Pasiruošimo eurui indeksas
-
Upload
swedbank-lietuvoje -
Category
Economy & Finance
-
view
241 -
download
1
description
Transcript of Pasiruošimo eurui indeksas
© Swedbank
Lietuvos gyventojų ir verslo pasiruošimas eurui
2014 m. balandžio 16 d.
Pasiruošimo eurui indeksas: kaip jis sudaromasEdita Palskė, TNS LT vyr. projektų vadovė
Pasiruošimo eurui indeksas
3
1. POŽIŪRIS
Pasiruošimo eurui indeksas
4
2. INFORMACIJA
Pasiruošimo eurui indeksas
5
3. ELGESYS
Pasiruošimo eurui indeksas
6
1. POŽIŪRIS
2. INFORMACIJA
3. ELGESYS
Indekso reikšmės
7
100 balų
Visiškas pasiruošimas
euro įvedimui
0 balų Visiškas nepasiruošimas
euro įvedimui
Indekso reikšmės
8
100 balų
Visiškas pasiruošimas
euro įvedimui
0 balų Visiškas nepasiruošimas
euro įvedimui
80 balų
20 balų Žemas pasiruošimas euro
įvedimui
50 balų Vidutiniškas pasiruošimas
euro įvedimui
Aukštas pasiruošimas
euro įvedimui
Apklausta
9
ĮMONĖS• Telefoninė apklausa
• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti
Lietuvos įmones
• Respondentas: įmonių vadovai ar kiti
darbuotojai, žinantys apie įmonės
pasiruošimą eurui.
• Terminas: 2014 m. vasario 24-26 d.
• Imtis: 500 respondentų.
GYVENTOJAI• Tiesioginė apklausa
• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti 15-
74 m. Lietuvos gyventojus
• Terminas: 2014 m. vasario 21-28 d.
• Imtis: 510 respondentų
Lietuvos gyventojų pasiruošimas euruiOrinta Žvirzdinė
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos
vadovė
© Swedbank
Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui
100 balų
Visiškas
pasiruošimas euro
įvedimui
0 balų
Visiškas
nepasiruošimas
euro įvedimui
80 balų
20 balųŽemas pasiruošimas
euro įvedimui
50 balųVidutiniškas pasiruošimas
euro įvedimui
Aukštas
pasiruošimas
euro įvedimui
7
30
37
49
Elgesys
Požiūris
Informuotumas
Pasiruošimo eurui
indeksas
© Swedbank
Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą
Vidurkis –
Lietuvos gyventojų požiūris koreliuoja
su informuotumu: tikėtina, kad
daugiau žinių apie euro įvedimą
įgijusių gyventojų nuomonė gerės.
© Swedbank
Lietuvos gyventojų informuotumas apie euro įvedimą
Vidurkis –
Kol kas tik kas dešimtas
gyventojas domisi, aktyviai ieško
informacijos apie euro įvedimą.
Beveik visų jų pagrindinis žinių
šaltinis yra žiniasklaida.
© Swedbank
Pasirengimo veiksmai artėjant euro įvedimui
40 proc. atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
29%
31%
40%
29 proc. pasiruošimo eurui
veiksmų neatlieka
24 proc. žino litų keitimo į eurus kursą
10 proc. ieško/domisi informacija apie euro įvedimą
10 proc. žino, kas bus su jų indėliu litais, pinigais sąskaitose ir
kortelėse
9 proc. kartais perskaičiuoja kainas į eurus
9 proc. žino, kur ir kaip vyks litų keitimas į eurus be papildomo
mokesčio
8 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas
8 proc. nebekaupia didesnių grynųjų pinigų sumų ir stengiasi
pinigus laikyti banko sąskaitoje
7 proc. apytiksliai pasiskaičiavo savo pajamas
(algą, pensiją, pašalpą) eurais
5 proc. turi šiek tiek eurų grynaisiais, jų nekeičia ir neleidžia
4 proc. stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais
4 proc. pradėjo arba planuoja išleisti sutaupytus grynuosius
litus (pvz., iš taupyklės)
4 proc. žino, kas bus su jų paskola litais
3 proc. įnešė/planuoja įnešti sukauptus grynuosius į sąskaitą
31 proc. pradės ruoštis tik tuomet, kai bus
visiškai aišku, kad Lietuva įsives eurą
© Swedbank
Geriausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai
23-35 m. amžiaus: jų
pasiruošimo indeksas siekia 32
balus, požiūris į euro įvedimą
Lietuvoje taip pat palankiausias
euro atžvilgiu,
didžiuosiuose miestuose
(daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų)
gyvenantys žmonės (34 balai),
atsiskaitantieji ne grynaisiais
pinigais (35 balai)
© Swedbank
Mažiausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai
Iki 22 m. ir vyresni nei 60 m.
