NOVACIjgTINKLg KGRIMASIS LIETUVO ATVEjg STUDIJOS

LINAS ERIKSONAS

INGRIDAGECIENE

LAIMANEVINSKAITE

ERIKA TAURAITE-KAVAI

ALINA ZVINKLIENE

U D K 001.895(474.5) In87

Apsvarste ir rekomendavo isleisti Lietuvos sociaUniti tyrimxi centro taryba

(2015 m. lapkricio 26 d. protokolas Nr. MT-l

MoksHne redaktore Ingrida Geciene

Recenzentai: prof. dr. Jurate Cerneviciute

dr. Skaidra Trilupaityte

Tyrimas atliktas jgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam^ projekt^ „Inovacini4 tinklij Lietuvoje

intcgracijos i Europos moksUnivi tyrimii erdv? analize" (Nr.MIP-114/2011).

© Dnas Eriksonas, 2015 © Ingrida Geciene, 2015 © Laima Nevinskaite, 2015 © Erika Tauraite-Kavai, 2015 © Alina Zvinkliene, 2015 © Lietuvos socialiniii tyrimii centras, 2015

ISBN 978-609-95786-1-3 © Socialiniq inovaciju institutas, 2015

TURINYS

IVADAS 7

PIRMOJI DALIS. INOVACIjy TINKLAI IR INOVACIjy APLINKA 13

1. INOVACIjy TINKLyiTAKASOCIALINEI 15 INOVACIjy APLINKAI

1.1. INOVACIJOS 16 1.2. TINKLAI 19 1.3. INOVACIjy TINKLAI 21 1.4. INOVACIjy KURIMO PASITELKIANT TINKLUS PROCESAS 25 1.5. INOVACIjy TINKLyLEGITIMUMOASPEKTAI • 36 1.6. SOCIALINiy TINKLy ANALIZES METODO TAIKYMAS INOVACIjy 38

TINKiy TYRIMUl

2. KULTUROS jTAKA INOVACINEI APLINKAI 42 IR INOVACIjy TINKLAMS

2.1. K U L T U R O S S/ VOKA IR K U L T O R O S VERTYBiy MATAVIMAS 44 2.2. KULTUROS DIMENSIjy |TAKA INOVATYVUMUl 47 2.3. LIETUVOS KULTORINIAI BRUOZA I IR INOVATYVUMAS 57 2.4. KULTURA IR INOVATYVUMAS: REIKSME VADYBAI IR POLITIKAI 59 2.5. ISVADOS 60

5

ANTROJI DALIS. INOVACIjy TINKLy STRUKTURA 63 IRVEIKLOS FORMOS

3. PRADEDANCiyjy |MONiy INOVACIjy TINKLAI 65 LIETUVOJE: EKSPERIMENTINIO TYRIMO REZULTATAI

3.1. TYRIMO TIKSLASIRHIPOTEZES 66 3.2. PARENGIAMOJI ANALIZE 71 3.3. TIRIAMOJOTINKLO ANALIZE 76 3.4. APIBENDRINIMAS IR ISVADOS 89

4. MOMENTINIO SOCIALINIO TINKLO POVEIKIS 91 INOVACIJOS VYSTYMUl

4.1. TYRIMO METODIKA 92

4.2. MOMENTINIO TINKLO POVEIKIO STUDIJA 95

4.3. ISVADOS 104

5. SOCIALINiy INOVACIjy TINKLAI 107 5.1. SOCIALINig INOVACIjg TINKLg VYSTYMO KONTEKSTAS 109 5.2. SOCIALINE PARTNERYSTE, KAIP SOCIALINiy INOVACIjg TINKLAS 110 5.3. PASIRINKTg SOCIALINig INOVACIjy TINKLy ATVEjy ANALIZE 112

5.4. ISVADOS 128

6. ASMENINIAI INOVACIjy TINKLAI TARPTAUTINEJE 131 TYREjy ERDVEJE

6.1. TYRIMO METODIKA 132 6.2. ASMENINE TINKLAVEIKA: PRADZIA, DABARTIS, ATEITIS 133 6.3. ASMENINig TINKLy POLITINE IR SOCIALINE APLINKA: 144

