pilvo raumenį po gimdos šalinimo operacijos, pagerėja, lyginant su grupe, kurioje tik stebėtas savaiminis

raumenų funkcijos atsigavimas. O diafragmos aktyvumas pagerėja nepriklausomai, ar poveikis taikytas, ar

ne.

Prieš operaciją nustatyti silpni, vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai tarp diafragmos, dubens dugno ir

skersinio pilvo raumenų fizinių savybių (p<0,05). 6 savaitę po operacijos kontrolinėje grupėje stebimi

statistiškai reikšmingi ryšiai tik tarp diafragmos, skersinio pilvo raumens aktyvumo ir dubens dugno

raumenų jėgos ir ištvermės, o 3 mėnesį po operacijos – tik tarp diafragmos aktyvumo ir dubens dugno

raumenų jėgos bei ištvermės (p<0,05). Skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje po operacijos vyrauja

vidutinio stiprumo, stiprūs ir labai stiprūs ryšiai tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų

(p<0,05). Šie rezultatais svarbūs praktikoje, nes nelavinant skersinio pilvo raumens, funkciniai diafragmos,

skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų ryšiai silpnėja, t.y. silpnėja šių raumenų atliekama funkcija.

Išvados

1. Skersinio pilvo raumens aktyvumas ir ištvermė po gimdos šalinimo operacijos didėja tik skersinio

pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05).

2. Diafragmos aktyvumas praėjus 6 savaitėms ir 3 mėnesiams po operacijos vienodai didėja abiejose

grupėse (p<0,05).

3. Dubens dugno raumenų jėga po operacijos padidėja visoms moterims (p<0,05), tačiau trečią mėnesį

po operacijos ji yra didesnė skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). Dubens dugno

raumenų ištvermė po operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05).

4. Tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų prieš operaciją egzistuoja vienas kitam

įtaką turintys funkciniai ryšiai (p<0,05). Po operacijos skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje

ryšiai stiprėja, o kontrolinėje grupėje – silpnėja arba išnyksta.

SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU

DIABETU, MOKYME

B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė

Įvadas

Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas,

lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų, tokių kaip - audinių

atsparumo insulinui arba dėl abiejų priežasčių, sutrinka medžiagų apykaita angliavandenių, baltymų,

riebalų, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių)

ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija [1].

Kokybiškas, struktūruotas pacientų mokymas - raktas efektyviai savikontrolei. Keturiskart padidėja

komplikacijų rizika tiems pacientams, kurie niekada nebuvo mokomi [2]. Pasak Žąsytės ir kt. (2011)

komplikacijos yra vienas stipriausių veiksnių, prognozuojančių žemesnę, su sveikata susijusią, gyvenimo

kokybę [3]. Pacientų ir jų šeimų mokymas užima svarbią dalį pacientų, sergančių CD, slaugoje ir

reabilitacijoje, ir tai yra vienas iš didžiausių iššūkių šiandieninėje slaugoje ir reabilitacijoje. Slaugytojai,

teikiantys mokymo paslaugas pacientams ir jų šeimos nariams, padeda išsaugoti sveikatą ir susidoroti su

ūmiomis ir lėtinėmis sveikatos problemomis. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, mokymas gali

skatinti asmeninę priežiūrą ir nepriklausomybę [4, 7]. Visiems pacientams, sergantiems CD, turėtų būti

pasiūlytas mokymas, tiek individualiai, tiek grupėse, kad kiekvienas asmeniškai galėtų prisiimti atsakomybę

ir valdyti ligą. Svarbu, kad visiems sergantiems CD, būtų vykdomas mokymas, nežiūrint į tai, ar tai yra naujai

nustatytas diabetas, ar pacientas serga keletą metų, teigia Almås (2004) [15].

Darbo tikslas

Teoriškai pagrįsti slaugytojo diabetologo vaidmenį pacientų, sergančių cukriniu diabetu, mokyme,

taikant H. Peplau psichodinaminį modelį ir remiantis kognityvine teorija.

Uždaviniai

Išanalizuoti mokslinius straipsnius, kurie pagrindžia slaugytojo vaidmenį pacientų sergančių cukriniu

diabetu, mokyme taikant H.Peplau psichodinaminį modelį ir remiantis kognityvine teorija.

Metodika

Literatūros paieška atlikta pagal pasirinktus raktažodžius elektroninėse mokslinių duomenų bazėse

(google scholar). Vartoti raktažodžiai: sergantieji cukriniu diabetu, kognityvinė mokymo teorija, slaugytojas

diabetologas, pacientų mokymas, mokymasis, H. Peplau psichodinaminis modelis. Straipsniai lietuvių kalba

analizuoti recenzuojamuose leidiniuose „Lietuvos endokrinologija“, „Lietuvos gydytojo žurnalas“. Iš viso

išnagrinėta 20 įvairių literatūros šaltinių.

