INTERNETAS IR JAME SLYPINTYS PAVOJAI

Parengė: Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Berutė Laureckienė, 2011 m.

TEMOS AKTUALUMAS — šiandien internetas vaikams — vieta, kur jie gali susirasti draugų iš viso pasaulio, išbandyti įvairias pramogas, tyrinėti, mokytis, tobulėti. Tačiau internetas vaikams atneša ne tik galimybes, bet ir riziką nukentėti.

DARBO TIKSLAS — atskleisti internete slypinčius pavojus.

DARBO UŽDAVINIAI:

1. Išsiaiškinti vaikų naudojimosi internetu paplitimą;

2. Atskleisti naudojimosi internetu pavojus;

3. Apibrėžti interneto pavojų sprendimo metodus.

DARBO METODAI: straipsnių analizė, tyrimo duomenų analizė, stebėjimas.

Kasdien visame pasaulyje milijonai žmonių naudojasi internetu:

Bendrauja su giminėmis ir draugais, gyvenančiais įvairiuose žemės vietose

Peržiūri naujienas ir orų prognozes

Atlieka mokyklos užduotis

Tvarko verslo reikalus

Moka mokesčius

Registruojasi pas įvairių sričių medicinos

specialistus

Sužino kelionių informaciją, užsisako bilietus, rezervuoja

vietas ir kt.Žaidžia įvairius

kompiuterinius žaidimus, žiūri filmus

93%

60%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Rečiau kaip persavaitę

Kasdien arba beveikkasdien

Imliausi naujovėms yra vaikai. „ES Vaikai Internete“ tyrimo (2010 m.) duomenimis 9-16 metų amžiaus vaikų naudojimasis internetu (Europos mastu):

85%

83%

76%

62%

39%

31%

31%

59%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Atlieka mokyklos užduotis

Žaidžia žaidimus

Žiūri video klipus

Susirašinėja

Talpina į internetą vaizdo medžiagą

Talpina žinutes

Naudoja internetinę vaizdo kamerą

Turi savo profilį socialiniuose tinklapiuose

Vaikai išnaudoja skirtingas interneto galimybes

Interneto naudojimo ypatumai Lietuvoje

• Remiantis „ES Vaikai Internete“ tyrimo (2010 m.) duomenimis, Lietuvoje 86% tyrime dalyvavusių vaikų turi prieigą prie interneto ir juo naudojasi. Vidutinis pradedančiųjų internautų amžius — 8 metai.

• Tik Olandija (80%) lenkia Lietuvą (76%) vaikų, turinčių socialinį profilį, skaičiumi.

• Panevėžio lopšelyje-darželyje „Sigutė“ pokalbių su 6-7 metų vaikais rezultatai rodo, kad jie jau turi nemažai naudojimosi internetu patirties.

Nors tėvai džiaugiasi, kad atžala namuose yra saugesnė nei gatvėje, iš tiesų yra ne visai taip – naudojimasis internetu

turi ir TAMSIŲJŲ PUSIŲ.

PAVOJAI INTERNETE:• Netinkamos informacijos prieinamumas.

Vaikas gali susipažinti su seksualinio pobūdžio, prievartą ar neapykantą skatinančia informacija, kuri gali jį padrąsinti įsitraukti į pavojingą ir neteisėtą veiklą.

23% vaikų matė seksualinio ar pornografinio turinio vaizdus per pastaruosius 12 mėnesių. Internetas buvo toks pat reikšmingas pornografijos šaltinis kaip televizija, filmai ar video.

Paskaičiuota, kad 100 000 visų interneto tinklalapių yra ir vaikų pornografijos.

Maždaug 80% vaikų pornografijos reklamų sukuriama Japonijoje.

Visose skaidrėse duomenys paimti iš 2010 m. tyrimo „ES Vaikai Internete“

PAVOJAI INTERNETE:

• Narkotinės medžiagos, alkoholis, tabakas. Kai kuriuose tinklalapiuose galima rasti

informacijos, kuria pasisakoma už šių medžiagų vartojimą. Interneto pagalba net galima išmokti pasigaminti bombą ar nelegaliai įsigyti ginklą. Tenka susitaikyti su tuo, jog internetas yra milžiniškas, nekontroliuojamos informacijos srautas.

PAVOJAI INTERNETE:

• Fizinis užpuolimas.

Jo tikimybė nėra didelė, tačiau pavojus sukelti grėsmę savo ar šeimos narių saugumui yra realus, kai interneto pokalbiuose „sutiktas“ nepažįstamasis įgyja vaiko pasitikėjimą ir mėgina juo pasinaudoti (pvz., pedofilai gali naudoti panašią taktiką, siekdami susitikimo su vaiku akis į akį).

Europos mastu 9% (Lietuvoje net 23%) vaikų per pastaruosius metus tiesiogiai (fiziškai) susitiko su asmeniu, su kuriuo iki tol bendravo internete.