amžiaus: tarp jaunuolių
daugiausia (21 proc.) visiškai
neinformuotų apie euro
įvedimą, tarp senjorų –
daugiausia (48 proc.)
nepritariančiųjų euro įvedimui,
mažesniuose miestuose (2 – 30
tūkst. gyventojų) gyvenantys
žmonės (pasiruošimo indeksas -
25 balai),
atsiskaitantieji grynaisiais pinigais
(28 balai)
© Swedbank
Pasilyginkime su kaimynais: Latvijos patirtis
Informuotumas – 52
Požiūris – 38
Elgesys – 7
Informuotumas – 49
Požiūris – 37
Elgesys – 7
2013 m. kovas 2014 m. vasaris
TOP 3 pasirengimo
veiksmai:
23% domėjosi informacija
apie planuojamą euro
įvedimo procesą
23% ieškojo informacijos
žiniasklaidoje
17% klausė
draugų, pažįstamų apie
euro įvedimą
TOP 3 pasirengimo
veiksmai:
24% žino litų keitimo į
eurus kursą
10% ieškojo/domėjosi
informacija apie euro
įvedimo procesą
10% žino, kas bus su jų
indėliu ir sąskaitomis litais
Indeksas –
31 Indeksas –
30
Latvijoje per pirmąjį metų pusmetį gyventojų pasiruošimo eurui indeksas neaugo, rugsėjį pasiekė 34, o
lapkritį – euro įvedimo išvakarėse – 41 balą iš 100 galimų.
© Swedbank
Gyventojų pasiruošimo eurui kalendorius
© Swedbank 19
Lietuvos rinkoje cirkuliuoja
apie 11,3 mlrd. litų grynųjų
pinigų.
Tik trečdalis jų yra verslo
įmonėse – didžiąją dalį turi
gyventojai.
Didžiausias iššūkis – grynieji
11,3 mlrd. litų
grynaisiais
Lietuvos banko balanso apžvalgos (2014 m. kovo mėn. ) ir „Swedbank“
duomenys
© Swedbank 20
Paprasčiausias būdas sutikti eurą – be grynųjų pinigų
Naudokitės mokėjimo kortelėmis ir interneto
banku kasdieniams mokėjimams ir
atsiskaitymams – taip nesusikaups grynieji,
kuriuos vėliau reikėtų keisti.
Naudodamiesi bankomatais, iš anksto
įneškite turimas santaupas grynaisiais į
savo sąskaitas, o turimas smulkias
monetas iki metų pabaigos išleiskite –
išvengsite eilių metų pabaigoje.
Lietuvos įmonių pasiruošimas euruiDainius Vilčinskas
„Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas
© Swedbank
Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui
100 balų
Visiškas
pasiruošimas euro
įvedimui
0 balų
Visiškas
nepasiruošimas
euro įvedimui
80 balų
20 balųŽemas pasiruošimas
euro įvedimui
50 balųVidutiniškas pasiruošimas
euro įvedimui
Aukštas
pasiruošimas
euro įvedimui
19
46
6563
Elgesys
PožiūrisInformuotumas
Pasiruošimo eurui
indeksas
© Swedbank
Lietuvos įmonių požiūris į euro įvedimą
Vidurkis –Didesnė Lietuvos įmonių dalis
pasisako už euro įvedimą.
