SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA Regina Nalivaikienė2206895/2206895.pdf · SANTRAUKA R. Nalivaikienė....
Transcript of SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA Regina Nalivaikienė2206895/2206895.pdf · SANTRAUKA R. Nalivaikienė....
`LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Regina Nalivaikienė
SLAUGOS STUDENTŲ KLINIKINIO MOKYMO(SI) APLINKA IR
PROFESIONALIOSIOS SLAUGOS MOKYMO(SI) MODELIS UNIVERSITETO
LIGONINĖJE
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Olga Riklikienė
Kaunas, 2014
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. J. Macijauskienė
Parašas
2014 m. …..mėn. ......d.
SLAUGOS STUDENTŲ KLINIKINIO MOKYMO(SI) APLINKA IR
PROFESIONALIOSIOS SLAUGOS MOKYMO(SI) MODELIS UNIVERSITETO
LIGONINĖJE
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Olga Riklikienė
2014 m…….mėn. ....d.
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Daiva Zagurskienė Magistrantė
Regina Nalivaikienė
2014 m. …..mėn. .....d. 2014 m. …..mėn. ....d.
Kaunas, 2014
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4
SUMMARY ............................................................................................................................... 6
ŽODYNĖLIS ............................................................................................................................. 8
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................ 12
1.1. Slaugos studijos ........................................................................................................ 12
1.2. Slaugos studentų klinikinio (praktinio) mokymo(si) samprata ................................. 14
1.3. Slaugos studentų praktinio mokymo(si) komanda .................................................... 17
1.4. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ..................................................... 19
1.5. Slaugos praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmuo praktinio mokymo(si) procese 21
1.6. Slaugos praktikos organizavimas .............................................................................. 23
2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 26
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ............................................................................. 26
2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ......................................................................................... 27
2.3. Tyrimo etika .............................................................................................................. 28
2.4. Statistinė duomenų analizė ....................................................................................... 28
3. REZULTATAI ................................................................................................................. 29
3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė ........................................................... 29
3.2. Duomenų apie respondentų atliekamą klinikinę praktiką analizė ............................ 30
3.3. Duomenų apie respondentų klinikinės praktikos aplinkos vertinimą analizė ........... 34
3.3.1. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas ................................................ 35
3.3.2. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimo analizė ............................ 41
3.3.3. Slaugos padalinyje vertinimo aspektų analizė ....................................................... 46
3.3.4. Slaugos studento ir jo praktikos mokytojo santykių vertinimo analizė ................. 49
3.3.5. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas ir jų ryšių analizė ................................ 59
4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 72
IŠVADOS ................................................................................................................................ 76
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................... 77
PUBLIKACIJOS ...................................................................................................................... 78
LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 79
PRIEDAI .................................................................................................................................. 84
SANTRAUKA
R. Nalivaikienė. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ir profesionaliosios slaugos
mokymo(si) modelis universiteto ligoninėje. Darbo vadovė doc. O. Riklikienė; Lietuvos Sveikatos
mokslų Universitetas; Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2014, – 91 p.
Raktažodžiai: praktikos mokytojas, praktinis mokymas(sis), slaugos studentai, klinikinio
mokymosi aplinka.
Slaugos studento praktinio mokymo(si) tikslų pasiekimas didele dalimi priklausys nuo
praktikos mokytojo požiūrio į mokymą, nuo įstaigos, kaip mokymo bazės, pasirengimo mokyti bei
vertinti studento laimėjimus ir nuo įstaigoje sudarytų mokymo(si) sąlygų.
Darbo tikslas – ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios
slaugos mokymo(si) modelį universiteto ligoninėje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje.
2. Įvertinti slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų santykius klinikinio mokymo(si) metu
bei studentų pasitenkinimą atlikta praktika.
3. Įvertinti profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelį, atsižvelgiant į studentų nuomonę.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos ir Utenos
kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto I-IV kurso slaugos studentai, atliekantys klinikinę slaugos
praktiką Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre, terapinio ir
chirurginio profilio skyriuose. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kuri vyko 2012 m. sausio – 2013
m. gegužės mėn. Naudota standartizuota užsienio autoriaus Mikko Saarikoski ir bendraautorių
(Suomija) sukurta 43 teiginių anketa apie slaugos studentų patirties aspektus klinikinio mokymo(si)
metu. Anketa pildyta naudojantis interneto prieiga.
Rezultatai ir išvados. Slaugos studentai geriausiai vertina galimybę kreiptis į padalinio
personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą. Teigiami studentų mokymo(si) aplinkos
vertinimai susiję su geresniais slaugos organizavimo padalinyje bei slaugos administratoriaus
lyderystės stiliaus vertinimais. Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji
dauguma buvo patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų
įdirbį klinikinės praktikos metu ir buvo labai patenkinti atlikta praktika, reikšmingai geriau vertino
klinikinio mokymo (si) aplinką universiteto ligoninėje. Geriausiai savo santykius su praktikos
mokytoju vertina trečio kurso slaugos studentai, blogiausiai – ketvirtojo kurso. 25 metų bei vyresni
studentai savo santykius su praktikos mokytoju vertina geriau nei jaunesni jų kolegos. Individualus
praktinio mokymo(si) modelis buvo pranašesnis už grupinį modelį ar kurį kitą. Taikant individualų
mokymo(si) modelį, slaugos studentai mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei
praktikos mokytojo neturėję studentai.
SUMMARY
R.Nalivaikiene. Evaluation of clinical learning environment for nursing students and
teaching/learning model of professional nursing at university hospital. Supervisor Assoc.
Prof. O. Riklikiene, Departament of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Lithuanian University of
Health Sciences. – Kaunas, 2014, – P.91.
Keywords: mentor, clinical teaching and learning, nursing studens, clinical learning
enviroment.
The achievement of nursing studedent's learning outcomes will depends largerly on the
mentor's approach to student's teaching, also on institution of practical placement and its preparation to
teach and assess the student, and on clinical learning environment.
The purpose of this study was to investigate clinical learning environment for nursing
student's and teaching/ learning model of professional nursing at university hospital.
The aims were:
1. To explore the clinical learning environment for students at university hospital.
2. To evaluate the relationship between nursing students and their mentors during clinical
learning and assess student's satisfaction with practical placement.
3. To examine the teaching and learning model of professional nursing at university hospital
from the students perspective.
Material and methods. Nursing students (from first to fourth year) from Vilnius University,
Vilnius College and Utena College that have had their practical placement at Family medical center,
surgery and internal diseases units. The anonymous survey was organised in January. – May, 2013.
Cles instrument was used (Clinical learning environment scale), Autors – M. Saarikoski et al., Finland.
The scale consisted of 43 items on the student's experience about the last clinical placement and was
filled using electornical assess.
Results and conclusions. The possibility to apply the staff and positive atmosphere in the
unit was rated at highest by nursing students. The positive student's evaluation of clinical learning
environment was related to better nursing organization in the unit and the leadership style of nursing
administrator. The majority of students were satisfied with their practical training and one third – very
satisfied. Satisfied students with higher individual input to their learning evaluated learning
environment during clinical training at university hospital better. The students of third year assessed
their relationship with mentors at the highest level and last year students graded ad the lowest.
Students of 25 years old and older has had better students-mentor relationship in comparison to their
younger colleagues. Individual model of teaching and learning of professional nursing was recognized
as more advantaged then group model or any other. Students supervised under individual model
assessed the all aspects of clinical learning environment better in comparison with those who were
teached without a mentor.
ŽODYNĖLIS
Globotinis – mažiau patyręs, norintis mokytis žmogus, pasitelkiantis į pagalbą daugiau
patyrusį asmenį [25].
Komunikacija – verbalus ir neverbalus bendravimas, keičiantis patyrimu, mintimis,
išgyvenimais [22].
Kompetencija – konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją [17].
Mentorius – labiau patyręs asmuo, kuris jaunesniam ir mažiau patyrusiam žmogui teikia savo
paramą įvairiais veiklos klausimais [26].
Mentorystė – sąmoningas daugiau patyrusio ar įgudusi asmens suporavimas su mažiau
patyrusiu ar įgudusiu asmeniu, turint bendrą tikslą siekti mažiau įgudusio asmens augimo ir vystyti jo
specifines kompetencijas [25].
Mokymasis – individo patirties konstravimo ir transformavimo į žinias, įgūdžius, vertybes,
emocijas ir prasmes procesas [22].
9
ĮVADAS
Būsimo slaugos specialisto praktinis mokymas(is) yra labai svarbus ir platus savo turiniu bei
formomis. Jo prioritetai ir turinys didele dalimi priklauso nuo klinikinio mokymo(si) aplinkos, būsimo
slaugytojo poreikių ir turimos patirties. Praktika studijų metu suvokiama kaip pirmasis postūmis į
profesinę tikrovę, tinkamų sąlygų sudarymas įgyti tuos gebėjimus, kurių negalima įgyti akademinėje
aplinkoje [21].
Slaugos studentų praktika savo esme gerokai išsiskiria iš viso studijų proceso – per teorinius
užsiėmimus vyksta abipusė komunikacija tarp pedagogo ir studento, o praktika – tai trilypės
komunikacijos procesas, į kurį įsiterpia ir organizacija, kurioje atliekama praktika. Slaugos studentų
praktiniame mokyme dalyvauja universitetų ar kolegijų dėstytojai, praktikos vadovai, praktikos
mokytojai, slaugos studentai, pacientai ir jų artimieji. Praktinio mokymo esmė yra užtikrinti sąveikos
tarp teorijos ir praktikos efektyvumą, rengiant būsimuosius specialistus [25].
Bendrą slaugos studentų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR
Švietimo normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyva [7], tačiau slaugos studijų programų
rengėjai daug diskutuoja apie tai, kokios trukmės turėtų būti atskiros studentų praktikos. Užsienio
slaugytojų rengimo programose atskirų praktikų trukmė vidutiniškai ilgesnė nei Lietuvoje, kai kurios
praktikos vyksta iki 8 mėn. be teorinių paskaitų.
Darbo aktualumas. Slaugytojų rengimo procese akcentuojamas esminių slaugytojo veiklai
kompetencijų įgijimas. Atlikdami tam tikras užduotis autentiškoje aplinkoje, būsimi slaugos
specialistai turi galimybę išbandyti save, pritaikyti įgytas žinias praktinėje veikloje [25]. Mokantis
realioje darbo aplinkoje sudaromos sąlygos geriau suprasti profesijai būdingas vertybines nuostatas,
konkrečios įstaigos veiklos normas, organizacijoje plėtojamas kultūros ir mikroklimato subtilybes – tai
veiksniai, lemiantys mokymo(si) darbo vietoje pranašumą [12].
Praktikos kokybei nemažą įtaką daro įstaigos, kurioje atliekama praktika, mikroklimatas,
santykiai su praktikos mokytoju, kolegomis ir kitais tos įstaigos darbuotojais. Svarbu tinkamai gebėti
organizuoti praktinio mokymo(si) procesą, kad studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau
perimtų informaciją, kuo sėkmingiau formuotųsi jų mokėjimai ir įgūdžiai [24]. Reikalinga, kad
studentas suvoktų sudėtingus socialinius santykius, išmoktų sėkmingai dirbti, pažinti skyriuje
dirbančius sveikatos priežiūros darbuotojus ir bendradarbiautų su jais. Įrodyta, kad net labai geros
darbo sąlygos ir įdomus profesinės veiklos turinys gali būti neaktualus, esant įtemtiems darbo
tarpasmeniniams santykiams [31]. Todėl siektina, kad mokymo(si) aplinkoje vyrautų pagarbos,
savarankiškų ir autonomiškų sprendimų priėmimo, pasirinkimo laisvės, asmeninės atsakomybės,
poreikių tenkinimo galimybės.
10
Darbo naujumas. Analizuojant mokslo literatūrą pastebėta, kad mūsų šalies slaugytojų
rengimo ir slaugos studentų praktinio mokymo(si) srityje atlikta vos keletas darbų, kuriuose buvo
nagrinėjami santykiai tarp praktikos mokytojų ir slaugos studentų praktikos metu, praktikos mokytojo
vadovavimo slaugos studentų praktikai ypatumai, slaugos studentų požiūris į atliekamą praktiką [12,
14, 27, 28]. Tačiau šie tyrimai nekėlė tikslų sistemiškai vertinti slaugos studentų praktinio mokymo(si)
proceso, naudojant standartizuotą tyrimo instrumentą, apimantį visas esmines slaugos praktinio
mokymo(si) dimensijas: mokymo(si) aplinką, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą
padalinyje ir studento-praktikos mokytojo santykius praktikos metu. Darbo naujumas grindžiamas ir
šio instrumento panaudojimu mokslo tyriamajam darbui Lietuvoje, kas vyko pirmą kartą.
Darbo praktinė reikšmė. Įvertinus įstaigos, kaip mokymo bazės, pasirengimą mokyti
slaugos studentus ir įstaigoje sudarytas mokymo(si) sąlygas, bus galima siekti geresnės studijų
kokybės, šalinant probleminius aspektus. Slaugos studentų pripažintas veiksmingiausias praktinio
mokymo(si) modelis bus pagrįstas įrodymais ir plačiau taikomas praktikų metu. Darbo autorei,
atsakingai už studentų praktikas tyrimo įstaigoje, duomenys apie atskirų padalinių sudarytas sąlygas
mokymui(si) ir studentų atsiliepimai bei vertinimai bus vertingi didinant praktikų kokybę,
bendradarbiaujant su slaugytojų rengimo institucijomis. Universitetai ir kolegijos gaus naudingų
mokslo įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis studentai pageidautų mokytis klinikinėje aplinkoje, kaip
jiems patogu derinti teorines paskaitas ir praktinius užsiėmimus, kokie bendravimo būdai yra
pageidaujami tarp visų praktinio mokymo(si) dalyvių, todėl galės šią informaciją naudoti labiau
studentui draugiškos studijų aplinkos kūrimui.
Šio darbo tikslas – ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios
slaugos mokymo(si) modelį universiteto ligoninėje.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios
slaugos mokymo(si) modelį universiteto ligoninėje.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje.
2. Įvertinti slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų santykius klinikinio mokymo(si) metu
bei studentų pasitenkinimą atlikta praktika.
3. Įvertinti profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelius, atsižvelgiant į studentų nuomonę.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Slaugos studijos
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje įteisintas visuotinas aukštasis universitetinis ir aukštasis
profesinis slaugos specialistų rengimas. Slaugos specialistų rengimas Respublikoje vyksta 3-juose
universitetuose: Vilniaus, Kauno (Lietuvos sveikatos mokslų universitete), Klaipėdos ir šešių kolegijų
sveikatos priežiūros fakultetuose: Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos.
Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatyme pateikiamas slaugos apibrėžimas: Slauga –
tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir
rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.
Slaugytojas – tai asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą ir įgijęs bendrosios praktikos ir/ar
atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Pagrindinės slaugos studijos – tai
slaugos studijos kolegijoje, kurių trukmė ne mažesnė kaip 3 metai ir mokymo programos apimtis ne
mažesnė kaip 120 kreditų arba pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, kurias baigus
suteikiama slaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir/ar slaugytojo profesinė kvalifikacija [18].
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodoma aukštosioms mokykloms rengti
asmenybes, gebančias ne tik savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti, bet ir sėkmingai veikti, konkuruoti ne
tik savo šalies, bet ir užsienio darbo rinkose. Norint parengti aukštos kvalifikacijos specialistą, dalis jo
studijų organizuojamos realioje profesinės veiklos aplinkoje, nes praktika suteikia kitokių galimybių
matyti, jausti, patirti, veikti, rengti profesinei veiklai svarbias vertybines nuostatas negu teorinės
studijos. Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė
plėtra. Pagrindiniai universiteto tikslai:
vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo
ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo
kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą ir kūrybingą asmenybę;
plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir
eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir
užsienio partneriais;
ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai
naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir paslaugų rinkoje [17].
Anot autorių O. Riklikienės ir L. Sajienės (2011), universitetinis slaugytojų rengimas –
ypatingas edukacinis reiškinys, kuris siejamas ne tik su žinių teikimu ir įsisavinimu, mokėjimų ir
įgūdžių, protinių galių bei vertybinių orientacijų plėtote, bet ir naujų mokslo žinių kūrimu bei jų
taikymo galimybių paieška. Universitetinis mokymas remiasi mokymosi visą gyvenimą, nuolatinio
13
ugdymosi koncepcijomis ir idėjomis. Nors visiems edukaciniams reiškiniams bendra tai, jog
realizuojama ugdymo funkcija, tačiau universitetinėse studijose kuriamos mokslo žinios. Šį procesą
stipriai įtakoja slaugos mokslo vystymo poreikiai. Universitetinis išsilavinimas neatsiejamas nuo
profesinio rengimo. Universiteto absolventas, įgijęs platų bendrąjį išsilavinimą bei moksliniu
pasirengimu paremtą meistriškumą, intelektualinius sugebėjimus generuoti netipiškas idėjas, tampa
svarbiu visuomenei, tobulinant slaugos instituciją, plėtojant slaugos mokslą. Turinčiam platų bendrąjį
išsilavinimą slaugytojui yra lengviau adaptuotis, prisitaikyti prie slaugos pokyčių. Aukštasis
išsilavinimas įgytas universitetinių studijų metu turi platų pritaikymo diapazoną [25].
Slaugos studijų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR Švietimo
normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyvos [7]. Remiantis D. Kalibatiene (2005), slaugos
bakalauro programos tikslas yra parengti aukšto bendrahumanitarinio išsilavinimo ir geros profesinės
kvalifikacijos slaugos specialistus, kurie gebėtų savarankiškai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros,
slaugos ir globos įstaigose, gebėtų teikti visapusiškas slaugos paslaugas vaikams, suaugusiems ir
seniems žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis, gydomiems ligoninėse ir pirminės sveikatos
priežiūros įstaigose, konsultuoti ir mokyti ligonius sveikatos klausimais, sudaryti ir įgyvendinti slaugos
planus, dirbti slaugos praktikos mokytojais, gebėtų visiškai atsakyti už savo profesinę veiklą įstatymų
reglamentuotos kompetencijos ribose. Kitas labai svarbus aukštųjų mokyklų slaugos programų tikslas
yra pasiekti, kad slaugos specialistai po slaugos magistrantūros studijų tęstų slaugos mokslo tiriamąjį
darbą, studijuotų doktorantūroje, taptų slaugos mokslo teoretikais su moksliniais laipsniais,
galėsiančiais vystyti nacionalines slaugos mokslo kryptis ir temas, gebėsiančiais sukurti bazę slaugos
moksliniam tiriamajam darbui [11]. Remiantis Lietuvos mokslininkų pastebėjimais apie universitetines
studijas, galima teigti, kad universitetinės studijos yra daugiau orientuotos į gilų teorinį parengimą
[22].
Kolegijose rengiamų slaugos specialistų tikslas – parengti gerą konkrečios srities specialistą,
profesionalą, tuo tarpu universiteto paskirtis – suteikti platų visapusišką išsilavinimą. Remiantis
Vilniaus kolegijos studijų reglamentu – Kolegijose organizuojamos slaugos neuniversitetinės studijos
yra į praktinę veiklą orientuotos aukštosios profesinės studijos. Ne mažiau kaip pusę Sveikatos
priežiūros fakultete įgyvendinamos Bendrosios praktikos slaugos studijų programos sudaro praktinis
mokymas. Teorinis ir praktinis mokymas yra vientisas, iš atskirų komponentų sudarytas procesas,
todėl labai aktualu nuolat stebėti ir vertinti praktinio mokymo efektyvumą, jo silpnąsias ir stipriąsias
puses, ieškoti tobulinimo galimybių [35].
Aukštojo mokslo Baltojoje knygoje (1999) pateikiami šie pagrindiniai universitetų ir kolegijų
skirtumai:
universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau
dėmesio skiriama pasirengimui konkrečiai praktinei veiklai;
14
universitetai vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, o kolegijose
vyrauja mokslo ir technologijų plėtros veikla;
dauguma universiteto dėstytojų – mokslininkai, todėl jų karjerą lemia mokslinis
aktyvumas;
kolegijų dėstytojų mokslinė veikla irgi skatinama, bet jiems svarbiausia turėti pakankamai
profesinės veiklos patirties;
dauguma universitetų yra į visos Lietuvos poreikius orientuotos institucijos, o kolegijos
dirba regioninės veiklos principu, t.y. sprendžia pirmiausia savo regiono problemas, užtikrina
regiono gyventojų tęstinio mokymosi galimybes [16].
V. Kondratavičienė ir L. Sajienė (2007) teigia, kad teorinės žinios ir tam tikri mąstymo
gebėjimai įgyjami mokymo institucijose: pirmieji praktiniai įgūdžiai įgyjami imitacinėje aplinkoje ir
tik vėliau sustiprinami realiose veiklos situacijose – klinikinėje mokymo bazėje [12]. Taip pat ir
užsienio autoriai J. Walkington, P. Pemberton ir kt. (2004) patvirtina, kad visiškai suprasti ir įsisavinti
teorines žinias ir pritaikyti jas realiose situacijose studentai pirmiausiai turi pažinti reiškinį ir jo
charakteristiką taikydami teoriją realiose situacijose, jie turi galimybę sustiprinti savo supratimą [59].
Remiantis Lietuvos mokslininkų (Pukelis K. ir kt. 2005), pastebėjimais apie universitetines studijas,
galima teigti, kad universitetinės studijos yra daugiau orientuotos į gilų teorinį parengimą. Kolegijose
rengiamų slaugos specialistų tikslas – parengti gerą konkrečios srities specialistą, profesionalą, tuo
tarpu universiteto paskirtis – suteikti platų visapusišką išsilavinimą [22].
Apibendrinant galima teigti, jog pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programos skiriamos:
bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams
formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą,
teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o kolegijų – į pasirengimą profesinei
veiklai. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba
kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.
1.2. Slaugos studentų klinikinio (praktinio) mokymo(si) samprata
Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis studentų praktikas, dabartiniu metu yra Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kurio 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „jeigu studijų
programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka
praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Už
studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla“ [17].
15
Studentų praktikų organizavimas ir jų vietos parinkimas remiasi aukštųjų mokyklų ir
organizacijų bendradarbiavimu pagal aukštosios mokyklos iš anksto parengtas programas. (Jonienė V.
2006) [9].
Anot V. Kondratavičienės ir L. Sajienės (2007), praktika – tai darbuotojų rengimo proceso
dalis. Jos tikslai yra: taikyti teorines žinias ir skatinti tokių žinių poreikį, susipažinti su praktinio
mokymo įstaigomis, kaip būsima darbo vieta, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, atsakingą
požiūrį į profesinę veiklą ir pareigas, praktiškai patirti, kokius vaidmenis atlieka praktikos specialistai
[12]. Vilniaus universiteto praktikos reglamente teigiama, jog praktika – tai studijų programos dalis,
kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinios, kompetencijos ir
gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje [35]. Praktinio
mokymo/si metu studentas įtvirtina ir tobulina bendrąsias studijų programoje įgytas programos
pagrindų ir specialaus lavinimo žinias, kompetencijas ir gebėjimus [43].
Nuolat vykstantys socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai Lietuvoje sąlygoja slaugytojų
poreikį įgyti naujų žinių, įgūdžių, gebėjimų, t.y. slaugytojo profesija reikalauja kompetencijos įgijimo
bei nuolatinio jos plėtojimo. L. Calman (2006) kompetencijas supranta kaip žinių, gebėjimų, įgūdžių ir
nuostatų derinį. Kompetentingos slaugos pagrindą, jo nuomone, sudaro techninių slaugos įgūdžių ir
slaugymo žinių visuma [40]. Studentų praktinio mokymo svarba pabrėžiama Lietuvos ir
tarptautiniuose teisės aktuose bei kituose dokumentuose. Bolonijos deklaracijoje (1999) [6] įvardijami
aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Europos darbo rinkai tikslai, OECD gairėse dėl tarptautinio
aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo (2005) (angl. Guidelines for Quality Provision in Cross-border
Higher Education) praktinis mokymas ir mokymasis įvardijamas kaip labai svarbus bendros aukštojo
mokslo erdvės Europoje kūrimo studijų ir kokybės užtikrinimo veiksnys. Kiti užsienio autoriai
M.Winter (2011), J. Wildt (2007) apibrėžia, kad praktikinis mokymas, tai ne tik sėkmingas žinių
panaudojimas ar pritaikymas darbo vietoje, šis terminas įgyja daug platesnę prasmę. Praktinė veikla tai
ne tik savarankiška studentų veikla profesinėje aplinkoje, bet praktikuojantys studentai generuoja savo
patirtimi pagrįstas žinias ir plėtoja koncepcijas – vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, kurios paskirtis –
naujų žinių paieška ir kūrimas – atsiranda nauja sąvoka: „mokslinė praktika“ [61, 62].
Pasak V. Baidenko (2006), praktiniam mokymui būdingi šie bruožai:
praktinio mokymo metu įgyta patirtis prisideda prie studento asmeninio ir profesinio
ugdymo bei tobulėjimo;
praktika yra suplanuota ir suderinta su mokymo įstaiga, atitinka studijų reikalavimus;
praktika yra kontroliuojama ir kuruojama;
praktinio mokymo metu įgyta patirtis, susijusi su studento karjera, papildo teorines žinias,
įgytas universitete paskaitų metu;
praktika grindžiama santykiais ir ryšiais tarp mokymo įstaigos ir darbdavių;
16
praktika yra sėkmingiausia kuomet studentas, universitetas ir darbdavys dalinasi
atsakomybe siekiant įgyti vertingos patirties;
praktikos pabaigoje ji bus aptariama ir vertinama [64].
