15

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Algimantas Čebatorius, el. p. a.cebatorius@gmail.com

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPEISSN 1392-6373 print / 2335-867X online2018, 28 tomas, Nr. 7, p. 15-18DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2018.083 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS PO KELIO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS.

PALYGINIMAS TARP LIETUVOS IR ŠVEDIJOS

Algimantas Čebatorius1,2, Kazimieras Grigaitis3, Justinas Stučinskas3, Daiva Mockevičienė2, Augustas Česnavičius4

1Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamentas, Traumatologijos skyrius,2Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, Reabilitacijos katedra,

3Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos-traumatologijos klinika, 4Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Raktažodžiai: PROMs, totalinis kelio sąnario endopro-tezavimas, EQ-5D.

SantraukaPacientų savęs vertinimo klausimynai (PROMs) tampa vis populiaresni vertinat pacientų rezultatus po gydymo. Lietuva ir Švedija yra dvi skirtingo so-cioekonominio statuso šalys. Tyrimo metu buvo sie-kiama palyginti pacientų gyvenimo kokybės pokytį po totalinio kelio sąnario endoprotezavimo (TKE) šiose šalyse.Metodai. Į tyrimą įtraukti pacientai, operuoti dėl os-teoartrito (OA) 2013 metais Lietuvoje ir Švedijoje. Pacientai abejose grupėse buvo vertinami vienodai. Prieš operaciją buvo vertinama: demografiniai rodi-kliai, kūno masės indeksas (KMI), ASA klasė. Ver-tinant PROMs buvo naudojamas bendrą paciento būklę vertinantis klausimynas EQ-5D su EQ-VAS. Klausimynai buvo pildomi prieš operaciją ir vieneri metai po jos. Rezultatai. Įtraukti 527 Švedijos pacientai ir 159 Lie-tuvos pacientai. Atsakymų dažnis po 1 metų nuo ope-racijos: 54 % - Lietuvoje ir 78 % - Švedijoje. Prieš operaciją Švedijos pacientai savo bendrą sveikatą vertino geriau nei lietuviai. Gyvenimo kokybės pa-gerėjimas po operacijos stebėtas abiejose grupėse, tačiau didelio skirtumo tarp jų nenustatyta.Išvados. PROMs vertinimas tarp dviejų skirtingų šalių pacientų yra sudėtingas, todėl vertinant gy-dymo rezultatus tarp dviejų šalių nereiktų naudoti tik PROMs klausimynų.

ĮvadasKelios sąnario endoprotezavimo skaičius pasaulyje nuolat

auga. Vienas iš pagrindinių operacijos sėkmės vertinimo būdų išlieka revizinė kelio sąnario operacija. Taip vertindami esame tikri, kad stebima pirminės operacijos nesėkmė ir užfiksuojamas tikslus operacijos laikas [1]. Tačiau vertinant operacijos baigtis siekiama, kad pacientas pats įvertintų savo gyvenimo kokybę prieš ir po operacijos.

Pacientų savęs vertinimo klausimynai (PROMs) jau yra naudojami priimant sprendimus, vertinant sveikatos sistemos darbą, PROMs klausimynų atsakymai naudojami vertinti operacijų rezultatus tarp skirtingų šalių (UK, USA, Austra-lija, Švedija, Kanada) [2-4]. Tačiau mums nepavyko rasti studijų, kuriose būtų vertinamos dvi skirtingos socioeko-nominio statuso grupės. Abi tyrime dalyvaujančios šalys priklauso Europos Sąjungai (EU), tačiau pagal Global Well-being Index Švedija užima ketvirtą, o Lietuva šešiasdešimt šeštą vietą [5].

Vertinant implantų išlikimą tarp Lietuvos ir Švedijos, stebimi panašūs išlikimo rezultatai [6, 7]. Šios studijos metu buvo lyginami pacientų demografiniai ir EQ-5D klausimyno rezultatai tarp dviejų šalių kohortų.

Tyrimo hipotezė: Švedijoje gyvenantys pacientai turėtų būti sveikesni, todėl prieš ir po operacijos gyvenimo kokybės rezultatai turėtų būti aukštesni nei Lietuvos.

Darbo objektas ir metodaiĮ tyrimą įtraukti pacientai, kuriems 2013 metais buvo

atliekama kelio sąnario endoprotezavimo operacija (cemen-tuojamu endoprotezu, be girnelės sąnarinio paviršiaus pa-keitimo) dėl osteoartrozės Lietuvoje ir Švedijoje. Švedijoje

16

pacientai buvo operuojami ligoninėje, kur atliekama daugiau nei 600 kelio sąnario endoprotezavimo operacijų per metus, Lietuvos pacientų duomenys buvo renkami iš 8 endopro-tezavimo operacijas atliekančių ligoninių. Prieš operaciją buvo vertinamas paciento amžius, lytis, kūno masės indeksas (KMI) ir ASA klasė.

