Romenu teise1

7/31/2019 Romenu teise1

1/25


2/25

3. Ius publicum, ius privatum

Pagal teisinio reguliavimo dalyk Romn teis buvo skirstoma ius publicum (viej teis) ir ius privatum (privatiteis). Ius publicum reguliavo gyventoj santykius su valstybe, o ius privatum gyn atskiro asmens interesus santykiuose su kitateiss subjektais ( j jo normos, kurios iandien priskiriamos civilinei teisei, pvz., eimos santykiai). Vieosios teiss norm

paprastai buvo imperatyvins (ius cogens), t.y. jos nepriklaus nuo subjekt valios ir negaljo bti keiiamos susitarimu. Privatinteiss normos buvo daugiausia dispozityvins (ius dispositum) ir jas teiss subjektai konkreiu atveju galjo pakeisti. Pirmenybromn teisje buvo teikiama vieajai teisei, taiau privatus subjektas nebuvo ignoruojamas: privatinje teisje jis tur

autonomij, galjo pats sprsti kokius sandorius sudaryti ir pan.Vieoji teis inyko kartu su valstyb, tuo tarpu privatin teis, sureguliavusi rinkos subjekt santykius iliko.

4. Ius commune, ius singulare

Pagal norm taikymo sfer romn teis buvo skirstoma ius commune (bendrj teis) irius singulare (iimtin teis). Icommune jung universalias teiss normas, taikomas visais atvejais, iskyrus tuos, kai speciali teiss norma numat iimtis. ispecialios teiss normos sudar ius singulare. Tai utikrino teisinio reguliavimo diferenciacij, kurios pagrindai buvo vairIimtins normos buvo taikomos atsivelgiant subjekt ypatybes, kartais nustatydamos apribojimus arba privilegijas. Be tiimtins normos galjo nustatyti special tam tikro turto teisin reim, pvz., nepripaino gyjamosios senaties vogtiems daiktam

T2. ROMN CIVILINS TEISS ALTINIAI

T2.1.1. TEISS ALTINIO SVOKA

Teiss altiniai g.b. suprantami dvejopai:1) Kaip teiss norm atsiradimas, j iraikos formos arba bdai;2) Kaip ms ini apie romn teis altiniai, t.y. romn teiss paminklai.

Pirmja prasme teiss altiniai tai kompetenting valstybs organ leidiami norminiai aktai, teisiniai paproiteisminiai precedentai ir t.t.

Antrja prasme teiss altiniai tai raytiniai ir kitokie istorijos paminklai, i kuri mes suinome apie kakada galiojusteis (metraiai, kronikos, mokslo veikalai, ilikusios teismins bylos ir pan.).

Pagrindinis ini apie romn teis altinis yra Justiniano kodifikacija, atlikta VI a., l. reikmingos yra Gajaus Institucij(II a. vidurys), svarbi ini randame vadinamose epigrafijose teisiniuose urauose, ikaltuose akmenyje arba metalo lentelsini t.p. galima aptikti ir neteisiniuose istorik, poet, ymiausi oratori veikaluose.

T2.1.2. ROMN TEISS ALTINI RYS

Pagrindiniai teiss altiniai buvo:1) Paprotin teis;2) statymai;3) Senato nutarimai;4) Imperatori konstitucijos;5) Pretori ediktai;6) Jurisprudencija.

1. PAPROTIN TEIS.Pirmasis seniausias teiss altinis buvo paprotys. Iki XII lenteli statymo ileidimo romnai joki raytini statym

neturjo. Per vis seniausij ir respublikos laikotarp paprotin teis buvo vyraujantis teiss altinis. Paprotin teis romnvadino vairiais terminais: usus, mos maiorum, consuetudo. Pagal romn koncepcij paprotin teis yra tyli tautos valios iraik

prieingai negu statymai, kuriuose ta valia ireikta aikiai.Kol visuomeniniai santykiai buvo nesudtingi, jiems reguliuoti paprotins teiss visikai npakako. Nuo Ia., pleian

valstybs centralizacijai ir teritorijai, paprotins teiss reikm sumajo, j vis labiau stm raytiniai teiss altiniai. Taprocesui reikms turjo ir ta aplinkyb, kad neraytoji paprotin teis sudar slygas piktnaudiauti pareignams, kurie turrpintis, kad bt laikomasi teiss reikalavim. Todl vystantis civilizacijai paprotin teis bandoma kodifikuoti. Romoje tai bu


3/25

garsieji XII lenteli statymai (sudaryti 450 m. pr.m.e.). Juose buvo uraytos ne tik privatins bet ir vieos teiss normos. Bet jnepanaikino paprotins teiss paproiai turjo toki pat teisin gali kaip ir statymai.

2. STATYMAI (leges).Respublikos laikotarpiu statymas (lex) reik tautos susirinkimo (comitia) priimt akt. Pagal Gaj, tokie statymai, turint

prie tai pamint reikm, pasirod respublikos laikotarpiu. Visi iki tol pasirod statymai, skaitant XII lenteli statym, buurayti paproiai.Tautos susirinkimas statymus priimdavo magistratui (konsului arba pretoriui) pasilius.statym sudar trys dalys:1) anga (praescriptio) nurodomas statymo iniciatoriaus vardas (pvz. Lex Hortensia), balsavimo vieta bei laikas ir t

elgesio taisykls.2) Teisiniai reikalavimai (rogatio) - idstytas pats statymo tekstas.3) Sankcija (sanctio) numatytos t.t. priemons, turinios garantuoti, kad statym reikalavim bt laikomasi (baud

sandorio negaliojimas).Tokia klasikin statymo struktra iliko iki i dien.Plebjai turjo savo susirinkim, vadinamconsilia plebis. Jam vadovavo plebj tribnas. Plebj susirinkimo priimti ak

buvo vadinamiplebis scitum. Pradioje ie aktai galiojo tik plebjams. Taiau 286m. pr.m.e. ileistas lex Hortensia nustat, kad yra privalomi visiems gyventojams.

3. SENATO NUTARIMAI (senatus consultum).Respublikos laikotarpiu senat sudarydavo princepsas. Tuo metu senatas dar neturjo statym leidimo teiss, bet jau gi

t.t. vaidmen statymdavystje, nes tvirtino tautos susirinkimo priimtus aktus. Senato nutarimai privalomos teiss gali gijo tAugusto laikai.

statym galios suteikimas senato nutarimams reik, kad m silpnti respublikins demokratijos tradicijos. Formalkiekvienas senato narys turjo statym iniciatyvos teis, taiau sprendiam ivad dl projekto priimdavo princepsas. Taatsirado prielaidos vystytis naujam romn teiss altiniui imperatoriaus konstitucijoms.

4. IMPERATORI KONSTITUCIJOS;Principato laikotarpiu iaugo imperatoriaus statymleidysts teiss. Imperatoriaus leidiami norminiai aktai buvo vadinam

bendruoju konstitucij (constitutiones) vardu, nors j teisin forma buvo vairi. Tai ediktai, mandatai, dekretai ir reskriptai.1. Ediktai (edicta) - tai bendro pobdio imperatoriaus norminiai aktai, savo turiniu ir forma labiausiai panas

statymus;2. Mandatai (mandata) tai imperatoriaus instrukcijos provincij valdininkams. Mandatai suteikdavo t.t. teis

galiojim. Nor mandatas buvo adresuojamas konkreiam valdininkui, mandate idstytos nuostatos ir taisykls buvprivalomos ir tam valdininkui pavaldiems gyventojams. Mandatai buvo teiss altiniai.

3. Dekretai (decretum) tai imperatoriaus, kaip aukiausiojo teisjo sprendimai. Juose buvo ne tik sprendiamkonkreios bylos, bet ir aikinama teis arba net idstomos naujos teisins nuostatos, privalomos teisjams.

4. Reskriptai (rescriptum) tai imperatoriaus (jo kanceliarijos) atsakymai teisj, valdinink ar eilini piliei teisinpobdio klausimus. Jie buvo laikomi autentikais galiojaniais teiss aikinimais. Jie formavo teism praktik.

Dominato laikotarpiu visa statym leidiamoji valdia buvo sukoncentruota imperatoriaus (dominus) rankose. sigaltaisykl: K nusprend imperatorius, tai yra teis. Imperatoriaus leidiami aktai buvo vadinami leges (statymais). T akt buileidiama vis daugiau ir daugiau, juos reikjo sutvarkyti, surinkti ir t.t. bdu susisteminti. Taip atsirado leges rinkiniai codex.

Pirmoji oficialioji kodifikacija Codex Theodosianus.Isamiausia kodifikacija atlikta imperatoriaus Justiniano valdymo laikais. Visas rinkinys ileistas 1583 m., praj

imtmeiams po jo mirties.Rinkinys pavadintas Corpus iuris civilis, pabriant pasaulietins teiss skirtum nuo banytins Corpus iuris canonica.Justiniano kodifikacij sudaro keturios dalys:1. Kodeksas (Codex);2. Digestai (Digesta);3. Institucijos (Institutiones);4. Novelos (Novellae).


4/25

CODEX tai imperatori konstitucij rinkinys. Susideda i 12 knyg, padalyt skyrius, kuriose chronologine tvarkidstytos konstitucijos, pastarosios dar skirstomos paragrafus.

DIGESTA sudaryta i ymiausi Romos teisinink veikal itrauk. Surinkta mediaga idstyta 50 knyg, kurisuskirstytos skyrius, statymus (fragmentus) ir fragmento (aikinamo statymo) paragrafus.

INSTITUTIONES svarbiausi ini apie romn teiss pagrindus rinkinys. Tai savotikas romn teiss vadovlis (jateikiama tokia pat teisin reikm kaip Kodeksui ir Digestams). Rinkinio sudarytojai daugiausia rmsi Gajaus InstitucijomRinkinys suskirstytas 4 knygas, knygos skyrius ir paragrafus.

NOVELLAE tai Justiniano ir jo palikuoni leisti norminiai aktai, kurie aikino ir pild normas, trauktas kodifikacijt.p. naujos teiss normos, nustatytos, kai to reikalaudavo besikeiianios gyvenimo slygos. Justinianas ketino tas novelkodifikuoti, taiau oficiali kodifikacija nebuvo atlikta. T darb atliko privats kompiliatoriai. Novellae rinkin eina Justiniano

jo pdini novels.

5. PRETORI EDIKTAI.Tam tikro rango romn magistratai (pretoriai, konsulai, provincij valdytojai) pagal paprot, nordami eiti pareig

skelbdavo t.t. manifest, kuriame idstydavo valdiniams savo bsimojo valdymo program. Pradioje ediktai buvo tik bendpobdio proklamacijos, kuri tikslas buvo upildyti teiss spragas.

Senosios romn ius civile konservatizmas vis labiau stabd ir var ekonomini santyki vystymsi. Reikjo rasti bpritaikyti teis prie gyvenimo keliam nauj reikalavim. Todl II a. pr. m.e. ileistas lex Abutio suteik pretoriui teis nepatenkinet toki pretenzij, kurios pagrstos statymu, bet j patenkinimas naujomis slygomis bt neteisingas ir tenkinti tokias, kurinors ir nepagrstos statymais, buvo kilusios i gyvenimo. Tai jis galjo padaryti atsisakydamas duoti t.t. formul iekovui.

Savo edikte pretorius m skelbti formules, kurios suteik galimyb tnkinti iekinius, ir nurod slygas, kurioms esant jpraymus tenkins arba atmes.

ie vairi pretori nustatyti dsniai sudar pretorin teis. Pasak romn, ji buvo sukurta siekiant paaikinti, papildyti pataisyti civilin teis. Pretori edikt teisin pagrind sukr imperatoriaus Andriano kvestorius Salvijus Julianas, kuris atlipretorins teiss kodifikacij. Jis paruo vieningedictum perpetuum formul, kuri patvirtino senatas, ir udraud j keisti.

Pretorin teis aktyviai veik su ius civile. Susidar net atskiri pretori teiss institutai. Pretorin teis turjo progresyvumpoymi, nes skatino prekini pinigini santyki vystymsi. Po Juliano kodifikacijos prasidjo i sistem susiliejimo procespasibaigs Justiniano kodifikacija.

6. TEISS MOKSLAS/JURISPRUDENCIJA (iurisprudentia).Teiss mokslai Romoje pradjo vystytis labai anksti. Pirmieji teiss komentatoriai buvo pontifikai (dvasinink kolegijo

kurie buvo ne tik sakralins, bet ir pasaulietins teiss inovai. Labiausiai teiss mokslas suklestjo respublikos laikotarppabaigoje ir principato laikais.

Imperatoriaus Augusto valdymo metais ymiausiems Romos teisininkams leidiama oficialiai aikinti teis ius publirespondedi. Teiss mokslo autoritetams buvo suteikta privilegija atsakyti probleminius teiss klausimus ir tie atsakymai buv

privalomi magistratams. Teisjai privaljo jais vadovautis. Tik tais atvejais, kai teiss autoritet nuomons skyrsi, teisjas galrinktis. Vadinasi, teisinink darbams buvo suteiktas tiesioginio teiss altinio statusas. Tokios reikms teiss mokslas neturjoneturi jokioje kitoje pasaulio teiss sistemoje.