Teorinis ir praktinis mokymas yra vientiso proceso komponentai, susisiejantys į skirtingų, bet
vienas kitą papildančių patyrimų visumą. Atlikti tyrimai rodo, kad rengiant slaugos specialistus būtinos
šios sąlygos: teorijos ir praktikos vienovė, praktikos vadovų specialus pasirengimas, jų parama
studentams, psichosocialinė aplinka. (Frenkel A., 2009) [44]. Praktikos turinys tiesiogiai susijęs su
konkrečios studijų programos tikslais ir studijų rezultatais, kuriuos praktinėje veikloje galima patikrinti
tik turint tam tikrą pasirengimą. Taigi, praktikos paskirtis kaip pastebi autoriai M. Weil ir P. Tremp
(2010) – per konkrečią praktinę veiklą patikrinti, kaip pasiekti studijų rezultatai [60]. Praktinių
mokymų yra įvairaus pobūdžio. Tyrėjai W. Schubarth., K. Speck (2011) su kolegomis dažniausiai
išskiria šias mokymų rūšis: orientuotas į tyrimus, praktiniai darbai (praktiniai seminarai, simuliacinės
veiklos), savarankiškos veiklos praktika, pačių studentų iniciatyvos ir kt. [56]. Klinikinė patirtis visada
buvo ir bus neatsiejama slaugos išsilavinimo dalis. Remiantis L. Chapman (2004) savarankiškas
mokymasis bei atsakomybė už mokymosi pasiekimus yra svarbūs komponentai užtikrinantys sėkmingą
praktinio mokymosi procesą [41].
Lietuvos valstybės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose [34] akcentuojama
aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę įjungiant socialinius partnerius, pabrėžiant glaudų
ryšį su darbo rinka. Tyrėjas S. J. Poulsen (2007) pateikia septynis „geros praktikos“ principus. Pasak
autoriaus, gera praktika:
skatina bendradarbiavimą tarp studentų ir fakulteto;
skatina bendradarbiavimą tarp studentų;
skatina aktyvų mokymąsi;
užtikrina greitą ir tikslų grįžtamąjį ryšį;
padeda išmokti efektyviai valdyti laiką;
skatina didelius lūkesčius;
gerbia skirtingus talentus ir mokymosi būdus [52].
V. Barkauskaitė ir P. Pečiuliauskienė (2007) nustatė, kad praktika suvokiama kaip edukacinė
erdvė ir aktyvus procesas, kuris įgalina atsiskleisti studento kompetencijoms, jų kokybei bei
suformuluoja galutines studento nuostatas į darbą [3]. V. Senkus ir V. Grincevičienė (2008) teigia, jog
studentų praktinis mokymas atlieka didelį vaidmenį vertinant ir tobulinant studijų programas, nes
užtikrina grįžtamąjį ryšį tarp aukštosios mokyklos ir studentų bei praktikos vietos organizacijos [29].
Studentų praktika savo esme gerokai išsiskiria iš viso studijų proceso – per teorinius užsiėmimus
vyksta dvipusė komunikacija tarp pedagogo ir studento, o praktika – tai trilypės komunikacijos
procesas, į kurį įsiterpia ir organizacija, kurioje atliekama praktika. Šioje komunikacijos grandinėje
17
mokymo įstaiga (universitetas ar kolegija) ir priimanti organizacija kaip veikiantys asmenys gerokai
skiriasi nuo studento. Mokymo įstaiga ir organizacija turi aiškią organizacinę struktūrą, misiją, viziją
bei veiklos planus, o pats studentas daugiau gali būti traktuojamas kaip studijų proceso vartotojas
(Tomaševska K. 2010) M. Clements (2009) nustatė, kad studentų praktinis mokymas turi atitikti
penkias kategorijas:
pastovi ir sklandi studentų lavinimo aplinka;
vystomas bendradarbiavimas su praktikos organizacijomis (padaliniais);
išlaikyti stiprias pozicijas studentų praktinių žinių vystyme (per teorinių žinių prizmę);
praktikoje įgytas žinias pritaikyti savo veikloje;
prisidėti prie visuomenės gerovės [33, 42].
Taip pat ir tyrėjas A. Martinez (2006) teigia, kad praktika studentui suteikia galimybę
paskaitų metu įgytas teorines žinias pritaikyti realioje darbo vietoje, ir atvirkščiai – praktinę patirtį
panaudoti analizuojant teorinę medžiagą, įgyti įvairių profesinių įgūdžių, darbo patirties, užmegzti ir
palaikyti ryšius su studijuojamos srities profesionalais, ir taip padidinant įsidarbinimo ateityje
galimybes [47].
Apibendrinant galima teigti, nors įvairių autorių pateikiami praktinio mokymo/si apibrėžimai
skiriasi tam tikrais aspektais, tačiau dauguma autorių sutinka, jog pagrindiniai praktinio mokymo
bruožai yra teorinių žinių pritaikymas praktikoje ir praktinės patirties įgijimas.
1.3. Slaugos studentų praktinio mokymo(si) komanda
Studentų praktiniame slaugos mokyme dalyvauja mokymo įstaigų (universitetų arba kolegijų)
dėstytojai, praktikos vadovai (tutoriai), praktikos mokytojai (mentoriai), būsimieji slaugytojai, t. y.
slaugos studentai, pacientai ir jų artimieji.
Praktikos vadovai (tutoriai), tai mokymo įstaigų dėstytojai, kurie atlieka ne tik dėstytojo
vaidmenį, bet ir dalyvauja slaugytojų praktikos programų rengimo, planavimo ir vertinimo darbe,
kontroliuoja, kad praktinis mokymas(is), kuriam vadovauja praktikos mokytojai, atitiktų slaugytojų
rengimo programos tikslus, kad būtų sudarytos studentui palankios mokymosi sąlygos įgyvendinti
mokymosi tikslus ir siekinius. Praktikos vadovui priskirtinos priežiūros (supervizijos) ir netiesioginio
instruktavimo (distance coaching) funkcijos. Praktikos vadovas įstaigos administracijai ir skyriaus
darbuotojams pristato programos struktūrą, mokymosi procese studentui keliamus tikslus ir siekinius.
Konstruktyvus praktikos vadovo ir įstaigos, kurioje atliekama praktika, administracijos, skyriaus
personalo ir studento bendradarbiavimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų: studentai geriau jaučiasi
18
skyriuje, daugiau sulaukia dėmesio iš praktikos mokytojų, slaugos administratorių, kitų sveikatos
priežiūros komandos narių [39].
Remiantis O. Riklikiene (2008), praktikos mokytojas (mentorius) tai – profesionalus
slaugytojas, turintis nemažą slaugos patirtį, pakankamai žinių ir gebantis tas žinias tinkamai perduoti
studentui, slaugytojas, kuris dalyvauja praktiniame slaugytojų mokyme. Praktikos mokytojo viena
pagrindinių užduočių yra palaikyti studentą ir formuoti teigiamą jo mokymosi patyrimą klinikinėje
aplinkoje. Praktikos mokytojas planuoja, stebi ir vertina studento darbą, demonstruoja ir praktiškai jį
moko atlikti slaugos veiksmus, atsako už teikiamų slaugos paslaugų kokybę ir saugumą, skatina
studento profesinę socializaciją [26].
Anot J. Matuizienės ir R. Butkuvienės (2011), būsimasis slaugytojas – tai slaugos studentas,
kuris dalyvauja praktinio mokymosi procese ir turi tikslą mokytis iš praktikos mokytojo. Glaudus
praktiką atliekančio studento, praktikos mokytojo ir teorijos mokytojo bei praktikos vadovo
bendradarbiavimas yra pagrįstas trišaliais santykiais [20]. O. Riklikienė ir L. Sajienė (2011) teigia, jog
praktikos metu studentai paprastai turi du vadovus: vieną vadovą skiria aukštoji mokykla, kitą vadovą
– priimanti institucija. Svarbu, kad šie vadovai nuolatos komunikuotų. Nors šių vadovų uždaviniai kiek
skirtingi, tačiau galutinis jų tikslas yra gana panašus – sėkminga tolesnio studento mokymosi proceso
tąsa. Jie siekia, kad studentas įgytų kiek galima daugiau praktinių įgūdžių, reikalingų savo būsimam
darbui [25].
Vakarų šalyse praktinio mokymo/si tyrimai atliekami nuo 20 a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrėjai
Saarikoski M. (2002), Johansson U. (2010), Newton JM. (2007) vertino klinikinio mokymo(si)
aplinką, praktikos mokytojo vaidmenį. Praktinio mokymo(si) procesui vertinti naudojami įvairūs
klausimynai (angl. Clinical Learning Environment Inventory), atspindintys įvairius praktinio
mokymo/si kontekstus: studentų įtraukimo į praktiką, užduočių skyrimo, pasitenkinimo praktikine
veikla, asmenines vertybes ir kt. Šie klausimynai naudojami vertinti studentų praktinio mokymo ir
tarpkultūrinius panašumus ir skirtumus – lyginama atskirų šalių klinikinio mokymo(si) praktika
[54,45,49]. Lietuvoje daugiau praktinio mokymo tyrimų atliko socialinio darbo specialistai ir
psichologai (Dirgėlienė I., Kiaunytė A., Grincevičius O., Skridlaitė I., Jurkuvienė R. Kupčikienė I. ir
kt.). I. Kupčinskienė (2010) teigia, jog Lietuvoje nėra parengtų ar adaptuotų tyrimo instrumentų,
leidžiančių identifikuoti studentų praktinio mokymo ypatumus ir pokyčius [13].
R. Rimkienės (2011) ir bendraautorių [28] atlikto tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti
psichosocialinę aplinką ir praktinio mokymo tikslų pasiekimo sąsajas praktikos vietose (tyrime
dalyvavo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo studijų programos 213 kolegijos baigiamojo kurso
studentų) duomenimis, studentai palankiausiai vertina praktikų pagalbą ir galimybę konsultuotis. Taip
pat šio tyrimo duomenimis, palankiau baigiamąją praktiką vertina tie studentai, kurie sulaukia paramos
bei gali konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais darbuotojais. Studentai, kurių
19
praktikos vietoje buvo nepalankus psichologinis klimatas, savo įgytą patirtį vertina menkiau. Tyrimo
rezultatai rodo, kad kas dešimtas apklaustasis studentas dėl netinkamo darbo organizavimo negalėjo
kokybiškai atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikos programoje numatytus tikslus. Praktikos
metu vyravusi pozityvesnė psichologinė aplinka teigiamai sąlygojo studentų praktikų realizavimą,
sudarė prielaidas konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais darbuotojais, didėjo
apklaustųjų studentų pasitenkinimas praktine patirtimi, geriau jiems sekėsi atlikti praktikos užduotis ir
pasiekti praktikų programose numatytus tikslus. Šiuo tyrimu nustatyta, kad studentai pageidauja dirbti
įstaigose, kuriose sulaukė visavertės praktikos mokytojo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų paramos.
Tyrimo rezultatai rodo, kad įstaigose, kuriose dirbančiųjų skaičius mažesnis, psichologinė atmosfera
kolektyve yra palankesnė, todėl galima daryti prielaidą, jog tose įstaigose studentams geriau sekėsi
pasiekti praktikų programose numatytus tikslus [28].
Apibendrinant lietuvių ir užsienio tyrėjų duomenis, galima teigti, kad slaugos studentų
praktiniame mokyme labai svarbus visos komandos glaudus bendradarbiavimas. Kai dalyvauja
mokymo įstaigų dėstytojai, praktikos vadovai, praktikos mokytojai ir būsimieji slaugytojai pasiekiami
užsibrėžti tikslai ir lūkesčiai.
1.4. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka
V. Kondratavičienė ir L. Sajienė (2007) akcentavo, kad praktinis mokymas užima didelę dalį
rengiant šiuolaikinius sveikatos priežiūros specialistus ir įgyja vis didesnę reikšmę. Įstaigos, kurioje
atliekama praktika aplinkoje, būsimi specialistai patenka į realią situaciją, sprendžiami su profesine
veikla susiję klausimai [12]. A.Pajak (2005) su kolegomis teigia, kad studentų mokymosi sėkmė labai
priklauso nuo praktinio mokymo, kuris organizuojamas ir vykdomas realiomis darbo sąlygomis, kai
studentai darbą stebi ir jiems pataria praktikos mokytojas, pasirengęs vykdyti tokią funkciją [50]. Anot
O. Riklikienės ir L. Sajienės (2011), prieš pradedant organizuoti būsimųjų slaugytojų mokymąsi darbo
vietoje, medicinos įstaigos administracija kartu su universiteto ar kolegijos dėstytojais turėtų atlikti
slaugytojų rengimo programos didaktinę analizę ir, atsižvelgdama į praktinių studijų tikslus bei
remdamasi šios analizės rezultatais, numatyti optimalias praktinio mokymosi priemones. Tik tokie
didaktiniu požiūriu svarbūs sprendimai gali užtikrinti mokymosi darbo vietoje efektyvumą [25].
Remiantis J. Matikoviene (2009), mokymas(is) praktikos vietoje yra socialinis procesas, nes
studentas, padedamas vadovo, mokosi ir iš santykių su kitais asmenimis. Praktikos metu įsisavintas
reflektyvaus (arba patyriminio) praktikos modelis ilgainiui suformuoja gebėjimą jau dirbančiam
asmeniui konkrečioje situacijoje veikti kūrybiškai ir derinti turimą informaciją su praeityje įgyta
patirtimi, ieškant sėkmingų sprendimų [19]. Tyrėjai S. Palmer (2005) su kolegomis teigia, jog
20
praktikos kokybei nemažą įtaką daro organizacijos mikroklimatas, santykiai su praktikos vadovu,
kolegomis, kitais studentais [51]. Studento praktikos sėkmė daugeliu atvejų priklauso nuo
organizacijos pasirengimo jį mokyti, sudarytų mokymosi sąlygų, atsakingo asmens vadovavimo
praktikai, kurio veiklos esmė – užtikrinti sąveikos tarp teorijos ir praktikos efektyvumą. Pagal A.
Suslavičių (1999), net labai geros darbo sąlygos ir įdomus profesinės veiklos turinys gali būti
neaktualus esant įtemptiems darbo santykiams [31]. Svarbu, kad mokymo aplinkoje vyrautų pagarbos,
savarankiškų ir autonomiškų sprendimų priėmimo, pasirinkimo laisvės, asmeninės atsakomybės
poreikių tenkinimo galimybės [4,2]. R. Adamonienė, S. Daukilas (2003) ir kt. teigia, kad praktinis
mokymas grindžiamas studento bendravimu su pedagogais, profesinio rengimo sistemos specialistais,
darbdaviais. Bendravimas – vienas iš svarbiausių vidinių veiksnių, kuris išryškina jame dalyvaujančių
asmenų patirtis, vertybines ir gyvenimo nuostatas, lūkesčius, poreikius bei interesus [1]. Ž.
Jankauskienės, E. Kubilienės (2008) ir kolegų atlikti tyrimai rodo, kad profesinės veiklos
organizavimas yra nevienodai vertinamas dirbančių slaugytojų ir slaugą studijuojančiųjų – pastarieji
vertina palankiau, dažniau pritaria darbinio mikroklimato svarbai [8]. Siekiant sėkmingos studentų
profesinės socializacijos darbo vietose, labai svarbu valdyti šį procesą, kad naujai parengti specialistai
nenusiviltų ir pasiteisintų jų profesiniai lūkesčiai [14]. Literatūros šaltiniai apibrėžia, kad pasirengimas
profesijai yra nuolatinis tobulėjimo procesas, neatsiejamas nuo mokymo ir mokymosi.
Autoriai H. Sweitzer ir M. King (2009) siūlo tris praktikos naudingumo studentams aspektus:
1. Asmeninis (intelektualus ir emocinis) tobulėjimas, kai vystomi informacijos vertinimo,
kritinio ir kūrybinio mąstymo, minčių dėstymo, sprendimų priėmimo, darbo komandoje, etiškos
elgsenos, patikimumo, nuoseklumo ir savalaikio užduočių vykdymo, prioritetų pasirinkimo gebėjimai.
2. Profesinis tobulėjimas – išmoksta pritaikyti turimas teorines žinias realiose praktinėse
situacijose, vystomas studento realus ir kompleksinis darbo suvokimas, išmoksta suprasti profesijos
darbo normas ir vertybes.
3. Pilietinių savybių vystymasis. Praktikos metu studentai įgyja naujų žinių, gebėjimų,
socializuojasi darbinėje aplinkoje bei susiformuoja vertybės, padedančios produktyviai dalyvauti
visuomeninėje veikloje [58].
Praktikos prasmę labai aiškiai pabrėžė užsienio autorius M. Rothman (2007), kuris tyrė
studentų pasitenkinimą praktika. Tyrimai rodo, kad studentai geriau vertina tas praktikas, kuriose
praktiką atliekantys studentai laikomi lygiaverčiais kolektyvo nariais, studentams pateikiami aiškiai
suformuluoti praktikos uždaviniai, tarp studento ir priimančios į praktiką organizacijos yra nuolatinis
grįžtamasis ryšys [54]. V. Baidenko (2006) pritaria, kad praktika yra naudinga visiems trims praktikos
dalyviams: studentui, darbdaviui (priimančiai organizacijai) ir mokymo įstaigai. Pasak tyrėjo,
studentas praktikos metu įgyja galimybę gauti informaciją apie karjeros galimybes ateityje ir dirbti
profesionalioje aplinkoje, įgyja darbo patirties ir turi galimybę išbandyti save naujoje darbo aplinkoje,
21
įgyja naudingų kontaktų, didėja studento pasitikėjimas savimi, atsiskleidžia studento įgūdžiai,
gebėjimai ir talentai. Tyrėjas teigia, kad naudą gauna ir priimanti į praktiką organizacija: gali įvertinti
studento gebėjimus ir ateityje atsirinkti geriausius „kandidatus“ darbui, turi galimybę sulaukti iš
studentų naujų idėjų ir sprendimų, studentai dažniausiai prisiderina prie darbo grafiko kaip nemokama
darbo jėga. Nauda ir mokymo įstaigai: stiprėja studentų ir mokymo įstaigos bendradarbiavimo ryšiai,
geri darbdavių atsiliepimai pagerina mokymo įstaigos reputaciją [64].
Apibendrinant galima teigti, jog studentai savo įgytą patirtį vertina geriau ten, kur praktikos
vietoje vyrauja palankus psichologinis klimatas kolektyve, geras darbo organizavimas, jaučiama
praktikos mokytojo ir kitų darbuotojų parama. Ar studentas pasieks jam iškeltus praktinio mokymo
tikslus labai priklauso nuo darbdavio požiūrio į praktinį mokymą, nuo organizacijos, kaip mokymo
bazės, pasirengimo mokyti bei įvertinti studento pasiekimus, nuo organizacijoje sudarytų mokymosi
sąlygų, pagalbos studentui adaptuojantis organizacijoje, atsakingo ir kvalifikuoto asmens, t.y.
praktikos mokytojo.
1.5. Slaugos praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmuo praktinio mokymo(si)
procese
Remiantis O. Riklikiene (2008), praktikos mokytoju gali tapti kvalifikuotas ir patyręs slaugos
praktikas, pasirengęs prisiimti atsakomybę už būsimojo slaugos specialisto mokymąsi praktinėje
aplinkoje, mokymo/si kokybę ir studento kompetencijų, įrodančių mokymo/si tikslų pasiekimą,
įvertinimą. Praktikos mokytojui būdinga tai, kad būdamas labiau patyręs, jis aktyviai veikia mažiau
patyrusio asmens profesinį ir asmeninį tobulėjimą [26]. J. Juralevičienė ir J. Palidauskaitė (2011)
teigia, kad praktikos metu studentai paprastai turi du vadovus. Vieną vadovą skiria aukštoji mokykla,
kitą vadovą – priimanti institucija. Svarbu, kad šie vadovai nuolatos komunikuotų. Nors šių vadovų
uždaviniai kiek skirtingi, tačiau galutinis jų tikslas yra gana panašus – sėkminga tolesnio studento
mokymosi proceso tąsa. Jie siekia, kad studentas įgytų kiek galima daugiau praktinių įgūdžių,
reikalingų savo būsimam darbui. Abu vadovai atsakingi už praktikos eigos priežiūrą [10]. Asmenys,
vadovaujantys studentų praktikai, mokslinėje literatūroje apibūdinami labai įvairiai: praktikos
mokytojas, profesijos mokytojas, praktikos instruktorius, mentorius ir kt.
Mentoriaus vaidmens įtaką naujiems darbuotojams socializuojantis organizacijoje nagrinėjo
I. Žukauskaitė (2009). Gauti tyrimo rezultatai išryškina abipusio bendradarbiavimo teigiamus
aspektus, padedančius sėkmingiau adaptuotis naujiems darbuotojams. [38]. Tyrėjai U. Jahansson,
P. Kaila (2010) su kolegomis teigia, kad praktikos sėkmė priklauso nuo bendravimo ir
bendradarbiavimo stiliaus tarp praktikos studentų ir praktikos mokytojų (mentorių) [45].
22
Pasikeitus požiūriui į slaugos praktiką, svarbi pasidaro praktikos mokytojų kompetencijos
problema ir jų gebėjimas dalyvauti ugdymo procese. Autoriai V. Žydžiūnaitė, G. Merkys ir kt. (2006)
pabrėžia, kad vadovaujant profesinės veiklos praktikoms, ypač svarbūs pedagoginiai gebėjimai:
bendravimo, bendradarbiavimo kultūra, organizaciniai gebėjimai, pedagoginis kūrybingumas,
pažintiniai moksliniai, ekspresijos ir sugestyvumo gebėjimai. Šias vertybes studentas turi pamatyti ir
pajusti praktikos mokytojo asmenybėje. Slaugytojas – praktikos mokytojas turi suvokti tiek slaugos,
tiek pedagoginį procesą, sugebėti lanksčiai taikyti įvairius mokymo metodus, motyvuoti studentus
praktiniam įgūdžių formavimui [37].
Remiantis O. Riklikiene ir L. Sajiene (2011), slaugos dėstytojai ir praktikos mokytojai turi
gerai išmanyti slaugos mokslo dalykus, suvokti slaugos mokslo esmę bei jo plėtotės situaciją ir
tendencijas savo šalyje ir pasauliniame kontekste, žinoti slaugos mokslo teorinę ir praktinę reikšmę,
teorines ir praktines sąsajas su medicinos ir socialiniais mokslais, kvalifikacinių profesinės veiklos
reikalavimų kitimo tendencijas, gebėti lanksčiai siekti ugdymo tikslų, plėtoti juos atitinkantį turinį,
formas, metodus ir vertinimo būdus, gebėti vertinti ir analizuoti savo veiklą, pasižymėti asmeninėmis
savybėmis, padedančiomis ugdytiniams formuoti nuostatas savęs, savo sveikatos, aplinkos ir veiklos
atžvilgiu, mokėti naudotis naujomis mokymo technologijomis; gerai įvaldyti įvairias mokymo
metodikas [25]. M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (2006) su kolegomis akcentuoja, kad mokantis darbo
vietoje, mokymas grindžiamas tiesiogine sąveika tarp praktikos mokytojo ir studento. Šis klasikinis
metodas taikomas paprastiems psichomotoriniams veiklos procesams išmokti. Tačiau sveikatos
priežiūros ir socialinio darbo specialistų veikla neapsiriboja mechaniniu procedūrų atlikimu. Todėl
lavinti vien techninius procedūrinius įgūdžius nepakanka, siekiant išugdyti aukštos kvalifikacijos,
lankstų, konkurencingą, nuolat tobulėjantį specialistą. Taigi, praktikos mokytojo veikla panašesnė į
patyrusio asmens veiklą, patariant ir remiant jaunų ar ne tiek patyrusių kolegų, ar veiklą pradedančių
žmonių profesinę adaptaciją organizacijoje bei perimant būtinas žinias, vaidmenis ir gebėjimus. Tai
abipusiškai naudingos partnerystės kūrimas, tobulinant gebėjimus, elgseną bei požiūrį, siekiant padėti
globotiniui įgyvendinti tikslus [32].
Anot O. Riklikienės (2011), praktikos mokytojui šiandieną keliami dideli reikalavimai. Jis turi
būti ne tik patyręs slaugytojas, bet ir iškili asmenybė, tikėti savo profesinės veiklos reikšmingumu,
mylėti savo darbą, laikytis profesinės etikos, būti kūrybingu ir tolerantišku, mokėti pajusti kitų žmonių
situaciją bei suvokti jų būseną [25]. Autorių D. Nelson, L. Godfrey ir kt. (2004) tyrimais įrodyta, kad
vadovavimas praktikai (mentorystė) vysto bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, didina profesinį
prestižą tarp kolegų, pacientų, padeda įžvelgti praktikoje esančias problemas ir skatina ieškoti
sprendimo galimybių [48].