LIETUVOS TYREjg INTEGRAVIMAS | TARPTAUTIN^ TYRIMy ERDV^

6.4. ISVADOS 155

APIBENDRINIMAS 157

NAUDOTOS L ITERATOROS S^RASAS 162

S U M M A R Y 177

PRIEDAI 185

6

jVADAS

INGRIDAGECIENE

Atsizvelgiant i , palyginti su kitomis Europos S^ungos salimis, let% Lietuvos pa-zang% kuriant ir diegiant naujoves (inovacijas), mokslo studija siekiama isanali­zuoti sociaUn? inovacijn kurimo aplink% salyje, didziausi^ demesj skiriant bendra­darbiavimo kulturai, rysiams ir tinklams tarp mokslininkii ir tyrejn, tarp skirtingn mokslo ir studijn institucijti, tarp mokslo ir verslo atstovti, tarp valstybinio, priva­taus ir nevyriausybinio sektoriii tiek Lietuvoje, tiek uz jos ribii. Toki^ mokslo sm-dijos paskirti lemia, viena verms, naujausiu uzsienio inovacijii studijq jzvalgos del inovacijii tinklii esminio indelio j spartii inovacijii diegim% ir, kita vertus, inovacijii kurejti bendradarbiavimo tradicijn stoka Lietuvoje, Lietuvos inovacijii 2010—2020 metii strategijoje ivardyta kaip viena is pagrindiniii inovacijii pletros kliiiciii. Taigi tikimasi, kad mokslo smdija pades geriau suprasti inovacijii aplink^ Liemvoje, prisides prie inovacijii pletros per inovacijii tinklii kiirim^si ir jij integracijos j tarptautinius tinklus skatinimo.

Intensj vesnis ir labiau strukturizuotas bendradarbiavimas, toks kaip tinklai, kon-sorciumai ir susitarimai tarp skirtingii universitetii tyrejti grupiii, jmoniii ir kitii organizacijii (vyriausybiniii institucijii, Ugoniniii, fondii ir pan.), yra siuo mem inovacijn sistemoje vykstanciti pokyciii raiska. Pirma, moksUniai tyrimai ir tech-nologijn vystymasis tapo tokie sudetingi ir daugiadiscipliniai, kad vienos organi-zacijos ar tyrimo grupes sugebejimii neuztenka norint pasiekti norimus rezultatus (Laredo 1998). Antra, tyrimq central ir universitetai susiduria su viesiijq isteldiii mazejimo tendencija ir yra labiau link? naudotis kitii sukurtomis technologijo-mis. Pagaliau bendroves keicia naujii idejvi ir produktu vystymo biidus, vis daz-

7

niau naudodamosi kitq organizacijii kompetencijomis ir gebejimais (Chesbrough 2003; Laursen & Salter 2004; Campbell & Guttel 2005); be to, si% tendencija skatina ir informacijos bei komunikacijos technologijq pazanga. Pasikeitasi ino-vaciniii sistemii aplinka vercia kreipti didel| demesj j besiformuojancius moks­liniii tyrimii it eksperimentines pletros (MTEP) inovacijii tinklus, kurie skatina technologiniq ir netechnologiniq inovacijii kiirim% ir igyvendinim%

Inovacijii tinklii tyrimai uzsienyje sociologijos, ekonomikos, vadybos mokslo srityse sistemingai vjrkdomi nuo X X a. 7-ojo desimtmecio. Vienas is siii tyri­mii klausimii — isoriniii informacijos saltiniii vaidmuo inovacijii kiirimo procese (Freeman 1991, 499). Nustatyta, kad jmoniii isoriniais formaliais ir neformaHais sociaUniais tinklais gaunama moksHne ir technologine informacija bei informa-cija apie vartotojii poreikius yra pagrindinis sekmingo inovacijii kiirimo ir diegi-mo veiksnys. Del naujii informacijos ir komunikacijos technologijti tobulejant sociaUniii tinklii anaHzes metodams, inovacijii tinklii analize buvo pradeta taikyti apdorojant gausius duomenis, taciau demesys daugiausia buvo skiriamas tinklo strukturos anaUzei: tinklo dydziui, tankumui, tinklo skylems, centraUzacijos laips-niui pagal veikejo gaunamiijn rysiii skaiciii, kontroles ar nepriklausomumo aspek-tams, tinklo zvaigzdems ir izoUuotiesiems veikejams.

