Nr. 41 - Nemunas...nas. Viskas, ko reikia, Œ labai norºti, tikºti ir siekti. Taip pat prisimintas...

www.nemunas.net . 2013m. lapkrièio 28gruodþio 4 d., Nr. 41 (890)

2013 m.lapkrièio 28gruodþio 4 d.

Nr. 41(890)

5 p.Vytautas KASIULIS. ,,Þvejys su laimikiu.

Vytauto Kasiulio grafika Kaune


2

Koþnas viens þmogus, taip pons, kaip bûrs, prasidëdamsIr vargingai uþgimdams tikt pumpurà rodo,Ik po tam tikrai, kaip dûðiai reik, prisiþindæsAuga be rûpesèiø, kasdien ið pumpuro kopdams.Ale su viena diena þiedelis dar nesirodo,Bet reik daug dienø, ik pumpurs jo prasilukðtinIr savo paslëptà groþybæ visà parodo.

Kristijonas DONELAITIS Metai,Þiemos rûpesèiai

Rolando ANDRIJANOVO iliustracija


3Laureatas

Þiniasklaidos praneðimuose apie tai, kad ðiaismetais Vytauto Kubiliaus premija bus áteikta Vir-ginijui Gasiliûnui, buvo pasakyta ir frazë, kad to-kiu savo sprendimu komisija nustûmë knygà á ðalá,nes apdovanojamas tinklaraðtininkas. Ði tezë visaineteisinga. Premijuojamas ypatingas knygø þmo-gus. Pernai èia, áteikiant pirmàjàV.Kubiliaus pre-mijà, kalbëjo Deimantë Kukulienë (Valdas Kuku-las pirmasis laureatas). Vakar ji man sakë nie-kaip negalinti pasveikinti Virgio, nors já kasdienmato troleibuse, ádëmiai kaþkà skaitantá nepa-togu taip susikaupusá þmogø trukdyti. V. Gasiliû-nas ir tiesø skaito labai daug: ir knygø, ir kultûrinæperiodikà visà: ir þurnalus ir laikraðèius. Ne kar-tà esu girdëjusi atkaklià nuomonæ, kad tik jis yraþmogus,perskaitantisviskà,kàLietuvojevertaper-skaityti. Tai viena premijuodamas V. Gasiliûnà,knygøniekaipnenustumsi. Antra,V.Kubiliusvisa-da buvo atviras gyvenimui ir idëjoms, tad ir komi-sija buvo atvira naujovëms, su kuriomis mes jaususigyvenæ, gal net nebepastebim, kad neseniai jødar nebuvo.Prisimenu prieð kurá laikà daþnai Virginijaus kar-

totà frazæ: Að èia pagalvojau... Po jos áprastai bûda-vo papasakojamas koks nors kultûrinis, literatûrinissiuþetas. Kad Virgis yra neapsakomai sunkiai raðan-tis, þinojom. Tie jo siuþetëliai taip ir dingdavo, ne-bent kas ásidëmëdavo ir panaudodavo savo darbe.Gal klystu, bet man atrodo, kad dabar ta frazë Að èiapagalvojau girdima reèiau. Virgis susikûrë vietà, kurávairiomis temomis gali ramiai galvoti jau visai ne-bereikia, kad tuoj pat kas nors iðgirstø.Tinklaraðtá ðis tas apie ðá tà* jis pradëjo 2009 m.

birþelá. Beje, kaþkà panaðaus á tai, kà pasakiau, Virgisuþraðë 2009-06-23 ir pavadino Ásivaizduojamo po-kalbio nuotrupa:

Tëvai, kuriem galam tau tas dienoraðtis? Þinai, þmogau, visai neblogas bûdas iðmëþti

galvà.

Dabar jau paraðytas 541 fragmentas. Be abejo, taitik mano problema, bet man nepatinka besidaugi-nantys þodþiai su prieðdëliu post-, rodantys, ko gero,mûsø fantazijos stokà. Ir Virgis savo tinklaraðtyje jauraðë apie postliteratûrà, jai priskirdamas savàjá tinkla-raðtá. Gal ir gali bûti postliteratûra kaip postmo-dernizmas, postfotografija, postVirginijus ir postpa-saulis.Man jo tinklaraðtis primena labai modernià raðy-

tojo uþraðø knygutæ. Tarkim, Albertas Camus, kurioðimtmetá pasaulis kà tik minëjo, tikrai turëjo tik uþra-ðø knygelæ, sàsiuvinius popieriø. A. Camus uþsira-ðë mintis, ávykius, áspûdþius, sumanymus kaip tekstofragmentus, apmatus. O kaip ádomu tai skaityti. Na,turëjo raðomàjà maðinëlæ. V. Gasiliûnas turi kompiu-terá. A. Camus paminëjau ne dël paralelës, o kaip pir-mà atëjusá á galvà. Daugelio raðytojø tokius tarsi mar-ginalinius, tik sau uþsiraðytus tekstelius labai ádomuskaityti. Dabar, tiesa, uþraðø knygelës ar kaþkas pa-

naðaus á jas spausdinama ne po raðytojø mirties, betjiems gyviems esant.V. Gasiliûnas tarsi marginaliná uþraðø knygelës

þanrà padarë pagrindiniu savo þanru. Ðiuolaikinëstechnologijos já nepaprastai modernizuoja: á raðytinátekstà leidþia ádëti garso ar vaizdo medþiagos gaba-liukà, ákelti nuskenuotà nuotraukà, archyvo tekstà,savo paties kà tik fotoaparatu uþfiksuotà vaizdelá,nuorodà á kitur iðspausdintà tekstà susieti, tà þodáV. Gasiliûnas labai mëgsta. Èia pat galima leistis ádialogà su skaitytojais-komentatoriais. Pastebima,kaip Virginijaus tinklaraðtyje jø daugëja. Jau ir teks-te reaguojama á numanomà skaitytojà. Beje, jei kamsmalsu, Youtube yra, kaip Dylanas Thomas skaitoAnd Death Shall Have No Dominion.Virgis raðo rimtai, kartais pusiau rimtai, bet visada

suinteresuotai, asmeniðkai: komentuoja literatûros arliteratûrinio gyvenimo realijas, radijo Svoboda lai-dà, fotografijà, miesto reklamà, grafièius, visuome-nës ar politikos gyvenimà, net parðiukø dresuotojus(esama ir tokiø; pradþia nuo sapno). Visko pasitai-ko. Beje, toks visokeriopos informacijos susiurbimasir gebëjimas ja pasinaudoti tikrame literato darbe labai kubiliðkas bruoþas. Net raðydamas poezijos rin-kinio recenzijà V. Kubilius kartu sugebëdavo paro-dyti ir tuometinio visuomenës gyvenimo, ávairiau-siø jo aspektø skerspjûvá. Svarbiausia Virgio tinkla-raðtyje, aiðku, kritinë refleksija, ir kultûros gyvenimoir paties realiausio, kuris þmogø uþklumpa tuoj pat,vos jis atitraukia akis nuo knygos ar kompiuterioekrano.Kaip tikras raðytojas, Virgis kuriasi savo mini þan-

rus: uþparaðtes, priedurus, iðgirdas, rastinukus ir pan.Apskritai jo kalboje daugybë nesuvalkizmø, taiyra kartais gal tarmei, gal kultûros ar amþiaus þmoniøgrupei priklausanèiø þodþiø, jø formø ir intonacijø.Virginijus, kaip ir kiekvienas, vienus raðytojus ir kny-gas mëgsta labiau, kitus maþiau, jis tikrai turi kritiniomàstymo dovanà, bet santykis su tuo, apie kà raðo,visada pagarbus (tik kartà kità esu pagalvojusi, kaddël kokio pussakinio gal kas ásiþeistø, bet tik jei yralabai áþeidus ar áþeidi). Tinklaraðtyje galima rasti ádo-miø kultûros, literatûros istorijos faktø (V. Gasiliû-nas, kaip minëta, labai daug skaito, o ir dirba institu-to rankraðtyne, bet net jei ir nedirbtø, jis jø vis tiekrastø, nes yra smalsus), komentarø, beje, ne tik apielietuviø literatûrà, filologo samprotavimø apie kal-bà. Bûtent jo tinklaraðtyje að atsisveikindama klau-siausi Just.Marcinkevièiaus, S. Stacevièiaus,M.Mar-tinaièio, atrodo, ir V. Gedgaudo balso áraðø.Kad bûtø priminta, kaip ið tiesø Virgis raðo, paci-

tuosiu 2011 m. spalio 7 d. 217 fragmentà Uþparaðtë,xxi: vëlyvojo sovietmeèio Baudelaire.lt:Ketvirtadienio Nemune Gasparas Aleksa per du

puslapius 70-meèio proga primena a. a. Algirdà Ver-bà: pokalbis ir 8 neskelbti eilëraðèiai + jø rankraðèiøfaksimilës (internetinë versija èia; net keista, kaipoperatyviai ðákart atsirado numerio medþiaga virtua-lioj erdvëj). Suprantu, kad visokios etiketës niekai,bet kartais, kai reikia kà pasakyt striukai drûtai, visai

praverèia. Verba vëlyvojo sovietmeèio Baudelai-re.lt iðsikristalizavo ið jo paties minties (1996-03-30):Mane gelbsti geleþinë ritmika, klasikinë forma.

Að niekada nebûsiu Strielkûnas. Jis savo lygá iðlaiko.Mano kelias kitas. Mane þavi Baudelair[e]as. Kai-mas ið mano gyvenimo dingo tiu tiû!.. Teisybë,Þvëryne rytais gieda gaidþiai, o dienà gali pamatytitriuðius, palaidus ðunis ir... daug girtuokliø!Ir ðeðiø eiluèiø ið rankraðèio:

Ak, tie dûdø orkestrai!Vël á kalnelá nubliaus.Dëjau ant jø að skersà,Dar pagyvensim, brolau. Að norëjau numirti ant kryþiaus,O greièiausiai uþteks pagriovy...

Ne pagriovy, Raseiniø ligoninëj mirë, 2000-ai-siais. Taip, paskutinis gyvenimo deðimtmetis jaupriklauso postsovietiniam laikui, bet jis tebuvo so-vietinio tàsa, apie A. V. gyvensenà ir poezijà ðne-kant (Tarpukario Baudelaire.lt Leonas Skabei-ka; jei kas imtø gretint su Verba, kad ir pasaulëvo-kos lygmenis, gal kas ádomaus iðeitø?) Alfas Pakë-nas bernardinuos.lt sieja Verbà ir Ðirvá. Neþinau;kad abu ugná gesino ugnim, t. y. buvo girtuokliai( , prisime-nant Sergejø Dovlatovà), taip, bet jø poetika, er-go, ir pasaulëvoka vis dëlto skiriasi, ir stipriai. ManVerba kaip poetas prasidëjo nuo mokyklos baigi-mo metais iðëjusio rinkinio Apriðu obelá (1980).Iki ðiol atsimenu:

Krapnoja ástriþai. Tai ðiaurë rûksta,Nuodinga lyg sieros rûgðties garai.Tai prakaitas ið geleþies, tai druskàIðkëlë surûdijæ eþerai.

Bet èia tik ðiaip.

Be viso kito, èia matyti, kaip dosniai Virgini-jus dalijasi idëjomis: jei kas ið kolegø neþinotø,kokiø temø imtis ar koká darbà uþduoti studen-tams, jo tinklaraðtyje jø kasyklos. Reziumë:þmogus, asmeniðkai suinteresuotas reaguoti á kul-tûros ir literatûros gyvenimà, gyvai, kritiðkai jávertinti, o, be to, kaip ir V. Kubilius, enciklope-dinio iðsilavinimo, Vytauto Kubiliaus premijostikrai vertas!

Kalba, pasakyta 2013-11-22 Lietuviø literatû-ros ir tautosakos institute, áteikiant antràjà Vy-tauto Kubiliaus premijà

* virginijusg.blogspot.com

Donata MITAITË

Apie knygø þmogøVlado BRAZIÛNO nuotrauka


4 Vyksmas

We need music...

Ðiandienà gerø pavyzdþiø tikrai netrûksta. Ásijun-giame YouTube, paraðome Epic Wins Compila-tion1 praðom, galime groþëtis nuostabiausiais þmo-gaus laimëjimais, o kas nori, ir nesëkmëmis. Tas patsir kalbant apie muzikà. Interneto platybëse atrasimenepakartojamø þinomiausiø ir visai Lietuvoje nema-tomø atlikëjø pasirodymø.Kas gali bûti geriau uþ virtualø skaitmenø þaismà

áspûdingos raiðkos displëjuje? Tikras, gyvas, analogi-nis koncertas, kurá mums (lapkrièio 23 d. Kauno filhar-monijoje) padovanojo vienintelis, þinomas uþsienyje,reguliariai su pirmo ryðkumo dþiazo þvaigþdëmis (Bo-bu Mintzeriu, Jukka Linkola, Franku Mantoothu, Bar-baraDennerlein,RandyuBreckeriu)grojantisLiutauroJanuðaièio vadovaujamas Kauno bigbendas.Pasidþiaugti tikrai yra kuo. Tikràja to þodþio pras-

me Lietuvos dþiazo LIÛTO L. Januðaièio pastangostæsti Kauno bigbendo tradicijà, pasikvieèiant pui-kius muzikantus ið viso pasaulio, ir ne ið bet kur, o iðdþiazo megapoliø Niujorko, Bostono, Tokijo stulbina ir daug þada ðalies dþiazo mylëtojams. Uþ-darytos sienos ðiandien uþmirðtos kaip blogas sap-nas. Viskas, ko reikia, labai norëti, tikëti ir siekti.Taip pat prisimintas visø pamiltas, tradiciniu tapæsKauno bigbendo koncertø tematizmas. Koncerto pa-vadinimas Ðimtmeèio istorija.Ðá kartà Kaune vieðëjæ amerikieèiai Felixas Peiklis

(charizmatiðkasklarnetas), JasonasHunteris (tikrodþia-zo trimitas) ir Sofija Rubina (Baltijos dþiazo vokaloRUBINAS) nuo pat koncerto pradþios þavëjo ryðkiumeniniu talentu, iðprusimu ir energija. Pagrindinis va-karo solistas F. Peiklis tik áþengæs á scenà apie savepasakë viskà transatlantinë 9-ojo deðimtmeèio futu-ristinë balta avalynë, juodos blizganèios 8-ojo deðimt-meèio kelnës, baltas 7-ojo deðimtmeèio ðvarkas ir retroðukuosena, turbût ið 6-ojo. Ramus, savimi pasitikintis,ori eisena, ðypsosi. Viskas puikiai atitiko vakaro temà.Nors J. Hunterio ir S. Rubinos pasirodymas buvo epi-zodiðkas, jie taip pat nepatingëjo pakelti koncerto nuo-taikos nuostabia scenos kultûra. Jasono dryþuota eilu-të pasakojo apie svingo eros tradicijà, o Sofijos sukne-lë svingavo ir á antrà, ir á ketvirtà.Tikrai taip, esame Kauno GALA koncertø salëje ir

galime atsipalaiduoti klausydami ðimtmeèio paliki-mo, kurá taip artistiðkai pristatë Felixas, klarnetu gro-damas Dukeo Foggy Day, puikø koncertà klarnetui(paklausykite ,,YouTube), modernø Jukka LinkolosPegasus ar Bobo Mintzerio In the 80s. Kartu suLiutauru gana dinamiðkai valdydamas bendà (klarne-to tembras gali lengvai paskæsti galingame muðamøjøir variniø puèiamøjø fone), jis iðliko ryðkus ir subtiles-nëse piano vietose bei árodë, kad geba meistriðkai gro-ti instrumentu, ilgose, iðtvermës reikalaujanèiose so-

luotëse panaudodamas grandininá kvëpvimà2. Kaipdþiazo klarneto klasikas, Felixas nepristatë në vienoBenny Goodmano kûrinio, taèiau to galbût niekas ne-pasigedo, juolab kad jo soluotëse dþiazo legendos mu-zikinës kalbos elementø buvo apstu.Harlemo dvasia alsavo J. Hunterio trimito soluotës.

