M Ð K Kartojimas kaip saugumas · Koncerto Vilniuje vieðnia – tarp-tautiniø konkursø...

7 meno dienos | 2014 m. kovo 7 d. | Nr. 9 (1070) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. kovo 7 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md

2Koncertas su Daumantu Kirilausku

3Klaipëdos jaunimo teatras Vilniuje

5Nauji filmai – „Nesamasis laikas“

7Lino Blaþiûno paroda „Paukðèio akimis“

Nr. 9 (1070) | Kaina 2,50 Lt

Monika Krikðtopaitytë

Labai ádomu, kad kuo tiksliauformuluojama reikðmë, tuo geriauiðlenda visai kitos reikðmës, geriaumatosi reikðmës struktûra ir kas uþjos netilpo. Nes tikrovë aiðkumuipasiduoda tik ið dalies. AndriausZakarausko labai elegantiðkai –erdviai ir ritmiðkai – instaliuota pa-roda turi, kaip „Vartams“ bûdinga,nepasiraðytà anotacijà (lyg raðytimokëtø paèios sienos, o galerijosegzistencija priklausytø ne nuo au-toriø asmenybiø), kurioje artiku-liuotai nupasakojama, kaip reikiaþiûrëti kûrinius. Ten sakoma, kadmenininkas „kuria savotiðkà „uto-pinæ ideologijà“, siedamas jà su ta-pyba ir tapytojo figûra. Cituodamas,interpretuodamas didþiøjø diktatû-riniø ideologijø bei religijø kultivuo-tà propagandinæ retorikà, ásakmø irkartu ákvepiantá patosà, laikysenàbei gestus menininkas pajungia juostapybai. Taip sukuriama fiktyvi, kul-tui artima atmosfera, kurioje iðryð-kinamas menininko kaip demiurgo(visagalio kûrëjo) vaidmuo.“

Paveiksluose matau tapytojo (au-torius èia sutampa su personaþu, to-dël turime pretekstà áþvelgti autopor-tretiðkumo arba autobiografiðkumo)galvà. Ji vaizduojama rakursu iðapaèios, lyg jis bûtø aukðèiau mûsø,kaip kokio vado ar darbo herojausið sovietiniø plakatø. Ta galva karto-jasi keliuose darbuose. Kartojimas èiavienas svarbiausiø struktûriniø ele-mentø. Taèiau kai ásiþiûriu, galvos ra-kursas vis dëlto kaþkoks átartinas.Tai gali bûti ir gulinèiojo atvaizdas,taip gerai paþástamas ið Kristausguldymo scenø. Tuomet tapytojasne imponuoja, o yra pasyvus, paþei-dþiamas, gal net miræs. Greièiausiaitas neaiðkumas tarp gulëjimo ir he-rojiðko buvimo uþlaiko þvilgsná, pa-lieka kaþkoká suvokimo plyðio áspû-

dá. Ðitaip kûriniai gauna daugiau iratidesnio dëmesio.

Visagaliai herojai paprastai bûnajei ne dvasingai dþiugûs dël savoreikðmës pasauliui, tai bûtinai ryþ-tingi, orûs, uþgrûdinti misijos reikð-mingumo. Zakarausko tapytojasman pasirodë liûdnas ir kenèiantis.Ákalintas á pasikartojimà. Ta patigalva vël reprodukuojama ir per-reprodukuojama naujuose darbuo-se. Vël atsiranda kaip paveikslas pa-veiksle. Tapyba èia yra erdvë, iðkurios jis negali iðeiti.

Pilnoms tapytojo figûroms darblogiau. Jos fragmentuotos, paþeis-tø ribø, áklimpusios potëpiø gniauþ-tuose ir kaþkokiose persipynusiosetapybinës tikrovës dimensijoje. To-se erdvëse oro beveik nëra, tai la-biau panaðu á klampius skysèius, prokuriuos tapytojas iðneria, kad bentkiek ákvëptø. Ir èia nebematau manpasiûlyto kuriamos „ideologinësutopijos“, tapybos kulto interpreta-

cijos. Èia labiau panaðu á „sado-ma-zo“ tipo santykius tarp tapybos ir ta-pytojo, kurie visada yra destruktyvûs,santykinai neiðvengiami, susietiabipuse priklausomybe.

Atskirai rodomi koliaþai (jie pa-naðûs á didþiøjø drobiø eskizus) pa-tvirtina destruktyvaus elgesio su ta-pytoju versijà. Pieðinys su keliais(pakartotais!) tapytojais yra sukar-pomas vertikaliai á juostas ir iðardo-ma jo tvarka. Ir figûros, ir erdvë su-keistinami, suþalojami ir todëlprisipildo emocijø lyg blogas sap-nas. Tokiu atveju nebegaliu galvotiapie demiurgà, o tik apie bûsenas,elgesio su savimi bûdus.

Man atrodo, kad ne tapytojas ku-ria tapybos kultà save ácentruoda-mas, o tapyba já grobia kaip keblibedugnë ir besienë erdvë, iki pani-kos. Tik kartojimas èia veikia kaipprieðnuodis. Tik kartojimas visam

Kartojimas kaipsaugumasAndriaus Zakarausko paroda „Vardan“ galerijoje „Vartai“

N U K E L T A Á 6 P S L .

Andrius Zakarauskas, „Tapytojo portretø paveikslai dëþëse“. 2014 m.N U O T R A U K A I Ð „V A R T Ø “ A R C H Y V O

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Kvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûros rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!Jûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 proc. pajamø mokesèiooc. pajamø mokesèiooc. pajamø mokesèiooc. pajamø mokesèiooc. pajamø mokesèio

mums yrmums yrmums yrmums yrmums yra didelë para didelë para didelë para didelë para didelë parama.ama.ama.ama.ama.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. kovo 7 d. | Nr. 9 (1070)

M u z i k a

Rita Nomicaitë

Taip sutapo, kad Nacionalinës fil-harmonijos koncertui „Ið aukso fon-do“ (kovo 1 d.) Ludwigo van Beet-hoveno 4-àjá koncertà fortepijonuiir orkestrui paskambinti pakviestasDaumantas Kirilauskas neseniaipristatë savo ágrotos Johanno Se-bastiano Bacho muzikos CD. Fil-harmonijos koncerte dar skambëjosimfonija, sukurta Johanneso Bra-hmso – ðtai ir „trys didþiosios B“. To-kiu bendru vardu ðiuos kompozito-rius iðaukðtina muzikos istorija, o jøpavardëms atsitiktinai susitelkusstraipsnyje galima pamatyti mûsømuzikinio gyvenimo aukso dulkes.

Nr. 1 B-dur, Nr. 3 a-moll, Nr 6.e-moll (áraðyta „Fazzioli“ firmosfortepijonu nuëmus jo dangtá, Pia-no.lt salëje). Dirbdamas su ðiuolai-kine muzika, pianistas jauèiasi at-liekàs misijà – áamþinantis jà, o„Bachas skirtas klausytis kasdien,pavyzdþiui, vairuojant automobilá“, –ásivaizduoja jis.

Taèiau atlikimas per daug pavei-kus, kad neblaðkytø vairuotojo dë-mesio, ir joks, në pats detaliausiasar poetiðkiausias atlikimo apraðy-mas neárodys átaigos stiprumo. Me-dþiaginá jos pagrindà sudaro muzi-kavimas girdint atskirus visø garsøcharakterius. Rankos atrodo laisvoskaip marioneèiø siûlai, judinantystarpines jungtis – rieðus ir 10 pirð-tø, kaip 10 laisvø personaþø, kuriøkiekvienas atlieka net ne po vienàvaidmená. Ágimtà fiziná ir dvasiná pu-siausvyros jausmà turinèiam meni-ninkui, susigiminiavusiam su kalnais(tik tapus „kalnø dvasia“ ámanomaslidëmis skrajoti juodosiomis Alpiøtrasomis) natûraliai iðeina tuos dau-gybæ muzikos veikëjø matyti ið di-dingo 3 km aukðèio, ir, atrodo, nie-ko nereiðkia prasmingai iðskirtividuriná balsà keturbalsëje faktûrojebei kartu slaptosios polifonijos rel-jefe, lygiai laisvai brëþti kontra-punktus bosuose ir kitaip reþisuotijau nesuskaièiuojamus rankø pirð-tus – tarsi kalnø bûtybes, þaidþian-èias savo aikðtelëje.

„Ir toliau su Bacho muzika drau-gausiu“, – CD sutiktuviø vakare þa-dëjo D. Kirilauskas. Pianisto ðirdyjeBachas jau susidraugavo su kitu jo„ðventuoju“ – Ludwigu van Beetho-venu, kà iðdavë Filharmonijos va-kare bisui paskambinta L. van Beet-hoveno Bagatelë, op. 33, Nr. 6D-dur. Èia baroko ir klasicizmolydinys suskambo su tokia paèia visuselementus apimanèia pusiausvyra irgrakðtumu, kas daro D. Kirilauskointerpretacijas unikaliomis.

D. Kirilausko interpretuojamaL. van Beethoveno muzika jau tam-pa mûsø padangës reiðkiniu. Regis,per L. van Beethoveno garsø jungi-

nius pianistas iðsisako esmingiau-siai. To mokyklose iðkalto „pamin-klinio“ kompozitoriaus muzikàD. Kirilauskas atkuria su virpesiu,gyvai. Akyla ðirdimi sutvirtina kiek-vieno „þodþiu“ tampanèio garso –ne tik melodijos, bet ir akordo –emocinius aidesius. Beje, vengda-mas atvirø, perdëtø jausmo prover-þiø. Todël vakaro metu iðgirdus lë-tokà bendro grojimo su orkestrutempà, lyg ir pranaðaujantá roman-tiðkuosius Beethoveno akcentus,pasidarë neramu, kas laukia egzal-

alëjoje nukritusá medþio lapà.Dël lëtø tempø kûrinyje kiek ni-

veliavosi orkestro partijos klasicis-tinës muzikos smagumas, ateitiesstiliø nuojautos – bûsimos patiesBeethoveno IX simfonijos medþia-ga, jos didingumas orkestre; ben-drame skambesyje pasislëpë ðuber-tiðkos, ðopeniðkos frazës. Kita vertus,bent dinamika orkestras kiek galë-damas taikësi prie iðjausto solisto su-manymo atskleisti Beethoveno opu-so þavumà maþu tylutëliu skaidriuskambesiu. Jei nedidukas, dvejinis

Trys didþiosios B ið auksoNacionalinës filharmonijos koncertas „Ið aukso fondo“ su pianistu Daumantu Kirilausku

Anonsai

Thomas Baueris atlieka„Þiemos kelionæ“

Dainø karaliumi tituluojamasFranzas Schubertas, pasak amþi-ninkø, kurdamas 24 dainø ciklà„Þiemos kelionë“, tarytum apsës-tas pasinërë á poeto WilhelmoMüllerio to paties pavadinimo ei-lëraðèiø rinkiná. Liaudies dainasprimenanèiose eilëse kompozito-rius atrado savo iðgyvenimams la-bai artimà meilës, svajø, netektiesir liûdesio pasaulá. Ankstesnis jodainø ciklas „Graþioji malûninin-kë“ tryðko jaunatvës dþiaugsmu,pakiliais jausmais, autorius visurgebëjo áþvelgti groþá. O „Þiemoskelionë“ sklidina tragiðko ilgesio,nevilties, sielos nerimo. Kompozi-toriaus bièiulis Josephas Spaunasapraðë vienà muzikinæ popietæ, ku-rioje Schubertas pirmàkart vieðai

pagrojo visà „Þiemos kelionës“ cik-là, pats dainuodamas trûkinëjanèiubalsu, – tokios sukreèianèios buvopaskutinës jo dainos.

Vienas þinomiausiø dabarties ba-ritonø Thomas Baueris uþ „Þiemos

kelionës“ atlikimà pelnë du apdo-vanojimus: „Orphée d’Or“ ir „LaMusica Korea“. Dainininkas pasi-rodo ávairiuose teatruose, koncer-tø salëse ir festivaliuose su Vienos„Concentus Musicus“, Kelno „Gür-zenich-Orchester“, „Anima Eterna“,Bostono, Vaðingtono nacionaliniu,Ciuricho operos ir „Tonhalle-Or-chester“, Amsterdamo „Concertge-bouw“, Naujosios Japonijos filhar-monijos, Leipcigo „Gewandhaus“simfoniniais orkestrais. Pianistë Li-na Giedraitytë yra Lietuvos muzikosir teatro akademijos V. Noreikos kla-sës koncertmeisterë, koncertuoja suþymiais mûsø ðalies solistais.

Franzo Schuberto ciklà „Þiemoskelionë“, op. 89 / D. 911 (W. Mülle-rio eilës), Thomas Baueris ir LinaGiedraitytë atliks kovo 9 d., sekma-diená, 16 val. Taikomosios dailësmuziejuje.

LNF INF.

Vakarø Vokietijos radijosimfoninis orkestrasgrieþia Vilniuje

Kovo 31 d. 19 val. Lietuvos na-cionaliniame operos ir baleto teat-re koncertuos Vakarø Vokietijos ra-dijo simfoninis orkestras (WestDeutsche Rundfunk SinfonieorchestrKöln ), ákurtas 1947 m. Kelne. Ðaly-je, kur kiekvienas miestelis turi sa-vo simfoniná mëgëjø orkestrà, kurmuzikos skambëjimo tradicijos suda-ro ðalies kultûros pagrindà – profe-sionalaus orkestro, tobulinanèio sa-vo grojimà su þymiausiais dirigentais,kokybë nekelia abejoniø. Tikslumasir vokiðka precizika laiduoja ðio or-kestro atliekamos muzikos kokybæ.

Nuo 2010–2011 m. sezono orkest-rui vadovauja dirigentas Jukka-Pek-ka Saraste. Ið Suomijos kilæs Juk-ka-Pekka Saraste, dar bûdamasvisai jaunas, pagarsëjo kaip talen-tingiausias savo kartos dirigentas –

iðlaikæs ðlovës iðbandymà, jis tapovienu svarbiausiø dirigentø pasau-lyje, demonstruojanèiu ypatingàmuzikinæ inteligencijà.

Koncerto Vilniuje vieðnia – tarp-tautiniø konkursø laureatë, pianis-të Anna Vinitskaja, nuo 2009 m. gy-venanti Hamburge. Jos aistringasgrojimo stilius pasiþymi puikiai de-ranèiu muzikalumu ir virtuoziðku-mu, kvapà gniauþianèia frazuote,tvirta technika ir uþburianèiu pasi-tikëjimu.

Áspûdinga klasikinë koncertoprograma – Sergejaus Rachmani-novo Koncertas fortepijonui ir or-kestrui Nr. 2 c-moll ir JohnnesoBrahmso Simfonija Nr. 2 D-dur –garantuoja nuostabiø meniniø iðgy-venimø ir romantizmo muzikosátaigos vakarà.

LNOBT INF.

tacijos vengianèio pianisto? Jis ið-sigelbëjo ðiltu, ðviesiu, trapiu tonu,savo garsiàja „perlø“ technika, irBeethoveno muzikos stiliui bûdin-ga filosofiðka kalbësena. Graþiau-sia dalis buvo antroji, Andante conmoto. Intymiausios lyrikos nuðvies-ta skambëjo fortepijono partija,ðvelniausiai niuansuota nevilties,graudulio, rezignacijos, pastoralësemocijomis. Kiekvienas akordaspriminë gëlës þiedelá ar vasarà

orkestras bûtø paslankiau perëmæsir pianisto garso erdvumà bei leng-vumà, bûtume galëjæ iðgirsti links-mà saulëtà muzikà.

Vakaro dirigentas Kai Bumannas(g. 1961, dirbantis Vokietijoje, Ðvei-carijoje, Lenkijoje, prieð porà metødirigavæs „Figaro vedybas“ LNOBT)savo interpretacijose vadovavosiemocijø kontrastais, rupiu polëkiube ypatingø poteksèiø. Jo ansamblissu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu

sudarë gan forsuotas vibracijas.Grojant J. Brahmso simfonijà Nr. 3F-dur antrame plane atsidûrë mu-zikos psichologiðkumas – pagrindi-nis J. Brahmso muzikos groþis, re-gis, net pranaðaujantis RichardoWagnerio kalbësenà. Taèiau liaudið-ko grubumo ir sentimentalumo nu-spalvintas atlikimo stilius labiau pri-minë J. Brahmso Vengrø ðokius.Lyginant su kitø dirigentø interpre-tacijomis, norëjosi dar ypatingesniodëmesio paèiai simfonijos pabaigai,t.y. gráþusiai pirmos dalies pagrin-

Thom Bauer M . B O R G G R E V E N U O T R .

Uþuot verþæsis á pirmàsias gretasscenoje, D. Kirilauskas maþdaugkas pusantrø metø iðleidþia kom-paktinæ plokðtelæ. Solo programo-mis bei áraðø trukme plokðtelës be-veik atstoja reèitalius. D. Kirilauskoskaitmeniniuose reèitaliuose skambaklasika (L. van Beethovenas, Feren-zo Liszto ir Ferruccio Busoni varia-cijos J. S. Bacho temomis), moder-niosios muzikos klasika (MikalojusKonstantinas Èiurlionis, MorisasRavelis, Sergejus Rachmaninovas,Sergejus Prokofjevas) ir dabartis(Miklósas Marosas, Carlas Vine,Feliksas Bajoras, Vytautas Bar-kauskas, Lioras Navokas). Roman-tikams atstovauja tik FryderykasChopinas – pianistui svarbus kaipjaunystës atsiminimas, kaip jis patssako. Naujausioje, aðtuntoje plokðte-lëje – ágrotos J.S. Bacho partitos

dinei temai, traktuojant jà ne kaippo spektaklio uþtraukiamas uþuo-laidas, o kaip simfonijos esmæ, kaipatsiskleidþianèià graþiausià gëlæ;pastiprinus sakralumo jausmà gir-dëtøsi beveik tikras Ðventojo Gralioleitmotyvas. Kartu tenka pripaþintiplaèiajame pasaulyje gyvenanèio di-rigento nuopelnus bent tam vaka-rui pakeièiant orkestro grieþsenà irbendrà skambesá.

Daumantas Kirilauskas ir Kai Bumann D . M A T V E J E V O N U O T R .


T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Po paskutiniø Klaipëdos jaunimoteatro gastroliø Vilniuje paaiðkëjovienas dalykas – Valentino Masals-kio suburtas kolektyvas vietojeanksèiau buvusio pavadinimo „Tru-pës P.S.“ gerokai tradiciðkesná pa-sirinko ne ðiaip sau. Akivaizdu, kadstatant spektaklius „Kita mokykla“ir „Sudie, idiotai!“ ið anksto buvoapsispræsta nebetilpti á kûrybinesparaðtes ir tapti stropiais tikrojo te-atro gamintojais – á viskà, o ypaè ásave, þiûrëti kur kas rimèiau nei„Paukðtyno bendrabuèio“ premje-ros laikais.

Ðis kolektyvo rimtumas, kaip irpriklauso, pirmiausia pasireiðkë vi-sokiausiais uþsibrëþtais planais ir jøágyvendinimu. Vieni svarbiausiø –Klaipëdoje surinkti du aktoriø kur-sai (ðalia vieno jau baigusio Vilniauskolegijà), aktualiø temø jaunimuipaieðka ir lietuviø dramaturgijospuoselëjimas. Taigi teatras, galimasakyti, atrado savo kryptá, taèiau,nors tai ir svarbus pasiekimas, ji ke-lia ir nemaþai abejoniø. Du naujau-sieji ðio teatro repertuarà papildædarbai tik patvirtino iðankstiniusnuogàstavimus, kad ta kryptis be-veik prieðtarauja paties V. Masals-kio kûrybinei prigimèiai.

