socialisturi shromis gmirebidspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/290571/1/...samamulo omSi monawileobda...
Transcript of socialisturi shromis gmirebidspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/290571/1/...samamulo omSi monawileobda...
1
Salva abaSiZe
omisa da Sromis gmirebi
aWaridan
baTumi2018 weli
2
ISBN 978-9941-27-392-6
redaqtorisagan
istorikosisa da mkvlevaris _ Salva abaSiZis mcirefor-
matiani wigni ,,omisa da Sromis gmirebi aWaridan” Tavisi
mravalmxrivi datvirTviT friad mniSvnelovania. dRevandeli
Cveni sazogadoebis winaSe, wina Taobis adamianTa warmoCenas-
Tan erTad, romlebic marTlac TavdadebiT, SemoqmedebiTad
Sromobdnen saxalxo meurneobis yvela dargSi, esaa im perio-
dis suliskveTebis, aRmSeneblobis xazgasmac, romelmac ukeTe-
si cxovreba Seuqmna momaval Taobebs da SesaZlebeli gaxada
did samamulo omSi gamarjveba. maT magaliTze gaizardnen
axalgazrdebi, STamomavlebi amayoben Rirseuli winaprebiT.
esaa Cveni axlo warsulis marTlac heroikuli istoria. ami-
tomac Zalian gamixarda, roca batonma Salvam am wignis dawer-
is survili gamando da misi redaqtoroba mTxova. didi siam-
ovnebiT davTanxmdi da gzadagza erTad vmuSaobdiT da va-
TanxmebdiT kidec sxvadasxva sakiTxs. man WeSmaritad didi
muSaoba gaswia am krebulis Sesaqmnelad. moiZia da Seiswavla
aTasobiT gazeTi, sabuTi, fotoarqivi da sxva dokumenturi
masala. Cveuli gulmodginebiT, akuratulad, saqmis codniT
daamuSava isini da didi pasuxismgeblobiT momzadebuli mia-
woda mkiTxvel sazogadoebas.
wyenac Segvxvda _ viTomda ,,im avadsaxsenebeli komunis-
turi periodis” mokritikeni, uarmyofelni, fsevdoliberaluri
da fsevdodemokratiuli ideebis mexotbe adamianebi, sinamd-
vileSi ki avantiuristebi da avyiebi baton Salvas arCevans
uwunebdnen. ra dros socializmi da sabWoTa kavSiriao, ana-
musebdnen, magram warsulis uaryofa udidesi siregvene da
umaduroba romaa, amaze arc fiqrobdnen.
ai, aseTi maRalkvalificiuri, sindisieri, Tavisi qveynis da
eris pativismcemeli istorikosisa da mkvlevris dawerilia es
krebuli, romelic bevrs daainteresebs da gulsac gauxarebs.
rezo msxilaZerezo msxilaZerezo msxilaZerezo msxilaZerezo msxilaZe
3
avtorisagan
mosaxleobis SromiTi warmatebebi uyuradRebod ar rCebo-
da Sroma da mSromeli fasdeboda. mTavroba aRniSnavda maT
amags ordenebiT, medlebiT, fasiani saCuqrebiT da ase Semdeg.
yvelaze mowinave, gansakuTrebiT gamorCeul pirovnebebs mTavroba
aniWebda Sromis gmiris wodebas. aWaraSi am kuTxiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba daimsaxura 193 adamianma. ssrk
umaRlesi sabWos prezidiumma socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa 139 meCaies, 21 mecitruses, 27 meTambaqoes, 2
mevenaxes, 3 mesimindes da 1 mezRvaurs. socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa 154 qarTvels, da aWaraSi mcxovreb sxva
erovnebis moqalaqeebs: maT Soris berZeni 23, rusi 13, afxazi 2,
somexi 1. am gmirebis Sesaxeb gzadagza dagrovda masala, ramac
stimuli momca gmirebis saqmis sadideblad da ukvdavsayofad
gamomeca wigni ,,omisa da Sromis gmirebi aWaridan”. raki moZie-
buli masalebi mcire iyo, amitom vimuSave aWaris centralur
arqivSi saTanado dokumentebze, gansakuTrebiT, qobuleTisa da
xelvaCauris arqivebSi, moviZie 1948-1951 wlebis gazeTebi (,,ko-
munisti”, ,,sabWoTa aWara”, ,,soflis cxovreba”, agreTve, raionu-
li gazeTebi) omisa da SromiTi gmirobis cxovreba moRvaweo-
ba-saqmianobis amsaxveli masalebi. omis Sesaxeb avtorTa mier
Seqmnili naSromebis monacemebi da sabolood dagrovili
masalebis gaanalizeba Sejerebis safuZvelze, movamzade dasax-
elebuli saTauriT winamdebare wigni. naSromi Sedgeba sami
nawilisagan. SesavalSi gansazRvrulia wignis mizandasaxu-
loba, mokled mimoxilulia omis dasawyisi da misi msvlelo-
ba gezi aRebulia aWaris avtonomiuri respublikis mosaxleo-
bis rolisa da Rvawlis warmoCenaze, omisa da Sromis fron-
tebze. mesame nawilSi saubaria sanaosnoze da mis erT gmirze.
madlobas movaxseneb q. baTumis akaki wereTlis saxelobis
sajaro biblioTekis TanamSromlebs, aWaris saxelmwifo ar-
qivis xelmZRvanelobas da mis TanamSromlebs masalebis moZie-
4
baSi gaweuli daxmarebisaTvis. madlobas gamovxatav qobule-
Tis, xelvaCauris, qedis, Suaxevisa da xulos municipaliteteb-
is da maTdami rwmunebul dawesebulebaTa samsaxurebis ufrosebis
da TanamSromlebis mimarT, masalebis da informaciebis mo-
wodebisaTvis, madlobas movaxseneb qobuleTis da xelvaCauris
sajaro skolebis direqtorebs da yvela im pirovnebas, vinc
aqtiurad dagvidga gverdSi winamdebare naSromis momzadebis
saqmeSi.
wignis meore nawilSi mokledaa saubari aWaraSi soflis
meurnebis calkeuli dargebis ganviTarebaze: meCaieobaze, me-
citruseobaze, meTambaqoeobaze, mevenaxeobaze. rac aWaris mosax-
leobis da kolmeurneobisa da sabWoTa meurneobis Semosavlis
ZiriTadi wyaro iyo.
wigni sacnobaro xasiaTisaa vfiqrobT mkiTxvelsa da mec-
nierTaTvis interesmoklebuli ar iqneba, piriqiT, dainterese-
bulTaTvis Sromis gmirebis ojaxisa da axlo naTesavebi-
saTvis. warmodgenili masalebi iolad xelmisawvdomi iqneba,
Cemi azriT momaval Taobebs wigni Semounaxavs winaparTa Rvawl-
sa da amags.
5
Sesavali
pirvel msoflio omSi damarcxebuli germania omiT miy-
enebuli Wrilobebis moSuSebis Semdeg daadga revanSistul
gzas. ,,meoce saukunis 30-iani wlebi msoflios saxelmwifoTa
politikaSi didi Zvrebis momtani aRmoCnda. germaniaSi nacio-
nalur-socialisturi (faSisturi) partiis xelisuflebaSi
mosvlam 1933 wels Zireulad Secvala evropis qveynebis poli-
tikuri cxovreba, Tumca germaniaze adre faSisturi partia
ukve Seqmnili iyo italiaSi, sadac benito musolini, momxdari
saxelmwifoTa gadatrialebis Semdeg, 1926 wlidan Seudga aSka-
ra faSisturi diqtaturis damyarebas. 1936 wels italia Tavs
daesxa eTiopias, 1939 wels albaneTs da a.S. 1933 wels Seiqmna
faSisturi partia espaneTSi saxelwodebiT ,,espaneTis falan-
ga”, romelic, 1934 wlidan gaerTianda sxva faSistur organiza-
ciebTan, partias saTaveSi Caudga generali v. franko. 1936-1939
wlebSi ,,espaneTis falanga” aqtiurad monawileobda espane-
Tis respublikis winaaRmdeg SeiaraRebul brZolaSi. espane-
Tis samoqalaqo omSi monawileobdnen moxaliseni sabWoTa
kavSiridan, maT Soris, saqarTvelodan, SesaZloa, aWaridanac,
magram yvela maTganis gvar-saxeli ar aris cnobili.
1936 wlis 25 oqtombers gaformda germania-italiis samxedro
-politikuri kavSiri ,,RerZi berlini-romi”, romlis Seqmnam
aSkarad daadastura mzadeba meore msoflio omisaTvis. ital-
ia-germaniis kavSiris ,,RerZis” gagrZeleba iyo 1936 wlis 25
noembers germaniasa da iaponias Soris dadebuli ,,antikomin-
ternuli aqti”, romelsac 1937 wlis 6 noembers SeuerTda
italia. 1939 wlis 23 agvistos germaniasa da sabWoTa kavSirs
Soris dadebuli urTierTTavdausxmelobis paqtis gaformebas,
xolo ramodenime dRis Semdeg pirvel seqtembers germaniis
Tavdasxmas poloneTze da meore msoflio omis dawyebas win
uswrebda samxedro konfliqtebi Soreul aRmosavleTSi: igi
gaaCaRa iaponiam jer xasanis tbasTan, rsfsr primories samxreT-
aRmosavleT nawilSi 1938 wlis ivlis-agvistoSi, xolo Semdeg
6
sabWoTa kavSir-monRoleTis saxalxo respublikis sazRvarze,
mdinare xalxingolis raionSi 1939 wlis 11 maisidan.1 adolf
hitleris da sxva ideologebis mowodebebi didi germaniis da
didi germaneli xalxis kvlav aRorZinebis Sesaxeb. agresiis
da teritoriuli gafarToebis gareSe ver moxerxdeboda. me-20
saukunis 30-ian wlebisaTvis germaniaSi ukve saomari isteria
iyo gaCaRebuli. 1939 wlis 1 seqtembers faSisturi germania
Tavs daesxa poloneTs, 3 seqtembers ki mas omi gamoucxades
inglisma da safrangeTma, daiwyo meore msoflio omi, romel-
Sic msoflios bevri qveyana Caeba. omis pirvel periodSi (1939
wlis 1 seqtemberi _ 1941 wlis 22 ivnisi) germaniam SeZlo
aRmosavleT evropis umetesi qveynebis dapyroba da safrangeT-
is okupacia. amas xeli Seuwyo imanac, rom 1940 wlis 10 april-
idan, omSi germaniis mxareze Caeba faSisturi italia, omma
moicva atlantikis okeaneTi (afrika). germanelTa jarebma
daikaves balkaneTis qveynebi da sabWoTa kavSiris sazRvrebs
moadgnen.
ormociani wlebis dasawyisisaTvis, meore msoflio omSi,
faSisturi germaniis mxareze, italiis garda, Caebnen rumineTi,
ungreTi, fineTi, espaneTi. omSi Cabmuli aRmoCnda msoflios
61 qveyana, saomari operaciebi evropis, aziisa da afrikis 40
qveyanaSi mimdinareobda.
1941 wlisaTvis germaniam sabWoTa kavSiris sazRvrebTan
Tavi mouyara kbilebamde SeiaraRebul, omebSi gamocdil 190
divizias, aqedan 153 germanuli iyo, danarCeni _ germaniis
mokavSireTa jarebi.
1941 wlis 22 ivniss dilis 4 saaTze, faSisturi germania da
misi mokavSireebi omis gamoucxadeblad Tavs daesxnen sabWo-
Ta kavSirs. sisxlismRvreli brZolebi gaCaRda barencis
zRvidan Sav zRvamde. omis pirvel dReebSi sabWoTa jarebi
Zalze dazaraldnen, mterma gaanadgura 1200 TviTmfrinavi, maT-
1. sergo dumbaZe, aWaris avtonomiuri respublika meore msoflioomis periodSi (1939-1945 w.w., baTumi, 2005 w. gv.43-44).
7
gan 300 TviTmfrinavi sahaero brZolaSi Camoagdes, xolo 900
dabombvis Sedegad aerodromebze ganadgurda. germanel fa-
SistTa da maTi satelitebis mizani iyo elvisebr omSi gaenad-
gurebinaT sabWoTa SeiaraRebuli Zalebi, daepyroT maTi mokav-
Sire qveynebi da yvelgan saokupacio mmarTveloba daemyarebi-
naT. isini daundoblad xocavdnen adamianebs ganurCevlad
rasisa, erovnebisa da sqesisa. patara bavSvebsac ki ar indobd-
nen. amitom qarTvelma xalxmac germaniis sabWoTa kavSirze
Tavdasxma aRiqva, rogorc saqarTveloze Tavdasxma da igi sa-
mamulo omad miiCnia. ,,am rwmenis adamianebs, _ miuTiTebs
profesori a. surgulaZe, _ frontzec da zurgSic, mSromeleb-
sac amoZravebdaT mterze gamarjvebis saerTo rwmena da maT
gaiRes kidec Tavisi wvlili. amitom ara sayveduri, aramed
mowonebiT moxseniebisa da saTanadod dafasebis Rirsia yvela,
meomarica da zurgis mSromelic, _ romlebic omis wlebSi
mTeli energiiTa da SesaZleblobebiT iRvwodnen gamarjvebis
mosapoveblad.2
saqarTvelodan 700000 moqalaqe Caeba germaneli faSisteb-
is winaaRmdeg omSi, aWaris avtonomiuri respublikidan did
samamulo omSi monawileobda 25000-ze meti mebrZoli. romelT-
agan 12-s sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa.
,,q. baTumidan samSoblos dasacavad 13560 kaci wavida. qobu-
leTis raionidan _ 6630, xelvaCauridan _3530, qedidan 720, Suaxev-
idan _ 200, xulodan _ 610 kaci. frontze daiRupa da gamarjvebas
ver moeswro _ 9975 meomari. maT Soris q. baTumidan 6000, qobule-
Tis raionidan _ 1500, xelvaCauris raionidan _ 1700, qedis raion-
idan _ 375, xulos raionidan 400 meomari. aWaridan gawveulTagan
brZolaSi monawileobda 12995 mebrZoli _ aWaris axalgazrdo-
ba, romlebic swavlobdnen an muSaobdnen sabWoTa kavSiris sxva-
dasxva umaRles saswavleblebSi an muSaobdnen fabrika-qarxnebSi,
registrirebis adgilidan iyvnen gawveuli did samamulo omSi,
amitom maTi monacemebis dadgena Znelia.
2. a. surgulaZe, saqarTvelos istoria, Tb.1991 w. gv. 207.
8
,,sainteresoa r. arTmelaZis naSromi, romelSic samxedro
komisariatebis saarqivo masalebis, omis monawileTa da maT
naTesavTa monaTxrobebis safuZvelze laparakia aWaris warg-
zavnilTa frontul gzebze. wignisadmi interesi gazrdilia
imiT, rom masSi motanilia statistikuri masalebi aWaris
samxedro komisariatidan frontze gawveulTa, maTgan daRu-
pulTa ukan dabrunebulTa raodenobis mixedviT. naSromi qarTu-
li istoriografiis kargi SenaZenia, magram, miuxedavad amisa,
ver daveTanxmebiT monacemebs frontze gawveulTa (23500) da
sabWoTa kavSiris gmirebis Sesaxeb. i. cercvaZis statistikuri
monacemebi aWaris wargzavnilTa Sesaxeb s. tabaRuam Tavis
naSromSi, xolo 1975 wels amave Temaze dacul sakandidato
disertaciaSi Seitana. s. tabaRuas meore naSromi mogviTxrobs
aWaridan wargzavnil 212 kacze. naSromSi Sesulia avtoris
mier 1987-1990 wlebSi ruseTis Tavdacvis saministros cen-
tralur (q. podolski) da genStabis (q. moskovi) arqivebSi
moZiebuli masalebi. avtori aWaridan omSi mobilizebulTa
raodenobas ,,azustebs” 23115 kacamde”, xolo maTgan sabWoTa
kavSiris gmirobis kavaleri, misi mtkicebiT, 8 kaci gaxda.
kargi saqme gaakeTes k. cqitiSvilma da t. CinCilakaSvilma
saqarTvelodan sabWoTakavSiris gmirebze specialuri naSro-
mis SeqmniT.
samamulo omis periodis sabWoTa kavSiris gmirebis ama Tu
im respublikis Tu qalaqisaTvis kuTvnilebis Sesaxeb avtore-
bis savsebiT swori mosazrebidan gamomdinare, saarqivo doku-
mentebis, presis masalebisa da sxva saTanado cnobebiT Cven
migvaCnia rom aWaridan mobilizebul iqna 25000-mde kaci, xolo
maTgan 12 sabWoTa kavSiris gmiri gaxda. am mosazrebas daeT-
anxma aWaris samxedro komisariatic, romelsac gakeTebuli
aqvs specialuri gamofena gmirebis Sesaxeb.
k. comaiam gaiziara Cveni azri da Seitana Tavis wignSi,
romelSic sainteresodaa daxasiaTebuli Tormetive gmiris
cxovreba da sabrZolo warmatebebi.”
9
,,omis dawyebis Semdeg yvelaferi mterze gamarjvebis sam-
saxurSi iqna Cayenebuli, navTobis, manqanaTmSeneblobis, kvebis,
msubuqi da sxva dargis sawarmoebi maqsimalurad amaragebdnen
fronts. sul aWaris mrewvelobam omis wlebSi 680 milioni
maneTis produqcia gamouSva. marto baTumis navTobgadamamuSave-
belma da sxva qarxnebma frontisaTvis 300 milioni maneTis
produqcia gamouSves. isini avtomatebis, naRmsatyorcnebis, avi-
abombebis detalebs, zarbaznis Wurvebsa da xelyumbarebs amza-
debdnen. navTobgadamamuSavebel, manqanaTmSenebel meqanikur qarx-
nebSi, sevastopolidan baTumSi evakuirebuli 201-e qarxnis
saamqroebi pirdapir qalaqis zRvispira quCaze aremontebdnen
faSistebis mier dazianebul gemebs.3
,,qveynis samxreT-dasavleT sazRvris gamagrebis aucile-
blobis gaTvaliswinebiT, saqarTvelos mTavrobam, Tavdacvis
saxelmwifo komitetTan SeTanxmebiT, 1941 wlis oqtombridan
SeaCera mosaxleobis mobilizacia aWaris sazRvrispira sof-
lebidan, frontis saWiroebaTa uzrunvelyofasTan erTad, sax-
elmwifo sazRvrebis gamagreba-dacvis saqmeSi adgilze maTi
monawileobisaTvis. xalxma gaiTavisa lozungi _ yvelaferi
frontisaTvis, yvelaferi gamarjvebisaTvis!”
,,aWaris soflis mosaxleobam satanko kolonis ,,saqarTve-
los kolmeurnis” mSeneblobis fondSi _ 10 milion 52 aTasi
maneTi Seitana. soflis mSromelebi didi gadaWarbebiT as-
rulebdnen sasoflo-sameurneo produqtebis warmoebisa da
damzadebis gegmebs. agrovebdnen da frontze gzavnidnen Tbil
tansacmels, kvebis produqtebs da sxva aucilebeli nivTebiT
savse amanaTebs. sul Tavdacvis fondSi aWaridan 21 milion
maneTze meti Sevida. 6 milion maneTze meti saxelmwifo sesx-
is obligaciebi, 2253 grami vercxli da 1 kilogramamde oqro.
gansakuTrebiT gamoiCines Tavi qobuleTis raionis mSromelebma,
romlebmac Tavdacvis fondSi 1 milioni maneTi Seitanes.4
,,1943 wlis 21 agvistos xelisuflebam miiRo istoriuli
mniSvnelobis dadgenileba ,,germanuli okupaciisagan gan-
3. sergo tabaRua, rac daviwyebiT ar ibindeba, baT. 1995 w. gv. 7,8.4. (maradiuli xsovnis wigni 1995 w. gv.6)
10
Tavisuflebul raionebSi meurneobis aRdgenis gadaudebel RonisZ-
iebaTa Sesaxeb, am dadgenilebiT daisaxa okupaciisagan ganTavisu-
flebul da omiT dazaralebul raionebSi dangreuli meurneo-
bis rac SeiZleba male aRdgenis da mosaxleobisaTvis daxmarebis
aRmoCenis amocanebi. unda aRdgeniliyo kolmeurneobebi, sabWoTa
meurneobebi, samrewvelo da satransporto sawarmoebi, kolmeur-
neobebisaTvis unda daebrunebinaT sxva olqebSi evakuirebuli
pirutyvi, teqnika, materialuri resursebi, uzrunveleyo kadrebiT,
specialistebiT, unda moexdinaT evakuirebuli mosaxleobis ree-
vakuacia. ,,1943 wlis 24 aprils saerTo krebis dadgenilebiT
dandalos kolmeurneoba yidulobs mozard pirutyvs da gzavnis
ruseTSi germanelebis mier dapyrobil teritoriebidan germanelTa
gandevnis Semdeg aRdgenil kolmeurneobebze gadasacemad”5
,,didi yuradReba eqceoda samkurnalwamlo mcenareebis
damzadebas. gansakuTrebuli damsaxureba miuZRvis fronti-
saTvis samkurnalo mcenareTa SegrovebaSi moswavle axal-
gazrdobas. frontze daWrili meomrebis mkurnalobisa da
gamojanmrTelebis samsaxurSi Cadga aWaris kurortebi, 2 sana-
toriumi da 16 dasasvenebeli saxli hospitlebad gadakeTda,
sadac erTdroulad mkurnalobda da isvenebda 1600 mebrZoli.
maT emsaxureboda maRali kvalifikaciis samedicino persona-
li, rac maTi absoluturi umravlesobis gankurnebis sawin-
dari iyo. magram omi omia da daWril meomarTa erTi nawili
samudamod darCa baTumisa da qobuleTis ZmaTa sasaflaoebze.
iseve, rogorc aWaridan wasuli bevri meomris neSti meore
msoflio omis monawile evropisa da aziis sxvadasxva qveyneb-
Si gabneul ZmaTa sasaflaoze ganisvenebs.6
amrigad, faSizmis winaaRmdeg brZolaSi, sxva respublike-
bTan erTad, saqarTvelom, maT Soris, aWaris avtonomiurma res-
publikamac didi roli Seasrula. frontze gawveuli iyo
25000-ze meti moqalaqe. zurgSi Tavdacvis RonisZiebaTa ganx-
orcieleba qveynis mosaxleobis udidesi movaleoba iyo,
5. S. abaSiZe, dedao-Cemo qedao, 2017 w. gv. 392.6. maradiuli xsovnis wigni, baTumi, 1995 w. gv. 6-7.
11
mrewveloba samxedro teqnikiT amaragebda fronts, soflis
meurneoba awvdida mrewvelobas nedleuls, xolo fronts ama-
ragebda sursaTiT, Tavdacvis fondSi SehqondaT fuladi dan-
azogebi, mosaxleobam Tavdacvis RonisZiebebis gatarebiT Tavisi
wvlili Seitana kacobriobis urCxulis winaaRmdeg brZolasa
da masze Zlevamosil gamarjvebaSi. yvelaferi es fasdeboda
sabWoTa saxelmwifos mier sxvadasxva formiT: samxedro pire-
bze wodebebis miniWebiT, ordenebisa da medlebis gadacemiT...
sardlobis xelmZRvanelTa madlobebiTa da fasiani saCuqre-
biT, gmiris wodebis miniWebiT, analogiurad fasdeboda zur-
gis mSromelTa muxlCauxreli Sroma, amis saukeTeso magali-
Tia omisa da Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respublikaSi,
romelzec saubaria winamdebare wignSi.
1934 wlis aprilSi CeluskinelTa gadasarCenad gaweuli sam-
uSaos CatarebisTvis sabWoTa mTavrobam daawesa ,,sabWoTa kavSiris
gmiris” wodeba romliTac dajildoebuli iqnen mfrinavebi.
vankaremi, ueleniliapidevskis, levanevskis, molokovs, kamanins,
slepnevs, vodopianovs, dronins
aRtacebuli varT Tqven mier Catarebuli gmiruli muSao-
biT CeluskinelTa gadasarCenad, vamayobT Tqveni gamarjvebiT
stiqiis Zalebze, gvixaria, rom Tqven gaamarTleT saukeTeso
imedebi da aRmoCndiT Cveni didi samSoblos Rirseuli Svilebi.
vSuamdgomlobT ssrk-is centraluri aRmasrulebeli ko-
mitetis winaSe:
1. dawesdes warCinebis umaRlesi xarisxi, dakavSirebuli gmiro-
bis gamoCenasTan _ sabWoTa kavSiris gmiris _ saxelwodeba.
2. miekuTvnos mfrinavebs: liapidevskis, levanevskis, molok-
ovs, kamanins, slepnevs, vodopianovs da doromins, romelTac
CeluskinelTa gadarCenaSi uSualo monawileoba miiRes, ,,sab-
WoTa kavSiris gmirTa” saxelwodeba.
12
3. dajildoebuli iqnan leninis ordeniT dasaxelebuli mfri-
navebi da maTTvis momsaxureobis gamwevi bort-meqanikosebi da mieceT
maT erTdrouli fuladi jildo wliuri jamagiris ordeniT.
i. stalini
v. molotovi
k. voroSilovi
v. kuibiSevi
a. Jdanovi
gazeTi ,,komunisti” 1934 w. 14 aprili,.- #87gazeTi ,,komunisti” 1934 w. 14 aprili,.- #87gazeTi ,,komunisti” 1934 w. 14 aprili,.- #87gazeTi ,,komunisti” 1934 w. 14 aprili,.- #87gazeTi ,,komunisti” 1934 w. 14 aprili,.- #87
CeluskinelTa gadamrCen mfrinavebisaTvis sabWo-Ta kavSiris gmiris saxelwodebis mikuTvneba
ssr kavSiris centraluri aRmasrulebeli komite-tis dadgenileba
aRniSnavs ra mfrinavTa umagaliTo gmirul muSaobas, rom-
lebmac ganaxorcieles CeluskinelTa gadarCena, ssr kavSiris
centraluri aRmasrulebeli komiteti adgens:
mieniWos sabWoTa kavSiris gmiris wodeba: a.v. liapidevskis
s.a levanevskis s.s molokovs n.p. kamanins, m.t. slepnevs, m.v.
vodopianovs, i.v. doromins
ssrk c. aRm. komitetis Tavmj-ssrk c. aRm. komitetis Tavmj-ssrk c. aRm. komitetis Tavmj-ssrk c. aRm. komitetis Tavmj-ssrk c. aRm. komitetis Tavmj-
domare:domare:domare:domare:domare:
m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini
ssrk c. aRm. komitetis mdivanissrk c. aRm. komitetis mdivanissrk c. aRm. komitetis mdivanissrk c. aRm. komitetis mdivanissrk c. aRm. komitetis mdivani
a. enuqiZe a. enuqiZe a. enuqiZe a. enuqiZe a. enuqiZe
moskovi, kremli. 20 aprili 1934 w.
gazeTi komunisti 1934 wlis 22 aprili.
,,sabWoTa kavSiris gmiri”-s oqros var-
skvlavis eskizi daamzada arqiteqtorma miron
ivanes Ze merJanovma 1939 wels da umaRlesi
sabWos prezidiumma gamosca brZanebuleba
misi dawesebis da gacemis Sesaxeb. sabWoTa kavSiris gmirisoqros varskvlavi
13
brZanebulebabrZanebulebabrZanebulebabrZanebulebabrZanebuleba
sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisasabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisasabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisasabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisasabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisa
sabWoTa kavSiris gmirisaTvis warCinebis damatebiTisabWoTa kavSiris gmirisaTvis warCinebis damatebiTisabWoTa kavSiris gmirisaTvis warCinebis damatebiTisabWoTa kavSiris gmirisaTvis warCinebis damatebiTisabWoTa kavSiris gmirisaTvis warCinebis damatebiTi
niSnis SesaxebniSnis SesaxebniSnis SesaxebniSnis SesaxebniSnis Sesaxeb
sabWoTa kavSiris gmiris saxelwodebis Sesaxeb moqmedi de-
bulebis damateba da gansaviTareblad, im mizniT, rom gansakuTrebiT
gamoirCnen is moqalaqeni, romelTac sabWoTa kavSiris gmiris
saxelwodeba mieniWaT da axal sagmiro saqmeebs sCadian:
1. dawesdes oqros xuTqimiani varskvlavis formis medali
,,sabWoTa kavSiris gmiri” Semdegi warweriT ,,s..k. gmiri”.
2. sabWoTa kavSiris gmiris medliT dajildoebuli unda
iqnan, sabWoTa kavSiris gmirebi, amasTan, pirveli medali maT
eZlevaT sabWoTa kavSiris gmiris saxelwodebis miniWebisa da
leninis ordenis gadacemasTan erTad.
3. sabWoTa kavSiris gmiri, romelmac Caidina meore sag-
miro saqme, aranaklebi imisa _ risTvisac sxvebs _ msgavsi
sagmiro CamdenT, sabWoTa kavSiris gmiris saxelwodeba eniWeba,
jildovdeba ,,sabWoTa kavSiris gmiris” meore medliT da
sagmiro saqmeebis aRsaniSnavad gmiris samSobloSi saTanado
warweriT idgmeba kvarcxlbekze brinjaos biusti.
4. sabWoTa kavSiris gmiri, romelic dajildoebuli iqna
,,sabWoTa kavSiris gmiris” ori medliT da romlis biustic
daidga mis samSobloSi, mesame ,,winaT Cadenilis msgavsi sag-
miro saqmisaTvis” jildovdeba ,,sabWoTa kavSiris gmiris”
mesame medliT da misi sagmiro saqmeebis aRsaniSnavad moskov-
Si sabWoebis sasaxlesTan kvarcxlbekze svetis saxiT idgmeba
misi brinjaos biusti saTanado warweriT.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmj-ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmj-ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmj-ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmj-ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmj-
domaredomaredomaredomaredomare
m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:
a. gorkini a. gorkini a. gorkini a. gorkini a. gorkini
moskovi, kremli, 1939 w. 1 agvisto.moskovi, kremli, 1939 w. 1 agvisto.moskovi, kremli, 1939 w. 1 agvisto.moskovi, kremli, 1939 w. 1 agvisto.moskovi, kremli, 1939 w. 1 agvisto.
14
israfil jinWaraZe
israfil qemalis Ze jinWaraZe daibada1916 wels, baTumSi, zRvispira kurort max-
injaurSi. aqve daamTavra 7-wliani skola.
misi ocneba iyo mfrinavi gamxdariyo, ma-gram Svidi klasis damTavrebis Semdeg, swav-
la baTumis rkinigzis teqnikumSi gaagrZe-
la, Semdeg, roca baTumis aeroklubSi ax-algazrdebis miReba gamocxadda, israfil
jinWaraZem pirvelma dawera gancxadeba da aeroklubSi Caew-
era. klubs saTaveSi safrenosno saqmis aRiarebuli enTuzias-ti da specialisti evgeni vekua edga.
aeroklubSi mfrinav-instruqtorad muSaobda israfilis
biZa nuri feraTis Ze jinWaraZe, Semdeg didi samamulo omismonawile. israfilma pirveli safrenosno momzadeba biZasTan
gaiara. warmatebiT daamTavra kursebi da ocdasami wlis asak-
Si swavlis gasagrZeleblad balaSovis saxelobis aviasko-las miaSura, moewyo kidec da warmatebiTac swavlobda. didi
samamulo omi rogorc ki daiwyo, israfilma gancxadebiT mima-
rTa skolis xelmZRvanelobas da frontze gagzavna iTxova.rogorc sabrZolo da politikuri momzadebis friadosanma,
adre gaiara atestacia da saaviacio qarxanaSi miavlines. ma-
gram mas frontze moqmed armiaSi wasvla undoda, kvlav Tx-ovniT mimarTa samxedro komisariats. komisariatma is Crdilo
dasavleTis frontze gagzavna, romelsac generali v.i. kuzne-
covi sardlobda. israfili moieriSe ,,il 2-iT” frinavda.dadga 1942 wlis 23 aprili, Rirssaxsovari dRe mis cxovre-
baSi. 673-e saaviacio _ gamanadgurebel polks, romelSic igi
iricxeboda, mieca davaleba _ gaenadgurebinaT smolenskis Crdi-loeTiT arsebuli mtris aerodromi. TerTmeti mfrinavi gaf-
rinda davalebis Sesasruleblad, maT Soris iyo israfilic.
elviseburi dartymiT mospes mTeli aerodromi, mtris vercerT-ma TviTmfrinavma ver moaswro afrena. am davalebis warmatebiT
nawili Inawili Inawili Inawili Inawili IsabWoTa kavSiris gmirebi
15
SesrulebaSi yvelaze metad israfilma isaxela Tavi. amasTan
dakavSirebiT meTaurma kapitanma kozlovma aRtacebiT SesZaxa_ bravo! Sevardeno! Sen asaxele saqarTvelo.
1943 wlis 6 maiss ,,SevardenTa jgufma” i. jinWaraZis monaw-
ileobiT gaanadgura mtris 30 TviTmfrinavi. CaaxSo 8 sacecx-le pozicia, xolo imave wlis maisis bolos, xarkovis mima-
rTulebiT gaCaRebul brZolebSi didi sabrZolo warmatebi-
saTvis israfili wiTeli varskvlavis ordeniT dajildovda.Semdeg iyo aTobiT sabrZolo gafrena, axali saxelmwifo jil-
doebi da frontis sardlobis madlobebi.
,,i. jinWaraZem gansakuTrebiT gamoiCina Tavi dneprTansahaero brZolebSi. man kapitan gastelos magaliTi gaimeora,
ai, rogor aRwers mis ukanasknel sabrZolo gafrenas mfrinavi
ragoJini: 1943 wlis 15 oqtomberi, paraskevi, sabrZolo gan-gaSiT gagvaRviZes dilis 5 saaTze. haerSi Cveni aviagamanad-
gureblebi afrindnen, davimartoxeleT mtris 4 tanki, me da
israfili pikirebiT daveSviT, israfilma reaqtiuli tanksaw-inaaRmdego Wurvebis pirdapiri moxvedriT mtris tanki aafeTqa,
Semdeg mtris Savad SeniRbuli saartilerio divizioni Seni-
Sna da umal misken gaaqana Tavisi TviTmfrinavi, pirdapirimoxvedriT mtris sacecxle pozicia gaanadgura da kvlav caSi
aiWra. mizanSi meore msxverpli amoiRo,... im dRes meored
avfrindiT. kvlav gaafTrebuli ieriSi mtris tankze da gam-ayruebeli afeTqeba. is iyo, pikirebidan gamodioda, rom isra-
filis TviTmfrinavs pirdapiri moxvedriT cecxli moedo.
Cven kargad gavigoneT misi mSvidi xma: ,,icocxleT Cems mag-ivradac, samSoblosaTvis, stalinisaTvis!” israfilma almode-
buli TviTmfrinavi mtris sacecxle poziciebisaken gaaqana,
romelsac jer kidev SeniRbva faravda. gaisma gamayruebeliafeTqebis xma. mtris sacecxle poziciaze didma Savma ormom
daaRo xaxa. ase gmirulad daiRupa Cveni sayvareli megobari,
Cveni polkis SesaniSnavi Sevardeni israfil jinWaraZe.”israfil jinWaraZem omis dros 92 sabrZolo gafrena moax-
dina, ris Sedegad gaanadgura mtris 82 avtomanqana, 27 tanki, 6
TviTmfrinavi aerodromze, erTi TviTmfrinavi sahaero brZolaSi,
CaaxSo sazenito artileriis 10 werti, savele artileriis 5
batarea, 3 naRmmtyorcnTa wertili. mokla, daWra da gafanta
16
mowinaaRmdegis 880-mde jariskaci da oficeri, aafeTqa sabrZolo
masalis 6 sawyobi. sardlobis sabrZolo davalebaTa sanimuSod
SesrulebisaTvis dajildovda ,,wiTeli varskvlavis” da ,,samam-
ulo omis pirveli xarisxis” ordenebiT, miRebuli hqonda umaR-
lesi mTavarsardlis 4 madloba, frontis sardlobis 2, armiis
sardlobis 5 da korpusisa da diviziis meTaurebis 7 madloba.
omis periodSi 92 sabrZolo gafrenisaTvis warmatebiT
CatarebisaTvis brZolis velze gamoCenili gansakuTrebuli
gmirobisa da mamacobisaTvis israfil jinWaraZes 1944 wlis
4 Tebervals (sikvdilis Semdeg) mieniWa mTavrobis umaRlesi
jildo sabWoTa kavSiris gmiris wodeba.7
ukrainis respublikis verxnedneprovskis sof. pravobereJnaias
skolis ezoSi dadgmulia biusti. iq, sadac i. jinWaraZe daiRupa.
israfil jinWaraZis saxels atarebs maxinjauris saSua-
lo skola, sadac aseve dadgmulia misi biusti. baTumSi erT-
erTi quCa i. jinWaraZis saxelobisaa.
israfil jinWaraZis gmirobas leqsebi miuZRvnes cnobil-
ma poetebma g. tabiZem da f. xalvaSma.
aWareli mfrinaviaWareli mfrinaviaWareli mfrinaviaWareli mfrinaviaWareli mfrinavi
vin iyo, rom ocdaaTi
saocari gafreniT
yoveli dRe da saaTi
aanTo aRmafreniT?
sazenito cecxlis alSi
mtris tyviis damcinavi,
uyurebda sikvdils TvalSi
gambedavi mfrinavi?
vin iyo, rom SeaerTa
Zala Surismgeblebis,
Tumc gars ertya urdo mterTa
gamanadgureblebis?
7. sergo dumbaZe, aWaris avtonomiuri respublika meore msoflioomis periodSi, 1939-1945 w. baT. 2005 w. gv. 217-220.
17
vin iyo, rom aRmagznebi,
miudgomi SiSisTvis,
belgorodis gaxsna gzebi
Cveni ieriSisTvis?
_ Svili qarTlis da aWaris,
savse gulis sialiT _
_ jinZaraZe! _ gaxda jaris
sapasuxo griali...
galaktion tabiZe
1944 w.
israfil jinWaraZesisrafil jinWaraZesisrafil jinWaraZesisrafil jinWaraZesisrafil jinWaraZes
ra grigalebi gaape,
ra brZolebi gaqvs naxuli,
qaris grialSi gesmoda
mSobeli dedis Zaxili.
gzrdida zurmuxti mTa-veli
da Savi zRvis niavi,
swavlas fiqrobdi yovelTvis,
swavlas fiqrobdi mZinaric,
bolos asrulda ocneba _
gaxdi sabWoTa mfrinavi.
gigonebs maxinjauri _
Seni gamzrdeli mTa-bari.
deda, natruli cremlebiT
Sens nawer baraTs dahxaris,
mec mixaria _ Sena xar
pirveli gmiri aWaris.
fridon xalvaSi
1944 w.
18
sabWoTa kavSiris gmirebis feodor siderovis Ze sa-
belnikovis da israfil qemalis Ze jinWaraZis ZmaTa sasa-
flao ukrainaSi. dnepropetrovskis olqi, verxnodneprovskis
raioni, sof. pravobereJnaia.
19
aleqsandre sulaberiZe
aleqsandre sergos Ze sulaberiZe dai-
bada 1916 wels lanCxuTis raionis sofel
lesaWinaaTSi. soflis arasruli saSualo
skolis damTavrebis Semdeg, 1931 wlidan
muSaobda baTumis rkinigzis qselSi. iyo
matareblis memanqanis TanaSemwe. 1937 wels
sabWoTa armiis rigebSi gaiwvies, msaxurob-
da javSansatanko nawilSi. TeTrfinelebTan
brZolebSi guladobiTa da vaJkacobiT gam-
oiCina Tavi. yvela mebrZolisTvis samagaliTo iyo, me-7 msrolel-
Ta diviziis 27-e msroleli polkis tankist-meqanikosi, umcro-
si meTauri aleqsandre sergis Ze sulaberiZe.
1940 wlis 13 Tebervals xatonenis raionSi Tavis tankiT
zed miadga mowinaaRmdegis rkina-betonSi Camjdar ambrazuras
da tankis qvemexis pirdapiri damiznebiT aafeTqa. am brZola-
Si aleqsandre sulaberiZe daiWra. gamojanmrTelebis Semdeg
Tavis nawils daubrunda da mterTan brZolaSi kvlav araerTxel
isaxela Tavi.
q. viborgis misadgomebTan brZolebSi aleqsandre sulaber-
iZe uvargisi gzebis da mowaniaaRmdegis grigalisebri cecx-
lis miuxedavad, Tavis tankiT mtris winaaRmdeg gaeSura. sul
raRac asiode metri rCeboda q. viborgis karibWemde, roca mtris
qvemexidan gamosrolilma Wurvma sulaberiZis tanki daaziana.
tankisti ar SeuSinda amas, mimarTuleba ar Seucvlia. moulod-
nelad sabrZolo manqanam mtris tanksawinaaRmdego naRms gada-
uara, naRmi afeTqda tanks cecxli moedo. mamaci tankisti ki
mZimed daiWra, magram gadarCa. igi dajildovda leninis orden-
iT, 1940 wlis 21 marts sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa.
omis Semdeg cxovrobda q. baTumSi. gardaicvala 1958 wels.
dasaflavebulia q. baTumSi, feriis sasaflaoze.8
8. karlo cqitiSvili, tristan CinCikaSvili, sabWoTa kavSiris gmirebisaqarTvelodan gv. 329.
20
valentin Sapiro
valentin efimis Ze Sapiro daibada 1922 wels q. baTumSi.
erovnebiT rusi. swavlobda q. Tbilisis 56-e saSualo skola-
Si, romelic 1940 wels daamTavra. Tbili-
sis aeroklubis damTavrebis Semdeg, swav-
la samxedro saaviacio saswavlebelSi
gaagrZela.
v. Sapirom didi samamulo omis
frontze pirveli sabrZolo naTloba
stalingradisaTvis brZolebSi miiRo,
rogorc mamacma umcrosma meTaurma. 1942
wlis seqtemberSi jer kidev axalgazrda
mfrinavi ifaravda saxmeleTo jarebs
poziciebze. mterTan uTanasworo brZo-
laSi Camoagdo mtris 100 TviTmfrinavi.
Sapiro monawileobda brZolebSi bataiskTan, rostovTan,
taganrogTan, saxeli gaiTqva, rogorc mamacma meomarma.
