inovaciniams

gebėjimams

stiprinti

Technoinvesta

s idėjų

komercinimui, start-

up, spin-off kūrimui

InoPatenta

s tarptautinis

patentavimas

InoConnect siekiantiems

tarptautiškumo

Technologijų

centraiPrototipavimo,

bandomosios

gamybos inf-ra

Ikiprekybiniai

pirkimai problemų sprendimams

kuriant inovatyvius

produktus

14