/ ^ LIETUVOS f f C SOCIAUNIU T Y R I M U

^ CENTRAS

SENEJANTI V I S U O M E N E : KAIP MES PASIRENG^?

Daiva Skuciene Algirdas Bartkus Julija Moskvina Auste Uleckiene

Vilnius 2015

U D K 316.346.32-053.9(474.5) Se76

SENEJANTI V I S U O M E N E : K A I P M E S PASIRENG^? Monografija

Autoriai:

Daiva Skuciene, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Auste Uleckiene

Autoriii indelis autoriniais lankais (a. 1.):

D. Skuciene (12 a. 1.), A . Bartkus (2 a. 1.), J. Moskvina (2 a. 1.), A . Uleckiene (4 a. 1.).

Recenzavo:

Prof, habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis, Lietuvos socialiniq tyrimn centras Dr. Laima Okuneviciute-Neverauskiene, Lietuvos socialiniii tyring centras Dr Rasa Naujaniene, Vytauto Didziojo universitetas Dr. Domantas Jasilionis, Makso Planko demografiniii tyrimq institutas, Rostokas, Vokietija

Apsvarstyta Lietuvos socialiniii tyrimii centre Mokslo tarybos posedyje 2015 m. kovo 26 d. Mokslo tarybos protokolo Nr. MT-1.

Knyga parengta ir isleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamq, projekt^ „Senejanti visuomene: kaip mes pasireng??" (MIP-080/2013, sutarties data 2013-05-29) 2013-2015 m.

ISBN 978-9955-862-49-9

TURINYS

JVADAS 7

PIRMAS SKYRIUS 11 VISUOMENES SENEJIMAS: L E M I A N T Y S VEIKSNIAI IR PADARESlIAl 11

1.1. Amziaus sampratij ivairove 11 1.2. Visuomenes senejim^, lemiantys veiksniai 12 1.3. Gyventojii senejimo padariniai 14

1.3.1. Neigiami ekonominiai gyventoji^ senejimo padariniai 15 1.3.2. Teigiamas poveikis 16 1.3.3. Neutralus poveikis 17

ANTRAS SKYRIUS 19 DEMOGRAFEslES PROGNOZES 19

2.1. Tarptautines gyventoji^ strukturos pagal amzii^ prognozes 19 2.2. Darbo jegos struktura pagal amzi^ ir prognozes 22 2.3. Ilgalaike darbo uzmokescio ir uzimtumo prognoze 25

TRECLVS SKYRIUS 37

SENEJANCIOS VISUOMENES ISSUKIAI D A R B O R I N K A I 37

3.1. Pasekmes darbo rinkai 37

3.1.1. Darbo j egos strukturos pokyciai 37 3.1.2. Darbuotojii pasitraukimo is darbo rinkos veiksniai 38 3.1.3. Uzimtumo vyresniame amziuj e scenarij ai 43 3.1.4. Gyventojq senejimas ir darbo nasumas 43 3.1.5. Darbdaviii pozitiris i darbuotojq. senejim^ 45

3.2. Gyventojn dalyvavimas darbo rinkoje sulaukus pensinio amziaus 49

3.2.1. Ketinimai dirbti sulaukus pensinio amziaus 49 3.2.1.1. Gyventojn ketinimai dirbti, sulaukus pensinio amziaus, pagal sociodemografines charakteristikas 52 3.2.1.2. Gyventojnketinimai dirbti, sulaukus pensinio amziaus, pagal subj ektyvius sveikatos vertinimus ir negali^ 58 3.2.1.3. Gyventojii ketinimai dirbti, sulaukus pensinio amziaus, pagal pozicij^^ darbo rinkoje 60 3.2.1.4. Veiksniai, lemiantys sprendim^nedirbti sulaukus pensinio amziaus 66

3.2.2. Aplinkybes, lemiancios dalyvavimo darbo rinkoje trukm? 68

3.3. Darbdaviii poziuris [ darbo jegos senejim^ 73

3.3.1. Tyrime dalyvavusiii darbdaviq jmonivj/istaigii darbuotojn kaita ir jos priezastys 74 3.3.2. Darbuotojams biidingos savybes pagal amzii^ 75

