SKYRYBŲ PRIEŽASTYS IR PAGALBA ŠEIMAI: MOTERŲ ......kad santuokos baigčiai, tyrimo dalyvių...

SOCIALINIS DARBAS. PATIRTIS IR METODAI. 2017 20 (2) ISSN 2029-0470 (spausdintas) ISSN 2029-5820 (internetinis)https://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.20.2.3

SKYRYBŲ PRIEŽASTYS IR PAGALBA ŠEIMAI: MOTERŲ PERSPEKTYVOS

Laura VaržinskienėVytauto Didžiojo universitetas

Viktorija VasilikaitėVytauto Didžiojo universitetas

Straipsnyje analizuojamos skyrybų priežastys, remiantis išsiskyrusių moterų subjektyviomis patirtimis. Skyrybų priežasčių analizė gali padėti socialiniams darbuotojams efektyviau ir tikslingiau organizuoti prevencinę veiklą, pagalbą besiskiriančiai porai ir vaikams išgyventi tėvų skyrybas. Siekiant atskleisti moterų skyrybų patirtis, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenys rinkti pusiau struktū-ruoto interviu metodu. Kokybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad sąlygos, galiausiai atvedančios prie skyrybų, gali susidaryti dar iki santuokos, į naują šeimą atsinešus neefektyvų elgesio modelį; jos gali formuotis ir jau susituokus, trūkstant įgūdžių komunikuoti tarpusavyje.

Reikšminiai žodžiai: santuoka, skyrybos, skyrybų priežastys, moterų patirtys.

ĮVADAS

Nors Lietuvoje nuo 2000 metų santuokų ir skyrybų skaičius praktiškai nekinta, dėl didelio skyrybų skaičius išlieka aktualu įvairiapusiškai panagrinėti šį reiškinį. Akivaizdu, kad skyryboms plisti įtakos turi ir makro-, ir mikrolygmens procesai, vykstantys visuomenėje ir šeimose. Skyrybos turi pasekmių ne tik sutuoktiniams, bet kur kas labiau jos pa-veikia vaikus, į jas įtraukiami ir kiti sutuoktiniams svarbūs asmenys – ar-timieji, giminės, draugai. Skyrybų pasekmės priklauso nuo konteksto ir

https://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.20.2.3

Laura Varžinskien, Viktorija Vasilikaitė56

šeimos istorijos, bet daugeliu atvejų jas lydi aštrios emocijos ir gedėjimui būdingi procesai. Siekiant geriau suprasti skyrybas kaip reiškinį, svarbu ir teoriškai, ir pačių dalyvių akimis pažvelgti į jas sukeliančias sąlygas.Socialiniai darbuotojai dažniausiai dirba su skyrybų priežastimis, o ne su pasekmėmis, tačiau norint efektyviai organizuoti pagalbą besiski-riančioms poroms, moterims ar vyrams, išgyvenantiems skyrybų krizę, ir vaikams, patiriantiems tėvų skyrybų traumą, svarbu suprasti ne tik procesus, kurie vyksta skyrybų metu, bet ir priežastis bei sąlygas, kurios atveda porą prie skyrybų. Skyrybų priežastis sutuoktinių dažnai įvardija supaprastintai, neretai kaltina kitą asmenį, bet dažniausiai šis procesas yra kompleksinis, susijęs su ankstesnėmis sutuoktinių patirtimis, ku-riamais bendravimo modeliais. Pagalba porai ar vienam iš poros, su kuriuo dirba socialinis darbuotojas, suprasti šias priežastis gali stipriai sumažinti kaltės, pykčio, gynybiškumo jausmus ir lengviau išgyventi skyrybų krizę. Lietuvos ir užsienio аutoriai, analizuodami šeimos tematiką, nemažai dėmesio teikia skyrybų reiškiniui, analizuodami jų priežastis, pase-kmes, kylančius sunkumus ir jų įveikimo būdus. Vis dėlto analizuojant literatūrą pasigendama dėmesio, kuris būtų skiriamas pačių skyrybų dalyvių (šiuo atveju – moterų) subjektyviems išgyvenimams ir reikš-mėms. Kokybinė moterų subjektyviai suvokiamų priežasčių analizė gali būti reikšminga socialinio darbo praktikoje vystant skyrybų prevencijos programas, parenkant intervencijos strategijas dirbant su besiskirian-čiomis poromis, teikiant pagalbą suaugusiems asmenims ir jų vaikams po skyrybų. Šio straipsnio tikslas – atskleisti skyrybų priežastis išsiskyrusių moterų požiūriu.Siekiant šio tikslo, kelti tyrimo klausimai: kaip moterys subjektyviai suvokia savo skyrybų su sutuoktiniu priežastis bei kokias rekomen-dacijas galima suformuoti remiantis šiomis subjektyviomis patirtimis socialiniams darbuotojams bei socialinių paslaugų administratoriams, socialinėms paslaugoms kurti ir tobulinti.

