Radioaktyviųjų medžiagų keliami pavojai, apsisaugojimo nuo jų būdai.

Parengė: Augustinas Šlepetis ETS-07/2

Kas tai yra radioaktyvumas?

Visa mūsų aplinka sudaryta iš atomų – mažiausių nedalomų dalelių, turinčių visas medžiagos fizines-chemines savybes. Atomus savo ruožtu sudaro branduoliai ir elektronų apvalkalai. Branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Kai branduolyje esančių protonų ir neutronų skaičiai skiriasi, branduoliai būna radioaktyvūs ir skyla. Jų skilimo metu išsiskiria energija ir išspinduliuojama jonizuojančioji spinduliuotė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – spinduliuotė, kuri geba jonizuoti aplinką, o jos poveikis gali sukelti pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Esant didelei apšvitai, ląstelės žūva arba yra pažeidžiamos. Žuvusios ląstelės neatsistato, o pažeistos gali atsistatyti, tačiau tuo atveju, jei pažeista ląstelė nesugeba tinkamai atsistatyti, iškyla ląstelės išsigimimo pavojus, galintis nulemti vėžinius ir genetinius susirgimus. Todėl jonizuojančioji spinduliuotė yra pavojinga sveikatai. Jonizuojančioji spinduliuotė yra kelių rūšių. Jonizaciją sukelia dalelės arba fotonai. Dalelės – tai helio atomai (vadinami alfa dalelėmis) arba elektronai (beta dalelės), taip pat krūvio neturinčios dalelės – neutronai. Rentgeno ir gama fotonai – tai labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurios aplinkoje sklinda šimtus metrų, lengvai prasiskverbia pro gyvųjų organizmų audinius, o juos susilpninti gali tik storas betono ar švino sluoksnis.

Labai plačiai jonizuojančioji spinduliuotė naudojama medicinoje ligoms diagnozuoti ir gydyti, pramonėje - branduolinė energetika.

Tačiau be teikiamos naudos jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti nepageidaujamus ir žalingus reiškinius, todėl labai svarbu užtikrinti patikimą apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Visos taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų visiškai apsaugoti, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei ir aplinkai teiktų didesnę naudą nei žalą, o visuomenės apšvita būtų kiek galima mažesnė, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

Radioaktyvios spinduliuotės įtaka žmogaus organizmui

Žmogaus organai nevienodai reaguoja į jonizuojančių spindulių poveikį. Jautriausi spinduliavimui yra kaulų čiulpai, sėklidės, akies lęšiukas, skydliaukė. Nedidelės dozės skatina vėžinius susirgimus. Tarp labiausiai paplitusios jonizuojančios spinduliuotės sukeliamų ligų galima paminėti pieno liaukų ir skydliaukės vėžį. Be kancerogeninių susirgimų jonizuojančioji spinduliuote labai skatina laisvųjų radikalų vystymąsi. Tie radikalai gali suardyti organizmo gyvąsias ląsteles ir audinius, sumažina organizmo imuninę sistemą.

Apsisaugojimo priemonės

Apsaugomieji veiksniai yra skirstomi į dvi grupes:

1. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksniai yra:

·        slėpimasis slėptuvėse, gerai užsandarintose patalpose (nuo vienetinio šaltinio galima slėptis už priedangos, skydo ekrano, laikytis saugaus nuotolio);

·        jodo profilaktika;

·        evakavimas;

·        kvėpavimo takų apsauga;

·        gyventojų ir transporto patekimo į užterštą teritoriją reguliavimas ir apribojimas;

·        maisto produktų, geriamojo vandens bei pašarų apsauga;

·        žmonių ir rūbų deaktyvavimas;

·        medicinos pagalba.

2. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksniai:

·        laikinas žmonių perkėlimas;

·        nuolatinis žmonių iškeldinimas;

·        aplinkos deaktyvavimas;

·        maisto produktų ir geriamojo vandens kontrolė;

·        atkuriamosios priemonės žemės ūkyje.

Kaip atlikti jodo profilaktiką?

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir  įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie privalo tučtuojau informuoti gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g – pusę tabletės.

Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.

Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.

Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.

Gyventojų kolektyvinė apsauga

Gyventojams apsaugoti nuo išorinio apšvitinimo galima panaudoti įvairius statinius su pakankamai storais perdengimais ir sienomis, t. y. kolektyvines apsaugos priemones — specialias slėptuves bei priedangas, pogrindžius, rūsius, kasinius, gyvenamuosius ir gamybinius pastatus. Statinių apsauginės savybės nevienodos.

Kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į statinius, jie iš anksto hermetizuojami, taip pat įtaisomi filtravimo bei vėdinimo įrengimai.

Per pastatus ir įrenginius prasiskverbusios radiacijos susilpnėjimo koeficientai:

Gyventojų individuali apsauga

Be kolektyvinių apsaugos priemonių, nuo radioaktyvių medžiagų patekimo ant odos ir vidun per kvėpavimo organus saugojamasi individualiomis apsaugos priemonėmis. Jos sulaiko radioaktyviąsias alfa ir beta daleles, bet neapsaugo nuo išorinio apšvitinimo gama spinduliais.

Individualių apsaugos priemonių komplektą sudaro: dujokaukė, apsauginiai filtruojantieji drabužiai, guminiai batai, pirštinės.

Jei saugos priemonių nėra, vietoj jų galima naudoti raištį iš vatos ir marlės, paprastą kombinezoną nuo dulkių, sportinius drabužius, apsiaustą su gobtuvu, uždarą avalynę, pirštines. Šiuos drabužius galima panaudoti ir nukentėjusiems apsaugoti, teikiant pirmąją medicininę pagalbą. Reikia įsidėmėti keletą taisyklių, kaip elgtis užterštoje teritorijoje.

Apšvitinimo dozės laiko ir gaunamos radiacijos kiekio priklausomybės

Užterštumo pavojaus laipsniai

◦ Vidutinio užterštumo zonoje didžiausias pakenkimo pavojus gresia pirmąsias valandas ir pirmą parą po radioaktyvaus debesies pėdsako atsiradimo,

◦ smarkaus užterštumo zonoje — 3 paras,

◦ pavojingo užterštumo zonoje — 4 ir daugiau parų.

Gyventojų savivalės kontrolė

Užterštoje teritorijoje taip pat negalima savavališkai nusiimti individualių apsaugos priemonių, rūkyti, gerti ir valgyti. Negalima naudotis vandeniu iš atvirų baseinų ir lietaus vandeniu, valgyti maisto produktų, kurie buvo likę neapsaugoti. Apsaugos priemonių konkreti apimtis bei pobūdis, taip pat elgesio režimas priklausys nuo užterštoje teritorijoje susidariusių sąlygų ir bus nustatytas atitinkamų civilinės gynybos štabų sprendimu.

Informacijos šaltiniai:http://lt.wikipedia.org/wiki/Prie

%C5%A1radiacin%C4%97_apsaugahttp://www.civilinesauga.lt/index.php?

lng=lt&content=pages&page_id=29http://www.rsc.lt/index.php/pageid/745