reqtoris pasuxi studenturi jgufis braldebebze 13

16
s imarTlis damadasture- beli argumentebiT Sens mowinaaRmdeges xSirad ver SeaCereb, roca mowinaaRm- degis TviTmizani dapirispi- rebaa. Cven am konteqstSic ganvixilavT studentTa erTi jgufis miswrafebas _ univer- sitetis dRevandeli reqto- ris lado papavas imiji daa- kninos da saprotesto gamosv- lebiT sazogadoebaSi misadmi ndoba Searyios. studentebi, romelTac universitetis win aqcia moawyves, acxadeben, rom universitetis reqtori da administracia ver axerxebs efeqturad marTvas, rom saxe- zea korufciisa da nepotizmis faqtebi, rom Zveli probleme- bi da kadrebi ucvlelad dar- Ca da piriqiT, universitetSi SeiniSneba odiozuri figu- rebis dabruneba, Zveli da axali klanebis erTmaneTTan Serwyma~. studentebis sapro- testo gamosvlebis qveteqsti universitetidan politiku- ri niSniT profesorTa dev- nis axali talRis agorebasac gulisxmobs, radgan aqciis monawile studentebi jer ki- dev SevardnaZisdroindeli 3 ministris _ avTandil silag- aZis, vaJa lorTqifaniZisa da aleqsandre kartozias uni- versitetSi dabrunebas da `na- cionaluri moZraobis~ mxar- damWer profesorTa Senar- Cunebis tendencias aprote- steben (isini fiqroben, rom saakaSvilis xelisuflebis reformebis Sedegad univer- sitetSi bevri araprofesio- nali moxvda `nacionaluri moZraobisadmi~ simpaTiebis gamo da, amdenad, am profe- sorebs, studentebis azriT, isini unda Caenacvlon, vinc maSindelma reJimma universi- tetidan gandevna). studentTa am jgufis warmomadgenlebi ar an ver acnobiereben imas, rom ers, qveyanaSi profesio- nali kadrebis simwiris gamo, ar aqvs imis fufuneba, rom saswavlo dawesebulebidan politikuri sarCuliT moik- veTos is pirovnebebi, romel- Ta kvalificiurobac eWvs ar iwvevs. maS ratomRa vibrZviT akademiuri TavisuflebisT- vis, Tuki erTni – warsuli politikis mimdevarni unda aRigavon pirisagan miwisa da mxolod axali xeli- suflebis politikis mxar- damWerebsa Tu mxolod axali drois adamianebs unda mieceT gza da gasa- qani... garda amisa, roca dRevandeli xelisufle- ba ar irCevs politikur oponentebTan brZolis revoluciur gzas, unda moeTxovos Tu ara pasuxi uni- versitetis reqtors amave kursis gatarebisTvis da ka- nonis ar darRvevisTvis? saqme imaSia, rom Tavad dRevandel xelisuflebaSi arian (Tum- ca arian umciresobaSi) xisti politikis gatarebisa da `na- cionaluri moZraobis~ mxar- damWerTa `gadaSenebis~ momx- reebi, rogorc amas SurisZie- biT ganwyobili sazogadoebis nawili iTxovs. swored ami- tom, 2012 wlis saparlamento arCevnebis Semdeg, rodesac erT dros `gadanacionalu- rebuli~ Tbilisis saxelmwi- fo universitetis reorgani- zaciis sakiTxi daisva, axal xelisuflebaSi gamoCndnen universitetSi revoluci- uri cvlilebebis dawyebis momxreni, rac iTvaliswineb- da reqtoratis gadayenebas, yvelas mxridan akademiuri Tanamdebobebis datovebas da nulovani wertilidan univer- sitetis modernizacias, axal konkursebs, axal arCevnebs... aseTi xisti reorganizaciis erT-erT avtorad maSin de- putatad arCeuli, Tbilisis saxelmwifo universitetis profesori, politologi gia JorJolianic da misi megoba- ri da TanamebrZoli, polito- logi marina musxeliSvilic moiazrebodnen. 2013 wlis 8 ivnisis nomerSi (gazeTi `Tbi- lisis universiteti~) gamo- qveynda interviu profesor gia JorJolianTan, romelic acxadebda: ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 17 noemberi, orSabaTi, 2014 w., ¹14 reqtoris pasuxi studenturi jgufis braldebebze unda moeTxovos Tu ara pasuxi universitetis reqtors kanonis ar darRvevisTvis? nomerSi 13 noembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma, akademikosma vladimer papavam universitetTan dakavSirebul sakiTxebze preskonferencia gamarTa. reqtorma isaubra bolo periodSi Tsu–s, misi administraciis da reqtoris winaaRmdeg mimarTul braldebebze. man detaluri ganmartebebi gaake- Ta yvela im araswor informaciaze, romelic universitetis Taobaze bolo periodSi gavrcelda. `maSin rodesac universitetis mmarTvelobiTma organoebma: reqtorma, akademiurma sabWom da warmomadgenlobiT- ma sabWom _ erTad gavakeTeT gancxadebebi, romlebic exeboda sabiujeto dafinansebas, sasaflaos Temas, gazgasamar- Ti sadguris mSeneblobis sakiTxs, Cemi gamocdilebiT vicodi, rom aucileblad ganxorcieldeboda Semoteva da uazro ciliswamebebi, magram namdvilad ver warmovidgendi im braldebebs, rac piradad Cemi da universitetis winaaRmdeg gavrcelda. xazgasmiT vacxadeb: miuxedavad imisa, ra Tanamdebobaze viqnebi (an viqnebi Tu ara saerTod), arasdros Se- vurigdebi imas, rac universitetis sawinaaRmdegod keTdeba, iqneba es sasaflaos mowyoba Tu gazgasamarTi sadguris mSenebloba universitetis korpusebTan. dRevandeli preskonferenciis mizani namdvilad ar aris romelime braldebaze Tavis marTleba, radgan Tavi samarTlebeli ar gvaqvs. Cveni miza- nia sazogadoebas mivceT ganmarteba mcdari, arakoreqtuli da xandaxan arazusti informa- ciis Taobaze~, _ ganacxada lado papavam. me-3 gverdze me-3 gverdze ras emsaxureba studentebis saprotesto kampania? gv. 4-5 Cemi cxovreba yovelTvis universitetTan iyo dakavSirebuli gv. 7 universitetSi samecniero ganviTarebis dinamika umjobesdeba gv. 6 `swavlis xelSewyobis fondis“ prezentacia gv. 14 ers ar aqvs imis fu- funeba, rom profe- sionalebi saTana- dod ar daafasos, miuxedavad maTi po- litikuri orienta- ciisa da asakisa

Transcript of reqtoris pasuxi studenturi jgufis braldebebze 13

simarTlis damadasture-beli argumentebiT Sens mowinaaRmdeges xSirad

ver SeaCereb, roca mowinaaRm-degis TviTmizani dapirispi-rebaa. Cven am konteqstSic ganvixilavT studentTa erTi jgufis miswrafebas _ univer-sitetis dRevandeli reqto-ris lado papavas imiji daa-kninos da saprotesto gamosv-lebiT sazogadoebaSi misadmi ndoba Searyios. studentebi, romelTac universitetis win aqcia moawyves, acxadeben, rom universitetis reqtori da administracia ver axerxebs efeqturad marTvas, rom saxe-zea korufciisa da nepotizmis faqtebi, rom Zveli probleme-bi da kadrebi ucvlelad dar-Ca da piriqiT, universitetSi SeiniSneba odiozuri figu-rebis dabruneba, Zveli da axali klanebis erTmaneTTan Serwyma~. studentebis sapro-testo gamosvlebis qveteqsti universitetidan politiku-ri niSniT profesorTa dev-nis axali talRis agorebasac gulisxmobs, radgan aqciis monawile studentebi jer ki-dev SevardnaZisdroindeli 3

ministris _ avTandil silag-aZis, vaJa lorTqifaniZisa da aleqsandre kartozias uni-versitetSi dabrunebas da `na-cionaluri moZraobis~ mxar-damWer profesorTa Senar-Cunebis tendencias aprote-steben (isini fiqroben, rom saakaSvilis xelisuflebis

reformebis Sedegad univer-sitetSi bevri araprofesio-nali moxvda `nacionaluri moZraobisadmi~ simpaTiebis gamo da, amdenad, am profe-sorebs, studentebis azriT, isini unda Caenacvlon, vinc maSindelma reJimma universi-tetidan gandevna). studentTa am jgufis warmomadgenlebi ar an ver acnobiereben imas, rom ers, qveyanaSi profesio-nali kadrebis simwiris gamo,

ar aqvs imis fufuneba, rom saswavlo dawesebulebidan politikuri sarCuliT moik-veTos is pirovnebebi, romel-Ta kvalificiurobac eWvs ar iwvevs. maS ratomRa vibrZviT akademiuri TavisuflebisT-vis, Tuki erTni – warsuli politikis mimdevarni unda

aRigavon pirisagan miwisa da mxolod axali xeli-suflebis politikis mxar-damWerebsa Tu mxolod axali drois adamianebs unda mieceT gza da gasa-qani... garda amisa, roca dRevandeli xelisufle-ba ar irCevs politikur oponentebTan brZolis revoluciur gzas, unda

moeTxovos Tu ara pasuxi uni-versitetis reqtors amave kursis gatarebisTvis da ka-nonis ar darRvevisTvis? saqme imaSia, rom Tavad dRevandel xelisuflebaSi arian (Tum-ca arian umciresobaSi) xisti politikis gatarebisa da `na-cionaluri moZraobis~ mxar-damWerTa `gadaSenebis~ momx-reebi, rogorc amas SurisZie-biT ganwyobili sazogadoebis nawili iTxovs. swored ami-

tom, 2012 wlis saparlamento arCevnebis Semdeg, rodesac erT dros `gadanacionalu-rebuli~ Tbilisis saxelmwi-fo universitetis reorgani-zaciis sakiTxi daisva, axal xelisuflebaSi gamoCndnen universitetSi revoluci-uri cvlilebebis dawyebis momxreni, rac iTvaliswineb-da reqtoratis gadayenebas, yvelas mxridan akademiuri Tanamdebobebis datovebas da nulovani wertilidan univer-sitetis modernizacias, axal konkursebs, axal arCevnebs... aseTi xisti reorganizaciis erT-erT avtorad maSin de-putatad arCeuli, Tbilisis saxelmwifo universitetis profesori, politologi gia JorJolianic da misi megoba-ri da TanamebrZoli, polito-logi marina musxeliSvilic moiazrebodnen. 2013 wlis 8 ivnisis nomerSi (gazeTi `Tbi-lisis universiteti~) gamo-qveynda interviu profesor gia JorJolianTan, romelic acxadebda:

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

17noemberi,orSabaTi, 2014 w., N¹14

reqtoris pasuxi studenturi jgufis braldebebze

unda moeTxovos Tu ara pasuxi universitetis

reqtors kanonis ar darRvevisTvis?

n o m e r S i

13 noembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorma, akademikosma vladimer papavam universitetTan dakavSirebul sakiTxebze preskonferencia gamarTa. reqtorma isaubra bolo periodSi Tsu–s, misi administraciis da reqtoris winaaRmdeg mimarTul braldebebze. man detaluri ganmartebebi gaake-

Ta yvela im araswor informaciaze, romelic universitetis Taobaze bolo periodSi gavrcelda.`maSin rodesac universitetis mmarTvelobiTma organoebma: reqtorma, akademiurma sabWom da warmomadgenlobiT-

ma sabWom _ erTad gavakeTeT gancxadebebi, romlebic exeboda sabiujeto dafinansebas, sasaflaos Temas, gazgasamar-Ti sadguris mSeneblobis sakiTxs, Cemi gamocdilebiT vicodi, rom aucileblad ganxorcieldeboda Semoteva da uazro ciliswamebebi, magram namdvilad ver warmovidgendi im braldebebs, rac piradad Cemi da universitetis winaaRmdeg gavrcelda. xazgasmiT vacxadeb: miuxedavad imisa, ra Tanamdebobaze viqnebi (an viqnebi Tu ara saerTod), arasdros Se-vurigdebi imas, rac universitetis sawinaaRmdegod keTdeba, iqneba es sasaflaos mowyoba Tu gazgasamarTi sadguris mSenebloba universitetis korpusebTan. dRevandeli preskonferenciis mizani namdvilad ar aris romelime braldebaze Tavis marTleba, radgan Tavi samarTlebeli ar gvaqvs. Cveni miza-nia sazogadoebas mivceT ganmarteba mcdari, arakoreqtuli da xandaxan arazusti informa-ciis Taobaze~, _ ganacxada lado papavam. me-3 gverdze

me-3 gverdze

ras emsaxureba studentebis saprotesto kampania?

gv. 4-5

Cemi cxovreba yovelTvis universitetTaniyo dakavSirebuli

gv. 7

universitetSi samecniero ganviTarebis dinamika umjobesdeba

gv. 6

`swavlis xelSewyobis fondis“ prezentacia

gv. 14

ers ar aqvs imis fu-funeba, rom profe-sionalebi saTana-dod ar daafasos, miuxedavad maTi po-litikuri orienta-ciisa da asakisa

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

15 noembers Tsu-is war-momdgenlobiTi sab-Wos pirveli sxdoma

gaimarTa. Tbilisis saxelm-wifo universitetis wesdebis Tanaxmad, sxdomaze wevrebis uflebamosileba ZalaSi ofi-cialurad Sevida. senatis spik-eris postze warmodgenili iyo profesor kaxaber lorias (ro-melic wina warmomadgenlobiTi sabWos spikeric gaxldaT) da profesor levan gordezianis kandidaturebi. axali senatis pirvel sxdomas 39 wevri eswre-boda. kaxaber lorias senatis 31-ma wevrma dauWira mxari, le-van gordezians ki _ 2-ma. sena-tis 5-ma wevrma _ studentebma: levan lorTqifaniZem, irakli kupraZem da profesorebma _ giorgi oTxmezurma, apolon TabuaSvilma da nani gelovanma (asocirebuli profesori) ken-WisyraSi monawileoba ar miiRes. Sesabamisad, Tsu-is warmomad-genlobiTi sabWos spikerad kax-aber loria airCies.

nato obolaZe

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis warmomadgenlobi-Ti sabWos arCevnebi 12 noembers gaimarTa. centraluri saarCev-no komisiis Semajamebeli oqmis mixedviT, senatis axali Semad-genloba ase gamoiyureba: zust da sabunebismetyvelo mecnie-rebaTa fakulteti: akademiuri personali _ profesori uSangi goginava da asocirebuli pro-fesori ramaz xomeriki, profe-sori beJan TuTberiZe, profes-

ori lia maWavariani, profesori Aarnold gegeWkori, profesori manana xaCiZe. studentebi _ beqa beqauri da paata baxturiZe; humanitarul mecnierebaTa fa-kulteti: akademiuri persona-li _ asocirebuli profesori irakli braWuli, profesori kaxaber loria, asocirebuli profesori Tamar paiWaZe, pro-fesori levan gordeziani, aso-cirebuli profesori giorgi oTxmezuri, asocirebuli pro-fesori apolon TabuaSvili, asocirebuli profesori nani gelovani. studentebi – Teo-na mindiaSvili, laSa samxaraZe, nana jebaSvili; socialur da politikur mecnierebaTa fa-kulteti: akademiuri persona-li _ asocirebuli profesori mari wereTeli da asocirebuli profesori manana SamiliSvili. studentebi _ levan lorTqi-faniZe da Salva sabauri; fsiqo-logiisa da ganaTlebis mecnie-rebaTa fakulteti: akademiuri personali _ asistent profe-sori irine Jvania da asistent profesori nino CaxunaSvili. studenti _ beqa dadeSqeliani; ekonomikisa da biznesis fakul-teti: akademiuri personali _ asocirebuli profesori SoTa

SaburiSvili, profesori nug-zar Todua, profesori elgu-ja meqvabiSvili, asocirebuli profesori nino abesaZe. stu-dentebi _ lia goderZiSvili, TaTia sosiaSvili da anzor beruaSvili; medicinis fakul-teti: akademiuri personali _ profesori vladimer margve-laSvili, profesori paata im-naZe da profesori nino okri-belaSvili. studenti _ giorgi giorgaZe; iuridiuli fakul-teti: akademiuri personali _ asocirebuli profesori gio-rgi TumaniSvili, asocirebuli profesori mariam ciskaZe da profesori nona Todua. stu-dentebi _ baxva kvirikaSvili da irakli kupraZe.

Tsu-is senati 4 wlis vadiT airCeva. warmomadgenlobiTi sabWos SemadgenlobaSi aseve Sedis akademiuri sabWos mier arCeuli sauniversiteto bi-blioTekis xelmZRvaneli zurab gaiparaSvili.

centraluri saarCevno ko-misiis Tavmjdomaris irakli kobaxiZis informaciiT, arCev-nebma mSvid viTarebaSi Caiara. ganmeorebiTi turi mxolod iuridiul fakultetze akade-miuri personalis arCevisTvis

gaxda aucilebeli, radgan samma kandidatma xmebis erTi da igive raodenoba miiRo.

`arCevnebma normalur viTa-rebaSi Caiara. arsebiT darR-vevas adgili ar hqonia. kenWi-syris dasrulebis Semdeg ar dafiqsirebula arc gasaCivre-bis faqtebi, Tumca garkveuli gadacdomebi mainc iyo. maga-liTad studentebi cdilobd-nen mxardamWerebis aRricxvas saarCevno oTaxebis gareT da komisiis wevrebma ramdenjerme misces gafrTxileba~, _ aRniSna irakli kobaxiZem.

senatis arCevnebSi sul 54 kandidati monawileobda. kenWi-syris Sedegad 42 wevri airCies, maT Soris 14 studentia. wina-saarCevno kampania ar mimdina-reobda, Tu ar CavTvliT stu-dentebis senatis arCevnebisT-vis daregistrirebuli kandi-datebis nikoloz metrevelis, levan lorTqifaniZis, irakli kupraZis da Tornike arTqmela-Zis studentebTan Sexvedras. Sexvedraze amomrCevlebs mou-wodes, mxari daeWiraT maTTvis, rogorc damoukidebeli kandi-datebisTvis, radgan senatis arCevnebSi daregistrirebuli yvela sxva studenti imavdrou-

lad studenturi TviTmmarT-velobis wevric gaxlavT. Sex-vedraze kandidatebma aseve isaubres im sakiTxebze, romel-Ta wamoWrasac warmomadgenlo-biTi sabWos sxdomebze gegmaven. aRsaniSnavia, rom iuridiuli fakultetidan senatis wevro-bis kandidatma Tornike arT-qmelaZem arCevnebis wina dRes sakuTari kandidatura moxsna irakli kupraZis sasargeblod, Tumca, radgan gadawyvetilebis oficialurad gaformeba ver moaswres, es informacia amom-rCevlebs socialuri qselis meSveobiT miawodes.

2014 wels msoflios 100 saukeTesoprofesor-pedagogi oqros medliT

dajildovda

inglisis saerTaSoriso biografiuli centris, ABC-is erT-erTma mowinave organizaciam, romelic msoflios sxvadasxva qveynidan warmatebul mecnierebsa da damsaxurebul profe-

sor-pedagogebs ajildovebs, nacionalur da saerTaSoriso done-ze mniSvnelovani samecniero warmatebebisa da axalgazrda kadre-bis momzadebis saqmeSi Setanili wvlilisaTvis, mimdinare 2014 wels, oqros medliT daajildova msoflios 100 saukeTeso profe-sor-pedagogi, maT Soris, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis bioqimiisa da bioteqnologiis yofili kaTedris gamge, amJamad wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis profesori nugzar aleqsiZe.

moskovSi, bioteqnologiis mimarTulebiT Catarebul merve saerTaSoriso forumze (`Росбиотех – 2014~) wardgenili iyo wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis bio-logiis laboratoriis gamgis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis mcenareTa anatomiisa da fizio-logiisa yofili kaTedris gamgis, profesor giorgi aleqsiZis mier Seqmnili imunostimulaciisa da antikancerogenuli Tvisebis mqone preparati GA-40, romelsac ruseTis минпромторг-is diplomi da oqros medali mieniWa.

vulocavT profesor nugzar aleqsiZesa da giorgi aleqsiZes oqros medlebiT dajildovebas.

gazeT `Tbilisis universi-tetis~ me-13 nomerSi (30 oqtom-beri, 2014 w.) daibeWda Tsu-is saaqto darbazSi gamarTuli saerTaSoriso interdiscipli-naruli konferenciis Sedegebis amsaxveli analitikuri statia saTauriT `evropuli Rirebu-lebebi da identoba~, romelic profesor nana guncaZisa da safrangeTSi mcxovreb qarT-velTa saTvistomos prezident oTar zurabiSvilis mier gaxldaT momzadebuli. gazeTis damkabadonebels statiis bo-los ar miuTiTebia publikaciis avtorTa saxeli da gvari, aseve, im fotoebis nacvlad, sadac konferenciis erT-erTi orga-nizatori oTar zurabiSvili da konferenciis prezidiumi: Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava, evrokavSiris elCi saqarTveloSi filip di-mitrovi, safrangeTis respu-blikis elCi saqarTveloSi reno salensi, sorbonis universite-tis profesori Jerar desoni, misisipis universitetis pro-fesori zurab guruli iyvnen aRbeWdilni, daibeWda amave kon-ferenciis amsaxveli sxva foto. gazeT ,,Tbilisis unievrsite-tis” redaqcia bodiSs uxdis konferenciis organizatoreb-sa da statiis avtorebs _ nana guncaZesa da oTar zurabiSvils daSvebuli SecdomisTvis.

Secdomis gasworeba

plagiati ar dadasturda

Tsu-m axali senati airCia

2014 wlis 19 seqtembers Tsu akademiurma sabWom miiRo #46/2014 dadgenileba „ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis akademiuri eTikisa da samsaxurebrivi saqmianobis farglebSi samecniero-sagan-manaTleblo funqciis ganma-xorcielebeli personalis samsaxurebrivi pasuxismge-blobis Sesaxeb debulebis mi-Rebis Taobaze“.

aRniSnuli dadgenilebis safuZvelze Tsu-is humani-tarul mecnierebaTa fakul-tetis profesorma nino kiR-uraZem Semoitana gancxadeba (#27032/02; 03.09.2014), sadac igi amave fakultetis asoci-rebul profesor merab ka-landaZes plagiatSi sdebda brals. aRniSnuli sakiTxis Sesaxeb imsjela Tsu-is reqto-ris 2014 wlis 19 seqtembris #163/01-01 brZanebiT Seqmnil-ma akademiuri eTikis darRve-vis damdgenma komisiam, romel-mac daadgina, rom plagiati ar dadasturda da nino kiRu-raZis mier warmodgenili iyo mcdari mosazreba (03.11.2014. #38068/02).

akademiuri eTikis darRve-vis damdgeni komisiis daskvna, darRvevis ararsebobis Taoba-ze, cnobad miiRo Tsu-is aka-demiurma sabWom (dadgenileba #112/2014; 10.11.2014).

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

universitetSi akademiuri

Tanamdebobebis dakaveba mxolod

akademiuri konkursis safuZvelze xdeba

pirveli sakiTxi, razec akade-mikosma lado papavam yuradReba gaamaxvila, iyo gavrcelebuli in-formacia, TiTqos universitetSi akademiur Tanamdebobaze yofi-li ministrebi da reqtoris me-gobrebi iniSnebian. lado papavam Jurnalistebs gaacno akademiuri Tanamdebobebis dakavebis wesi da is profesorebi, romlebmac bolo periodSi Catarebul akademiur konkursebSi gaimarjves. `daisva sakiTxi sami profesoris: avTan-dil silagaZis, vaJa lorTqifa-niZisa da aleqsandre kartozias Sesaxeb, romlebmac TiTqos aka-demiuri Tanamdebobebi Cemi mego-brobis niSniT daikaves. araviTar megobrobaze ar aris aq saubari _ es adamianebi wlebis ganmavloba-Si moRvaweoben saganmanaTleblo sferoSi, aqvT Sesabamisi samec-niero xarisxi, gamocdileba da absoluturad damsaxurebulad gaimarjves konkursSi. piradad me cxovrebis manZilze bevr adami-anTan mqonia urTierToba, magram es imas ar niSnavs, rom yvela Cemi megobaria. Cven kanonis dacviT vmoqmedebdiT. amdenad, arc erTi am sami CamoTvlili piridan re-qtoris mier Tanamdebobaze da-niSnuli ar aris. es SeuZlebelia. kanoni amis uflebas ar iZleva~, _ ganacxada lado papavam da mokled mimoixila is mimarTulebebi, rom-lebzec avTandil silagaZem, vaJa lorTqifaniZem da aleqsandre kartoziam daikaves akademiuri Tanamdebobebi.

saerTaSoriso ekonomikisa da ekonomikur moZRvrebaTa kaTedra Tsu-Si 1991 wels Seiqmna da 2005 wels reorganizaciis Sedegad gauqmda. 2013 wels ki, ekonomikisa da biznesis fakultetis sabWos gadawyvetilebiT, misi aRdgena moxda. avTandil silagaZem, ro-melsac didi gamocdileba aqvs da reformamde swored am mimarTu-lebiT muSaobda universitetSi, aq gamocxadebul akademiur kon-kursSi gaimarjva;

2005 wels reorganizaciis Se-degad gauqmda aseve demografiis kaTedrac, romelic universitet-Si 1999 wlidan arsebobda. demo-grafiis programa sazogadoebri-vi geografis mimarTulebaze mim-dinare wels aRdga. Seiqmna samagi-stro programa demografiaSi, ro-melmac didi daintereseba gamoiw-via _ axlad gaxsnil samagistro programaze 19-ma magistrantma isurva ganaTlebis miReba. pro-gramam akreditacia gaiara yvela wesis dacviT da Semdeg gamocxad-da konkursi. batoni vaJa lorT-qifaniZe am laboratorias daar-sebis dRidan xelmZRvanelobda. is aris ekonomikur mecnierebaTa doqtori da swored demografi-aSi aqvs disertacia daculi.

rac Seexeba aleqsandre kar-tozias, isic gamoTavisuflebul akademiur vakansiaze aris arCeu-li. igi 1986 wlidan iyo univer-sitetis TanamSromeli da germa-nuli filologiis kaTedraze mu-Saobda. is im profesorTa ricxvs miekuTvneba, romelsac 2005 wli-dan universitetis datoveba mou-wia. amis Semdeg aleqsandre kar-tozia agrZelebda muSaobas ode-ris frankfurtis universitetSi, bremenis universitetSi, bremenis ekonomikur skolaSi, iyo folks-vagenis mecnier-konsultanti.

universitetis mizania, gaxdes

yvelaze gamWvirvale dawesebuleba

informaciis Tavisuflebis ganviTarebis instituti (IDFI) 2010 wlidan atarebs kvlevas saqarTve-los saxelmwifo universitetebSi sajaro informaciis xelmisawv-domobis Sesaxeb. IDFI-is 2013-2014 wlebis kvlevis mixedviT, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis maCve-neblebi, 2012-2013 wlebTan Sedare-biT, sagrZnoblad gaumjobesda da bolo adgilidan mesame adgilze gadainacvla.

kvlevis gaSuqebisas gansa-kuTrebiT gamoiyo premiebisa da saxelfaso danamatebis Tema, rom-lis Sesaxebac informacia aras-wori interpretaciiT gavrcelda, miuxedavad imisa, rom Tbilisis saxelmwifo universitetis de-taluri biujeti da sxva tipis sa-jaro informacia oficialur veb-gverdzea ganTavsebuli. damate-biT am Temaze ara erTi ganmarteba gakeTda, magram premiebisa da da-namatebis Sesaxeb dazustebulma informaciam sazogadoebamde ver miaRwia, rac xmauriani gancxade-bebis mizezi gaxda.