57SKYRYBŲ PRIEŽASTYS IR PAGALBA ŠEIMAI: MOTERŲ PERSPEKTYVOS

TEORINĖS PRIELAIDOS

Šis straipsnis pagrįstas dviem pagrindinėmis teorinėmis koncepcijomis: socialiniu konstrukcionizmu ir sistemų teorija. Socialinio konstrukcionizmo sąvoka pradėta vartoti siekiant akcentuo-ti, kad socialinę tikrovę aktyviai ir kūrybingai kuria žmonės. Pasaulis traktuojamas kaip kuriamas ir interpretuojamas, o ne kaip egzistuojanti duotybė. Žinojimas ir realybės suvokimas, remiantis socialiniu kons-trukcionizmu, taip pat socialiai konstruojamas per asmenų patirtis, o objektyvi realybė nėra žinoma ir visiškai pažini (Andrews, 2012). Socialinių mokslų tyrimų metodologijoje socialinis konstrukcionizmas tapo svarbia samprata, kuri pakeitė tyrėjo ir tyrimo dalyvių vaidmenis ir santykį. Iš objektyvaus stebėtojo-eksperto, galinčio paaiškinti tyrimo dalyvio pasaulį, tyrėjas tapo smalsiu socialinių santykių dalyviu, ban-dančiu suprasti tyrimo dalyvio – savo gyvenimo eksperto pasaulį ir kuriamas prasmes, kartu dalyvaudamas konstruojant realybę. Išsiskyrusių moterų skyrybų priežasčių tyrimas paremtas konstrukcio-nistine metodologija. Tyrimo dalyvės traktuojamos kaip svarbiausios savo realybės kūrėjos ir ekspertės, galinčios geriausiai paaiškinti savo šeimos situaciją ir subjektyviai suvokiamas skyrybų priežastis. Sistemų teorija yra tarpdisciplininė, plačiai naudojama įvairiuose moks-luose (socialiniuose, inžinerijos, biologijos ir kt.) teorija, kuri apibrėžia sistemą kaip visumą dalių, kurios sąveikaudamos tarpusavyje ir su aplinka bei kitomis sistemomis sukuria visumą. Pirmieji socialiniame darbe sistemų teoriją pradėjo taikyti Pincus ir Minahan (1973), siekda-mi suprasti ir paaiškinti individų, šeimų ir bendruomenių kuriamus procesus. Sistemų teorijos pagrindą galima išreikšti fraze „sistema yra daugiau nei sistemos elementų suma“. Skirtingos sistemos dalys neeg-zistuoja izoliuotai, bet sąveikauja tarpusavyje ir sudaro sistemą. Todėl sistemos negalime paaiškinti ir suprasti neįvertinę kiekvienos jos dalies ir jų tarpusavio sąveikos. Sistemos sąvoka gali būti taikoma individui, kurį sudaro biologiniai, psichologiniai ir fiziologiniai elementai; šeimai, kuri susideda iš skirtingų sistemos narių (mama, tėvas, sūnus, duktė ir pan.) ir skirtingų santykių (mamos-dukros, tėvų-vaikų, brolių-seserų ir pan.), arba bet kuriam kitam socialinių santykių dariniui (bendruomenei, klasei,


grupei, kolektyvui ir pan.). Galima išsamiai analizuoti kiekvieną siste-mos elementą atskirai, bet sistema neegzistuoja efektyviai, jei kuris nors elementas yra sutrikęs ar pašalinamas iš sistemos. Kad sistema veiktų efektyviai, kiekvienas jos elementas turėtų veikti efektyviai. Kiekvienas elementas gali būti subsistema, o kiekviena sistema yra didesnės sistemos dalis (Teater, 2010). Nors straipsnyje analizuojamas išsiskyrusių moterų požiūris į skyrybų priežastis, autorės stengėsi atskleisti, kaip šių moterų šeimos sistemoje elementai prisidėjo prie būtent tokio sistemos funkcio-navimo, kuris atvedė porą prie skyrybų, ir atskleisti, kuriuos iš sistemų elementus pačios moterys mato kaip lėmusius jų skyrybas. Taikant sistemų teoriją socialiniame darbe svarbu ne tiek identifikuoti sistemą, subsistemą ar elementą, kurie pozityviai ar/ir negatyviai veikia sistemos funkcionavimą, bet suprasti ir įvertinti interakciją tarp visų šių sistemų. Tuo remdamasis socialinis darbuotojas gali apibrėžti, kuriai sistemos daliai reikalinga intervencija, kad ji galėtų keistis (Teater, 2010). Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima, gali prieiti prie išvados, kad alkoholizmas ar neištikimybė nėra pagrindinė skyrybas lėmusi priežas-tis, bet ir alkoholizmas, ir neištikimybė, ir skyrybos yra poros santykių problemos sprendimo būdai.

SKYRYBŲ PRIEŽASTYS

Maslauskaitė (2005) teigia, kad šeimos susiduria su išoriniais ir vidiniais stresoriais, kurie gali sąlygoti šeimos skyrybas. Vidiniai stresoriai yra susiję su tarpusavio sąveikomis; išorinius procesus lemia visuomenės pokyčiai. Pasak autorės, šeimos stabilumas nurodo ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį šeimos išlikimą. Kai nestabilumas pasiekia kraštutinę ribą, šeima išgyvena skyrybas.Skyrybos retai įvyksta staiga, jas galima numatyti jau nuo pat santykių tarp dviejų žmonių pradžios, kai pora nepakankamai sprendžia įvairius sunkumus ir konfliktus, jie įsisenėja ir tampa per sunku juos išspręsti. Tokiu atveju skyrybos lieka tik juridinis aktas, kuris įteisina jau ir taip iširusį šeimos pamatą – iširusius vyro ir moters santykius. Šiuo atveju tikslinga atskirti oficialias skyrybų priežastis, kurias įvardija sutuokti-niai, ir procesus, kurie, pasak šeimas tyrinėjančių ir su jomis dirbančių


profesionalų, atveda poras prie skyrybų. Kalbant apie oficialias skyrybų priežastis, pastebėtina, kad du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Didžiausias skaičius moterų skyrybų priežastimi nurodo vyro neištiki-mybę; nepajėgumą susitvarkyti su nebefunkcionuojančia santuoka; norą palengvinti šeimoje stresą patiriančių vaikų gyvenimą; vyro naudojamą prievartą, smurtą ar charakterių nesuderinamumą (Stein, 1997).Kalmijn, Vanassche ir Matthijs (2011) pabrėžia, kad skyrybos dažniau įvyksta tarp žemo išsilavinimo asmenų nei tarp labiau išsilavinusių. Manoma, kad taip yra dėl to, jog aukštesnį išsilavinimą turintys asme-nys geriau sugeba spręsti santykiuose kilusius nesutarimus, lengviau atpažįsta savo ir sutuoktinio jausmus, yra linkę daugiau kalbėtis tar-pusavyje ir rasti kompromisus, nebėgant nuo konfliktinių situacijų. Žemesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau susiduria su finansiniais sunkumais, visuomenės marginalizacija, mažesnėmis paslaugų gavimo galimybėmis. Šeimos galimybė patenkinti tik būtiniausias reikmes šei-moje sukuria įtampą, nepasitenkinimą šeimos ir santuokos gerove ir didina skyrybų riziką.Skyrybų priežastys gali būti tiek individualios, tiek visuomeninės. Pasak Kiiski, Määttä ir Uusiautti (2013), per pastarąjį dešimtmetį skyrybos tapo dažnesnės ir įprastos visose Vakarų šalyse. Tai galima paaiškinti remian-tis tokiais makrolygmens visuomeniniais reiškiniais kaip urbanizacija ir individualizmas; aktyvus moters siekimas įsitvirtinti darbo rinkoje ir siekti karjeros; tikėjimasis, kad santuoka bus paremta romantiškais santykiais. Määttä (2011) išskiria 4 priežastis, kodėl santykiai dažniausiai baigiasi skyrybomis:1. Santuoka yra pasmerkta iš pat pradžių, nes du žmonės per daug skirtingi .