3

3.3.3. Vyresnio amziaus darbuotojii skatinimas t^sti profesin^ karjer^ 83 3.3.4. Darbdaviii siulomos galimybes, skatinant vyresnio amziaus darbuotojus t^sti profesin§ karjer^ 85 3.3.5. Darbdaviii dazniausiai naudojama priemone vyresnio amziaus (55 m. ir daugiau) asmenii integracijos j_ darbo rinkc). paramai 87 3.3.6. Darbdaviii poziuris [ darbuotoji^ amziaus didejimo padarinius jmonej e/[staigoj e - 88 3.3.7. Priemones, kuriij imti^si darbdaviai, esant darbuotojii trukumui 89 3.3.8. Darbdaviii valstybes politikos priemonii^ vertinimai 93

KETVIRTAS SKYRIUS 97 GYVENTOJIJ Fns[ANSy P L A N A V I M A S ISEJUS I PENSIJA. VARTOJIMO IR K A I N y P O K Y C I A I 97

4.1. Gyvenimo ciklo modelio nuostatos visuomenes senejimo poveikio ekonomikai vertinime 97 4.2. Finansinis rastingumas ir pensinio laikotarpio pajamq planavimas 99

4.2.1. Finansinio rastingumo svarba, metodika, veiksniai 99 4.2.2. Finansinio rastingumo saltiniai 101 4.2.3. Finansinio rastingumo problemos 103

4.3. Pagalba planuojant pensines pajamas uzsienyje ir Lietuvoje 106

4.3.1. Finansii patarejai apie pajamii senatvei planavim^iuzsienyje 106

4.3.2. Lietuvos gyventojn finansinio rastingumo tyrimii apzvalga 108

4.4. Lietuvos gyventojn finansinis planavimas pensiniam laikotarpiui 110

4.4.1. Lukesciai del busimos pensijos 110 4.4.2. Gyventojii santaupos 115 4.4.3. Esami finansiniai isipareigojimai 123 4.4.4. Turimas turtas, kuris gaiety didinti pajamas senatveje 127 4.4.5. Pajamos is investicijn 130 4.4.6. Galimybes padengti finansinius [sipareigojimus iki pensijos 133

4.5. Mokesciii ir socialinio draudimo tarifo keitimo poveikis vartojimui ir kainii pokytis senejanciose visuomenese 137

PENKTAS SKYRIUS 152

SENEJANCIOS VISUOMENES ISSUKIAI SVEIKATOS A P S A U G O S SRITYJE 152

5.1. Pasekmes ir galimybes sveikatos prieziuros sistemai 152

5.1.1. Sveikatos prieziiiros islaidq augimas 152 5.1.2. Sveikatos prieziiiros islaidiikoncentracija paskutiniais gyvenimo metais 155 5.1.3. Sveiko gyvenimo budo reiksme visuomenes senejimo kontekste 156 5.1.4. Pasiulymai sveikatos apsaugos sriciai, sprendziant visuomenes senejimo issukius 162

4

5.2. Gyventojn sveikatos ir sveikatos prieziuros sistemos vertinimas 163

5.2.1. Sveikatos bukles vertinimas 163 5.2.2. Sveikatos pokyciai per pastaruosius penkerius metus 172 5.2.3. Gyventojn vertinimai, kick sveik^gyvenimo biid^jie gyvena 175 5.2.4. Sveikatos prieziuros paslaugq prieinamumo vertinimas 177 5.2.5. Sveikatos prieziuros paslaug^ kokybes vertinimas 181