• Priekabiavimas ir įžeidinėjimai.Vaikas elektroniniu paštu ar pokalbių

interneto svetainėse metu gali gauti įžeidžiančias, žeminančias, agresyvias žinutes. Šios žinutės gali paveikti vaiko savigarbą.

6% 9-16 metų vaikų yra gavę nepadoraus ir įžeidžiančio turinio žinutes internete, 3% patys siuntė tokias žinutes. 55% gavusiųjų tokias žinutes jautėsi ganėtinai arba labai nuliūdę.

PAVOJAI INTERNETE:

• Teisinės ir finansinės pasekmės. Vaikas gali pasielgti neteisėtai arba taip, kad jo

veiksmai turės finansinių pasekmių. Pvz., tėvų kreditinės kortelės duomenų atskleidimas arba kito žmogaus teisių pažeidimas.

• Slaptažodžių atskleidimas.Vaiką būtina perspėti, jog jis niekam nepatikėtų

jokių slaptažodžių. Vaikas turi žinoti, kad kai kurie interneto priežiūros specialistai turi teisę gauti šią slaptą informaciją, tačiau pastarieji turėtų įrodyti savo veiksmų teisėtumą ir geriau būtų, jog jie tokiais klausimais bendrautų su suaugusiais, o ne vaikais.

PAVOJAI INTERNETE:

PAVOJAI INTERNETE:

• Privatumo pažeidimas. Net ir vaikai turi teisę į privatumą. Visa

informacija apie vaiką (pvz., jo vardas, amžius, lankoma mokykla, mėgstami užsiėmimai ar kitų šeimos narių veikla) saugoma atitinkamose institucijose. Tad norint ja pasinaudoti, pirmiausia būtina susisiekti su vaiko tėvais.

9% 11-16 metų amžiaus vaikų yra patyrę nepageidaujamą asmeninių duomenų naudojimą — naudojimąsi vaiko slaptažodžiu (7%), ar asmenine informacija (4%), ar prarado pinigų, nes buvo apgauti internete (1%).

PAVOJAI INTERNETE:

• Virtualūs lošimo namai ir parduotuvės.Kai kuriuose interneto tinklalapiuose vaikai

gali žaisti įvairius žaidimus tiek savo malonumui, tiek iš pinigų. Dalis virtualių lošimo namų veikia nelegaliai. Lošiant internete tenka naudotis kreditine kortele, todėl padidėja tikimybė, jog šiais duomenimis pasinaudos piktavališki žmonės. Be to, internete veikia virtualios parduotuvės. Vaikai dažnai susigundo tiek žaidimais, tiek patraukliai siūlomomis prekėmis.

PAVOJAI INTERNETE:

• Veltui iššvaistytas brangus laikas. Vaikai iššvaisto laiką tose veiklos

srityse, kurios neskatina kūrybiškumo, mąstymo ir apskritai nieko gero neduoda vaiko raidai.

30% 11-16 metų amžiaus vaikų nurodo, kad dėl besaikio interneto naudojimo „gana dažnai“ ir „labai dažnai“ susidarydavo tokie sunkumai: apleido draugus, mokyklos užduotis, nukentėjo miegas.

PAVOJAI INTERNETE:

• Sugadinta reputacija.Vieša erdvė prieinama visiems, todėl

kaip neatsargiai vairuodamas gali sudaužyti automobilį, taip ir vaikai į tinklalapį įkeldami nepadorią nuotrauką ar komentarą, gali suteršti visos šeimos reputaciją.

• Kuo daugiau kasdien vaikai naudoja internetą, tuo dažniau jie susiduria su viena ar keliomis rizikomis.

• Tačiau, dažnesnis naudojimasis taip pat atneša ir daugiau galimybių, ir be jokios abejonės naudos.

• KĄ DARYTI, kad vaikams naudojantis internetu, kiltų kuo mažiau pavojų?

• Naudoti turinio filtravimo priemones.Galima naudoti programinę įrangą,

vadinamą „internetine aukle“. Tokios programos padeda kontroliuoti vaikų lankomus puslapius bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Tėvai tokios programos pagalba gali matyti, kokiuose puslapiuose vaikas lankėsi, kokias programas naudojo. Sukūrus filtrą, galima uždrausti prieigas prie nepageidaujamo turinio internetinių svetainių.

Be to, naudojant filtravimo ar blokavimo technologiją, galima apriboti kontaktus, su kuriais vaikai bendrauja internete.

KĄ DARYTI?

• Operacinėje sistemoje sukurti vaiko asmeninį vartotojo abonementą.

Taip bus sukurta saugi erdvė arba aplinka, kuri leis naršyti tik tas svetaines, kurias patvirtino patikimas suaugęs žmogus.

• Pranešti apie įtartiną ir nelegalią veiklą bei tinklalapius kompetentingoms įstaigoms.

• Riboti vaikų prie kompiuterio praleidžiamą laiką.

KĄ DARYTI?