Dažniausiai tokia santuoka sudaroma arba labai jauno amžiaus dėl tėvų spaudimo, arba priešingai – norint jiems pasipriešinti.

2. Santuoka išyra, kai ja nerūpinama – jei partneriai jaučiasi nelygūs, o tarpusavio sąveika jų netenkina.

3. Santuoka pasmerkta žlugti, jei skiriasi sutuoktinių karjeros galimybės. Tai sutuoktinius nutolina vieną nuo kito.

4. Santykiai gali baigtis, jei vienas sutuoktinis sužino apie kito neištikimybę ar padarytą kokį nors nusikaltimą .


Stein (1997) dažniausiomis skyrybų priežastimis nurodo sutuoktinių nu-tolimą vienas nuo kito; nesusikalbėjimą su partneriu; nelygiateisę partnerystę; smurtą šeimoje; pasitikėjimo vienas kitu nebuvimą . Gottman ir Silver (1999) tyrė daugiau nei tris tūkstančius porų ir at-skleidė, kad 93,6 proc. tikslumu stebint porą galima iš anksto numatyti skyrybas. Autoriai išskyrė pagrindinius skyrybų indikatorius:• Kritiškumas, dažniausiai pasireiškiantis neteisingu apibendrinančiu

įsitikinimu apie partnerį, nekalbant apie konkretų poelgį. Tai daž-niau būdinga moterims.

• Gynybiškumas – neigimas tikintis išvengti sutuoktinio kritikos.• Panieka – tai polinkis žeminti sutuoktinį. Ji gali būti reiškiama žo-

džiais arba neverbaline kalba. Pasak autorių, tai yra bene pagrindinis skyrybų indikatorius.

• Vengimas – kai asmuo atsisako dalyvauti pokalbyje arba vengia fizinio ir/arba emocinio kontakto. Tai dažniau būdinga vyrams.

Määttä (2011) teigia, kad negalima tiksliai nusakyti, kokios būtent prie-žastys dažniausiai lemia skyrybas, nes jos neįvyksta staiga ir dauguma atvejų priežasčių vis daugėja. Santuoka baigiasi skyrybomis, kai per daug skausminga toliau tęsti santykius arba kai jie reikalauja per daug energijos, kad būtų išsaugoti, tampa sunku būti savimi, blaiviai mąstyti, mylėti save.

TYRIMO METODOLOGIJA

Siekiant atskleisti, kaip išsiskyrusios moterys subjektyviai suvokia savo skyrybų priežastis, 2016 m. vasario–kovo mėn. buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuris leidžia įsigilinti į moterų patirtis ir išgyvenimus. Šis tyrimas neleido gautų duomenų taikyti visai populiacijai, bet subjekty-vumas ir tyrėjo įsitraukimas padėjo giliau pažvelgti į kiekvienos moters individualius išgyvenimus. Remiantis konstruktyvistine epistemologija ir žvelgiant iš skyrybas iš-gyvenusių moterų perspektyvos galima teigti, kad skyrybų suvokimui prasmės suteikia kiekviena tokią patirtį išgyvenusi moteris, bet tam,


kaip jos pačios apibūdina šį fenomeną, įtakos turi ir socialinė aplinka. Būtent dėl jos poveikio skyrybos kiekvienam asmeniui įgauna skirtingą prasmę, kurią galima nustatyti kokybiniu tyrimu (Dambrauskaitė, 2009). Šio tyrimo metu siekta atskleisti, kokią prasmę ir priežastis moterys priskiria išgyventoms skyryboms.Atliekant tyrimą taikytas „sniego gniūžtės“ atrankos metodas, taikant atrankos kriterijų – tyrime dalyvauja moterys, išsiskyrusios ne mažiau kaip prieš 2 metus. Šis kriterijus pasirinktas remiantis prielaida, kad mo-terys šiuo laikotarpiu jau yra išgyvenusios skyrybų krizę ir gali kalbėti apie savo patirtį. Atrenkant tyrimo dalyves, jų išsilavinimas, profesija, santuokos trukmė ar vaikų skaičius nebuvo svarbu.

1 LENTELĖ. Tyrimo dalyvių charakteristikos (vardai pakeisti)

Interviu nr. Kodas Amžius Išsilavinimas

Santuokos trukmė

Laikas po skyrybų

Vaikų skaičius

I Raimonda 45 Vidurinis 16 8 3

II Gintarė 40 Aukštasis 20 2 3

III Daiva 34 Aukštesnysis 6 2 2

IV Laima 44 Aukštasis 5 10 1

V Aistė 32 Aukštasis 2 9 1

VI Birutė 39 Aukštasis 10 8 3

Atliekant tyrimą buvo paimti 6 interviu. Siekiant konfidencialumo, visi vardai straipsnyje pakeisti ir neatskleidžiama asmeninė informacija apie moteris. Tyrimui buvo naudotas „sniego gniūžtės“ atrankos metodas, tad išlieka tikimybė, kad dalyvės gali atpažinti viena kitą. Siekiant už-tikrinti anonimiškumą, duomenų analizėje pateikiami jau apibendrinti iš tyrimo dalyvių gauti duomenys.Skirtingos tyrimo dalyvių charakteristikos lėmė visapusiškesnį jų pa-sakojimo turinį. Tai leidžia išvengti tyrimo dalyvių homogeniškumo (žr. 1 lentelę).Atliekant tyrimą taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. In-terviu pirminiai klausimai buvo papildomi kitais, patikslinamaisiais,