5.3. Visuomenes senejimo pasekmes ir jq sprendimas sveikatos prieziuros sektoriui: ekspertii poziGris 183

5.3.1. Finansines, socialines ir organizacines visuomenes senejimo pasekines sveikatos prieziiiros sistemai 183 5.3.2. Sveikatos prieziuros sistemos prieinamumas ir kokybe ekspertq nuomone 185 5.3.3. Sveikatos prieziuros sistemos esamas finansavimas visuomenes senejimo kontekste 188 5.3.4. Sveikatos prieziuros sistemos valdymo ir organizavimo problemos bei pasiulymai 189 5.3.5. Kitos pertvarkos kryptys, svarbios sveikatos prieziuros sistemai 191 5.3.6. Paslaugnkryptys, kurias butina pletoti sveikatos prieziuros sistemoje visuomenes senejimo kontekste 194 5.3.7. Seimos vaidmuo teikiant sveikatos prieziuros paslaugas 196 5.3.8. Gyventojii sveikatos tendencijos, stiprinimo svarba ir galimybes 196 5.3.9. Sveikatos prieziuros sistemos laukiancios perspektyvos, jei nebus imtasi priemonin atsizvelgiant [ visuomenes senejim^^ 199

5.4. Islaidii sveikatos apsaugai prognoze 200

SESTAS SKYRIUS 210 SOCIALINES PRIEZIUROS IR GLOBOS SISTEMA SENEJANCIOS VISUOMENES S 4 L Y G O M I S 210

6.1. Visuomenes senejimo poveikis socialiniii paslaugq sektoriui 210 6.2. Socialines prieziuros ir globos paslaugnpagyvenusiems asmenims vertinimas 219

6.2.1. Socialines prieziuros ir globos paslaugq prieinamumo vertinimas 219 6.2.2. Socialines prieziuros paslaugn kokybes vertinimas 224 6.2.3. Finansavimo atsakomybe uz socialines prieziuros ir globos paslaugas pagyvenusiems zmonems 226 6.2.4. Socialines prieziuros ir globos paslaugii pagyvenusiems zmonems budai 231 6.2.5. Socialines prieziuros ir globos paslaugn pagyvenusiems zmonems teikejai 235

6.3. Socialines paslaugos senejancios visuomenes kontekste: ekspertii pozitiris 237

6.3.1. Visuomenes senejimo pasekmes 237 6.3.2. Jei niekonekeistume 237 6.3.3. Socialinii). paslaugii visuomeninis kontekstas 238

5

6.3.4. Socialiniiipaslaugiipolitika 241 6.3.5. Finansavimas 243 6.3.6. Prieinamumas ir kokybe 244 6.3.7. Socialiniii paslaugn sistemos valdymas 246 6.3.8. Paslaugnpletros kryptys senejancioje visuomeneje 246

6.4. Socialines globos ir prieziuros senatveje s^naudii prognoze 256

SEPTINTAS SKYRIUS 259 UZSIENIO SALIU STRATEGUOS, ES POLITIKOS K R Y P T Y S S I E K L \ N T SPR^STI SVEIKATOS A P S A U G O S IR SOCIALINES P A R A M O S SISTEMIJ K A S T U DIDEJIMA 259

ISVADOS 269

REKOMENDACIJOS 275

LITERATURA 279

PRIEDAI 299

Priedas N r 1. Gyventojii ketinimii dirbti, sulaukus pensinio amziaus, tyrimo metodika ir klausimynas 300 Priedas N r 2. Gyventojii apklausos rezultatai 308 Priedas N r 3. Darbdaviii zvalgomasis tyrimas (interviu) 313 Priedas N r 4. Darbdaviii apklausos metodika 319 Priedas Nr. 5. Tyrime dalyvavusividarbdaviiiir jiiimoniq/istaigii charakteristikos 325 Priedas Nr. 6. Ekspertq apklausa 328 Priedas N r 7. Sveikatos bukles ir sveikatos prieziuros sistemos vertinimas 329 Priedas Nr. 8. Socialines prieziiiros ir globos paslaugij. prieinamumo ir kokybes vertinimas 330 Priedas Nr. 9. Socialines prieziuros ir globos paslaugii teikimo biadu priimtinumo vertinimas 331

6

JVADAS Visuomeniii senejimas s^lygojamas si\i demografiniii pokyciii: dideja vyresniii gyventojvi

dalis, ypac vyriausio amziaus. Manoma, kad X X a. prasidej? pokyciai dides ir tures ilgalaikiii pasekmiii visuose pasaulio regionuose (Radu, 2013). Nors gyventojn senejimas - visuotinis reis-kinys, taciau senejimo laikas ir dinamika ivairiose salyse skiriasi. Labiau issivysciusios salys gyventojn senejim^patiria greiciausiai, kitose salyse tai dar tik pasireiks artimiausiu metu (Scho-eni, Ofstedal, 2010; Hope ir kt., 2012; Radu, 2013).