Paprastos, aiðkios ir linksmos intonacijos klausant bliu-zà puikiai derëjo lyg Salt Peanuts (rieðutai su druska,arbaDizzyoGillespieo dþiazo standartas aut. past.).Vadindamas Sofijà brangakmeniu að nesipravar-

dþiuoju. Kad ir kur bûtø Taline, Niujorke, scenoje,gatvëje ji visados taps paþiba. Jei kas prisimenaneprilygstamà grupës Incognito pasirodymà festi-valio Kaunas Jazz 2007 metu, Sofija tai árodë netnebûdama scenoje. Pagrindinë grupës vokalistë þais-dama su publika davë mikrofonà þiûrovams, tarp ku-riø buvo ir talentingoji Sofija. Jos atlikta kadencijanepaliko abejingø ir nuneðë VDU Didþiosios salësstogà. Gráþkime á filharmonijà. Stogas liko sveikas,taèiau Sofijos dainuojama Moonlight in Vermontpripildë salæ tikrojo dþiazo vokalo, kurio tembro spal-vos ir ávairovë gali perteikti istorijà be þodþiø.Bigbendo sveèiai atneðë tikrà gaivumo gûsá, o

jiems uoliai talkino dþiazo talentai ið Lietuvos. At-liekant subtilø autoriná F. Peiklio Noktiurnà bosi-ninkas Nerijus Ardzevièius sugebëjo iðgauti átikina-mà kontraboso tembrà, nors grojo ,,Fender Jazz Bassbosine gitara. Per Koncertà klarnetui bûgnininkoÀþuolo Paulausko (beje, taip pat profesionalaus klar-netininko) per floor tomà grojamas rifas idealiai at-spindëjo kûrinio þanro meninæ idëjà. Skambëdamastiksliu aukðèiu ir vietoje, jis priminë orgelpunktà3,itin bûdingà instrumentinio koncerto þanrui.Antroje koncerto dalyje atliktos Mikeo Tomaro

Conspiracy Theory ir BoboMintzerio In the 80skompozicijos tapo pagrindiniu koncerto akcentu. Nëkiek neperdësiu sakydamas, jog pagrindiná vaidme-ná èia atliko ne puikieji uþsienio atlikëjai, o mûsøtautieèiai ið Kauno. Tiksliau, tautietis Pranas Kentra.Ásidëmëkite ðá vardà. Baigæs mokslus Olandijoje ir jøtikrai nepamirðtantis gitaros darbðtuolis per Conspi-racy Theory pagrojo visø dëmesá prikausèiusià so-luotæ. Kûrybinga harmonija, saikingas ir apgalvotasfrazavimas daugelá klausytojø privertë kvëpuoti kar-tu. Sudëtingos melodinës idëjos ir techninës gërybëskaustë dëmesá iki galo. Unikalumo gitaros tembruidavæs reverberis ir motyvuotas overdrive garso efek-to panaudojimas soluotës kulminacijoje privertë pub-likà ðaukti ið pasitenkinimo. Bravo! Kaip gera gy-venti kartu! (Tuo paèiu laiku aut. past.)

...but we cannot remain silent

Bigbendo koncerto filharmonijoje tikslas buvoþiûrovø dëmesiui pateikti stilistiðkai platø dþiazo

bigbendo muzikos spektrà, o tai nepaprastai sudë-tingas uþdavinys. Tarsi dalyvautum dideliame kon-kurse, kurio turuose reikia pristatyti skirtingø epo-chø kûrinius. Taip patikrinama atlikëjø erudicija,gebëjimas ásigilinti á ávairiø laikotarpiø problemasir jas átikinamai iðreikðti grojant. Tik geriausiejigauna progà tai padaryti, jeigu nesusimauna darper pirmàjá turà. Bet èia ne konkursas, nëra jokiøþiuri, tik pasilinksminti nusiteikæ klausytojai. Nie-kas nieko nestabdo, publika demokratiðka, jei ne-supranta vieno kûrinio, gal patiks kitas pasirink-ti tikrai yra ið ko.Taèiau kaip suprasti tai, kad nuo pat pradþiø big-

bendo atlikëjai scenoje akivaizdþiai demonstravo sa-vo vulgarias buitines problemas? Vien ko vertas ið-ëjimas susikiðus rankas á kiðenes arba atsineðant vi-sus savo reikmenis ðvarkà, rankinæ, vandens bu-telá taip scenà paverèiant rûbine. Iðbalæ ir surauktiveidai në trupuèio neþadëjo pramogos, kà jau kal-bëti apie kelionæ po dþiazo almanachà. Grojantdemonstratyviai vartytos natos, o apsimestinai nerû-pestingi þvilgsniai, suprask, turëjo perduoti nepagrás-tà nepasitenkinimà: man vienodai arba man uþ tainemoka.Panaðu, kad nemokëjo ir garso reþisieriui. Gar-

sas, nors ne itin tokiai muzikai pritaikytoje salëje,buvo paskirstytas netolygiai. Dar viena pasirody-mo aðimi pretendavusi bûti triguba F. Peiklio, sak-sofonininko Tomo Razmaus ir trimitininko Valeri-jaus Ramoðkos soluotë pavirto garsø koliaþu, kuria-me saksofonas tiesiog pradingo. Tikrai nesveikinti-na garso reþisieriaus iniciatyva dirbtinai paveiktimeniná renginio vaizdà koncerto pabaigoje gar-sas buvo padidintas kone dvigubai, dël to klausyto-jams pradëjo skaudëti ausis. Tokia tradicija galbûtir tinka geriausiø Pûko dainø jubiliejiniame ren-ginyje, taèiau tikrai ne dþiazo koncerte.Pasirinkta programa tapo ultimatyviu lakmuso

popierëliu, parodþiusiu, kas yra kas Kauno bigben-de. Dþiugu, kad bûgnininkas gali groti greitai ir gar-siai, vienam atlikëjui artimiausias stilius yra fusion,kitam free, o In the 80s puèiamiesiems instru-mentams suaranþuota unison sekcija suskambëjopuikiai, ritmiðkai, lyg bûtø daug kartø repetuota.Taèiau taip fragmentiðkai atsiveriantis kognityvi-nis ir dvasinis bigbendo atlikëjø kapitalas kone kiek-vienà koncerto akimirkà lyg koks antipodas naiki-no iðsikeltà tikslà atkurti Dþiazo muzikos istorijà.Nei swing, nei latin, nei funk pojûèio tikrai nebuvone dël techniniø galimybiø, kurios niekam nerûpi,iðskyrus patá atlikëjà, stokos. Ir ne dël regiono, ku-riame gimëme. Viskas, ko trûko, ðypsenos.Daþnai norëdami susikaupti ar ásigilinti á koká

nors dalykà sutelkiame þvilgsná, suraukiame kak-tà, pasilenkiame ar nejuèia nutaisome tokià minà,lyg bûtume tikri rûpintojëliai. Lygiai taip pat atro-dome, jei kamuoja rûpesèiai namie, darbe, meilëjear pan. Jeigu mums neádomu, dairomës aplinkui,þiovaujame, nevalingai judiname kojà. Jei jauèia-

Mykolas BAZARAS

Whats up?! (Kas nutiko?!)


5Vyksmas

mës pernelyg svarbûs, susikiðame rankas á kiðenesar kalbamës su aplinkiniais, kai to nedera daryti.Ðtai toká vaizdelá matëme Kauno bigbendo sceno-je, kai tikràsias muzikos paslaptis, pradëdami nuolinksmø batø raiðteliø, mums atskleidë sveèiai iðNiujorko.Galbût manote, kad kalbu ne apie muzikà, taèiau

prieðingai kaip tik èia Muzika ir prasideda. Ji turë-tø mus pakylëti virð kasdienybës.Prisiminkime, þmonës visada ëjo dþiazuoti, kad

atsipalaiduotø pamirðtø negandas ir gerai pra-leistø laikà. Tik gimæs dþiazas buvo grojamas Nau-jojo Orleano vieðnamiuose, Èikagos vodeviliuo-se, vëliau ðokiø ir muzikos klubuose Niujorke.Kito muzikinë kalba dixieland, manouche, swing,bebop, hard-bop, cool jazz, fusion. Dþiazas veþëtaip gerai, kad já galø gale priëmë net tik linkusiejiuliavoti, bet ir klausyti ar net analizuoti mëgs-tantys skeptikai. Taip jis persikëlë á didþiàsias kon-certø sales, festivalius ir net stadionus. Bet jokiamklausytojui nebuvo ádomu, kad senatvëje Dukeasturëjo maldauti pinigø, o Birdo dukra vaikystëjemirë nuo cistinës fibrozës.Tokios mintys kyla þiûrint á, Kauno bigbendo

meno vadovo L. Januðaièio þodþiais tariant, Metøpasirodymà. Jeigu jûs esate SCENOJE, parodykitemums Dþiazo Ðimtmeèio, o ne savo metø, jei ne die-nos, istorijà. We need music, when language failsus...4 sakë þymus amerikieèiø akademikas dr. Cor-nelas Ronaldas Westas. ...but we cannot remain si-lent. Tad pradëkime ið naujo WHATS UP!

Autoriaus nuotrauka

1 anglø k. didingø laimëjimø kompiliacija.2 Puèiamøjø instrumentø atlikimo technika, kai pasitel-

kiantorà, susikaupusá þanduose, galima ákvëpti ir groti toliau,nepertraukiant frazës.

3 Vargonø punktas, arba preiktas. Bose laikoma domi-nantës funkcija, daþniausiai preliuduojant solistui prieð gráþ-tant á reprizà.

4 anglø k. Mums reikia muzikos, kai nuvilia kalba, onegalimetylëti.

galerija Hallmark èia paskelbë konkursà, ir V. Ka-siulis kartu su keliais tûkstanèiais kitø menininkøpateikë savo kûriná. Tuo metu dailininkas gyvenolabai skurdþiai, bet konkursui skirtas jo kûrinys Pa-bëgimas á Egiptà, nutapytas ant dovanotos pagal-vës uþvalkalo, pateko á penkiasdeðimtukà dailinin-kø, kuriø darbø paroda rodyta ávairiuose JAV mies-tuose, Argentinoje.Tais paèiais 1949 m. Prancûzijos sostinëje dai-

lininkas surengë ir pirmàjà personalinæ parodà, o1950 m. prasidëjo ilgametis V. Kasiulio ir garsausParyþiaus galerininko Christiano-Gilberto Stiebeliobendradarbiavimas, èia kasmet buvo rengiamos au-toriaus parodos.Pamaþu V. Kasiulis tapo vienu ið nedaugelio lietu-

viø menininkø, pasiekusiø pripaþinimà tarptautinëjemeno erdvëje. Jo kûriniai saugomi daugybëje pasau-lio miestø. Jis iðmanë aliejaus, guaðo, pastelës, tempe-ros technikas. Tapë figûrines kompozicijas, portretus,lyrinius peizaþus, natiurmortus. Taip pat sukûrë pieði-niø, akvareliø, litografijø, lino raiþiniø, apipavidalinoprancûzø kino filmà Dvigubas gyvenimas (1954).Kûrybinio kelio pradþioje vyravo buitinio þanro

paveikslai, pasiþymintys realistiðkumu, psichologi-nës átaigos studijomis ir humoro gaidele. Paryþiujeautoriaus braiþas ágavo modernistiná atspalvá. V. Ka-siulis pamëgo muzikantus, cirko artistus, ðventuo-sius. Kûriniai tapo lyriðkesni, dekoratyvûs, atsiradoimprovizacija, paletëje ásigalëjo ðviesios, sodriosspalvos. Þmoniø figûras autorius abstrahavo, jas su-pynë su arabeskiðkomis linijomis sukurdamas kar-navalo efektà. O pristatytasis ðvediðkasis periodas