Ia. Isiskyr dvi teiss mokyklos:(Mokyklos pavadintos garsi t mokykl pasekj Sabinus ir Proculus vardais)cv.

1. ProkulieiPradininkas ymus teisininkas, respublikos alininkasLabeonas (Labeo).

2. SabinieiPradininkas vienvaldysts alininkas Kapitas (Kapito).

Toms mokykloms priklaus garsiausieji Romos teisininkai: Celsijus, Julianas, Pomponijus, Gajus ir kt.statymas leido teismams cituoti, t.y. remtis tik penki garsiausi klasikinio laikotarpio darbais: Gajaus, Papinian

Pauliaus, Ulpiano ir Modestino. Vyriausiuoju buvo pripaintas Papinianas, nes jei kit autoritet nuomons pasiskirstydavo lygiai, nulemdavo Papiniano nuomon. Kitais teisininkai buvo galima remtis tik tada, jeigu j nuomon pamindavo bent vienas

penki teiss autoritet.Kadangi ymiausi teisinink veikalams buvo suteiktas teiss altini rangas, buvo daug bandym juos susisteminti. T

pavyko tik Justinianui. Corpus iuris civile Digest dalis tai susistemintos itraukos i ymiausi Romos teisinink veikal (2Digest itraukos i Ulpiano ir Pauliaus veikal).

Didiulis Romos teisinink nuopelnas yra tas, kad jie sugebjo labai vairialyp ir daugiaak romn privatin teisusisteminti taip, kad ji tapo ibaigta, tobula teiss sistema, kurios nerasime jokioje kitoje antikinje valstybje. Genials Romteisininkai suformulavo daug teisini termin, teisini princip, kuriais skmingai naudojams iki i dien.


5/25

T3.1. Civilins (privatins) teiss subjekto svoka

T3.1. Subjekto svoka

Visuomenini santyki, kuriuos reguliuoja civilins teiss normos, dalyviai yra civilins teiss subjektai. Jais gali bti pavieniaimons - fiziniai asmenys ir j grups, junginiai - juridiniai asmenys. Taiau ne kiekvienas pavienis asmuo ar j junginys gali btCT subjektu.

T3.3.Civilins teiss subjekto sampratavisada siejama su jo gebjimu turti civilines teises ir pareigas. Toks gebjimasvadinamas t e i s n u m u. Kad asmuo galt dalyvauti civilinje apyvartoje, vien teisnumo nepakanka. Galjimas savo veiksmaigyti civilines teises ir pareigas vadinamas

v e i k s n u m u.

Civilins teiss subjekto samprata paprastai siejama su iomis dviem socialinmis kategorijomis. Taiau esmin reikm turi tikteisnumas. (Pvz., nepilnameiai neturi galimybs laisvai disponuoti savo teismis, taiau jie neieliminuojami i turtini santykisferos. J veiksnum papildo globjai.).

T3.4.Caput ir status

Gebjim bti civilins teiss subjektu Romos juristai vadino c a p u t. Asmuo, kuris turjo teisnum buvo vadinamas p e r s o n a(asmenyb). Romn teis, kaip ir kitos senovs teiss sistemos persona laik kakoki privilegija, kuri mogus gydavo tik esantam tikroms slygoms. Kad Romoje mogus bt persona (kad galt bti teiss subjektu) jis privaljo turti caput, kuris priklausnuo trij element, sudarani jo esm. Tai buvo laisv, pilietyb ir eimos galvos padtis.

Tie Romos valstybs gyventojai, kurie turjo s t a t u s l i b e r t a t i s , s t a t u s c i v i t a t i s ir s t a t u s f a m i l i a e, turjo capir buvo persona t.y. - visikai teisns. Taiau pilieiai dl vienoki ar kitoki prieasi galjo vieno i element ar vis j netektir tada vykdavo c a p i t i s

d e m i n u t i o (civilin mirtis).

T3.5.1. Status libertatis (laisvs statusas)

Pagrindin ir svarbiausia prielaida, leidianti bti civilins teiss subjektu, Romoje buvo laisvs statusas. J Romoje turjo visi2kurie nebuvo vergai.

Vergas - teiss objektas. vergas neturi eimos, jo eimyninis gyvenimas nra santuoka, negali turti nuosavybs, negali bti neikreditoriumi, nei debitoriumi, palikti turto pdiniui, negali kreiptis teism, nes procese dalyvauja tik laisvas mogus. Pradiojevergas dar turjo kai kurias asmenybs teises, bet vliau jis prilyginamas daiktui (gyvuliui). eimininkui priklauso vergo gyvybsmirties teis.

Vergu galjo tapti ir laisvasis romnas ( sugavus nusikaltimo vietoje - vagiant), taiau ne Romos teritorijoje, todl juos parduodav usien.

Verg teiss turtini, asmenini ir procesini teisi srityje buvo iplstos respublikos laikotarpiu. Vergo galimyb atlikti teisiniusveiksmus buvo grindiama vergvaldio teisnumu, taiau eimininkas neatsak u vergo prievoles (vergas galjo eiminink

padaryti savininku ar kreditoriumi, bet ne debitoriumi). Verg perduodant kitam savininkui, kartu su juo buvo perkeliama iratsakomyb.

Vergo padtis nebuvo visikai sulyginta su kit objekt padtimi - jam galima buvo duoti ems, kad jis kininkaut ir mokteimininkui nustatyt pyliav. ( vergui iskirtas turtas vadinamas p e c u l i u m)

Romoje anksti pradtas praktikuoti verg ilaisvinim. Tai buvo daroma dviem bdais: kai laisv suteikia eimininkas ir pagalstatym .

T3.5.2. Status civitatis (pilietybs statusas)

Pagrindinis principas buvo tas, kad tik Romos pilietis (civis Romanus), buvo ginamas teiss. Status civitatis - viena i sudtiniteiss subjektikumo element. Romn teiss poiriu - neturti pilietybs tolygu neturti laisvs. Neturintis pilietybs statym


6/25

poiriu buvo daiktas (h o s t i s - prieas), esantis u statymo rib.

J romnas galjo apimti nelaisv ir paversti savo vergu.

Laisvi Romos gyventojai Status civitatis poiriu dalijosi 5 grupes:

1. R o m o s p i l i e i a i (laisvieji - gim laisvi ir niekada nesiliov jais buv. Jei po gimimo laisvasis prarasdavo laisvs status

tai nors vliau jis ir buvo ilaisvinamas, nebuvo laikomas laisvuoju. Iimtis - ivaduotas asmuo netapdavo laisvuoju tik tada, kaivergu jis buvo Romos valstybs teritorijoje). Pilieiai dalijosi patricijus, klientus ir plebjus (skirtingas teisinis statusas):A.Patricijai - ankstyvosios Romos giminins organizacijos nariai, kuri tvai priklaus senatui. Jie turjo monopolij vieosios ir

privatins teiss srityse. Tik jiems priklaus teis pasisavinti em i valstybins ems fondo. 12 lenteli statymai numat jiemsdaugyb privilegij santuokos ir eimos santyki sferoje.B.Klientai - teisikai tai laisvo mogaus sutartins priklausomybs santykiai. Jie jo patricij eimas ir gimines kaip sakralikaiteisikai priklausantys nuo patron. Patronas privaljo saugoti klientus ir teisme ginti j teises. Klientai neturjo visikosubjektikumo. Vliau jie teisikai isilaisvino, bet moralin ir materialin priklausomyb iliko.C.Plebjai - jie nejo giminin organizacij ir, matyt, buvo naujieji imigrantai. Plebjai, ne taip, kaip klientai, buvo asmenikailaisvi ir nepriklausomi, bet nebdami giminins struktros nariais, um nelygi politin ir teisin padt, palyginus su patricijai

Negaljo uimti aukt valstybini pareig, bti senatoriais. L. svarbu - neturjo nuolatins, legalios teiss em. 12 lenteli buvdu skirtumai tarp patricij ir plebj - draudiama santuoka tarp patr. ir plebj bei apribota plebj teis sudarinti testamentus.(vliau ie skirtumai buvo panaikinti - jie tampa pilnateisiais pilieiais.)

2. latinai - neturjo romn pilietybs, bet turjo beveik visas turtines teises, neretai ir teis tuoktis su romnais. Tai Laciumogyventojai ir j palikuonys. Tai privilegijuota gyventoj kategorija. Jie drauge sudar Lotyn sjung. Kartais i kategorija buvotaikoma ir Romos gyventojams, kurie, nordami gauti ems, buvo atsisak romn pilietybs ir ivyk kolonijas. Palyginus su

T3.5.3. Status familiae (eimos statusas)

eima - familia - visos senosios Romos santvarkos pagrindas. eima - valstybinio ir visuomeninio gyvenimo baz. Jei mogusnepriklaus jokiai eimai, jis nepriklaus ir jokiai giminei, todl seniausiais Romos laikais jis negaljo ir bti pilietis. Todl familyra caput prielaida.

Romn eima buvo patriarchalin - udara nuo iorinio pasaulio sistema, kurios vienintelis atstovas santykiuose su ioriniupasauliu buvo p a t e r f a m i l i a s. Jis buvo vienintelis eimininkas visko, kas priklaus eimai. Jo valdia absoliuti ir teisiniupoiriu vienoda eimos nariams bei eimos turtui - vadinama m a n u s. Ilgainiui tai virto tik vyro valdia monai..

Pater familias asmenyb vliau prarado savo reikm ir eima i udaros sistemos tapo savarankik subjekt visuomene, pradjoirti jos teisinis vieningumas. Taiau evoliucija vyko labai ltai.

T3.5.4.Capitis deminutio (civilin mirtis)

mogaus asmenybs teisin padtis, priklausomai nuo tam tikr aplinkybi, galjo bti visikai panaikinta arba gerokai apribota.Toks panaikinimas ar apribojimas ir buvo vadinamas c a p i t i s d e m i n u t i o. Jis galimas praradus vien ar visus caputelementus.

Trys CD laipsniai:

1. CD maxima - vykdavo praradus laisvs status. Jei is statusas bdavo prarandamas, mogus automatikai prarasdavo visus trstatusus ir teisiniu poiriu buvo laikomas mirusiu. Laikui bgant tai keitsi ( romnui persiklus gyventi provincij, jo teiss

buvo tik susiaurinamos, t.y. jis gydavo teisnum kaip peregrinai.)

Teisins CD maxima pasekms buvo paios nepalankiausios - buvo prarandamos tiek asmenins, tiek turtins teiss.

2. CD media - isaugodamas laisvs status mogus netekdavo Romos pilietybs. Tokie atvejai buvo siejami su jo atskyrimu nuovandens ir ugnies (senovje), o imperatorikuoju laikotarpiu - su itrmimu. Asmuo pagal CD media prarasdavo savo civilines


7/25

teises, bet isaugodavo jas pagal j u r i s g e n t i u m. (Pvz., praranda agnatins giminysts, pagrstos tvo valdia, ryius, betisaugo kraujo ryius.)

CD minima - maiausias teisinis apribojimas, susijs tik su pater familia pasikeitimu. Asmuo isaugo laisvs ir pilietybs statususbet vyksta tam tikri jo padties pokyiai pirmosios eimos, kuriai priklaus, atvilgiu. Tai gali vykti, kai savosios teiss asmuotampa svetimosios teiss asmeniu., t.y. nutrksta ankstesnieji eimos teisiniai santykiai.

T3.5.5.Status controversiaBet kuris i mint status galjo sukelti gin, nes kiekvienas turjo reikms teiss subjekt politini ir civilini teisi apimiaiJei ginas liet politines teises, j sprsdavo atitinkami valdios organai administracins teisenos tvarka, jei kalba apie civiliniussantykius - gin sprsdavo civiliniai teismai.

Dl status libertatis

Galjo kilti dl 2 prieasi:

- jei kas nors pareikdavo pretenzij, kad mogus, turintis laisvs status, i tikrj yra vergas;- jei vergas suinodavo, kad i tikrj jis yra laisvas.

Pirmuoju atveju mogus, bandomas grinti vergo padt, pats to padaryti negali - turi susirasti sau utarja ( asertori). Antruojatveju procesas vyksta panaiai, tik mogus turi susirasti utarj dl to, kad bylos nagrinjimo metu jis yra vergas, o vergas nrasubjektas. Ginus sprend ypatinga pastovi kolegija.

Dl status civitatis

Sprendiamas daniausiai magistrat administracins teisenos tvarka, nes is statusas didiausi reikm turjo vieosios teisssrityje. Civiliniame teisme is ginas galjo ikilti tik sprendiant klausim, buvo ar nebuvo tam tikras civilins teisinis santykis.

Dl status familias

manomas, jei kas nors i eimos nari pretendavo pater familias viet. Tokie ginai buvo labai reti.

T3. Romn civilins (privatins teiss subjektai)

T3.2. 2. Juridiniai asmenys

Juridiniai asmenys dar vienas teiss subjektas. iandien juridiniai asmenys tai mons, organizacijos ir t.t., kurie savardu dalyvauja civilinje apyvartoje.