KĄ DARYTI?• Leisti naudotis internetu namie tik prižiūrint

tėvams. Geriausia pastatyti kompiuterį gerai

matomoje vietoje, pavyzdžiui, svetainėje. Taip pat galima nutarti naudotis internetu tik kitiems esant namuose.

• Stengtis neatsilikti nuo vaiko kompiuterinio raštingumo srityje.

Kai vaikai išmano apie kompiuterius daugiau už tėvus, rekomenduojama paprašyti vaiko pamokyti vienų ar kitų dalykų. Tokios pamokos gali padėti užmegzti ryšį ir būti gera pradžia pokalbiams apie internetą ir kaip juo naudotis saugiai.

KĄ DARYTI?• Rodyti teisingą naudojimosi internetu pavyzdį;

• Vaikus reikia išmokyti pagrindinių saugumo taisyklių.Reikalauti, kad vaikai internete neskelbtų savo

tikro vardo, adreso, telefono, kitų privačių duomenų, kitaip neatskleistų savo tapatybės.

Padėti vaikams susikurti prisijungimus prie svetainių, neatskleidžiant jų tapatybės;

Paaiškinti, kad vaikai neitų į susitikimus vien tik susipažinus internete ir pan.

Vaikai taip pat turi būti atsakingi už tai, ką jie publikuoja tinkle, įskaitant asmeninę informaciją arba tokią informaciją, kuri gali būti nelegali.

KĄ DARYTI?• Perspėti vaikus apie interneto pavojus.

Svarbiausia vaikams paaiškinti, kuo skiriasi bendravimas realybėje ir virtualioje erdvėje, kur žmogus gali prisistatyti ne savo tapatybe. Reikia vaikams pasakyti, kokių gerų dalykų galima rasti internete, bet ir perspėti, kad jame yra nemažai pavojų.

• Domėtis vaiko veikla internete.Stengtis žinoti, kas yra vaiko „internetiniai

bičiuliai“ ir bičiulių sąraše esantys kontaktiniai asmenys. Kalbėtis su vaikais apie jų atradimus internete, lankomus tinklalapius ir kiek įmanoma dažniau pačiam kartu su jais ieškoti nuotykių internete.

• Mokyti vaikus naudojimosi internetu etiketo.Mokymo esmė yra elgtis taip, lyg būtum

viešoje vietoje (nebūti grubiu, nežeminti kitų, nesielgti egoistiškai);

• Daugiau bendrauti su vaiku.Vaikai į internetą lenda iš smalsumo,

nors kartais ir todėl, kad nepakankamai dėmesio gauna šeimoje. Todėl reikia skirti vaikams daugiau laiko, skirti namų ruošos ar kitas užduotis, kurias jis turėtų laiku atlikti; skatinti vaiką sportuoti.

KĄ DARYTI?

IŠVADOS:1. Internetas šiuo metu yra vaikų kasdieninio gyvenimo

dalis. Jį naudoja ne tik mokyklos užduotims atlikti, bet ir žaidimams, susirašinėjimams, bendravimui su kitais.

2. Internete slypintys pavojai: netinkamos informacijos prieinamumas, fizinis užpuolimas, priekabiavimas ir įžeidinėjimai, teisinės ir finansinės pasekmės, slaptažodžių atskleidimas, privatumo pažeidimas, sugadinta reputacija, veltui iššvaistytas brangus laikas.

3. Kad iškiltų kuo mažiau pavojų galima naudoti: filtravimo priemones, pastatyti kompiuterį matomoje vietoje, daugiau bendrauti su vaiku, perspėti apie pavojus, išmokyti saugumo taisyklių, domėtis vaiko veikla internete ir kt.

Naudota literatūra:• „ES Vaikai Internete“ apklausos tyrimo rezultatai. 2010m.,

www.teo.lt/sites/default/files/APIE_TEO/.../LithuanianExecSum.pdf

• Internetas vaikams — langas į pasaulį ar pražūtį? J. Ogulevičiūtė, 2011-01-17, www.alfa.lt;

• Internete — kaip gyvenime. Europos istorijų parkas, 2011-02-11, www.pasauliolietuvis.com/.../internete-kaip-gyveni...

• Jūsų vaikas ir internetas. „Atsibuskite“, 2008-10, Watchtower Bible and Tract Society of New Yourk;

• Ką turėčiau žinoti apie socialinius tinklalapius? „Atsibuskite“, 2011-08, Watchtower Bible and Tract Society of New Yourk;

• Vaikų apsauga nuo žalingo interneto poveikio. 2011 m., www.draugiskasinternetas.lt;

• Vaikai ir internetas — gerai ar blogai? 2011-02-10, Visuomenės sveikatos biuro informacija, radviliskisvsb.lt/index.php?...vaikas-ir-internetas—ge;

• Skaitmeninis kodas: internetinės auklės. G. Gasiulis, 2010-03-24, www.15min.lt/.../skaitmeninis-kodas-internetines-au...

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!