Lapkrièio 21 d. galerijoje Aukso pjûvis atida-ryta garsaus lietuviø dailininko iðeivio Vytauto Ka-siulio (1918-1995) kûrybos paroda.Didþiàjà parodoje eksponuojamos kolekcijos da-

lá sudaro kûriniai ið ðvediðkojo V. Kasiulio kûryboslaikotarpio (ten jis lankësi XX a. 6-7 deðimtmeèiais) tai spalvotos litografijos, lino raiþiniai, pastelës.Tarp jø dailininko pamëgtos figûrinës kompozici-jos, peizaþai, natiurmortai, autoriaus parodø Ðvedijo-je afiðos. Á Ðvedijà menininkà pakvietë galerininkasSture Anderssonas, pamatæs V. Kasiulio darbus paro-doje Paryþiuje. Pirmosios dailininko parodos Ðvedi-joje surengtos1954m.Malmëje,Landskrûnoje irBors-tahusene. Paskui V. Kasiulis ten lankydavosi ir daþ-niau, vykdavo á Ðvedijà atostogø, be kà tik paminëtømiestø, surengë parodas Stokholme (1957 m.), Ereb-ru (1961 m.), daug keliavo, tapë vietos peizaþø ir kas-dienio þmoniø gyvenimo motyvus.V. Kasiulis gimë 1918 m. Simne. Nuo 1937-øjø

mokësi Kaunomenomokykloje. 1941m. baigëKau-no taikomosios ir dekoratyvinës dailës institutà (vë-liau jame ir dëstë). V. Kasiulio diplominis darbasteatro tematika Prieð generalinæ repeticijà pripa-þintas geriausiu per visà meno mokyklos istorijà (ðispaveikslas dabar kabo Kauno muzikinio teatro fo-jë). 1943 m. dailininkas surengë personalinæ kûry-bos parodà Kauno Vytauto Didþiojo kultûros mu-ziejuje. 1944 m. emigravo á Vokietijà. Dëstë Dailësir amatø mokykloje, vadovavo pieðimo klasei Frei-burge, surengë kelias personalines parodas. Pasibai-gus karui á Lietuvà sugráþti nebegalëjo, todël 1948m. iðvyko á iðsvajotàjá Paryþiø. 1949 m. amerikieèiø

turi ir Lietuvos tamsiøjø, niûriøjø, ir Paryþiaus spal-vø þaisme spindinèiø paveikslø bruoþø. Toks auk-so viduriukas dailininko kûrybiniame kelyje.Ðiais metais birþelio 27 d. Vilniuje duris atvë-

rë V. Kasiulio dailës muziejus, pristatantis ðio me-nininko kûrybiná palikimà. Muziejuje eksponuo-jama ir saugoma daugiau nei 900 dailininko kûri-niø. Taèiau kol kas ðá groþá galime apþvelgti ir èiapat, Kaune.

,,Nemuno informacija

Vytauto Kasiulio grafika Kaune

Vytautas KASIULIS. ,,Motina ir vaikas.


6 Kûryba

***

esi ið Dievo meilëssutverta dvasia antgamtiðkaðviesos gelmiø vieta

***

tave ir Dievà ir þmonijàðviesos lemtingà karalijàmylëti trokðtu amþinai

***

tarp Budos delnøspinduliuojantis þaibasar lotosas þydras praþydæs

***

ir tu alsuosisu dievais ir tavyjedievai alsuos

***

ir bus dvasiatarytum nutvieksta ðviesoskurià iðspinduliavo visata

***

meilës keliujudëki ðirdie begalybënpamilusi amþinybæ

***

atverk akisir su ðviesa sutapusatsiþadëki geiduliø kloakos

***

meditavo Budasavo ðeðëlá po baltumedþiu ðviesëjo

***

o muzika minèiøkai þodþiai kaip garsaiir jungia juos fataliðka jëga

***

sujungæs su Dievubelaikæ þodþio sielàtu meilæ bûèiai iðpaþink

***

siela vergaujanti kûnuistabas prieð dieviðkà groþámirusi roþë

***

meditacija labirintemintys kaip strëlëso þodþiai pavirtæ riba

***

meditacija dykumojeDievas skleidþiasisàmonë þaidþia

***

noriu sugráþtiá psichosomatiná laukàpas tà, kuris man davë sielà

***

mano soduose þydivienuoliðkos gëlësmedituojantis sielos ðeðëlis

***

Budos kelias á roþinæliepsnà nirvanos kur kûnànuo sielos atskyrë fataliðkas OM

Graþina CIEÐKAITË

Zenono BALTRUÐIO nuotraukaTeofanijos


7Kûryba***

þvaigþdþiø skaitytojaichaoso pribuvëjai mintiskaip veidrodis bûties idëjai

***

kryþiaus þenklas dangujmetafizinë saulë kaip þvakëvainikas þydrø spinduliø

***

likimo ironija Dievaskaip meilë ir tu mano sielapraþydus tenai kur tamsa

***

o tu mintie tu pranaðasanapusybës ðviesa praþydusinematomos visybës

***

dvasia antgamtiðkaidëja patapustuðèias Dievo kapas

***

violetinë Letaupë mirtiesar lemtis priartës

***

bûties aureole poezijatyliai kalbësiðventuoju melu paversta

***

sukurti save amþinybeigërio groþá ákvëptisparnuotai gyvybei

***

pasaulio atgimimasdvasios tyras þydëjimasðviesa visatos tyruos

***

keliu á niekur tudvasia judëjai o sudrumstaklaidinanèiø idëjø

***

o fanatikai kaip kokie metafiziniaigyvuliai atjojantys dangiðkàtiesà nelaisvëje savo

***

nuplëðæs kaulà tragiðkàlemties iðvydo dvasioskosmosà belaiká

***

medituoti Dievo ðeðëlásu tavim amþinybëjemeilës sode

***

anapus gërio ir blogiogamta kur ðirdis randa meilæDievybës ðviesos ákvëpta

***

akliejine tiesa rûpëjojø paèiø teisumas

***

vanduo skaidriausias vynasmano minèiai visatos pradmenisgyva ðirdim apimèiau

***

metafiziniai dësniaibûties o dvasia tukaip vaisius keities

***

á vidiná pasaulákeliai meilës dugnojuodi spinduliai

***

alcheminis virsmasbûties o dvasiatu ekstazëj keities

***

palaiko Dievo meilëmûsø bûtáðviesybë budi

***

transcendentuoti pragaràá sodà eitidykumas nuskaistint

***

þaizdotas angelasþvaigþdëtas kalavijasgelmë lelijos

***

mirties kultûràpersmelkus tamsabeveidë þeidë

***

o medituoti tyliai pasinërusá paþinimo gelmæ sidabrinækaip Budos atspindá

Rolando ANDRIJANOVO iliustracija


8 Kûryba

Kai pagalvoji apie jà, o èia svarbiausia nepradëtigalvoti, kodël iðvis apie jà galvoji, susiduri su rimtadilema kas ji? Norëtøsi sakyti daili, graþi, savimipasitinkinti ir kartu slepianti kelias praeities klaidas,bet nesakai. Mat supranti, kad tai, kà èia iðvardijai,yra visai ne ji, o tik regimybës apgaulë (ir praðau ne-klausti manæs, kokiu pavidalu regimas pasitikëjimassavimi!). Taip svarstydamas lieki ties tuo paèiu klau-simu: kas gi ta ji? Meluotum sau, jei sakytum, kad josnëra. Bet lygiai taip pat meluotum, jei sakytum, kadvisgi yra. Prie tokiø iðvadø að prieinu po paprastøpasvarstymø. Jei ji ið tiesø bûtø tokia, kokià matau,tai ið kur Karolis trauktø visai nebûtø dalykø apie jàsavo dienoraðtyje, kurá að, beje, slapèia nuo jo, ir skai-tau. Èia mano sàþinë rami. Tikrai nemanau, kad turiuprisipaþinti visiems paþástamiems, kieno vieðus ára-ðus skaitau. Dar daugiau að kaip tik manau, jogreikia tikslingai skelbti melà, kad tavæs iðvis nedomi-na jokie áraðai, o juo labiau tø, su kuriais gali susitik-ti. Tai leidþia pamatyti save tokiø þmoniø dienorað-èiuose tikrosiomis jø akimis, o ne tuo poþiûriu, kurájie linkæ ið dalies demonstruoti jums esant. Ne syká jodienoraðèiuose esu pavadintas ðûdu, o jau po keliøvalandø Karolis man spausdavo rankà ir sakydavolabas, kolega. Èia tikrai nesiimsiu ðifruoti tokiø jopareiðkimø, t. y. kà jis turi omenyje, ðûdà vadinda-mas savo kolega vien tam, kad patenkintø neþiniakieno smalsumà. Verèiau gráðiu prie to, kas gi, pogalais, yra ta ji.Kaip sakiau, ji tikrai nëra tokia, kokià jà mato kiti,

ir, kaip sakiau, pateiksiu argumentø. Tai, kà Karolisraðo apie jà.

Ji

Ji durna.Jums dar negana? Gerai, ðtai kà jis raðo po dviejø

savaièiø: Chebra, nepatikësite, bet turiu jums prisi-paþinti, kad, atrodo, pagaliau sutikau savo gyveni-mo laimæ. (Kokia ten laimë? Dar net negimæs budis-tas, t. y. prenatalinëje fazëje, pasakytø, kad tai maþømaþiausiai nesàmonë!). Ði moteris ne tokia kaip vi-sos. Ji mane ásimylëjo. Ar gali bûti palankesnë situa-cija nei mylinti moteris? Daro viskà! Dëmesys tikman, kambarius tvarko, kompiuteriu þaisti leidþia,kad geriu, neprieðtarauja (o að tik dël to ir geriu, jogpaþiûrëèiau, ar prieðtarauja, ar ne). Sakë, kadesu links-mas, o að jai prisipaþinau, kad man pastaruoju metudepresija. Ji sakë, kad iðsipraðys ið darbo, o að prieðta-ravau, jog dirbti reikia. Þodþiu, ji man taip tinka, kadpradedu rimtai màstyti apie gyvenimà. O kaip ne-màstysi, kai gauni tokià þinutæ: Bûsiu pas tave að-tuntà. Man ypaè patiko ðis bûsiu pas tave.Tada jis sulaukë keliø man gerai paþástamø eks-

pertø komentarø (vienas jø mano kaimynas, kuriskelis kartus slapèia bandë jungtis prie mano interne-to). Iðlavintø protø ekspertai papraðë, kad Karolis ið-

samiau apibûdintø jà, o ne savo iðgyvenimus, kurie,pasak jø, irgi labai svarbûs. Jø komentaras buvo toks:Donþuane, nestumk, papasakok apie jà. Dar geriau fotkæ ámesk. Ar charakteris fainas? Tavo nuomonësvarbi. May the force be with you!Karolis atraðë: Jo, ji faina. Ji ekstravertë ir dar

Avinas, nu, tipo, uþsispyrusi. Man atrodo, tokias Izra-elyje á armijà kvieèia. Þinai, ji moka ásiklausyti, kadir kiek ðneki, vis klausosi, galëtø dienø dienas pasa-loj sëdëti. Jau sakiau mamai, kad pasiimtø jà á sodàdarbams. O jai kad mano mama norëtø su ja arti-miau susipaþinti. Labai apsidþiaugë. Beje, ji ðiek tiekpanaði á vienà aktoræ, kurios vardo neatsimenu (nevames á jas þiûrime dël vardø). Þodþiu, ji tokia, kokiosreikia.Perskaitæs ðá áraðà, kurá, beje, pakomentavau apsi-

mesdamas kitu vartotoju ir iðvadindamas já neatlei-dþiama nuodëme bei apkaltindamas, jog elgiasi kaipsugedæs liftas (turëdamas omenyje, kad stabdo kitusties savo brandos lygiu ir neleidþia kilti aukðèiau), rimtai susimàsèiau.Susimàsèiau, nes supratau, kadmes suKaroliu kal-

bame apie visai skirtingus asmenis. Niekaip savo sà-monëje neradau tokios moters, kokià pieðë Karolis.Tada man ir kilo mintis, kad èia kaþkas ne taip. Þino-ma, galëèiau dvejoti gal tokios, kaip að jà matau,iðvis nëra. Bet juk nëra ir tokios, kaip jà apibûdina tasgyvenimo panaudotas sargis. Bent jau að tokios ne-matau. Reikëjo imtis tyrimo. Á pagalbà pasikvieèiau(kad bûtø kuo objektyviau) ávairiø srièiø tyrëjus. To-kiø atsirado keli. Du ið jø á mano klausimus, kà jiemano apie tà merginà, atsakë tai, ko pakartoti neapsi-verèia lieþuvis, o mamos nuomone ji esanti lengva-bûdë (su tuo að nenorëjau sutikti). Þinoma, geriausiasdraugas mane palaikë (o kaipgi kitaip?) ir sakë, kad jiverta grieko.Visa tai tik dar labiau patvirtino ankstesnes prie-

laidas, kad jos tokios, kokia ji yra ne manyje, nëra.Kilo daugybë klausimø, kurie nedavë ramybës. Ar aðmyliu jà, t. y. tà, kuriàmatau (iðorëje), armyliu jà, t. y.tà, kurià matau tik að (vaizduotëje) ir kokios nematokiti? O gal ji kitiems yra visai kitokia? Bet tai nesà-monë, ji negali bûti tokia, kokia nëra, ir visà laikà yratik tokia, kokia yra.Kad atsakyèiau á ðá klausimà, teko kibti á moks-

lus. Iðstudijavau psichologijà, kuri teigë, kad mote-ris, matai, instinktyvus padaras. Kad ji nori vaikø irjai reikia patino, kuris ja pasirûpintø, kai bus silpnair bejëgë. Todël neva moterys nuo maþens ir suk-èiauja, siekdamos padaryti vyrus paklusnius, kadgalëtø jais naudotis kaip iðtekliø ðaltiniais. Iðstudi-javau ankstyvøjø laikø Baþnyèios mokymà pa-aiðkëjo, kad ji neturi sielos. Ið fizikos supratau, ko-dël moterá traukia þemë. Filosofija iðaiðkino, jog ne-svarbu, kà ji manytø apie savo groþá, tai subjekty-vus dalykas. Prie viso to dar pridëta, kad kiekvieno-je moteryje glûdi gyvatë, kuri yra nemirtinga. Esà

jau daug kas jà bandë nugalabyti ir iðlaisvinti mote-rá nuo jai paèiai kenksmingos dalies, bet niekamnepavyko (remiantis kontekstu, dauguma jø dabarLukiðkëse arba negyvi). Todël neva reikia nesiimtito, kas neámanoma, ir gyventi arba be moters, arbataip, kad ði gyvatë nepasirodytø. Ið medicinos su-pratau, jog á moterá reikia þiûrëti tiesiog kaip funk-cijø sumà. Remiantis ekonomika moteris vertingaprekë. Bandydamas klausytis, kà paèiosmoterysma-no apie save, supratau, kad nieko nesupratau.Þodþiu, atsidûriau aklavietëje. Pradëjau gerti. Mo-