`2013 wels, im periodSi, roca me amirCies universitetis reqto-rad, Cven gadmogveca erTgvari `antisigeli~, rogorc yvelaze gaumWvirvale dawesebulebas sa-jaro informaciis xelmisawvdo-mobis TvalsazrisiT. 2014 wels, igive organizaciis kvlevebiT, universitetma bolodan mesame adgilze gadmoinacvla. varT Tu ara kmayofili? ra Tqma unda, ara! Cveni ambiciaa, rom viyoT sruliad gamWvirvale organizacia. Cven ma-qsimalurad vasajaroebT infor-macias da Cvens sainformacio veb-gverdzec devs amis amsaxveli masa-lebi,~ _ ganacxada lado papavam.

gacemuli premiebis odenoba, wina

wlebTan SedarebiT, Semcirebulia

IDFI-is 2013-2014 wlebis kvle-vis mixedviT, naCvenebi iyo, rom universitetma premiebsa da saxel-faso danamatebze 6 milionamde

reqtoris pasuxi studenturi

jgufis braldebebze

preskonferencia

pirveli gverdidan

me-5 gverdze

`vinc avtoritaruli sistema daamyara, xalxi gayara, Seqmna ab-soluturad uSinaarso swavle-ba, gaitana yvelaferi diskusiis sferos gareT, SezRuda mecnie-ruli kvlevis SesaZleblobebi, rogorc organizaciuli, aseve, finansuri TvalsazrisiT, axla Cven reforma im adamianebs unda mivandoT? es imas niSnavs, rom araferi Seicvalos, yvelaferi darCes rogorc aris da qveyana wavides ngrevisken. Cven vimyo-febiT umZimes mdgomareobaSi da amis gamosworebas sWirdeba radikaluri cvlilebebi, rome-lic, SesaZloa, ganxorcieldes mxolod maSin, Tu mTeli infra-struqtura Seicvleba. swored amas unda mohyves universite-tis avtonomia. ras niSnavs av-tonomia? _ imas, rom mecnierma iazrovnos Tavisuflad, ar iyos politikuri SezRudvebi adgi-lebis dakavebisas, mecnieruli naSromebis da kvlevebis tira-Jirebisas, maTi mosazrebebis da eqspertuli xedvebis sazoga-doebaSi gavrcelebisas... uvici da uweso xalxis avtonomia ar SeiZleba. mafias rom avtonomia misce da uTxra, ar Caverevi Sens saqmeSi, oRond Sen gamoswordio, gamoswordeba? avtonomia sWir-deba im xalxs, romelmac icis Ta-visi saqme, romlis garemocvaSic arian maRali xarisxis mkvlevre-bi da awvdian students maRali xarisxis codnas. is xelmZRva-nelebi, romlebic dRes mTel rig universitetebs udganan sa-TaveSi da romlebmac ignorire-ba moaxdines im yvelafrisa, rac aqamde vilaparake, am reformis gamtareblebi ar arian. amitom aiRo ganaTlebis reformaze pasuxismgebloba mTavrobam. 1 oqtombers xalxma mxari dauWi-ra cvlilebebs, romelTa gata-rebac mTavrobam unda uzrun-velyos. radikaluri reformaa gasatarebeli. ra Tqma unda, es mtkivneuli iqneba, magram Tu Cven es ar gavakeTeT, Cveni qvey-ana degradaciis gzas daadgeba. me mzad var am reformis proces-Si miviRo monawileoba nebismie-ri statusiT _ leqtori viqnebi, mecnier-mkvlevari, deputati Tu reqtori. mTavaria, is saqme gakeTdes, razec zemoT mogaxse-neT. Tu es ar gakeTdeba, azri ar aqvs im araseriozul procesebSi CarTvas, rac dRes universitet-Si mimdinareobs~, _ ambobs gia JorJoliani. 2013 wlis 17 ivni-sis nomerSi ki (gazeTi `Tbili-sis universiteti~) gamoqveynda statia, sadac qalbatoni mari-na musxeliSvili ambobs: `unda aRdges samarTlianoba da yve-la unda Cadges Tanaswor piro-bebSi. premier-ministris (maSin

premier-ministri biZina ivaniS-vili iyo) mier reqtoris mova-leobis Semsruleblis daniSvna _ es aris dRes erTaderTi gamo-savali. unda gamocxaddes gar-damavali periodi~. es citate-bi imis damadasturebelia, rom axal xelisuflebaSi maSinac da dResac arseboben adamianebi, vinc universitetis ara depo-litizacias, aramed piriqiT, universitetSi politikur gada-trialebas emxrobian. am gzas Ta-vad xelisufleba sxvadasxva mi-zezis gamo ar daadga da maSinac ar Caeria universitetis saqmeSi, rodesac aleqsandre kvitaSvi-lis reqtorobidan gadadgomis Semdeg universitetSi axali re-qtoris arCevnebi dainiSna. amis Semdeg reqtorad universitetis 12 kacianma akademiurma sabWom akademikosi lado papava airCia. universitetisTvis maSin didi miRweva iyo `aranacionali~ re-qtoris arCeva, romelsac arc `ocnebidan~ daxmarebia vinme – posti daekavebina. lado papavas kandidaturas, pirvel rigSi, sa-zogadoeba rekomendirebda da, amdenad, akademiuri sabWos we-vrebs `TviTgadarCenis~ motiva-ciac amoZravebdaT _ rom mxari daeWiraT mecnierisTvis, apoli-tikuri figurisTvis, cnobili sazogado moRvawisTvis. axali reqtori mosvlis dRidan cdi-lobda samarTlianobis aRdge-nis tendenciis depolitizebas universitetSi da dResdReobiT swored aseTma midgomebma Ses-Zines, rogorc Cans, mowinaaRm-degeebi mas xelisuflebis radi-kalur frTaSi, radgan aSkaraa erTgvari zewola _ ufro xisti politika gatardes Tsu-Si.

`veranair revoluciur cvli-lebebs Cven ver gavatarebT, Tu-Urevoluciuri cvlilebebisTvis sakanonmdeblo baza ar iarsebebs, kanonis darRveva erTxel da sa-mudamod unda gamoiricxos. ro-desac wina universitetis mmarT-velobas vakritikebdi, vakriti-kebdi swored im zewolis gamo, romelic ar efuZneboda kanons da cvlilebebi agresiuli, meqani-kuri zewoliT xorcieldeboda. minda, rom universitetSi kanonis darRveva da agresiuli qmedebebi erTxel da samudamod dasrul-des. gavige, rom, axalgazrdebi ganaTlebisa da mecnierebis mi-nistris moadgiles Sexvdnen da igegmeba axali winadadebebis pre-zentacia 21 noembers. mec sul-mouTqmelad veli amas~, _ aseTia reqtoris, lado papavas pozicia, romelic man bolo preskonfe-renciisas gaaJRera. zewola ki mainc saxezea, radgan studentTa erTi jgufi radikaluri moTxov-nebiT gaaqtiurda. studentTa am jgufis saprotesto kampania ikvebeba Tu ara politikosis, Tsu-s profesoris gia JorJo-

lianis poziciebiT? _ am kiTxvas arsebobis ufleba aqvs, radgan studentTa is nawili, romelic amJamad reqtor lado papavas retrogadobaSi debs brals, gia JorJolianTan aseve megobrobs da universitetSic Riad awy-obdnen masTan Sexvedrebs (gazeT `Tbilisis universitetSi~ araer-Ti statia mieZRvna am studente-bis Sexvedras profesor da ukve deputat gia JorJolianTan). ase rom, ikveTeba tendencia, rom is braldebebi, rac universitetis misamarTiT axali `Savi piaris~ elementebs moicavs, lado pa-pavas liberaluri midgomebisa da universitetis depolitiza-ciis mcdelobebis winaaRmdeg aris mimarTuli. studentTa es nawili maSinac ukmayofilo iyo, rodesac akademiur Tanamdeboba-ze gia JorJolianis Tanamoazre marina musxeliSvili ar airCies (ramdenadac CvenTvis cnobilia, marina musxeliSvilis kandidatu-ras sakonkurso komisiis mxolod erTi wevri _ iago kaWkaWiSvili uWerda mxars). studentebi dRes ukve imasac aprotesteben, rom iago kaWkaWiSvili ar airCies aka-demiur sabWoSi, magram... SeeZlo Tu ara reqtor lado papavas maSin konkursis Sedegebze gavlenis moxdena? SeeZlo Tu ara masve fa-kultetis sabWosTvis davaleba mieca _ iago kaWkaWiSvili aer-CiaT? _ msgavs kiTxvebs pasuxi dResac Zveleburi mentalitetis kvalobaze gaecema xolme da ga-modis, rom yvelas mimarT brazi, agresia da protesti erTi piro-vnebis – reqtoris winaaRmdeg `akumulirdeba~. ase rom, subie-qturi faqtorebis, megobruli kavSirebisa da Tanamoazreobis tyveobaSi im jgufis wevrebic arian (protestanti studentebi), romlebic dRes reqtors klanur mmarTvelobaSi adanaSauleben. am viTarebaSi yvelaze cudi is aris, rom sanam kanoni Seicvleba da re-qtors garkveuli qmedebebisTvis uflebebi mieniWeba, universi-tetis saxeli ibRaleba. am pasu-xismgeblobas ki, ra viTarebebis gamoc mxolod erT kacs Txoven pasuxs, imedia mTeli sauniversi-teto sazogadoeba gaiTavisebs. ers ar aqvs imis fufuneba, rom profesionalebi saTanadod ar daafasos, miuxedavad maTi poli-tikuri orientaciisa da asakisa, magram arc universitetSi moRva-we profesuras aqvs imis moralu-ri ufleba, rom universitetSi cvlilebebis sazogadoebriv moTxovnas yuri ar ugdos da Sida konkursebisas Tu arCevnebisas sakuTari gadawyvetilebebis gamo reqtors gaunawilos pasuxism-gebloba (aseTi tendenciebi ki am erTi wlis manZilze ikveTeba).

moamzada nino kakuliam

unda moeTxovos Tu ara pasuxi universitetis reqtors kanonis ar

darRvevisTvis?pirveli gverdidan

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

nato obolaZe

_ vin gauwia Tqvens studentur moZraobas organizeba? moTxovnebi, romlebic aqciis dros wamoayeneT, universitetis studentobis Tu konk-retuli studenturi jgufis saxeliT gaaxmianeT?

aleqsandre cagareli: mTavri orga-nizatorebi me da baTu kopaliani varT. Cven Tavs uflebas ver mivcemT, rom Tsu-is studentobis saxeliT visaubroT, ma-gram Cven mier gaxmianebul problemebs sxva studentebic xedaven.

baTu kopaliani: faqtobrivad, me da sandro vuwevT Cvens aqtivobebs orga-nizebas _ vakeTebT `feisbuq-ivenTebs~, vukavSirdebiT medias... Zalian didi studenturi jgufi ar varT, rom erTma-neTTan komunikacia gagviWirdes.

_ Tqven adre aqtiurad monawile-obdiT sxvadasxva saprotesto aqciaSi, Semdeg gqondaT didi pauza. ram gamoi-wvia Tqveni am etapze gaaqtiureba?

aleqsandre cagareli: Cveni pasi-uroba gamowveuli iyo molodiniT. ori weli gavida mas Semdeg, rac xelisufle-ba Seicvala da weliwadze meti, rac Tsu-s axali reqtori marTavs. velodiT, rom Tsu-is reqtori Tavis danapirebs Seas-rulebda, rac ar moxda. ganaTlebisa da mecnierebis saministrosgan ki velodiT, rom am drois ganmavlobaSi moamzadebda umaRlesi ganaTlebis ganviTarebis kon-cefcias, rac aseve ar ganxorcielda. aqedan gamomdinare, vfiqrobT, aucile-belia aqtivoba, raTa isini garkveuli zewolis qveS movaqcioT da sakuTari da-pirebebi pinaTlad Seasrulon.

_ konkretulad ras akritikebT da ras iTxovT?

baTu kopaliani: vakritikebT, zo-gadad, umaRles ganaTlebis sistemaSi arsebul mdgomareobas da Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi arsebul vi-Tarebas. vaprotestebT, rom ar mimdina-reobs kvleviTi procesi, profesorebi ver qmnian axal codnas da Sesabamisad ver awvdian studentebs. moTxovnebi gva-qvs rogorc ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan, aseve Tsu-sTan. ganaT-lebis saministros vTxovT, gaataros pasuxismgebliani politika, rogorc es xdeba nebismier evropul qveyanaSi, ase-ve, ganaTleba gaxdes xelmisawvdomi da xarisxiani. pasuxismgebliani politika, pirvel rigSi, pirdapiri wesiT dafinan-sebaSi gamoixateba. meore sakiTxia, rom, rodesac es dafinanseba miemarTeba uni-versitetSi, saxelmwifos unda hqondes garantia, rom Tanxa adekvaturad da miznobrivad daixarjeba. amitom saWiroa axali samecniero sazogadoebis Camoya-libeba. imisaTvis, rom axal mecnierebs mieceT saSualeba _ universitetSi Se-movidnen, saWiroa damoukidebeli arbi-tris institutis Camoyalibeba, rasac gare referirebis gziT mivaRwevT. vfi-qrobT, amis Sedegad saqarTvelos samec-niero sivrce aRar iqneba aseTi Caketili. faqtobrivad, Cveni mecniereba ver gasc-da im miRwevebs, romelic sabWoTa peri-odSi iyo. gare referireba saWiroa, raTa sami axlobeli profesori erTmaneTs ar afasebdes da profesoris xarisxs ar aniWebdes. mTavari problema is aris, rom

saqarTvelos profesuras naklebad aqvs survili da unari _ awarmoon kvleva. maTi profesorobis sabWoTa regalie-bi, romliTac amayoben, saerTaSoriso standartebTan SesabamisobaSi naklebad modis.

aleqsandre cagareli: problemebis speqtri didia. maT Soris, akademiuri sabWoc. 14-kaciani jgufi iRebs ZiriTad gadawyvetilebebs. am sabWoSi ar arian warmodgenili maRalkvalificiuri ada-mianebi. maTi umravlesoba, jer kidev wina politikuri viTarebis dros, par-tiuli Tu sxva niSniT iyo dawinaurebu-li. amas daemata batoni reqtoris Zveli ministri megobrebi. maT Seqmnes sistema, romelsac Tsu-Si ar moaqvs cvlilebebi da progresi. SeiZleba visaubroT infra-struqturul da sxvadasxva problemeb-ze, calkeul detalebze, magram saTaves yvelaferi swored am problemidan iRebs.

_ anu Tqven migaCniaT, rom Tsu-Si nacnobobis niSniT dawinaurebis ten-denciaa?

aleqsandre cagareli: klanuri niSniT mmarTveloba axasiaTebs yvela fakultets. es yvelaze kargad akademi-ur konkursebSi Cans. Cven vxedavT, rom adamianebi, romlebic maRalkvalifici-urebi arian, xSir SemTxvevaSi ver winaur-debian an saerTod ver xvdebian Tsu-Si. awinaureben imas, vinc maTTvis momgebia-nia piradi interesebidan gamomdinare.

_ es sadavo sakiTxia, Tu gaviTval-iswinebT imasac, rom araerTi akademi-uri konkursi Catarda, ris Sedegadac universitetSi dabundnen profesore-bi, romelTa kvalifikaciac eWvs ar iwvevs...

aleqsandre cagareli: garkveuli nawili dabrunda, magram didi nawili _ vera. maRalkvalificiuri kadrebi arian Tsu-Si, magram ver winaurdebian. magaliTad, ratom ver moxvda iago kaW-kaWiSvili akademiur sabWoSi da ratom daikaves am sabWoSi postebi saeWvo re-putaciis mqone adamianebma? _ es bevr kiTxvas badebs. maTi arCeva xdeba for-maluri kriteriumebiT da ara akademiur naSromTa SefasebiT.

_ Tqven ambobT, rom 14 kaciani akademiuri sabWo, romelic univer-sitetis saTaveSi dgas, arademokra-tiulia. alternativa gaqvT?

aleqsandre cagareli: vfiqrobT, rom ZiriTadi organo unda iyos senati da ara akademiuri sabWo, Tumca aqac aris safrTxe, rom senatis 42 wevric igive me-TodebiT iyos arCeuli, rogorc akade-miuri sabWo. amisTvis aris aucilebeli ganaTlebisa da mecnierebis saministros mxridan moxdes gare referireba da aka-demiuri personalis aseTi formiT Sefa-seba. axla aseTi situaciaa _ akademiur sabWoSi 7 wevri igive darCa. me ar maxsovs _ maT raime sasikeTo gaekeTebinoT: yve-la reqtoris Tanamdebobaze mosvlasa da wasvlas misces xma. amas daemata isic, rom aleko kartozia gaxda akademiuri sabWos wevri, romelic kargi speciali-stia, magram reqtoris megobaria... sama-gierod sabWoSi ver moxvda aseve kargi profesori da reqtoris `ara megobari” iago kaWkaWiSvili.

_ aleko kartozia Tsu-is akademi-uri sabWos wevri ar aris. rac Seexeba

uSualod Tqvens aqtivobebs, sainter-esoa, aqciis mowyobamde Tu gicdiaT SexvedrodiT Tsu-is administraciis warmomadgenlebs an reqtors da gagec-noT Tqveni moTxovnebi?

aleqsandre cagareli: es aqcia Ca-tarda Cveni kampaniis farglebSi, ro-melic aseve iTvaliswinebs Sexvedrebs da sxvadasxva RonisZiebebs. aqcia iyo saSualeba, rom sazogadoebis, mediis yuradReba migvepyro saganmanaTleblo problemebisadmi. Tsu-is administra-ciis warmomadgenlebTan iyo garkveuli gafarToebuli Sexvedrebi, sadac Cemi megobrebic imyofebodnen. problema is aris, rom Cveni xedvebi fundamenturad gansxvavdeba. es adamianebi ar arian mo-wodebulebi _ universitetSi daabru-non samecniero procesi.

_ da rogor SeiZleba akademikos reqtors ar surdes universitetSi samecniero procesis dabruneba? amaze Tu gifiqriaT?

aleqsandre cagareli: Tu universi-tetSi iqneba maRali akademiuri garemo, iqneba meti demokratizacia da es maT po-ziciebs Searyevs. realurad umravleso-bas ar gaaCnia xedva _ rogor unda iyos mowyobili universiteti. gadis wlebi da samecniero statiebi impaqt faqtorian JurnalebSi an TiTo-TiToa gamoqveyne-buli an saerTod ar aris.

_ yvela mimarTulebas gulisxmob? ramdenadac CvenTvis cnobilia, impaqt faqtorian JurnalebSi Tsu-dan 2011 wels 541 statia iyo gamoqveynebuli, gasul wels ki 354...

aleqsandre cagareli: vici, rasac gulisxmobT, magram am Jurnalebs So-risac aris iseTive gansxvaveba, rogorc sastumroebs Soris arsebobs varkvlave-bis mixedviT. getyviT erT faqtsac: pro-fesor lia wulaZis statia Tsu-m moipara imisTvis, rom yovelwliurad warsadgeni samecniero statiebis raodenoba Seevso. lia wulaZem es samecniero statia sxva bazaze moamzada da universitets amis ufleba ar hqonda. esec problemaa, rom profesorebs sxvagan uwevT kvlevebis warmoeba.

_ kvlevebis problema pirdapir kavSirSia saxelmwifos mxridan umaR-lesi ganaTlebisa da kvlevebis dafin-ansebis problemasTan...

aleqsandre cagareli: geTanxmebiT, magram konkretul magaliTsac getyviT. ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadgilesTan Sexvedrisas, man mogvawo-da informacia, rom saxelmwifom gamoyo 20-milioniani granti umaRlesi saswav-leblebisTvis. aqedan saxelmwifo same-dicino universitetma 5 milioni miiRo da Sedegad Tanamedrove standartebis samedicino dawesebuleba aaSena. teqni-kurma universitetma 6 milionze meti mi-iRo. Tsu-m ki grantis miReba ver moaxer-

xa, radgan proeqti ver daweres da ver waradgines.

_ Tqven SexvdiT ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadgiles, konkretulad ra sakiTxebze isaubreT?

baTu kopaliani: visaubreT im moT-xovnebze, romelic saministrosTan mi-marTebiT gvaqvs _ es aris axali tipis ganaTlebis sistema. gavacaniT Cveni xed-vebi. aRmoCnda, rom ganaTlebisa da mec-nierebis ministris moadgiles zustad igive xedva aqvs. ar vici, aris Tu ara es mTlianad saministros pozicia. aqciis dros Cven aseve viTxovdiT, rom sami-nistros warmoedgina umaRlesi ganaT-lebis ganviTarebis koncefcia, radgan saxelmwifos ar gaaCnia arc erTi ofi-cialuri dokumenti, sadac ganaTlebis mimarT maTi damokidebulebaa asaxuli. Sexvedraze gviTxres, rom koncefcia mzad 21 noembers iqneba da prezenta-ciaze Cvenc dagvpatiJes. aseve gamoT-qves am procesSi Cveni _ studentebis ufro metad CarTvis survili da surT meti uflebamosilebis mocema, raTa um-aRles ganaTlebaSi ganxorcielebuli cvlilebebi vakontroloT. Sexvedri-dan, bunebrivia, kmayofilebi wamovediT, Tumca Cven viTxovT konkretul qmede-bebs. umaRlesi ganaTlebis sferoSi Ta-namdebobebze dResac arian adamianebi, romlebic aferxeben progress. wlebis ganmavlobaSi saministrom ver gamoiCina politikuri gambedaoba da ver gadadga radikaluri nabijebi, rac qarTul umaR-les ganaTlebas sWirdeba.

Sexvedraze, aseve, visaubreT univer-sitetis dafinansebis sakiTxebzec. sami-nistros aqvs gansxvavebuli xedva dafin-ansebasTan mimarTebaSi, rac koncefciis wardgenisas detalurad gaxdeba cnobi-li. mTavari, rac maT sWirdebaT, es aris politikuri gambedaoba, rom cvlilebe-bi Semoitanon umaRlesi ganaTlebis sfe-roSi. darwmunebuli var, es bevri sabWo-Ta regaliis mqone profesoris Sewuxebas gamoiwvevs.

_ rac Seexeba universitetTan gamarTul saprotesto aqcias da Sexve-dras Tsu-is kanclerTan daviT Comax-iZesTan?

baTu kopaliani: ar SexvedrivarT da-viT ComaxiZes. mas ar hqonia Sexvedris sur-vili. Cven SevvardiT mis kabinetSi. senatis arCevnebis win Cven gvWirdeboda sruli suraTi, Tu ras akeTebda wamomadgenlobi-Ti sabWo wina wlebSi. garkveuli informa-cia gvqonda, garkveuli informacia saWi-roebda dokumentur dadasturebas.

_ ukve gaecaniT am sabuTebs?baTu kopaliani: es aris samivlinebo

xarjebi administraciuli personalisa da reqtoratisa. vladimer papavas re-qtorobis periodSi ekonomikisa da biz-

ras emsaxureba studentebissaprotesto kampania?

interviu aqciis monawileebTan

Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebis jgufma saprotesto kampania daiwyo. maT pirveli Sexvedra 5 noembers Tsu-is pirvel korpusSi gamarTes. stu-denturi jgufis gancxadebaSi aRniSnulia, rom `diskusiis Sedegad ori mTavari problema gamoikveTa: 1. universitetis reqtori da administracia ver axerxebs efeqturad marTvas, saxezea korufciisa da nepotizmis faqtebi. Zveli problemebi da kadrebi ucvlelad darCa da piriqiT, universitetSi SeiniSneba odiozuri fig-urebis dabruneba. Zveli da axali klanebis erTmaneTTan Serwyma. 2. ganaTlebisa da mecnierebis saministros ar aqvs reformis gegma, umaRlesi ganaTlebis ganvi-Tarebis grZelvadiani strategia, romelic uzrunvelyofs universitetis SigniT Tavisufali sivrcis Seqmnas, akademiur Tanamdebobebze arCevis ufro demokra-tiul princips, warmomadgenlobiTobisa da angariSvaldebulebis ufro maRal standarts~. aRniSnuli sakiTxebi studentebma 10 noembris aqciaze gaaxmianes, ro-melic Tsu-is pirvel korpusTan daiwyo da msvlelobiT ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan gagrZelda. aqciis monawile studentebs meore dRes ganaTlebisa da mecnierebis ministris moadgile giorgi ServaSiZe Sexvda. konkretulad ras iTxoven studentebi da ra SedegebiT dasrulda ganaTlebisa da mecnierebis minis-tris moadgilesTan Sexvedra, saprotesto kampaniis organizatorebi _ socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis magistranti aleqsandre cagareli da iuridiuli fakultetis IV kursis studenti baTu kopaliani gvesaubrnen.

me-5 gverdze

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

nesis fakultets daemata 10 profesori, amisTvis gamoviTxoveT Statebis cvli-lebebis dokumentebi. es eWvs iwvevs, rad-gan miRebuli profesorebi konkurencias ver gauwevdnen veravis. gvainteresebda, ramdeni adamiani muSaobda sazogadoe-basTan urTierTobis samsaxurSi. amaze informacia ver miviReT. rogorc viciT, 45-mde adamiania iq dasaqmebuli.