Pacientų gyvenimo kokybės vertinimui buvo naudojamas EQ-5D klausimynas. Šis klausimynas naudojamas vertinti paciento bendrą sveikatą. Klausimynas vertina penkis skir-tingus atsakymus: judrumą, apsitarnavimą, kasdienę veiklą, skausmą, nerimą/depresiją. Į visus klausimus galimi trys at-sakymo variantai: „neturiu problemos“, „vidutinė problema“ ir „rimta problema“. Taip pat pacientui pateikiama vizualinė analoginė skalė, kuria paciento prašoma įvertinti dabartinę jo sveikatos būklę skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 blogiausia bendra sveikata ir 100 – geriausia. Pacientas, pildydamas EQ-5D klausimyną, vertina savo sveikatos būklę anketos pildymo momentu. Tyrimui buvo naudojamos validizuotos abiejų šalių klausimyno formos. Pacientų, prieš operaciją įvertinusių savo būklę kaip „rimta problema“, būklė po vie-nerių metų galėjo likti nepakitusi (3-3), pagerėti iki „vidutinė problema“ (3-2) ar iki „neturiu problemos“ (3-1). „Vidutinė problema“ pooperaciniu laikotar piu galėjo likti nepakitusi (2-2), pablogėti (2-3) arba pagerėti (2-1). Pacientų, pasirin-kusių atsakymą „neturiu problemos“, būklė galėjo nepakisti (1-1), pablogėti iki „vidutinė problema“ (1-2) ar iki „rimta problema“ (1-3).

Lietuvoje klausimynas buvo pildomas diena prieš ope-raciją, Švedijoje 2-6 savaitės iki operacijos. Identiška klau-simyno forma buvo pildoma metai po operacijos.

Statistika. Nuolatiniams kintamiesiems aprašyti buvo naudojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN) ir skai-čiai bei procentai – kategoriniams knitamiesiems. Kadangi grupės tarpusavyje buvo skirtingo dydžio, joms palyginti buvo naudojamas Welsh t-testas. Kategoriniai kintamieji buvo lyginami panaudojant chi kvadratą. Statistiškai reikš-mingas skirtumas buvo laikomas, kai p<0,05, EQ-5D VAS - ≥15 taškų skirtumas buvo laikomas kliniškai reikšmingu. Skirtumas tarp grupių buvo laikomas reikšmingu, kai stebėtas klinikinis ir statistinis reikšmingumas.

RezultataiLietuvos kohortą sudarė 159 TKE pacientai, o Švedi-

jos kohortą 527 TKE pacientai. Vertinat pacientų amžių prieš operaciją, skirtumo nestebėta. Abejose grupėse ~30% pacientų buvo jaunesni nei 65 m. operacijos dieną (2 pa-veikslas). Lietuvos pacientų grupėje daugiau moteriškos lyties pacienčių, stebėtas didesnis KMI ir ASA klasė (1 len-telė), 60 % Lietuvos pacientų klasifikuojami kaip nutukę, lyginant su 40 % Švedijos pacientų (1 paveikslas). Atsa-kymų dažnis po 1 metų po operacijos: 54 % - Lietuvoje ir 78 % - Švedijoje. Vertinant visus penkis EQ-5D klausimyno klausimus, stebėta, kad Švedijos pacientai turėjo mažiau problemų apsitarnavimo, kasdienės veiklos grupėse bei jautė mažesnį nerimą (3 paveikslas). Tačiau po vienerių metų nuo operacijos stebėtas didesnis pagerėjimas Lietuvos grupėje. Apsitarnavimo grupėje Lietuvoje stebėtas 37 % pagerėjimas, Švedijos grupėje 3%, kasdienė veikla 43 % (LT) ir 19 % (SE), nerimas 48 % (LT) ir 17 % (SE) (4 paveikslas). Vertinat judėjimą ir skausmą prieš operaciją, skirtumas nestebėtas (4 lentelė). Po operacijos Lietuvos pacientai judėjimo funkciją vertino geriau (LT- 57%; SE – 47%), o Švedijos pacientam stebėtas didesnis pagerėjimas vertinat skausmą (SE – 50 %; LT – 37 %) (4 paveikslas).