kytis nesisekë, darbà irgi meèiau (buvau dëstytojas).Niekaip negalëjau iðspræsti ðios dilemos. Jei tokios,kokià jà ásivaizduoju, nëra, tai nëra ir tokios, kokià jàásivaizduoja Karolis ar kiti vaizduotës kaliniai. Taikà galø gale að myliu? Savo vaizduotæ? Bet kodëltada man jos neuþtenka, o reikia dar ir vaizdinio prie-þasties? Juk tai visai panaðu á mano iðprotëjusià tetà,kuri gyvena su girtuokliu ir mano, kad jis nuosta-biausias vyras. Ið tiesø, kai pas jà uþeinu, girdþiu, kadji su juo kalbasi kaip su tikru dþentelmenu. Kai sykápaklausiau, kaip jai pavyksta suderinti tikrovës ne-atitikimus, ji sakë, jog tai atrodo sudëtinga tik tam,kuris dar nesuprato, jog mûsø vaizduotë niekada vi-siðkai neatitinka tikrovës. Ði mintis atrodë iðganinga.Nutariau patikrinti jà praktiðkai ir pasakiau tetai, kadji man yra prasiskolinusi ir dabar norëèiau atgautisavo pinigus. Ir tegul tik nebando vaizduotis, jog në-ra jokios skolos. Juk pati sakë, kad vaizduotë neati-tinka tikrovës. Tada pradëjo lásti tetos gyvatë, ir man,ið dalies ðá tà supratus ir kai ko nesupratus, teko pasi-ðalinti.Bandþiau gauti atsakymà kaip Mendelejevas, bet,

kad ir kiek miegoèiau, man, be keliø erotiniø sapnø(kuriø vienas, gëda prisipaþinti, susijæs su teta), niekorimtesnio neprisisapnavo.Taèiau juk turi bûti kokia nors iðeitis. Mat galvoje

esantis idealizuotas, subjektyvus jos ávaizdis neduo-da man ramybës. Tas ávaizdis, kaip sakiau, yra gra-þus, bet jo nepakanka, kad bûèiau laimingas. Pasiro-do, man dar reikia ir jos, t. y. tikrovëje esanèios toávaizdþio prieþasties. Bet, remiantis tetos iðmintimi,t. y. þinant, kad mano ásivaizdavimas ir tikroji ji nëravisai identiðki, kyla klausimas: tai kà, po velniø, aðmyliu? Ávaizdá? Taèiau kodël tada man jo neuþten-ka? Tikràjà jà? Bet juk apie jà þinau tik tiek, kiekásivaizduoju. Na, dar kiek kiti papasakoja. Visgi me-luoèiau sau, jei nepripaþinèiau, kad tai, kà apie jàpasakoja kiti, yra visai ne tai, kà að matau. Tad kà gimyliu?Þinoma, yra vienas sprendimo bûdas. Nuvaþiuoti

pas jà ir padaryti kokià nors ðunybæ. Na, pavyzdþiui,nuvaþiuoti á namus ir gerai atausti dirþu, nepamirð-tant pasakyti, kad tai darau turëdamas tik gerø ketini-mø. Tada, ko gero, ji su manimi pasielgtø taip, kasmano ásivaizdavimà gerokai pakeistø, ir veikiausiaiji nustotø man bûti reikalinga. Èia, þinoma, vienas ið

Matas BYTAUTAS

Ji

RolandoANDRIJANOVOiliustracija


9Kûrybavariantø. Sakau vienas, nes, kaip jau apðvietë psi-chologija, yra nemaþas procentas moterø, kurios uþataudimà man bûtø ðirdingai dëkingos. Na, tarkime,kad ði pasirodytø ne tokia ir vis dëlto paveiktø manetaip, jog að pakoreguoèiau jos ávaizdá ir ji nebebûtøman TA. Bet net ir tada að kada nors, susimàstymoakimirkà, tarkim, ruoðdamas kilpà pasikart ar ðiaipdarbe per pertraukà neturëdamas kà veikti klausèiausavæs kà vis dëlto tuomet buvau ásimylëjæs: tà, kuriyra ir kurià apibûdinti galiu tik savo vaizduote (o taireiðkia, kad ji jau nebe ji, o tam tikra prasme að), arsavo vaizduotæ, kuriai susikurti tereikëjo pirminiotikrovës impulso?Klausimas lieka neatsakytas. Kà man galvoti, kai

sakau, kad tave myliu, ir kai þinau, jog tavæs nepaþás-tu?Dar didesnë painiava kyla, kai kartais sutikæs þmo-gø lepteli: Oho, kaip tu pasikeitei. Kà reiðkia ðieþodþiai, jei ne tai, kad ásivaizdavimas ir tikrovë, ku-riai ásivaizdavimas skirtas, tapo tokie neatitinkantysvienas kito, kad kelia nuostabà. Toliau viskas aiðku.Ásivaizdavimas pakoreguojamas, apie tai praneði arti-miesiems (nepatikësi, Petras visai sudurnëjo) ir ra-miai gyveni toliau.Kas èia keisto? Ogi tai, kad pasikeitimas, kuris

pasirodo susitikus, galëjo ávykti gerokai prieð patásusitikimà. Na, tarkim, prieð metus. Tada, paaiðkëja,visà tà laikà tu, þmogau, gyvenai su tokiu Petro ávaiz-dþiu, kuris visai jo neatitiko. Ne tik gyvenai, bet darvisiems ir skelbei apie já, kà pats manei: Galiu la-þintis, ponai, ið ko norit, bet uþ Petrà geresnio va-gies në Seime nëra! O iðgirdæs, kad Petras tapo Je-hovos liudytoju, netikëtum taip, kaip netikëjo apað-talas Tomas.Kà ði istorija rodo? Tarkim, ávaizdis kinta tik tie-

siogiai kontaktuojant su tikrovëje esanèia ávaizdþioprieþastimi (dar ir dël to, kà kiti apie tà asmená priðne-ka, þinoma, jei yra bent menkiausia galimybë, kadkalbomis bûtø patikëta). Tokiu atveju, jei gráþtumeprie to paties klausimo, kà gi að vis dëlto mylëjau,situacija bûtø dar sudëtingesnë. Juk, jei mano ávaiz-dis nëra ji ir jis kinta tik kontaktuojant su ja ar gau-nant informacijos apie jà, vadinasi, jis nekinta, kainëra nei kontakto, nei informacijos. Tai þinodamaspradedi suprasti, kad kiekvienà akimirkà, kai nëra josir tiesioginës informacijos apie jà (kuri gali bûti me-las), ji gali elgtis neatitikdama tavo ávaizdþio.Taigi viskas vis sudëtingiau. Dabar tu jau ne tik

neþinai, kà myli, bet neþinai ir to, ar myli tai, ko neþi-nai, nes neþinai, ar tai, kà myli, nepasielgë taip, kaspriverstø pakeisti ávaizdá ir nustoti mylëti.Èia atsiranda dvi fazës. Pirmoji kai jûs kartu ir tu

neþinai, kas ið to, kaip jà vaizduojiesi, yra tikrai ji.Antroji kai nesate kartu, ir tu ne tik neþinai, kà myli,bet iðvis negali bûti tikras, ar ji vis dar ta, kurià myli.Taip meilë veda á paranojà ir filosofijà, ir tada pri-

eini prie vienos vienintelës iðvados. Kad taip gyveni-mà galëjo sugadinti tik gyvatë.Su tokiomis iðvadomis gyveni, kol sutinki kità

moterá, kuri vël paskatina tave susikurti jos ávaizdá, irèia jau ankstesnës gyvatës nebëra. Taip atsiduri situ-acijoje, kai vël ne tik neþinai, kà myli ir ar iðvis myli,bet pradedi dvejoti, ar ir toji gyvatë nebuvo tik tavosusikurto ávaizdþio dalis.Trumpiau tariant, antroji meilë visada skiriama ið-

siaiðkinti, ar tikrai gyvatë buvo pirmojoje nelaimin-goje meilëje, kai tu neþinojai, kà ið tiesø mylëjai ir ariðvis mylëjai.Gal dël to antroji meilë trunka gerokai ilgiau, t. y.

be pabaigos (jei ne ta pati gyvatë). Vis dëlto ávaiz-dþio ir tikrovës atitikmens klausimas lieka atviras,kaip ir klausimas: kà gi, po velniø, að mylëjau?!

***

Po sëkmingos reabilitacijos, trukusios dvejus me-tus, supratau, kad tikriausiai didþiausia problema yrata, jog að negaliu gyventi suvokdamas, kad nesuvo-kiu, kaip gyvenu. Kam save kankinti tais klausimais?Koks tau skirtumas kaip, kas ir dël ko? Svarbu, kadmyli.

Dar po savaitës susitikau su ja. Papraðiau, kad ma-ne iðklausytø, nes man tai svarbu. Atsipraðiau uþ tai,kad tiek daug apie jà svarsèiau, ir dar labiau uþ tai,kad nieko apie ðiuos svarstymus nepasakojau. Ið pra-dþiø jos veide ðmëstelëjo sutrikimas, o paskui susi-domëjimas tuo, kà apie jà svarsèiau. Taèiau, uþuotpatenkinæs smalsumà, paaiðkinau, kad visa tai grei-èiausiai bus kilæ ið mano ðizoidinio charakterio bruo-þø. Èia jos veide atsirado uþuojauta, sumiðusi su ne-supratimu. Pasakojau jai, kaip man sekësi gydytis irkur buvo esminës mano màstymo klaidos. Kol galøgale ji neapsikentë ir pasiteiravo, ar mes kur nors,iðskyrus susiraðinëjimà internetu, buvome susitikæ.Truputá sutrikau, bet greit nusiraminau ir pasakiau,kad tai nëra labai svarbu.Ji niekaip negalëjo suprasti, kodël tai nëra svarbu.

Ji, matai, geraðirdë, èia atëjo tik ið uþuojautos man.Sakë: Palauk, palauk, apie kà tu èia kalbi? Kaip galibûti nesvarbu, kad mes nebuvome net draugai. Su-prantu, turi kaþkokiø sunkumø, bet kuo að èia dëta?Að gyvenu savo gyvenimà, ir tiek. Ko tu iðvis ið ma-næs tikiesi?Ðie jos þodþiai pribloðkë net mane, labiausiai su-

sivaldymu pasiþymëjusá pacientà. Pasirodo, ji nenoriprisiimti jokios atsakomybës uþ tai, kad buvau pri-verstas taip ilgai galvoti apie jà ir kankintis. Ne, neviskas jos kaltë, bet vis dëlto... Man kilo dvejopøminèiø. Ið vienos pusës, bûtø gerai jà nuþudyti, nes jidar ne vienà privers gydytis. Ið kitos pusës, ji manetraukë seksualiai, ir norëjau jà èia pat nurengti, apka-binti ir prisiglausti. Susivaldþiau ir pasakiau, kad jituri mane iðklausyti, kad geriau viskà supras, jei skirsman dar kelias minutes. Tu nesupranti, kad myli mane, tariau, nes esi

linkusi meilæ sieti su tuo, kad tau þmogus patogus...Palauk, palauk, neskubëk. Ir apskritai kaip tu galisakyti, kad manæs nemyli, jei pati tvirtini, jog manæsnet nepaþásti. Bet að ir nenoriu tavæs paþinti, tarë ji. Ar supranti, kà sakai? Pareiðki, kadmanæs nemy-

li, nes nepaþásti ir net nenori paþinti (ar gali bûti di-desnis antimeilës aktas?). Juk tu tik paþinusi manegalësi tikrai þinoti, ar myli, ar ne. Supranti, kad apiedëþutës turiná sprendi jos neatidariusi? Ko tu ið manæs nori? Nieko, tik tiesos, atsakiau. Kokios dar tiesos? pakeltu tonu, tarsi þmogus,

kuris turëtø, kà slëpti, pasiteiravo ji. Tos, kuri gal ir nebus visiðka tiesa, bet bent jau

man neatrodys, kad jos neþinau. Sakyk aiðkiau, tarë ji. Man reikia, kad pasakytum, kas tu esi. Tik tiek. Kam tau tai? Dieve mano, kas tu per þmogus. Kad galëèiau

tave palyginti su ta, kurià ásivaizduoju. Bet kam? Na, kad bûèiau tikras, jog tave paþástu arba

nepaþástu. Tik tada þinosiu, kas tu esi. Tik tada galë-siu suprasti, kà myliu. Dabar neþinau, kà myliu, betþinau, kad tai tu. Supranti, man bûtinai reikia su-vokti, kam esu neabejingas, tik taip galësiu supras-ti, koks esu. Na, tai tarsi galimybë save paþinti neper save. Mano psichologas to mokydavo visus, ku-riems bûdavo per sunku save suprasti. Jis sakydavo paþink save per kitus. Tad amþinàjá atilsá jam irstiprybës tam, kas já nuþudë. Að pritariu ir jo min-èiai, ir jo mirèiai. Turi suprasti, kad visà tà laikàsakiau sau: Nusiramink ir nesikankink ir tai kar-todamas variau save á dar didesnæ neviltá. Juk nie-kad nesakai bûk ramus, kai esi ramus. Juk tiesa,kad problema visai ne èia. Problema tik tai, kad að jàpadarau ið tam tikro gyvenimo fragmento. Apskritaiið kur að iðtraukiau, kad meilë egzistuoja ir egzista-vo? Kodël taip naiviai patikëjau tais, kurie patysneþino atsakymø? Kad ir kaip ten bûtø, að vis tiekgráþau á savo proto ribas ir tai, ko gero, mane iðgel-bëjo ne tik nuo gyvenimo sutrumpëjimo, bet ir nuonesibaigianèios kanèios. Tad praðau pasistengti irkuo tiksliau pasakyti, kas tu esi, nes að tikrai arbatave... arba...