Klaipëdos jaunimo teatro vado-vui visuomet rûpëjo þodis. Vargu arkas nors galëtø tikëtis ið jo chuliga-niðko elgesio su pasirinkta drama-turgija. Tad ir jo spektakliø (ne)sëk-më labiausiai priklauso nuopasirinkto teksto kokybës. Turintomenyje tai, kad labai geros drama-turgijos puoselëti nereikia (ji ir taipvisur puoselëjama), toks uþsibrëþi-mas neatitinka ðio teatro braiþo arnet galimybiø. Þiûrint spektaklius„Kita mokykla“ (dramaturgas Min-daugas Nastaravièius) ir „Sudie,idiotai!“ (dramaturgas Justas Terte-

lis) buvo galybë laiko tuo ásitikinti.Besiklausant nuolat beriamo tekstokartais net atrodydavo, kad vengiantreþisûros specialiai stengiamasi pa-brëþti visus ðiø pjesiø trûkumus: sta-tiðkumà, daugiaþodþiavimà ir pan.

Ði problema itin ryðkiai atsispin-dëjo J. Tertelio pjesës pastatyme,nes dar visai neseniai galëjome ma-tyti ir kità, gerokai gyvesná teatro la-boratorijos „Atviras ratas“ to patieskûrinio variantà. Ðá kartà pjesësveiksmas, t.y. veikëjø pokalbis, at-rodë daug labiau iðtæstas ir nelogið-kas. Pavyzdþiui, kodël filosofijosstudento kalba remiasi gryniausiupaaugliðku þargonu? „Atviro rato“pastatymas turëjo puikø aktoriø –Ainá Storpirðtá, kuriam ðis mielo pa-augliðko studento vaidmuo lipte li-po. Tuo tarpu V. Masalskio moki-niams pjesës struktûra apskritailabai svetima. Norint, kad atsirastøpjesëje vaizduojamai tardymo situ-acijai bûdinga vieno prieð visusprieðstata, kas nors juk turëtø so-luoti. Vargu ar tam tinkamas pagrin-diná Martyno vaidmená atliekantis,kaip aktorius dar neásibëgëjæs stu-dentas Paulius Pinigis. Kad ir kaipátaigiai jis stengtøsi kalbëti, geriau-siu atveju þiûrint á já scenoje pavyks-

ta pamatyti charizmà praradusioV. Masalskio kopijà. Mostagavimasrankomis ir nuolatinë aukðta emo-cinë bûsena paèiam teatro vadovuigal ir suteikdavo þavesio, bet kai tuouþsiima patirties stokojantis akto-rius viskas atrodo paprasèiausiaiðabloniðkai. Beje, labiau atsipalai-davimo nei sureikðminimo reikalau-jantis, visà pjesës atmosferà diktuo-jantis minëtas paaugliðkas þargonasprie ðios vaidybos manieros apskri-tai nelimpa.

Naujø V. Masalskio aktoriø kur-sø rinkimas taip pat pasirodë pro-blema. Vis didëjantis aktoriø kiekiskertasi su vieningo kolektyvo idëja.O tai, kad tas kolektyvas vis dëlto irtoliau bandomas laikyti vieningu la-biausiai kenkia mokslus jau baigu-sioms aktorëms ir aktoriui. Kaþin arvaidindami antraeilius komisijosnarius kartu su naujaisiais studen-tais jie turi galimybæ nors kiek pa-þengti á prieká. Veikiau prieðingai,po „Paukðtyno bendrabuèio“ tai at-rodo kaip þingsnis atgal. Be to, jeiir toliau spektaklius reþisuos vienV. Masalskis, labiau pasiþymintis ak-toriniais sugebëjimais, sunku su-prasti, kam apskritai tiek daug tøaktoriø reikia. Tai tik dar labiau pa-

didina jau minëtà vargà – tinkamøpjesiø paieðkas, o vëliau, turint ome-nyje ðio teatro literatûriðkumà, ir jøpastatymà. Bent kol kas, po ðio neitin sëkmingo „dramaturgijos puo-selëjimo“ atrodo, kad masalskiðkaipasiduoti tekstui verta tik apgalvo-jant kiekvienà charakterio smulkme-nà, nuosekliai mëgaujantis þodþiu,kuo galima buvo þavëtis aktoriui Ða-rûnui Puidokui vienam vaidinant„Kontrabose“.

Bandymas griebtis aktualiø klau-simø, atrodo, taip pat prie gero ne-privedë. Nastaravièiaus specialiaiðiam kursui paraðyta pjesë apievykstanèias mokyklø reformas nu-stebino tuo, kad joje beveik nebu-vo savitø dramaturgo bruoþø. Þi-nantys ankstesnæ jo kûrybà galëjotikëtis taikliø charakteriø bei juosatskleidþianèiø dialogø. Vietoje toteko murkdytis nykioje, nors ir ge-rai atpaþástamoje, mokyklos atmo-sferoje. Bendraklasiai, þinoma, bu-vo gana ryðkûs, taèiau labai jaunuvalkioti, per aiðkûs, kaip ir jø juo-keliai apie ávairias intymaus gyveni-mo smulkmenas. Telieka konfliktas,o jis jau ir anksèiau atrodë silpnojidramaturgo vieta: mokyklos direk-

Bandymai prisitaikytiDu Klaipëdos jaunimo teatro spektakliai

Anonsai

„Atvira erdvë“ – programajauniesiems kûrëjams

Ðiuolaikiniø scenos menø cen-tras „Menø spaustuvë“, tæsdamatradicijas ir ágyvendindama vienàpagrindiniø savo tikslø – suteiktigalimybes debiutuoti pradedan-tiems kûrëjams, skelbia projektojauniesiems menininkams „Atviraerdvë ’14“ pradþià.

Ði programa „Menø spaustuvë-je“ yra vykdoma jau nuo 2003 m., jileido ne vienam ðiuo metu þinomamkûrëjui profesionalioje teatro sce-noje pristatyti pirmuosius darbus.

Iki ðiø metø kovo 24 d. „Menøspaustuvë“ kvieèia teikti paraiðkasnaujiems scenos menø kûriniams.Programai gali bûti teikiami inova-tyvûs teatro, ðokio, objektø, lëliøspektakliø, performanso, multimedi-jø, tarpdisciplininiø menø, spektak-liø vaikams, paaugliams ar naujojocirko projektai. Programa skirta me-nininkams ir kûrybinëms grupëms,kuriø branduolá sudaro profesiona-lai bei jaunieji menininkai, neseniai

baigæ arba greitai baigsiantys stu-dijas.

Teatrologas ir vienas ðios progra-mos koordinatoriø Vaidas Jauniðkistaip apibûdina jos galimybes: „At-vira erdvë“ yra programa pradedan-tiesiems. Bet gerokai humaniðkes-në, nes suteikia retà progà klysti irvëliau suprasti, analizuoti savo klai-das. Tai praktinë mokykla. Bet pir-

miausia tai yra reta galimybë jaunammenininkui iðbandyti, kaip skambajo balsas, kà jis nori pasakyti, kuo joiðtarmë bus originali, nauja, kitokia.Jam suteikiamos visos sàlygos sce-ninei kûrybai. Þiûrovams – galimy-bë þvilgterëti á scenos menø ateitá.“

Projektø atrankà vykdys „Menøspaustuvës“ taryba, o atrinktiemsprojektams rengti ir pristatyti bus

torius nenori pasitraukti á pensijà,jauna mokytoja trokðta uþimti jovietà, mokiniai bijo permainø –kiekvienas rûpinasi savimi, vaizduo-damas, kad rûpinasi mokykla. Svar-bi ir baimës dël finansavimo situa-cija, dël kurios taip pat, bandantkaip nors prisitaikyti, pamirðtamaspats mokymo tikslas. Èia gal ir ga-lima bûtø áþvelgti neblogà, sociali-niam teatrui tinkamà ádëklà, bet ið-pildymas gerokai per tiesmukas ir,negana to, sukasi tame paèiame kla-sës juokeliø, jos keliamo triukðmorate. Po kurio laiko pradeda atro-dyti, kad gal ir patiems kûrëjams tamokykla yra tik pretekstas, pade-dantis ágyvendint kokius nors slap-tesnius, su Klaipëdos jaunimo teat-ro ásitvirtinimu susijusius siekius.

Panaðu, kad ðis teatras, vos tik ási-kûræs, jau pradeda prarasti ankstes-ná nedidelá savitumà ir tampa kiekprisitaikëliðka, konservatyvia teatromokykla. Neabejoju, kad kûrëjai rasprieglobstá gastroliuodami po Lietu-vos provincijà, bet norëtøsi tikëti,kad jø tikslas nëra vien tik sausokaðvietëjiðka veikla ir kad ðio teatro-mokyklos vadovo bei jo sekëjø savi-ironija prarasta ne visam laikui.

„Kita mokykla“ S . B A L È I Û N O N U O T R .

„Sudie, idiotai!“ M. T R E I K A U S K A I T Ë S N U O T R .

suteiktos „Menø spaustuvës“ erd-vës, techninë áranga, finansinë ir va-dybinë parama.

„Menø spaustuvëje“ debiutavo irið jos vëliau á platesnius vandenis ið-plaukë tokie reþisieriai kaip Artû-ras Areima, Vidas Bareikis, LoretaVaskova, Tadas Montrimas, ðiuometu jau gerai þinomi choreografaiPetras Lisauskas, Loreta Juodkai-të, Airida Gudavièiûtë ir LaurynasÞakevièius, Agnë Ramanauskaitë,cirko kûrëjas Mantas Markevièius.Ne vienas programoje sukurtas dar-bas buvo nominuotas ir pelnë aukð-èiausius ðalies teatrinius apdovano-jimus.

Daugiau informacijos apie jaunø-jø scenos menininkø programà „At-vira erdvë“ ir projektø paraiðkø for-mas galima rasti „Menø spaustuvës“tinklalapyje www.menuspaustuve.lt.

Terry Smitho paskaitaNDG

Paskaitø ciklo, skirto ðiuolaikiniomeno teorijos problemoms, pirma-me renginyje – Pitsburgo universite-to (JAV) meno istorijos profesoriaus

Terry Smitho paskaita „Galvojantapie ðiuolaikiná menà, kuruojantðiuolaikybæ“, ji vyks kovo 10 d. 18val. Nacionalinëje dailës galerijoje.

Kokios yra vyraujanèios ðiuolai-kinio meno srovës ir kaip specifinësmeno praktikos pakeitë ðiuolaikiniomeno kuravimo ypatumus? Menoistorijos profesorius Terry Smithasjau daugiau nei deðimtmetá tyrinë-ja ðiuolaikinio meno teorijos ir is-torijos problemas ir formuluojaðiuolaikinio meno kuravimo ir te-orinio kalbëjimo principus – meninin-kai, architektai, kuratoriai ir meno te-oretikai savo praktikose reaguoja áesminius ðiuolaikinës tikrovës ypa-tumus, á paèià ðiuolaikybæ.

Terry Smithas – ðiuolaikinio me-no istorijos ir teorijos profesoriusPitsburgo universitete (JAV) ir vizi-tuojantis profesorius Nacionalinia-me eksperimentiniø menø instituteNaujojo Pietø Velso universitete Sid-nëjuje. Yra iðleidæs nemaþai knygø.

Renginio organizatorë – InesaPavlovskaitë („The Gardens“)

NDG INF.„Contemporary?“ repeticija


T e a t r a s

Jaunas kino reþisierius MikasÞukauskas kartu su bendra-minèiais – dailininku AntanuDubra ir kompozitoriumiArturu Bumðteinu – suvienijojëgas ir kuria spektaklá vai-kams Miloðo Macoureko pa-sakø motyvais. Kovo 15, 16 d.Vilniaus teatre „Lëlë“ – spek-taklio „Tiktaktika“ premjera.Ávairiaspalviai netikëèiausiøpavidalø personaþai atgyjasukompiliavus skirtingø èekøautoriaus Miloðo Macourekopasakø veikëjus á vienà istorijà.

Trumpame pokalbyje su MikuÞukausku bandome keliaisðtrichais nupieðti jo atsiradi-mo lëliø teatre eskizà.

Kaip Tavo kûrybiniame kelyje atsi-rado teatras „Lëlë“ ir kaip jamejautiesi?

Besimokydamas kino reþisûrosLietuvos muzikos ir teatro akade-mijoje, vienu metu ëmiau kiek pra-leidinëti paskaitas. Tuomet vienadëstytoja pareiðkë, kad jei manolankomumas bus toks ir toliau, ma-no ateitis – lëliø teatre. Likimo iro-nija, taèiau man labai maloni. Èia ga-lima eksperimentuoti, darbuotojailabai palaiko. O á spektaklio prem-

jerà tikrai pakviesiu ir tà dëstytojà.Be pykèio, su dþiaugsmu, kurá jau-èiu bûdamas su lëlininkais. Ir darnorëèiau pridurti: þmonës, manan-tys, kad Vilniaus teatre „Lëlë“ spek-takliai yra kuriami tik su lëlëmis irtik vaikams, klysta.

Apskritai labai dþiaugiuosi kûry-biniu procesu – seniai norëjau to-kios patirties. Baigæs akademijà dir-bau ið esmës tik su dokumentika irvideoprojekcijomis, buvau pasiilgæsdarbo su aktoriais. O teatre dar te-ko paþinti ir dailininkø dirbtuves,suþinoti, kokios jos svarbios – esudëkingas visiems teatre dirbantiemsdailininkams, ið jø niekada negirdë-jau þodþio „neámanoma“, nors kar-tais juos netikëtai uþpuolam naujo-mis idëjomis...

Tu ir vaikai: kaip esi susijæs sukûryba vaikams ir apie vaikus?

Spektaklis „Tiktaktika“ – pirmasmano, kaip profesionalaus reþisie-riaus, darbas su aktoriais. Kaip kû-rëjas dar esu visai vaikas ir dþiau-giuosi, kad savo kûrybiná keliàpradedu nuo spektaklio vaikams.Niekada neplanavau dirbti su vai-kais ar kurti jiems. Bet paskutiniuskelerius metus didþioji mano dar-bø dalis bûtent su tuo susijusi: vedukûrybines dirbtuves apie kinà moks-leiviams, neseniai sukûriau doku-

mentiná filmà „Ûcia lylia“ apie vai-kø auginimo tradicijas Lietuvoje.Filme pasakojama apie vaikø augi-nimà Lietuvoje nuo XIX a. pab. ikimaþdaug XX a. vidurio. Vaþinëjomepo visà Lietuvà ir tiesiog kalbëjomëssu þmonëmis, daugiausia senoliais,klausëmës jø pasakojimø, patirèiø,ðiuo atveju, vaikø auginimo tema.Tikimës filmà platesnei visuomeneipristatyti balandþio mënesá.

O galiausiai – pasiûlymas kurtispektaklá vaikams. Nors tai ne kruopð-èiai apgalvotas pasirinkimas, o labiaususiklosèiusios aplinkybës, esu ási-tikinæs, kad viskas mûsø gyvenimevyksta neatsitiktinai. Jau buvo patsmetas padirbëti kuriant spektaklásu Antanu Dubra, spektaklio dai-lininku. Mes abu vienu metu bu-vome ypaè susiþavëjæ èekø anima-toriaus Jano Ðvankmajerio darbais:jo filmø atmosfera, personaþais, sa-vitu siurrealistiniu pasauliu. Ðvank-majerio dëka atradome vienas kitàkaip galimus kûrybinius partnerius,ir kai jis gavo pasiûlymà kurti spek-taklá vaikams „Lëlëje“, pasikvietëmane kaip reþisieriø.

Kaip atradote Miloðà Macourekà irjo pasakø motyvø bei veikëjø ko-liaþà, kuriuo paremta spektakliofabula?

Kurti spektaklá pagal Macoureko

„Iðsiøstas“ á lëliø teatràPokalbis su reþisieriumi Miku Þukausku

pasakas pasiûlë Antanas. Buvo begalo ádomu rinktis ið ávairiausiø èe-kø autoriaus sukurtø siuþetø, dëliotimozaikà ið skirtingø pasakø perso-naþø ir kurti vientisà istorijà. Pasa-kø personaþai labai spalvingi ir cha-rizmatiðki, kà reiðkia vien operøarijas dainuojantis vandens èiaupas,skraidantis kilimas, mergaitë sudviem galvomis, ið namø pabëgæmakaronai ir taip toliau... Manau,vaikams svarbu matyti kasdienybë-je veikianèius daiktus, buities deta-les per macourekiðkos fantazijosprizmæ. Tai lavina ir jø paèiø kûry-bingumà bei vaizduotæ.

Ið kur atsirado èekø autoriaus

Anonsai

Paskelbti 2013-øjø„Auksiniø scenos kryþiø“pretendentai

Tarptautinæ teatro dienà – kovo27-àjà, uþ 2013-aisiais Lietuvos te-atrø scenose nuveiktus darbus pre-mijomis ir atminimo þenklais busapdovanoti geriausi ðalies teatromenininkai. Pagal Kultûros minis-terijos Profesionalaus teatro menokûrëjø darbø premijavimo nuosta-tus pretendentus premijoms turëjoteisæ siûlyti profesionalûs teatrai,Lietuvos meno kûrëjø asociacija,Valstybës teatrø asociacija, Scenosmeno kûrëjø asociacija, Lietuvos te-atro sàjunga, Lietuvos dailininkø sà-junga, Lietuvos kompozitoriø sà-junga, Ðiuolaikinio ðokio asociacija,fiziniai asmenys.

Lietuvos teatrø spektaklius ver-tino komisija – teatrologës Rasa Va-sinauskaitë, Jurgita Staniðkytë, Vla-da Kalpokaitë, Vilma Janeliauskienë,muzikologës Audronë Þiûraitytë irVeronika Janatjeva, ðokio kritikëVita Mozûraitë, dailëtyrininkë Rai-monda Bitinaitë-Ðirvinskienë ir me-notyrininkas Helmutas Ðabasevièius(komisijos pirmininkas).

Profesionalaus teatro meno kû-rëjø darbø premijos, „Auksiniai sce-nos kryþiai“ ir Boriso Dauguvieèioauskaras ðiemet bus teikiami JuozoMiltinio dramos teatro scenoje.