Todel praejusio simtmecio paskutinj desimtmeti pradeta nagrineti, kaip funkcio-nuoja socialiniai tinklai, kaip jie yra sociaUai konstruojami, reprodukuojami ir kei-ciami, kaip jsitraukiama ; esamus tinklus ar kuriami nauji rysiai. Tokia dinamiska sociaUniii tinklii analizes kryptis yra maziau susijusi su kiekybine duomenq ana­lize: jtraukus kokybinius metodus, gerokai padidejo taikomii duomenii rinkimo metodii jvairove - nuo stebejimo, interviu, biografiniii interviu iki etnografines metodologijos (Geciene 2009, 134).

Ypac didelj postiimi sociaUniii tinklii analizei suteike socialinio kapitalo teorijos pradininkti - Bourdieu, Colemano ir Pumamo — teorines izvalgos del individii ir J4 grupin (organizacijii, visuomeniii ir panasiai) sociaUnio kapitalo, kuris suku-riamas ic didinamas pasitelkiant socialinius tinklus. Bourdieu teigimu, sociaUnis kapitalas - tai istekliai, kuriuos individas arba grupe jgyja del priklausymo maziau ar daugiau institucionaUzuotam tarpusavio santykiij tinklui (Bourdieu & Wacqu-ant 1992, 119). Be to, tik naudojant sociaHnj kapital^ yra jmanomi kitii kapitalo istekliii - ekonominiii (materiaUniai istekUai, sprendimii priemimas), kulturiniii

8

(issilavinimas, kalbq mokejimas, informacija) ir simboliniq (prestizas, reputacija, garbe) — mainai (Geciene 1999, 64).

Siuo mem vyrauja sios pagrindines inovacijq tinklq analizes kryptys: 1. Socialinio kapitalo jtaka moksUniq tyrimii it technologijn pletrai bei inovacijoms (Gabbay & Zuckerman 1998; Landry, Amara & Lamari 2000); 2. Tarptautinin inovacijii tinklii koncepmalizavimas ir tyrimai (Coe & Bunnell 2003); 3. Inovaciju tinklii atvirumas informacijos perdavimui (Walsh & Nagaoka 2009); 4. Inovacijii finan-savimo ir inovacijii politikos reformii jtaka inovacijii tinklams (Walsh, Baba & Yasaki 2008; Walsh & Nagaoka 2009); 5. Informacijos prieinamumas bei peremi-mas ir inovacijii tinklii vadyba (Nooteboom & Gilsing 2004); 6. Inovacijii vadyba ir kultura (nauja kalba ir vertybes), mot}a'acija ir inovat ^vus elgesys inovacijii tin­kluose (Muller-Protiimann & Rhinow 2009; Walsh & Nagaoka 2009); 7. Moks­lo ir verslo atstovii bendradarbiavimas kuriant socialines inovacijas (The Royal Society Report 2009).

Liemvoje demesys inovacijoms sparciai dideja, taciau Europos inovacijn svieslentes duomenys atskleidzia gana let^Lietovos pazanga kuriant ir diegiant inovacijas: nors nuo 2007 metti suminis Liemvos inovatyvumo indeksas pakilo 4 proc. ir Lietuva pateko i nuosaikiiijii novatorin grup?, 2014 metais Lietuvos indeksas vis dar buvo 0,28, o ES-27 saliq indeksas buvo vidutinis - 0,54 (Hollanders, Es-Sadki, Kaner-va 2015, 10—13). Kaip pazymima Lietuvos inovacijii 2010-2020 metii strategijoje, Liemvos inovatyvumui, be kitii problemii (nepakankamq zmogiskiijii isteldiii it finansavimo), itakos mri fragmentuota inovacijii sistema, nepakankami moksliniai ir inovaciniai gebejimai jmonese, privataus ir viesojo sektoriaus bendradarbiavimo tradicijn trukumas (Liemvos inovacijii 2010—2020 metii strategija 2010).