Kà arba? paklausë ji. Arba nieko atsakiau. Arba tiesiog, na, man

sunku. Bet ne, neþinau... Na, gerai að nemoku meluo-ti. Mano mintys sukasi apie tai, kad darai man perdidelæ átakà. Tu esi ir valdovë, ir auka. Tiesiog matautave visiðkai nuogà ir bejëgæ, priklausomà nuo manosadistiniø polinkiø, bet kartu suprantu, kad esi manovaldovë ir verti mane su tavimi daryti tai, kam taskûnelis, kuris esi tu, prieðinasi. Að taip matau. Bettai neturi bûti svarbu. Svarbu tik tai, kad man pasaky-tum. Pasakyk, po velniø, kas tu.Ji staiga, nutaikiusi momentà, atsitraukë nuo ma-

næs ir iðgàstingu balsu riktelëjo, kad nedrásèiau artin-tis. Að ir neketinau, tiesiog atskleidþiau savo mintis.Norëjau bûti atviras, nes atvirumo reikalauju ir ið ki-tø. Prakeiktas pasaulis, kitaip nepasakysi.Po dviejø dienø mane iðveþë. Pasirodo, ji apie ma-

ne papasakojo tam paèiam Karoliui, ir ðis patarë jaikreiptis á policijà. Nereikia daug proto, kad suvok-tum, jog ðiuo manevru jis siekë paðalinti konkurentà.Bet yra ir kita medalio pusë. Að jai atvëriau tikrasmintis, o ðis niekðas, kaip ir daugelis kitø, jas slepianet nuo savæs. Vaisiø ilgai laukti nereikëjo. Po kieklaiko (dël vaistø poveikio negaliu pasakyti tiksliai)gavau laiðkà. Þinoma, jis jau buvo atplëðtas. Manau,já skaitë daktarai norëdami ávertinti, ar jis nepakenksmano gydymui.Laiðkas buvo graþus.

Apie maneNeþinau, kodël raðau, bet jei tau tai bus naudin-

ga, kodël gi ne. Privertei mane susimàstyti apie saveir atsakyti á klausimà, kas gi esu ið tiesø. Turiu prisi-paþinti, tai nebuvo taip lengva, kaip atrodë. Ið pra-dþiø norëjau raðyti, kad esu linksma, optimistë, sie-kiu tikslø ir panaðiai, bet paskui supratau, jog tainesu að. Ið tiesø að labai trapi ir slepiuosi uþ to opti-mizmo. O kartais pagalvoju, jog bûnu nenormali. Ne-þinau, ar turëèiau tau tai raðyti, bet, manau, tai dau-giau pasako apie tikràjà mane nei tos pavirðutinëssavybës, kuriomis þmonës ápratæ save apibûdinti. Iðtiesø neþinau, kaip tau atsakyti. Viena, kà galiu, taiapibûdinti savo svajones. O ið jø tu ir galësi susida-ryti vaizdà.Noriu bûti laiminga, bet neskirti laiko tam, kad

suprasèiau, kas konkreèiai yra laimë. Nenoriu kentë-ti ir bûti tokia, kokie yra kone visi mane supantysþmonës. Nenoriu bûti apgauta, bet þiauriai nemokuáþvelgti tikrøjø ketinimø. Dar noriu didelio namo (tur-bût tam, kad apsisaugoèiau nuo nenorimø þmoniø).Noriu ðuns ir ðeimos. Vaikø bet ne vieno, o keliø.Noriu, kad mano vyras bûtø stiprus ir galëèiau á jáatsiremti. Noriu pasijusti jame silpna. Labai nemëgs-tu monotonijos ir màstyti apie gyvenimà. Noriu tie-siog gyventi.Taip pat bûti graþi ir patraukli. Noriu nuotykiø

ir artumos. Svajoju bûti gera (nors turbût bloga ne-su). Noriu linksmintis. Noriu... Daug ko noriu!Neþinau, kiek tau tai padës mane suvokti, taèiau

bet kuriuo atveju sveik.Asta

Meluoèiau, jei sakyèiau, kad nesijaudinau skai-tydamas ðá laiðkà. Taip pat meluoèiau, jei saky-èiau, kad neþinau tiesos, jog tik atsakymas klausi-mà gali padaryti laikinà ir kartu atimti ið jo amþi-nojo klausimo statusà. Bet tame, kà ji paraðë, nera-dau nieko, kas tikrai bûtø ji. Tai raðë net ne ji, o josinstinktai ir socialinë nuomonë. O tai tikrai nëragerai. Ar galiu teigti, kad dël to ðio klausimo nie-kad neiðspræsiu? Neþinau. Taèiau gyvenimas dëlto ir ádomus, kad niekada nebûna taip, kad tu vie-nu metu bûtum tik vienoje situacijoje. Ðtai kad irman. Ilgai lauktas laiðkas bevertis, bet ðiandiensprendþiama, ar vaistø kursà man pratæsti, ar nu-traukti. Sakysite, bandymas ieðkoti ðviesos tamso-je? Nemanau. Visos aplinkybës tarpusavyje susi-jusios. Tad ir ði turës daug átakos tam, ar gráðiu prieanos, ar vis dëlto jos laikas manyje baigësi. Dëlvisa ko laiðkà ásidedu á kiðenæ.


10 Kûryba

Naktis nesibaigë. Vis dar negalëdamas uþmigti,Bjornas Hansenas gulëjo savo sûnaus namuose. Kojis apskritai iðsiruoðë á ðità kelionæ, kuri juk buvopasmerkta þlugti! Bent jau jeigu jon leistasi tu-rint garbingø ketinimø. Bet tokiu atveju ið ankstoþinoma, kad á jà leistis iðvis nëra ko. Negalima lan-kyti sûnaus ir jo ðeimos it niekur nieko, nes yranutikæ kai kas neatitaisomo. Susitaikymas galbûtpageidautinas, taèiau nëra ko apie já galvoti. Nesbûtina jo sàlyga yra kai kas, ko Bjornas Hansenasneturi. Jis neturi atgailos jausmo. Jis dël nieko ne-atgailauja. Nepakelia su atgaila susijusio sentimen-talumo. Negali pulti ant keliø. Negali muðtis á krû-tinæ. Negali raudoti prieð þmones. Jam neámanomaðliauþti keliais prie kryþiaus. Tokia yra mirtina tei-sybë. Nes jis negali atgailauti. Netiesa, kad jis at-gailaujàs. Jam atidavë kûnà ir galvà. Reikia gy-venti gyvenimà. Toks egzistencijos minimumas. Irá ðità egzistencijos minimumà Bjornui Hansenuireikia atsiþvelgti. Á já jis atsiþvelgë. Bjornui Hanse-nui buvo neámanoma nuo jo atsiriboti. Tada belik-tø nusiþudyti. Gyvenimà galima sugriauti, bet neatgailauti dël jo. Sentimentalumui Bjornas Hanse-nas kaþkodël buvo visiðkai abejingas. Ir nenorëjobûti kitoks. Nors pasidavus sentimentams ir bûtøgalima numalðinti tà susitaikymo ilgesá, kuris taipgiliai slypi visuose mumyse.Todël jis gulëjo èia. 67-68 metø vyriðkis, apimtas

sielvarto, savo sûnausnamuose.Poaðtuoniolikosmetønuo to, kai buvo mestas á bëdà, demaskuotas, kai ið joatëmë bet kokià pagarbà, o jis leidosi paliekamas,tiesiog uþdaromas gëdoje ir paniekoje. Jis leidosiuþdaromas. Nuo tada, tiesà sakant, neávyko nieko,nieko ir negalëjo ávykti. Nes netiesa, kad jis atgailau-jàs. Ir jis tai sako visiðkai rimtai. Tegu jis guli negalë-damas uþmigti savo sûnaus namuose, savo vieninte-liø giminaièiø namuose, guli bûdraudamas, klausy-damasis visø namo garsø, medienos garsø, bet jis taisako visiðkai rimtai. Netiesa, kad jis atgailaujàs. Taireikðtø, kad jo sumanymas buvo klaida. Ir dabar jisgalvoja ne apie patá demaskavimà apie já uþtektinaiprigalvojo per visus praëjusius metus, jis buvo ganaskausmingas ir gëdingas; jis nuolat, ypaè pirmaisiaiskalëjimo metais, galvodavo apie tà kvailumà arba

idiotiðkà kvailà narsumà, tà apgailëtinà pasitikëjimàsavimi, jeigu nepasakysime arogancijà, kuri prive-dë prie demaskavimo bûtent tà dienà; bet kai buvoiðleistas, kai jau iðtrûko á laisvæ, jis stengësi kiek áma-noma maþiau apie tai galvoti, o verèiau leisti kiek-vienai dienai pasitenkinti savais rûpesèiais ir maþaisdþiaugsmeliais, ir vargais (tarkim susirasti bûstà,drabuþiø ir maisto), ir ramiomis valandëlëmis, tykiaisau, ramiai, be minèiø apie bet kà; arba jis vël galvo-davo, bet daugiausia pirmaisiais metais, kol sëdëjouþdarytas ir gal iðkart iðëjæs á laisvæ, bet ilgainiui vismaþiau ir maþiau, o galiausiai ir visai nebe, apie tai,kas ið tiesø sukëlë lankomosios prieþiûros darbuoto-jos nepatiklumà ar netgi átarumà jo atþvilgiu, juk kaþ-kas vis tiek buvo, kaþkoks jo asmenybës bruoþas, tai, kaip jis atrodë, nepajudinamai sëdëdamas invali-do veþimëlyje, kaþkas, kas buvo dirbtina, kas këlëátarimà, bet kas bûtent? to jis niekada nesuprato irjau daugiau kaip deðimt metø apie tai nesusimàstë irneturëjo tikslo dabar ið naujo apie tai màstyti; jeigujau taip, tai dabar jam derëtø pagalvoti apie kitus toávykio aspektus, o bûtent kaip, po galais, jis galëjotikëtis, kad visa tai galiausiai pagaliau pavyks, okas, jeigu jis, pavyzdþiui, bûtø rimtai susirgæs ir turë-jæs leistis apþiûrimas, gal netgi operuojamas ligoni-nëje dël ko nors kito juk yla bûtø iðlindusi ið maiðo,bet tuo metu jis në neabejojo, kad pavyks, buvo vi-siðkai ramus, visà laikà absoliuèiai susitvardæs.Praëjo beveik 20metø nuo to, kai jis priëmë spren-

dimà imtis didelio ir, svarbiausia, galutinio gyveni-mo projekto. Sësti invalido veþimëlin, bûnant 51-52metø amþiaus, ir likti jame visam laikui. Nepasilie-kant galimybës atsitraukti. Invalido veþimëlin jis së-do savo noru, ilgai ir kruopðèiai planavæs, á tai buvoátrauktas visas bûrys þmoniø ir Norvegijoje, ir Lietu-voje. Ypaè du gydytojai, daktaras Ðiocas ið Kongs-bergo ir vienas gydytojas ið Vilniaus, kurio vardà poðitiek metø, deja, uþmirðo. Grandiozinis planas; bejokios abejonës, tai buvo afera, bet pirmiausia svai-gulá keliantis planas. To pasekmë kad Bjornas Han-senas, sudalyvavæs, rodos, demokratijos konferenci-joje Vilniuje, kur valstybës pareigûnai ið Norvegijosturëjo pasidalyti patirtimi, arba, sakykim tiesiai, pa-mokyti pabaltijieèius, kaip valstybës institucijos de-

mokratiniu bûdu vykdo bûtinas pareigas, pavyzdþiui,renka mokesèius, uþ kà tuo metu Bjornas Hansenasbuvo atsakingas Norvegijos miestelyje Kongsberge,po trumpos atostogø savaitës Lietuvoje gráþo namoinvalido veþimëlyje su medicininiais dokumentais,liudijanèiais, kad po eismo ávykio jis tapo invalidu.Kà ið viso to jis prisiminë dabar, gulëdamas lovo-

je? Prisiminë, kad projektas tam tikra prasme buvogalutinis. Galø gale jis pateikë atsakymà. Bet á kà taibuvo atsakymas? Ðiandien jis nebuvo visai uþtikrin-tas. Tai lyg ir iðsitrynë ið sàmonës. Bet juk turëtø pri-siminti? Kitaip jo popieriai prasti.Visgi vienas dalykas jam buvo aiðkus. Tai jo

gyvenimo þygdarbis. Jis vis dar prisiminë triumfà,patirtà, kai pavyko viskà ágyvendinti, kai buvo nu-gabentas á SAS lëktuvà Vilniaus oro uoste kaip pas-kutinis keleivis, prieð pat jam iðvykstant Oslo krypti-mi, invalido veþimëlyje, lydimas dviejø graþuèiø lie-tuviø slaugytojø, ir kai lygiai taip pat já pasitiko dvinorvegø slaugytojos Fornebu oro uoste ir greitosiospagalbos automobiliu pargabeno namo á Kongsber-gà. Tai, kad jis ðitai ágyvendino. Tai buvo neprilygs-tama, ir jam nesinorëjo ðio jausmo prarasti. Deja, turë-jo tai pripaþinti net ir ðià siaubingà naktá, praëjus 17metø.Bet kodël jis tai padarë? Tai buvo protestas. Visø

pirma jis siekë atlikti baigtiná veiksmà. Toká, nuokurio, taip sakant, neámanoma atsitraukti apsigal-vojus; vadinasi, toká, kurio neámanoma ir niekadanebus ámanoma atitaisyti, juk mûsø laikais galimaatitaisyti beveik viskà, iðskyrus fizines avarijas, kaipantai neágalumà. Bet kodël jam taip reikëjo ðitoprotesto? Dël ko mano gyvenime tai buvo taip bûti-na? To að nebeástengiu prisiminti, jau daug laikopraëjo, ir mano gyvenimas dabar, kiek já apskritaidar galima pavadinti gyvenimu, neturi në menkiau-sio panaðumo á tà, koká gyvenau anuomet kaip ger-biamas þmogus Norvegijos kasyklø mieste, valdþiosatstovas mokesèiø iðreikalautojas, taigi net paèiosvalstybës atstovas. Kodël bûtent jam turëjo kilti idë-ja imituoti negalià, kad bûtø panaðus á þmogø, svars-të Bjornas Hansenas. Imituoti þmogø toká, kokiamnuo pradþiø ir lemta bûti, bûtybei, turinèiai pasi-tikti savo likimà. Tam tikra prasme gráþti prie þmo-