Taip pat ir kiti užsienio autoriai W. Schubarth., K. Speck. (2011) ir L. Kragelund (2011),
tyrinėdami praktikos kokybę, pabrėžia, kad vadovavimo praktikai kokybė tampa esmine studijų ir
23
praktinio mokymosi sąsajų stiprinimo prielaida, lemiančia praktikos naudą ir sąlygojančia studijų
kokybę. Ši nauda pasireiškia tuo, kad praktikos vietoje studentai įgyja aiškesnį supratimą apie
profesinę veiklą, dalykinius ir profesinius gebėjimus, užmezga ir plėtoja profesinius kontaktus [56,
46]. Sellars J., Clouder L. (2011) patvirtina, kad klinikinio praktikos mokytojo nauda įrodyta tyrimais
– studentų priežiūra praktinio mokymo metu ir vadovavimas jiems yra būtini ir naudingi veiksniai
profesinio rengimo ir tobulėjimo procese. Ugdomas asmeninis tobulėjimas, įgyjama praktinė patirtis,
didinamas pasitikėjimas, bendradarbiavimas, ugdomos kompetencijos [55].
R. Rimkienės su bendraautoriais (2012) Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete
atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti praktikos mokytojo paramos veiksmingumą studentams
realizuojant baigiamąją praktiką. Rezultatai rodo, kad baigiamosios praktikos metu praktikos mokytojo
(mentoriaus) paramą, galimybę konsultuotis su praktikos mokytoju (mentoriumi) ar kitais praktikais
itin palankiai vertino didžioji dalis apklaustųjų. Kas penktas biomedicinos srities ir socialinio darbo
studijų programų apklaustasis studentas dėl praktikos mokytojo (mentoriaus) nesidomėjimo
savarankišku darbu, dalykinės informacijos neteikimo negalėjo kokybiškai atlikti praktikos programoje
numatytų savarankiškų užduočių. Praktikos mokytojo (mentoriaus) pagalba svarbi ne tik atliekant su
savarankišku darbu susijusias užduotis, bet ir skatina studento pasitikėjimą savimi, padeda tinkamai
pasirengti profesinei veiklai bei konstruoti teigiamą profesinę elgseną. Kuo palankiau respondentai,
realizuodami baigiamąją praktiką, vertina praktikos mokytojo (mentoriaus) paramą ir galimybę
konsultuotis, tuo labiau jie sulaukė praktikų visavertės pagalbos, dėmesio ir galėjo tinkamai atlikti
praktikos programoje numatytas savarankiškas užduotis [27].
Taip pat kitu tyrimu nustatyta, kad praktikos metu su studentais individualiai ir pastoviai visą
praktikos laiką dirbantis vienas praktikos mokytojas geriau pažintų studentą, žinotų, kokių gebėjimų
jam trūksta, teiktų grįžtamąjį ryšį, padėtų reflektuoti patirtį, užtikrintų praktinio mokymo(si) kokybę.
Tyrimai rodo, kad dėl darbo intensyvumo ir laiko sąnaudų menka praktikos mokytojų pagalba
studentams yra viena iš praktinio mokymo spragų [15].
Apibendrinant aiškėja, jog praktikos mokytojo vaidmuo praktinėje veikloje yra didžiulis.
Mentorius – labiau patyręs asmuo, kuris moko, įkvepia, konsultuoja, vadovauja ir padeda mažiau
patyrusiam asmeniui plėtoti asmeninius ir profesinius gebėjimus. Vadovavimas (mentorystė) naujokui
padeda įsitraukti į darbą, suvokti organizacijos taisykles, išsiugdyti specifinius įgūdžius.
1.6. Slaugos praktikos organizavimas
Universitetuose ir Kolegijose studijuojančių studentų profesinės veiklos praktikos vyksta visų
lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Siekiant užtikrinti jų kokybę, su gydymo įstaigomis yra
24
sudarytos sutartys. Kiekvienas studentas praktikos metu turi savo praktikos mokytoją dirbantį praktinio
mokymo įstaigoje. Tai yra pirmas žmogus į kurį iškilus klausimams ir problemoms kreipiasi studentai.
Slaugos praktikos organizavimas – tai viena svarbiausių užduočių dėstytojams. Organizuoti
praktiką taip, kad studentai teorines žinias galėtų pritaikyti ir patikrinti praktiškai, įgytų ir plėtotų
gebėjimus. Kita, ne mažiau svarbi užduotis – studentų savarankiškumo ir atsakomybės už praktinį
mokymąsi skatinimas [20].
Remiantis E. Stasiūnaitiene (2011), nepriklausomai nuo studijų programos ir institucijos,
kurioje atliekama praktika, studento praktikos procesą (išskyrus pažintinę praktiką) sudaro 4 etapai:
įvadas, bandymai, savarankiškumo įtvirtinimo ir vertinimo.
Įvado etape studentai supažindinami su praktikos programomis (metodiniais nurodymais) ir
institucijos, kurioje atliekama praktika, veiklos specifiniais (teisiniais, organizaciniais ir kt.)
reikalavimais bei pasirengia įsijungti į darbuotojų komandą.
Bandymų etapas – tai savo savybių, žinių, mokėjimų išbandymas konkrečiame profesinės
veiklos kontekste. Šiame etape studentai ir praktikos institucija įvertina turimas teorines žinias,
mokymosi per praktiką poreikius ir abiejų šalių lūkesčius bei suformuluoja bendros veiklos tikslus ir
konkrečias užduotis.
Savarankiškumo įtvirtinimo etapas – tai teorinių žinių perkėlimas į profesinį lauką. Šiame
etape praktinio mokymo aplinkoje studentas susiduria su dalykinėmis problemomis, socialiniais
santykiais, konfliktais, hierarchijos ir statuso klausimais. Studentas bendradarbiaujant su praktikos
mokytoju turi išmokti kritiškai vertinti pasirinktos veiklos modelius, atpažinti, kokių mokėjimų ir
asmeninių savybių stokoja, išmokti dirbti profesinėje komandoje.
Vertinimo etapas – tai praktikos metu įgytos profesinės ir asmeninės patirties reflektavimas ir
įgytos patirties vertinimas: analizuojamos asmeninės ir profesinės perspektyvos, aptariamos praktikos
metu atliktos užduotys [30]. Svarbu gebėti tinkamai organizuoti praktinio mokymo procesą, kad
studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau perimtų informaciją, kuo sėkmingiau formuotųsi
atitinkami jų mokėjimai ir įgūdžiai. V. Rajeckas (2000) teigia, kad praktikos sėkmė labai priklauso nuo
jos tikslų ir uždavinių išaiškinimo studentams [24]. Labai svarbu, kad studentas suvoktų sudėtingus
socialinius santykius, išmoktų sėkmingai dirbti, pažinti skyriuje dirbančius sveikatos priežiūros
darbuotojus ir bendradarbiauti su jais.
Remiantis M. Saarikoski (2002), pasirengimas praktikai iš esmės priklauso nuo to, kaip
mentorius supažindina su skyriaus struktūra, personalu, praktikos tikslais. Praktinio mokymo/si
efektyvumui reikšmės turi sistemingai vykdomi susitikimai, kuriuose aptariami įvairūs su praktiniu
mokymu susiję klausimai [54]. Gerai organizuota – kokybiška praktika pagal P. Wordelmanną (2009),
turi atitikti 4 kokybės parametrus, tai:
25
1) praktikos struktūros ir išteklių kokybė (praktikos organizavimo sąnaudos, praktinio
mokymosi aplinka, materialiniai ir žmoniškieji ištekliai, studijų programos, praktikos planai ir kt.);
2) praktikos realizavimo kokybė. Tai optimalus praktikos proceso eigos užtikrinimas,
panaudojant turimus praktikos išteklius, siekiama numatytų praktikos rezultatų. Praktikos aplinkos ir
proceso eigos stebėjimas, formalus ir neformalus formuojamasis vertinimas, išorinis konsultavimas,
praktikos proceso vadyba padeda geriau realizuoti praktikos procesą;
3) praktikos rezultatų kokybė. Praktikos rezultatai apima ne vien tik studijų programos arba
studijų dalyko rezultatų pasiekimą, bet ir tikslingą išteklių praktikos metu panaudojimą, praktikos
įgyvendinimo proceso eigą, praktikos šalių (mokymo įstaigos, praktikos institucijos, studento)
susitarimus. Praktika bus sėkminga, jei įgyvendinami visų praktikos šalių tikslai. Aiškiai apibrėžti
tikslai leidžia suformuluoti praktikos vertinimo kriterijus. Praktikos rezultatų kokybė atskleidžiama per
pateiktą praktikos ataskaitą, baigiamąjį praktikos vertinimą ir parengtus praktikos rezultatų vertinimo
instrumentus;
4) praktikos poveikio kokybė demonstruoja praktikos reikalavimų atitiktį asmens lūkesčiams
ir įdėtų visų šalių pastangų reikšmingumą. Praktikos poveikio rezultatams nusakyti svarbus ne tik
galutinių praktikos produktų įvertinimas, bet ir numatomos perspektyvos tolesniems darbams [63].
Apibendrinant galima teigti, kad praktika būtų sėkminga ir kokybiška, programos apraše turi
būti aiškiai suformuluoti tikslų pasiekimo kriterijai. Svarbu gebėti tinkamai organizuoti praktinio
mokymo procesą, kad studentai aktyviai jame dalyvautų, kuo lengviau perimtų informaciją, kuo
sėkmingiau formuotųsi atitinkami jų mokėjimai ir įgūdžiai. Pagal tai parenkamos ir paskiriamos
praktikos užduotys, mokymo(si) metodai, vertinimas.
26
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ir profesionaliosios
slaugos mokymo(si) modelis.
Tyrimo subjektas – slaugos studentai, atliekantys klinikinę praktiką universiteto ligoninėje.
Tyrimo metodas – anketinė apklausa.
Naudota standartizuota anoniminė internetu pildoma anketa. „Klinikinė mokymosi aplinka,
priežiūra ir slaugos mokytojas“ (Clinical learning environment, supervision, and nurse teacher –
Cles+T scale) Priedas Nr. 1. Leidimas naudoti anketą gautas iš autoriaus Mikko Saarikoski, Turku
taikomųjų mokslų universitetas, Suomija. Priedas Nr. 2. Anketa išversta į lietuvių kalbą ir pritaikyta
mūsų šalies kultūrai.
Anketą sudarė 43 klausimai. Anketoje tiriami slaugos studentų patirties aspektai.
Mokymasis klinikinėje praktikoje:
Praktikos atlikimo vieta
Praktikos trukmė
Ar atliekant praktiką lankė ir teorines paskaitas
Kaip praktikos metu studentas bendravo su praktikos mokytoju
Koks praktinio mokymosi modelis buvo taikomas klinikinėje praktikoje
Kas vadovavo klinikinei praktikai.
Klinikinio mokymosi aplinka:
Mokymo aplinka skyriuje (ar galėjo lengvai kreiptis į skyriaus personalą, kokia skyriuje
vyravo atmosfera, ar skyriaus personalas buvo susidomėjęs studentų mokymu, ar mokymosi
atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi)
Slaugos administratoriaus lyderystės stilius (ar slaugos administratorius vertino personalą
kaip svarbiausius išteklius, ar buvo komandos narys, ar darbuotojo pastangos buvo
vertinamos)
Slauga padalinyje (ar slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta, ar pacientams taikoma
individuali slauga ir priežiūra, ar slaugos dokumentacija buvo aiški ir suprantama)
Studento ir praktikos mokytojo santykiai (koks buvo praktikos mokytojo požiūris į mokymą,
ar studentas patyrė individualų mokymą, ar teikė nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį, ar studento ir
praktikos mokytojo santykiuose vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir pritarimas)
27
Slaugos studentų pasitenkinimas ir nuostatos apie savo profesinį tobulėjimą (koks
svarbiausias asmuo padėjo studentui suvokti esmines slaugos sąvokas ir praktinę veiklą, koks
studento asmeninis indėlis į klinikinę praktiką, ar patenkintas studentas klinikine praktika, ar
svarbu studentui, kad praktikos mokytojas būtų slaugytojas).
Tyrimo organizavimas. VšĮ VUL Santariškių klinikose 2012 m. sausio – 2013 m. gegužės
mėn. Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tarptautinio projekto „Slaugytojų profesionalumo
didinimas plėtojant praktikos mokytojo veiklą“ (Empowering the Professionalization of Nurses
through Mentorship (EmpNURS) 2010-2013 m. mokslininkų grupe. Projekte dalyvavo dvi Lietuvos
institucijos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klinikinė Kauno ligoninė. LSMU projekte
atstovavo tyrimo vadovė – doc. Olga Riklikienė. Projektas šio darbo autorei sudarė galimybę naudoti
internetinę anketos versiją, suformavus specialią paskyrą tyrimo duomenims kaupti. Tyrimui
pasibaigus, projekto vadovas iškėlė duomenis iš sistemos ir persiuntė darbo autorei. Be Lietuvos tokios
pat anketos pildomos kitose projekto partnerių šalyse: Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.
Tyrimas vykdytas keliais etapais:
I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose ir rastos literatūros
analizė.
II etapas – anketos vertimas į lietuvių kalbą.
III etapas – anketinės apklausos vykdymas VšĮ VUL Santariškių klinikose.
IV etapas – statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas.
V etapas – išvadų bei rekomendacijų pateikimas.
2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis
Tyrime dalyvavo Vilniaus Universiteto, Vilniaus Kolegijos ir Utenos Kolegijos sveikatos
priežiūros fakulteto I-IV kurso slaugos studentai, atliekantys klinikinę slaugos praktiką Šeimos
medicinos centre, terapinio ir chirurginio profilio skyriuose.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
Slaugos programos I-IV kurso studentai;
Sutikimas dalyvauti tyrime;
Ilgosios praktikos (ilgiau nei 1savaitė) atlikimas studijų metu.
Tyrime dalyvavauti pakviestas 381 respondentas. Tyrme dalyvauti atsisakė 31 studentas, todėl
anketas užpildė 350 respondentų (atsako dažnis 100 proc.):
104 iš VU
242 iš Vilniaus kolegijos
28
4 iš Utenos kolegijos
2.3. Tyrimo etika
Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas
2012-01-17 Nr. BC-KS (M) – 133. Priedas Nr. 3. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo
dalyvio formą. Apklausos metu buvo laikomasi laisvanoriškumo principo, todėl kiekvienas tyrime
dalyvavęs studentas atsakė į klausimus savo noru, turėdamas teisę ir atsisakyti bei nedalyvauti tyrime.
Apklausų duomenys anonimiški.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 21.0“ ir
„Excel“ programų paketus. Naudoti šie analizės metodai: aprašomoji statistika, požymių dažnių
analizė, neparametriniai duomenų analizės testai dviem ir daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims
(dviem imtims – Mann - Whitney testas, trims ir daugiau imčių – Kruskall - Wallis testas). Statistiškai
reikšmingiems skirtumams tarp skirtingų sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų nustatyti naudoti
Chi kvadrato (χ2) kriterijus.
Atsakymai pagal Likert skalę – kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį
tikrintas taikant Kolmagorov - Smirnov testą [5].
Apskaičiuotos statistinio reikšmingumo (p) reikšmės. Pasirinkti keli rekšmingumo lygmenys
statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 –
skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas. Aprašomoji statistika
atlikta apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Reikšmių
sklaidai apibūdinti pateikiamas standartinis nuokrypis.
Kiekybinių charakteristikų ryšiams nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai.
Klasifikacinių (intervalinių) dydžių tarpusavio priklausomumui nustatyti apskaičiuotas Pearson
koreliacijos koeficientas.
29
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė
Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų (90,9 proc.) buvo jaunesni nei 25 metų
amžiaus. Mažiausiai (0,6 proc.) tyrime dalyvusių respondentų buvo vyresni nei 45 metų amžiaus
(1pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, proc., N = 319
Dauguma 96,6 proc.) tyrimo dalyvių buvo moterys (2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, proc., N = 319
90,9
2,2 2,5 2,5 1,3 ,6 0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
<25 25-29 30-34 35-39 40-44 >=45
Amžiaus grupės (metais)
Pro
cen
tai
3,4%
96,6%
vyras moteris
30
3.2. Duomenų apie respondentų atliekamą klinikinę praktiką analizė
Tarp tyrimo dalyvių daugiausia, t.y. 41,4 proc. buvo trečio kurso studentų. Kiek mažiau,
respondentų (30,1 proc.) nurodė esantys antro kurso studentai. Mažiausiai tyrime dalyvavo pirmo
kurso studentų (3 pav.).
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kursą, proc., N = 319
Dauguma (89 proc.) tyrime dalyvavusių studentų praktiką atliko ligoninėje (4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klinikinės praktikos atlikimo vietą, proc., N = 319
Beveik trečdalis (32,6 proc.) tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad praktiką jie atliko
chirurgijos skyriuje. Penktadalis respondentų savo praktikos vieta nurodė vidaus ligų skyrių, šiek tiek
daugiau nei dešimtadalis teigė, kad praktiką jie atliko psichiatrijos skyriuje. 27,9 proc. respondentų
įvardijo kitas praktikos vietas, nei buvo nurodyta anketoje (5 pav.).
,3
30,1
41,4
28,2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
pirmo antro trečio ketvirto
Kursas
Pro
cen
tai
89
11
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
ligonineje bendruomenejePraktikos vieta
Pro
cen
tai
31
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skyrių, kuriame jie atliko klinikinę praktiką, proc.,
N = 319
Dauguma studentų (71,2 proc.) nurodė, kad atlikdami praktiką, jie kartu lankė ir teorines
paskaitas (6 pav.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie lankė teorines paskaitas praktikos metu, proc.,
N = 319
Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal praktikos trukmę savaitėmis nustatyta, kad
dažniausiai studentai atliko praktiką septynias (40,4 proc.) arba penkias (32,3 proc.) savaites (7 pav.).
32,6
5,3
19,4
4,4
10,3
27,9
0 10 20 30 40
chirurgijos
ginekologojos
vidaus
vaikų
psichiatrijos
kitas
Procentai
Pra
ktik
os
sky
riu
s
28,8
71,2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
ne taip
Lankė teorines paskaitas praktikos metu
Pro
cen
tai
32
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal praktikos trukmę, proc., N = 319
Analizuojant gautuosius duomenis nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tendencija
(χ2=52,668; lls=9; p<0,001) tarp kurso, kuriame studijuoja studentai bei jų konsultavimosi su praktikos
mokytoju. Pastebėta, jog reikšmingai didesnė dalis ketvirto kurso studentų su teorijos dėstytoju ar savo
praktikos mokytoju nesusitiko nei karto, lyginant su antro bei trečio kursų studentais (p<0,001). Tuo
tarpu daugiau trečio ir antro kurso studentų, lyginant su ketvirto kurso studentais, teigė per praktikos
laikotarpį su praktikos mokytoju ar teorijos dėstytoju buvo susitikę daugiau nei 3 kartus (p<0,001)
(1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal susitikimų su teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu
iš kolegijos/universiteto dažnumą ir studijų kursą, proc. N = 319
Susitikimu
dažnumas
Studijų kursas
Pirmas Antras Trečias Ketvirtas
Nei karto 100 6,3 2,3 24,4*
1 – 2 kartus 0 58,3 55,3 61,1
3 kartus 0 4,2 4,5 4,4
Daugiau nei 3 kartus 0 31,3 37,9 10*
*p<0,05, lyginant su antru ir trečiu kursu.
Tyrime dalyvaujančių studentų buvo prašoma nurodyti, ar per praktikos laikotarpį studentai
bendravo internetu su teorijos dėstytoju arba praktikos mokytoju iš kolegijos/universiteto, kuris buvo
atsakingas už jų praktiką. Dauguma studentų nurodė, kad su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju
internetu nepalaikė jokio ryšio. Tuo tarpu reikšmingai dažniau teigiančių, jog su praktikos vadovu
konsultavosi nuotoliniu būdu nuo 1 iki 3 kartų buvo tarp trečio ir antro kurso studentų, lyginant su
ketvirto kurso studentais (p<0,05) (2 lentelė).
0,9
7,2
17,9
0,3
32,3
0,9
40,4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
1 2 3 4 5 6 7
Pro
cen
tai
Praktikos trukmė (sav.)
33
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal bendravimo internetu su praktikos vadovu iš
kolegijos/universiteto dažnumą ir studijų kursą, proc. N = 319
Bendravimo internetu
dažnumas
Studijų kursas
Pirmas Antras Trečias Ketvirtas
Nei karto 100 44,8 47,7 67,8
1 – 3 kartus 0 47,9 48,5 31,1*
4 – 6 kartus 0 5,2 0 1,1
Daugiau nei 6 kartus 0 2,1 3,8 0
*p<0,05, lyginant su antru ir trečiu kursu.
Vyresnio amžiaus studentai buvo labiau linkę teigti, kad su teorijos dėstytoju arba praktikos
mokytoju susisiekė internetu: 6,9 proc. vyresnių nei 25 metų amžiaus studentų nurodė, kad susisiekė
4–6 kartus, o dešimtadalis šios amžiaus grupės studentų nurodė, kad internetu susisiekė daugiau nei 6
kartus (p<0,002) (8 pav).
*p<0,05, lyginant vyresnius ir jaunesnius studentus.
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal susitikimų su teorijos dėstytoju ar praktikos vadovu iš
kolegijos/universiteto dažnumą ir studentų amžiaus grupes, proc. N = 319
Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji dauguma buvo
patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Reikšmingų skirtumų tarp studentų pasitenkinimo praktika
nenustatyta, atsižveliant į amžiaus grupes ir lytį (3lentelė). Pasitenkinimas praktika reikšmingai
nesiskyrė ir tarp visų keturių kursų studentų (p=0,060).
34
3 lentelė. Studentų pasitenkinimas atlikta praktika, atsižvelgiant į amžiaus grupes
Pasitenkinimas praktika Amžiaus grupės (proc.) Lytis (proc.)
<25 >=25 Vyr. Mot.
Labai nepatenkintas 3,1 0 9,1 2,6
Nepatenkintas 6,6 13,8 9,1 7,1
Ir patenkintas ir nepatenkintas 19,3 13,8 9,1 19,2
Patenkintas 42,1 34,5 54,5 40,9
Labai patenkintas 29 37,9 18,2 30,2
Studentai, kurie nurodė, kad praktikos metu turėjo 3 dienas teorinių paskaitų, buvo linkę
teigti, kad atlikta praktika yra nepatenkinti, lyginant su studentais, kurie praktikos metu turėjo 1 dieną
teorinių paskaitų (p=0,002). Studentai, kurie su praktikos mokytoju susitiko 1- 2 kartus, savo praktika
yra labai patenkinti, lyginant su studentais, kurie su praktikos mokytoju nesusitiko nei vieno karto ar
susitiko daugiau nei 3 kartus. Studentai, kurie nurodė, kad su praktikos mokytoju susitiko daugiau nei
3 kartus, savo pasitenkinimą praktika linkę vertinti daugiau patenkinamai nei tie studentai, kurie
nurodė, kad su praktikos mokytoju buvo susitikę 1–2 kartus (p=0,016). Analogiškai, studentai, kurie
teigė, kad su praktikos mokytoju internetu bendravo 1–3 kartus, savo praktika buvo labiau patenkinti
nei studentai, kurie su praktikos mokytoju nebendravo (p=0,021). Studentai, kurie nurodė, kad
praktikos metu jiems buvo taikomas individualus modelis, savo pasitenkinimą praktika vertino labai
gerai. Savo pasitenkinimą praktika studentai, kurie praktikos metu patyrė grupinį praktikos modelį bei
nepatyrė jokio, buvo linkę vertinti neutraliai, lyginant su studentais, kuriems buvo taikytas
individualus praktikos modelis (p=0,017). Vertinant tai, ar studentams svarbu, kad jų praktikos
mokytojas būtų slaugytojas, nustatyta, kad studentams, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje bei
kituose skyriuose, buvo svarbiau, kad praktikos mokytojas būtų slaugytojas, nei studentams, kurie
praktiką atliko chirurgijos skyriuje (p=0,045). Statistiškai reikšmingas skirtumas rodo, kad studentai,
kurių praktika užtruko 5 savaites, labiau, nei tie studentai, kurie praktiką atliko 2 savaites, linkę teigti,
kad praktikos mokytoju būtų slaugytojas, yra šiek tiek svarbu (p<0,001).
3.3. Duomenų apie respondentų klinikinės praktikos aplinkos vertinimą analizė
Vertinant slaugos studentų klinikinės praktikos aplinką studentų požiūriu, teiginiai buvo
suskirstyti į tris atskirus klausimų blokus – dimensijas: mokymo(si) aplinka skyriuje, slaugos
administratoriaus lyderystės stilius, slauga padalinyje ir studento-praktikos mokytojo santykiai.
Skiriant didesnę reikšmę, studento ir jo praktikos mokytojo santykiams išsamiau analizuoti atskiroje
dalyje.
35
3.3.1. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas
Vertindami mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektus, slaugos studentai geriausiai įvertino
galimybę kreiptis į padalinio personalą (4,41 balo iš 5 balų) ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą
(4,11 balo). Mažiausias balas (2,03) skirtas galimybei atvirai diskutuoti penkiaminutėse ir personalo
susirinkimuose (4lentelė).