Juridinio asmens, kaip savarankiko kinio gyvenimo vieneto idj, ikl dar romn teisininkai, ir nors jie nesuformavjuridinio asmens svokos, jie plaiai taik i idj praktikoje.

Dar seniausiais Romos laikais buvo pastebta, kad civilins subjektins teiss priklauso ne fiziniams asmenims, o vairiemj junginiams, pvz., korporacijoms. Palaipsniui kiniame gyvenime fiziniams asmenims buvo priepastatyti juridiniai asmenykaip savarankiki civilins teiss subjektai.

Jau XII lenteli statyme jau buvo nuostat, leidusi jungtis privaias korporacijas, jame minimi vairios religin

pobdio kolegijos, amatinink sjungas ir pan. Taiau tada dar nebuvo ekonomins bazs, kuri reikalaut plaiai ivystyti teisinstruktras ir pagrst j dalyvavim civilinje apyvartoje.

Respublikos laikotarpiu korporacij skaiius pradjo augti. I pradi jos dar neturjo bendro turto, visus j reikalus tvarnariai savo vardu. Taiau greitai teisininkai pastebjo, kad kartais turtas gali priklausyti organizacijai. Tuo metu jau pradjformuotis abstraktus poiris asmen kaip teiss subjekt, organizacijoms pradta pripainti tam tikras pareigas bei teises.

Vystantis ekonominiam gyvenimui pradjo rykti btinyb sukurti savarankiko ekonominio vieneto kategorij, kuturt veiksnum bei teisnum ir galt civilinje apyvartoje dalyvauti savarankikai. Ypa tai paatrjo, kai atsirado btinybtvarkyti valstybs turt respublikos laikotarpiu, magistrato sudaryti sandoriai su privaiais asmenimis sukurdavo teises bei pareigne jam asmenikai, o visai tautai (populus Romanus). Valstyb vis daniau dalyvavo civilinje apyvartoje, o tai reikalavo, kad j


8/25

statusas bt sulygintas su privai asmen teisini statusu. Populus Romanus teis turt (pvz., id (aerarium) pradta vertintaip pat kaip ir privai asmen teis turt.

Panaiai buvo ir privai korporacij gyvenime. Pradioje korporacijos turtas buvo vis jos nari nuosavyb. Taiau, kkorporacija ilikt pastovi, jos statuose buvo numatyta, kad jos turtas nedalomas. Vien nari pasitraukimas ir kit stojimas takturtui neturjo. Taip buvo faktikai atskirtas korporacijos turas.

Vliau buvo padarytas kitas ingsnis. Prijungus prie Romos valstybs buvusius laisvuosius miestus, j bendruomenmmunicipijoms, kartu su savivalda buvo suteiktas ir ioks toks savarankikumas kiniame gyvenime. Toks miest inkorporavima

suteikiant kin savarankikum, privert sprsti klausimus, kaip sureguliuoti i bendruomeni dalyvavimo civilinje apyvartoproces, koks teismas turi tvarkyti kylanius ginus. Buvo nutarta, kad ginus sprs civiliniai teismai pagal civilins teiss normPretoriaus ediktas suteik municipijoms teis per savo atstov bti teisme iekovais ar atsakovais. Atstovais buvo municipalinimagistratai arba municipalinio senato dekretu ad hoc skiriami actores. Municipijos, kaip ir privats asmenys gijo galimyb turteises ir jas ginti.

Santykiuose su fiziniais asmenimis municipijos taip pat veik per atstovus, taiau dar nebuvo apibrtos teisins pasekmbendruomenei. Ilgai galiojo taisykl, kad atstovo sukurta prievol kontrahentui suteikia tik asmeninio iekinio teis, o iki ppabaigos romn teis isaugojo princip, kad u savo atstov deliktus (paeistas privaias teises) bendruomen neatsako.

Juridinio asmens statusas, taikytas municipijoms, vliau buvo taikomas ir privaioms korporacijoms. Jos gijo civiliteisnum ir veiksnum, jos taip pat galjo bti atstovaujamos teisme. Nors korporacij teisnumas buvo siauresnis, taiau jomfaktikai jau buvo suteiktas juridinio asmens statusas.

Ypating padti tarp teiss subjekt vaidino valstybs idas, imperijos epochoje fiscus. Jau nuo pat atsiradimo fiscus buvertinamas kaip asmeninis imperatoriaus turtas, todl jo teisinis reimas pakluso civilins teiss normom. Teisikai princeps

buvo io turto savininkas, bet buvo taikomos kai kurios iimtys, privilegijos. Iiekant ido turt netaikoma senatis ir pan. Vis dlRomoje nebuvo aikios valstybs kaip teiss turtojos teorijos.

Gana sunkiai vystsi staig teisin padtis. Ne tik respublikoje bet ir klasikiniame laikotarpyje teis j nelaik teissubjektais. Nors imperatoriai gana anksti usim labdaringa veikla, sumos buvo skirstomos ido lomis arba perduodam

paskirstyti per municipijas, t.y. per jau egzistuojanius juridinius asmenis. Tik iplitus krikionybei ir pripainus j valstybireligija susidar slygos susikurti savarankikos staigom. Pirmiausia tai buvo banyios, kurios galjo turti turt, paveldti j ir tKaip irfiscus jos turjo daug privilegij. Vliau susikr kitos labdaringos organizacijos: liginins, prieglaudos ir pan. Visos istaigos turjo juridinio asmens status.

Romos juristai taip pat pagrind pagrindinius juridini asmen tipus:1) universitas personarum tai fizini asmen bendrija, turinti savo atskir turt, nepriklausant j sukrusiems asmenims, b

teisnum;2) universitas rerum tai turto mas, skirta tam tikram tikslui, pvz., vietimui, mokslui ir t.t. iai turto masei taip pat buv

suteiktos tam tikros teisins asmenybs savybs.

Juridinio asmens idjos vystymosi rezultatas buvo, kad klasikins teis pripaino tokius jo bruous:1) civilini teisini santyki sferoje korporacijos prilyginamos fiziniams asmenims;2) atskir nari pasitraukimas i susivienijimo neturi takos susivienijimo teisiniam statusui;3) korporacijos turtas nra nei bendra j sudarani asmen nuosavyb nei atskir jos asmen turtas;4) korporacija savo vardu gali dalyvauti bet kuriuose civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis per savo atstov

fizinius asmenis, nustatyta tvarka galiotus atlikti tokius veiksmus.5)T4. PROCESAS ROMN CILINJE (PRIVATINJE) TEISJE

MATERIALIN IR PROCESIN TEIS

4T2.Istorinis romnikojo proceso vystymasis.

4T3. Teism sistemos organizacija ir ordinarinio proceso dvifazikumas.1. Seniausiais laikais normalus teis gyvendinimo bdas buvo savigyna, kada asmuo, kurio teis buvo paeista, pats ar

savo gentaini pagalba priversdavo pareigot asmen elgtis taip, kaip to reikalavo paproiai arba jo interesai. Toks savivapagrstas teisi gyvendinimo ir gynimo bdas vadinamas barbarikuoju.

Palaipsniui savigyna buvo pradta reguliuoti nustatant tvark, kuria prievarta turi bti taikoma teiss paeidjui, (MarAurelijaus ir kt. IV a. pabaigos imperatori konstitucijose), toliau buvo sukurta ipirk (pradioje savanorik o po to privalomsistema. Galutiniame etape gynyba buvo perduota valstybiniams teis gynimo organams - teismams.

Kadangi buvo dvi teiss rys - vieoji (ius publicum) ir privati (ius privatum), tai ir teismai buvo dviej ri:iudica publica (teismai, nagrinjantys bylas tiesiogiai paeidianias valstybs interesus iriudica privata (civiliniai teismai asmeninms piliei byloms).


9/25

Trumpai: SAVIGYNA

REGULIUOJAMA SAVIGYNA

IPIRKA savanorikaprivaloma

Teismai iudicia publicaiudicia privata

2. Dvifazikumas. Respublikos ir principato periodais civilinis procesas buvo dalijamas dvi (to proceso) stadijas: ius; iudicum.

ito nereikia maiyti su keturi instancij teismais LR teism sistemoje. RCT pirmoji proceso stadija ubaigdavo byl, atsakovas pripaindavo iekin. (Pirmos proceso dalies ius pabaigoje iekovas klausdavo griausmingu balsu:"reikalauju, kad

pasakytumei "taip" ar "ne'. Kaip taisykl, atsakovas sisdavo iekov velniop, ir tada in iure ginijama byla tik bdavo paruoiamsprendimui, o bylos aplinkybi tyrimas ir sprendimas vykdavo antroje stadijoje (in iudicio). Taigi, ius ir iudicium yra ne dinstancijos, o du to paties proceso etapai; tik "prajus" bylai per iuos abu etapus, pagl taisykles ji bdavo isprendiama.

domiausia - niekas neino, kuriam galui byla buvo dalijama du etapus.Tokia civilinio proceso organizavims egzistavo kelis amius, buvo normali tvarka (ordo iudiciorum privatorum

(ORDinarinis procesas.)Absoliutins monarchijos periodu is proceso dalijimas nustotas naudoti; procesas gavo pavadinim extra ordinem. (Kprisimena Ekstr, (3 rub. 0.5 l), tam toks pavadinimas turt patikti).

4T4. alys ir j atstovai procese.

Legisakcioniniame proceso alys buvo iekovas ir atsakovas. Bdinga tai, kad teismin valdia pati nekviet atsakodalyvauti procese; dar daugiau - jam atsisakius dalyvauti, netaik joki poveikio priemoni. Atsakovo dalyvavimas teismiekovo reikalas.

Iekovas, nordamas priversti atsakov atvykti pas magistrat, galjo pasinaudoti specialia procesine priemone in ivocatio. Jos esm sudar tai, kad ja naudodamasis iekovas galjo pareikalauti atsakov atvykti teism bet kur j sutiks. Taia

buvo draudiama siverti atsakovo namus. Atsakovas privaljo paklusti iekovo reikalavimui. Jeigu atsakovas nepaklusdaviekovas privaljo uprotestuoti tok atsakovo atsisakym liudinink akivaizdoje ir prievarta j sulaikyti. (domu, kaip jis t

padarydavo tuo atveju, kai iekovas buvo gaidio svorio ratininkas, o atsakovas - sunkiasvoris boksininkas profesionalus?). Jatsakovas bgdavo, arba prieindavosi, jam buvo taikoma manus iniectio, t.y. jis eo ipso tarytum pagal teismo sprendim tapda

priklausomas nuo iekovo.Jei dl koki prieasi atsakovas negaldavo tuo metu nuvykti su iekovu teism, jis turjo teis paadti iekovui atvy

teism kit dien. U jo paad turdavo laiduoti koks nors asmuo, kuris buvo vadinamas vas, o pats laidavimas - vadimoniuVadimonium buvo naudojamas ir tada, jei dl koki nors prieasi reikdavo bylos nagrinjim atidti kitai diena (Pvz.- per Trod ger film, ar varybas).

ali - iekovo ir atsakovodalyvavimas yra btina legisakcioninio proceso slyga.Dl vairi prieasi alys ne visada galdavo dalyvauti bylos teisminiame procese. Tokiu atveju joms atstovauja

procesiniai atstovai, kurie atlieka visus procesinius veiksmus. Legisakcioniniame procese atstovavimas nebuvo pripastamas. to - advokatai imir badu).

Iimtys. Legisakcioniniame procese buvo galima:

bylintis kito asmens vardu (causa liberalis) pro libertatus atveju - ginantr asmenis, esanius nelaisvje;procesinis atstovavimas - visuomeninio skundo (pro popula) atveju;

atstovauti globos (pro tutela) atveju; kelti byl uapvogtj kuris buvo ivyks komandiruot valstybs reikalais(leido lex Hostilia).

Formuliarinio proceso epochoje pretoriai tvirtino serganij ir ivykusij procesin atsovavim. Pretorius duodaformul, kurioje raydavo:

- intencijoje - atstovaujamojo vard;- kondemnacijoje - procesinio atstovo vard.


10/25

Vliau buvo pripaintas tiesioginis atstovavimas, kai atstovas dalyvaudavo procese savo vardu ir gyn neveiksni asmenarba miesto bendruomeni bei korporacij, dalyvaujani civilinje apyvartoje,interesus.

Formuliariniame procese buvo 2-j ri atstovai:- cognitor;- procurator.

Cognitor -formalus atstovas. J skirdavo atstovaujamasis, dalyvaujant priingai aliai, Paskirtas atstovas visikai pakeisdaatstovaujamj. Teisins pasekms, atsiradusios proceso eigoje, tekdavo atsakovui. Jis negaldavo antr kart pareikti to pati

iekinio, nes viskas, kas teismo buvo priteista, priklaus jam.Procurator buvo skiriamas nesilaikant griet formalum, kai kada - neinant priingai aliai. jis galdavo stoti procesavo iniciatyva, neturdamas tam joki galinim.