kilusiais interviu metu. Pusiau struktūruotas interviu leido išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad tyrimo dalyvės ar jų sutuoktiniai nusprendė nutraukti santuoką, ir kaip tai supranta pačios tyrimo dalyvės. Tyrimo dalyviams sutikus, interviu buvo įrašomi į diktofoną. Interviu trukmė svyravo nuo 15 iki 55 min. Siekiant interviu metu sukurti tyri-mo dalyvėms saugesnę aplinką, jų prašyta pačioms pasirinkti interviu vietą ir laiką. Surinktų duomenų analizei atlikti pasirinktas kokybinės turinio anali-zės metodas. Duomenų sisteminimo ir analizavimo proceso metu gauti duomenys analizuoti 4 etapais: 1) transkribavimas,2) skaitymas ir analizavimas,3) prasminių vienetų kodavimas, 4) subkategorijų ir kategorijų formulavimas ir interpretavimas.

IŠSISKYRUSIŲ MOTERŲ POŽIūRIS Į SKYRYBŲ PRIEŽASTIS

Teoriniuose šaltiniuose aprašomos įvairios skyrybų priežastys, bet neat-skleidžiamos asmens patirties subtilybės, kurios paskatina sutuoktinius nutraukti santuoką. Apibendrinus tyrimo duomenis tikslinga paminėti, kad santuokos baigčiai, tyrimo dalyvių nuomone, reikšmės galėjo turėti ir patirtys, įgytos prieš santuoką, ir įvykiai, vykę santuokos metu. Kaip atskirą kategoriją galima išskirti skyrybų metu oficialiai išsakytas san-tuokos iširimo priežastis. Tyrimo dalyvių pasakojimuose atsiskleidžia, kad vyro ir moters sudary-tai santuokai gali turėti reikšmės patirtys pirminėse šeimose. Hawkins, Willoughby ir Doherty (2012) pabrėžia, kad skyryboms reikšmingos iš ankstesnės patirties atsineštos į šeimą destruktyvios problemos. Laima pasakoja, kad ankstyva tėvo mirtis ir mamos charakterio ypatybės galėjo prisidėti prie to, jog jai nesisekė sugyventi su vyru:

Tėvas mano žuvo, kai aš buvau paauglystėj, tai tas turėjo didelės įtakos tokio vyriško pasaulio nepažinimas. Mamos valdingumas teikė tai, kad aš kaip žmogus buvau nepasitikinti savimi [Laima, 44 m.].


Birutė mini, kad gyveno su vyru taip, kaip išmoko tai daryti pirminėje šeimoje. Tai, jos manymu, labiausiai išryškėja konfliktų metu ir nepa-deda jų spręsti:

mes visus – ir gerus, ir blogus dalykus, elgesio modelį jau būnam atsinešę iš savo šeimos. Konflikto metu tas modelis labiausiai išryškėja [Birutė, 39 m.].

Tyrimo dalyvė teigia pastebėjusi, kad kilus konfliktui, abi pusės bando jį spręsti taip, kaip matė sprendžiančius savo tėvus. Laimos ir Birutės pasakojimai rodo, kad pirminėje šeimoje išmoktas modelis atsinešamas į naują šeimą. Pasak Navaičio (1999), dar vaikystėje susiformuoja vaizdas, kaip turi elgtis vyras ir moteris, o suaugę asmenys šiuos vaidmenis sten-giasi įgyvendinti savo šeimoje. Tyrimo dalyvės mano, kad iš ankstesnės šeimos gavo netinkamą elgesio modelį, kaip spręsti konfliktus, gyventi santarvėje ir kurti šeimą. Berger ir Luckmann (1999) teigia, kad požiūris ir elgesio modeliai, kuriuos žmogus atsineša iš tėvų, dažnai suprantami kaip vieninteliai ir nekeičiami, todėl juos sunku pakeisti kitais, labiau padedančiais kurti santykius. Pirminė šeima dažnai prisideda prie naujos šeimos kūrimo ne tik per perduodamus elgesio modelius, kurių joje išmoksta vaikas. Daivos pasakojime atsiskleidžia tėvų dalyvavimas pačiuose santykiuose su vyru:

Jo tėvai buvo tokie katalikiški žmonės ir jie sakė: „Ne, jau mes tai neleisime vai-kams gyventi po vienu stogu nesusituokus“ [Daiva, 34 m.].

Anot Daivos, tėvų dalyvavimas poros santykiuose buvo toks stiprus, kad jeigu jie nebūtų vertę, pora ir nebūtų tuokusis. Dėl tėvų daromo spaudimo tuoktis pora negalėjo sąmoningai prisiimti atsakomybės ir įsipareigojimų už santuoką. Jenkins (2008) pabrėžia, kad sąmoningu-mas ir laisvas noras yra kuriamos santuokos pagrindas, todėl galima daryti prielaidą, kad, esant išoriniam spaudimui, Daivos santuoka buvo sudaryta ne visai laisva valia. Vėliau tai galėjo prisidėti prie santuokos nutrūkimo.Tyrimo dalyvės kaip skyrybų veiksnį išskiria pasirengimą sukurti san-tuoką. Daiva sako mananti, kad jos vyras nebuvo pasirengęs santuokai, šeima jam – ne prioritetas:


Manau, kad mano vyras neturėjo to tokio pagrindo, kaip gyventi šeimoje, nebuvo pasiruošęs stengtis tą šeimą sukurti ir kokie tie santykiai turi būti tarp dviejų žmonių. Ir jis nesistengė nė kiek, jis gyveno tokį palaidą gyvenimą [Daiva, 34 m.].

Daiva teigia, kad jos vyras augo išsiskyrusioje šeimoje, todėl matė tik tokį gyvenimo modelį, neturėjo pavyzdžio, kuris padėtų jam išsaugoti savo šeimą, tačiau moteris mano, kad jis ir nesistengė to daryti, todėl tyrimo dalyvė tai trakuoja kaip vyro nepasirengimą santuokai.Laima taip pat pasakoja, kad jau po skyrybų sužinojo, jog jos vyras ir pats manė esąs nepasiruošęs santuokai, kas prisidėjo prie jų nesutarimų:

jisai irgi nebuvo visiškai iki galo apsisprendęs, tai galbūt irgi leido sau dėl to nebūti namuose, išeidinėti, su draugais būti [Laima, 44 m.].