4 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant mokymo(si) aplinką skyriuje
apibūdinančius teiginius (aspektus)
Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektai N Balo vidurkis SN
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą 319 4,41 0,75
Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą
padalinyje
319 4,04 0,85
Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš
galėjau atvirai diskutuoti
319 2,03 1,04
Padalinyje buvo teigiama atmosfera 319 4,15 0,82
Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos
studentų mokymu
319 3,87 0,91
Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais
kreipdavosi
319 4,07 0,91
Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų
atvejų ir situacijų
319 4,11 0,90
Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir
turiningi
319 4,03 0,89
Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos
pavyzdys
319 4,07 0,83
Padalinys kaip geros mokymosi aplinkos pavyzdys buvo vertinamas skirtingai atsižvelgiant į
amžių (Kruskall – Wallis testas χ²=12,664; df=5; p<0,027). Aukščiausiais balais šį teiginį vertino 25–
29, 35–39 bei 40–44 metų amžiaus studentai, šiek tiek žemesniais balais – jaunesni nei 25 metų
amžiaus, 30–34 metų amžiaus, bei vyresni nei 45 metų amžiaus studentai.
Lyginant antro ir trečio kurso studentus pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas – antro
kurso studentai dažniau teigė, kad jie galėjo lengvai kreiptis į padalinio personalą lyginant su trečio
kurso kolegomis (Mann – Whitney testas=5405,000; Z=-2,156; p<0,031). Statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp pirmo kurso ir kitų kursų studentų, vertinant mokymosi aplinką skyriuje, nenustatyta.
Daugiausia statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant mokymo(si) aplinką rasta tarp antro bei
ketvirto kurso studentų. Antro kurso studentai dažniau nei ketvirto kurso studentai teigė, kad jie galėjo
lengvai kreiptis į padalinio personalą, gerai jautėsi pradėdami pamainą padalinyje ir dažniau stebėjo
teigiamą atmosferą. Antrus metus studijuojantys studentai taip pat geriau vertino ir visus kitus
mokymo(si) aplinkos aspektus, lyginant su ketvirto kurso studentais, išskyrus galimybę atvirai
diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose, kai skirtumas tarp studentų nuomonės
nenustatytas (5lentelė).
36
5 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų
kursą
Mokymo(si) aplinkos skyriuje
aspektai Kursas
Vidutiniai
rangai (vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio
personalą
Antras 103,27 3382,500 -2,881 0,004
Ketvirtas 83,08
Aš jaučiausi gerai pradėdamas
savo pamainą padalinyje
Antras 102,49 3456,500 -2,498 0,012
Ketvirtas 83,91
Penkiaminutėse ir personalo
susirinkimuose aš galėjau atvirai
diskutuoti
Antras 93,20 4291,000 -0,085 0,933
Ketvirtas 93,82
Padalinyje buvo teigiama
atmosfera
Antras 102,36 3469,000 -2,482 0,013
Ketvirtas 84,04
Personalas buvo ganėtinai
susidomėjęs slaugos studentų
mokymu
Antras 106,42 3079,500 -3,567
<0,001 Ketvirtas 79,72
Personalas išmoko slaugos
studentų vardus ir jais kreipdavosi
Antras 104,76 3239,000 -3,110 0,002
Ketvirtas 81,49
Padalinyje buvo pakankamai
mokymuisi tinkamų atvejų ir
situacijų
Antras 109,24 2808,500 -4,354
<0,001 Ketvirtas 76,71
Mokymosi atvejai ir situacijos
buvo įvairūs ir turiningi
Antras 104,34 3279,000 -3,003 0,003
Ketvirtas 81,93
Padalinys buvo geros mokymosi
aplinkos pavyzdys
Antras 101,10 3590,500 -2,124 0,034
Ketvirtas 85,39
Lyginant trečio ir ketvirto kurso studentų mokymo(si) aplinkos vertinimus statistiškai
reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant šešis aspektus. Trečio kurso studentai, lyginant su
absolventais, dažniau teigė, kad padalinyje buvo teigiama atmosfera, personalas buvo ganėtinai
susidomėjęs slaugos studentų mokymu bei išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi. Trečius
metus studijuojantys studentai labiau teigiamai vertino ir mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų kiekį
bei jų įvairiapusiškumą ir turiningumą Trečiakursiai dažniau nurodė, kad padalinys buvo geras
mokymosi aplinkos pavyzdys, lyginant su ketvirto kurso studentų vertinimu (6lentelė).
37
6 lentelė. Mokymo(si) aplinka skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą
Mokymo(si) aplinkos skyriuje
aspektai Kursas
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney
U
reikšmė
Z p
reikšmė
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio
personalą
Trečias 114,96 5483,000 -1,070 0,285
Ketvirtas 106,42
Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo
pamainą padalinyje
Trečias 116,55 5273,500 -1,516 0,130
Ketvirtas 104,09
Penkiaminutėse ir personalo
susirinkimuose aš galėjau atvirai
diskutuoti
Trečias 116,91 5225,500 -1,610 0,107
Ketvirtas 103,56
Padalinyje buvo teigiama atmosfera Trečias 120,72 4723,000 -2,786 0,005
Ketvirtas 97,98
Personalas buvo ganėtinai
susidomėjęs slaugos studentų
mokymu
Trečias 123,50 4355,500 -3,579
<0,001 Ketvirtas 93,89
Personalas išmoko slaugos studentų
vardus ir jais kreipdavosi
Trečias 125,13 4140,500 -4,083 <0,001
Ketvirtas 91,51
Padalinyje buvo pakankamai
mokymuisi tinkamų atvejų ir
situacijų
Trečias 127,01 3893,000 -4,642
<0,001 Ketvirtas 88,76
Mokymosi atvejai ir situacijos buvo
įvairios ir turiningos
Trečias 126,16 4005,000 -4,380 <0,001
Ketvirtas 90,00
Padalinys buvo geros mokymosi
aplinkos pavyzdys
Trečias 121,83 4576,000 -3,122 0,002
Ketvirtas 96,34
Lyginant mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimus, atsižvelgiant į praktikos skyrius,
statistiškai reikšmingas skirtumas rastas vertinant daugelį mokymosi aplinkos aspektų. Paaiškėjo, kad
visus aspektus geriausiai vertino ginekologijos skyriuje praktikavęsi studentai.
Lyginant mokymo aplinką chirurgijos bei ginekologijos skyriuje paaiškėjo, kad buvo daug
statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) beveik visuose aspektuose, išskyrus „penkiaminutėse bei
personalo susirinkimuose galėjau atvirai diskutuoti“ (p>0,05). Visi statistiškai reikšmingi skirtumai
buvo geriau vertinami ginekologijos skyriuje.
Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant teiginį „skyriuje buvo galima lengviau
kreiptis į padalinio personalą” chirurgijos bei vidaus skyriuose – vidaus skyriuje praktiką atlikę
studentai šį aspektą vertino geriau (Mann – Whitney testas=2637,500; Z= -2,158; p<0,031).
Lyginant studentų mokymo(si) aplinkos vertinimus ginekologijos bei vidaus ligų skyriuose
nustatyti skirtumai vertinant daugelį aspektų (p<0,05), išskyrus šiuos: „aš jaučiausi gerai pradėdamas
savo pamainą padalinyje“ ir „personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais keipdavosi“;
mokymosi aplinka ginekologijos skyriuje buvo vertinama reikšmingai geriau.
Statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant vaikų ir psichiatrijos skyrius nustatytas vertinant
tai, ar penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose studentai galėjo atvirai diskutuoti: vaikų skyriuje
atvirumo aplinka buvo įvertinta geriau (p<0,002).
38
Lyginant psichiatrijos bei vidaus ligų skyrius, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti
vertinant tokius mokymo(si) aplinkos aspketus kaip: „penkiaminutėse bei personalo susirinkimuose
galėjo lengviau diskutuoti“ (p<0,001) ir „mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi”
(p<0,028). Abu šiuos aspektus studentai, praktiką atlikę psichiatrijos skyriuje, buvo linkę vertinti
geriau, nei tie studentai, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje.
Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas ginekologijos bei vaikų skyriuose
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Lyginant mokymosi aplinkos vertinimus chirurgijos bei
vaikų skyriuose, ginekologijos ir psichiatrijos skyriuose bei vaikų ir vidaus ligų skyriuose, statistiškai
reikšmingų skirtumų taip pat nebuvo rasta (p>0,05).
Analizuojant mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimus, atsižvelgiant į praktikos trukmę
savaitėmis, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant šiuos aspektus: padalinyje buvo
teigiama atmosfera (Kruskall–Wallis testas χ²=13,593; df=6; p<0,035), personalas išmoko slaugos
studentų vardus ir jais kreipėsi (Kruskall Wallis testas χ²=20,521; df=6; p<0,02), padalinyje buvo
pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų bei situacijų (Kruskall–Wallis testas χ²=22,930; df=6;
p<0,001), pastarieji buvo įvairūs bei turiningi (Kruskall–Wallis testas χ²=20,977; df=6; p<0,002) ir
padalinys buvo vertinamas kaip geros mokymosi aplinkos pavyzdys (Kruskall–Wallis testas
χ²=13,593; df=6; p<0,032).
Vertinant pirmus tris mokymo(si) aplinkos aspektus skyriuje pastebima, kad tarp praktikos
trukmės ir mokymo aplinkos vertinimo nėra tiesinio ryšio (p>0,05). Kitų aspektų atžvilgiu matyti, kad
ilgėjant praktikos laikui mokymo aplinkos skyriuje aspektų vertinimas yra labiau teigiamas, tačiau
ypatingai stiprus koreliacijos ryšys matyti tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio teigiamos
atmosferos – kuo ilgesnis praktikos laikotarpis, tuo padalinio atmosferos vertinimas yra teigiamesnis.
Toks pat ryšys stebimas ir tarp studentų praktikos trukmės bei personalo susidomėjimo slaugos
studentų mokymu. Silpniausias koreliacinis ryšys buvo tarp praktikos trukmės bei personalo gebėjimo
įsiminti studentų vardus; praktikos trukmės ir atvejų bei situacijų, kurios buvo įvairios ir turiningos
mokymuisi. Gana stiprus ryšys išsilaiko tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio, kaip gero
mokymo pavyzdžio, vertinimo – kuo studentų praktika buvo ilgesnė, tuo studentai labiau linko teigti,
kad padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys (7 lentelė).
39
7 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų ryšys su studentų praktikos trukme
Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektai
Praktikos trukmė
p Koreliacijos
koeficientas r
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą 0,423 -0,045
Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą padalinyje 0,983 0,001
Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau atvirai diskutuoti 0,348 0,053
Padalinyje buvo teigiama atmosfera 0,007 0,150
Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos studentų mokymu 0,014 0,137
Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi <0,001 0,200
Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų 0,001 0,185
Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi <0,001 0,213
Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys 0,003 0,168
Pagal individualų bei grupinį vadovavimo praktikai modelį, statistiškai reikšmingi skirtumai
nustatyti studentams vertinant daugelį mokymo(si) aplinkos aspektų. Individualų vadovavimo
praktikai modelį patyrę studentai dažniau buvo linkę teigti, kad jie jautėsi gerai pradėdami savo
pamainą padalinyje nei tie studentai, kurie patyrė grupinį vadovavimo praktikai modelį (p<0,05).
Studentai, kuriems buvo vadovaujama indivudaliai, dažniau nurodė, jog padalinyje atmosfera buvo
teigiama, personalas buvo susidomėjęs slaugos studentų mokymu bei išmoko studentų vardus,
padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų, lyginant su tais studentais, kurių
praktikai buvo vadovaujama grupėje. Individualaus vadovavimo atveju studentai aukščiau vertino ir
padalinį kaip gero mokymo aplinkos pavyzdį (8 lentelė).
40
8 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į vadovavimo
studentų praktiniam mokymuisi modelį
Mokymo(si) aplinkos skyriuje
aspektai
Praktikos
modelis
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio
personalą
Grupinis 148,25 10246,000 -0,449 0,653
Individualus 144,32
Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo
pamainą padalinyje
Grupinis 136,88 8971,500 -2,323 0,020
Individualus 158,49
Penkiaminutėse ir personalo
susirinkimuose aš galėjau atvirai
diskutuoti
Grupinis 146,42 10516,500 -,020 0,984
Individualus 146,60
Padalinyje buvo teigiama atmosfera Grupinis 134,26 8547,500 -2,986 0,003
Individualus 161,75
Personalas buvo ganėtinai
susidomėjęs slaugos studentų
mokymu
Grupinis 131,40 8084,500 -3,611
<0,001 Individualus 165,31
Personalas išmoko slaugos studentų
vardus ir jais kreipdavosi
Grupinis 130,99 8017,000 -3,749 0,000
Individualus 165,83
Padalinyje buvo pakankamai
mokymuisi tinkamų atvejų ir
situacijų
Grupinis 135,77 8791,500 -2,606
0,009 Individualus 159,87
Mokymosi atvejai ir situacijos buvo
įvairūs ir turiningi
Grupinis 135,24 8705,500 -2,719 0,007
Individualus 160,53
Padalinys buvo geros mokymosi
aplinkos pavyzdys
Grupinis 132,54 8268,500 -3,389 0,001
Individualus 163,90
Slaugos studentai, kuriems praktikos metu buvo taikomas individualus mokymo(si) modelis,
mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei tie studentai, kurie iš viso neturėjo
praktikos mokytojo ir dirbo skyriuje bendrai su visu personalu (p<0,05).
Mokymo(si) aplinkos vertinimas pagal tai, ar studentai turėjo praktikos mokytoją, kuris
vadovavo jų praktikai grupėje (ne individualiai), ar toks mokytojas iš viso nebuvo skirtas, nustatyti
septyni statistiškai reikšmingi skirtumai – visi studentai, kurie turėjo praktikos mokytoją grupinio
mokymo metu, septynis mokymo(si) aplinkos aspektus vertino geriau nei tie studentai, kuriems
nebuvo skirtas slaugytojas, kuris mokytų juos praktikos metu (9 lentelė.)
41
9 lentelė. Mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į vadovavimo
studentų praktiniam mokymuisi modelį
Mokymo(si) aplinkos skyriuje
aspektai
Praktikos
modelis
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Galėjau lengvai kreiptis į padalinio
personalą
Grupinis 93,44 819,500 -3,074 0,002
Nebuvo 57,21
Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo
pamainą padalinyje
Grupinis 92,86 913,500 -2,452 0,014
Nebuvo 62,74
Penkiaminutėse ir personalo
susirinkimuose aš galėjau atvirai
diskutuoti
Grupinis 93,46 816,500 -2,914 0,004
Nebuvo 57,03
Padalinyje buvo teigiama atmosfera Grupinis 92,30 1004,000 -1,961 0,050
Nebuvo 68,06
Personalas buvo ganėtinai
susidomėjęs slaugos studentų
mokymu
Grupinis 92,21 1019,500 -1,876 0,061
Nebuvo 68,97
Personalas išmoko slaugos studentų
vardus ir jais kreipdavosi
Grupinis 93,35 833,500 -2,833 0,005
Nebuvo 58,03
Padalinyje buvo pakankamai
mokymuisi tinkamų atvejų ir
situacijų
Grupinis 93,82 757,500 -3,213 0,001
Nebuvo 53,56
Mokymosi atvejai ir situacijos buvo
įvairūs ir turiningi
Grupinis 93,07 879,500 -2,577 0,010
Nebuvo 60,74
Padalinys buvo geros mokymosi
aplinkos pavyzdys
Grupinis 92,79 925,500 -2,370 0,018
Nebuvo 63,44
Analizavome mokymo(si) aplinkos aspektų vertinimus, atsižvelgiant į tai, kokiose pareigose
dirbo slaugos studentų praktikos mokytojas. Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant mokymo(si)
aplinką ir atsižvelgiant į tai, ar studentų praktikos mokytojas buvo slaugos administratorius, ar
slaugytojas, nustatyta nebuvo (p>0,05).
3.3.2. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimo analizė
Vertindami slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektus, slaugos studentai geriausiai
įvertino slaugos administratoriaus buvimą komandos nariu (4,12 balo iš 5 balų) ir kiekvieno
darbuotojo pastangų vertinimą (4 balai iš 5). Mažiausiu balu (3,83) vertintas slaugos administratoriaus
požiūris į personalą, kaip svarbiausius išteklius (10 lentelė).
42
10 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant slaugos administratoriaus lyderystės
stilių apibūdinančius teiginius (aspektus)
Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektai N Balo vidurkis SN
Slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip
svarbiausius išteklius 319 3,83 0,81
Slaugos administratorius buvo komandos narys 319 4,12 0,82
Slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui 319 3,95 0,83
Kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos 319 4 0,78
Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektai buvo analizuojami, atsižvelgiant į
skyrių, kuriame studentai atliko klinikinę praktiką. Pastebėta, jog slaugos administratoriaus lyderystės
stiliaus vertinimai statistiškai reikšmingai skyrėsi vertinant šiuos aspektus: slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui (Kruskall–Wallis testas χ²=14,222; df=5; p=0,014) bei
kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Kruskall–Wallis testas χ²=17,213; df=5; p=0,004).
Lyginant ginekologijos ir chirurgijos skyriuose praktiką atlikusių respondentų nuomones
pastebėta, jog pastarosios statistiškai reikšmingai skiriasi vienu atveju. Ginekologijos skyriuje praktiką
atlikę studentai buvo labiau linkę teigti, jog kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–
Whitney testas =570,000; Z=-2,588; p=0,010). Kitų aspektų atveju reikšmingo skirtumo nepastebėta
(11 lentelė).
11 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant
į studentų praktikos atlikimo skyrių
Slaugos administratoriaus
lyderystės stilius
Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Slaugos administratorius vertino
personalą skyriuje kaip svarbiausius
išteklius
Chirurgijos 59,34 711,000 -1,420 0,156
Ginekologijos 71,18
Slaugos administratorius buvo
komandos narys Chirurgijos 60,38
820,000 -0,517 0,605 Ginekologijos 64,76
Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui
Chirurgijos 59,29 706,000 -1,441 0,150
Ginekologijos 71,47
Kiekvieno darbuotojo pastangos
buvo vertinamos Chirurgijos 57,98
570,000 -2,588 0,010 Ginekologijos 79,47
Tuo tarpu, lyginant chirurgijos ir vidaus ligų skyriuose atlikusių praktiką studentų nuomones
pastebėta, jog vidaus ligų skyriaus praktikantai pozityviau vertino slaugos administratoriaus lyderystės
stilių. Jie nurodė, jog kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–Whitney
testas=2667,000; Z=-2,052; p=0,040) (12 lentelėje).
43
12 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant
į studentų praktikos atlikimo skyrių
Slaugos administratoriaus
lyderystės stilius
Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Slaugos administratorius vertino
personalą skyriuje kaip svarbiausius
išteklius
Chirurgijos 81,08 2972,500 -0,921 0,357
Vidaus 87,56
Slaugos administratorius buvo
komandos narys
Chirurgijos 84,40 3130,500 -0,337 0,736
Vidaus 81,99
Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui
Chirurgijos 79,67 2826,000 -1,447 0,148
Vidaus 89,92
Kiekvieno darbuotojo pastangos
buvo vertinamos
Chirurgijos 78,14 2667,000 -2,052 0,040
Vidaus 92,48
Chirurgijos bei psichiatrijos skyriams atstovaujančių studentų nuomonės išsiskyrė, kalbant
apie slaugos administratoriaus atsiliepimų greitą panaudojimą mokymui bei kiekvieno darbuotojo
pastangų vertinimą. Minėtuosius aspektus labiau teigiamai vertino psichiatrijos nei chirurgijos skyriaus
praktikantai (atitinkamai – Mann–Whitney testas=1043,500, Z= -3,619, p=0,000; Mann–Whitney
testas =1041,500, Z= -3,689, p=0,000) (13 lentelė).
13 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant
į studentų praktikos atlikimo skyrių
Slaugos administratoriaus
lyderystės stilius
Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Slaugos administratorius vertino
personalą skyriuje kaip svarbiausius
išteklius
Chirurgijos 66,14 1419,000 -1,618 0,106
Psichiatrijos 78
Slaugos administratorius buvo
komandos narys
Chirurgijos 66,19 1423,500 -1,596 0,110
Psichiatrijos 77,86
Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui
Chirurgijos 62,53 1043,500 -3,619 <0,001
Psichiatrijos 89,38
Kiekvieno darbuotojo pastangos
buvo vertinamos
Chirurgijos 62,51 1041,500 -3,689 <0,001
Psichiatrijos 89,44
Psichiatrijos skyriuje praktiką atlikę studentai teigiamiau vertino aptartuosius aspektus nei
vidaus ligų skyriaus praktikantai (atitinkamai – Mann–Whitney testas=722,500, Z= -2,535, p=0,011;
kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos: Mann–Whitney testas=779,500, Z= -2,085,
p=0,037).
Analizuojant slaugos administratoriaus lyderystės stilių pagal praktinio mokymo(si) modelį,
taip pat pastebėta statistiškai reikšmingas nuomonių skirtumas. Studentų, su kuriais klinikinės
44
praktikos metu dirbo slaugytojai individualiai, nuomonės reikšmingai skyrėsi tų studentų, kurie iš viso
neturėjo praktikos mokytojo. Praktikos mokytojus turėję studentai labiau teigiamai vertino slaugos
administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančius veiksnius: slaugos administratorius buvo komandos
narys (Mann–Whitney testas=791,000; Z=-2,059; p=0,039), slaugos administratoriaus atsiliepimai
buvo greitai panaudojami mokymui (Mann–Whitney testas=653,000; Z=-2,970; p=0,003), kiekvieno
darbuotojo pastangos buvo vertinamos (Mann–Whitney testas=763,500; Z=-2,291; p=0,022)
(14 lentelė.).
14 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant
į studentų praktiniam mokymuisi modelį
Slaugos administratoriaus
lyderystės stilius
Praktinio
mokymosi
modelis
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Slaugos administratorius vertino
personalą skyriuje kaip svarbiausius
išteklius
Individualus 74,56 1032,000 -0,481 0,631
Nebuvo 69,71
Slaugos administratorius buvo
komandos narys
Individualus 76,42 791,000 -2,059 0,039
Nebuvo 55,53
Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui
Individualus 77,48 653,000 -2,970 0,003
Nebuvo 47,41
Kiekvieno darbuotojo pastangos
buvo vertinamos
Individualus 76,63 763,500 -2,291 0,022
Nebuvo 53,91
Svarbu pastebėti, jog analizuojamų veiksnių vertinimas taip pat buvo neatsiejamas nuo to, kas
buvo praktikos mokytojas. Respondentų, kurių praktikos mokytojai buvo slaugos administratoriai,
nuomonės reikšmingai skiriasi nuo tų, kurių mokytojas buvo slaugytojas. Respondentų nuomonės
išsiskyrė vertinant teiginius: slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius
išteklius (Kruskal–Wallis testas, χ²=13,626; df=5; p=0,018), slaugos administratorius buvo komandos
narys (Kruskal–Wallis testas, χ²=11,988; df=5; p=0,035) bei slaugos administratoriaus atsiliepimai
buvo panaudojami mokymui (Kruskal Wallis testas, χ²=15,182; df=5; p=0,010). Slaugos
administratorių praktikoje prižiūrimi studentai labiau teigiamai vertino tris iš keturių slaugos
administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančių teiginių: slaugos administratorius vertino personalą
skyriuje kaip svarbiausius išteklius (Mann–Whitney testas=10729,000; Z=-2,171; p=0,030), slaugos
administratorius buvo komandos narys (Mann–Whitney testas=10377,500; Z=-2,635; p=0,008),
slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui (Mann–Whitney
testas=10131,500; Z=-2,946; p=0,003) (15 lentelė).
45
15 lentelė. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant
į tai, kas buvo praktikos mokytojas
Slaugos administratoriaus
lyderystės stilius
Praktikos
mokytojas
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Slaugos administratorius vertino
personalą skyriuje kaip
svarbiausius išteklius
Slaugos
administratorius 169,01
10729,000 -2,171 0,030
Slaugytojas 148,36
Slaugos administratorius buvo
komandos narys
Slaugos
administratorius 171,40
10377,500 -2,635 0,008
Slaugytojas 146,27
Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai
panaudojami mokymui
Slaugos
administratorius 173,08
10131,500 -2,946 0,003
Slaugytojas 144,81
Kiekvieno darbuotojo pastangos
buvo vertinamos
Slaugos
administratorius 164,92
11330,500 -1,366 0,172
Slaugytojas 151,94
Vertinant slaugos administratoriaus lyderystės stilių, apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, ar
slaugos administratorius buvo komandos narys. Nuomonės statistiškai reikšmingai skyrėsi,
atsižvelgiant į apklaustųjų kursą (p<0,05). Pažymėtina, jog antro, trečio bei ketvirto kurso studentai
buvo linkę sutikti su analizuojamu teiginiu (9 pav.).
*p=0,021, lyginant su antro kurso studentais; ◊p<0,05, lyginant su ketvirto kurso studentais
9 pav. Atsakymų į klausimą „Ar slaugos administratorius buvo komandos narys?“ dažnių
palyginimas skirtingose studentų grupėse, atsižvelgiant į studijų kursą
Palyginamoji analizė parodė, kad trečio bei ketvirto kurso besimokantieji buvo labiau linkę
sutikti, kad slaugos administratorius buvo komandos narys (p<0,05), lyginant su antro kurso
studentais. Tuo metu, visiškas sutikimas buvo labiau būdingas trečio kurso strudentams nei ketvirto
(p<0,05).