Istoriniame kontekste gyventojij. senejimas yra viena didziausiii zmogaus sekmes istorijii, atspindinciii pazang^ visuomenes sveikatos, medicinos, svietimo ir ekonomines pletros sferose (Schoeni, Ofstedal, 2010; Global Population Ageing, 2012). Taciau gyventojij senejimas trak-tuojamas ne tik kaip visuomenes laimejimas ar pazanga, bet ir kaip daugybe issukiq sveikatos prieziuros, pensijii sistemos bei darbo rinkos sritims (Wacker, Robeto, 2011; Schoeni, Ofstedal, 2010; Hope i r k t , 2012).

Poziuris [ visuomenes senejim^ kaip issuki ekonominiam ir socialiniam gyvenimui tick aka-deminiame, tick ir politiniame lygmenyje inicijuoja diskusijas del senejancios visuomenes pa-darinin ir vis dazniau tampa viena svarbiausiii socialines politikos temi^. Neigiami^ senejimo pasekmiii jzvelgiama kalbant apie pensijii politikos, sveikatos bei ilgalaikes prieziuros paslau-gil, uzimtumo politikos, infrastrukturos pletros, galiausiai migracijos ir integravimo politikos pokycius. Kita vertus, neigiamos pasekmes minetose sferose gali pasireiksti arba nepasireiksti priklausomai nuo to, kaip viesoji politika, privatus sektorius, pilietine visuomene ir individai pasirengs visuomenes amziaus strukturos pokyciams.

Taigi, [vairin sriciii pasirengimo visuomenes senejimui analize yra reikalinga ir naudinga tick moksline, tick politine prasme. Nuodugnus isskirtii socialines politikos sriciii nagrinejimas per pasirengimo gyventojn senejimui prizm? leidzia ne tik giliau pazinti pat; tiriamq^ reiskini, bet ir identifikuoti problemas, kurias reiketn [veikti svelninant gyventojn senejimo keliamus padarinius.

Istirtumas Lietuvoje gyventojii senejimo problematika yra palieciama atskinj. mokslo sriciii ir sakq tyrejij.

Demografinius salies pokycius, tarp j i i ir gyventojq senejimo procesus, tiria StankOniene, JasiUonis, Sipaviciene, Mitrikas, Maslauskaite, Baublyte, Gedvilaite-Kordusiene ir kt. Nagrinedami Lietuvos gyventojii amziaus struktQr% jie nustate, kad salies gyventoji; senejimo procesai, palyginus su kitomis issivysciusiomis salimis, musn salyje vyksta sparciau (Stankuniene ir kt., 2002; Stankuniene, 2003). Taip pat is kitq Europos saliii Lietuva ypatingai issiskiria mirtingumo tendencijomis (Jasilionis, Stan­kuniene, 2011; Jasilionis, Stankuniene, 201 lb), kuris paaiskina Lietuvoje vykstantj „senejim^ is vir-saus", t. y. paci4 vyriausiq (75 ir daugiau metij), ypac motent gyventojn gausejim^.

Tyrimas „Gyventojii politikos vertinimas" (Stankuniene ir kt., 2003) parode, kad Lietuvos gyventojams svarbiausi pozymiai, leidziantys vien^ ar kit^ zmogn priskirti seni^ kategorijai, yra kalendorinis amzius, fizines ir psichines sveikatos bukle (kiekvien^ atitinkamai paminejo po 25 proc. apklaustujn). Minetas tyrimas atskleide ir tokin. socialiai konstraojamii rodikliii svarb^ salies gyventojams apibreziant pagyvenusj amziii kaip savarankiskumo praradimas ir priklauso-mybe nuo kitq zmonii^bei isejimas [ pensij% Vienas j q glaudziai susij^s su fizines arba psichines sveikatos bukle, o kitas - su zmogaus ekonominiu aktyvumu, taip pat abu jie nurodo zmogaus santykio su kitais zmonemis pasikeitim^.