Laima kalba ir apie tai, jog pati nebuvo pasirengusi santuokai:

Ir išvis, kai pagalvoju, tai nebuvau aš pasiruošusi tai santuokai. Nebuvo tokio sąmoningumo, apsisprendimo, aišku. Tokiam buitiniam lygmeny viskas, nebuvo elementarių psichologinių žinių [Laima, 44 m.].

Tyrimo dalyvė aiškina, kad ankstesni santykiai su priešinga lytimi nu-trūkdavo, todėl ji mano neturėjusi žinių, kaip reikia gyventi santuokoje. Kitos tyrimo dalyvės, kalbėdamos apie pasiruošimą santuokai, taip pat akcentuoja žinių trūkumą. Maslauskaitė (2004) teigia, kad vienas grėsmingų artėjančių skyrybų faktorių yra tai, kad du žmonės sukuria sąjungą pakankamai nesuvokdami, kaip tinkamai bendrauti tarpusa-vyje. Iš to, ką teigia tyrimo dalyvės, galima daryti prielaidą, kad tai, ką jos įvardija kaip nepasirengimą santuokai, ir yra nemokėjimas tinkamai susikalbėti su kitu žmogumi, spręsti konfliktus, vienas kitą palaikyti. Tai pagrindžia Maslauskaitės (2004) mintį. Määttä (2011) teigia, kad santuoka yra pasmerkta žlugti, jei ja nesirūpinama, jei moteris nėra pa-tenkinta šiais santykiais ir jaučia, kad neturi ryšio bei vyro palaikymo. Todėl galima teigti, kad prieš sudarant santuoką sužadėtiniams būtina aptarti, kaip kiekvienas supranta savo ir sutuoktinio pareigas, konfliktų sprendimą, lūkesčius vienas kito atžvilgiu. Analizuojant patirtis iki santuokos, tyrimo dalyvių pasakojimuose išryš-kėja nuostatų ir įsitikinimų apie santuoką tema. Gintarė teigia, kad ji


dar prieš susituokdama buvo įsitikinusi, jog santuoka ir šeima yra viena visam gyvenimui:

Todėl, kad mano įsitikinimas toks, aš ištekėjau visam gyvenimui, dar gražiau, dar kažko reikia. mano įsitikinimas toksai, kad jeigu šeima, santuoka, tai visam gyvenimui [Gintarė, 40 m.].

Tuo tarpu Laima teigia, kad, priešingai nei Gintarė, tuokėsi manydama, jog bet kada gali išsiskirti:

ėjau jau į santuoką su tokia nuostata, kad jeigu nepavyks, tai eisiu skirtis. santuoka nėra visam gyvenimui [Laima, 44 m.].

Galima daryti prielaidą, kad tyrimo dalyvės pasąmonėje bandė įvyk-dyti tai, ką buvo sau įteigusios kaip teisingą sprendimą. Asmeniniai įsitikinimai ir nuostatos turi reikšmės šeimos funkcionavimui. Galima teigti, kad jei tyrimo dalyvė įsitikinusi, jog santuoka visam gyvenimui, ji stengiasi bet kokia kaina ją išsaugoti ir aukojasi dėl sutuoktinio. Jei nusiteikiama, kad nieko nepavyks, tarsi užprogramuojama, jog santykiai nesusiklostys. Vis dėlto, remiantis tyrimo duomenimis, išryškėja, kad nei viena, nei kita kraštutinė nuostata santuokos ir skyrybų atžvilgiu nepadėjo tyrimo dalyvėms išsaugoti santuokos. Interviu metu išryškėjo skyrybų veiksniai, susiję su gyvenimu santuo-koje. Dauguma tyrimo dalyvių pažymi, jog santuokoje vyravo sutrikusi komunikacija ir atvirumo stoka. Moterys pabrėžia, kad būdavo sunku rasti bendrą kalbą su vyru:

Mes labai skirtingi esame ir malėmės va taip va 20 metų skirtingai labai ir nie-kaip, na, niekaip negalėjome, kaip čia pasakyti, išsimalti. Niekada neradome bendro taško, į kurį paimtume ir atsiremtume abudu. Aš mačiau skirtumus, žiaurius skirtumus mačiau. Ir aš mačiau, kad jie nesieja mūsų, nes nemokam apsišlifuoti [Gintarė, 40 m.].

Tyrimo dalyvės pasakojime taip pat išryškėja įgūdžių stoka spręsti konfliktus:

mes problemų nesprendėm nei mes mokėjom spręst, nei mes pasiruošę buvom, tiktai vienas kitą kaltinom [Laima, 44 m.].


Tyrimo dalyvės kalba apie nemokėjimą rasti bendros kalbos. Anot Miš-kinio (2003), sėkmingai santuokai reikalingas gebėjimas bendrauti su sutuoktiniu ne vadovaujantis emocijomis, bet pasitelkiant protą, gebant rasti kompromisą įvairiose šeimos funkcionavimo sferose. Galima teigti, kad tyrimo dalyvių santuokose sutuoktiniai šių savybių stokojo arba nepuoselėjo, vyravo nesusikalbėjimas, o tai galiausiai lėmė santuokos baigtį. Akter ir Begum (2012) pabrėžia tai, ką teigia ir tyrimo dalyvės. Nesusikalbant tarpusavyje ir nesprendžiant problemų galima buvo numatyti, kad šeimai kyla grėsmė. Autoriai teigia, kad skyrybos yra ne vienadienis procesas, tai gali tęstis netgi gana ilgai. Sutuoktinių pagalba ir parama vienas kitam yra svarbūs norint išsaugoti santuoką. Moterys pabrėžia, kad nebuvo pagalbos auginant vaikus ar tvarkant buities reikalus, paramos, kurių jos tikėjosi:

Man trūko buityje pagalbos, vaikus auginant pagalbos, netgi psichologinės tokios pagalbos, paramos [Birutė, 39 m.].