Kadangi procurator , gindamas kito asmens interesus, galjo pradti proces neturdamas galinim, tokio proceso teisinpasekms atstovaujamajam buvo kitokios:

- visa tai, k priteisdavo dalyvaujant prokuratorisui, jam ir perduodavo, o jis turjo tai perduoti atstovaujamajam- atstovaujamasis galjo nepripainti to, k padar procese prokuratorius;

- atstovaujamasis (dominus) turjo teis antr kart pareikti t pat iekin tam paiam atsakovui.

Siekiant apsaugoti atsakovo interesus nuo galimos pakartotinos intervencijos, prokuratorius:- turjo garantuoti, kad, jei dominus nepripains proceso ir pareik iekin, jis atlygins atsakovui visus nuostoli

(cautio de ratio habendo);- garantuoti ikovui, jog bylos pralaimjimo atveju, sumoks visk, kas priklausys pagal sprendim (caut

indicatum solvi). (Byl pralaimjus pagal teismo sprendim atsakyti turjo prokuratorius (ne atstovaujamasis).

Laikui bgant ie skirtumai inyko. sigaliojo taisykl, kad, jei prokuratorius veda byl turdamas galinimus (jei neforminti laikantis formalios procedros), atstovaujamasis negali nepripainti proceso ir pats pareikti iekin atskovui.

Atstovams be pavedimo buvo taikomo aukiau idstytos taisykl. Justiniano laikais inyko kognitori instituts ir liko tprokuratoriai.

Cautio indicatum solvi taisykl liko.

4T.5. IEKINIO SVOKA IR RYSNra iekinio, nra ir teiss.Iekinys (actio) romn teisje buvo pagrindin subjektyvins teiss egzistavimo prielaida. Digestuose iekin

apibriamas kaip asmens teis gyvendinti jam priklausant reikalavim teismine tvarka.Formuliarinio proceso laikotarpiu visi iekiniai buvo sujungti tam tikr sistem, sudaryt i atskir iekini tip. Ju

galima suskirstyti :1) Daiktinius (actio in rem)2) Asmeninius (actio in personam)Tokio skirstymo pagrindas buvo gino dalykas, t.y. jeigu gino dalykas buvo teis daikt, tai iekinys, kurio pagalba buv

ginama i teis vadinosi actio in rem daiktiniu. Daiktiniai iekiniai gyn nuosavybs, servitut, kaito ir kt. teises.Potencialus daiktins teiss paeidjas galjo bti bet kas, kas pretendavo ginijam daikt. Kas bus atsakovas pag

daiktin iekin i anksto neinoma, nes neinoma, kas konkreiai gali bti daiktins teiss paeidjas. Todl is iekinys bdapateikiamas bet kuriam daiktins teiss paeidjui.

Labiausiai paplit daiktiniai iekiniai: vindikacinis, negatorinis, publiciana, kurie gyn nuosavybs teis.Jeigu gino objektas buvo konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio reikalauti iekovas turjo teis, toks iekin

buvo vadinamas actio in personam asmeniniu. Tokie iekiniai bdavo pateikiami reikalavimams, lieiantiems asmeniniteisinius santykius tarp dviej ar keleto asmen, ginti. Tai bdavo prievoliniai teisiniai santykiai, kuri pagrindas buvo sutartsandoris, deliktas ir pan. Skirtingai negu daiktiniame iekinyje, asmeniniame iekinyje i anksto inomas atsakovas, nes juo ga

bti tik to konkretaus santykio subjektai. Todl ir is iekinys pateikiamas ne bet kam, o tik ginijamo teisinio santykio subjektTokia gynyba asmeninio iekinio pagalba vadinama santykine.

Nuo pretorins teiss laik iekiniai dar buvo skirstomi 1) civilinius arba grietosios teiss(stricti iuris);2) pretorinius (honorarium);3) geros valios (bonae fidei).

1


11/25

Teisjas, nagrindamas grietos teiss stricti iuris iekinius , privaljo remtis sutartimi arba statymu ir negaldavo pasielgkitaip, nors ir matydavo, kad padaryta klaida. ie iekiniai tai ankstesns epochos, kurios teisei buvo bdingas formalizmaliekana.

Nagrindamas geros valios bonae fidei iekinius teisjas sigilindavo sutarties esm, isiaikindavo tikrj ali vali tko alys siek sudarydamos sutart, o ne tai, kas toje sutartyje ar statyme parayta. ie iekiniai atsirado formalizmo silpnjimteisje laikotarpiu.

Priklausomai nuo tikslo, kurio buvo siekiama pateikiant iekin, iekiniai skirstomi 3 grupes:1) Iekiniai dl paeist turtini teisi atstatymo (actiones rei persecutoriae);Pagal iuos iekinius iekovas reikalavo sugrinti ginijam daikt, skol, atlyginti padaryt al ir daugiau nieko.

2) Baudiniai iekiniai (actiones poenales);i iekini tikslas civiline tvarka nubausti atsakov. Kartais dl vieno teiss paeidimo fakto galjo kilti du iekiniai vienas dteiss atstatymo, kitas dl baudos.

3) Mirs iekiniai (actiones mixtae).J tikslas atlyginti padarytus nuostolius ir nubausti atsakov (pvz. Sugadinus daikt t.b. atlyginama ne jo vert, b

sumokama aukiausia to daikto kaina, buvusi paskutiniais metais, ar paskutin mnes).Dar yra ivestiniai iekiniai (actiones utilis), kai teisjui pavesdavo nagrinti byl pagal jau esam ir praktikoje pripain

iekin (analogija).Civilins apyvartos vystymasis nulm iekini su fikcija (actio ficticiae) atsiradim. Vystantis civilinei apyvart

atsirasdavo nauji turtiniai santykiai, kuriems ius civile nesuteik iekinins gynybos. Kilus ginams dl i santyki, pretoriu

pateikdamas formul, nurodydavo teisjui sprsti byl taip, tarytum t.t. fakt ir nebuvo arba jog jie buvo, t.y. pasinaudojus fikcisprsti ikilus gin.

Atskir grup sudar kondikcijos (condictiones). Kuo jos skyrsi nuo iekini neinoma. Manoma, kad kondikcijos buvabstraktaus pobdio reikalavimai, grindiami ius civile normomis. Konkretus teisinis pagrindas kondikcijoje nebuvo nurodomanes tai neturjo reikms. Jos priskiriamos prie asmenini iekini, kuri tikslas atgauti rinmis ymmis apibrtus daiktuarba priversti skolinink atlikti t.t. veiksmus.

T4.6. TERMINO REIKM GYVENDINANT IR GINANT CIVILINES TEISES. IEKININ SENATISLaikas (dies) gyvendinant ir ginant subjektyvines civilines teises visada turjo labai svarbi reikm.

Laikas yra teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo arba pabaigos pagrindas.Ilgas laiko tarpas po teiss paeidimo gali turti takos atsirasti neigiamiems padariniams asmeniui, kuris kreipiasi teism

kad bt apginta jo paeista teis. Be to, ilgas laiko tarpas, per kur asmuo nesikreipia teism, kad bt apginta jo teis, sukelia tneapibrtum civiliniuose teisiniuose santykiuose bei civilinje apyvartoje.

Todl laikas yra btinas civilini subjektyvini teisi gynimo proceso elementas, nuo kurio priklauso paties civilinproceso pradia, jo eiga, rezultatas.Vienu atveju laikas g.b. pagrindas reikalauti teismins subjektyvini teisi gynybos, kitu atveju pagrindas suteikti tok

gynyb.Jeigu teis su laiko kategorija sieja t.t. teisini padarini atsiradim, tai tokia laiko atkarpa gyja teisins kategorij

reikm ir vadinama terminu.TERMINO reikm teisje yra labai skirtinga:1. Pvz. Jei vienoda faktin padtis egzistuoja t.t. laiko tarp, tai pasibaigus iam terminui gali atsirasti tokios teisin

pasekms:- nuosavybs teiss gijimas (gyjamoji senatis);- nuosavybs teiss praradimas (naikinamoji senatis).

2. Kai kurios subjektyvins teiss galioja t.t. statymo nustatyt termin, kuriam pasibaigus inyksta ir pati subjektyvin

teis, pvz. Pasibaigus statymo nustatytam terminui, pasibaigia teis iekin, o drauge ir materialin subjektyvin asmens, bei teisi permj tais, kuri gyn is iekinys.

Civilinje teisenoje svarbiausia yra iekinins senaties termino kategorija tai yra statymo nustatytas terminas, pkur teismine tvarka gali bti apginta paeista ar ginijama subjektyvin teis .

Klasikin romn teis tokios kategorijos neturjo. To meto teisje buvo nustatyti terminai, per kuriuos galima teismpareikti atskir kategorij iekinius. statymo numatyti iekiniai naikindavo pai materialin subjektyvin teis, o kartu ir teisjos teismin gynyb. ie terminai buvo gantinai trumpi.

Ankstyvojoje epochoje civilini iekini neribojo jokie terminai. Galiojo taisykl, kad kol egzistuoja pati teis, egzistuojateis iekin, t.y. teis teismin gynyb. Taiau jau pretoriai dl tos prieasties, jog laikas sukeldavo t.t. neigiam padarin

1


12/25

civilinje apyvartoje, pradjo teis teismin gynyb riboti terminais. Pretori duodami iekiniai buvo apriboti vieneri meterminu (pretoriaus galinim laikas), iekiniai, kylantys dl pirkimo pardavimo sutari, esant parduoto daikto trkumams mnesi terminu, kaip kurie civiliniai iekiniai, kylantys dl paveldjimo santyki 5 met terminu.

Vliau atsirado terminai ir kitiems civiliniams iekiniams pareikti. Vienoje i imperatoriaus Teodosijaus konstituc(424m.) buvo numatytas specialus terminas, kuris panaikindavo teis iekin. T.p. i konstitucija skelb, kad egzistuojanti teis,

paeidus, gali bti ginama 30 met.Taigi, iekinins senaties termino kategorija, tokia prasme, kaip mes iandien suprantame, romn teisje atsirado 424 m.

Romn teisje egzistav statymo nustatyti terminai nuo iekinins senaties skyrsi tuo, kad:1) terminai buvo gerokai trumpesni (1 metai ginams dl kilnojamojo ir 2 dl nekilnojamo);2) pasibaigus statymo nustatytam terminui, nustodavo galioti ne tik teis teismin materialins teiss gynyb, bet ir p

materialin teis. Tuo tarpu, pasibaigus iekinins senaties terminui, savininkas prarasdavo teis teismin sanuosavybs gynyb, bet ne pai nuosavybs teis;

3) statymo nustatyti terminai negaljo bti nei nutraukti, nei sustabdyti. O iekinin senat buvo galima sustabdyti arnutraukti.

vedus iekinins senaties termin ir nustaius jo trukm, atsirado btinyb apibrti io termino pradi. Tai priklauso nteisini santyki pobdio:

- Terminuotose sutartyse iekinins senaties termino eigos pradia buvo laikoma diena, einanti po sutarties termipasibaigimo dienos. Btent nuo jos bdavo skaiiuojamas 30 ar 40 m. terminas iekiniui pareikti;

- Jei sutartyje vykdymo terminas nenurodytas, tai iekinins senaties termino eiga prasiddavo prajus 7 dienom kreditoriaus pretenzijos pareikimo skolininkui;

- Ginuose dl daikto iekinins senaties termino eiga prasiddavo, kai savininkas gydavo teis iekin (suinodavkur yra jo daiktas).

Iekinins senaties termino eiga g.b. nutraukiama arba sustabdoma.NUTRAUKIAMA, jei:- Skolininkas visikai ar i dalies pripaindavo savo prievol (skol) arba- Iekovas pareikdavo iekin teisme.Iekinins senaties termino eigos nutraukimas reikia, kad vykus vienam i dviej mint fakt, visas laikas, prajs i

io fakto atsiradimo, nustoja galiojs, o iekinins senaties terminas pradedamas skaiiuoti i naujo. (Jeigu suinteresuotas asmuaktyviai veikia, stengdamasis isaugoti savo teis,iekinin senatis i esms tampa neterminuota ir teisi gynimas neprarandama

pati teis neinyksta.Iekinins senaties termino eigos sustabdymas tik tam tikram laikui nutraukia termino eig. Paalinus tas aplinkybes, kuri

privert sustabdyti iekin, jis tsiasi toliau. Prie termino, kuris prajo iki sustabdymo, pridedamas dar liks terminas, taiau negali viryti iekinins senaties termino. Sustabdoma g.b. dl:

- Karo veiksm;- Epidemijos;- Iekovo nepilnametysts ir kt.;

Iekinins senaties termino pabaiga panaikindavo teis iekin, taiau reikalavimo teis arba teis daikt tebeegzistavtik jau negaliojo utikrinta valstybs prievarta.

T4.8. ORDINARINIS PROCESAS (Ordo indiciorum privatorum):Legisakcioninis ir formuliarinis procesai.

Legisakcioninis ir formuliarinis procesai.ie procesai buvo laikomi prastinmis civilins teiss gynimo formomis ir turjo dvi stadijas:1) Ius;2) Iudicium.