Kultûros ministerijos ekspertøkomisija skelbia „Auksiniø scenoskryþiø“ pretendentus:

Reþisierius / reþisierë1. Artûras Areima („Vyðniø

sodas“, NKDT)2. Oskaras Korðunovas („Þuvë-

dra“, „Paskutinë Krepo juosta“,OKT)

3. Yana Ross („Mûsø klasë“,LNDT)

Muzika spektakliui1. Antanas Jasenka („Mûsø kla-

së“, LNDT)2. Rita Maèiliûnaitë („59’Onli-

ne“, „W(o)men“, „Eugenijus One-ginas“)

3. Gintaras Sodeika („Þuvë-dra“, „Paskutinë Krepo juosta“,OKT)

Scenografija ir ðviesø dizainas1. Marijus Jacovskis („Mûsø kla-

së“, LNDT)2. Laura Luiðaitytë („Gronholmo

metodas“, LRDT)3. Andrius Kirvela ir Gediminas

Ðiaulys („Tëèio pasaka“, Menøspaustuvë, Studija „PetPunk“)

4. Eugenijus Sabaliauskas („Ge-ros dienos“, Operomanija; „Vyðniøsodas“, NKDT)

Aktorë (pagrindinis vaidmuo)1. Elþbieta Latënaitë (Ifigenija,

„Mano tëvas – Agamemnonas“)

2. Miglë Polikevièiûtë (Dora,„Mûsø klasë“, LNDT)

3. Nelë Savièenko (Irina Arkadi-na, „Þuvëdra“, OKT)

4. Daiva Stubraitë (Ranevskaja,„Vyðniø sodas“, NKDT)

Aktorë (nepagrindinis vaidmuo)1. Aldona Januðauskaitë (Ra-

chelka-Mariana, „Mûsø klasë“,LNDT)

2. Indrë Patkauskaitë (Varia,„Vyðniø sodas“, NKDT)

3. Rasa Samuolytë (Maða, „Þuvë-dra“, OKT)

4. Dovilë Ðilkaitytë (Advokatë,„Nesistebëk, jei kas nors ateis pa-degti tavo namø“, LJT)

Aktorius (pagrindinis vaidmuo):1. Sigitas Jakubauskas (Duon-

kepys, „Duonkepio þmona“,PJMT)

2. Valentin Krulikovskij (Enri-kë Fontas, „Gronholmo metodas“;Sofus, „Junas ir Sofus“, LRDT)

3. Martynas Nedzinskas (Treple-vas, „Þuvëdra“, OKT)

4. Tomas Rinkûnas (Lopachinas,„Vyðniø sodas“, NKDT)

Aktorius (nepagrindinis vaidmuo):1. Saulius Èiuèelis (Trofimovas,

„Vyðniø sodas“, NKDT)2. Tomas Erbrëderis (Simeonas

Piðèikas, „Vyðniø sodas“, NKDT)3. Darius Meðkauskas (Sorinas,

„Þuvëdra“, OKT)4. Tomas Þaibus (Vladekas, „Mû-

sø klasë“, OKT)

Operos solistas / solistë1. Tadas Girininkas (Karalius

Henrikas, „Lohengrinas“; Silva,„Ernani“, LNOBT)

2. Tomas Pavilionis (Nemorinas,„Meilës eliksyras“, KVMT)

3. Rita Preikðaitë (Liubaða, „Ca-ro suþadëtinë“, KVMT)

4. Inga Ðlubovska (Adina, „Mei-lës eliksyras“, KVMT)

Choreografas / choreografë1. Airida Gudaitë ir Laurynas Þa-

kevièius („Kelionë namo“, „Menøspaustuvë“)

2. Vytis Jankauskas („Aritmijos“,VJÐT)

3. Petras Lisauskas („TUAÐ“,„Padi Dapi Fish“)

4. Aira Naginevièiûtë („Chime-ros karoliai“, ANT)

Ðokëjas / ðokëja1. Marius Miliauskas (Èiurlionis,

„Èiurlionis“, LNOBT)2. Martynas Rimeikis (Èiurlionis,

„Èiurlionis“, LNOBT)3. Mantas Stabaèinskas („Melan-

cholijos dëþutë“, „Aura“)4. Giedrë Jankauskienë („Arit-

mijos“, VJT)

Jaunasis menininkas / menininkë1. Aktorius Dainius Jankauskas

(Rysekas, „Mûsø klasë“, LNDT;„59’Online“, „Menø spaustuvë“)

2. Reþisierius Darius Rabaðaus-kas („Lunaèiarskio lunaparkas“,NKDT)

3. Ðviesø dailininkas Povilas Lau-rinaitis („Tëèio pasaka“, „W(o)men“,„Artimijos“, „Contemporary?“,„Menø spaustuvë“)

4. Reþisierë Loreta Vaskova(„59’Online“, „Menø spaustuvë“)

Teatras vaikams1. Choreografë Agnija Ðeiko, sce-

nografas Artûras Ðimonis – „Baltojilopðinë“ („Padi Dapi Fish“)

2. Spektaklio „Eþiukas rûke“ kû-rybinë grupë (ÐDT)

3. Kûrybinë studija „PetPunk“ ir„Atviras ratas“ – „Tëèio pasaka“(„Menø spaustuvë“)

4. Kûrybinë grupë – „Dëdës Titodþiazas“ (KDT)

Lëliø ir objektø teatras1. Dailininkë Auðra Bagoèiûnai-

të-Paukðtienë („Sniego karalienë“,teatras „Lëlë“)

2. Dailininkai Sergejus Bocullo irDanielius Sodeika („Skrudþas, ar-ba diena, kai galima atverti savo ðir-dá“ (pagal Charles’o Dickenso „Ka-lëdø giesmæ“, Kauno lëliø teatras)

3. Reþisierë ir dailininkë Saulë De-gutytë („Tarmiø stalas“, „Stalo teat-ras“)

Metø scenos meno reiðkinys1. Klaipëdos jaunimo teatras (re-

þisierius Valentinas Masalskis)2. Ðiuolaikinë opera „Geros die-

nos!“ („Operomanija“)3. Ðiuolaikinio ðokio spektaklis

„Contemporary?“ (dramaturgë Si-gita Ivaðkaitë, choreografai ir ðokë-jai Agnë Ramanauskaitë, PauliusTamolë, Mantas Stabaèinskas)

Lietuviø autoriaus pastatymas1. Kazio Binkio „Atþalynas“

(LNDT)2. Ðiuolaikinë opera „Geros die-

nos!“ („Operomanija“)3. Þemaitës „Trys mylimos“

(VJT)

pasakose nefigûruojantis „Tiktakti-kos“ pavadinimas?

„Tik tak“ – be abejo, labiausiaisu laikrodþiu susijæ garsai, o þadin-tuvas yra pagrindinis ðio spektak-lio veikëjas. Tiksëjimas ir skambë-jimas – tai laikrodþio gyvenimotikslas ir misija. Bet daiktai gyvenasavo gyvenimà, o þmonës savo – ne-labai jiems patinka anksti keltis, ouþ tai atsako... Aiðku kas – þadintu-vas. O þadintuvas, kaip ir bet kas,iðmuðtas ið savo ðventos misijos vyk-dymo, imasi taktikø. Laikrodþiotaktika yra tik-tak-tika.

KALBËJOS I V IKTOR I JA I VANOVA

„Tiktaktika“


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Paskutiniais metais ið lietuviø ki-no iðstumiama autoriaus sàvoka.Atsirado daug naujø þodþiø, pavyz-dþiui, mano nekenèiama ir kalbinin-kø neteikiama „industrija“, kuri da-bar skamba beveik kiekvienameoficialiame spaudos praneðime apielietuviø kinà. Jokios „industrijos“ pasmus nëra, ir visi tai gerai þino. Juk„industrija“ ar „komercija“ tikrai ne-pavadinsi tø palyginti pigiø pramo-giniø nacionaliniø filmø, kuriø siu-þetai paprastai „pasiskolinti“ iðantrarûðiø uþsienietiðkø pjesiø ar fil-mø. Ðiø filmø gamintojai turi tik vie-nà, bet karingà argumentà, esà þmo-nës juos þiûri. Beje, patá iðsamiausiàpaaiðkinimà, kodël þiûri, iðgirdau ðásekmadiená Jaunimo teatro rûbinë-je. Vienas eilëje man uþ nugaros sto-vëjæs pilietis paaiðkino kitam, kadjuose „galima pakrizenti“.

Kaip sakoma, dël skonio nesigin-èijama, bet mûsø kinui didesnægrësmæ kelia net ne tai. Lietuviø ki-no bendruomenë neturi jokiø ben-drø vardikliø, yra pasidalijusi, susi-skirsèiusi, átari ir nepasitikintiniekuo. Ji neturi bendro pagrindo.Tik valstybës skiriamus pinigus. Ne-sakau, kad anksèiau buvo pyragai,bet tikrai buvo noras kurti ambicin-gà nacionaliná kinà ir tæsti tradicijà,kuri ëmë formuotis palyginti vëlai –ties 6-ojo ir 7-ojo deðimtmeèiø ri-ba, kai pasauliniame kine domina-vo autorinio kino idëja. Ta autori-nio lietuviø kino tradicija ir taposvarbiø, ne visada tiesioginiø disku-sijø pagrindu – juk Vytautas Þala-kevièius ir Raimondas Vabalas apietai, koks turi bûti lietuviø kinas, dis-kutavo bûtent savo filmais. Ði tra-dicija tapo ir 10-ojo deðimtmeèio lû-þio, kai á kinà atëjo nauja maiðtingakarta – Ðarûnas Bartas, AudriusStonys, Arûnas Matelis, ieðkojimøpagrindu. Jauni reþisieriai pasisakë

prieð autoritetus, bet jie tada dar bu-vo. Jaunieji norëjo atsikratyti jau ta-pusiø kliðëmis personaþø, negyvø,mediniø dialogø, keisti lietuviø ki-nà, bet neneigë tradicijos, ryðio sunacionaline kultûra ir poreikio kal-bëti savo kalba, kurti ekrane origi-nalià pasaulio vizijà. Jie suvokë, kadkinas bus priverstas keistis, bet ne-skubëjo atsisakyti teisës kurti savitus,autentiðkus filmus. Tuo, matyt, ir pa-aiðkinamas didþiøjø festivaliø susido-mëjimas lietuviø kinu, juk Barto fil-mus pagrindinëse programose rodëBerlynas, Kanai, Venecija.

Situacija pasikeitë. Niekas nesi-rûpina tradicijos tæstinumu, toksáspûdis, lyg filmai gimtø tuðèioje vie-toje ar reklamos gamybos firmoje, ojø reþisieriai klaidþiotø kiekvienassau. Vietoj autoritetø atsirado gar-senybës, kuriø filmø premjeras ap-raðo visi „þmoniø“ þurnalai. Todëlprofesiniai kriterijai nebereikalingi,juos keièia kiti, daþniausiai su pro-fesija neturintys nieko bendra.

Atsipraðau uþ ðià ilgà áþangà, bettokias mintis suþadino kuklus, uþneátikëtinai menkus pinigus sukur-tas, ðiltas Mykolo Vildþiûno debiu-tinis filmas „Nesamasis laikas“. Tiks-liau, jis suþadino viltis, kad autoriniskinas nesibaigë, kad jis gali bûti tæ-siamas ir visiðkai pakitus lietuviø ki-no kontekstui.

Mykolas Vildþiûnas gráþta prieautorinio kino punktyriðkai pasako-jamos istorijos. Filmo herojus – tris-deðimtmetis, kaip supratau, kaþko-kios reklamos agentûros darbuotojas,gal net menininkas, – Tadas Jakaspatenka á ligoninæ. Èia jo laukia ope-racija, o kartu ir galimybë iðtrûkti iðgyvenimo rutinos, padaryti pertrau-kà, sudëlioti, ið visko sprendþiant, ið-krikusio gyvenimo kaladëles. Juk ne-atsitiktinai Tado mama vis praðo jopailsëti. Pamaniau, kad tai ir yra tasnesamasis laikas, kuris iðkeltas á fil-mo pavadinimà. Taèiau netrukus su-

pranti, kad reþisieriui tai bûtø perpaprasta: Tado prisiminimø frag-mentai ar vaizdø nuotrupos – ið ki-tos erdvës. Èia susitinka gyvi ir mi-ræ personaþai, èia nepaisoma ávykiø,vietø ar laiko logikos. Taèiau bûtentèia Tadas ir gali rasti atsakymus, ko-dël ir kaip nori gyventi.

Ligoninëje Tadà lanko vaikystësdraugas Vitalis (Valentinas Novo-polskis). Tadas su juo kartu rûko„þolæ“, dviraèiu vaþinëjasi po labaijaukiai nufilmuotà Vilniø, prisime-na, kaip vaikystëje kartu jie þvejo-jo, þaidë. Nekalti vaikystës nuoty-kiai abu sugràþina á ðviesø laikà, kaivisas gyvenimas dar buvo prieð akis.Vaikystës erdvë – Tado tëvø sodyba –sukelia ir pasakos asociacijø, kuriasreþisierius sëkmingai iðnaudoja kur-damas átampà. Vildþiûnas taip patnuosekliai iðnaudoja nervingos, su-veltos suaugusio Tado kasdienybësir vaikystës, kur visada vasara ir vi-sada ðvieèia saulë, kontrapunktà.Pamaþu Vitalis tampa tuo, kokiu sa-ve norëtø matyti Tadas, antruojuðviesesniu jo „að“. Tuo, kuris gali pa-dëti iðsiaiðkinti asmeninio gyvenimoproblemas, atsikratyti narkotikø, pa-galiau suprasti, kurios moters jam iðtikrøjø reikia. Filmo pabaigoje re-þisieriaus þiûrovams pasufleruotasatsakymas, kà jie ið tikrøjø matë, ga-li pasirodyti per paprastas, bet bi-jau, kad ne vienam jis tiesiog bûti-nas, nes ðiuolaikinis kinas, regis,atpratino nuo asociatyvaus kino pa-sakojimo.

Tadas Gryn vaidina pakrikusáþmogø, kuris nesugeba (arba netu-ri laiko) sustoti ir pasiþiûrëti á saveið ðalies. Toks áspûdis, kad jis visà-laik skuba – ir su dukrele, ir su abiemmoterimis – þmona (Toma Vaðkevi-èiûtë), ir meiluþe (Irena Jankutë).Bet tas skubëjimas – tai ir bëgimasnuo savæs, nuo problemø. Supranti,kad didesniø dramø ar konfliktø, ið-skyrus priklausomybæ nuo narkoti-

kø, Tado gyvenime kaip ir nëra, juo-lab kad visi jam pasirengæ padëti –ir nuostabûs tëvai, ir paslaugi mei-luþë. Bet Vildþiûnas tø problemø te-mos neplëtoja, palikdamas apie jasspræsti þiûrovams, jam svarbiau per-teikti personaþo bûsenà, tai, kà AnaAchmatova vadino penktuoju me-tø laiku. Vis dëlto man pritrûkokonkretesniø Tado vidinio konflik-to akcentø, juolab kad uþuominø,erdvës savarankiðkoms þiûrovo hipo-tezëms filme kartais lieka per daug.Ir tai trukdo pajusti Tadui didesnæsimpatijà. Kita vertus, jà iðkart pa-junti Vitaliui. Gal todël, kad filme jissiejasi tik su vaikyste – ið tikrøjø sak-raliðkiausia lietuviø kino erdve?

Vildþiûnas visà filmà primenaþiûrovams, kad jie þiûri ne ðiaip pri-siminimus. Jis prisodrina „Nesamàjálaikà“ ávairiausiø digresijø, taip darlabiau „atskiesdamas“ punktyriðkaipasakojamà istorijà. Ligoninëje lan-kosi átartini tardytojai, keistai elgiasipersonalas, pagaliau ir Tado pala-tos kaimynai atrodo pernelyg sàly-giðki. Rimanto Ðavelio Anupras, re-gis, jau visai pasinëræs á senatvinæsilpnaprotystæ, jaunas banditëlisMindaugas (Mindaugas Papinigis)visàlaik tyli. Þinoma, ðie persona-þai atlieka savo funkcijà, bet, norsir suvaidinti realistiðkai, tai labiaudekoratyviniai Tado pasàmonës ele-mentai, filmui nesuteikiantys papil-domø prasmiø. Dviratis, kurá filmepamatome jau pirmuosiuose kad-ruose, man pasirodë daug „gyves-nis“ – tai ne tik prisiminimas, bet irraktas á Tado pasàmonæ, jo vaikys-tës simbolis. Tokiu pat gyvu filmo

personaþu tampa ir Vilnius – jis at-paþástamas, nors visiðkai apvalytasnuo reklamiðkø ir atvirukiðkø vaiz-dø. Man pasirodë, kad filmo Vilniusir yra tikrasis Tado veidas, ypaè jeiprisiminsime vieno teoretiko teigi-ná, kad veidas kine ir iðreiðkia dva-sios bûsenà.

Toká pasakojimo bûdà mëgo 7-ojodeðimtmeèio kûrëjai, vengæ papras-to linijinio pasakojimo ir mëgæ ro-dyti veiksmo tuðtumas, kai, regis,nieko svarbaus nevyksta, bet nuoekrano negali atitraukti akiø. Bû-tent tokie „Nesamojo laiko“ epizo-dai ásimena labiausiai: prieðais á gat-væ iðvaþiuojantá Tado automobilástaiga iðdygsta riedlentininkai, uþ-tvindydami gatvæ ir paversdami per-ëjimà ið ankðtos tamsos á dienosðviesà tiesiog simboliðku vyksmu,arba meilës scena automobiliø plo-vykloje, kai ritmingai juda didþiu-liø valytuvø medþiaginiai „plaukai“.Stebëti, kaip jie ima rimti, kaip ju-desiai tampa lëtesni – tikras malo-numas. Ásimena ir susikaupæs Tadodukrelës Urtës (Sara Vildþiûnaitë)veidas, stambûs filmo herojø mote-rø veidø planai. Bûtent ið tokiø ðvie-siø kino akimirksniø filmas dëliojasiir persidëlioja atmintyje, jau iðëjus iðkino salës. Vildþiûnas turi tà kino po-jûtá, kai reþisierius sugeba suteiktipaprastiems daiktams ar vaizdamsmagiðkumo. Gaila, kad to daugiap-rasmiðkumo pristigo filmo pabai-gai. Juk þvakelë ir dviraèio skam-butis ant vaikystëje þuvusio Vitaliokapo – pernelyg formalûs, kad uþ-baigtø pasakojimà apie Tado sugrá-þimà.

Sugràþintas laikasNauji filmai – „Nesamasis laikas“

In memoriam

Mirë Alainas ResnaisKovo 1 d. Paryþiuje mirë vienas

didþiøjø kino meno kûrëjø – pran-cûzø reþisierius Alainas Resnais.Jam buvo 91-eri. Kilæs ið ðviesuoliøðeimos, Resnais nuo maþens domë-josi fotografija, teatru ir literatûra,kuriø átaka atsispindi ir jo filmuose.Bûdamas dvylikos, jaunasis sinefilasper Kalëdas ið tëvo gavo dovanø sa-vo pirmàjà kino kamerà – 8 mm „Ko-dak“. Su ja Resnais sukûrë pirmàjáfilmà. 1943 m. jis ástojo á kino mo-kyklà IDHEC ir rengësi tapti mon-tuotoju. Pasibaigus Antrajam pasau-liniam karui, Resnais sukûrë serijàdokumentiniø filmø apie menà („VanGogh“, „Guernica“ ir kt.), be kuriødabar neásivaizduojama dokumenti-nio kino istorija. 6-ajame deðimtme-tyje jis suartëjo su kino grupe „Rivegauche“ („Kairysis krantas“), kartu suvienu jos steigëjø Chrisu Markeru su-kûrë 1954 m. Jeano Vigo prizu ap-dovanotà filmà „Statulos taip patmirðta“.

Resnais siejamas ir su prancûzøNaujàja banga – jis sumontavo vie-nà pirmøjø ðios krypties filmø –Agnés Varda „La Pointe courte“.1956 m. jis vël pelnë Jeano Vigo pri-zà uþ filmà „Naktis ir rûkas“ – pir-màjá bandymà meniðkai apibendrin-ti ir perteikti Holokausto siaubà.