Vienas svarbių santuoką iš vidaus ardančių veiksnių – paslaptys. Gin-tarės teigimu, santuokoje ji nebuvo iki galo atvira su vyru ir visus tuos metus turėjo paslaptį, kurią atskleidė vyrui tik po dvidešimties metų:

Buvo paslaptis, kurios aš neatskleidžiau, ir ta paslaptis išaiškėjo. Ir aš labai nu-simečiau nuo savęs, ką tempiau 20 metų. Mano vyrui tai buvo skaudus smūgis, žiauriai [Gintarė, 40 m.].

Galima daryti prielaidą, kad atvirumo nebuvimas galimai prisidėjo prie jos santykių su vyru nutrūkimo, nes visus santuokos metus ji galėjo jausti įtampą ir baimę bendraudama su vyru, kad neišaiškėtų paslaptis. Ši baimė kėlė sunkumų vystant tarpusavio santykius. Tyrimo dalyvės kaip vieną skyrybų priežasčių įvardija smurtą šeimoje . Trys tyrimo dalyvės patyrė psichologinį smurtą šeimoje. Viena jų teigia, kad reikėjo laiko, kol tai suprato ir įsisąmonino:

aš šiaip daugiausia vėliau sau ir įsivardinau, kad aš nuo jo patirdavau tokį psichologinį smurtą [Birutė, 39 m.].

Kitos dvi dalyvės pasakoja apie skaudžias patirtis, bet to nelaiko smurtu. Galima daryti prielaidą, kad moterys vyro spaudimo ir dominavimo


šeimoje nelaiko smurtu, kadangi stokoja žinių apie smurtą ir nesupranta, jog prieš jas smurtaujama. Viena tyrimo dalyvių pasakoja, kaip vyras, parėjęs namo, daužydavo langus, užsipuldavo:

Tai jis išdaužo langus, visas kruvinas kaip veršis puola viršum. Užuolaidos plevėsuoja, kitą kartą ruduo, šalta, su vaikais susėdę ant lovų drebam. Nebeveikė smegenys jau jam . Britvos peiliukai po pagalve, peilis, mums iki tragedijos trūko tik trupinėlio [Raimonda, 45 m.].

Viena tyrimo dalyvių vyro elgesio tiesiogiai netraktuoja kaip psichologi-nio smurto prieš ją, tačiau supranta priklausomybę nuo vyro ir jo aiškų dominavimą jos atžvilgiu:

Žodžiu, jis man visada sakydavo, kad aš esu stipresnė ir aš valdau situaciją, bet aš jutau visiškai kitaip . Koks buvo stiprus priklausomybės nuo jo jausmas netgi ir aš pati leidau, kad laikytų [Gintarė, 40 m.].

Navaitis (1999) teigia, kad sutuoktinis pradeda dvejoti šeimos ateitimi, kai vienas jų dominuoja santuokoje, t. y. jaučiasi esąs aukščiau už kitą. Šeima, kurioje vieno poreikiai labiau atliepiami nei kito, laikoma defunk-cionalizuota. Tyrimo dalyvės yra prisiėmusios aukos vaidmenį, ir, pasak Liobikienės (2006), tai daryti jas verčia žema savivertė. Galima daryti prielaidą, kad tyrimo dalyvių šeimose vyrų naudojamas psichologinis smurtas prieš sutuoktines reiškia jų dominavimą santuokoje ir nelygią partnerystę, tačiau tyrimo dalyvės dėl žinių trūkumo šito nesuprato ir tai vertė santuokoje jaustis menkesnėmis nei jų sutuoktiniai. Analizuojant tyrimo dalyvių duomenis galima išskirti oficialiai skyrybų metu įvardytas skyrybų priežastis. 3 iš 6 tyrimo dalyvių paminėjo, kad jų vyrai piktnaudžiavo alkoholiu. Gintarė tiesiogiai nepasako, kad al-koholis buvo jų su vyru skyrybų priežastis, bet teigia, kad tai irgi galėjo prisidėti prie santuokos iširimo:

Kai sako, geria vyrai ar ne, ir kai serga jie, serga lyg visa šeima. Tai pas mus irgi buvo toks momentas. Aš ėjau į Al-Anon‘ą. paskui tiesiai šviesiai pasakiau, kad tu geri ir tai mane veikia [Gintarė, 40 m.].

Ji teigia lankiusi Al-Anon susitikimus, nes ją veikė tai, jog jos vyras geria, o pats vyras girtavimo nelaikė problema. Raimonda ir Daiva taip


pat atskleidžia, kad jų vyrai turėjo alkoholizmo problemų. Raimonda pasakoja išgyvenusi vyro alkoholizmą, jo alkoholines psichozes, kol galiausiai nusprendusi pabėgti nuo jo:

kai auksinės rankelės, tai ir gerklė auksinė atsiranda. būdavo taip – jeigu nieko nesutiko, tai pinigėliai namo parėjo, bet jeigu sutiko kokį draugą, tai viso gero, gali ir dvi savaites pamiršti, kad vyrą turi namuose. prasidėjo draugai, išėjimai, gėrimai, neparėjimai namo [Raimonda, 45 m.].

Daiva tyrimo metu pasakojo, kad dvi jos santuokos iširo dėl vyro alko-holizmo:

Tai pagrinde dėl alkoholio. Jis be proto daug gėrė, iš tikrųjų kiekvieną mielą dieną [Daiva, 34 m.].

Paprasčiausiai buvo per sunku matyti, kai žmogus grimzta į tą alkoholį ir tu negali niekuo jam padėti. Į šeimą neparnešdavo absoliučiai jokių pinigų. Paskui jau buvo iki tokio lygio, kad prašė 10 Lt cigaretėms ar 5 Lt, nes alaus reikia nusipirkti [Daiva, 34 m.].