LEGISAKCIONINISprocesasSeniausia civilinio proceso forma Romoje buvo legis actiones. Manoma, kad is pavadinimas susietas su lege agere , k

senovje reik veikti, gyvendinti savo teis teistu bdu, pasiprieinant tai neteistai prievartai, kada asmuo savo teises gysaviteismio bdu.

Gajus mini penkias legis actiones formas:1) Legis actio sacramento;2) Legis actio per manus iniectionem;3) Legis actio per pignoris capionem;4) Legis actio per iudicis postulationem;

1


13/25

5) Legis actio per condictionem.

1. Legis actio sacramento, sacramenti, per sacramentum.i forma i esms yra procesas, laybos. alys prie magistrat ikilmingais odiais viena kitai pareikia pretenzijas ir sav

teisingumui patvirtinti paskiria t.t. pinig sum, kuri ir vadinasi sacramentum. Teismas formaliai sprendia, kas pralosacramentum. Teisi alis atsiima savo sacramentum (net pinig sum), neteisios alies sacramentum atitenka idui. Isprendklausim, kas pralaimjo laybas, i esms isprendiamas klausimas dl iekovo pareiktos pretenzijos.

Tai buvo bendroji forma, pagal kuri buvo galima sprsti vairius iekinius ir kuriems nebuvo numatyta kita, specialioforma.Priklausomai nuo to, ar ginas tarp ali vyko dl daikto (actio in rem), ar dl kokios nors atsakovo prievols iekovui (ac

in personam), legis actio sacramento gaudavo vairias modifikacijas, buvo laikomasi skirting ritual.JeiLegis actio sacramento forma buvo taikoma sprendiant daiktin iekin (actio in rem) t.y. gin dl to, kam priklau

daiktas btina proceso slyga buvo ginijamo daikto pateikimas teismui. Procesas prasiddavo laikantis t.t. ritualo. Iekovalaikydamas rankoje lazd, vadinamvindicta, taria formul, tvirtindamas, kad teis ginijam daikt priklauso jam, ir po to lazda palieia ginijam daikt. is iekovo veiksmas vadinamas vindicatio. Po tokio iekovo veiksmo seka atsakovo veiksmascontravindicatio . Atsakovas tvirtindamas, kad daiktas priklauso jam, t.p. udeda vindicta ant ginijamo daikto. Dabar procesitraukia magistratas, kurio akivaizdoje viskas vyko, pareikdamas: palikite daikt. alys nuima nuo daikto savo vindictas, ir to iekovas klausia atsakovo, kuo remdamasis jis vindikuoja daikt. Atsakovas arba paaikina, arba tiesiog pareikia, kad daikt

jo. Btent po to, iekovas ir kreipiasi atsakov, silydamas paskirti sacramentum, t.y. provocatio sacramento. Atsakovas atsako analogiku pasilymu.

Pradiojesacramentum bdavo neamas realiai, tuoj po provocatium sacramento. Vliau i tvarka iek tiek pasikeit ir provocatio sacramento nuo duodamas tik pasiadjimas sumokti layb sum, jei procesas bus pralaimtas.

Po to, kai isprendiamas sacramentum klausimas, magistratas turi sprsti, kam priklausys ginijamas daiktas vlaikotarp, kol vyks procesas. Gali palikti ir pas iekov, ir pas atsakov. alis, gavusi ginijam daikt, privalo nurodymagistratui asmenis, kurie garantuot, kad jeigu vliau daiktas bus priteistas kitai aliai, jis ir visi jo vaisiai bus grinti pastarajai

Isprendus klausim artja ikilmingas momentas, vadinamas litiscontestatio. Dabar besiginijanios alys kreipiasi anksto pakviestus asmenis, ikilmingai praydamos juos bti vis i vyki liudytojais. Litiscontestatio procedra ubaigiam

pirmoji proceso stadija in iure, vykusi prie magistrat. Nuo io momento procesas perkeliamas antrj stadij in iudiciuTam tikslui alys tuoj pat po Litiscontestatio, dalyvaujant magistratui, isirenka savo teisj i privai asmen (iude), kuris vlinagrins gin i esms ir priims sprendim, jau nedalyvaujant valstybins valdios atstovams. Teisena ioje stadijoje vyksta janesilaikant joki nustatyt ritual, form. ali ginai, rodym pateikimas vyksta laisva forma.

Jei buvo ginijamasi ne dl daikto, o kokios nors prievols, buvo kitoks ritualas, bet kaip ir actio in rem(daiktinio iekiniatveju, procesas turjo praeitiprovocatio sacramento, litiscontestatio pakopas, kad vliau galt pasiekti in iudicium stadij.

2. Legis actio per manus iniectionemi proceso forma buvo taikoma tik tam tikriems prievoliniams iekiniams sprsti.Iekovas atveda atsakov teism ir ia, tardamas t.t. formul, udeda ant jo rank. Jeigu atsakovas ia pat nesumo

reikalaujamos sumos, iekovas skolinink vedasi pas save ir gali j sukaustyti grandinmis. Iekovas laiko atsakov 60 dien irkartus per t laik veda skolinink turg bei skelbia jo skolos sum, tikdamasis, kad atsiras, kas nort j ipirkti. Jeigneatsiranda, kas skolinink ipirkt, po 60 dien jis tampa kreditoriaus nuosavybe, ir kreditorius gali su juo elgtis, kaip ja

patinka: gali umuti, parduoti vergovn ir pan.Atsakovas, paliestas manus iniectio, pats ginyti skolos ir numesti rankos negaljo. Tai galjo padaryti vietoj jo proce

kitas asmuo, kuris, numets iekovo rank, ilaisvina visam laikui atsakov, bet pats imasi visos atsakomybs. Jeigu bus rodytkad is asmuo nepagrstai sitrauk proces, tada jis turs sumokti iekovui dvigubai (in duplum).

3. Legis actio per pignoris capionem

io proceso esm sudar tai, kad asmuo, turdamas reikalavimo teis atsakovui, prievols nevykdymo atveju, tardamas tikilmingus odius, pasiima kok nors skolininkui priklausant daikt. is procesas buvo vadinamas pignoris capio. Tai jis gpadaryti nedalyvaujant valstybins valdios atstovui, o galbt ir paiam skolininkui. Tuo ignoris capio i esms skyrsi nuo kilegis actioproceso form.

4. Legis actio per iudicis postulationemApie proces yra labai maai ini. Gajaus institucij vieta, kur apraoma i forma, neiliko. Manoma, kad ios formul

ypatyb buvo ta, kad po prastini ali pareikim prie magistrat(in iure stadijoje), nebdavoprovocatio sacramento (pasilymlayboms), o buvo praoma, kad magistratas paskirt alims teisj, kuris inagrint j gin (iudicis postulatio).

1


14/25

iandien neaiku, kokiems ginams sprsti buvo taikoma i forma. Vieni mano, kad ji buvo taikoma iekiniams, kur teisvaidmuo buvo panaus tarpininko vaidmen, pvz. Iekiniuose dl bendro turto pasidalijimo. Kiti mano, kad tai daug vlesni lailegis actiones forma, turinti fakultatyvi reikm visiems prievoliniams iekiniams. alys, nenordamos prarasti sacramentutarpusavyje susitar galjo pasinaudoti paprastu iudis postulatio.

5. Legis actio per condictionemApie i form taip pat inoma labai maai. Gajus nurodo, kad jos pavadinimas kils i condicere. Iekovas prane

skelbia (condict) atsakovui, kad pastarasis po 30 dien turi atvykti isirinkti teisj. Remiantis iuo teiginiu, daroma ivada, kilegis actio form sudar pretenzijos prie magistrat idstymas, po to sekdavo minta condictio irlitiscontestatio. Prajus dien alys vl atvyksta pas magistrat ir isirenka teisj. Po to byla perkeliama kit stadij in iudicium.

Legis actiones procesas seniausias i mums inom Romoje civilini teisi gynimo form. iame procese vienu ar kibdu dalyvauja valstybins valdios pareignai.

Charakteringas legisakcioninio proceso bruoas buvo teisenos padalijimas dvi stadijas ius ir iudicium. Magistratkuriam dalyvaujant procesas pradedamas, pats bylos nesprsdavo, o perduodavo j privaiam asmeniui (iudex privatus).

Btina legisakcioninio proceso slyga ali dalyvavimas. Taiau bdingas Romos civilinio proceso bruoas buvo tas, kteismin valdia pati nekviet atsakovo dalyvauti procese ir, jam atsisakius dalyvauti, netaik joki poveikio priemoni. Atsakodalyvavimas procese tai iekovo reikalas. Jis turi pasirpinti, kad atsakovas atvykt. Iekovas, nordamas priversti atsakovatvykti pas magistrat, galjo pasinaudoti specialia procesine priemone in ius vocatio, kurios esm sudar tai, kad naudodamaia teise iekovas galjo pareikalauti atsakov atvykti teism bet kur j sutiks (iskyrus siverim jo namus). Atsakova

privaljo paklusti iekovo reikalavimui. Jeigu atsakovas nepaklusdavo, iekovas liudinink akivaizdoje privaljo tok atsakoatsisakym uprotestuoti ir prievarta j sulaikyti. Jeigu atsakovas prieindavosi ar bandydavo bgti, jam buvo taikoma maniniectio, t.y. jis eo ipso tarytum pagal teismo sprendim tas tapdavo priklausomas nuo iekovo.

Jeigu dl koki nors prieasi atsakovas negaldavo tuo metu nuvykti su iekovu teism, jis turjo teis paadti iekovatvykti teism kit dien. Taiau u jo paad turdavo laiduoti koks nors asmuo, kuris buvo vadinamas vas, o pats laidavimasvadimonium. Vadimonium buvo naudojamas ir tuo atveju, jei reikdavo dl koki nors prieasi bylos nagrinjim atidti kitdienai.

FORMULIARINIS procesas(Pretoriaus formul)

Formuliarinio proceso genez

Legisakcioninis procesas Romos valstybje gyvavo vis respublikos laikotarpio pirmj pus. is procesas buvo iek tiepakeistas ir papildytas, siekiant j sukonkretinti ir pritaikyti naujoms socialinms ekonominms slygoms.

Pirmiausiai reikt akcentuoti penktos legisakcioninio proceso formos legis actio per condicionem atsiradim, kupalyginus su kitomis proceso formomis, buvo kur kas paprastesn ir geriau pritaikyta iekiniams, kylantiems i prievolinsantyki, nagrinti.

Respublikos laikotarpiu atsirado irlegis actio per iudicis arbitrive postulationem tai buvo liberalesn ir paprastesn ginsprendimo forma negusacramentum,pignoris iniectio irpignoriscapionem.

Respublikos laikotarpiu buvo priimta nemaai statym, jie panaikino i tvark daugeliui byl, kuriose buvo taikommanus iniectio ir leido gintis paiam skolininkui.

Lex Vallia senjmanus iniectio procedr leido taikyti tik dviem atvejais: Vykdant iiekojim pagal teismo sprendim; Laiduotojui, kuris vykd prievol u skolinink, reikalaujant.

Neisimokanio skolininko, paliesto manus iniectio ir patekusio kreditoriaus valdion, padt palengvino 326m. lex Poetel

udrauds skolinink parduoti vergovn.Nepaisant i bei kit legisakcioninio proceso reform, legis actiones procedra vis labiau ir labiau neatitiko besipleiani

civilins apyvartos. Vystantis prekinei apyvartai, atsirado nauji santykiai, kuri nebuvo XII lenteli epochoje ir kurie, net labiausstengiantis, netilpo siaurus senojo legis actiones proceso rmus. Civilins apyvartos pltimasis reikalavo nauj civilinio proceform.

Pirmoji tokia dirbtin forma buvo greta legisakcioninio proceso atsirads procesasper sponsiones.alys, kuri ginas negaldavo bti sprendiamas legisakcioninio proceso forma, t gin transformuodavo laybas, t

kiekviena i besiginijani ali pareikdavo viena kitai reikalavimus ir pagrstumui patvirtinti paskirdavo sau baud, kurpasiaddavo sumokti, jeigu paaiks, kad ji buvo neteisi.

1


15/25

Formuliarinio proceso teisena, kaip ir legisakcioninio, turjo dvi stadijas ius (in iure) iriudicium.In iure stadijoje teismo funkcijas Romoje vykd pretorius, o municipijose municipaliniai magistratai (Duoviri iu

dicundo).Procesui pradti btina slyga abiej ali dalyvavimas pas magistrat. Kaip irlegis actio procese, jei nedalyvaudavo be

viena i ali, byla negaljo bti nagrinjama. Abiej ali dalyvavimas iekovo rpestis. Kaip ir legis actio procese iekovgaljo pasinaudoti in ius vocatio irvadimonium, kad priverst atsakov dalyvauti procese. Taiau formuliarinio proceso laikotarp

pretoriaus ediktas panaikino iekovo teis jga atvesdinti vengiant dalyvauti procese atsakov, t.p. ir manus iniectio, pakeits i

poveikio priemones bauda in duplum.alims atvykus pas pretori, teisena prasideda ir iekovui idstant pretenzijas, kurios adresuojamos ir pretoriui, atsakovui. Idstymo tikslas - gauti pretoriaus formul ir isiaikinti, koki pozicij uims atsakovas.