Rezultatai

Slaugymo praktikoje modeliai gali būti naudojami siekiant nustatyti, kokiomis priemonėmis bus

įgyvendinta slauga, apibrėžti slaugymo planavimą ir kriterijus, reikalingus slaugos rezultatams vertinti.

Slaugos modelio praktiškas įgyvendinimas reikalauja slaugytojų žinių ir įgūdžių. Jiems yra būtini ne tik

slaugos, bet ir tarpasmeninių santykių įgūdžiai bei vadybos ir lyderystės gebėjimai, t. y. bendravimas,

konsultavimas, vertinimas, sprendimų priėmimas ir jų vykdymas [11]. Slaugytojo diabetologo darbui su

pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, ir jų mokymui buvo pasirinktas H. Peplau tarpasmeninių santykių

slaugos modelis. Modelio autorė pateikia šešis slaugytojo vaidmenis (funkcijas), kurie pasireiškia įvairiose

slaugytojo ir paciento santykių stadijose: patarėjo, vadovo, pavaduotojo, nepažįstamojo, išmanančiojo,

mokytojo. Mokytojo vaidmenį H. Peplau įvardija kaip visų vaidmenų sintezę, derinį. Anot Söderkvist (2002)

mokymo reikšmė yra svarbus aspektas diabeto valdyme. Darbe teigiama, kad įvairūs autoriai panašiai

pateikia mokymo svarbą pacientų CD valdyme. Mokymo tikslas yra remti pacientus ir suteikti žinių

kontroliuoti ligą [15]. Pastaraisiais dešimtmečiais mokymo teorijoje ir praktikoje vyravo du skirtingi

požiūriai: biheivioristinis ir kognityvusis [8]. Kognityvinės srities praktinio mokymosi rezultatai dažniausiai

formuluojami pagal Bloomo (1956) taksonomijos kognityvinius hierarchine tvarka suskirstytus šešis

lygmenis: žinojimas, supratimas, pritaikymas, sintezė, analizė, vertinimas [8, 17]. Slaugymas padeda žmogui

patenkinti poreikius naudojant lavinamąją sistemą. Lavinamoji – paremiamoji slaugymo sistema taikoma

tuomet, kai pacientas visiškai pajėgus patenkinti savo poreikius, o slaugytojo veikla nukreipiama į paciento

ir jo artimųjų, šeimos narių mokymą. Diagnozavus cukrinį diabetą, būtent ši sistema ir yra labiausiai taikoma

slaugytojų diabetologų darbe su pacientais, kuriems reikia leistis insulino, matuoti cukraus kiekį kraujyje, kai

slaugytojas moko pacientą ir jo artimuosius taisyklingai tai daryti.

Išvados

1. Peplau psichodinaminis slaugos modelis pateikia gaires, kaip slaugytojui diabetologui atlikti savo

vaidmenis ir funkcijas mokant pacientus, sergančius cukriniu diabetu. Vadovaujantis modelio

šviečiamąja slaugos veiklos kryptimi, slaugytojas diabetologas gali padėti pacientui ugdyti įgūdžius,

būtinus spręsti sveikatos problemas, tokias kaip CD kontroliavimo bei ūmių ir lėtinių komplikacijų

išvengimo ar sumažėjimo.

2. Slaugytojui diabetologui dirbant su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, praktinio mokymo(si)

rezultatų formulavimui praktiškai gali būti taikoma B. S. Bloomo (1956) taksonomijų kognityviniai

lygmenys: žinojimas – žinios apie cukrinį diabetą; supratimas – kaip pacientui suteiktos žinios padės

kasdieniniame gyvenime; pritaikymas – pacientas siekia norimų tikslų veikdamas; analizė –

probleminių situacijų aptarimas ir analizavimas kartu su pacientu; sintezė – pateiktų problemų

sprendimas ir apibendrinimas; įvertinimas – ar pasiektas tikslas, ar reikalingas tęstinis mokymas.

Literatūra

1. LR SAM Įsakymas Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo, 2012 m. vasario 28 d. Nr. V-159, Vilnius

2. Pawar B. The role of the diabetes nurse in teaching Patients with diabetes. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius.

3. Žąsytė E, Lašaitė L, Goštautas A. Sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu somatinių rizikos veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos. Lietuvos endokrinologija 2011;19 t.1, 2, 3, p.7-17.

4. Kalibatienė D. Slaugos teorija: mokomoji knyga. Vilniaus universitetas. Vilnius: Greita spauda; 2008. 5. Demskytė J, Kriukelytė D, Vaškelytė A. Slaugos pagrindai: paskaitų konspektai. Kaunas: Vitae Litera; 2008. 6. Lacroix A, Assal J. F. Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą. Kaunas, Vitae Litera; 2009. 7. Lewis S. M, Heitkemper M. M. & Dirksen S. R. Medical surgical nursing: Assessement and management of

Clinical problems. S;t louis: Mosby-Year book Inc; 2007. 8. Riklikienė O, Sajienė L. Praktinis slaugos mokymas: vadovėlis. Kaunas, LSMU leidybos namai; 2011. 9. Braungart M. M, Braungart R. G. Applying Learning Theories to Healthcare Practice. [cited 2012-09-28].