Pirmuoju atveju vyras savo problemos nepripažino, bet antruoju jis ne kartą kreipėsi ir į psichologus, bet tai negelbėjo. Tyrimo dalyvės savo pasakojimais pagrindžia Miškinio (2003) teiginį, kad girtavimas tampa pagrindine šeimų skyrybų priežastimi, nes geriantis asmuo tampa šeimos gyvenimo centru, nebeskiria dėmesio kitiems šeimos nariams, prarasdamas savo kaip tėvo ir šeimos nario vaidmenį. Galima daryti prielaidą, kad tyrimo dalyvių šeimos, vyrams pradėjus gerti, tampa disfunkcinės, moterys tokiose šeimose tampa nelaimingos, vienišos, joms tenka visi rūpesčiai. Iš Raimondos ir Daivos pasakojimų galima suprasti, kad, vyrams geriant, visa finansinė atsakomybė už šeimos gerovę tekdavo joms.Kita tyrimo dalyvių minima skyrybų priežastis yra neištikimybė . 3 tyrimo dalyvės atskleidžia, kad išgyveno vyro neištikimybę, ir tai tapo jų santuokos iširimo pagrindine priežastimi. Laima pasakoja, kad apie vyro neištikimybę sužinojo iš draugės, jam per Šv. Velykas negrįžus namo, ir tai buvo veiksnys, privertęs ją nuspręsti skirtis:

prie vieno tokio įvykio, kai aš sužinojau jisai, na, su tokia mergina trankėsi, kad matė jį su kompanija, su mergina [Laima, 44 m.].


Savo ruožtu Daiva pati suprato apie vyro neištikimybę:

Ir kai jisai grįžo, aš iškart supratau, kad yra kažkas ne taip, kad jis turi kažką. Jis nė vienos nakties nemiegojo namie po grįžimo. Jis ir gyvena, ir dabar gyvena su ta moterim [Daiva, 34 m.].

Birutės vyras teigė norintis skirtis, nes pavargo nuo santuoką slegiančių bėdų, bet pati Birutė sako žinojusi, kad jos vyras rado kitą moterį:

tiesiog turėjo kitą moterį. Buvo sutikęs kitą moterį ir manau, kad tai buvo pagrindinė priežastis [Birutė, 39 m.].

Iš tyrimo dalyvių pasakojimų galima daryti prielaidą, kad neištikimybė tampa tik galutiniu tašku, kodėl išyra santuoka. Tyrimo dalyvės pasa-koja, kad negalėdavo kokybiškai bendrauti su savo vyrais, vykdavo nuolatiniai barniai, nesutarimai. Dauguma autorių, tyrinėjančių šeimos ir skyrybų procesus, teigia, kad vienos skyrybų priežasties dažniausiai nebūna, todėl net išsiskyrus dėl trečio asmens įsikišimo į santuoką, už to slypi ir daugiau priežasčių. Määttä (2011) teigia, kad neištikimybės fenomenas ar partnerio padarytas nusikaltimas, pavyzdžiui, vagystė ar smurtas, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl santuokos gali net ir netikėtai iširti. Hawkins ir Willoughby (2012) taip pat teigia, kad neišti-kimybė yra viena svarbių priežasčių.Gintarės pasakojime atsiskleidžia tai, ko neminėjo nė viena kita tyrimo dalyvė. Anot Gintarės, jos skyrybų priežastimi tapo jos tikėjimas:

Mano, kaip tikinčio asmens, jisai visai nepripažino, nesuvokė, kas aš esu. Tai va čia buvo praktiškai vos ne skyrybų priežastis, tai mano tikėjimas [Gintarė, 40 m.].

Dar gyvendama santuokoje Gintarė pasinėrė į tikėjimą, dalyvaudavo rekolekcijose. Tai nepatiko jos vyrui, nes pradėjusi giliai tikėti ji pasikeitė. Galima teigti, kad netenkinantys santuokiniai ryšiai verčia ieškoti, kas galėtų suteikti asmeniui vidinių jėgų ir kompensuoti santykių šeimoje kokybę. Tikėjime atrandamos kitokios vertybės, požiūriai keičia žmogų kaip asmenybę, tikėjimas padeda atsigręžti į save, savo jausmus, reflek-tavimas leidžia išeiti iš komforto zonos ir pamatyti trūkumus. Tai priver-čia keisti iš pirminės šeimos priimtą elgesio modelį, anksčiau buvusius bendravimo įgūdžius. Sutuoktinis gali būti nepasiruošęs pokyčiams, o senieji elgesio modeliai nebetinka. Tai šeimą veda prie skyrybų.


IŠVADOS

1. Sąlygos, galimai lemiančios santuokos baigtį, gali atsirasti jau pir-minėje asmens šeimoje, kur išmokstami įvairūs elgesio modeliai, kurie vėliau atsispindi naujai sukurtoje šeimoje. Tyrimo metu buvo atskleista, kad prie skyrybų atvedančiomis patirtimis pirminėje šeimoje tyrimo dalyvėms tapo: augimas disfunkcinėje ir/arba nepil-noje šeimoje, išmokti santykius apsunkinantys konfliktų sprendimo modeliai, tėvų spaudimas kurti santuoką, asmeninis nepasirengimas santuokiniams ryšiams.

2. Komunikacijos ir emocinio ryšio kokybės nebuvimas yra reikšmingi faktoriai, vedantys prie skyrybų. Juos apibūdina tokios charakteristi-kos kaip sunkumai priimant bendrus sprendimus, dalijantis buities rūpesčius, vieno ar abiejų sutuoktinių brandos trūkumas, emocinės paramos, geranoriškumo vienas kitam padėti ar atvirumo su partne-riu stoka.

3. Nors neištikimybė, alkoholizmas ar patiriamas smurtas šeimoje daž-nai tampa galutinėmis oficialių skyrybų priežastimis, jos taip pat yra ir sutrikusių poros santykių pasekmė.

REKOMENDACIJOS

1. Kadangi patirtys pirminėje šeimoje tampa svarbiu skyrybų fakto-riumi, tikslinga vaikų ir jaunuolių, ypač augančių disfunkcinėse šei-mose, ugdyme ar socialinio darbo pagalbos procese vykdyti veiklas, padedančias suprasti savo šeimos ir asmeninių komunikacijos mo-delių reikšmę kuriant ir išlaikant tarpasmeninius santykius, mokytis naujų, efektyvesnių komunikacijos būdų. Tai galėtų būti įtraukta į mokyklos socialinių pedagogų, dienos centrų, vaikų globos namų, seniūnijų socialinių darbuotojų veiklą.

