HIGIENOS INSTITUTAS VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS

PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS VAIKAMS, TURINTIEMS PSICHIKOS, ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ

BAIGIAMOJI ATASKAITA

2011 m. kovo mėn. - 2011 m. gruodžio mėn.

(patvirtinta 2011-11-25 Metodinės komisijos posėdyje)

Projekto vadovė: dr. Laura Narkauskaitė Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus

vadovė

Atsakingi vykdytojai: Rasa Varvuolienė Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyr.

specialistė

dr. Aušra Beržanskytė Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyr.

specialistė

Vilnius 2011

2

Darbas vykdytas įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010-2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-03 nutarimu Nr. 227 (Žin., 2010, Nr. 29-1345) ir Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010-2012 metų programos priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-05-17 Nr. A1-194 (Žin., 2010, Nr. 58-2854), 4.1 priemonę „Įvertinti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų“, pagal 2011-02-28 SAM viceministro pavedimą Nr. 17-118 „Dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų tyrimo atlikimo“.

3

TURINYS

1. ĮVADAS......................................................................................................................................... 5

2. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................... 6

2.1. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO SAMPRATA .......................... 6

3. DARBO APIMTYS IR TYRIMO METODAI............................................................................15

4. TYRIMO REZULTATAI............................................................................................................19

4.1. Žmogiškieji ištekliai, teikiant pirminės psichikos sveikatos paslaugas vaikams, turintiems

psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, pagal regionus..................................................................19

4.2. Paslaugų prieinamumas PSC ir Vaiko raidos centre ...............................................................24

4.2.1. Sociodemografiniai respondentų rodikliai.........................................................................24

4.2.2. Paslaugų prieinamumas PSC .............................................................................................25

4.2.2. Paslaugų prieinamumas Vaiko raidos centre ....................................................................31

5. REZULTATŲ APTARIMAS ......................................................................................................35

6. IŠVADOS .....................................................................................................................................38

7. REKOMENDACIJOS .................................................................................................................39

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................40

1 PRIEDAS.......................................................................................................................................43

2 PRIEDAS.......................................................................................................................................48

4

Santrumpos

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

HBSC (Health Behaviour in School-Aged Children) – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir

sveikatos tyrimas

HI SIC – Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

VPSC– Valstybinis psichikos sveikatos centras

PSC – Psichikos sveikatos centras

PSP– Pirminė sveikatos priežiūra

PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

VRC – Vaiko raidos centras

5

1. ĮVADAS

Psichikos sveikata - emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir

ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo

bei kitų žmonių orumu ir verte. Psichikos sveikata yra taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata

siekiant užtikrinti visų žmonių, visuomenės gerovę [1]. Visame pasaulyje nuolat daugėja mokslo

duomenų, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai tampa didžiausiu

visuomenės sveikatos rūpesčiu. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų prastėja bendruomenės ir

individų bei jų šeimų narių gyvenimo kokybė. Kas ketvirtoje pasaulio šeimoje vienas iš narių

turi rimtų dvasinių problemų. Psichikos sutrikimai sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų, o iki

2020 metų šis skaičius gali išaugti iki 15 proc. [2].

Psichikos sveikata yra geros gyvenimo kokybės pagrindas. Manoma, kad laimingi ir

savimi pasitikintys vaikai dažniausiai išauga savimi pasitikinčiais suaugusiaisiais. Vaikų

emocinė sveikata ir gera savijauta įtakoja jų savigarbą, įpročius, mokslo pasiekimus, socialinius

ryšius ir gerą būsimą sveikatą. Manoma, kad tik 10 -15 proc. vaikų turinčių psichikos sveikatos

problemų gauna tinkamą pagalbą. Pripažįstama, kad gydant psichikos sveikatos sutrikimus, labai

svarbu psichikos sveikatos prevencija, ši veikla labiausiai turi būti plečiama vaikams ir

paaugliams [3].

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis vaikų sergamumas ir ligotumas psichikos

ir elgesio sutrikimais nemažėja. Pirmą kartą užregistruotų susirgimų psichikos ligomis 2008 m.

buvo 661, 2009 m.- 908. [4].

Lietuvoje atliekama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjama sveikatos priežiūros paslaugų

kokybė, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų poreikiai, pasitenkinimas šiomis paslaugomis.

Vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų analizavimui Lietuvoje nėra skiriamas

pakankamas dėmesys. Šiuo tyrimu siekta įvertinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Tyrimo rezultatai

padės gerinti vaikų sveikatos priežiūrą, mažinti psichikos ir elgesio sutrikimų naštą.

Tikslas – įvertinti Lietuvoje teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų.

Uždaviniai:

1. Įvertinti žmogiškuosius išteklius, teikiant pirminės psichikos sveikatos paslaugas

vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, pagal regionus.

2. Įvertinti paslaugų prieinamumą šalies psichikos sveikatos centruose.

3. Įvertinti paslaugų prieinamumą specializuotame Vaiko raidos centre Vilniuje.

6

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo samprata

Sveikatos koncepcija labai priklauso nuo jos sampratos fenomeno. Tokios sąvokos, kaip

gyvenimas, sveikata, liga, mirtis, skausmas kiekvienam žmogui reiškia skirtingus dalykus, o jų

vertinimas visuomet priklauso nuo individo. Todėl ir sveikatos apsaugos pokyčių vertinimas

visuomet susideda iš labai individualių ir subjektyvių elementų [5]. Ne tik Lietuvoje, bet ir

kitose šalyse atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, jog sveikata - didžiausia žmogaus vertybė. Tačiau

sprendžiant dėl resursų paskirstymo tarp sektorių sveikatos resursams niekuomet neskiriama

tiek, kiek reikėtų sveikatos sistemai plėtoti [6]. Priimant sprendimus dėl sveikatos politikos

įgyvendinimo praktikoje, dėl jos santykio su rinkos ekonomika yra labai svarbu išmanyti

sveikatos politikos principus:

Teisumas – vienas pagrindinių sveikatos politikos principų. Jis reiškia, kad kiekvienas

žmogus turi teisę siekti aukščiausio savo sveikatos lygio.

Solidarumas – sveikatos politikos principas, pasireiškiantis sveikatos draudimo įmokų

surinkime. Jis pasireiškia tuo, jog sveikatos draudimo įmokos surenkamos solidariai teisingai,

t.y. dirbantis moka už nedirbantį, sveikas už ligonį, jaunas už seną. Surinktomis įmokomis

naudojasi visi gyventojai, darant prielaidą, kad visi turi riziką susirgti.

Lygybė – principas, reglamentuojantis, kad sveikatos priežiūra turi būti prieinama

visiems žmonėms lygiai: vaikams, suaugusiems, seniems žmonėms, vyrams, moterims,

nepriklausomai nuo rasės, tautybės, socialinės grupės.

Visapusiškumas – reiškia, kad sveikatos priežiūra visiems turi būti prieinama tiek

pirminio, tiek antrinio, tiek tretinio lygio, tiek profilaktika, tiek diagnostika, tiek gydymas, tiek

reabilitacija, tiek slauga, sergant ūmiomis ir lėtinėmis ligomis.

Laisvas pasirinkimas – ne visos šalys ir ne vienodame lygyje taiko šį principą. Jis reiškia,

kad žmogus turi teisę rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą. Tačiau kiekvienoje šalyje yra ribojimas,

kiek laisvai, kaip dažnai, kokių profilių gydytojus ir gydymo įstaigas galima rinktis. Nuo to

priklauso organizacinė ir finansinė našta.

Prieinamumas – principas, nusakantis, kad sveikatos priežiūra turi būti prieinama

kiekvienam žmogui tiek atstumo iki gydymo įstaigos, tiek finansų, pvz. sveikatos draudimo

apimties atžvilgiu, tiek sveikatos paslaugų apimties ir kokybės prasme. Sveikatos priežiūros

prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,

7

užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį

priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Priimtinumas – reiškia, kad sveikatos paslaugos

kiekvienam žmogui turi būti suteikiamos priimtina forma.

Tinkamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,

užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu laikoma galimybė ligos ar sveikatos

sutrikimo atveju pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Tačiau laikui

bėgant ir įsigalint rinkos dėsniams paslaugų prieinamumo koncepciją papildė paslaugų

efektyvumas atsižvelgiant į jų kaštus ir rezultatus. Tradiciškai paslaugų prieinamumas

matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją. Kadangi šis

sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai susilaukia didžiausio gyventojų dėmesio,

prieinamumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų

[7]. Prieinamumą Lietuvoje priimta traktuoti trimis aspektais: organizaciniu, komunikaciniu

(teritoriniu) ir ekonominiu.

Organizacinis prieinamumas atspindi, kaip pirminė sveikatos priežiūra organizuota

gyventojams: ar savivaldybėje yra pirminės sveikatos priežiūros strateginiai planai; ar pirminė

sveikatos priežiūra teikiama pilnoje apimtyje ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje

(bendrosios praktikos gydytojo institucijos, bendrosios praktikos odontologo, greitosios

medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centro, slaugos ir palaikomojo gydymo); ar pakanka

specialistų – gydytojų, slaugytojų, kitų specialistų pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms

suteikti; kaip dirba sveikatos priežiūros įstaigos, kiek laiko reikia laukti pagalbos, ar pirminės

sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinama paslaugų kokybė ir kaip ji sekama bei monitoruojama;

kokia teikiamų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų dinamika ir jos įtaka gyventojų sveikatos

rodikliams.

Komunikacinis (teritorinis) prieinamumas atspindi, kaip išdėstytas įstaigų tinklas, kad

gyventojai būtų medicinine prasme saugūs ir per nustatytą laiką galėtų pasiekti ir gauti pirminę

sveikatos priežiūrą bei greitosios medicinos pagalbos paslaugas, o taip pat susisiekti su savo

gydytoju telefonu bei savu ar visuomeniniu transportu. Todėl vertinant komunikacinį

prieinamumą svarbu įvertinti atstumus iki sveikatos priežiūros įstaigų ir jų išdėstymą geografine

prasme, atsižvelgti į visuomeninio transporto infrastruktūrą, gyventojų demografinę padėtį,

teritorijų planavimą, gyventojų tankumą.

Ekonominis prieinamumas atspindi, ar finansine prasme gyventojams pirminė

sveikatos priežiūra yra prieinama, t.y. ar paslaugos nėra tiek brangios, kad būtų nepakeliamos

8

šeimos biudžetui, ar gyventojams yra laiduojamos ir kokios nemokamos sveikatos priežiūros

paslaugos, kokia privalomojo sveikatos draudimo apimtimi yra apdrausti gyventojai.

Ekonominis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gali būti vertinamas, kaip kinta

gyventojų tiesioginės išlaidos sveikatos apsaugai ir kaip kinta pačių asmens sveikatos priežiūros

įstaigų finansavimas ir išlaidos paslaugoms suteikti [8-10].

Labai svarbu prieinamumo požiūriu įvertinti, kaip gyventojams sudarytos sąlygos gauti

skubią ir planinę medicinos pagalbą. Gyventojams svarbi ir galimybė pas gydytoją užsirašyti iš

anksto, ir gauti neatidėliotiną pagalbą skubiais atvejais.