1. Jei atsakovas pripasta iekovo pareiktas pretenzijas vyksta confessio in iure. Toliau tsti proceso nebereikia ir iekovia pat gauna vykdomj iekin (actio iudicati), taip kaip ir inagrinjus byl i esms stadijoje in iudicium.

Pripaindamas iekovo reikalavimus atsakovas pats sau paskelbia nuosprend.2. Jei atsakovas nepripasta iekinio, t.y. jo reikalavimams buvo in certa, buvo btina paskirti specialj teisj, kuris tur

nustatyti privalomj imok dyd.Paprastai confesio in iure atvejai pasitaikydavo labai retai. Jeigu atsakovas atvykdavo pas pretori, tai jis, be abej

sitraukdavo gin ir akceptuodavo proces accipit iudicium. Tokiu atveju teisenos in iure tikslas aikiai suformuluoprieprieinius ali reikalavimus, surayti formul.

Kartais iekinio pareikimas konkreiam atsakovui galjo priklausyti nuo kaip kuri aplinkybi isiaikinimo. Todstadijoje in iure iekovas turjo teis uduoti tariamam atsakovui klausimus, kuriuos jis privaljo atsakyti ( interrogatio in iurnes nuo to priklaus ar bus jam pareiktas iekinys.

Pareikus pretenzijas kiekviena alis gali pasilyti savo prieininkui sutvirtinti reikalavimus priesaika iusiurandum in iudelatum ir taip ubaigti gin. Tai nebuvo privaloma ir alys galjo j atmesti. Atmetus pasilym, procesas tsiamas toliau,

primus ir prisiekus galimos dvejopos pasekms:1) Jeigu prisiekia iekovas, procesas nutraukiamas ir iekovui duodamas ypatingas iekinys actio iurisiurandi;2) Jeigu prisiekia atsakovas,jis yra laisvas ir nuo tolesni iekovo pretenzij ginamas exeptio iurisiurandi.Jeigu stadijoje in iure nevykdavo confesio in iure arba iusiurandum, tai bdavo paruoiama formul ir procesas stadijoje

iure baigdavosi. Kaip ir legisakcioniniame procese ia vykdavo litiscontestatio, nors kreipimosi liudininkus nebuvo.Formuliarinio proceso litiscontestatio akto esm neaiki, bet neginijama tai, kad ir formuliariniame procese isaugo

procesins sutarties tarp gino ali perduoti sprsti j byl teisjui reikm.Po litiscontestatio atsiranda t.t teisini pasekmi: iekovas praranda ginijamos teiss gynimo priemon iekin, t.y. jis j

negali antr kart kreiptis teism tuo paiu reikalavimu, nors procesas dl koki nors prieasi nevyko arba sprendimas nebupriimtas. Litiscontestatio momentu teisinis santykis, egzistavs tarp ali iki io momento, nustoja galiojs. Atsiranda nauj

procesinis santykis, kuris paprastai apibriamas kaip ali sipareigojimas (prievol) paklusti teismo sprendimui.Litiscontestatio momentas turi labai svarbi reikm bylos nagrinjimui in iudicium stadijoje. Sprendiant klausim datsakomybs, teisjas turi nustatyti, ar tos aplinkybs, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatio momentu. Jam visiknesvarbu, kad po litiscontestatio jos galjo inykti arba pasikeisti. (net ir tuo atveju, kai atsakovas iki in iudicium stadijos atsiskasu iekovu (grino skol), teisjas privaljo apkaltinti atsakov ir priteisti i jo iekovui, nes litiscontestatio momentu jis dar buskolingas). Tik gerokai vliau buvo pripainta, kad bet kokie iekininiai atsiskaitymai po litisconsentatio suteikia pagrind atleiatsakov nuo atsakomybs.

Po litisconsentatio labai sugrietdavo atsakovo atsakomyb iekovui. Nuo to momento jis:- visikai atsak u daikto uvim arba sualojim;- be skolos grinimo, privaljo sumokti ir procentus nuo litisconsentatio momento iki sprendimo vykdymo.

Litisconsentatio baigdavosi teisena in iure.Abi alys susitar nustatyt dien, ne vliau kaip po 18 mn. Po formuls gavimo, turdavo atvykti pas teisj, ta

prasiddavo antroji stadija in iudicium.

Teisj funkcijas in iudicium stadijoje atliko privats asmenys iudices privati.T4.13. Procesins formuls struktra

Formul - formuliarinio proceso ais. Formul sudar keletas pagrindini ir papildom dali.Pradioje visada nurodomas teisjas, kuriam siuniama nagrinti byla. i dalis vadinosi iudicis nominatio.Po to bdavo idstoma iekovo pretenzija (reikalavimas) - intentio - ir pavedama teisjui (condemntaio) iteisinti atsako

arba i jo priteisti iekovo naudai, priklausomai nuo to, arintentio pasitvirtins, ar ne.Formul yra beslyginis sakymas teisjui.

1


16/25

Nagrinjant sudtingesnes bylas paioje formulje reikdavo trumpai idstyti faktus ir aplinkybes, kuriomis remiiekovas, pateikdamas reikalavim. Tada formuls pradioje atsirasdavo demonstratio arba prescriptio, ir formul tapdaisamesn. Kartais formulje galdavo atsirasti dar viena dalis - adiudicatio. (Pvz. iekiniuose dl bendros nuosavybs paliudijimdanai viena alis turjo perduoti ginijam turt kitai, o pastaroji privaljo imokti kompensacij pirmajai u priklausani turdal. Btent audiudicatio ir suteikdavo teisjui teis pareigoti al tai padaryti).

Svarbiausios formuls dalys buvo intentio ircondemnatio.

1. Intentio (intencija) dl idstomo gino esms ir iekovo reikalavim, gali bti:1) in rem (dl t.t. daikto);2)in personam (dl kokios nors prievols vykdymo).Jeigu intentio remiasi senja ius civile, ji vadinama intentio stricti iuris. (iuo atveju teisjas, nagrindamas byl, tu

vadovautis tikius civile normomis. Taiau kartais teisjui formulje buvo nurodoma nagrinti byl remiantis civilinje apyvartonusistovjusiais paproiais bei padorumu (bona fidei). Tokiu atveju formul bdavo papildoma et fide bona, ir pati intenvadinama intentiobonae fidei.

Dar bdavo:Intentio certa - kai reikalaujama konkreios pinig sumos arba konkretaus daikto.Intentio incerta - kai proceso pradioje negalima tiksliai nustatyti pretenzijos sumos ir ji bus nustatyta tik inagrinjus byl

2. Condemnatio t.p. gali bti:Condemnatio certa- jeigu formulje teisjui nurodoma priteisti i atsakovo konkrei sum.Condemnatio incerta - jei suma nenurodoma ir ji turi bti nustatyta tik inagrinjus byl.Jei kondemnacijoje nurodomas maksimumas, kur teisjas gali priteisti iekovui, tai cendemnatio bus incerta cum taxation

Paprastai condemnatio formuliariniame procese visada turi pinigin iraik ir vadinama condemnatio pecuniaria.Ne kiekvienoje teisjui duodamoje formulje btinai turjo bti visos jos sudtins dalys, taiau bet kuriuo atveju bu

iudicis nominatio irintentio, nes be pirmos nebt proceso, o be antros - iekinio.Be prastini formuls dali, j kartais bdavo raomi kaip kurie ypatingi papildymai, idstyti: exceptio irprescriptio.Ekscepcijoje (exceptio), remiantis atsakovo atsikirtimais (tuo atveju, kai is i esms pripasta iekovo teis, bet nuro

aplinkybes, kurioms esant ios teiss gyvendinimas yra neteisingas), pretorius idsto condemnatio neigiam slyg, kad ivengatsakovo nuteisimo.

Preskripcija (prescriptio) - tai prieraas formuls pradioje. Daugeliu atveju jis niekuo nesiskyr nuo demonstratio, bkartais turjo toki pat reikm kaip exceptio.

Vis formuliarinio proceso galiojimo Romoje laik formul buvo pagrindin civilinio proceso priemon, nuo kuripriklaus bylos baigtis. Klaidos, padarytos formulje dl pretoriaus arba ali neatidumo, sukeldavo nemaai neigiam pasekmgino alims.

4T16. Neprocesin gynyba.Be procesini subjektyvini teis gynimo form Romoje buvo ir ypatingaos teiss gymino priemons, kuri neaprp

procesas dl ius civile konservatyvumo. Joms bdinga tai, kad j taikymas rmsi magistrato valdios pradais (imperium). Tai esms privai asmen gynimo priemons.

Asmuo Ius civile normos(negali pasinaudoti)

Kr eipimasis konsul (pretori)Pretoriustiria bylos aplinkybes(causae cognito), remiasi valdios pradais(imperium)

juos ileidia, jei nustato, kad praymas yra pagrstasdecretum interdictum

(sakymas) (draudiantis sakymas)

Tolesn eigaPALIEPIMAS- vykdomas viskas baigta;- nevykdomas naujas skundas pretori

tyrimas, ar tikrai nevykdomas

1

Pretorius sakydavo prieingai aliainenaudoti prievartos (vim fieri veto) iratiduoti daikt (exibeas) ir t.t..Interdiktas tur jo asmeninio irbes lyginio paliepimo pob d .

pretorius, remdamasis savoimperium


17/25

poveikiopriemons (pignoris capio irkt.)

Tai, kad pretorius pats atlikdavo tyrim, kl jam daug nepatogum, todl interdikto davimo procedra buvo supaprastintajei pretorius man, kad tokiomis aplinkybmis reikia padti, jis duodavo bendro pobdio sakym sakymas - slyginis

- tai, k idst praytojas, pasitvirtino - interdiktas vykdomas;- nepasitvirtino - interdiktas nevykdomas.

1


18/25

Tolesn eigainterdiktas:- vykdomas viskas baigta;- nevykdomas iekovas kreipiasi pretori

tyrimasnevykdomas

priveria alis sudarytilaybas (per sponsiones bdu)

Byla perkeliama stadijper iudicum

4T17. Neprocesins gynybos priemons; restitutio in integrum; Interdicta; missio in possessionem; pretoriaus stipuliacija.

T4.18. Ekstraordinarinis procesas.

Dar klasikinje epochoje alia normalaus civilinio proceso, padalinto ius ir iudicum pasitaikydavo atvejai, kai magistrasprsdavo piliei ginus neperduodamas j prisiekusiam teisjui. Tokia ypatinga (extra ordinem) nagrinjimo tvarka po trup

pradjo sigalti ir ten, kur anksiau naudojo formules. III m.e.a. gale (absoliutin monarchija) ekstraordinarinis procesnepadalintas ius ir iudicum istm formuliarin proces.

Ekstraordinariniame procese teismo funkcijas atliko administraciniai organai:- miesto policijos virininkai (praefectus urbi) Romoje ir Konstantinopolyje;- provincij valdytojai provincijose;- municipaliniai magistratai (maareikmms byloms)/

Bylas nagrindavo ir asmenikai imperatoriai.

Tvarka, kai magistratas pats tirdavo bylos aplinkybes, priimdavo sprendim ir pats t sprendim vykdydavo, vadinocognitio arba natio.

Imperijos laikais extraordinaria cognitio taikymo sfera labai isiplt. JI ypa plaiai buvo taikoma provincijose. Provincvaldytojai vis danaiu vesdavo bylas nuo pradios iki galo, kartasis perduodami jas iudex datus. (Iudex datus vaidmuo skiriasi niudex privatus vaidmens ordinariniame procese). Esant iudex datus:

- procesas nebuvo skaidomas ius ir iudicum;- iudex datus pats sprend byl nuo pradi iki galo.

Ordinarinis procesas Ekstraordinarinis procesasTuri stadijas ius ir iudicum

Teisjas iudex privatus.

Teisena ir teismo sprendimas pagrsti ali susitarimu paklustiteisjo valiai.Teismo sprendimas ali irinkto teisjo nuomon(sententia).Atsakovo atvykimas teism iekovo privatus reikalas.

Yra litis contestatio.Procesas vieas.Maa ratvedybos reikm.

Teismo sprendimas neapskundiamas.

Neturi stadij

Teisjas imperatorius, prefektas, provincijos valdytojas,municipalinis magistratas, iudex datus.Teisena rmsi valdios pradais.