2. Vietos valdžios institucijoms „šeimos linijos“ principu organizuoti visuotinai prieinamą pagalbą šeimos nariams, iškilus sunkumams šeimoje. Tai leistų išvengti ar sušvelninti šeimos krizes, efektyviau spręsti konfliktus. Tikslinga organizuoti mokymus ir seminarus, skirtus ne tik sužadėtinių rengimui, bet ir susituokusioms poroms.


3. Socialinių paslaugų įstaigoms, organizuojančioms smurto prevenci-jos veiklas, neapsiriboti informacijos apie smurtą sklaida, bet skirti dėmesio asmens orumui, pasitikėjimui savimi ir savivertei stiprinti.

LITERATūRA

1. Andrews, T. (2012). What is Social Constructionism? The Grounded Theory Review, 11-1, 39–46.

2. Akter, M. ir Begum, R. (2012). Factors for Divorce of Women Undergoing Divorce in Bangladesh. Journal of Divorce & Remarriage. 53, 639–651.

3. Berger, P. L. ir Luckman, T. (1999). Socialinis tikrovės konstravimas: žinojimo sociologijos traktatas. 263.

4. Dambrauskaitė, R. (2009). Skyrybų krizę išgyvenančių asmenų patirtys socialinio darbo požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: [žiūrėta: 2016-04-15].

5. Gottman, J. ir Silver, N. (1999).The Seven Principles for Making Marriage Work. New York: Three Rivers Press.

6. Hawkins, A. J., Willoughby, B. J. ir Doherty, W. J. (2012). Reasons for Divorce and Openness to Marital Reconciliation. Journal of Divorce & Remarriage, 53, 453–463.

7. Jenkins, R. (2008). Rethinking Ethnicity: Arguments and Explorations, London: Sage.

8. Kalmijn, M., Vanassche, S. ir Matthijs, K. (2011). Divorce and Social Class During the Early Stages of the Divorce Revolution: Evidence From Flanders and the Netherlands. Journal of Family History, 36, 159–172.

9. Kiiski, J., Määttä, K. ir Uusiautti, S. (2013). For Better and for Worse, or Until: On Divorce and Guilt. Journal of Divorce & Remarriage, 54, 519–536.

10. Liobikienė, T. N. (2006). Krizių intervencija. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 10–12.

11. Maslauskaitė, A. (2004). Meilė ir santuoka pokyčių Lietuvoje. Vilnius: Mokslo aidai.

12. Maslauskaitė, A. (2005). Šeima ir šeimos politika: patirtis ir neokon-servatyvios politikos gairės. Vilnius, 26. Prieiga per internetą: [žiūrėta: 2016-05-14].

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090728_103241-02623/DS.005.0.02.ETDhttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090728_103241-02623/DS.005.0.02.ETDhttp://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/A.Maslauskaite.-Seima-ir-seimos-politika.-Patirtis-ir-neokonservatyvios-patirties-gair%C4%97s.pdfhttp://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/A.Maslauskaite.-Seima-ir-seimos-politika.-Patirtis-ir-neokonservatyvios-patirties-gair%C4%97s.pdfhttp://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/A.Maslauskaite.-Seima-ir-seimos-politika.-Patirtis-ir-neokonservatyvios-patirties-gair%C4%97s.pdfhttp://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/A.Maslauskaite.-Seima-ir-seimos-politika.-Patirtis-ir-neokonservatyvios-patirties-gair%C4%97s.pdf


13. Määttä, K. (2011). The Throes and Relief of Divorce. Journal of Divorce & Remarriage, 52, 415–434.

14. Miškinis, K. (2003). Šeima žmogaus gyvenime. 548.15. Navaitis, G. (1999). Lietuvos šeima: psichoterapinis aspektas. 196.16. Pincus, A. ir Minahan, A. (1973). Social Work Practice. Model and Methods .

F.E. Peacock, 355.17. Stein, S. (1997). Kai sudūžta meilė: tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui

įveikti. Vilnius: Lektūra, 21; 158.18. Teater, B. (2010). An Introduction to Applying Social Work Theories and Methods.

Mc.Graww Hill University press, 16–37.

LAURA VARŽINSKIENė, VIKTORIJA VASILIKAITė

REASONS Of DIVORCE AND SUPPORT TO ThE fAMILY: wOMEN’S PERSPECTIVE

SUMMARY

The article analyzes the main causes of divorce on the basis of subjective experiences of divorced women. Any divorce is associated with a loss, because one loses a person with whom they have probably spent a large part of their life. Divorce is re-lated to one’s social status, environment and changes in psychological state. Although the number of marriages tends to increase annually, the number of divorces is also increasing. The article aims to examine the experiences that might lead to divorce. The method of qualitative research was chosen in order to reveal and analyse the women’s experiences. Half-structured interviews were used as the means to gather the data. The method of qualitative content analysis was employed in order to analyze the data. 6 women who got divorced between 2 and 10 years ago participated in the research.The qualitative research has shown that the conditions leading to the di-vorce may appear even before marriage, as spouses bring their ineffecti-ve behavioural patterns into a new family. Experiences that led to the divorce for the research participants were: dysfunctional or incomplete


primary family; ineffective learned ways of conflict management, paren-tal pressure to create a family or personal unpreparedness for marriage. These conditions may also appear during the marriage, when the skills to communicate or the quality of emotional connection inside the family are poor. Although infidelity, violence or alcoholism are often the offici-ally named grounds for divorce, it is also the consequence of unbalanced relationship of the spouses. Keywords: marriage, divorce, divorce reasons, experiences of women.

SKYRYBŲ PRIEŽASTYS IR PAGALBA ŠEIMAI: MOTERŲ ......kad santuokos baigčiai, tyrimo dalyvių...

Documents

Transcript of SKYRYBŲ PRIEŽASTYS IR PAGALBA ŠEIMAI: MOTERŲ ......kad santuokos baigčiai, tyrimo dalyvių...