1943 wlis 7 Tebervals dazverviTi davalebis warmatebiT
Sesrulebisas rostov-bataiskis mimarTulebiT Sexvda mowi-
naaRmdegis aviagamanadgurebel TviTmfrinavs da uTanasworo
brZolaSi Camoagdo igi.
Sapirom ukrainis meore frontze Tavi gamoiCina ara mx-
olod rogorc gamocdilma mzveravma mfrinavma, aramed, rogorc
mamacma sahaero mebrZolma, man 113 sabrZolo gafrena Seasrula
da sahaero brZolebSi mtris 7 TviTmfrinavi Camoagdo. sul
omis ganmavlobaSi 590 sabrZolo gafrena Seasrula, maT Soris,
dazverviTi iyo 455-jer, jgufuri frena 61-jer, saxmeleTo
jarebisa da obieqtebis dabombvaSi 72-jer miiRo monawileoba.
mowinaaRmdegis TviTmfrinavebze 4-jer miitana ieriSi. gada-
itana 48 saaviacio brZola, romlis drosac piradad Camoagdo
mtris 12 TviTmfrinavi.
omis wlebSi sardlobis sabrZolo davalebaTa warmate-
biT SesrulebisaTvis, sxvadasxva dros dajildovda ,,wiTeli
21
droSis” ori, ,,samamulo omis pirveli xarisxis” da ,,wiTeli
varskvlavis” ordenebiT. 1946 wlis 15 maiss valentin Sapiros
sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa. 9
1963 wlamde v. Sapiro piloti iyo zebgeriTi TviTmfri-
navebis _ 1953 wels is avtoavariaSi moxvda, mfrinaobas Tavi
daaneba da 1979 wlamde sxvadasxva Tanamdebobaze msaxurobda.
gari merkvilaZe
gari aleqsandres Ze merkvilaZe daibada 1923 wels qalaq
baTumSi, swavlobda rkinigzis skolaSi. 1940 wels Tbilisis
saaviacio saswavleblis kursanti gaxda. omis dawyebis Semdeg
igi serJantis wodebiT moqmed armiaSi gaiwvies. mterTan gmir-
uli brZolisaTvis male umcrosi oficris wodeba mieniWa.
1943 wlis agvistos bolos mas ukve 50
sabrZolo gafrena hqonda ganxorciele-
buli. sahaero brZolebSi Camoagdo mtris
TviTmfrinavi, risTvisac samamulo omis
pirveli xarisxis ordeniT daajildoves.
sahaero brZolebSi araerTi sabWoTa TviT-
mfrinavi gadaarCina, risTvisac wiTeli
droSis ordeniT gadasces. amasTan, rogi-
Ti mfrinavidan saaviacio eskadrelis me-
Tauris moadgiled daawinaures.
didi samamulo omis ganmavlobaSi
gari merkvilaZem 386 sabrZolo gafrena
Seasrula. monawileoba miiRo 87 sahaero brZolaSi da pi-
radad mtris 13 TviTmfrinavi Camoagdo, jgufur brZolaSi ki 2
TviTmfrinavi. mtris cocxal Zalasa da teqnikaze 97-jer mi-
itana ieriSi. omis wlebSi haerSi 587 saaTi dahyo. omis
periodSi samjer dajildovda wiTeli droSis ordeniT,
aleqsandre nevelis, samamulo omis pirveli xarisxis, wiTeli
9. sergo dumbaZe, iqve, gv. 230,231.
22
varskvlavis ordenebiT. 1945 wlis wlis 27 ivnis ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT sabWoTa
kavSiris gmiris wodeba mieniWa.
aviaciis general-maiori gari merkvilaZe gardaicvala 1971
wels. dakrZalulia q. TbilisSi.
giorgi inasariZe
giorgi moses Ze inasariZe daibada 1920 wels, orjonikiZis
raionis sofel marisSi. swavlobda baTumis saaviacio klub-
Si. 1941 wels mfrinavi moieriSis special-
obiT daamTavra odesis samxedro-saaviacio
saswavlebeli. omis dawyebis pirveli dRi-
dan giorgi inasariZe me-6 gvardiuli
moieriSe saaviacio polkis Semadgenloba-
Sia da moskovSi, kalininisa da baltii-
spireTis frontze ibrZvis. man 193 sabrZo-
lo gafrena Seasrula da mtris 108 samxedro
tvirTiT datvirTuli avtomanqana, 10 jav-
Sansatransporto, 34 saartilerio batarea
mospo, gaanadgura da daaziana 15 orTqlmavali, 105 rkinigzis
vagoni. is monawileobda rJevis, nevelis, vitebskis, velikie-
lukis, smolenskis, poloneTisaTvis brZolebSi. dajildoebu-
li iyo leninis, wiTeli droSis sami, samamulo omis pirveli
da meore xarisxis ordeniTa da medlebiT.
giorgi inasariZes sabWoTa kavSiris gmiris wodeba sa-
haero brZolebSi mopovebuli warmatebebisaTvis 1945 wlis 18
agvistos mieniWa. 1946 wlidan inasariZe muSaobda Sinagan
saqmeTa organoebSi. 1951 wlidan 1963 wlamde iyo TianeTis,
borjom-rusTavis samxedro komisari.
g. inasariZe gardaicvala 1984 wels. dakrZalulia TbilisSi.
23
daviT TavaZe
daviT elizbaris Ze TavaZe daibada 1916 wels, lanCxuTis
raionis sofel acanaSi. 1936 wels daamTavra
baTumis sahaero klubis skola, Semdeg xerso-
nis saaviacio saswavlebelSi Cairicxa, rom-
lic mfrinav-instruqtoris specialobiT 1938
wels daamTavra da umcrosi leitenanti wodeb-
iT muSaoba daiwyo rostovis aerodromze es-
kadriliis meTaurad. pirveli sabrZolo
naTloba daviT TavaZem stalingradisaTvis
brZolebSi miiRo, man didi ziani miayena mters,
gabeduli aviaieriSebis warmatebiT CatarebisaTvis wiTeli
droSis ordeniT da medliT ,,stalingradis dacvisaTvis” daa-
jildoes. is saaviacio eskadrilias meTaurobda novoCerkaskisa
da rostovis ganTavisuflebisaTvis brZolaSi. 42 warmatebuli
sabrZolo gafrenisaTvis igi samamulo omis pirveli xarisxis
ordeniT daajidoves. kapitanma daviT TavaZeis eskadriliam 500
sabrZolo gafrena ganaxorciela ise, rom mis eskadrilias
arcerTi TviTmfrinavi ar daukargavs. tamanis naxevarkunZuli-
saTvis gmarTul brZolebSi warmatebuli ieriSebisaTvis, me-18
sadesanto armiis sardalis general polkovnik konstantine
leseliZis wardginebiT, eskadriliis meTauri daviT TavaZe wiTeli
droSis meore ordeniT dajildovda.
daviT TavaZem 18 TveSi 109 sabrZolo gafrena ganaxorcie-
la da piradad 29 tanki, 150 avtomanqana, 23 sazenito da 28
savele qvemexi gaanadgura. dabomba 19 cecxlmiwuri, 17 sangari,
mtris aerodromze cecxli gauCina 9 TviTmfrinavs, sahaero
orTabrZolaSi Camoagdo 7 TviTmfrinavi, dafanta da nawilo-
briv mospo mtris 2000 jariskaci da oficeri. misi xelmZRv-
anelobiT eskadriliam sul 1227 sabrZolo warmatebuli gafre-
na ganaxorciela.
daviT TavaZe dajildoebuli iyo sami wiTeli droSis,
aleqsandre nevelis, samamulo omis pirveli xarisxis or-
24
denebiTa da medlebiT. ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumma 1944 wlis 19 agvistos brZanebulebiT daviT TavaZes
sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mianiWa. bolo wlebSi igi
soxumSi avtosatransporto kantoris ufrosis moadgiled
muSaobda.
daviT TavaZe gardaicvala 1979 wels. dakrZalulia soxumSi.
aleqsandre bugaevi
aleqsandre lavrentis Ze bugaevi dai-
bada q. baTumSi 1909 wels. mamamisi sruli-
ad axalgazrda Camosula baTumSi. muSaobda
baTumis rkinigzis savagono depoSi, aqve
colad SeirTo qarTveli qaliSvili mari-
am daviTis asuli tabiZe. gauCndaT sami
Svili, maT Soris umcrosi aleqsandre iyo.
mas deda adre gardaecvala. ojaxSi qarTu-
lad laparakobdnen. aleqsandre swavlob-
da baTumis qarTul saSualo skolaSi.
1928 wels aleqsandre bugaevi sacxovreblad novosibir-
skis olqSi gadavida. aq igi jer moangariSed muSaobda, Semdeg
7-wliani skolis maswavleblad. daamTavra orwliani sainJin-
ro saswavlebeli.
1941 wlis ivnisSi wiTeli armiis rigebSi gaiwvies. 1943
wels belorusiis frontze 345-e menaRmeTa batalionis calke
aseulis meTaurad daniSnes. a. bugaevis aseulis mier gaweuli
mamacuri brZolebiT divizias xeli Seewyo warmatebiT gada-
elaxa mdinare narva da xelT egdo placdarmi dasavleT
napirze. a. bugaevis aseulma swrafad gadaiyvana mdinaris
meore mxares msroleli polkis mTeli Semadgenloba Tavisi
teqnikiT. 10 datvirTuli avtomanqana, 40 sazidi, am operaciis
Semdeg didi gamarjveba moipoves mterze. am warmatebuli sa-
brZolo operaciisaTvis ufros leitenants al. bugaevs ssr
25
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1945 wlis 24 martis
brZanebulebiT ssr kavSiris gmiris wodeba mieniWa.
al. bugaevi 1946 wels demobilizebuli iqna samxedro sam-
saxuridan, muSaobda pedagogad, iyo skolis direqtori. omis
Semdeg, janmrTelobaSeryeuli, 1950 wels, 41 wlis asakSi garda-
icvala. ganisvenebs novosibirskis olqis sofel biazinskSi.
boris litvinCuki
boris mixeilis Ze litvinCuki daibada
1917 wels azerbaijanSi, rkinigzelis ojax-
Si. deda qarTveli hyavda. borisi erTi wlis
iyo, roca ojaxi mamis samsaxurTan dakav-
SirebiT sacxovreblad TbilisSi gadavida.
borisma saSualo skola TbilisSi daamTavra,
Semdg teqnikuri sasawavlebeli da muSaobda
erT-erT avtoqarxanaSi xaratad. kargi muSao-
bisaTvis dauswreblad saswavleblad gagza-
vnes Tbilisis aeroklubSi. aqac warmatebiT swavlobda da
datoves kidec mfrinav instruqtorad mosamzadeblad. masTan
erTad aq muSaobdnen baTumeli fadiko gogitiZe da SoTa
gogmaCaZe, baTumis aeroklubis momavali instruqtorebi. 1937
wlidan borisi baTumis aeroklubis instruqtoria, male qalaq
eiskis samxedro saaviacio saswavlebelSi gagzavnes saswavle-
blad romelic warmatebiT daamTavra da Savi zRvis flotSi,
32-e gamanadgurebel saaviacio polkSi Cairicxa. igi mfrinav-
gamanadgurebeli gaxda, male oceulis meTaurad daawinaures.
boris litviCunkma samamulo omis frontebze saxeli gaiTq-
va rogorc uSiSarma mfrinavma. mterTan Setakebisas sahaero
orTabrZolaSi yovelTvis gamarjvebuli gamodioda.
igi kapitan sebikovis eskadreliis SemadgenlobaSi monaw-
ileobda rumineTis cnobili CeCnovodis sodisa da navTob-
gadamamuSavebeli qarxnis dabombvaSi.
26
b. litvinCukma omis periodSi 450 sabrZolo gafrena Sea-
srula. gamarTa 44 sahaero brZola, 11-jer monawileobda mow-
inaaRmdegis samxedro obieqtebis dabombvaSi, 29-jer dalaSqra
mtris qveiTi mawilebi, 20-jer iyo sahaero dazvervaSi.
borisma Tavi gamoiCina yirimis ganTavisuflebisaTvis
brZolebSic. is zogjer dReSi 4 sahaero gafrenas axorcielebda.
ori dRis ganmavlobaSi misma aviaeskadreliam 65 sahaero gafrena
da 6 sahaero brZola ganaxorciela. perekopis brZolebSi
gamoCenili sabrZola mamacobisaTvis Savi zRvis flotis
samxedro-sahaero Zalebis sardalma aviaciis general-leitenant-
ma ermaCenkom boris litvinCuki sabWoTa kavSiris gmiris
wodebaze waradgina. sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1944 wlis 16 maisis brZanebulebiT boris litviCen-
kos sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mianiWa. 1961 wlamde
polkovniki litviCenko msaxurobda samxedro sahaero Zaleb-
Si, Semdeg msaxurobda qalaq kalugaSi turbinebis qarxnis
direqtoris moadgiled.
omis Semdeg boris litvinCuki q. kalugaSi cxovrobda.
isai kazineci
isai pavles Ze kazineci daibada 1910
wels qalaq geniCeskSi, erovnebiT ebrae-
lia. mama rkinigzis muSa iyo. 1919 wels
igi TeTrgvardielebma, partizanuli raz-
mis xelmZRvanelobisaTvis sikvdiliT
dasajes. 1922 wels isak kazinecis deda
xuT SvilTan erTad baTumSi gadmovida sacx-
ovreblad. skolis damTavrebis Semdeg isai
kazinecma baTumis navTobgadamamuSavebel
bazaSi damxmare muSad daiwyo muSaoba. Sem-
deg memanqanis TanaSemwe iyo, bolos ki memanqane. 1933 wels
isai kazineci saratovis navTobis teqnikumSi Cairicxa, swav-
27
lis damTavrebis Semdeg muSaobda sormovoSi, dauswreblad
daamTavra kievis navTobis instituti, muSaobda belorusiaSi
navTobgasaRebis bazis mTavar inJinrad. omis dawyebis Semdeg
iasei kazineci partizanul moZraobaSi Caeba, okupirebul minsk-
Si, 1941 wlis bolos moqmedebda saqalaqo partiuli centri, 5
iatakqveSa raikomiTa da partiuli organizaciebiT, romlebsac
xelmZRvanelobdnen s. zaiaci da isai kazineci. isai kazineci
Semdeg saTaveSi edga minskis saolqo partiul organizacias.
isini spobdnen germaniis samxedro teqnikasa da cocxal Zalas.
,,isai kazincis Sesapyrobad faSistebma didi jildo daaweses,
1942 wlis martSi isai kazineci mterma marTlac xelT igdo, es
moxda iataqveSelTa Soris mtris mzveravis SeRwevis Sedegad.
xelCarTul brZolaSi isaim sami faSisti gamoasalma sicocx-
les, bolos Seipyres. is araadamianur tanjva-wamebas vaJka-
curad itanda. miuxedavad aseTi jalaTuri moqmedebisa, be-
lorusiis miwaze ar cxreboda, kidev ufro Zlierdeboda parti-
zanuli brZolebi. xalxis gasatexad faSistebma minskis cen-
tralur moedanze 1942 wlis 9 maiss bevri partizani Camo-
axrCves, maT Soris, isai kazinecic. igi 31 wlis iyo, sami wlis
Semdeg minski sabWoTa jarebma gaanTavisufles.”
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma, sikvdilis Semdeg,
1965 wlis 8 maiss, isai kazinecs ssr kavSiris gmiris wodeba
mianiWa. minskis erT-erTi saSualo skola mis saxels atarebs,
q. baTumSic erT-erT quCas misi saxeli hqvia.10
mixeil gorbaCevi
mixeil nikifores Ze gorbaCevi daibada 1917 wels q. Tbi-
lisSi. swavlobda baTumis aeroklubSi da pirvelad maSin
gafrinda. 1938 wels wiTel armiaSi gaiwvies. daamTavra samxedro
saaviacio saswavlebeli. omis dawyebis Semdeg leningradis
dacvaSi monawileobda, mTavrobis pirveli jildo _ wiTeli
10. (s. dumbaZe iqve 232-233).
28
varskvlavis ordeni swored leningradis
dacvisas miiRo. gamocdili mfrinavi Sor-
smoqmed aviaciaSi gadaiyvanes. am SenaerTis
TviTmfrinavebi bombavdnen berlins, kenigs-
bergs da mtris Soreul qalaqebs. Sorsmoq-
medi aviacia monawileobda mowinaaRmdegis
Tavdacvis garRvevaSi brianskis, voroneJis,
stalingradis, centralur da sxva frontze.
Tavdacvis garRvevis Semdeg ki Sorsmoqmedi
aviaciis mfrinavebi bombavdnen mtris komunikaciebs Rrma zurgSi,
fantavdnen frontisaken mimaval rezervebs, anadgurebdnen mtris
teqnikas, afeTqebdnen rkinigzis kvanZebs, xidebs, tyvia _ wamlis
sawyobebs. male m. gorbaCevi gamanadgurebeli eskadriliis
meTaurad dainiSna. is zogjer dReSi 4-5 sabrZolo gafrenas
axdenda da sabrZolo davalebebs warmatebiT asrulebda.
1944 wlis 2 aprils mixeil gorbaCevis dedam baTumSi
werili miiRo. masSi ewera: ,,Zvirfaso nadeJda nikolozis
asulo! guliTadad gilocavT Tqveni Svilis mixeil niki-
fores ZisaTvis sabWoTa kavSiris gmiris wodebis miniWebas.
Cveni sabrZolo gvardiuli nawilis koleqtivis Semadgenlo-
baSi Tqveni Svili mravali welia ibrZvis. igi uSiSar me-
brZolad iTvleba. araerTxel Cavardnila mZime mdgomareoba-
Si, roca aucilebelic iyo sicocxlis ganwirvac ki, magram
mudam gamosavals poulobda da brZolidan yovelTvis gamar-
jvebuli gamodioda, Tqveni Svilis angariSze ukve 250-ze meti
saxelovani gamarjvebaa”. werils nawilis ufrosi awerda xels.
1944 wlis 13 marts Sorsmoqmedi aviaciis gvardiis ufros
leitenants mixeil nikifores Ze gorbaCevs sabWoTa kavsiris
gmiris wodeba mieniWa.
mixeil gorbaCevi gardaicvala 1955 wels dakrZalulia q.
JdanovSi.
29
aleqsandre gorbaCevski
aleqsandre ivanes Ze gorbaCevski dai-
bada 1918 wels. erovnebiT rusi. izrdeboda
q. baTumSi. 1938 wels baTumis samxedro
komisariatma aleqsandre gorbaCevski
samxedro-sahaero Zalebis saswavlebelSi
gaagzavna. pirveli gafrena baTumSi moax-
dina. omis dasawyisSi is ukve gvardiis
kapitani iyo. sardlobis erT-erT dokumen-
tSi vkiTxulobT: ,,didi samamulo omis wlebSi aleqsandre
gorbaCevskim 386 sabrZolo gafrena moaxdina, maT Soris:
sahaero Tavdacvis punqtebis dasafaravad _ 65, mtris qveiTi
jarisa da komunikaciebze saieriSod _ 87, moieriSeTa Tanmx-
lebad _ 56, mowinaaRmdegis jarebis dasazveravad _ 25, mtris
bombdamSenebis winaaRmdeg _ 27.
omis dawyebidan 1943 wlis 13 Tebervlamde 87 sahaero
brZola gamarTa, mowinaaRmdegis 23 TviTmfrinavi Camoagdo. maT
Soris piradad 16. 1943 wlis 17 ivniss faSistTa 17 aviagama-
nadgurebelis Tavdasxmas igeriebda. gorbaCevski Tavisi TviT-
mfrinaviT mtris 8 TviTmfrinavs ebrZoda, ori Camoagdo, Tvi-
Tonac Camoagdes. almodebuli TviTmfrinavidan paraSutiT
gadmoxtoma moaxerxa, Tumca mZimed daWrili iyo. 1943 wlis
zafxulSi TvenaxevarSi misma eskadriliam mtris 8 TviTmfri-
navi Camoagdo, Tavad ki mxolod sami dakarga.
1944 wlis 4 Tebervals gvardiis kapitans aleqsandre iv-
anes Ze gorbaCevskis sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa.
1944 wlis 13 agvistos aleqsandre gorbaCevski moklevadiani
Svebulebis dros baTumSi naTesavebTan Camovida, mas gulT-
bili Sexvedra mouwyo gazeTma ,,baTumski raboCi”-m.
omis Semdeg podpolkovnikma aleqsandre gorbaCevskim
samxedro sahaero Zalebis akademia daamTavra da moskovSi
cxovrobda.
30
konstantine olSanski
konstantine Tevdores Ze olSanski dai-
bada 1918 wels. deda male gardaecvala,
izrdeboda bavSvTa saxlSi, profteqnikuri
saswavleblis damTavrebis Semdeg muSaob-
da orTqmavlis memanqanis TanaSemwed q.
kurskSi. colad SeirTo ekaterine popova,
pedagogiuri institutis studenti. Semdeg
konstantine olSanskim daamTavra flotis
eleqtromeqanikuri skola da politeqnikuri instituti.
,,skolis piradi Semadgenlobisagan, sadac umcrosi lei-
tenanti olSanski saswavlo aseuls xelmZRvanelobda, Camoy-
alibda sazRvao motomsrolelTa ori batalioni. olSanski
batalionis StabSi gadaiyvanes, magram is daJinebiT iTxovda
mowinave xazze gaSvebas.
1942 wlis noemberSi mTavarasardlobis brZanebiT, sabrZo-
lo xomaldebi da sawarmoeebi zurgSi kavkasiaSi, zRvis sana-
piroze gadaiyvanes. skolasTan erTad konstantine maT gahyva.
ase rom, skolis mTeli Semadgenloba saqarTveloSi Camovida.
fronti skolisgan iTxovda eleqtro da dizelis Zravebis
specialistebis momzadebas. ojaxma Svili mSoblebTan gagza-
vna kurskSi, xolo meuRle ekaterine, meuRlesTan Camovida da
daiwyo muSaoba. aq miiRo leitenantis wodeba. is xSirad
Camodioda q. baTumSi miTiTebebis misaRebad.
sardlobam daakmayofila olSanskis araerTgzis Txovna
da igi frontis wina xazze gauSves. Cairicxa axladformire-
bul 384-e calke sazRvao motomsrolelTa batalionSi, Savi
zRvis flotis azovis samxedro flotSi. es batalioni q.
foTSi Camoyalibda. male is msrolel meavtomateTa aseulis
meTaurad dainiSna. mieca pirveli saomari davaleba, _ desanti
gadaesxa mtris zurgSi, taganrogis navsadgurSi da mtrisTvis
sazRvao gzebi gadaeWra. operacia, romlis gegmis SemuSaveba da
31
11. s. dumbaZe, aWaris avtonomiuri respublika meore msoflio omis peri-
odSi, 1939-1945 w.w. baTumi, 2005 w. gv. 223-224.
ganxorcieleba olSanskis daevala, warmatebiT damTavrda. batal-
ionis pirad Semadgenlobas madloba gamoecxada, xolo desan-
tis Stabis ufrosi konstantine olSanski wiTeli varskvlavis
ordeniT dajildovda. 1943 wlis seqtemberSi mariopolis gan-
TavisuflebaSi mamacobisaTvis ki nevelis ordeniT.
,,gansakuTrebiT didi gmiruli brZolebi k.olSanskim q.
nikolaevis ganTavisuflebisaTvis gadaitana. erT-erT cnoba-
Si weria: ,,or dReSi, 1944 wlis 24-dan 26 martamde ufrosi
leitenantis k.olSanskis razmma mtris 18 Seteva moigeria,
mwyobridan gamoiyvana 700-amde hitlereli. k. olSanskis 68
medesantis winaaRmdeg ibrZoda mtris sami batalioni. e.i
TiTqmis mTeli saxmeleTo polki. umravlesoba sabWoTa medesan-
teebisa daiRupa. samSoblom daafasa mamacurad daRupuli
medesanteTa gmiroba. ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis 1944 wlis 28 martis brZanebulebiT 68 medesantes maT-
Soris k. olSanskis sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWaT.
maTi saxelis ukvdavsayofad daidga Zeglebi qalaq nikolaev-
Si da sxva qalaqebSi”.11
konstantines daRupvis Semdeg, misi meuRle ekaterine, 1947
wlamde muSaobda baTumSi, restoran ,,baTumis” mTavar buRal-
trad, Semdeg mudmiv sacxovreblad gadavida moskovSi, is didx-
ans eZebda dakargul erTaderT Svils, rasac colisadmi miwer-
il ukanasknel werilSi emudareboda konstantine. frontis
xazidan omis male damTavrebisa da naxvis natvris survilTan
erTad, Tumca deda ise gardaicvala, rom Svili ver naxa.
32
didebis obeliski qalaq baTumSi. 1975-2010 wlebi
33
nawili IInawili IInawili IInawili IInawili IIsoflis meurneoba aWaraSi da mTavrobi RonisZie-soflis meurneoba aWaraSi da mTavrobi RonisZie-soflis meurneoba aWaraSi da mTavrobi RonisZie-soflis meurneoba aWaraSi da mTavrobi RonisZie-soflis meurneoba aWaraSi da mTavrobi RonisZie-
bebi maT ganviTarebazebebi maT ganviTarebazebebi maT ganviTarebazebebi maT ganviTarebazebebi maT ganviTarebazemeCaieoba , mecitruseoba , meTamba qoeoba , mevenaxeoba , marcvleulismeCaieoba , mecitruseoba , meTamba qoeoba , mevenaxeoba , marcvleulismeCaieoba , mecitruseoba , meTamba qoeoba , mevenaxeoba , marcvleulismeCaieoba , mecitruseoba , meTamba qoeoba , mevenaxeoba , marcvleulismeCaieoba , mecitruseoba , meTamba qoeoba , mevenaxeoba , marcvleulis
w a r mo e b aw a r mo e b aw a r mo e b aw a r mo e b aw a r mo e b a
aWaris zRvispira teritoriebi: qobuleTisa da xelvaCau-
ris raionebis sasoflo sameurneo savargulebi, aqauri niadagur-klimaturi pirobebi, subtropikuli klimatisaTvis damaxasi-
aTebeli mcenareebis gaSenebis saSualebas iZleoda.. sabWoTa
kavSiris ekonomikuri urTierTobebidan gamomdinare, citrus-ovanTa nayofis warmoeba perspeqtiuli iyo.
,,rogorc ki 1878 wels aWara daubrunda dedasaqarTvelos
da Sevida ruseTis imperiis SemadgenlobaSi, am mxarisakendaiZrnen gamdidrebis msurveli adamianebi. isini muhajirobis
Sedegad dacarielebul miwebs Calis fasad igdebdnen xelSi.
im droisaTvis Caqvis miwebi, mwvane koncxidan cixisZiramde,beJaniZeTa sakuTreba iyo, romlisganac mefis mTavrobam da
mdidarma, CaiT movaWre k. popovma Zalian iafad SeiZina didi
teritoriebi. k. popovma Tavis cnobili Cais savaWro firmis,,k.s popovebis” saSualebiT ruseTis imperiis farglebSi xel-
Si aiRo monopolia CaiT vaWrobaSi, mas mza produqcia Ziri-
Tadad CineTidan Camohqonda.” 12
srulmosavliani Cais plantacia
12 . T. komaxiZe, qobuleTi da qobuleTelebi, gamomc. ,,aWara,” baTumi, 1997 w. gv. 125
34
,,saqarTvelos soflis meurneobaSi erT-erTi wamyvani dargis,
meCaieobis danergva ganviTareba XIX saukunis 80-iani wlebis
bolos daiwyo. rusma mecnierebma klimatur _ niadagobrivi
da sxva pirobebis Seswavlis Semdeg daasabuTes, rom SavizRvispi-
ra zoli subtropikul zonas miekuTvneboda, da yvela piroba
iyo Cais, citrusebis da sxva subtropikuli kulturebis
ganviTarebisaTvis.
am wamowyebas iwoneben da mxars uWerdnen cnobili mec-
nierebi: a. butlerovi, d. mendelevi, n.prJevalski, k. viliamsi, a.
voevikovi da sxvebi. gansakuTrebiT dainteresebuli iyvnen
isini Cais kulturiT, vinaidan ruseTi Cais momxmarebeli qvey-
ana iyo da mas es produqti sazRvargareTidan Semohqonda,
raSic oqros ixdida.
Cais gaSenebis pirveli cda jer kidev XIX saukunis 60-ian
wlebSi iyo. Coxatauris raionis sofel gorabereJeulSi, Ta-
vadma mixeil erisTavma Tavis mamulSi gaaSena Cai da misi
produqciac gamouSva, magram es wamowyeba ver ganviTarda.
mecnierebis dasabuTebuli winadadebis ganxorcielebi-
saTvis 1884-1885 wlebSi aWaris regionSi, daba CaqvSi safuZveli
Caeyara pirvel Cais plantacias, romlis iniciatori da me-
sakuTre iyo vaWari konstantine popovi.
aRniSnuli plantaciidan miRebul Cais produqcias, 1893
wels, TbilisSi gamarTul saerTaSoriso gamofenaze oqros
medali mieniWa. qveynis duxWir cxovrebaze dafiqrebul eris
winamZRols, ilia WavWavaZes am faqtma didi imedi Causaxa.
gazeT ,,iveriaSi” 1894 wlis seqtemberSi mis mier gamoqveyneb-
ul werilSi vkiTxulobT: ,,Cveni havis wyalobiT miwaze, sa-
dac Cai da misTana Zvirfasi subtropikuli kulturebi gaix-
arebs, fasmokle WirnaxuliT miwis mocdena didi Secdomaa.
dReis iqiT Cven samezoblo bazarze am Zvirfass Wirnaxuls
SevitandeT da iqedan CvenTvis saWiro Wirnaxuls Semovitan-
deT orgzis mogebuli viqnebiT.” k. popovi Tavis xarjebiT,
specialistebis monawileobiT, 1882 welSi awyobs specialur
eqspedicias msoflios Cais mwarmoebel mowinave qveynebSi
35
(iaponia, CineTi, indoeTi ceiloni) Cais warmoebasa da damzade-
bis Sesaswavlad.” 13
k. popovma Seiswavla Caqvisa da misi mimdebare teritorie-
bi niadagebi da klimaturi pirobebi da daaskvna rom am ter-
itoriebze SeiZleboda Cais kulturis gaSeneba. 1892 wels man
SeiZina 300 desetina miwa CaqvSi, salibaursa da kapreSumSi.
Cais kulturis gaSenebis Seswavlis mizniT CineTSi — gagza-
vna specialuri eqspedicia profesor v.a tixomorovis xelmZR-
vanelobiT. Semdeg Tavadac samjer moiara es qveynebi.
1893 wels konstantine popovi gaemgzavra CineTSi. man iq
gaicno Cais saqmis kargi specialisti lao-jin-jao, romelic
daTanxmda ramdenime weli emuSava CaqvSi. lao-jin-jaos 14
Cineli specialistic wamohyva. maT Tan wamoiRes Cais buCqebi
da Tesli da daiwyes Cais gaSeneba. 1893-1899 wlebSi k. popovis
mamulebSi dairgo 485290 Ziri Cais buCqi. 1910 wlisaTvis ki
k.popovis mamulebSi (CaqvSi, salibaursa da kapreSumSi) 105
desetinaze ukve milionze meti Cais buCqi darguli iyo.
1895 wels popovma qobuleTSi aaSena pirveli Cais fabrika,
daba CaqvSi sadac pirveli produqcia gamouSves.
oCxamuris sabWoTa meurneoba meqanizebuli Cais foTlis aReba
13. t. mamulaiSvili qarTuli seleqciuri Cais axali jiSebisa da klonebiskvlevis Sedegebi. baTumi Caqvi 2009 w. gv.7.
36
1897 wels popovma salibaurSi aaSena meore Cais fabrika
da iq dadga inglisidan Camotanili danadgarebi, sadac Cais
foTols meqanikuri wesiT amuSavebdnen.
1902 wels moikrifa 236989 funti Cais foToli, xolo 1909
wels 798130 funti (erTi funti udris 453,6 grams).
1900 wels k. popovis Caqvis Cais fabrikaSi damzadebulma
Cais produqciam, parizis msoflio gamofenaze didi oqros
medali daimsaxura. 1914 wlisaTvis CaqvSi Cai ukve 839 heqtarze
iyo gaSenebuli.
1910 wlisaTvis Cais plantaciebi gaSenebuli iyo _ CaqvSi
396 heqtari 7 nakveTze, aWyvaSi 1 heqtari 1 nakveTze, cixisZirSi
3 heqtari 7 nakveTze, smekalovkaSi 1 heqtari 7 nakveTze, xucu-
banSi 1 heqtari 2 nakveTze, mwvanekoncxze 3 heqtari 11 nakveTze,
maxinjaurSi 13 heqtari 16 nakveTze, kapreSumSi 33 heqtari 13
nakveTze, salibaurSi 59 heqtari 5 nakveTze, ganTiadSi 81 heq-
tari 3 nakveTze.
,,meCaieobis ganviTarebas axali gasaqani misca k. popovis
dainteresebam. 1893 wels CaiT movaWrem salibaurSi (xelvaCauris
raioni) am kulturis gaSeneba gadawyvita. mas am saqmeSi didi
daxmareba gauwia lau-jin-jaum, romelmac erTxans salibauris
popovis fabrikaSi imuSave, Semdeg ki 1901 wels, Caqvis saufliswu-
lo Cais fabrikaSi gadainacvla da iq 1926 wlamde darCa.14
lao-jin-jao aWaraSi 30 weli moRvaweobda. misi xelmZRv-
anelobiT moewyo Cais buCqebis gamosayvani saTburi, aSenda
mcire moculobis Cais fabrika. man 1897 wels aWaraSi Camoiy-
vana deda, meuRle da Svilebi. popovma maT kapreSumSi auSena
orsarTuliani sacxovrebeli saxli. 1911 wels lao-jin-jom
CeltaSi SeiZina 25 heqtari miwis nakveTi sadac gaaSena Cai da
citrusebi. 1924 wlis 13 noembers, lao-jin-jaos didi damsax-
ureba mTavrobam daafasa da is wiTeli droSis ordeniT daa-
jildoves. saqarTveloSi meCaieobis dargis ganviTarebis saqmeSi
Zalian didi wvlili miuZRvis akademikos qsenia baxtaZes (1899-
14. r. jabniZe, Cai da citrusebi, 2004 weli, gv. 32-33.
37
gaz. ,,sabWoTa aWaristani,” 1935 weli, 18 maisi
cixisZiris limonariumigaz. ,,sabWoTa aWaristani” 1935 w. 18 dekemberi
38
1979 wlebi), romelmac 1927 wlidan gardacvalebamde am dargSi
nayofierad iRvawa da gamoiyvana Cais sxvadasxva jiSi.
gazeTi ,,uwyebebi” 1921 wlis 4 ivliss werda: ,,1919 wlis
maisSi CaqvSi moikrifa 85137 girvanqa Cai. maT Soris kerZo
pirTa 37728 girvanqa. 1920 wlis 1 ivlisisaTvis moikrifa 105014
girvanqa, kerZo pirTagan 114340 girvanqa, 7 maisidan 15 ivnisamde
moikrifa 363309 girvanqa Cai”. (erTi girvanqa udris 409,5 grams).
1917 wlisaTvis saqarTveloSi gaSenebuli iyo 1017 heq-
tari Cais plantacia. 1934-1938 wlebSi gaSenda 16000 heqtari,
1939-1941 wlebSi 6600 heqtari, samamulo omma Seaferxa am dargis
ganviTareba. omis damTavrebis Semdeg ganxorcielda rigi
RonisZiebani axali plantaciebis gaSenebisa da nedleulis
xarisxis gaumjobesebisaTvis. 1951-1955 wlebSi respublikaSi
gaSenda 17500 heqtari plantacia. saSualod wliurad 3500
heqtari Cais plantacia Sendeboda. meCaieoba saqarTvelos
soflis meurneobis erT-erTi mniSvnelovani da maprofilebe-
li dargi gaxda. 1928 wlisaTvis aWaraSi moikrifa 270,6 tona
Cais foToli. 1932 wlisaTvis 305,5 tona, amave wlebSi citru-
si 500 da 980 tona. baTumisa da qobuleTis mazrebSi, axlad
Seqmnili sabWoTa meurneobebi da kolmeurneobebi muSaxelis
naklebobas ganicdidnen, Caisa da citrusebis gasaSeneblad,
amisaTvis aWaris mTavrobam daiwyo maRalmTiani raionebidan
umiwo komlebis Camosaxleba, salibauris, Caqvis, oCxamuris sa-
bWoTa meurneobebsa da kolmeurneobebSi, qedis mazridan 1923-
1924 wlebSi 25 umiwo glexTa komli Camoasaxles, maTgan barcx-
enis TemSi Caasaxles 5 komli, Caqvis TemSi 20 komli romleb-
sac dabal fasebSi eZleodaT samSeneblo masalebi saxlis
asaSeneblad. mTis raionebidan umiwo komlebis Camosaxleba
grZeldeboda 30-iani wlebis meore naxevridan da didi samam-
ulo omis damTavrebis Semdeg, rac 70-ian wlebamde gagrZelda.
1931 wlis 31 oqtombers skkp(b) centralurma komitetma
meCaieobis ganviTarebis Sesaxeb miiRo specialuri dadgenileba,
rac miznad isaxavda mza CaiT sabWoTa kavSiris mosaxleobis
moTxovnilebis dakmayofilebas. 1921 wlis monacemebiT
39
saqarTveloSi Cai gaSenebuli iyo 914 heqtarze da wliurad
355 tona Cais foToli ikrifeboda. 1969 wlisaTvis aWaraSi Cai
gaSenebuli iyo 7937 heqtarze, romlidanac aWaris meCaiebma
39300 tona Cais foToli mokrifes. 1971 wlisaTvis aWaraSi
muSaobda 14 Cais gadamamuSavebeli fabrika.
,,saqarTveloSi Caisa da subtropikuli kulturebis-gaSeneba
ganviTarebas mecnieruli safuZvlebic hqonda da maTi Semotana
_ danergva calkeuli mecnier-enTuziastebis mier xdeboda. mis
perspeqtiulobas mosaxleobac xedavda. didi interesic gamoi-
wvia Cais, citrusebis, bambukis, dafnisa da sxva kulturebma.
amitomac swrafad moxda maTi gaSeneba da farTo maStabebiT
gavrceleba. moweulma mosavalma (nedleulma da produqciam)
glexebs seriozuli Semosavali da imedi gauCina. xolo am
kulturebs sawarmoo mniSvneloba SesZina. saWiro gaxda Semot-
anil da gavrcelebuli kulturebis movla-moyvanisa da warmoe-
bis teqnologiebis, agroteqnikuri, agroqimiuri, biomorfologiuri,
fiziologiuri, bioqimiuri da sxva kvlevebis Catareba, mecnier-
ul safuZvlebis damuSaveba konkretulad adgilobrivi klima-
turi pirobebisa da geografiuli faqtorebis gaTvaliswinebiT.
am Semotanil da danergil subtropikul kulturebs maqsi-
maluri sargebloba rom moetanaT mosaxleobisa da qveynisaTvis
da maTgan miRebul produqcias gaezarda Semosavlebi, daba Caqv-
Si 1926 wels daarsda sacdeli sadguri, romelmac farTo mec-
nieruli kvlevebi da eqsperimentuli muSaoba gaSala klimatur-
niadagobrivi da sxva pirobebis Sesaswavlad. es aucilebeli
iyo am kulturebis samrewvelo mizniT ganviTarebisaTvis.
,,Caqvis sacdeli sadguri (romelic dRes aRar moqmedebs)
gaxda pirveli sasoflo-sameurneo -samecniero dawesebuleba
aWaraSi, romelmac didi roli Seasrula mravali sasoflo-
sameurneo kulturebis ganviTarebaSi. aq muSaobdnen aRiarebu-
li mecnierebi Cais, citrusovanTa da sxva kulturebis gaS-
enebis da gadamuSavebis sakiTxebze.
sadguri amave dros gaxda axalgazrda mecnierTa samWedlo
_, sadac staJirebas gadiodnen da samecniero-kvleviT muSaobas
40
euflebodnen ara marto qarTveli momavali mecnierebi, aramed
moskovis, sankpeterburgis da sxva qalaqebis da qveynebis sub-
tropikuli kulturebiT dainteresebul;i samecniero dawese-
bulebebis warmomadgenlebi.
xangrZlivi drois ganmavlobaSi aq muSaobdnen saqveynod
aRiarebuli mecnierebi: v. pokrovski, k. voroncovi, q. baxtaZe, m.
darsalia, m. sabaSvili, m. bokuCava, k. jmuxaZe, g. goZiaSvili, l.
sanikiZe, g. sarjvelaZe, v. kutubiZe, S. falavandiSvili da
sxvebi. 1931 wels Caqvis sadguri daeqvemdebara q. ozurgeTSi
axlad gaxsnil Caisa da subtropikuli kulturebis samecni-
ero-kvleviT instituts, rogorc misi erT-erTi filiali”.15
1990 wlisaTvis Cais farTobis raodenoba saqarTveloSi 65
aTasi heqtari iyo, xolo Cais foTlis mosavlma 600 aTasi
tonas miaRwia. 1921 wlis agvistoSi CaqvSi saufliswulo
mamulis bazaze Seiqmna Caqvis da salibauris Cais sabWoTa
meurneobebi. imave wels, memamuleebze CamorTmeuli miwis ba-
zaze Seiqmna axalSenis sabWoTa meurneoba 17 heqtari, maxin-
jauris 30 heqtari, cixisZiris 242,7 heqtari miwis nakveTebiT.
1929 wels Seiqmna cecxlauris Cais meurneoba 830 heqtarze,
1930 wels muxestates meurneoba 298 heqtarze, 1931 wels alam-
bris meurneoba 307,7 heqtarze, kvirikes citrusebis sabWoTa
meurneobebi 193,3 heqtarze.
,,1930 wels gonioSi 35 heqtarze Camoyalibda limonis mwar-
moebeli meurneoba, romelic 1933 wels mecitruseobis sabWoTa
meurneobad gadakeTda, romelsac 250 heqtari miwa hqonda. 1934
wels Camoyalibda kaxabris da 1935 wels maxvilauris citruse-
bis meurneobebi, romlebic 1955 wels gaerTiandnen da Seiqmna
kaxabris sabWoTa meurneoba. 1932 wels Txilnaris teritori-
aze Seiqmna Cais sabWoTa meurneoba 212 heqtar farTobze, romel-
ic 1952 wels meCaieobis sabWoTa meurneobad gadakeTda.16
15. (t. mamulaiSvili iqve gv. 11).