_ es informacia saidan gaqvT?baTu kopaliani: Cven es gviTxra Tsu-

Si momuSave ramdenime adamianma, Tumca

amis damadasturebeli oficialuri do-kumentacia ar gvaqvs. Cven vaprotestebT premiebis gacemasac administraciul personalze. kvlevam aCvena, rom am mimar-TulebiT weliwadnaxevris ganmavlobaSi gaica 6.5 milioni. universitetma gana-cxada, rom es Tanxa gaica profesorTa xelfasebze, danamatis saxiT, magram Cven vesaubreT maT da araviTari danamati ar miuRiaT.

_ rogori iqneba Tqveni Semdgomi nabijebi?

baTu kopaliani: miuxedavad imisa, rom Cven ar gvevaleba, mainc vgrZnobT

Sinagan valdebulebas, rom gavagebinoT studentebs, leqtorebs (samwuxarod amis saWiroeba arsebobs), Tu rogori unda iyos umaRlesi ganaTleba da umaR-lesi saganmanaTleblo dawesebuleba. ar gvsurs mxolod aqciebiT Semovifarg-loT, gvinda SemovitanoT ufro meti Sinaarsi.

_ arsebobs mosazreba, rom Tqveni jgufis zurgs ukan erT-erTi poli-tikosi dgas, romelsac TiTqosda sakuTari interesebi amoZravebs da dRevandeli reqtoris imijis Seryevas cdilobs. es politikosi studentTa im

nawils, romelic aqciaSi monawileo-bas iRebda, parlamentSi SesvlisTan-ave, ori wlis win, Riad hpirdeboda TanamSromlobas da ombudsmenobas. ramdenad aqvs am eWvs safuZveli?

baTu kopaliani: Cven mxolod saku-Tari emociiT vmoqmedebT da vibrZviT. vizea saubari kargad viciT. gia JorJo-lians gulisxmobT. man mxolod meore dRes gaigo Cveni aqtiurobis Sesaxeb da gvirCia, ufro arsebiT sakiTxebze gava-maxviloT yuradReba. igi Cvens aqciebSi ar ereva. Cven aranair politikur Zaleb-Tan ar vTanamSromlobT.

ras emsaxureba studentebissaprotesto kampania?

interviu aqciis monawileebTan

meoTxe gverdidan

lari daxarja. preskonferenciaze aRiniSna, rom aRniSnuli maCvenebeli realobas scdeba.

Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2013 wlis 4 oqtombris dadgenilebamde universitetis akademiuri personalis xelfasi Tanamdebobrivi sar-gosa da danatamisgan Sedgeboda, romlis odenoba saaTobriv datvirTvaze iyo damo-kidebuli. aRniSnuli dadgenilebis miRebis Semdeg, danamati Tanamdebobriv sargoSi aisaxa. 2014 wels danamatis saxiT univer-sitetis akademiur personalze Tanxa ar gacemula. rac Seexeba premiebs, misi odeno-ba wina wlebTan SedarebiT Semcirebulia. `universitetSi iyo aseTi saxelfaso si-stema: profesorebs hqondaT gaTanabrebu-li xelfasi, romelsac emateboda gansxva-vebuli danamatebi. es danamatebi xandaxan mniSvnelovnad aRemateboda xelfass, ami-tom wliur biujetSi danamatebi saxel-faso sargoze ganisazRvreboda: 2012-is monacemebiT _ 5 milionze meti, 2013 wels ki _ 5 milionnaxevarze meti. 2014 wels es danamati aris 0. profesori xelfass iRebda da misTvis ar iyo mniSvnelovani _ is erTad Caericxeboda Tu calke. buRaltrulad es iyo _ calke xelfasi da calke _ danamati. Cven davaregulireT es sakiTxi (miT ufro, rom kanoni umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb amis uflebas iZleva) da xedavT, rom 2013 wlis oqtombridan danamatebi Sedis sar-goSi. esec gamWvirvaleobisken gadadgmuli erT-erTi nabijia~, _ aRniSna lado papavam.

universitetis reqtori kanoniTaa uflebamosili,

saerTaSoriso vizitebi partnior universitetebTan

urTierTobebisTvis gamoiyenos

bolo periodSi aseve gavrcelda arao-bieqturi informacia reqtoris samivline-bo xarjebTan dakavSirebiT. „umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb“ saqarTvelos kanoniT, „reqtori aris umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis umaRlesi akademiuri Ta-namdebobis piri, akademiuri sabWos Tavm-jdomare da warmoadgens umaRles saganma-naTleblo dawesebulebas qveynis SigniT da gareT akademiur da samecniero sferoebSi, risTvisac uflebamosilia _ umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis saxeliT dados garigebebi da SeTanxmebebi“. aqedan gamomdinare, universitetis ganviTarebis, samomavlo TanamSromlobis gaRrmavebis mizniT, reqtori monawileobs samecniero, saganmanaTleblo proeqtebSi, konferen-ciebSi, axorcielebs saerTaSoriso vizi-tebs partnior universitetebSi.

bolo erTi wlis manZilze Tsu-is re-qtors hqonda 22 mivlineba (8 Sida da 14 gare), maTgan ramdenime Zveli samsaxuris proeqtis da SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis sagranto dafinansebiT ganxorcielda. `me ar var is adamiani, ro-melic gamokidebulia mivlinebebs, magram, sanam es funqcia reqtors akisria sagareo urTierTobebSi, ra mivlinebebic iqneba sa-Wiro universitetisTvis, gamoviyeneb,~ _ ganacxada lado papavam.

informaciisTvis:

2013-2014 saswavlo wels gaformda da ganaxlda TanamSromlobis 27 xelSekruleba ucxoeTis umaRles saganmanaTleblo dawesebebule-bebTan;

2013-2014 saswavlo wels 126 studen-ti da akademiuri personali gaig-zavna evropis 19 qveynis umaRles saganmanaTleblo dawesebebule-bebSi;

2013 wlidan dRemde Tsu-s gacv-liTi programebiT 80 studenti, profesori da mkvlevari ewvia evropis 15 qveynis sxvadasxva uni-versitetidan.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis studentebis saxelmZRva-neloebiT uzrunvelsayofad ga-daidga mniSvnelovani nabijebi:

Tsu biblioTeka gamdidrda 2 949 dasaxelebis wigniT (7 310 erTeu-li), maT Soris, 2 347 saxelmZRvane-loa;

SeZenilia da amoqmedebulia uni-kaluri roboto-skaneri (237 000 lari);

SeZenilia ocamde saxelmZRvane-los Targmnis ufleba da inten-siurad mimdinareobs maTi qar-Tulad Targmnis procesi. wlis bolomde dasruldeba 4 saxelmZR-vanelos Targmna.

amis garda, reqtoris piradi biblioTe-kidan Tsu-is biblioTekas saCuqrad gadae-ca 631 dasaxelebis 806 wigni.

Tsu-is biujetSi mniSvnelovani Tanxaa gaTvaliswinebuli studentebis dasaxma-reblad. 2014 wels, 2013 wlis msgavsad, 650 aTasi laria gamoyofili studentebis fi-nansuri daxmarebis mizniT. studentebis samivlinebo Tanxam 2014 wels 361 850 lari Seadgina, praqtikebisa da eqspediciebisT-vis gamoyofili Tanxa ki 2013 wels 167 400 lars Seadgenda, 2014 wels – 270 835 lars. 2014 wlis 1 martidan bakalavriatis safe-xuris saukeTeso akademiuri moswrebis students semestrulad gadaecema reqto-ris stipendia – 250 lari TveSi. 1 noembris mdgomareobiT gacemulia 2 000 lari. sul reqtoris xelfasidan studentebze gaica _ 5 237,5 lari. reqtoris xelfasidan dafi-nansda 3 socialurad daucveli studenti _ 3 237,5 lari.

preskonferenciaze reqtorma aseve isaubra universitetis biujetidan gace-mul xarjze, romelic akademikos lado pa-pavas wignebis SeZenas moxmarda. `rodesac imarTeba reqtorebis Sexvedra umaRles doneze, isini erTmaneTs saCuqrebs ucvli-an. amaSi Sedis sauniversiteto atributika da wignebi. ase Camodian CvenTan da ase miv-divarT Cvenc. iq, sadac reqtorebi TviTon arian mecnierebi, gacvlis dros gvCuqnian piradad daweril wignebsac. guSinac iyo CemTan yazanis universitetis reqtori, sak-maod cnobili saerTaSoriso donis mecnie-ri da saCuqrad gadmogvca universitetis atributika da 4 wigni, aqedan 2 misi saavto-ro wigni gaxldaT. Cemi wignebis 40-40 egz-emplari universitetma SeiZina warmomad-genlobiTi xarjebidan da isini saCuqrebad gaicema 4 wlis ganmavlobaSi. SeiZleba gaCn-des kiTxva _ xom SegveZlo ar gveyida 40

da gveyida 10, xom ufro naklebi xarji iq-neboda? pasuxi martivia: gamomcemloba, Tu meti raodenobis wigns yidulob, gikeTebs fasdaklebas. 40 cali wignis SeZenaSi Cven 40%-iani fasdakleba gvqonda. es dokumen-tebi Cvens finansur departamentSi inaxeba. garda amisa, rac reqtori var, Cemi piradi biblioTekidan universitetis biblioTe-kas saCuqrad gadaveci 631 dasaxelebis 806 wigni, Jurnali, maT Soris iseTi Jurnale-bi, romelic saqarTveloSi, ubralod, ar arsebobs. maT Soris, amerikis ekonomikuri Jurnali, ekonomikuri literaturis Jur-nali da sxva. es erTjeradi aqti ar yofi-la, praqtikulad, mudmivi procesia da Cemi biblioTekidan, rogorc ki moiZieba raime saintereso da CavTvli, rom is umjobesia iyos universitetSi, gadaecema universite-tis biblioTekas~, _ aRniSna lado papavam da dasZina: `gavrcelda informacia, rom TiTqos universitetSi leqtorebi aiZule-ben studentebs wignebisE SeZenas. me mqonda dekanebTan ori dRis win Sexvedra da maTac vuTxari _ Tuki erTi faqti mainc dafiq-sirdeba, gvacnobeT, es aris dasjadi qme-deba da ra zomasac kanoni gaiTvaliswinebs, imis mixedviT vimoqmedebT. aseTma leqtor-ma SesaZloa Tanamdebobac datovos da kon-traqti Seuwydes~.

revolucia, kanonis darRveviT, unda

gamoiricxos

preskonferenciaze akademikosma lado papavam aseve isaubra socialurad dau-cveli studentebis dafinansebis Taobaze. man aRniSna, rom, radgan kanoni zogjer ar iZleva saSualebas, yvela aseT students daexmaron, reqtori Tavisi xelfasidan afinansebs ramdenime maTgans. `ar mindoda am sakiTxze saubari, magram radgan aras-wori informaciebi vrceldeba, getyviT, rom im dRidan, rac reqtori var, Cemi uSu-alo xelfasidan 3 gaWirvebuli studenti gadavarCine statusis SeCerebas. es jamu-rad sakmaod didi Tanxaa. am studentebi-dan arc erTma ar icis, rom es Tanxa maT reqtorma gadauxada. socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis II kursis students gadaexada 1312,50 lari Cemi anga-riSidan, aseve medicinis fakultetis stu-dents, romlis swavlis Tanxa uSualod Cemi xeliT aris Setanili. am Temebze saubari ar msiamovnebs, magram iZulebuli gavxdi, informacia warmomedgina, rom yovelgvari eWvebi moixsnas Cemi korufciaSi an raRac garigebebSi CarevasTan dakavSirebiT. la-mis 60 wlis kaci var da jer aravis ar davu-danaSaulebivar korufciaSi. me Cems Tanam-debobaze metad miRirs Cemi saxeli da avto-riteti. meti SesaZlebloba rom iyos, met-sac gavakeTebdi~, _ aRniSna lado papavam.

preskonferenciis dasasrul, man mimar-Ta axalgazrdebs, rom meti gulisxmiere-ba gamoiCinon im adamianebis mimarT, vinc universitets patiosani SromiT emsaxura da dRes daxmarebas saWiroeben. swored am mizniT mimarTa universitetis reqtorma saqarTvelos parlamentis ganaTlebis, mec-nierebisa da kulturis komitets, rom wa-moayenos sakanonmdeblo iniciativa umaR-lesi ganaTlebis Sesaxeb kanonSi cvlilebis Setanis Taobaze, romliTac universitets

SeeZleba kanonis farglebSi, ekonomikuri saqmianobiT miRebuli xarjebidan gauwios daxmareba damsaxurebul mecnierebs da universitetis yofil TanamSromlebs, rom-lebsac daxmareba esaWiroebaT. es sakiTxi moiwona komitetma, Tumca parlamentSi misi ganxilva jer kidev mimdinareobs.

`dRes moqmed profesurasac mivmarTav da Cvens sasiqadulo studentobasac. gava dro da yvela davberdebiT, Tumca yvela ver gavxdebiT emeritusebi, es SeuZlebe-lia. garkveulad, es solidaroba adamian-ebisTvis damaxasiaTebelia keTilmowyale-basTan erTad. namdvilad ar gvaqvs Cafi-qrebuli, rom students movakloT fuli da studentis gadaxdili Tanxidan gavwioT aseTi daxmareba, magram imisTvis, rom damsa-xurebulma adamianma Tavi Rirseulad igrZ-nos, es kargi nabiji iqneba. axalgazrdebis gasagonad vacxadeb, rom arc erTi univer-siteti ise ar dazaralebula am wlebSi, am reformebis dros, rogorc _ Cveni. ufro metsac getyviT, Cveni universitetis pro-fesura, romelsac universitetis dato-veba mouxda, aranakleb warmatebiT muSaobs saqarTvelos sxva universitetebSi. es gax-lavT sakmaod kargi resursi, romelic uni-versitetma dakarga. sakiTxi, Tu vis mieces daxmareba da vis _ ara, es iqneba universi-tetis gadasawyveti mxolod im SemTxveva-Si, Tu parlamenti kanons cvlilebis saxiT miiRebs~, – aRniSna lado papavam.

man kidev erTxel TanamSromlobisken mouwoda axalgazrdebs da ganacxada, rom TiToeuli maTganis pretenziis mosmenisa da adekvaturi gadawyvetilebis miRebis momxrea: `mzad var mosmenisaTvis da mzad var imisTvis, rom sakiTxebi erToblivad gadavwyvitoT. Tumca, veranair revoluci-ur cvlilebebs Cven ver gavatarebT, TuUre-voluciuri cvlilebebisTvis sakanonmde-blo baza ar iarsebebs, kanonis darRveva erTxel da samudamod unda gamoiricxos. rodesac wina universitetis mmarTvelo-bas vakritikebdi, vakritikebdi swored im zewolis gamo, romelic ar efuZneboda ka-nons da cvlilebebi agresiuli, meqanikuri zewoliT xorcieldeboda. minda, rom uni-versitetSi kanonis darRveva da agresiuli qmedebebi erTxel da samudamod dasrul-des. gavige, rom, axalgazrdebi ganaTle-bisa da mecnierebis ministris moadgiles Sexvdnen da igegmeba raRac axali winadade-bebis prezentacia 21 noembers. mec sul-mouTqmelad veli amas~, _ ganacxada lado papavam.

universitetis reqtorma Jurnali-stebis kiTxvebs upasuxa da kidev erTxel daadastura, rom piradad misi da univer-sitetis winaaRmdeg agorebuli kampania im gancxadebebs ukavSirdeba, rac bolo peri-odSi maRliv korpusTan gazgasamarTi sad-guris mSeneblobis da sasaflaos mowyobis winaaRmdeg gakeTda.

iTqva agreTve imis Sesaxebac, rom moma-vali wlis biujeti damuSavebis procesSia da senati, romlis arCevnebic 12 noembers gaimarTa, mas dekembris TveSi daamtkicebs.

moamzadamaia toraZem

reqtoris pasuxi studenturijgufis braldebebze

preskonferencia

mesame gverdidan

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

SurTxia beroSvili

_ qalbatono cira, ramdenad mniS-vnelovani iyo qarTveli mecnierebi-sTvis es samecniero forumi da ra iyo misi ZiriTadi Tematika?

_ am mniSvnelovani konferenciis Catarebis iniciatori centraluri ev-raziuli kvlevebis sazogadoebaa, ro-melsac wels kolumbiis universitetis harimanis institutma umaspinZla. am institutis saswavlo da samecniero programebi swored ruseTis, evraziisa da aRmosavleT evropis qveynebis kvle-vebzea orientirebuli. centraluri evraziuli kvlevebis sazogadoebisa da kolumbiis universitetis harimanis in-stitutis erToblivi ZalisxmeviT Sedga farTo masStabis programa, romelSic warmodgenili iyo mravali qveyana, gansa-kuTrebiT am institutebis sakvlevi sferodan. maT Soris iyo saqarTveloc. konferenciis samecniero kolegiam, mravali pretendentis mier wardgenili naSromebidan, vfiqrob, Tematikis aqtu-alobidan gamomdinare, SearCia ramde-nime naSromi. Cveni universiteti for-umze sakmaod kargad iyo warmodgenili sxvadasxva dargobriv seqciaSi: elene meZmariaSvili, zaza xinTibiZe, korneli kakaCia, marika gersamia, rusudan asa-Tiani, revaz abaSia, nino ruxaZe, evgenia qurTiSvili, sardion zedelaSvili da

me. forumSi monawileobda agreTve axal-gazrda qarTveli mkvlevari naTia dun-dua, mainis frankfurtis goeTes univer-sitetidan.

_ sainteresoa Tqveni moxsenebis Tematika. ram ganapiroba am sakiTxis wamoweva?

_ Tematika misi aqtualobidan gamom-dinare da, rac mTavaria, im mkvlevarTa miRwevebis intenacionalizaciis mizniT SevarCie, romlebic bolo wlebSi qar-Tul kavkasiologiur skolas ekuTvnis.

isic minda aRvniSno, rom es ar iyo pirveli mcdeloba am sakiTxis saerTa-Soriso samecniero asparezze gasatanad.

2012 wels analogiuri sakiTxi davs-vi vroclavis lingvisturi skolis mier organizebul saerTaSoriso samecniero konferenciaze. mas eswrebodnen profe-sorebi stenfordis universitetidanac, sadac am sakiTxebis mimarT interesi Zal-ze didia. maTi codna qarTvelTa eTnoge-nezis Sesaxeb, samwuxarod, im informa-ciiT Semoifargleba, romelsac rusuli kavkasiologiuri skola avrcelebs ena-Ta naTesaobis, kerZod, iberiul-kavkasi-ur enaTa naTesaobis, Sesaxeb. maSin es naS-romi vroclavis lingvistur JurnalSi daibeWda inglisur enaze, Tumca, ver vi-tyvi, rom didi gamoxmaureba gamoiwvia; piriqiT, am sakiTxis mimarT lingvistebs Soris am ori wlis manZilze erTgvari siCume gaCnda. aqtiurobas iCendnen mxo-

lod mecnierebi saqarTvelodan, romel-TaTvisac dauSvebelia naTesaoba „ve-lur“ Crdilo kavkasielebTan.

SemiZlia dabejiTebiT vTqva, rom Cemi monawileoba am konferenciaSi iyo swo-red qarTvelTa eTnogenezis sakiTxis Sesaxeb arsebuli kvlevebis kompleqsu-ri da prospeqtuli wardgena im ucxoel mecnierTa winaSe, romelTac, rigi mi-zezebis gamo, dRemde ar SeeZloT dasa-buTebulad ganesazRvraT qarTvelTa eTnogenezis sakiTxi; kerZod, kavkasio-logiis saerTaSoriso centrebSi dRem-de „muSaobs“ is ormagi standarti, rome-lic rusulma kavkasiologiurma skolam daamkvidra (maTi midgomiT _ qarTvelu-ri enebi ar aris monaTesave Crdilo kav-kasiuri enebisa) _ maTTvis amis daSvebac ki ar SeiZleba, radgan es iqneba kavkasiis erTianobis lingvisturi modeli, rac miuRebelia enaTmecnierTa im nawili-

saTvis, romelic apriorad iRebs poli-tikur nebas da ara lingvistur masalas.

Cven mier wardgenili sakiTxi ganxi-lul iqna kavkasiis istoriuli lingvi-stikis seqciis sxdomaze. sxdomas xelmZ-Rvanelobda amsterdamis universitetis profesori babak rezvani, diskursanti iyo profesori jon kolaruso. profe-sori jon kolaruso gansakuTrebul in-teress iCens iberiul-kavkasiur enaTa naTesaobis sakiTxisadmi. moxsenebas Tan axlda vrceli saprezentacio empiriuli masala qarTvelur da mTis kavkasiur en-aTa Soris dadasturebuli sistematuri regularuli bgeraTSesatyvisobebis Se-saxeb. ganvixileT sakiTxis istoria da qarTuli kavkasiologiuri skolis Tana-medrove miRwevebi komparativistikis dargSi: mixeil qurdianis „iberiul-kav-kasiuri enaTmecnierebis safuZvlebi“, merab Cuxuas „iberiul-iCqeriul enaTa SedarebiTi gramatika“, revaz abaSias „si-bilantur fonemaTa sistema qarTvelur da daRestnur enebSi _ istoriul-Se-darebiTi analizi“ da sxv. amave sxdomaze sxdomis Tavmjdomaresa da diskursants warvudgineT mixeil qurdianis kapi-taluri monografiis Targmani rusul enaze, merab Cuxuas naSromis ZiriTadi Sedegebi inglisur, rusul da qarTul enebze, romelic daibeWda kavkasiologi-is institutis samecniero Jurnal „kav-kasiologiuri Ziebebis“ me-4 nomerSi. konferenciaze aRiniSna, rom am mimarTu-lebiT masStaburi kvlevebia Catarebuli da saWiroa maTi Seswavla-gaanalizeba. Cemi azriT, qarTvelur da kavkasiur en-aTa naTesaobis sakiTxi gadawyvetilia, Tumca es ar niSnavs, rom wertili daisva, piriqiT, kavkasiologiis winaSe mravali problemuri sakiTxi dgas, romlebic ga-daWras saWiroebs.

lingvisturi kavkasiologiis miRwevebi qarTvelTa eTnogenezis sakiTxSi

24-26 oqtombers amerikis SeerTebul StatebSi, kolumbiis univer-sitetSi gaimarTa saerTaSoriso samecniero konferencia, romelSic ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

universitetis profesorebmac miiRes monawileoba. konferenciis mniSvnelobasa da amerikaSi miRebul STabeWdilebebze gvesaubreba Tsu-is kavkasiologiis insti-tutis xelmZRvaneli, profesori cira baramiZe, romelic konferenciaze sain-tereso moxsenebiT _ `qarTvelTa eTnogenezi da iberiul-kavkasiur enaTa naTes-aobis sakiTxi (Seswavlis mdgomareoba da perspeqtivebi)~ warsdga.

maia toraZe

_ batono giorgi, im monacemebis mixedviT, rasac Tsu-is samecniero kvlevebisa da ganviTarebis departa-menti asajaroebs, TvalnaTelia, rom universitetSi samecniero ganvi-Tarebis dinamika umjobesdeba. rome-li fakultetebia am mimarTulebiT yvelaze aqtiuri?

_ diax, dinamika SeimCneva, Tumca ise-Ti didi instituciisTvis, rogoric Tbi-lisis saxelmwifo universitetia, cxadia metia saWiro. am statiebis raodenoba unda gaizardos da ar unda Semovifarg-loT imiT, rom universiteti saqarT-velos masStabiT yvelaze met grants flobs da yvelaze meti statia aqvs gamo-qveynebuli maRalreitingul/impaqt-fa-qtorian JurnalebSi. Sesabamisad, admi-nistraciis sazrunavia, mecnierTa sti-mulireba maRalreitingul JurnalebSi statiebis gamoqveynebisaTvis.

rac Seexeba lider fakultetebs, Tu raodenobrivad gadavxedavT, Tbilisis saxelmwifo universitetis masStabiT

maRalreitingul/impaqt-faqtorian JurnalebSi yvelaze meti gamoqveynebu-li statiebiT gamoirCeva zust da sabu-nebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti da medicinis fakulteti, aseve Tsu-Si integrirebuli samecniero-kvleviTi institutebi, rogoricaa, magaliTad, Tsu elefTer andronikaSvilis fizikis instituti da Tsu andria razmaZis maTe-matikis instituti.

aqve unda aRiniSnos isic, rom axal-gazrda mecnierebic CarTuli arian am saqmeSi. magaliTad, doqtoranti giorgi tefnaZe, bakalavriatidan moyolebuli, aqveynebs statiebs impaqt-faqtorian JurnalebSi. CvenTan zust da sabunebis-metyvelo mecnierebaTa da medicinis fakultetebis doqtoranti ver daicavs sadoqtoro disertacias, Tu ar eqneba gamoqveynebuli statiebi impaqt-faqto-rian JurnalebSi.

_ gasagebia, rom specifikidan gamomdinare, am mimarTulebiT meti impaqt-faqtoriani samecniero Jurna-li arsebobs, magram sxva fakultetebs ra monacemebi aqvT, ra iwvevs imas, rom

mxolod am or fakultetzea maRali maCvenebeli?