Šiandien nekyla abejonių, kad analizuoti sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų

kokybę remiantis tik medicinos personalo profesinės kvalifikacijos vertinimu, statistiniais

gyventojų sveikatos rodikliais (mirtingumo, sergamumo, komplikacijų, invalidumo,

nedarbingumo dažniu) yra nevisavertiška. Atsižvelgiant į tai, pacientų nuomonė apie sveikatos

priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę tampa neatsiejama kokybės vertinimo dalimi.

Pacientai, tiesiogiai dalyvaudami sveikatos priežiūros procese, gali nurodyti tai, kas jiems yra

svarbiausia, o kas mažiau reikšminga. Pacientų vertinimai gali būti panaudojami nustatant

silpnąsias sveikatos priežiūros grandis, kurioms sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, šalies

politikai turėtų skirti didesnį dėmesį. Pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese, jų

bendradarbiavimas su medicinos ir kitu įstaigos personalu yra tiesiogiai susiję su jų lūkesčių bei

poreikių atitikimu naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis. Nustatyta, kad sveikatos

priežiūros įstaigų vadovų, mokslininkų ir pacientų vertinimai apie teikiamas sveikatos priežiūros

paslaugas tam tikrais aspektais skiriasi. Todėl akivaizdu, jog nuolatiniai pacientų poreikių ir

pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai sudaro realias prielaidas sveikatos priežiūros

paslaugoms gerinti [11].

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir tinkamumas yra svarbūs ne tik

formuojantiems sveikatos politiką, bet ypatingą svarbą turi visuomenei.

2.2 Psichikos sveikata – visuomenės sveikatos dalis

Psichikos sveikata pripažįstama svarbiausia XXI amžiaus pradžios visuomenės

sveikatos sritimi, reikalaujančia kiekybiškai ir kokybiškai naujų investicijų ir sprendimų, nes

psichikos sutrikimų našta visuomenei nuolat auga, pradeda vyrauti lyginant su kitais sveikatos

sutrikimais ir, jei į tai reaguojama pasyviai ir istorinių tradicijų nulemtais būdais, stipriai

trikdoma valstybių socialinė ir ekonominė plėtra bei piliečių gyvenimo kokybė [12].

9

2001 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos Pasaulio sveikatos pranešime, skirtame

psichikos sveikatai, buvo pabrėžta, kad šiuolaikiškas psichikos sveikatos supratimas yra

grindžiamas biopsichosocialiniu modeliu. Tai reiškia, kad psichikos sutrikimai yra neatsiejami

nuo somatinės paciento būklės ir biologinių sutrikimų priežasčių, tačiau ne mažesnę reikšmę

sutrikimo išsivystymui, sunkumui ir eigai turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Šiuo

modeliu grindžiamas ir šiuolaikiškų paslaugų psichikos sutrikimais sergantiems žmonėms

planavimas, nuosekliai teikiant jiems ne tik tradicines psichiatrijos paslaugas, bet ir naujas

kompleksines paslaugas bendruomenėje.

Visuomenės psichikos sveikatos rodikliai prasti – Lietuvoje yra didžiausias pasaulyje

savižudybių rodiklis, aukšti su prievarta susiję rodikliai (žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų

skaičius), didelis girtavimo ir priklausomybės nuo alkoholio paplitimas, plintanti narkomanija,

tarp Lietuvos vaikų labiausiai paplitusios patyčios. Būtina stiprinti visuomenės psichikos

sveikatą ir vykdyti psichikos sutrikimų prevenciją, plėsti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų

teikimą bendruomenėje, sukuriant pasirinkimo galimybę užtikrinančią ir pacientų poreikiams

tenkinti pritaikytą paslaugų sistemą [12]. HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged

Children) tyrimas atskleidė, jog vaikų emocinė sveikata ir gera savijauta įtakoja jų savigarbą,

įpročius, mokslo pasiekimus, socialinius ryšius ir gerą būsimą sveikatą. Tyrėjai pastebi, kad

didžioji dalis paauglių yra patenkinti savo gyvenimu, jų sveikata yra gera, jų nekamuoja tokie

sveikatos sutrikimai, kaip galvos skausmas, nervinė įtampa, irzlumas ar prislėgta nuotaika.

Tačiau gana didelė dalis vaikų pažymi, kad jų sveikata yra vidutiniška arba bloga ir jie patiria

pasikartojančius sveikatos nusiskundimus. Nustatyta, kad 15 metų mergaitės yra

pažeidžiamiausia grupė, daugiau nei 25 proc. pažymi, kad jų sveikata bloga, 44 proc. mergaičių

teigia, patiriančios sveikatos sutrikimus vieną ar daugiau kartų per savaitę. Šis dėsningumas yra

būdingas didžiajai daliai HBSC tyrime dalyvaujančių šalių, tačiau Rytų bei Centrinės Europos

šalyse stebimi blogesni sveikatos ir pasitenkinimo gyvenimu rodikliai [3].

Psichikos sveikatos priežiūra – tai specializuota sveikatos priežiūra, teikianti psichiatrinę

pagalbą (diagnozuoja, gydo sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas), bei padedanti ligoniams

prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. Pagrindinės įstaigos, teikiančios pirminės

psichikos sveikatos priežiūros paslaugas yra psichikos sveikatos centrai, Lietuvoje jų yra 89. Jie

gali būti pirminio sveikatos priežiūros centro sudėtyje arba turintys juridinio asmens statusą ir

veikiantys kaip savarankiškos įstaigos. Centruose dirba psichiatrai, vaikų psichiatrai,

psichologai, slaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai. Šie specialistai konsultuoja

diagnozuoja, skiria ir kontroliuoja medikamentinį gydymą, stebi jo efektyvumą suaugusiesiems

10

ir vaikams, taip pat sergantiesiems priklausomybių ligomis, teikia pagalbą krizių atvejais, atlieka

profilaktinius sveikatos tikrinimus, konsultuoja dėl socialinių problemų, dirba su pacientų

savipagalbos grupėmis organizuoja psichikos ligoniams užimtumo terapiją. Plėtojamos naujos

paslaugos: užimtumas, socialinės paslaugos, pacientų atstovavimas, pacientų artimųjų ir jų šeimų

konsultavimas, kuriami pacientų klubai. Vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kad teikiamos

paslaugos kiek įmanoma atitiktų pačių vartotojų norus ir lūkesčius [13].

2.3. Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas

Psichikos sveikatos strategijoje numatyta sukurti tokią psichikos sveikatos priežiūros

sistemą, kuri padėtų veiksmingai ir racionaliai vadovaujantis šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir

vertybėmis, stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir teiktų visapusišką pagalbą asmenims,

varginamiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Pagrindiniai šios strategijos principai yra žmogaus

teisių užtikrinimas, modernios, vartotojų poreikius atitinkančios paslaugos, nedidelių psichikos

sveikatos sutrikimų gydymas nespecializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, psichikos

sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencija [14].

Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų psichikos sveikatos problemoms. Lietuvoje teisės

aktais reglamentuotos vaikų psichikos sveikatos paslaugos. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos

paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu

2000 m. gruodžio 14 d. Nr.730 „Dėl Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų

organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“. Vaikų ir paauglių psichikos

sutrikimams gydyti dažniausiai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai bei priemonės. Į

gydymo procesą įtraukiama šeima, artimiausi žmonės mokytojai, globėjai. Gydymo tikslai

įgyvendinami, dirbant specialistų komandos principu. Komandą sudaro gydytojas vaikų ir

paauglių psichiatras – komandos koordinatorius, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas,

psichikos sveikatos slaugytojas, o stacionare ir vaikų priežiūros darbuotojai. Vaikai ir paaugliai

konsultuojami ir gydomi atskirai nuo suaugusiųjų, specialiai tam įrengtose patalpose, kuriose

sukurta terapinė aplinka, atitinkanti vaiko raidos ypatumus [15-19].

Sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius, sveikatos paslaugų

kokybės gerinimas, paslaugų prieinamumo problemų sprendimas išlieka svarbia sveikatos

reformos tendencija Lietuvoje. Paciento nuomonė apie jam teikiamas sveikatos priežiūros

paslaugas vertinama ne tik sveikatos priežiūros organizatorių, bet ir mokslininkų, siekiant

pateikti moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės

11

gerinimui. Paciento nuomonės išraiška, jų įgyvendinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui

sveikatos priežiūros paslaugomis, paslaugų vartojimui, gydymo režimo bei gydymo laikymuisi,

taigi, ir gydymo rezultatams [20].

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos

sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį,

komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Pacientų sveikatos priežiūros

kokybė priklauso nuo jos prieinamumo ir efektyvumo, t.y. nuo to ar paslauga pacientui yra

suteikiama, o kai suteikiama – ar pakankamai gera [21].

2009 metais Kaune atliktame tyrime autoriai teigia, kad sveikatos priežiūros prieinamumas

yra labai svarbus vertinant sveikatos priežiūros kokybę. Jį lemia užsiregistravimo pas gydytoją

paprastumas, darbo grafiko lankstumas, atstumas iki gydymo įstaigos, susisiekimas, laikas, kurį

tenka laukti iki priėmimo [22]. Gyventojų nuomonės tyrimai, sudaro galimybes įvertinti ir

kontroliuoti nustatytus trūkumus teikiant medicinos paslaugas pirminės sveikatos priežiūros

grandies įstaigose [10].

Tyrimo atlikto 2004 m. Šiaulių apskrityje duomenimis, nustatyta, jog dauguma pacientų

palankiai vertina pirminės sveikatos priežiūros teritorinį prieinamumą ir nurodė, kad jiems

nesunku pasiekti sveikatos priežiūros centrą. Pacientai gerai vertino sveikatos priežiūros centrų

registratūros personalo darbą bei darbo organizavimą registratūroje. Pažymėtina, kad pacientai,

vertindami sugaištą laiką laukiant šeimos gydytojo konsultacijos, buvo kritiški, net trečdalis

apklausoje dalyvavusių pacientų pažymėjo, jog per ilgai laukia vizito pas šeimos gydytoją.

Daugelis respondentų teigė, kad jų gydytojų kabinetai ir laukiamieji yra patogūs ir jaukūs,

dauguma pacientų buvo gerai informuoti bei patenkinti pirminės sveikatos priežiūros centrų

darbo laiku [23].

2007 metais Vilniuje atliktu pacientų nuomonės tyrimu siekta išsiaiškinti kai kuriuos

paslaugų prieinamumo aspektus, vienas jų – pacientų sugaištamas laikas įstaigoje laukiant

paslaugos. Laikas laukiant registratūroje ar prie gydytojo kabineto pakankamai svarus rodiklis

įstaigos veikloje vertinant paslaugų prieinamumą ir kokybę. Apklausoje dalyvavusių pacientų

nuomone, poliklinikos registratūroje, norint užsiregistruoti pas gydytoją, sugaištama nuo 5 iki 10

minučių. Dažniausiai nurodoma, kad tenka palaukti prie gydytojo kabineto iki 30 minučių. Tokia

nuomonė gali būti pagrįsta tuo, kad paprastai pacientai ateina prie gydytojo kabineto anksčiau

nei nurodyta vizito lapelyje. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad patenka pas gydytoją vizito

lapelyje nurodytu laiku [24].