16. T. civaZe, n. bolqvaZe, v. akobaZe aWaris avtonomiuri respub-
likis soflis meurneobis saministros istoria 2014 w. gv. 21
41
1949 wlis didTovlobam da yinvebma TiTqmis mospo citruso-
vanTa nargavebi qobuleTisa da baTumis raionSi. 1952 wlis 15
noembers gazeTi ,,sabWoTa aWara” #226 iuwyeba, rom: ,,14 noembri-
saTvis qobuleTis raionma Seasrula citrusovanTa plantacieb-
is gaSenebis gegma. gaSenebulia 1142 heqtari citrusi, rac gegmis
100,1 procents Seadgens, limoni dargulia 490 heqtarze, forTox-
ali _ 101, mandarini 551 heqtarze. citrusebis gaSeneba grZeldeba.”
zemoT aRniSnuli sabWoTa meurneobebi aWaraSi Caisa da
citrusis didi mwarmoeblebi gaxdnen.
50-iani wlebisaTvis aWaraSi Cai gaSenebuli iyo 6869
heqtarze. aqedan xelvaCaurs raionSi 2131 heqtari, qobuleTis
raionSi 4552 heqtari, qedis raionSi 186 heqtari.
aWaraSi 1990 wels moikrifa 63440 tona Cais foToli.
aqedan: xelvaCauris raionSi18562 tona, qobuleTis raionSi
43686 tona da qedis raionSi 1192 tona.
citrusis gaSenebas rac Seexeba, is Caize adre daiwyo. 1920
wlisaTvis saqarTveloSi citrusis baRebs 250 heqtari ekava,
1936 wlisaTvis 16 aTas heqtari. 1939 wels q. baTumSi aSenda
sabWoTa kavSirSi pirveli citruskombinati, romelic 1971
wlisaTvis amuSavebda 6000 tona nayofs da amzadebda 20 saxis
konservebsa da wvenebs.
saq saxkomsabWos da saq kp(b) c.k-is dadgenilebasaq saxkomsabWos da saq kp(b) c.k-is dadgenilebasaq saxkomsabWos da saq kp(b) c.k-is dadgenilebasaq saxkomsabWos da saq kp(b) c.k-is dadgenilebasaq saxkomsabWos da saq kp(b) c.k-is dadgenileba
,,saqarTvelos ssr. Savi zRvis napirze citruso-,,saqarTvelos ssr. Savi zRvis napirze citruso-,,saqarTvelos ssr. Savi zRvis napirze citruso-,,saqarTvelos ssr. Savi zRvis napirze citruso-,,saqarTvelos ssr. Savi zRvis napirze citruso-
vani kulturebis farTobTa gadidebis xuTwliani (1936-vani kulturebis farTobTa gadidebis xuTwliani (1936-vani kulturebis farTobTa gadidebis xuTwliani (1936-vani kulturebis farTobTa gadidebis xuTwliani (1936-vani kulturebis farTobTa gadidebis xuTwliani (1936-
1940 w.w) gegmis Sesaxeb” gamocemuli, ssr kavSiris sax-1940 w.w) gegmis Sesaxeb” gamocemuli, ssr kavSiris sax-1940 w.w) gegmis Sesaxeb” gamocemuli, ssr kavSiris sax-1940 w.w) gegmis Sesaxeb” gamocemuli, ssr kavSiris sax-1940 w.w) gegmis Sesaxeb” gamocemuli, ssr kavSiris sax-
alxo komisarTa sabWosa da sruliad sakavSiro komu-alxo komisarTa sabWosa da sruliad sakavSiro komu-alxo komisarTa sabWosa da sruliad sakavSiro komu-alxo komisarTa sabWosa da sruliad sakavSiro komu-alxo komisarTa sabWosa da sruliad sakavSiro komu-
nisturi partiis (b) centraluri komitetis 1935 w.nisturi partiis (b) centraluri komitetis 1935 w.nisturi partiis (b) centraluri komitetis 1935 w.nisturi partiis (b) centraluri komitetis 1935 w.nisturi partiis (b) centraluri komitetis 1935 w.
noembris 5-is dadgenilebis Tanaxmad ,,1936-1940 wleb-noembris 5-is dadgenilebis Tanaxmad ,,1936-1940 wleb-noembris 5-is dadgenilebis Tanaxmad ,,1936-1940 wleb-noembris 5-is dadgenilebis Tanaxmad ,,1936-1940 wleb-noembris 5-is dadgenilebis Tanaxmad ,,1936-1940 wleb-
Si saqarTvelos ssr citrusovani kulturebis meur-Si saqarTvelos ssr citrusovani kulturebis meur-Si saqarTvelos ssr citrusovani kulturebis meur-Si saqarTvelos ssr citrusovani kulturebis meur-Si saqarTvelos ssr citrusovani kulturebis meur-
neobis ganviTarebis gegmis Sesaxeb”neobis ganviTarebis gegmis Sesaxeb”neobis ganviTarebis gegmis Sesaxeb”neobis ganviTarebis gegmis Sesaxeb”neobis ganviTarebis gegmis Sesaxeb”
gamocemuli, ssr kavSiris saxalxo komisarTa sabWos 1936
w. aprilis 1-is dadgenilebis Sesabamisad _ saqarTvelos ssr
42
saxalxo komisarTa sabWos da saqarTvelos komunisturi partiis
(b) centraluri komiteti adgenen:
1. daevaloT aWaris assr-is baTumisa da qobuleTis raion-
ebis... kolmeurneT da erTpirovnul meurneT gaaSenon TavianT
sakarmidamo miwebze aranakleb 25-40 cali citrusovani nar-
gavisa TiTo komlze.
damtkicebuli iqnas amasTanave darTuli sia im sasoflo
sabWoebisa da soflebisa, sadac unda ganxorcieldes zemoT-
aRniSnuli RonisZieba (ix. danarTi 1).
2 ssr kavSiris saxalxo komisarTa sabWos 1936 w. aprilis
1-is TariRisa da 617 #-is dadgenilebiT damtkicebuli xuTw-
liuri gegma saqarTvelos ssr-Si citrusovan nargavTa gaS-
enebisa kolmeurneTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo
miwebze saerTo moculobiT 6246 heqtris raodenobiT (aqedan
mandarinis nargavTa _ 3277 heqt., limonis nargavTa _ 2549 da
forToxlis nargavTa _ 400 heqt.) ganawilebuli iqnas wlebze
Semdegnairad
1936 wels:
mandarinis nargavebi 81.1 ha.
limonis nargavebi 19 ha.
forToxlis nargavebi 3 ha.
sul 104.1 ha
1937 wels
mandarini 270 ha.
limoni 62 ha.
forToxali 22.5 ha.
sul: 355,1 ha
1938 weli
mandarini 1096.9 ha.
43
limoni 241.1 ha.
forToxali 98,1 ha.
sul: 1436,4 ha
1939 weli
mandarini 1359,15 ha.
limoni 323,90 ha.
forToxali 152,50 ha.
sul: 1835,55 ha
1940 weli
mandarinis nagravebi 1902,2 ha
limoni 468,85 ha.
forToxali 143,6 ha
sul: 2514,85
saq. ssr saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomare g. mga-g. mga-g. mga-g. mga-g. mga-
lobliSvili.lobliSvili.lobliSvili.lobliSvili.lobliSvili.
saqarTvelos komunisturi partiis (b) centraluri komi-
tetis mdivani l. l. l. l. l. berberberberberia.ia.ia.ia.ia.
1936 w. aprilis 15. tfilisi.
danarTi #1sia
im sasoflo sabWoebisa da soflebisa, sadac kolmeur-im sasoflo sabWoebisa da soflebisa, sadac kolmeur-im sasoflo sabWoebisa da soflebisa, sadac kolmeur-im sasoflo sabWoebisa da soflebisa, sadac kolmeur-im sasoflo sabWoebisa da soflebisa, sadac kolmeur-
neTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo miwebzeneTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo miwebzeneTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo miwebzeneTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo miwebzeneTa da erTpirovnul meurneTa sakarmidamo miwebze
unda gaSendes citrusovani kulturebi:unda gaSendes citrusovani kulturebi:unda gaSendes citrusovani kulturebi:unda gaSendes citrusovani kulturebi:unda gaSendes citrusovani kulturebi:
44
qobuleTis raioniqobuleTis raioniqobuleTis raioniqobuleTis raioniqobuleTis raioni
1. xalas sas. sabWo _ didi jame, xala, gorgaZeebi
2. Caqvis sas. sabWo _ cixisZiris stalinis ubani. Sua
Rele, ulianovka, aWyva berZnebi, aWyva aWarlebi, saxalvaSo, Caqvi,
3. dagvis sas. sabWo - zemo dagva, qvemo dagva, boboyvaTi,
kvirike.
4. voroSilovis sas. sabWo _ voroSilovka, axalsofeli,
kinkiSa.
5. muxaestates sas.sabWo _ alambari, muxaestate, wyavroka,
zeniTi.
6. leRvas sas. sabWo _ aWyvisTavi, cxrafona, skura, leRva,
wyavroka.
7. qaquTis sas. sabWo _ qaquTi, nacxavatevi
8. xucubnis sas. sabWo _ zeda kvirike, qveda kvirike, qveda
sameba, xucubani, gvara da gelaura.
9. qobuleTis sas. sabWo _ zeda sameba, koxi, qobuleTi,
kondidi
10. WaxaTis sas. sabWo _ WaxaTi
baTumis raionibaTumis raionibaTumis raionibaTumis raionibaTumis raioni
1. maxinjauris sas. sabWo _ yaradere _ maxinjauri.
2. orTabaTomis sas. sabWo - orTa-baTomi, yorolisTavi,
kapreSumi, agara.
3. axalSenis sas. sabWo _ zeda axalSeni, sameba, Cilikidi,
ijadia, mazmanidi.
4. urexis sas. sabWo _ urexi, feria, salibauri, feizie,
mahmudie
5. kaxabris sas. sabWo _ kaxaberi, Todogauri, TofaloRle-
bi, adlia, minda, angisa.
6. kapandibis sas. sabWo _ xelvaCauri, zanakiZeebi, qvemo
joWo, zemo joWo.
45
7. gonios sas. sabWo _ larino, gonio, yizil-Tofraxi,
qurTebi, sarfi.
8. Txilnaris sas. sabWo _ Txilnari, maxo, Warnali.17
,,aWaris avtonomiuri respublikis saxelmwifo kooporaci-
ul da kerZo seqtorSi citrusovanTa plantaciebs 8900 heq-
tari ekava, aqedan sazogadoebriv seqtorSi 4200, mosaxleobis
sakarmidamo nakveTebSi ki 4700 heqtari. mosavalma 150-200 aTas
tonas gadaaWarba, rac saqarTveloSi damzadebuli narinjo-
vani nayofis 60% Seadgenda.”18
aWaris mTiani raionis ekonomikaSi mniSvnelovani adgili
ekava meTambaqoeobas ,,1903 wels Tambaqos plantaciebs ekava 633
desetina. q. baTumSi funqcionirebda Tambaqos sami fabrika
(ori biniaToRlis da erTic danilovis) viTardeboda sof-
lis meurneobis sxva dargebic. 1928 wels aWaraSi 63,5 tona
Tambaqos mosavali moiwies xolo 1932 wels 460, 6 tona.
Tambaqos mwarmoebelTa dainteresebis mizniT mTavrobamTambaqos mwarmoebelTa dainteresebis mizniT mTavrobamTambaqos mwarmoebelTa dainteresebis mizniT mTavrobamTambaqos mwarmoebelTa dainteresebis mizniT mTavrobamTambaqos mwarmoebelTa dainteresebis mizniT mTavrobam
gamosca Tambaqos miRebasTan dakavSirebiT kontraqtacia.gamosca Tambaqos miRebasTan dakavSirebiT kontraqtacia.gamosca Tambaqos miRebasTan dakavSirebiT kontraqtacia.gamosca Tambaqos miRebasTan dakavSirebiT kontraqtacia.gamosca Tambaqos miRebasTan dakavSirebiT kontraqtacia.
axali SeRavTebi meTambaqoe kontraqtantebs. romlebmac
Tambaqos kontraqtanciis dargSi Seasrules TavianTi valde-
bulebani, zedmeti Tambaqos rogorc foTlad, ise daWrilad
Tavisufali realizaciis uflebis miniWebis Sesaxeb.
sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWo adgens:
sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos 1933 wlis 7
Tebervlis da 1934 wlis 15 ianvris dadgenilebebis # #152 da
182 gansaviTareblad nedli Tambaqos kontraqtantebs, rom-
lebmac Seasrules TavianTi sakontraqtacio valdebulebani
saxelmwifosaTvis Tambaqos produqciis Cabarebis xaziT, ufleba
mieceT, saerTod respublikaSi, mxareSi, olqSi Cabarebis sax-
17. (gazeTi sabWoTa aWara 22 aprili 1936 w. #93)
18. (r. jabniZe ,,Cai da citrusebi” Tbilisi 2004 w. gv. 637)
46
elmwifo gegmis Sesrulebis Semdeg Tavisuflad gaasaRon
zedmeti Tambaqo rogorc foTlad ise daWrili.
sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos Tavmj-sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos Tavmj-sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos Tavmj-sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos Tavmj-sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWos Tavmj-
domaris moadgile: v. kuibiSevidomaris moadgile: v. kuibiSevidomaris moadgile: v. kuibiSevidomaris moadgile: v. kuibiSevidomaris moadgile: v. kuibiSevi
sambWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWossambWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWossambWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWossambWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWossambWoTa kavSiris saxalxo komisarTa sabWossaqmeTa mmarTvelis moadgile: i. meJelaukisaqmeTa mmarTvelis moadgile: i. meJelaukisaqmeTa mmarTvelis moadgile: i. meJelaukisaqmeTa mmarTvelis moadgile: i. meJelaukisaqmeTa mmarTvelis moadgile: i. meJelauki.
gasuli saukunis 80-ian wlebSi aWaris maRalmTian raion-
ebSi 5000 tonamde maRalxarisxovani Tambaqo mohyavdaT. aWaris
Tambaqo aromatis misacemad gahqondaT sabWoTa kavSiris 58
Tambaqos fabrikaSi mza produqciis gasakeTilSobileblad.
aWaris saolqo komitetis pirveli mdivnis, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis safinanso sabiujeto komitetis
Tavmjdomaris pirvelma moadgilis vaxtang papuniZis Zal-
isxmeviT, sabWoTa mTavrobam dauSva kerZo seqtorSi Tambaqos
warmoeba, riTac mTis soflebis mosaxleobis cxovrebis done
sagrZnoblad amaRlda. aseve mTis raionebis mosaxleobas
kolmeurneobebSi mohyavdaT 1900 tonamde yurZeni, romlis gad-
amuSaveba qedis Rvinis qarxanaSi xdeboda. aWaraSi mevenaxeo-
bis did istoriaze metyvelebs arqeologiuri gaTxrebisas
aRmoCenili qvevrebi da sawnaxlebi, romlebic 25 saukuniT
TariRdebian. aWaris mTis soflebSi SemorCenilia 40-ze meti
jiSis vazis. mTian raionebSi 500 heqtarze meti venaxi iyo
gaSenebuli. mosaxleobam 1990 wlis Semdeg intensiurad daiw-
yo venaxis gaSenda. mevenaxeoba kvlav aRorZinebas iwyebs. ma-
gram mTavrobisagan meti daxmarebaa saWiro ZiriTadad Sxam-
qimikatebiT momaragebis mxvriv. mineraluri sasuqis azotis
fasi, romelic 3,8 maneTi Rirda, katastrofulad gaizarda da
50-55 lars miaRwia, rac fasis 1500-1700 procentiT zrdaa. es
kuriozia. ris gamoc sagrZnoblad Semcirda marcvleulis da
mecxoveleobis produqciebis warmoebac.
1990 wlidan msoflioSi Cais erTerTi didi mwarmoebeli
qveyana saqarTvelo mis Semomtan momxmarebel qveynad iqca, es
47
marTlac samarcxvinoa. saqarTveloSi soflis meurneobis
produqtebis realizaciidan Semosavali 1984 wlisaTvis 12,5
miliardi maneTi iyo, rac saqarTvelos dRevandel biujets
mravaljer aRemateboda. 1990 wlidan 2010 wlamde gaiCexa, gada-
iwva da dakninda Cais plantaciebis 99 procenti. qveynisa da
eris winaSe aseTi mtruli damokidebulebisaTvis imdroin-
delma xelisuflebam pasuxi unda agos.
qarTvelma xalxma saukuneebis ganmavlobaSi nanatri oc-
neba aisrula da damoukidebloba moipova, magram qveynis
xelmZRvanlobam daiwyo fabrika-qarxnebis daSla-dangreva. sof-
lis meurneobis yvela dargis mospoba. xom SeiZleboda qveyana
im gziT wagveyvana, rogorc CineTma, belorusiam, azerbaijanma
da sxva qveynebma, romlebsac damoukideblobis aRdgenis Sem-
deg araferi daungreviaT. piriqiT, qveynis ekonomika gaaZlieres,
mosaxleoba SeZlebulad cxovrobs. azerbaijanis mosaxleoba
orjer gaizarda, Cveni ki 2 milioniT Semcirda. isini Cais
aSeneben, Cven ki gavanadgureT, mSromelebs wavarTviT samuSao
da vaiZuleT sxva qveynebSi wasuliyvnen lukma puris saS-
ovnelad. aWaraSi 6000 heqtridan SemorCenilia 400 heqtari
Cais plantacia, romelic kerZo sakuTrebaSia. kidev oTxasi
SeiZleba reabilitacias daeqvemdebaros.
es winaTqma imisaTvis dagvWirda, rom am wignSi mkiTxvels
warvudginoT aWaris gamoCenili mSromeli adamianebi, rom-
lebmac did warmatebebs miaRwies meCaieobis, mecitruseobis,
meTambaqoeobis, mevenaxeobis ganviTarebaSi da uxvi mosavlis
moyvanisaTvis socialisturi Sromis gmiris wodebebi da
leninis ordeni daimsaxures.
sabWoTa mTavrobam kolmeurneobebis, sabWoTa meurneobebis,
mrewvelobis, qveynis kulturuli mSeneblobis, mecnierebis
dargSi gansakuTrebuli damsaxurebisaTvis daawesa warCineb-
is umaRlesi xarisxi, risTvisac brZanebuleba gamosca.
48
Cais kolmeurneobebisa da sabWoTaCais kolmeurneobebisa da sabWoTaCais kolmeurneobebisa da sabWoTaCais kolmeurneobebisa da sabWoTaCais kolmeurneobebisa da sabWoTameurneobebis saukeTeso mkrefavimeurneobebis saukeTeso mkrefavimeurneobebis saukeTeso mkrefavimeurneobebis saukeTeso mkrefavimeurneobebis saukeTeso mkrefaviqalebisa da brigadirebisaTvisqalebisa da brigadirebisaTvisqalebisa da brigadirebisaTvisqalebisa da brigadirebisaTvisqalebisa da brigadirebisaTvis
premiebis dawesebis Sesaxebpremiebis dawesebis Sesaxebpremiebis dawesebis Sesaxebpremiebis dawesebis Sesaxebpremiebis dawesebis Sesaxeb
aWaris assr cakis da saqarTvelos kp (b)aWaris assr cakis da saqarTvelos kp (b)aWaris assr cakis da saqarTvelos kp (b)aWaris assr cakis da saqarTvelos kp (b)aWaris assr cakis da saqarTvelos kp (b)aWaris saolqo komitetisaWaris saolqo komitetisaWaris saolqo komitetisaWaris saolqo komitetisaWaris saolqo komitetis
1936 wlis 26 ivlisis dadgenileba1936 wlis 26 ivlisis dadgenileba1936 wlis 26 ivlisis dadgenileba1936 wlis 26 ivlisis dadgenileba1936 wlis 26 ivlisis dadgenileba
1. Cais foTlis krefis wliuri gegmis warmatebiT Ses-
ruleba didad iqneba damokidebuli imaze, Tu rogor Catardeba
krefa agvistoSi, romelic warmoadgens gadamwyvet Tves Cais
foTlis krefis mTeli sezonisaTvis.
aWaris assr centraluri aRmasrulebeli komiteti da
saqarTvelos k.p (b) aWaris saolqo komiteti gamoTqvamen rwme-
nas, rom qobuleTisa da baTumis raionis partiuli da sabWoTa
organizaciebi bolSevikurad gamoiyeneben yvela SesaZleblobsa
da amJamad Seqmnil xelsayrel pirobebs da miaRweven Cais
foTlis krefis unariani xelmZRvanelobis nimuSebs, xolo
kolmeurne qalTa, kolmeurneTa, sabWoTa meurneobis muSa qal-
Ta da muSaTa farTo masebi agvistoSi gviCveneben Sromis
nayofierebis axal aRmavlobas, Cais plantaciebze. socialis-
turi Sejibrebis Semdgomi gaSlis da muSaobis staxanovuri
meTodebis danergvis safuZvelze.
2. Cais kolmeurneobebisa da sabWoTa meurneobebis mkre-
favebisa da brigadirebisaTvis, romlebic agvistoSi Cais foT-
lis krefaze miaRweven Sromis maRali nayofierebis saukeTeso
nimuSebs, caki da partiis saolqo komiteti awesebs Semdeg
premiebs.
pirveli premia _ eqskursia q. moskovSi 15 dRis vadiT (an
survilisamebr 1000 maneTi fulad).
a) im mkrefavebisTvis, romlebic agvistoSi mokrefen 1300
49
kilogram foTols da mets dawesebuli xarisxobrivi moTxov-
nilebis dacviT;
b) im brigadirebisaTvis, romlebic brigadis gegmas agvis-
toSi (wina Tveebis mTeli danaklisis CaTvliT) 150 proc.
Seasruleben.
meore premia _ kurortze gagzavna sanatoriumSi an dasas-
venebel saxlSi 1 TviT (anda 750 maneTi fulad)
a) im mkrefavebisaTvis, romlebic agvistoSi mokrefen 1100
kilogram foTols;
b) im brigadirebisaTvis, romlebic gegmas 130procentiT
Seasruleben.
mesame premia _ Zvirfasi saCuqari (anda 500 maneTi fulad)
a) im mkrefavebisaTvis romlebic 1000 kologram foTols
mokrefen;
b) im brigadirebisaTvis, romlebic gegmas 120 procentiT
Seasruleben.
meoTxe premia _ 250 man. fulad:
a) im mkrefavebisaTvis romlebic 900 kilogram foTols
mokrefen;
b) im brigadirebisaTvis romlebic gegmas 115 procentiT
Seasruleben.
mexuTe premia _ 200 maneTi:
a) im mkrefavebisaTvis, romlebic 750 kilogram foTols
mokrefen;
b) im brigadirebisaTvis, romlebic gegmas 110 procentiT
Seasruleben. garda amisa, dawesdes meeqvse premia 200 maneTis
raodenobiT yvela kolmeurneobisa da sabWoTa meurneobis
mkrefavebisaTvis, romlebic agvistoSi mokrefen 500 kilogram
foTols, Caqvis, salibauris sabWoTa meurneobebis da aWaris
miwsaxkomis sabWoTa meurneobebis trestis sabWoTa meurneobis,
agreTve qobuleTis raionis leninis, voroSilovis da kalin-
inis saxelobis kolmeurneobebis da kolmeurneoba ,,wiTeli
50
oqtombris” da baTumis raionis ,,stalinis saxelobis” kolmeur-
neobis gamoklebiT. imis gamo, rom am sabWoTa meurneobebsa da
kolmeurneobebSi ufro xelsayreli pirobebi moipoveba Cais
krefisaTvis (Zveli plantaciebi, meti gamocdileba da Cvevebi
da sxva).
3) aRniSnuli premiebis ganawileba daekisros komisias
Semdegi SemadgenlobiT: amx. amx. megreliZe (miwsaxkomi), iakov-
levi (saolqo komiteti sasoflo-sameurneo ganyofileba), yur-
SubaZe (qobuleTis raiaRmaskomis Tavmjdomare), T. jaSi (baTo-
mis raiaRmaskomis Tavmjdomare) da dikermani (subtropikuli
sabWoTa meurneobis muSaTa profkavSiri).
aWaris assr cakis
Tavmjdomare z. z. z. z. z. lololololorTqifaniZerTqifaniZerTqifaniZerTqifaniZerTqifaniZe
saq. k.p(b) aWarolqkomis
mdivani: a. georqovia. georqovia. georqovia. georqovia. georqovi
gazeTi ,,sabWoTa aWaristani” 1936 wlis 28
ivlisi #172
51
brZanebuleba
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
warCinebis umaRlesi xarisxis socialisturi Sromis gmiris
saxelwodebis dawesebis Sesaxeb.
1. dawesdes sameurneo da kulturuli mSeneblobis dargSi
warCinebis umaRlesi xarisxi _ socialisturi Sromis gmiris
saxelwodeba.
2. im pirT, romelTac socialisturi Sromis gmiris saxel-
wodeba mieniWebaT, amave dros gadaecemaT ,,leninis ordeni.”
3. damtkicdes debuleba socialisturi Sromis gmiris sax-
elwodebis Sesaxeb.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
Tavmjdomare: m. kalinini Tavmjdomare: m. kalinini Tavmjdomare: m. kalinini Tavmjdomare: m. kalinini Tavmjdomare: m. kalinini
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
mdivani: a. gorkinimdivani: a. gorkinimdivani: a. gorkinimdivani: a. gorkinimdivani: a. gorkini
moskovi, kremli.
1938 wlis 27 dekemberi
debuleba
socialisturi Sromis gmiris saxelwodebis Sesaxeb
1. socialisturi Sromis gmiris wodeba warmoadgens sameur-
neo da kulturuli mSeneblobis dargSi warCinebis umaRles
xarisxs da eniWeba im pirebs, romelTac Tavisi gansakuTrebiT
TvalsaCino novatoruli moRvaweobiT mrewvelobis, soflis
meurneobis, transportis, vaWrobis, mecnierul aRmoCenaTa da
teqnikur gamogonebaTa dargSi gansakuTrebuli damsaxureba
miuZRviT saxelmwifos winaSe, da romelic xels Seuwyobs
52
saxalxo meurneobis, kulturis, mecnierebis aRmavlobas, ssr
kavSiris aRiarebisa da didebis zrdas.
2. socialisturi Sromis gmiris saxelwodebas aniWebs ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumi.
3. socialistur Sromis gmirs: a) gadaecema ssr kavSiris
umaRlesi jildo ,,leninis ordeni”
b) miecema ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis gan-
sakuTrebuli sigeli.
4. ,,leninis ordeniT” romelsac dajildoebuli Rebu-
lobs, socialisturi Sromis gmiris saxelwodebis miniWebasTan
erTad, eZleva fuladi jildo ormagi odenobiT.
5. socialistur Sromis gmirs eniWeba ufleba da upirate-
sobani romlebic gaTvaliswinebulia ssrk ordenebis saerTo
debulebis me-10 _ me-16 muxlebiT (ssrk kanonis kr. 1936 w. #24
muxli 220-b).
6. socialisturi Sromis gmiris saxelwodebis CamorTmeva
SeuZlia mxolod ssrk umaRlesi sabWos prezidiums.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare:
m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini m. kalinini
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani
a. gorkini a. gorkini a. gorkini a. gorkini a. gorkini
moskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremli
1938 wlis 27 dekemberi1938 wlis 27 dekemberi1938 wlis 27 dekemberi1938 wlis 27 dekemberi1938 wlis 27 dekemberi
53
brZanebuleba
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
xorblis, Wvavis, simindis, Saqris Warxlisa da bambis uxvimosavlis miRebisaTvis kolmeurneebs, mts-ebisa da sabWoTa meur-neobis muSakebisaTvis socialisturi gmiris wodebis miniWebisa
da ssr kavSiris ordenebiTa da medlebiT dajildoebis Sesaxeb.
iTvaliswinebs, ra rom mosavlis gadideba umniSvnelovane-si amocanaa soflis meurneobis aRdgenisa da aRmavlobis saqmeSi.da imisaTvis, rom kolmeurneobebi, mts-ebisa da sabWoTa meur-neobebis muSakebi waxalisebuli iqnen, xorblis, Wvavis, simind-is, Saqris Warxlisa da bambis uxvi mosavlis moyvanisaTvis, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumi adgens.
1. dawesdes, rom kolmeurneobebsa da sabWoTa meurneobebis
memindvre brigadebis, brigadirebsa da mergolurebs, kolm eur-
neobebis Tavmjdomareebs, agronomebsa da ufros meqanizator-
ebs socialisturi Sromis gmiris wodeba eniWebaT, an ssr
kavSiris ordenebiTa da medlebiT jildovdebian Semdegi mo-
savlis miRebisaTvis.
a) socialisturi Sromis gmiris wodebis miniWeba xdeba ur-
wyvadi miwis TiToeul heqtarze xorblisa da Wvavis, sul mcire 30
centneri heqtarze, marcvleuli simindis sul mcire 70 centneri,
urwyav raionebSi heqtarze Saqris Warxlis sul mcire 600 cent-
neri da sarwyav raionebSi 800 centneri. heqtarze amerikuli
jiSis bambis sul mcire 85 centneri da heqtarze egvipturi jiSis
bambis sul mcire 60 heqtari faqtiuri mosavlis miRebisTvis.
ssr kavSiris umaRlesi sa bWos prezidiumis Tavmjdomare:
n. Svernikin. Svernikin. Svernikin. Svernikin. Sverniki
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:
a. gorkinia. gorkinia. gorkinia. gorkinia. gorkini
moskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremlimoskovi, kremli
1947 wlis 29 marti1947 wlis 29 marti1947 wlis 29 marti1947 wlis 29 marti1947 wlis 29 marti
54
ssr kavSiris umaRles sabWos prezidiumis 1947 wlis 29
martis brZanebulebis Sesabamisad, 1947 wels simindisa da
xorblis uxvi mosavlis miRebisaTvis da amasTan kolmeur-
neobebis mier savaldebulo CabarebaTa da mts-is samuSaoTa
natur sazRauris Sesrulebisas, saxelmwifosaTvis Tambaqos,
Cais mwvane foTlis, citrusovanTa nayofis Cabarebis gegmebis
gadaWarbebiT Sesrulebisa da 1948 wlis Tesvis TesliT uzrun-
velyofisaTvis mieniWoT socialisturi Sromis gmiris wode-
ba da gadaeceT leninis ordeni da oqros medali ,,namgali
da uro”.
brZanebuleba
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
xarisxovani Cais mwvane foTlisa da citrusovanTa nay-
ofis uxvi mosavlis miRebisaTvis kolmeurneobaTa da sabWo-
Ta meurneobis muSakebisaTvis socialisturi Sromis gmiris
wodebis miniWebisa da ssr kavSiris ordnebiT da medlebiT
dajildoebis Sesaxeb.
xarisxovani Cais mwvane foTlisa da citrusovanTa nay-
ofis uxvi mosavlis misaRebad kolmeurneobaTa da sabWoTa
meurneobis muSakTa waxalisebis mizniT ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumi adgens:
1. dawesdes 1948-49 wlebisaTvis xarisxovani Cais mwvane
55
foTlis da citrusovanTa nayofis mosavlianobis Semdegi
maCvneblebi, romelTa Sesrulebis drosac socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWebaT da ssr kavSiris ordnebiTa da
medlebiT dajildoebuli iqnebian rgolis wevrebi, kolmeurn-
eebi, sabWoTa meurneobis muSakebi, kolmeurneobisa da sabWoTa
meurneobis brigadirebi da mergolurebi, kolmeurneobaTa Tavmj-
domareebi da agronomebi, sabWoTa meurneobis direqtorebi, mTa-
vari da ufrosi agronomebi da agroganyofilebaTa gamgeebi:
(kilogramebiT heqtarze)
social
isturi
Sromis gmiris
wodebis
miniWeba dajildoeba
len
inis or-
der
iT
Sromis wiT
e-l
i droSis
orden
iT
me
dl
iT
,,SromiTi mama-
cobisa”
da
,,SromiTi war
-CinebisaT
vis”
rgolis wevr kolmeur-neTaTvis sabWoTa meur-neobis muSebisaTvis.
kolmeurneobis mer-golurebisaTvis
12,000 10,000 8000 6000
8000 7000 5000 3500
kolmeurneobebisa da sa-bWoTa meurneobis brig-adirebisaTvis
7000 5000 4000 3000
kolmeurneobaTa Tavmj-domareobisa daagronomebisaTvis, sabWo-Ta meurneobis ganyo-filebaTa gamgeebisaTvis
5000 4000 3000 25000
sabWoTa meurneobisdireqtorebis, mTavarida ufrosi agronomebi-saTvis
4000 3000 2500 2000
a) xarisxovani Cais mwvane foTlis mosavlianobis dargSi
56
b) citrusovanTa nayofis mosavlianobis dargSi
(calobiT yovel msxmoiare srulasakovani xidan)
limoni da
forToxal
i
dajildoeba
rgolis wevr kol-meurneTaTvis sabWoTameurneobis muSebi-saTvis.
kolmeurneobis mer-golurebisaTvis
450-1200 400-1000 350-900 300-800
kolmeurneobebisa dasabWoTa meurneobisbrigadirebisaTvis
k ol m e u r n e o b a T aTavmjdomareobisa daagronomebisaTvis, sab-WoTa meurneobisganyofilebaTa gamgee-bisaTvis
sabWoTa meurneobisdireqtorebis, mTa-vari da ufrosiagronomebisaTvis
socialis-turi Sro-mis gmirisw o d e b i sminiWeba
mandar
ini
l e ninisordeni
limoni da
forToxal
i
mandar
ini
Sromis wiTe-li droSisordeni
limoni da
forToxal
i
mandar
ini
limoni da
forToxali
mandar
ini
400-100 350-900 300-800 250-700
350-900 300-800 250-700 220-600
300-800 250-700 220-600 200-500
250-800 220-700 200-600 180-500
m e d l i T,,SromiTi mama-cobisa” da,,SromiTi war-CinebisaTvis”
57
socialisturi Sromis gmiris wodebis miniWeba da ssr
kavSiris ordnebiTa da medlebiT dajildoeba moxdes im piro-
biT Tu aRniSnuli mosavali miRebuli iqneba Semdegi farTo-
bidan an msxmoiare srulasakovani xeebis raodenobidan:
Cais
sul mcir
e Sem-
deg
i far
Tobeb
idan
da
(heqtreb
idan)
msxmoiare srulasakovani xeeb-
is raodenobidan
rgolis wevr kol-meurneTaTvis sabWoTameurneobis muSebi-saTvis.
kolmeurneobis mer-golurebisaTvis
0-5 250 400
kolmeurneobebisa dasabWoTa meurneobisbrigadirebisaTvis
k ol m e u r n e o b a T aTavmjdomareobisa daagronomebisaTvis, sa-bWoTa meurneobisganyofilebaTa gam-geebisaTvis
sabWoTa meurneobisdireqtorebis, mTavarida ufrosi agronome-bisaTvis
limoni da
forToxal
i
mandar
ini
6,0 1500 4000
2,0 800 2000
30,0 3000 7000
100,0 5000 10,000
58
2. rgolis wevri kolmeurneebis, sabWoTa meurneobis muSe-
bis, kolmeurneobebsa da sabWoTa meurneobebis brigadirebisa
da mergolurebs, kolmeurneobaTa Tavmjdomareebsa da agra-
nomebs, sabWoTa meurneobis direqtorebs, mTavar da ufros agra-
nomebsa da sabWoTa meurneobis ganyofilebis gamgeebisaTvis,
socialisturi Sromis gmiris wodeba miniWeba da ordenebiTa
da medlebiT dajildoeba moxdes Semdegi pirobebis aucilebe-
li SesrulebiT.
a) Tu Cais plantaciebsa da citrusovanTa xeebis danarCe-
ni farTobidan rgoli, brigada, kolmeurneoba, sabWoTa meurn-
obis ganyofileba aiRebs am kulturisaTvis dawesebul gegmis
mosavals:
b) Tu kolmeurneoba-sabWoTa meurneoba aucileblad Seas-
rulebs Caisa da citrusovanTa axali nargavebis gaSenebis
gegmas.
g) Tu kolmeurneoba da sabWoTa meurneoba Seasrulebs
saxelmwifosaTvis Cais xarisxovani mwvane foTlisa da cit-
rusebis, maT Soris mandarinis 1 kilogramSi ara umetes 20
calisa, standartul nayofis Cabarebis gegmas, agreTve Tu
kolmeurneoba Seasrulebs savaldebulo Cabarebisa da kon-
traqtacias sasoflo-sameurneo produqtebis yvela saxis mixed-
viT da natursazRaurs mts-muSaobisaTvis, xolo sabWoTa meur-
neoba _ saxelmwifosaTvis sasoflo-sameurneo produqtebis
Cabarebis gegmas.
d) Tu kolmeurneoba yve;la kulturis TesliT iqneba uzrun-
velyofili im odenobiT, rac saWiroa momavali wlis mosav-
lis dasaTesad.
3. kolmeurneobisa da sabWoTa meurneobis muSakebi, rom-
lebic gansakuTrebiT gamoiCenen Tavs, dajildoebuli iqnebian
leninis ordeniT, Sromis wiTeli droSis ordeniT, medliT
,,SromiTi mamacobisa” da ,,SromiTi warCinebisaTvis”, imis mixed-
59
viT Tu ra monawileoba miiRes maT uxvi mosavlis miRebaSi.
4. dawesdes, rom mSromelTa deputatebis raionuli sabWos
aRmasrulebeli komitetis Tavmjdomareebs, partiis raionuli
komitetebis mdivnebs, soflis meurneobis raionuli ganyo-
filebaTa gamgeebsa da mTavari agranomebs, romlebic Tavisi
muSaobiT uzrunvelyofen mTlianad raionSi Cais xarisxovani
mwvane foTlis da citrusovanTa nayofis mokrefis gegmis sul
mcire 15%-is gadaWarbebiT Sesrulebas, mieniWoT socialis-
trui Sromis gmiris wodeba; Tu gegma Sesrulda sul mcire
10%-is gadaWarbebiT, aRniSnuli muSakebi dajildovdnen leni-
nis ordeniT. xolo Tu gegma Sesrulda sul mcire 5%-is
gadaWarbebiT _ Sromis wiTeli droSis ordeniT.
aRniSnuli muSakebisaTvis socialisturi Sromis gmiris
wodebis miniWeba da ssr kavSiris ordnebiT dajildoeba moxdeba
im pirobiT, Tu raionSi Sesrulebulia saxelmwifosaTvis yve-
la sasoflo-sameurneo produqtis Cabarebis valdebuleba, mts-
is samuSaoTa natursazRauris gastumrebis gegma, subtropiku-
li kulturebis sanerge masalebis gaSenebisa da gamozrdis
gegma da Tu raionSi aris sul mcire 250 heqtari mosavliani
Cais plantacia da saxelmwifos Cabardeba sul mcire 20 mil-
ioni citrusis nayofi.
mSromelTa deputatebis raionuli sabWos aRmasrulebeli
komitetebis, partiis raionuli komitetebisa da soflis meur-
neobis raionuli ganyofilebaTa muSakebi, romelbic gansakuTre-
biT gamoiCenen Tavs, dajildovdebian ssr kavSiris ordnebiTa
da medlebiT imis mixedviT Tu ra monawileoba miiRes maT
Cais foTlis da citrusovanTa nayofis uxvi mosavlis miRebis
organizaciaSi.
5. dawesdes, rom kolmeurneobasa da sabWoTa meurneobaSi
Cais xarisxovani mwvane foTlis da citrusovanTa nayofis
60
mosavlis faqtiuri aReba ganisazRvreba maTi SemosavalSi ga-
tarebiT saTanado dokumentebis mixedviT.
raionis mixedviT mosavlis faqtiuri aReba dawesdeba
kolmeurneobebisa da sabWoTa meurneobis wliuri angariSebis
safuZvelze.
6. dawesdes, rom am brZanebulebis Sesabamisad socialis-
turi Sromis gmiris wodebis misaniWeblad da ssr kavSiris
ordnebiTa da medlebiT dasajildoeblad wardgena xdeba ssr
kavSiris soflis meurneobis saministros mier Tavisi sisteme-
bisa da raionebis kolmeurneobebisa da sabWoTa meurneobis
mixedviT, xolo ssr kavSiris sagemovno mrewvelobis saminis-
tros da ssr kavSiris kvebis mrewvelobis saministros mier
TavianTi sistemis sabWoTa meurneobebis mixedviT mSromelTa
deputatebis samxareo sabWos aRmasrulebeli komitetebisa da
mokavSire respublikebis ministrTa sabWoebis Semowmebuli
masalebis safuZvelze, sasoflo sameurneo wlis Sedegebis mixed-
viT.
ssr kavSirsi umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare
n. Sverniki.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:
a. gorkini.
moskovi, kremli
1948 wlis 25 maisi.
61
brZanebuleba
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumisa
socialisturi Sromis gmirebis _ soflis meurneobis mowinavee-
bis meore oqros medliT ,,namgali da uro” dajildoebis Sesaxeb.
1. dawesdes, rom socialisturi Sromis gmirebi _ soflis
meurneobis mowinaveni, romlebic maTTvis socialisturi Sro-
mis gmiris miniWebis Semdeg sami wlis ganmavlobaSi zedized
miaRweven maRal maCveneblebs soflis meurneobaSi, rac so-
cialisturi Sromis gmiris wodebis miniWebis uflebas iZleva,
dajildovdebian meore oqros medliT ,,namgali da uro”.
meore oqros medali ,,namgali da uro” dajildoebuli
socialisturi Sromis gmiris SromiTi sagmiro saqmeebis aR-
saniSnavad, aigeba dajildoebulis brinjaos biusti saTanado
warweriT, romelic daidgmeba postamentze gmiris samsobloSi.
_ socialisturi Sromis gmirebi, romlebic maTTvis so-
cialisturi Sromis gmiris wodebis miniWebis Semdeg pirvel
da meore wels moipoveben iseT maCveneblebs, romelTa miRwe-
visaTvis unda mieniWos socialisturi Sromis gmiris wodeba,
dajildoebuli iqnebian yovel wels leninis ordeniT.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare
n. Sverniki.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mdivani:
a. gorkini.
moskovi, kremli
1949 wlis 3 marti.