_ diax, SeiZleba iTqvas, rom sxva mi-marTulebebSi, magaliTad, humanitarul da socialur da politikur mecniere-bebSi, naklebia impaqt-faqtoriani Jur-nalebi, magram maTac SeuZliaT moiZion maRali reitingis mqone samecniero Jur-nalebi da gamoaqveynon statiebi. unda vTqvaT, rom dRes Cven wvdoma gvaqvs elsevieris (Elsevier) eleqtronul sabi-blioTeko (Scopus da ScienceDirect) resurs-ze, sadac devs uamravi masala (statiebi, sakonferencio masalebi, wignebi). mec-nierebs SeuZliaT miiRon uaxlesi samec-niero masala da Sesabamisad aawyon mTe-li bibliografia konkretuli Tematikis mixedviT.

amave sferoSi moRvawe mecnierebisT-vis arsebobs e.w. ERIH-is (European Refe-rence Index of the Humanities) baza, sadac Se-mavali Jurnalebi aseve maRalreitingu-lia, vinaidan aq statiebis gamoqveyneba xdeba saerTaSoriso recenzirebis (Peer-review) Sedegad. am JurnalebSi gamoqvey-neba aranakleb prestiJulia.

aqve unda vTqvaT, ra mniSvneloba aqvs samecniero statiis saerTaSoriso

JurnalSi gamoqveynebas. saqme isaa, rom, roca mecnieri muSaobs da aqveynebs Ta-vis samecniero produqts, is unda iyos xelmisawvdomi saerTaSoriso samecnie-ro sazogadoebisTvis, sadac unda gavi-des informacia qveynisa da aq mimdinare samecniero kvlevebis Sesaxeb _ es avto-maturad niSnavs, rom es mecnieri gadis saerTaSoriso asparezze. man unda izru-nos, rom kvlevis Sedegebi dabeWdos karg samecniero JurnalSi da ara zogierT iseT krebulSi, romelic saqarTveloSi gvxvdeba da veraviTar kritikas ver uZ-lebs... Tumca aqac aris saerTaSoriso konferenciebi, romelic maRali donisaa da aseve maRali donis samecniero kre-buls gamoscems.

_ aqvs Tu ara Tbilisis saxelmwifo universitets maRali reitingis mqone impaqt-faqtoriani Jurnali?

_ diax, aqvs Tsu-is andria razmaZis saxelobis maTematikis instituts, rome-lic germaniaSi gamoscems impaqt-faqto-ris mqone Jurnals.

_ xom ar aris dagegmili Tsu-m gamoces Jurnali, sadac statiis gamo-qveyneba prestiJuli iqneba da samomav-lod impaqt-faqtorsac moipovebs?

_ impaqt-faqtori niSnavs Jurna-lis mniSvnelobas da is wlebis mixedviT icvleba. aseTi Jurnalis mimarT arse-bobs garkveuli moTxovnebi, romelsac is unda akmayofilebdes: daculi unda iyos perioduloba, unda hyavdes saer-TaSoriso saredaqcio sabWo da unda xorcieldebodes statiebis saerTaSo-riso recenzireba (Peer-review). bunebri-via, roca Jurnali axali daarsebulia, mas Tavidanve impaqt-faqtori ar eqneba. misi miniWeba xdeba masSi gamoqveynebu-li statiebis mniSvnelobidan gamomdi-nare.

bunebrivia, kargia, rom aseTi Jurna-li iyos saqarTveloSi da mas saerTaSo-riso aRiareba hqondes. es sakmaod Sro-matevadi saqmea da martivi araa, magram Cven vcdilobT momavalSi es gavakeToT, raSic daxmareba aRgviTqva elsevieris warmomadgenelmac.

universitetSi samecniero ganviTarebis dinamika umjobesdeba

qveynis upirvelesi umaRlesi saganmanaTleblo dawesebuleba _ ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti tradiciulad qveynis samecniero ganviTarebis dones asaxavs. ambicia _ iyos pirveli ara mxolod

saqarTveloSi, aramed mTels regionSi, damyarebulia konkretul Sedegebze, rac miuTiTebs, rom universiteti aris lideri samecniero grantebis mopovebis Tval-sazrisiT da lideri _ maRalreitingul/impaqt-faqtorian samecniero JurnalebSi gamoqveynebuli statiebis raodenobis mixedviT.

ufro TvalsaCino rom iyos, moviyvanT konkretul maCveneblebs _ dReisaT-vis universitetSi xorcieldeba 200-ze meti samecniero proeqti, romelTagan nawili dafinansebulia rusTavelis erovnuli samecniero fondis, xolo nawili _ ucxouri samecniero centrebis mier.

rac Seexeba statiebis gamoqveynebas, wlebis mixedviT maCveneblebi ase gamoiy-ureba: tomsonis bazis monacemebiT, 2009 wels universitetidan impaqt-faqtorian JurnalebSi gamoqveynebulia 109 statia, 2010 wels _ 145 statia, 2011 wlidan ki yovelwliurad gamoqveynebuli statiebis ricxvi 350-s aWarbebs.

bolo wlebis dinamika gviCvenebs, rom Tbilisis saxelwifo universitetSi saer-TaSoriso donis samecniero kvlevebi mimdinareobs, rasac momavalSi kidev ufro maRali maCveneblebi eqneba, radgan impaqt-faqtorian JurnalebSi gamoqveynebuli statiebis avtorTa Soris mravlad arian Tsu-is doqtorantebi (da zogjer magis-trantebic).

ra perspeqtivebi aqvs Tsu-s samecniero ganviTarebis TvalsazrisiT da romeli fakultetebi lideroben kvlevebSi, am sakiTxebze gvesaubra Tsu-is samecniero kv-levebisa da ganviTarebis departamentis xelmZRvaneli giorgi RvedaSvili:

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

_ Cemi cxovrebis pirveli etapi mTlianad universitets ukavSirdeba. ekonomikis fakultetis dasrulebis Semdeg aqve ganvagrZe aspirantura-Si swavla da davicavi sakandidato da sadoqtoro disertaciebi, universi-tetSive daviwye muSaoba da pedago-giuri saqmianoba. viyavi ekonomikis fakultetis dekani, profesori, ukve 90-iani wlebidan ki momixda samTavro-bo struqturebSi gadasvla, Tumca arc maSin Semiwyvetia samecniero da ped-agogiuri saqmianoba. mas Semdeg ki, rac sakuTari surviliTa da gancxadebiT davtove mTavroba, kvlav davubrun-di aqtiur akademiur cxovrebas. 2005-2008 wlebSi parlamentSi cageris ma-Joritari deputati viyavi. am periods daemTxva garkveuli reformebi ganaT-lebis sistemaSi, Tumca, aRebul kurss ar veTanxmebodi da mimaCnda, rom es ar iyo swori mimarTuleba universitetis gansaviTareblad. am mizeziT, me da ram-denime Cemma kolegam protestis niSnad davtoveT universiteti. amis Semdeg sxva saganmanaTleblo dawesebulebeb-Tan vTanamSromlobdi. unda vTqva, rom universitetis yofili administra-cia yvelafers akeTebda saimisod, rom Tbilisis saxelmwifo universitetSi ar davbrunebuliyavi: saamisod sakon-kurso dokumentaciac ki gayalbda, rac eqspertiziTac aris dadasturebuli da am gayalbebis Sesaxeb saqme dRemde devs prokuraturaSi. mas Semdeg, ax-laxan miviRe SeTavazeba _ akademiur konkursSi mimeRo monawileoba da am konkursis Sedegad isev davbrundi uni-versitetSi.

dadis xmebi, rom ar unda daebrune-bina reqtor lado papavas yofili mi-nistri universitetSio, Tumca, me uni-versitetSi dasabrunebeli araferi mWirs: ministrobamdec viyavi erT-erTi yvelaze didi fakultetis dekani, mec-nierebaTa doqtori da profesori da mTeli Cemi cxovreba, ZiriTadad, uni-versitetTan iyo dakavSirebuli.

amJamad saerTaSoriso ekonomiki-sa da ekonomikuri azris istoriis ka-Tedras vxelmZRvanelob. es kaTedra adrec arsebobda, magram Semdeg gaauq-mes, garkveulwilad, albaT, Cems gamoc, dasabrunebeli adgili rom ar mqonoda. absurduli gadawyvetileba iyo: qveyana saerTaSoriso integraciis gzas adgas da am dros universitetSi saerTaSori-so ekonomikis kaTedras auqmeben. Tum-ca, mTavaria, rom axla kaTedra ukve arsebobs da aq sakmaod saintereso mu-Saobac mimdinareobs.

_ axlaxan dabrundiT londoni-dan, sadac saerTaSoriso konferen-ciaze imyofebodiT. ra Temas mieZRvna es RonisZieba?

_ londonis universitetSi ekono-mikisa da biznesis sakiTxebisadmi mieZ-Rvnili amerikul-britanuli Zalian maRali donis konferencia gaimarTa, romelSic 30-ze meti qveynis warmomad-geneli monawileobda. Cemi moxseneba evropul sivrceSi saqarTvelos ekono-mikis integraciis perspeqtivebs da sa-qarTvelos resursebis gamoyenebis Se-

saZleblobas mieZRvna. konkretulad, saubaria wylis resursebze, romliTac Cvens qveyanas SeuZlia umniSvnelova-nesi wvlili Seitanos evropis sasmeli wyliT momaragebis sakiTxebSi. saqarT-veloSi aris msoflio mniSvnelobis miwisqveSa wylis resursi, romlis erT procentsac ki ver viyenebT, maSin, ro-desac evropis sasmeli wyliT momarage-bis problema SegviZlia gadavwyvitoT am maragis mxolod 5 procentis gamoy-enebiT. ra Tqma unda, marto am sakiTxiT ar viyavi dainteresebuli: Cemi kvlevis sagania saSualovadian periodSi sa-qarTvelos perspeqtivebi evrokavSir-Si integraciis TvalsazrisiT, is, Tu ra dones SegviZlia mivaRwioT saSu-alovadian periodSi, pirobiTad 2020 wlisaTvis da SevZlebT Tu ara am droSi davakmayofiloT is ekonomikuri indi-katorebi, romelic aucilebelia evro-kavSiris wevrobisaTvis.

_ ra indikatorebzea saubari da rogoria saqarTvelos perspeqtiva?

_ erTia evropasTan asocireba, meo-rea evrokavSiris namdvili wevroba, risTvisac qveyana ramdenime kriteri-ums unda akmayofilebdes. maT Soris umniSvnelovanesi maCvenebelia mTlia-ni Sida produqti erT sul mosaxleze, romelic 10-12 aTas dolars unda aR-wevdes weliwadSi; aseve, umuSevrobis done unda iyos erTniSna cifris farg-lebSi; ZiriTad maCvenebelTa Sorisaa biujetis deficiti, inflaciis done da mTlian Sida produqtTan sagareo va-lis mimarTeba. am etapze ikveTeba, rom zogierTi monacemis dakmayofilebas saqarTvelo 2020 wlisaTvis SeZlebs, magram ver mivaRwevT mTavar maCveneb-lebs, romelic erT sul mosaxleze mTliani Sida produqtis odenobas da umuSevrobis dones ukavSirdeba, Tu ar moxda seriozuli garRveva raRac re-sursis xarjze.

_ rogori garRvevac arabulma qveynebma SeZles navTobis xarjze?

_ navTobze ufro Semosavliani gax-deba wylis gamoyeneba, radgan wyali navTobze Zviri Rirs. amdenad, es Tema evropaSi integraciis fonze Zalian sainteresoa. am sakiTxebs SevexeT kon-ferenciaze.

_ Tqveni mTavrobaSi moRvaweoba saqarTvelos istoriis yvelaze mZ-ime periods ukavSirdeba, Tumca, pirvelad sityva _ reformatorebi, swored Tqvensa da Tqveni Tanamo-azreebis misamarTiT gamoiyenes. am periodis Sesaxeb ras gaixsenebT?

_ 1992 wlidan mivedi mTavrobaSi, Tavidan kontrolis palatis Tavmjdo-mared, Semdeg _ saxelmwifo qonebis marTvis ministrad. pirveli etapi Za-lian rTul dros daemTxva: dangreu-li qveyana, dangreuli ekonomika, ar arsebobda biujeti da SegaxsenebT, rom pirvelad qveynis biujeti 90-iani wlebis Sua wlebSi damtkicda, ar Se-modioda investiciebi da daxmarebebi, mimdinareobda omi da es ar iyo 4 dRiani omi, aramed grZeldeboda weliwadnaxe-vris ganmavlobaSi. ekonomikis vardnam warmoudgenel masStabebs miaRwia da vardnis piki 1994 wels dadga. aseT si-tuaciaSi sxva alternativa ar arsebob-da, garda erTisa _ unda momxdariyo sakuTrebis transformacia. saxelmwi-fo veRar mouvlida qonebas, an rogor

daafinansebda, rodesac bi-ujetic ar hqonda?! amitom, erT-erTi mTavari strate-giuli mimarTuleba iyo is, rom momxdariyo saxelmwi-fos gardaqmna, misTvis fun-qciebis Camocileba da ker-ZoO pirebisTvis am funqcie-bis gadacema. Sesabamisad, Seiqmneboda sistema, ro-desac qoneba kerZo pirebis xelSi iqneboda, es ki ukve imis garantia iyo, rom Zveli sistemis restavracia veRar

moxdeboda. am amocanis gadaWra me da im jgufma, romelic maSin ekonomikur mi-marTulebas edga saTaveSi, garkveul-wilad SevZeliT, Tumca, gamoucdelo-bis gamo, Secdomac bevri iqna daSvebu-li. iyo subieqturi Secdomebic, magram strategiuli mimarTuleba swori iyo da misi gatana SevZeliT. am yvelafers TiTqmis cariel niadagze vakeTebdiT, Semdeg ukve CvenTan erTad msoflio banki da savaluto fondic muSaobda da gamocdilebas gviziarebda. saboloo jamSi, sakmaod swrafad, ukve 1995 wels damtkicda biujeti, SemoRebuli iqna erovnuli valuta da 1996-97 wlebSi, um-okles periodSi, saqarTvelos ekonomi-kis zrdis tempma 12 procenti Seadgina, aseTi maCvenebeli mas Semdeg saqarTve-loSi aRar yofila. 1998 wlidan Cveni gundis wevrebs mTavrobidan wamosv-la mouxdaT. Aam periodidan, 1998-2001 wlebSi, garkveuli vardna daiwyo eko-nomikaSi. xazgasmiT minda aRvniSno, rom 90-iani wlebis reformebi, miuxedavad bevri naklisa, mniSvnelovani reforme-bi iyo. mis Sedegad Seiqmna mesakuTreTa fena da biujetSi kerZo seqtoridan Se-mosavlebma 1996-97 wlebSi 80 procenti Seadgina.

_ principSi, es iyo unikaluri gamocdilebis miRebis SesaZlebloba TqvenTvis, rogorc ekonomikis mkvl-evarisTvis.

_ mTavrobaSi misvlamde ekonomikis doqtori viyavi, magram marto wigne-biT da publikaciebiT SeuZlebeli iyo im codnis miReba, romelic me am saqmi-anobis dros SeviZine. am gamocdilebam

didi roli Seasrula Cems Camoyalibe-baSi. maSin, rodesac me mivedi qonebis marTvis ministrad da manamde kidev kontrolis palatis Tavmjdomared, ar iyo aseTi mza kabinetebi da Senobac ki ar gvqonda, Zlivs movipove Senoba da magidebic ki Cveni xeliT SevitaneT iq. xalxma ar icoda, ras niSnavda saerTod privatizeba, da simarTle giTxraT, be-vri ram mec ar vicodi, praqtikaSi xde-boda Cveni ideebis Semowmeba. axla ki axalgazrda Taobas SeiZleba aswavlo is, Tu ris gakeTeba rogor sjobs da am codnas viyeneb Cems studentebTan.

studentebTan muSaoba dRes Cemi mTavari mimarTulebaa. Zalian moti-virebulebi arian da Tu SeZleb maT dainteresebas, lakmusis qaRaldiviT iwoven yvelafers. maT mxolod Teoria, rogorc aseTi, naklebad ainteresebT, Tumca, is faqti, rom ekonomikis fa-kultetze filosofiis swavleba ar xdeba, gaumarTleblad mimCnia, rad-gan amis gareSe ekonomikuri procese-bis gaazreba SeuZlebelia. ianvridan vxelmZRvanelob axal kaTedras da ukve vTargmneT saxelmZRvanelo ZiriTad saganSi _ ekonomikur moZRvrebaTa istoria. aseve, iTargmna da gamoica msoflio ekonomika da axla vmuSaobT nobelis premiis laureatis, paul krugmanis saxelmZRvanelos Targman-ze, romelic saerTaSoriso ekonomikas Seexeba. es Targmanebi mTlianad Cveni kaTedris profesor-maswavleblebis mier mzaddeba. Cven ukve SevqmeniT spe-cialuri moduli ekonomikis mimarTu-lebaSi, es aris ekonomikisa da ekono-mikuri azris istoria. saerTaSoriso ekonomikis kuTxiT TavisTavad aris Camoyalibebuli moduli. vfiqrob, Cve-ni kontaqtebiT saukeTeso studentebs, doqtorantebs saSualebas mivcemT uc-xoeTSi aimaRlon kvalifikacia da amave dros, vfiqrob, rom ufro aqtiurad unda iyvnen CarTulni samecniero kv-levebSi. es aris mimarTuleba, romelic Zalian sustad gvaqvs warmodgenili kaTedraze da fakultetze. vfiqrob, universitetmac unda gamoyos garkveu-li Tanxa kvlevebisaTvis, garda imisa, rasac mkvlevrebi grantebis saxiT moi-poveben. konkursebis safuZvlze unda SeirCes Tematika, romliTac kaTedre-bi iqnebian dakavebulni. MmxedvelobaSi maqvs Sida sauniversiteto kvlevebi, romlebSic CaerTvebian studentebic.

_ rogorc akademiuri sabWos wevri, ra problemebs xedavT univer-sitetSi?

_ rac Seexeba universitetis zogad problemebs, bunebrivia, bevri dade-biTi gakeTda am wlebSi, magram Zali-an seriozuli da mwvave problemebic dagrovda: bevrma Rirseulma profe-sorma daumsaxureblad datova univer-siteti da amitom, es sakiTxebi samarT-lianobis kuTxiT mosagvarebelia. am mimarTulebiT lado papavas reqtoro-bis dros ukve gadaidga nabijebi da ara-erTi profesori dabrunda konkursis wesiT. cxadia, wlobiT dagrovili es problemebi erTbaSad ver gadawydeba, magram etapobrivad amis daZleva mox-deba. Cemi azriT, Zalian mniSvnelovani gaxldaT is, rom, reqtorisa da Cemi ko-legebis nawilis iniciativiT, uSualod universitetidan parlamentSi moxda kanonproeqtis inicireba socialuri fondis Seqmnis Sesaxeb. es niSnavs imas, rom universitetebs miecemaT ufleba, gamoyon garkveuli Tanxebi sakuTari biujetidan da daexmaron im profe-suras, romlebmac mTeli cxovreba Se-wires mecnierebas, magram, garkveuli mizezebiT, dRes SeiZleba verc ki SeZ-lon aqtiuri pedagogiuri moRvaweoba. amitom maT unda mieceT kompensacia, rom Rirseulad SeZlon arseboba.

moamzadalela kurdRelaSvilma

dadis xmebi, rom ar unda daebrune-bina reqtor lado papavas yofili ministri universitetSio, Tumca, me universitetSi dasabrunebeli araferi mWirs: ministrobamdec viyavi erT-erTi yvelaze didi fa-kultetis dekani, mecnierebaTa do-qtori da profesori da mTeli Cemi cxovreba, ZiriTadad, universi-tetTan iyo dakavSirebuli.

ekonomikis mecnierebaTa doqtori, mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti, profesori avTandil silagaZe axlaxan universitetis akade-miuri sabWos wevrad airCies, Tumca, sul ramdenime wlis win igi politikuri

niSniT devnil da usmarTlod gaTavisuflebul profesorTa dacvis organizaciis sainiciativo jgufis wevri iyo da sakuTari uflebebis dasacavad ibrZoda. miuxeda-vad imisa, rom misi cxovrebis mTavari saqme ekonomikis Seswavla iyo, ise moxda, rom bedma politikamde miiyvana da saqarTvelos istoriaSic miuCina adgili: avTandil silagaZe damoukidebeli saqarTvelos kontrolis palatis pirveli Tavmjdomare da saxelmwifo qonebis marTvis pirveli ministria, Sesabamisad, swored mas da pirvel reformatorebad wodebul ekonomistTa gunds ukavSirdeba kerZo sakuTre-baSi saxelmwifo qonebis gadasvlis iniciativebi, maTi ganxorcieleba da, zogadad, socialisturi saqarTvelos sabazro ekonomikis modelze gadayvana. amave gundis angariSzea dRemde mouxsneli qarTuli rekordic _ qveynis ekonomikis 12 procen-tiani zrda erT weliwadSi. avTandil silagaZe dRes fiqrobs, rom maSin bevri gakeT-da, magram Secdomac bevri iqna daSvebuli, Tumca, faqtia, rom swored im urTules 90-ian wlebSi Caeyara safuZveli damoukidebeli saqarTvelos fundamentur faseu-lobebs: evroatlantikur struqturebSi integraciis, qveynis sabazro ekonomikaze gadayvanis da demokratiuli institutebis Camoyalibebis process.

persona

Cemi cxovreba yovelTvis universitetTaniyo dakavSirebuli

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #9

salome fxalaZe

Tsu-is bevri studenti ukmayofile-bas gamoTqvams swavlis dabal xarisxze, maRal gadasaxadze, mcire stipendiebze, arakeTilmowyobil auditoriebsa da in-frastruqturaze... es yvelaferi maTi swavlis motivacias adablebs, rac akade-miur moswrebazec aisaxeba.

sinamdvileSi studentebs swav-la surT. mTavaria maTi daintereseba, STagoneba... nebismieri studenti rom gaaCero da hkiTxo, iswavlidnen Tu ara pristonis, kolumbiis, stenfordis, berklis an msoflios sxva wamyvan uni-versitetebSi, didi umravlesoba imwams-ve getyvis _ „ra Tqma unda“, magram iqve dasZens rom es Zviri siamovneba da miuwv-domeli ocnebaa.

ra aris gamosavali? _ msoflios swavlulma filantropebma amaze ifi-qres da imisTvis, rom ganaTleba yve-lasTvis xelmisawvdomi gaexadaT, ufaso masobrivi onlain kursebi Seqmnes (Massi-ve Online Courses).

ufaso masobrivi onlain kursebi ne-bismier msurvels saSualebas aZlevs ufasod mousminos msoflios wamyvani universitetebis profesorebis video-leqciebs da kursis warmatebiT dasru-lebis Semdeg, sertifikatic miiRos. kursebi ZiriTadad inglisurenovania.

dResdReobiT msoflioSi erT-erT yvelaze popularuli masobrivi onlain kursebis veb-gverdi stenfordis uni-versitetis profesorebis mier daarse-buli Coursera.org-ia romlis devizia _ „ganaTleba yvelasTvis“.

ukanaskneli monacemebiT, Course-ra nebismier dainteresebuls sruliad ufasod sTavazobs sxvadasxva discipli-nis 868 kurss 115 partniori universite-tisgan. mis veb-gverdze sul 10 milionze meti momxmarebelia daregistrirebuli.

Coursera-s kursebis gasavlelad, mis veb-gverds unda ewvioT (www.coursera.org); ufasod gaiaroT registracia (mxolod saxelis, gvaris da eleqtronuli fostis SeyvaniT); airCioT TqvenTvis sasurveli nebismieri kursi da swavlas SeudgeT.

magaliTad, airCieT kolumbiis uni-versitetis kursi, „ekonomika, fuli da sabanko saqme“, romelsac profesori peri merlingi kiTxulobs. Tqven SeiZ-liaT nebismier dros, nebismier adgilas

mousminoT video-leqciebs, Tu rame ver gaigeT, gadaaxvioT, Tu saqme gamogiCn-daT, SewyvitoT mosmena da roca gecle-baT maSin gaagrZeloT. Tqven saSualeba geqnebaT, damatebiT sakiTxav masalas gaecnoT, monawileoba miiRoT sadisku-sio forumebSi da qvizebisa da testebis warmatebiT Cabarebis Semdeg, sertifika-tic miiRoT (Statement of accomplishement).

Coursera-s kursebis video-leqciebi saSualod 10-12 wuTiania da 4-6 kvira grZeldeba. 868 kursidan absoluturi umravlesoba inglisurenovania, Tum-ca maTi sxvadasxva enaze Targmnac mim-dinareobs. yvelas aqvs Sansi Coursera-s TarjimanTa globaluri gundis wevri gaxdes da video-leqciebi sxvadasxva en-aze xelmisawvdomi gaxados. TarjimanTa gundis muSaobis Sedegad kursebidan 112 Cinurad, 37 espanurad, 39 frangulad, 28 ki rusulad aris naTargmni.... jerjero-biT, Coursera-s arc erTi kursi ar aris qarTul enaze.

maia WanturiZe

_ beqa, `winasityvaobis magier~-is magier~-Si wer, rom Seni wigni ara-nairi Rrma da yovlismomcveli azris matarebeli ar aris. maSin ratom dawere? da saerTod, risTvis iwereba wignebi?

_ Cemi mizani iyo Rrma da yovlis-momcvelazriani nawarmoebebis SarJi. rTulia eZebo rame konkretuli azri wignSi, imitom, rom rasac ipovi, mainc subieqturi Sexeduleba iqneba. rogorc

vaJas arwivze ar icis kacisSvilma `sa-qarTvelo~ igulisxmeboda, TviTon `vaJa~ Tu ubralod poetis ornito-logiuri eqskursi iyo bunebaSi, isevea wignebis umetesobis azric. amitom, vinc ras dainaxavs, Tavad gansazRvravs, ram-denad Rrma da yovlismomcvelia.

mgonia, rom wignebi iwereba siamovne-bis misaRebad, magram siamovnebis miRe-bas Tan mohyveba ganaTleba, Semecneba, `Tvalsawieris zrda~ da maTi Tanmdevi dadebiTi saxelzmnebi.