Dagas SOLSTADAS (Dag Solstad, g. 1941 m. Sandefjorde, Norvegijoje,ðiuo metu gyvena Osle ir Berlyne) vienas ið garsiausiø mûsø laikø norvegøraðytojø, apdovanotas ávairiais prizais, tarp jø Bragës premija (1998 m. Bra-gës garbës premija uþ viso gyvenimo kûrybinæ veiklà ir 2006 m. uþ romanàArmandas V.), Dobloug premija (1996 m.), prestiþine Ðiaurës kraðtø tarybosLiteratûros premija (1989 m.) ir tris kartus Norvegijos kritikø premija (1962,1992 ir 1999 m.). Naujausias D. Solstado romanas Netirpus epinis elementasTelemarke 1591-1896 m. (2013 m.) nominuotas Bragës premijai. 2011-ai-siais 70 metø jubiliejø minëjæs raðytojas pagerbtas iðskirtiniu apdovanoji-mu: valstybiniu garbës atlyginimu, kuris jam bus mokamas iki gyvos galvos.Beje, per visà istorijà tik trys kiti Norvegijos menininkai yra gavæ toká apdova-nojimà. Sandefjorde, gimtajame raðytojo mieste, jo vardu pavadinta aikðtë.D. Solstadas debiutavo 1965 m. noveliø rinkiniu Spiralës ir netrukus ási-

tvirtino kaip vienas átakingiausiø Norvegijos raðytojø. Jis lyginamas su FranzuKafka, Albertu Camus, Witoldu Gombrowicziumi ir kitais pasaulinës literatû-ros grandais. Taip pat yra paraðæs apsakymø, pjesiø, esë ir, beje, reportaþø iðfutbolo pasaulio èempionatø. Bene labiausiai iðgarsëjo romanais, kuriø ðiuometø yra iðleidæs aðtuoniolika (Septynioliktas romanas, kaip galima suprastiið pavadinimo, yra vienas naujausiø raðytojo ðio þanro kûriniø). D. Solstadokûryba iðversta á 30 uþsienio kalbø.Septynioliktame romane toliau pasakojama apie Bjornà Hansenà, lietuviø

skaitytojui paþástamà ið Vienuolikto romano, aðtuonioliktos knygos. Kaip pri-simename, Bjornas Hansenas, protestuodamas prieð bûtá, ágyvendino keistà su-manymà apsimetë neágalus, ásigijo falsifikuotus medicininius dokumentus irryþosi likusá gyvenimà praleisti invalido veþimëlyje. Ðiame romane suþinome,

kad já galiausiai demaskavo átari lankomosios prieþiûros darbuotoja. Taigi seka-me tolesná personaþo gyvenimà po ðio ávykio. Septynioliktame romane gali-ma iðskirti dvi dalis. Pirmojoje aprëpiamas gana ilgas laikotarpis, aðtuoniolikametø, per kuriuos jis pasëdëjo kalëjime, iðëjo ið jo, susirado bûstà, veiklos irgaliausiai sulaukë pensinio amþiaus. Antrojoje dalyje pasakojama apie vienàsavaitgalá, kai Bjornas Hansenas ryþosi aplankyti savo sûnø Peterá, norëdamaspamatyti já ir susipaþinti su jo ðeima þmona Tëja ir sûneliu Vigu. Romane gaususimbolinæ, metaforiðkà prasmæ turinèiø elementø tai kryþkelës, rodyklës, neat-sidarantis langas, Soreno Kierkegaardo knyga Liga mirèiai, Vigo nuotraukos,kuriose berniukas vilki komiksø personaþø kostiumais, ir, þinoma, stulbinantiskraidykliø kelionë dangumi. Skraidyklës panaðios á paukðèius jos laisvaiskrieja beribëmis platybëmis. Bet koká paukðtá jos labiausiai primena? Nepagau-namà laimës paukðtæ? Ar plëðrø, svetimà grobuoná? Bjornas Hansenas ilgisiðeimos, savo kûno ir kraujo, bet ar tas ilgesys pakankamai stiprus, kad jis iðtrûktøið vienatvës, izoliacijos ir uþsisklendimo knygø bei ilgais sakiniais besiliejanèiøminèiø pasaulyje? Nuo ko sprunka Bjornas Hansenas paskutiniuose romanopuslapiuose? Jis pakilo ar buvo priverstas pakilti ið invalido veþimëlio, bet ariðsivadavo ið invalidumo? Ar jis galës kada nors bûti laimingas? Ir kiek kiek-viename ið mûsø yra Bjorno Hanseno?

Dag SOLSTAD

Septynioliktas romanasIðtrauka


11Kûrybagaus lemties, kurià mûsø laikais teámanoma pasiek-ti prisiimant imituojamàjà, taip, mëgdþiojamàjà bû-senà. Taigi visiðkas absurdas, galvojoBjornasHan-senas. Ne, dar blogiau, visiðka neámanomybë. Mi-sija neámanoma, galvojo Bjornas Hansenas apie sa-ve kaip apie þmogø, koks jis, reikia manyti, buvoprieð 15-20 metø.Taèiau tai buvo protestas, dël to negali kilti jo-

kiø abejoniø. Bet kiekvienàsyk, kai Bjornas Hanse-nas apie tai pagalvodavo o ðià naktá jis daug kartøapie tai galvojo jis pratæsdavo ðià minèiø sekà,màsliai pridëdamas, jo manymu, kaip savojo men-talinio imuniteto elementà, jog tàsyk ðis protestas,matyt, tûnojæs giliai jame, jeigu jau jis ið tiesø pada-rë tai, kà padarë. Reikia nepamirðti, kad èia kalbasukasi apie vyrà, kuriam buvo sukakæ penkiasde-ðimt metø, taigi kuris jau buvo perþengæs gyvenimozenità, pridûrë jis, galima sakyti, ramiai. Nors artikrai perþengæs zenità? Taip Bjornas Hansenas ne-bûtø pasakæs, bent jau ne tàsyk, ir juoba ne dabar.Taip, jeigu ir yra koks nors amþius, kuris þmogausgyvenime atitinka zenità, tai kaip tik ðis. Taip, me-tai po to, kai þmogui sueina penkiasdeðimt, tikriau-siai ir yra patys svarbiausi ir turtingiausi gyvenime.Tuo metu apie tai nesusimàstai, bet vëliau, þvel-giant retrospektyviai, kaip dabar, man tai atrodo ko-ne akivaizdu, galvojo Bjornas Hansenas, gulëda-mas ir mëgindamas rekonstruoti savo minèiø eigà,kuri prieð 17 metø privedë prie to, kad Bjornas Han-senas sëdosi invalido veþimëlin, simuliuodamas pa-ralyþiø. Savo gyvenimo virðukalnëje jis manë esantreikalinga pateikti savo atsakymà. Tai turëjo bûtijam svarbu, dabar galvojo Bjornas Hansenas. Ne,ðitai svarbu suformuluoti: mano gyvenimo virðukal-nëje maniau, kad reikia pateikti mano atsakymà. Taiturëjo bûti man svarbu, galvojo jis. Bet koká atsa-kymà? Kurá pateikti man buvo svarbu? Ir kam? Tai-gi kam. Kam að turëjau tàsyk atsakyti? Bûèiai kaiptokiai. Visa kam.Visybei. Omes dar nepriëjome prieklausimo apie Dievà. Bjornà Hansenà ir jo Dievà. Irbûties rimtumà. Gyvenimo virðukalnëje BjornasHansenas griebësi savo didþiojo baigtinio projekto,kuris nieko nepasako, bet visa byloja. Jis bylojoBjornà Hansenà kaip bûties eiþëjimà. Ðá jausmàatpaþástu, ðnabþdëjo Bjornas Hansenas. Bet kaipdël to, ko neástengiu perprasti? murmëjo jis. Dëlsusinaikinimo. Kaip dël jo? Juk negali prieð já uþ-merkti akiø? Net jeigu neástengi jo dabar perprasti?Taip, ko gero, galiu, konstatavo jis. To susinai-kinimo esmë man nesuvokiama. Supratau, kad tai neatðaukiamas veiksmas, bet susinaikinimo esmësnesuvokiau. Tikësit ar ne, bet tada jos nesuvokiau,nesuvokiu ir dabar. Taèiau ið mano protesto iðplau-kia, kad Dievas egzistuoja. O Dievu að netikiu. Ir visdëlto ið to, kà padariau, galima teigti, kad Dievasegzistuoja. Ne tik, kad bûtis yra negailestinga. Kaisëdëjau kaip apsimetëlis invalido veþimëlyje, apsi-gaubæs pledu, ið to kilo visa apimanti Dievo meilë.Bûtis pernelyg tuðèia, kad imtumeis tokio beprotið-ko sprendimo. Tik Dievas galëtø já suprasti. Ne koksnors asmeniðkas Dievas. Bet Dievybës sàvoka, eg-zistuojanti þmonijos istorijoje, taip pat ir tais daþ-nais atvejais, kai ji pateikiama apvilkta pasakojimoapdaru. Að buvau vienas su savo Dievu. Ar ið manoveiksmo iðplaukë, kad liksiu vienas su savo Dievuiki pat savo dienø pabaigos? Ðios bûsenos? Turbûttaip, tikriausiai ði mintis tûnojo snûduriuodama. Að,sëdintis invalido veþimëlyje, stovinèiame prie langoviename virðutiniø aukðtø tame Kongsbergo daugia-aukðtyje, kur gyvenau. Taèiau tada buvau demaskuo-tas. Ið esmës. Taip, visuomenëmane prièiupo. Pasodi-no uþ mûro sienø. Bet bûèiau nieko prieð ir toliau taipgyventi iki savo dienø pabaigos. Invalido veþimëly-je, viename ið virðutiniø aukðtø Kongsbergo daugia-aukðtyje. Vienas su savo Dievu. Apsigaubus pledusëdëti prie lango ir þiûrëti pro já. Vyriðkis invalidoveþimëlyje, kuris, suvedus visus galus, netiki egzis-tuojant Dievà. Jis nepajëgia to suvokti. Nepajëgiadabar, nepajëgë në tada. Galbût jam tai pernelyg irnerûpëjo, svarstë Bjornas Hansenas. Bet ðtai juk jissëdi dabar neatðaukiamai vienas, su savo Dievu.

Ið norvegø kalbos vertë UgniusMIKUÈIONIS

Ið kur Tautvyda Marcinkevièiûtë þino, kiek drus-kos valgë etruskai, jog ëmë masiðkai mirti ir galiau-siai iðnyko? Manau, jai pasufleravo kalba. Þinoma,ne etruskø, nes ji taip pat iðnyko. Paprasèiausiai lietu-viø kalboje druska labai graþiai limpa prie etruskø,jei tik ásiklausai á þodþiø ðnabþdesá. Taip ásiklausy-dama poetë dëlioja ne tik poezijos rinkinius suaugu-siesiems, bet ir vaikams. Kalbëjimosi su visais ðiaisskirtingais skaitytojais principai beveik sutampa, nespagrásti kalbinëmis asociacijomis ir paskui juos klas-tingai sëlinanèiais paradoksais. Kartais jie pasiteisi-na su kaupu, o bûna, kad nuveda á taip ir nesukim-banèiø kalbiniø objektø brûzgynus. Kai iðdauþi lan-gà, namie tampa ðalta, ir gali iðvykti pasiðildyti prieGango. Arba tapæs prokuroru imi nardyti po liûnà.Gal ir taip... Taèiau ðios dëlionës kartais truputá dvel-kia netikrumu. Tiesa, toks savotiðkas áprasto kasdie-nio pasaulio vaizdo ir naujai kuriamos literatûrinësrealybës nesutapimas ypaè skatina stebëtis suaugu-

Maþoji etaþerë

TautvydaMarcinkevièiûtë.Etruskai valgëdruskà. Vilnius:Homo liber, 2013.

siuosius. Vaikams keisti deriniai yra kasdie-nis smegenø maistas. Kituose eilëraðèiuoseiðsiskleidþia gana paradoksalûs, taèiau áspû-dingi ir þaismingi vaizdai: pavyzdþiui, miestàpo þiemos tvarkantys gyvûnai arba visai nau-jomis reikðmëmis iðsivejantys irisø siûlai, tar-si kosmonautai skalbimo maðinoje ásisukan-tys skalbiniai.Poetës eilëraðèiai kartais turi aiðkø moty-

vaciná pamuðalà (moralà, prasmines poteks-tes, tarp eiluèiø sudëtà paslaptá), o kiti sklei-dþiasi tiesiog kaip vaizdas ar iðplëtota mintis.Taip susipaþástame su kale, kuri nori gyventibokðte, apþiûrime kà tik ásigytà skalbyklæ. Oapie tai, kad iki narsos kopiame per savo bai-

mes, jau reikia ðiek tiek pasvarstyti ir susivokti.T. Marcinkevièiûtës poezijos kalba, nors ir rimuo-

ta, tikrai nëra skambi ir iðvalyta. Jokiø iðravëtø þo-dþiø gëlynø tik laisvai ir spontaniðkai besiformuo-janti, skirtybes bei nutolusias mintis jungianti, þo-dþiø netausojanti kalbos maiðalynë. Vaikams á jà ten-ka panerti ir pridëti nemaþai pastangø, kol sugaussvarbiausias mintis, iððifruos jø prasmes. Jei manote,kad lengvai atsakytumëte á klausimà, kokia kalbagalvoja anglai, tai T. Marcinkevièiûtës eilëraðtis justikrai paklaidins.Ko gero, tokie kalbiniai rebusai yra uþduotis ðiek

tiek vyresniems vaikams, kurie jau kopia á pirmàsiaspaþinimo virðûnes ir skaitydami tokias kiek klaidi-nanèias knygas. Todël su jais kalbamasi apie gimimàir mirtá, apie visur esantá Senelá ir mumyse slypinèiusþvëris. Ne tik apie vidines atvertis, bet ir apie iðoriniopasaulio spyglius: reklaminius vaikus ar maðinas, ku-rioms jau nusibodo neskanûs degalai.

Renata Ðerelytë.Sraige, nerûkyk. Vilnius: Lietuvosraðytojø sàjungosleidykla, 2013.