62
socialisturi Sromis gmiris oqros varskvlavi
63
socialisturi Sromis gmirebi
qobuleTis raionidan
Suqri devaZe
Suqri (Salva) Talibis Ze devaZe daiba-
da 1911 wels qedis raionis sofel agaraSi.
aqve miiRo pirveldawyebiTi ganaTleba.
Suqri devaZem 1933 wels daamTavra
aWaris partiuli skola. 1934-1935 wlebSi
muSaobda saqarTvelos alkk qedis raiko-
mis instruqtor-propagandistad.
1935-1936 wlebSi muSaobda qedis raio-
nis mSromelTa deputatebis aRmaskomis in-
struqtorad.
1936 wlis aprilidan oqtombramde pirveli maisis sasof-
lo sabWos aRmaskomis Tavmjdomare iyo.
1936 wlis oqtombridan _ qedis raionis miliciis ubnis
rwmunebuli.
Suqri devaZe 1937-1938 wlebSi raionis miliciis ufrosad
daawinaures.
1938-1939 wlebSi Suqri devaZe Tbilisis miliciis sameTau-
ro skolaSi swavlobda. xolo 1939-1941 wlebSi qobuleTis
raionis miliciis ufrosi iyo. 1941-1942 wlebSi qobuleTis
raionis prokuraturis saxalxo gamomZiebeli.
1942-1943 wlebSi Suqri devaZe qobuleTis sadabo sabWos
aRmaskomis Tavmjdomared dainiSna.
1943 wlis 6 maisidan daawinaures da qobuleTis raionuli
sabWos aRmaskomis Tavmjdomared airCies.
1949 wlis ivlisidan Suqri devaZe mivlinebuli iqna
saqarTvelos komunisturi partiis centralur komitetTan
arsebul orwlian partiul skolaSi msmenlad.
1949 wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT mas socialisturi Sromis gmiris
64
wodeba mieniWa, radgan Tavisi muSaobiT uzrunvelyo raion-
Si xarisxovani mwvane Cais foTlis mosavlis gegmis 19,5 %
gadaWarbebiT Sesruleba.
orwliani partiuli skolis damTavrebis Semdeg, 1952 wlis
10 dekembers, Suqri devaZe, rogorc gamocdili xelmZRvaneli,
dainiSna axladgaxsnili Suaxevis raionuli sabWos aRmasko-
mis Tavmjdomared. xolo 1954 wlis 2 Tebervlidan saqarTve-
los komunisturi partiis Suaxevis raikomis pirvel mdivnad
airCies.
1955 wlis 14 aprilidan 1958 wlis 14 agvistomde muSaobda
qobuleTis raionis aWyvis kolmeurneobis gamgeobis Tavmj-
domared. 1958 wlis agvistodan 1961 wlis ivnisamde qobuleTis
raionis buknaris Rvinis qarxnis direqtorad.
1961 wlis ivnisidan muSaobda qobuleTis raionis fiWvnar-
is dasasvenebeli saxlis direqtorad.
arCeuli iyo aWaris umaRlesi sabWos deputatad, aWaris sa-
olqo komitetis wevrad. qedis, qobuleTis da Suaxevis komparti-
is raionuli sabWos deputatad da amave raionebis partiis raiko-
mebis biuros wevrad. Tavisi keTilsindisieri muSaobiT qedis,
qobuleTisa da Suaxevis raionebis mosaxleobis pativiscema da
siyvaruli daimsaxura. misi STamomavloba qobuleTSi cxovrobs.
emen takiZe
emen parTenis Ze takiZe daibada 1910
wels maxaraZis raionis sofel jumaTSi,
glexis ojaxSi. 1924 wels Sevida komkavSiris
rigebSi. 1933 wels TbilisSi daamTavra res-
publikuri partiuli skola.
emen takiZe 1936 wlidan skkp (b) wevri
gaxda. 1939 wels is maxaraZis raikomis mdi-
vnad airCies. 1943-1945 w.w saqarTvelos kp (b)
xulos raikomis pirvel mdivnad, Semdeg
saqarTvelos kp (b) qobuleTis raikomis pirvel mdivnad.
65
e. takiZem 1941 wels dauswreblad daamTavra Tbilisis
saxelmwifo universitetis iuridiuli fakulteti. xolo 1948
wels baTumis pedagogiuri institutis istoriis fakulteti.
is arCeuli iyo saqarTvelos kp (b) centraluri komitetis
wevrobis kandidatad da aseve iyo saqarTvelos kp (b) aWaris
saolqo komitetis wevri, arCeuli iyo saqarTvelos ssr umaR-
lesi sabWos meore mowvevis deputatad.
1949 w. 29 agvistos, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis brZanebulebiT, e. takiZes socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa.
1951 wlis 18 Tebervals emen takiZe meored airCies saqarTve-
los ssr umaRlesi sabWos deputatad, qobuleTis raionis Caqvis
334-e saarCevno olqidan.
vasil gordelaZe
vasil aleqsandres Ze gordelaZe daiba-
da 1904 wels Coxatauris raionis sofel
erkeTSi, glexis ojaxSi. 1928 wels daamTavra
gorabereJaulis sasoflo sameurneo teqni-
kumi da muSaoba daiwyo maxaraZis raionis
miwganis agroteqnikosad.
vasil gordelaZe 1930 wlidan 1967 wlamde
peniaSi gsvlamde muSaobda qobuleTis raio-
nis miwgnis agronomad, ufros agronomad, mi-
wganis gamged, Cais kantoris mmarTvelad, soflis meurneobis
sammarTvelos ufrosis moadgiled.
1949 wlis 29 agvisto, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis brZanebulebiT, vasil gordelaZes, rogorc raionis sof-
lis meurneobis ganyofilebis mTavar agronoms, qobuleTis raionSi
xarisxian Cais foTlis gegmis 19%-iT gadaWarbebiT Sesrulebi-
saTvis socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
v. gordelaZe gardaicvala 1973 wels.
66
sofeli dagvis kolmeurneoba
1936 wlis 17 Tebervals gazeTi ,,sabWoTa aWaristani”
#39 werda:
,,,,,,,,,,kolmeurneoba _ milionerikolmeurneoba _ milionerikolmeurneoba _ milionerikolmeurneoba _ milionerikolmeurneoba _ milioneri
amx. voroSilovis saxelobis sof. dagvis sasoflo-sameur-
neo arteli amJamad aerTianebs 205 meurneobas 512 wevriT.
am soflis 97% kolmeurneobaSia gaerTianebuli. es bolSe-
vikuri kolmeurneoba amJamad milioneria, is saukeTeso sa-
soflo-sameurneo artelia aWaraSi. misi wevrebi SeZlebu-
li arian.
kolmeurneobas aqvs 127 heqtari Cai (maT Soris, mosav-
liani 108 heqtari). 24,5 heqtari mandarini, naxevari heqtari
citrusuovonTa sanerge, 18 heqtari xexilis baRi, 6 heqtari
tungo, 23 heqtari simindi, 7 heqtari brinji, 58 suli piru-
tyvi, sakuTari avtomanqana da sxva. kolmeurneobas aqvs
agreTve 24 sameurneo mSenebloba, maT Soris, 1935 wels agebu-
li boseli 60 suli pirutyvisaTvis, sasilose koSki 35
tonis tevadobis, sasuqebis Sesanaxi, mandarini 4 sawyobi,
klubi da garaJi sami manqanisaTvis.
wels kolmeurneoba damatebiT gaaSenebs Svid heqtar
Cais, 22 heqtar tungos da erT heqtar citrusebs, xolo amave
dros sanerges adidebs 3 heqtramde.
Cais kulturis agroteqnikis dauflebisa da yvela buC-
qisadmi individualuri midgomis Sedegad, kolmeurneobam
miaRwia Cais sarekordo mosavlianobas: 1935 w. mokrifa da
saxelmwifos Caabara 352700 kilogrami Cais mwvane foToli
_ gegmis 107,8 % aqedan 91,4 % pirveli xarisxisaa. saxelmwi-
fosaTvis Cabarebul Cais mwvane foTolSi kolmeurneobam
miiRo 1050950 man. garda amisa, 29286 kilo Cais TeslSi
67
miiRo 87643 man. TiToeuli srulmosavliani heqtaridan mokre-
filia 3254 kilogrami. magram es ar aris zRvari. me-15
brigadam (xelmZRvaneli prak goniadi) masze gapirovnebu-
li 5,78 heqtari plantaciidan mokrifa 25124 kilogrami:
aqedan pirveli xarisxisaa 93,6 procenti. brigadam zogierT
nakveTze mokrifa 6200 kilogrami. me-13 brigadam (xelm. amx.
ir. sidiropulo) mokrifa heqtarze saSualod 3728 kilo-
grami, xolo zogierTi nakveTidan kidev meti.
kolmeurneobam saxelmwifos Caabara agreTve 3 milioni
cali mandarini. amnairad voroSilovelebis saerTo Semo-
savali 1935 w. udrida 1761650 man. SromadReze modis 15 man.
63 kap fulad, garda amisa _ brinji, simindi, Tafli da sxva.
aRsaniSnavia, rom TviToeulma kolmeurnem ramdenime aTasi
maneTi miiRo agreTve Semosavali sakarmidamo nakveTze gaS-
enebuli mandarinidan. perikle xristesomidim colTan da
SvilTan erTad gamoimuSava 935 SromadRe da miiRo 17185 man.
Tedore kokosidim kolmeurneobidan da Tavisi sakarmida-
modan miiRo 20000 maneTi, ilia silidim _ 19000 maneTi, 60
wlis moxuci iusuf jinWaraZis ojaxma miiRo 22000 man. da
a.S.
voroSilovelebis SeZlebulobaze laparakobs isic, rom
dagvis sasoflo kooperatividan, romelic emsaxureba voroSi-
lovis kolmeurneobas, voroSilovelebma marto gasul wels
SeiZines 300 rkinis logini, 900 venuri skamebi, paltoebi,
patefonebi da sxva.
voroSilovelebi cxovroben SeZlebulad da kulturu-
lad, kolmeurneebi swavloben xSirad, dadian TeatrSi,
kolmeurneobas aqvs sakuTari sasule orkestri, hyavs musikis
maswavlebeli, 80 kolmeurnem zafxuli kurortze gaatara.
Zvelad dagveli berZnebi Tavis patara miwebze Tesdnen
simindsa da lobios, xorcis Wamaze ki mxolod ocnebobd-
68
nen. TviTmpyrobeloba da menSevikebi aRvivebdnen naciona-
lur SuRls da mtrobas, dRes Zirfesvianad gamocvlilia
yvelaferi. dagvelebi, ise rogorc yvela mSromeli Cven
diad sabWoTa kavSirSi, saamurad cxovroben. partiam, lenin-
stalinis nacinalurma politikam Seuqmna yvela ers yvela
piroba Zmuri, saamuri, bednieri cxovrebisaTvis.
amx. voroSilovis saxelobis kolmeurneobis Tavmjdomar-
ea amx. qristo lavasasi. is saqarTvelos cakis wevria,
kolmeurneobis organizatori da SesaniSnavi xelmZRvane-
li. dagveli berZnebis gadmocemiT, isini am sofelSi sax-
loben 1828-1829 wlebis ruseT-TurqeTis omis Semdeg roca
isini Turqebma aiZules daetovebinaT maT mier dapyrobili
teritoriebi.
gerasime andreadi
gerasime panaitis Ze andreadi daibada 1912 wels qobule-
Tis raionis sofel dagvaSi. sasoflo-sameurneo institutis
damTavrebis Semdeg is muSaobda dagvis kolmeurneobis agronomad,
1945 wlidan misi xelmZRvanelobiT
dagvis kolmeurneobam 33,4 heqtari Cais
plantaciebis TiToeul heqtarze 5295
kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli moiyvana, risTvisac gerasime an-
driadis ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT 1949 wlis
17 agvistos socialistri Sromis gmiris
wodeba mieniWa da leninis ordeni gada-
eca.
roca dagvis kolmeurneobis Tavmj-
domare, legendaruli pirovneba qristo-
fore lavasasi 1957 wels damsaxurebul pensiaze gavida, kolmeur-
69
neobis Tavmjdomared dagvelebma gerasime andreadi airCies. igi
warmatebiT uZRveboda am did saqmes 17 wlis ganmavlobaSi, ris
Semdegac damsaxurebul pensiaze gavida.
gardaicvala 1993 wels.
perikle kasiteridi
perikle lukas Ze kasiteridi qobuleTis raionis sofel
dagvaSi 1918 wels daibada. iqve miiRo dawyebiTi ganaTleba da
Caeba sakolmeurneo SromaSi, is dagvis kolmeurneobis meore
brigadis meore rgolis xelmZRvanelad
airCies, rgolma me-9 xuTwledis me-4 wels
4,25 heqtarze ormocdacxra aTas asi ki-
logrami Cais xarisxovani mwvane foT-
lis mokrefa ivaldebula da valde-
bulebas sami toniT gadaaWarba.
perikle kasiterids, rogorc rgol-
is xelmZRvanels, ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT, 1949
wlis 29 agvistos leninis ordeni da
socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa.
faSistur germaniaze gamarjvebis 30 wlisTavTan dakavSirebiT,
perikle kasiteridis rgolma Cais saheqtaro mosvlianobis gazr-
da 14500 kilogramamde gadawyvita, rac pirnaTlad Seasrula.
qristefore lavasasi
qristefore elefTeris Ze lavasasim 14 wlisam daiwyo Sromi-
Ti saqmianoba. 1931 wels igi dagvis sasoflo sabWos Tavmjdomarea,
xolo 1933 wels dagvis kolmeurneobis Tavmjdomared airCies. man
dagvaSi daiwyo Caisa da citrusis masobrivad gaSenebisaTvis zrunva.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT,
1949 wels 23,4 heqtari Cais farTobidan yovel heqtarze 5235
kilogrami xarisxovani Cais foTlis moyvanisTvis kolmeurneo-
70
bis Tavmjdomares qristefore lavasass so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. misi
xelmZRvanelobiT dagvis kolmeurneobam 450
heqtari Cai da citrusi gaaSena. man Tavisi
patiosnoebiT da nayofieri SromiT sayovelTao
siyvaruli daimsaxura. q. lavasasi 1957 wels
gavida damsaxurebul pensiaze. gardaicvala 1963
wels.
anesti muradovi
anesti qristeforis Ze muradovi daibada
1908 wels qobuleTis raionis sofel dagvaSi.
1934-1947 wlebSi is saTaveSi edga dagvis
kolmeurneobis #1 brigadas. 1948 wels mosav-
lelad 400 Ziri mandarinis srulmosavliani
nargavi Caibara da TiToeuli mandarinis xis-
gan 1436 cali mandarinis nayofi miiRo,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT
mas socialisturi Sromis gmiris wodeba mien-
iWa.
a. muradovi 1969 wels damsaxurebul pensiaze gavida. gar-
daicvala 1990 wels.
xarlamp simeonidi
xarlamp evripiadis Ze simeonidi daiba-
da 1929 wels qobuleTis raionis sofel dagva-
Si, 1944 wels daamTavra dagvis arasruli sa-
Sualo skola da muSaoba daiwyo kolmeur-
neobaSi rigiT wevrad, meCaied. is male mer-
golurad airCies. 1950 wels misma rgolma 3,5
heqtari Cais farTobidan TiToeul heqtarze
9134,8 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
71
foToli moiyvana, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma 1951 wlis 1 seqtembris brZanebulebiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mianiWa, gadaeca leninis ordeni,
oqros varskvlavi namgali da uro.
xarlamp evpiadis Ze simenoidi 1989 wels gavida damsaxure-
bul pensiaze.
gardaicvala 1992 wels.
giorgi pavlidi
giorgi poliqronis Ze pavlidi daiba-
da 1910 wels qobuleTis raionis sofel
dagvaSi. daamTavra dagvis dawyebiTi skola
da kolmeurneobis Camoyalibebis pirveli
dRidan daiwyo muSaoba kolmeurneobaSi
rigiT wevrad. aqtiurad monawileobda Caisa
da citrusis gaSenebaSi. is jer mergolu-
rad, xolo Semdeg brigadirad muSaobda.
misma brigadam 1950 wels 13,4 heqtari Cais
farTobis TiToeul heqtarze 8028,7 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli mokrifa.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1951 wlis 14
noembers giorgi pavlids socialisturi Sromis gmiris wode-
ba mianiWa. mas gadaeca leninis ordeni da oqros varskvlavi.
giorgi pavlidi 1970 wels gavida damsaxurebul pensiaze.
gardaicvala 1995 wels.
sofo simvelidi
sofo dimitris asuli simvelidi daibada 1923 wels qobu-
leTis raionis sofel dagvaSi. iqve daamTavra dawyebiTi sko-
la da sakolmeurneo SromaSi Caeba. muSaoba daiwyo dagvis
sasoflo sabWos voroSilovis saxelobis kolmeurneobaSo
rigiT wevrad, meCaied.
72
1948 wels masze gapirovnebul 0,5 heq-
tari Cais farTobidan mokrifa da saxelm-
wifos Caabara 7957 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli. am didi warmatebi-
saTvis sofo simvelids ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa, gadaeca leninis or-
deni, oqros varskvlavi namgali da uro.
gardaicvala 1983 wels.
alkivide simvulidi
alkivide ivanes Ze simvulidi daibada
1908 wels qobuleTis raionis sofel dagvaSi,
daamTavra dagvis dawyebiTi skola da sa-
kolmeur neo SromaSi Caeba. muSaobda rigiT
wevrad, meCaied. rgolis xelmZRvanelad. 1944
wels brigadis wevrebma igi brigadirad air-
Cies. misma brigadam 1950 wels 11,3 heqtari Cais
farTobis TviToeul heqtarze mokrifa da saxelmwifos Caabara
7604 kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1951 wlis 1
seqtembris brZanebulebiT alkivide ivanes Ze simvulids
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa, gadaeca leni-
nis ordeni ,,oqros varskvlavi namgali da uro”. is 1968 wels
gavida damsaxurebul pensiaze, magram kvlav agrZelebda sa-
kolmeurneo saqmianobas. gardaicvala 1995 wels.
xatije eminaZe
xatije memedis asuli eminaZe qobuleTis raionis dagvis
voroSilovis saxelobis kolmeurneobis wevri, meCaie, yovelw-
liurad sanimuSod uvlida Cais plantacias. droze atarebda
73
Cais plantaciaSi agrowesebiT gaTvaliswineb-
ul RonisZiebebs, ris Semdeg yovelwliurad
Cais foTlis maRal mosavals Rebulobda.
1948 wels 0,5 heqtar farTobze mokrifa 6085
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT xatije eminaZes socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mianiWa.
feofilaqt neamidi
feofilaqt xristefores Ze neamidi
daibada 1906 wlis 10 aprils, qobuleTis
raionis sofel dagvaSi. daamTavra soflis
axalgazrdobis wera-kiTxvis salikvidacio
skola, Caeba sakolmeurneo SromaSi da mTe-
li misi sicocxlis ganmavlobaSi citruse-
bis baRebis momvlelad muSaobda.
sanimuSod uvlida nargavebs, droulad
atarebda agrowesebiT gaTvaliswinebul
samuSaoebs, man 1948 wels masze gapirovnebuli 400 msxmoiare
srulasakovani mandarinis Ziridan saSualod 1224 cali manda-
rini mokrifa. risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumma 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT socialisturi
Sromis gmiris wodeba mianiWa, gadaeca leninis ordeni, ,,oqros
varskvlavi namgali da uro”, neamid feofilaqti 1966 wels
gavida damsaxurebul pensiaze. gardaicvala 1990 wels.
stilina salvaridi
stilina ivanes Ze salvaridi daibada 1923 wels qobule-
Tis raionis sofel dagvaSi. iqve daamTavra dawyebiTi skola
da muSaoba daiwyo dagvis voroSilovis saxelobis kolmeur-
74
neobaSi, rigiT wevrad _ meCaied. sanimu-
Sod uvlida masze mimagrebul 0,5 heqtar
Cais farTobs da gadaWarbebiT asrulebda
gegmebs.
male stilina salvaridi meCaieebma
mergolurad airCies, misma rgolma 1948 wels
2,1 heqtari Cais farTobidan TiToeul
heqtarze 8098 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli mokrifa risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949 wlis 29 agvistos
brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa
da gadaeca leninis ordeni da oqros varskvlavi namgali da
uro, stilina salvaridi pensiaSi gasvlamde Cais plantacie-
bSi muSaobda. gardaicvala 1994 wels.
lazare kimicidi
lazare dimitris Ze kimicidi daibada 1918 wels, qobule-
Tis raionis sofel dagvaSi. dagvis daw-
yebiTi skolis damTavrebis Semdeg jer
kidev axalgazrda Caeba sakolmeurneo
SromaSi, aqtiur monawileobas Rebulobda
Caisa da citrusis gaSenebaSi, risTvisac
rgolis wevrebma airCies mergolurad. 1950
wels lazare kimicidis rgolma 2 heq-
tari Cais farTobidan TiToeul heqtarze
mokrifa da saxelmwifos Caabara 8128 ki-
logrami maRalxarisxovani Cais foToli. am warmatebisTvis
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1951 wlis 14 noem-
bris brZabnebulebiT lazare kimicids socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni da
oqros varskvlavi - namgali da uro, is pensiaSi gasvlamde
muSaobda meCaied. gardaicvala 1995 wels.
75
kaliop pavlidi
kaliop anestis asuli pavlidi daibada 1910
wlis 15 oqtombers, qobuleTis raionis sofel
dagvaSi. kolmeurneobis Camoyalibebis dRidan
Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaobda meCaied.
sistematurad da gadaWarbebiT asrulebda geg-
mebs. 1948 wels man 0,5 heqtar farTobze moiyvana
mokrifa da saxelmwifos Caabara 6619 kilogrami
xarisxovani Cais foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT 1949 wlis 29 agvistos so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leninis
ordeni da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”. is damsaxurebul
pensiaze gavida 1970 wels. gardaicvala 1995 wels.
olRa muradovi
olRa petres asuli muradovi daibada 1923 wels, qobuleTis
raionis sofel dagvaSi. muSaobda qobuleTis
raionis voroSilovis saxelobis dagvis
kolmeurneobaSi meCaied.
olRa muradovma 1948 wels 0,5 heqtari Cais
farTobidan moiyvana da saxelmwifos Caabara
6365 kg xarisxovani Cais mwvane foToli.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiu-
mis 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT olRa
muradovs socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa da
gadaeca leninis ordeni ,,oqros varskvlavi namgali da uro”.
gardaicvala 1990 wels.
elene kasiteridi
elene qristefores asuli kasiteridi daibada 1922 wels,
qobuleTis raionis sofel dagvaSi. muSaobda dagvis kolmeur-
neobis meCaied, sanimuSod uvlida Cais plantacias, droulad
76
atarebda agrowesebiT gaTvaliswinebul sam-
uSaoebs da yovelwliurad Cais foTlis ma-
Ral mosavals Rebulobda. 1948 wels masze
gapirovnebul 0,5 heqtari Cais farTobidan
mokrifa da saxelmwifos Caabara 6215 kilo-
grami maRalxarisxovani Cais foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis brZanebulebiT 1949 wlis 19 agvis-
tos elene kasiterids socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. gardaicvala 1984 wels.
boboyvaTis kolmeurneobavardo konceliZe
vardo muradis asuli konceliZe qobuleTis
raionis boboyvaTis kolmeurneobis wevri iyo.
man 1948 wels 0,5 heqtar Cais farTobze moiyvana
da saxelmwifos Caabara 6007 kilogrami xarisx-
ovani Cais foToli, risTvisac 1949 wels, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZaneb-
ulebiT, leninis ordeniT dajildovda da so-
cialisturi Sromis gmiri wodeba mianiWa. 1951
wels igive farTobze 11000 kilogrami Cais foToli mokrifa, da
leninis meore ordeni daimsaxura.
v. konceliZem mwvane koncxis sasoflo-sameurneo teqnikumi
daamTavra, xolo 1961 wels daamTavra quTaisis sasoflo sameur-
neo instituti niadagmcodneobis specialobiT da alambris ag-
roqimiuri laboratoriis agronomad muSaobda.
mamia (mamud) gogitiZe
mamia jemalis Ze gogitiZe daibada 1920 wels qobuleTis
raionis sofel boboyvaTSi. saSualo skolis damTavrebis Sem-
deg mamia gogitiZe SromiT saqmianobaSi Caeba, 1945 wlidan
77
boboyvaTis kolmeurneobaSi mergolurad
muSaobda, 2 heqtari farTobis TiToeul heqtarze
8589 kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli mokrifa da Caabara saxelmwifos.
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT,
leninis ordeniT dajildovda da socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
mamia gogitiZe Semdeg muSaobda kolmeurneobis agronomad,
sasoflo sabWos aRmaskomis Tavmjdomared.
man samSoblos 5 Svili aRuzarda, 2000 wlis oqtomberSi
boboyvaTelebma dabadebis 80 wlis iubile gadauxades.
mamia gogitiZe gardaicvala 2014 wels.
levan wulukiZe
levan aleqsandres Ze wulukiZe daibada
1918 wels, qobuleTis raion sofel boboyvaT-
Si. saSualo skolis damTavrebis Semdeg Tbili-
sis saxelmwifo universitetis iuridiul faku-
teti daamTavra da muSaoba qobuleTis samxedro
komisariatSi daiwyo, Semdeg xucubnis cit-
rusebis SemfuTavi qarxnis direqtori iyo.
1944 wels qobuleTis komkavSiris raikomis
pirvel mdivnad airCies, Semdeg _ qobuleTis
qalaqis sabWos aRmaskomis Tavmjdomared. iyo boboyvaTis
kolmeurneobis Tavmjdomare. 1951 wlis 1 seqtembers, ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, 83,8 heq-
tari Cais farTobis TiToeul heqtarze 5098 kilogrami xarisx-
iani Cais foTlis moyvanisaTvis, leninis ordeniT dajildov-
da da socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. levan
wulukiZe arCeuli iyo ssrk umaRlesi sabWos deputatad. 1952
wels kolmeurneobam erT SromadReze gaanawila 35 maneTi.
levan wulukiZe 1953-1958 wlebSi muSaobda qobuleTis raion-
78
uli sabWos aRmaskomis Tavmjdomared, Semdeg, Caqvis Cais sabWo-
Ta meurneobis direqtorad, xil-bostanvaWrobis aWaris respub-
likuri sammarTvelos ufrosad, aWaris ministrTa sabWos Sromi-
Ti resursebis saxelmwifo komitetis Tavmjdomared. 1975 wlidan
iyo jixanjuris sabWoTa meurneobis direqtori, qobuleTis tun-
gos qarxnis direqtori. l. wulukiZe gardaicvala 1992 wels.
narguli maxaraZe
narguli skenderis asuli maxaraZe daibada 1923 wels, qobu-
leTis raionis sofel boboyvaTSi. 1937 wels
daamTavra boboyvaTis arasruli saSualo skla
da maSinve Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaobda
boboyvaTis kolmeurneobaSi meCaied. 1947 wels
rgolis wevrebma is mergolurad airCies. misma
rgolma 1948 wels 2,5 heqtari Cais plantaciis
TiToeul heqtarze mokrifa da saxelmwifos
Caabara 8442 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT, narguli maxaraZes so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
gulnaz maxaZe
gulnaz nuris asuli maxaZe daibada 1925
wels, xelvaCauris raionis sofel CaisubanSi.
sofel boboyvaTSi gaTxovda Caeba sakolmeur-
neo SromaSi.
igi yovelTvis gadaWarbebiT asrulebda
masze mimagrebuli Cais plantaciidan Cais
foTlis krefis gegmas.
1949 wlis 29 agvistos, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis brZanebulebiT, Cais uxvi mosavlis miRebisaTvis, leninis
ordeni da socialisturi Sromis gmiris maRali wodeba mieniWa.
gulnaz maxaZe 1972 wlis 20 agvistos gardaicvala.
79
qeTo gogitiZe
qeTo axmedis asuli gogitiZe daibada 1946
wels, qobuleTis raionis sofel boboyvaTSi.
saSualo skolis damTavrebis Semdeg kolmeur-
neobaSi meCaied muSaoba daiwyo.
1966 wlis 2 aprils, ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT, meCaieobaSi
miRweuli didi warmatebisaTvis qeTo gogitiZes
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
1970 wels qeTo gogitiZe ssr kavSiris umaRlesi sabWos
deputatad airCies, 1974 wels _ meored. igi aseve arCeuli iyo
saqarTvelos alkk centraluri komitetis wevrad da sakav-
Siro alkk cekas biuros wevrad.
TevraT jinWaraZe
TevraT osmanis Ze jinWaraZe daibada 1912 wels qobuleTis
raionis sofel boboyvaTSi, Raribi glexis ojaxSi. daamTavra
soflis dawyebiTi skola da aqtiurad monawileobda sofelSi
kolmeurneobis CamoyalibebaSi. wlebis ganmavlobaSi muSaobda
kolmeurneobaSi meCaied, Semdeg _ meCaieTa rgolis xelmZRvanelad.
1950 wels TevraT jinWaraZis rgolma 2,5 heqtari farTobis
TiToeul heqtarze mokrifa 10201 kg xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabwos prezidium-
ma TevraT jinWaraZes 1951 wlis 1 seqtembris brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa, gadaeca leni-
nis ordeni da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”. TevraT
jinWaraZe 1972 wels gavida damsaxurebul pensiaze. igi garda-
icvala 1988 wels.
guguli jinWaraZe
guguli osmanis asuli jinWaraZe daibada 1920 wels, qobu-
leTis raionis sofel boboyvaTSi. dawyebiTi ganaTleba Tavis
sofelSi miiRo.
80
1935-1940 wlebSi boboyvaTis molotovis saxelobis kolmeur-
neobis wevrad muSaobda. xolo 1940-1943 wlebSi baTumis raio-
nis sofel yorolisTavis stalinis saxelobis kolmeurneo-
bis wevrad. Semdeg isev dabrunda qobuleTis raionis bobyva-
Tis kolmeurneobaSi.
guguli jinWaraZe Cais uxvi mosavlis miRebisaTvis 1949
wlis 5 ivliss ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
brZanebulebiT leninis ordeniT dajildovda da mieniWa so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba SemdgomSi. is meored da-
jildovda leninis ordeniT.
guguli jinWaraZe qobuleTis raionis xucubnis #336 saarCevno
olqis amomrCevlebma, 1951 wlis 18 Tebervals saqarTvelos ssr
umaRlesi sabWos deputatad airCies. gardaicvala 1990 wels.
mayvala jinWaraZe
mayvala TevraTis asuli jinWaraZe daibada 1937 wels,
qobuleTis raionis sofel boboyvaTSi, 1953 wels daamTavra
boboyvaTis saSualo skola da muSaoba daiwyo kolmeurneoba-
Si rigiT wevrad meCaied.
mayvala jinWaraZe gegmas yovelTvis gadaWarbebiT as-
rulebda, risTvisac 1966 wlis 7 martis ssr kavSiris umaRle-
si sabWos prezidiumis brZanebulebiT mas socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWa.
sami socialisturi Sromis gmiri erTi ojaxidan _TevraT, mayvala da guguli jinWaraZeebi
81
xasan gaTenaZe
xasan usufis Ze gaTenaZe daibada 1910
wels, sofel boboyvaTSi. didi samamulo
omis semdeg muSaobda boboyvaTis kolmeur-
neobis agronomad. misi energiuli muSaobis
Sedegad, 1950 wels kolmeurneobam 83,8 ha.
Cais plantaciidan TiToeul heqtarze 5093
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli
moiwia.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis 1951 wlis 1 seqtembris brZanebulebiT,
xasan gaTenaZes socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa
da gadaeca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi namgali da
uro”. xasan gaTenaZe gardaicvala 1999 wels.
jemal giorgaZe
jemal memedis Ze giorgaZe daibada 1915 wels, qobuleTis
raionis sofel boboyvaTSi. 1941 wlidan
Caeba sakolmeurneo SromaSi.
muSaobda qobuleTis raionis boboy-
vaTis kolmeurneobis meCaied.
1948 wels jemal gogitiZem 0,5 heqtari
Cais plantaciidan mokrifa da saxelmwi-
fos Caabara 7359 kg xarisxovani Cais foTo-
li.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT, mieniWa socialisturi Sromis gmiris wodeba, mas
gadaeca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi namgali da
uro”.
jemal giorgaZe 1951 wels meored dajildovda leninis
ordeniT. gardaicvala 1996 wels.
82
usuf konceliZe
usuf iliasis Ze konceliZe daibada 1928
wels, qobuleTis raionis sofel dagvaSi.
1932 wels muSaoba daiwyo qobuleTis raio-
nis boboyvaTis molotovis saxelobis
kolmeurneobis meCaied. 1949 wels, 0,5 heq-
tari Cais plantaciidan mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6096 kilogrami xarisxo-
vani Cais foToli, risTvisac, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1950 wlis 19 ivlisis brZaneb-
ulebiT, mieniWa socialisturi Sromis gmiris wodeba da
gadaeca leninis ordeni. usuf konceliZe 1970 wlamde muSaob-
da kolmeurneobaSi da gavida damsaxurebul pensiaze. garda-
icvala 1974 wels.
badria maxaZe
badria osmanis asuli maxaZe daibada 1922
wels, qobuleTis raionis sofel boboyvaT-
Si. axalgazrdobidanve Caeba sakolmeurneo
SromaSi. muSaobda qobuleTis raionis bob-
oyvaTis kolmeurneobis meCaied. 1948 wels
masze gapirovnebul 0,5 heqtari Cais plant-
aciidan mokrifa da saxelmwifos Caabara 6058
kg xarisxovani Cais foToli, risTvisac, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa. gadaeca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi
namgali da uro”. b. maxaraZe gardaicvala 1992 wels.
naziko konceliZe
naziko jemalis asuli konceliZe daibada 1927 wels, qob-
uleTis raionis sofel boboyvaTSi. 1943 wels daamTavra qobule-
83
Tis raionis sofel boboyvaTis 8 - wliani
skola da swavla gaagrZela baTumis sasoflo-
sameurneo teqnikumSi umcrosi agronomis spe-
cialobaze. Tan mSobliur sofelSi kolmeur-
neobaSi rigiT meCaied muSaobda. 1948 wels
naxevar heqtar Cais farTobze mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6007 kilogrami Cais xarisx-
ovani foToli, umetesoba pirveli xarisxis
iyo, risTvisac 1949 wlis agvistoSi, ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa, gadaeca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi
,,namgali da uro”. naziko konceliZe gardaicvala 1992 wels.
besire konceliZe
besire muxamedis asuli konceliZe daibada 1927 wels,
qobuleTis raionis sofel boboyvaTSi. soflis arasruli
saSualo skolis damTavrebis Semdeg sa-
kolmeurneo SromaSi Caeba, 1947 wlidan muSaob-
da boboyvaTis kolmeurneobaSi mergolurad.
besire konceliZis rgolma 2 heqtari Cais
plantaciis TiToeul heqtarze mokrifa 8015 kg
xarisxovani Cais mwvane foToli. 1948 wlis 4
ivliss gazeTi ,,aWara”, (#132,) werda: ,,1948 wlis
Tebervlis civi Rrubliani dRe idga. buxar-
Tan cecxli gizgizebda. besire da muxamedi
tkbilad saubrobdnen, ezoSi viRacam besires uxmo igi swrafad
gavida... Semosvla rom daagvianda, dedam ver moiTmina, ieWviana
dedis gulma. raRac igrZno ruqiem da Svilis dasaxedad gavida.
_ momilocavs, bednieri deda xar, ruqie, bednierio! ruqies arc
ki gaugonia ymawvilis milocva _ Svils daekiTxa. kidev dagweres
Svilo gazeTSi? besire ki siyvaruliT moexvia da wamoiZaxa:
_ gmiri Svili gyavar deda, gmiri! da oTaxSi mogizgize
buxris win mjdom mamasTan miirbina. muxamedma ki, TiTqos
84
araferi momxdarao, wynarad CamoarTva besires gazeTi, grZeli
yalioni gaaCaRa.
_ bednieri axalgazrdoba gaqvT Svilo! Cems siWabukeSi
vin aRirsebda qaliSvils aseT sixaruls?
besire konceliZes, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis 1948 wlis 20 Tebervalis brZanebulebiT, socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni da
,,oqros varskvlavi namgali da uro”.
besire konceliZe 1980 wlis ianvarSi gardaicvala.
aiSe gogitiZe
aiSe qemalis asuli gogitiZe daibada 1928
wels qobuleTis raionis sofel boboyvaTSi,
1942 wels Caeba sakolmeurneo SromaSi. 1948
wels, aiSe gogitiZem 0,5 heqtari Cais plant-
aciidan 9040 kilogrami xarisxovani Cais mw-
vane foToli mokrifa, rac sarekordo mosava-
li iyo. am warmatebisaTvis ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT, mieniWa socialisturi Sromis gmiris wode-
ba. aiSe gogitiZe 1953 wlidan sofel cixisZirSi iyo gaTx-
ovili da iq cxovrobda. man samjer daimsaxura leninis ordeni
Cais krefaSi. gardaicvala 2017 wlis 17 aprils.
besire nemsaZe
besire suleimanis asuli nemsaZe daiba-
da 1928 wels, qobuleTis raionis sofel
boboyvaTSi. is axalgazrdobidanve Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi, muSaobda boboyvaTis
kolmeurneobis meCaied. man 1948 wels, 0,5 heq-
tari Cais plantaciidan mokrifa da saxelm-
wifos Caabara 6331 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli, risTvisac, ssr kavSiris
85
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
qevser SamiliSvili
qeTo (qevser) xasanis asuli SamiliSvili daibada 1930
wels, qobuleTis raionis sofel dagvaSi,
glexis ojaxSi, ded-mamas _ aiSe mesxiZes da
xasan SamiliSvils. hyavdaT xuTi Svili, qeTo
pirveli Svili iyo. gogona saSualo skolis
damTavrebisTanave Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi. Semdeg colad gahyva boboyvaTel Suqri
veruliZes. 1948 wlidan muSaobda boboyvaTis
kolmeurneobis meCaied. 1948 wels 0,5 heqtari
Cais planaciidan mokrifa da saxelmwifos
Caabara 6347 kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac, 1949 wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. qevser (qeTo) SamiliSvili 1986 wels gavida person-
alur pensiaze da Semdegac agrZelebda meCaied muSaobas. igi
2010 wels gardaicvala.
Tina (berdia) osmanis asuli maxaZe
Tina (berdia) osmanis asuli maxaZe daibada 1931 wels,
qobuleTis raionis sof. boboyvaTSi. daamTavra soflis saSu-
alo skola da kolmeurneobaSi meCaied
muSaoba daiwyo, Tumca skolaSi swavlis
drosac exmareboda mSoblebs Cais krefaSi.
1948 wels Tina osmanis asuli maxaZe
ukve mowinave meCaieTa rigSi iyo. am wels
0,5 heqtar farTobze, sanimuSo movliT, mokri-
fa da saxelmwifos Caabara 6058 kg xarisxo-
vani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma Tina (berdia) osmanis
86
asul maxaZes socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa da
gadasca oqros varskvlavi ,,namgali da uro” da leninis
ordeni. am dros igi meaTe klasis moswavle iyo. Tina maxaZem
daamTavra baTumis pedagogiuri institutis geografiis fakul-
teti da colad gahyva woniarisel uSangi basilaZes, romelic
saxelmwifo uSiSroebis organoebSi muSaobda.
Tina maxaZe jer qedis saSualo skolaSi geografiis mas-
wavleblad muSaobda, Semdeg Suaxevis saSualo skolis maswav-
lebelad. Suaxevidan qobuleTis #1 saSualo skolis maswav-
leblad gaagrZela muSaoba da bolos Tavis sayvarel mSobli-
ur soflis skolaSi damkvidrda. gakveTilebs rom Caatarebda,
Cais plantaciaSi agrZelebda muSaobas. Tina maxaZem da uSangi
basilaZem Seqmnes SesaniSnavi ojaxi. qveyanas aRuzardes sami
Svili, romlebsac miaRebines umaRlesi ganaTleba.
xangrZlivi nayofieri pedagogiuri moRvaweobisaTvis Tina
maxaZes aWaris damsaxurebuli maswavleblis wodeba mieniWa.
1976 wels Tina maxaZe avadmyofobis gamo personalur pen-
siaze gavida.
igi gardaicvala 1994 wels. dakrZalulia sofel boboyvaTSi.
xucubnis kolmeurneoba
,,sofeli xucubani kidev ufro keTilmowyobil iqna sa-
bWoTa xelisuflebis damyarebis pirveli wlebidanve. rac
ufro dro midis, miT ufro lamazdeba da mSvenierdeba Cveni
sofeli. axla xucubani patara qalaqs mogagonebT Tavisi
quCebiTa da kapitaluri nagebobebiT, kulturul-saganmanaTle-
blo dawesebulebebiT, samrewvelo sawarmoebiT da teqnikuri
aRWurvilobiT. aq aris Cais fabrika, citrusebis SemfuTavi
qarxana, fosta-telegrafi, samalario punqti, saeqimo ubani,
afTiaqi, skolebi, klubi, samkiTxveloebi, xucubnelTa cxovre-
baSi mtkiced damkvidrda radio da kino. sofelSi mosaxleo-
bis binebze iliCis naTurebi anaTeben. am ukanaskneli 3-4
87
wlis manZilze kulturul saganmanaTleblo da sayofacx-
ovrebo nagebobaTa mSeneblobam ufro farTo xasiaTi miiRo.
soflis mosaxleobis umravlesobas orsarTuliani qviTkiris
saxlebi aqvT aSenebuli. sofel xucubanSi aris erTi saSua-
lo, ori Svidwliani da erTi dawyebiTi skola, romelSic 625
moswavle swavlobs da maT aswvlis 50 maswavlebeli. SarSan
damTavrda saSualo skolis mSenebloba, romelzedac i.b. stali-
nis saxelobis kolmeurneobam gaiRo 313022 maneTi, aseve damTavr-
da kinkiS hesis mSenebloba.
gaTvaliswinebulia, sofel xucubnis centrSi agebuli
iqnas kulturis saxli, sasoflo saavadmyofo, sabavSvo baga
da sabavSvo baRi, muSa-mosamsaxureTa saerTo sacxovrebeli
saxli, abano, sasoflo gzebis moasfalteba da stadionis
mowyoba, razedac kolmeurneebi ar zogaven saxsrebs. i.b. stali-
nis saxelobis kolmeurneobis stadionis mSeneblobisaTvis
gamoyofili aqvT 45000 maneTi. aRniSnuli mSeneblobis
damTavreba gaTvaliswinebulia 1960 wlisaTvis. soflis cen-
trSi aris 1 Cais fabrika, romelmac aago erTi saxli or-
sarTuliani da erTi erTsarTuliani, sadac cxovroben muSa-
mosamsaxureebi. aseve SemfuTav qarxanasac gaaCnia muSa mosam-
saxureebisaTvis 2 orsarTuliani sacxovrebeli bina.