_ rogor gaCnda idea dagewera `satirul-parodiul-deteqtiur-Tav-satex-fentez-dakidev rac gamogvrCa~ Janris romani?

_ idea gaCnda erTi Cveulebri-vi feisbuk–saubridan, rodesac mo-saubrem aRniSna, rom Zalian cudad imaxsovrebda mwerlebis gvarebs da Tu odesme jojoxeTSi moxvdeboda, misi sasjeli iqneboda is, rom mwerlebi mivi-dodnen masTan, is ki verafriT SeZlebda maT gaxsenebas. maSin mivxvdi, rom mwer-lebze SeiZleboda saintereso ambavi ga-mosuliyo mwerlebis jojoxeTze.

_ romelma mweralma dagtanja? vis dauwesebdi xangrZliv sasjels literaturul jojoxeTSi?

_ me `ulisem~ damtanja da Tan ise, rom Tavis gadadebas wignis gadade-ba vamjobine. ra sasjelic daimsaxura amisTvis pativcemulma joisma, ki aris moTxrobili wignSi. principSi, es ufro Cemi bralia, vidre joisis, hiugos an Tomas manis. imitom, rom SeiZleba uasa-ko asakSi wavikiTxe eg wignebi da ver-aferi daviWire maTSi, kargi Citis gar-da.

_ pier sonaJi `bestseleris~ mTa-vari gmiris saxelia. aqamde rogor veravin daiWira es sityvebis martivi TamaSi?

_ mec eg mikvirs, sxvaTa Soris da Tan imdenad gamikvirda, rom `gugls~ CaveZie. magram `guglmac~ saZiebo veli aiCeCa: ar gamigiao. albaT, imitom, rom `sonaJi~ rogorc gvari, maincdamainc, arc qarTul realobaSi arsebobs da miT umetes, arc frangulSi.

_ romelime mwerlis gavlena gi-grZvnia?

_ imdenad xSirad ar vwer, gavle-nebze rom vifiqro. rac im momentSi momadgeba klaviaturaze, imas vkref. jerjerobiT, ar yofila SemTxveva, gav-Cerebuliyavi da `ui, axla folkneri vi-grZeni CemSi~ meTqvas.

_ pier sonaJi da oqtavi, `99 frankidan~ 33 wlis asakSi apireben TviTmkvlelobas, radgan rogorc begbederi ambobs, `es saukeTeso asa-kia aRdgomisTvis~. weris maneriTac TiTqos gavxar frang mwerals. fred-erik begbederTan Sens msgavsebaze ras ityvi?

_ begbederTan, albaT, ufro sti-luri msgavseba SeiZleba iyos _ vgu-lisxmob ironias, TviTkritikas, ium-ors.

_ `bestseleri~ _ ramdenad ambi-ciuri nabiji da ganacxadia es saxeli literaturaSi? uwinaswarmetyveleb Tu ara bestselerobas?

_ ambiciuri ganacxadia ki, magram marketingulad kargi saxelia. `best-seleri~ rom aweria wigns, sulac jokris saTamaSo furclebis nakrebi rom iyos, mainc mimzidvelad gxvdeba TvalSi. bestselerobas rac Seexeba, cota komi-kuria qarTul bazarze amis winaswarme-tyveleba, roca tiraJi xuTasia. anu, sa-qarTvelos mosaxleobis raodenobis im-denad mizeruli procenti, rom yvelas gayidvis SemTxvevaSic ki, `iseraseleri~ gamodis.

_ Seni azriT, ra aris mTavari, rac unda hqondes Cvens saukuneSi dawer-il karg wigns?

_ martivad gadmocemuli azri, 21–e saukunis Sesabamisi zoma, Txrobis gansxvavebuli stili da efeqturi fi-nali.

_ recepti martivia da lakoniuri. amis fonze, bevri kargi wigni iwereba?

_ SeiZleba bevri kargi wigni iwere-ba, magram me imdenad cudi intuicia ma-qvs, rom maT povnas iSviaTad vaxerxeb.

_ romelia Seni sayvareli avtori da wigni?

_ sayvareli wigni ar maqvs, maqvs wignebi, romlebic SemiZlia wavikiTxo ramdenjerme. magaliTad, `patara prin-ci~ da jemal qarCxaZis moTxrobebis krebuli. sayvareli mwerlis dasaxele-ba ki marto maSinaa advili, roca erTi mwerali gaqvs wakiTxuli.

_ da bolos, ris Tqma gindoda wig-niT da ramdenad gamogivida saTqme-lis mkiTxvelamde mitana?

_ magis Camoyalibebas vecade eqvsi-Svidi Tve da eqvs–Svid wuTSi gamiWir-deba cota. principSi, ris Tqmac mindo-da, wignSia naTqvami da Tu ar Cans, ese igi, maincdamainc saTqmelic ar mqonia.

`bestseleri~ _ wigni wignebze

roca literaturis arseboba sau-kuneebs iTvlis, roca yvelaferi ukve dawerilia da naTqvami, miT

umetes, aRaraferi dagrCenia garda imisa, rom dawero wigni wignebze, Tanac _ iumoriT.

ase moiqca beqa adamaSvili. 24 wlis mwerali sazogadoebam jer blogiT _ doin.ge _ gaicno, Semdeg ki _ gamar-jvebiT, literaturul konkursSi _ `Semodgomis legenda~. `bestseleri~ _ ase uwoda avtorma pirvel wigns, romelic maRaziebis Taroebidan iseTi siswrafiT qreba, saxels Tu ara, beqas molodins mainc gaamarTlebs.

yvela mkiTxvelisTvis nacnobia sax-arebiseuli, yuranis da sxva cnobil av-torTa (xSirad, ukonteqsto) citatebi, laTinuri (gaugebari) frazebi, auxsneli iluziebi da peizaJebis, garegnobisa Tu arqiteqturis iseTi detaluri aRwera, ramdenime furclis Tvalgadauvleblad gadaSlas rom gaiZulebs. Tumca, `kla-sikosze an kargi unda Tqva, an araferi~.

dumili `bestselerma~ daarRvia. wignis mTavari personaJi sityvebis

martivi TamaSisas gaCnda. pier sonaJi _ ase hqvia mwerals, romelsac 33 wlis asakSi 12 mkiTxvelze meti ar hyavs da romelic sakuTari Tavisa da wignebis piarisTvis msoflios umaRlesi Senobi-dan xteba. burj–xalifadan miwas dan-arcxebul adamians holivudis yvelaze optimisti reJisoric ver gaacocxlebs, amitom, bunebrivia, pieri mokvda, magram moxvda arabunebriv, literaturul jojoxeTSi... adgilze, sadac mwerlebi iseve itanjebian, rogorc maTi wignebi tanjavdnen mkiTxvelebs.

Tumca, rogorc beqa ambobs, `yvelafers anotaciaSi ver moyvebi~. sxva danarCenisTvis arsebobs `bestsel-eri~ da interviu mis avtorTan:

ganaTleba yvelasaTvis _ COURSERA-s kursebi

„universitetSi bevri mxolod diplomisTvis abarebs“- xSirad gvsmenia es sityvebi.

SeiZleba marTla arian aseTebic, magram isini umravlesobas ar warmoadgenen. axalgazrdebi universitetSi imitom abareben, rom maT mier arCeuli pro-fesiisTvis saWiro codnas, unarebsa da praqtikas daeuflon. Tavidan yvela enTuziazmiT aris ganwyobili cxovrebis am axali etapisTvis, magram rodesac molodinebi ar umarTldebaT, imedi ucruvdebaT da swavlas naklebi gulisy-uriT ekidebian.

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9stud-etiki

Tbilisis saxelmwifo universitetSi wlebia tardeba Turquli enis Semswavleli

ufaso gakveTilebi, romelsac TurqeTis saelCo afinansebs. swored Turqulis gakveTilebze dasaswrebad dadis kviraSi sami dRe universitetis meore korpusSi, ilias saxelmwifo universitetis studenti cici baRdavaZe. yovel gakveTilze misvlisas erTi da igive meordeba: cicis etli, meore korpusis SesasvlelSi pandusis ararsebobis gamo, dacvis TanamSromlebs xeliT aaqvT kibeze.

`zogadad qveyanaSi da qalaqSi SezRu-duli garemoa, magram saxelmwifo uni-versitetSi dauSvebelia adamianebs ms-gavsi problemebi eqmnebodes. me ar vswav-lob Tbilisis saxelmwifo universitet-Si, albaT xvdebiT, rom SeuZlebelicaa vswavlobde. aq Turqulis gakveTilebze davdivar da imisTvis, rom SenobaSi Se-vaRwio, sami adamianis daxmareba mWirde-ba~, _ ambobs cici baRdavaZe.

saqarTvelos moqmedi kanonmdeblo-biT, yvela moqalaqe Tanasworuflebia-nia da survilis SemTxvevaSi, yvela mo-qalaqes Tanabrad aqvs ufleba miiRos umaRlesi ganaTleba. Tumca cici amas skeptikurad uyurebs: `gansakuTrebuli saWiroebebis mqone pirebs mxolod for-malurad aqvT ufleba miiRon umaRlesi ganaTleba. es kidev ufro gamaRizianebe-lia. yvela universitetSi, met-naklebad, erTnairi SezRuduli garemoa, sadac ar aris aranairi piroba gansakuTrebuli

saWiroebis mqone pirebisTvis. saintere-soa, aseT adamianebs pirdapir ratom ar eubneba universiteti, rom maTi adgili universitetSi ar aris. winaswar ratom ar meubneba universiteti, rom realu-rad ver mimiRebs? arada naTelia, rom ver mimiRebs~.

cicim meore korpusis administra-cias gancxadebiT mimarTa korpusis Se-sasvlelSi pandusis gakeTebis Taobaze, Tumca, jerjerobiT, mis gancxadebas aranairi reagireba ar mohyolia.

ana lomTaZe

diliT 7-ze dgeba, varjiSobs, ka-kaos TermosSi asxams, konteiner-Si sadils imzadebs, did zurgCan-

TaSi qseroqsebs, rveulebs, saRebavebs samsaxurisTvis saWiro masalebs awyobs da 8-ze saxlidan gadis.

qeTi daviTaSvili ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis Jurnalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis me-4 kursis studentia, romelic amavdroulad sam-xatvro akademiaSi swavlobs. is, swavlis garda, saerTaSoriso organizacia hi-lelSi muSaobs da inglisurSi moswavle-sac amzadebs.

qeTi universitets male daamTavrebs, amitom vkiTxeT, Tu ra moewona da ra _ ara am 4 wlis ganmavlobaSi:

moswons

... Tsu-is me-6 korpusis aura. aq yo-velTvis dagxvdebian jgufelebi, le-qtorebi, nacnobi „fakultetelebi“, ad-ministraciis da dacvis TanamSromlebi.

`momwons gansakuTrebuli damokide-buleba studentebs Soris. eqstremalur situaciaSi SegiZlia nebismier maTgan-Tan „mivarde“ da darekva, qseroqsi an qseroqsis fuli sTxovo, mas ki es sulac ar gaukvirdeba.

rodesac kompiuterebis oTaxSi Sex-val saswrafo saqmeze da yvela kompiute-ri dakavebuli dagxvdeba, SegiZlia Sua

oTaxSi dadge xmamaRla Tqva: `saswrafo saqme maqvs da vinme ver damsvamT?“ da ramdenime imwamsve dagiTmobs adgils.

momwons leqtorebi, romlebic dili-dan „ufanjrod“ Catarebuli leqciebis Semdeg uproblemod rCebian student-Tan sasaubrod da gaurkveveli Temebis asaxsnelad~.

ar moswons

... saaTobiT bazebis gasxnis lodini, sasurveli sagnis gareSe darCena, kolok-viumebis TariRebis gaufrTxileblad daniSvna, studentur sasadiloSi saku-Tari saWmlis Setanis akrZalva.

`ar momwons merxebi gadabmuli skame-biT, dafebi, romlebzec markerebi we-sierad ar iSleba.

miuxedavad yvelafrisa, me-4 kursis gadmosaxedidan mainc minda vTqva, rom universitetma bevri sasargeblo ram Semmata~.

* * *es qeTis azrebia... Tumca didad am

problemebze ar swuxs. diliT isev 7-ze adgeba, ivarjiSebs, TermosSi kakaos Caasxams, konteinerSi sadils Ggaimzadebs, did zurgCanTaSi qseroqsebs, rveulebs, saRebavebs, samsaxurisTvis saWiro masa-lebs Caawyobs da 8 saaTze saxlidan gava.

salome fxalaZe

`buZilnikma“ dareka da gaviRvi-Ze... magram es Zalian banalu-ri dawyebaa istoriis mosayo-

lad... modiT Sua dRidan daviwyoT. mokled, 3-is naxevarze avtobusis

bolo marjvena savarZelze vijeqi. gogi gvaxarias sajaro leqciaze mivdiodi mweralTa saxlSi da es maxarebda. vnaxe, fexze „Snuroki“ gaxsnili mqonda. Sevi-kari. kedebi mecva, Cemi cisferi kedebi, romlebic xmarebisgan gacveTilia, Ziri ki gaxeuli aqvs, magram es Cemi gamosasv-leli fexsacmelia. Cven bevri ram gvaqvs erTad gamovlili: bolo zari, erovnuli gamocdebi, dedis operacia... maris rom siyvaruli avuxseni, maSinac es mecva, Semdeg pirvelad rom vakoce da man xeli gamartya, maSinac. mas `made in china“ awe-ria da vagzlis bazrobaze viyide, magram amaze ZviradRirebuli da Zvirfasi nivTi me ar maqvs.

gzas daaxloebiT 50 wuTi sWirdeba da am marSruts yovel dRe gavdivar univer-sitetamde. es ki yovelTvis is periodia, roca vfiqrob. danarCen dros, ubralod, instiqtebiT vmoqmedeb. es cxovrebis wesad meqca. Cveni mSoblebis Taobas, Cvengan gasnxvavebiT, fantaziis unari ganviTarebuli aqvs imitom, rom sabWo-Ta kavSirSi yvelaferze deficiti iyo. deficiti ara marto jinsebsa da produ-qtebze, aramed adamianur grZnobebzec. erTaderTi, rac blomad hqondaT, es iyo ocneba, fantazia. xo, kidev „spiCkac“ blomad iyo... Cvens droSi ki, yvelafe-ri xelmisawvdomia, amitom Tanamedrove adamians warmosaxvis unari ar aqvs.

fiqrebSi wavedi...avtobusidan Cans qalaqi. qalaqi mTe-

li Tavisi sibinZuriT, garemovaWreebiT, bazrobebiT, nagviani quCebiT, manqanebis xmauriT, meZavebiT, suniani metroTi, adamianebiT, romlebic savse arian tyui-liT, ver iteven orpirobas, siZulvils, eWvianobas, Ralats. es xalxi ki ireva qa-laqSi _ yovel fexis nabijze mxvdebian, mesalmebian, mkocnian. qalaqSi eklesiis ukan bordelebia, skolebTan – kazinoe-bi, bazarSi – tualetebi. suli mexuTeba, es yovelive ki mec msvris.

CavuareT Teatralur universitets, Semdeg amovuxvieT da gavcdiT samxatvro akademias. fanjridan Candnen studen-tebi, romlebsac CacmulobiT advilad gamoarCevdiT. ratomac ara, isini xom xelovani adamianebi arian. maT bordos-feri Sarvlebi acviaT, Wreli kedebi da naqsovi pijakebi, magram namdvil xe-lovnebas is qmnis, visac jinsi da dutis „kurtka“ acvia; namdvil informacias ara tlikina Junalistebi, aramed kameris ukan momuSave dinji profesionalebi gadmoscemen; namdvil kanonebs ara hal-stuxiani politikosebi, aramed udiplo-mo Wkvianebi adgenen. RmerTo, ratomaa ase farisevlobiT savse es qveyana?!

fanjridan eklesia gamoCnda. avto-busSi pirjvari gadaiweres. gamaxsenda, rom marxva iwyeba. iwyeba marxva da sa-lonebsac moakldeba klientebi, saSau-rmeebTan aRar iqneba rigebi, xorcis ma-Raziebs, sakonditroebs, restornebs, saxinkleebs daakldeba muStari, magram gagrZeldeba Suri, erTmaneTis Cagvra, damcireba. gagrZeldeba meZavoba, am-

partavnoba, Ralati. isev gavyidiT oja-xis wevrebs, ar SeviwynarebT megobrebs, viqnebiT iseTive aratolerantuli sa-zogadoeba, rogoric viyaviT. samagie-rod, ukve _ „marxuli“. erTmaneTs Tavs isev movaCvenebT ukeTes mmarxvelebad, erTmaneTis jibrze moviqceviT mor-wmuneebiviT da ara WeSmaritad qristes siyvarulis gamo. yovel sam sityvaSi erTxel RmerTs vaxsenebT, vadidebT da erTxelac ar mogvafiqrdeba saqmiTac igives gakeTeba. farisevelno, upirvele-si Tqvens Soris me var. rodis gveRirseba gamosworeba?!

amasobaSi avtobusidan Camovedi. mi-wisqveSa gadasasvlelis kibeebs davuye-vi. am gadasvlelSi Casvlas merCivna, pirdapir quCa gadamekveTa. mizezi arc ise martivia, magram Sevecdebi agixsnaT: am gadasasvlelis erT bolos axalgazr-da ymawvili dgas. ramdenjerac minaxavs, sul erTi da igive gacrecili tansacme-li acvia, xelSi ki naxevrad damtvreuli gitara uWiravs da mTeli dRis ganmavlo-baSi mReris. meore bolos ki dgas, ufro

sworad, gdia erTi jariskacis formaSi gamowyobili Suaxnis kaci, diliT rom gamoTvreba aryiT da mas Semdeg am gada-sasvlelSi sZinavs. me ki guli mikvdeba – am loTis win samaTxovro Tasi mudam savsea xurdebiT, im ymawvilis win ki, mxo-lod ramdenime rkinis moneta Cans...

amasobaSi miwisqveSa gadasasvlis ki-beebi Caviare. gamikvirda, rom musikosi biWis simRera ar ismoda. Semdeg ki, iman, rac vnaxe, sabolood damakargvina adami-anebisadmi rwmena! biWs gitara gverdiT hqonda gadadebuli, xeli win gamoewia da maTxovrobda...

SemeSinda. is xom Cven vaqcieT aseTad! vici, rom erT dRes mec ase momeqceviT, megobars damiZaxebT, momesalmebiT Ri-miliT, loyaze meamborebiT, magram gam-wiravT am sabralo biWiviT...

ramdenime wuTSi mweralTa saxlSi viyavi, sajaro leqciaze. gogi gvaxaria jer mosuli ar iyo, auditoria ki nel–nela ivseboda. xalxs davakvirdi. es Cemi hobia. darbazi rokokos stilSi iyo mowyobili – bevri CuqurTma, sarkeebi da naTeli ferebi. aq damswre sazogadoebac iseTive civi da carieli iyo, rogorc es oTaxi, maTi Cacmuloba ki – metad pe-danturi. vxedavdi mxolod iseT poetur paltoebs, amerikel mwerlebs rom acvi-aT. maTi perangebi hemingueis gardero-bidan Camoxsnils hgavda. italiuri, ya-visferi tyavisgan Sekerili fexsacmeli maT xorblisfer kaSneebs uxdeboda. me ki Cemi kedebiT viyavi, cota Semrcxva. mokled, aq bodiSi momixadeT, `perogay-ril~ sazogadoebas moeyara Tavi. dix, diax, bodiSi Tqven unda momixadoT, rad-gan Tqven maqcieT aseTad! RmerTo Cemo, rogor mominda sigaretis moweva...

darbazis SemosasvlelSi CoCqoli atyda. xalxma koridori gaakeTa. Sori-dan vxedavdi, rom gogi gvaxaria modi-oda. Semdeg dajda, qurTuki skamze ga-dakida, auditorias miesalma, mikrofoni gaaswora da saubari daiwyo.

mas fexze kedebi ecva...

badri cxomaria

kedebiT operaSi ar SeiZleba...blogi

gana ra gaxda universitetSi

pandusebis gakeTeba?

gogona didi zurgCanTiT da

Cveulebrivistudenturi

yofiT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

eqneba Tu ara Tbilisis sa-xelmwifo universitets saku-Tari sauniversiteto klinika _ es sakiTxi daarsebis dRidan medicinis fakultetis studen-tebisa da profesor-maswavleb-lebisTvis erT-erTi yvelaze problemuri Temaa, Tumca, mas Semdeg, rac Tsu-s TbilisSi, konstituciis quCaze mdebare yofili me-7 saavadmyofos Seno-ba gadaeca, gaCnda imedi, rom saswavlo procesi mowesrigdeba da studentebs saSualeba miece-maT erT sivrceSi daeuflon ro-gorc profesiul unarebs, ise Teoriul codnas. marTalia, es jer mxolod Senobaa, romels-ac remontTan erTad Sesabamisi teqnikuri bazac esaWiroeba, magram Tsu-is medicinis fakul-tetis qirurgiis departamentis xelmZRvanels, profesor merab kilaZes srulfasovani saswav-lo procesisaTvis klinikis arseboba aucilebel pirobad miaCnia.

studentTa momzadebis sru-lyofisaTvis wels fakultet-ze kidev erTi mniSvnelovani nabiji gadaidga: qarTul enaze momzadda da gamoica cnobili amerikeli praqtikosisa da av-toris aseve cnobili betsele-ri `moSe Sainis saRi azri gadau-

debel abdominur qirurgiaSi”. wigni medicinis doqtor Temur qemokliZis Targmnilia, samec-niero redaqtori ki batoni me-rab kilaZe gaxlavT. ramdenadac Tanamedrove tipis saxelmZRva-neloebi zogadad nebismier mi-marTulebaSi deficitia, aseTi donis saxelmZRvanelos gamo-cema seriozuli SenaZenia, ro-gorc fakultetis, ise zogadad qarTveli qirurgebisaTvis.

merab kilaZe:_ reqtoris, baton lado

papavas iniciativa iyo, rom dag-vewyo ucxouri saxelmZRvane-loebis Targmna, radgan, sanam Cven Cvensas SevqmniT, aucile-belia arsebobdes Tanamedrove tipis qarTulenovani saxelmZ-Rvanelo. amitom Tanamedrove mecnierisa da amerikeli qir-urgis moSe Sainis saxelmZRvane-los gamocema gadavwyviteT.

garda amisa, erTi wlis ukan davasrule proeqti qimikoseb-Tan _ daviT tuRuSTan da ra-maz qacaravasTan erTad, rome-lic iTvaliswinebda qarTveli mecnierebis mier polimerebis institutSi Seqmnili axali po-limeris _ koladermis sadrena-Je milebSi gamoyenebis SesaZ-leblobas. proeqti saerTaSo-

riso grantiT dafinansda da sam wels grZeldeboda. qarTveli qimikosebis mier Seqmnil pre-parats vxmarobdiT drenaJebSi operaciis Semdeg, sadrenaJe mi-lebs amovavlebdiT am prepara-tSi da Semdeg Segvyavda muclis RruSi. Tavdapirvelad eqspe-rimentuli kvlevebi Catarda, Semdeg ki klinikuri, romelsac ukve me vxelmZRvanelobdi. Zali-an kargi Sedegebi miviReT da naS-romi male daibeWdeba italiis qirurgTa asociaciis JurnalSi.

amas garda, mniSvnelvani da sainteresoa is faqtic, rom qarTveli eqimebis gamocdi-lebiT dainteresdnen evropis gaerTianebul qirurgTa kon-gresze, romelic germaniaSi Catarda, sadac Cven moxseneba gavakeTeT ruseT-saqarTvelos 2008 wlis omis Sedegebis Sesa-xeb. CavitaneT unikaluri masa-la, romelic arc internetSia da arc wignebSi weria amis Sesa-xeb: omis periodSi RuduSauris centrSi viyavi da xuTi dRis ganmavlobaSi 800-mde daWrili miviReT. am dReebis ganmavlo-baSi araerTi axali saxis Wri-loba da dazianeba Segvxvda da evropelebs ainteresebdaT qirurgiuli midgomebi, is, Tu rogor xdeboda daxarisxeba, mkurnalobis ra taqtika ga-moiyeneboda, ra operaciebi keTdeboda da ra garTulebebi gvqonda. amis gamo konferen-ciaze moxsenebis gasakeTeblad specialurad dagvpatiJes da mTeli xarjebi sakuTar Tav-

ze aiRes. samwuxarod, CvenSi es aravis ainteresebs, iq ki didi interesi gamoiCines. Camosuli iyvnen germaniis Tavdacvis saministros mTavari qirurge-bi da saTiTaod iRebdnen fo-toaparatiT Cven mier naCveneb slaidebs, rom Semdeg es masala Sesabamisad gadaemuSavebinaT.

unda iTqvas, rom Cvens fa-kultetze inteleqtualuri resursi namdvilad aris da sakmaod saintereso naSromebi momzadda Cemi doqtorante-bis mier, maT Soris germaneli profesorebis monawileobiT. aris Sesabamisi saerTaSoriso kavSirebic da yvelanairad vc-dilobT, ar CamovrCeT tenden-ciebs, Tumca, es zRvaSi wveTia Tanamedrove standartebidan

da moTxovnebidan gamomdinare. qirurgiis Sesaswavlad, sasur-velia ukeTesi bazebis arsebo-ba. imedia, axla mainc gakeTdeba didi sauniversiteto klinika da Seiqmneba is, rasac hqvia sas-wavlo hospitali, sadac stu-dentebi erT sivrceSi gaivlian qirurgias, Terapias, gineko-logias, neirourologias da a.S. dRes ki Cveni studentebi modebuli arian mTel qalaqs, leqciidan klinikamde gadaad-gilebas ver aswreben da ase wvaloben. realoba jer-jero-biT aseTia da Zalian bevria da-mokidebuli imaze, rom klinikis Seqmna moxerxdes.

moamzadalela kurdRelaSvilma

saerTaSoriso samedicino forum`medea 2014~-is prizis mflobeliQ

gazeT `Tbilisis universitets” medicinis fakultetis qirurgiis departamentis bolodroindeli siaxleebis Ses-axeb departamentis xelmZRvaneli, medicinis mecnierebaTa

doqtori, profesori merab kilaZe esaubra, romelsac axlaxan saerTaSoriso samedicino forum `medea 2014~-is prizi mieniWa, radgan studentebis mier erTxmad dasaxelda Tsu-is medicinis fakultetis saukeTeso pedagogad.

omar mukbaniani,Tsu-is zust da sabunebismetyelo fakultetis makromolekulebis qimiis mimar-

Tulebis profesori:

_ bolo dros universitetSi bevri ram ukeTesobisken Seicvala, magram aris problemebi, romlebic saerTo ZalisxmeviT unda gadaiWras. Cemi az r iT, saxelm-wifoebrivi azrovnebis gaRrmavebaa saWiro, gansakuTrebiT im sakiTxebze saubri-sas, rodesac saqme exeba Cveni qveynisTvis mniSvne lovan problemas _ axalgazrda kadrebis momzadebas.

zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultets, Cemi azriT, meti xel-Sewyoba sWirdeba, vinaidan ufro ZviradRirebulia. dRes studentis momzadebis Rirebu leba am dargSi da sxva dargebSi erTnairad aris Sefasebuli, rac araswor-ia. realurad, sabunebismetyvelo mecnierebebi umetesad samecni ero kvlevebTan aris dakavSirebuli, rac gulisxmobs sxvadasxva danadgarisa Tu reaqtivebis Se-Zenas. es xelsawyoebi, Tavis mxriv, droTa ganmavlobaSi Zveldeba da mudmiv ganax-lebas saWiroebs. amitom mimaCnia, rom pirvel rigSi, eqsperimentalur dargebSi studentis momzadebis Tanxa unda gaizardos saxelmwifos mxridan dotaciiT an universitetis mxridan Siga regula cie biT da es Tanxa moxmardes saswavlo-sa-mecniero labo ratoriebis ganaxleba-mo derniza cias. mniSvnelovani da gadasaW-relia aseve saswavlo audi toriebis problemac, romlebic mouwyobelia, rac garkveul dabrkolebas gviqmnis swavlebis procesSi. saWiroa gakeTdes saleq-cio laboratoriebi. students, romelic fuls ixdis, ufleba aqvs moiTxovos Sesabamisi pirobebi, amitom es problemac mosagvarebelia.

aucilebelia studentebis uzrunvelyofa Tanamedrove saswavlo literatu-riT da es unda iyos mimarTulebebis nomer pirveli amocana.

qimiis mimarTulebas Tavis droze hqonda Tavisi saswavlo da kvleviTi la-boratoriebi. pirvel korpusSi mimdinare remontis dros es auditoriebi da laboratoriebi CamogvarTves. dRes am oTaxebs qimiis departaments aRaravin ubrunebs, arada studentebis raodenoba ukve gaizarda.

dReisaTvis studentis kvireuli samuSao datvirTvis bade 20 saaTs Seadgens. danarCeni dro man unda „moandomos“ sakuTar Tavze saxlSi muSaobas. eqsperimen-tuli mimarTulebebis studentebi kompiuterSi ver Seasruleben laboratori-ul samu Saoebs. saWiroa 20-saaTiani badis gazrda, raTa labo ratoriuli samu-Saoebis Sesru leba moeswros. 1 da 2 saaTiani labora to riuli datvirTva ar aris sakmarisi laboratoriuli samuSaoebis dasam Tavreblad.