12

Norvegijoje 2010 metais atliktame tyrime akcentuojama bendradarbiavimo tarp pirminės

sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos priežiūros tarnybų svarba, teikiant paslaugas

žmonėms su psichikos problemomis. Tyrėjai nustatė, kad bendradarbiavimas ir veiksmų

koordinavimas tarp tarnybų dažnai būna nepakankamas. Dėl to nukenčia pacientai negaudami

profesionalios pagalbos, kai ji yra reikalinga. Norvegijoje taip pat kaip ir Didžiojoje Britanijoje,

Prancūzijoje, Kanadoje pirminė sveikatos priežiūros grandis užima pagrindinį vaidmenį valdant

psichikos ligonių srautus. Šeimos gydytojai diagnozuoja, gydo ir teikia informaciją apie tolesnio

gydymo galimybes pirminio ir antrinio lygio gydymo įstaigose [25].

Vilniaus universiteto mokslininkų 2003-2005 m. atliktas Lietuvos vaikų psichikos

sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė Lietuvos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos

situaciją, psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą, įvertino šių sutrikimų rizikos ir apsauginius

veiksnius. Su psichikos sveikata susijusių problemų (dažnai trumpalaikių, susijusių su nuotaikos

svyravimais, nerimu, dideliu krūviu, konfliktais su tėvais, draugais, mokytojais) turi 41,7 proc.

mokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta tendencija, jog, didėjant vaiko amžiui, psichikos sveikatos

problemų daugėja. Todėl svarbu paneigti visuomenėje vyraujantį mitą, kad vaikas jam kylančias

emocines ar elgesio problemas tiesiog „išaugs". Berniukams psichikos sveikatos problemų

pasireiškia daugiau nei mergaitėms. Prasti vaikų ir paauglių su psichikos sveikata susiję rodikliai

„programuoja“ suaugusiųjų psichikos sveikatos problemas [26].

2005 m. atlikto tyrimo Kaune, analizavusio vaikams suteiktas paslaugas psichikos

sveikatos centre, duomenimis daugiau negu pusė vaikų į psichikos sveikatos centrą kreipėsi

šeimos iniciatyva. Pagal kreipimąsi į psichikos sveikatos centrą, nustatytas didesnis vaikų

sergamumas psichikos sutrikimais negu skelbiama oficialioje statistikoje. Tarp nustatytų

psichikos sutrikimų didžiausią dalį sudarė neurotiniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai

bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Psichikos sveikatos

centre daugiausiai susiduriama su mokyklinio amžiaus vaikų problemomis. Psichikos sveikatos

centre 2002-2004 metais vaikams teiktų paslaugų struktūroje vyravo nemedikamentinio

pobūdžio paslaugos: psichoterapija, individualus ir šeimos konsultavimas, bendravimo-

užimtumo grupės. Iš visų vaikų, kurie kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, tik

nemedikamentines paslaugas gavo 49,5 proc., medikamentines ir nemedikamentines- 49,3 proc.,

likusiems 1,2 proc. vaikų gydymas nebuvo skirtas. Palyginus su psichologo ir socialinio

darbuotojo suteiktomis paslaugomis, neproporcingai didelę dalį (50,6 proc.) sudarė vaikų ir

paauglių psichiatro suteiktos paslaugos. Stacionarinis gydymas taikytas 10,7 proc. vaikų [27].

13

Nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos

sutrikimų ir jų šeimoms, akcentuojamas tyrime atliktame 2010 metais Jungtinėse Amerikos

Valstijose. Tyrėjai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikatos priežiūra turi būti iš esmės

patobulinta visuomenės sveikatos intervencijomis, kurios skatintų bendradarbiavimą tarp

pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos specialistų. Vaikų, turinčių psichikos

sveikatos sutrikimų skaičius auga. Daugelis negauna jokio gydymo, todėl gerinti psichikos

paslaugų prieinamumą vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais yra prioritetinis sveikatos

priežiūros uždavinys [29]. Vaikų ir paauglių psichiatrijos akademijos Jungtinėse Amerikos

Valstijose duomenimis, sergančiųjų psichikos ligomis bendruomenė daug prisidėjo palaikydama

ir gindama vyriausybiniu lygiu, prie psichikos ligų stigmatizavimo naikinimo ir sergančiųjų

vaikų ir paauglių gyvenimo gerinimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros

prieinamumo problemas. Įstatymų leidėjai dažnai nežino visų problemų su kuriomis susiduria

vaikai, turintys psichikos sutrikimų. Stinga visapusiško tarpžinybinio bendradarbiavimo [30].

Studijoje, atliktoje 2010 metais Turkijoje buvo vertinama tėvų ir paauglių nuomonė apie

psichikos sveikatos tarnybos veiklą, suteiktą gydymą stacionariame skyriuje, teigiama, kad

respondentų pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis lygis buvo aukštas, suteiktos paslaugos

maksimaliai atitiko pacientų ir jų tėvų lūkesčius. Apklausos rezultatai parodė, kad vaikai ir tėvai

gerai vertino paslaugų prieinamumą, personalo paslaugumą [31].

Remiantis 2005 metais Nyderlanduose vykdyto tyrimo išvadomis matyti, kad tėvų švietimas

apie vaikų psichopatolgijas ir sveikatos priežiūros prieinamumą, tiesioginis kontaktas tarp

psichikos sveikatos gydytojų, šeimos gydytojų ir mokyklų, žymiai pagerino sveikatos priežiūrą

vaikams [32]. Pacientų nuomonė apie paslaugų kokybę gali būti panaudojama gerinant paslaugų

teikimą vaikams, turintiems psichikos sveikatos problemų. Remiantis tyrimo Italijoje 2005

metais duomenimis, tėvai gerai vertino psichikos sveikatos tarnybų veiklą, kritiškiau vertino

reabilitacijos prieinamumą, įvairių tarnybų (socialinių, švietimo ir kt.) bendradarbiavimą [33].

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis vaikų sergamumas ir ligotumas

psichikos ir elgesio sutrikimais nemažėja. Psichikos ir elgesio sutrikimai, nervų sistemos ir

jutimo organų ligos – pagrindinė vaikų neįgalumo priežastis Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) duomenimis

berniukų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 2008

m. buvo 511, mergaičių – 255, 2009 m. berniukų – 539, mergaičių – 300. 2010 m. atitinkamai -

439 – 255 [34].

14

Siekiant efektyviai spręsti gausėjančias Lietuvoje vaikų psichikos sveikatos problemas,

būtina keisti teikiamų paslaugų formas ir turinį, prioritetą suteikiant paslaugoms, nukreiptoms į

šeimą ir bendruomenę. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje turi būti pripažinti

diagnostinio ir gydomojo darbo su vaikais ir šeimomis specifiniai ypatumai ir į juos atsižvelgti

planuojant finansinius ir žmogiškuosius resursus. Psichikos sutrikimų gydymas pirminės

sveikatos priežiūros lygiu leidžia lengviau ir greičiau gauti paslaugą. Daugelis ieško pagalbos

šiame lygyje ir ją gauna. Sunkiems vaikų psichikos sutrikimams gydyti būtina, kad veiktų

lankstus paslaugų tinklas, kurį sudarytų šios gydymo formos: individuali ir grupinė vaikų

psichoterapija, šeimos psichoterapija, dienos stacionarai vaikams ir paaugliams, ilgalaikė

psichosocialinė reabilitacija sunkių sutrikimų atvejais [35].

Specializuotas kompleksines paslaugas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų

sutrikimų, Lietuvoje teikia tik vienas Vaiko raidos centras.

Mokslinių straipsnių apžvalga sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo tema Lietuvoje

parodė, kad šių tyrimų yra nemažai, daugiausiai tyrinėta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė,

paslaugų vartotojų poreikiai, pasitenkinimas paslaugomis. Tačiau nedaug dėmesio skiriama

vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo analizavimui Lietuvoje.

Akivaizdu, kad reikia siekti gerinti vaikų sveikatos priežiūrą, mažinti psichikos ir elgesio

sutrikimų naštą. Daug ką galima pasiekti tinkamai organizuojant veiksmingą ir prieinamą

kompleksinę medicinos pagalbą bei plėtojant mokslinius tyrimus.

15

3. DARBO APIMTYS IR TYRIMO METODAI

Vertinant Lietuvoje teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą

vaikams (iki 18 m.), turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų (F0, F2, F3, F4, F5, F7,

F8, F9, F10-F19) atliktas kiekybinis aprašomasis analitinio pobūdžio tyrimas.

Žmogiškųjų išteklių, teikiant pirminės psichikos sveikatos paslaugas vaikams, turintiems

psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, įvairiuose Lietuvos regionuose 2008-20010 m. (1

uždavinys) aprašymui ir įvertinimui, naudoti šie rodikliai:

1) ligotumas (sergančiųjų skaičius 1000 vaikų),

2) darbuotojų skaičius (užimtų darbuotojų etatų 100 000 vaikų),

3) vaikų psichiatro krūvis:

- užimtų etatų skaičius 1000 sergančių vaikų,

- apsilankymų skaičius vienam užimtam vaikų psichiatro etatui per metus - realūs

įstaigos specialistų (vaikų psichiatrų) darbo krūviai siekiant eliminuoti sergančiųjų

ir darbuotojų skaičių įtakas

Tam tikslui panaudoti duomenys iš HI SIC ir VPSC duomenų bazių.

Paslaugų prieinamumas PSC ir Vaiko raidos centre (2 ir 3 uždaviniai) vertintas pagal

subjektyvią gyventojų (tėvų/globėjų, turinčių vaikus su psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimus)

nuomonę, atliekant anketinę apklausą, ir pagal objektyvius rezultatus, mėginant tyrėjams

užsiregistruoti atrinktuose PSC (atlikta telefoninė atrinktų įstaigų apklausa –skambinta 2011 m.

rugpjūčio 25 d., pakartotinai - 2011 m. spalio 27 d., prašant paskirti priėmimo pas gydytoją

psichiatrą laiką).

Gyventojų nuomonės išsiaiškinimui nustatytas reikiamas imties dydis pagal 2009 m. SIC

nurodytą Lietuvoje vaikų (iki 18 m.), turinčių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, skaičių -

36651. Reikalingas imties dydis 381 (http://www.raosoft.com/samplesize.html). Tam tikslui

atrinkta 10 rajonų (pagal buvusias apskritis): Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio,

Alytaus, Tauragės, Utenos, Marijampolės, Telšių, atsitiktinai atrenkant po du Psichikos sveikatos

centrus - vieną mieste (buvusiame apskrities centre) ir kitą rajone. Kiekviename iš 20 Psichikos

sveikatos centrų prašyta apklausti po 25 pacientų tėvų/globėjų. Iš viso apklausta 369

tėvų/globėjų iš 19 įstaigų (1 lentelė).

16

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal įstaigas

Respondentų sk. Eil. Nr. Įstaigos Abs. sk. Proc.