88
1957 wels sofel xucubnis kolmeurneobis fuladi Se-
mosavali Seadgenda 8100000 maneTs. aqedan ganuyofel fond-
Si gadairicxeba 1215000 maneTi. raTqma unda es saSualebas
iZleva didi saxsrebi gamoyon masobriv da kulturul-
sayofacxovrebo RonisZiebaTa gansaxorcieleblad.
kulturul sayofacxovrebo mSeneblobis samwliani gegmis
ganxorcielebisaTvis sofel xucubnis mSromelebi erTsulovnad
iwoneben maxarazis raionis mSromelTa iniciativas.”
gazeTi qobuleTeli kolmeurne #143 1957 wlis 5 de-
kemberi g. megreliZe
aiSe (asmaT) jijavaZe
aiSe (asmaT) memedis asuli jijavaZe daibada 1910 wels,
qobuleTis raionis qveda ulianovkaSi. 1926 wlidan is xucu-
banSi cxovrobs, 1930 wlidan ebmeba sakolmeur-
neo SromaSi. 1946 wels bejiTi mamacuri Sromi-
saTvis daajildoves.
1948 wels xuTi Svilis deda meore xarisx-
is medliT daajildoves Cais rekorduli mo-
savlis miRebisaTvis.
1949 wlis 3 seqtembers, ssr kavSiris umaRles
sabWos prezidiumis brZanebulebiT, mieniWa so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba gadaeca.
oqros varskvlavi ,,namgali da uro” da leni-
nis ordeni.
1968 wels aiSe jijavaZes sakavSiro mniSvnelobis pensia
daeniSna. gardaicvala 2005 wels.
guli jijavaZe
qobuleTis raionis xucubnis kolmeurneobis wevri guli
xuseinis asuli jijavaZe daibada 1924 wels.
is axalgazrdobidan Caeba sakolmeurneo SromaSi. male
rgolis xelmZRvanelad airCies da dRiurad 70 kilogram pirveli
89
xarisxis Cais foTols krefda. Tan saTanadod uvlida planta-
cias. 1948 wels gulikom 806 SromadRe gamoi-
muSava 0,5 heqtarze mokrifa 6329 kg. xarisxovani
Cais mwvane foToli da ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29 agvistos br-
ZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa, is erT ojaxSi meore gmiri
iyo. dedis _ aiSe jijavaZis Semdeg.
aiSe jijavaZe
asmaT yizeTis asuli jijavaZe daibada 1904 wels, sofel
WaxaTSi. is 1920 wlidan cxovrobda sofel xucubanSi, man bedi
daukavSira xucubnel daviT jijavaZes. didi samamulo omis
dros gamoCenili SromiTi mamacobisaTvis jer kidev axal-
gazrda aiSe leninis ordeniT dajildovda, xolo Semdeg ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT so-
cialisturi Sromis gmiris wodebac mieniWa.
meored miiRo leninis ordeni 1948 wels. man
leninis ordeni mesamedac daimsaxura. le-
ninis ordeniT dajildovdnen misi Svilebi
ufrosi vaJi avTandili, xolo qaliSvili
meriko socialisturi Sromis gmiri gaxda.
asmaT jijavaZis rgolma or heqtar far-
Tobze 30 tona Cais mwvane foTlis mokrefa
ikisra, rac 250 procentiT Seasrula.
asmaT jijavaZe mowinave meCaie socialisturi Sromis gmi-
ri, leninis sami ordenis mflobeli qobuleTelebma saqarTve-
los mesame da meoTxe mowvevis umaRlesi sabWos deputatad
airCies. meuRle daviTi isic leninis ordenosani, Znelbe-
dobis dros, roca qveyana hitlerebs ebrZoda xucubnis mowi-
nave kolmeurneobis xelmZRvaneli iyo. asmaT jijavaZe 1962
wels gavida damsaxurebul pensiaze, is 1985 wels gardaicvala.
90
meriko mJavanaZe
meriko muradis asuli mJavanaZe dai-
bada 1921 wels, qobuleTis raionis sofel
xucubanSi. soflis arasruli saSualo
skolis damTavrebis Semdeg muSaoba daiw-
yo xucubnis kolmeurneobis wevrad
meCaied. 1948 wels masze mimagrebul 0,5
heqtari Cais plantaciidan 6300 kg xarisx-
ovani Cais mwvane foToli mokrifa, es
sarekordo mosavali iyo, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa, gadaeca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi
namgali da uro”.
1976 wels igi damsaxurebul pensiaze gavida magram 1986
wlamde ganagrZobda meCaied muSaobas. meriko mJavanaZe garda-
icvala 2005 wels.
ulfeT SaqariSvili
ulfeT axmedis asuli SaqariSvili daibada 1932 wels, qob-
uleTis raionis sofel xucubanSi. mSob-
liur sofelSi miiRo saSualo ganaTle-
ba da muSaoba daiwyo soflis kolmeur-
neobaSi meCaied. 1949 wels, masze mimagre-
buli 0,5 heqtari Cais plantaciidan moiyva-
na da saxelmwifos Caabara 6331 kilo-
grami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ulfeT SaqariSvils, ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis 1950
wlis 9 ivlisis brZanebulebiT, social-
isturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
91
guguli SaqariSvili
guguli alis asuli SaqariSvili daibada 1932 wels, qobu-
leTis raionis sofel xucubanSi. 1946 wels
sruliad axalgazrdam daiwyo muSaoba
kolmeurneobaSi meCaied . yovelwliurad
gadaWarbebiT asrulebda gegma-davalebas.
1948 wels guguli SaqariSvilma 0,5 heqtar
Cais plantaciidan moiyvana da mokrifa
6001 kilogrami xarisxovani Cais foToli,
risTvisac 17 wlis axalgazrdas ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT social-
isturi Sromis gmiris wodeba mieniWa, gadae-
ca leninis ordeni da ,,oqros varskvlavi ,,namgali da uro”.
is jer kidev axalgazrda, 50 wlis asakSi tragikulad daiRupa
1982 wlis ivnisSi.
meriko oTiaSvili
meriko xasanis asuli oTiaSvili daibada 1928 wels, qobule-
Tis raionis sofel xucubanSi. xucubnis arasruli saSualo sko-
lis damTavrebis Semdeg 1943 wels Caeba sakolmeurneo SromaSi.
meriko oTiaSvilma 1948 wels masze gapirovnebuli 0,5
heqtari Cais plantaciidan mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6259 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli. am warmatebi-
saTvis mas 1949 wlis 29 agvistos, ssr
kavSiris umaRles sabWos prezidiumis
brZanebulebiT, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leni-
nis ordeni da ,,oqros varskvlavi namga-
li da uro.” meriko oTiaSvilma ojaxi
92
Seqmna sofel wyavrokaSi. 1983 wels gavida damsaxurebul pen-
siaze, gazarda 4 Svili. gardaicvala 2009 wels.
feride daviTaZe
feride suleimanis asuli daviTaZe dai-
bada 1927 wels, qobuleTis raionis sofel
xucubanSi, 1942 wels soflis skolaSi aras-
ruli saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg
Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaoba daiw-
yo kolmeurneobis mergolurad. misma rgolma
2 heqtari Cais plantaciis TiToeul heqtarze
mokrifa 8098 kilogrami xarisxovani mwvane
Cais foToli, risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumma 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
emine gogitiZe
emine mejidis (mixeilis) asuli gogitiZe daibada 1924 wels,
qobuleTis raionis sofel xucubanSi. daamTavra Tavisive sof-
lis dawyebiTi skola. sakolmeurneo Sroma-
Si sofelSi kolmeurneobis Camoyalibebis
dRidan Caeba. sanimuSod uvlida axalgaS-
enebul 0,5 heqtar Cais plantacias. 1948 wels
man gapirovnebul 0,5 heqtari Cais plantaci-
idan mokrifa 6123 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli, risTvisac 1949 wlis 29 agvis-
tos ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa, gadaeca leninis ordeni da ,,oqros
varskvlavi namgali da uro” emine gogitiZe gardaicvala 1998
wels.
93
meri gogitiZe
meri Suqris asuli gogitiZe daibada
1924 wels, qobuleTis raionis sofel xucu-
banSi, 1940 wels daamTavra sofel xucubnis
7 - wliani skola da imave wels daiwyo
muSaoba xucubnis leninis saxelobis
kolmeurneobaSi meCaied. 1948 wels 0,5 heq-
tari Cais plantaciidan moiyvana da mokri-
fa 6233 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, rac im dros sarekordo iyo. ssr
kavSiris umaRlesi sabWos 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT meri gogitiZes socialisturi Sromis gmiris ,,wode-
ba mieniWa, gadaeca” oqros varskvlavi namgali da uro da
leninis ordeni. gardaicvla 1994 wels.
fadime qaTamaZe
fadime xasanis asuli qaTamaZe daibada
1926 wels, qobuleTis raionis sofel xucu-
banSi. daamTavra soflis skolis 8 klasi da
sakolmeurneo SromaSi Caeba. didi samamulo
omis dawyebis pirveli dRidan Cais krefaSi
tols ar udebda mowinave meCaiebs. 1948 wels
man gapirovnebuli 0,5 heqtari Cais plantaci-
idan mokrifa da saxelmwifos Caabara 6288
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac 1949 wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa. gardaicvala 1995 wels.
eTer noRaideli
eTer memedis asuli noRaideli daibada 1925 wels, qobule-
Tis raionis sofel xucubanSi. 1940 wels daamTavra xucubnis
94
arasruli saSualo skola da muSaoba daiw-
yo kolmeurneobaSi meCaied _ Semdeg muSaob-
da kolmeurneobis mergolurad. man 1948
wels 2 heqtari Cais farTobis TiToeul
heqtarze 11474 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli mokrifa, risTvisac 1949 wlis
29 agvistos, ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa. 1950 wlis 4 ianvars gazeT
,,sabWoTa aWaraSi” eTer noRaideli werda: ,,socialisturi Sromis
gmirebma mediko da emine gogitiZeebma SarSan maTTvis miCneul
nakveTebze 7-8 aTasi kilogrami Cais mwvane foToli mokrifes.
mTlianad Cvenma rgolma” ki ori heqtari plantaciis TiToeul
heqtarze 11474 kilogrami. gmiri meCaie 1997 wels gardaicvala.
besire noRaideli
besire nuris asuli noRaideli daibada 1929 wels, qobule-
Tis raionis sofel qveda samebaSi. 1945 wels daamTavra xucu-
banis skolis 8 klasi da kolmeurneobaSi
meCaied daiwyo muSaoba. 1948 wels besire
noRaidelma masze ganpirobebul 0,5 heqtari
Cais plantaciidan mokrifa da saxelmwifos
Caabara 6113 kilogrami xarisxovani Cais mwv-
ane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumma 1948 wlis brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba
mianiWa. gardaicvala 1991 wels.
TunTul mJavanaZe (mowyobili)
TunTul xuseinis asuli mJavanaZe (mowyobili) daibada
1926 wels, qobuleTis raionis sofel xucubanSi. 1941 wels,
xucubnis arasruli saSulo skolis damTavrebis Semdeg, Caeba
95
sakolmeurneo SromaSi, muSaobda meCaied. 1948
wels 0,5 heqtar Cais farTobze moiyvana da
mokrifa 6272 kg xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ssr kavSiris prezidi-
umma 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmirobis wodeba mi-
aniWa da gadaeca leninis ordeni ,,oqros
varskvlavi da namgali da uro”. gardaicva-
la 1997 wels.
meri SaqariSvili
meri xasanis asuli SaqariSvili daibada
1930 wels, qobuleTis raionis sofel xucuban-
Si. 1945 wlidan Caeba sakolmeurneo SromaSi,
muSaobda meCaied, yovelwliur gegmas didi gada-
WarbebiT asrulebda. 1948 wels miRweuli war-
matebisaTvis 1949 wlis 29 agvistos ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. gadaeca leninis ordeni da ,,oqros
varskvlavi namgali da uro.”
gulvard nemsaZe
gulvard xasanis asuli nemsaZe daibada
1926 w. sofel xucubanSi. axalgazrdobidan
Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaobda xucub-
nis kolmeurneobis meCaied. 1948 wels gulva-
rd nemsaZem 0,5 heqtar Cais plantaciidan 6058
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli
mokrifa, risTvisac 1949 wlis 29 agvistos ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZa-
nebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa.
96
hurie babulaZe
hurie axmedis asuli babulaZe daibada 1930
wels qobuleTis raionis sofel xucubanSi.
1946 wlidan muSaobda xucubnis kolmurneo-
bis meCaieTa rgolis xelmZRvanelad. misma
rgolma 2 heqtari Cais farTobis TiToeul
heqtarze moiyvana da saxelmwifos Caabara 9835
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli.
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumma 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT hurie babulaZ-
es socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa da gadasca
leninis ordeni da oqros varskvlavi ,,namgali da uro”.
ulbie gugunava
ulbie dursunis asuli gugunava daibada
1923 wels, qobuleTis raionis sofel xucuban-
Si. soflis arasruli saSualo skolis
damTavrebis Semdeg muSaoba daiwyo kolmeur-
neobaSi meCaied. 1946 wlidan, ojaxis Seqmnas-
Tan dakavSirebiT is cxovrobda sofel xala-
Si. Cais krefis yoveldRiur gegmas didi gada-
WarbebiT asrulebda. 1950 wels 0,5 heqtar far-
Tobze mokrifa da Caabara 6446 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1951 wlis 1 seqtemberis brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. gardaicvala 1992
wels.
97
leRvas kolmeurneoba
meri mJavanaZe
meri mejidis asuli mJavanaZe daiba-
da 1928 wels, qobuleTis raionis sofel
leRvaSi, 1947 wlidan muSaobas daiwyo
kolmeurneobaSi meCaied, pirvel wels
man 0,5 heqtar Cais plantaciidan 3500
kilogrami xarisxovani mwvane Cais fo-
Toli mokrifa, meore wels ufro meti,
1950 wels ki igive farTobze 7000 kilo-
grami Cais foToli mokrifa, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis 1951 wlis 1 seqtembris brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
meri mJavanaZe 1959 wels qobuleTelebma saqarTvelos
umaRlesi sabWos deputatad airCies. meri mJavanaZe 1962 wels
fiWvnarSi gaTxovda da mesame brigadaSi daiwyo muSaoba.
gardaicvala 2010 wels.
emine mesxiZe
emine mevludis asuli mesxiZe daiba-
da 1927 wels, qobuleTis raionis sofel
leRvaSi. daamTavra soflis dawyebiTi
skola da Caeba sakolmeurneo SromaSi.
male axalgazrda gogona mowinave
meCaieebs tols ar udebda, Cais foTlis
krefaSi sakuTar gamocdilebasac ki
uziarebda axalgazrdebs. droulad as-
rulebda agroteqnikur RonisZiebebs da
Cais foTlis uxvi mosavali mohyavda.
mTavrobam maRali Sefaseba misca em-
98
ine mesxiZis Tavdadebul Sromas.
1948 wels Cais foTlis maRali mosavlis miRebis da mokre-
fisaTvis mas socialisturi Sromis gmiris sapatio wodeba
mieniWa, xolo 1949 wels dajildoebuli iqna leninis meore
odreniT.
emine mesxiZe 1951 wlis 18 Tebervals raionis sofel leR-
vas #63 saarCevno olqis amomrCevlebma aWaris avtonomiuri
respublikis umaRlesi sabWos deputatad airCies. is pensiaSi
gasvlamde mowinave meCaie iyo.
gardaicvala 2016 wlis 5 ianvars.
fadime mesxiZe
fadime mesxiZe 1927 wels, sofel leRva-
Si daibada. 1941 wlidan Caeba sakolmeurneo
SromaSi da 14 wlisa dReSi 30-40 kilogram
Cais foTols krefda. male is kolmeurneo-
bis mowinave meCaie gaxda.
1967 wels fadime mesxiZem 0,5 heqtari
Cais plantaciaze 12000 kilogrami xarisxo-
vani Cais mwvane foToli mokrifa, risTvisac
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieni-
Wa, momdevno wels es miRweva 200 kilogramiT
gazarda da leninis meore ordeni daimsaxura.
dariko (feride) qaTamaZe
dariko (feride) xuseinis asuli qaTamaZe daibada 1926 wels,
qobuleTis raionis sofel leRvaSi. 1941 wels daamTavra
soflis 8-wliani skola da sakolmeurneo SromaSi Caeba. muSaob-
da leRvas kolmeurneobis meCaied. 1948 wels feride qaTamaZem
0,5 heqtar Cais plantaciidan 6274 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli mokrifa, risTvisac 1949 wlis 29 agvistos ssr
99
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZa-
nebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa.
male dariko (feride) qaTamaZe meored
dajildovda leninis ordeniT. 1962 wels
qobuleTis #392 olqis amomrCevlebma is
ssr kavSiris umaRlesi sabWos deputatad
airCies. igi 2017 wlis 20 noembers garda-
icvala.
xatije gegiZe
xatije xuseinis asuli gegiZe daibada
1927 wels, qobuleTis raionis sofel leR-
vaSi. 1942 wels leRvas arasruli saSualo
skolis damTavrebis Semdeg kolmeurneobis
meCaie gaxda.
1948 wels 0,5 heqtari Cais plantaciidan
moiyvana da saxelmwifos Caabara 6056 kilo-
grami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT, 1949 wlis 29 agvistos socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
gardaicvala 2002 wlis 2 ianvars.
xurie takiZe
xurie iusufis asuli takiZe daibada 1927
wels, qobuleTis raionis sofel samebaSi.
leRvas arasruli saSualo skolis damTavre-
bis Semdeg, 1945 wlidan leRvas kolmeurneo-
bis meCaied daiwyo muSaoba. meCaieebma xurie
1947 wels rgolis xelmZRvanelad airCies,
misma rgolma 1948 wels 2 heqtari Cais
plantaciis TiToeul heqtarze moiyvana da
100
saxelmwifos 8116 kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli
Caabara, risTvisac xurie iusufis asul takiZes ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
xurie nakaSiZe
xurie rejebis asuli nakaSiZe daibada
1890 wels, qobuleTis raionis sofel leRva-
Si. 1929 wlidan is sofel leRvas kolmeur-
neobaSi mowinave meCaiea. 1947 wels 0,5 heqtar
Cais plantaciidan 5000 kilogrami xarisxo-
vani Cais foToli mokrifa. 1948 wels 0,5 heqtar
farTobze 6017 kg. rac rekorduli iyo. ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma, 1949
wels 29 agvistos brZanebulebiT, mas social-
isturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
TunTul takiZe
TunTul iusufis asuli takiZe 1930 wlis
5 ivliss daibada qobuleTis raionis sofel
samebaSi, arasruli saSualo ganaTlebis
miRebis Semdeg Caeba sakolmeurneo Sroma-
Si. 1948 wels TunTul takizem 0,5 heqtari
Cais plantaciidan mokrifa da saxelmwi-
fos Caabara 6397 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli, risTvisac ssr kavsiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29
agvistos brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa.
TunTul iusufis asuli takiZe (kaxiZis) 2002 wlis 30 maiss
gardaicvala.
101
rexime xaxutaiSvili
rexime skenderis asuli xaxutaiSvili daibada 1925 wels,
qobuleTis raionis sofel leRvaSi, 1939 wels daamTavra sof-
lis arasruli saSualo skola. imave wels daiwyo muSaoba
kolmeurneobaSi rigiT wevrad, meCaied. rexime
xaxutaiSvilma Tavi gamoiCina Cais movla-
moyvanis saqmeSi, is Cais krefis gegmas yovel-
wliurad didi gadaWarbebiT asrulebda. 1948
wels 0,5 heqtar farTobze moiyvana da mokrifa
6013 kilogrami maRalxarisxovani Cais mwv-
ane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa, gadaeca leninis ordeni da ,,oqros
varskvlavi namgali da uro”. rexime xaxutaiSvili 1985 wels
gavida damsaxurebul pensiaze.
gardaicvala 2002 wlis 17 ivliss.
Caqvis Cais
sabWoTa meurneoba
konstantine gogia
konstantine grigolis Ze gogia daibada 1909 wels, zugdid-
Si. 1928 wlidan muSaobda maswavleblad. 1930
wlidan komkavSirul samuSaozea. 1939 wl-
idan afxazeTis Sinagan saqmeTa saxalxo
komisris moadgile iyo. 1941 wels ki parti-
is soxumis saqalaqo komitetis meore mdi-
vnad airCies, 1942 wels ki pirvel mdivnad.
1943 wels didi Wyonis sabWoTa meurneobis
direqtorad dainiSna 1944 wels Caqvis sab-
102
WoTa meurneobis direqtorad. misi xelmZRvanelobiT Cqari
tempiT Sendeboda Cais plantaciebi da didi yuradReba eTmo-
boda Cais xarisxs.
konstantine gogias ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumma 1949 wlis 5 ivliss socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa, 100,8 heqtari Cais farTobis TiToeul heqtarze
4368 kilogrami xarisxovani Cais foTlis moyvanisaTvis. igi
arCeuli iyo aWaris umaRlesi sabWos meore da mesame mowvevis
deputatad. iyo saqarTvelos umaRlesi sabWos mesame mowvevis
deputati.
gardaicvala 1952 wels.
qsenia baxtaZe
qsenia ermalos asuli baxtaZe daibada
1899 wels, qalaq TbilisSi, rkinigzelis
ojaxSi, aqve miiRo saSualo ganaTleba da
swavla ganagrZo politeqnikuri institut-
is sasoflo-sameurneo fakultetze, romel-
ic 1922 wels daamTavra. 1921 wlidan muSaob-
da Tbilisis botanikuri baRis Teslis sa-
kontrolo sadguris preparatorad. 1927
wlidan samuSaod gadadis Caqvis Cais sacde-
li sadguris ufros mecnier muSakad. sxvadasxva dros muSaob-
da leningradis, moskovis, odesis laboratoriebSi mecnier
muSakad.
qsenia baxtaZem 1935 wels gamoaqveyna naSromi ,,Cais mor-
fologiuri Semadgenloba saqarTveloSi”. 1936 wels gamoqvey-
nebuli hqonda 10-ze meti naSromi, misi xelmZRvanelobiT gamoy-
vanili iqna Cais 20-ze meti jiSi.
1941-1973 wleebSi q. baxtaZe Cais da subtropikuli kul-
turebis sakavSiro samecniero kvleviT institutis Caqvis
filials xelmZRvanelobda. 1944 wels daicva sadoqtoro dis-
ertacia. 1949 wels mieniWa profesoris wodeba.
103
1948 wels qsenia baxtaZes Cais seleqciuri jiSis gamoyvani-
saTvis mieniWa sabWoTa kavSiris saxelmwifo premia. akademikosi
qsenia baxtaZe 100-ze meti monografiisa da naSromis avtoria.
1966 wels socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
miniWebuli hqonda saqarTvelosa da aWaris mecnierebis dam-
saxurebuli moRvawis sapatio wodeba, arCeuli iyo ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos deputatad, dajildoebuli iyo ori
leninis, oqtombris revoluciis, wiTeli droSis ordenebiT.
qsenia baxtaZe gardaicvala 1978 wels.
tatiana cincaZe
tatiana maqsimis asuli cincaZe (maSinistova) 1927 wels
Camovida CaqvSi da Caqvel cincaZesTan Seqmna ojaxi. muSaoba
daiwyo Caqvis sabWoTa meurneobaSi meCaied.
1940 wels, rogorc mowinave meCaiem, Sromis
wiTeli droSi ordeniT daimSvena mkerdi, 1949
wels _ leninis ordeniT, xolo 1951 wlis 1
seqtembers ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumma mas socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa, 0,5 heqtari Cais plantaciidan
8301 kilogrami Cais xarisxiani foTlis da
mokrefisaTvis. 1964 wels mas ,,sapatio niSnis”
ordeni gadaeca. tatiana pensiaSi gasvlis Sem-
degac mowinave meCaie iyo. gardaicvala 1996 wlis 7 ianvars.
vaxtang miqelaZe
vaxtang levanis Ze miqelaZe daibada 1906 wels. daamTavra
Tbilisis sasoflo-sameurneo instituti. muSaobda leninis
saxelobis Caqvis meCaieobis sabWoTa meurneobaSi agronomad,
mTavar agronomad, 1956-1960 wlebSi muSaobda Caqvis Cais sabWo-
Ta meurneobis direqtorad.
vaxtang miqelaZis xelmZRvanelobiT, 1947 wels meurneobam
104
100,8 heqtar farTobis TiToeul heqtarze moiy-
vana da saxelmwifos Caabara 4368 kilogrami
xarxisxovani Cais foToli, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma vaxtang
miqelaZes socialisturi Sromis gmiris wodeba
mianiWa.
vera freJeva
vera konstantines asuli freJeva daiba-
da 1926 wels. 1942 wlamde muSaobda Caqvis
meCaiobis sabWoTa meurneobaSi.
vera freJevas 1949 wlis 5 ivliss sabWo-
Ta kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
brZanebulebiT, Cais uxvi mosavlisaTvis
SromaSi mopovebuli warmatebisaTvis, social-
isturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. is
1956 wlamde muSaobda Caqvis sabWoTa meur-
neobis meCaied da kvlav leninis ordeni da
Sromis wiTeli droSis ordeni daimsaxura.
vera freJeva 1957 wlidan qobuleTis puris qarxanaSi
muSaobda.
igi 1989 wels gardaicvala.
nestor kalandaZe
nestor ananias Ze kalandaZe 1943 wl-
idan muSaobda qobuleTis raionis Caqvis
sabWoTa meurneobis ufros agronomad, misi
aqtiuri muSaobis Sedegic iyo, rom 100,8 heq-
tari Cais plantaciis TiToeul heqtarze,
1948 wels, 4388 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli moiyvanes, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
105
wlis 5 ivlisis brZanebulebiT nestor kalandaZes socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
vasil mSvidobaZe
vasil iosebis Ze mSvidobaZe 1946 wlidan qobuleTis raio-
nis Caqvis sabWoTa meurneobis mecitruseobis ganyofilebis
gamged muSaobda. 1948 wels, citrusis baReb-
is sanimuSod movliT, 7013 msxmoiare srula-
sakovan mandarinis xeze saSualod TiToeul
Zirze 863 cali mandarinis nayofi mokrifa.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma
1949 wlis 5 ivlisis brZanebulebiT vasil
iosebis Ze mSvidobaZes socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mianiWa.
ulfeT wereTeli
ulfeT (ulbie) suleimanis asuli wer-
eTeli daibada 1929 wlis 10 Tebervals, qob-
uleTis raionis sofel xucubanSi. muSaob-
da qobuleTis raionis Caqvis sabWoTa meur-
neobaSi meCaied. 1945 wlidan rgolis wevrebma
igi mergolurad airCies. misma rgolma 1947
wels, 2 heqtari Cais plantaciis TiToeul
heqtarze mokrifa da saxelmwifos Caabara
10056 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ulfeT wereTels ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1948 wlis 21 Tebervlis brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
106
oCxamuris sabWoTa meurneobaivane fuTuriZe
ivane samsonis Ze fuTuriZe daibada
1906 wels, quTaisis guberniis sofel mux-
ianSi. 1925 wels daamTavra quTaisis
klasikuri gimnazia. 1930 wels Tbilisis
sasoflo-sameurneo instituti da muSaoba
daiwyo nasakiralis sabWoTa meurneobaSi
mTavar agronomad. 1937 wels laiTuris
sabWoTa meurneobis, xolo Semdeg oCxam-
uris sabWoTa meurneobis mTavari agronomi
iyo. 1941 wels ivane fuTuriZe qobuleTis
raionuli sabWos aRmaskomis Tavmjdomared airCies.
1942-1954 wlebSi muSaobda oCxamuris meCaieobis sabWoTa
meurneobis direqtorad. i. fuTuriZe 1954 wels aWaris assr
soflis meurneobis ministrad daawinaures.
1956 wlidan igi kvlav oCxamuris sabWoTa meurneobis direq-
toria, sadac pensiaSi gasvlamde muSaobda. man didi wvlili
Seitana aWaris avtonomiuri respublikis meCaieoba-mecitru-
seobis ganviTarebaSi.
i. fuTuriZes ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma,
1951 wlis 4 agvistos brZanebulebiT, 500 heqtari Cais farTo-
bidan TiToeul heqtarze 4029 kilogrami xarisxovani Cais foT-
lis miRebisaTvis socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
dajildoebuli iyo sami leninis, ori Sromis wiTeli droSis
ordeniT, saqarTvelosa da aWaris umaRlesi sabWos sapatio
sigelebiT, arCeuli iyo aWaris assr da saqarTvelos ssr umaR-
lesi sabWos deputatad. 20 wlis ganmavlobaSi arCeuli iyo
saqarTvelos kp qobuleTis raikomis biuros wevrad, saqarTve-
los kp aWaris saolqo komitetis wevrad, saqarTvelos kp XIX,
XXI, XXIII, XIVe yrilobebis delegatad. i. fuTuriZe gardaicva-
la 1990 wels.
107
Salva grZeliZe
Salva sardionis Ze grZeliZe 1946 wl-
idan muSaobda qobuleTis raionis oCxamuris
sabWoTa meurneobis ufros agronomad, 500 heq-
tari Cais plantaciebis Cais sanimuSod mov-
lisa da agroteqnikuro RonisZiebebis drou-
lad da maRal doneze CatarebiT TiToeul
heqtarze 4028 kilogrami xarisxovani Cais fo-
Toli moiyvana. risTvisac 1951 wlis 27 iv-
lisis ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. gadaeca
leninis ordeni da oqros varskvlavi namgali da uro.
zoia zorkina
zoia varlamis asuli zorkina 1944 wl-
idan muSaobda qobuleTis raionis oCxam-
uris sabWoTa meurneobis meCaied. 1950 wels
gapirovnebuli 0,5 heqtari Cais plantaci-
idan moiyvana da saxelmwifos Caabara 6055
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma 1951 wlis 27 ivlisis brZanebulebiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
aleqsandre imnaiSvili
aleqsandre dimitris Ze imnaiSvili 1945
wlidan muSaobda qobuleTis raionis oCxam-
uris sabWoTa meurneobis ganyofilebis gamged.
1950 wels 30 heqtari Cais plantaciebis sani-
muSo movliT, TiToeul heqtarze saSualod
moiyvana 5181 kilogrami xarisxovani Cais mwv-
ane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRle-
108
si sabWos prezidiumma 1951 wlis 27 ivlisis brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
elene plaxotnikova
elene savelis asuli plaxotnikova 1943
wlidan muSaobda oCxamuris sabWoTa meurneo-
bis meCaied, man 1950 wels 0,5 heqtari Cais
plantaciis sanimuSod movliT mokrifa da
saxelmwifos Caabara 6481 kilogrami xarisxo-
vani Cais mwvane foToli risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma, 1951 wlis
27 ivlisis brZanebulebiT socialisturi
Sromis gmiris wodeba mianiWa.
tatiana Sevelieva
tatiana aleqsandres asuli Sevelieva 1945
wlidan muSaobda qobuleTis raionis oCxam-
uris sabWoTa meurneobis meCaied, 1950 wels
0,5 heqtari Cais plantaciidan mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6236 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli risTvisac 1951 wlis 31
ivlisis brZanebulebiT, ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumma socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mianiWa.
raisa iurtaeva
raisa vasilis asuli iurtaeva 1946 wl-
idan muSaobda qobuleTis raionis oCxamuris
sabWoTa meurneobis meCaied, 1950 wels sanimu-
So movliT man 0,5 heqtar Cais plantaciidan
mokrifa da saxelmwifos Caabara 6372 kilo-
grami xarisxovani Cais mwvane foToli,
109
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1951
wlis 31 ivlisis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa.
konstantine sobolevi
konstantine andreis Ze sobolevi dai-
bada 1923 wels, novosibirskSi, berezovis
raionis sofel tolstexinSi. 1939 wels
mSoblebTan erTad Camovida oCxamurSi. 1940-
1945 wlebSi monawileobda did samamulo
omSi, omidan dabrunebis Semdeg muSaobda
oCxamuris sabWoTa meurneobis muSad. man
1950 wels 0,5 heqtari Cais plantaciidan
moiyvana, mokrifa da saxelmwifos Caabara
6461 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiu-
mis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mien-
iWa. konstantine sobolevi gardaicvala 1972 wels.
pelagia lisova
pelagia evdekimis asuli lisova 1940
wlidan muSaobda qobuleTis raionis oCxa-
muris sabWoTa meurneobis meCaied. 1950 wels
0,5 heqtari Cais plantaciidan moiyvana da
saxelmwifos Caabara 6424 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli. ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1951 wlis 31
ivlisis brZanebulebiT, mas socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa.
110
marTa stoiakina
marTa nikolozis asuli stoiakina 1943
wlidan muSaobda qobuleTis raionis oCxam-
uris sabWoTa meurneobis meCaied, 1948 wels
0,5 heqtari Cais plantaciidan moiyvana da
saxelmwifos Caabara 6389 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1951
wlis 31 ivlisis brZanebulebiT, socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
sofel alambris kolmeurneoba
xurie vasaZe
xurie osmanis asuli vasaZe daibada 1924
wels, qobuleTis raionis sofel alambarSi
glexis ojaxSi.
xurie vasaZe 1939 wlidan muSaobda qobule-
Tis raionis muxaestates andreevis saxelobis
kolmeurneobaSi meCaied, is male gaxda Cais uxvi
mosavlis ostati, axalgazrduli energiiT Sro-
mobda mosavlianobis gazrdisaTvis, keTilsin-
disierad asrulebda masze dakisrebul movale-
obas da aqtiurad monawileobda sazogadoebriv saqmianobaSi.
xurie vasaZes, Cais uxvi mosavlis ostats, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa da or-
jer iqna dajildoebuli leninis ordeniT.
1951 wels qobuleTis raionis muxaestates #335 saarCevno
olqis amomrCevlebma xurie vasaZe aWaris umaRlesi sabWos
deputatad airCies. iyo saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos cen-
traluri saarCevno komisiis wevri. gardaicvala 1984 wlis 1
ivniss.
111
asie gogitiZe
asie rejebis asuli gogitiZe daibada 1931
wels, qobuleTis raionis sofel alambarSi.
1948 wlidan Caeba sakolmeurneo SromaSi. 1948
wels, 0,5 heqtar Cais pantaciidan moiyvana da
saxelmwifos Caabara 6722 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT, socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa. asie gog-
itiZe gardaicvala 2001 wels.
nazi xviCia
nazi xuseinis asuli xviCia daibada 1927 wels, sofel
alambarSi. 1940 wels daamTavra alambris arasruli saSualo
skola da da kolmeurneobaSi meCaied daiwyo
muSaoba. igi Zalian axalgazrda iyo, magram
male am patara, cicqna gogonam yvela gaaoca.
gamocdili meCaiebi ukan Camoitova da 1948
wels 05 heqtari Cais plantaciidan 6100
kilogrami Cais xarisxovani foToli mokri-
fa. es im droisaTvis sarekordo mosavali
iyo, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sab-
Wos 1949 wlis 29 agvistos prezidiumis brZa-
nebulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. amiT
aRfrTovanebuli gogona ufro gaaqtiurda da meored ergo
leninis ordeni.
nazi xviCia male pirveli brigadis pirvel rgols Caudga
saTaveSi da meaTe xuTwledis ganmavlobaSi misma rgolma
sarekordo mosavali moiyvana _ 207500 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli da xuTwliani gegma 120 %-iT Seasrula.
n. xviCia 2017 wels gardaicvala.
112
qevser qaTamaZe
qevser suleimanis asuli qaTamaZe dai-
bada 1931 wels, qobuleTis raionis sofel
alambarSi, 1946 wels muSaoba daiwyo
kolmeurneobis meCaied, 1949 wels 0,5 heqtari
Cais plantaciidan moiyvana da saxelmwifos
Caabara 6009 kilogrami xarisxovani Cais mw-
vane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumma 1950 wlis 19 ivli-
sis brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa.
igi 1992 wels gardaicvala.
fadime SaraSiZe
fadime axmedis asuli SaraSiZe daibada 1923 wlis 30 aprils,
qobuleTis raionis sofel alambarSi. arasruli saSualo
ganaTlebis miRebis Semdeg Caeba SromiT
saqmianobaSi. 1940 wlidan muSaobda alam-
bris kolmeurneobis meCaied. man 1948 wels
0,5 heqtari Cais plantaciidan moiyvana da
saxelmwifos Caabara 6700 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma, 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT, social-
isturi Sromis gmiris wodeba mianiWa. fadime
SaraSiZe 1978 wels gavida damsaxurebul pensiaze, magram kvlav
agrZelebda kolmeurneobaSi muSaobas. gardaicvala 2004 wels.
113
sofel qveda kvirikes kolmeurneoba
naTela CelebaZe
naTela aslanis asuli CelebaZe daiba-
da qobuleTis raionis sofel qveda kvir-
ikeSi, 1933 wlis 29 agvistos. leRvas saSua-
lo skolis moswavle naTela CelebaZe skol-
idan dabrunebis Semdeg Cais plantaciebs
miaSurebda, da iq dedasTan da dasTan erTad
fusfusebda. Cais krefaSi ufros das tols
ar udebda. kalaTs swrafad avsebda nazi
duyebiT. 1947 wlis zafxulis ardadegebis
dros pionerma gogonam 3800 kilogrami
xarisxovani Cais mwvane foToli mokrifa, Cais krefaSi ise
gaiwafa, rom momdevno wels 0,5 heqtari Cais plantacia
gaipirovna da im zafxuls 6750 kilogrami xarisxovani Cais
foToli mokrifa. es im droisTvis sarekordod iTvleboda,
risTvisac moswavles, pioners, Cvens qveyanaSi pirvelad, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, 1949
wlis 29 agvistos socialisturi Sromis gmiris wodeba mien-
iWa. qveda kvirikel gogonas, rogorc pirvel gmir pioners, 1949
wels boris ZnelaZis saxelobis Tbilisis pionerTa da mos-
wavleTa sasaxleSi Sexvedra mouwyves: ,,tribunasTan videqi,
roca darbazSi germaniis demokratiuli respublikis delega-
cia Semovida, es omis Semdgom germanelTa pirveli delegacia
iyo Cvens respublikaSi, delegaciis wevrma qalma rom daminaxa
gmiri moswavle, pioneri guli SeuRonda. maSin ar vicodi ris
gamo, Tvali rom gaaxila, mec Tavze vedeqi, Semomxeda da gaoce-
biT aRmoxda: Seni toli gogona myavs da quCaSi Tamamad marto
ver gamiSvia, meSinia araferi SeemTxves, yovel dRe qarTul Cais
vsvam da verasodes ver warmovidgendi, rom mas aseTi patara
xelebi krefeno.
roca samSobloSi davbrundebi, gadavcem Cems Tanamemamuleebs,
114
Tu rogor izrdeba axalgazrdoba sabWoTa kavSirSi da ra gziT
unda viaroT Cven, Tu gvinda Cveni Svilebi samSoblosaTvis
Tavdadebulad, patiosani adamianebi aRvzardoTo.
ori Tvis Semdeg germaniidan Jurnali miviRe, sadac Cemi
fotosuraTi da Cems Sesaxeb werili iyo dabeWdili, maSin
naklebad mesmoda im germaneli profesori qalis sityvebis
mniSvneloba _ ambobda axalgazrdebTan saubrisas socialis-
turi Sromis gmiri naTela CelebaZe.
naTela CelebaZem Tbilisis sasoflo-sameurneo institu-
ti daamTavra da sofelSi agronomad muSaobda. 1961 wlidan
muSaobda Caqvis meore gelauri-muxaestates Cais fabrikebis
direqtorad, xolo 1976-1997 wlebSi _ leRvas Cais fabrikis
direqtorad. mis saxels atarebs quCa qalaq minskSi.
fadime CelebaZe
fadime mevludis asuli CelebaZe daibada 1919 wlis 15
agvistos, qobuleTis raionis sofel qveda
kvirikeSi.
daamTavra soflis arasruli saSualo
skola da Caeba sakolmeurneo SromaSi, gax-
da mowinave meCaie. 1948 wels man 0,5 heqtar
Cais farTobze moiyvana da saxelmwifos
Caabara 7500 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli, rac sarekordo mosavali
iyo. amisTvis 1949 wlis 29 agvistos brZa-
nebulebiT fadime CelebaZes ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
man qveyanas aRuzarda xuTi Svili, risTvisac 1964 wlis 22
maiss ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis mier da-
jildoebul iqna ,,meore xarisxis dedis medliT”, 1970 wels
ki, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT,
medliT ,,Tavdadebuli SromisaTvis”.
115
fadime CelebaZis qaliSvili _ nunu gorgilaZe, rogorc
mowinave meCaie, arCeuli iyo aWaris umaRlesi sabWos deputa-
tad da miRebuli hqonda wiTeli droSis ordeni.
fadime CelebaZe 1969 wlidan gavida personalur pensiaze.
is 2010 wels gardaicvala.
aiSe grZeliZe
aiSe xasanis asuli grZeliZe daibada
1927 wels, qobuleTis raionis zeda kvirike-
Si. 1941 wels daamTavra soflis arasruli
saSualo skola da Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi. 1942 wlidan muSaoba daiwyo kvirikes
kolmeurneobaSi meCaied. mas male rgolis
xelmZRvanelad irCeven. misma rgolma 1948
wels 2 heqtari Cais farTobidan TviToeul
heqtarze mokrifa da saxelmwifos Caabara
8071 kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma,
1949 wlis 21 agvistos brZanebulebiT, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa.
meriko jinWaraZe
meriko mamudis asuli jinWaraZe daibada 1926 wels, qobu-
leTis raionis sofel kvirikeSi. kvirikes
arasruli saSualo skolis damTavrebis
Semdeg, Caeba sakolmeurneo SromaSi. 1944
wlidan muSaobda kvirikes kolmeurneobis
meCaied. 1948 wels 0,5 heqtari Cais farTo-
bidan mokrifa da saxelmwifos Caabara 6402
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foTo-
li, rac sarekordo mosavlad iTvleboda.
am warmatebisTvis, ssr kavSiris umaR-
116
lesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT, meriko jinWaraZes socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni da oqros varskv-
lavi ,,namgali da uro”.
zeda kvirikes kolmeurneobaxristula xionidi
xristula mixeilis asuli xionidi dai-
bada 1917 wels sofel zeda kvirikeSi.
sofelSi artelis Seqmnis pirveli wl-
idan gaxda misi wevri, iyo rigiTi meCaie,
rgolis xelmZRvaneli, sawarmoo brigadis
brigadiri, yvelgan Tavi gamoiCina, rogorc
bejiTma mSromelma, unarianma xelmZRvanelma
da kargma organizatorma.