1959 m. pasirodæs Resnais pirma-sis pilnametraþis filmas „Hirosima,mano meile“ tapo vienu svarbiau-siø prancûzø kino istorijoje. Jo no-

vatoriðkumas pasireiðkë ir turinio(Antrojo pasaulinio karo traumosperteiktos pasakojant meilës istori-jà), ir formos (naujo tipo kino na-racija, pirmas bandymas perteiktikine sàmonës srautà) lygmeniu.Nuo tada viena mëgstamiausiø Res-nais filmø tema tapo atmintis, jisnuolat eksperimentavo su kino for-ma, kalba, sàlygiðkumu. Vienu ori-ginaliausiø ir máslingiausiø kino is-torijoje filmø iki ðiol iðlieka 1961 m.

Resnais sukurtas „Praëjusiais metaisMarienbade“, kuris buvo apdovano-tas Venecijos „Auksiniu liûtu“. Kar-tu Resnais iðliko angaþuotu ir aiðkiaifilmø iðtarmæ formuluojanèiu kûrë-ju: „Murielë“ (1964) kalbëjo apieAlþyro karo þaizdas, „Karas baigë-si“ (1966) – apie Ispanijos antifa-ðistus, Resnais dalyvavo kuriant ko-lektyviná filmà „Toli nuo Vietnamo“bei utopiná manifestà „01 metai“,originalios formos Kanuose apdova-notà jo filmà „Mano dëdulë ið Ame-rikos“ (1980) ákvëpë mokslininko irfilosofo Henri Laborit darbai apieþmogaus ir visuomenës santykius.

Tarsi kovodamas su iðkilaus kinointelektualo ávaizdþiu, kurá skatinone vienà deðimtmetá trukæs reþisie-riaus bendradarbiavimas su prancû-zø Naujojo romano kûrëjais Margu-eritte Duras ir Alainu Robbe-Grilletbei originalûs bandymai á kino pasa-kojimà perkelti naujas naracijos for-mas filmuose „Apvaizda“, „Gyveni-mas – tai romanas“, Resnais daugdëmesio skyrë ir masinei kultûrai.Ávairiai interpretuojama ir revizuo-

jama, ji ákvëpë ne vienà reþisieriausfilmà: mokslinë fantastika – „Myliutave, myliu tave“ (1968), bulvarinisteatras – „Melodramà“(1986), ko-miksai – „I Want to Go Home“, po-puliarios dainos – didþiausio ið visøjo filmø finansinio pasisekimo sulau-kusià „Senà dainà“ (1997).

Nuo 9-ojo deðimtmeèio pradþiosResnais nuolat dirbo su aktoriaisAndré Dussolier, Pierre’u Arditi irsavo mûza Sabine Azéma. Meileðiems aktoriams dvelkia Resnais fil-mai „Smoking – No Smoking“ beipaskutinis „Mylëti, gerti ir dainuoti“(abu sukurti pagal Alano Aycrbour-no pjeses), kuris vasario pradþiojebuvo parodytas TarptautiniameBerlyno kino festivalyje. Ðis filmasatneðë paskutiná ið gausiø Resnaisapdovanojimø. „Mylëti, gerti irdainuoti“ buvo apdovanotas „Sidab-riniu lokiu“ – Alfredo Bauerio prizufilmui, atverianèiam naujus kino ke-lius. Ið tikrøjø, simboliðkas ir Resnaiskûrybos esmæ tiksliai nusakantis ap-dovanojimas.

PARENGË Þ . P.

Alainas Resnais filmuojant „Mylëti, gerti ir dainuoti“


D a i l ë

Kæstutis Ðapoka

„Iðmatø pasiðalinimas per iðangæ,priklausomai nuo þmogaus iðsilavi-nimo, kultûros, iðmatø konsistencijosir kitø prieþasèiø, gali bûti vadinamastuðtinimusi, ðikimu, kakojimu. Tuðti-nimasis nenormaliai skystomis iðma-tomis vadinamas viduriavimu, trie-dimu.“ (http://lt.wikipedia.org/wiki/I%C5%A1matos)

Neretai triedimas arba ðikimasgali tapti paveikia tikrovës eseistika.Tai ne kartà árodë Evaldas Jansas –iðmatos arba jø leitmotyvas persmel-kæ visà Janso kûrybà ir kartkartë-mis suskamba skambia gaida.

Ðis leitmotyvas artimas ir man.Ne kartà yra tekæ suviduriuoti, o ke-letà kartø netgi privaryti á kelnes.Prisimenu, kaip kadaise girtas eida-mas þiemà „ið paskaitø“ VDA na-mo, gilià naktá ant Tauro kalno, prieVokietijos ambasados, staiga pritrie-dþiau á kelnes, nes vandeniu ið èiau-po gerokai praskiestas alus „Vaivos“kavinëje smarkiai iðplovë þarnynà –net per blauzdas tekëjo. Kaip ádomuir keista buvo trypèioti nuogomis ko-jomis, vienomis kojinëmis pusnyse –ðalinti skystà masæ ið kelniø...

Taigi nebandysiu apsimesti neða-liðku – per daug miela man iðmatøtema. Iðmatø konsistencijos ir spal-vø spektras yra labai platus, turtin-gas. Iðmatos gali bûti kietos, pusiaukietos, minkðtos ar visiðkai skystos.Rieðuto, deðrelës, blyno formos.Ávairiø kvapø. Gali bûti rudos, juo-dos, pilkos, þalios, geltonos, raudo-nos spalvos. Beje, iðmatø konsisten-cija ir spalva glaudþiai susijusi sulietuviðko ekspresionizmo, aliejinëstapybos pasaulëþiûra ir retorika. OJansas juk – VDA Tapybos kated-ros auklëtinis.

Evaldo Janso iðkakoti ðûdukai la-biau primena rieðutukus. Tie rieðu-tukai iðdegti vieno garsaus kerami-ko dirbtuvëje ir nuglazûruoti, nes,pasak paties Janso, jis vengë arte po-

vera ar modernistinës Josepho Boi-so estetikos prieskonio. „Rieðutu-kai“ eksponuojami projektø erdvë-je „Malonioji 6“ ant pjedestalo –padëti ant muziejinës pagalvëlës,tarsi juvelyrinës brangenybës stik-liniame „karstelyje“.

Jansas gydësi inkstus, kepenis irþarnynà kurá laikà gerdamas vande-ná su molio priemaiðomis – ðalino perilgai uþsibuvusias þarnyne liekanas,kitaip sakant – nuodus. Baigiamo-joje ðio gydymosi stadijoje pradëjotuðtintis beveik vien moliu – galimasakyti, gatavais keramikos kûriniais.

Maþa to, átakos turëjo vieðnagëpas menininkà Aidà Bareiká Niujor-ke ir paþintis su jo kûrybos bûdais.Bareikis sugrûda drobæ á baèkà, ta-da á tà baèkà pripila aliejiniø bei ak-rilo daþø ir kurá laikà drobæ „raugi-na“, o paskui iðtraukia jà ið baèkossu savaime susidariusiu abstrakèiupieðiniu. Janso kûrinius suformuo-ja pats kûnas, þarnyno formos. Beto, svarbi ir siurrealistø patirtis, kaibuvo bandoma atsikratyti (istorijaparodë, kad nesëkmingai) viso so-cialinio antstato ir prisikasti iki gry-nojo automatizmo.

Galø gale savitai suskambo ir bib-liniai motyvai, nes Dievas visas gy-vas bûtybes ir þmogø sukûrë ið dul-kiø, kitaip sakant – ið molio. DonatasJankauskas-Duonis, ironizuodamasmarksistus-darvinistus, þmogø kildi-

na ið beþdþionës, o Jansas antrinakrikðèioniðkajai kûrinijos koncepci-jai, tiesa, patikslindamas bûtybiø su-kûrimo bûdà. Taigi dabar tiksliai aið-ku, ið kur mes visi, ypaè Vilniausmenininkai (-ës) ir dailëtyrininkai(-ës), pagal Janso evoliucijos versijà,esame atsiradæ. Visiðkai pritariu ðiaiversijai.

Jauniesiems menininkams „neo-konceptualistams“ Janso siunèiama-mas „ðûdinas palinkëjimas“ uþimaypatingà vietà, nes, anot Janso, jau-nieji „konceptualistai“ daþnai tiesiogmala ðûdà. Anksèiau bûèiau sakæs,kad toks niurzgëjimas – tipiðkas „kla-sikais“ pamaþu tampantiems meni-ninkams.

Priminsiu, kad dalis dabartinio,ypaè proteguojamo jaunojo mûsømeno yra ultrakontekstuali – ope-ruojama begalybe kontekstø ir ci-tatø, manipuliuojama „iðnaðø iðna-ðomis“ ir t. t. Prisipaþinsiu, daþnai,atsidûræs prieð koká nors superkon-tekstualø kûriná, jauèiuosi esàs ne-iðmanëlis, stokojantis iðsilavinimo.

Nereikðmingas atsitiktinai nu-girstas monologas leido atsidustilengviau. Vienos parodos atidarymejaunas neokontekstualistas komen-tavo kito kolegos neokontekstualis-to (kas be ko, abu – puikûs meninin-kai) kûrinio videoáraðà. Antrasiskontekstualistas Nacionalinëje dai-lës galerijoje nukëlë nuo pjedesta-

lo du juodus batus, pripiltus drus-kos, t.y. Deimanto Narkevièiaus1994 m. sukurtà kûriná „Per ilgai antpaaukðtinimo“, ir uþkëlë juos atgal.Komentuojantysis neokontekstua-listas interpretavo ðá veiksmà, atlik-tà su batais, kaip galbût atëjusá iðmados pasaulio... Vadinasi, neþinonei Narkevièiaus kûrinio, t.y. visainesenos mûsø ðiuolaikinio meno is-torijos, nesuvokia ir savo kolegosveiksmo potekstës...

Tà akimirkà man nuoðirdþiai pa-lengvëjo. Vadinasi, daþnai konteks-tais manipuliuojama gana padrikai,atsitiktinai, o dar daþniau todël, kadtokia yra tiesiog paskutiniø keleriømetø meninë konvencija. Daþnaimenininkai nieko nenutuokia apiekolegø „miksuojamus“ kontekstus,o neretai net apie savo kûriniuosepasitelkiamus kontekstus, nors daþ-nai, þiûrint á kûrinius, atrodo, jog ðikarta – kaip reta intelektuali ir pa-sikausèiusi visuose ámanomuosediskursuose ir subdiskursuose.

Taigi pakanka intuityviai jaustikonvencijà, stiliø, þinoti keletà forma-liø tokio kûrinio sukûrimo „ëjimø“,galbût dar mokëti atmintinai kelias pa-drikas kokio nors Gilles’o Deleuze’oiðtarmes, tinkanèias visoms situaci-joms. Todël Janso „niurzgëjimas“ apie„ðûdo malimà“ yra ið dalies teisingas.Neatsitiktinai jis skolinasi garsauskolegos kûrinio pavadinimà, ironi-zuodamas kartais ið pirðto iðlauþtà(jaunøjø) „konceptualumà“.

Vis dëlto tenka tarti keletà þodþiøir apie silpniausià Janso projektodalá – menininkas grieþtai paneigë,kad ðûdukas „per ilgai ant paaukðti-nimo“ gali reikðti saviironijà. Niekonuostabaus, nes Janso karta gali bû-ti dvasinga, dramatiðka, rimta arbaironiðka ir ciniðkai sarkastiðka; vie-nu þodþiu, visokia, tik ne savikritiðkaar saviironiðka. Ðiai kartai, beje, kaipir sovietmeèio „tyliesiems modernis-tams“, bûdinga mesianizmo dvasiair savo „neeilinës vertës“ pajauta.

Kita silpnoka Janso projekto da-lis – „blogø politikø, kurie rûpinasitik savo, o ne tautos interesais“, kri-tika. Tarsi menininkas nesuprastø,jog XX a. 10-ojo deðimtmeèio „so-cialinës kritikos“ taktikos, taikomosðiandien, atrodo banalokai. Beje,tokie vaikiðkai naivûs pareiðkimaiapie politikos sferà, neturint jokiosupratimo apie jos vidinius veikimomechanizmus, yra bûdingi mums,menininkams. Kita vertus, politikøsamprotavimai apie profesionalømenà irgi bûna be galo kvaili.

O Janso pareiðkimo, kad „reikiapaleisti Seimà ir panaikinti pinigus,tegul þmonës dalinasi tuo, kà turi“,manyèiau, ið viso nereikëtø priimtiuþ grynà pinigà – pastaruoju metubet kuris save gerbiantis meninin-kas turi apsimesti ðiek tiek „anar-chistu“. Tai – tarsi gero tono tam tik-roje kompanijoje þenklas.

Vis dëlto, nekreipiant dëmesio á„politinæ“ retorikà, Jansas, kaip me-nininkas, iðlaiko sau bûdingà koky-bæ. Kas nors, þinoma, kategoriðkaiprieðtaraus, kad ðûdukas gali sim-bolizuoti kokià nors „kokybæ“. Ta-èiau ðiuo atveju kalbu apie Jansokûrybos visumà ir ðá „projektà“ jo-je. Taip pat Jansas lieka iðtikimassau ir savitai varijuoja (anti)socia-lumo leitmotyvà, baksnodamas vi-sø mûsø veidus á respektabilioje vi-suomenëje vengiamas temas.

Antra, Janso projektas ypaè pa-veikus kaip gyva reakcija á tam tik-rus reiðkinius ir bandymas juos kriti-kuoti. To dauguma mûsø menininkødaþniausiai neiðdrásta padaryti. Prieððias stipriàsias Janso projekto savy-bes, manau, nublanksta visos silpno-sios. Galø gale juk þarnynas iðvaly-tas! O sveikame kûne – sveika siela!

Paroda veikia iki kovo 8 d.

„Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius)

Dirba treèiadiená–ðeðtadiená 17–19 val.

arba atskirai susitarus tel.: 8 631 90615,

8 631 11495

Kad sveikas kûnas kadagiais kvepëtøEvaldo Janso projektas „Per ilgai ant paaukðtinimo“ LTMKS projektø erdvëje „Malonioji 6“

Evaldas Jansas, „Per ilgai ant paaukðtinimo“. 2014 m. A U T O R I A U S N U O T R .

tam suteikia stabilumo (iliuzijà).Nutapomas autoportretas, tada in-terjeras su tuo portretu, tada dëþëssu daug tø paèiø portretø. Kai ðitasratas iðsemtas, galima pereiti prietapytojo rankos. Nors, kaip rodo ke-leriø metø praktika, vëliau bus ga-lima dar kartà pakartoti tik kitaip.Tai apsimoka ir komerciðkai, jukdaþnas verslininkas (-ë) labai nu-dþiunga, jei atpaþásta kurá nors dai-lininkà ið braiþo.

Tapytojo ranka veikia toje paèio-je tapybos erdvëje, kur yra tik tapy-tojas ir tik tapyba (potëpiai, daþai).Kiekvienas ið minimø elementø fe-tiðizuojamas. Juk tapytojo ranka –didþioji autoriaus metonimija. Kaipkaralystæ atstoja karûna, taip daili-

ninko ranka reiðkia viskà, kà tik ap-ima tapytojo likimas ir istorija: ikiRenesanso dël rankø darbo þemin-tas kaip amatininkas, modernizmoepochoje menininko rankos reikð-më ðauna iki stratosferos, jis tampaaukðtesniø jëgø mediumu ir indivi-dualumo garantu. Todël vaizduo-jant rankà kûrinio struktûra visainepasikeitë. Tai uþdaras ratas. Èianëra nei kritiko, nei kritikos, nëraþiûrovo, net buities. Tik tapyba irtapytojas. Èia (iliuziðkai) saugu. Irslogu.

Ið anotacijos nesupratau, ar turë-èiau parodoje ieðkoti ironijos. Me-nininkas ðnekinamas kalba nedaug,atsitraukia nuo interpretacijø, bal-se ironija lyg ir jauèiama. Intuicija

man sako, kad vis dëlto ne viena(s)tapytoja(s) giliai ðirdyje apgailestau-ja, kad negimë tapybos karaliavimolaiku, kai jai dar viskas buvo prieðakis, kai ji buvo svarbiausias menas,virðukalnë ir kai buvo leidþiama bû-ti genijumi, kai publika troðko nau-jienø. Dabar neaiðku, ko ta publikanori, nelabai aiðku ir kas ji tokia. Kri-tika irgi neturi jokiø apèiuopiamøinteresø. Gal nebent nori ádomumo.

Bandant suprast Zakarausko kû-rinius ádomumo netrûksta, bet manjau kelinti metai rûpi, o kas uþ situ-acijos tapytojas–tapyba? Kas liktø,o kas atsirastø, jei tas „sado-mazo“santykis staiga atsitrauktø?

Paroda veikia iki kovo 15 d.

Kartojimas kaip saugumasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Ekspozicijos fragmentas M. I V A N O V O S N U O T R .


D a i l ë

Kristina Kleponytë-Ðemeðkienë

Lino Blaþiûno kûrybai, kaip irdaugelis, tapau neabejinga vos pa-maèiusi jo darbus 2011 m. Vilniausgrafikos meno centro (VGMC) or-ganizuotoje parodoje „Estampas’10“, kurioje jaunasis autorius bu-vo apdovanotas diplomu uþ sëkmin-gà metø debiutà. Puikiai prisimenutà kartà grafikos meno þinovø ir pa-èiø menininkø reikðmingus atodû-sius palinkus prie Lino darbo „Mið-ko hipnozë“ (2010), kai paaiðkëjo,kad kûrinys sukurtas pasitelkus neiðmaniàsias technologijas, o sausosadatos technikà. Èia tikriausiai rei-këtø stabtelëti ir paminëti, kad pas-taraisiais metais VDA grafikos ka-

stebinanèio ir novatoriðko kûrëjostatusà. Menininkas pasitelkia tech-nines darbo atlikimo priemones beijø savybes, jas transformuodamas ákûrinio turiná ir jo prasmæ. Ðá teigi-ná puikiai iliustruoja tuðinuku antdrobës atliktas peizaþø ciklas „Ðvie-sos prisilietimai“ (magistro darbas,2012) ir „Penkeri metai ðviesoje“(2009, 2013). Hiperrealistiniuosepeizaþuose vaizduojama miðko pro-perðose sniegà tirpdanti vaiski sau-lë, kitaip – ðviesa, tikrovëje tiesio-giai naikina fiziná kûrinio pavirðiø,t. y. vaizdinëje kûrinio plotmëjevykstantis (sniego) nykimas tiesio-giai perkeliamas ir áprasminamas fi-zine iðraiðka – tuðinukas ant drobëslaikui bëgant pradeda keisti savo sa-

jimas, t. y. kûryboje itin populiarûstapo miðko gyvûnijos ávaizdþiai.Vieniems natûraliai sekasi atsisuktiá gamtà, kitiems tai daugiau þaismasir manipuliacijos madingais artefak-tais bei ávaizdþiais, kurie ðokinëjanuo baltø parodiniø erdviø sienø antaukðtosios mados podiumo ir at-virkðèiai. Ðiame kontekste natûrinëLino kûryba nuosaikiai auga savoeiga, be jokios ironijos, ðarþo – na-tûraliai ir nuoðirdþiai.