1. Anykščių raj. PSC 25 6,8 2. Tauragės raj. PSC 25 6,8 3. Šiaulių raj. PSC 10 2,7 4. Varėnos raj. PSC 25 6,8 5. Pasvalio raj PSC 25 6,8 6. Alytaus raj. PSC 24 6,5 7. Utenos raj. PSC 25 6,8 8. Šilalės raj. PSC 24 6,5 9. Kauno Šilainių PSC 25 6,8 10. Telšių Žemaitijos PSC 25 6,8 11. Vilniaus Naujininkų PSC 10 2,7 12. Trakų PSC 24 6,5 13. Marijampolės PSC 25 6,8 14. Klaipėdos PSC 10 2,7 15. Pakruojo raj.PSC 20 5,4 16. Šakių raj. PSC 12 3,3 17. Prienų raj. PSC 16 4,3 18. Mažeikių raj. PSC 13 3,5 19. Skuodo raj. PSC 6 1,6

Iš viso 369 100,0

Tyrimo instrumentas.

Apklausai naudota originali anketa, kuri buvo du kartus patikrinta, klausimai koreguoti

jei Kappa koeficientas buvo < 0,7. Iš viso pateikti 33 klausimai (1 priedas). Viena klausimų

grupe siekiama išsiaiškinti paslaugų prieinamumą nagrinėjamai grupei, teikiamos pagalbos

galimybes. Demografinėje dalyje yra klausimai apie respondentų ryšį su vaiku, lytį, gyvenamąją

vietą, pajamas, išsilavinimą.

Sociodemografiniai duomenys paslaugų prieinamumo šalies psichikos sveikatos centruose

ir Vaiko raidos centre įvertinimui:

Sociodemografiniai duomenys Matavimo skalė

Pobūdis Klausimas (-ai) anketoje

Ryšys su vaiku multichotominė kokybinis A Amžius intervalinė kiekybinis B Lytis dichotominė kokybinis C Išsilavinimas ranginė kokybinis D Gyvenamoji vieta (miestas, jei nurodytas miestas, kuriame yra PSC, rajonas, jei gyventojas ne iš miesto, kuriame yra PSC)

dichotominė kokybinis E

17

Pajamos ranginė kokybinis F Apsilankymo PSC dažnis ranginė kokybinis 4 Paslaugų prieinamumo PSC įvertinimui:

Paslaugų prieinamumas PSC Matavimo skalė Pobūdis Klausimas (-ai) anketoje Organizacinis Registravimosi PSC būdas multichotominė kokybinis 1 Nuomonė apie registravimosi PSC būdus

multichotominė kokybinis 2

Patekimo į PSC pirmą kartą būdas multichotominė kokybinis 3 Laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją

ranginė kokybinis 6

Laukimo laikas prie gydytojo kabineto

ranginė kokybinis 7

Aplinkos vertinimas (laukiamojo, kabineto)

dichotominė kokybinis 8, 10

Gydytojo skiriamas laikas ranginė kokybinis 9 Pagalbos PSC vertinimas dichotominė,

multichotominė kokybinis 11, 12, 13

Darbuotojų ir darbo organizavimo vertinimas

ranginė kokybinis 14

Komunikacinis PSC pasiekimo patogumas dichotominė kokybinis 5 Ekonominis Naudojimasis privačių specialistų paslaugomis

dichotominė kokybinis 15, 16

Mokėjimas už paslaugas dichotominė kokybinis 17 Paslaugų prieinamumo specializuotame Vaiko raidos centre Vilniuje įvertinimui:

Paslaugų prieinamumas Vaiko raidos centre

Matavimo skalė Pobūdis Klausimas (-ai) anketoje

Organizacinis Patekimo pirmą kartą būdas multichotominė kokybinis 18 Registravimosi būdas multichotominė kokybinis 19 Laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją

ranginė kokybinis 20

Laukimo laikas prie gydytojo kabineto

ranginė kokybinis 21

Aplinkos vertinimas (laukiamojo, kabineto)

dichotominė kokybinis 22, 25

Gydytojo skiriamas laikas ranginė kokybinis 23 Papildomos paslaugos multichotominė kokybinis 24 Paslaugų vertinimas dichotominė kokybinis 26 Ekonominis Mokėjimas už paslaugas dichotominė kokybinis 27

18

Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai.

Sveikatos apsaugos ministerijos raštu buvo kreiptasi į Psichikos sveikatos centrus

organizuoti apsilankančių vaikų tėvų/globėjų apklausą. Tuo tikslu Psichikos sveikatos centrai

gavo anketas ir vokus, buvo nurodyta kaip pildyti anketas.

Tyrimas atliktas anonimiškai apklausiant palydėjusius vaiką į PSC tėvus/globėjus, kurie

patys pildė sudarytą anoniminę anketą. Klausimynus jiems paduodavo slaugytoja po vizito pas

gydytoją Psichikos sveikatos centre kiekvienam apsilankiusiam iš eilės (jei vaikas turi psichikos,

elgesio ir emocijų sutrikimų). Siekiant visiško konfidencialumo, užpildytą klausimyną

respondentas dėjo į voką, kurį užklijavęs atiduodavo slaugytojai. Surinkus 25 užpildytas anketas,

organizuotas jų perdavimas Higienos institutui.

Respondentų pavardės tyrimo anketoje neregistruotos. Anketos koduotos. Gauti

duomenys naudoti tik bendrai statistinei analizei.

Duomenų tvarkymas.

Duomenų kaupimas. Duomenys surinkti į paruoštas anketines formas, kurios susegtos į

segtuvus ir saugomos. Pirminiai duomenys perkelti į elektroninę laikmeną, sukuriant duomenų

bazę, kintamieji sukoduoti.

Duomenų tvarkymas ir klasifikavimas. Sukurta duomenų bazė SPSS programoje.

Pirminiai duomenys peržiūrėti iš karto gavus anketas HI ir dar kartą patikrinti, perkėlus į

elektroninę laikmeną.

Statistinė analizė

Statistinei duomenų analizei naudoti programiniai statistinių duomenų paketai „SPSS 15.0

for Windows“ bei Winpepi.

Lietuvos bendrų duomenų analizei pagal regionus naudotas ligotumas (sergančiųjų

skaičius 1000 vaikų), darbuotojų skaičius (užimtų darbuotojų etatų 100000 vaikų), vaikų

psichiatro krūvis (apsilankymų skaičius vienam vaikų psichiatro etatui per metus bei užimtų

etatų skaičius 1000 sergančių vaikų).

Subjektyvios nuomonės išsiaiškinimui atlikta anketų duomenų analizė bendrai ir pagal

sociodemografinius duomenis (2 lentelė), rezultatuose pateikiant statistiškai reikšmingai

įtakojančius veiksnius. Tai nustatyta pagal χ² kriterijų, o esant mažiems tikėtiniems dažniams

(

19

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Žmogiškieji ištekliai, teikiant pirminės psichikos sveikatos paslaugas vaikams,

turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, pagal regionus

Pagal VPSC duomenis bendrai Lietuvoje vaikų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų

(ligotumas) registruota nuo 12,8/1000 (95 proc. PI 12,9-13,2/1000) 2008 m. iki 12,0/1000 (95

proc. PI 11,8-12,3/1000) 2010 m. Daugiausia jų registruota Kauno ir Marijampolės apskrityse

(virš 15/1000 vaikų per metus) (1 paveikslas). Per trejus metus įvairiose apskrityse šis rodiklis

kito labai įvairiai – didėjo Marijampolės, Panevėžio, Telšių ir Kauno apskrityse, mažėjo

Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Utenos ir Tauragės apskrityse.

0 5 10 15 20 25

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Lietuva

Ligotumas (*1000 gyventojų)

201020092008

Lietuva

1 pav. Vaikų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų pasiskirstymas

apskrityse 2008-2010 m.

Atlikus PSC dirbančio personalo skaičiaus analizę Lietuvoje bendrai vaikų psichiatrų

skaičius 100 000 vaikų vidutiniškai svyravo nuo 5,6 2008 m. iki 5,9 2010 m. užimto etato (2

paveikslas). Daugiausia užimtų vaikų psichiatrų etatų nustatyta Vilniaus bei Utenos apskrityse,

nors jų mažėjo pastaraisiais metais – atitinkamai nuo 9,5/100 000 2008 m. iki 8,6/100 000 2010

m. ir nuo 8,8/100 000 2008 m. iki 7,6/100 000 2010 m. Mažiausiai vaikų psichiatrų etatų yra

20

Panevėžio apskrityje (2,4/100 000 2010 m.). Per analizuojamus metus tolygiai vaikų psichiatrų

daugėjo Alytaus, Klaipėdos, marijampolės ir Tauragės apskrityse.

2 pav. Vaikų psichiatro etatų pasiskirstymas apskrityse 2008-2010 m.

Susiejus vaikų psichiatro užimtų etatų skaičių su registruotu sergančiųjų skaičiumi (3

paveikslas) paskutiniais metais šis rodiklis labiausiai išaugo ir 2010 m. buvo pats didžiausias

Klaipėdos apskrityje. Padėtis šiuo atžvilgiu labai pasikeitė (taip pat padaugėjo) Šiaulių

apskrityje, ir nė kiek nepablogėjo Alytaus apskrityje, kur šie rodikliai ir 2008-2009 m. buvo

didžiausi.

Nors Kauno apskrityje šių sutrikimų registruota daugiausia, tačiau vaikų psichiatrų dirba

mažiau nei Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse – 5,1/100 000 (1, 2 paveikslai). Todėl 3

paveiksle labai akivaizdu, jog palyginus su kitais regionais užimtų vaikų psichiatro etatų 1000

sergančiųjų mažiausiai buvo Marijampolės, Kauno ir Panevėžio apskrityse - 2010 m. atitinkamai

2,4/1000, 2,4/1000 ir 2,6/1000 sergančiųjų (3 paveikslas).

Lietuva

21

3 pav. Užimti vaikų psichiatrų etatai 1000 sergančiųjų 2008-2010 m.

Bendrai Lietuvoje apsilankymų per analizuojamą laikotarpį PSC daugėjo – nuo 930 2008

m. iki 1090 2010 m. (4 paveikslas). Itin ryškūs pokyčiai stebėti Alytaus ir Telšių apskrityse (nuo

1332 2008 m. iki 2828 2010 m. Alytaus apskrityje ir nuo 1806,8 2008 m. iki 1835,2 2010 m.

Telšių apskrityje). Tuo tarpu daugiausia sutrikimų ir mažiausiai vaikų psichiatrų 1000

sergančiųjų registruota Marijampolės ir Kauno apskrityse, tačiau apsilankymų ten mažėjo.

Lietuva

22

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Alytaus

KaunoKlaipėdos

Marijampolės

PanevėžioŠiaulių

Tauragės

TelšiųUtenos

Vilniaus

LietuvaApsilankiusių vaikų skaičius 1 vaikų psichiatro etatui per metus

2010

20092008

4 pav. Pacientų apsilankymų skaičius 1 etatui per metus apskrityse 2008-2010 m.

Kitų PSC dirbančių komandos narių pasiskirstymas matyti žemiau pateiktuose

paveiksluose (5-7 paveiksluose). Atskirose apskrityse žymių skirtumų nestebima.

5 pav. Vid. medicinos personalo etatų pasiskirstymas apskrityse 2008-2010 m.

Lietuva

Lietuva

23

6 pav. Soc. darbuotojo etatų pasiskirstymas apskrityse 2008-2010 m.

7 pav. Psichologo etatų pasiskirstymas apskrityse 2008-2010 m.