1947 wels xristulam kolmeurneobaSi
mosavlelad gaipirovna naxevari heqtari
Cais plantacia da sanimuSod uvlida, 1948 wels maRali mosav-
lic miiRo, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumma, 1949 wlis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa. xristula xionidi 1972 wels gavida damsaxure-
bul pensiaze. gardaicvala 1985 wels.
buknaris (ulianovka) kolmeurneoba
axmed cinariZe
axmed osmanis Ze cinariZe daibada 1925
wels, qobuleTis raionis sofel ulianovka-
Si (buknarSi), glexis ojaxSi. 1938 wels
daamTavra buknaris dawyebiTi skola da
bavSvobidan Caeba sakolmeurneo SromaSi.
muSaobda ulianovkis kolmeurneobaSi rig-
117
iT wevrad _ mecitrused. uvlida 250 Zir srulasakovan limo-
nis xes. 1948 wels TiToeul Ziri limonis xidan saSualod
488 cali limoni mokrifa.
ssr kavSiris umaRles sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29
agvistos brZanebulebiT, axmed cinariZes socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mianiWa da gadasca leninis ordeni ,,oqros
varskvlavi namgali da uro”. axmed cinariZe yovelTvis iyo
mowinave rigebSi, xSirad mas irCevdnen gamgeobis wevrad, igi
1982 wels gardaicvala.
osman cinariZe
osman Saqiris Ze cinariZe daibada 1900 wels, qobuleTis
raionis sofel ulianovkaSi (buknarSi). Sin
Seiswavla wera-kiTxva, sofelSi kolmeurneo-
bis CamoyalibebisTanave Caeba sakolmeurneo
SromaSi, monawileobda, Cais, limonis, manda-
rinis, tungos gaSenebaSi. yovelTvis mowi-
naveTa rigebSi iyo. 1936 wels Caabares 250
Ziri, axladgaSenebuli limonis nargavebi.
1947 wels osmanma saSualod TiToeul Zir
srulasakovan limonis xeze mokrifa 468
cali limoni, risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
ulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa, gadaeca
leninis ordeni da oqros varskvlavi, namgali da uro.
osman cinariZe gardaicvala 1959 wels.
sanTur zoiZe
sanTur xuseinis Ze zoiZe daibada 1927 wels, qobuleTis
raionis sofel ulianovkaSi (buknarSi). 1942 wels daamTavra
7-wliani skola da Caeba sakolmeurneo SromaSi, muSaoba dai-
wyo ulianovkis kirovis saxelobis kolmeurneobaSi meCaied.
gogona gamocdil meCaieebs ejibreboda da gegmas yovelTvis
118
gadaWarbebiT asrulebda. 1948 wels 0,5 heq-
tari Cais plantaciidan mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6094 kilogrami mwvane Cais
foToli. ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma sanTur zoiZes, 1949 wlis 29
agvistos brZanebulebiT, socialisturi
gmiris wodeba mianiWa. gadaeca leninis
ordeni, oqros varskvlavi namgali da uro.
sanTur zoiZe 1982 wels gavida personalur
pensiaze, is gardaicvala 2006 wels.
galina CxartiSvili
galina samsonis asuli CxartiSvili daibada 1912 wels,
qobuleTis raionis sofel ulianovkaSi (buknarSi). buknar-
Sive miiRo dawyebiTi ganaTleba da sofel-
Si kolmeurneobis CamoyalibebisTanave
Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaoba dai-
wyo ulianovkis kirovis saxelobis
kolmeurneobaSi meCaied.
galina CxartiSvili male mergolu-
rad airCies. misma rgolma 1948 wels,
mimagrebuli 2,5 heqtari Cais plantaciis
TiToeul heqtarze mokrifa da saxelmwi-
fos Caabara 8733 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29 agvistos
brZanebulebiT, galina CxartiSvils socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa, gadaeca leninis ordeni oqros varskv-
lavi namgali da uro.
galina CxartiSvili 1967 wels gavida personalur pen-
siaze, gardaicvala 1998 wels.
119
qazim SaviSvili
qazim osmanis Ze SaviSvili daibada
1923 wels, xulos raionis sofel tbeTSi.
1944 wels gadasaxlda qobuleTis raionis
qveda ulianovkis (buknaris) kolmeurneobaSi
da daiwyo muSaoba kolmeurneobaSi me-
citrused. 1948 wels srulasakovan 400 Ziri
mandarinidan TiToeul Zirze saSualod
mokrifa 1380 cali, risTvisac 1949 wlis 29
agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mianiWa. gadasces leninis ordeni
da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”. Semdgom wlebSi qazim
SaviSvili muSaobda ulianovkis kolmeurneobaSi #2 brigadis
brigadirad. gardaicvala 1991 wels.
zelixe doliZe
zelixe memedis asuli doliZe daibada 1928 wlis 15 ivniss,
sofel saCinoSi (zeda ulianovka). axal-
gazrdobidanve Caeba sakolmeurneo Sroma-
Si arasruli saSualo ganaTlebis miRebis
Semdeg. 1946 wels igi kolmeurneebma mer-
golurad airCies. Cais krefis gegma 1947
wlis agvistos TveSi Seasrula wlis bo-
lomde 2 tona Cais foTlis mokrefa ivalde-
bula. dRiurad zelixe 50-60 kilogram pirv-
el xarisxis Cais krefda. piradad zelixem
0,5 heqtar Cais plantaciidan 1948 wels mokri-
fa 6035 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa. zelixe doliZe gardaicvala 1997 wels.
120
kvirikes kolmeurneoba
sulTan RaRaiSvili
sulTan ibraimis asuli RaRaiSvili
daibada 1929 wels, qobuleTis raionis sofel
kvirikeSi. sofelSi daamTavra arsruli sa-
Sualo skola da Caeba sakolmeurneo Sroma-
Si. 1948 wels sulTan RaRaiSvilma 0,5 heq-
tari Cais plantaciidan moiyvana 6431 ki-
logrami xarisxovani Cais mwvane foToli.
1949 wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRle-
si sabWos prezidiumis brZanebulebiT mas
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieni-
Wa. is 1957 wlamde muSaobda kvirikes kolmeurneobaSi da mudam
mowinave iyo. 1957 wels gaTxovda xelvaCauris raionis sofel
satexiaSi da Seqmna ojaxi. 1984 wels sulTan RaRaiSvili
gavida damsaxurebul pensiaze. gardaicvala 2015 wels.
irakli xionidi
irakli isakis Ze xionidi daibada 1922 wels, qobuleTis
raionis zeda kvirikeSi. kolmeurneobis
SeqmnisTanave rigiT meCaied daiwyo muSaoba,
meCaieebma 1951 wels irakli xionidi mer-
golurad airCies.
1950 wels irakli xionidma 0,5 heqtari Cais
plantaciidan 6314 kilogram,i xarisxovani
Cais mwvane foToli mokrifa da 1951 wlis 1
seqtemberis ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis brZanebulebiT, 28 wlis axalgazrdas
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
irakli xionidis rgolma me-9 xuTwledSi 255 tonis nacvlad
saxelmwifos Caabara 296,4 tona xarisxovani mwvane Cais foTo-
li. igi 1990 wels wavida saberZneTSi da iq gardaicvala.
121
hemid veruliZe
hemid xuSutis asuli veruliZe daiba-
da 1915 wels, qobuleTis raionis sofel
kvirikeSi. 1928 wels daamTavra kvirikes
dawyebiTi skola da axlad Seqmnil
kolmeurneobaSi meCaied daiwyo muSaoba.
1948 wels hemid veruliZem maszed ga-
pirovnebuli 0,5 heqtari Cais farTobidan
mokrifa da saxelmwifos Caabara 6259 ki-
logrami xarisxovani Cais mwvane foTo-
li, risTvisac, ssr kavSiris umaRlesi sa-
bWos prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni ,,oqros varskvlavi
namgali da uro”.
sabrie veruliZe
sabrie aliosmanis asuli veruliZe
daibada 1930 wels, sofel kvirikeSi. 1945
wels, kvirikes arasruli saSualo sko-
lis damTavrebis Semdeg Caeba sakolmeur-
neo SromaSi. muSaobda meCaied. 1948 wels
man 0,5 heqtari farTobi Cais plantaci-
idan moiyvana da saxelmwifos Caabara 6250
kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT, socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWa. sabrie veru-
liZe 1976 wels gardaicvala.
122
rakie SaviSvili
rakie muxamedis asuli SaviSvili dai-
bada 1928 wlis 28 noembers, sofel kvirike-
Si. is 1943 wlidan Caeba sakolmeurneo
SromaSi. muSaobda kvirikes kolmeurneo-
bis wevrad. uvlida 0,5 heqtar Cais plant-
acias, saidanac 1948 wels mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6239 kilogrami xarisx-
ovani Cais mwvane foToli, risTvisac ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT social-
isturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. rakie
SaviSvili gardaicvala 2010 wels.
meriem Wyonia
meriem xasanis asuli Wyonia daibada
1929 wels, qobuleTis raionis sofel
kvirikeSi. arasruli saSualo ganaTleb-
is miRebis Semdeg, 1944 wlidan, Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi. 1948 wels masze
ganpirobebuli 0,5 heqtari Cais farTo-
bidan moiyvana da saxelmwifos Caabara
7500 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, rac im dros sarekordo mosav-
li iyo. amisTvis ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. gardaicvala 2001 wels.
surie CelebaZe
surie Temuris asuli CelebaZe daibada 1928 wels, qobule-
Tis raionis sofel kvirikeSi. 1944 wels muSaoba daiwyo
123
kolmeurneobis wevrad. man 0,5 heqtari Cais
plantaciidan rekorduli mosavali miiRo,
1948 wes moiyvana da saxelmwifos Caabara
7500 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRle-
si sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvis-
tos brZanebulebiT socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWa, surie CelebaZe
gardaicvala 1991 wels.
qveda aWyvis kolmeurneoba
qristefore mericidi
qristofore abramis Ze mericidi dai-
bada 1905 wels, qobuleTis raionis sofel
qveda aWyvaSi glexis ojaxSi. 1918 wels
daamTavra soflis dawyebiTi skola. 1928
wlidan muSad muSaobda Caqvis meur-
neobaSi.
1928 wels Camoyalibda Caqvis miwis
dammuSavebeli amxanagoba, da q. mericidi
amxanagobis Tavmjdomared airCies. 1932
wels amxanagoba sasoflo sameurneo arte-
li ,,wiTeli oqtombris” saxeliT Camoy-
alibda da qristofore mericidi 1960 wlamde am kolmeurneobis
Seucvleli Tavmjdomare iyo.
1949 wels qristofore mericids ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa, 31,5 heqtaris Cais farTobis TiToeul heqtarze
5265 kilogrami Cais xarisxovani foTlis moyvanisaTvis.
q. mericidi gardaicvala 1974 wels.
124
vasili politovi
vasili georgis Ze politovi daibada
1928 wels, qobuleTis raionis qveda aWyva-
Si. daamTavra aWyvis arasruli saSualo
skola da 1941 wels Caeba sakolmeurneo
SromaSi. muSaobda kolmeurneoba ,,wiTeli
oqtombris” mergolurad.
1948 wels vasil politovis rgolma 2
heqtari Cais plantaciis TiToeul heqtarze
mokrifa 8100 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma, 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT, socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mianiWa, gadaeca leninis ordeni
da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”.
vasil politovi ramdenime wlis ganmavlobaSi muSaobda
brigadirad. gardaicvala 1982 wels.
aWyvis kolmeurneoba
elene kurtovi
elene maTes asuli kurtovi daibada
1925 wels, qobuleTis raionis sofel aWy-
vaSi (wiTeli oqtomberi). 1941 wels
daamTavra aWyvis arasruli saSualo sko-
la da Caeba saklmeurneo SromaSi. muSao-
ba daiwyo aWyvis (wiTeli oqtombris)
kolmeurneobis meCaied. man 1948 wels 0,5
heqtari Cais plantaciidan mokrifa da sax-
elmwifos Caabara 6467 kilogrami xarisx-
ovani Cais foToli, risTvisac ssr kav-
Siris umeRlesi sabWos prezidiumis 1951
wlis 14 noembris brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa. gardaicvala 1995 wels.
125
qristefore kurtovi
qristefore abramis Ze kurtovi daiba-
da 1890 wels, qobuleTis raionis sofel
aWyvaSi (wiTeli oqtomberi). is wlebis gan-
mavlobaSi muSaobda kolmeurneoba ,,wiTeli
oqtomberis” agronomad. misi xelmZRvanelo-
biT gaSenda 31,5 heqtari Cais plantacia.
kolmeurneobam 1948 wels 31,5 heqtari Cais
plantaciis TiToeul heqtarze miiRo 5265
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli, risTvisac, 1949
wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
brZanebulebiT, qristefore kurtovs socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa.
qristefore kurtovi gardaicvala 1960 wels.
ivane kurtovi
ivane demianis Ze kurtovi daibada 1920 wels, qobuleTis
raionis sofel aWyvaSi (wiTeli oqtomberi).
8-wliani skolis damTavrebis Semdeg muSao-
ba daiwyo kolmeurneobaSi meCaied. is 1941
wlidan rgolis xelmZRvanelad airCies. misma
rgolma 2 heqtari Cais plantaciis TiToeul
heqtarze mokrifa da saxelmwifos Caabara
8902 kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma socialisturi Sromis gmiris wodeba mi-
aniWa. 1949 wlis 29 agvistos.
ivane kurtovi gardaicvala 1991 wels.
126
Caisubnis kolmeurneoba
eTer konceliZe
eTer serdalis asuli konceliZe daibada 1928 wels, qobu-
leTis raionis sofel CaisubanSi. axalgazr-
dobidan Caeba SromiT saqmianobaSi. gaxda
mowinave meCaie. eTer konceliZes 1950 wlis 19
ivliss socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. Semdeg eTer konceliZe daojaxda da
cxovreba gaagrZela xelvaCauris raionis gan-
Tiadis kolmeurneobaSi. aqac warmatebuli
meCaie iyo. mravali jildo daimsaxura. eTer
konceliZe gardaicvala 2001 wels.
asie yurSubaZe
asie qamilis asuli yurSubaZe daibada
1917 wels, qobuleTis raionis sofel xala-
Si, aqve miiRo dawyebiTi ganaTleba. 1934 wels
gaTxovda Caqvis CaisubanSi da imave wels
daiwyo kolmeurneobaSi muSaoba. gaxda mow-
inave meCaie. 1950 wlis 19 ivliss ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma asie yur-
SubaZes 0,5 heqtari Cais plantaciidan 6200
kilogrami Cais xarisxianis foTlis miReb-
isaTvis socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa. mom-
devno wlebSi man ufro gazarda saheqtaro maCvenebeli.
asie yurSubaZem gazarda 8 Svili. 1967 wels gavida damsax-
urebul pensiaze. gardaicvala 2010 wels.
axmed falavandiSvili
axmed axmedis Ze falavandiSvili daibada 1917 wels, qobu-
leTis raionis sofel CaisubanSi. igi didxans muSaobda brig-
127
adirad sofel Caisubnis da xalas kolmeur-
neobebSi. 1950 wlis 19 ivniss, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos brZanebulebiT, socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa 0,5 heqtar
Cais plantaciidan 6237 kilogrami Cais
xarisxovani foTlis miRebisaTvis. Semdeg
muSaobda sofel xalas kolmeurneobis me-
bostneobis brigadirad.
gardaicvala 1986 wels.
zeniTis kolmeurneoba
fadime qaTamaZe
fadime mevludis asuli qaTamaZe daibada 1923 wels, sofel
zeniTSi. iqve miiRo dawyebiTi ganaTleba. 1937-1954 wleebSi
muSaobda sofel zeniTis kolmeurneoba-
Si, man Tavi gamoiCina, rogorc mowinave
meCaiem. fadimes 1949 wlis 29 agvistos
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidi-
umma Cais uxvi mosavlis miRebisaTvis,
kerZod, 0,5 heqtarze Cais plantaciidan
6065 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foTlis mosavlis miRebisTvis, social-
isturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
fadime qaTamaZe 1954 wlidan sacxovre-
blad gadadis qobuleTSi muSaobda kolmeurneobaSi meCaied
da iqac mowinave iyo.
1978 wels fadime qaTamaZe damsaxurebul pensiaze gavida.
gardaicvala 1988 wels.
128
qaquTis kolmeurneoba
emine zaqariaZe
emine muradis asuli zaqariaZe daibada 1915
wels, qobuleTis raionis sofel qaquTSi. sa-
kolmeurneo SromaSi 1932 wlidan Caeba. mTeli
sicocxle Cais plantaciebis movlaSi gaatara.
1963 wels emine zaqariaZe sakavSiro sax-
alxo meurneobis miRwevaTa gamofenis vercx-
lis medaliT dajildovda. 1963 wels airCies
saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos deputatad
qobuleTis raionidan. 1966 wlis 2 aprilis
brZanebulebiT, emine zaqariaZes SromaSi gansakuTrebuli war-
matebisaTvis socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. emine
zaqariaZes socialisturi Sromis gmiris ,,oqros varskvlavi da
leninis ordeni” gadasca saq.kp. centraluri komitetis pirvel-
ma mdivanma v. mJavanaZem. xolo 1976 wels soflis meurneobaSi
miRweuli warmatebebisaTvis sabWoTa kavSiris saxalxo meurneo-
bis miRwevaTa gamofenis oqros medliT daajildoves.
1971 wels e. zaqariaZes saqarTvelos soflis meurneobis
damsaxurebuli muSakis sapatio wodeba mieniWa. is arCeuli
iyo saqarTvelos komunisturi partiis centraluri komitetis
sarevizio komisiis wevrad. gardaicvala 1998 wels.
wyavrokis kolmeurneoba
nadeJda jinWaraZe
nadeJda muradis asuli jinWaraZe daibda
1942 wels, qobuleTis raionis sofel wyavrokaSi.
1973 wlis dekemberSi, gansakuTrebuli Sromi-
Ti warmatebisTvis, mas socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa da leninis ordeni
daimsaxura. rogorc mowinave meCaiem, pirveli
129
leninis ordeni man 1966 wels miiRo.
n. jinWaraZes socialisturi Sromis gmiris wodeba da
leninis ordeni gadasca saqarTvelos umaRlesi sabWos prez-
idiumis Tavmjdomarem g. ZoweniZem, TbilisSi filarmoniis
did sasaxleSi. nadeJdam me-9 xuTwledis pirvel sam weliwad-
Si 30902 kilogrami Cais foToli mokrifa.
is dResac amayad uZRveba ojaxs, uvlis 15-mde msxvilfexa
saqonels.
cixisZiris kolmeurneoba
fadime giorgaZe
fadime xasanis asuli giorgaZe daiba-
da 1903 wels, xelvaCauris raionis sofel
aWaris aRmarTSi. 1930 wlidan is cix-
isZirSi cxovrobda da aqtiurad iyo
Cabmuli sakolmeurneo SromaSi.
fadime giorgaZem 1948 wels maze ga-
pirovnebul 0,5 heqtari Cais plantaci-
idan mokrifa 6115 kilogrami xarisxovani
Cais mwvane foToli, risTvisac mas so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mien-
iWa. xolo 1949 wlis 29 agvistos leni-
nis ordeni daimsaxura. f. giorgaZe gardaicvala 1974 wels.
aliosman konceliZe
aliosman memedis Ze konceliZe daiba-
da 1929 wels, qobuleTis raionis sofel
cixisZirSi. axalgazrdobidan Caeba Sro-
maSi muSaobda cixisZiris kolmeurneobaSi
meCaied., 1948 wels 0,5 heqtari Cais plant-
aciidan moiyvana da saxelmwifos Caabara
6205 kilogrami maRalxarisxovani mwvane
130
Cais foToli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa. gardaicvala 1992 wels.
gvaras kolmeurneoba
eTer papunaiSvili
eTer memedis asuli papunaiSvili dai-
bada 1927 wlis 27 agvistos, qobuleTis
raionis sofel gvaraSi. iqve miiRo arasru-
li saSualo ganaTleba da 1943 wlidan Cae-
ba sakolmeurneo SromaSi, male mowinave
meCaie gaxda, 1948 wels 0,5 heqtar farTobze
6000 kilogramze meti xarisxovani Cais
foToli mokrifa, risTvisac ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidumma 1949 wels so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
mowinave meCaie qobuleTelebma saqarTve-
los umaRlesi sabWos deputatad airCies. 1968 wels, SerCeviTi
krefisas, dRiurad 80 kilogram xarisxovan Cais krefda. is
1997 wels gardaicvala.
fadime gunTaiSvili
fadime suleimanis asuli gunTaiS-
vili daibada 1929 wlis 23 Tebervals,
qobuleTis raionis sofel gvaraSi.
daamTavra gvaras 4-klasiani skola. sruli-
ad axalgazrda Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi, muSaobda gvaras kolmeurneobis
meCaied. yovelwliur gegmas gadaWarbe-
biT asrulebda.
1948 wels fadimem 0,5 heqtar Cais plan-
taciidan mokrifa da saxelmwifos Caabara
131
6162 kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli, risTvisac mas
ssr kavSiris umaRles sabWos prezidiumma, 1949 wlis 29 agvistos
brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
1956 wels fadime gunTaiSvili colad gahyva sofel qaquTSi
qazim cecxlaZes. maT SeeZinaT 4 Svili.
fadime gunTaiSvili 1984 wels gavida damsaxurebul pen-
siaze. is gardaicvala 2006 wels.
xalas kolmeurneoba
aiSe daviTaZe
aiSe muxamedis asuli daviTaZe daibada
1932 wlis 12 maiss, qobuleTis raionis sofel
xalaSi. is 1947 wlidan muSaobda qobule-
Tis raionis xalas sasoflo sabWos
kolmeurneobaSi meCaied. man 1948 wels masze
mimagrebuli 0,5 heqtari Cais farTobidan
moiyvana da saxelmwifos Caabara 6597 ki-
logrami xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT, 1949 wlis 29 agvistos, socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
muxaestates kolmeurneoba
rexime mJavanaZe
rexime mamudis asuli mJavanaZe daibada
1918 wels, qobuleTis raionis sofel mux-
aestateSi. mSobliur sofelSi miiRo aras-
ruli saSualo ganaTleba da muSaoba dai-
wyo kolmeurneobaSi rigiT meCaied. 1945
wlidan is ukve mowinave meCaie iyo. 1948
wels 0,5 heqtar farTobze moiyvana da sax-
132
elmwifos Caabara 7125 kilogrami xarisxovani mwvane Cais fo-
Toli, risTvisac, ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa. rexime mJavanaZe-gogitiZe gardaicvala
1979 wels.
sofel qobuleTis kolmeurneoba
emine goxiZe
emine rejebis asuli goxiZe daibada 1930 wels, qobuleTis
raionis sofel qobuleTSi. 1945 wels
daamTavra soflis Svidwliani skola. 1945
wels, 15 wlis axalgazrda, Caeba sakolmeur-
neo SromaSi. muSaobda sofel qobuleTis
kolmeurneobis wevrad. Tavi gamoiCina,
rogorc mowinave meCaiem. 1948 wels 0,5 heq-
tari Cais farTobze moiyvana da saxelmwi-
fos Caabara 6702 kilogrami xarisxovani
Cais foToli. 1949 wlis 29 agvistos 19
wlis axalgazrda ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT social-
isturi Sromis gmiris wodebiT dajildovda, gadaeca leninis
ordeni da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”. emine goxiZe
pensiaSi gasvlamde sanimuSo meCaie iyo. gardaicvala 2010
wels.
sofel sturuas kolmeurneoba
surie xalvaSi
surie xasanis asuli xalvaSi daibada 1927 wels qobule-
Tis raionis zeda ulianovkaSi. 1942 wels miiRo arasruli
saSualo ganaTleba da Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaobda
qobuleTis raionis sturuas kolmeurneobis meCaied.
133
1947 wlidan muSaobda xucubnis
kolmeurneobaSi. 1950 wels 0,5 heqtari far-
Tobidan mokrifa da saxelmwifos Caabara
6366 kilogrami xarisxovani Cais mwvane fo-
Toli, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma, 1951 wlis 1 seqtemberis
brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa da gadasca leninis ordeni
da ,,oqros varskvlavi namgali da uro”.
Caqvis Cais plantaciebi
134
qobuleTis raionSi Cais damzadeba1987 w. 23 seqtembris mdgomareobiT (tonobiT)
kolmeurneobebi gegma.t. Sesruleba. t.
muxaestates 2550 2938
WaxaTis 580 635
sof. qobuleTis 130 1415
alambris 2700 2880
qv. ulianovkis 850 901
leRva 2865 2978
dagvas 2275 2362
qv. aWyva 1255 1291
z. ulianovkis 980 1005
kvirikes 1780 1827
xucubnis 4170 4257
qaquTis 1510 1541
xalas 1210 1225
z. kvirikes 945 943
boboyvaTis 1855 1846
cixisZiris 1535 1491
Caisubnis 1160 776
sabWoTa meurneobebi
jixanjuris 375 457
oCxamuris agr. 5990 6046
Caqvis agr. 3370 3370
Caqvis mecitrus. 345 345
Caqvis filiali 150 144
kvirikes 370 345
mebostneobis 760 704
cecxlauris 3855 3437
sul raionSi 47500 47610
11. qobuleTis raionuli gazeTi ,,lenineli” 1987 w. 24 seqtemberi
135
socialisturi Sromis gmirebi xelvaCauris
raionidan
dursun komaxiZe amowmebs mandarinis simwifes
Cais foTlis krefa xeliT
136
diomide xelaZe
diomide sevoidis Ze xelaZe daibada 1906 wels, lanCxuTis
raionis sofel konWkaTSi, Raribi glexis ojaxSi. saSualo
ganaTleba miiRo lanCxuTSi. 1921 wels
miiRes komkavSirSi. 1925-1928 wlebSi xe-
lmZRvanel komkavSirul samuSaoze iyo.
1928 wels skkp rigebSi miiRes da 1935
wlidan partiul samuSaozea. 1937 wels
airCies saqarTvelos kp (b) qedis raiko-
mis pirvel mdivnad, sadac 1941 wlamde
muSaobda. 1941 wlidan d. xelaZe swav-
lobda moskovSi skkp centraluri komi-
tetis skolaSi, saidanac gaiwvies sabWo-
Ta armiis rigebSi. iq daajildoves wiTe-
li varskvlavis ordeniT da ori medliT.
1946-1952 wlebSi diomide xelaZe saqarTvelos kp baTumis raikomis
pirvel mdivanad airCies. 1949 wels, ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa baTumis raionSi xarisxiani Cais mwvane foT-
lis krefis gegmis 15,2 procentiT gadaWarbebisaTvis.
diomide xelaZe 1952 wels airCies saqarTvelos kp (b)
qobuleTis raikomis pirvel mdivnad. is aseve arCeuli iyo
aWarisa da saqarTvelos ssr umaRlesi sabWoebis deputatad,
partiis aWaris saolqo komitetis wevrad. gardaicvala 1953
wlis noemberSi.
mixeil yurSubaZe
mixeil (murTaz) iusufis Ze yurSubaZe daibada 1908 wels, q.
baTumSi. revoluciis Semdeg misi ojaxi sofel zemo joWoSi
dasaxlda. 1926-1932 wlebSi baTumis subtropikul teqnikumSi
swavlobda, 1932-1937 wlebSi _ saqarTvelos subtropikul meur-
neobis institutSi. 1937 wels xulos raionis miwaTmoqmedeb-
137
is ganyofilebis agronomad dainiSna. Sem-
deg aWaris miwsaxkomis agronomad, xolo
1938 wlidan axalSenis sabWoTa meurneobis
direqtoria. 1939-1948 wlebSi baTumis raion-
uli sabWos aRmaskomis Tavmjdomare iyo. misi
iniciativiT omis dros aigo xidebi mdinareze
Woroxze da maWaxelaze.
baTumis raisabWos aRmaskomis Tavmjdomar-
ed muSaobis dros raionma gegmis gadamete-
biT saxelmwifos 15,2 procentiT meti xarsx-
iani Cais foToli Caabara., risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumma yofili raisabWos aRmaskomis Tavmjdomares
mixeil yurSubaZes socialisturi Sromis gmiris wodeba miani-
Wa.
mixeil yurSubaZe 1948-1952 wlebSi muSaobda aWaris av-
tonomiuri respublikis soflis meurneobis ministrad, 1953-
1959 wlebSi _ aWaris citrusebis damamzadebeli kantoris
mmarTvelad, Semdeg _ citruskombinatis direqtorad da xis
damamuSavebeli kombinatis direqtorad. gardaicvala 1964 wels.
skender WankuriZe
skender (sandro) xasanis Ze WankuriZe daibada 1908 wels,
qobuleTis raion sofel qobuleTSi. 1937 wels daamTavra
saqarTvelos subtropikuli meurneobis in-
stituti da muSaoba daiwyo qedis raionSi.
1937-1940 wlebSi muSaobda qedis raionis miw-
ganis gamge, xolo 1940-1942 wlebSi _ qedis
raionuli sabWos aRmaskomis Tavmjdomare iyo.
Semdeg muSaobda qobuleTis raionuli sab-
Wos aRmaskomis Tavmjdomared, saqarTvelos
,,abreSumis trestis” aWaris ganyofilebis
gamged. 1946-1950 wlebSi skender WankuriZe ba-
Tumis raionis soflis meurneobis ganyofileb-
138
is ufrosia, misi energiuli muSaobiT baTumis raionma 15,2
procentiT gadaWarbebiT Seasrula Cais foTlis gegma, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma skender WankuriZes
socialisturi Sromis gmiris maRali wodeba mianiWa. male
daawinaures aWaris soflis meurneobis ministris pirvel moadg-
iled, saidanac salibauris sabWoTa meurneobis direqtorad
gadaiyvanes. xolo 1964 wlidan pensiaze gasvlamde xelvaCau-
ris raionis soflis meurneobis sammarTvelos ufrosi iyo.
skender WankuriZe dajildoebuli iyo Sromis wiTeli
droSis ori ordeniTa da medlebiT, arCeuli iyo aWaris umaR-
lesi sabWos deputatad, qedis, qobuleTisa da xelvaCauris rais-
abWos deputatad da raikomis biuros wevrad. miniWebuli qhonda
saqarTvelos ssr damsaxurebuli agronomis sapatio wodeba.
gardaicvala 1973 wels.
konstantine mixailidi
konstantine Tevdores Ze mixailidi daibada 1904 wels q.
quTaisSi. saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg swavla gaagrZe-
la Tbilisis politteqnikur institut-
Si agronomiur fakultetze. 1927-1931 w.w.
muSaobda saqarTvelos da azeirbeijanis
respublikebSi agronomad. 1931 wlidan
muSaobs baTumis raionSi miwaTmoqmedeb-
is ganyofilebis gamged, mTavar agrono-
mad. misi xelmZRvanelobiT baTumis raion-
Si gaSenda 276 heqtari Cais plantacia da
155,8 heqtari citrusi. 1948 wels baTumis
raionma uzrunvelyo Cais mwvane foTlis
gegmis 15,2 procentiT gadaWarbebiT Ses-
ruleba risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma
1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa. 1960-1963 wlebSi muSaobda axalSenis
sacdel-saCvenebeli klmeurneobis mTavar agronomad. xolo
139
Semdeg qobuleTis raionis kolmeurneobebisa da sabWoTa meur-
neobebis teritoriuli sawarmoo-sammarTvelos inspeqtor-or-
ganizatorad. 1965-1971 wlebSi muSaobda xelvaCauris raionis
soflis meurneobis sammarTvelos ufrosis moadgiled da mTa-
var agranomad. konstantine mixailidi gardaicvala 1974 wels.
sofel erges kolmeurneobaguguli WaniZe
guguli iusufis asuli WaniZe daibada
1933 wlis 1 agvistos, baTumis raionis sofel
qveda joWoSi, glexis ojaxSi. erges aras-
ruli saSualos skolis damTavrebis Sem-
deg, 1947 wlidan Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi. 1975 wels daamTavra baTumis rkinig-
zis dauswrebeli saSualo skola. 1954
wlidan komkavSiris wevria, xolo 1975 wl-
idan _ sakavSiro komunisturi partiis wevri.
1966-1976 wlebSi arCeuli iyo saqarTve-
los kp aWaris saolqo komitetis wevrad
da biuros wevrad. 1970 wels, leninis dabadebis 100 wlisTavze,
dajildovda saiubileo medliT.
1971, 1976, 1981, 1986 wlebSi arCeuli iyo saqarTvelos komu-
nisturi partiis 24-e, 25-e, 26-e da 27-e yrilobebis delegatad.
1976-1986 wlebSi arCeuli iyo saqarTvelos komunisturi partiis
centraluri komitetis wevrad., skkp 24-e da 26-e yrilobis del-
egatad. skkp 24-e yrilobaze arCeuli iyo samandato komisiis
wevrad. 1977-1988 wlebSi gaxda saqarTvelos profkavSirebis yri-
lobis delegati profkavSiris centraluri komitetis wevri.
1973-1988 wlebSi arCeuli iyo saqarTvelos kp xelvaCauris
raikomis biuros wevrad, aWaris avtonomiuri respublikis me-9 da
me-10 mowvevis deputatad. guguli WaniZes rogorc mowinave
meCaies 1971 wels socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa
da gadaeca leninis ordeni oqros varskvlavi ,,namgali da uro”.
140
1982 wels arCeuli iyo sakavSiro sakolmeurneo yrilobis
delegatad, 1982 wels mieniWa aWaris assr soflis meurneobis
damsaxurebuli muSakis sapatio wodeba. miRebuli aqvs sasoflo-
sameurneo gamofenebis 2 brinjaos da erTi vercxlis medali.
guguli WaniZe gardaicvala 2018 wlis 6 ivliss.
sarfis kolmeurneoba
zinaida memiSiSi
zinaida xaritonis asuli memiSiSi daibada 1925 wels, baTu-
mis raionis sofel sarfSi. 1938 wels
daamTavra sofel sarfis dawyebiTi skola
da jer kidev mcirewlovani Caeba sakolmeur-
neo SromaSi. muSaobda sarfis kolmeurneo-
bis rigiT wevrad.
zinaida memiSiSma male Tavi isaxela
citrusovanTa baRebis movlasa da xarisxo-
vani citrusis uxvi mosavlis moyvaniT. 1947
wels is mergolurad airCies.
zinaida memiSiSs ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiu-
mis 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT citrusovanTa baRis
movlisa da uxvi mosavlis miRebisaTvis socialisturi Sro-
mis gmiris wodeba mieniWa.
1951 wlis 18 Tebervals baTumis raionis gonios #29
saarCevno olqis amomrCevlebma is aWaris avtonomiuri res-
publikis umaRlesi sabWos deputatad airCies.
zinaida memiSiSi gardaicvala 1971 wels.
muxamed kaxailiSi
muxamed xasanis Ze kaxailiSi daibada 1921 wels, baTumis
raionis sazRvrispira sofel sarfSi. 1934 wels daamTavra
sarfis arasruli saSualo skola da muSaoba daiwyo kolmeur-
neobaSi citrusebis baRis momvlelad. nargavebs sanimuSod
141
uvlida da gegma davalebas didi gadaWar-
bebiT asrulebda. 1948 wels masze ga-
pirovnebul 250 srulmsxmoiare xeze saSu-
alod 472 cali limoni mokrifa, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidium-
ma 1949 wlis 29 agvistos brZanebulebiT
socialisturi Sromis gmiris wodeba mi-
aniWa da gadaeca leninis ordeni. is
Semdeg muSaobda mergolurad da aTeuli
wlebi kolmeurneobis mowinave brigadiri iyo. 1986 wels mux-
amed kaxailiSi damsaxurebul pensiaze gavida.
gardaicvala 1996 wels.
Caisubnis kolmeurneobamamia abaSiZe
mamia xasanis Ze abaSiZe daibada 1918 wels, xelvaCauris
raionis sofel kapreSumSi, mSoblebi adre
gardaecvala da bavSvobidan Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi.
mamia abaSiZe 1941 wels, omis dawyeb-
isTanave, frontze gaiwvies. omgamovlili
1946 wels kapreSumelebma kolmeurneo-
bis Tavmjdomared airCies, xolo Semdeg
_ kapreSumisa da winsvlis gaerTianebu-
li kolmeurneobis gamgeobis Tavmjdomar-
ed. 1975 wlidan 1987 wlamde, pensiaSi
gasvlamde, Caisubnisa da winsvlis gaer-
Tianebuli kolmeurneobis Tavmjdomare iyo.
mamia abaSiZem 1965 wels dauswreblad daamTavra saqarTvelos
subtropikuli meurneobis instituti, misi xelmZRvanelobiT aSen-
da winsvlis, zeda winsvlis, yorolisTavis saSualo da agarisa da
kapreSumis 8-wliani skolebi, klubkantorebis Senobebi.
142
is, rogorc xalxis wargzavnili, sabWoTa kavSiris umaRles
sabWoSi icavda qarTuli soflis interesebs, mravaljer iyo
arCeuli saqarTvelosa da aWaris umaRlesi sabWos wevrad,
aWaris uzenaesi sabWos prezidiumis wevrad, pensiaze gasvlis
Semdeg is sofelma sapatio Tavmjdomared airCia.
mamia abaSiZes Rirseulad hqonda miniWebuli leninis
ordeni da socialisturi Sromis gmiris wodeba.
mas rogorc soflis amagdars, sazeimod gadauxades dabade-
bis 60 wlisTavi.
m.x. abaSiZe gardaicvala 1992 wels.
aiSe maWutaZe
aiSe maWutaZe daibada 1929 wels, baTumis raionis sofel
CaisubanSi, aqve daamTavra saSualo skola
da Caeba SromiT saqmianobaSi. mowinave
meCaiec gaxda. 1949 wels dajildovda
saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos prez-
idiumis sapatio sigeliT.
aiSe maWutaZes 1949 wels Cais krefaSi
miRweuli warmatebebisaTvis socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa.
Semdeg man SromiTi saqmianoba qobu-
leTis raionis xucubnis kolmeurneobis
meCaied gaagrZela, sadac Seqmna ojaxi.
a. maWutaZe gardaicvala 2000 wels.
sabrie maWutaZe
sabrie axmedis asuli maWutaZe daibada 1923 wels, sofel
CaisubanSi, glexis ojaxSi. 1937 wels daamTavra Caisubnis
arasruli saSualo skola da imave wels muSaoba daiwyo kolmeur-
neobaSi meCaied.
sabrie maWutaZes kolmeurneobam miamagra 0,5 heqtari Cais
plantacia. misi nakveTi mudam sanimuSod iyo movlili, is
143
yvela agroteqnikur RonisZiebebs drou-
lad da xarisxianad asrulebda, ris gamoc
Cais krefis yovelwliur gegmas didi
gadaWarbebiT asrulebda.
1948 wels sabrie maWutaZem 0,5 hetari
Cais plantaciidan mokrifa da saxelmwi-
fos mihyida 6265 kilogrami xarisxovani
mwvane Cais foToli, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT social-
isturi Sromis gmiris sapatio wodeba mianiWa. axalgazrda
meCaie energias ar zogavda da ufro aqtiurad muSaobda, man 1953
wlidan muSaoba baTumis kofeinis qarxanaSi gaagrZela da
iqac mowinave iyo.
sabrie maWutaZe gardaicvala 2007 wels.
asie beriZe
asie xuseinis asuli beriZe daibada 1930 wels, qedis raio-
nis sofel cxmorisSi, aqve daamTavra
arasruli saSualo skola. 1947 wlidan
meuRlesTan erTad cxovreba gaagrZela
baTumis raionis sofel orTabaTumSi da
Caeba sakolmeurneo SromaSi. gaxda mowi-
nave meCaie. asie beriZem 1948 wels 0,5
heqtar Cais plantaciidan moiyvana da
saxelmwifos Caabara 6240 kilogrami
xarisxovani Cais mwvane foToli,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sab-
Wos prezidiumma 1949 wlis 29 agvistos
brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa. asie beriZe 1985 wels gavida damsaxure-
bul pensiaze. gardaicvala 2003 wels.
144
nunu korZaia
nunu serdalis asuli korZaia daibada
1927 wels, baTumis raionis sofel kapre-
SumSi. SromiT saqmianobaSi Caeba 1941 wels.
1948 wels mowinave meCaies 0,5 heqtar Cais
farTobidan 6214 kg. Cais xarisxovani foT-
lis mokrefisaTvis socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa.
nunu korZaiam 1970 wels daamTavra
Tbilisis sasoflo-sameurneo instituti da
kolmeurneobaSi gaagrZela muSaoba. 1970-1972 wlebSi brigadi-
ri iyo. Semdeg daamTavra samedicino saswavlebeli da muSaob-
da eqTnad baTumis sayofacxovrebo momsaxurebis qarxanaSi.
gardaicvala 1979 wels.
xurie rodinaZe
xurie xuseinis asuli rodinaZe dai-
bada 1929 wlis 1 ianvars, baTumis raion-
is sofel yorolisTavSi. daamTavra
yorolisTavis dawyebiTi skola da Cae-
ba sakolmeurneo SromaSi. 1943 wlidan
muSaobda meCaied.
1948 wels xurie rodinaZem 0,5 heqtar
Cais farTobze moiyvana da saxelwifos
Caabara 6233 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli, risTvisac ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumma 1949 wlis
29 agvistos brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa.
xurie rodinaZe 1984 wels gavida personalur pensiaze.
gardaicvala 1996 wels.