Lietuvoje jau yra atUkta keletas sociaUniii tinklq tj'timii, pavyzdziui, D. Kuzmic-kaite (2004) tj'rinejo emigrantq tinklus JAV, I. Geciene (2008) — is Lietuvos isvy-kusiii moksUninkii tinklus su Liemvos mokslo atstovais ir imonemis, A . Ramo-naite (2006) - bendruomenes tinklus kaimo ir miesto vietovese, A . Ramonaite ir kiti (2011) - piUetinio judejimo tinklus. Taciau moksUne kiovacijti tinklii anaUze dar nebuvo adiekama. Si^ sptag^ is daUes uzpUdo si mokslo smdija.

Mokslo smdija paremta autoriii vykdjrtais moksUniais t}'rimais taikant skirtingus ty­rimo metodus. Siuos tyrimus vienija siekis istirti inovacijii tinklii kiirim^si Liemvoje.

9

Bendri tyriimi uzdaviniai:

1. Istirti pasirinktti Lietuvos inovacijn tinklti struktiir%tr veikejus; 2. Istirti, kas ir kaip yra perduodama per inovacijii tinklus, pagrindinj demesi

skiriant ziniii ir informacijos srautams; 3. Isanalizuoti, kokie ekonominiai, kultiiriniai ir socialiniai veiksniai daro jtakq,

inovacijii tinklii raidai, inovacijii kurimui ir diegimui; 4. Istirti Liemvos inovacijii tinklii jungtis su tarptautiniais inovacijii tinklais,

jtl dinamik^ 5. Nustatyti Liemvos inovacijii tinklii stiprinimo ir jq pridetines vertes didi-

nimo veiksnius.

Sieldant sukurti Liemvos inovacijii tinklii ir jii integracijos i tarptautiniii inovacijii tinklii erdv? tyrimo metodik% buvo atliktas zvalgomasis verslininkii ir rizikos kapitalo zaidejii socialinio tinklo „AngelList" tyrimas, paremtas kiekybine socia-Hniti tinklii analize. Zvalgomasis tyrimas atskleide, kad, tiriant inovacijii tinklus, nepakanka taikyti tik kiekybinj sociaUniii tinklii analizes metod% kuris neleidzia atskleisti ambivalentiskii sociaUniii rysiii tarp atskirii tinklo veikejii.

Todel tolesniam tyrimo etapui pasirinkti sie pagrindiniai metodai:

• Idekybine sociaUniii tinklii anaUze naudojant viesai prieinam^ sociaUniii tinklii medziaga apie sociaUnius rysius;

• atvejo anaUze taikant tiesioginio dalyvavimo metod^ {zn^. participatory research) bei interviu su pagrindiniais tinklo dalyviais;

• antrine duomenii anaUze.

Pasirinkti metodai leido gauti issamesnes informacijos apie tinklq struktiir% turini it funkcijas, formavimosi dinamik^ ir kylancias problemas bei jq itak^ ino­vacijii kiirimui.

MOKSLO STUDIJOS STRUKTURA

Pirmojoje mokslo smdijos dalyje pateikiami bendtieji inovacijii tinklii ir inovacijii apUnkos aspektai.

10

Pirmajame skyriuje Ingrida Geciene (lietuvos sociaUniq tyrimii centras), Erika Tauraite-Kavai (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas) ir AUna Zvinkliene (Lietuvos sociaUniii tyrimii centras) paaiskina pagrindines vartojamas s%vokas: inovacijos, tinklas, inovacijii tinklas, inovacijii legitimumas it pan. Apzvelgia inovacijn at­siradimo veiksnius, skirtingas inovacijii formas, sociaUniii tinklii charakteristikas, inovacijii tinklii tipus, inovacijn tinklii legitimum% bei sociaUnes tinklq anaUzes metodologinius aspektus. Si daUs suteikia kitoms mokslo stodijos daUms teorinj ir metodologini pagrind^.

Antrajame skyriuje Laima Nevinskaite (SociaUniii inovacijii institutas) aptaria kulturos jtak^ saUes inovatyvumui ir inovaciniams sociaUniams rysiams. Pristato kultdros s^vok^ ir kulturos vertybin matavim% pagrindines kultiiros dimensijii teorijas. Apzvelgia kultiiros dimensijq itak^ inovatyvumui bei kulturos jtakos ino­vatyvumui reiksm? vadybai ir poUtikai. Tada aptaria Liemvos kultiiros dimensijii s sajas su inovatjrvtimu. Sios daUes jzvalgos pritaikomos kitose dalyse nagrinejant inovacijii tinklii atvejus.