Turinio valdi pareigno sakymas (decretum).

ali ikvietimas vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybinsvaldios pareignams. (Litis denuntiatio) atsakovo

ikvietimas.Nra litis contestatio.Vieumas apribotas.Didel ratvedybos reikm.Teisena mokama.Galima apeliacija.Teismo sprendimo, praant iekovui, vykdomas valstybinsvaldios organ.

pretorius, remdamasis savoimperium

administrcinis bylosnagrin jimas pakeiiamasteisminiu procesu

1


19/25

T6. Romn eimos teis

eima (familia) - visuma asmen, susiet giminysts ryiais.Ulpianas:familia - tai turtas (res), mons (personae), kil i tos paios gimins (vaikai, ankai) arba to paties namo (eim

tvo mona, vaik monos), o taip pat vergai.

eim galjo sukurti tik Romos pilietis, turintis ius conubii. eimos jungiamuoju elementu buvo eimos galvos - patfamilia valdia, bet ne kraujo ryiais pagrsta giminyst. Pater familia valdia kitiems eimos nariams buvo vadinama patrpotestas, o valdia monai - manus mariti. Romn eima - tai monogamin, pagrsta agnatine giminyste, eima, kurios svarbiausasmeniu yrapater familia. Visi eimos nariai, tiesiogiai pavalds pater familia, buvo vadinami -sui. ioje eimoje tikpater famiyra visikai teisnus, tik jis yra personae sui iuris (savosios teiss asmuo). Visi kiti eimos nariai, esantys pater familia valdiovisiko teisnumo neturjo ir buvo laikomipersonae alieni iuris (svetimosios teiss asmenys).Pater familia valdia eimos nariam

praktikai buvo neribota, todl jis buvo vienintelis turtini teisi eimoje subjektas. Svarbiausiu pater familias teisins padtibruou buvo jo nepriklausomyb nuo kieno nors valdios eimoje.Pater familia valdia kitiems eimos nariams - antrinis poymiplaukiantis i pirmojo.Pater familias valdia pasibaigdavo tik jam mirus arba paiam to panorjus. Mirus pater familias, snisilaisvin ipatria potestas, patys tapdavopater familias. Laikui bgant paproiai ir visuomenin nuomon gerokai apribojopat

familias valdi.

eima, pagrstapater familias valdios idja vadinosi agnatine. Visi pavalds vienvaldiam pater familias buvo laikomgiminmis, t.y. agnatais. Kraujo ryys kokios nors teisins reikms neturjo. Agnatai galjo bti susieti ir kraujo ryiais, bteisin reikm turjo tik j pavaldumas vienam ir tam paiam pater familias. Agnatin giminyst buvo nustatoma tik pagvyrikosios lyties linij, kadangi pavaldumas buvo tik eimos tvui. Agnatin giminyst gerokai apribojo civilin apyvart. eimnari padtis trukd vystytis kinei apyvartai, kadangi sukauptas turtas negali bti patiktas kraujo giminaiiams, esantiems ki

pater familias agnatams. Tai slygojo naujos eimos - kognatins, pagrstos kraujo giminyste, atsiradim. Svainyst - viensutuoktinio santykiai su kito sutuoktinio giminaiiais.

eimos sukrimo pagrindas Romoje - santuoka. Skiriamos dvi santuokos rys:1) teista romnika santuoka (matrimonium iustum) ir2) santuoka, sudaryta tarp peregrin ir kit laisvj, kurie neturjo ius conubii (matrimonium iuris gentium).Savo ruotu teista romnika santuoka buvo dviej ri:1) cum manu ir2) sine manu.

Cum manu - dl tokios santuokos mona patekdavo visikon vyro priklausomybn. i santuoka tiesiogiai takojo moncaput. vykdavo capitis deminutio. Jeigu iki santuokos mona buvo personae sui iuris, tai po santuokos cum manu, jinai tapda

personae alieni iuris. Jeigu iki santuokos sudarymo ji buvo savo tvo valdioj ir jo bei vis jo eimos nari agnate, tai susituokucum manu, ji patekdavo savo vyro manus arba jopater familias, jeigu vyras buvo in patria poteste.

Sine manu - mona nepatekdavo vyro valdion, o seniausiais laikais net neatsirasdavo teisini ryi tarp monos ir vyrTeisiniu poiriu mona likdavo svetima savo vyrui ir vaikams. Taiau vykus ir tokiai santuokai mona teisikai isaugo isantuokos buvusi eimynin padt. Ji ir toliau lieka savo senosios eimos agnate.

Santuoka cum manu irsine manu labai skyrsi savo sudarymo ir nutraukimo tvarka. Santuokos cum manu sudarymas bulabai formalus aktas, reikalaujantis tam tikr apeig atlikimo. Santuoka sine manu buvo ne formali. Tai faktin padtis, su ku

buvo siejami tam tikri teisiniai padariniai tv ir vaik tarpusavio santykiuose, kuriems atsirasti pakako monos atjimo vynamus, esant abipusiam susitarimui sudaryti santuok. Jeigu besituokiantys buvo in patria poteste, tai tokiai santuokai sudaryreikjo ir jpater familias pritarimo.

Santuoka cum manu, kurioje mona visikai priklaus nuo vyro, galjo bti nutraukta tik jo iniciatyva. Santuoka simanu galjo bti nutraukta ne tik abipusiu sutuoktini susitarimu (divortium), bet ir vienasmeniniu vyro arba monos vali

ireikimo aktu (repudium).Konkubinatas - statymais leidiamas pastovus vyro ir moters sugyvenimas, kuris neatitiko santuokos (abu sutuoktinbuvo pakankamai savarankiki). Vaikai, gim konkubinate, nors ir nebuvo teisti, bet skyrsi nuo neteist.

Santuoka cum manu irsine manu buvo sudaromos skirtingomis formomis.Cum manu santuokos sudarymo bdai:1. Conferreatio - religinis aktas. Jis vykdavo dalyvaujant deimiai liudytoj, yniams. Buvo atliekama visa eil sakralin

ritual tariant specialius odius. i santuoka nutraukiama diffaeratio.2. Coemptio - tai monos tariamas pirkimas i jos pater familias arba globjo. monos pirkimas vyko tokiomis p

formomis kaip ir labiausiai verting daikt - ems, verg. Santuokos nutraukimas remancipatio.

1


20/25

3. Usus - faktinis sutuoktini gyvenimas kartu vienerius metus. iuo atveju eimos santykiams buvo taikomas daiktinteiss institutas - gyjamoji senatis.

Sine manu santuokos sudarymui pakako paprasto besituokianij susitarimo.Santuokos sudarymo slygos:1. sutuoktini amius (vyrams - 14 m., moterims - 12 m.).2. sutikimas sudaryti santuok (ankstesniais laikais reikjo irpater familias sutikimo).

3. sutuoktiniai turjo turti ius conubii. Klitys susituokti dl ius conubii galjo atsirasti dl to, kad jaunieji priklauskirtingiems visuomens sluoksniams (luomams) arba dl j tarpusavio giminysts ar kit santyki.4. nei vienas neturjo bti galiojanioj santuokoj.

Sutuoktini tarpusavio santykiai.Santuokoje cum manu mona, tapusi teisiniu poiriu visikai svetima savo ankstesnei eimai, paklsta savo vyro arba

pater familias, jeigu vyras yra alieni iuris, manus. Panaiu iekiniu vindikacin vyras gali susigrinti mon, palikusi namuVyras gali mon bausti vairiomis bausmmis, net umuti. Jis gali j parduoti vergovn. Kaip vergai ir vaikai, mona netuteisnumo turtini santyki sferoje. Visa tai, kas jai priklaus iki santuokos, sudarius santuok atitenka vyrui.

Visikai kitais atrod vyro ir monos santykiai santuokoje sine manu. i santuoka nekeit monos teisins padtiekurioje ji buvo iki santuokos sudarymo. Jokios drausmins valdios monai vyras neturi. Jis neturi teiss reikalauti per teism, k

ji grt, jeigu ji to pati nenori. Ir turtas, priklauss jai iki santuokos, lieka jos nuosavyb. Visa tai, k ji gyja santuokos metu, tapat yra jos turtas. Todl ji gali sudarinti su savo sutuoktiniu bet kokius turtinius sandorius.

Laikui bgant sutuoktini asmenins ir turtins priklausomybs principas iek tiek keitsi.Ilaikyti eim buvo vyro pareiga. mona ir vaikai turjo teis reikalauti i vyro ir tvo ilaikymo. Taiau nuo sen laik

tik atsiradus santuokaisine manu, atsirado paprotys santuokos sudarymo metu duoti vyrui ypating krait, kuris vadinosi dos.Dotai tik tas turtas, kur i savo turto specialiai vyrui iskirdavo mona arba jos pater familia. Visais atvejais kraitis turjo bforminamas specialiu aktu. I pradi pagrindin dos paskirtis buvo padti vyrui materialiai dengiant eimos ilaikymo ilaidaTaiau laikui bgant dos gavo ir kit, teisiniu poiriu gal net svarbesn funkcij.Dos turjo apsaugoti vyr nuo ituokos moniniciatyva. Seniausiais laikais dos visam laikui tapdavo vyro nuosavybe. Jis nebuvo grinamas nei monos mirties atvej, niduotas, isituokus dl vyro kalts. Taiau respublikos laikotarpio pabaigoje, kada padidjo ituok be svarbi prieasi sakiiutoks dos tesinislikimas pasirod labai palankus vyrams. Gav dos, vyrai galdavo tuoj pat nutraukti santuok ir pasilikti sau vidos. Todl monos arba jos tvai santuokos sudarymo irdos teikimo momentu reikalavo, kad vyras stipuliacijos forma sipareigogrinti dos santuokos nutraukimo arba vyro mirties atveju.

Kartu su dos romn eimos teis inojo donatio propter nuptias. Jeigu mona kalta dl ituokos rizikuodavo prarakrait , tai sutuoktini lygiateisikumo principas, taip pat ir teisingumas reikalavo, kad ir vyras, gaudamas dos i savo turto iskirlygi daldos, kaip monos teisi garantij. Tas vyro dos ir buvo donatio propter nuptias - jo vaidmuo garantuoti monos interes

nepagrstos santuokos arba nuo jos nepriklausomos ituokos atveju.

Tv ir vaik santykiai.Tv ir vaik santyki pobd romn eimoje apsprendpatria potestas. Jam bdinga tai, kad romn teis pripaino

tvo valdi vaikams. Ne tik tvui esant gyvam, bet ir po jo mirties motina jokios teisi savo vaikus neturjo. Senojoje cum masantuokoje motina um eimoje savo vaik atvilgiu sesers padt. Santuokoje sine manu motina nebuvo net savo vaik agnaTeisiniu poiriu ji buvo svetima savo vaikams.

Tv ir vaik tarpusavio teisini santyki pagrindas buvo teista santuoka ir teista eima.Patria potestas - tai absoliuti patriarchalins eimos galvos valdia. i valdia apm pat vaiko asmen, taip pat ir vis

gyt turt. Asmenini santyki sferoje nuo pater familias priklaus naujagimio gyvenimas. jis sprend, ar palikti gyventi gimukdik, ar nuudyti j, ar imesti. Tvas turjo teis parduoti savo vaik vergov. Jam priklaus neribota gyvybs ir mirties teisTurtini santyki sferoje sns - persona alieni iuris. Nors jie ir turi civilin teisnum, taiau viskas, k jie gyja tampa tnuosavybe. Tvas atsako u vaik deliktais padaryt al.

Per amiuspatria potestas turinys gerokai keitsi. Teis imesti naujagim, parduoti savo vaikus vergovn, gyvybs armirties teis buvo panaikintos, o fizini bausmi taikymo savo vaikams teis buvo apribota. Tvas, piktnaudiaujantis savo teibausti fizinmis bausmmis vaikus, valdios pareign gali bti priverstas ilaisvinti sn ipatria potestas. Vaikams buvo leispaduoti skund magistrui dl savo tvo iauraus elgesio su jais.

Turtini santyki sferoje patria potestas silpnjimas vyko panaiai, kaip ir verg turtini santyki sferoje. Kaipvergams, savo suaugusiems snums tvai danai iskirdavo tam tikr turto dal, kad jie galt savarankikai kininkauPalaipsniui vaik padtis pradeda skirtis nuo verg padties turtini santyki sferoje ir j savarankikumas vystosi kita linkmPirmiausia buvo nustatyta, kad visk k snus karys gyja kare arba karinje tarnyboje yra jo nuosavyb, kuria jis gnepriklausomai nuo tvo naudotis ir disponuoti. turt snus galjo net palikti testamentu kitiems asmenims.

2


21/25

Imperatorius Konstantinas nustat, kad visa tai, k vaikai (ne tik sns) paveldi po motinos mirties, yra j nuosavybkuria disponuoti tvas neturi teiss. Jie turi teis tuo turtu naudotis iki gyvos galvos. Vliau i taisykl buvo taikoma ir turtugautam i motinos giminaii. Pagaliau Justiniamas nustat, kad tvui priklauso tik tai, k snus gyja operuodamas tvo turtVisa kita, nepriklausomai nuo to kokiu bdu snaus buvo gyta, yra jo nuosavyb.

Romos imperijos pabaigoje i patria potestas ir turtini santyki sferoje lieka tik elis. Buvo pripaintas vaik turtinsavarankikumas.

Patria potestas pirmiausia atsirasdavo natraliu bdu, t.y. gimus vaikui teistoje santuokoje. Neteistiems vaikams patr

potestas galjo atsirasti tik juos teisinus. Romn eimoje buvo du snijimo bdai, atliekami skirtingomis formomis.1. arrogatio - jei snijama persona sui iuris (vaikinamas asmuo yra ne tvo valdioj.). Atliekama gavus imperatoriapreskript.

2. adoptio - snijama persona alieni iuris (vaikinamas vaikas yra kito tvo valdioj). Atliekama raant atitinkamsusitarim tarp buvusio ir bsimopater familias teismo sprendime.