Vienoje ið VGMC galerijos saliøbuvo eksponuojama instaliacija„Mënesiena pelëdø akyse“, kuri pra-ëjusiø metø pabaigoje buvo specia-liai sukurta IX Kauno bienalei „Uni-tekstas“. Ekspozicija susideda iðdviejø daliø: tapytø ir raiþytø pelë-

Stebëjimo taktikosLino Blaþiûno paroda „Paukðèio akimis“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje

dø bei vieno didelio ðvytinèio më-nulio – pilnaties. Vienos pelëdos tiktapytos hiperrealistiðkai, o kitos yrasavotiðki jø atspindþiai – pelëdø si-luetai, kurie tarytum tampa stebë-tojo langais á tolá – nakties peiza-þus: jûrà ir kalnus, arba virsta savopaèiø ðeðëliais. Akys þybsi jau neberaiðkiomis rainelëmis, o tolumojepakibusia mënesiena, kuri èia pat,

instaliacijos uþnugary – milþiniðka,makabriðka pilnatis, verèianti aikte-lëti daþnà galerijos lankytojà. Tikrainedaugeliui ði mënulio fazë kelia ro-mantines nuotaikas, atvirkðèiai,pastarosiomis dienomis tai greièiauatitinkamos diagnozës sinonimas.Bet èia tik asmeninë ciniðka pasta-ba, nesieju jos su scenografiðka Li-no instaliacija, kurioje plokðèias irbedvasis organinis stiklas tampa ma-giðkais vartais á mistiná pasaulá, o èiaðniokðèia bangos su sausos adatossuðiauðtomis keteromis ir aksominiumënuliu. Ekspozicijoje veikia ávai-rios stebëjimo taktikos, instaliacijakomunikuoja pati su savimi: ratu,vienas prieðais kità, iðkabinti ekspo-zicijos segmentai stebi ir veikia vie-ni kitus bei jø rate atsidûrusius þiû-rovus, kurie patenka á glaudø, paveikøpilnaties ir pelëdø bei jø atspindþiøátakø ratà. Mano nuomone, instalia-cijos perkonfigûravimas Vilniaus gra-fikos meno centre labiau pasiteisinonei „Uniteksto“ ekspozicijoje, kurio-je jis sudarë daug klausimø kelianèiàaltorinæ kompozicijà.

Kairëje salëje esanèioje ekspozi-cijoje tvyro dangaus platuma – „De-besys lyg plunksnos“. Apmaudu,kad riboja techninës galimybës irmenininko kuriamo efekto neáma-noma instaliuoti dienos ðviesoje.Bûtø iðties dangiðka! Èia pasieniais

vybes, ima blukti, nes já naikina tie-sioginë dienos ðviesa. Paradoksalu,taèiau nuostabu stebëti fiziná ir me-tafiziná kûrinio peizaþo dûlëjimà.Juk kiekvienas menininko tuðinukunubrëþtas ðtrichas pradeda nyktikaip ir bet koks gamtoje iðaugæs au-galas – sulig suveðëjimu jis pradedaeiti nykimo link. Ir kituose Lino kû-riniuose bûdingos efemeriðkumo,laikinumo nuojautos, kurios tiesio-giai atliepia vystomai temai. Ne ið-imtis ir ði Blaþiûno kûrybos parodaVGMC galerijoje, kurioje þaidþia-ma ðeðëliais.

Tuðinuku atliktø kûriniø serijabuvo susijusi su ðviesa, tiesioginiujos poveikiu, o paroda „Paukðèioakimis“ kalba mistinës prieblandosir ðeðëliø kalba. Linui itin svarbi fi-zinë parodos struktûra, kuri papil-dytø plokðtumoje uþfiksuotø vaizdi-niø bûsenas ir taptø lygiaverèiukûrinio turinio dëmeniu. Jis insta-liacijø estetas, parodinëje erdvëjekuriantis teatraliðkas mizanscenas.Pavyzdþiui, 2013 m. VGMC galeri-joje rodytoje „Balto drugelio“ eks-pozicijoje buvo instaliacija, sudary-ta ið organinio stiklo lakðtø, kuriuoseiðtapyti þvëriø ir paukðèiø siluetai.Ðiømetëje ekspozicijoje tæsiama or-ganinio stiklo ir tapytø bei raiþytøgamtiniø ávaizdþiø simbiozë.

Derëtø pasakyti, kad daugeliojaunøjø menininkø kûryboje pasta-ruoju metu vyksta masinis suþvërë-

tedra iðleido bûrá grynosios (t.y. es-tampinës) grafikos entuziastø, kuriejaudina þiûrovus ne tik ádomiomis irnuosekliai vystomomis temomis, ta-èiau kartu þavi ir kvapà gniauþianèiumeistriðkumu. Amþiniems grafikosskeptikams uþbëgdami uþ akiø, jau-nieji intensyviai kuria ir sëkmingaidalyvauja meno projektuose tiekLietuvoje, tiek svetur, jø darbus no-riai ásigyja meno kolekcininkai beimuziejai.

Prieð aptariant Lino Blaþiûno pa-rodà „Paukðèio akimis“, norisi pa-minëti, kad tai jau ðeðtoji jauno me-nininko personalinë paroda. Ir ðiuokonkreèiu atveju kiekybë nenustel-bia kokybës. Keblu kalbëti apie vie-nà konkreèià ekspozicijà, kai visaLino kûryba tarpusavyje yra glau-dþiai susijusi. Mano galva, tai vie-nas retø atvejø, kai matai ir jauti,jog menininkas ne tik kuria, bet sta-èiai gyvena savo kuriama tema. Pa-vieniai medþiai ir miðko peizaþai,paukðèiai, þvërys ir pan. – tiesioginëgamtos tematika tarytum sukibusi irtapusi autoriaus savastimi. Juk ir Li-no vardas kaip lietuviø mylimo au-galo, o jo paties delikati natûra or-ganiðkai atliepia subtilià kûrybinænaturos linijà, kurià nesiblaðkydamasjis nuosekliai plëtoja.

Linas Blaþiûnas nuolat ieðko ávai-riø meninës raiðkos bûdø – tai vie-nas pagrindiniø argumentø, uþtvir-tinanèiø jo, kaip ádomaus, nuolat

pasitinka trys raiþytos organiniostiklo plokðtumos, nelyginant dide-lio formato grafikos kliðës, taèiauneátrintos daþu. Tam tikru kampujas apðvietus iðgaunamas stulbina-mas efektas – nuo stiklø, ant kuriøplika akimi matomi neerzinantysbespalviai raiþiniai, ant sienos krin-ta visø monochrominiø pustoniø irtonø gradacija, sukurdama sklan-danèiø paukðèiø ir debesø siluetøefektà. Sumaniai manipuliuojanttokia ðalta ir bedvase dirbtinio stik-lo plokðtuma bei apðvietimu suku-riamas iðties gyvas vaizdas, kuris tie-siogiai pakimba ore, ant galerijossienos ir ásivaizduojamame dangu-je. Nors esu barokiniø debesø ger-bëja, tokiø, kurie stûkso þydramedanguje nelyginant marmurinësbaþnyèios, galerijos erdvëje smagupatirti nesvarumo bûklæ plunksni-niø debesø apsupty. Ðeðëliø þaismasjaudina vaizduotæ savo efemeriðku-mu, trapumu ir neapibrëþtumu tarptikrovës ir iliuzijos.

Linas Blaþiûnas geba atrakinti jokûrybà stebinèiø þiûrovø fantazijà –þvelgti á plokðtumà ir pamatyti jos gy-lá, o jis priklauso tik nuo nuoðirdausþiûrinèiojo noro pasinerti á fantas-tiná jaunojo menininko gamtos pa-saulá.

Paroda veikë vasario 12 – kovo 1 d.

Ekspozicijos fragmentai A U T O R I A U S N U O T R A U K O S


K i n a s

Kità savaitæ Lietuvos ekranuosepasirodys naujausias amerikieèiø re-þisieriaus Weso Andersono filmas„Vieðbutis „Grand Budapest“ („TheGrand Budapest Hotel“, Prancûzi-ja, Vokietija, D. Britanija, 2014), ku-ris ðiemet atidarë Tarptautiná Berly-no kino festivalá ir buvo apdovanotas„Sidabriniu lokiu“ – Didþiuoju þiuriprizu. Andersonas iðsiskiria ið dau-gumos ðiuolaikiniø kûrëjø tuo, kadfilmuose sugeba sukurti unikalø, tikjam bûdingà pasaulá.

„Vieðbuèio „Grand Budapest“veiksmas perkelia á iðgalvotà Euro-pos ðalá Zubrovkà didþiøjø permai-nø iðvakarëse. Filmo herojus, garsusraðytojas, prisimena savo susitikimàsu didelio Europos vieðbuèio savi-ninku Nuliu Mustafa. Prieð pusæamþiaus Nulis jame pardëjo dirbtipasiuntinuku – administratoriauspono Gustavo mokiniu. Gustavasgreit pajuto palankumà karo pabë-gëliui Nuliui. Ponas Gustavas mo-këjo jautriai aptarnauti pagyvenu-sias vieðbuèio vieðnias, tad viena jøneatsitiktinai bûtent jam palikobrangø Renesanso laikø paveikslà.Bet paaiðkëjo, kad gausûs velionësgiminaièiai taip pat nori paveikslo...Vaidmenis filme sukûrë RalphasFiennesas, Tony Revolory, SaoirseRonan, Tilda Swinton, Jude’as Law,Tomas Vilkinsonas, Adrienas Brody,Willemas Dafoe, Edwardas Norto-nas, Léa Seydoux, Harvey Keitelis,Mathieu Amalricas, Bilas Murrey’us,Jasonas Schwartzmanas, OwenasWilsonas, Jeffas Goldblumas. Skam-ba kaip pokðtas, bet tai ne vieninte-lë prieþastis pasiþiûrëti filmà.

Pateikiame pokalbio su reþisie-riumi, iðspausdinto prancûzø kinoþurnale „Premiere“ fragmentus.

„Vieðbutis „Grand Budapest“ labainovatoriðkas, bet kartu jame gausuankstesniø Jûsø filmø elementø –traukiniø, vieðbuèiø, animaciniøkadrø. Toks áspûdis, kad nesugeba-te pabëgti nuo praeities...

Filmuodamas apie niekà pana-ðaus negalvoju, be to, puikiai suvo-kiu, kad pirmosios mano bûsimo fil-mo idëjos iðsirutulios bûtent ið„Vieðbuèio „Grand Budapest“. Ma-nau, kad kiekvienas mano projektassusijæs su kitais, ankstesniais. Að tik se-ku paskui savo minties siûlà. Jei pa-bandyèiau pasiprieðinti ðiam impulsui,baigtøsi tuo, kad visiðkai iðsisemèiau.

Kà „Mënesienos karalystë“ davëfilmui „Vieðbutis „Grand Budapest“?

Maþø maþiausiai du dalykus.„Mënesienos karalystëje“ pasako-tojas kalba tiesiai á kamerà, kad api-bûdintø situacijà ir anonsuotø tai,kas dar bus. Tas pats vyksta ir filme„Vieðbutis „Grand Budapest“, ið-skyrus tai, kad ðá personaþà ákvëpëStefanas Zweigas. Nuo „Fantastið-ko pono Fokso“ pradëjau integruoti ápasirengimo periodà animacines tech-nikas. Ðtai todël mes turime ne tik pas-kutiniø dviejø filmø story-board, betanimuotas jø story-board versijas subalsais, garso efektais ir muzika. Taigana nauja.

Sakote, kad Stefanas Zweigasákvëpë „Vieðbutá „Grand Budapest“.Kas Jus patraukë raðytojo knygose?

Manau, kad jo knygø kontekstas,tas Europos istorijos laikotarpis, ku-rá mes ávardijome filme kaip 1932metus. Zweigo atmintis buvo ypa-tinga, ji puikiai atsiskleidë „Kelio-nëje á praeitá“ (originalus pav. „Rei-se in die Vergangenheit“, – red.past.), kur nuostabiai atgyja Vienaprieð Pirmàjá pasauliná karà. Jis ap-raðo knygoje Europos visuomenæ,kultûrà ir kaip visa tai pakeitë ka-ras. Pirmiausia norëjau parodytipersonaþà, susijusá su ðiuo Europoslaikotarpiu, prieð ásigalint faðizmuiir komunizmui. Ið tikrøjø að pasisko-linau ið Zweigo ir filmo struktûrà, ku-ri remiasi tuo, kad personaþo istori-ja pasakojama pasitelkus kitàprotagonistà. Paprastai kiekvienoZweigo kûrinio tokia pat forma. Mû-sø pasakotojas, kurá sëkmingai suvai-dino Tomas Wilkinsonas ir Jude’asLaw, truputá panaðus á raðytojà.

Stefanas Zweigas savo noru pasi-rinko tremtá, jis daug keliavo. Arlabai su juo susitapatinate?

Ið pradþiø turëèiau pasakyti, kadjau deðimt metø neskaièiau jokiosjo knygos. Zweigo knygø nespaus-dina Amerikoje ir nepaþástu nieko,kas domëtøsi jo kûryba. Að raðyto-jà atradau per „Ðirdies nerimà“ –tai didis jo romanas. Neþinau, ar gy-venime turiu su juo sàlyèio taðkø,bet dievinu jo manierà visiðkai pa-nardinti skaitytojà á pasakojamà is-torijà. Bandau tà patá pakartoti sa-vo filmuose. Kai skaièiau ðá romanà,daþnai vaikðtinëdavau Liuksembur-go sode, ten atradau statulà, apie

kurià nieko neþinojau. Ji atsidûrë„Vieðbutyje „Grand Budapest“.

Ar galëtumët pasakyti, kas Jus siejasu Europa ir Paryþiumi?

Gyvenu Niujorke, bet nuolat lan-kausi Paryþiuje, nes èia turiu butà.Man èia patinka, nes visiðkai nepa-naðu á Teksasà, kur uþaugau. Pas jusviskas primena nuotyká, uþtenka tikiðeiti kur nors papusryèiauti. Prieðásikurdamas Paryþiuje, miestà paþi-nojau tik ið filmø, pirmiausia Mar-celio Carné ir Naujosios bangos.Man Paryþius tokia pat kino deko-racija, kaip Monumentø slënis (Mo-nument Valley) jums. Be to, daugmetø norëjau filmuoti Europoje.

Sprendþiant ið daugybës epizodø,nufilmuotø paviljonuose, apie Jussakoma, kad mëgstate dirbtinumà...

Klystate, mes labai maþai filma-vome paviljonuose, Babelsbergostudijoje buvo pastatytos tik keliossumaþintos dekoracijos. „Vieðbutis„Grand Budapest“ nufilmuotasGiorlice, Aukðtutinëje Saksonijoje.Dauguma dekoracijø ið tikrøjø bu-vo statomos ten. Pavyzdþiui, vieðbu-èio holas, atriumas su laiptais yra di-dþiulio Giorlico banko dalis, kurioviduje mes statëme dekoracijas, juo-lab kad banko interjeras primenavieðbutá. Mes iðnaudojome ten be-veik viskà, pritaikydami erdves, de-rindami dekoracijas su ið tikrøjø eg-zistuojanèiais interjerais. Pavyzdþiui,baseinas, vonios yra tikri.

Tai ið tikrøjø puikiai funkcionuoja,nes nelieka skirtumo tarp to, kastikra, ir to, kas pagaminta specia-

liai filmui. Bet gráþtant á praeitá –ar labai skiriasi tai, kà ásivaizdavo-te raðydamas scenarijø, ir rezulta-tas?

Kai raðiau scenarijø, ásivaizdavau,kad filmuosiu tik natûraliose deko-racijose, bet prasidëjus filmavimuiatsirado naujø idëjø. Pavyzdþiui,mes ilgai ieðkojome vieðbuèio. Kuoilgiau að já ásivaizdavau ir kuo dau-giau vaizdø kaupësi mano galvoje,tuo labiau norëjau, kad viskas bûtøbûtent taip, kaip ásivaizdavau, pa-naudojant dekoracijas ir sumaþin-tus modelius. Pavyzdþiui, mus taippat ákvëpë Casparo Davido Fried-richo paveikslai.

Jei jau prakalbome apie paveikslus,ið kur atsirado tas portretas, kuriotaip trokðta visi filmo personaþai?

Já nutapë anglø dailininkas Micha-elas Tayloras, kurá mes suradome„Royal Society of Portrait Painters“tinklalapyje. Jame – per penkiasde-ðimties anglø portretistø darbai. Dau-guma jø kabo Nacionalinëje portre-tø galerijoje – Londono muziejuje,kuris man visada patiko. Mes pa-praðëme Tayloro sukurti portretàspecialiai filmui, modelá iðsirinko-me patys ir já specialiai aprengëme.Nuo tada, kai scenarijus buvo baig-tas, turëjau du prioritetus: paskatin-ti atsakingus uþ aktoriø atrankà kuogreièiau surasti, kas suvaidins pa-siuntinukà Nulá, o paskui pradëtikurti ðá portretà, kuriuo likau paten-kintas. Ið savo patirties þinojau, kadðis darbas uþima daug laiko, todëlpapraðëme dailininko já pradëtimaþdaug aðtuoni mënesiai prieð fil-mavimo pradþià.

Administratoriø vaidinantis RalphasFiennesas pakeièia paveikslà EgonoSchiele’s kûriniu. Ironiðka, kadpastarajam nesuteikiate jokiosvertës...

Esmë ta, kad didþioji dalis visoto, kas yra filmo pilyje, laikui bë-gant ágyja vis didesnæ vertæ, taèiaufilmo veiksmo momentu ðiø pa-veikslø autoriai dar nëra þinomi.Ðiai scenai norëjome sukurti nuo-savà Schiele.

Ar tikrai administratoriø turëjovaidinti Johnny Deppas?

Tai tik gandai. Ið pat pradþiø vaid-muo buvo raðomas specialiai Ralphui.Negalëèiau ásivaizduoti nieko kito.Ðis personaþas labai didelis plepys,jis sako ilgas kalbas. Tai suvaidintisugeba maþai aktoriø. Visada þino-jau, kad ponà Gustavà turi vaidintianglas. Jau anksèiau paþinojauRalphà ir seniai norëjau su juo pa-dirbëti.

Didþiuma filmo energijos kyla iðteksto. Kaip Jûs raðote? Ar sunkurasti gerà ritmà?

Neþinau, bet man svarbiausia iðanksto apibrëþti personaþo kalbë-jimo bûdà ir jo kalbos ypatybes.Ðiuo konkreèiu atveju mane ákvëpëvienas paþástamas. Nuo tos akimir-kos nekilo jokiø sunkumø raðantdialogus. Taip pat ir su eilëraðèiais,kuriuos deklamuoja ponas Gusta-vas – filme yra net penki poezijosfragmentai.

Gráþtant prie vizualiniø aspektø,didþiosios filmo dalies ekranas yracarré formato. Pasirinkote já, kadliktumët iðtikimas epochai?

Ið dalies, bet ir todël, kad norë-jau filmuoti bûtent ðiuo formatu, jisman labai patinka. Manau, tokskadras – pats natûraliausias kinas.Jis taip pat labai tinka aktoriams fil-muoti. Filmuojant operatoriausgrupei buvo labai patogu, ji pagei-davo taip filmuoti kuo daþniau. Bu-vau bandæs savo pirmàjá pilnamet-raþá filmà kurti 4:3 formatu, betnesëkmingai, nes kino teatrø tech-nika tada nebebuvo jam pritaikyta.Dabar, kai viskas skaitmeninama,filmus galima rodyti kokiu tik noriformatu.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Europietiðka istorijaPokalbis su reþisieriumi Wesu Andersonu

Anonsai

„Skalvijos“ kino kursaiKovo viduryje „Skalvijoje“ prasi-

dës net dveji kino kursai: vieni skirtibesidomintiems kino istorija, kiti –kino pasakojimo ágûdþiø norintiemspasisemti pedagogams.