Lietuva

Lietuva

24

4.2. Paslaugų prieinamumas PSC ir Vaiko raidos centre

4.2.1. Sociodemografiniai respondentų rodikliai

Aiškinantis gyventojų nuomonę apie PSC ir Vaiko raidos centro teikiamas paslaugas,

apklausti 369 tėvai/globėjai, kurių amžiaus vidurkis 39,45 ± 8,44 metai. Didžiausias nurodytas

respondento amžius 70 metų, mažiausias – 23 metai. Daugiausia (88,3 proc.) tyrime dalyvavo

moteriškos lyties respondenčių, iš jų 81,3 proc. motinų. Daugiau nei trečdalis (33,9 proc.)

respondentų turėjo spec. vidurinį išsilavinimą, didesnė dalis (73,6 proc.) respondentų nurodė,

kad gyvena mieste (2 lentelė). Trečdalis (32,7 proc.) respondentų nurodė, kad PSC lankėsi

dažnai, todėl galėjo susidaryti realų įspūdį apie PSC ir išsakyti savo nuomonę.

2 lentelė. Respondentų sociodemografiniai rodikliai abs. sk. proc. Ryšys su vaiku (n=353)

Tėvas 38 10,8 Motina 287 81,3 Senelis/senelė 9 2,5 Globėjas/-a 18 5,1 Sesuo 1 0,3

Lytis(n=359) Vyras 42 11,7 Moteris 317 88,3

Išsilavinimas (n=357) Nebaigtas vidurinis 39 10,9 Vidurinis 61 17,1 Spec.vidurinis 122 34,2 Aukštasis neuniversitetinis 48 13,4 Aukštasis universitetinis 84 23,5 Kita 3 0,8

Gyvenamoji vieta (n=369) Miestas 248 73,6 Rajonas 89 26,4

Pajamos vienam šeimos nariui (n=338) Iki 500 Lt. 128 37,9 501-1000 Lt. 120 35,5 1001-1500 Lt. 52 15,4 1501-2000 Lt. 26 7,7 Virš 2000 Lt. 12 3,6

PSC lankymosi dažnumas (n=367) Retai (iš viso vieną kartą, vieną kartą per 2 m., esant reikalui ir pan.) 67 18,3

1k. per 12 mėn. 110 30,0 1 k. per 6 mėn. 63 17,2 Dažniau nei 1 k. per 6 m 7 1,9 Dažnai (kiekvieną mėn. ir dažniau) 120 32,7

25

4.2.2. Paslaugų prieinamumas PSC

Vertindami organizacinį prieinamumą PSC, nagrinėjome registracijos pas gydytoją

būdus bei vizito pas gydytoją po registacijos ir prie jo kabineto laukimo laikus. Be telefoninės

registracijos, gyventojams taip pat dažnai tenka registruotis vietoje, t. y. įstaigos registratūroje –

po 51 proc. (12 respondentų naudojosi abiem būdais). Daugiau nei pusei respondentų (55 proc.,

203/368) ir toliau patogiausia būtų registruotis telefonu. Tuo tarpu naujos technologijos, t.y.

elektroninė registracija, mūsų šalyje nėra tarp populiariausių registracijos būdų. Iš viso internetu

registravosi 1,4 proc. (5/369), nors to norėtų daugiau apklaustųjų – 7,6 proc. (28/368). Palyginus

respondentus, kurie lankėsi PSC, turinčiuose galimybę registruotis internetu, ir tuose, kur nėra

tokios galimybės, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Internetu neužsiregistravo nė

vienas apklaustų rajonų gyventojų. Tačiau analizuojant elektroninės registracijos poreikį,

norinčių atsirado net ir tarp jų (3,4 proc., 3/88), nors statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo to

pageidaujančių miesto gyventojų dalies 8,9 (22/248), p=0,093. Požiūrio į registraciją internetu

skirtumas pastebimas pagal kitą kriterijų - pajamas tenkančias vienam šeimos nariui. Matyti, jog

daugiau pajamų turintiems elektroninė registracija darosi patrauklesnė: jei vienam šeimos nariui

tenka iki 500 Lt., to norėtų 3,1 proc. (4/128), jei virš 500 Lt. – jau net 10,0 proc. (24/240),

p=0,018. Internetu norėtų registruotis daugiau turinčių aukštąjį universitetinį (16,7 proc., 14/84),

nei žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų (4,1 proc., 11/266), p

26

3 lentelė. Patekimo į Psichikos sveikatos centrą pirmą kartą būdai

Būdai: N=366 Proc.

Rekomendavo šeimos gydytojas, mums pageidaujant 105 28,7

Rekomendavo šeimos gydytojas savo iniciatyva 77 21,0

Atvykome patys, be rekomendacijos: 148 40,4

vienam šeimos nariui tenka iki 500 Lt. (n=126) 42 33,3

vienam šeimos nariui tenka virš 500 Lt. (n=240) 106 44,2

p=0,045

aukštasis universitetinis išsilavinimas (n=83) 45 54,2

kitas (žemesnis) išsilavinimas (n=268) 94 35,1

p=0,002

Kita (patarė mokykloje, giminaičiai, Pedagoginė

psichologinė tarnyba ir pan.) 36 9,8

Pacientai pas gydytoją dažniausiai patenka be ilgo laukimo po registracijos (38,4 proc.

visai nereikėjo laukti). Mieste gyvenantys teigė greičiau patenkantys pas gydytoją nei

gyvenantys rajone (4 lentelė). Pastarųjų daugiausia (45,3 proc.) nurodė laukiantys iki 1 savaitės,

o didžiausia miesto gyventojų dalis teigė, jog visai nereikia laukti (39,7 proc.).

4 lentelė. Laikotarpis nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją pagal gyvenamąją vietą

Iš viso Miesto gyventojai Rajono gyventojai Laukimo laikas N=359 Proc. N=242 Proc. N=86 Proc.

Visai nereikia laukti 138 38,4 96 39,7 28 32,6 Iki 1 savaitės 141 39,3 92 38,0 39 45,3 Daugiau nei 1 savaitę 64 17,8 47 19,4 11 12,8 Daugiau nei 1 mėn. 5 1,4 1 0,4 3 3,5 Kita 11 3,1 6 2,5 5 5,8

p=0,036

Daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad visai nereikia laukti prie gydytojo

kabineto, bevei pusė (45 proc.) nurodė, kad laukia prie gydytojo kabineto iki 15 minučių.

Statistiškai reikšmingai (p=0,029) daugiau miesto gyventojų nei rajono nurodė, kad prie

gydytojo kabineto visai nereikia laukti (5 lentelė).

27

5 lentelė. Laukimo prie gydytojo kabineto laikas pagal gyvenamąją vietą

Iš viso Miesto gyventojai Rajono gyventojai Laukimo laikas N=358 Proc. N=240 Proc. N=86 Proc.

Visai nereikia laukti 122 34,1 84 35,0 28 29,1 Iki 15 min 161 45,0 114 47,5 39 39,5 Iki 30 min 53 14,8 32 13,3 11 19,8 Daugiau nei 30 min 22 6,1 10 4,2 3 11,6

p=0,029

Taip pat norėdami subjektyviai įvertinti organizacinį prieinamumą PSC, atlikome

telefoninę registracija tose įstaigose, kurios buvo atrinktos dalyvauti tyrime. Tačiau atlikti

telefoninė įstaigų apklausa dėl registracijos laiko pas gydytoją parodė kiek ilgesnį laukimo laiką

iki vizito pas gydytoją (6 lentelė).

6 lentelė. Telefoninės PSC apklausos rezultatai Eil. Nr.

Sveikatos priežiūros įstaiga

Telefonu (skambinta 08.25)

Iki vizito laukti*

Telefonu (skambinta 10.27)

Iki vizito laukti*

Registracija internetu

Pastabos

1. VšĮ Naujininkų poliklinika

Talonas -08.30

5 k. d. Talonas - 11.07

11 k.d. -

2. VšĮ Trakų psichikos sveikatos centras

Talonas- 09.01

7 k. d. Talonas - 10.29

2 k.d. -

3. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika

Talonas-09.16

22 k. d. Talonas - 11.16

20 k.d. Yra galimybė

Gyd. dirba ne kasdien

4. VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas- 08.31

6 k. d. Talonas - 11.25

29 k.d. - Gyd. dirba tik 1 k./mėn.

5. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras

Talonas- 09.06

12 k. d. Talonas - 11.04

8 k.d. -

6. UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras

Talonas- 08.25

Tą pačią dieną yra talonas

Šiuo metu neregistruoja

- - Gyd. serga.

7. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras

Talonas- 09.01

7 k. d.

Talonas - 11.04

8 k.d. -

8. VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas- 09.06

12 k. d.

Talonas- 11.03 7 k.d. -

9. VšĮ Pasvalio pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas- 08.25

Tą pačią dieną yra talonas

Talonas- 11.10 14 k.d. -

10. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas- 09.01

7 k. d. Talonas 11.04 8 k.d -

11. UAB Šakių psichikos sveikatos centras

Talonas- 08.31

6 k. d. Talonas - 11.110

14 k.d. -

12. VšĮ Alytaus poliklinika Talonas- 09.14

20 k. d. Talonas - 11.16

20 k.d. Yra galimybė

13. VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros

Talonas- 08.25

Talonas tą pačią

Talonas – 11.03

7 k.d. -

28

centras dieną 14. VšĮ Tauragės rajono

pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas- 08.30

4 k. d. Talonas – 11.02

6 k.d. Yra galimybė

15. VšĮ Šilalės psichikos sveikatos centras

Talonas- 08.25

Talonas tą pačią dieną

Talonas - 11.27

Talonas tą pačią dieną

-

16. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras

Talonas-09.13

19 k. d. Talonas - 11.14

18 k.d. -

17. UAB Mažeikių psichikos sveikatos centras

Talonas-08.31

6 k. d. Talonas - 10.28

1 k.d. -

18. UAB Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras

Talonas-09.07

13 k. d. Talonas - 11.03

7 k.d. Yra galimybė

19. VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centras

Talonas- 08.25

Talonas tą pačią dieną

Talonas – 11.03

7 k.d. Yra galimybė

,* k.d. – kalendorinės dienos

Registruojantis į pasirinktas įstaigas 2011 m. rugpjūčio mėn. 25 d. Skuodo, Pasvalio,

Varėnos, Šilalės, Anykščių PSC pas gydytoją psichiatrą būtų buvę galima patekti kreipimosi

dieną. Vidutiniškai per savaitę (5-7 k. d.) pas gydytoją būtų galima patekti: Vilniaus Naujininkų,

Trakų, Prienų, Šiaulių, Marijampolės, Šakių, Tauragės, Mažeikių PSC. Daugiau nei savaitę (11-

13 k. d.) būtų tekę laukti Klaipėdos, Pakruojo, Panevėžio, Utenos PSC. Nuo 19 iki 22

kalendorinių dienų vizito pas gydytoją būtų tekę laukti Kauno Šilainių, Alytaus, Telšių PSC.

Pakartotinio 2011 m. spalio mėn. 27 d. skambinimo metu paaiškėjo, kad trumpiausiai pas

gydytoją psichiatrą tektų laukti Trakų (2 k.d.), Šilalės (tą pačią dieną) , Mažeikių (1 k.d.) PSC.