© Swedbank
Lietuvos įmonių informuotumas apie euro įvedimą
Vidurkis –
Palankumas eurui didesnis tarp tų
įmonių, kurios jaučiasi geriau
informuotos apie jo įvedimą.
Įmonių informuotumo rodiklis yra
neblogas, ypač turint minty, kad
aktyvesnė informacijos kampanija dar
neprasidėjo.
© Swedbank
20%
80%
Įmonių pasiruošimo veiksmai80 proc. atlieka bent vieną iš pasiruošimo veiksmų:
20 proc. pasiruošimo eurui
veiksmų neatlieka
48 proc. planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos
programoje
42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus
35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą
23 proc. planuoja informuoti, apmokyti darbuotojus
22 proc. planuoja perprogramuoti kasos aparatus
21 proc. planuoja skatinti klientus pereiti prie mokėjimų
negrynaisiais pinigais (ypač po Naujų metų)
21 proc. mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau
siūlo klientams atsiskaityti kortele
18 proc. ruošiasi/jau susitiko pasikonsultuoti su banko
specialistu
16 proc. atlieka pakeitimus buhalterinėje programoje
15 proc. planuoja pasirašyti geros verslo praktikos
memorandumą
... ir kita
Kol kas įmonės labiau planuoja veiksmus. Apie 10 proc. jų pradėjo ir realų įgyvendinimą: IT, buhalterinių sistemų keitimą
ir kt.
© Swedbank
Įmonių pasiruošimo eurui darbai
© Swedbank
Palyginimas: Latvijos įmonių patirtis
Informuotumas – 57
Požiūris – 52
Elgesys – 32
Informuotumas – 63
Požiūris – 65
Elgesys – 19
2013 m. kovas 2014 m. vasaris
TOP 3 pasirengimo
veiksmai:
55% padidino
atsiskaitymus ne
grynaisiais pinigais arba
perėjo prie jų
52% ruošiasi kainų
skelbimui dviem valiutomis
47% planuoja pakeitimus
buhalterinės apskaitos
programoje
TOP 3 pasirengimo
veiksmai:
48% planuoja pakeitimus
buhalterinės apskaitos
programoje
42 proc. įmonių ruošiasi
kainų perskaičiavimui iš
litų į eurus
35 proc. planuoja pritaikyti
savo IT sistemą
Indeksas –
46 Indeksas –
46
Latvijoje įmonių pasiruošimo eurui indeksas nuosekliai augo ir rugsėjį pasiekė 54, o lapkritį– euro įvedimo išvakarėse – 61 iš 100 galimų.
Vis dėlto daugelis įmonių ėmė ruoštis per vėlai: nors turėjo daugiau nei pusmetį, tikrasis pasiruošimas prasidėjo tik 4 metų ketvirtį.
© Swedbank
Patarimai įmonėms
Įvertinkite, kokie įmonės procesai keisis kartu su valiuta, ir sudarykite pasirengimo
įsivesti eurą planą: biudžetą, IT, darbuotojų ir jų mokymų poreikį, paskirkite už šio
plano įgyvendinimą atsakingą asmenį ar komandą. Jei naudojatės sudėtingesniais
bankiniais sprendimais, aptarkite savo planą su banko specialistu.
Įvertinkite apskaitos ir mokėjimo sistemų, kasos aparatų pritaikymą eurui.
Jei naudojate elektroninių kortelių skaitytuvą (EKS), jo parengimu pasirūpins bankas.
Antrąjį pusmetį ir 2015 m. pradžioje išaugs grynųjų pinigų apyvartos, todėl iš anksto
apskaičiuokite, kiek grynųjų eurų reikės, pasirūpinkite jų pristatymu, inkasavimu ir
saugojimu.
Mažinkite grynųjų pinigų kiekį – tuomet turėsite mažiau rūpesčių pereinamuoju
dviejų valiutų naudojimo laikotarpiu.
© Swedbank 29
Iki planuojamo euro
įvedimo liko:
260 dienų
© Swedbank
Ačiū!