7

Kai kuriuos gyventojii senejimo nacionalinius ypatumus atskleidzia Demografiniii tyrimit instituto adikti seimos kaitos tyrimai, pavyzdziui, buvo nustatyta, kad tarp neseiminiii namq ukiq, kurie Lietuvoje sudaro arti trecdalio, absoliuti dauguma - vieno asmens, dazniausiai vyres­nio amziaus moters, namiiukiai (Stankuniene, Jasilionis, 2009).

Nepaisant sukaupU; pakankamq ziniq apie demografinius salies procesus, tyrimq, skiitii nu-statyti sill procesii poveikl ivairioms visuomeninio gyvenimo sritims, Lietuvoje kol kas truksta. Visuomenes senejimo padariniq ir pasirengimo siems issukiams tematika mtisii salyje nera pa-kankamai isnagrineta. Didesni diskurso sraut^ sudaro ES politiniai dokumentai ir j q nuostatij pateikimas, nemokslinio pobudzio publikacijos, skirtos aptarti visuomenes senejimo ir sio reis-kinio padariniii problematik^. Labiau issiskiria visuomenes senejimo issukiii pensijq sistemai tyrimai, si tematika yra labiau isanalizuota, pateikti minetos sistemos reformavimo pasiulymai (Lazutka, Skuciene, 2009; 2013). Senejimo poveikio analize kitoms sritims (sveikatos apsaugai, socialinei ir uzimtumo politikai, finansq planavimui) atsispindi kol kas negausiose mokslinese publikacijose: Kanopiene, Mikulioniene (2006) sieke [vertinti Lietuvos gyventojn demografi-nio senejimo process atskleisti sio proceso keliamus issukius Lietuvos visuomenes raidai ir sveikatos apsaugos sistemai. Visuomenes senejimo process kaip gimstamumo, mirtingumo ir migracijos procesq pokyciq rezultatai gyventojii amziaus strukturai teorineje plotmeje analiza-vo Cepinskis, Kanisauskaite (2009). Sie autoriai aptare valstybes gyventojii politikos kryptis siekiant valdyti senejimo procesus. Cepenaite (2008) nagrinejo pagyvenusiq zmoniq aktyvum^ nestacionariii bendruomenes socialiniii paslaugq apreptj. Adomaitiene (2007) vertino aktyvaus senejimo politikos socialines sistemos funkcionavim^. Zalimiene ir Lazutka (2009) vertino gy­ventojii senejimo procesii itak^ socialines globos finansavimo pokyciams. Lazutka, Skuciene, Bartkus ir kt. (2011) iki 2060 m. prognozavo valstybinio socialinio draudimo pajamas ir islaidas. Vyresnio amziaus asmenii uzimtumo klausimus jvairiais aspektais tyrinejo Gruzevskis, Okune-viciiite-Neverauskiene, Pocius, Moskvina, Zalimiene, Cesnuityte, Biveinyte (zr. 2003-2008 m. tyrimus). Profesines veiklos svarbci vyresnio amziaus zmoniii gerovei [rode Vaznoniene (2011). Visuomenes senejimo padarinius darbo rinkai ir [monems nagrinejo Mikulioniene, Medaiskis, Gruzevskis (2007). Jie parode nepakankam^ salies imoniii pasirengimo darbo jegos senejimui. Maldeikiene (2005), Jureviciene (2008) savo darbuose teike pasiulymus, kaip planuoti pajamas, taip pat ir per gyvenimo cikl% bei kaip rupintis savo senatve.