Šie duomenys panašūs lyginant su pirmąja telefonine registracija. Norint patekti į Klaipėdos,

Šiaulių, Pakruojo, Marijampolės, Varėnos, Tauragės, Utenos ir Anykščių PSC vidutiniškai tektų

laukti nuo 6 iki 8 kalendorinių dienų. Daugiau nei savaitę (11- 14 k.d.) tektų laukti Vilniaus

Naujininkų, Pasvalio, Šakių PSC. Tačiau Kauno Šilainių, Alytaus, Telšių PSC vizito pas

gydytoją būtų tekę laukti nuo 18 iki 20 kalendorinių dienų. Panašius rezultatus gavome

skambindami ir rugpjūčio mėnesį. Prienų PSC gydytojas psichiatras dirba tik vieną dieną per

mėnesį, tad vizito čia reikėtų laukti beveik visą mėnesį (29 k.d.).

Dar vienas iš organizacinio prieinamumo rodiklių – tai aplinkos įstaigoje, jos

pritaikomumo įvertinimas. Aplinką PSC didesnė dalis respondentų įvertino teigiamai: kad

patogus ir jaukus laukiamasis nurodė 85,5 proc. (306/358), kad patogus ir jaukus kabinetas –

94,7 proc. (337/356) respondentų. Nepatenkinti respondentai laukiamajame pasigedo

izoliuotumo nuo suaugusių, o pačiame gydytojo kabinete vardijo privatumo, jaukumo, erdvės,

29

pritaikymo vaikams trūkumus. Kaikurie respondentai nurodė, kad kiti personalo darbuotojai, o

kartais netgi ir lankytojai, girdi pokalbį.

Vertinant organizacinį prieinamumą labai svarbus yra gydytojo laikas skirtas vienam

pacientui bei PSC galimybės suteikti pagalbą. Šiame tyrime nustatėme, kad beveik pusei

respondentų (47,2 proc., 166/352) vaikų gydytojas skiria iki 40 min, daugiau nei 40 min. laiko

buvo skiriama penktadaliui (21,9 proc., 77/352) pacientų vaikų, o apie trečdalį respondentų (31

proc., 109/352) vaikų vizitą baigė per mažiau nei 20 min. Dauguma respondentų nurodė, kad jie

ir jų artimieji gauna pakankamai pagalbos iš PSC (7 lentelė). Kita vertus, ištikus krizinei

situacijai, tuo patenkinti apie 39 proc. respondentų, o daugiau nei pusė (56,7 proc.) tos pagalbos

sulaukia tik atvykę į PSC.

7 lentelė. Pagalbos teikimo PSC vertinimas.

Abs. sk. Proc.

Vaikas gauna pakankamai pagalbos Psichikos sveikatos centre

(N=358). 342 95,5

Psichikos sveikatos centro specialistai suteikia pakankamai pagalbos,

ištikus krizinei situacijai (N=247, kuriems reikėjo):

tiek centre, tiek namuose 95 38,5

tik atvykus į centrą 140 56,7

Tėvai, šeimos nariai, globėjai gauna pakankamai psichoterapinės

pagalbos, esant reikalui (N=227, kuriems reikėjo) 205 83,0

Nepakankamai sulaukiantys pagalbos iš PSC teigė, jog stinga:

- intensyvesnio ir ilgalaikio bendravimo su vaiku;

- grupių paaugliams;

- kvalifikuoto psichologo;

- specialistų dirbančių su didelę negalią turinčiais vaikais;

- pokalbio ir problemos sprendimo;

- tarpininkavimo sprendžiant įvairias problemas kitose institucijose;

- operatyvesnio patekimo pas gydytoją.

Krizių atvejais trūko:

- informacijos ir pagalbos;

- greito reagavimo;

30

- psichologo;

- supratimo, pagarbos.

Artimieji, kuriems reikėtų psichoterapinės pagalbos, kartais stokoja:

- informacijos;

- specialistų;

- ilgesnio specialistų darbo laiko;

- gydytojo lankstumo, ieškant pagalbos būdų;

- informacijos apie specialistų paslaugas.

Bendrai PSC ir jų darbuotojų darbas bei dėmesys pacientui didžiosios dalies

respondentų vertintas gerai ir labai gerai (8 lentelė). Tačiau kai kurie teigė, kad centre iš viso

nėra vieno ar kito specialisto, arba jo paslaugos nebuvo pasiūlytos. 3,5 proc. (13/369)

respondentų nurodė, kad PSC nėra gydytojo vaikų psichiatro, 0,3 proc. (1/369) - psichologo, 1,9

proc. (7/369) - psichikos sveikatos slaugytojo, 1,6 proc. (6/369) - socialinio darbuotojo

respondentų. Statistiškai reikšmingai daugiau miesto gyventojų nei rajono labai gerai vertino

darbo organizavimą PSC bei gydytojo vaikų psichiatro darbą (2 priedas).

8 lentelė. Pagalbos teikimo PSC vertinimas.

Labai gerai Proc.(abs.)

Gerai Proc.(abs.)

Patenkinamai Proc.(abs.)

Blogai Proc.(abs.)

Labai blogai Proc.(abs.)

Gydytojo (vaikų ir paauglių psichiatro) darbas (n=331) 56,5 (187) 34,7 (128) 4,5 (15) 0,3 (1) 0

Gydytojo (vaikų ir paauglių psichiatro) dėmesys pacientui (n=327)

59,6 (195) 34,6 (113) 4,9 (16) 0,9 (3) 0

Medicinos psichologo darbas (n=310) 55,2 (171) 37,1 (115) 6,5 (20) 1,0 (3) 0,3 (1)

Medicinos psichologo dėmesys pacientui (n=309) 57,6 (178) 36,6 (113) 5,2 (16) 0,6 (2) 0

Psichikos sveikatos slaugytojo darbas (n=286) 54,5 (156) 40,2 (115) 4,2 (12) 1,0 (3) 0

Psichikos sveikatos slaugytojo dėmesys pacientui (n=285) 55,8 (159) 38,6 (110) 4,6 (13) 0,7 (2) 0,4 (1)

Socialinio darbuotojo darbas (n=217) 47,9 (104) 44,2 (96) 7,4 (16) 0,5 (1) 0

Socialinio darbuotojo dėmesys pacientui (n=215) 50,2 (108) 40,9 (88) 8,4 (18) 0,5 (1) 0

Darbo organizavimas įstaigoje (n=336) 43,5 (146) 48,5 (163) 6,8 (23) 1,2 (4) 0

31

Vertinant PSC komunikacinį prieinamumą, buvo analizuotas respondentų atvykimo

patogumas. Iš atsakiusių į klausimą, ar patogu pasiekti PSC, didžioji dalis 92,6 proc. (336/363)

tai patvirtino, tačiau suprantama, jog tokią nuomonę išreiškusių daugiau buvo tarp gyvenančių

mieste nei rajone – atitinkamai 96,8 proc. (240/248) ir 79,8 proc. (67/84), p

32

pajamas gaunantys respondentai pretenduoja į pašalpas. Daugiausia į VRC buvo registruojamasi

telefonu - 79,8 proc. (99/124), o vietoje - registratūroje 19,4 proc. (24/124), internetą paminėjo

tik vienas respondentas.

Vertinant organizacinį prieinamumą labai svarbus yra laukimas vizito pas gydytoją po

registracijos, laikas prie gydytojo kabineto ir gydytojo laikas skirtas vienam pacientui. VRC

didesnei daliai pacientų pavyko užsiregistruoti pas gydytoją vizitui ne anksčiau kaip po savaitės.

Statistiškai reikšmingai (p=0,006) trumpiau nuo registracijos iki vizito pas gydytoją VRC laukia

miesto gyventojai lyginant su rajono (9 lentelė). Tarp rajonų gyventojų 56,7 proc. (21/37) nurodė

laukiantys ne ilgiau 1 savaitės, o 72,2 proc. (52/72) miesto gyventojų teigė laukiantys 1 savaitę ir

daugiau. Į gydytojo kabinetą du trečdaliai pacientų įeina, palaukę ne daugiau 15 min. Statistiškai

reikšmingas (p=0,514) skirtumas tarp miesto ir rajono gyventojų, laukiančių prie gydytojo

kabineto nenustatytas (9 lentelė).

9 lentelė. Konsultacijos laukimo laikas Vaiko raidos centre pagal gyvenamąją vietą

Iš viso Miesto gyventojai Rajono

gyventojai Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Eil.Nr.

Laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją 1. Visai nereikia laukti 18 15,0 9 12,5 8 21,6 2. Iki 1 savaitės 21 17,5 7 9,7 13 35,1 3. Daugiau nei 1 savaitę 35 29,2 26 36,1 7 18,9 4. Daugiau nei 1 mėn. 41 34,2 26 36,1 8 21,6 5. Kita 5 4,2 4 5,6 1 2,7 Iš viso 120 100 72 100 37 100 p=0,006 Laukimo laikas prie gydytojo kabineto

1. Visai nereikia laukti 24 20,0 15 21,1 8 21,6 2. Iki 15 min 56 46,7 34 47,9 16 43,2 3. Iki 30 min 30 25,0 18 25,4 8 21,6 4. Daugiau nei 30 min 10 8,3 4 5,6 5 13,5 Iš viso 120 100 71 100 37 100 p=0,514

VRC nėra vyraujančios vizito trukmės pas gydytoją (10 lentelė). Apie 40 proc. respondentų

nurodė užtrukę iki 40 min.

10 lentelė. Kiek dažniausiai gydytojas skiria laiko?

33

Eil.Nr. Vizito laikas Abs.sk. Proc.

1. Iki 20 min 39 32,8 2. Iki 40 min 47 39,5 3. Iki 1 val. 33 27,7 Iš viso 119 100

Pagal išsilavinimą tokių buvo daugiau tarp turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą 68,4

proc. (13/19), negu tarp turinčių žemesnį. Pastebėta, kad statistiškai reikšmingai (p=0,034)

gydytojo kabinete ilgiau užtrunka respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą (11 lentelė).

Galima numanyti, kad aukštesnį išsilavinimą turintys respondentai yra žingeidesni bei

komunikabilesni, todėl jie ir ilgiau užtrunka gydytojo kabinete diskutuodami, aptardami

tėvams/globėjams ir pačiam pacientui svarbius klausimus.

11 lentelė. Gydytojo skiriamas laikas paciento vizitui pagal respondentų išsilavinimą

Kiek dažniausiai laiko skiria gydytojas vaikui Vaiko raidos centre?

Išsilavinimas

Iki 20 min. Proc.(abs.)

Iki 40 min. Proc.(abs.)

Iki 1 val. Proc.(abs.)

Iš viso

Nebaigtas vidurinis 42,9 (6) 42,9 (6) 14,3 (2) 100 (14) Vidurinis 48,1 (13) 25,9 (7) 25,9 (7) 100 (27) Spec. vidurinis 34,2 (13) 36,8 (14) 28,9 (11) 100 (38) Aukštasis neuniversitetinis 18,8 (3) 37,5 (6) 43,8 (7) 100 (16) Aukštasis universitetinis 10,5 (2) 68,4 (13) 21,1 (4) 100 (19) Kita 0 0 100 (2) 100 (2) Iš viso 31,9 (37) 39,7 (46) 28,4 (33) 100 (116)

p=0,034

Taip pat ir VRC buvo vertinamas vienas iš organizacinio prieinamumo rodiklių – tai

aplinka įstaigoje, jos pritaikomumas pacientams. Aplinką VRC daugelis įvertino teigiamai: kad

patogus ir jaukus laukiamasis nurodė 90,8 proc. (108/119) respondentų, kad patogus ir jaukus

kabinetas – 97,4 proc. (112/115) respondentų. Keli nepatenkintieji laukiamajame pasigedo

erdvės, pritaikymo vaikams ir pan. Erdvės stoka minėta ir kaip gydytojo kabineto trūkumas.