Antroji mokslo smdijos daUs skirta konkreciii inovacijii tinklq anaUzei. Sioje da­lyje pateikiamos keUii pasirinktii inovacijq tinklii atvejii studijos ir tinklii formavi-masis anaUzuojamas per asmeninj poziiiri.

Treciajame skyriuje Linas Eriksonas (Vilniaus universiteto Tarptautkdo verslo mokykla) anaUzuoja pasirinkti inovacijii tinklo formavimosi atveji — pradedan-ciiijii imoniii inovacijii tinkl% — remdamasis bandom^ja sociaUniii tinklii tyrimo metodologija. Siekiama nustatyti veiksnius, darancius itak^ pradedanciiijti jmo­niii inovacijii tinklii pletrai Lietuvoje, jvertinamas rizikos kapitalo instimcijii ir JH atstovu vaidmuo pradedanciiijti jmoniii sociaUniuose tinkluose. AnaUzuojami atrinkni pradedanciiijii jmoniii sociaUnio tinklo „Twitter" duomenys. Tiriama, kokie yra pradedanciiijii jmoniii ekosistemos sociaUniii tinklii dalyviai. Liemvos pradedanciiijii jmoniii ekosistemos kiirimosi etapai lyginami su kitii saUq pavyz-dziais siekiant nustat}'ti bendrus desningumus.

Ketvirtajame skyriuje Erika Tauraite-Kavai (ISM Vadybos ir ekonomikos uni­versitetas) anaUzuoja momentinio sociaUnio tinklo poveikj inovacijos kiirUnui. Analizei pasirinktas atvejis - tarptautiniame „Launch48" renginyje (vykusiame Vikduje) susikiir?s momentinis socialinis tinklas, skirtas inovatyviai idejai vysty-

11

td ir ig)fvendinti. Remdamasi inovacijq mikrolygmens procesus nagrinejanciomis teorijomis autore analizuoja ziniq kCirimo ir konversijos procesus momentiniame socialiniame tinkle.

Penktajame skyriuje Ingrida Geciene (Lietuvos sociaUniq tyrimii centras) nuo verslo inovacijii srities pereina prie sociaUniii inovacijii ir atUeka pasirinktii Lie­mvos sociaUniii tinklii anaUz? siekdama istirti sociaUniii inovacijii tinklii forma­vimosi ir t?stinumo gaUmybes Lietuvoje ir uz jos ribii. AnaUzuojant dvi „Equal" programos vystymo bendrijas, atskleidziama siti bendrijti pagrkidu susiformavu-siii inovacijii tinklii struktiira, funkcijos, tinkUniii rysiii turinys. Taip pat anaUzuo-jami sociaUniii inovacijii tinklq kiirimuisi ir t?stinumo dinamikai svarbiis aspektai: vyst}rmo bendrijii sukiirimo situacija, poziuris i sociaUnes partnerystes veikimo principus ir naud% sociaUniii inovaciju tinklq transformacija ir t^stinumas bei integracija j Europos sociaUniii inovacijii tinklus.

Sestajame skyriuje AUna ZvinkUene (Liemvos sociaUniii tyrimii centras) sociaU­niii tinklii rysiii kiirim% islaikym^ praradim^ir atkurim^nagrineja per asmeninio tinklo formavimo prizm? akcenmodama legitimumo aspekt% Siekiama istirti le-gitimumo itak^ asmeninei tinklaveikai integracijos i nacionaUniii ir tarptautiniii moksliniii tj'rimii erdv? kontekste. Tj'rimo duomenys interpremojami dazniau sutelkiant demesj i vidin; legitimum% t. y tinklo veikejti abipusj suvokim^ biiti ar nebiiti pripazintiems, o ne j isorini legitUnum% t. y. jii C V ar jii organizacijii pripazinim^ placioje sociaUneje apUnkoje, iskaitant reiksmingus kims.