DiskusijaNors abiejų šalių pacientai, kuriems atliktos kelio sąnario

endoprotezavimo operacijos, buvo panašaus amžiaus, tarp Lietuvos pacientų pastebėta rimtesnė šalutinė patologija ir gerokai blogesnis savo bendrosios sveikatos būklės vertini-mas. Tai galėtų būti paaiškinama ilgesne Švedijos gyventojų vidutine gyvenimo trukme (vyrų – 79,4 metai, moterų – 83,5 metai) lyginant su Lietuvos gyventojais (vyrų – 67,5 metai,

Lietuvan=159

Švedijan=527 p-reikšmė

Vyrai / Moterysn 35/124 206/321 <0,0001*(%) 22/78 39/61AmžiusVidurkis (SN) 69,1 (9,3) 68,9 (8,9) 0,8Mediana 71 69KMI kg/m2 n=152 n=508Vidurkis (SN) 31,3 (6,1) 29 (4,4) <0,0001*Mediana 31 28,6ASA klasė n (%) n=105 n=510ASA I 17 (16,2) 102 (20) <0,0001*ASA II 63 (60) 374 (73,3)ASA III 24 (22,9) 34 (6,7)ASA IV 1 (0,9) 0 (0)EQ-VAS 54 (19) 69 (21) <0,0001*

Lietuvan=159

Švedijan=527 p-reikšmė

EQ-VAS 54 (18) 70 (20) <0,0001*EQ-VAS po 1 m. 69 (20) 74 (20) 0,06

1 lentelė. Lietuvos ir Švedijos pacientų duomenų iki operacijos palyginimas.* Kliniškai ir statistiškai reikšmingas skirtumas

2 lentelė. EQ-5D skalės rezultatų palyginimas.* Kliniškai ir statistiškai reikšmingas skirtumas

17

moterų – 78,7 metai) [9].Vertinant su pacientų bendrąja sveikatos būkle susijusią

gyvenimo kokybę(EQ-5D), nors Švedijos pacientai ikiopera-ciniu laikotarpiu susidūrė su mažesniais sunkumais užsiimant kasdienine veikla, prižiūrint save bei jautėsi mažiau prislėgti, Lietuvos pacientų grupėje stebėtas reikšmingai didesnis šių būsenų pagerėjimas praėjus vieneriems metams po operaci-jos. Tačiau skausmo ir judėjimo funkcijos pagerėjimas buvo panašus abiejose grupėse. Šis kitimas gali būti stebimas dėl nevienodų gydymo sąlygų, skirtingų sveikatos sistemų [2-4]. Prieš gyvenimo kokybės rezultatų palyginamąjį verti ni mą svarbu žinoti, kokia yra bendra šalies gyventojų gyvenimo kokybės verti nimo riba. Molzahn A. su bendraautoriais 2011 metais atliko tyrimą, vertin dami vyresnių nei 60 metų žmo-nių gyvenimo kokybę atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę bei šalies socialinį ekonominį išsivystymo lygį [10]. Autoriai teigia, kad Lietuvoje žmonės savo gyvenimo kokybę vertina labai prastai, o Švedijoje gyvenimo kokybė buvo vertinama kaip viena iš aukščiausių. Mūsų atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad taikomo gydymo rezultatų verti-nimas atsižvelgiant vien tik į pacientų pateikiamą gyvenimo kokybės vertinimą skirtingose šalyse gali būti klaidingas ir nulemtas skirtingos tyri me dalyvaujančių šalių socialinės ekonominės padėties.

1 pav. Lietuvos ir Švedijos pacientų KMI skirtumai.

2 pav. Lietuvos ir Švedijos pacientų amžiaus skirtumai.

3 pav. Lietuvos ir Švedijos pacientų EQ-5D klausimyno duomenų iki operacijos palyginimas.

4 pav. EQ-5D būsenų kaita tarp Lietuvos ir Švedijos pacientų, lyginant laikotarpius iki ir po operacijos.

18

IšvadosTyrimo pradžioje Lietuvos pacientų bendra sveikatos

būklė buvo prastesnė, bet praėjus 1 metams po operacijos skirtumo tarp paciento bendros sveikatos būklės Švedijoje ir Lietuvoje nestebėta. Gydymo rezultatų vertinimas atsiž-velgiant vien tik į pacientų pateikiamą gyvenimo kokybės vertinimą skirtingose šalyse gali būti klaidingas.