Papildomos paslaugos (ne tik konsultacija gydytojo psichiatro) buvo paskirtos 61,1 proc.

(77/126) pacientų. Vaikų neurologo konsultaciją gavo 39,7 proc. (50/126), logopedo - 36,5 proc.

(46/126), encefalograma daryta 7,1 proc. (9/126).

Daugumą pacientų ir jų artimųjų (92,2 proc. (106/115)) tenkino paslaugos Vaiko raidos

centre. Bent kartą oficialiai mokėjo už paslaugas Vaiko raidos centre 3,4 proc. (4/117).

34

Panagrinėjus apsilankiusius Vaiko raidos centre pagal atrinktus PSC, pastebėta, jog

mažesnė apklaustųjų dalis buvo iš tolimesnių Vilniui regionų (12 lentelė). Tačiau tam galėjo

turėti įtakos ir kiti veiksniai, o svarbiausia – poreikis esant konkrečiam susirgimui.

12 lentelė. Konsultacijos Vaiko raidos centre.

PSC apklaustųjų

skaičius

Vaiko raidos centre konsultavosi PSC

abs. abs. proc. Skuodo raj. PSC 6 0 0

Telšių Žemaitjos PSC 25 1 4,0

Klaipėdos PSC 10 1 10,0

Mažeikių raj. PSC 13 2 15,4

Tauragės raj. PSC 25 4 16,0

Prienų raj. PSC 16 3 18,8

Kauno Šilainių PSC 25 5 20,0

Anykščių raj. PSC 25 7 28,0

Marijampolės PSC 25 7 28,0

Šiaulių raj. PSC 10 3 30,0

Pakruojo raj.PSC 20 6 30,0

Pasvalio raj PSC 25 8 32,0

Alytaus raj. PSC 24 10 41,7

Šilalės raj. PSC 24 11 45,8

Varėnos raj. PSC 25 12 48,0

Utenos raj. PSC 25 12 48,0

Trakų PSC 24 17 70,8

Šakių raj. PSC 12 9 75,0

Vilniaus Naujininkų PSC 10 8 80,0

35

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje vaikų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų paplitimas pasisikirstęs gan

netolygiai – paskutiniais 2010 m. daugiausia registruota Kauno, Marijampolės, Utenos

apskrityse, kas viršija vidutinį Lietuvos rodiklį, kitur jis mažesnis. Nebuvo galima rasti

dėsningumų tarp personalo etatų ir registruotų susirgimų pokyčių, labai didelė įvairovė

skirtinguose regionuose. Sunku pasakyti, kodėl darbuotojų skaičius vienur augo, kitur mažėjo.

Registruotų bendrai Lietuvoje vaikų psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų ligotumo

rodiklis per trejus pastaruosius metus mažėjo, tačiau tendencija labai skirtinga atskirose šalies

apskrityse. Reikia pastebėti, kad psichikos sveikatos centrai teikia paslaugas tiek vaikams, tiek

suaugusiems, todėl gal labiausiai paslaugų prieinamumą vaikams atspindėtų rodikliai susiję su

vaikų psichiatrais (nors kai kur tokio atskiro nuo suaugusių specialisto etato nėra: Šilalės,

Palangos, Šiaulių centro poliklinika, Dainų PSPC, Gargždų, Pasvalio, UAB Plungės sveikatos

centras, Rietavo, Zarasų, Plungės Klišonio, Biržų, Kupiškio, Šiaulių raj., R. Burnicko BPG,

Garliavos klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos šeimos medicinos centras,

VRM poliklinika, Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninė). Užimtų vaikų psichiatro etatų

skaičius 1000 sergančiųjų parodė, jog Kauno ir Marijampolės apskrityje gali būti sudėtingesnis

patekimas PSC. Analizuojant anketų rezultatus atskirai šių PSC, vizito pas gydytoją nuo

registracijos visai nereikia laukti tik 8-16 proc. respondentų, didžioji dalis nurodė laukiantys iki

savaitės, o kai kuriems tenka ir dar ilgiau. Telefoninė apklausa taip pat parodė, jog laukti tektų

ne mažiau 1 savaitės, o kartais ir iki mėnesio.

Apsilankymų pas vaikų psichiatrą skaičius (pagal apsilankiusių vaikų skaičių vienam

vaikų psichiatro etatui per metus) parodė, kad labai ryškūs pokyčiai įvyko Alytaus apskrityje,

kur šiek tiek padaugėjo užimtų vaikų psichiatrų etatų, tačiau ypatingai išaugo apsilankymų

skaičius. Analizuojant respondentų nuomonę atskirai tik Alytaus apskrities PSC, nustatyta, kad

net 83 proc. visai nereikia laukti užsiregistravus. Vadinasi, šiuo atveju darbuotojų skaičius

galimai įtakojo operatyvesnį paslaugos gavimą ir didesnę ligonių priežiūrą šioje apskrityje, nes

ligonių, kurių čia ir taip nebuvo daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje, paskutiniais metais netgi

sumažėjo. Kita vertus, Vilniaus apskrities duomenys neleidžia daryti analogiškos išvados, nors

ten gydytojų psichiatrų 100000 vaikų daugiausia, bet apsilankymų skaičius vienam etatui nėra

didelis.

Atrinktuose PSC pildytų anketų pagrindu pamėginta išsamiau išsiaiškinti paslaugų

prieinamumą. Pastebėta, kad šiuolaikiniame technologijų amžiuje vis daugiau pacientų norėtų

36

operatyviau ir patogiau užsiregistruoti, nors vis dar dažnai tenka tai daryti tiesiog įstaigos

registratūroje. Internetas kol kas dar nėra populiarus ir patrauklus būdas. Tačiau didesnes

pajamas gaunantys šiek tiek labiau išreiškė susidomėjimą ir tikriausiai artimoje ateityje tai bus

priimtinesnis registravimosi kelias.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studijoje atliktoje 2007

m. pažymima apie nepakankamą paslaugų prieinamumą, teigiama, kad sunkiausia paslaugas

gauti ligos pradžioje. Tai sąlygoja šie veiksniai: informacijos stoka apie įstaigas ir paslaugas

(dažnai tik per pažįstamus sužinoma, kur kreiptis), nesėkmingos tinkamo psichiatro paieškos ir

psichiatrinės diagnozės baimė ir nenoras atsidurti psichikos priežiūros tarnybos įskaitoje. Be to,

paslaugos sunkiau prieinamos rajonuose gyvenantiems ir nuolatinio darbo neturintiems paslaugų

vartotojams. Tinkamai organizuojant nestacionarias paslaugas teikiančių įstaigų veiklą, įmanoma

padidinti gydytojo paslaugų prieinamumą, mažinant eiles, didinant darbo efektyvumą [12]. Mūsų

tyrime respondentai dažnai kreipėsi į PSC savo iniciatyva, todėl matyt informacijos šiuo

klausimu, ypač vaikų atveju gaunama ar ieškoma vis daugiau. Blogesnis paslaugų prieinamumas

dėl atstumo nebuvo akcentuotas net ir rajonų gyventojų. Deja jie sudarė mažesnę visų

respondentų dalį (apie ketvirtadalį, 89/369), ir keletas jų minėjo šią problemą. Tokių pasitaikė ir

tarp mieste gyvenančiųjų, kas leistų manyti, jog į vaikų bėdas kreipiamas kur kas didesnis

dėmesys.

2007 m. pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymą atliktas Lietuvos sveikatos

priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas tyrimas

atskleidė paslaugų fragmentiškumą, parodė, kad teikiant paslaugas trūksta sistematiškumo ir

aktyvumo, o gydymo prieinamumas labiausiai priklauso nuo atskirų įstaigų ar specialistų

iniciatyvos bei požiūrio. Siūloma siekti nuoseklesnio ir aktyvesnio paslaugų organizavimo

modelio, adaptuojant moksliniais įrodymais pagrįstas priemones bei praktikas [39]. Mūsų

tyrimas taip pat atskleidė, jog paslaugos greičiau gaunamos, priklausomai nuo didesnio dirbančių

specialistų skaičiaus, kaip pavyzdžiui Alytuje. Tačiau tai ne taip atsispindi Vilniaus pavyzdyje,

matyt priežastys glūdi įstaigos darbo organizavime.

Objektyvi telefoninė apklausa parodė ilgesnį laukimą nuo registracijos iki patekimo pas

gydytoją nei anketų rezultatai. Matyt anketoje respondentai išsakė savo apibendrintą nuomonę

apie ne vieną patirtį („Kiek dažniausiai praeina laiko nuo registracijos iki patekimo pas gydytoją

(vaikų ir paauglių psichiatrą) Psichikos sveikatos centre“), tuo tarpu telefoninė apklausa parodė

tos dienos padėtį.

37

2008 m. konferencijoje "Psichikos sveikatos paslaugos vaikui ir šeimai Vilniaus mieste:

pasiekimai ir plėtros galimybės" įvertintas Vilniaus miesto prevencinių psichikos sveikatos

paslaugų tinklas ir šių paslaugų prieinamumas bei kokybė elgesio, emocijų bei raidos sutrikimų

turintiems vaikams. Vilniaus miesto vaikai psichikos sveikatos paslaugas gauna nesunkiai –

norint patekti pas specialistus nereikia laukti ilgiau nei mėnesį. Psichikos sveikatos centruose

dirbama komandiniu principu, paslaugas teikia vaikų ir paauglių psichiatras, klinikinis

psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytoja. Kai kuriuose centruose nėra pilnai

sukomplektuotų komandų, ne visur atskirtos nuo suaugusiųjų patalpos vaikams, nors to

reikalauja teisės aktai. Tėvai pasigenda logopedinės pagalbos, grupinės terapijos užsiėmimų,

lankymų namuose. Kad psichikos sutrikimų turintiems vaikams pagalbos sistema būtų efektyvi,

reikia geros prevencijos mechanizmo, pirminės priežiūros, mažiausiai dviejų ambulatorinių lygių

ir dienos stacionaro, taip pat glaudaus sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemų

bendradarbiavimo [40].

Šiame tyrime gauti gan teigiami rezultatai tiek apie PSC darbą, tiek apie Vaikų raidos

centrą. O mažos dalies nepatenkintųjų nusiskundimai atkartojo kai kurias prieš tai minėto tyrimo

išvadas (dėl aplinkos, patalpų pritaikymo vaikams ir pan.). PSC darbo ir darbuotojų vertinimas

pademonstravo, kad tikrai vis dar nėra pilnai sudarytų, sklandžiai dirbančių komandų. Vadinasi,

įvairių tyrimų rezultatų pasekoje praktinės priemonės nėra ar netinkamai įgyvendinamos.