2006 wlidan sakurso, sabakalavro, samagistro da sadoqtoro naSrome-bis xel mZ Rvaneloba saaTobriv datvirTvaSi ar iTvleba. arada es samuSaoebi sabunebis mety velo mecnierebebis ganxriT did Zalis x mevas moiTxovs. mimaCnia, rom doqturan turaSi misaRebi gamocda unda bardebodes specialobaSi da is unda iyos ganm sazR vreli. garda amisa doqturanturaSi unda iswavlebodes spe-cialobis sagnebi, romlebic sagamocdo unda iyos.

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti aris saswav-lo-samecniero universiteti, amitom samecniero kvleviT samuSaoebs didi mniSv-neloba unda eqceodes. mizanSewonilad mimaCnia gamoiyos sabazo dafinanseba uni-versitetSi samecniero kvlevebisaTvis. dRes dekanatis mier gamoyofili Tanxa

reqtorTan Sexvedris SemTxvevaSi ra sakiTxs wamowevT?

gzavnili administracias sakmarisia mxolod da mxolod saswavlo laboratoriebis funqcio nirebisaTvis da ara samec niero kvlevebisaTvis. amitom, Tu mecnierma granti ar moipova, mas samecniero kvlevebis Catarebis saSualeba ar aqvs. Cemi azriT, samec niero kvle-vebis dafinanseba universitetSi unda aRdges, rogorc sxva universitetebSia, Sida sauniversiuteto konkursebiT.

qimiis mimarTulebiT ukve meramdened daiwera granti xelsawyoebze gamocxa-debul konkursze, magram birTvuli magnituri rezonansis xelsawyos Rirebu-leba imdenad didia, rom aseTi didi Tanxis gacema, arsebuli problemebis gamo, rusTavelis samecniero fondma dadebiTad ar gadawyvita. arada, nebismieri kv-leva qimiis mecnierebis mimarTulebiT aRniSnuli xelsawyos gamoyenebis gareSe SeuZlebelia. aseTi xelsawyo saqarTveloSi ar arsebobs da qarTvel mecnierebs uxdebaT dasavleTis da mezobeli saxel mwifoebis (azerbaijani, somxeTi) samec-niero centrebSi Caataron gamokv le vebi. imedia, rom batoni reqtori aRZravs sakiTxs ganaTlebis saministos da mTavrobis winaSe, rom SegviZinon aRniSnuli xelsawyo.

mimaCnia, rom zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profe-sor-maswavleblebi SedarebiT arasasurvel mdgomareobaSi arian. Cemi azriT, universitetis yvela profesoris xelfasi Tanabari unda iyos. dRes iuristebi da ekonomistebi gacilebiT privilegirebul mdgo ma reobaSi arian. es unda gaiT-valiswinos adminis traciam, miTumetes, rom universitetis ranJirebas (reitings da impaqt-faq torian JurnalebSi Sromebis gamoqveynebis maCvenebels) sabunebis-metyvelo mecnierebebi ganapirobebs.

mizanSeuwonlad mimaCnia saxelfaso danamatebis kategoriebad dayofa. sa-bunebismetyvelo mecnierebaTa fakul tetze umaRlesi kategoriis saxelfaso danamatis misaRebad profesor-maswavleb lebma unda Seasrulon damatebiT 6-8-12 saaTi datvirTva, an gamoaqveynon 3 statia impaqt faqto rian JurnalSi, maSin rodesac universiteti ar afinansebs same cniero samuSaoebs. 3 impaqtfaqto-riani statia ucxour enaze aRniSnuli material-teqnikuri bazis piro bebSi ar aris martivi. garda amisa, eqsperi mentaluri dargebi: qimia, fizi ka da biologia gundur principze agebuli mecnierebebia da, amdenad, gamoqveynebuli Sromebis wilis gadanawilebas aqvs adgili, rac dauSvebelia. Tu ekono mikurad Zli eri fa-kultetebisaTvis konsultaciebi Se tani lia saaTobriv datvir TvaSi, sabu nebis-metyvelo fa kul tetze is arsad figurirebs.

ramdenadac CemTvis cnobilia, mowveuli profesor-maswavleblebis anazRau-reba ar aris damokidebuli kvalifikaciaze, xolo Tavad anazRaureba sxva fakul tetebTan SedarebiT aris mcire, rac dauSvebelad mimaCnia. vfiqrob, rom am sakiTxTan dakavSirebiT unda iyos erTiani sauniversiteto midgoma.

Cvens mimarTulebaze kidev erTi problemaa: rodesac silabuss vad genT, mas-Si gaTvaliswinebulia aseve laboratoriuli samuSaoebis Cata reba, romelic xorcieldeba laborantebTan erTad. dRes es adamianebi administraciis daqvem-debarebaSi arian, rogorc administraciis damxmare personali, rac arasworia. aucilebelia da maTi survilic aris, rom moxdes maTi dabruneba fakultetebze, mimarTulebaze da ka Ted rebze, rogorc saswavlo procesis Semadgeneli nawilis. amis Taobaze maT req tor sac mimarTes da reqtori dapirda aRniSnuli sakiTxis dadebiT gadawy vetas. imedia momavalSi da napirebi Sesruldeba. garda amisa, fa-kultetze gvyavs laborantebi, romlebsac akademiuri doqtoris xarisxi aqvT, sasurvelia am labo ran tebs mivceT profesoris asistentis statusi, rogorc es sxva fakul te tebzea.

garda amisa, dRes bevr axalgazrdas, romelic aq swavlobda da Sem deg uc-xoeTSi ganagrZo swavla, daicves xarisxebi, saqarTveloSi Camos vlis saSualeba ar aqvs, radgan samuSao adgilebi ar aris. maTac xel Sewyoba sWir de baT, radgan uwyvetad moxdes TaobaTa cvla. am mizniT yvelaze optimaluria samecniero la-boratoriebis statusis aRdgena.

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11saerTaSoriso konferencia

SurTxia beroSvili

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi da saqarTvelos mec-nierebaTa erovnul akademiaSi gamarTul RonisZiebebs daeswr-nen mecnierebi germaniidan, ru-seTidan, somxeTidan da azerbai-janidan. (moskovidan, sankt-pe-terburgidan, baqodan, soWidan, erevnidan). mowveulma stumreb-ma saerTaSoriso konferenciis mniSvnelobaze gaamaxviles yur-adReba.

aRsaniSnavia, rom saerTaSo-riso konferenciis dawyebamde qarTveli da ucxoeli mecnie-rebi uwmindesma da unetaresma, saqarTvelos kaTolikos patri-arqma mcxeTa-Tbilisis mTavare-piskoposma, biWvinTisa da cxum-afxazeTis mitropolitma ilia meorem miiRo, romelmac Ronis-Ziebis monawileebi daloca da warmatebebi usurva.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi gamarTul Sexvedras daeswro saqarTvelos ganaT-lebisa da mecnierebis ministri Tamar sanikiZe, romelmac fo-rumis mniSvnelobaze isaubra: `kavkasia Tavisi geopolitikuri mdgomareobiT yovelTvis iyo msoflio civilizaciis centrSi da mniSvnelovan rols asruleb-da evropisa da aziis gasayarze. swored amitom aris kavkasiuri kultura aseTi gansxvavebuli da Taviseburi. kavkasiis siZveleebi marTlac uzarmazari sakvlevi masalaa mecnerebisTvis. konfe-renciaze Zalian saintereso Te-matika wamoiWra, es sfero yvela CvenganisTvis sainteresoa. kon-ferenciis mniSvnelobaze miuTi-Tebs swored is warmomadgenlo-biTobac, romelic aq eswreba~, _ aRniSna Tamar sanikiZem.

konferenciis Catarebis mniSvnelobaze vrclad isaubra Tbilisis saxelmwifo universi-tetis reqtorma, akademikosma lado papavam. `yoveli erisTvis siZveleebi misi siamayea, istori-is gareSe momavalic ar arsebobs. dRes, globalizaciis epoqaSi,

msoflios sxvadasxva muzeumSi daculi kavkasiis siZveleebis Seswavlas Zalze didi mniSvne-loba aqvs istoriuli mecnie-rebisaTvis da, amave dros, Cveni kulturuli memkvidreobis ukeT gacnobisaTvis. am Tvalsazri-siT, es konferencia, romelzec msoflios wamyvani muzeumebis warmomadgenlebi Seikribnen, saetapo nabijia~, _ aRniSna lado papavam.

saerTaSoriso samecniero konferenciis monawileebs mi-marTa akademikosma roin met-revelma, romelmac madloba gadauxada RonisZiebis orga-nizatorebsa da mecnierebs am sakiTxebiT dainteresebisa da kvlevebSi CarTulobisaTvis. `kavkasiis siZveleebi, maT So-ris, qarTuli xelovnebis nimu-Sebi, ganTavsebulia msoflios sxvadasxva samuzeumo sacavebSi. es aris aqtualuri probleba dRevandeli saqarTvelosTvis. amitom saWirod miviCnieT, am sakiTxebze yuradReba gagvemax-vilebina. es samecniero saerTa-Soriso konferencia garkveul-wilad, erTgvari aqciis saxesac atarebs, radgan dadga dro, siZveleebis mimarT meti yur-adReba gamoviCinoT. aRsaniSna-via, rom am siZveleebidan bevri maTgani ar aris gamofenili da ucnobia farTo sazogadoe-bisaTvis. yovelive amis gamo sa-Wiroa msoflios mecnierTa yur-adReba mivapyroT kavkasiuri, maT Soris, qarTuli siZvelee-bisaken, raTa es mniSvnelovani kulturuli memkvidreoba uke-Tesad iyos daculi da amasTan, ufro metma adamianma miiRos informacia. amisTvis, konfe-rencia, Cveni azriT, saukeTeso saSualebaa. imedi gvaqvs, amgva-ri RonisZiebebi erTjeradi ar iqneba da kavkasiis siZveleTa kvleva da popularizacia moma-valSic gagrZeldeba~, _ aRniSna roin metrevelma.

aRsaniSnavia, rom saerTa-Soriso konferenciis muSaoba-Si aqtiurad iyvnen CarTulni ucxoeli mkvlevarebic, rom-

lebmac saintereso moxsenebebi warmoadgines. maT Soris iyo: aleqsandre moSinski (moskovi) istoriis mecnierebaTa kandida-ti, moskovis saxelmwifo muzeu-mis arqeologiis seqtoris gam-ge (`arqeologiuri siZveleebi moskovis saxelmwifo muzeumis fondebSi~), vladimer dmitrievi (sankt-peterburgi) _ istori-is mecnierebaTa doqtori, ru-seTis eTnografiuli muzeumis mTavari mecnier-TanamSromeli (`qarTuli koleqciebi ruseTis eTnografiul muzeumSi~), aleq-sandre sedovi (moskovi) _ isto-riis mecnierebaTa doqtori, profesori, aRmosavleTis xalx-Ta xelovnebis saxelmwifo mu-zeumis generaluri direqtori (`kavkasiis siZveleebi moskovis aRmosavleTis xalxTa xelov-nebis saxelmwifo muzeumSi~), elene galiSCeva (soWi) _ q. so-Wis istoriuli muzeumis di-reqtoris moadgile (kavkasiis siZveleebi qalaq soWis istoriis muzeumSi) da sxva.

rogor unda daicvaT msoflio siZveleebi da ra nabije-bi unda gadaidgas momavalSi? _ konferenciaze wamoWril am kiTx-vas moskovis …rusuli muzeumis direqtorma, profesorma vla-dimer gusevma ase upasuxa: `Cveni azriT, droa, mecnierebi davub-rundeT normalur cxovrebas da xeli SevuwyoT im kontaqtebis ganaxlebas, romelic yovelTvis arsebobda, Tumca, garkveuli mi-zezebis gamo Sewyda da gacivda. siZveleebis dacva yvela Cven-ganis valia. es Cveni istoriaa. didi rusi swavluli, kluCevski ambobda: man, vinc Tavisi isto-ria ar icis, maimunad gadaiqce-va~. siZveleebiT unda viamayoT da maT unda gavufrTxildeT. moskovSi, kerZod, Cvens muzeumSi daculia kavkasiuri, maT Soris, qarTuli istoriuli da Tana-medrove nimuSebi, me-19 da me-20 saukunis qarTveli mxatvrebis

araCveulebrivi namuSevrebi. ama-sTan, CvenTan mudmivad ewyoba qarTveli, somexi da azerbaija-neli mxatvrebis namuSevrebis ga-mofenebi. imedi gvaqvs, sxvadasxva qveynis mecnierebi da kulturis muSakebi kvlav aRvadgenT konta-qtebs erTmaneTTan~, _ aRniSna vladimer gusevma.

msoflios muzeumebSi qarTu-li siZveleebis dacvis aqtualo-baze gaamaxvila yuradReba pro-fesorma guram lorTqifaniZem, romelmac konferenciaze Tavis moxsenebaSi, `qarTuli siZvelee-bi moskovis saxelmwifo muzeum-Si~, iq dacul saganZurze isau-bra. `Cemi azriT, dadga dro, mox-des msoflios muzeumebSi dacu-li erovnuli ganZis katalogi-zacia, raTa vicodeT Tu sad, ro-mel qveyanaSi, ra da rogor aris daculi. amaze saxelmwifomac seriozulad unda izrunos. mos-kovis saxelmwifo istoriul mu-zeumSi dacul saganZurs dResac uamravi mnaxveli hyavs. maT So-ris mniSvnelovania e.w. yazbegis ganZi, romelic me-6 me-4 sauku-nis cnobili arqeologiuri kom-pleqsia. am muzeumSia daculi qarTuli numizmatikis fuZemde-blis mixeil baraTaSvilis pira-di albomi. Cveni siZveleebi aseve inaxeba berlinis, luvris, venis, londonis, amerikis muzeumebSi, am siZveleebis popularizacia mniSvnelovania,~ _ aRniSna gu-ram lorTqifaniZem.

qarTuli marTlmadideblu-ri eklesiis saxeliT konferen-ciis monawileebs sasuliero akademiis reqtori mama giorgi zviadaZe miesalma: `konferen-ciis Tema imdenad mniSvnelova-nia, rom aravin darCeba gul-grili mis mimarT. saukuneebis ganmavlobaSi sxvadasxva gziT, saSualebiTa da mizeziT, kavka-siis xalxTa Zeglebi ucxoeTSi moxvda. araerTi Zvirfasi re-liqvia ukvalod gaqra, magram, sabednierod, maTi didi nawili

gadarCa, romelic biblioTe-kebSi, muzeumebSi da sacavebSia daculi da xelmisawvdomia kav-kasiis xalxebis kulturiT dain-teresebuli mowinave qveynebis samecniero wreebisaTvis. swo-red maTma gamokvlevebma Seas-rules erTgvari megzuris roli mecnierebisTvis. am mimarTule-biT sakvlevi jer kidev bevria. es saerTaSoriso konferenciac swored amis gamoxatulebaa. di-dad STambeWdavia konferenciis Sinaarsi. sasiamovnoa is faqtic, rom kavkasiis siZveleebma kidev erTxel Sekriba im qveynis mkvle-vrebi, romelTa politikur ur-TierTobebSi sasurveli mdgo-mareobis miRweva jer kidev did Zalisxmevas moiTxovs. forumi am rTul, magram erTaderT swor gzaze mniSvnelovani nabijia. es konferencia scildeba mecnie-ruli mizandasaxulobis farg-lebs da farTo sazogadoebriv rezonanss iZens. minda saqarTve-los marTlmadidebeli eklesiis saxeliT madloba gamovxato yve-la im adamianis mimarT, romel-mac organizeba gauwia am Sexve-dras da mowveul stumrebs~, _ aRniSna mama giorgi zviadaZem.

konferencias daeswrnen ase-ve ruseTTan urTierTobis sa-kiTxebSi premieris specialuri warmomadgeneli, zurab abaSiZe, xelnawerTa centris direqtori, buba kudava, saqarTvelos erov-nuli muzeumis dreqtori daviT lorTqifaniZe da diasporis sa-kiTxebSi saqarTvelos saxelm-wifo ministris moadgile zaal sarajiSvili.

aRsaniSnavia, rom forumze mowveulma ucxoelma stumreb-ma qarTvel kolegebTan erTad siamovnebiT daaTvalieres Tbi-lisis RirSesaniSnaobebi, maT Soris, simon janaSias saxelobis saqarTvelos saxelmwifo muzeu-mi. konferenciis dasrulebis Semdeg ki stumrebi mcxeTasa da gors ewvivnen.

kavkasiis siZveleebi msoflios muzeumebSi`kavkasia mxolod lamazi da mdidari regioni ar aris, evropam

upirveles yovlisa, interesi unda gamoxatos kavkasiis regionis mosaxleobis mimarT, romelmac aTaswlovani Rvaw-

lis Sedegad sruliad originaluri kulturuli samyaro Seqmna~, _ werda qarTuli emigraciis erT-erTi TvalsaCino sazogado moRvawe mixako wereTeli. msoflios sxvadasxva siZveleTa sacavebSi daculi siZveleebi dResac aRafrTovanebs mnaxvels, kavkasiuri kulturisadmi interesi dResac ar Senelebula. swored am mniSvnelovan sakiTxs mieZ-Rvna saerTaSoriso konferencia _ `kavkasiis siZveleebi msoflios muzeumebSi”, romelic TbilisSi, 31 oqtombridan 3 noembris CaTvliT, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetisa da zurab wereTlis fondis organizebiT gaimarTa.

nato obolaZe

iuridiuli fakultetis bakalavriatis kursdamTavre-bulebi Tsu-is reqtors lado papavas Sexvdnen. axalgazrdebma reqtors madlobis sigeli ga-dasces. studentebis gancxade-biT, es sigeli ar aris ubralod furceli da formaloba, rad-gan igi 300 studentis saxeliT momzadda da Tbilisis saxelm-wifo universitetSi 4 wlis gan-mavlobaSi miRebuli codnisa da gamocdilebis gamo madlierebas gamoxatavs. aseve aRniSnavs maT imedsac, rom Tbilisis saxelm-wifo universiteti momavalSi kidev ufro metad ganviTardeba.

`am JestiT Cveni madliere-ba da pativiscema gamovxateT. universitetSi swavlis peri-odSi bevri kargi ram moxda, iyo problemebic, Tumca am yve-

laferma Cven saSualeba mogv-ca ganviTarebis da winsvlis. Sesabamisad, gadavdgiT es na-biji, rom maT daenaxaT _ mad-lierebi varT imisTvis, rac maT CvenTvis gaakeTes,~ _ ganacxada Tsu-is iuridiuli fakulte-tis kursdamTavrebulma, magi-strantma salome ebanoiZem.

iuridiuli fakultetis kursdamTavrebulebma Tsu-is reqtorTan Sexvedraze `survi-lebis wigni~ miitanes, romelic specialurad bakalavriatis kursis dasrulebasTan dakavSi-rebiT damzdda. masSi ukve Cawe-rilia aTobiT studentisa Tu profesoris survili, fraza... pirveli furceli ki axalgazr-debma specialurad reqtoris komentarisTvis Semoinaxes. Sesabamisad, kursdamTavrebu-lebs `survilebi wignSi~ Canawe-ri lado papavamac dautova.

`pirvel rigSi, vusurve war-mateba cxovrebis rTul gzaze. vusurve, ar daiviwyon univer-siteti. is universiteti, sadac maT miiRes codna da codnaze metic, radgan is suliskveTeba, rac am TeTr taZarSi sufevs, yvela Taobas gadaecema. dar-wmunebuli var, es axalgazrde-

bi Tavis cxovrebis gzaze war-matebulebi iqnebian, univer-sitetis siTbo, Taobebs Soris TanamSromlobis sauniversite-to gamocdileba mudmivad Tan gahyvebaT da Seecdebian _ es gamocdileba gamoiyenon iq, sa-dac iqnebian~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma lado papavam.

`am wignis idea iyo is, rom ma-qsimalurad bevri iseTi adamia-nis komentari, fraza mogvegro-vebina, romelsac Tsu-is iuri-diuli fakultetis studen-tebi waikiTxaven da motivacia miecemaT. es wigni iqneba patara arqivi imisa, Tu rogor uyvarT Cveni universiteti. iqneba mo-tivaciis mimcemi momavali Tao-bebisTvis da momavalSi CvenT-visac. rodesac raRacas mivaR-wevT cxovrebaSi, xelaxla gada-vxedavT aq Caweril survilebs da bevri ram gagvaxsendeba~, _ gviTxra Tsu-is iuridiuli fa-kultetis kursdamTavrebulma tato oqruaSvilma.

Tsu-is iuridiuli fakulte-tis kursdamTavrebulebma mad-lobis sigeli, aseve, gadasces maT leqtorebs da iuridiuli fakultetis dekans irakli bur-duls.

kursdamTavrebulebma Tsu-is reqtorsmadlobis sigeli gadasces

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fa-kultetma intensiuri saqmiani da Semo-qmedebiTi urTierToba zemo svaneTis regionTan daiwyo 2008 wels, rodesac me-stiaSi gaimarTa samecniero-praqtikuli konferencia Q`qristianoba da ekonomika~. konferenciis organizatorebi iyvnen: saqarTvelos sapatriarqo, saqarTvelos sapatriarqos mestiisa da zemo svaneTis eparqia, Tbilisis sasuliero akademia-seminaria, mestiis municipalitetis gam-geoba, Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulteti da amave fakultetis stu-denturi kvlevebisa da proeqtebis cen-tri `idea~.