145
vaspie (vardo) brunjaZe
vaspie ibraimis asuli brunjaZe dai-
bada 1932 wlis 1 ianvars, baTumis raionis
sofel orTabaTumSi. 1946 wels daamTavra
arasruli saSualo skola da muSaoba dai-
wyo kolmeurneobis wevrad. axalgazrda
meCaie plantaciebs sanimuSod uvlida da
Sedegmac ar daayovna. 1948 wels 15 wlis
gogonam 0,5 heqtari Cais plantaciidan 6318
kilogrami xarisxovani mwvane Cais foTo-
li mokrifa, rac im droisTvis sarekordo
maCvenebeli iyo.
am warmatebisTvis ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumma vaspie brunjaZes 1949 wlis 29 agvistos
brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
vaspie brunjaZe 1987 wels damsaxurebul pensiaze gavida
gardaicvala 2012 wels
meriem Camba
meriem suleimanis asuli Camba daibada 1931 wels, baTumis
raionis sofel orTabaTumSi. daamTavra
orTabaTumis dawyebiTi skola. 1944 wlidan
Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaobda meCaied.
1948 wels meriem Cambam masze ga-
pirovnebul 0,5 heqtari Cais plantaciidan
moiyvana mokrifa da saxelmwifos Caabara
6232 kilogrami xarisxovani Cais mwvane
foToli. ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZa-
nebulebiT, mowinave meCaies meriem Cambas
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. gardaicvala
2017 wels.
146
zera Camba
zera axmedis asuli Camba daibada 1927 wlis 3 maiss, baTu-
mis raionis sofel orTabaTumSi. daamTavra soflis dawyebi-
Ti skola. jer kidev axalgazrda gogona 1941 wels Caeba
sakolmerneo SromaSi. muSaobda meCaied da
sanimuSod uvlida Cais plantacias. male
saxelic gaiTqva, rogorc mowinave meCaiem.
1948 wels masze gapirovnebuli 05 heqtari
Cais plantaciidan miiRo 6195 kilogrami
xarisxovani Cais mwvane foToli. 1949 wlis
29 agvistos brZanebulebiT, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumma zera Cambas
socialisturi Sromis gmiris wodeba mi-
aniWa. gardaicvala 1995 wels.
aWariswylis kolmeurneoba
murTaz (murman) WeliZe
murTaz xasanis Ze WeliZe daibada 1914 wels, baTumis raio-
nis sofel mirveTSi, daamTavra maradidis dawyebiTi skola,
Semdeg baTumis partiuli skola, aqtiurad monawileobda sofelSi
kolmeurneobis CamoyalibebaSi. Semdeg es patara kolmeurneoba
aWariswylis kolmeurneobas SeuerTda.
1941 wlis 22 ivniss omis dawyebisTanave
murTaz WeliZe samSoblos damcvelTa rigeb-
Si Cadga. mas erT-erTi hospitlis gamgeoba
miandes, is dRe-Rames asworebda, rom
daWrilebs normaluri pirobebi hqonodaT.
omis damTavrebis Semdeg, aWariswylis
kooperativis gamgeobis Tavmjdomared air-
Cies, magram male wavida sofelSi da meTam-
baqoeTa rgols Caudga saTaveSi. 1949 wlis
5 agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos
147
prezidiumis brZanebulebiT, murTaz (murman) WeliZes baTumis
raionis aWariswylis kolmeurneobis mergolurs, 3 heqtari Tam-
baqos farTobis TviTeul heqtarze 23,2 centneri ,,samsonis”
jiSis Tambaqos uxvi mosavlis moyvanisaTvis, socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa. 1950 wlidan igi aWariswylis
sasoflo sabWos Tavmjdomared airCies. samwuxarod, male, 39
wlis asakSi gardaicvala. gauWirda ojaxs, magram gverdSi amoud-
gaT cnobili pirovneba _ maxos kolmeurneobis Tavmjdomare
levan mWedliSvili, romelic murTaz WeliZis colisZma iyo.
Salva (Sazile) cincaZe
Salva suleimanis Ze cincaZe daibada 1922 wels, xelvaCau-
ris raionis sofel kirnaTSi, glexis ojax-
Si, 1939 wels daamTavra aWariswylis aras-
ruli saSualo skola da sakolmeurneo
SromaSi Caeba. muSaobda rigiT wevrad, mer-
golurad, brigadirad. 1945-1947 wlebSi kir-
naTis sasoflo klubis gamge iyo, Semdeg
ori weli aWariswylis sasoflo sabWos
aRmaskomis Tavmjdomare, 1949 wlidan 1975
wlamde muSaobda kirnaTis kolmeurneo-
bis brigadirad. Salva cincaZem 1949 wels
3,1 heqtari Tambaqos farTobis TiToeul heqtarze 19,5 centneri
,,samsunis” jiSis Tambaqo moiyvana, risTvisac ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumma 1950 wlis 3 ivlisis brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
Sazile (Salva) cincaZe gardaicvala 1981 wels.
remzi wiTelaZe
remzi memedis Ze wiTelaZe daibada 1924 wels, baTumis,
dRevandeli xelvaCauris, raionis sofel kirnaTSi. iqve daamTavra
arasruli saSualo skola da kolmeurneobaSi daiwyo muSaoba
rigiT wevrad, meTambaqoed. 1945 wlidan is rgolis xelmZRv-
148
anelad airCies. misma rgolma 1949 wels.
3 heqtari farTobis TiToeul heqtarze 18
centneri samsonis jiSis Tambaqo moiyva-
na, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sab-
Wos prezidiumis 1950 wlis 3 ivlisis
brZanebulebiT socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa.
remzi wiTelaZe 1984 wlamde muSaob-
da kolmeurneobaSi, is ramdenimejer iyo
arCeuli raionuli sabWos deputatad. 1984
wels gavida personalur pensiaze, gardaicvala 2004 wels.
jemal muTiZe
jemal xasanis Ze muTiZe daibada 1923 wels, baTumis raio-
nis sofel (ZablaveTSi) kirnaTis saso-
flo sabWoSi, soflis dawyebiTi sko-
lis damTavrebisTanave Caeba sakolmeur-
neo SromaSi, muSaobda rigiT wevrad
meTambaqoed, is male rgolis xelmZRv-
anelad airCies.
jemal muTiZis rgolma 1948 wels 3
heqtari Tambaqos farTobis TiToeul
heqtarze moiyvana 18,7 centneri samsu-
nis jiSis Tambaqo, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma, 1949
wlis 5 agvistos brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa. jemal muTiZe Semdeg wlebSi muSaobda mer-
golurad, brigadurad, Sromismoyvare adamiani kargi avtori-
tetiT sargeblobda sofelSi.
jemal muTiZe gardaicvala 1982 wels.
149
Tengiz mWedliSvili
Tengiz musas Ze mWedliSvili daiba-
da 1917 wels, xelvaCauris raionis
aWariswylis sabWos sofel mirveTSi.
pirveldawyebiTi ganaTleba aWariswyl-
is skolaSi miiRo. 1932 wlidan Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi, muSaobda rigiT
wevrad _ meTambaqoed, mergolurad, 20
welze meti imuSava brigadirad.
1948 wels Tengiz mWedliSvilis
brigadam saxelmwifos 5 heqtari Tambaqos
farTobis TiToeuli heqtaridan Caabara 18 centneri ,,samsu-
nis” jiSis Tambaqo, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma 1949 wlis 5 agvistos brZanebulebiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
Tengiz mWedliSvili 1978 wels gardaicvala.
150
gonios meurneoba1936 wlis 6 ianvris gazeTi ,,sabWoTa aWaristani” #6 werda:
,,gonios sabWoTa meurneobis staxanovelebi.
limon-mandarinis trestis gonios sabWoTa meurneobis par-
tiuli, sameurneo da profkavSiruli organizaciebi saTaveSi
Caudgnen muSaTa koleqtivis udides sawarmoo aRtkinebas, brZolas
agroteqnikis dauflebisaTvis, ramac uzrunvelyo staxanovuri
moZraobis farTod gaSla.
sabWoTa meurneobaSi mravlad arian staxanovelebi, rom-
lebic amyareben Sromis axal sarekordo maCveneblebs.
lazare zefiridi agroteqnikis dauflebiT 200 da ufro
meti procentiT asrulebs dRiur normas. mokrefili citrus-
ovanTa nayofis gadatanis dros zefiridim Sromis uCveulo
nayofierebis maCvenebeli mogvca. mandarinis gatanis dRiuri
normis 5000 calis magier man plantaciebidan mTavar sawyobam-
de gadaitana 21700 cali mandarini.
axla roca sabWoTa meurneobaSi gacxovelebuli muSaobaa
sawarmoebs citrusebisaTvis niadagis momzadebis dargSi ze-
firidim 200-250 procentiT asrulebs samuSaoTa dRiur normebs,
mis mier Sesrulebuli samuSaos xarisxi saukeTesoa.
a. gigineiSvilma, v. melnikovma, n. zefiridim da f. malal-
taZem gonios sabWoTa meurneobis koleqtivs uCvenes citruse-
bis agroteqnikis dauflebisa da Sromis maRali nayofierebi-
saTvis brZolis saxelovani nimuSebi.
Seuneleblad izrdeba staxanovelebis sayofacxovrebo
pirobebi. Tu l. zefiridi wina TveSi Rebulobda 250-300
maneTs, axla misi Tviuri xelfasi 600 maneTamde gaizarda.
sabWoTa meurneobis organizaciebi Seuneleblad zrunaven
staxanovelTa pirobebis gaumjobesebaze: staxanovelebs miecaT
kulturulad mowyobili calke binebi, sabostne nakveTebi da sxva.
sabWoTa meurneobas hyavs warCinebuli agrospecialistebi.
a. saluqvaZe, agroteqnikosebi Todria da oragveliZe romlebic
saukeTesod uZRvebian Cabarebul raionebs, exmarebian muSebs
151
normebis gadaWarbebiT Sesrulebis saqmeSi da ibrZvian Tvi-
Toeuli muSis mier agroteqnikis ,,friadze” aTvisebisaTvis.
a. lalaZe”
gonios kolmeurneoba
salix bakuriZe
salix osmanis Ze bakuriZe daibada 1913
wels baTumis raionis sofel gonioSi. go-
nioSi kolmeurneobis Camoyalibebis dRi-
dan daiwyo muSaoba mecitrused. mindobil
saqmes yovelTvis erTgulad asrulebda,
risTvisac is mergolurad daawinaures. 1948
wels salix bakuriZis rgolma 800 Zir sru-
lasakovan forToxlis xeze saSualod Ti-
Toeul Zirze 514 cali forToxlis nayofi
mokrifa, risTvisac 1949 wlis 5 ivliss, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, social-
isturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
salix bakuriZe gardaicvala 2012 wels.
yedir kakabaZe
yedir xuSutis Ze kakabaZe daibada 1908
wels baTumis raionis sofel gonioSi. igi
gonioSi kolmeurneobis Camoyalibebis pirve-
li dRidan Caeba sakolmeurneo SromaSi.
aqtiurad Rebulobda monawileobas Caisa
da citrusebis gaSenebaSi, 1948 wels yadir
kakabaZem masze mimagrebuli 250 Ziri msx-
moiare srulasakovani forToxlis nargave-
bidan saSualod TiToeul Zirze 638 cali
forTorToxali mokrifa, risTvisac 1949
152
wlis 29 agvistos ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
yadir kakabaZe gardaicvala 1984 wels.
dursun iakunaZe
dursun ruSenis Ze iakunaZe daibada 1910 wels, baTumis raionis
sofel gonioSi. sofelSi kolmeurneobis SeqmnisTanave daiwyo muSaoba
rigiT wevrad, aqtiur monawileobas Rebulobda
citrusebisa da Cais plantaciebis gaSenebaSi.
sofelSi daamTavra dawyebiTi skola, kolmeur-
neobaSi muSaobda mergolurad, brigadirad. mis-
ma brigadam 1500 Zir msxmoiare srulasakovan
forToxlis xeze TiToeul Zirze 370 cali
forToxali mokrifa. risTvisac dursun iakuniZes
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 29 agvistos brZanebulebiT socialis-
turi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
dursun iakunaZe gardaicvala 1966 wels.
dursun bakuriZe
dursun osmanis Ze bakuriZe daibada 1910
wels, baTumis raionis sofel gonioSi. sofel-
Si daamTavra arasruli saSualo skola. 1931
wels Seiqmna gonios citrusebis sabWoTa
meurneoba da meurneobis Seqmnis dRidan Cae-
ba SromaSi, monawileobas Rebulobda cit-
rusebis gaSenebaSi.
1948 wels man gapirovnebuli 250 Ziri
limonis srulasakovani xidan TiToeulze
450 cali limoni mokrifa, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1966 wlis 2 aprils brZanebulebiT so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
dursun bakuriZe gardaicvala 2007 wels.
153
evdokia xripuni
evdokia egoris asuli xripuni daiba-
da 1920 wels, baTumis raionis sofel go-
nioSi. arasruli saSualo ganaTlebis
miRebis Semdeg muSaoba daiwyo gonios sa-
bWoTa meurneobaSi muSad mecitrused.
maszed mimagrebul limonis nargavebs
yovelTvis mondomebiT, agroteqnikuri
RonisZiebis gaTvaliswinebiT uvlida. 1948
wels man gapirovnebuli 250 Ziri limo-
nis nargavebidan, TiTeuli xidan saSu-
alod 469 cali limoni mokrifa, risTvisac ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 5 ivlisis brZaneb-
ulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
evdokia xripuni 1988 wels sacxovreblad gadavida qalaq
luganskSi.
klavdia aleqseeva
klavdia ilias asuli aleqseeva dai-
bada 1919 wels, baTumis raionis sofel
gonioSi. adgilze miiRo dawyebiTi ga-
naTleba da 1934 wlidan muSaoba daiwyo
gonios citrusebis sabWoTa meurneobaSi
mecitrused, is gulmodgined uvlida
limonis nargavebs da warmatebiT as-
rulebda gegmebs.
klavdia aleqseevam 1948 wels, masze
mimagrebuli 250 msxmoiare limonis nar-
gavebidan TiToeul Zirze mokrifa 458 cali limoni, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 5 ivli-
sis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
is 1989 wels sacxovreblad gadavida ruseTSi.
154
valentina evstafieva
valentina simonis asuli evsafieva dai-
bada 1920 wels, baTumis raionis sofel
gonioSi. dawyebiTi ganaTlebis miRebis Sem-
deg muSaoba daiwyo gonios citrusebis sa-
bWoTa meurneobaSi muSad, mecitrused. 1948
wels valentina evstafievam masze mosavle-
lad Cabarebuli 250 Ziri msxmoiare srula-
sakovan forToxlis TiToeul xeze saSua-
lod 460 cali forToxali mokrifa.
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 5 ivlisis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa. valentina simonis asulis evtafieva gardaicv-
ala 1968 wels.
evdokia maqsimova
evdokia stefanes asuli maqsimova dai-
bada 1918 wels, gonioSi. arasruli saSua-
lo ganaTlebis miRebis Semdeg muSaoba
daiwyo gonios sabWoTa meurneobaSi muSad
citrusebis momvlelad. is yvela agrote-
qnikur RonisZiebas droulad da maRalx-
arisxovnad asrulebda. 1948 wels evdokia
maqsimovam 250 msxmoiare srulasakovan
limonis TiToeul xeze 462 cali limo-
ni mokrifa. risTvisac ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT
1949 wlis 5 ivliss socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa.
evdokia maqsimova 1987 wels sacxovreblad ruseTSi gada-
vida.
155
salibauris sabWoTa meurneoba
beniamin miqaZe
beniamin mixeilis Ze miqaZe daibada 1906
wels, Coxatauris raionis sofel buknarSi.
1928 wels daamTavra gorabereJeulis sasof-
lo sameurneo teqnikumi da muSaoba daiwyo
oCxamurSi agroteqnikosad, 1935 wels
daamTavra Tbilisis sasoflo sameurneo
instituti. 1939 wels muSaoba daiwyo oCxa-
muris sabWoTa murneobaSi agronomad. 1941
wels muSaobda salibauris sabWoTa meur-
neobis agronomad.
b. miqaZe 1941-1945 wlebSi did samamulo omSi iyo, omidan
dabrunebis Semdeg muSaobda salibauris sabWoTa meurneobis
agronomad. 1949 wels leninis ordeniT daajildoves.
1951 wels 34,3 heqtar farTobze TiToeul heqtarze 5581 kg.
xarisxiani Cais foTlis moyvanisaTvis mieniWa socialisturi
Sromis gmiris wodeba.
b. miqaZe 1962-1968 wlebSi baTumis raionis erges kolmeur-
neobis agronomi iyo. gardaicvala 1973 wels.
vladimer kvaWaZe
vladimer eses Ze kvaWaZe daibada 1904
wels lanCxuTis raionis zeda WinaTSi,
glexis ojaxSi. saSualo skolis damTavre-
bis Semdeg daamTavra Tbilisis sasoflo
sameurneo instituti da miiRo agronomis
wodeba. muSaobda qobuleTis raionis samkur-
nalo mcenareebis meurneobaSi agroteqni-
kosad, salibauris sabWoTa meurneobis
agroteqnikosad.
v. kvaWaZe 1942 wels did samamulo omSi gaiwvies, omidan
156
dabrunebis Semdeg iyo salibauris sabWoTa meurneobis briga-
diri, agroganyofilebis mmarTveli.
vladimer kvaWaZes, salibauris sabWoTa meurneobis briga-
dirs 1951 wels 6,2 heqtari Cais plantaciidan TiToeul heqtarze
8029 kilogrami xarisxiani Cais foTlis moyvanisaTvis mieniWa
socialisturi Sromis gmiris wodeba. 1956 wlidan 1964 wlamde
muSaobda oCxamuris sabWoTa meurneobis agronomad.
v. kvaWaZe gardaicvala 1977 wels.
aleqsandre kvaWaZe
aleqsandre sios Ze kvaWaZe 1947-1953 wleb-
Si muSaobda baTumis raionis salibauris
sabWoTa meurneobis mTavar agronomad.
misi xelmZRvanelobiT salibauris sa-
bWoTa meurneobam 1950 wels 100,2 heqtaris
Cais plantaciis TiToeul heqtarze 4219
kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli
moiyvana, risTvisac, ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1951 wlis brZanebulebiT,
aleqsandre sios Ze kvaWaZes socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni da
,,oqros varskvlavi namgali da uro”.
sxva informacia a. kvaWaZis Sesaxeb ar moipoveba.
elene kamburiani
elene vaganis asuli kamburiani daiba-
da 1922 wels, baTumis raionis sofel sal-
ibaurSi. dawyebiTi ganaTlebis miRebis Sem-
deg axalgazrda Caeba SromaSi. muSaobda
salibauris meurneobaSi mecitrused, meCaied.
sistematurad gadaWarbebiT asrulebda gegma
davalebas.
157
1950 wels elene kamburianma 0,5 heqtari Cais plantaciidan
6221 kilogrami xarisxovani Cais mwvane foToli mokrifa,
risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZa-
nebulebiT 1951 wlis 1 seqtembers socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa.
urexis kolmeurneoba
Tamar gorgilaZe
Tamar mamias asuli giorgaZe daibada
1919 wels xelvaCauris raionis sofel ur-
exSi. 1932 wlidan muSaobda urexis kolmeur-
neobaSi meCaied, mecitrused, meabreSumed, brig-
adirad, agroteqnikosad. T. gorgilaZe 1939-
1940-1941 wlebSi ssr kavSiris saxalxo meur-
neobis miRwevaTa gamofenis monawile iyo.
T. gorgilaZes 1949 wels maRali SromiTi
miRwevebisaTvis socialisturi Sromis
gmiris wodeba mieniWa.
T. gorgilaZe gardaicvala 1985 wels.
mejiniswylis kolmeurneoba
mamud miqelaZe
mamud ramizis Ze miqelaZe daibada 1928
wels, qedis raionis sofel ZenwmanSi. is cno-
bili pirveli Jurnalistisa da sazogado
moRvawis, abdul miqelaZis SviliSvili iyo.
mamud miqelaZem 1943 wels daamTavra qe-
dis saSualo skola da misi ojaxi sacxovre-
blad gadavida baTumis raionis sofel me-
jiniswyalSi. igi axalgazrdobidan Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi, muSaobda rigiT wevrad, citrusebis momvlelad, rgolis
158
xelmZRvanelad, male is Tanamosaqmeebma brigadirad airCies.
mamudis brigada yovelTvis didi gadaWarbebiT asrulebda geg-
mas da socialistr SejibrebaSi gamarjvebuli gamodioda.
sabWoTa xelisuflebis damyarebis 60 wlisTavze misma brigadam,
roca raionis mecitruseobaSi saSualo saheqtaro mosavlianoba
9,1 tona iyo mamud miqelaZis brigadam saukeTeso Sedegebs
miaRwia, citrusovanTa baRis sanimuSo movliT, yvela agroteqni-
kuri RonisZiebis gatarebiT 13 heqtari citrusovanTa baRis Ti-
Toeul heqtarze 29,1 t. mandarini mokrifa, risTvisac mas ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, 1978 wlis
TebervalSi socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
Sromis maRali organizaciis danergviT da agroteqnikuri
RonisZiebebis CatarebiT brigada warmatebebs aRwevda mebost-
neobaSi, mexileobaSi, sakvebwarmoebaSi, meabreSumeobaSi da geg-
mebs 150-200 procentiT asrulebda, ris gamoc yvela kolmeurne
wevri brigadaSi Rebulobda premialur anazRaurebas.
mamud miqelaZe 1988 wels gavida damsaxurebul pensiaze,
gardaicvala 2004 wels.
xusein beriZe
xusein mamudis Ze beriZe daibada 1905
wels, qedis raionis sfel zendidSi. qedis
skolaSi miiRo dawyebiTi ganaTleba. 1927-
1945 wlebSi muSaobda zendidis kolmeur-
neobaSi, aqtiur monawileobas Rebulobda
kolmeurneobaSi venaxebis gaSenebaSi.
1945 wels xusein beriZe sacxovreblad
gadavida baTumis raionis mejiniswylis
kolmeurneobaSi da muSaoba daiwyo cit-
rusebis momvlelad. 1948 wels 400 Zir sru-
lasakovan msxmoiare mandarinis xeze saSualod 1412 cali
mandarini _ 28000 kilogrami mokrifa. risTvisac ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 29 agvistos brZaneb-
159
ulebiT xusein beriZes socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. 1970 wels xusein beriZe gavida damsaxurebul pensiaze.
gardaicvala 1981 wels.
ganTiadis kolmeurneoba
dursun komaxiZe
dursun omeris Ze komaxiZe daibada
1927 wels baTumis raionis sofel gan-
TiadSi. 1941 wels, 8 klasi daamTavra da
Caeba sakolmeurneo SromaSi, 1947 wels
dursuns 250 Ziri limonis nargavi Caa-
bares mosavlelad da Tan Cais planta-
ciaSic muSaobda. 1948 wels TiToeuli
limonis nargavidan 454 cali limoni
mokrifa.
1949 wlis 29 agvistos ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis brZaneb-
ulebiT, dursun komaxiZes socialisturi Sromis gmiris wodeba
mieniWa. 1949 wlis didTovlobam da mkacrma zamTarma daaziana
citrusovanTa nargavebi, dursunma amoZirkva gayinuli da-
zianebuli nargavebi da forToxlis baRi gaaSena. oTxi weli
uvlida da 1955 wels axalgaSenebuli nargavebidan 4 tona
mosavali miiRo. 1958 wels gmiri sakavSiro sasoflo sameur-
neo gamofenaze iyo gagzavnili.
dursun komaxiZe aWaris assr saxalxo kontrolis komite-
tis wevri iyo ramodenime wlis manZilze.
gardaicvala 1998 wels.
160
axalSenis sabWoTa meurneoba
giorgi witaiSvili
giorgi irodionis Ze witaiSvili daibada 1905 wels, ozur-
geTis raionis sofel mzianSi. saSualo ganaTlebis miRebis
Semdeg warCinebiT daamTavra Tbilisis sa-
soflo-sameurneo instituti agronomis
specialobiT da wlebis ganmavlobaSi
muSaobda cecxlauris meurneobis direq-
toris moadgiled.
1945 wlidan giorgi witaiSvili baTu-
mis raionis axalSenis sabWoTa meurneo-
bis ufros agronomad muSaobda, Tavisi en-
ergiuli muSaobiT 1948 wels5084 Zir sru-
lasakovan msxmoiare limonis xeze saSua-
lod TiToeuli Ziridan 274 cali limoni mokrifes, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949 wlis 17
agvistos brZanebulebiT giorgi witaiSvils socialisturi
Sromis gmiris wodeba mianiWa.
giorgi witaiSvili 1964 wels maxvilauris sabWoTa meur-
neobis direqtorad dainiSna, sadac 1970 wlamde muSaobda.
giorgi witaiSvili gardaicvala 1971 wels.
vladimer lomaZe
vladimer nikifores Ze lomaZe dai-
bada 1904 wels, ozurgeTSi. 1928 wels muSao-
ba daiwyo raionis abreSumis Zafsaxvev
qarxanaSi. daamTavra saqarTvelos sasof-
lo-sameurneo instituti, 1937 wels muSao-
ba daiwyo muxaestates sabWoTa meurneo-
bis direqtorad. 1941-1945 wlebSi did sa-
mamulo omSi iyo 1945 wels omgamovlili
vladimer lomaZe dainiSna baTumis raio-
161
nis axalSenis citrusebis sabWoTa meurneobis direqtorad.
axalSenis sabWoTa meurneobam 1948 wels srulasakovan
5084 Ziri limonis TiToeul xeze miiRo 274 cali limoni
mokrifa. am warmatebisaTvis ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumma, 1949 wlis 17 agvistos brZanebulebiT, mas so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa. vladimer lo-
maZis muSaobiT axalSenis sabWoTa meurneoba mudam mowinave
iyo. 1964 wels vladimer lomaZe damsaxurebul pensiaze
gavida. is gardaicvala 1972 wels.
mixeil xundaZe
mixeil barnabis Ze xundaZe daibada
1908 wels, ozurgeTis mazris sofel kalag-
onSi. muSaobda qobuleTis raionis oCxa-
muris sabWoTa meurneobaSi traqtoristad.
1933 wlidan mixeil xundaZe muSaobas iw-
yebs baTumis raionis axalSenis citruse-
bis meurneobaSi muSad, Semdeg brigadirad.
m. xundaZes 1949 wlis 5 ivliss citruso-
vanTa nayofis uxvi mosavlis miRebisaTvis
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
gardaicvala 1983 wels.
axalSenis kolmeurneoba
maria paraskevepulo
maria ivanes asuli paraskevopulo daibada 1918 wels, baTu-
mis raionis sofel axalSenSi. 1932 wels daamTavra axalSenis
arasruli saSualo skola da mSoblebTan erTad Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi. deda elene petres asuli da mama ivane
giorgis Ze patiosani mSromelebi iyvnen. maria paraskevopu-
lom Tavi gamoiCina rogorc mowinave meCaiem, is sanimuSod
uvlida Cais plantacias, droulad atarebda agroteqnikur
162
RonisZiebebs, da kolmeurneobaSi sanimuSo
meCaie gaxda. 1948 wels 0,5 heqtari Cais
farTobidan 6360 kilogrami xarisxovani Cais
mwvane foToli mokrifa, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma 1949
wlis 17 agvistos brZanebulebiT social-
isturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
maria paraskevepulo 1978 wels gavida
sakavSiro mniSvnelobis personalur pen-
siaze.
1990 wels sacxovreblad gadavida krasnodaris mxareSi
da iq gardaicvala.
163
xelvaCauris raionSi Cais damzadeba1987 w. 28 seqtembris mdgomareobiT
kolmeurneobebi gegma.t. Sesruleba. t.
qedqedi 305 361.6
aWariswyali 828 950.8
kirnaTi 786 866.8
maxinjauri 1128 1212.8
maxo 1175 1260.3
sarfi 468 501.3
Warnali 228 877.1
axalsofeli 1475 1552.6
axalSeni 2517 2603
Txilnari 1359 1394.5
erge 1124 1154.9
mejiniswyali 221 225.7
Caisubani 3610 3658.5
xelvaCauri 464 470
gonio 703 702.4
CxutuneTi 170 171.7
urexi 1119 1020.3
sabWoTa meurneobebi
axalSeni 234 245.7
salibauri 857 885.8
Txilnari 929 950.3
maxinjauri 250 251.8
sul raionSi 22265 23061.6
12. xelvaCauris raionuli gazeTi ,,oqtombris gziT” 1987 w. 29
seqtemberi
164
socialisturi Sromis gmirebi
qedis raionidan
Tambaqos mcenare teqnikur simwifeSi
Tambaqos saSrobi merisSi 1936 w.
165
oqropir beriZe
oqropir nikofores Ze beriZe daibada 1908 wels, q. quTais-
Si. saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg
daamTavra Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis sociologiuri fakulteti.
o. beriZe 1930-1941 wlebSi muSaobda
aWaris finansTa komisariatis inspeqto-
rad. aWarxilbostan vaWrobis qobule-
Tis kantoris ekonomistad, qobuleTis
raiaRmaskomis sagegmo komisiis Tavmj-
domared, miwganis gamged, raiaRmaskomis
Tavmjdomaris moadgiled, finganis gamged.
o. beriZe 1942 wels airCies saqarTve-
los kp qobuleTis raikomis mdivnad ka-
drebis dargSi, xolo 1942-1944 wlebSi
muSaobda raikomis meore mdivnad. 1944-1949 wlebSi saqarTve-
los kp qedis raikomis pirvel mdivnad muSaobis dros raion-
Si Tambaqos mosavlis gegmis 26,5 procentiT gadaWarbebisaTvis,
oqropir beriZes ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma
socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
1949 wels o. beriZes irCeven partiis baTumis saqalaqo
komitetis pirvel mdivnad. Semdeg muSaobda ssr kavSiris min-
istrTa sabWos warmomadgenlad aWaraSi.
1953 wlidan 1976 wlamde oqropir beriZe iyo saqarTvelos kp
aWaris saolqo komitetis soflis meurneobis ganyofilebis gamge.
o. beriZe gardaicvala 1976 wels.
karlo memedis Ze megreliZe
karlo megreliZe daibada 1907 wels, qobuleTis raionis
sofel qobuleTSi, glexis ojaxSi. pirveldawyebiTi ganaTle-
ba miiRo sofel xucubnis dawyebiT skolaSi. Semdeg daamTavra
baTumis pedagogiuri saswavlebeli, 1929-1933 wlebSi muSaobda
166
baTumis mSromlTa deputatebis saqalaqo
sabWos ganaTlebis ganyofilebis gamged.
1938 wels daamTavra leningradis saxelm-
wifo universitetis geografia-geologiis
fakulteti da dainiSna baTumis politsagan-
manaTleblo saswavleblis direqtorad. amave
dros leqciebs kiTxulobda baTumis saxelm-
wifo pedagogiur institutSi. 19942 wels is
iniSneba qedis mSromelTa deputatebis raion-
uli sabWos aRmaskomis Tavmjdomared.
1949 wlis 2 maiss k. megreliZes ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis brZanebulebiT mieniWa socialisturi
Sromis gmiris wodeba qedis raionSi maRalxarisxovani Tam-
baqos gegmis 26,5 procentiT gadaWarbebiT SesrulebisaTvis.
1950 wels k. megreliZe baTumis Tambaqos safermentacio
qarxnis direqtoria. amave wels qobuleTis raionis sofel
qveda ulianovkis kolmeurneobis gamgeobis Tavmjdomared air-
Cies, sadac muSaobda 1969 wlamde, pensiaSi gasvlamde, pensiaSi
gasvlis Semdeg muSaobda S. rusTavelis saxelobis baTumis
sax. pedagogiur institutSi.
k. megreliZe ramdenimejer arCeuli iyo qedisa da qobule-
Tis raikomis wevrad da raisabWos deputatad, dajildoebuli
iyo leninisa da wiTeli droSis ordenebiT.
k. megreliZe gardaicvala 1978 wels.
yedir (vaxtang) suleimanis Ze CxeiZe
yedir CxeiZe daibada 1910 wels, qedis raionis sof. aqucaSi.
pirveldawyebiTi ganaTleba miiRo qedaSi. Semdeg daamTavra
yvarlis satyeo teqnikumi. 1930-1931 wlebSi muSaobda xulos
raionis mTavar agronomad. Semdeg daamTavra Tbilisis sasof-
lo sameurneo instituti da muSaobda xulos raimiwganis
mTavar agronomad.
yedir CxeiZe 1943-1947 wlebSi muSaobda qedis saSualo sko-
167
laSi da qedis pedagogiur saswavlebelSi
sadac aswavlida qimia-biologias. amavedrou-
lad, 1946-1952 wlebSi muSaobda qedis raionis
soflis meurneobis ganyofilebis gamged. misi
xelmZRvanelobiT raionis kolmeurneobebSi
masobrivad daiwyo venaxebisa da Cais gaSene-
ba. didi yuradReba eqceoda raionis Semosav-
lis ZiriTadi dargis, meTambaqoeobis ganvi-
Tarebas. man uzrunvelyo raionis masStabiT
Tambaqos mosavlis 26,5 procentiT gegmis gadaWarbebiT damzade-
ba, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949
wlis 3 ivliss brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa. yedir CxeiZes saqarTvelos umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT mieniWa saqarTvelos damsaxurebuli
agronomis wodeba. 1963-1968 wlebSi muSaobda qobuleTis raionis
soflis meurneobis sammarTvelos ufrosad.
yedir CxeiZe, rogorc unarani da gamocdili specialisti,
daniSnes Suaxevis axladSeqmnili raionis soflis meurneobis
sammarTvelos ufrosad, Semdeg muSaobda aWaris soflis meur
neobis ministris moadgiled da baTumis raionis axalSenis
sabWoTa meurneobis direqtorad. gardaicvala 1977 wels.
yedirs darCa ori Svili: nodar CxeiZe _ teqnikis mecniere-
baTa doqtori, saqarTvelos sainJinro akademiis wevri, oTxi
Svilis mama.
qaliSvili mzevinari pedagogia.
Tamara sixaruliZe
Tamar sixaruliZe daibada 1917 wels
Coxatauris raionSi. aqve daamTavra 7-wliani
skola. Semdeg daamTavra q. soxumSi peda-
gogiuri teqnikumi. 1938-1939 wlebSi muSaob-
da Coxatauris raionis miwaTmoqmedebis ganyo-
filebaSi, Semdeg Coxatauris raikomis saqmeTa
,
168
mmarTvelad. T.sixaruliZem 1944 wels daamTavra Tbilisis sa-
soflo-sameurneo instituti da muSaoba daiwyo qedis raionSi
Teslis laboratoriis gamged. Semdeg amave raionis mTavar
agranomad. T. sixaruliZes 1949 wlis 3 maiss mieniWa social-
isturi Sromis gmiris wodeba. 1952-1954 wlebSi is muSaobda
partiis qedis raikomis mdivnad. 1955-1957 wlebSi arCeuli iyo
raikomis meore mdivnad. 1957 wlidan muSaobda samtrediis
raionis mefrinveleobis sabWoTa meurneobis direqtorad. gar-
daicvala 1985 wlis dekemberSi.
Salva (axmed) abaSiZe
Salva (axmed) SuReibis Ze abaSiZe daibada 1920 wels, qedis
raionis sofel cxmorisSi. sofelSi miiRo
dawyebiTi ganaTleba. 1938-1939 wlebSi
daamTavra sof. cxmorisis 8-wliani skola da
muSaoba daiwyo kolmeurneobaSi rigiT wevrad,
Semdeg mergoluri iyo.
Tambaqos uxvi mosavlis miRebisaTvis
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma,
1949 wlis 18 ivniss, socialisturi Sromis
gmiris wodeba mianiWa da gadasca leninis
ordeni da oqros medali ,,namgali da uro”.
Semdeg Salva abaSiZem daamTavra saguramos kolmeurneobis
Tavmjdomareebis mosamzadebeli skola da muSaobda dandalosa
da cxmorisis sabWoebis ubnis agronomad.. 1955 wels airCies
sofel cxmorisis kolmeurneobis Tavmjdomared. am dros man
daamTavra saqarTvelos soflis meurneobis instituti swavlu-
li agronomis specialobiT. 1959-1960 wlebSi kvlav ubnis agro-
nomia. Semdeg muSaobda raionis hidromeliatorad. 1961 wlidan
qedis raionis saxelmwifo Sesyidvebis inspeqtorad.
S. abaSiZe 1963-1965 wlebSi qedis sasoflo-sawarmo partiu-
li komitetis inspeqtor-organizatori iyo.
1965-1967 wlebSi iyo saqarTvelos kp. qedis raikomis
169
inspeqtori, xolo 1967-1976 wlebSi _ qedis raionis Tambaqos
damzadebis kantoris ufrosi.
S. abaSiZe 1976-1979 wlis ianvramde qedis raionis cxmorisis
gaerTianebuli kolmeurneobis Tavmjdomare iyo. 1979 wlis ianvri-
dan gavida personalur pensiaze. S. abaSiZe gardaicvala 1992 wels.
eub ananiZe
eub iunusis Ze ananiZe daibada 1898 wels,
qedis raionis sofel kokotaurSi, Raribi
glexis ojaxSi. sofelSi Seiswavla wera-
kiTxva da kolmeurneobis Camoyalibebi-
sTanave Caeba sakolmeurneo SromaSi. muSaob-
da rigiT wevrad, mergolurad, brigadirad.
eubi 1936 wels sofelma kolmeurneo-
bis Tavmjdomared airCia. Semdeg sxva sam-
uSaoze gadaiyvanes. 1939 wels ki kvlav airCies soflis Tavkacad.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1948 wlis 21
Tebervlis brZanebulebiT, eub ananiZes sof kokotauris kolmeur-
neobis ,,mergolurs, romelmac 2 heqtari farTobidan TiToeul
heqtarze 25 cent neri Tambaqos foToli moiwia”, socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa, gadaeca leninis ordeni da
oqros varskvlavi namgali da uro.
1950-1954 wlebSi eub ananiZe cxmorisis da kokotauris gaer-
Tianebuli kolmurneobis Tavmjdomaris moadgiled muSaobda,
gardaicvala 1971 wels.
israfil nakaSiZe
israfil osmanis Ze nakaSiZe daibada 1931 wels, qedis raio-
nis sofel cxmorisSi. 1947 wels daamTavra sofel cxmorisis
8-wliani skola da muSaoba daiwyo kolmeurneobis mergolu-
rad. 1949 wlis 18 ivniss ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis brZanebulebiT israfil nakaSiZes socialisturi
170
Sromis gmiris wodeba mieniWa, gadaeca
leninis ordeni da oqros varskvlavi
,,namgali da uro” _ 0,5 heqtar farTobze
,,trapizonis” jiSis Tambaqos heqtarze 25
centneris da 2,95 heqtari farTobis Ti-
Toeul heqtarze 18 centneri ,,samsunis”
jiSis Tambaqos moyvanisaTvis.
israfil nakaSiZe 1957 wlidan sacx-
ovreblad gadavida baTumis raionis me-
jiniswylis kolmeurneobaSi da 1991 wlam-
de muSaobda kolmeurneobis brigadirad.
gardaicvala 2016 wels.
axmed nakaSiZe
axmed rizmanis Ze nakaSiZe daibada
1907 wels, qedis raionis sofel axoSi.
sofelSi Seiswavla wera-kiTxva.
kolmeurneobis SeqmnisTanave, 1929 wl-
idan Caeba SromiT saqmianobaSi. 1941-1945
wlebSi gmirulad ibrZoda samSoblos
dasacavad, saidanac mravali jildoTi
da medlebiT mkerddamSvenebuli dabrun-
da da kvlav Caeba sakolmeurneo Sroma-
Si.
axmed nakaSiZes 1949 wlis 18 ivnisis
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT,
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa, 3 heqtari farTo-
bis, TiToeul heqtarze 18,1 centneri ,,samsunis” jiSis Tam-
baqos moyvanisaTvis da gadaeca leninis ordeni, oqros varskv-
lavi ,,namgali da uro”.
axmed nakaSiZem Semdeg muSaoba gaagrZela mevenaxeTa rgol-
is xelmZRvanelad.
gardaicvala 1988 wels.
171
abdul (amiran) beriZe
abdul (amiran) alis Ze beriZe daiba-
da 1918 wels, qedis raionis sofel axoSi.
abdul beriZe axalgazrda Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi. muSaobda mergolu-
rad, brigadirad. misi rgoli da brigada
yovelTvis mowinave iyo, amitom mas mudam
gamgeobis wevrad irCevdnen.
1949 wlis 9 agvistos, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos brZanebulebiT, sofel
axos kolmeurneobis mergolurs a. beriZ-
es socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa, 3 heqtari
venaxis TiToeul heqtarze 101,1 centneri yurZnis moyvani-
saTvis da gadaeca leninis ordeni da oqros varskvlavi
,,namgali da uro”.
a. beriZe gardaicvala 1985 wels.
Suqri muxamedis Ze jayeliZe
Suqri jayeliZe daibada 1898 wlis 9 oqtombers, qedis
raionis sofel dandaloSi. iqve miiRo
dawyebiTi ganaTleba. dandalos kolmeur-
neobis CamoyalibebisTanave Caeba sa-
kolmeurneo SromaSi. wlebis ganmavlo-
baSi muSaobda mergolurad, romelmac 1948
wels 3 heqtari farTobis TiToeul
heqtarze 18,7 centneri ,,samsunis’ jiSis
Tambaqo moiyvana.
am warmatebisaTvis 1949 wlis 3 ivli-
sis ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis brZanebulebiT dandalos
kolmeurneobis mergolurs Suqri jayeliZes socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa.