Miesto ir rajonų gyventojų nuomonių palyginimas neatskleidė statistiškai reikšmingų

skirtumų, nors kai kuriais atvejais tyrimo rezultatai rodė tam tikrus netolygumus. Galbūt kaip ir

kitose gyvenimo srityse galimybės miesto ir rajono gyventojams vienodėja. Kai kuriais

atžvilgiais turėjo reikšmės gaunamos pajamos, išsilavinimas.

PSC paslaugų prieinamumas respondentų vertinamas pakankamai gerai, nors gauti

duomenys parodė tam tikras organizacinio prieinamumo gerintinas vietas.

Vaiko raidos centro komunikacinis prieinamumas turėtų būti geriau išsiaiškintas, kartojant

pacientų apklausas bei PSC darbuotojus

38

6. IŠVADOS

Vadovaujantis apibendrintais tyrimų rezultatais galima daryti šias išvadas:

1. Lietuvoje bendrai vaikų gydytojų psichiatrų skaičius 100000 vaikų vidutiniškai svyravo

nuo 5,6 2008 m. iki 5,9 etato 2010 m. Mažiausia užimtų vaikų psichiatrų etatų 1000

sergančiųjų nustatyta Marijampolės ir Kauno apskrityse 2,4 2010 m. Nustatyti specialistų

(ypač vaikų psichiatrų) skaičiaus ir krūvio netolygumai įvairiuose šalies regionuose, kai

kuriuose PSC nėra vaikų gydytojo psichiatro, bet gydytojo paslaugos vaikams teikiamos.

2. Organizacinis bei komunikacinis prieinamumas PSC vertinamas gerai ir nepriklausomai

nuo gyvenamos vietos (miestas ar rajonas), atstumas nėra kliūtis gauti paslaugas gydymo

įstaigoje. Respondentai gydytojų psichiatrų bei kitų PSC specialistų darbo kokybe yra

patenkinti. 5,8 proc. respondentų už paslaugas PSC mokėjo oficialiai, 6,4 proc. kreipėsi į

gydytojus psichiatrus privačiai.

3. Organizacinis bei komunikacinis prieinamumas VRC vertinamas gerai, nors trečdalis

(34,2 proc.) respondentų nurodė, kad vizito pas gydytoją po registracijos laukia ilgiau nei

1 mėnesį. Didesnė dalis apsilankiusių Vaiko raidos centre respondentų buvo iš rajonų,

artimesnių Vilniaus miestui. 3,4 proc. respondentų bent kartą oficialiai mokėjo už

paslaugas VRC.

4. 30 proc. psichikos sveikatos centrų psichologai dirba nepilnu etatu, mažiausiai 3,6

val./sav. Neringos savivaldybėje

39

7. REKOMENDACIJOS

1. Siekiant realizuoti šio tyrimo naudą pirmiausiai yra tikslinga supažindinti su tyrimo

rezultatais, apibendrinimais ir išvadomis Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus,

Valstybinio psichikos sveikatos centro, Vaiko raidos centro bei psichikos sveikatos centrų

darbuotojus.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14

d. įsakymu Nr. 730 „Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo

principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“1 priedo nuostatomis, sudaryti vaikų ir paauglių

psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą PSC, kuriuose nėra vaikų psichiatro,

medicinos psichologo, psichikos sveikatos slaugytojo ar socialinio darbuotojo.

3. Skatinti PSC bei VRC stebėti ir registruoti pacientų pasitenkinimą paslaugų

prieinamumu, kokybe, pacientų lūkesčių kaitą ir išsipildymą. Po 5 metų pakartoti psichikos

sveikatos paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, emocijų ir elgesio sutrikimus,

tyrimą.

4. Gerinti registracijos internetu galimybes.

5. Sumažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakyme Nr. V-

943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir

apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir

bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 143-5205) psichologui numatytą

aptarnaujamųjų gyventojų (draustųjų) skaičių.

40

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pasaulio Sveikatos Pranešimas 2001. Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis.

Valstybinis Psichikos Sveikatos Centras. 2002.

2. WHO/Europe/Mental |Health. Prieiga internete: http://www.who.int/mental_health/en/

3. WHO/HBSC FORUM 2007. Social cohesion for mental well-being among adolescents.

World Health Organization. 2008.

4. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Prieiga internete:

http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=12&Itemid=23

5. Grabauskas V., Peičius E., Kaminskas R. Pacientų vaidmuo priimant sveikatos priežiūros

sprendimus. Medicina, 2004; Nr. 40 (11). P. 1109 – 1116

6. Ginzberg E. Health services research. Key to health policy. A report from foundation for

health services research. Harvard University Press, Cambridge, Massachusetts, London,

England; 1991. p. 290-3.

7. Jankauskienė D. Sveikatos sistemos reformos Lietuvoje 1990-1998 m. įvertinimas:

daktaro dis. sant.: biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata.- Kaunas: KMU leidykla,

2000.

8. Jankauskienė D. Sveikatos reformos sprendimų poveikio gyventojų sveikatai ir paslaugų

prieinamumui įvertinimas. Sveikatos mokslai, 2000; Nr. 1 (11). P. 5 – 11.

9. Jankauskienė D., Žemgulienė J. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Medicina,

1998; P. 301-338.

10. Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos

priežiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina, 2002;38:1129-35.

11. Kalėdinė R., Petrauskienė J., Bankauskaitė V. Lyginamoji dviejų Lietuvos rajonų

gyventojų sveikatos ir demografinių socialinių charakteristikų analizė. Visuomenės

sveikata,1998; Nr.2-3. P. 3-10.

12. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija, 2007 m.

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymų vykdytojas UAB „Eurointegracijos projektai“

13. Psichikos sveikata. Valstybinis psichikos sveikatos centras. 2010

14. LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Valstybinės psichikos sveikatos strategijos

įgyvendinimo 2008-2010 m. programos patvirtinimo. Valstybės žinios, 2008; Nr. 76-

3014.

41

15. LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymo “Dėl vaikų ir paauglių

psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo

reikalavimų”.Valstybės žinios. 2000; Nr.109-3489; 2011; Nr. 100-4718.

16. LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 9 d. įsakymas “Dėl pirminės

ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, jų teikimo bei

apmokėjimo tvarkos ir psichikos sveikatos centro pavyzdinių įstatų bei specialistų

veiklos”. Valstybės žinios. 1999; Nr.25-722;

17. LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas “Dėl Lietuvos medicinos

normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos,

kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo”. Valstybės žinios. 2005; Nr. 90-3384.

18. LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas „Dėl Lietuvos

medicinos normos MN 22:2006 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos,

kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2006; Nr. 95-3746.

19. LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo “Dėl pirminės

ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo

tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir

bazinių kainų sąrašo tvirtinimo" Valstybės žinios. 2005; Nr.143 – 5205; 2011; Nr. 12-

5774.

20. Kairys J. Pacientų ir medikų nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

2009; 62 p.

21. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Valstybės žinios. 1996; Nr. 55-

1287.

22. Vanagienė V. Ir kt. Ar sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas Kauno

miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose atitinka nėščiųjų lūkesčius. Medicina

(Kaunas) 2009; 45( 8): 652- 659.

23. Milašauskienė Ž., Juodrytė I. ir kt. Pacientų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros

prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos priežiūros centruose. Medicina 2006;

42(3).

24. Tylienė V., Kairys J. ir kt. Vilniaus miesto Šeškinės polikninkos pacientų nuomonė apie

sugaištamą laiką gydymo įstaigoje kreipiantis dėl sveikatos priežiūros pagal užsiėmimą

ir amžių. Sveikatos mokslai. 2008; 6: 2120-2126.

25. Fredheim T. et al. Collaboration between general practitioners and mental health care

professionals: a qualitative study. Int.J.Ment .Health Syst. 2011;5:13.

42

26. Lesinskienė S., G. Gintilienė ir kt. Lietuviškas SDQ – standartizuotas mokyklinio

amžiaus vaikų “galių ir sunkumų klausimynas. Psichologija. 2004;29: 88-105.

27. Matulionienė V. Vaikų kreipimosi į psichikos sveikatos centrą ir jiems teikiamų paslaugų

analizė. Magistro darbas. Kaunas, 2005.

28. Sarvet B., Gold J. et al. Improving access to mental health care for children: the

Massachusetts Child Psychiatry Access Project. Pediatrics. 2010; 126(6):1191-200.

29. Barry C.L. Bush S.H. Caring for children with mental disorders: do state parity laws

increase access to treatment? J. Ment.Health Policy Econ.2008; 11(2):57-66.

30. Ptakowski K.K. Advocating for children and adolescents with mental illnesses. Child

Adolesc.Psychiatr.Clin.N. Am. 2010; 19(1):131-8.

31. Tas F.G. Guvenir T. Cevrim E. Patient s and their parent’s satisfaction levels about the

treatment in a child and adolescent inpatient unit. J.Pshychiatr. Ment.Health.Nurs. 2010;

17(9):769-74.

32. Zwaanswijk M. et al. Help-seeking for child psychopathology: pathways to informal and

professional services in the Netherlands. 2005; 44(12): 1292-300.

33. Gigantesco A. et al. Parental evaluation of child and adolescent mental health services:

multicentric study. Ann.Ist. Super.Sanita. 2005; 41(4):501-13.

34. NDNT veiklos ataskaita. Prieiga internete: http://www.ndnt.lt/index.php?1981960673

35. Pūras D. Vaikų psichikos sveikatos priežiūros plėtra Lietuvoje: pasiekimai ir kliūtys.

Medicina. 2002; 38(4).

36. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Prieiga internete:

http://www.vpsc.lt/doc_files/tyrimai/mtvc_red.doc

37. Sveikatos ir medicinos naujienos. Prieiga internete: http://www.pasveik.lt/sveikatos-ir-

medicinos-naujienos/aptarti-psichikos-sveikatos-paslaugu-prieinamumas-ir-kokybe-

vilniaus-miesto-vaikams/26748

43

1 PRIEDAS

APKLAUSA APIE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRUOSE

Mieli tėveliai, Kviečiame Jus dalyvauti sociologinėje apklausoje apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas ambulatorines paslaugas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Tyrimas vyksta visoje Lietuvoje, jo metu bus apklausta 500 tokių vaikučių tėvų, atrinktų atsitiktinai per apsilankymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ši anketa yra anoniminė, mus domina tik apibendrinta nuomonė. Jos nesužinos nei Jūsų gydantis gydytojas, nei kitas Jūsų vaikui paslaugas teikiantis personalas, nes vokai (be pavardės) bus atidaryti tik duomenis apdorojančioje įstaigoje – Sveikatos Apsaugos Ministerijai pavaldžiame Higienos institute.

Anketos užpildymas truks 15-20 min. Iš anksto dėkojame už Jūsų bendradarbiavimą. Jūsų atsakymai suteiks vertingos informacijos ir prisidės prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo.

Atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą ir pažymėkite Jums priimtiną vieno atsakymo variantą kryželiu X. Atkreipiame dėmesį, kad yra klausimų, kur galėsite laisvai išsakyti savo nuomonę.

Užpildę anketą prašome įdėti į voką, jį užklijuoti ir grąžinti slaugytojai.

1. Kokiu būdu dažniausiai registruojatės į Psichikos sveikatos centrą ? telefonu

internetu gydymo įstaigos registratūroje

2. Kaip Jums patogiau registruotis į Psichikos sveikatos c