2013 wlis 13-18 maiss mestiisa da zemo svaneTis eparqias SemoqmedebiTi miv-linebiT ewvivnen centr `idea~-s meneje-ri, mesame kursis studenti irakli sva-niZe da centris kosta-rikeli stumari, profesori norman vilalobosi.

mimdinare wlis 14-17 ivliss mestia-Si gaimarTa saerTaSoriso studenturi samecniero-praqtikuli konferencia `saqarTvelo-israelis urTierTobe-bi: mwvane ekonomikis marTva~, romelic moewyo Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis, amave fakultetis studen-turi kvlevebisa da proeqtebis centr `idea~-s, saqarTveloSi israelis sael-Cos, saqarTvelos sapatriarqos mestiisa da zemo svaneTis eparqiisa da mestiis mu-nicipalitetis gamgeobis organizebiT.

swored aseTma TanamSromlobam Cauyara safuZveli mimdinare wlis 25 oqtombers mestiaSi zemoaRniSnuli me-morandumis gaformebas.

memorandumis xelmosawerad da me-stiis municipalitetis gamgeobisa da sa-krebulos TanamSromlebisaTvis trenin-gis Casatareblad, mestias 24 oqtombers ewvia samuSao-satreningo jgufi Semdegi SemadgenlobiT: Teimuraz beriZe _ eko-

nomikisa da biznesis fakultetis dekani (satreningo kursi „saqarTvelos ekono-mikis erovnuli modeli“); giorgi SixaS-vili _ treningis koordinatori, eko-nomikisa da biznesis fakultetis asoci-rebuli profesori, centr `idea~-s di-reqtori (satreningo kursi „proeqtebis Sedgenis meTodika“); vaxtang Waraia _ Tsu-is reqtoris mrCeveli (satreningo kursi „saqarTvelos ekonomikis realie-bi da samomavlo gamowvevebi“); tariel zarandia _ Tsu-is informaciuli te-qnologiebis uzrunvelyofisa da opera-ciebis marTvis departamentis xelmZRva-neli (satreningo kursi „informaciuli teqnologiebis samsaxuris organizeba administraciuli marTvis sferoSi“); eka Coxeli _ ekonomikisa da biznesis fakultetis asocirebuli profesori (satreningo kursi „menejeruli unar-Cvevebi“); SoTa SaburiSvili _ ekonomi-kisa da biznesis fakultetis asocirebu-li profesori (satreningo kursi „mcire biznesis xelSemwyobi politika saqarT-veloSi“); daviT niJaraZe _ ekonomikisa da biznesis fakultetis mowveuli pro-fesori, Tbilisis ganviTarebis fondis direqtoris TanaSemwe (satreningo kur-

si „adgilobrivi TviTmmarTvelobis or-ganizaciuli aspeqtebi“).

memorandumis mixedviT, mxareebi miz-nad isaxaven, xeli Suwyon saqarTveloSi saswavlo-samecniero dawesebulebebsa da adgilobrivi marTvis organoebs So-ris saqmiani urTierTobebis gaRrmave-bas, risTvisac mestiis municipalitetis gamgeoba da Tsu-is ekonomikisa da bizne-sis fakulteti TanamSromloben Semdegi mimarTulebebiT: erToblivi samecnie-ro-kvleviTi, saganmanaTleblo, eko-nomikuri, mmarTvelobiTi, saeqsperto proeqtebisa da programebis ganxorcie-leba; kadrebis mosamzadebeli, satre-ningo programebis da leqcia-seminare-bis Catareba mestiis municipalitetis TanamSromlebisaTvis, agreTve, yvela dainteresebuli mxareebis/jgufebis/in-dividebis, maT Soris, biznessubieqtebis da arasamTavrobo organizaciebisaT-vis, studentebis, saSualo skolebis da gimnaziis moswavleebisaTvis; donore-bis mozidva erToblivi ekonomikuri proeqtebisa da programebis gansaxor-cieleblad; memorandumis mxareTa saer-TaSoriso proeqtebSi erToblivi mona-wileoba.

treningi saerTo saxelwodebiT _ „municipaluri marTvis organizaciuli aspeqtebi“ _ 25 da 26 oqtombers sainte-resod da SemoqmedebiTad mimdinareob-da. msmenelebi aqtiurad erTvebodnen interaqtiur muSaobaSi. TiToeuli mox-senebis Semdeg imarTeboda diskusiebi, sruldeboda praqtikuli savarjiSoebi, mikroproeqtebi, xdeboda qeisebis gar-Ceva, testebis Sevseba da sxv. treningis dasasrul, TiToeul monawiles gadaeca sertifikati.

aseTi tipis treningebi sxvadasxva samizne jgufebisaTvis dagegmilia moma-valSic, rac uTuod xels uwyobs mestiis municipalitetSi kadrebis kvalifika-ciis amaRlebas.

aRsaniSnavia, rom memorandumis xe-lmoweras da trenings eswreboda da locva-kurTxeviT Seeweoda mestiisa da zemo svaneTis mitropoliti ilarioni.

mTlianobaSi, stumrebi da maspinZle-bi didi kmayofilebiT aRniSnaven, rom ganxorcielebuli RonisZiebis farg-lebSi moxda mxareebis SemoqmedebiTi da megobruli daaxloeba, rac momavali mWidro urTierTobebis sawindars war-moadgens.

giorgi SixaSvili,ekonomikisa da

biznesis fakultetisasocirebuli

profesori

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetma mestiis municipalitetis gamgeobasTan TanamSromlobis memorandumi gaaforma

nato obolaZe

`Tavdapirvelad Cavabare Tsu-is doqtoranturaSi, Semdeg gotingenis universitetSi orweliwadnaxevari vs-wavlobdi, am periodSi Tsu-sa da got-ingenis universitets Soris gaformda xelSekruleba, ris mixedviTac, Tu me yvela wamoyenebul moTxovnas Sevasru-lebdi, orive umaRlesi saswavleblis doqtoris xarisxi momeniWeboda. Cemi sadoqtoro Tema iyo `mikrostruqturis mqone blanti drekadi sxeulebis arakla-sikuri amocanebi~. blanti drekadi sxeu-lebi bolo wlebSi mniSvnelovani gaxda. maTi Seswavla XIX saukunidan daiwyo, magram bolo wlebSi aigo Tanamedrove modelebi da am modelebSi maTematikuri sakiTxebi Seswavlili ar iyo. rodesac es modelebi aigo, swored im wels Cavabare doqtoranturaSi da am sakiTxebis maTe-matikuri Seswavla gadavwyvite. am masa-lebSi maTematikuri sakiTxebis Seswavla mniSvnelovani nabijia inJineriaSic,~ _ ganacxada maia svanaZem.

maia svanaZe kvleviTi saqmianobis gagrZelebas sxva mimarTulebebiTac

apirebs. gegmavs, rom sadoqtoro naS-romSi miRebuli Teoriebis gamoyeneba, romelic wrfivi drekadobis TeoriaSi iyo ganxiluli, arawrfivi drekadobis TeoriaSic scados. `rodesac doqtoran-turaSi swavlob, droSi SezRuduli xar, gegmac winaswar gaqvs gawerili, arada aTasi saintereso mimarTulebaa. doqto-ranturaSi swavlis periodSi xvdebi bevr saintereso mecniers, ecnobi siaxleebs. axla sruliad Tavisufali var, maqvs be-vri idea, Tumca maTematika Zalian far-To sferoa da jer mis farglebSi vgegmav muSaobas~, _ aRniSna axalgazrda mkvle-varma.

uprecedentoSemTxveva Tsu-Si

maTematikis doqtorma maia svana-Zem TbilisSi disertaciis dacvis Semdeg germaniis gotingenis uni-

versitetis filosofiis doqtoris xarisxic miiRo. gotingenis universite-ti germaniis umaRlesi saswavleblebis reitingis pirvel xuTeulSi Sedis da maTematikis mimarTulebiT didi isto-ria da Zlieri samecniero skola aqvs. maia svanaZes doqtoris xarisxi 16 oq-tombers mieniWa.

qarTul-afxazuri urTierTobebis aqtualizacia da afxaz sazoga-doebasTan dialogis dawyebis au-

cilebloba _ aseTi Sinaarsis iyo samec-niero forumis `xalxTa TviTgamorkve-vis ufleba~ mTavari gzavnili. forumze profesorma giorgi xubuam warmoadgina moxseneba, romelic saqarTvelos farg-lebSi afxazi xalxis TviTgamorkvevis sakiTxebze iyo saubari. giorgi xubuas gancxadebiT, am droisTvis qarTul sa-zogadoebaSi ar aris mkafiod Camoyali-bebuli, Tu risi SeTavazeba SegviZlia afxazebisTvis. misive TqmiT, naadrevia afxazebTan konkretuli politikuri statusis sakiTxze msjelobis dawyeba, Tumca aucilebelia arsebuli viTarebi-dan gamomdinare adeqvaturi Temebis mo-Zieba da maTTan saubris dawyeba.

`jerjerobiT afxazebi ar amJRavne-ben qarTvelebTan cxovrebis survils, magram, Cven unda SevTavazoT maT iseTi Temebi, romelic garkveuli urTierTo-bis dawyebas Seuwyobs xels. aseve auci-lebelia qarTuli sazogadoebrivi az-ris Semzadebac. ukeT unda gavarkvioT, Tu ras niSnavs TviTgamorkveva, avtono-mia, federalizmi, radgan am sakiTxebis mimarT sazogadoebaSi araerTgvarovani da araswori damokidebulebaa da es ga-mowveulia xSir SemTxvevaSi arcodniT an informaciis naklebobiT. Sesabamisad, samwuxarod, qarTvelebi afxazebTan dia-logisTvis bolomde mzad ar arian. Tum-ca mTavaria, afxazebs mudmivad Sevaxse-noT, rom TbilisTan aliansis Sekvra Se-saZlebelia.

rac Seexeba afxazi xalxis TviTga-morkvevis uflebas, es ar niSnavs gamo-yofis uflebas da aseve arc qarTvelebs ar gvaTavisuflebs afxazTa eTnosis mimarT pasuxismgeblobisgan. CvenT-vis gasagebi unda iyos is SiSi, romelic maT aqvT Tavisi demografiuli Tu sxva situaciidan gamomdinare. amitom Tbi-lisis movaleobaa iniciativis aReba da maTTvis informaciis miwodeba, rom Cven vfiqrobT saqarTvelos farglebSi afxazeTis TviTgamorkvevis formeb-ze, ar gveSinia afxazi eTnosis TviTga-morkvevisa da rom mxoloddamxolod qarTvelebis daxmarebiT SeZleben afxa-zebi TviTgamorkvevis realizacias,~ _ ganacxada samecniero forumze profe-sorma giorgi xubuam.

samecniero forumi `xalxTa TviT-gamorkvevis ufleba~ Tsu administra-ciuli mecnierebaTa institutis orga-nizebiT 6 noembers Catarda. afxazebTan urTierTobis Temaze instituti muSao-bas momavalSic gaagrZelebs.

moamzada nato obolaZem

mimdinare wlis 25 oqtombers mesti-aSi xeli moewera TanamSromlobis memorandums Tsu-is ekonomikisa da

biznesis fakultetsa da mestiis munici-palitetis gamgeobas Soris.

`xalxTa TviTgamorkvevis

ufleba~ samecniero forumi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

Tamar dadiani

_ samagistro programa ̀ migraciis marT-

va~ SemuSavda tempusis proeqtis: `migracia da umaRlesi ganaTleba unarebisa da SesaZ-leblobis ganviTarebisaTvis~ farglebSi. yvelaze mniSvnelovani Sedegi am proeqtisa aris is, rom ganviTarda sami samagistro programa samxreT kavkasiis regionSi: sa-qarTveloSi, azerbaijansa da somxeTSi.

saqarTveloSi moqmedi programa imiT gamoirCeva, rom igi saqarTvelos sazoga-doebriv saqmeTa institutTan _ `GIPA~-sTan erTad SemuSavda. samxreT kavkasiis regionSi es aris pirveli interdisci-plinuri programa migraciis marTvaSi. somxeTis saxelmwifo universitetSi mo-qmed programaSi ufro metad ekonomikur-socialuri aspeqtebia gaTvaliswinebuli, xolo azerbaijanelebs, ZiriTadad, sa-marTlebriv-ekonomikuri aspeqtebi ainte-resebT. Cven ki, oTxi mTavari disciplina gavaerTianeT: socialuri, ekonomikuri, politikuri da samarTlebrivi _ qveynis winaSe mdgomi gamowvevebis Sesabamisad. am komponentebis gareSe warmoudgenelia migraciis Sesaxeb kompleqsuri STabeWdi-lebis Seqmna da problemis srulyofili analizi.

migraciis marTvis orwliani interdis-ciplinuri samagistro programis mizania

migraciis kvlevisadmi Rrma da yovlismom-cveli midgomis Camoyalibeba da problemis analizi sferoSi arsebuli ZiriTadi dis-ciplinebis Seswavlis meSveobiT, rac, Tavis mxriv, xels Seuwyobs qveynis migraciuli politikis daxvewa-ganviTarebas. swored amitom, programa moicavs iseT umniSvne-lovanes sagnebs rogoricaa: saerTaSoriso samarTali, adamianis uflebebi, ltolvil-Ta saerTaSoriso dacva, evrokavSiris saga-reo samigracio politika da a.S.

samagistro programis mTavari upirate-sobebia: evrokavSiris wamyvani profesore-bisa da universitetebis CarTuloba saswav-lo procesSi, studentebis staJirebis uz-runvelyofa migraciaze momuSave saxelm-wifo struqturebSi (migraciis sakiTxTa samTavrobo komisiasa da Tbilisis saxelm-wifo universitets Soris gaformebuli memorandumis safuZvelze), studentebis mobiloba samxreT kavkasiis regionisa da evropis wamyvan universitetebSi da bolos, _ Tbilisis saxelmwifo universitetisa da saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa insti-tutis mier gacemuli erToblivi diplomi.

garda qarTveli profesorebisa, pro-gramaSi CarTulni arian ucxoeli profe-sorebi evrokavSiris sxvadasxva universi-tetebidan, rac kidev met wonas sZens aRniS-nul programas: erTia, roca saqarTvelo-dan ikvlev migraciul procesebs da meorea,

roca evrokavSiridan Camosuli eqsperti Tavis gamocdilebasa da codnas giziarebs aRniSnul sferoSi. migraciuli procesebis Seswavlis da migraciis marTvis Tvalsazri-siT, amas didi mniSvneloba eniWeba.

_ qalbatono nino, romeli wlidan xorcieldeba es programa Tbilisis saxelmwifo universitetSi?

_ 2014 wels Cven magistrantebis pirve-li nakadi miviReT, Sesabamisad, yovelwli-urad TiTo nakadis miReba igegmeba.

_ sainteresoa, ramdenad maRalia programiT studentebis daintereseba?

_ daintereseba marTlac sakmaod maRa-lia. Cven miviReT sakmaod didi raodenoba aplikaciebisa, miuxedavad imisa, rom pro-gramis warmoCenisTvis sakmaod cota dro gvqonda darCenili _ programam akredita-cia TebervalSi gaiara.

_ sxva qveynis studentebi Tu dain-teresdnen am programiT?

_ am etapze ucxoeli studentebi ar gvyavs. pirvel rigSi, gaTvla saqarTvelos bazarsa da mis moTxovnilebebze gavake-TeT. Sesabamisad, es programa aris qarTu-lenovani, inglisurenovani komponentebiT. programaze swavlis erT erTi mTavari kri-teriumia inglisuri enis codna B2 doneze.

_ dasaqmebis mxriv ramdenad mimzid-velia programis gavla?

_ migraciis marTvis samagistro pro-gramis kursdamTavrebulebs ganuviTar-debaT, rogorc sajaro da kerZo seqtorSi muSaobisaTvis aucilebeli unar-Cvevebi, aseve warmatebiT gaarTmeven Tavs saerTa-Soriso organizaciebis sivrceSi muSaobis processac. am programis kursdamTavrebu-li dasaqmdeba yvela im dawesebulebaSi, ro-melic migraciis sakiTxebze muSaobs. es iq-neba ltolvilTa saministro TuU diasporis sakiTxebSi saxelmwifo ministris aparati, aseve sagareo saqmeTa saministro... yvela es uwyeba dainteresebulia maRalkvalifi-ciuri kadrebis miRebiT. Cvens programaSi gaerTiandnen Tsu-sa da `GIPA~-s is profe-sorebi, vinc migraciis swavlebis Tvalsaz-risiT wamyvan eqspertebad iTvlebian qvey-nis masStabiT. universitetis administra-cia aqtiurad aris CarTuli programis warmatebiT ganxorcielebaSi. es programa pirvelia saqarTveloSi, romelic kom-pleqsurad moicavs migraciis swavlebas. Sesabamisad, inovaciuria da kursdamTavre-bulTa dasaqmebac, garkveulwilad, ukve garantirebulia.

_ programis mixedviT gaTvaliswineb-uli swavlis safasuri ramdenia?

_ saxelmwifoebrivi mniSvnelobidan da programis inovaciurobidan gamomdinare, Tsu-m da `GIPA~-m miiRes gadawyvetileba swavlis safasuri igive yofiliyo, rac da-narCen samagistro programebzea. swavlis safasuri semestrulad Seadgens 1125 lars, romlis gadaxda SesaZlebelia or etapad (yoveli semestris dasawyisSi da bolos); amas garda, swavlis safasurze vrceldeba saerTo samagistro gamocdebis Sedegad mopovebuli granti.

_ da bolos: vis SeuZlia, swavla gaa-grZelos aRniSnul programaze?

_ samagistro programaze daiSveba piri, romelsac aqvs bakalavris xarisxi Sem-deg specialobebSi: humanitaruli mecnie-rebebi; samarTali; ekonomika, socialuri da politikuri mecnierebebi, da romelic warmatebiT gadalaxavs saerTo samagistro gamocdebis zRvars, Caabarebs weriT gamoc-das specialobaSi (zogadi codna migraciis Sesaxeb) da gamocdas _ inglisur enaSi.

Tamar dadiani

Tbilisis saxelmwifo universiteti evrokavSiris saganmanaTleblo proeqt ERASMUS MUNDUS-Si 2006 wlidan monawi-leobs. programis farglebSi bakalavria-tis, magistraturis, doqtoranturis aT-eulobiT students, mkvlevarsa da akademi-ur personals saSualeba mieca, saganmanaT-leblo, kvleviTi da kulturuli gamocdi-leba aemaRlebina evropis sxvadasxva umaR-les dawesebulebaSi. is mimdinare welsac ganaaxlebs gacvliT programebs evropis ramdenime wamyvan umaRles saswavlebelSi.

swored am mizniT, 6 noembers ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi saqarTveloSi akredi-tebuli umaRlesi saganmanaTleblo dawe-sebulebebis yvela safexuris studentebis, axalgazrda mkvlevrebisa da akademiuri da administraciuli personalisTvis gaimar-Ta sainformacio Sexvedra evrokomisiis mier dafinansebuli ERASMUS MUNDUS-is proeqtebis BACKIS, HERMES, EMBER, INFI-NITI koordinatorebTan da 4 evropuli uni-versitetis (seviliis, aTenis, sofias, lisa-bonis da viadrinas) warmomadgenlebTan.

„prezentaciaze warmodgenili iyo evrokavSiris mier dafinansebuli mobilo-bis programebi, romelSic ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versiteti, rogorc partniori, 2011 wlidan monawileobs. Sexvedraze koordinatoreb-

ma warmoadgines is programebic, romelSic saqarTvelo monawileobs rogorc qveyana, sadac Tsu-s studentebs, profesorebsa da administraciis TanamSromlebs ganacxade-bis gakeTeba SeuZliaT. ERASMUS MUNDUS-is proeqtebi exeba rogorc moklevadian, ise grZelvadian mobilobas.

evrokavSiri mTlianad anazRaurebs mobilobis xarjebs, kerZod, Tviur sti-pendias, gadaadgilebasa da dazRvevas. studentebisTvis yovelTviurad gaicema stipendia 1000 evros odenobiT, doqto-rantebisaTvis _ 1500 evro, postdoqto-rantebisTvis _ 1800 evro da administra-ciis TanamSromlebisa da profesorebisT-vis _ 2500 evro. mobilobis periodi 6-dan 24 Tvemde grZeldeba.

amave programiT, postdoqtorantis mobilobis xangrZlivoba 6 Tvea, admini-straciis warmomadgenlebisa da profeso-rebisTvis ki Kes vada 1-dan 3 TviT ganisaz-Rvreba~, _ ganacxada Tsu-s sagareo ur-TierTobaTa departamentis ufrosma Tea gergedavam.

Sexvedraze sxvadasxva konsorciumis koordinatorebma TviTon warmoadgines programis detalebi da gaakeTes prezenta-cia, Tu rogor unda gaxdes programis mona-wile ERASMUS MUNDUS-is warmatebuli aplikanti.

msurvelebma aplikacia eleqtronuli formiT unda Seavson. yvela proeqts Tavi-si veb-gverdi aqvs, sadac dawvrilebiT aris CamoTvlili, Tu ra tipis dokumentaciis

atvirTva unda moxdes aplikantis mier. yvela konkursants moeTxoveba reziume, ganaTlebis damadasturebeli dokumen-ti, niSnebis furceli swavlebis mimdinare etapidan, motivaciisa da rekomendaciebis werilebi, aseve enis codnis damadasture-beli dokumenti.E

aplikantis SerCeva moxdeba ramdenime etapad. pirveli etapi aris universitetis mier aplikaciis teqnikuri Semowmeba, meo-re etapze, mimRebi universiteti Seafasebs aplikantebs, xolo daskvniT etapze, ro-melic momavali wlis gazafxulze gaimar-Teba, SesarCevi komisia saboloo gadawy-vetilebas miiRebs da moaxdens grantebis ganawilebas.

`aseTi proeqtebis ganxorcieleba sa-Sualebas aZlevs qarTvel studentebs, damoukideblad icxovron, imuSaon da is-wavlon sazRvargareT. gaiCinon axali me-gobrebi, icxovron im enobriv garemoSi, romel enazec surT gamarTulad isaubron. proeqtSi monawileoba students aramarto akademiurad, pirovnuladac gazrdis~, _ aRniSna Tea gergedavam.

Sexvedraze sainteresod isaubra sa-qarTveloSi tempusis erovnuli ofisis koordinatorma lika Rlontma, romelmac mouwoda studentebs _ aqtiuri monawi-leoba miiRon ERASMUS MUNDUS-is pro-

gramebSi: `sagrZnoblad gaizarda evro-kavSiris dafinanseba studentebisa da per-sonalis mobilobisTvis, rac niSnavs, rom Cven gvaqvs uprecendento SesaZlebloba, rac SeiZleba meti studenti da akademi-uri personali gavgzavnoT evropis wamyvan universitetebSi. detaluri informacia am programebis Sesaxeb SegiZliaT naxoT veb-gverdze: tempus.ge. gasul wels asobiT qarTvelma studentma isargebla am mobi-lobiT, welsac sakmaod bevri adgili gva-qvs~, _ aRniSna lika Rlontma.

ERASMUS MUNDUS-is programis koor-dinatoris, profesor amalia moseris Tq-miT, programa HERMES-Si evropis 6 qveynis 7 universitetia CarTuli.

`Cven vTanamSromlobT saberZneTis, bulgareTis, estoneTis, italiis, germaniisa da SvedeTis universitetebTan. miuxedavad imisa, rom adgilebi SezRudulia, vfiqrob, HERMES-is programa aris Zalian kargi Se-saZlebloba im adamianebisTvis, romlebmac saqarTveloSi daamTavres bakalavriati, surT miiRon magistris xarisxi da swavlis garkveuli periodi gaataron evrokavSiris im universitetebSi, romelic Cvens proeqt-Sia CarTuli~, _ dasZina amalia moserim.

aRniSnuli proeqtebis farglebSi 2014 wlidan gacvliTi programebi evropis 36 universitetSi ganxorcieldeba.

migraciis marTva

gacvliTi programebi

2014 wels Cven magistrantebispirveli nakadi miviReT

socialur-ekonomikuri ganviTarebis kvaldakval, saqarTvelo mimzidveli qveyana xdeba turistebisa da investorebisTvis, rac xels uwyobs qveyanaSi meti kapitalis Semodinebas da cxovrebis donis amaRlebas. es ki migrantTa nakadebis mosalodneli

zrdisa da qveynis winaSe axali gamowvevebis warmoSobis winapirobaa. imisaTvis, rom saqarTvelo mzad daxvdes axal gamowvevebs, saWiroa kvalificiuri konkurentunariani kadrebis integrireba Sesabamis uwyebebSi. swored am mizans emsaxureba migraciis marT-vis samagistro programis Seqmna da mis farglebSi axalgazrda profesionalebis momza-deba.

dRes Tbilisis saxelmwifo universiteti gamorCeulia imiTac, rom migraciis marT-vis samagistro inovaciuri programa pirvelad swored universitetSi dainerga. is Se-muSavda tempusis proeqtis: `migracia da umaRlesi ganaTleba unarebisa da SesaZleblo-bebis ganviTarebisaTvis” farglebSi. sayuradReboa isic, rom universitetis saerTaSor-iso samarTlis instituti gaxda konsorciumis koordinatori, romelic msoflios sx-vadasxva qveynis 16 partnior universitetsa da saerTaSoriso organizacias aerTianebs.

interdisciplinuri samagistro programis _ `migraciis marTva~, upiratesobebsa da miznebze gvesaubreba Tsu-is migraciis kompetenciis centris xelmZRvaneli nino farsadaniSvili:

nino farsadaniSvili

evrokomisiis programa ERASMUS MUNDUS-is farglebSi

Tu gsurs ucxoeli kolegebis gamocdilebis gaziareba, ucxo qveynis kulturis gacnoba da enis codnis ganmtkiceba, Tu rodisme gifiqria profesiuli codnis gaRrmavebaze, romelic samomavlod dasaqmebis saukeTeso SesaZleblobas ga-

Zlevs _ programa ERASMUS MUNDUS-i idealuri arCevania! ERASMUS MUNDUS gaZlevT saSualebas, 3-12 Tve romelime evropul qveyanaSi gaatar-

oT, gazardoT profesiuli codnis xarisxi, iswavloT movlenebis axleburi xedva da gaiaroT pirovnuli ganviTarebis saintereso gza, SeiZinoT axali megobrebi da saqmiani urTierTobebi daamyaroT ucxoel kolegebTan.

evrokomisiis zemoaRniSnuli programa miznad isaxavs evropuli sauniversiteto siste-mis xarisxis gaumjobesebas da, mesame qveynebTan TanamSromlobiT, xels uwyobs dialogs xalxsa da kulturebs Soris. programa srulad aris dafinansebuli evrokavSiris mier.