0
20
40
60
80
100
Pirmas Antras Trečias Ketvirtas
0 5,2
0,8 3,3
100
24
9,8 18,9
0
70,8
89,4*, ◊
77,8*
Nesutinku
Ir sutinku, irnesutinku
Sutinku
Pro
cen
tai
Kursas
46
3.3.3. Slaugos padalinyje vertinimo aspektų analizė
Vertindami slaugos padalinyje aspektus, respondentai geriausiai įvertino pacientams taikomą
individualią slaugą ir priežiūrą (4,14 balo iš 5 balų) ir slaugos dokumentacijos (4,05 balai iš 5)
aspektus (16 lentelė).
16 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymai, vertinant slaugą padalinyje apibūdinančius
teiginius (aspektus)
Slaugos padalinyje aspektai N Balo vidurkis SN
Padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta 319 3,84 0,713
Pacientams taikoma individuali slauga ir priežiūra 319 4,14 0,805
Informacija apie pacientų priežiūrą buvo
skleidžiama be jokių problemų 319 3,77 0,928
Slaugos dokumentacija (slaugos planai,
paskyrimų lapai) buvo aiški ir suprantama 319 4,05 0,740
Atlikus palyginamąją duomenų analizę paaiškėjo, kad slaugos padalinyje vertinimai skyrėsi,
atsižvelgiant į respondentų praktikos atlikimo skyrių. Pastebėti du skirtumai, apimantys padalinio
slaugos filosofijos aiškų apibrėžimą (Kruskall–Wallis testas χ²=13,028; df=5; p=0,023) bei pacientams
taikomą individualią slaugą ir priežiūrą (Kruskall–Wallis testas χ²=22,916; df=5; p<0,001).
Slaugą padalinyje labiau teigiamai vertino studentai, praktiką atlikę ginekologijos skyriuje.
Jie, priešingai nei studentai, buvę chirurgijos skyriuje, dažniau teigė, kad padalinio filosofija buvo
aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney testas=535,000; Z=-2,898; p=0,004), pacientams buvo taikoma
individuali slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=430,500; Z=-3,655; p<0,001) bei informacija
apie pacientų priežiūrą buvo skleidžiama be jokių problemų (Mann–Whitney testas=609,500; Z=-
2,185; p=0,029) (17 lentelė).
17 lentelė. Slaugos padalinyje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktikos
atlikimo skyrių
Slauga padalinyje Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Padalinio slaugos filosofija buvo
aiškiai apibrėžta
Chirurgijos 57,64 535,000 -2,898 0,004
Ginekologijos 81,53
Pacientams taikoma individuali
slauga ir priežiūra
Chirurgijos 56,64 430,500 -3,655 <0,001
Ginekologijos 87,68
Informacija apie pacientų priežiūrą
buvo skleidžiama be jokių
problemų
Chirurgijos 58,36 609,500 -2,185 0,029
Ginekologijos 77,15
Slaugos dokumentacija (slaugos
planai, paskyrimų lapai) buvo aiški
ir suprantama
Chirurgijos 58,81 656,000 -1,849 0,065
Ginekologijos 74,41
47
Tuo metu vaikų skyriuje atlikusieji praktiką, priešingai nei chirurginiame skyriuje, dažniau
tvirtino, jog pacientams buvo taikoma individuali slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=471,000;
Z=-2,334; p=0,020)
18 lentelė. Slaugos padalinyje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktikos
atlikimo skyrių
Slauga padalinyje Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Padalinio slaugos filosofija buvo
aiškiai apibrėžta
Chirurgijos 65,48 1350,00 -2,018 0,044
Psichiatrijos 80,09
Pacientams taikoma individuali
slauga ir priežiūra
Chirurgijos 63,74 1168,500 -2,953 0,003
Psichiatrijos 85,59
Informacija apie pacientų priežiūrą
buvo skleidžiama be jokių
problemų
Chirurgijos 67,65 1575,500 -0,750 0,453
Psichiatrijos 73,26
Slaugos dokumentacija (slaugos
planai, paskyrimų lapai) buvo aiški
ir suprantama
Chirurgijos 69,92 1620,500 -0,531 0,595
Psichiatrijos 66,11
Minėtosios tendencijos pastebimos ir lyginant psichiatrijos bei chirurgijos skyriuose klinikinę
praktiką atlikusių studentų nuomones. Tad galima teigti, jog slaugą padalinyje pozityviau vertins
psichiatrijos skyriaus studentai. Pastarieji dažniau nurodė, jog padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai
apibrėžta (Mann–Whitney testas=1350,000; Z=-2,018; p=0,044) bei pacientams taikyta individuali
slauga ir priežiūra (Mann–Whitney testas=1168,500; Z=-2,953; p=0,003) (18 lentelė).
19 lentelė. Slaugos padalinyje aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktikos
atlikimo skyrių
Slauga padalinyje Praktikos
skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Padalinio slaugos filosofija buvo
aiškiai apibrėžta
Ginekologijos 48,94 375,00 -2,034 0,042
Vidaus 37,55
Pacientams taikoma individuali
slauga ir priežiūra
Ginekologijos 47,71 396,000 -1,703 0,089
Vidaus 37,89
Informacija apie pacientų priežiūrą
buvo skleidžiama be jokių
problemų
Ginekologijos 48,41 384,000 -1,804 0,071
Vidaus 37,69
Slaugos dokumentacija (slaugos
planai, paskyrimų lapai) buvo aiški
ir suprantama
Ginekologijos 49,74 361,500 -2,154 0,031
Vidaus 37,33
Taip pat pastebėta, jog ginekologijos skyriaus praktikantai priešingai nei vidaus ligų skyriaus,
palankiau vertino slaugą skyriuje, kadangi, jų nuomone, padalinio slaugos filosofija aiškiai apibrėžta
48
(Mann–Whitney testas=375,000; Z=-2,034; p=0,042). Ginekologijos skyriuje atlikusių praktiką
studentų nuomone, priešingai nei psichiatrijos skyriuje, slaugos dokumentacija buvo aiški ir
suprantama (Mann–Whitney testas=182,500; Z=-2,329; p=0,020) (19 lentelė).
Tuo tarpu, analizuojant slaugą padalinyje pagal praktikos trukmę, taip pat pastebėta
statistiškai reikšmingas nuomonių skirtumas, vertinant apie pacientams taikomą individulią slaugą ir
priežiūrą (Kruskall–Wallis testas χ²=21,006; df=6; p=0,002) bei informacijos apie pacientų priežiūrą
sklaidą (Kruskall–Wallis testas χ²=14,089; df=6; p=0,028).
Gautuosius rezultatus analizuojant pagal praktinio mokymo(si) modelį, statistiškai
reikšmingai nuomonės išsiskyrė vertinant padalinio slaugos filosofijos aiškų apibrėžtumą (Kruskall –
Wallis testas χ²=9,625; df=3; p=0,022) bei slaugos dokumentaciją (Kruskall–Wallis testas χ²=9,927;
df=3; p=0,019). Studentai, patyrę individualų mokymo(si) modelį, labiau teigiamai vertino slaugą
padalinyje nei dirbusieji pagal grupinį modelį. Individualų praktinį mokymo(si) modelį patyrę
studentai teigė, kad padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney
testas=8951,500; Z=-2,429; p=0,015) bei slaugos dokumentacija buvo aiški ir suprantama (Mann–
Whitney testas=9076,500; Z=-2,218; p=0,027) (20 lentelė).
20 lentelė. Slaugos padalinio aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktinio
mokymo(si) modelį
Slauga padalinyje
Praktinio
mokymosi
modelis
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Padalinio slaugos filosofija buvo
aiškiai apibrėžta
Grupinis 136,76 8951,500 -2,429 0,015
Individualus 158,64
Pacientams taikoma individuali
slauga ir priežiūra
Grupinis 147,40 10384,500 -0,218 0,827
Individualus 145,38
Informacija apie pacientų priežiūrą
buvo skleidžiama be jokių
problemų
Grupinis 140,10 9494,000 -1,531 0,126
Individualus 154,47
Slaugos dokumentacija (slaugos
planai, paskyrimų lapai) buvo aiški
ir suprantama
Grupinis 137,53 9076,500 -2,218 0,027
Individualus 157,68
Taip pat pastebėta, jog reikšmingai skyrėsi studentų nuomonės, su kuriais klinikinės praktikos
metu dirbo slaugytojai individualiai bei tų, kurie praktikos mokytojo neturėjo. Praktikos mokytojus
turėjusieji studentai labiau teigiamai vertino slaugą padalinyje, kadangi, jų nuomone, padalinio slaugos
filosofija buvo aiškiai apibrėžta (Mann–Whitney testas=751,500; Z=-2,411; p=0,016) bei slaugos
dokumentacija buvo aiški ir suprantama (Mann–Whitney testas=701,500; Z=-2,699; p=0,007)
(21lentelė).
49
21 lentelė. Slaugos padalinio aspektų vertinimų palyginimas, atsižvelgiant į studentų praktinio
mokymo(si) modelį
Slauga padalinyje
Praktinio
mokymosi
modelis
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Padalinio slaugos filosofija buvo
aiškiai apibrėžta
Individualus 76,72 751,500 -2,411 0,016
Nebuvo 53,21
Pacientams taikoma individuali
slauga ir priežiūra
Individualus 75,27 940,500 -1,080 0,280
Nebuvo 64,32
Informacija apie pacientų priežiūrą
buvo skleidžiama be jokių
problemų
Individualus 75,92 855,500 -1,615 0,106
Nebuvo 59,32
Slaugos dokumentacija (slaugos
planai, paskyrimų lapai) buvo aiški
ir suprantama
Individualus 77,10 701,500 -2,699 0,007
Nebuvo 50,26
3.3.4. Slaugos studento ir jo praktikos mokytojo santykių vertinimo analizė
Tyrimas atskleidė, kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino 40–44 metų
amžiaus studentai (santykių vertinimo vidurkis – 4,31 balo). Tuo tarpu jaunesni studentai buvo
kritiškesni vertindami savo santykius su praktikos mokytoju: 30–34 metų amžiaus studentai savo
santykius su praktikos mokytoju vertino vidutiniškai t. y. 3,89 balo. Kadangi, studentų skaičius
grupėse labai netolygus, todėl ir vidurkių lyginimas gali būti laikomas nepatikimu. Palyginamoji
analizė parodė, kad vertinant studentų ir jų praktikos mokytojo tarpusavio santykius, atsižvelgiant į
studentų amžių, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). Tačiau sugrupavus duomenis apie
studentų amžių į dvi grupes paaiškėjo, kad 25 metų bei vyresni studentai savo santykius su praktikos
mokytoju vertino aukštesniais įverčiais nei jaunesni jų kolegos (p<0,05).
Reikšmingų statistinių skirtumų nenustatyta, analizuojant studentų bei praktikos mokytojų
santykių aspektus, atsižvelgiant į studentų lytį (p>0,05).
Analizuojant slaugos studentų vertinimus apie jų santykius su praktikos mokytojais nustatyta,
kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino trečio kurso studentai, blogiausiai –
ketvirto (22 lentelė).
50
22 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas,
atsižvelgiant į studentų kursą
Kursas N Vidurkis SN
Pasikliautinasis intervalas
95 % Min.
reikšmė Maks. reikšmė
Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Pirmo 1 4 -- - - 4 4
Antro 96 4,05 0,75 3,89 4,20 2 5
Trečio 132 4,14 0,63 4,03 4,25 2 5
Ketvirto 90 3,73 0,69 3,59 3,88 1,75 5
Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08 1,75 5
Statistiškai reikšmingas skirtumas rastas lyginant visų keturių kursų studentų santykių su
praktikos mokytoju vertinimus (p<0,005). Lyginant antro ir trečio kurso studentų vertinimus
tarpusavyje pagal atskirus teiginius pastebėta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas yra vertinant
teiginį „Praktikos mokytojas teikė man nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį“. Trečio kurso studentai,
lyginant su antro kurso studentais, buvo labiau linkę su juo sutikti (Mann–Whitney testas =5347,000;
Z= -2,117; p<0,034). Lyginant kitus santykių su praktikos mokytoju teiginius, statistiškai reikšmingų
skirtumų tarp antro ir trečio kurso studentų vertinimų nenustatyta.
23 lentelėje pateikiami antro ir ketvirto kurso studentų teiginių, susijusių su jų ir praktikos
mokytojų santykiais, vertinimai. Visus teiginius, išskyrus du – apie grįžtamojo ryšio teikimą bei
abipusę sąveiką – antro kurso studentai vertino aukščiau nei ketvirto kurso studentai.
51
23 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą (antras ir ketvirtas kursas)
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais Kursas
Vidutiniai
rangai (vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Antras
Ketvirtas
103,94
82,36
3317,500 -2,941 0,003
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Antras
Ketvirtas
101,89
84,56
3515,000 -2,280 0,023
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Antras
Ketvirtas
99,37
87,24
3756,500 -1,605 0,109
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Antras
Ketvirtas
107,29
78,79
2996,500 -3,813 0,000
Mano praktikos mokymas buvo
grįsta lygiais santykiais ir stiprino
mokymąsi
Antras
Ketvirtas
104,65
81,61
3249,500 -3,074 0,002
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
Antras
Ketvirtas
98,61
88,04
3829,000 -1,414 0,157
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju vyravo abipusė pagarba,
dėmesys ir pritarimas
Antras
Ketvirtas
102,64
83,76
3443,000 -2,584 0,010
Mano santykiai su praktikos
mokytoju buvo pagrįsti pasitikėjimu
Antras
Ketvirtas
101,33
85,15
3568,500 -2,191 0,028
Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti lyginant trečio ir ketvirto kursų studentų vertinimus
apie studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykius. Trečio kurso studentai visus teiginius apie
tarpusavio santykius su praktikos mokytoju vertino kur kas palankiau nei ketvirto kurso studentai
(24 lentelė).
52
24 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į studentų kursą (trečias ir ketvirtas kursas)
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais Kursas
Vidutiniai
rangai (vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Trečias 120,86 4704,500 -2,867 0,004
Ketvirtas 97,77
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Trečias 121,64 4601,000 -2,962 0,003
Ketvirtas 96,62
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Trečias 126,77 3925,000 -4,558 0,000
Ketvirtas 89,11
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Trečias 125,72 4062,500 -4,305 0,000
Ketvirtas 90,64
Mano praktikos mokymas buvo
grįsta lygiais santykiais ir stiprino
mokymąsi
Trečias 124,20 4263,000 -3,807 0,000
Ketvirtas 92,87
Mano santykiai su praktikos
mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
Trečias 122,49 4489,500 -3,358 0,001
Ketvirtas 95,38
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju vyravo abipusė pagarba,
dėmesys ir pritarimas
Trečias 122,87 4439,500 -3,524 0,000
Ketvirtas 94,83
Mano santykiai su praktikos
mokytoju buvo pagrįsti
pasitikėjimu
Trečias 121,08 4676,000 -2,917 0,004
Ketvirtas 97,46
Antro ir trečio kurso studentai su pateiktu teiginiu „Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu“ buvo labiau linkę visiškai sutikti nei tie studentai, kurie nurodė, kad yra ketvirto
kurso studentai (p<0,05). Ketvirto kurso studentai buvo labiau linkę abejoti vertinant teiginį, nei visų
kitų kursų studentai.
Pastebima, kad santykių vertimas tarp studentų ir jų praktikos mokytojų statistiškai
reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į skyrių, kuriame buvo atliekama praktika. Geriausiai savo santykius
su praktikos vadovu linkę vertinti studentai, kurie praktiką atliko ginekologijos skyriuje (vidutiniškai
4,57 balo), palyginus su kituose skyriuose praktiką atlikusių studentų vertinimu (p<0,05). Praktiką
atlikusių studentų santykių vertinimo atveju, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp chirurgijos ir vidaus
ligų skyrių nebuvo (p>0,05) (25 lentelė).
53
25 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas, atsižvelgiant į
praktikos skyrių
Skyrius N Vidurkis SN
Pasikliautinasis intervalas
95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Chirurgijos 104 3,88 0,67 3,75 4,01 2 5
Ginekologijos 17 4,57* 0,49 4,31 4,83 3,38 5
Vidaus 62 3,87 0,80 3,66 4,07 1,88 5
Psichiatrijos 14 4,11 0,79 3,65 4,56 2 5
Kitas 33 4,26 0,71 4,00 4,51 2,25 5
Iš viso: 89 4,01 0,61 3,88 4,14 1,75 5
*p<0,05, lyginant ginekologijos skyrių su kitais.
Teiginį apie studento ir praktikos mokytojo santykius – „Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“) – didesniais balais vertino studentai, atlikę praktiką vaikų skyriuose,
lyginant su chirurgijos skyriumi (Mann–Whitney testas =481,500; Z= -2,136; p<0,033).
26 lentelėje pateikiama, kaip tarpusavio santykius su praktikos mokytoju vertino studentai,
kurie praktiką atliko chirurgijos ir psichiatrijos skyriuose. Statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant
pagal šiuos du skyrius, nustatytas vertinant keturis aspektus: studentai, praktikavęsi psichiatrijos
skyriuose, juos buvo linkę vertinti geriau, nei studentai iš chirurgijos skyriaus.
54
26 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (chirurgijos ir psichiatrijos
skyrius)
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais
Skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Chirurgijos 63,86 1181,000 -2,923 0,003
Psichiatrijos 85,21
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Chirurgijos 66,12 1416,000 -1,572 0,116
Psichiatrijos 78,09
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Chirurgijos 65,77 1380,500 -1,787 0,074
Psichiatrijos 79,17
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Chirurgijos 62,20 1008,500 -3,824 <0,001
Psichiatrijos 90,44
Mano praktikos mokymas buvo
grįsta lygiais santykiais ir stiprino
mokymąsi
Chirurgijos 66,07 1411,000 -1,638 0,101
Psichiatrijos 78,24
Mano santykiai su praktikos
mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
Chirurgijos 66,08 1412,500 -1,648 0,099
Psichiatrijos 78,20
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju vyravo abipusė pagarba,
dėmesys ir pritarimas
Chirurgijos 62,21 1009,500 -3,850 <0,00
Psichiatrijos 90,41
Mano santykiai su praktikos
mokytoju buvo pagrįsti pasitikėjimu
Chirurgijos 64,18 1214,500 -2,712 0,007
Psichiatrijos 84,20
Analogiškai, studentai, atlikę praktiką ginekologijos bei vidaus ligų skyriuose vertino jų
santykius su praktikos mokytojais. Daugelį aspektų ginekologijos skyriuose praktiką atlikę studentai
vertino statistiškai reikšmingai geriau, nei studentai, kurie praktiką atliko vidaus ligų skyriuje
(27 lentelė).
55
27 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (ginekologijos ir chirurgijos
skyrius)
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais Skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Ginekologijjos 52,29 318,000 -2,704 0,007
Vidaus 36,63
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Ginekologijjos 45,74 429,500 -1,218 0,223
Vidaus 38,43
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Ginekologijjos 56,26 250,500 -3,416 0,001
Vidaus 35,54
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Ginekologijjos 55,85 257,500 -3,468 0,001
Vidaus 35,65
Mano praktikos mokymas buvo
grįsta lygiais santykiais ir stiprino
mokymąsi
Ginekologijjos 56,03 254,500 -3,444 0,001
Vidaus 35,60
Mano santykiai su praktikos
mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
Ginekologijjos 53,15 303,500 -2,808 0,005
Vidaus 36,40
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju vyravo abipusė pagarba,
dėmesys ir pritarimas
Ginekologijjos 51,26 335,500 -2,493 0,013
Vidaus 36,91
Mano santykiai su praktikos
mokytoju buvo pagrįsti pasitikėjimu
Ginekologijjos 55,03 271,500 -3,254 0,001
Vidaus 35,88
Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp studentų, kurie atliko praktiką vaikų ir ginekologijos
skyriuose, vertinimų nustatyti šiems santykių aspektams – „Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį“ (Mann–Whitney testas =69,000; Z=-2,127; p<0,033), „Apskritai aš esu
patenkintas savo praktikos mokymu“ (Mann–Whitney testas =60,500; Z= -2,705; p<0,007) bei „Mano
praktikos mokymas buvo grįstas lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi“ (Mann–Whitney testas
=70,500; Z= -2,167; p<0,030). Vertinant kitus santykių aspektus šiuose skyriuose statistiškai
reikšmingo skirtumo nebuvo.
Lyginant studentų vertinimus vidaus ir psichiatrijos skyriuose paaiškėjo, kad šešis tarpusavio
santykių su praktikos mokytoju aspektus reikšmingai geriau vertino psichiatrijos skyriuose praktiką
atlikę studentai (28 lentelė).
56
28 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į skyrių, kuriame studentas atliko praktiką (vidaus ir psichiatrijos skyrius)
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais Skyrius
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Vidaus
Psichiatrijos
43,36
56,71
735,500 -2,440 0,015
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Vidaus
Psichiatrijos
46,99
49,89
960,500 -,510 0,610
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Vidaus
Psichiatrijos
43,40
56,65
737,500 -2,315 0,021
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Vidaus
Psichiatrijos
43,05
57,30
716,000 -2,582 0,010
Mano praktikos mokymas buvo
grįsta lygiais santykiais ir stiprino
mokymąsi
Vidaus
Psichiatrijos
45,30
53,08
855,500 -1,379 0,168
Mano santykiai su praktikos
mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
Vidaus
Psichiatrijos
43,90
55,70
769,000 -2,088 0,037
Mano santykiuose su praktikos
mokytoju vyravo abipusė pagarba,
dėmesys ir pritarimas
Vidaus
Psichiatrijos
43,28
56,86
730,500 -2,499 0,012
Mano santykiai su praktikos
mokytoju buvo pagrįsti pasitikėjimu
Vidaus
Psichiatrijos
43,74
56,00
759,000 -2,200 0,028
Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta, lyginant studentų ir jų praktikos mokytojų
tarpusavio santykių vertinimą pagal tai, ar studentai praktiką atliko vaikų, ar psichiatrijos skyriuose
p>0,05.
Tyrimo metu nustatyta, kad studentai, kurie nurodė turėję teorines paskaitas praktikos metu,
ir studentai, nurodę, kad teorinių paskaitų praktikos metu neturėjo, savo santykius su praktikos
mokytoju vertino vienodai gerai – vidutiniškai 4,0 balo (p>0,05). Studentai, kurie nurodė, kad
praktikos metu teorines paskaitas lankė penkias dienas, buvo labiau linkę nesutikti su teiginiu, kad yra
patenkinti savo praktikos mokymu (p<0,001). Taip pat studentai, kurie teigė, kad jiems praktikos metu
dvi dienas teko lankyti teorines paskaitas, buvo labiau linkę abejoti, kad jie yra patenkinti atlikta
praktika, nei studentai, kurie praktikos metu turėjo skirti vieną dieną teorinėms paskaitoms (p<0,001).
Duomenų analizė atskleidė, kad studentai, kurie nurodė, kad su savo teorijos dėstytoju arba
praktikos vadovu praktikos metu susitiko 1–2 kartus, savo santykius su praktikos mokytoju vertino
geriau nei tie studentai, kurie nurodė, kad su praktikos mokytoju ar teorijos dėstytoju nebuvo susitikę
nei karto (p<0,05) (29 lentelė).
57
29 lentelė. Teiginių, susijusių su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais, vertinimų
palyginimas, atsižvelgiant į tai, kiek kartų praktikos metu studentai susitiko su teorijos dėstytoju ar
praktikos vadovu
Teiginiai, susiję su studento ir jo
praktikos mokytojo santykiais
Susitikimai
su
praktikos
vadovu
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mano praktikos mokytojo požiūris į
mokymą buvo teigiamas
Nei karto
1–2 kartus
88,73
111,94
2311,500 -2,123 0,034
Aš patyriau individualų praktikos
mokymą („vienas su vienu“)
Nei karto
1–2 kartus
94,23
110,98
2487,500 -1,461 0,144
Praktikos mokytojas teikė man
nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
Nei karto
1–2 kartus
83,25
112,89
2136,000 -2,593 0,010
Apskritai aš esu patenkintas savo
praktikos mokymu
Nei karto
1–2 kartus
85,39
112,52
2204,500 -2,433 0,015
Mano praktikos mokymas buvo grįsta
lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi
Nei karto
1–2 kartus
81,45
113,20
2078,500 -2,809 0,005
Mano santykiai su praktikos mokytoju
rėmėsi abipuse sąveika
Nei karto
1–2 kartus
92,86
111,22
2443,500 -1,645 0,100
Mano santykiuose su praktikos mokytoju
vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir
pritarimas
Nei karto
1–2 kartus
89,53
111,80
2337,000 -2,029 0,042
Mano santykiai su praktikos mokytoju
buvo pagrįsti pasitikėjimu
Nei karto
1–2 kartus
77,92
113,82
1965,500 -3,237 0,001
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių
vertinimo nebuvo, atsižvelgiant į tai, ar jie praktikos metu su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju
nebuvo susitikę nei karto ir tų, kurie susitiko 3 kartus (p>0,05) ar daugiau nei tris kartus per praktiką
(p>0,05).
Studentai, kurie su praktikos ar teorijos mokytoju praktikos metu susitiko 1–2 kartus, savo
santykius su praktikos mokytoju pagal visus santykių aspektus vertino reikšmingai geriau, nei tie
studentai, kurie su teorijos dėstytoju ar praktikos mokytoju buvo susitikę daugiau nei tris kartus
praktikos metu.
30 lentelėje pateikiami duomenys rodo, kad geriausiai savo santykius su praktikos mokytoju
vertino tie studentai, kurie, su atsakingu už jų praktiką vadovu iš universiteto ar kolegijos, internetu
bendravo daugiau nei 6 kartus praktikos laikotarpiu – šie studentai savo santykius su praktikos
mokytoju įvertino vidutiniškai 4,3 balo. Prasčiausiai savo santykius su praktikos mokytoju vertino tie
studentai, kurie su praktikos vadovu internetu nepalaikė jokių ryšių – jie santykius vertino vidutiniškai
3,82 balo.
58
30 lentelė. Slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų tarpusavio santykių vertinimas, atsižvelgiant į
tai, ar studentai praktikos metu bendravo internetu su teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu iš
kolegijos/universiteto
Bendravimas
internetu N Vidurkis SN
Pasikliautinas intervalas
95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Ne 168 3,82 0,65 3,72 3,92 1,88 5
1-3 kartai 138 4,19 0,73 4,07 4,31 1,75 5
4-6 kartai 6 4,16 0,57 3,55 4,77 3,50 5
> 6 kartai 7 4,3 0,42 3,93 4,71 4 5
Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08 1,75 5
Palyginus studentų vertinimus pagal tai, ar jie per praktikos laikotarpį bendravo internetu su
savo dėstytoju arba praktikos vadovu, kuris buvo atsakingas už praktiką ar ne, paaiškėjo, kad
statistiškai reikšmingas skirtumas yra vertinant visus tarpusavio santykių aspektus, išskyrus „Mano
praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas“. Šio aspekto vertinimas nebuvo reikšmingai
skirtingas (p>0,05).
Statistiškai reikšmingas skirtumas matyti, kai studentai su savo praktikos vadovu ar teorijos
dėstytoju bendravo internetu 1–3 kartus lyginant su tais studentais, kurie nurodė, kad su jais internetu
nebendravo. Kuo studentų bendravimai internetu su teorijos dėstytoju ir praktikos vadovu buvo
dažnesni, tuo studentų tarpusavio santykis su praktikos mokytoju buvo vertinamas geriau (p<0,05). Be
to, studentai, kurie nurodė, kad su praktikos vadovu bendravo internetu 1–3 kartus, buvo labiau linkę
sutikti arba visiškai sutikti su teiginiu, kad jie patyrė individualų praktikos mokymą, nei studentai,
kurie teigė su praktikos vadovu internetu nebendravę. Studentai, kurie teigė, kad su praktikos vadovu
jiems yra tekę bendrauti 1–3 kartus labiau buvo linkę sutikti su teiginiu „Praktikos mokytojas teikė
man nenurūkstamą grįžtamąjį ryšį“ nei tie studentai, kurie nurodė, kad su praktikos vadovu
nebendravo.
Statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta pagal tai, ar studentai su praktikos vadovu ar
teorijos dėstytoju praktikos metu bendravo internetu 4–6 kartus ir 1–3 kartus, ar nei karto (p>0,05).
Lyginant studentų vertinimus, kurie su praktikos vadovu ar teorijos dėstytoju praktikos metu
bendravo internetu daugiau nei 6 kartus su tų studentų vertinimu, kurie teigė, kad iš viso nebendravo
internetu, statistiškai reikšmingas skirtumas rastas vertinant šiuos santykių aspektus: „Aš patyriau
individualų praktikos mokymą („vienas su vienu)“ (Mann–Whitney testas=290,500; Z= -2,346;
p<0,019) ir „Apskritai aš esu patenkintas savo praktikos mokymu“ (Mann–Whitney testas =345,000;
Z= -1,988; p<0,047). Tie studentai, kurie su praktikos vadovu ar teorijos dėstytoju praktikos metu
bendravo internetu daugiau nei 6 kartus, savo santykius su praktikos mokytoju šiais dviem aspektais
vertino geriau nei tie, kurie nurodė, kad internetu nebendravo.
59
Statistiškai reikšmingas skirtumas matyti, vertinant visus studentų ir jų praktikos mokytojo
santykių aspektus, pagal tai, koks praktinis modelis buvo taikomas studentui praktikos metu. Visi
studentai, kurie nurodė, jog praktikos metu jiems buvo taikytas individualus praktinis mokymas, savo
santykius su praktikos mokytoju vertino reikšmingai geriau nei kiti studentai (p<0,05). Kaip antai,
dauguma studentų (54,6 proc.), kuriems praktikos metu buvo taikytas individualus praktikos modelis,
visiškai sutiko su teiginiu, kad praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas lyginant su kitus
praktikos modelius patyrusių studentų vertinimais. Studentai, kurie patyrė grupinį praktikos modelį bei
studentai, kurie nurodė neturėję praktikos metu juos prižiūrinčio vadovo buvo labiau linkę laikytis
neutralios nuomonės vertinant teiginį „Praktikos mokytojas teikė man nenurūkstamą grįžtamąjį ryšį“
nei tie studentai, kuriems taikytas individualus praktikos modelis. Studentai, patyrę individualų
praktikos modelį, buvo labiau linkę visiškai sutikti su pateiktu teiginiu nei tie studentai, kurie nurodė
turėję grupinį praktikos modelį. Taipogi, pagal taikytą praktikos modelį praktikos metu matyti, kad
studentai, patyrę individualų praktikos modelį bei tie, kuriems nebuvo taikomas joks praktikos
modelis, buvo linkę visiškai sutikti su teiginiu, kad yra patenkinti praktikos mokymu lyginant su
kolegomis, kurie nurodė patyrę grupinį praktikos modelį (p=0,001). Tie studentai, kurie nurodė, kad
praktikos metu iš viso neturėjo praktikos mokytojo, pateiktą teiginį labiau linkę vertini neutraliai nei
tie studentai, kuriems buvo taikomas grupinis bei individualus praktikos modeliai.
Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta analizuojant studentų ir jų praktikos mokytojų
santykių vertinimus pagal tai, kas buvo jų praktikos mokytojas – gydytojas, slaugos administratorius,
slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kt. (p>0,05).
Vertinant, koks svarbiausias asmuo padėjo studentams geriau suvokti esmines slaugos
sąvokas ir praktinę veiklą nustatyta, kad trečio kurso studentai labiau nei antro kurso studentai, linkę
teigti, kad visi asmenys, dalyvaujantys praktikos mokyme, yra vienodai svarbūs. Antrakursiai
statistiškai reikšmingai labiau buvo linkę manyti, kad praktikos mokytojas yra svarbiausias asmuo
praktinėje veikloje, lyginant su trečio kurso studentų vertinimu (p=0,002).
3.3.5. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas ir jų ryšių analizė
Analizuotas ir nustatytas ryšys tarp mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje bei
slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimų. Kaip matyti 31 lentelėje, stebėti vidutinio
stiprumo statistiškai reikšmingi tiesiniai ryšiai tarp mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos
administratoriaus lyderystės stiliaus (r=0,621); mokymo(si) aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje
vertinimų (r=0,651) bei tarp slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus ir slaugos padalinyje
60
vertinimų (r=0,553). Tai rodo, kad teigiami studentų mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su
geresniais slaugos padalinyje bei slaugos lyderystės vertinimais.
31 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimo tarpusavio ryšys
Klinikinės praktikos
dimensijos
Slaugos lyderystė Slauga padalinyje
p Koreliacijos
koef. r p
Koreliacijos
koef.r
Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,000 0,621 0,000 0,651
Slaugos lyderystė - - 0,000 0,553
Rezultatai parodė, kad 25 metų bei vyresni studentai, visas tris klinikinės praktikos dimensijas
ir santykius su praktikos mokytoju vertino aukštesniais įverčiais nei jaunesni jų kolegos. 25 amžiaus ir
vyresni studentai aukščiau vertino lyderystės aspektus (Mann–Whitney testas =3151,500; Z= -2,251;
p<0,024), mokymo(si) aplinkos teiginius „Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau
atvirai diskutuoti“ (Mann–Whitney testas=3194,500; Z= -2,260; p<0,024) bei „Padalinys buvo geros
mokymosi aplinkos pavyzdys“ (Mann–Whitney testas=2940,000; Z= -2,862 p<0,04). 25 metų bei
vyresni studentai nurodė, kad jų vertinimu „Slaugos administratorius buvo komandos narys“ (Mann –
Whitney testas =3305,500; Z= -2,047; p<0,041), (p<0,05, p=0,041) ir „Slaugos administratoriaus
atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui“ (Mann–Whitney testas =3018,500; Z= -2,683;
p<0,007) (32lentelė).
32 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas, atsižvelgiant į slaugos studentų amžiaus
grupes
Klinikinės praktikos
dimensijos Amžius N Vidurkis SN
Pasikliautinasis intervalas 95 %
Žemutinė riba Aukštutinė riba
Mokymo(si) aplinka
<25 290 3,84 0,64 3,77 3,91
>=25 29 4,07* 0,46 3,89 4,25
Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93
Slaugos lyderystė
<25 290 3,94 0,68 3,86 4,02
>=25 29 4,25* 0,53 4,04 4,45
Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05
Slauga padalinyje
<25 290 3,94 0,59 3,87 4,01
>=25 29 4* 0,58 3,78 4,23
Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01
Santykiai su praktikos
mokytoju
<25 290 3,98 0,72 3,90 4,07
>=25 29 4,13* 0,54 3,93 4,34
Iš viso: 319 4 0,70 3,92 4,08
*p<0.05, lyginant studentų amžiaus grupes.
Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp trijų studentų klinikinės praktikos dimensijų vertinimo
ir studentų kurso (Kruskall–Wallis testas χ²=20,290; df=3; p<0,001). Statistiškai reikšmingas
skirtumas tarp antro ir ketvirto kurso studentų nustatytas, jiems vertinant mokymo(si) aplinkos skyriuje
61
aspektus (Mann–Whitney testas =2975,000; Z=-3,673; p<0,0001) ir slaugą padalinyje (Mann –
Whitney testas =2936,000; Z=-3,809; p<0,0001).Trečio ir ketvirto kurso studentų vertinimai
statistiškai reikšmingai skyrėsi, jiems vertinant klinikinę praktiką pagal visas tris dimensijas
(33lentelė).
33 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų įvertinimų palyginimas, atsižvelgiant į slaugos studentų
kursą
Klinikinės praktikos
dimensijos Kursas
Vidutiniai rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann – Whitney
U reikšmė Z p reikšmė
Mokymo aplinka Tečias 126,37
3977,500 -4,185 <0,001 Ketvirtas 89,69
Slaugos lyderystė Tečias 120,20
4791,000 -2,481 0,013 Ketvirtas 98,73
Slauga padalinyje Tečias 124,94
4165,500 -3,816 <0,001 Ketvirtas 91,78
Slaugos studentai, atlikę praktiką įvairiuose ligoninės skyriuose taip pat statistiškai
reikšmingai skirtingai įvertino slaugą padalinyje ir mokymo(si) aplinką skyriuje (Kruskall–Wallis
testas χ²=19,213; df=5; p<0,002 ir Kruskall–Wallis testas χ²=14,989; df=5; p<0,010).
Statistiškai reikšmingi tiesiniai, tačiau silpni, ryšiai nustatyti tarp studentų praktikos trukmės
ir klinikinio mokymo(si) aplinkos, slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus ir slaugos padalinyje
vertinimo (34 lentelė). Tai rodo, kad kuo ilgiau vyksta studentų praktika, tuo jie labiau teigiamai
vertina šias klinikinės praktikos sudedamąsias.
34 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimo ryšys su praktikos trukme
Klinikinės praktikos dimensijos Praktikos trukmė
p r
Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,004 0,161
Slaugos lyderystė 0,035 0,118
Slauga padalinyje 0,004 0,162
Remiantis tyrimo duomenimis, mokymosi aplinkos skyriuje ir slaugos padalinyje vertinimas
statistiškai reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į tai, koks praktinio mokymo modelis buvo taikytas
slaugos studentams (Kruskall–Wallis testas χ²=32,037; df=3; p<0,001 ir Kruskall–Wallis testas
χ²=9,664; df=3; p<0,022). Mokymo(si) aplinką skyriuje ir slaugą padalinyje reikšmingai geriau vertino
tie studentai, kurie buvo mokomi praktikoje individualiai, t.y. turėjo jiems paskirtą praktikos mokytoją,
lyginant su grupinio vadovavimo praktikai modeliu (35 lentelė).
62
35 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į vadovavimo
studento praktikai modelį
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Praktikos
modelis N Vidurkis SN
Pasikliautinasis 95 %
intervalas Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Mokymo(si)
aplinka
Grupinis 162 3,80* 0,63 3,71 3,90 1 5
Individualus 130 4,03 0,57 3,93 4,13 1,89 5
Kitoks 10 3,67 0,63 3,22 4,13 2,44 4,56
Nebuvo 17 3,23 0,44 3,00 3,46 2,33 4
Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93 1 5
Slaugos
lyderystė
Grupinis 162 3,95 0,72 3,84 4,07 1,50 5
Individualus 130 4,04 0,62 3,93 4,15 1,50 5
Kitoks 10 3,85 0,54 3,46 4,23 3 4,50
Nebuvo 17 3,67 0,62 3,35 3,99 3 5
Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,5 5
Slauga
padalinyje
Grupinis 162 3,90* 0,60 3,81 4,00 1 5
Individualus 130 4,04 0,57 3,94 4,14 2,25 5
Kitoks 10 3,90 0,70 3,39 4,40 3 5
Nebuvo 17 3,66 0,43 3,43 3,88 2,75 4,50
Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1 5
*p< 0,05, lyginant vertinimus studentų, kuriems taikytas grupinis ir individualus praktinio mokymo(si) modelis.
Statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant visas tris klinikinio mokymo(si) dimensijas
nustatytas atsižvelgiant į tai, ar studentams buvo taikomas individualus praktikos modelis ar praktikos
metu nebuvo taikoma jokio modelio apskritai ( 36 lentelė).
36 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių palyginimas), atsižvelgiant į
vadovavimo studento praktikai modelį
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Praktinio
mokymo(si)
modelis
Vidutiniai rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p reikšmė
Mokymo(si)
aplinka
Individualus 80,40 273,000 -5,050 <0,001
Nebuvo 25,06
Slaugos lyderystė Individualus 77,06
707,500 -2,458 <0,014 Nebuvo 50,62
Slauga padalinyje Individualus 77,61
635,500 -2,891 <0,004 Nebuvo 46,38
Rezultatai parodė, kad didžioji dalis studentų klinikinės praktikos metu buvo paskirti skyriaus
slaugytojo (N=168) arba slaugos administratoriaus (N=147) priežiūrai. Vertindami mokymo(si)
aplinką, didesnį vertinimo vidurkį skyrė tie studentai, kuriais praktikoje rūpinosi slaugytojas; slaugos
administratoriaus lyderystės stilių didesniu vidurkiu įvertino tie studentai, kuriais rūpinosi slaugos
administratorius, o slaugą padalinyje abi šios studentų grupės įvertino vienodu vidurkiu (37 lentelė).
63
37 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kas
rūpinosi studentu klinikinės praktikos metu
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Rūpinosi
studentu
praktikos
metu
N Vidurkis SN
Pasikliautinasis
intervalas 95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Mokymo(si)
aplinka
Gydytojas 1 3,56 - - - 3,56 3,56
Sl. admin. 147 3,88 0,60 3,7869 3,9841 1 5
Slaugytojas 168 3,85 0,65 3,7536 3,9524 1,89 5
Kt. studentas 1 3,67 - - - 3,67 3,67
Dėstytojas 1 4,56 - - - 4,56 4,56
Niekas
nesirūpino 1 2,78 - - - 2,78 2,78
Iš viso: 319 3,86 0,63 3,79 3,93 1 5
Slaugos
lyderystė
Gydytojas 1 3,25 - - - 3,25 3,25
Sl. admin. 147 4,08 0,62 3,9871 4,1898 1,50 5
Slaugytojas 168 3,87 0,70 3,7705 3,9854 1,50 5
Kt. studentas 1 4,75 - - - 4,75 4,75
Dėstytojas 1 5,00 - - - 5 5
Niekas
nesirūpino 1 3,00 - - - 3 3
Iš viso: 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,50 5
Slauga
padalinyje
Gydytojas 1 3,50 - - - 3,50 3,50
Sl. admin. 147 3,94 0,58 3,8500 4,0412 1 5
Slaugytojas 168 3,94 0,60 3,8545 4,0384 2,25 5
Kt. studentas 1 4,50 - - - 4,50 4,50
Dėstytojas 1 5,00 - - - 5 5
Niekas
nesirūpino 1 3,75 - - - 3,75 3,75
Iš viso: 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1 5
Pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus
vertinime pagal tai, kas rūpinosi studentu jo praktikos metu – studentai, kurie nurodė, kad jų praktikos
metu jais rūpinosi universiteto dėstytojas, lyderystės aspektą vertino aukštesniu balu, taip pat studentai
gerai vertino lyderystės aspketą ir turėdami kitą studentą kaip praktikos mokytoją skyriuose.
(Kruskall–Wallis testas χ²=14,735; df=5; p<0,012).
Rezultatai parodė, jog studentai, nurodę, jog visi asmenys praktikos metu buvo vienodai
svarbūs padedant jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir praktinę veiklą, reikšmingai geriau
vidutiniškai vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą
padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05). Nustatyta
statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant studentų vertinimus mokymo(si) aplinkos (Kruskal –
Wallis testas χ²=37,648, lls=3, p<0,001), slaugos lyderystės (χ²=12,947, lls=3, p=0,005), slaugos
padalinyje (χ²=15,034, lls=3, p=0,002) ir studento–praktikos mokytojo santykių grupėse (χ²=37,396,
64
lls=3, p<0,001) pagal tai, koks svarbiausias asmuo padėjo studentams geriau suvokti esmines slaugos
sąvokas ir praktinę veiklą (38 lentelė).
38 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, ką
studentai laikė svarbiausiu asmeniu, padėjusiu jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir
praktinę veiklą
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Svarbiausias
asmuo
praktikoje
N Vidurki
s SN
Pasikliautinasis
intervalas 95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Mokymo (si)
aplinka
Praktikos
mokytojas 101 3,74 0,58 3,63 3,86 1,00 4,89
Teorijos
dėstytojas 15 2,91 0,63 2,56 3,27 1,89 3,89
Vyresnis
studentas 2 3,61 0,24 1,45 5,77 3,44 3,78
Visi vienodai
svarbūs 201 4,00* 0,58 3,92 4,08 2,33 5,00
Iš viso 319 3,87 0,63 3,79 3,93 1,00 5,00
Slaugos
lyderystė
Praktikos
mokytojas 101 3,89 0,68 3,76 4,03 2,00 5,00
Teorijos
dėstytojas 15 3,43 0,80 2,98 3,88 2,00 5,00
Vyresnis
studentas 2 3,87 0,17 2,29 5,46 3,75 4,00
Visi vienodai
svarbūs 201 4,05* 0,64 3,97 4,15 1,50 5,00
Iš viso 319 3,98 0,68 3,90 4,05 1,50 5,00
Slauga
padalinyje
Praktikos
mokytojas 101 3,90 0,60 3,79 4,03 1,00 5,00
Teorijos
dėstytojas 15 3,38 0,62 3,04 3,73 2,25 5,00
Vyresnis
studentas 2 3,75 0,70 -2,60 10,10 3,25 4,25
Visi vienodai
svarbūs 201 4,01* 0,56 3,93 4,09 2,75 5,00
Iš viso 319 3,95 0,6 3,88 4,01 1,00 5,00
Santykiai su
praktikos
mokytoju
Praktikos
mokytojas 101 3,86 0,64 3,73 3,99 1,88 5,00
Teorijos
dėstytojas 15 2,98 0,70 2,6 3,37 1,75 4,00
Vyresnis
studentas 2 3,06 1,32 -8,82 14,95 2,13 4,00
Visi vienodai
svarbūs 201 4,15* 0,65 4,07 4,25 2,00 5,00
Iš viso 319 4,00 0,71 3,93 4,08 1,75 5,00
*p<0,05 lyginant su kitomis grupėmis.
Pažymėtina, kad apklausos dalyviai, kurių nuomone praktikos metu svarbiausias asmuo buvo
praktikos mokytojas, palankiau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje ( Mann–Whitney testas,
p<0,001), slaugos administratoriaus lyderystės stilių (Mann–Whitney testas, p<0,05), slaugą
65
padalinyje (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykius su savo praktikos mokytoju (p<0,05),
lyginant su tais studentais, kurie nurodė teorijos dėstytoją.
Taip pat pastebėta, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tų studentų nuomonės, kurie nurodė,
jog esminėms slaugos sąvokoms ir praktinei veiklai suvokti jiems buvo svarbus tik praktikos
mokytojas ir nurodžiusiųjų, kad buvo svarbūs visi asmenys praktikos metu. Pastarųjų atveju labiau
tikėtina, jog bus pateikiami teigiami vertinimai mokymo aplinkos (Mann–Whitney testas, p<0,001),
slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykių su praktikos
mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05) atžvilgiu. Vertinant slaugą padalinyje, studentų nuomonės
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (39 lentelė).
39 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių palyginimas), atsižvelgiant į tai, ką
studentai laikė svarbiausiu asmeniu, padėjusiu jiems geriau suvokti esmines slaugos sąvokas ir
praktinę veiklą
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Svarbiausias asmuo
padėjęs suvokti
esmines slaugos
sąvokas ir praktinę
veiklą
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p
reikšmė
Mokymo(si)
aplinka
Praktikos mokytojas 126,56 7631,500 -3,526 <0,001
Visi vienodai svarbūs 164,03
Slaugos lyderystė Praktikos mokytojas 136,91
8677,000 -2,083 0,037 Visi vienodai svarbūs 158,83
Slauga padalinyje Praktikos mokytojas 143,42
9334,000 -1,153 0,249 Visi vienodai svarbūs 155,56
Santykiai su
praktikos mokytoju
Praktikos mokytojas 126,12 7587,000 -3,591 <0,001
Visi vienodai svarbūs 164,25
Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų įdirbį
klinikinės praktikos metu, reikšmingai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos
administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju
(40 lentelė).
66
40 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kaip
studentai vertino savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Studento
įdirbis
(balais)
N Vidurkis SN
Pasikliautinasis intervalas
95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Mokymo(si)
aplinka
skyriuje
1 4 2,80 1,33 0,68 4,93 1,00 4,22
2 5 3,48 0,35 3,04 3,93 3,11 4,00
3 47 3,48 0,64 3,29 3,67 1,89 4,78
4 158 3,82 0,59 3,73 3,92 2,11 5,00
5 105 4,15 0,48 4,06 4,25 2,89 5,00
Iš viso 319 3,87 0,63 3,8 3,93 1,00 5,00
Slaugos
lyderystė
1 4 3,00 0,73 1,83 4,17 2,00 3,75
2 5 3,50 0,46 2,92 4,08 3,00 4,00
3 47 3,67 0,79 3,44 3,91 1,50 5,00
4 158 3,93 0,65 3,84 4,04 1,50 5,00
5 105 4,22 0,55 4,12 4,33 2,50 5,00
Iš viso 319 3,98 0,68 3,90 4,05 1,50 5,00
Slauga
padalinyje
1 4 2,75 1,17 0,88 4,62 1,00 3,50
2 5 3,50 0,35 3,06 3,94 3,25 4,00
3 47 3,64 0,56 3,48 3,81 2,75 4,75
4 158 3,91 0,52 3,83 3,99 2,25 5,00
5 105 4,20 0,55 4,09 4,31 3,00 5,00
Iš viso 319 3,95 0,6 3,88 4,01 1,00 5,00
Santykiai su
praktikos
mokytoju
1 4 3,22 0,89 1,8 4,65 2,13 4,13
2 5 3,00 1,01 1,74 4,26 1,88 4,25
3 47 3,65 0,66 3,46 3,85 1,75 5,00
4 158 3,90 0,63 3,81 4,01 2,00 5,00
5 105 4,38 0,61 4,26 4,50 2,38 5,00
Iš viso 319 4,00 0,71 3,93 4,08 1,75 5,00
Palyginamoji analizė atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus respondentams vertinant
mokymo aplinką skyriuje (Kruskal–Wallis testas, χ²=45,613, lls=4, p<0,001), slaugos
administratoriaus lyderystės stilių (χ²=33,182, lls=4, p<0,001), slaugą padalinyje (χ²=42,552, lls=4,
p<0,001) bei santykius su savo praktikos mokytoju (χ²=56,984, lls=4, p<0,001), atsižvelgiant į jų įdirbį
praktikos metu. Studentai, kurie savo asmeninį įdirbį įvertino 4 balais palankiau vertino klinikinės
praktikos aspektus, tokius kaip slaugos administratoriaus lyderystės stilius ir slauga padalinyje (Mann
– Whitney testas, p<0,05) nei studentai, savo įdirbį įvertinę 1 balu. Analogiški skirtumai, tik jau
vertinant visas klinikinės praktikos dimesnijas, nustatyti studentų grupėse, kurie savo įdirbį vertino 1 ir
5 balais (41 lentelė).
67
41 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, kaip
studentai vertino savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu (minimalus ir maksimalus
įdirbis)
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Studento
įdirbis
(balais
Vidutiniai rangai
(vidurkių palyginimas)
Mann – Whitney U
reikšmė Z p reikšmė
Mokymo(si)
aplinka
1 16,38 55,500 -2,496 0,013
5 56,47
Slaugos
lyderystė
1 8,88 25,500 -3,015 0,003
5 56,76
Slauga
padalinyje
1 9,50 28,000 -2,967 0,003
5 56,73
Santykiai su
praktikos
mokytoju
1 16,63
56,500 -2,495 0,013 5 56,46
Šios tendencijos išlieka studentų kontingente, kurie savo asmeninį įdirbį įvertino 2 ir 5 balais:
aukštesniu balu savo įdirbį įsivertinę studentai linkę pozityviau vertinti ir mokymo aplinką skyriuje
(Mann–Whitney testas, p<0,05), slaugos administratoriaus lyderystės stilių (Mann–Whitney testas,
p<0,05), slaugą padalinyje (Mann–Whitney testas, p<0,05) bei santykius su praktikos mokytoju (Mann
– Whitney testas, p<0,05). Ši tendencija išlieka lyginant respondentų nuomones, kurie savo įdirbiui
priskyrė 3 ir 4 balus, 3 ir 5 bei 4 ir 5 balus. Savo ruožtu, nuomonės reikšmingai nesiskyrė lyginat
respondentų grupes 1 ir 2, 1 ir 3, 2 ir 3. Pastarosios suformuotos remiantis praktikos įdirbio įvertinimo
balų pagrindu, kurį nurodė studentai.
Analizuotas studentų klinikinės praktikos dimensijų vertinimas, atsižvelgiant į jų
pasitenkinimą klinikine praktika. Studentai, kurie nurodė esantys labai patenkinti savo klinikine
praktika vidutiniškai geriau vertino mokymo aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės
stilių, slaugą padalinyje bei santykius su praktikos mokytoju (42 lentelė).
68
42 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į studentų
pasitenkinimą klinikine praktika
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Pasitenkinimas
praktika N Vidurkis SN
Pasikliautinasis
intervalas 95 % Min.
reikš
mė
Maks.
reikš
mė Žemutinė
riba
Aukštutinė
riba
Mokymo(si)
aplinka
Labai nepatenkintas 9 3,00 0,97 2,25 3,75 1,00 3,78
Nepatenkintas 23 3,29 0,57 3,04 3,54 2,11 4,33
Ir patenkintas ir
nepatenkintas 60 3,39 0,53 3,26 3,53 2,11 4,56
Patenkintas 132 3,86 0,45 3,79 3,95 2,33 5,00
Labai patenkintas 95 4,37 0,40 4,30 4,46 2,78 5,00
Iš viso 319 3,86 0,63 3,80 3,93 1,00 5,00
Slaugos
lyderystė
Labai nepatenkintas 9 3,36 0,65 2,86 3,86 2,00 4,00
Nepatenkintas 23 3,71 0,75 3,39 4,04 2,50 5,00
Ir patenkintas ir
nepatenkintas 60 3,52 0,66 3,35 3,70 1,50 5,00
Patenkintas 132 4,03 0,59 3,93 4,13 1,50 5,00
Labai patenkintas 95 4,30 0,55 4,20 4,42 3,00 5,00
Iš viso 319 3,97 0,67 390 4,05 1,50 5,00
Slauga
padalinyje
Labai nepatenkintas 9 3,33 1,00 2,56 4,10 1,00 4,25
Nepatenkintas 23 3,53 0,53 3,30 3,77 2,25 4,25
Ir patenkintas ir
nepatenkintas 60 3,62 0,45 3,51 3,74 2,75 4,75
Patenkintas 132 3,92 0,49 3,84 4,01 3,00 5,00
Labai patenkintas 95 4,34 0,52 4,24 4,45 2,75 5,00
Iš viso 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1,00 5,00
Santykiai su
praktikos
mokytoju
Labai nepatenkintas 9 3,43 0,87 2,76 4,10 2,13 5,00
Nepatenkintas 23 3,48 0,64 3,21 3,76 1,75 4,75
Ir patenkintas ir
nepatenkintas 60 3,39 0,68 3,22 3,57 1,88 5,00
Patenkintas 132 4,01 0,50 3,93 4,10 2,00 5,00
Labai patenkintas 95 4,54 0,49 4,45 4,65 3,00 5,00
Iš viso 319 4,00 0,70 3,93 4,08 1,75 5,00
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai studentams vertinant mokymo aplinką skyriuje
(Kruskal–Wallis testas χ²=137,407, lls=4, p<0,001), slaugos administratoriaus lyderystės stilių
(χ²=59,230, lls=4, p<0,001), slaugą padalinyje (χ²=80,847, lls=4, p<0,001) bei santykius su savo
praktikos mokytoju (χ²=121,912, lls=4, p<0,001), atsižvelgiant į jų pasitenkinimą klinikine praktika.
Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp studentų, nurodžiusių, jog jie buvo labai nepatenkinti
bei priešingai – labai patenkinti savo klinikine praktika: mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos
administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju
reikšmingai geriau vertino labai patenkinti studentai (Mann–Whitney testas p<0,001) (43 lentelė).
69
43 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į studentų
pasitenkinimą klinikine praktika
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Pasitenkinimas
praktika
Vidutiniai
rangai
(vidurkių
palyginimas)
Mann –
Whitney U
reikšmė
Z p reikšmė
Mokymo(si)
aplinka
Labai nepatenkintas 8,22 29,000 -4,629 <0,001
Labai patenkintas 56,69
Slaugos
lyderystė
Labai nepatenkintas 17,39 111,500 -3,725 <0,001
Labai patenkintas 55,83
Slauga
padalinyje
Labai nepatenkintas 18,17 118,500 -3,624 <0,001
Labai patenkintas 55,75
Santykiai su
praktikos
mokytoju
Labai nepatenkintas 18,33 120,000 -3,600 <0,001
Labai patenkintas 55,74
Studentų grupėse, kurie nurodė esantys labai nepatenkinti ar patenkinti praktika, išliko toks
pat reikšmingas skirtumas: savo praktika patenkinti studentai labiau teigiamai vertino mokymo(si)
aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių bei santykius su savo praktikos mokytoju
(Mann–Whitney testas, p<0,05). Vertinant slaugą padalinyje, skritumo tarp patenkintų ir labai
nepatenkintų studentų vertinimų nebuvo.
Reikšmingi skirtumai tarp labiau ir mažiau savo praktika patenkintų studentų išlieka tokie
patys visose pasitenkinimo grupėse: studentai, nurodę, jog klinikinė praktika juos tenkina, pozityviau
vertino ir visas jos dimensijas (Mann–Whitney testas, p<0,05).
Tyrimo duomenys analizuoti pagal tai, kaip studentai vertina klinikinės praktikos dimensijas,
atsižvelgiant į tai, ar jiems labai svarbu, kad jų praktikos mokytojas bus slaugytojas. Šios nuomonės
slaugytojai vidutiniškai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus
lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo praktikos mokytoju (44 lentelė).
70
44 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų vertinimas (vidurkių analizė), atsižvelgiant į tai, ar
studentams svarbu, kad jų praktikos mokytojas būtų slaugytojas
Klinikinės
praktikos
dimensijos
Svarba, kad
praktikos
mokytojas būtų
slaugytojas
N Vidurkis SN
Pasikliautinasis
intervalas 95 % Min.
reikšmė
Maks.
reikšmė Žemutin
ė riba
Aukštutinė
riba
Mokymo(si)
aplinka
skyriuje
Visai nesvarbu 5 3,29 0,84 2,24 4,34 1,89 4,00
Šiek tiek svarbu 26 3,79 0,50 3,59 4,00 2,78 4,56
Labai svarbu 288 3,88 0,63 3,81 3,96 1,00 5,00
Iš viso 319 3,86 0,63 3,80 3,93 1,00 5,00
Slaugos
lyderystė
Visai nesvarbu 5 3,40 0,33 2,98 3,82 3,25 4,00
Šiek tiek svarbu 26 3,76 0,66 3,50 4,04 2,75 5,00
Labai svarbu 288 4,00 0,67 3,93 4,08 1,50 5,00
Iš viso 319 3,97 0,67 3,90 4,05 1,50 5,00
Slauga
padalinyje
Visai nesvarbu 5 3,55 0,59 2,81 4,29 2,75 4,25
Šiek tiek svarbu 26 3,87 0,53 3,66 4,09 2,75 4,75
Labai svarbu 288 3,96 0,59 3,89 4,03 1,00 5,00
Iš viso 319 3,94 0,59 3,88 4,01 1,00 5,00
Santykiai su
praktikos
mokytoju
Visai nesvarbu 5 3,40 0,37 2,93 3,88 2,88 3,88
Šiek tiek svarbu 26 3,62 0,62 3,37 3,88 2,13 4,50
Labai svarbu 288 4,04 0,70 3,97 4,13 1,75 5,00
Iš viso 319 4,00 0,70 3,93 4,08 1,75 5,00
Analizuojant studentų grupes, nurodžiusias, kad jiems visiškai nesvarbu, ar jų praktikos
mokytojas bus slaugytojas bei teigusiųjų priešingai, nustatyta, jog studentai, kurie suinteresuoti, kad jų
mokytojas praktikos metu būtų slaugytojas reikšmingai geriau vertino slaugos administratoriaus
lyderystės stilių bei santykius su praktikos mokytoju (Mann–Whitney testas, p<0,05). Kitų aspektų
atžvilgiu statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.
Koreliacinės analizės metu nustatyta, kad respondentų indėlio į pastarąją klinikinę praktiką
bei jos dimensijų vertinimo ryšiai yra teigiami, tačiau silpni. Labiau tikėtina yra tai, kad studentai,
įdėję didesnį indėlį praktikos metu labiau teigiamai vertins santykius su praktikos mokytoju. Nustatyti
silpni koreliacijos ryšiai taip pat suteikia galimybę teigti, jog didesniu balu savo įdirbį įvertinę
studentai bus linkę pozityviau vertinti mokymo aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės
stilių bei slaugą padalinyje (45 lentelė).
71
45 lentelė. Klinikinės praktikos dimensijų ryšys su studento indėliu į klinikinę praktiką bei
pasitenkinimu ja
Klinikinės praktikos
dimensijos
Studento indėlis į klinikinę
praktiką
Studento pasitenkinimas
klinikine praktika
p Koreliacijos
koeficientas r p
Koreliacijos
koeficientas r
Mokymo(si) aplinka skyriuje 0,000 0,377 0,000 0,654
Slaugos lyderystė 0,000 0,311 0,000 0,413
Slauga padalinyje 0,000 0,356 0,000 0,500
Santykiai su praktikos
mokytoju 0,000 0,419 0,000 0,610
Koreliacinė analizė patvirtino, kad studentų praktikos vertinimas yra neatsiejamas nuo
pasitenkinimo ja: kuo didesnį pasitenkinimą klinikine praktika jaučia studentai, tuo jie labiau teigiamai
vertina klinikinės praktikos dimensijas – mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus
lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su praktikos mokytoju. Labiau tikėtina, kad
respondentai teigiamai vertins mokymo aplinką bei santykius su savo praktikos mokytoju, kadangi
šiuo atveju ryšių stiprumas yra vidutinis.
72
4. REZULTATŲ APTARIMAS
O. Norkutė ir E. Stasiūnaitienė (2012) teigia, jog praktika studijų metu suvokiama kaip
pirmasis postūmis į profesinę tikrovę, tinkamų sąlygų sudarymas įgyti tuos gebėjimus, kurių negalima
įgyti studijuojant akademinėje aplinkoje [21]. Todėl šio tyrimo metu studentai vertino keturias
praktinio mokymo(si) dimensijas: mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės
stilių, slaugą padalinyje ir studento–praktikos mokytojo santykius.
Skyriaus aplinkoje slaugos studentai geriausiai įvertino galimybę kreiptis į padalinio
personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą; studentai taip pat nurodė, kad jie turėjo mažas
galimybes atvirai diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose. Literatūroje rašoma, kad
didžioji dalis slaugos studentų lūkesčių praktikoje susiję su gerais santykiais kolektyve, su jų sėkminga
profesine ir socialine integracija [1, 19, 51]. Praktinio mokymo aplinkoje esantys ir kartu dirbantys
žmonės praktikuojantį studentą gali veikti įvairiai: būti paramos ir pasitenkinimo šaltiniu arba
nusivylimo ir įtampos priežastimi [57]. Slaugos studentai mūsų šalyje, paklausti, ko tikisi iš praktikos,
taip pat dažniausiai nurodo gerus santykius su skyriaus slaugytojais, supratimą, paramą.
Pastebėjome ir tai, kad mokymo(si) aplinkos skyriuje vertinimams reikšmės turėjo studentų
kursas: antrus metus studijuojantys studentai geriau vertino visus, išskyrus vieną mokymo(si) aplinkos
aspektą (galimybę diskutuoti penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose), lyginant su ketvirto kurso
studentais. Galime tik daryti prielaidą, kad antro kurso studentai, turėdami mažiau darbo gydymo
įstaigoje patirties, kelia mažesnius reikalavimus praktikos aplinkai, nei absolventai, kurie rimtai
rengiasi profesiniam darbui ir siekia didžiausios naudos iš praktinio mokymo(si).
Bendrą slaugos studijų programos praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR
Švietimo normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjungos direktyvos [7], tačiau slaugos studijų programų
rengėjai daug diskutuoja apie tai, kokios trukmės turėtų būti atskiros studentų praktikos. Užsienio
slaugytojų rengimo programose atskirų praktikų trukmė vidutiniškai ilgesnė nei Lietuvoje, kai kurios
praktikos vyksta iki 8 mėnesių be teorinių paskaitų. Studentai, teikdami grįžtamąjį ryšį praktikos
organizatoriams taip pat nurodo, kad ilgesnės praktikos jiems yra naudingesnės. Šis tyrimas atkleidė
svarbų rezultatą apie praktikos trukmės ryšį su mokymo(si) aplinkos vertinimu: ilgėjant praktikos
laikui mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektų vertinimas buvo labiau teigiamas, tačiau ypatingai stiprus
ryšys nustatytas tarp studentų praktikos trukmės bei padalinio teigiamos atmosferos – kuo ilgesnis
praktikos laikotarpis, tuo padalinio atmosferos vertinimas buvo labiau teigiamas. Toks pat ryšys
stebėtas ir tarp studentų praktikos trukmės bei personalo susidomėjimo slaugos studentų mokymu. Be
to, kuo ilgiau vyksta studentų praktika, tuo jie labiau teigiamai vertina klinikinės praktikos
sudedamąsias: aplinką, slaugos lyderystę, slaugą padalinyje.
73
Slaugos lyderis, t. y. vyresnysis slaugytojas-slaugos administratorius kuria palankią aplinką
ne tik skyriaus personalo darbui, bet ir jaunųjų kolegų mokymui. Nuo jo individualių savybių ir
lyderystės gebėjimų priklausys, kaip studentas bus priimtas į praktiką, pristatytas kolektyvui, kiek
paramos ir palaikymo jis gaus iš personalo. Nurodoma, kad kolektyve vyraujant teigiamai
psichologinei atmosferai, studentams lengviau adaptuotis ir atlikti praktikos programos užduotis bei
ugdyti profesinius gebėjimus [28]. Šiame tyrime slaugos studentai geriausiai įvertino slaugos
administratoriaus buvimą komandos nariu ir kiekvieno darbuotojo pastangų vertinimą, kas rodo, jog
universiteto ligoninėje dirba patyrę, lyderystės savybes puoselėjantys slaugos vadovai. Kita vertus,
vertindami ne tik praktikos mokytojo, bet ir skyriaus slaugos lyderio vaidmenį, slaugos studentai
išpildo vieną iš praktinio mokymo(si) tikslų – praktiškai patirti, kokius vaidmenis atlieka praktikos
specialistai [12]. Slaugos administratoriaus lyderystės stiliaus aspektų įvertinimai atskiruose skyriuose
sudomino darbo autorę, kuri yra atsakinga iš slaugos personalo formavimą, darbo planavimą ir
organizavimą, tobulinimą ir kartu – už slaugos studentų praktikos organizavimą. Tačiau šie duomenys
negali būti perkeliami į kitą aplinką, nes jie tiesiogiai susiję su atskiromis asmenybėmis.
Geresni studentų atsiliepimai apie slaugos administratoriaus lyderystės stilių buvo tada, kai
jiems vadovavo slaugos administratoriai, o ne slaugytojai: studentai labiau teigiamai vertino tris iš
keturių slaugos administratoriaus lyderystės stilių apibūdinančių teiginių: slaugos administratorius
vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius išteklius, slaugos administratorius buvo komandos narys,
slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui. Tai greičiausiai susiję su
geresniais užsimezgusiais tarpusavio santykiais tarp admnistratoriaus ir studento bei gilesniu žmogaus
pažinimu. Sulaukę dėmesio ir paramos iš slaugos administratoriaus, studentai linkę geriau vertinti jį ir
kaip skyriaus lyderį.
Vertindami slaugos padalinyje aspektus, studentai geriausiai įvertino pacientams taikomą
individualią slaugą ir priežiūrą bei aiškią ir suprantamą slaugos dokumentaciją. Tyrimo įstaigoje
slaugos dokumentacija įdiegta nuo 2005 metų, ji nuolat tobulinama, bendradarbiaujant su universiteto
dėstytojais ir atsižvelgiant į slaugytojų pastabas. Šis darbas neliko nepastebėtas studentų.
Metodinė ir mokslinė literatūra nurodo, kad praktinio mokymo(si) metu turėtų vyrauti trišaliai
santykiai tarp slaugos studento, praktikos mokytojo ir praktikos vadovo [20, 26, 39, 47]. Idealiu atveju,
mokyme aktyviai dalyvauja teorijos dėstytojas ir slaugos administratorius. Mūsų tyrimas patvirtino,
kad teorijos dėstytojo arba praktikos vadovo dalyvavimas (susitikimai su studentu praktikos metu)
lėmė tai, kaip studentai vertino jų santykius su praktikos mokytoju: studentai, kurie nurodė, kad su
savo teorijos dėstytoju arba praktikos vadovu praktikos metu susitiko ar bendravo internetu bent kelis
kartus, savo santykius su praktikos mokytoju vertino geriau nei tie studentai, kurie su praktikos vadovu
ar teorijos dėstytoju nebuvo susitikę nei karto ir nebendravo nuotoliniu būdu.
74
Vertinant ryšį tarp klinikinio mokymo(si) dimensijų nustatyta, kad teigiami studentų
mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su geresniais slaugos padalinyje bei slaugos lyderystės
vertinimais. Vadinasi, organizuojant slaugos studentų praktinį mokymą svarbu atkreipti dėmesį į visus
šiuos elementus, juos nuolat vertinti ir tobulinti, atsižvelgiant į studentų, slaugytojų–praktikos
mokytojų bei kitų praktinio mokymo dalyvių nuomonę ir patirtį. Studentų praktinio mokymo vienas
tikslų – užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp aukštosios mokyklos ir studentų bei praktikos vietos
organizacijos, kuris bus panaudotas vertinant ir tobulinant studijų programas [29].
R.Pukelytė (2010) teigia, kad universitetinių studijų paskirtis – suteikti studentams ne tik
teorinių žinių, bet išmokyti mokytis, paruošti mokymuisi visą gyvenimą, suformuluoti poreikius ir
gebėjimus ieškoti, rasti, kritiškai vertinti ir naudoti informaciją problemoms spręsti, sprendimams
priimti, žinioms nuolat atnaujinti [23]. Šio tyrimo metu studentai buvo prašomi įvertinti savo įdirbį
praktikos metu, nes asmeninė studento motyvacija mokytis ir aktyviai dalyvauti klinikinėje aplinkoje
yra būtina universitetinio rengimo tikslams pasiekti. Studento įdirbį galima traktuoti kaip savarankišką
mokymąsi bei atsakomybę už mokymosi pasiekimus [41]. Nustatėme, kad studentai, kurie nurodė
didesnį savo individualų įdirbį klinikinės praktikos metu, reikšmingai geriau vertino mokymo(si)
aplinką skyriuje, slaugos administratoriaus lyderystės stilių, slaugą padalinyje bei santykius su savo
praktikos mokytoju. Ne tik labiau motyvuoti, bet ir labiau praktika patenkinti studentai pozityviau
vertino praktiką: kuo didesnį pasitenkinimą klinikine praktika jaučia studentai, tuo jie labiau teigiamai
vertina klinikinės praktikos dimensijas.
Šis tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma praktiką universitetinėje ligoninėje atlikusių
studentų liko patenkinti klinikiniu mokymu(si), trečdalis – labai patenkinti. Studentų pasitenkinimas
praktika nebuvo susijęs su jų amžiumi ir lytimi bei nesiskyrė ir tarp visų keturių kursų studentų. Tai
rodo, jog slaugos praktika gydymo įstaigoje organizuojama tenkinant studentų lūkesčius ir poreikius, o
šis tyrimas tampa naudinga priemone dar detaliau išsiaiškinti studentų nuomonę ir gauti reikalingos
informacijos praktinio mokymo organizavimui tobulinti.
Mokymasis realioje darbo aplinkoje turi savitumų, lyginant su teorine studijų dalimi:
sudaromos sąlygos geriau suprasti profesijai būdingas vertybines nuostatas, konkrečios įstaigos veiklos
normas, organizacijoje plėtojamas kultūros ir mikroklimato subtilybes – tai veiksniai, lemiantys
mokymosi darbo vietoje pranašumą [12]. Rezultatai padėjo išsiaiškinti, kad studentai praktika yra
labiau patenkinti tada, kai beveik visą mokymo(si) laiką jie skiria praktikai, nelankydami paskaitų,
tačiau susitikimai su praktikos vadovu jiems reikalingi bent 1–2 kartus per praktikos laikotarpį.
Slaugos studentai teigiamai vertino galimybę su praktikos vadovu bendrauti internetu ir siejo tai su
didesniu pasitenkinimu praktika – vadinasi, jiems kyla klausimų, kuriuos jie pageidautų aptarti su
praktikos vadovu nuotoliniu būdu.
75
Šio tyrimo rezultatai atskleidė individualaus praktinio mokymo(si) modelio (vienas
studentas – vienas slaugytojas – praktikos mokytojas) pranašumą prieš grupinį modelį ar kurį kitą.
Studentai, kurie nurodė, kad praktikos metu jiems buvo taikomas individualus modelis, savo
pasitenkinimą praktika vertino labai gerai. Nustatyta, kad studentai, kuriems buvo vadovaujama
indivudaliai, dažniau nurodė teigiamą padalinio atmosferą, personalo susidomėjimą slaugos studentų
mokymu, pakankamą kiekį mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų, lyginant su tais studentais, kurių
praktikai buvo vadovaujama grupėje. Ypač svarbu tai, kad individualaus vadovavimo atveju studentai
aukščiau vertino ir padalinį kaip gero mokymo aplinkos pavyzdį. Ir bene svarbiausia buvo tai, kad
studentai, kurie nurodė, jog praktikos metu jiems buvo taikytas individualus praktinis mokymas, savo
santykius su praktikos mokytoju vertino reikšmingai geriau nei kiti studentai. Tai patvirtina teiginį,
kad slaugos studentui ir praktikos mokytojui bendraujant betarpiškai, susiformuoja tvirtas teigiamas
ryšys, reikalingas sėkmingam praktikos mokymui(si) ir net tolesnei profesinei karjerai. Lietuvių
autorių nustatyta, kad kuo blogesnė psichologinė aplinka ir darbo organizavimas praktikos vietose, tuo
mažesnis respondentų noras dirbti tose įstaigose [28]. Individualaus ir pastovaus vieno praktikos
mokytojo būtinybę vadovaujant studento praktikai pripažino ir kiti mūsų šalies edukologijos tyrėjai
[15].
Individualaus praktinio slaugos mokymo(si) modelio įgyvendinimui reikšmę turi tai, kas bus
studento praktikos mokytoju. Didžioji dauguma studentų sutiko, kad jų praktikos mokytoju turėtų būti
slaugytojas. Pastebėtas studentų nuomonių skirtumas, kad atlkiekant praktiką chirurgijos skyriuje,
turėti praktikos mokytoją–slaugytoją yra mažiau svarbu nei vidaus ligų skyriuje. Tai galima paaiškinti
chirurginės ligonių priežiūros ypatumais, kurioje vyrauja daug medicininių intervencijų, vadovaujant
gydytojui: operacijos, chirurginis žaizdų tvarkymas, lūžių gydymas ir pan., todėl studentai daug
mokosi tiek iš slaugytojo, tiek ir iš gydytojo.
Praktikos turinys ir pobūdis priklauso nuo atitinkamos studijų krypties, studijų programos
tikslų ir studijų organizavimo specifikos [30]. Studentų pasitenkinimas atlikta praktika variavo,
atsižvelgiant į ligoninės skyrių, kur jie praktikavosi. Mums nepavyko rasti analogiškų literatūros
duomenų apie studentų praktikos vertinimus įvairiuose skyriuose užsienio šalyse ar Lietuvoje. Vis tik
manome, kad šios sąsajos tarp studentų pasitenkinimo praktika ir skyriaus profiliu yra lemiamos darbo
organizavimo specifikos, slaugos vadovo–lyderio vaidmens, pačių paslaugų pobūdžio pagal lygmenį
(antrinis, tretinis), ir visi šie ypatumai yra gana individualūs atskiroms įstaigoms. Todėl nėra
tikimybės, kad kitoje universiteto ligoninėje slaugos studentų pasitenkinimas praktika chirurgijos,
vidaus ligų, psichiatrijos skyriuose bus didesnis nei ginekologijos skyriuje, ką nustatėme mūsų tyrimo
metu. Juolab, kad ir šio tyrimo duomenys prieštaringi ginekologijos skyriaus atžvilgiu, nes visus
klinikinio mokymo(si) aplinkos aspektus geriausiai vertino ginekologijos skyriuje praktikavęsi
studentai.