Kovo 13 d. paskaitø-diskusijø cik-là „Skalvijoje“ pradës kinotyrinin-kas Lukas Braðiðkis. Aðtuonis ket-virtadienius jis paskirs ryðkià þymækino istorijoje palikusiø reþisieriøkûrybos aptarimams. Tarp paskaitøtemø – „maþojo“ þmogaus perkëli-mas á didþiojo kino ekranus Char-

lie Chaplino filmuose, moderniosXX a. vidurio Europos visuomenësatspindþiai Michelangelo Antonio-ni filmuose, revoliucinë prancûzøNaujosios bangos estetika ir temosFranšois Truffaut kine. Abipus ge-leþinës uþdangos kûrusiø AndrejausTarkovskio ir Stanley Kubricko fil-mai leis paþvelgti á þmogaus ir kos-moso ávaizdþius Ðaltojo karo kine,naujasis Holivudo kinas – á maiðtau-janèios Amerikos veidà. Paskaitoseneliks pamirðti ir ðiuolaikiniai kinoreþisieriai Michaelis Haneke, Abba-sas Kiarostami, Mohsenas Makh-malbafas.

Kovo 17–19 d. pedagogai kvieèia-mi á tris vakarus truksiantá kino dra-maturgijos seminarà. ScenaristëGailë Garnelytë supaþindins su ki-no istorijø pasakojimo kalba, aiðkin-sis, kuo ði skiriasi nuo raðytinës arþodinës. Pedagogai iðbandys ávai-rius kûrybinius raðymo bûdus, pa-vyzdþiui, raðymà skambant muzikai,ir stengsis patys iðsiaiðkinti, kaipádomiai pasakoti istorijas, pasinau-dojant charakteriø vystymo, kon-flikto áþiebimo ir rutuliojimo, deta-liø artikuliavimo taisyklëmis.

Pirmàkart lapkritá surengtame se-minare dalyvavæs etikos ir filosofi-

jos mokytojas Vidas Dusevièius sa-ko pamokose pritaikæs ne vienà kû-rybinio raðymo metodà. Jo auklëti-niai eksperimentavo raðydami sumuzikiniu fonu ir be jo, popieriuje fik-suodami visas be iðimties mintis, ste-bëdami minèiø judëjimà nuo vienosasociacijos prie kitos. Rezultatai nu-stebino ir pedagogà, ir moksleivius.

„Mokykloje vaikai iðmoksta netik gerø, bet ir „negerø“ dalykø. Pa-vyzdþiui, tam tikrø raðymo ðablonø:áþanga, dëstymas, apibendrinimas.Todël ir mokykliniai raðinëliai ne-retai tokie ðabloniðki. Kai ðablonið-kai mokoma interpretuoti, kûrybið-

kumas traukiasi. Taèiau kai pamo-kose pamëginome panaudoti Gai-lës minëtus kûrybinio raðymo ele-mentus, patys nustebome, kokiekûrybiðki galime bûti“, – pasakojopedagogas.

Registruotis á G. Garnelytës semi-narà pedagogai kvieèiami iki kovo10 d., á L. Braðiðkio paskaitø ciklà –iki kovo 11 d. Tai galima padaryti el.paðtu [email protected] arba tel.2610505. Beje, lankydami L. Braðið-kio kino kursus, jø dalyviai galësnaudotis 50 proc. nuolaida kino se-ansams „Skalvijoje“.

„SKALV I JOS“ INF.

„Vieðbutis „Grand Budapest“


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Kadrai ið George’o Clooney’iofilmo „Brangenybiø medþiotojai“(„The Monuments Men“, JAV,D. Britanija, Vokietija, 2013) filma-vimo aikðtelës pradëjo masinti þi-niasklaidà jau praëjusiø metø vidu-ryje. Tikrais ávykiais paremtas siuþetasapie amerikieèius, kurie Antrojo pa-saulinio karo pabaigoje Europojeieðkojo naciø pagrobtø meno ðedev-rø, vëlø rudená net netikëtai tapoaktualus, kai buvo paskelbta apieMiunchene atrastà dingusiais laiky-tø kûriniø kolekcijà. Taèiau filmo,kuriame vaidina visas tuntas esamøar potencialiø þvaigþdþiø – patsClooney’is, Cate Blanchett, MattasDamonas, Jeanas Dujardinas, Bil-las Murray’us, Johnas Goodmanas,Bobas Balabanas, Hugh Bonnevil-le’as ir jaunasis Dimitris Leonidas, –premjerà kaþkodël vis atidëjinëjo.Ið pradþiø esà dël nespëtø baigtivaizdo efektø, paskui filmo premje-rà nukëlë á Berlyno kino festivalá. Taiatrodë savaime suprantama, juk„Brangenybiø medþiotojai“ kurti irgarsiojoje Babelsbergo studijoje.Taèiau pasiþiûrëjusi filmà pagalvo-jau, kad, ko gero, já buvo stengtasipagerinti, gal permontuoti, gal dar

kaþkaip iðgelbëti. Nes „Brangeny-biø medþiotojai“ – akivaizdþiai tie-siog nepasisekæs, silpnas filmas.

Kai Berlyno festivalyje per þi-niasklaidos seansà salëje staiga pa-sigirdo ðûksniai: „Stop the film! Stopthe film!“, prisipaþinsiu, pirmà aki-mirkà pagalvojau, kad susipratæ þiû-rovai tiesiog nebeapsikentë þiûrë-dami Ðaltojo kino laikø propagandàprimenanèius „Monuments Men“(taip filmo herojai ir buvo visø va-dinami). Þinoma, klydau. Perþiûrànutraukë nelaimë – ið vieno didþiu-lës salës balkono á kità nukritæsþmogus. Po pertraukos, kai atvaþia-vo greitoji ir seansas tæsësi, filmasatrodë dar dirbtinesnis. Pirmiausiatodël, kad filmo herojai yra tik þen-klai, kliðës, o ne gyvi þmonës, jiemsapibûdinti uþtenka vieno sakinio aruþuominos. Visà grupæ Amerikojesurinkæs Clooney’io Frankas yraidealistas, nuoðirdþiai tikintis, kadtik menas gali padëti iðsaugoti Va-karø civilizacijà. Tokiam kilniamtikslui galima aukoti ir þmoniø gy-vybes. Kai ðis meno istorikas ir ku-ratorius apsivelka karinæ uniformà,kaþkodël tampa daug átikinamesnis.Damono Dþeimsas – talentingas,bet savæs nerealizavæs menotyrinin-kas, turintis ðeimos problemø. Ba-

labano herojus – mylintis ðeimos të-vas ir senelis, vykdo pareigà tëvynei.Blanchett herojë Kler saugo paslap-tis apie pagrobtus meno kûrinius, ku-rias suþinojo neva kolaboruodamasu naciais, nes bijo, kad tuos kûri-nius suradæ amerikieèiai neatiduosgyviems likusiems savininkams ar jøgiminaièiams. Blanchett gera akto-rë, bet prancûzë ið jos labai jau pa-virðutiniðka.

Panaðiai pieðiami ir kiti filmo per-sonaþai, todël tarp jø negali ávyktinieko tikro, iðskyrus komiðkas ardramatiðkas situacijas, kuriose ðieinteligentiðki ir iðsilavinæ þmonëslaidys tradicinius amerikietiðkø fil-mø juokelius. Tiesa, Clooney’s mie-lai iðnaudos kontrastus – Goodma-no gabaritai sunkiai dera su karineuniforma, Damono Dþeimsas neþi-no, kaip elgtis ir rengtis, prancûzëspakviestas vakarienës. Prancûzas,kurá suvaidino Dujardinas, þinoma,bus lieknas puoðeiva. Keli ið grupës,þinoma, þus, bet kitaip ir nebûna.Tik ið anksto gali atspëti, kam taiatsitiks, nes vienas atpirks kaltæ, okitas uþmokës uþ savo lengvabûdið-kumà. Prancûzø pogrindininkai bû-tinai dëvës beretes, kurios buvo pri-valomas sovietiniø filmø prancûzøatributas, vertybiø grobikai vokie-

èiai bus þiaurûs ir ciniðki, o tas pa-èias vertybes medþiojantys rusai –savanaudþiai ir dar barbarai, nes ðe-devrus nori iðveþti á Rusijà.

Þiûrëdama „Brangenybiø me-dþiotojus“ ne kartà prisiminiau so-vietinius panaðaus siuþeto filmus,ypaè vienà – neseniai kaþkurios ru-sø televizijos primintas Leo Arnðta-mo „Penkias dienas, penkias naktis“apie tai, kaip rusai iðgelbëjo Drez-deno galerijos ðedevrus. Tiesa, jisbuvo siaubingai rimtas ir patetiðkas,bet personaþai „konstruojami“ pa-naðiai. Taèiau filmo muzikà kûrëDmitrijus Ðostakovièius, kuris netspecialiai buvo komandiruotas áDrezdenà ir ten per tris dienas para-ðë Aðtuntàjá styginiø kvartetà. Beje,akcentai taip pat panaðûs: juokin-giausia „Brangenybiø medþiotojø“scena man ta, kurioje ir amerikie-èiai, ir rusai skuba á tà paèià ðachtà,bet amerikieèiai spëja paskutinæ mi-

GelbëtojaiNauji filmai – „Brangenybiø medþiotojai“

nutæ iðveþti viskà, net Rafaelioskulptûrà, ir rusus pasitinka didþiulëþvaigþdëta vëliava.

Gal pavirðutiniðki personaþai taipnekristø á akis, jei kovotø su tikraipavojingais prieðais ar ieðkotø nepasaulinës meno istorijos „vienetø“,o stebuklo ar kaþko panaðaus. Betstebuklo filme nëra, tik daug sma-giø detaliø, tarp kuriø pradingstakilnus filmo sumanymas, o átampataip ir neatsiranda. Ðostakovièiaustaip pat nëra, tik jau tradiciðkai ba-nali Alexandre’o Desplat gamybos irsentimentali Kalëdø daina, kurià Ba-labano herojui á sugriautà Europà at-siuntë jo anûkai. Tai ir ne avantiûri-në komedija, ir ne filmas apie karà.„Brangenybiø medþiotojai“ labiauprimena ir pas mus populiarius edu-kacinius projektus, kuriø apraðymuo-se daug politiðkai korektiðkø þodþiøir teisingø idëjø, bet rezultatas papras-tai stebina, ðvelniai tariant, naivumu.

Martinas Scorsese tapo tuo reþi-sieriumi, kuris sutaiko skirtingas si-nefilø kartas, priverèia laukti kiek-vieno naujo jo filmo, kaip tai buvosenais laikais, kai visi laukdavo nau-jø Federico Fellini, Ingmaro Berg-mano ar Andrejaus Tarkovskio kû-riniø. BTV (13 d. 21.30) programojepamatæs „Kietus vyrukus“ (1990), nu-siteikiau nostalgiðkai, prisiminiautuos laikus, kai kino teatrai uþsida-rinëjo, o piratiðkos naujø filmø vaiz-dajuostës bûdavo tik improvizuoto-se nuomose.

„Kieti vyrukai“ sukurti pagal Ni-cholaso Pilleggi romanà, o ðis savoruoþtu remiasi gangsterio HenryHillo parodymais, bet Scorsese au-torystë tokia ryðki, kad apie tai netnesusimàstai. Pagrindinis filmo pa-sakotojas, o kartu ir herojus Henrisveda per trisdeðimt savo gyvenimometø, supaþindina su savo draugais,kurie taip pat þavisi mafija, todëllengvai þudo kiekvienà, kuris pasi-prieðins jø keliui á mafijos virðûnes.„Kieti vyrukai“ rodo gangsteriø kas-dienybæ – prekybà narkotikais, á ku-riuos filmo herojus átraukia ir savodraugus. Bet ateis ir toks laikas, kaijis pats prisidës prie jø baigties. Ovëliau, ágijæs kità tapatybæ, ilgësiskruvinø laikø.

Tik pasirodæs, filmas net kritikus ðo-kiravo savo þiaurumu, agresija, keiks-maþodþiais. Bet kartu ir þavëjo Scor-sese reþisûros virtuoziðkumu, jo

Sektini pavyzdþiaiKrësle prie televizoriaus

sugebëjimu pabrëþti epizodø ar ávykiøprasmæ stipriu kontrapunktu. Þavëjoir aktoriai Ray’us Liotta, Robertas DeNiro, Joe Pesci, beje, epizoduose su-vaidino ir reþisieriaus tëvai.

Lietuvoje ðventës vaikðto poromis:Valentino diena ir Vasario 16-oji,Moterø diena ir Kovo 11-oji. Toks„du viename“, tik dovanos skiriasi.Dauguma lietuviðkø televizijø tau-tiðkas ðventes ignoruoja ir per jasdaþniausiai rodo kvailus amerikie-tiðkus filmus, esà skirtus visai ðei-mai. Bijau net pagalvoti, kad tuosfilmus galima rodyti vaikams, jukpaskui iðaugs debilai. Tad visas pa-triotizmo krûvis tenka LRT, kuritransliuoja iðkilmingus vëliavø pa-këlimus, minëjimus ir miðias, pro-ginius dokumentinius filmus, þo-dþiu, elgiasi pagal tà patá scenarijøkaip ir valstybiniai rusø kanalai, ku-rie taip pat mëgsta transliuoti mi-ðias ir rodyti uoliai ðvenèianèià liau-dá. Gal tik rusø diktatorius Putinasper ðventes dar nekepa savo ðaliespilieèiams blynø ar stintø.

Ðiemet televizijos pasirûpino to-mis, kurios ðvenèia Kovo 8-àjà. Ge-ra bûtø ðventë, bet sovietai jà suga-dino. Matyt, mûsø moterys vis darprisimena apgailëtinas tulpes ir darlabiau apgailëtinus virðininkus, ku-rie tas tulpes teikdavo. Todël jos irneina demonstruoti, vieðai nekalbaapie tai, kà tikrai pas mus reikiakeisti, o kà apginti, lyg bijotø, kad

bus neteisingai suprastos. Televizi-jos joms ta proga parengë filmø apiemoterø likimus.

Ivanas Reitmanas iðgarsëjo ko-medijomis, kuriose vaidino Sylves-teris Stallone ir Arnoldas Schwar-zeneggeris. Nesuprantu, kam jamprireikë romantiðkos komedijos „Beásipareigojimø“ (TV3, 8 d. 21 val.),juk gyvena ne Lietuvoje. Gal pano-ro pakritikuoti nepriklausomybëstrokðtanèias moteris? Filmo hero-jë, kurià suvaidino Natalie Portman,kaip tik tokia. Ji gydytoja, todël ne-sibodi ciniðkø juokeliø, ir kai jos lo-voje atsiduria vienas toks lovelasas,paðiurpsta. (Ásivaizdavæs savo lovo-je Ashtonà Kutcherá, paðiurpau irað.) Mergina visai netrokðta atsidur-ti romantiðkos meilës pelkëje, todëlnori iðkart susitarti, kad juos sies tikseksas. „Be ásipareigojimø“ pasako-ja apie tai, kaip jaunuolis bandys pa-keisti gydytojos poþiûrá á laisvæ.

Ákvëpti keistis merginas gali ir ðá-vakar (7 d. 22.50) TV1 „Snobo kine“rodomas Jonathano Deeme filmas„Reièel iðteka“ (2008). Jo herojë, bu-væs modelis Kim (Anne Hathaway),nuolat patenka á reabilitacijos kli-nikas. Vienoje jø iðbuvusi aðtuonismënesius, Kim nusprendþia vykti ásesers Reièel (Rosemarie Dewitt)vestuves ir atkurti prarastus ryðiussu ðeima. Kaip ir galima nujausti,ðeima taip pat iðskydusi ir nefunk-cionuoja, tad pradeda verþtis slopi-

nama átampa. Taèiau noras pamirð-ti tragedijas ir pradëti viskà ið nau-jo kartais bûna veiksmingas.

Labiau patyrusioms TV3 (11 d.23.45) siûlo kitokio moters likimovariantà. Phyllidos Lloyd „Geleþinësledi“ herojë – anglø premjerë Mar-garet Thatcher (1925–2013), gele-þine ranka valdþiusi ðalá ir iðtraukusijà ið siaubingos krizës, bet uþ tai pel-niusi tautos ir ypaè menininkø ne-apykantà. Regis, filmas ir stengiasibent jau daliai tautos paaiðkinti, kadgeleþinë ledi nebuvo tokia jau blo-ga. Meryl Streep, kuri uþ Thatchervaidmená pelnë vienà ið savo gausiø„Oskarø“, nori savo herojæ parodytikaip sudëtingà asmenybæ, nors reþi-sierë, regis, trokðta tik sklandþiai pa-pasakoti politikës biografijà namøðeimininkëms. „Geleþinë ledi“ – pa-vyzdys, kaip nereikia kurti biografi-niø filmø.

LRT sekmadiená (9 d. 22.15) taippat rodys filmà apie politikà – do-kumentiná Jeano-Michelio Carré„Putinas sugráþo“ (2014). Tai ne pir-mas ðio prancûzø reþisieriaus filmasapie Rusijà ir Putinà. Reþisieriusnori suprasti ir parodyti, kas vykstaðiø dienø Rusijoje.

Man regis, suprasti prezidentàpadës ir kitas filmas, ðiemet gavæs„Auksiná erelá“ – Rusijos kino aka-demijos apdovanojimà geriausiammetø filmui. Tai Nikolajaus Lebede-vo „Legenda Nr. 17“ (BTV, 9 d. 21 val.),pasakojantis apie vienà ledo rituliolegendø Valerijø Charlamovà (1948–1981). Putinui specialiai buvo su-rengta ðio filmo iðankstinë premje-ra Soèyje, prieð filmà jis pasakëkalbà, kurià iðplatino Kremliausspaudos tarnyba, o paskui preziden-tas þiûrëjo „Legendà Nr. 17“ kartusu jaunais ledo ritulininkais.