Justinianas panaikino visus iuos formalumus ir vietoj j ved paprast pareikim teisme.Patria potestas pasibaigdavo:1. mirus jam.2. mirus pavaldiam asmeniui.3. vienam i j netekus laisvs arba pilietybs.4. gijus garbs vardus.5.pater familias ilaisvinus pavald asmen per imperatoriaus reskript arba suteikus ilgalaik savarankikum.

8 tema. Prievolin teis

Kelios doc. Nekroiaus vadins mintys

Prievol, sandoris ir sutartis skiriasi.Sandoris tai tam tikri teisiniai veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius santykius.Sutartis keli ar daugiau asmen susitarimas, kad bt sukurti, pakeisti ar panaikinti civiliniai santykiai (kiekviena sutar

yra sandoris).Prievol nra veiksmai, tai teisinis santykis, atsirandantis sandori pagrindu, kur sudaro vienos alies teis reikalau

tam tikr veiksm atlikimo, ir kitos alies pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j atlikimo.Daiktin teis yra amina, o prievolin laikina (pvz., nuoma).Prievolin teis santyki teis. Dalyvi ratas apibrtas visada inomos santykio puss.

Vadovlis

Obligatio svoka ir dvejopas pobdis. Prievol (obligatio) pagal klasikins romn teiss (RT) apibrimus ir taip, kaip mj dabar sivaizduojame, yra toks teisinis santykis, kada vienas teisinis subjektas skolininkas (debitor) privalo atlikti kito subjek kreditoriaus (creditor) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo atlikimo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininkkad pastarasis vykdyt savo pareig (LR CK 165 str.).

Taigi, prievol turi du elementus, dvi puses. Viena vertus, ji mums atrodo kaip kreditoriaus teis reikalauti i skolininko tatikro elgesio. is elementas vadinamas kreditu (creditum). Kita vertus, prievol tai skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmu

jo skola (debitum) kreditoriui, nesvarbu, ar tos skolos turinys yra veiksmai, ar tam tikri materials dalykai, pavyzdiui, pinig(paskolos sutartyje).

Prievols alys. Romn teisininkai prievol laik labai asmeninio pobdio teisiniu santykiu tarp dviej ar daugiau asmenNeirint io santykio turinio turtinio pobdio, jis laikomas asmeniniu teisiniu santykiu tarp kreditoriaus ir debitoriaus. ipagrindiniu principu vadovavosi visa prievoli teorija ir praktika. Todl senoji ius civile nustat, kad prievols teisins pasekmlieia tik tuos asmenis, kurie dalyvavo j nustatant. kiniam gyvenimui vystantis nuo io principo buvo tam tikru laipsn

atsitraukta. Nors ir ribotai, imta leisti atstovavim, asmen pasikeitim prievolje. Pirmiausia buvo pripaintas prievoperklimas paveldjimo keliu. Vystantis prekinei gamybai atsirado novacija (novatio - atnaujinimas) pasibaigimas pradinprievols, kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir sukrimas naujos prievols, kurioje dalyvauja jau kitas kreditorius (sena prievopakeiiama nauja, sutinkant ir ankstesniajam kreditoriui, ir debitoriui). Nepatogu, nes debitorius galjo sabotuoti (reikjo, kad jdalyvaut asmenikai), be to, novacijai nutraukus pradin prievol, pasibaigdavo ir jos garantij galia (kaitas, pirmenybireikalavimo teis prie kitus kreditorius ir pan.). Po to buvo leistas procesinio atstovavimo institutas. Kreditorius, norintis perleisavo reikalavimo teis cedentas, skiria asmen, kuriams norjo perleisti savo teis (cesionarij) savo atstovu. Cedento cesionarijaus santykiai buvo pagrsti pavedimo sutartimi. Taiau romn teis niekada nepripaino teisi perleidimo prievolje

buvo perleidiamas iekinys, o ne prievol. Ne visas teise buvo leidiama ceduoti neleidiama teisi, tampriai susijusi kreditoriumi (teiss alimentus, teiss, dl kurios jau pareiktas iekinys).

2


22/25

Jei reikjo pradin skolinink pakeisti nauju (expromissio), buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo; to reikalavo teisilogika ratio iuris postulat. Daniausiai taip atsitikdavo perduodant palikim kartu su reikalavimo teismis ir skolomis. Jeigpdinis perduodavo palikim be kreditoriaus sutikimo, tai turjo atsakyti u palikimo skolas pats. Taiau, vykds kreditorreikalavimus, jis turjo regresinio iekinio teis.

Prievoli pusse gali bti vienas ar keli asmenys, kurie gali bti vienodoje arba nevienodoje teisinje padtyje. Vianskolininkas raba kreditorius galjo bti pagrindinis, o kiti alutiniai. alutinis kreditorius buvo vadinamas adstipulator, alutinskolininkas, paprastai laiduotojas adpromissor. Keletas kreditori arba keletas debitori prievolje galjo turti dalin ar

solidarin teis, arba pareig. Jei prievols dalykas yra dalomas daiktas, tai ir pati prievol yra daloma kiekvienas kreditorigaljo reikalauti tik prievols dalies, o kiekvienas skolininkas atsak u dal prievols (pdiniai, paveldj pinig sum, atsak skolas proporcingai gauto palikimo sumai). Taiau galjo bti statymu ar sutartimi numatyta solidarin prievol bet kurkreditorius galjo reikalauti visos prievols vykdymo i bet kurio skolininko, o pastarasis, vykds prievol vienam kreditoriuatleidiamas nuo prievols vykdymo kitiems.

ali lygybs principas prievolinje teisje. Prievol grindiama ali lygybs principu. Romn teisje tai reikia (bent jklasikinje epochoje), kad kreditoriaus valdia skolininkui nebuvo tokia, koki turjo tvai vaikams arba patronas ilaisvintiesiemTaiau prievols ali lygiateisikumo principas nuo romn laik iki iol yra diskutuotinas. Yra nuomon, kad ekonomikai, o t

pai daniausiai ir teisikai, yra stipresnis kreditorius. Taiau pastarojo galia, matyt, priklaus ir nuo prievols ries. Paskolatveju, be abejo, toks kelias bt teisingas, bet vargu ar jis pasiteisint sudarant dviales sutartis.

Prievols altiniai ir prievols atsiradimo pagrindai. Romos respublikos laikotarpio pradioje buvo du pagrindinprievoli atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir teiss paeidimai (delicta). Vystantis kiniams ryiams ir prekybai atsiraprievols, kurios aikiai buvo kilusios ne i sutari ir ne i delikt. Vienos i j buvo panaios prievoles, atsiradusias i sutarti(obligationes quasi ex contractu), kitos panaios prievoles, kilusias i delikt ir buvo vadinamos prievolmis tarsi i delik(obligationes quasi ex delicto). Toki prievoli klasifikacij randame Justiniano kodifikacijoje.

Prievols pasibaigimo svoka ir bdai. Romoje galiojo taisykl: kokiu bdu mes stojame prievol, tokiu ir nuo jisilaisviname. i simetrij matome jau paiuose institut pavadinimuose: prievol obligatio suriimas, prievols pasibaigim

solutio atriimas, ilaisvinimas, kuris seniausiais laikais reik skolininko ilaisvinim i grandini, vliau nuo asmeninpriklausomybs kreditoriui ir pagaliau prievols vykdym.

Prievols pasibaigdavo: vykdymu, skaita, novacija, ali susitarimu arba kreditoriaus vienasmeniku veiksmu, skolininkir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje, negalimumu prievol vykdyti, alies mirtimi.

Svarbiausias prievols vykdymas (solutio). Galjo ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko sutikimokreditoriui arba jo nurodytam asmeniui. Vykdytojas turjo bti asmuo, turintis teis disponuoti savo turtu. Primjas tik veiksnasmuo. Seniausiais laikais vykdoma itariant prieingo turinio, negu sudarant prievol, formules, vliau tokie reikalavimai:

vykdymas turi atitikti prievols turin; jei kreditorius negali priimti (pvz., ivyks), galima skolos sum su procentaatiduoti depozitan id; skolininkui turint kelias prievoles, jis gali pats skaityti mokjim tam tikr prievol, jei ne tai dakreditorius, jei ne taikoma t.t. tvarka procentai, kapitalin suma, arba skolos, pribrendusios priverstiniam iiekojimui, po

kitos, arba utikrintos kaitu, o vliau neutikrintos.; vykdymo vieta atsakovo gyv. vieta, arba ali susitarimu Roma; turi bvykdyta laiku, jei nenurodytas pagal pirmj kreditoriaus pareikalavim (prie laik jei tai nepaeidia kreditoriaus interes)

skaitymas (compensatio) jei kreditorius turi reikalavim skolininkui, o is kreditoriui, tai iiekojimui priklauso tlikutis; atsirado kaip teismo proceso supaprastinimo priemon, o ne pasibaigimo bdas. Justinianas nustat, kad uskaitomi t

prieiniai, galiojantieji, vienariai, subrend, aiks (neginijami) reikalavimai.Novacija sutartis, kai sena prievol panaikinama, nustatant vietoje jos nauj prievol, kurioje bt naujas elementas

pasikeist sutarties pagrindas, turinys ar subjektai.Atleidimas nuo skolos ali susitarimu arba vienaaliu kreditoriaus veiksmu atleidiama buvo formaliai tariam

vykdymas (imaginaria solutio) naudojamas. Akceptiliacija kreditoriaus odinis pareikimas, kad jis atgavo skol bdpanaikinti verbalines sutartis. Galjo kreditorius atsisakyti ir vienaalikai (daniausiai testamentu).

Skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje (confusio) daniausiai vykdavo paveldjimo keliu tapskolininko pdiniu, nustoji bti kreditoriumi.

Pasibaigimas nesant galimybs vykdyti jei prievols dalykas su indiv. ymmis uvo be skolininko kalts fizin

negalimumas, jei objektyviai manomas, bet juridikai neleistinas juridinis negalimumas. Skiriasi, jei dl vykdymo negalimumprievols i viso neatsiranda veik taisykl: prievol, kurios dalykas nemanomas, yra niekin.alies mirtis prievols nenutraukdavo, nes pdinis buvo universalus teisi permjas. Tik skolos i delikt bu

neperleidiamos paveldjimu ir pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi. Taiau reikalavimo teis pereidavo nukentjusiopdiniams, iskyrus grynai asmeninio pobdio iekinius (eidimas ir pan.).

Prievoli vykdymo utikrinimas. Tai priemon paskatinti skolinink vykdyti savo pareig. Esm jei skolininknetinkamai vykdo savo prievol arba jos nevykdo, tai kreditorius gyja papildom galimyb (greta nuostoli iiekojimo) paveikskolinink, kad is j vykdyt. Prievols utikrinimas papildoma prievol, tarnaujanti pagrindins prievols utikrinimRomoje buvo tokios prievols vykdymo utikrinimo priemons arba bdai: rankpinigiai (arra), netesybos (bauda) (poenkeitimas (pignus irhypotheca), laidavimas (adpromissio). Rankpinigiai daiktai ar pinig suma, kuriuos viena i susitarian

2


23/25

ali duoda pagal sutart antrai aliai sutarties sudarymui rodyti ir jos vykdymui utikrinti. Netesybos tai skolininsipareigojimas sumokti kreditoriui tam tikr sum, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta. Netesyb baudatleidia skolinink nuo pagrindins prievols vykdymo.

Skolininko atsakomyb u prievoli nevykdym. I pradi asmeninio pobdio iki umuimo, vliau velnjo, kpradjo atsakyti ne asmeniu, o turtu. Tai skolininko pareiga atlyginti al dl sutarties nevykdymo arba dl kit neteisskolininko veiksm, vadinam bendru delikt vardu (taigi, alos atlyginimas pagal prievolin teis apskritai ir sutari, delikt). al sudar pozityvs nuostoliai ir negauta nauda. Atlyginami turjo bti tiesioginiai nuostoliai artimiausios pasekm

Atsakydavo tik esant kaltei, kuri skirstoma :1) tyin (dolus) sunkiausia forma, kai skolininkas numato ir geidia savo veiklos pasekmi visuomet privalo atlyginti alnuo atlyginimo negali bti atleistas net iankstiniu susitarimu.

2) Neatsargum (culpa) kai nenumato skolininkas savo veiklos pasekmi, bet turjo numatyti. Toliau skirstoma a) culpa latadidelis netsargumas kai nenumato ir nesupranta, nors vidutinis mogus numatyt ir suprast; b) culpa levis nedidel ka

kai elgiasi taip, kaip nesielgt geras rpestingas eimininkas atsakydavo tik jei sutartis bdavo sudaryta skolininko arabiej ali interesais, taip pat jei ala kyla dl nesugebjimo ar nepatyrimo. Vliau ios abi rys pradtos vadinti culpa abstracto. Teioji ris culpa in concreto kalt nustatoma konkreiu matu. Kaltas tas skolininkas, kuris vykdydam

prievo

Romenu teise1

Documents

Transcript of Romenu teise1