Raðytoja Renata Ðerelytë yra sukûrusi visà keistøKrakatukø pasaulá: pievelæ, jûrà ir kosmosà. Taèiaudabar su nauja poezijos knygele vël sugráþta á þemæ.Ir ji atrodo ne tokia jau linksma ir spalvinga vietagyventi. Èia vaikai sapnuoja liûdnus, slogius sap-nus, kaþkà vis praranda, bijo, susiduria su rûkymu iralkoholizmu. Þodþiu, tampa ðiurkðèios gyvenimo re-alybës ákaitais, daþniausiai nesulaukianèiais jokio pa-aiðkinimo. Todël raðytoja imasi juos skiepyti savopoezija ar bent jau praneðti vaikams, kad jø skaus-mas, liûdnos patirtys yra pastebimos ir suprantamos.Tokia kilni misija, be abejo, labai naujai ir netikëtaiásiterpia á vaikø literatûros procesà, taèiau verèia irðiek tiek nuogàstauti.Eilëraðtyje lëtai ðliauþianti rûkanti sraigë prime-

na jau ne trapø ir bailø gyvûnëlá, o kaþkà niekingokreèiantá padarà. Skaitydamas toliau, vaikas suþi-no, kaip jam nepasisekë, jog tenka gyventi ðaltameaukðtame daugiabutyje. O kà jau kalbëti apie ið deg-tinës butelio lendanèià susiraukðlëjusià raganà arakiniais nosis pasibalnojusius tëvelius, kurie labiaumëgsta raides ir skaièius, o ne gamtà. Tiesiog eilë-raðèiai monstrai, kuriø kalba daug arèiau prozos neipoezijos, jø herojai skatina apsiþvalgyti, ar tikraiaplinkui netyko pavojai, kuriø iki ðiol nepaþinai;tekstus lydi ir dar labiau gramzdina grubios, primi-tyvios Graþinos Turèinskienës iliustracijos. R. Ðere-lytë mano, jog ðnekëtis su vaikais nukreipiant kal-bà vien apie saulytæ ir pasakø fëjas paprasèiausiainesàþininga. Gal ir taip, bet ankstinti gyvenimovargus taip pat nerekomenduotina. Galbût tamskaitanèiam vaikui baisus daugiabutis yra jaukiau-sia vieta gyventi, o rûkantis tëtis vienintelis ir ge-riausias pasaulyje. Na, bet dabar jis jau turi bent vie-

nà ydà. Visgi tai tik ðalutiniai pasvarsty-mai. Ðiø klausimø atsakymai tûno jau uþ-augusiuose ateities vaikuose ir dabar iðjø niekaip neiðkrapðtomi. Taèiau knygaskatina susivokti, kaip reikia ir galimakalbëtis su vaikais, kokia poetinë kalbajiems geriausiai suprantama ir artima.Tiesa, ðie niûrûs debesys susigrûdæ tik

knygos pradþioje, vëliau juos gerokai pra-sklaido sapnø, vizijø ir haliucinacijø, kos-miniø platybiø ir gamtos groþio kupinapoezija, kurioje graþiausiai skleidþiasi ne-pasakyti þodþiai. Eilëraðtyje mama iðei-

na á miðkà þibuèiø, bet, paskleidus poezijos kerus,pakvimpa neþinia ir paslaptimi. Jos iðëjimas á tamsømiðkà ir pagaliau tamsoje iðsiritusi saulë suskambakaip simboliø kalba. Ir vaikams pasiûlomas ne tikiðorinis, bet ir vidinis poezijos gyvenimas, kurio ikigalo sugauti neámanoma. Eilëraðèio Paukðtis su sli-dëm herojus taip ir lieka paslaptinga bûtybë, kurio-je dera þaismë, vaizduotë ir kaþkas antgamtiðko, slap-to. Apskritai daug netiesiogiai kalbama apie iðëji-mus, pasitraukimà, iðnykimà, virtimà kuo nors kitu. Irne tik filosofinio prado posmuose.Dþiugiuose ir vaiskiuose eilëraðèiuose vaizdai ne

ðiaip sau ryðkûs, nes autorë ir toliau nepailsdama gau-do netikëtumus. Sausainiø namas pastatytas ið þie-dëjanèiø, ragëjanèiø ir pelijanèiø sausainiø, taèiaulabai linksmai sau dûzgia:

Ir ragëja, nors ne raganosiai,Nors ne pelës pelija vis tiek.Ir kutena cinamonas nosá,Ir pipirai jà grauþia, nors rëk.(p. 29)

Knyga Sraige, nerûkyk nesuskirstyta skyriais,bet ji pati labai aiðkiai iðsisluoksniuoja. Pabaigaimums paruoðtas susitikimas su seniuku. Ir ði temaatseka dar nuo Krakatukø kosmose laikø, kai daugkalbëta apie nelabai tikrus ir nuobodþius mokslinin-kus. Ðtai toks maþas seneliukas labai rimtas ir nege-bantis svajoti vaikiukas priverstas mokytis gyveni-mo ið naujo, nes knygose, pasirodo, paraðyta tik pusëtiesos. Na, þinote, toks puskvailis jaunasis intelektu-alas, kuriø raðytoja, matyt, labai nemëgsta.

Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË


12 Atgarsiai

Audronë MEÐKAUSKAITË

Prie knygølentynosLapkrièio 19 d. Kauno menininkø namuose su-

sirinkæ þmonës neskaitë, o kalbëjosi apie knygas.Renginyje Knygos: skaitytos, skaitomos, skaity-tiniausios dalyvavo naujasis knygneðys, poetasir vertëjas Marius Burokas, literatûrologë ir vertëjaGabrielë Gailiûtë, Kauko laiptø leidyklos direk-torius, poetas Viktoras Rudþianskas. Na ir tie, ku-riø gyvenimuose knygø daugiau nei kitko: raðyto-jai, knygynø darbuotojai, bibliotekininkai ir ðiaipaktyvûs skaitytojai.V. Rudþianskas kaunieèiams geriausiai paþás-

tamas. M. Burokas rugsëjo 13 d., Vilniaus knygøfestivalio atidarymo metu, buvo paskelbtas pir-mus metus teikiamos Naujojo knygneðio pre-mijos laureatu. Jo rengiamos Uþkietëjusio skai-tytojo kronikos portale Bernardinai.lt yra vie-nas geriausiø þemëlapiø keliaujantiesiems poknygø pasaulá. Ypaè uþsienyje pasirodþiusiø kny-gø, nes, nors kalbas ir mokame, tokiø skaitome neitin daug. Neþinia, kiek sveikatos atima nuolati-nis narðymas po internetà ir naujienø paieðka, ne-sibaigiantis knygø skaitymas, bet mums tai ne-ákainojama dovana. Naujojo knygneðio premi-ja norima atkreipti dëmesá á tuos, kurie tiek spau-doje, tiek elektroninëje erdvëje informuoja apieádomius, vertingus ir skaitytinus tekstus, popu-liarina gerà literatûrà. Tokios ir prastesnës litera-tûros ypatybës bei labai besiskiriantis jø sklaidosintensyvumas buvo viena pokalbio temø.Vertëja ir literatûrologë G. Gailiûtë daþniau-

siai knygas verèia, taèiau dabar dar ir intensyviaipristatinëja Metø knygos rinkimuose dalyvaujan-èias, nes ðiais metais tapo vertinimo komisijos pir-mininke. Be to, raðo disertacijà, kurioje tyrinësmûsø skaitymo pomëgius ir skoná. Todël dabarlabai daug skaièiuoja, kiek ir kokiø Lietuvos au-toriø knygø perskaitë lankytojai. Skaièiai, beje,tikrai intriguojantys, nes pirmosios vietos lai-mëtojos neatspëjo niekas. Taip, ðá kartà moterið-ka giminë, nes moterys raðytojos, su gana retomisiðimtimis, yra neabejotinose populiarumo virðû-nëse. Knygynø statistika, kurià vakaro vedëjasVidmantas Kiauðas per didþiausius vargus gavokeliose Kauno vietose, taèiau slapta paskelbë tikvakaro dalyviams, byloja, jog èia vyrai raðytojainëra diskriminuojami. Moterims, matyt, bibliote-kos patinka labiau nei vyrams, nes tenka pripa-þinti tendencijà, jog skaitanèios moterys renkasijø pasaulëþiûrà geriau iðreiðkianèias autores.Kadangi statistika ypaè lengvai kintantis ir

koreguojamas dydis, nuo jos teko pereiti prie kiekplatesnës tematikos. G. Gailiûtës manymu, labai

svarbu iðtrinti ryðkià linijà, dabar nubrëþtà ski-riant populiariàjà (kuri iðsyk traktuojama kaipðlamðtas) ir elitinæ literatûrà, suprantamà tik pa-vieniø iðsilavinusiø þmoniø. Tai nesàþiningasþvilgsnis jau vien todël, kad neturime populia-riosios literatûros (trileriø, fantastikos, detekty-vø) tradicijos ir refleksijos. Vilties, kad toks po-þiûris iðsisklaidys, teikia vis atsirandantys itin po-puliarûs ir kartu intelektualûs autoriai. Vertëja turikonkreèiø árodymø, kad net laikas nebûtinai sà-þiningai atsijoja vertingiausius dalykus, nes kaikurie labai prasti romanai bibliotekose jau kelisdeðimtmeèius vis atsiduria lankytojø krepðiuose.Kita vertus, prestiþinëmis premijomis ávertintø ra-ðytojø knygos taip pat intensyviai skaitomos.Tuomet kaip pamatuoti knygø vertæ? Toká klau-simà paprasèiausia uþduoti ðiuolaikiniams knyg-neðiams. M. Burokas prieð rinkdamasis, kà skai-tyti, pirmiausia domisi autoriumi, o ne jo lytimi,taèiau tokiai knygø atrankai tenka pasiruoðti.Deja, þinios, kurios atkapstomos domintis pa-

saulio knygø naujienomis, ne visada praverèiamûsø ðalyje. Pasak M. Buroko, net jei leidyklosir norëtø leisti prestiþiðkiausiø pasaulio premijølaimëtojas, bijotø, kad jos uþsigulës lentynose.Ir ne tik dël sudëtingo turinio, bet dël vis labiaudidëjanèiø romanø apimèiø. Pasirodo, ðiais in-terneto ir trumpø praneðimø laikais nieko nebe-stebina ir nebaugina beveik tûkstantá puslapiøsiekiantys tekstai. Lietuvius, deja, vis dar. Taipgeriausia literatûra ir neprasimuða pro labai prag-matines kliûtis.Kultûros finansavimas ðiuo metu ypaè orien-

tuotas á lituanistikà pirmenybë teikiama lietu-viø autoriams. Todël átikinti kà nors versti ne kla-sikinius, akademinius, o ðiuolaikinës literatûroskûrinius beveik neámanoma. Taip, leidyklos lei-dþia daug uþsienio autoriø, taèiau tik tuos, kurieyra labai paklausûs ir neða pelnà, apgailestavoG. Gailiûtë.Be populiariosios literatûros, mus pasiekia ne-

maþai populiaraus mokslinio stiliaus monografi-jø, bet, pavyzdþiui, uþsienio poezija yra apskritaineatrasta þemë, jei neskaièiuotume greit pasimirð-tanèiø retø publikacijø spaudoje. M. Burokas vi-sai noriai sudarytø amerikieèiø poetø antologijà,dar prikalbintø Gytá Norvilà parengti vokieèiø rin-kiná ir t. t., taèiau kol kas jø niekas nenori leisti, nesjos nebus remiamos.Tik keletà uþsienio autoriø iðleidusi ir Kauko

laiptø leidykla, nes ðiø knygø pasirodymu Lie-tuvoje daþniausiai pasirûpina jø ðaliø institucijos.V. Rudþianskas taip pat turëjo konstatuoti, kadprozos knygos uþlygina finansines duobes, ku-riø, deja, pridaro poezija. Gelbsti nebent jubilie-jai, metinës ar penketukai, deðimtukai, kurie po-

puliarumà lemia labiau nei raðytojø vertinamospremijos. Tokie leidyklos iðgyvenimo reikalaiámanomi tik tada, kai nesitikima pelno. Ðtai èialeidëjams ir iðkyla dilema, ar laukti rëmimo ir më-ginti iðlaikyti kokybës lygá, rûpintis literatûroslauku ir tæstinumu, ar likti savarankiðkiems, ta-èiau taikytis prie skaitytojø skonio.G. Gailiûtë pastebëjo, jog apie keturiasdeðimt

procentø remiamø knygø lieka beveik nepastebë-tos. Jø niekas nerecenzuoja, neverèia ir neskaito,todël jos neprisideda prie literatûros proceso tæsti-numo. Ir tai vyksta dël aiðkios orientacijos á kûri-nio iðleidimà pamirðtant sklaidà, reklamà, kuri ne-bûtinai turi bûti agresyvi, o labai jautriai atspindë-ti knygos stiliø. Visi þinome, kad geros knygosapskritai nepatenka á didþiuosius knygynus arbadulka slapèiausiose jø lentynose.Taèiau jei jau skaitome, susiduriame su litera-

tûros tendencijomis. Pasirodo, kad tol, kol uþsie-nieèiai kremta storiausius, informacijos perpildy-tus romanus, mes krypstame á trumpø, daþnai die-noraðtiniø tekstø þanrà. Ir tai, matyt, vietinë mada,G. Gailiûtës manymu, prasidëjusi dar G. Radvila-vièiûtei apsisprendus nuðauti siuþetà. Ilgainiui ið-nyko ne tik literatûros siuþetas, bet ir þanrø, ku-riuos labai sunku ávardyti, ribos. M. Burokui ðietrumpieji tekstai primena L. Ivinskio laikus, kaibuvo populiarûs kalendoriai, rinkiniai, ðiupiniai...Savaip literatûros pobûdá koreguoja ir gyveni-

mo bûdas. Juk dabar kartais net leidyklos nereikia,kad tekstas pasiektø skaitytojà. Já galima tiesio-giai skelbti internete. Gal todël vis labiau populia-rëja ir ten pasirodanti blogeriø kritika, kartaisátakingesnë net uþ kultûrinius leidinius.Visgi jei þmonëms dar reikia popieriniø kny-

gø, jø ieðko knygynuose ir bibliotekose. V. Ru-dþianskas mano, kad mums ne pro ðalá bûtø pasi-naudoti Kroatijos patirtimi, kai remiamo vietinioautoriaus knygø dalis pagal sutartá patenka á bib-liotekas. Pas mus taip pat girdëti pasiûlymø rëmi-mo pinigus skirti ne leidyklos iðlaidoms padeng-ti, bet ásigyti tiraþo daliai, kurià bûtø galima iðda-lyti bibliotekoms. Deja, kol kas jos skursta, todël,nustatant skaitomumà, reikia atsiþvelgti ir á tai, arknygos apskritai pasiekia skaitytojus. Nedidelessavo lëðas bibliotekos iðleidþia tiems leidiniams,kurie yra laukiamiausi ir populiariausi. Gaila, kadknygas medþioti tenka ne tik ten, bet ir knygy-nuose. Spontaniðki skaitytojai daþnai siunèiamitiesiai á populiariosios madingiausios literatûrosglëbá. Maþiausio tiraþo knygø visiems Lietuvosknygynams net ir nepakanka, nes leidybos politi-ka itin nepalanki nedidelëms niðinëms leidykloms.Ðtai tokios knygø problemos ir mados, kurias,

pasak G. Gailiûtës, Lietuvoje sunku iðtverti, nesjos uþgoþia visà likusá knygø horizontà.