Gyvenimo kokybes, amziaus ir sveikatos priklausomyb? Vilniaus miesto gyventojii pa-vyzdziu tyre Jurgelenas, Juozulynas, Butikis, Greiciute (2007). 2010 m. buvo atliktas panasus tyrimas, kuriuo Juozulynas ir kt. (2010) pasiule nauj^poziuri gyvenimo kokybes politikos for-mavimui. Jii nuomone, formuojant veiksmingesn? sveikatos ir socialin^ politik^ reikia gerinti gyventojii fizinius, psichologinius ir socialinius santykius. Zalimiene (2007) analizavo socia­lines globos paslaugii pagyvenusiems zmonems standartii poreiki, taikymo praktik^^ Lietuvoje bei uzsienio salyse, siekiant uztikrinti paslaugn kokyb?. Paslaugn, orientuotii i senii, negali^ turinciii zmoniii sveikatos problemas, paslaugii, teikiamii namuose, poreikio didejim^ analiza­vo Kudukyte-Gaspere, Jankauskiene, Staras (2013).

Poziurio j pagyvenusius zmones klausimus gvildeno Mikulioniene, Petkeviciene (2006), Rapo-liene (2007), Surkiene, Stukas, Alekna, Melvidaite (2012). „Gyventojii politikos vertinimo" tyrimo duomenimis (Stankiiniene ir kt., 2003), „deklaruojama pagarba vyresniajai kartai menkai derinasi su dalies gyventojii skelbiamomis diskriminacines elgsenos apraiskomis pagyvenusiiijii atzvilgiu", 0 nepakankamos zinios apie gyventojii senejim^, „sukuria terp? gyventojii senejimo proceso dra-matizavimui - jo mastai perdedami, proceso vertinimas - isimtinai neigiamas".

8

Naujumas Lietuvoje moksliniai tyrimai, analizuojantys visuomenes senejimo issukius, yra negausus, frag-

mentiski, kita vertus, gyventojii, darbdaviiipozitiriai [ sj reiskini nebuvo analizuoti, nebuvo atliktos ilgalaikiii socialines paramos ir sveikatos apsaugos islaidii prognozavimo, vartojimo pokyciii pro-gnoziiibei kitii saliii patirties pasirengimo sutikti visuomenes senejimo issiiki analizes.

Todel mokslinio projekto „Senejanti visuomene: kaip mes pasirengs?" metu atliktas tyrimas leido ivairiapusiskai pazvelgti [ Lietuvos populiacijos senejimo keliamas problemas ir jvertinti, kaip visuomene ir jos institutai yra siam reiskiniui pasiraos^ ir kas turetii buti daroma politiniame lygmenyje siekiant isnaudoti senstancios visuomenes potencial^i, uztikrinant socialin? sanglaud^ tarp kartii ir efektyviai planuojant ribotus valstybes isteklius.

Taip pat reikia pazymeti, kad svarstant atskiras politikos kryptis ir sprendimus labai svarbu zinoti ne tik prognozes visuomenes senejimo atzvilgiu, taciau ir tai, kq. patys gyventojai mano apie sjprocess ar apskritai galvoja apie visuomenes senejimo keliamus issiikius, kokiomis nuos-tatomis pasizymi ir 1.1.1 siuos klausimus leido atsakyti mineto tyrimo rezultatai.

Monografijos tikslas ir struktura Sios monografijos tikslas - isanalizuoti ekonomikos, darbo rinkos, socialines paramos ir