Available from Internet <http://www.jblearning.com/samples/.../chapter2.pdf>. 10. Štreimikienė A. Slaugytojų ir pacientų bendravimo ypatumai Utenos apskrities ligoninėje. Magistro diplominis

darbas. 2009. [žiūrėta 2012-09-28]. Prieiga per internetą <http://www. vddb.library.lt/fedora/get/lt-elaba-0001:e.../DS.005.0.02.ETD>.

11. Riklikienė O. Slaugos vadyba: paskaitų konspektas. Kaunas, Vitae Litera; 2008. 12. Blaževičienė A, Jakušovaitė I. Slaugos etika: universiteto vadovėlis. Kaunas, Vitae Litera; 2008. 13. Bydam J. Pedagogika. Vilnius, Charibdė; 2000. 14. Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J, Valius L, Venskutonis D, ir kt. Pagyvenusių

žmonių sveikatos priežiūra: vadovėlis. Kaunas,Vitae Litera; 2009. 15. Martell S., Simonen A. K. Effektiva undervisningsformer och sjuksköterskans funktion för att främja

egenvården för patienter med diabetes - En systematisk litteraturstudie. [cited 2012-11-20]. Available from Internet <:http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:du-3603>.

16. Diabetes education study group of Europian Associacion for the study of diabet.The teaching letters. Nr.8. p.

38-43. 17. Sajienė L. Studentų praktikos vadovas. Metodinė knyga, skirta aukštųjų mokyklų praktikos vadovams

(mentoriams). UAB Arx Baltica; 2011. 18. Bulaveva T. Dėstomo dalyko vertinimo sistemos kūrimas. [žiūrėta 2012-01-02]. Prieiga per

internetą:<http://www.esec.vu.lt/.../Dalyko%20vertinimo%20sistem>. 19. Kalibatienė D. Cukralige sergančių slaugos mokymo ypatumai. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos

mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius. 20. Lietuvos sveikatos programa. LR SAM įsakymas „Dėl LR SAM ministro 2008 m. Spalio 10 d. Įsakymo nr. V-982

„Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo [žiūrėta 2012-12-20]. Prieiga per internetą:http://<www.tar.tic.lt>.

SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRAVIMO IR TARPASMENINĖS

SĄVEIKOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS UŽIMTUMO UŽSIĖMIMŲ METU, SĄSĄJOS

SU PAŽINTINĖMIS FUNKCIJOMIS

D. Zadavičiūtė, dr. S. Mingaila

Gyvenimo pilnatvė yra dinamiškas gyvenimo reiškinys. Skirtingose sąlygose susiformuoja skirtingi jos

prioritetai. Visuomeninė veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms tampa ne tokia aktyvia bei aktualia

veikla. Meninė, kūrybinė veikla suteikia pozityvių jausmų, skatina bendravimą kūrybiniame procese,

palengvina adaptaciją kolektyve, bei visuomenėje.

Tikslas

Įvertinti senų ir pagyvenusių žmonių pažintinių funkcijų sąsają bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos

įgūdžiams užimtumo užsiėmimų metu.

Metodika

Tyrime dalyvavo 28 pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonės, pagal PSO nuo 60 metų iki 90 metų

amžiaus, lankantys užimtumo užsiėmimus Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai” Druskininkų miesto

bendrijoje. Tiriamuosius sudarė 89 % moterys (n=25) ir 11 % vyrai (n=3). Pažintinėms funkcijoms įvertinti

buvo naudojamas TPBT testas. Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimui buvo taikoma

skalė ACIS (Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimo skalė) – tai stebėjimo įvertinimas, kuris

sukaupia duomenis apie įgūdžius, asmeniui bendraujant ir sąveikaujant su kitais, atliekant veiklą. Statistinė

tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Požymių ryšio stiprumui

vertinti skaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas (r).

Rezultatai

Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 68,9 ± 4,2 metai, iš jų 89% pagyvenę žmonės, 11 % seni

žmonės. Iš visų tiriamųjų 25 % lanko tik vieną užimtumo užsiėmimą, likusieji – po kelias užimtumo

užsiėmimų rūšis. Moterys dažniausiai lankė linijinius šokius, dainavimo užsiėmimus, proto lavinimo

mankštą, vyrų tarpe,- fizinio aktyvumo užsiėmimus. Bendras pažintinių funkcijų įvertinimo vidurkis 23,7 ±

2,5 iš 30 galimų balų. Bendras tarpasmeninės sąveikos ir bendravimo įgūdžių vertinimo vidurkis 62,2 ± 7,0 iš

80 galimų balų. Vertinant pagyvenusių ir senų žmonių pažintinių funkcijų sąsają su tiriamųjų bendravimo ir