„Legenda Nr. 17“ sukurta pagalholivudinius biografinio filmo stan-dartus. Herojus dar vaikystëje yrapasmerktas nepagydomai ligai, bettreniruojasi ir nugali vienà sunku-mà po kito, kol tampa profesionaliusportininku. Jo ðlovë pelnyta sunkiudarbu, be to, jam tenka kovoti ir susporto funkcionieriais – partiniais vei-këjais. Þiûrëdamas filmà snûstelëjau,bet juk nesu joks sporto gerbëjas. Ta-èiau Daniilo Kozlovskio ir jo trenerásuvaidinusio Olego Menðikovo due-tas filmui tikrai gëdos nedaro.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Reièel iðteka“


K o v o 7 – 1 6

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë

Paroda „Tradicinis audimas: spalva ir ornamentas“

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolek-

èius þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklingai

stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 16 d. — Sebastiano Diazo Moraleso

(Argentina) projektas „Ficcionario“

Melvino Moti (Olandija) projektas „Hipererdvë“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Evaldo Janso projektas „Per ilgai ant pa-

aukðtinimo“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 15 d. — Andriaus Zakarausko paroda

„Vardan“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Galiaus Klièiaus tapybos paroda „Ið S...

gyvenimo“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 8 d. — S. Prokudino-Gorskio fotografijø

paroda „Patriarcho Tichono ðalyje“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 8 d. — Pauliaus Ðliaupos paroda „Ðviesos

refleksijos“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“, skirta Giuseppe’s Verdi

200-osioms gimimo metinëms

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 11 d. — Algimanto Kezio (JAV) fotografijos

Christian Narkiewicz-Laine (JAV, Suomija)

paroda „Imperatoriaus laivynas dega“

(instaliacija, video, fotografija)

Ioannis Karalias (Graikija) tapybos paroda

iki 8 d. — Algimanto Patamsio keramikos

paroda „Paprasta, sudëtinga“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Jolantos Kyzikaitës tapybos paroda „Me(a)no

þaidimai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 9 d. — Jono Anièo darbø paroda „Procese“

Galerija „Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Miglës Grigutytës ir Pauliaus Ðliaupos

videoinstaliacija „Cycle“

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22—4

nuo 8 d. — Sigitos Ðulnienës paroda

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Giedrës Bulotaitës paroda „Akvarelë“

Gintaro muziejus-galerijaÐv. Mykolo g. 8

R. Mënulio Katino paroda ,,Miesto istorijos“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

Audriaus Zavadskio fotografijø paroda

„Filmavimo aikðtelë“

S. Vainiûno namaiA. Goðtauto g. 2—41

nuo 12 d. — Valento Leimonto tapyba

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Sveikas, Paryþiau! Litvakø dailininkø

keliais“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Rolando Karaliaus paroda „Bûsena“

Paroda „Jonui Vaièiui — 110“

Paroda „Leonardas Vaitys. Architektûra:

kûrybos faktai“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

nuo 7 d. — Telesforo Valiaus (1914—1977)

paroda „Paskutinis rytas“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Maironio memorialiniai daiktai kitoje aplinkoje“

„Kristijonui Donelaièiai — 300“

„Raðytojai 1863 metø sukilime“

„Juozui Kruminui — 100“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Jono Maldþiûno tapybos ir Igno Maldþiûno

fotografijos paroda „LAMAYURU“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 9 d. — Rimaldo Vikðraièio fotoparoda

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

nuo 11 d. — Vilmos Marës paroda „Madinga

Nepriklausomybë“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûriniø paroda

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Paroda „Sveika, jûra!“

Paroda „Nuo baroko iki secesijos“

Paroda „XVI—XIX a. Vakarø Europos meistrø

grafika“

Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës

muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr.

taikomosios dailës rinkinio)

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 13 d. — Adomo Danusevièiaus paroda

„Kamufliaþinis vyriðkumas“

Airiø menininko Eamono O’Kane’o pieðiniø ir

instaliacijø paroda „And Time Begins Again“

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasBaþnyèiø g. 4

iki 14 d. — paroda „Art Mix. Nuëjome toliau,

negu manëme“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Paroda ið ciklo „XX amþiaus klasikai“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Jono Grundos personalinë skulptûrø paroda

„Mama neiðeik á darbà“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Saulës Þelnytës tapyba

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Marytës Ruzgytës tapybos darbø paroda

„Akimirka“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Grenlandijos meno paroda „Tarp tirpstanèiø

ledynø“

Paroda „Mitologiniai motyvai Dominique

Bajard keramikoje“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras7 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

8 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS ONE-

GINAS“. Muzikos vad. ir dir. — R. Ðervenikas

9 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

12 d. 18.30 — G. Kuprevièiaus „ÈIURLIONIS“.

Dir. — R. Ðervenikas

13 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

14 d. 18.30 — P. Èaikovskio „MIEGANÈIOJI

GRAÞUOLË“. Dir. — M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatras7 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

Maþoji salë

7 d. 16 val. — „LAIÐKAI Á NIEKUR“ (R.M. Rilke’s,

M. Cvetajevos ir B. Pasternako laiðkø moty-

vais). Reþ. — B. Mar

8 d. 16 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

9 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

12 d. 19 val. — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS

(LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

13 d.19 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

14 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

Studija

8 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras7 d. 18.30 — PREMJERA! F. Garcîa Lorcos

„KRUVINOS VESTUVËS“. Reþ. — P. Ignatavi-

èius, komp. — E. Ðataitë, scenogr. ir kost.

dail. — N. Ivanèik. Vaidina D. Overaitë,

M. Capas, A. Ðataitë, I. Burneikaitë-Tuminie-

në ir kt.

8 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

9 d. 12 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE!“. Reþ. — O. Lapina

9 d. 17 val. — „MEISTRIÐKUMO PAMOKA

(MARIA CALLAS)“. Reþ. — G. Padegimas

12 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

13 d. 18.30 — PREMJERA! J. Tumo-Vaiþganto

„DËDËS IR DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

14 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas, reþ. —

A. Dapðys

OKT/Vilniaus miesto teatras9, 10 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 18 val. — PREMJERA! „PABAIGOS

PRADÞIA“ (pagal A. Bushkowskio pjesæ

„Nepaþástami tarp mûsø“). Reþ. — A. Lebeliû-

nas, scenogr. — D. Sodeika, kostiumø dail. —

J. Janus, komp. — J. Sakalauskas. Vaidina

V. Petkevièius, D. Brenciûtë, A. Ðurna,

A. Bendoriûtë, D. Kuodytë ir kt.

8 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

8 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

9 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

9 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

12 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

14 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

Rusø dramos teatras7 d. 18.30 — PREMJERA! S. Ðaltenio „LITUA-

NICA“. Reþ. — J. Popovas, meno vad. —

R. Tuminas

8 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

9 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

9 d. 12 val. — J. Popovo „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas

12 d. 18.30 — „NEBYLYS“ (pagal J. Tumà-

Vaiþgantà). Reþ.-statytojas, insc. aut. —

J. Vaitkus, reþ. — T. Jaðinskas (Ðiauliø dramos

teatras)

14 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“). Reþ. —

A. Jankevièius

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

7 d. 18.30 — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

8, 9 d. 12 val. — PREMJERA! SNIEGO

KARALIENË (pagal H.Ch. Andersenà). Pjesës

aut. Ir reþ. — N. Indriûnaitë

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Vinco Kisarausko ankstyvosios tapybos ir

grafikos paroda „Nëra menui taisykliø“

Aistës Kirvelytës paroda „Davaite liubit drug

druga“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 15 d. — Romualdo Kuèinsko fotografijos

paroda „Ribos“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Vinco Kisarausko (1934—1988) miniatiûrø

paroda „Kitokios“ kamëjos“

„5 Mills“Malûnø g. 5

„Grafikos nakties Nr.1“ laboratorijoje sukur-

tø darbø paroda

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

VDA Telðiø fakulteto aprangos ir mezgimo

dizaino dëstytojø ir studenèiø kûrybiniø

darbø paroda

Telðiø apskrities tautodailës paroda

iki 11 d. — S¸reno Kierkegaardo 200-osioms

gimimo metinëms skirta paroda

iki 10 d. — Remigijaus Venckaus fotografijø

paroda „Dienoraðèiø vietos…“

Dailë

Bûtina apsilankyti puikaus tapytojo Vinco Kisarausko (1934–1988) anks-tyvosios tapybos ir grafikos parodoje „Nëra menui taisykliø“, kuri veikiaiki kovo 22 d. Vilniaus dailës akademijos galerijoje „Titanikas“, I aukðtosalëje (Maironio g. 3, Vilnius). Paþintá su Kisarausko kûryba galima pratæstiVDA Juvelyrikos galerijoje „Argentum“ (Latako g. 2, Vilnius), kur iki kovo31 d. rodomi jo nedidelio formato, 4–12 centimetrø skersmens tapybosdarbai-objektai.

Muzika

Kovo 12 d. 19 val. Nacionalinëje filharmonijoje pasaulyje plaèiai þino-mas orkestras „Kremerata Baltica“ pristato rusø pianistà Andrejø Koro-beinikovà. Jis yra daugiau kaip 20-ies nacionaliniø ir tarptautiniø konkur-sø laureatas, ovacijas jam këlë publika nuo Paryþiaus iki Vaðingtono irTokijo. A. Korobeinikovas skambins F. Chopino Antràjá koncertà fortepi-jonui ir orkestrui, kuris labai artimas jo romantiðkai prigimèiai. Pianistasmuzikuos su Baltijos kultûros ambasadoriais vadinamu orkestru „Kreme-rata Baltica“, kuris koncerte dar atliks M. Weinbergo bei F. Schubertokûrinius.

Teatras

Kovo 15, 16 d. 12 val. Vilniaus teatro „Lëlë“ scenoje su spektakliu vai-kams debiutuoja jaunø menininkø komanda – kino reþisierius Mikas Þu-kauskas, grafikas, iliustratorius Antanas Dubra ir kompozitorius, ðiuolai-kinës muzikos kûrëjas Arturas Bumðteinas. Spektaklis „Tiktaktika“paremtas èekø poeto Miloðo Macoureko pasakomis.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

Maþoji salë

8 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

8 d. 18.30 — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

9 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

Menø spaustuvë8, 9 d. 18 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„PIEVOS“. Kûrybinë grupë S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, R. Dràsutytë („Stalo teatras“)

8 d. 19 val. Juodojoje salëje — „FEEL LINK“.

Kûrëjai ir atlikëjai L. Þakevièius ir A. Gudaitë

(„Atvira erdvë“)

9 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

12 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë (teatras

„Atviras ratas“)

13 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ARITMIJOS“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

14 d. 20 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„CONTEMPORARY?“ („Atvira erdvë“)

14 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras7 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

7 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-Vaiþganto

„ÞEMËS AR MOTERS“. Reþ. — T. Erbrëderis

8 d. 15 val. Rûtos salëje — G. Padegimo

„JAH“. Reþ. — G. Padegimas

9 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

9 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — Keturakio

„AMERIKA PIRTYJE“. Reþ. — V. Lencevièius

12 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — F.G. Lorcos

„PUBLIKA“. Reþ. — G. Varnas

12 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

13 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

13 d. 19 val. Ilgojoje salëje — T. de Fombel-

le’io „ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

14 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

Kauno muzikinis teatras7—9, 11 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà).

Dir. — J. Janulevièius

12 d. 18 val. — Ch. Gounod „FAUSTAS“.

Dir. — J. Geniuðas

14 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“.

Insc. aut. ir choreogr. — A. Jankauskas, dir. —

J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras7 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS, ARBA

MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

8, 13 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

9 d. d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

14 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras7 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

9 d. 12 val.– „KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS“.

Reþ. — A. Baniûnas

14 d. 19 val. — M. Valiuko „SEPTYNIOLIKA“.

Reþ. — E. Prakuliauskaitë-Milinienë

Kauno lëliø teatras8, 16 d. 12 val. — PREMJERA! „ÞIOGAS

ZIGMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE“ (pagal

L. Jakimavièiaus pasakà). Aut. ir reþ. —

A. Sunklodaitë. Dail. — G. Brazytë, komp. —

D. Gnedinas, vaizdo projekcijos — Dþ. Katino.

Vaidina M. Ancevièius, M. Èerniauskas,

L. Strazdauskienë, I. Taloèkaitë, A. Þiurauskas

9 d. 12 val. — „SNIEGUOLË IR SEPTYNI

NYKÐTUKAI“ (pagal broliø Grimø pasakà).

Aut. ir reþ. — O. Þiugþda

10 d. 16 val. — respublikinis ikimokykliniø

ástaigø maþøjø talentø konkursas „Jievaro

tiltai“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras7 d. 18 val. Þvejø rûmuose — M. Matiðiãiaus

„MOTERIS BE KÛNO“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

8 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

M. Ravenhillo „PRODUKTAS“.

Reþ. — T. Jaðinskas

9 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

M. Gavrano „POROS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras9 d. 12 val. Kolonø salëje — PREMJERA!

„TINGINËLIØ KAIMAS“ (pagal V.V. Landsber-

gio knygà „Tinginiø pasakos“)

13 d. 18.30 Kolonø salëje — „Italiðkas

koncertas“. Koncertmeisteris M. Longo

(Italija)

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras7 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA IR

JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

8 d. 18 val. — H. Ibseno „NORA“.

Reþ. — S. Raèkys

9 d. 12 val. — „MIKË“. Reþ. — A. Pociûnas

9 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

12 d. 13.30, 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“ (Vilniaus maþasis

teatras)

14 d. 18 val. — A. Ginioèio autoriniø dainø

vakaras (VðÁ „Bardai Lt“)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras7 d. 18 val. — „KULKOS VIRÐ BRODVËJAUS“

(pagal P. Rozenfeldo-Olevo pjesæ).

Reþ. — D. Kazlauskas

8 d. 17 val. — Moliêre’o „TARTIUFAS“.

Reþ. — D. Kazlauskas

9 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija7 d. 14 val. Skuodo kultûros centre, 7 d. 18 val.

Telðiø Þemaitës dramos teatre — vokalinis

ansamblis „Quorum“. Programoje „Meilës

baladës a cappella“

8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistas P. Paðkevièius (obojus). Dir. —

O. Grangeanas. Programoje J. Haydno,

A. Vivaldi, F. Schuberto, W.A. Mozarto

kûriniai

9 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — koncertas visai ðeimai „Ðechera-

zados“ motyvais. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Dir. — M. Pitrënas.

Programoje N. Rimskio-Korsakovo simfoninë

siuita „Ðecherazada“

9 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

„Þiemos kelionë“. T. Baueris (baritonas),

L. Giedraitytë (fortepijonas). Programoje

F. Schuberto vokalinis ciklas „Þiemos kelionë“

11 d. 18 val. Kaune, Vytauto Didþiojo

universiteto salëje, 12 d. 19 val. Vilniuje,

Filharmonijos Didþiojoje salëje, — orkestras

„Kremerata Baltica“. Solistas A. Korobeiniko-

vas (fortepijonas). Programoje F. Schuberto,

F. Chopino, M. Weinbergo–A. Puðkariovo

kûriniai

11 d. 18 val. Anykðèiø muzikos mokykloje —

ansamblis „Musica humana“. Solistas

T. Tuskenis (baritonas). Programoje J. Naujalio,

B. Dvariono, M.K. Èiurlionio, M. Radvilos,

O. Balakausko, V. Striaupaitës-Beinarienës,

A. Malcio kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai7, 9 d. 19 val., 8 d. 14 val. — G. Puccini

„Bohema“. Dir. — G. Rinkevièius, reþ. —

D. Ibelhauptaitë, scenogr. — D. Birdas,

kost. dail. — J. Statkevièius, Lietuvos valsty-

binis simfoninis orkestras (vad. — G. Rinkevi-

èius), dalyvauja LNOBT choras (vad. —

È. Radþiûnas)

Taikomosios dailës muziejus8 d. 13 val. — Vilniaus kultûros centro

moterø choras „Liepos“ (meno vad. —

A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë). Progra-

moje R. Baranausko, G. Svilainio, L. Abario,

L. Vilkonèiaus, A.L. Weberio, S. Rachmanino-

vo ir kt. kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas7 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — Vilniaus

„Àþuoliuko“ muzikos mokyklos projekto

„Skambinu, ásivaizduoju, pieðiu“ vakaras-

koncertas „Muzikinës fantazijos“. Dalyvauja

Vilniaus „Àþuoliuko“ muzikos mokyklos

mokiniai

9 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

Sakralinës muzikos valanda Lietuvos Nepri-

klausomybës atkûrimo dienai. Dalyvauja

V. Noreika (tenoras), B. Vasiliauskas (vargo-

nai) ir muzikologas V. Juodpusis

12 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

tautodailininko V. Leimonto tapybos darbø

parodos „Ekspromtai“ atidarymas. Koncer-

tuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

studentai kanklininkë L. Þilinskaitë (L. Naike-

lienës klasë) ir birbynininkas V. Kiminius

(K. Lipeikos klasë)

Piano.lt8 d. 19 val. — A. Blaþiûno (fotrepijonas)

koncertas

Valdovø rûmai9 d. 17 val. — koncertas „Taip, Donelaiti!

Keturi pamokslai“. Dalyvauja Kauno valstybi-

nis choras (meno vad. ir vyr. dir. — P. Binge-

lis). Dir. — P. Bingelis. Dalyvauja aktorius

D. Svobonas. Programoje K. Donelaièio

tekstai, V. Ðvedo, G. Kuprevièiaus, A. Bra-

þinsko, V. Bartulio chorinë muzika ir liutero-

nø giesmës

KAUNAS

M. ir K. Petrauskø lietuviømuzikos muziejus7 d. 16 val. — minëjimas-koncertas, skirtas

dainininko, muzikos veikëjo A. Ðleinio 100-

osioms gimimo metinëms. Dalyvauja VDU

muzikos akademijos prof. T. Ladigos dainavi-

mo klasës studentai M. Stanevièius ir

A. Burneckaitë, pianistës R. Blaðkytë,

J. Ðleinytë, S. Bielionytë, birbynininkas

V. Vosylius, muzikologë K. Mikulièiûtë-

Vaitkûnienë

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas14 d. 17.30 — poezijos ir muzikos valanda

„Bet bûties toks trumpas skrydis“, skirta

poeto J. Strielkûno 75-osioms gimimo

metinëms. Poeto kûrybà skaito aktorë

O. Dautartaitë, saksofonu groja P. Vyðniauskas

18 d. 17.30 — raðytojos V.M. Knabikaitës

kûrybos vakaras. Vakare bus atidaryta

raðytojos tapybos paroda. Kartu su autore

dalyvauja raðytojas V. Girdzijauskas, literatû-

rologai G. Druèkutë, R. Tamoðaitis, redaktorë

A. Venskevièienë

Baþnytinio paveldo muziejaus8 d. 14 val. — ekskursija „Ðv. Kazimiero

gerbimo istorija“

MENAS . FOTOGRAF I JA

Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje: importas ir sklaida = Cult images in

the Grand Duchy of Lithuania: import and dissemination : [straipsniø rinkinys] / [sudarytoja

Tojana Raèiûnaitë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø

sp.). – 215, [1] p. : iliustr., faks., þml. – (Acta Academiae Artium Vilnensis / redaktoriø kolegija:

pirmininkas Adomas Butrimas … [et al.], ISSN 1392-0316 ; 69). – Santr. angl. – Tiraþas [300]

egz. – ISBN 978-609-447-109-4

Lietuvos fotografijos istorija: tradicijos ir modernybë / Margarita Matulytë, Agnë Naruðytë. –

[Vilnius] : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2013. – 201, [8] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas

[100] egz. – ISBN 978-609-447-111-7

Moteriðkoji tapatybë ir dailë = Female identity and art : [straipsniø rinkinys] / [sudarytoja

Ramutë Rachlevièiûtë]. – Vilnius : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2013 (Vilnius :

Standartø sp.). – 182, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Acta Academiae Artium Vilnensis /

redaktoriø kolegija: pirmininkas Adomas Butrimas … [et al.], ISSN 1392-0316 ; 68). – Santr.

angl. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-447-094-3

Senojo Vilniaus architektûra Meèislovo Sakalausko fotografijose : [albumas] / [tekstø autorë

Morta Bauþienë]. – [Vilnius] : Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2013 (Vilnius : BALTO). –

303 p. : iliustr. – Santr. angl. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-447-104-9 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ambra : poezija / Vidmantë Jasukaitytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, [2014]

(Vilnius : Petro ofsetas, 2013). – 94, [1] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-9986-39-787-8 (ár.)

Apginti sûnø : romanas / William Landay ; ið anglø kalbos vertë Rita Kaminskaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 446, [1] p. – Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-

01-1328-8 (ár.) : [32 Lt 49 ct]

Iðlikusieji : [detektyvinis romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Vilma Krinevièienë. –

Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 333, [3] p. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-

9955-13-424-4 (ár.)