Zenono BALTRUÐIO nuotraukaMarius Burokas, Gabrielë Gailiûtë, Viktoras Rudþianskas ir Vidmantas Kiauðas.


13Fotografija

Triveidëknyga

Romualdas RAKAUSKASIð spaudai rengiamo albumo

Raðytojas Antanas A. Jonynas

Pradinëje spalvotoje fotografijoje raudonas ðalikas juo-do palto tamsoje ir geltonø klevo lapø ðvytëjime skambëjotarsi svarbiausias siuþeto akcentas, kurá bespalvë spaudaakimirksniu negailestingai uþgesino. Bet tada atsirado po-eto veidas su rudeniui atliepianèiomis mintimis, o spalvin-gai triukðmingas Vilniaus senamiesèio kiemelio graþumaspavirto santûriai elegiðka spalio pabaigos ramybe, á kuriàásiterpë Antano pastebëjimas: kiek nepriraðytø lapø (o ru-duo taip stengësi viskà apie save uþraðyti)...

2013 m.

1987 m.

1984 m.


14 Tapatumo teritorijos

Mistikas, filosofas, þymios religinës sektos Die-vo reikalas ákûrëjas Andrius Tomas Tovianskis(Andrzej Tomasz Towiañski, 1799-1878) dar bû-damas gyvas garsëjo kaip ekscentriðkas eruditas.Jo biografija ganamiglota lietuviams jis paþásta-mas nebent ið poeto Adomo Mickevièiaus (1798-1855) emigracijos laikotarpio Paryþiuje, taèiau jokeliai buvo susikirtæ su daugeliu þymiø mûsø kul-tûros asmenybiø. Tad kas buvo ðis keistuolis, kurátiek lietuviai, tiek lenkai laikë tëvynës iðvaduotoju,ir kaip klostësi jo gyvenimas Lietuvoje?

Gyvendamas uþsienyje A. Tovianskis buvo labaipopuliarus tarp buvusios Abiejø Tautø Respublikosiðeiviø. Stipri pranaðo charizma bei nestabilios tometo politinës aplinkybës lëmë jo religinës sektosDievo reikalas suklestëjimà ir pritraukë daug pase-këjø. Pagrindiniu ðio kulto ðventuoju pasirinktas Na-poleonas Bonapartas (1769-1821). Jo dvasiai A. To-vianskis netgi melsdavosi: Dëkime visas pastangas,kad taptume nuolankûs Tavo Ákvëpimui, Tavo Nuro-dymams, kuriuos, bûdamas gyvas arti Dievo, Dievovalia mums duosi. O A. Mickevièius viename savolaiðkø (1841 m. spalio 12 d.), raðytø ið Paryþiaus geo-logui Ignotui Domeikai (1802-1889) á Èilæ, pasako-jæs: Atvyko èia ið Lietuvos þmogus, kurá að laikaupranaðu, kuris yra nuostabiø Dievo paslapèiø loby-nas ir turi daug galios, nes mano þmonà, kuri sunkiaisirgo, iðkart malda pagydë. Taigi jis pranaðauja mumsdidelæ ateitá, o prieð tai didelá karà, kuris turás tuojauprasidëti.Mistikai Abiejø Tautø Respublikoje veikë dar

XVI a. karaliaus Þygimanto Augusto dvare. Mumspuikiai þinoma legenda apie burtininkà Tvardovská,priðaukusá Barboros Radvilaitës dvasià. Taèiau ma-þai kam girdëta, kad ir paskutinis Respublikos valdo-vas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798)naudojosi burtininkës paslaugomis. Henrieta SofijaPuðetova-Lullier (Henrietta Zofia z Puszetów Lullier,?-1802) istoriografijoje ávardijama kaip karaliaus bû-rëja. Beje, jos namelis Varðuvoje, Lazienkø parko rû-mø komplekse, iðlikæs iki ðiø dienø.Kaip skelbia lenkø istoriografija, H. Liullier

1753 m. su bûsimu ATR valdovu susipaþino Pary-þiuje ir, pasak XIX a. legendos, iðpranaðavo jamkarûnà. 1762 m. moteris atvyko á Varðuvà. Monar-chas pradëjo itin vertinti naujosios patarëjos pa-galbà, kai ðioji uþmezgë romanà su Rusijos pasiunti-niu Nikolajumi Repninu (1734-1801) bei Prûsijosdiplomatu Gideonu de Benua.Kaip padëkà uþ lojalià tarnystæ Stanislovas Au-

gustas ásakë ið valstybës iþdo bûrëjai skirti 42 446zlotø premijà. Neilgai trukus, 1766 m., H. Lullier ta-po karaliaus brolio, kolekcininko bei bibliofilo, ku-nigaikðèio Kazimiero Poniatovskio (1721-1800) fa-vorite (nors tuo pat metu buvo ir karaliaus favoritë),kuris jai Varðuvos priemiestyje nupirko namà uþ 39tûkstanèius zlotø. Èia daþnai vykdavo slapti pasita-rimai, kilmingøjø susitikimai, apsilankydavo ir patskaralius. Greièiausiai dël to visuomenëje imta ðaipy-tis ið Lulierkos bûsto, jis virto pagrindiniu Barokonfederatø satyrø taikiniu. Neþinia, ar ði moteris iðtiesø turëjo aiðkiaregystës dovanà, ar tiesiog buvosumani manipuliatorë, gebëjusi lengvai iðgauti uþ-sienio diplomatø paslaptis. Kad ir kaip ten bûtø, josvardas áamþintas daugelyje to meto pamfletø, paðie-pianèiø karaliaus ydas.Visgi ðlove jà pralenkë vienas þmogus A. To-

vianskis. Apie jo jaunystæ þinoma nedaug, o ir tuosskurdþius faktus dengia tirðtas paslapties rûkas. Neþi-noma netgi tiksli gimimo data. Pasak lenkø mesia-nizmo1 tyrinëtojoAdamoSikoros,A. Tovianskis skel-bësi gimæs 1799 m. sausio 1 d., taèiau metrikuoseuþfiksuota 1788 m. gruodþio 24 d., o parapijos kny-gose 1788 m. gruodþio 21 d.A. Tovianskis gimë giminës palivarke Antaðven-

tëje, netoli Vilniaus. Valdos nebuvo labai didelës kaip skelbia ðaltiniai, ðeimai priklausë 50 valakø ir140 sielø. Dvaras buvo senas, vakarø pusëje deng-tas ðiaudais. Gyvenamàsias patalpas sudarë keturikambariai, kuriuose visos sienos buvo tinkuotos,grindys iðklotos storlentëmis, kaminas sumûrytas iðplytø, o krosnis ið dideliø kokliø. Netoli ponø namostovëjo senas medinis, ðiaudais dengtas bravoras beismuklë. Tovianskiai laikë 52 gyvulius: 4 oþkas, 14

aviø, 13 kiauliø ir 21 arklá. Andriaus tëvai Jokûbas(1770-1836) ir Izabelë (1770-?) (mergautinë pavardëPac-Pomarnacka) buvo kilæ ið bajorø (Geroldo herbo).Giminë Vilniaus apylinkëse minima jau nuo XVII a.J. Tovianskis dirbo Vilniaus þemës teisme raðtininku,o jo þmona namuose priþiûrëjo ûká. I. Tovianska pa-gimdë vienuolika vaikø, taèiau vienintelis Andriussulaukë pilnametystës, kiti mirë dar kûdikystëje.Pasak lenkø istorikës Angieðkos Zielinskos, To-

vianskiai buvo pamaldi ðeima. Jø namuose daþnailankydavosi kunigai ið Vilniaus Bernardinø baþny-èios ir vienuolës ið Ðv. Arkangelo Mykolo vienuoly-no. Tikëtina, kad motinos religingumas bei bendra-vimas su dvasininkais (ypaè kunigu Laþevskiu) stip-riai prisidëjo prie teocentrinës jaunuolio pasaulëþiû-ros ir polinkio á misticizmà. Taèiau já labai traukë irmuzika. Pasak ðaltiniø, jà laikë Dievo dovana, pade-danèia þmogui atitrûkti nuo þemiðkø reikalø, tad mie-lai leisdavo laikà kaimo baþnyèioje, klausydamasisvargonø ir giesmiø. Muzika A. Tovianská lydëjo irvëlesniais gyvenimo etapais.A. Tovianskis gyveno vadinamuoju Napoleono

karø laikotarpiu. Prancûzijos imperatoriaus ðeðëlis ku-rá laikà buvo aptemdæs visà Lietuvà, jo neiðvengë iratkampioje provincijoje gyvenanti ðeima. Raðoma,jog 1807 m., prie Frydlando prancûzams sumuðus ru-sø kariuomenæ, pastarieji traukësi per Lietuvà. Vi-suomenë dþiûgavo. Tikëta, kad Napoleonas iðvaduospavergtà Lenkijà, todël gyventojai nevengë pasity-èioti ið paþemintø rusø kareiviø. Taèiau ði visuotinëpsichozë A. Tovianská piktino. Kaip mano istorikai,vaikas pasiþymëjo jautriu charakteriu ir empatija, tadkartà neapsikentæs patyèiø suðuko: Betgi ir jie mûsøbroliai! Kitas nutikimas, taip pat atskleidþiantis sub-tilø jaunuolio bûdà, 1808 m. tëvo kluone kilæs gais-ras. Anot ðaltiniø, suprasdamas, jog niekuo negali pa-gelbëti, A. Tovianskis nubëgo á Joniðkio Ðv. apaðtaloJokûbo baþnyèià, kur karðtoje maldoje atrado pa-guodà. Besimelsdamas jis neva suvokæs, kad gaisroprieþastis tëvo godumas. Ðie pavyzdþiai rodo, kadjau nuo maþø dienø A. Tovianskis buvo linkæs á die-voieðkà ir kontempliacijà.1809 m. jis ástojo á Vilniaus gimnazijà. Èia susi-

draugavo su vaistininko, Vilniaus medicinos draugi-jos nario, masono Jurgio Guto (1769-1836) bei Tere-sës Fiðerovos-Gutos (?-1832), kurià Vëliniø III da-lyje minëjo A. Mickevièius, sûnumi Ferdinandu(1798-1871), vëliau tapusiu uoliu A. Tovianskio pa-sekëju bei svainiu. Koks A. Tovianskis buvo moki-nys, menkai þinoma. A. Sikora savo knygoje tam ski-ria vos kelis sakinius, pabrëþdamas, kad mokslasjam ëjosi sunkiai ir kainavo daug sveikatos. IstorikëSofija Gasiorovska teigia, kad prastus mokslo rezul-tatus galëjo lemti átemptas dvasinis darbas. Taèiau

Marius VYÐNIAUSKAS

Keletas potëpiøAndriaus Tovianskioportretui:jaunystë Vilniuje

Valentinas Vankavièius. Andrius Tovianskis.1830 m. Nacionalinis Varðuvos muziejus (Lenkija).

Henrieta Lullier.


15Tapatumo teritorijostai nereiðkia, kad vaikinas mokytojø buvo blogai ver-tinamas. Prieðingai remiantis Vilniaus mokslo sky-riaus kalendorëliu, 1811 m. jis buvo priskirtas priepavyzdingø mokiniø.Bûtent Vilniuje A. Tovianskis subrandino Napo-

leono kulto idëjà ir pasuko á misticizmà. Jam dar be-simokant gimnazijoje Lietuvà sudrebino 1812 m.prancûzø þygis á Rusijà. Bandydamas sau atsakyti áklausimà, kodël prancûzai vis dëlto pralaimëjo, iðkë-lë mintá, kad Prancûzijos imperatorius neávykdë jamskirtos Dievo misijos ir uþ tai buvo nubaustas. Pana-ðu, jog visus ávykius jis mëgino paaiðkinti Dievo va-lia ir þmonijos dvasiniu nuopuoliu, kuris daþnai bu-vo pabrëþiamas ir to meto literatûroje. Taèiau ar vientik tai lëmë susiþavëjimà Prancûzijos imperatoriumi?Didelæ átakà darë ir tuometinë Vilniaus politinë

atmosfera. Tiek Napoleonas, tiek imperatorius Alek-sandras I èia buvo vienodai adoruojami. Ir literatûro-je ðie du monarchai daþnai buvo lyginami bei giria-mi, visiðkai neatsiþvelgiant á istorines paradigmas.Dar A. Tovianskio studentavimo metais istorijos pro-fesorius Joachimas Lelevelis (1786-1861) paskaito-se dëstë apie didþiojo tremtinio gyvenimà Ðv. Ele-nos saloje. Tad jaunuolis brendo aplinkoje, persmelk-toje idealizuoto Napoleono �

Nr. 41 - Nemunas...nas. Viskas, ko reikia, Œ labai norºti, tikºti ir siekti. Taip pat prisimintas...

Documents

Transcript of Nr. 41 - Nemunas...nas. Viskas, ko reikia, Œ labai norºti, tikºti ir siekti. Taip pat prisimintas...