12

In87 Inovacijq tinklij kutimasis Lietuvoje: atvejij studijos / moksline ledaktore Ingrida Geciene. — Vilnius: Liemvos sociaUniij. tyrimq centras, SociaUniii inovaci-JH instimtas, 2015. — 200 p.: iUustr.

ISBN 978-609-95786-1-3

Mokslo smdijoje nagrinejama inovacijii ir jq tinklii samprata, apzvelgiami inova­cijii atsiradimo veiksniai, skirtingos inovacijii formos, sociaUniii tinklii charakte-ristikos, inovacijii tinklii tipai, inovacijii tinklii legitimumas bei sociaUnes tinklq analizes metodologiniai aspektai. Aptariama kultiiros jtaka saUes inovatyvumui ir inovaciniams socialirdams rysiams. AnaUzuojami pasirinkti inovacijii tinklii kiiri-mosi atvejai: piadedanciiijii jmoniii inovacijii, momentiniai inovacijii, sociaHniti inovacijii ir asmeniniai inovacijii tinklai.

UDK 001.895(474.5) In87

Inovacijij tinklij kutimasis Lietuvoje: atvejij studijos

Linas ERIKSONAS Ingrida G E C I E N E Larnia NEVINSKA.ITE Erika TAURAITE-KAVAI 7\Una Z V I N K L I E N E

Kalbos redaktore Inga Nanartonyte Makemotoja Birute Bikelyte

Isleido: Liemvos sociaUniii tyrimq centras VsJ SociaUniii inovacijii instimtas

„Mokslo studija yra vertingas indelis j inovaajq teorinius ir praktinius tyrimus, plecia zinias apie inovacijq atsiradimo veiksnius, formas, tinklq tipus bei inovacijq tinklij formavi­mosi ypatybes. Leidinys reiksmingai prisides prie gilesnio inovacijij fenomeno pazinimo ir tolesniq tyrimij sioje srityje."

. P R O F . J U R A T E C E R N E V I C I U T E , V I L N I A U S G E D I M I N O T E C H N I K O S U N I V E R S I T E T A S IR

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T O T A R P T A U T I N I O V E R S L O M O K Y K L A

: : H ! - ! - ! - : . X : V : : : : : ! : - : i j-

„Praktiniu poziuriu labai vertingas darbas. Dar vienas zings-nis jrodymais grjstos valstybes politikos link. Knygoje gausu pavyzdziif, konkreciq jmoniij pavadinimtj, aktyviausiif zmo-niq pavardziij. Knyga leidzia suprasti bendradarbiavimo tin­klij kurimosi prielaidas Lietuvoje ir naudinga tiek sprendimij priemejams, tiek visiems, kurie domisi Lietuvos inovacijij tin­klij problematika ar pradedanciijjq jmoniij ekosistema."

:.-::-:xx:: DR. E D G A R A S LE ICHTERIS , •^^X^<" ZINig E K O N O M I K O S F O R U M A S

t i l l l ! Si IIHllM

socialinin inovacijij institutas

U E T U V O S sociAUNig rfROB) CENTKAS . . . ' : .

.-: :.:•:

ISBN 978-609-95786 1-3

9 "786099 57861

:.-x:-.-

!:!?i^-x:-x

V. rfSXX KX :•?>: >!:•: x x :<:•: >r.: :•: x x x x x x x x . . .^:xx^y^xx^^xxx.x^v^:•^x:;xxxxxx,x

. . .:."XXJO:x^-::fxxicxxxxx>:xxxxxxxx ::x}vcxx>ytxxxxxx::::xxxxx:-CKx .< X >6c XX XX X X XX X X X X X X XX >:x XX

. . . 'xxxxr-rxxxxi ixzixxxxxxxxv^xx . . „ : x x x x x x x x x x x x x x x j ^ : x ^ : x x x x

ji. ycxx XX XX X X X X XX X X XX XX >y{ X X X X > x x x x x x x x x x x x x x x x x x x : - ™ x x x x

xx : : xxxxx : : xxxxxxx^ >?xxxxK::::.:::xxxx>?xxr

xxx: : : .• xxxx : : . xx::x::.-xxxxx : .

xx::x •:xxxx

x x x x x x XXXXXX

: • X XX XX 5«c X X : : X >y<::.:.:.: X X X X X X X X x.x x.x xx: X X :

XX. XX.