sveikatos apsaugos sistemiibei gyventojii pasirengimo visuomenes senejimo keliamiems issu­kiams esam^padetiir pasirengimo galimybes. Tyrimo metodologine dalis paremta isanalizuota pasaulio moksliniii tyrimii praktika: teorinemis prieigomis ir metodikomis. Leidinio struktura atitinka jgyvendintus tyrimo uzdavinius. Pirma knygos dalis skirta trumpai supazindinti su gy­ventojii senejimo reiskiniu, j i lemianciais veiksniais ir laukiamais padariniais. Antroje knygos dalyje apzvelgiamos tarptautines gyventojii ir darbo jegos prognozes bei pateikiama ilgalaike darbo jegos prognoze Lietuvai. Trecioje knygos dalyje analizuojami visuomenes senejimo keliami issukiai darbo rinkai, t. y. nagrinejami gyventojii ketinimai dalyvauti darbo rinkoje sulaukus pensinio amziaus. Lygiagreciai analizuojamas darbdaviq poziuris j darbuotojii sene­jimui. Ketvirta dalis skirta visuomenes senejimo issukiams salies Qkiui arba vartojimo struktu­ros ir kainii pokyciams analizuoti bei gyventojii finansiniam planavimui rengiantis senatvei. Penktoje aptariami visuomenes senejimo issukiai sveikatos prieziuros sektoriui. Sioje dalyje remiamasi gyventojii ir ekspertii poziuriii analize. Analogiska analizes forma pasitelkiama ir sestoje knygos dalyje, skirtoje aptarti del visuomenes senejimo patiriamiems issiikiams socia­lines globos ir prieziiiros sektoriuje. Septintoje dalyje apzvelgiama uzsienio saliii, ES politikos kryptys sprendziant sveikatos apsaugos ir socialines paramos kastii didejim^ del visuomenes senejimo. Pabaigoje pateikiamos isvados ir rekomendacijos.

Tyrimo metodika Monografija parengta tyrimo, finansuojamo L M T , Nr.MIP-080/2013, pagrindu, jgyvendin-

to 2013-2015 m. Tyrimo metu atlikta reprezentatyvi gyventojii apklausa, siekiant issiaiskinti jil ketinimus dirbti, poziurj { sveikji gyvenimo budci bei socialin§ prieziiirci ir glob^, finansinj planavim^. Buvo apklausti darbdaviai is statybos, prekybos, svietimo, sveikatos apsaugos, vie-sojo valdymo sektoriii. Pasitelkus ekonometrini modeliavimti prognozuotas gyventojii skaicius, vartojimo, sveikatos ir socialines prieziuros bei globos kaitii pokyciai. Siekiant ivertinti esamas

9

problemas ir numatant sveikatos bei socialines prieziQros ir globos sistemxi pokyciii kryptis del visuomenes senejimo, buvo atlikta ekspertii apklausa (interviu). Analizuoti Eurostat, Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto ir kt. duomenys, kuriais remiantis issamiau, lyginant su kitomis salimis, vertinta gyventojii nuomone. Atlikta tarptautiniii organizacijii ir uzsienio sa-lin dokumentii, skirtii senejimo keliamiems issQkiams spr^sti, analize.

Padeka Norime pareiksti padek^^prisidejusiems prie tyrimo duomenii apdorojimo ir projekto admi-

nistravimo: Adelei Vaiginytei, Mindaugui Urbonaviciui, Jolitai Junevicienei, levai Etne-rytei-Tamosiunei.

Nuosirdziai dekojame knygos recenzentams uz atsiliepimus ir pateiktas pastabas.

10

S E N E J A N T I V I S U O M E N E : K A I P M E S P A S I R E N G ^ ? / Monografija Daiva Skuciene, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina , Auste Uleckiene Vilnius: Lietuvos socialiniii tyrimii centras, 2015. - 332 psl.

U D K 316.346.32-053.9(474.5) Se76

ISBN 978-9955-862-49-9

Knygoje analizuojama visuomenes senejimo keliami issiikiai darbo rinkai, t.y. nagrinejami gyventojii ketinimai dalyvauti darbo rinkoje, sulaukus pensinio amziaus. Lygiagreciai analizuo­jamas darbdaviii poziuris i darbuotojii senejim^. Jvertinama visuomenes senejimo reiksme var­tojimo strukturai, tyrinejama gyventojii finansinis pasirengimas senatvei, visuomenes senejimo keliami padariniai sveikatos ir socialiniii paslaugii sektoriui.

Kalbos redaktore Jurgita Dambrauskaite

Maketuotoja Regina Baneviciene

Leidzia Lietuvos socialiniii tyrimii centras A. Gostauto g. 11, LT-01108 Vilnius Spausdino U A B „Vaibra" Raugyklos g. 15

Tirazas 150 egz.