172
Suqri jayeliZe Semdgom wlebSi muSaobda kolmeurneobis
brigadirad, 1954 wlis 27 dekembers avtokatastrofaSi daiRupa.
muxamed osmanis Ze arZenaZe
muxamed arZenaZe daibada 1923 wlis 9 ivliss, qedis raionis
sofel dandaloSi, iqve daamTavra dawyebiTi skola, Semdeg
miiRo arasruli saSualo ganaTleba da muSao-
ba daiwyo kolmeurneobaSi meTambaqoed. male
igi mergolurad airCies, misma rgolma 1948
wels 3 heqtar Tambaqos farTobis TiToeul
heqtarze 18,6 centneri ,,samsunis” jiSis
Tambaqo moiyvana, risTvisac 1949 wlis 3 mai-
sis ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezid-
iumis brZanebulebiT, socialisturi gmiris
wodeba mieniWa. 1954 wels m. arZenaZem sagura-
mos samwliani sasoflo-sameurneo skola
daamTavra. 1955 w. agroteqnikosad daniSnes dandalos kolmeur-
neobaSi.
m. arZenaZe Semdgom wlebSi muSaobda kolmeurneobis meve-
naxeobis brigadirad.
gardaicvala 1982 wels.
mamud xalvaSi
mamud axmedis Ze xalvaSi daibada 1918
wels, qedis raionis sofel kantaurSi.
mamud xalvaSi kantaurSi kolmeurneo-
bis Seqmnidan Caeba sakolmeurneo Sroma-
Si. 1945 wlidan muSaobda mergolurad.
1949 wlis 18 ivniss, ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT,
Tambaqos uxvi mosavlis moyvanisaTvis
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa,
173
gadaeca leninis ordeni da oqros varskvlavi ,,namgali da
uro”.
mamud xalvaSi gardaicvala 1965 wels, 47 wlis asakSi.
ali safariZe
ali yediris Ze safariZe daibada 1909 wels qedis raionis
sofel dologanSi, glexis ojaxSi. sofel-
Sive miiRo dawyebiTi ganaTleba da Caeba
sakolmeurneo SromaSi. muSaobda dolognis
kolmeurneobaSi rigiT wevrad, mergolurad,
fermis gamged.
ali safariZis rgolma 1948 wels 0,4
heqtari Tambaqos farTobidan saxelmwifos
Caabara ,,trapzonis” jiSis 27,5 centneri Tam-
baqos foToli da 2,6 heqtari Tambaqos far-
Tobidan 25,5 centneri ,,samsunis” jiSis
Tambaqos foToli.
am warmatebisaTvis ali safariZes ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1949 wlis 3 ivlisis brZanebulebiT so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
ali safariZe 1974 wels gavida damsaxurebul pensiaze.
gardaicvala 1999 wels.
memed lorTqifaniZe
memed suleimanis Ze lorTqifaniZe dai-
bada 1902 wels, qedis raionis sofel do-
loganSi. sofelSi kolmeurneobis Seqm-
nis pirveli dRidan Caeba sakolmeurneo
SromaSi. sofelSive daamTavra dawyebiTi
skola.
memed lorTqifaniZe wlebis ganmav-
lobaSi saTaveSi edga rgols, misma rgol-
ma 1948 wels 1,4 heqtari farTobidan Ti-
174
Toeul heqtarze gaangariSebiT 25,6 centneri ,,trapzonis”
jiSis Tambaqo moiyvana da 1,6 heqtarze TiToeul heqtarze
gadaangariSebiT 26,5 centneri ,,samsunis” jiSis Tambaqo.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 3
ivlisis brZanebulebiT, memed lorTqifaniZes socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa.
memed lorTqifaniZe 1967 wlamde muSaobda kolmeurneoba-
Si da gavida damsaxurebul pensiaze.
igi gardaicvala 2001 wels.
harun SilaZe
harun suleimanis Ze SilaZe daibada 1924 wels, qedis raio-
nis sofel dologanSi. iqve miiRo dawyebiTi ganaTleba da
axalgazrdobidan Caeba sakolmeurneo Sro-
maSi, muSaobda kolmeurneobaSi rigiT wevrad.
male axalgazrda kaci rgolis xelmZRv-
anelad airCies. 1948 wels harun SilaZis
rgolma 0,6 heqtarze moiyvana 25,1 centneri
trapizonis jiSis Tambaqo da 2,4 heqtarze 18
centneri ,,samsunis” jiSis Tambaqo heqtarze
gaangariSebiT.
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidi-
umma 1949 wlis 3 ivlisis brZanebulebiT, harun HSilaZes so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
harun SilaZe 1950 wlidan muSaobda kolmeurneobaSi brig-
adirad, misi brigada gadaWarbebiT asrulebda Tambaqos geg-
mebs, Semdeg wlebSi harun SilaZis xelmZRvanelobiT dolo-
ganSi gaSenda Cais plantaciebi da brigada meCaieobaSi mowi-
nave iyo.
harun SilaZe 1989 wels gavida personalur pensiaze. gar-
daicvala 2005 wels.
175
socialistri Sromis gmirebi xulossocialistri Sromis gmirebi xulossocialistri Sromis gmirebi xulossocialistri Sromis gmirebi xulossocialistri Sromis gmirebi xulos
raionSiraionSiraionSiraionSiraionSi
Tambaqos foTlis Srobis procesi
176
vladimer trapaiZe
vladimer trapaiZe daibada 1911 wlis 2 seqtembers, max-
araZis raionSi. aqve daamTavra saSualo
skola, Semdeg _ Tbilisis saxelmwifo
universiteti finansistis specialobiT
da muSaoba daiwyo mSobliur raionSi
raiaRmaskomis inspeqtorad, safinanso
ganyofilebis gamged, mogvianebiT daaw-
inaures partiis raionuli komitetis mdi-
vnad.
1947 wlidan vladimer trapaiZe
saqarTvelos kp(b) xulos raikomis pirve-
li mdivani iyo.
vladimer trapaiZem Tavisi aqtiuri da nayofieri muSaobiT
uzrunvelyo mTlianad xulos raionSi Tambaqos mosavlis geg-
mis 22,6 procenti gadaWarbebiT Sesruleba, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumis 1949 wlis 3 ivlisis brZa-
nebulebiT, socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
vladimer trapaiZe 1951 wlidan gadaiyvanes TbilisSi. dain-
iSna saqarTvelos finansTa ministris moadgiled, Semdeg _
pirvel moadgiled, bolos ki ganagebda finansTa saministros
sarevizio samsaxurs.
vladimer trapaiZe gardaicvala 1994 wels.
levan mixeilis Ze daviTaZe
levan mixeilis Ze daviTaZe daibada 1916 wels, Suaxevis
raionis sofel SuaxevSi. 1937 wels daamTavra samaswavleblo
instituti, 1950 wels _ baTumis saxelmwifo pedagogiuri in-
stituti, xolo 1952 wels _ skkp centralur komitetTan arse-
buli umaRlesi partiuli skola.
institutis damTavrebis Semdeg, 1937 wlidan 1942 wlamde
muSaobda saxalxo ganaTlebis dargSi. iyo xulos ganaTlebis
ganyofilebis gamge. 1942 wels airCies saqarTvelos kp (b)
177
xulos raikomis mdivnad, xolo 1944 wels _
xulos raionis mSromelTa deputatebis sa-
bWos aRmaskomis Tavmdjomared. levan dav-
iTaZes 1949 wlis 7 maiss, ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis brZaneb-
ulebiT, xulos raionSi Tambaqos gegmis
22,6 procentiT gadaWarbebiT Sesrulebi-
saTvis socialisturi Sromis gmiris wode-
ba mieniWa.
l. daviTaZe 1949-1950 wlebSi muSaobda
saqarTvelos kp aWaris saolqo komitetis propagandisa da
agitaciis ganyofilebis gamged.
1953 wels l. daviTaZe saqarTvelos kp aWaris saolqo
komitetis mdivnad airCies, xolo 1961 wels aWaris ministrTa
sabWos Tavmjdomared. 1975 wlidan muSaobda Txilnaris sabWo-
Ta meurneobis direqtorad.
l. daviTaZe arCeuli iyo ssr kavSiris meeqvse da meSvide
mowvevis deputatad.
gardaicvala 1992 wels.
Salva CxaiZe
Salva konstantines Ze CxaiZe daibada 1915 wels, samtrediis
raionis sofel dabla gomSi. SromiTi saqmi-
anoba 1933 wels, foTis sasoflo-sameurneo
teqnikumis damTavrebis Semdeg daiwyo q.
baTumSi. Salva CxaiZem daamTavra saqarTve-
los sasoflo-sameurneo instituti, muSaob-
da xulos raionis Wvanis sasoflo sabWos
agronomad, xulos raionis mTavar agrono-
mad.
1949 wlis 3 ivliss Salva CxaiZes _
xulos raionis soflis meurneobis ganyo-
filebis gamges, ssr kavSiris umaRlesi sab-
178
Wos prezidiumis brZanebulebiT, socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa, raionSi Tambaqos gegmis zeviT 22,6 procentiT
gadaWarbebiT SesrulebisaTvis.
Salva CxaiZe 1952 wlidan muSaobda qedis raionis soflis
meurneobis sammarTvelos ufrosad da raionuli sabWos aR-
maskomis Tavmjdomaris moadgiled, saqarTvelos kp Suaxevis
raikomis meore mdivnad, Suaxevis da xulos gaerTianebuli
raionebis sawarmoo sammarTvelos ufrosad.
17 weli xelmZRvanelobda xelvaCauris raionis mecxove-
leobis sanaSene meurneobas, romelic erT-erTi mowinave iyo
saqarTveloSi.
S. CxaiZe sicocxlis bolo wlebSi muSaobda saqarTvelos
subtropikuli nedleulis Senaxvisa da gadamamuSavebeli samec-
niero-kvleviT institutSi ufros mecnier muSakad. Salva CxaiZe
gardaicvala 2005 wlis ivlisSi.
unqer bolqvaZe
unqer yedemis asuli bolqvaZe daibada 1920 wels, xulos
raionis sofel wablanaSi. 1934 wels daamTavra
wablanis dawyebiTi skola. 1934 wlidan wa-
blanis kolmeurneobis wevri gaxda da meTam-
baqoed daiwyo muSaoba, male axalgazrda qali
rgolis xelmZRvanelad airCies. misi rgoli
yovelwliurad gadaWarbebiT asrulebda sax-
elmwifoze maRalxarisxovani Tambaqos miyid-
vis gegmas. 1950 wlis 3 ivlisis brZanebulebiT,
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma
socialisturi Sromis gmiris wodeba mianiWa
3 heqtari Tambaqos farTobis TiToeul heqtarze 25 centneri
maRalxarisxovani ,,trapzonis” jiSis Tambaqos moyvanisaTvis.
is dajildoebuli iyo ordeniT 1941-1945 wlebSi, didi samamu-
lo omSi zurgSi mamacuri SromisaTvis.
1951 wlis 18 Tebervals xulos rainis kvatiis #44 saarCevno
179
olqis amomrCevlebma unqer bolqvaZe erTxmad airCies aWaris
avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos deputatad.
mas, rogorc mowinave meTambaqoes, xuTi Svilis dedas, 1984
wels riggareSe gamouyves msubuqi avtomanqana ,,volga”. garda-
icvala 2014 wels.
beJan falavandiSvili
beJan ilias Ze falavandiSvili daibada 1913 wels, qobule-
Tis raionis sofel CaqvSi. sasoflo sameur-
neo institutis damTavrebis Semdeg gaanaw-
iles samuSaod xulos raionSi, muSaobda
agronomad. 1947 wlidan daawinaures xulos
raionis soflis meurneobis ganyofilebis
mTavar agronomad. 1948 wels Tavisi muSao-
biT uzrunvelyo mTlianad raionSi Tambaqos
mosavlis gegmis 22,6 procentiT gadaWarbe-
biT Sesruleba, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos prez-
idiumis 1949 wlis 3 maiss brZanebulebiT socialisturi
Sromis gmiris wodeba mieniWa.
demural melaZe
demural Talibis Ze melaZe daibada 1880 wels, xulos
raionis sofel almeSi, glexis ojaxSi.
mSoblebi adre gardaecvala da patara de-
muralma mojamagired daiwyo muSaoba.
1930 wels demural melaZe Sevida
sofel almis kolmeurneobaSi, Semdeg ra-
modenime weli muSaobda soflis koopera-
tivSi. 1934-1941 wlebSi d. melaZe muSaobda
xulos raionis sofel almes kolmeurneo-
bis rigT wevrad, 1941 wlidan kolmeurneo-
bis mergoluria. demural melaZis mevenax-
eTa rgolma 3 heqtari venaxidan TiToeul heqtarze 100,2
180
centneri yurZeni moiyvana. risTvisac ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1949 wlis 9 agvistos brZanebulebiT so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa. is iyo yvelaze
asakovani gmiri aWaridan.
d. melaZe dajildoebuli iyo medliT, ,,1941-1945 wlebis
didi samamulo omis periodSi mamacuri SromisaTvis”, is aWaris
umaRlesi sabWos meore mowvevis deputati iyo.
1951 w. 18 Tebervals melaZe xulos raionis xulos #339
saarCevno olqis amomrCevlebma saqarvelos umaRlesi sabWos
deputatad airCies. gardaicvala 1958 wels.
xamza maxaraZe
xamza Saxos Ze maxaraZe daibada 1909 wels, xulos raionis
sofel faCxaSi, glexis ojaxSi. sofelSi mi-
iRo dawyebiTi ganaTleba, kolmeurneobis
Camoyalibebis dRidan muSaobda kolmeurneoba-
Si meTambaqoed. 1943 wlidan rgolis xelmZR-
vanelad airCies.
1949 wels xamza maxaraZis rgolma 3 heq-
tari Tambaqos farTobis TiToeul heqtarze
moiyvana 25 centneri ,,trapzonis” jiSis Tam-
baqo, risTvisac xamza Saxos Ze maxaraZes, ssr
kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumma 1950
wlis 3 ivlisis brZanebulebiT socialisturi Sromis gmiris
wodeba mianiWa.
xamza maxaraZe gardaicvala 1992 wels.
xasan surmaniZe
xasan mairis Ze surmaniZe daibada 1920 wels, xulos raio-
nis sofel faCxaSi. wlebis ganmavlobaSi muSaobda faCxis
kolmeurneobaSi rigiT wevrad, mergolurad, sawyobis gamged, fer-
mis gamged. Sromismoyvare da unariani axalgazrda kaci kolmeurn-
181
eebma brigadirad airCies. 1948 wels xasan
surmaniZis brigadam 3 heqtari Tambaqos far-
Tobis TiToeul heqtarze 25,1 centneri ,,trap-
zonis” jiSis Tambaqo moiyvana.
am warmatebisaTvis 1949 wlis 3 ivnisis
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
brZanebulebiT, xasan mairis Ze surmaniZes so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
xasan surmaniZe 1980 wels gavida dam-
saxurebul pensiaze. gardaicvala 1998 wels.
murSid dekanaZe
murSid Suqris Ze dekanaZe daibada 1908 wels, xulos raio-
nis sofel dekanaSvilebSi. daamTavra soflis dawyebiTi sko-
la. Sromismoyvare axalgazrda sofelma 1929 wels axlad-
Camoyalibebuli kolmeurneobis Tavmjdomared airCies. 1932-
1933 wlebSi arCeuli iyo xulos sasoflo
sabWos aRmaskomis Tavmjdomared, 1933-1935
wlebSi muSaobda sofel dekanaSvilebis
kolmeurneobis Tavmjdomared, 1935-1936 wlebSi
kvlav xulos sasoflo sabWos aRmaskomis
Tavmjdomarea.
1936-1937 wels igi kvlav dekanaSvilebis
kolmeurneobis gamgeobis Tavmjdomared air-
Cies. 1937 wlis ivlisidan Suaxevis Tambaqo
nedleulis mimRebi punqtis gamgea, 1938 wlis
martidan _ xulos raionis Tambaqo nedleulis mimRebi punq-
tis gamge, 1939 wlis agvistodan _ sofel dekanaSvilebis kolmeur-
neobis Tavmjdomare. 1943 wlis maisidan xulos raionuli sab-
Wos aRmaskomis socialuri uzrunvelyofis ganyofilebis gamge.
1945 wlidan murSid dekanaZe sofel qedlebis kolmeur-
neobis gamgeobis Tavmjdomared airCies. 1947 wlis martidan
sofel dekanaSvilebis mergoluri iyo. 1947 wels murSid
182
dekanaZis rgolma 3 heqtari simindis farTobis TiToeul
heqtarze 83,53 centneri simindis mosavali miiRo. es sarekor-
do iyo, risTvisac murSid dekanaZes ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis 1948 wlis 21 Tebervlis brZanebulebiT so-
cialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
1948 wlis martidan 1955 wlis martamde socialisturi
Sromis gmiri murSid dekanaZe mexuTed airCies dekanaSvileb-
is kolmeurneobis gamgeobis Tavmjdomared.
1955-1958 wlebSi murSid dekanaZe muSaobda xulos raikoop-
erativis gamgeobis Tavmjdomaris moadgiled damzadebis darg-
Si, xolo 1958 wlis maisidan 1962 wlis ivlisamde xulos
raionis Tambaqonedleulis mimRebi punqtis gamged. 1962 wels
murSid dekanaZe Tavis meuRlesTan erTad tragikulad daiRupa.
ramiz beriZe
ramiz ismailis Ze beriZe daibada 1923 wels, xulos raio-
nis sofel winwkalaSvilebSi, glexis ojaxSi.
sofelSi miiRo dawyebiTi ganaTleba. Rorjomis TemSi
muSaoba daiwyo stefanaSvilebis kolmeur-
neobaSi rigiT wevrad, Semdeg mergolu-
rad airCies.
1947 wels ramiz beriZis rgolma 3 heq-
tari farTobis TiToeul heqtarze 72 cent-
neri simindis mosavali miiRo, risTvisac
ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
1948 wlis 21 Tebervalis brZanebulebiT,
ramiz beriZes socialisturi Sromis gmiris
wodeba mieniWa.
ramiz beriZe 1949 wels miiRes skkp wevrad da kolmeurn-
eebma brigadirad airCies, sadac 1963 wlamde muSaobda.
gardaicvala 2007 wels.
183
xasia vanaZe
xasia murTazis Ze vanaZe daibada 1905
wels, xulos raionis sofel mekeiZeebSi.
sofelSi miiRo dawyebiTi ganaTleba da
kolmeurneobis Camoyalibebis dRidan Cae-
ba sakolmeurneo SromaSi.
xasia vanaZe 1945 wels kolmeurneebma rg-
olis xelmZRvanelad airCies, misma rgolma
1947 wels, 3 heqtari simindis farTobis TiToeul heqtarze 71,84
centneri simindi moiwia, risTvisac ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis 1948 wlis 21 Tebervalis brZanebulebiT, xasia vanaZes
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa.
xasia vanaZe Semdeg brigadirad da kolmeurneobis gamgeo-
bis wevrad airCies. 1965 wels igi damsaxurebul pensiaze
gavida, gardaicvala 1981 wels.
mejid SainiZe
mejid demuralis Ze SainiZe daibada 1919 wels, xulos
raionis sofel wablanaSi, Raribi glexis ojaxSi. daamTavra
soflis dawyebiTi skola da muSaoba daiwyo kolmeurneobaSi
rigiT wevrad, Semdeg muSaobda mergolurad.
mejid SainiZis rgolma 1948 wels 3 heq-
tari Tambaqos farTobis TiToeuli heqtari-
dan saxelmwifos Caabara 25 centneri ,,trap-
zonis” jiSis Tambaqo, risTvisac ssr kav-
Siris umaRlesi sabWos prezidiumma social-
isturi Sromis gmiris wodeba mianiWa.
mejid SainiZe wablanelebma, 1950 wels
kolmeurneobis Tavmjdomared airCies, sadac
17 weli imuSava. is muSaobda sxalTa-xixaZiris gzis ostatad,
arCeuli iyo xulos raikomis da raisabWos aRmaskomis wevrad.
mejid SainiZe 1969 wels jer kidev axalgazrda gardaicvala.
184
III nawilisaqarTvelos sazRvao sanaosno
saqarTvelos sanaosnos safuZveli 1967 wlis 20 ianvars
Caeyara. Tavdapirvelad mas novorosiiskis sanaosnosagan gad-
mocemuli 13 mciretonaJiani gemi hyavda, romelTa saerTo tvir-
Tamweoba 87 aTas tonas ar aRemateboda.
1977 wlis 1 ianvrisaTvis ki sanaosnos gankargulebaSi
531,3 aTasi tona saerTo tvirTamweobis 44, maT Soris, 37 nav-
Tobmzidi da 7 mSrali tvirTis gemi hyavda. am droisaTvis
flotis tvirTamweoba 1967 welTan SedarebiT 6-jer da ufro
metad gaizarda, marto 1975 wels, xuTwledis damamTavrebel
wels, sanaosnos flotis tvirTbrunvam erT milion tonas
miaRwia, xolo sazRvargareT curvisgan miRebuli mogeba 1967
welTan SedarebiT mniSvnelovnad gaizarda”.19
1959 wlis 19 noembers gazeTi ,,vodni transporti” ity-
obineboda: ,,murmanskis qarxana ,,krasnaia kuznicma” unikaluri
operacia Caatara. samSraltvirTo orTqlmavali ,,Tbilisis”
nawils, 36 dRe-RameSi SeaduRa amave tipis gemis cxviris
nawili, romelic didi samamulo omis dros orad gaglija
mtris torpedom. kapitaluri aRdgeniTi samuSaoebi damTavre-
bulia. gemma warmatebiT gaiara gamocda. axla igi miiRebs
tvirTs da pirvel reisSi gava”. 1959 wlis 18 dekembers ki
gazeTma ,,veCerni Tbilisma” radiodepeSa miiRo: ,,samSraltvirTo
orTqlmavali ,,Tbilisi” valdebulebas Rebulobs Rirseu-
lad ataros yvela zRvasa da okeaneSi didebuli saxeli Cveni
erTerTi msoflios uZvelesi qveynisa, saqarTvelos dedaqala-
qisa. ekipaJma valdebuleba aiRo Tavisi gemi sazRvao-savaWro
flotis gemebis mowinaveTa rigSi gaiyvanos amJamad mivdi-
varT holandiaSi.” gamoxda xani da 1960 wlis 15 Tebervals
orTqlmavali ,,Tbilisis” kapitnad anatoli kaWarava dainiS-
na, romelmac am gemze 7 weli dahyo, gemi ,,Tbilisi” erT-erTi
19. (jemal nakaSiZe, ,,vaxtzea saqarTvelos sanaosno” baT. 1977 w. gv.8)
185
mowinave gaxda sazRvao saministros gemebs Soris, misi kapi-
tani ki 1967 wlis 15 Tebervals saqarTvelos sazRvao samaos-
nos ufrosad daawinaures”20
anatoli kaWarava dajildoebuli iyo leninis ordeniTa
da oqtombris revoluciis ordeniT, mravali sxva medliTa da
sapatio sigeliT. niWieri organizatorisa da gamocdili
xelmZRvanelis meTaurobiT, saqarTvelos sazRvao sanaosno
erT-erTi mowinave gaxda sabWoTa kavSiris sanaosnoebs Soris.
1977 wlisaTvis saqarTvelos sazRvao sanaosnoSi 135
brigadas, 88 ubans da 6 gems miniWebuli hqonda komunisturi
Sromis damkvrelis sapatio wodeba. aseve, flotis 2136 mSromeli
da napiris 250-ze meti muSaki dajildovda sapatio sigelebi-
Ta da fasiani saCuqrebiT, 6-s mieniWa ,,saqarTvelos ssr trans-
portis damsaxurebuli muSakis” sapatio wodeba, xolo bocman
koron osaZes _ socialisturi Sromis gmiris sapatio wodeba.
20. (volter Wanturia ,,qarTvelebi zRvebsa da okeaneebSi”, 1997 w. baT. gv. 118-119).
baTumis navsadguri
186
kkkkkoooooron Teodores Ze osaZeron Teodores Ze osaZeron Teodores Ze osaZeron Teodores Ze osaZeron Teodores Ze osaZe
koron osaZe daibada 1924 wlis 20 ivliss, zestafonSi. erT
dRes mamam is baTumSi Camoiyvana naTesavTan. zRvis sanaxavad
biWebs gahyva. ,,im dRidan daavadda zRvis siyvaruliT. (mezR-
vaurebi xumrobiT mas zRvis avadmyofobas eZaxian)... is mon-
domebiT swavlobda da
SavizRvispira qalaq ba-
Tumze ocnebobda. Tvalwin
edga gemis anZebis tye, re-
idze mdgari mravali qvey-
nis almebiani, mimavali da
momavali xomaldebi elan-
deboda , navsadguris
uzarmazari amweebi edga
Tvalwin _ aseTia saqveyn-
od ganTqmuli baTumis
navsadguris savizito ba-
raTi.
biWma mtkiced gadawyvi-
ta Tavisi bedi zRvisTvis
daekavSirebina...
igi ocnebiT ukve ba-
Tumis sazRvao saswavle-
blis TovliviT TeTr ko-
rpusebSi iyo, sazRvao saqmes eufleboda, wignze aRamebda da
aTenebda, roca didi samamulo omi daiwyo da es gegmebi
CaeSala... saqarTvelos sazRvao sanaosnos mcuravi Semadgen-
lobis profkavSiris komitetis Tavmjdomarem Teimuraz kax-
iZem gviTxra: didad saWiroa bocman osaZis gamocdileba Seis-
wavlo da ganazogado. kidev erTxel estumreT ,,aspinZas”...
masze Tvals mogtacebT sanimuSo wesrigi da sisufTave, irgv-
liv yvelaferi krialebs, amas zogi ver axerxebs. xom sain-
teresoa, da mere rogor.
187
matrosebis warmatebiT muSaobis mTavari stimuli bocma-
nis piradi magaliTia, misi ostatoba da akuratuloba, misi
nebisyofa. bocmani mxolod gankargulebebs ki ar iZleva, mx-
olod samuSaos organizatori ki ar aris, aramed, upirveles
yovlisa, TviTon uCvenebs yvelafers. SromiTi moRvaweobis,
dasvenebisa da sazogadoebrivi muSobis dros koleqtivTan am
ganuyofel erTianobaSia bocman - meTauris profesiis Tavise-
bureba.
vin moTvlis, 33 wlis ganmavlobaSi zRvebi da okeaneebi
ramdenjer moiara koronma, sad ar iyo da ra xifaTs ar gada-
eyara. Stormi biskais yureSi, nisli da gemebis intensiuri
moZraoba britaneTis napirebTan. Zneli sanaosno pirobebi
CrdiloeTis zRvaSi da bosforSi... tankeri warmatebiT gamo-
dioda yovelgvari mdgomareobidan, siZnelidan.
_ es reisebi didi skola iyo CemTvis da ekipaJisaTvis. _
ambobs koroni. (mixeil mSvidobaZe ,,Cveni Suqurebi zRvasa da
xmeleTze” 1975 w.).
koron osaZe jer kidev 18 wlis axalgazrda wavida frontze,
samxedro sazRvao flotis gemebze msaxurobda sevastopolSi,
man Savi zRvis samxedro sazRvao meTaurebisgan 16-jer miiRo
madloba dajildovda didi samamulo omis me-3 xarisxis or-
deniTa da 6 medliT.
1948 wlidan muSaobas iwyebs Savi zRvis sanaosnos gemebze
mezRvaurad, Semdeg bocmanad. msaxurobda CrdiloeTis zRvaSi.
dacuravda arqtikis wylebSi. antarqtikis reisebSi ebrZoda
aboboqrebul Relvasa da yinulovan wylebs. Semdeg Tbomaval
,,aspinZis” bocmani iyo.
1960 wels koron osaZe dajildoebul iqna ,,sapatio niS-
nis ordeniT” da ssr kavSiris sazRvao flotis saministros
sapatio sigeliT.
1965 wlidan koron osaZe axalaSenebul tanker ,,aleqsee-
vis” bocmania. 1971 wlis 4 mais ssr kavSiris umaRlesi sabWos
prezidiumis brZanebulebiT karon osaZes socialisturi Sromis
188
gmiris wodeba mieniWa da gadaeca leninis ordeni da oqros
varskvlavi ,,namgali da uro”.
koron osaZe arCeuli iyo saqarTvelos kompartiis 24-e,
25-e da skkp 25-e yrilobebis delegatad.
1971 wels arCeul iqna aWaris umaRlesi sabWos VIII mowve-
vis deputatad. 1973 wels ssr kavSiris sazRvao flotis samin-
istros da sazRvao da samdinaro flotis muSakTa profkav-
Sirebis centraluri komitetis meore fuladi premiiT daa-
jildoves.
2015 wlis 9 maiss saqarTvelos premierministrma irakli
RaribaSvilma faSizmze gamarjvebis 70 wlisTavi miuloca
koron osaZes.
2016 wels faSizmze gamarjvebis 71 wlisTavi miuloces
saqarTvelos prezidentma giorgi margvelaSvilma da saqarTve-
los premierministrma giorgi kvirikaSvilma.
koron osaZe erT-erTi gamorCeuli pirovnebaa saqarTve-
los mezRvaurebs Soris, vinc aseTi didi dafaseba da pativis-
cema daimsaxura.
189
recenziarecenziarecenziarecenziarecenzia
baton Salva abaSiZis naSromze ,,omisa dabaton Salva abaSiZis naSromze ,,omisa dabaton Salva abaSiZis naSromze ,,omisa dabaton Salva abaSiZis naSromze ,,omisa dabaton Salva abaSiZis naSromze ,,omisa daSromis gmirebi aWaris avtonomiur respub-Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respub-Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respub-Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respub-Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respub-
likidan” (baTumi, 2018 w.)likidan” (baTumi, 2018 w.)likidan” (baTumi, 2018 w.)likidan” (baTumi, 2018 w.)likidan” (baTumi, 2018 w.)
batonma Salva abaSiZem gamosacemad moamzad naSromi Temaze
,,omisa da Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respublikidan”.
avtori mkiTxveli sazogadoebisaTvis cnobilia. warmoSobiT
aris qedis raionis sofel cxmorisidan, damTavrebuli aqvs
SoTa rusTavelis saxelobis baTumis saxelmwifo pedagogiuri
institutis (amJamad saxelmwifo universiteti) istoriis fakul-
teti, romelsac mieniWa saSualo skolis maswavleblis kval-
ifikacia.
SromiTi saqmianoba daiwyo skolaSi. daawinaures soflis
Tavkacad, romlis xelmZRvanelobiT, organizatoruli saqmi-
anobiT kolmeurneoba milioneri gaxda, rac maSin iSviaTi iyo
aWaris mTianeTSi. pedagogiuri, sameurneo, sazogadoebrivi saqmi-
anobiT sxvadasxva Tanamdebobebze muSaobiT daimsaxura kargi
avtoriteti mosaxleobaSi da xelmZRvanel organoebSic.
Tavisi cxovrebis erT-erT umniSvnelovanes miznad daisaxa
raionis istoriis Seswavla, gamoCenili pirovnebebis Rvawl-
is warmoCena. am kuTxiT misi mravali werili da statia
gamoqveynda gazeTebsa da JurnalebSi. amis naTeli dasturi
gaxda agreTve misi gamoqveynebuli Sromebi: 1. ,,mSobliuri
saxelebi” da 2. ,,dedao-Cemo qedao” (fizikuri Tabaxi 67,57
baTumi 2017 w.), romelSic detalurad warmodgenilia qedis
raionis istoria uZvelesi droidan dRemde. mkiTxvelma didi
interesiT miiRo, xolo mecnier-specialistebma maRali Se-
faseba misces, aRiares qedis Sesaxeb daweril da gamoqveyneb-
ul naSromTa Soris yvelaze srulyofil naSromad.
gamocdilebamiRebulma avtorma Salva abaSiZem gadadga
morigi kargi nabiji. man gamosacemad moamzada axali naSromi
190
,,omisa da Sromis gmirebi aWaris avtonomiur respublikidan”
(baTumi 2018 w.).
naSromi dawerili saarqivo dokumentebis, presis masalebis,
TemasTan dakavSirebuli gamoqveynebuli literaturis damuSaveba
gaanalizebisa da Temis cocxal pirovnebebTan piradi saubriT
miRebuli STabeWdilebebis Sejerebis safuZvelze.
naSromi Sedgeba Sesavlisa da sami nawilisagan. Seasaval-
Si dasabuTebulia Temis aqtualoba da mizandasaxuloba.
pirvel nawilSi meore msoflio omis dros faSizmis
winaaRmdeg brZolaSi aWaris avtonomiuri respublikis ro-
lis warmosaCenad motanilia statistikuri cifrebi (aWari-
dan gawveuli 25000 adamiani, maTgan 900-mde qali, ordenebiT,
medlebiT, fasiani saCuqrebiT, sigelebiT, sardlobis madlobe-
biT dajildoebuli 9000-mde mebrZoli, xolo gawveulTagan
12-s mieniWa sabWoTakavSiris gmiris wodeba. daxasiaTebulia
maTi sabrZolo gza da damsaxureba samSoblos winaSe.
naSromis meore nawili eZRvneba saxalxo meurneobis zo-
gierTi mniSvnelovani dargis _ meCaieobisa da mecitruseobis,
meTambaqoeobisa da marcvleuli kulturebis Semotanis, gaS-
enebis, movla-patronobis, mosavlianobis zrdis ekonomikuri
efeqtianobis amaRlebis mokle istoria da mis safuZvelze
naCvenebia mosaxleobis socialuri, materialuri keTildReo-
bis gaumjobesebis tendenciebi da dinamika.
aqve savsebiT sworad daxasiaTebulia meurneobis dargeb-
is ganviTarebisaTvis xelisuflebis mxridan gatarebuli
RonisZiebebi, Tu mSromelTa aqtivobis gazrdis mastimulire-
beli faqtorebi, kerZod Sromis koleqtiveb Soris gaSlil
SejibrebaSi gamarjvebuli mowinave rgolis gamokveTilad
aRniSvnisaTvis saxelmwifo jildoebis (ordeni, medali, sige-
li, fasiani saCuqari Sromis gmiris wodebis) daweseba, rac
formdeboda ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZa-
nebulebiT, romlis teqsti Setanilia winamdebare naSromSi.
avtori xazs usvams saxelmwifos mxridan Sromisa da mSrome-
191
lis Sefasebis did mniSvnelobas da miiCnevs, rom es yve-
laferi yvela dargSi yuradsaRebisa.
naSromis meore nawilSi warmodgenilia statistikuri masa-
la, saidanac Cans, rom aWaraSi socialisturi Sromis gmiris
kavaleri gaxda sxvadasxva raionebis 193 moqalaqe, kerZod, qob-
uleTis raionSi 124 Sromis gmiria, baTumis (xelvaCauris)
raionSi 41, qedis raionSi _ 15, xulos raionSi _ 12, sazRvao-
sanaosnoSi _ 1. TviToeuli maTganis SromiTi warmatebebi
daxasiaTebulia kolmeurneobebisa da saxelmwifo meurneobe-
bis mixedviT.
naSromi omisa da Sromis gmirebis suraTebiT ilustrire-
bulia. warmodgenili naSromi, romelSic aRricxulia omisa
da Sromis gmirebis sabrZolo Tu SromiTi gza, _ warmoadgens
am gmirTa saqmianobisa da maTi saxelebis ukvdavyofis Zegls,
aqedan Cans da momavalma Taobebma icodnen Cveni wina da
ufrosi Taobebis, Cveni winaprebis muxlCauxreli, dauRalavi
SromiT Sendeboda da gmiruli brZoliT daculi iqna Cveni
qveyana. ase movida Cveni qveyana Cvenamde, estafeta gadaecema
momaval Taobebs.
Sroma dawerilia gamarTuli qarTuli eniT, ikiTxeba in-
teresiTa da siamayiT winaprebisadmi, wignad dastambuli naS-
romi ki gamoadgebaT mkiTxvelsa da sakiTxiT dainteresebulT.
Cveni azriT, naSromis gamoqveyneba metad sasargeblo saqme
iqneba. aqedan gamomdinare, Cveni azriT, warmodgenili naSromi
imsaxurebs mwvane Suqs.
recenzentebi: sergo dumbaZesergo dumbaZesergo dumbaZesergo dumbaZesergo dumbaZe
istoriis mecnierebaTa doqtori,
bsu-s profesor-emeritusi
tariel mamulaiSvilitariel mamulaiSvilitariel mamulaiSvilitariel mamulaiSvilitariel mamulaiSvili
teqnikur mecnierebaTa doqtori
2018 wlis 10 ivnisi
192
gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli gamoyenebuli literatura da masalebiliteratura da masalebiliteratura da masalebiliteratura da masalebiliteratura da masalebi
1. sergo dumbaZe _ aWaris avtonomiuri respublika meore
msoflio omis periodSi 1939-1945 wlebi. baTumi 2005 w.
2. sergo dumbaZe _ aWaris partiuli organizacia didi
samamulo omis wlebSi (partiul-politikuri muSaoba) baTumi
gamomcemloba sabWoTa aWara. 1976 w.
3. sergo tabaRua _ rac daviwyebiT ar ibindeba, baTumi, 1995 w.
4. k. cqitiSvili, t. CinCilakaSvili _ sabWoTa kavSiris
gmirebi saqarTvelodan, Tbilisi, 1977 w.
5. k. cqitiSvili _ amierkavkasiis xalxebi faSizmis winaarm-
deg brZolaSi. baTumi gamomcemloba ,,sabWoTa aWara”. 1979 w.
6. i. cercvaZe _ ukvdavia maTi saxelebi, baTumi, gamomcem-
loba ,,sabWoTa aWara”, 1969 w.
7. saqarTvelos ssr saxalxo meurneoba 1922-1982 wlebSi.
saiubileo statistikuri yovelwliuri. Tbilisi, ,,saqarTve-
lo” 1982 w.
8. k. comaia _ sabWoTa kavSiris gmirebi aWaridan, 2005
weli.
9. maradiuli xsovnis wigni, gamomcemloba ,,aWara”, baTumi,
1995 w.
10. T. civaZe, l. bolqvaZe, v. iakobaZe _ aWaris avtonomiuri
respublikis soflis meurneobis saministros istoria, 2014
weli.
11. T. komaxiZe _ qobuleTi da qobuleTlebi. gamomcemlo-
ba ,,aWara”, baTumi, 1997 weli.
12. t. mamulaiSvili _ qarTuli seleqciuri Cais axali
jiSebisa da klonebis kvlevis Sesaxeb. baTumi, Caqvi 2009 w.
13. r. jabniZe _ Cai da citrusebi, Tbilisi, 2004 w.
14. jemal nakaSiZe _ ,,vaxtzea saqarTvelos sanaosno”, ba-
Tumi, 1977 w.
15. m. mSvidobaZe _ ,,Cveni Suqurebi zRvebsa da xmeleTze”,
baTumi, 1975 weli.
193
16. v. Wanturia _ qarTvelebi zRvebsa da okeaneebSi, baTumi,
1997 w.
17. gazeTebi: ,,komunisti”, ,,sabWoTa aWaristani”, ,,sabWoTa
aWara”, qobuleTis, xelvaCauris, qedis, Suaxevisa da xulos raion-
uli gazeTebi.
18. aWaris avtonomiuri respublikis saxelmwifo arqivis,
qobuleTis, xelvaCauris raionuli arqivis masalebi.
194
sarCevi
1. redaqtorisagan --------------------------------------------------------
2. avtorisagan --------------------------------------------------------------
3.Sesavali ---------------------------------------------------------------------
4. nawili II: sabWoT kavSiris gmirebi -----------------------
5. nawili II: soflis meurneobis ZiriTadi
dargebi da mTavrobis RonisZiebebi --------------------------
6. socialisturi Sromis gmirebi qobuleTis
raionidan-----------------------------------------------------------------------
7. dagvis kolmeurneoba -----------------------------------------------
8. boboyvaTis kolmeurneoba ---------------------------------------
9.xucubnis kolmeurneba ----------------------------------------------
10. leRvas kolmeurneoba -------------------------------------------
11. Caqvis Cais sabWoTa meurneoba -------------------------------
12. oCxamuris sabWoTa meurneoba --------------------------------
13. alambris kolmeurneoba -----------------------------------------
14. qveda kvirikes kolmeurneoba --------------------------------
15. zeda kvirikes kolmeurneoba ---------------------------------
16. buknaris (ulianovka) kolmeurneoba ---------------------
17. kvirikes kolmeurneoba ------------------------------------------
18. qveda aWyvis kolmeurneoba ------------------------------------
19. aWyvis kolmeurneoba ----------------------------------------------
20. Caisubnis kolmeurneoba ----------------------------------------
21. zeniTis kolmeurneoba -------------------------------------------
22. qaquTis kolmeurneoba -------------------------------------------
23. wyavrokis kolmeurneoba ----------------------------------------
24. cixisZiris kolmeurneoba -------------------------------------
25. gvaras kolmeurneoba ---------------------------------------------
26. xalas kolmeurneoba ----------------------------------------------
27. muxaestates kolmeurneoba ------------------------------------
28. qobuleTis kolmeurneoba -------------------------------------
2
3
5
14
33
63
65
76
86
97
101
106
110
113
116
116
120
123
124
126
127
128
128
129
130
131
131
132
195
29. sofel sturuas kolmeurneoba ----------------------------
30. socialisturi Sromis gmirebi xelvaCauris
raionidan----------------------------------------------------------------------
31. sofel erges kolmeurneoba ---------------------------------
32. sarfis kolmeurneoba --------------------------------------------
33. Caisubnis kolmeurneoba ---------------------------------------
34. aWariswylis kolmeurneoba ----------------------------------
35. gonios kolmeurneoba da gonios meurneoba -------
36. salibauris sabWoTa meurneoba ----------------------------
37. urexis kolmeurneoba --------------------------------------------
38. mejiniwylis kolmeurneoba ----------------------------------
39. ganTiadis kolmeurneoba --------------------------------------
40. axalSenis sabWoTa meurneoba ------------------------------
41. axalSenis kolmeurneoba --------------------------------------
42. socialisturi Sromis gmirebi qedis raionidan-
43.socialisturi Sromis gmirebi xulos raionidan-
44. saqarTvelos sazRvao sanaosno ---------------------------
45. recenzi ------------------------------------------------------------------
46. gamoyenebuli literatura ----------------------------------
132
135
139
140
141
146
150
155
157
157
159
160
161
164
175
184
189
192
196
redaqtori: rezo msxilaZe
stilist-redaqtori: lali konceliZe
kompiuteruli uzrunvelyofa
da teqnikuri redaqtori: medea zosiZe
xelmowerilia dasabeWdad: 10.12.2018
qaRaldis zoma 60X84 1/16
fizikuri Tabaxi: 12
tiraJi 250
wigni aiwyo da daibeWda Sps,,poligraf 2010”-s stambaSi
baTumi, a. abaSiZis Cixi I saxli 13