Litua : lituanistika, publicistika, beletristika / Algirdas Patackas. – Vilnius : Versmë, 2013

(Vilnius : Petro ofsetas). – 527, [1] p. : iliustr., faks., portr., þml. – Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-

9955-589-83-9 (ár.)

Litua : lituanistika, publicistika, beletristika / Algirdas Patackas. – 2-oji papild. laida. – Vilnius :

Versmë, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 535, [1] p. : iliustr., faks., portr., þml. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-9955-589-89-1 (ár.)

Mes gyvenome : biografiniai uþraðai / Marcelijus Martinaitis. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, [2014] (Vilnius : Petro ofsetas). – 222, [1] p. – ISBN 978-9986-39-621-5

Natanas iðmintingasis : penkiø veiksmø draminë poema / Gotthold Ephraim Lessing ; ið

vokieèiø kalbos iðvertë Antanas A. Jonynas. – Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. „Naujosios

Romuvos“ fondas], 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 299, [2] p. : faks. – Tiraþas 700 egz. – ISBN

978-609-8035-28-5

Neþudyk strazdo giesmininko : [romanas] / Harper Lee ; ið anglø kalbos vertë Silvija

Lomsargytë-Pukienë. – [2-oji patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio

sp.). – 398, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-423-7 (ár.)

Nobelio testamentas : romanas / Liza Marklund ; ið anglø kalbos vertë Lina Kuliðauskaitë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2013] (Gargþdai : Print-it). – 506, [2] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-609-403-602-6 (ár.)

Paskutinis mylimojo laiðkas : [romanas] / Jojo Moyes ; ið anglø kalbos vertë Paulë Budraitë. –

Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 478, [2] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN

978-9955-13-422-0 (ár.)

Paukðèiai: [pjesë] / Aristofanas ; ið senosios graikø kalbos vertë Jonas Dumèius ; [vertimà

redagavo, parengë, komentarus paraðë ir bibliografijà sudarë Audronë Kudulytë-Kairienë] ;

[graikiðkà tekstà parengë Paulius Garbaèiauskas] ; [ávadiná straipsná paraðë Vytautas

Aliðauskas]. – Vilnius : Klasikø asociacija, 2013 (Vilnius : BALTO trader). – 415, [1] p. – Dalis

gretut. teksto liet., sen. graikø k. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-95581-0-3

Po tavæs, Maksai : romanas / Leena Parkkinen ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièienë. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, [2014] (Vilnius : Petro ofsetas, 2013). – 327, [1] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-786-1 (ár.)

Polonezas : eilëraðèiai ir poema / Vladzimiras Niakliajevas ; sudarë ir vertë Jonas Liniauskas. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, [2014] (Vilnius : Petro ofsetas, 2013). – 127, [1] p. –

Dalis gretut. teksto liet., baltar. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-9986-39-788-5 (ár.)

Pribuvëjos paslaptis : romanas / Sabine Ebert ; ið vokieèiø kalbos vertë Ina Barzelytë. – 2-oji

patais. laida. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2013] ([Kaunas] : Spindulio sp.). –

509, [3] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-403-498-5 (ár.)

Sidabrinë gulbë : [Dublino paslaptys] : [detektyvinis romanas] / Benjamin Black ; ið anglø

kalbos vertë Paulë Budraitë. – Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 333, [2] p. –

Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-13-421-3 (ár.)

Ðventøjø gyvenimai : noveliø apysaka / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, [2014] (Vilnius : Standartø sp., 2013). – 132, [2] p. – ISBN 978-9986-39-

745-8 (ár.)

Traukinys á Triestà : romanas / Domnica Radulescu ; ið anglø kalbos vertë Anita Kapoèiûtë. –

Vilnius : Briedis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 331, [1] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-

9955-26-462-0 (ár.)


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis7—13 d. — 300: imperijos gimimas (3D, JAV) —

11, 13.30, 15.50, 19, 21.45

Iðlikæs gyvas (JAV) — 11.30, 14.15, 16.20, 19,

21.45

Ponas Þirnis ir Ðermanas (3D, JAV) — 11, 13.30,

16.15, 18.15, 20.40

Ponas Þirnis ir Ðermanas (JAV) — 11.40, 14,

17 val.

15 d. — J. Massenet „Verteris“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 18.55

8 d. — Vieðbutis „Grand Budapest“

(D. Britanija, Vokietija) — 21.15

13 d. — Iðtroðkæ greièio (JAV) — 18.45

7—13 d. — Brangenybiø medþiotojai (JAV,

Vokietija) — 12.15, 15.15, 18, 21 val.

Volstryto vilkas (JAV) — 13.10, 17, 20.50

7, 10, 12, 13 d. — 12 vergovës metø (JAV) —

18.30, 21.30; 8, 9, 11 d. — 12.45, 18.30, 21.30

7—13 d. — Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiû-

nas) — 16.30, 19.30

7—12 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubi-

lius) — 13, 18 val.; 13 d. — 13 val.

7—12 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 15.30, 21 val.; 13 d. — 15.30, 21.30

Pompëja (3D, JAV, Vokietija) — 18.30, 21.15

7, 10, 12, 13 d. — Lego filmas (JAV) — 14 val.;

8, 9, 11 d. — 11.30, 14 val.

7, 9—12 d. — Non-stop (JAV, Prancûzija) —

18.45, 21.15; 8 d. — 18.45; 13 d. — 21.15

7—13 d. — Greièiau nei triuðiai (Rusija) — 16.30,

21.30

Didþioji skruzdëlyèiø karalystë (Prancûzija) —

11.15, 16 val.

Didþioji skruzdëlyèiø karalystë (3D, Prancû-

zija) — 13.45

8, 9, 11 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispani-

ja) — 11.15

7—13 d. — Ledo ðalis (JAV) — 13.20

7—9, 11 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 18.15

7—9, 11 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

15.45, 20.35; 10, 12, 13 d. — 15.45

Forum Cinemas Akropolis7—13 d. — 300: imperijos gimimas (3D, JAV) —

10.30, 13, 15.30, 18.45, 21.15; Ponas Þirnis ir

Ðermanas (JAV) — 10.15, 12.45, 15.15, 17.20,

19.05, 21.30; Ponas Þirnis ir Ðermanas (3D,

JAV) — 11.15, 13.45, 16.15

Iðlikæs gyvas (JAV) — 11.45, 14.40, 17.45, 20.45

8 d. — Vieðbutis „Grand Budapest“ (D. Britanija,

Vokietija) — 21.50



Vokietija) — 15.40, 18.20, 21 val.

Greièiau nei triuðiai (Rusija) — 12, 16.45

7, 9—13 d. — Non-stop (JAV, Prancûzija) — 14.20,

21.50; 8 d. — 14.20

7—12 d. — Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubi-

lius) — 14, 19.15; 13 d. — 14 val.

7—13 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ.

E. Vëlyvis) — 16.30, 21.40

7, 10, 12, 13 d. — Lego filmas (JAV) — 13.30;

8, 9, 11 d. — 10.45, 13.30

7—13 d. — Pompëja (3D, JAV, Vokietija) — 18,

20.30

Volstryto vilkas (JAV) — 18.10, 19.45


11, 13.15; Ledo ðalis (JAV) — 11.30

Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) — 16 val.

„Skalvijos“ kino centras7 d. — Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) —

17 val.; 8 d. — 16 val.; 9 d. — 21.15; 10 d. —

21 val.; 11 d. — 19.10; 12 d. — 21.10

7 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) — 21 val.;

8 d. — 21 val.; 10 d. — 14.40 (seansas senjo-

rams); 11 d. — 20.50; 12 d. — 16.50; 13 d. — 16.40

11 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 15.40

7 d. — Meilë (Prancûzija, Vokietija, Austrija) —

18.40

8 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius

(Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 17.40

10 d. — Dþesmina (JAV) — 17 val.

12 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksem-

burgas, Prancûzija) — 19.10

Frankofonijos dienø filmø programa

10 d. — Argerich (dok. f., Prancûzija, Ðveica-

rija) — 19 val.

11 d. — Kapitolijaus dama (dok. f., Ðveicarija) —

18 val.

13 d. — asociacija „Uþ gyvûnø teises“

pristato: Rûðizmas (dok. f., JAV) — 19 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

8 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(animacija, Prancûzija) — 14.10

9 d. — Animacijos karuselë (lëlinës animaci-

jos programa, Latvija) — 14 val.

9 d. — Animacijos dirbtuvëlës — 12 val.

9 d. — Kino klasikos vakaras. Niekas nenorë-

jo mirti (reþ. V. Þalakevièius) — 19 val. Filmà

pristato R. Paukðtytë

Pasaka7 d. — Ðeimos albumas: rugpjûtis (JAV) — 16.45;

8 d. — 16.15; 11 d. — 17.30; 12 d. — 17.30, 21.30;

13 d. — 15.15

7 d. — Iðlikæs gyvas (JAV) — 19 val.; 8 d. — 18.30;

9 d. — 18.45; 10 d. — 18 val.

7 d. — Brangenybiø medþiotojai (JAV, Vokie-

tija) — 21.30; 8 d. — 16 val.; 9 d. — 21.15;

10 d. — 20.30; 12 d. — 19 val.; 13 d. — 20.45

7 d. — Dideli blogi vilkai (Izraelis) — 17 val.

7, 8 d. — Volstryto vilkas (JAV) — 21 val.; 9,

12 d. — 20 val.; 10 d. — 20.15; 11 d. — 20.30

7 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 17.30;

9 d. — 16.30; 10 d. — 19.30; 12 d. — 18 val.;

13 d. — 15.30

7 d. — Dviraèiais per Himalajus (dok. f., reþ.

A. Gurevièius) — 20 val.; 9 d. — 19.15; 10 d. —

18.15; 11 d. — 17.15; 12 d. — 20.15; 13 d. —

18 val.

8, 9 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas (JAV) — 14 val.

8 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë (Pran-

cûzija) — 14.30; 9 d. — 14.15; 11 d. — 14.30

7 d. — Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) —

19.15; 8 d. — 18.45; 9 d. — 16.15; 10, 11 d. —

18.30; 12 d. — 17.15; 13 d. — 17.30

8 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

20.30; 11 d. — 20.45; 13 d. — 21.30

9 d. — 12 vergovës metø (JAV) — 16 val.;

13 d. — 17.45

9 d. — Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 14.30

11 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 15 val.

11 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 16.15

11 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Juzënas) — 15.30

11 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

19 val.

13 d. — Þiemos pasaka (JAV) — 15 val.

13 d. — Konstantinopolio virtuvë (Graikija) —

19 val.

13 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 19.30

Ozo kino salë7, 13 d. — Dideli blogi vilkai (Izraelis) — 18 val.;

12 d. — 16 val.

7 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-

èiûtë) — 16.15

8 d. — Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) — 15 val.;

13 d. — 16.15; 8 d. — Nuodëminga aistra

(Prancûzija, Vokietija) — 16.45

12 d. — Samsara (JAV) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas7, 8 d. — 300: imperijos gimimas (3D, JAV) —

11.15, 13.40, 15.55, 19, 21.30, 23.50; 9—13 d. —

11.15, 13.40, 15.55, 19, 21.30

7, 8 d. — Iðlikæs gyvas (JAV) — 11.25, 16.50,

18, 20.50, 23.30; 9—13 d. — 11.25, 16.50, 18,

20.50

7, 9—13 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas (3D,

JAV) — 11, 13.30, 16.15, 18.15; 8 d. — 11,

13.30, 16.15

7—13 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas (JAV) —

10.15, 12.45, 15.15, 17.15




8 d. — Vieðbutis „Grand Budapest“ (D. Bri-

tanija, Vokietija) — 18.30



Vokietija) — 16.40, 19.20, 21.50

7—12 d. — Non-stop (JAV, Prancûzija) —

19.30, 21.45; 13 d. — 21.45

7, 8 d. — Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

13, 21.10, 23.35; 9—13 d. — 13, 21.10

7—13 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(Prancûzija) — 10.30, 12.30

Valentinas uþ 2rø (reþ. E. Kubilius) — 14.45

Volstryto vilkas (JAV) — 17.30, 19.45

Narsusis riteris Justinas (Ispanija) — 10.45

Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) — 15.30

7, 8 d. — Pompëja (3D, JAV, Vokietija) —

20.40, 23 val.; 9—13 d. — 20.40

8, 9, 11 d. — Ledo ðalis (JAV) — 11.45

Lego filmas (JAV) — 14.20

7, 8 d. — Ðëtono belaukiant (JAV) — 23.20

12 vergovës metø (JAV) — 14 val.

RomuvaVokieèiø kino dienos

7 d. — Meilës didkepsniai (Vokietija) — 18 val.

7 d. — Pasienis (Vokietija) — 20 val.

8 d. — Ðukparkis (Vokietija) — 16 val.

8 d. — Kadiðas draugui (Vokietija) — 18 val.

9 d. — Dienos spindesys (Austrija) — 16 val.

9 d. — Tamsioji pusë (Vokietija) — 18 val.

8 d. — Dvi motinos (Prancûzija, Australija) —

14 val.

8 d. — Volstryto vilkas (JAV) — 20 val.

9 d. — Dviraèiais per Himalajus (dok. f., reþ.

A. Gurevièius) — 14 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas7—13 d. — 300: imperijos gimimas (3D,

JAV) — 12.45, 15.15, 19.30, 21 val.

Iðlikæs gyvas (JAV) — 13.45, 16.25, 19.05,

21.50; Ponas Þirnis ir Ðermanas (3D, JAV) —

10.15, 13, 15.45, 18.15;

Ponas Þirnis ir Ðermanas (JAV) — 11, 11.45,

13.30, 14.15, 16.45




8 d. — Vieðbutis „Grand Budapest“

(D. Britanija, Vokietija) — 20 val.



Vokietija) — 16, 18.45, 21.45

7, 9—13 d. — Non-stop (JAV, Prancûzija) —

15.30, 20.15; 8 d. — 15.30

7, 12, 13 d. — Lego filmas (JAV) — 13.15; 8,

9, 11 d. — 10.45, 13.15

7—13 d. — Volstryto vilkas (JAV) — 20.30

Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) —

21.30

Pompëja (3D, JAV, Vokietija) — 17.45

7—12 d. — Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiû-

nas) — 18 val.

7—13 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(3D, Prancûzija) — 10.30


11.30

K o v o 7 – 1 3

12 vergovës metø ****Ðiuometinio „Oskaro“ laureatas Steve’o McQueeno filmas remiasi tik-

ra istorija, kurià knygoje apraðë pats jos herojus Solomonas Northupas. Ga-bus smuikininkas ir laisvas juodaodis XIX a. viduryje apgaule buvo par-duotas vergijon á JAV Pietus. Ankstesniuose McQueeno filmuose „Alkis“ ir„Gëda“ reþisieriaus dëmesio centre buvo ávairiø ekscesø patiriantis þmo-gaus kûnas. Taèiau Solomonas (Chiwetel Ejiofor) yra ne tik kankinimø ob-jektas, bet ir bejëgis jø stebëtojas. Filme taip pat vaidina Michaelas Fas-sbenderis, Benedictas Cumberbatchas, Paulas Dano, Paulas Giamatti (JAV,2013). (Vilnius)

Brangenybiø medþiotojai ***George’o Clooney filmas pasakoja apie tai, kaip amerikieèiai gelbëjo

Europos kultûros lobius. Jis sukurtas pagal Roberto M. Edselio doku-mentiná pasakojimà apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ame-rikieèio meno istoriko (já suvaidino pats Clooney) suburta nedidelë mu-ziejininkø, meno kuratoriø ir istorikø grupë, praminta „The MonumentsMen“ (toks ir originalus filmo pavadinimas), rizikuodama gyvybëmis Vo-kietijoje, Prancûzijoje, Belgijoje ieðkojo naciø pagrobtø ir paslëptø menokûriniø, kad juos sugràþintø tikriesiems savininkams. Clooney surinko tik-rai populiarius aktorius – Mattà Damonà, Billà Murray’ø, Johnà Goodma-nà, Jeanà Dujardinà, Bobà Balabanà, Hugh Bonneville’à ir Cate Blanchett,suplakë trilerio, komedijos ir karo filmø þanrus, bet rezultatas kaþkodëlprimena Ðaltojo karo metais kurtus propagandinius filmus (JAV, Vokietija,2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Iðlikæs gyvas ***Karinis filmas, paremtas tikrais ávykiais. ...Afganistanas, 2005 m. bir-

þelio 28-oji. Bûrys amerikieèiø specialiøjø daliniø kariø gauna uþduotásunaikinti vietos talibø lyderá Achmadà Ðachà. Netikëtai patekæ á pasa-là, amerikieèiai kaunasi nelygiame mûðyje ir þûsta. Visi, iðskyrus vienà.Iðlikusio gyvo Markuso mûðis dar tik prasideda: jis privalo iðgyventi betkokia kaina ir gráþti pas savus. Kai jau atrodo, kad viskas prarasta, ame-rikieèiui padeda Gulabas – taikus þmogus, nekenèiantis karo. Reþisie-rius Peteris Bergas pagrindiná vaidmená skyrë Markui Wahlbergui, taippat filme vaidina Tayloras Kitschas, Emile’is Hirschas, Benas Fosteris,Yousufas Azamis, Alis Suleimanas, Ericas Bana (JAV, 2013). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Ðeimos albumas: rugpjûtis ****Kupinas sarkastiðko humoro þvilgsnis á sudëtingus motinos (Meryl Streep)

ir trijø suaugusiø dukterø (Julia Roberts, Juliette Lewis, Julianne Ni-cholson) santykius. Dukterys paliko ðeimà, kad bûtø kuo toliau nuo arti-møjø ir praeities. Taèiau vienà dienà jos yra priverstos gráþti ir pagaliausuvokti jausmus, kurie kadaise privedë prie konfliktø. Johno Wellso fil-mas pasakoja (kartais gal pernelyg jausmingai) universalià istorijà apieðeimos ryðius. Jame yra daug nemalonios tiesos, bet ir viltis, kad kartuiðgyventa krizë padës filmo herojëms iðspræsti su praeitimi susijusias pro-blemas. Papildoma þvaigþdutë uþ ásimenantá aktoriø ansamblá: filme taippat vaidina Chrisas Cooperis, Ewanas McGregoras, Margo Martindale,Samas Shepardas, Dermotas Mulroney (JAV, 2013). (Vilnius)

Volstryto vilkas ****Martino Scorsese biografinës dramos herojus – finansininkas Jordanas

Belfortas, ásukæs ne vienà finansinæ piramidæ ir kalëjime praleidæs ne vie-nus metus. 1987 m. jis ákûrë vienà didþiausiø brokeriø kontorø, bet podeðimties metø buvo nuteistas uþ pinigø plovimà ir kitokius finansiniusnusikaltimus. Kalëjime Belfordas sugebëjo susidoroti su narkotikø ir al-koholio priklausomybe, paraðyti dvi knygas. Dabar jis skaito paskaitas apietai, kaip pasiekti sëkmës. Pagrindinius vaidmenis sukûrë LeonardasDiCaprio, Jonah Hillas, Matthew McConaughey, Jeanas Dujardinas, Mar-got Robbie (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

„Iðlikæs gyvas“

M Ð K Kartojimas kaip saugumas · Koncerto Vilniuje vieðnia – tarp-tautiniø konkursø...

Documents

Transcript of M Ð K Kartojimas kaip saugumas · Koncerto Vilniuje vieðnia – tarp-tautiniø konkursø...