Literatūra1. Robertsson O. The Swedish Knee Arthroplasty Register: a

review 2014; 3(7):217-2222. Fortin PR, Clarke AE, Joseph L, Liang MH, Tanzer M, Ferland

D, Phillips C, Partridge AJ, Belisle P, Fossel AH. et al. Outco-mes of total hip and knee replacement: preoperative functional status predicts outcomes at six months after surgery, Arthritis and Rheumatism 1999; 42(8):1722-1728.https://doi.org/10.1002/1529-0131(199908)42:8<1722::AID-ANR22>3.0.CO;2-R

3. Lingard EA, Sledge CB, Learmonth ID. Patient expectations regarding total knee arthroplasty: differences among the United States, United Kingdom, and Australia. The Journal of Bone and Joint Surgery American Volume 2006; 88(6):1201-1207.

4. Ackerman IN, Dieppe PA, March LM, Roos EM, Nilsdotter AK, Brown GC, Sloan KE, Osborne RH. Variation in age and physical status prior to total knee and hip replacement surgery: a comparison of centers in Australia and Europe. Arthritis and Rheumatism 2009; 61(2):166-173.https://doi.org/10.1002/art.24215

5. Countries of the world [http://geographic.org/country_ranks/global_wellbeing_index_2010_country_ranks.html]

6. Tarasevicius S, Kesteris U, Robertsson O, Smailys A, Januso-nis V, Wingstrand H. Introduction of total hip arthroplasty in Lithuania: results from the first 10 years. Acta Orthopaedica 2007; 78(4):454-457.https://doi.org/10.1080/17453670710014077

7. Tarasevicius S, Stucinskas J, Robertsson O, Wingstrand H. Introduction of total knee arthroplasty in Lithuania: results from the first 10 years. Acta Orthopaedica 2009; 80(1):51-54.https://doi.org/10.1080/17453670902804984

8. Roos EM, Lohmander LS. The Knee injury and Osteoarthritis Outcome Score (KOOS): from joint injury to osteoarthritis. Health and Quality of Life Outcomes 2003; 1:64.https://doi.org/10.1186/1477-7525-1-64

9. Demographic change in the EU [http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=502&langId=en]

10. Molzahn AE, Kalfoss M, Schick Makaroff K, Skevington SM. Comparing the importance of different aspects of quality of life

to older adults across diverse cultures. Age and Ageing 2011; 40(2):192-199.https://doi.org/10.1093/ageing/afq156

11. Rolfson O, Salomonsson R, Dahlberg LE, Garellick G. Internet-based follow-up questionnaire for measuring patient-reported outcome after total hip replacement surgery-reliability and response rate. Value in Health : The Journal of the International Society for Pharmacoeconomics and Outcomes Research 2011; 14(2):316-321.https://doi.org/10.1016/j.jval.2010.08.004

12. Devlin NJ, Appleby J, King's Fund Centre (London England), Buxton M. Office of Health Economics (London England). Getting the most out of PROMs: putting health outcomes at the heart of NHS decision-making. London, King's Fund, 2010.

PATIENT REPORTED OUTCOME BEFORE AND AFTER TOTAL KNEE ARTHROPLASTY SURGERY.

SIMILARITIES AND DIFFERENCES BETWEEN LITHUANIA AND SWEDEN

A.Čebatorius, K.Grigaitis, J.Stučinskas, D.Mockevičienė, A.Česnavičius

Key words: PROMs, TKA, EQ-5D.SummaryIntroduction: Patient self-assessment questionnaires (PROMs)

are becoming increasingly popular in evaluating patient outcomes after operation. Lithuania and Sweden are two countries with diffe-rent socioeconomic status. The aim of the study was to compare patient quality of life after total knee replacement (TKA).

Methods: The study included patients from Lithuania and Swe-den after TKA due to osteoarthritis (OA) in 2013. Patients in both groups were assessed in the same way. The pre-surgery evaluation was performed. Demographic data, body mass index (BMI), ASA class was evaluated. EQ-5D Questionnaire EQ-VAS was used to assess the PROMs. Questionnaires were completed before and one year after the operation.

Results: 527 patients from Sweden and 159 patients from Li-thuania were included to the study. Response rate 1 year after sur-gery: 54% in Lithuania and 78% in Sweden. Before surgery, Swe-dish patients rated their general health better than Lithuanians. The improvement in quality of life after surgery was observed in both groups, but no significant difference was found between them.

Conclusions: The evaluation of PROMs between patients in two different countries is difficult, therefore, only PROMs ques-tionnaires should not be used in the evaluation of the treatment outcome between the two countries.

Correspondence to: a.cebatorius@gmail.com

Gauta 2018-11-26