76
IŠVADOS
1. Vertindami mokymo(si) aplinkos skyriuje aspektus, slaugos studentai geriausiai vertina
galimybę kreiptis į padalinio personalą ir padalinyje vyravusią teigiamą atmosferą. Teigiami studentų
mokymo(si) aplinkos vertinimai susiję su geresniais slaugos organizavimo padalinyje bei slaugos
administratoriaus lyderystės stiliaus vertinimais. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinkos
vertinimui reikšmės turi studentų amžius, studijų kursas, praktikos skyrius ir praktikos mokytojo
paskyrimas, iš dalies vertinimą lemia praktikos trukmė.
2. Vertinant studentų pasitenkinimą atlikta praktika nustatyta, kad didžioji dauguma buvo
patenkinti, trečdalis – labai patenkinti. Studentai, kurie nurodė didesnį savo individualų įdirbį
klinikinės praktikos metu ir buvo labai patenkinti atlikta praktika, reikšmingai geriau vertino klinikinio
mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje. Geriausiai savo santykius su praktikos vadovu vertina
trečio kurso slaugos studentai, blogiausiai – ketvirtojo kurso. 25 metų bei vyresni studentai savo
santykius su praktikos mokytoju vertina geriau nei jaunesni jų kolegos.
3. Individualus praktinio mokymo(si) modelis (studentas–praktikos mokytojas) buvo
pranašesnis už grupinį modelį ar kurį kitą. Taikant individualų mokymo(si) modelį, slaugos studentai
mokymo(si) aplinką skyriuje visais aspektais vertino geriau, nei praktikos mokytojo neturėję
studentai. Lyginant su grupinį vadovavimą patyrusiais studentais, individualiai praktikoje mokomi
būsimi slaugytojai geriau vertino mokymo(si) aplinką skyriuje, slaugos organizavimą padalinyje ir
santykius su praktikos vadovu: dažniau nurodė teigiamą padalinio atmosferą bei personalo
susidomėjimą mokymu, pripažino padalinį kaip gero mokymo(si) aplinkos pavyzdį.
77
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Prieš pradedant organizuoti slaugos studentų mokymą (si) darbo vietoje, medicinos
įstaigos administracija kartu su universiteto ar kolegijos dėstytojais turėtų aptarti optimalias
praktinio mokymo(si) priemones.
2. Praktiniam slaugos studentų mokymui medicinos įstaigoje reikalingi praktikos mokytojai,
kuriems būtų sumažintas klinikinis darbo krūvis , o jų veikla būtų orientuota į darbą su
slaugos praktikos studentais.
3. Slaugos praktikos metu praktikos mokytojui taikyti individualaus praktinio mokymo(si)
modelį (vienas studentas – vienas praktikos mokytojas).
4. Praktikos mokytojas bent du kartus per savaitę su studentu privalo aptarti slaugos praktiką,
teikti nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį mokant sudaryti slaugos planą, vertinti pasiekimus
praktikos metu, mokyti studentus dirbti komandoje.
78
PUBLIKACIJOS
Nalivaikienė R., Riklikienė O. Slaugos praktikos mokytojo vaidmuo ir funkcijos. Slauga
Mokslas ir praktika. 2013;2:194.
Nalivaikienė R. Slaugos studentų Klinikinio mokymo(si) aplinka universiteto ligoninėje.
Pranešimas skaitytas Respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje 2013 m. gegužės 10 d.
Vilnius.
79
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adamonienė R., Daukilas S., Krikščiūnas B., Maknienė I., Palujanskienė A. Profesinio
ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: Indra, 2003. p. 348.
2. Balčytienė A. Aktyvaus mokymosi metodai. Vinius, 1998. p. 14.
3. Barkauskaitė M., Pečiuliauskienė P. VPU studentų pedagoginių kompetencijų raiška
švietimo kaitoje. Pedagogika 2007; 85:43-52.
4. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius, 1996. ISBN 9986-
09-116-0.
5. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. II dalis –Vilnius: TEV; 2002. p.
237.
6. Europos aukštojo mokslo erdvė. Bendra Europos šalių švietimo ministrų 1999 m. birželio
19 d. susitikimo Bolonijoje Deklaracija. 2013, liepa [žiūrėta 2013-07-03]. Prieiga per Internetą:
˂http://www.kvc.cr.vu. lt/site/sites/default/files/bolonijos_deklaracija.pdf. ˃.
7. Europos bendrijų oficialus leidinys. 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų
diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo.
341/30, 1989.11.23.
8. Jankauskienė Ž., Kubilienė E., Juozulynas A. Slaugytojų darbinis statusas, lemiantis
profesinės socializacijos aspektų vertinimą. Sveikatos mokslai, 2008, Tomas 6, p. 2063-72.
9. Jonienė V. Praktikos nauda studento būsimai profesijai. Vakarų Lietuvos verslo kolegija.
2006. Prieiga per Internetą: ˂ http://www.vlvk.lt/private/KC/7praktikos_nauda.pdf. ˃.
10. Juralevičienė J., Palidauskaitė J. Lietuvos viešojo administravimo studentų praktikos
teisinio reglamentavimo ir įgyvendinimo aspektai. Viešoji politika ir administravimas. 2011, 10 (1) p.
91-102.
11. Kalibatienė D. Slaugos mokslo raida. Slauga, mokslas ir praktika 2005, 99 (3) p. 3-5.
12. Kondratavičienė V., Sajienė L. Praktinio mokymo realioje darbo vietoje
modernizavimo vertinimas: studentų požiūrio tyrimas. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007,
13, p. 102-113.
13. Kupčikienė I. Supervizijos svarba sveikatos priežiūros sistemos specialistų veiklai.
Sveikatos mokslai, 2010, Tomas 3, Nr.20, p. 3175-9.
14. Laužackas R., Pūkelis K. Kvalifikacija ir kompetencija: samprata, santykis bei struktūra
profesijos mokytojo veiklos kontekste. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas, 2000. Nr. 3.
15. Lepaitė D., Valuckienė J., Balčiūnas S., Damkuvienė M. Vadybos ir ekonomikos
studijų programų praktikos organizavimo modelis. Mokslo studija. Šiauliai, 2012.
80
16. Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius, 1999, Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerija.
17. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. (Žin. 2009, Nr. 54-2140).
18. Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas Nr. XI-343,
2009 m. liepos 14 d. (Žin., 2009, Nr. 89-3801).
19. Matikovienė J. Studento praktikos procesas ir praktikos vieta. Socialinis darbas. Patirtis
ir metodai 2009,3 (1), p.105-115.
20. Matuizienė J., Butkuvienė R. Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto
bendrosios praktikos slaugos programos studentų praktinio mokymo aspektai, Prieiga per Internetą:
˂http://www.e-library.lt/resursai/Mokslai/VIKO/EKF_050420/EKF_050420_17.pdf (2011.12.30) ˃.
21. Norkutė O., Stasiūnaitienė E. Praktika universitetinėse studijose, kaip studentų
įsidarbinamumo gebėjimų įgijimą skatinantis veiksnys. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2012,
23. VDU. p. 22-34.
22. Pukelis K., Pileičikienė N. Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma. Aukštojo
mokslo kokybė, 2005, 2:96-107.
23. Pukelytė R. Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir
kriterijai. Aukštojo mokslo kokybė, 2010, 7:155-175.
24. Rajeckas V. Pedagogikos pagrindai. Vilnius, 2000. p. 372.
25. Riklikienė O., Sajienė L. Praktinis slaugos mokymas, Kaunas, 2011. p. 172 -180.
26. Riklikienė O. Slaugos praktikos mokytojas. Kaunas, 2008. p. 115 – 120.
27. Rimkienė R., Grūnovienė D., Dovydaitis J. Praktikos vadovo (mentoriaus) parama
studentams realizuojant baigiamąją praktiką: studentų požiūrio analizė, 2012, 22(5), p. 180-7.
28. Rimkienė R., Piščalkienė V., Dovydaitis J. Psichosocialinės aplinkos ir mokymo tikslų
pasiekimo sąsajos praktinio mokymo vietoje. Sveikatos mokslai, 2011, Tomas 21, Nr.5, p. 196-203.
29. Senkus V., Grincevičienė V. Pilietinio ugdymo ypatumai: pedagoginę praktiką atlikusių
studentų požiūris. Pedagogika 2008; 92:83-88.
30. Stasiūnaitienė E., Norkutė O. Universitetinių studijų praktikos kokybiniai parametrai.
Profesinis rengimas, tyrimai ir realijos. Aukštojo mokslo kokybė. 2011; 8: 94-117.
31. Suslavičius A. Socialinė psichologija, Vilnius: VU leidykla; 1999.
32. Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V. Andragogika. Kaunas: Vytauto
Didžiojo universiteto leidykla; 2006.
33. Tomaševska K. Pedagoginę praktiką atlikusių studentų bendravimo gebėjimų
įsivertinimo rezultatai. Pedagogika 2010; 98:49-55.
34. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos .Valstybės žinios. 2003, 71:
3216.
81
35. Vilniaus kolegijos Studijų reglamentas. Prieiga per Internetą:
˂ http://www.viko.lt/uploads/files/2010/04/2010041603.pdf.˃.
36. Vilniaus universiteto praktikos reglamentas. Prieiga per Internetą:
˂http://www.vu.lt/site_files/SD/Studentams/SP/SRD/Praktikos_reglamentas.pdf.˃.
37. Žydžiūnaitė V., Merkys G., Petrauskienė A. Slaugytojo, dirbančio priklausomybės ligų
prevencijoje, kompetencijos turinio elementų vertinimas. Sveikatos mokslai, 2006, Tomas 4, p. 275-
280.
38. Žukauskienė I. Naujų darbuotojų socializacijos organizacijoje veiksniai: mentoriaus
vaidmuo. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2009.
39. Andrews GJ., Brodie DA., Andrews JP., Hillan E., Thomas BG. Professional roles and
communication in clinical placements: a qualitative study of nursing students‘ perceptions and some
models for practice. International Journal of Nursing Studies 2006; 43:861-874.
40. Calman L. Patients' views of nurses' competence. Nurse Educ Pract 2006, 6(6): 411-
417.
41. Chapman L. Advancing Practice Through Work-based Learning. Work-based Learning
in Primary Care 2004, 2(1): 90-96, Raddiffe Medical Press.
42. Clements Md. Connecting key stakeholders: sustainable learning opportunities.
Development and Learning in Organizations, 2009, 23 -2.
43. D‘Abate C., Youndt M., Wenzel K. Making the Most of an Internship: An Empirical
Study of Internship Satisfaction. Academy of Management Leraning and Education, 2009, Vol. 8,
No. 4. Prieiga per internetą:
˂http://aom.metapress.com/app/home/contribution.asp?referrer=parent&backto=issue,5,14;journal,3,1
0;linkingpublicationresults,1:109449,1˃.
44. Frankel A. Nurses' learning styles: promoting better integration of theory into practice.
Nurs Times, 2009, 105(2): 24-27.
45. Johansson U. B., P. Kaila, et al. Clinical learning environment, supervision and nurse
teacher evaluation scale: psychometric evaluation of the Swedish version. J Adv Nurs, 2010, 66(9):
2085-2093.
46. Kragelund L. The Windmill of Learning Processes: A learning and teaching tool for
student nurses and mentors. Nurse Education Today. 2011; 31: 54–58.
47. Martinez A. In the Fast Lane: Boosting Your Career Through Cooperative Education
and Internships. 2006, Prieiga per Internetą: ˂http://www.singlearticles.com/in-the-fast-lane-
a4387.html˃.
48. Nelson D., Godfrey L., Purdy J. Using a mentorship program to recruit and retain
student nurses. J Nurs Adm 2004; 34:551-3.
82
49. Newton J., Jolly B., Ockerby CM. Clinical learning environment inventory: factor
analysis. J Adv Nurs, 2007; 66:1371-81.
50. Pajak A., Jankowski P., Kotseva K., De Bacquer D. Depression, anxiety, and risk factor
control in patients after hospitalization for coronary heart disease: the EUROASPIRE III Study. Eur J
Prev Cardiol. 2005.
51. Palmer S., Cox A., Callister L. Nursing education and service collaboration: making a
difference in the clinical learning environment. J Contin Educ Nurs 2005; 36:271-6.
52. Poulsen S. Faculty inventory: 7 principles for good practice in undergraduate education.
Racine, Wis.: Johnson Foundation. 2007.
53. Rothman M. Lessons learned: Advice to employers from interns. Journal of Education
for Business, 2007, 82. Prieiga per Internetą:
˂http://web.ebscohost.com/ehost/detail?vid=64&hid=7&sid=cee06243-7fdd-4cba-83b3-
bd360b1cb203%40sessionmgr10&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZQ%3d%3d#db=trh&AN=24558
086˃.
54. Saarikoski M., H. Leino-Kilpi, et al. Clinical learning environment and supervision:
testing a research instrument in an international comparative study. Nurse Educ Today, 2002, 22(4):
340-349.
55. Sellars J., Clouder L. Impact of the Accreditation of Clinical Educators scheme:
reflections from one higher education institution. Physiotherapy. 2011, 97(4): 339-344.
56. Schubarth W., Speck K., Seidel A., Kamm C., et al. Niproschke Evidenzbasierte
Professionalisierung der Praxisphasen in auseruniversitaren Lernorten: Erste Ergebnisse des
Forschungsprojektes ProPrax. In Schubarth. Potsdam, 2011.
57. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija Vilnius: VU Spec.
psichologijos laboratorija. 1999.
58. Sweitzer H., King M. The Successful Internship. Third Edition. 2009, Books/Cole:
JAV. Prieiga per Internetą:
˂http://books.google.com/books?id=7_V5AsErqwsC&printsec=frontcover&dq=internship&hl=lt&ei=
QTR9TP6vJYS6OMrKvYUE&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=4&ved=0CDkQ6AEwAw#
v=onepage&q&f=true˃.
59. Walkington J., Pemberton P., Eastwell J. Practical Work in engineering: A challenge
for distance education. Distance Education, 2004, Vol. 15, No. 1. Prieiga per Internetą:
˂http://www.informaworld.com/smpp/content~db=all~content=a919583793˃.
60. Weil M., Tremp P. Praktikum im Studium als Berufswirklichkeit auf Zeit. Zur Planung
und Gestaltung obligatorischer Praktika im Studium. In B. Behrend, H. P.Voss & J. Wildt. Neues
Handbuch Hochschullehre. Berlin: Raabe Verlag; 2010.
83
61. Wildt J. Praxisbezug revisited – Zur hochschuldidaktischen Rekonstruktion von
Theorie-Praxis-Verhaltnissen in Studium und Lehre. In Merkt M., Mayrberger K. (Hrsg.). Die Qualitat
akademischer Lehre. Zur Interdependenz von Hochschuldidaktik und Hochschulentwicklung.
Innsbruck, 2007, p. 59–72.
62. Winter M. Praxis des Studierens und Praxisbezug im Studium. Ausgewahlte Befunde
der Hochschulforschung zum „neuen“ und „alten“ Studieren. In Schubarth Universitatsverlag
Potsdam, 2011.
63. Wordelmann P. Berufliches Lernen im Ausland – Stand der Forschung und Desiderata
an die Berufs und Wirtschaftspadagogik. Bonn, BIBB. 2009. [žiūrėta 2013-02-08]. Prieiga per
Internetą: ˂http://www.bwpat.de/profil2˃.
64. Байденко В. Bыявление состава компетенций выпускников вузов как необхо-
димый этап проектирования гос впо нового поколения. 2006. Prieiga per Internetą:
˂http://main.isuct.ru/files/gos3/compet.pdf˃.
84
PRIEDAI
85
Priedas Nr. 1
Mokymasis klinikinėje praktikoje
Jūsų patirtis apie paskutinę klinikinę praktiką
Šio tarptautinio tyrimo tikslas sužinoti, ką slaugos studentai mano apie savo klinikinę
praktiką. Tai internetu pildoma anketa, todėl atsakydami į klausimus jūs užtruksite vos 10 min.
Anketoje tiriami trys jūsų patirties aspektai: klinikinės praktikos aplinka, jūsų kontaktas ir santykiai su
praktikos mokytoju ir jūsų pasitenkinimas ir nuostatos apie savo profesinį tobulėjimą.
Šis tyrimas yra dalis tarptautinio projekto “Slaugytojų profesionalumo didinimas plėtojant
praktikos mokytojo veiklą” (Empowering the Professionalization of Nurses through Mentorship
(EmpNURS), kuris bus vykdomas 2010-2013 metais, gaunant finansavimą iš Europos Sąjungos
Mokymosi visą gyvenimą programos.
Be Lietuvos, tokios pat anketos bus pildomos kitose projekto partnerių šalyse: Čekijoje,
Vengrijoje ir Rumunijoje. Siekiant parengti visoms šalims universalią anketą, kai kurie jos klausimai
gali skambėti neįprastai, tačiau tikimės, kad jūs vis tiek rasite jūsų nuomonę ir patirtį atitinkantį
atsakymą tarp jums siūlomų atsakymo variantų.
Apklausos rezultatus panaudosime slaugos studentų klinikinio mokymo tobulinimui.
Dėkojame už bendradarbiavimą!
Dr Mikko Saarikoski
EmpNURS projekto koordinatorius
Turku University of Applied Sciences, Finland
EI.paštas: [email protected]
Pradėkite pildyti anketą. Atsakydami į klausimus, galvokite TIK apie paskutinę praktinio
mokymo vietą (ligoninėje ar bendruomenėje), kurioje jūs atlikote klinikinę praktiką. Įrašydami
skaičius, rašykite tik sveikuosius dėmenis.
1. Jūsų šalis:
a) Čekija
b) Vengrija
c) Lietuva
d) Rumunija
86
2. Jūsų amžius (metais):
3. Jūsų lytis:
a) Vyras
b) Moteris
4. Kelinto kurso slaugos studentas jūs esate:
a) Pirmo kurso
b) Antro kurso
c) Trečio kurso
d) Ketvirto kurso
5. Jūs studijuojate:
a) Dieniniame skyriuje
b) Neakivaizdiniame skyriuje
c) Kitu būdu
6. Kur jūs atlikote klinikinę praktiką:
a) Ligoninėje
b) Bendruomenėje (PSPC centre, poliklinikoje)
c) Kitur
7. Kuriame skyriuje jūs atlikote klinikinę praktiką:
a) Geriatrijos skyriuje
b) Chirurgijos skyriuje
c) Ginekologijos skyriuje
d) Vidaus ligų/terapijos skyriuje
e) Vaikų ligų skyriuje
f) Psichiatrijos skyriuje
g) Kitame skyriuje
8. Kiek truko Jūsų praktika (savaitėmis):
9. Ar atlikdamas praktiką jūs kartu lankėte ir teorines paskaitas?
a) Ne
b) Taip (Kiek dienų per savaitę?) _________
10. Kiek kartų praktikos metu jūs susitikote su teorijos dėstytoju arba praktikos
vadovu iš kolegijos/universiteto, kuris buvo atsakingas už jūsų praktiką?
a) Nei karto
b) 1 - 2 kartus
c) 3 kartus
d) Daugiau nei 3 kartus
87
11. Ar per praktikos laikotarpį jūs bendravote internetu (rašėte el.laiškus, SMS,
kalbėjote Skype) su savo dėstytoju arba praktikos vadovu iš kolegijos/universiteto, kuris buvo
atsakingas už jūsų praktiką?
a) Ne, tokiu būdu nebendravome
b) 1 - 3 kartus per praktikos laikotarpį
c) 4-6 kartus per praktikos laikotarpį
d) Kur kas daugiau, nei 6 kartus
12. Koks praktinio mokymo (t.y. vadovavimo, paramos ir įvertinimo) modelis buvo
taikomas jūsų klinikinėje praktikoje?
a) Grupinis praktinis mokymas, kai vienas slaugytojas rūpinosi keliais studentais
b) Individualus praktinis mokymas, kai slaugytojas rūpinosi atskirai kiekvienu studentu.
c) Kitoks modelis
d) Man iš viso nebuvo skirtas slaugytojas, kuris rūpintųsi manimi praktikos metu.
13. Kas buvo jūsų praktikos mokytojas (pagal pareigybinę instrukciją), jums
vadovavęs ir jus vertinęs praktikoje? Praktikos mokytojas – tai dirbantis slaugytojas, kuris
vadovauja, teikia paramą ir vertina slaugos studentą jo klinikinės praktikos metu. Praktikos mokytojo
veikla gali būti individuali ir grupinė.
a) Gydytojas
b) Slaugos administratorius
c) Slaugytojas
d) Slaugytojo padėjėjas
e) Kitas daugiau patyręs studentas
f) Aš neturėjau praktikos mokytojo tarp slaugytojų, bet manimi rūpinosi dėstytojas iš
kolegijos/universiteto
g) Aš neturėjau nei praktikos mokytojo tarp slaugytojų, nei dėstytojo iš kolegijos/
universiteto, kuris rūpintųsi manimi praktikos metu
Kiti teiginiai yra susiję su klinikinės praktikos aplinka ir suskirstyti į atskirus klausimų
blokus. Kiekvienam teiginiui skirkite atitinkamą balą pagal tai, kiek teiginys atitinka jūsų nuomonę.
Įvertinimo skalė: 1-visiškai nesutinku, 2-nesutinku, 3-ir sutinku, ir nesutinku, 4-sutinku, 5-
visiškai sutinku
Klinikinio mokymosi aplinka
Mokymo aplinka skyriuje:
14. Galėjau lengvai kreiptis į padalinio personalą
15. Aš jaučiausi gerai pradėdamas savo pamainą padalinyje
16. Penkiaminutėse ir personalo susirinkimuose aš galėjau atvirai diskutuoti
17. Padalinyje buvo teigiama atmosfera
18. Personalas buvo ganėtinai susidomėjęs slaugos studentų mokymu
19. Personalas išmoko slaugos studentų vardus ir jais kreipdavosi
20. Padalinyje buvo pakankamai mokymuisi tinkamų atvejų ir situacijų
88
21. Mokymosi atvejai ir situacijos buvo įvairūs ir turiningi
22. Padalinys buvo geros mokymosi aplinkos pavyzdys
Slaugos administratoriaus lyderystės stilius:
23. Slaugos administratorius vertino personalą skyriuje kaip svarbiausius išteklius
24. Slaugos administratorius buvo komandos narys
25. Slaugos administratoriaus atsiliepimai buvo greitai panaudojami mokymui
26. Kiekvieno darbuotojo pastangos buvo vertinamos
Slauga padalinyje:
27. Padalinio slaugos filosofija buvo aiškiai apibrėžta
28. Pacientams taikoma individuali slauga ir priežiūra
29. Informacija apie pacientų priežiūrą buvo skleidžiama be jokių problemų
30. Slaugos dokumentacija (slaugos planai, paskyrimų lapai) buvo aiški ir
suprantama
Teiginiai, susiję su studento ir jo praktikos mokytojo santykiais
Įvertinimo skalė:1 - visiškai nesutinku, 2 - nesutinku, 3- ir sutinku, ir nesutinku, 4- sutinku, 5-
visiškai sutinku
31. Mano praktikos mokytojo požiūris į mokymą buvo teigiamas
32. Aš patyriau individualų praktikos mokymą („vienas su vienu“)
33. Praktikos mokytojas teikė man nenutrūkstamą grįžtamąjį ryšį
34. Apskritai aš esu patenkintas savo praktikos mokymu
35. Mano praktikos mokymas buvo grįstas lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi
36. Mano santykiai su praktikos mokytoju rėmėsi abipuse sąveika
37. Mano santykiuose su praktikos mokytoju vyravo abipusė pagarba, dėmesys ir
pritarimas
38. Mano santykiai su praktikos mokytoju buvo grįsti pasitikėjimu
Profesionalios slaugos mokymo modelis:
39. Jūsų manymu, koks svarbiausias asmuo padėjo jums geriau suvokti esmines
slaugos sąvokas ir praktinę veiklą:
a) Praktikos mokytojas
b) Teorijos mokytojas
c) Vyresnis kolega studentas
d) Visi jie buvo vienodai svarbūs
89
40. Jūsų asmeninis indėlis į pastarąją klinikinę praktiką (įvertinkite balu: 1-mažiausias,
5- didžiausias)
41. Ar jūs esate patenkintas klinikine praktika, kurią ką tik pabaigėte?
a) Labai nepatenkintas
b) Nepatenkintas
c) Ir patenkintas, ir nepatenkintas
d) Patenkintas
e) Labai patenkintas
42. Ar jums yra svarbu, kad jūsų praktikos mokytojas būtų slaugytojas?
a) Visai nesvarbu
b) Šiek tiek svarbu
c) Labai svarbu
43. Jeigu jūs norėtumėte pateikti savo papildomą nuomonę ar komentarus, įrašykite
ją, prašau:
Jei baigėte pildyti anketą, spauskite mygtuką “SIŲSTI”
Dėkojame už jūsų laiką ir pagalbą.
90
Priedas Nr. 2
91
Priedas Nr. 3