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

nato obolaZe

`cnobilia, rom eqvTime TayaiSvilma TurqeTis saqarTveloSi sami eqspedi-cia (1902, 1907 da 1917 wlebSi) moawyo. 1917 wels mas Tan axlda dimitri Sevard-naZec. maT moiares iSxani, oSki, xaxuli, oTxTa eklesia, parxali da kidev ramde-nime istoriuli Zegli aRweres. danamd-vilebiT SeiZleba iTqvas, rom dimitri

SevardnaZe akeTebda Canaxatebs da swo-red am dros gaecno iSxnis ulamazes Cu-qurTmebs, maT Soris, iSxnis mcire ekle-siis CuqurTmas, romelic universitetis gerbis Seqmnisas gamoiyena. samwuxarod, Cven am CuqurTmis zusti gamosaxuleba ar gvqonda da Semonaxuli ar gvaqvs arc dimitri SevardnaZiseuli gerbis eski-zi, amitom gadavwyviteT, gveTxova spe-cialistebisTvis, rom maT uSecdomod aRedginaT gerbis moxazuloba. Cven ukve movawyveT eqspedicia TurqeTis saqarT-veloSi, wamoviReT iSxnis mcire eklesiis CuqurTmebis fotoebi, rac heraldiko-sebs exmareba da isini ukve amTavreben gerbis zusti gamosaxulebis damzadebas. specialistebma, aseve, SemogvTavazes mcire niuansebis Setana, rac heraldiku-ri principebis dacviT moxdeba. miiRebs Tu ara am winadadebas sauniversiteto sazogadoeba, misi gadasawyvetia. ufro konkretulad ki, gvTavazoben fere-bis Semotanas, magaliTad lurji la-Jvardze, an vercxlisferze laJvardi. gvTavazoben kidev erTs _ oqrosferis Semotanas. mogexsenebaT, rom gerbis rTul kompoziciaze - deda-Svili irme-bis ukan aris sicocxlis xe, romelzec, samwuxarod, amboben, rom aris irmis rqebi, rac, ra Tqma unda, simarTles ar Seesabameba. heraldikosebi gvTavazoben, rom oqrosferis Semotanis SemTxvevaSi sicocxlis xe ufro advilad gasarCevi iqneba. upirveles yovlisa, gerbi faria da gvTavazoben aseve ramdenime variants _ franguls, normanuls da aziurs. aris idea sadevize bafTisac, romelsac gau-keTdeba warwera _ „tfilisis universi-teti _ Universitas Tfilisiensis“. eskizebi ga-zeT `Tbilisis universitetSi~ ukve iyo dabeWdili.

rac Seexeba droSas, am SemTxvevaSi Zalian mniSvnelovania, ra gadawyvetile-bas miviRebT gerbTan dakavSirebiT, anu, rogor gerbsac miviRebT, iseTive droSa SeiZleba gvqondes. vfiqrob, rom auci-lebelia universitetis simbolikis da-zusteba, radgan Tu is sityvierad ar iq-neba aRwerili da damtkicebuli droTa ganmavlobaSi dimitri SevardnaZiseuli

artefaqti universitetis cxovrebidan SeiZleba saerTod gaqres,~ _ ganacxada zurab gaiparaSvilma.

aRsaniSnavia, rom dRemde Tbilisis saxelmwifo universitets oficialurad damkicebuli simbolika ar hqonia. arse-bobs mxolod universitetis profesor-Ta sabWos 1918 wlis Tebervlis sxdomis oqmi universitetis beWdis damtkicebis Taobaze. wlebis ganmavlobaSi icvleboda universitetis emblema. Tavdapirvelad, dimitri SevadnaZiseuli beWdis mixedviT Seqmnili gamosaxuleba Secvala sabWoTa simbolikam, mogvianebiT _ stilizebul-ma irmebis gamosaxulebam. gasuli sau-

kunis 90-iani wlebidan kvlav gamoCnda sauniversiteto beWdviT produqciaze SevardnaZiseuli artefaqti. rac Seexeba universitetis droSas, igi mxolod bolo periodSi gamoCnda, isic araoficialuri _ droSa xan cisferia, xan _ TeTri.

Tsu-is senatma universitetis simbo-likis Seqmnis sakiTxi ukve ganixila da miiRo gadawyvetileba _ `universite-

tis droSa unda gamoxatavdes, rom ivane javaxiSvilisa da mis TanamoazreTa mier 1918 wels dafuZnebuli pirveli qarTu-li universiteti damoukidebeli qar-Tuli saxelmwifos civilizebulobis, demokratiulobisa da TviTmyofadobis simboloa~. heraldikis sabWom simbo-likis savaraudo eskizebi usasyidlod daamzada. maTi naxva ukve SesaZlebelia Tbilisis saxelmwifo universitetis veb-gverdzec. sabolood simbolikas normatiuli dokumentiT Tsu-is senati daamtkicebs, gaTvaliswinebuli iqneba mosazrebebic, romelsac sauniversite-to sazogadoeba gamoTqvams.

icvleba Tu ara universitetis simbolika?!

Tbilisis saxelmwifo universitetis simbolikis sakiTxi bolo dros gansa-kuTrebiT aqtualuri gaxda _ socialur qselSi araerTgvarovani gamoxmau-reba mohyva axal informacias, ris mixedviTac universitetis simbolikaze

heraldikosebma daiwyes muSaoba. imis Sesaxeb Tu konkretulad ra mimarTulebiT muSaoben heraldikis saxelmwifo sabWos specialistebi _ Tsu-is biblioTekis di-reqtorma, profesorma zurab gaiaparaSvilma specialuri moxseneba warmoadgi-na da sazogadoebas ganumarta, rom universitetis simbolika ki ar icvleba, aramed zustdeba. aRdgeba Tbilisis saxelmwifo universitetis dimitri SevardnaZiseuli gerbis pirvandeli saxe da mis mixedviT Camoyalibdeba droSac.

saqvelmoqmedo organizacia „swav-lis xelSewyobis fondis“ pre-zentacia gaimarTa ivane javaxiS-

vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi. fondis damfuZneblebi arian Tsu-is profesori, Tbilisis meri daviT narmania, ekonomikisa da biznesis fakultetis studentebi da profesore-bi.

Tsu ekonomikisa da biznesis fakul-tetis profesorebisa da studentebis iniciativiT Seqmnili saqvelmoqmedo fondi fakultetis warCinebul, ma-gram xelmokle studentebs daexmareba. fondSi mobilizebuli TanxiT, komisiis gadawyvetilebiT, warmatebul da fin-ansurad SeWirvebul studentebs daufi-nansdebaT swavla, daeniSnebaT stipendia an maTze gaicema sxva materialuri re-sursebi. fondis prezentacias daeswrnen Tsu-is reqtori, akademikosi vladimer papava, Tbilisis meri daviT narmania, fa-kultetis profesorebi da studentebi.

Tsu-is reqtoris vladimer papavas gancxadebiT, „ekonomikisa da biznesis fakultetis profesorebisa da stu-dentebis garkveulma jgufma miiRo ga-dawyvetileba saqvelmoqmedo fondis

Seqmnis Sesaxeb. es fondi sakmaod didi amocanebis gadawyvetas iRebs sakuTar Tavze. yvelaferi moziduli resursebis raodenobaze iqneba damokidebuli. am fondis dafuZnebiT yvelas eZleva SesaZ-lebloba _ daexmaros niWier da xelmok-le studentebs. imedia, ekonomikisa da biznesis fakultetis iniciativas sxva fakultetebic gaiziareben“.

„aqamde ramdenime Cemi kolega sa-kuTari xelfasidan da danazogidan axerxebda niWieri, magram xelmokle studentebis daxmarebas _ xan TanxiT, xan saxelmZRvaneloebiT. es iyo indivi-dualuri SemTxvevebi. imisaTvis, rom es SemTxvevebi institucionaluri yofi-liyo, davafuZneT saqvelmoqmedo fon-di, romelSic fakultetis akademiuri personali da studentebi gaverTiandiT. vfiqrobT, Zalian karg saqmes vakeTebT im studentebisTvis, romlebic mondome-bulni arian iswavlon, ganviTardnen, Ca-moyalibdnen profesionalebad. procesi ukve daiwyo _ fondSi pirveli Senatane-bi gakeTda; ianvrisTvis ukve SevZlebT ramdenime studentis dafinansebas“, _ aRniSna Tsu-is profesorma, Tbilisis merma daviT narmaniam.

„swavlis xelSewyobis fondis“ mi-zania Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis socialurad daucveli studentebisTvis socialuri garemos Camoyalibeba, rac uzrunvelyofs ganaT-lebis miRebis xelmisawvdomobas finans-uri da materialuri mxardaWeris gziT. fondSi gawevrianeba SeuZlia nebismier adamians, romelsac survili aqvs daexma-ros socialurad daucvel warmatebul studentebs.

fondi Seecdeba fizikuri pirebis, pirTa jgufebis, biznes organizacie-bis, saganmanaTleblo dawesebulebebisa da sxva organizebuli warmonaqmnebis, adgilobrivi marTvisa da TviTmmarT-velobis organoebis saqmianobis mo-bilizebas, raTa moxdes xelmokle da socialurad daucveli warmatebuli studentebisaTvis konkretuli humani-taruli an gadaudebeli daxmarebis aR-moCena.

`swavlis xelSewyobis fondis“ prezentacia

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15iubile

Rvawli

avTandil giorgobianis cxovrebis gza

cnobili mecnieri da sazogado moRvawe, saqarTvelos erovnuli akademiisa da informatizaciis

saerTaSoriso akademiis akademikosi, ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori avTandil giorgobiani 80 wlisaa.

avTandil giorgobiani daibada 1934 wlis 27 seqtembers. 1954 wels swavla ganagrZo ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitet-Si ekonomikis fakultetze, romelic daamTavra 1959 wels soflis meurneobis ekonomikis specialobiT.

baton avTandils mimdinare wels dabadebis meoTxmoce wlisTavze Sro-miTi saqmianobis 55 welic Seusrulda. bunebrivia, sagazeTo statiis formati ar mogvcems imis saSualebas, rom mkiTx-vels srulad gavacnoT misi 55 wlia-ni moRvaweoba, amitom misi saqmianobis mxolod ZiriTad aspeqtebs SevexebiT praqtikuli, saswavlo-aRmzdelobiTi, samecniero-kvleviTi da sazogadoebri-vi saqmianobis WrilSi.

1959 wlidan batoni avTandili iyo saqarTvelos centraluri statisti-kuri sammarTvelos (css) biujetebis ganyofilebaSi ufrosi ekonomistis Tanamdebobaze, xolo meqanizebuli aR-ricxvis ganyofilebaSi ufros inJiner-ekonomistis Tanamdebobaze. 1961-1962 wlebSi amave ganyofilebis gamgis Tanam-debobaze. 1960-1961 wlebSi ki igi paral-elurad swavlobs moskovis ekonomikur-statistikur institutTan arsebuli meqanizebuli aRricxvis umaRles sko-laSi, romlis warCinebiT damTavrebis Semdeg eniWeba gamoTvliTi centrebis damproeqteblis kvalifikacia.

gansakuTrebiT didia misi wvlili soflis meurneobaSi aRricxvis meqani-zaciis danergvisa da ganviTarebis saqme-Si, rac raionuli saangariSo-manqanaTa sadgurebis Seqmnis gziT ganxorcielda. misi xelmZRvanelobiT umokles vadaSi Seiqmna 70-mde aseTi sadguri. aRniSnuli samuSaos warmatebiT SesrulebisaTvis igi daajildoves Sromis wiTeli droSis ordeniT.

batoni avTandili 1963 wels muSaobas iwyebs ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi maswav-leblis Tanamdebobaze. Semdgom ikavebs _ ufrosi maswavleblis, docentis da profesoris Tanamdebobebs.

universitetSi misi monawilobiT Seiqmna informatikis axali mimarTu-leba _ ekonomikuri informatika da, Sesabamisad, kaTedrac. mas, rogorc am dargis erTaderT specialists, univer-sitetis paralelurad, saaTobrivi an-azRaurebis wesiT, samuSaod iwveven sxva-dasxva umaRlesi saswavleblebi. kerZod, moskovis kooperaciuli institutis Tbilisis filiali, soxumis saxelmwifo universiteti. 2000 wels ki, saqarTvelos rkinigzis transportis inJinerTa in-stitutis mier gamocxadebul konkursSi gamarjvebis Sedegad, igi saTaveSi Caud-ga humanitarul mecnierebaTa kaTedras, romelic amzadebda buRaltruli aR-ricxvis, kontrolis, analizis da menej-mentis specialistebs. igi aq mis likvi-daciamde (2008 weli) moRvaweobda.

1989 wels goris ekonomikuri insti-tutis (SemdgomSi universiteti) mier gamocxadebuli konkursis safuZvel-ze, batoni avTandili saTaveSi Caudga teqnika-teqnologiis kaTedras da misi sruli reorganizacia ganaxorciela. man Seqmna ekonomikuri informaciis av-tomatizebuli damuSavebis kaTedra da uaxlesi teqnikiT aRWurvili Sesabamisi laboratoriebi. aRniSnul kaTedras igi 17 wlis ganmavlobaSi edga saTaveSi.

2006 wlidan 2014 wlamde, aseve aka-demiuri konkursis wesiT, batoni avTan-dils suxiSvilis universitetSi ekava sruli profesoris Tanamdeboba.

rac Seexeeba mis samecniero-kvleviT moRvaweobas, man asaxva hpova 200-mde gamoqveynebul samecniero naSromSi (aTobiT monografia, saxelmZRvanelo, damxmare saxelmZRvanelo, meToduri miTiTebebi). misi naSromebSi gamokvl-eulia informatikisa da informacio-logiis aqtualuri problemebi. batoni avTandil giorgobianis Sromebi gamo-qveynebulia yofil sabWoTa kavSirisa

da sazRvargareTis prestiJul Jurna-lebSi. monografiebidan unda aRvniS-noT deponirebuli naSromi saxelwo-debiT `Системный подход к исследованию эффективности и качества функционирования организационных АСУ~, `informaciologi-is safuZvlebi~ da sxva.

saxelmZRvaneloebidan da damxmare saxelmZRvaneloebidan unda aRiniSnos: pirveli qarTuli saxelmZRvanelo ”ga-moTvliTi manqanebisa da programirebis safuZvlebi” (Tanaavtorebi: l. asaTiani, m. koniaSvili), ”gamoTvliTi danadgarebis ekonomika da organizacia”, ”sainforma-cio gamoTvliTi momsaxurebis sawarmoTa ekonomika”, ”avtomatizebuli sainfor-macio sistemebi da teqnologiebi mikro da makro ekonomikaSi”, ”avtomatizebuli statistikuri informaciuli sistemebi”, ”ekonomikuri informaciis manqanuri da-muSaveba vaWrobaSi (or nawilad)”, ”avto-matizebuli sistemebi da teqnologiebi sabuRaltro aRricxvaSi da sabanko saqmi-anobaSi”, ”gamoyenebiTi informatika eko-nomikaSi, biznesSi, samarTalmcodneobaSi, medicinaSi” (Tanaavtorebi: m. giorgobia-ni, g. metexeli), ”menejmentis safuZvle-

bi”, ”sarkinigzo transportis menejmen-ti”, ,,axali teqnikisa da teqnologiebis ekonomikuri efeqtianoba”, aseve praqti-kuli savarjiSoebi gamoTvliTi danadga-rebis ekonomikaSi da organizaciaSi, sadi-plomo proeqtebis ekonomikuri efeqtia-nobis gaangariSeba da sxva.

samecniero-kvleviT saqmianobaSi mis mier Setanili mniSvnelovani wvlili-saTvis da dabadebis me-60 wlisTavze igi dajildovebuli iqna ivane javaxiSvilis saiubileo medliT, rasac igi yvelaze ma-Ral jildod miiCnevs.

profesori avTandil giorgobiani wlebis ganmavlobaSi saqarTveloSi eko-nomikuri informatikis specialobiT erTaderTi mecnierebaTa doqtori da profesori iyo.

aRsaniSnavia profesor avTandil giorgobianis monawileoba saerTaSo-riso (poloneTi, rumineTi, bulgareTi) samecniero-praqtikul konferenciebSi, simpoziumebsa da forumebSi, sadac mis mier wakiTxulma moxsenebebma maRali Se-faseba daimsaxura, razedac metyvelebs miRebuli sertifikatebi da sxvadasxva saxis sigelebi.

batoni avTandili mudam idga Tbili-sis saxelmwifo universitetis sazoga-doebrivi cxovrebis epicentrSi. suxiS-vilis universitetSi, avTandil giorg-obiani, garda sruli profesoris Tanam-debobisa, aqtiur monawileobas iRebda sazogadoebriv cxovrebaSic. kerZod, igi iyo samecniero Sromebis krebulis mTavari redaqtori, doqtoranturis ga-nyofilebis ufrosi, misi xelmZRvanelo-biT suxiSvilis unversitetSi SemuSav-da sadoqtoro da samagistro saswavlo programebi. sabWoTa kavSiris daSlamde monawileobas iRebda yofili ssr kavSi-ris sakavSiro saswavlo-meToduri sam-marTvelos muSaobaSi informatizaciis mimarTulebiT.

ekonomikasa da biznesSi informaciuli teqnologiebis

kaTedris gamgisa da amave kaTedris wevrTa saxeliT profesori

d. siWinava

maTematikosTa mravali Taobis aRmzrdel ped-agogsa da cnobil mec-

niers eTer alSibaias 90 weli usruldeba. miuxedavad am asaki-sa, igi kvlav agrZelebs leqcie-bis kiTxvas ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis zust da sa-bunebismetyvelo mecnierebaTa

fakultetze; monawileobs geo-metriis programebisa da leq-ciebis kursebis SeqmnaSi.

qalbatoni eTeri daibada TbilisSi. 1942 wels warCine-biT daamTavra i. WavWavaZis saxelobis Tbilisis sacdel-saCvenebeli skola da swavla Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis fizika-maTematikis

fakultetze ganagrZo. 1947 wels universitetSi gadawyda maTematikis kabinetis daarse-ba. kabinetis pirvel laboran-tad eTer alSibaia dainiSna. eTer alSibaias mier rudune-biT Segrovili da mowesrige-buli saswavlo, meToduri da TvalsaCino masalebi mravali aTeuli weli amdidrebda moma-vali maTematikosebis aRzrda-ganaTlebis process.

1949-1956 wlebSi eTer alSi-baia ukve umaRlesi maTematikis kaTedris asistentia. 1952-1953 wlebSi moskovis saxelmwifo universitetSi igi warmatebiT abarebs sakandidato minimumis gamocdebs da iRebs diserta-ciaze samuSaod darCenis wina-dadebas. 1956-1973 wlebSi qal-batoni eTeri ukve algebra-geometriis kaTedris ufrosi maswavlebelia. samecniero mu-Saobas ganagrZobs germane lap-tevis, sergei finikovis, petre raSevskis xelmZRvanelobiT. 1972 wels icavs sakandidato disertacias, romlis Sedegeb-ze Semdgom ramdenime sakandi-dato Sroma dafuZnda.

1973-2006 wlebSi ukve al-gebra-geometriis kaTedris docentis Tanamdebobaze eweva aqtiur pedagogiur moRvaweo-bas. qalbatoni eTeri 34 samec-

niero publikaciis avtoria. dajildovebulia ivane java-xiSvilis medliTa da sapatio sigelebiT.

2006-2009 wlebSi eTer al-Sibaia arCeuli iyo algebra-geometriis mimarTulebis asocirebul profesorad. am

periodSi gamovida misi qarTu-lenovani saxelmZRvanelo „di-ferencialuri geometria“.

2009 wlidan, rogorc uni-versitetis mowveuli profes-ori, atarebs leqciebs maTe-matikisa da eleqtronikis mi-marTulebis studentebisTvis.

mravali Taobis aRmzrdel pedagogs90 weli usruldeba

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

16fotodazverva

meqanikisa da molekuluri fizikisganaxlebuli laboratoriebi

nato obolaZe

`molekuluri fizikisa da meqanikis laboratorie-bis axali amocanebis qarTulad Targmnam didi dro wamarTva, Tumca axla ukve studentebisTvis yvelafe-ri xelmisawvdomia. amocanebi male ganTavsdeba Tsu-is veb-gverdze, jerjerobiT studentebs amobeWdil egzemplars vatan an el-fostiT vugzavni _ ase ufro mosaxerxebelia... axali danadgarebi rac gvaqvs, yvela-feri Tanamedrove teqnologiebis mixedviT aris gake-Tebuli da sensorebzea awyobili. xSirad Cveni warmate-buli studentebi sazRvargareT agrZeleben swavlas da danamdvilebiT SemiZliaT giTxraT, rom iq swored am tipis xelsawyoebi daxvdebaT~, _ ganacxada laborato-riis gamgem iuri papavam.

meqanikisa da molekuluri fizikis laboratoriebSi studentebi cdebis Catarebisas sparkis sistemis mini-kompiuterebs iyeneben, romelic process mniSvnelov-nad amartivebs da met SesaZleblobebsac iZleva.

`laboratoria TavisTavad codnis aTvisebaSi gve-xmareba. rasac Teoriulad vswavlobT, vakeTebT pra-qtikuladac. viRrmavebT codnas. magaliTad, am kompi-uteriT ufro meti ramis gakeTeba SegviZlia da ufro swrafad, vidre xeliT~, _ gviTxra zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakultetis II kursis stu-dentma laSa fancxavam.

`es axali danadgaria, romlis meSveobiTac eqsperi-mentulad ganisazRvreba absoluturi nulis mniSvne-loba. haeriT savse daxSul sferos vaTavsebT cxeli wylis abazanaSi, sensorebiT vzomavT temperaturasa da wnevas. Semdeg nel-nela vamatebT yinuls, vaciebT

da wnevis temperaturaze damokidebulebis grafikis aproqsimaciiT vsazRvravT absoluturi nulis miax-loebiT mniSvnelobas~, _ aRniSna CvenTan saubrisas zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis meore kursis studentma baCana beraZem.

studentebi laboratoriis muSaobaSi ukve pirveli kursidan erTvebian. iuri papavas SefasebiT, bolo ori wlis ganmavlobaSi Tsu-Si Caricxul pirvelkurselTa momzadebis done mniSvnelovnad gaumjobesda.

meqanikis laboratoriaSi daveswariT pirvelkur-selebis praqtikul mecadineobas, sadac axal danadga-rebs Soris moipoveba iseTi xelsawyoebic, romlebic saSualebas iZleva aiwonos Svidi memilionedi grami, maRali sizustiT ganisazRvros drekadi talRebis siC-qare zonarSi mdgari talRebis damzeriT.

`am cdaze zonris erTi bolo mierTebulia vi-bratorTan, romlis rxevas cvladi sixSiris generato-ri ganapirobebs, meore boloze WoWonaqis gavliT Camo-kidebulia tvirTi. sixSiris cvlilebiT viRebT mdgar talRebs (erT-, or-, sam-, oTxsegmentians). generatoris sixSire meaTedi hercis sizustiT izomeba, rac saSu-alebas gvaZlevs maRali sizustiT ganvsazRvroT tal-Rebis siCqare~, _ aRniSna cdis Catarebisas pirveli kursis studentma giorgi nozaZem.

axali danadgarebis SeZenis miuxedavad, laborato-riis gamge iuri papava Zvel xelsawyoebsac inaxavs.

`Zvel xelsawyoebTan muSaoba ufro rTulia, radgan yvelafris awyoba xeliT giwevs. es exmareba studentebs specifikuri Cvevebis gamomuSavebaSi. sxvaTaSoris, dRemde gamarTulad muSaobs erT-erTi Cemi winamor-bedis mier gakeTebuli rxevis Sesaswavli danadgari, romelic zemoxsenebuli aparaturis analogiuria. man vibratorad pirsaparsis Zrava gamoiyena. mowyobilo-bas sizuste aklia magram ar vapireb mis moSlas – pa-tivs mivageb misi Semqmnelis xsovnas, Tanac studentebs vaCveneb teqnikuri progresis nimuSs~, _ gviTxra iuri papavam.

miuxedavad imisa, rom meqanikisa da molekuluri fizikis laboratoriebSi axali xelsawyoebis SeZenis Semdeg studentebis swavlis procesi gacilebiT efe-qturi gaxda, garkveuli problemebi mainc arsebobs. magaliTad, farTis simcire. erT auditoriaSi ganTav-sebulia molekuluri fizikis, eleqtrobisa da optikis laboratoriebi. xolo laboratoriis avariulobasac Tu gaviTvaliswinebT, studentebs sakmaod SezRudul viTarebaSi uwevT muSaoba. laboratoriis gamges cde-bisTvis aucilebeli yinulis `sesxebac~ fakultetis dekanatidan uwevs. aRniSnuli auditoria saerTod Seu-ferebelia optikis laboratoriisTvisac, radgan xel-sawyoebisTvis aucilebelia myari iataki (rac ar aris). arsebobs dabnelebis problemac, rac xels uSlis cde-bis efeqtianad Catarebas.

uyureT SabaTs, 22 noembers,17 saaTze sazogadoebrivi

mauwyeblis meore arxis eTerSi gadacemas

`universiteti~

gadacema yvela universitetelisTvis

cnobisTvis

Tsu-is veb-gverdzeTSU.EDU.GE marjvena qveda kuTxeSi daemata universitetis gadacemebis videoCanawerebis gverdis aRmniSvneli piqtograma.am Rilakze xelis daWeriT Tqven SegiZliaT uyuroT universitetis gadacemebs

facebook.comTsu/თსუ გადაცემა – უნივერსიტეტი

მოგვწერეთ:

ukve erTi welia, rac zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis meqanikisa da moleku-luri fizikis laboratoriebi ganaxlda. danad-

garebis SesaZenad Tbilisis saxelmwifo universitetis biujetidan 150 000 lari gamoiyo, romelic etapo-brivad gaixarjeba. meqanikisa da molekuluri fizikis laboratoriebis aRsaWurvad ukve gamoyenebulia 50 000 lari. laboratoriis TanamSromlebi varaudo-ben, rom dafinansebis darCenili nawilis gamoyenebas momavali wlidan SeZleben da axali danadgarebiT eleqtrobisa da optikis laboratoriebis aRWurvasac moaxerxeben.

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,manana SamiliSvili, Temur

nadareiSvili, lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, diana

ZiZiguri, arsen gvenetaZe, paata turava

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge