ND_KT

4
Konstitucinės teisės namų darbas 1. Seimo konstitucinio teisinio statuso palyginimas apibrėžtas 1918-1940 m. laikotarpiu galiojusiuose konstituciniuose teisės aktuose, su šiuo metu šiai valstybės valdžios institucijai nustatytu 1992 m. Konstitucijoje 1918m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas.Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo priimtų teisės aktų buvo 1922m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Seimui skirtas trečiasis 1922 m. konstitucijos skyrius, kuriame buvo nurodyta, kad Seimas buvo vienerių rūmų nuolatinė atstovaujamoji institucija, renkama 3 metams. Seimas ne tik leido įstatymus, bet ir tvirtino bei vykdė valstybės biudžetą, ratifikavo tarptautines sutartis, sprendė karo ir taikos klausimus, prižiūrėjo Vyriausybės darbą. Rinko Respublikos Prezidentą. 1928 m. Konstitucija išplečia Prezidento galias, tuo pačiu apribodama Seimo teises. Seimo galiai riboti buvo panaudotas Referendumo institutas. Ministrų kabineto priklausomybė perėjo į Prezidento valią, tačiau buvo reikalaujama, kad Ministrų kabinetas turėtų Seimo pasitikėjimą. Seimas nebėra nuolatinė institucija, o dirba kasmet šaukiamomis dviems sesij omis, kurios, kartu paėmus, galėjo trukti iki 6mėn. Neesant Seimo arba pertraukų tarp jo sesijų metu Seimo funkcijas galėjo vykdyti - Prezidentas. Seimas buvo renkamas -5 metams. 1938m. ketvirtasis Seimas priėmė naują Lietuvos konstituciją, pagal kurią visa valdžia priklausė valstybės Prezidentui. Jam buvo pavaldūs visi valstybės organai, o jis niekam nepavaldus, niekam neatsakingas ir neatšaukiamas. Seimas renkamas 5 metams. Seimo nariai gaudami savo statusą duodavo priesaiką. Prezidentas galėjo paleisti Seimą ir nesibaigus kadencijai.

Transcript of ND_KT

Page 1: ND_KT

Konstitucinės teisės namų darbas

1. Seimo konstitucinio teisinio statuso palyginimas apibrėžtas 1918-1940 m. laikotarpiu galiojusiuose

konstituciniuose teisės aktuose, su šiuo metu šiai valstybės valdžios institucijai nustatytu 1992 m.

Konstitucijoje

1918m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos

valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau

sušauktas Steigiamasis Seimas.Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo priimtų teisės aktų buvo 1922m.

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Seimui skirtas trečiasis 1922 m. konstitucijos skyrius, kuriame buvo

nurodyta, kad Seimas buvo vienerių rūmų nuolatinė atstovaujamoji institucija, renkama 3 metams. Seimas

ne tik leido įstatymus, bet ir tvirtino bei vykdė valstybės biudžetą, ratifikavo tarptautines sutartis, sprendė

karo ir taikos klausimus, prižiūrėjo Vyriausybės darbą. Rinko Respublikos Prezidentą.

1928 m. Konstitucija išplečia Prezidento galias, tuo pačiu apribodama Seimo teises. Seimo galiai

riboti buvo panaudotas Referendumo institutas. Ministrų kabineto priklausomybė perėjo į Prezidento

valią, tačiau buvo reikalaujama, kad Ministrų kabinetas turėtų Seimo pasitikėjimą.

Seimas nebėra nuolatinė institucija, o dirba kasmet šaukiamomis dviems sesijomis, kurios, kartu paėmus, 

galėjo trukti  iki 6mėn. Neesant Seimo arba pertraukų tarp jo sesijų metu Seimo funkcijas galėjo vykdyti

- Prezidentas. Seimas buvo renkamas -5 metams.

1938m. ketvirtasis Seimas priėmė naują Lietuvos konstituciją, pagal kurią visa valdžia priklausė

valstybės Prezidentui. Jam buvo pavaldūs visi valstybės organai, o jis niekam nepavaldus, niekam

neatsakingas ir neatšaukiamas. Seimas renkamas 5 metams. Seimo nariai gaudami savo statusą duodavo

priesaiką. Prezidentas galėjo paleisti Seimą ir nesibaigus kadencijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m, nurodo, kad valstybės valdžią Lietuvoje

vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas.

Pagal šiuo metu galiojančią konstituciją Seimas renkamas – 4 metams. Seimo nariai pradėdami

eiti savo pareigas duoda priesaiką. Seimas leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina biudžetą

ir prižiūri jo vykdymą, ratifikuoja tarptautines sutartis.

Lyginant su ankstesniose konstitucijose apibrėžtu seimo statusu, tai tokie bruožai kaip seimo

nario priesaika ar sąvoka, kad seimas yra tautos atstovai yra išlikę iki šiol. Seimo funkcijos lyginant su

1938 m. Konstitucija liko praktiškai nepakitę. 1922m. Konstitucijoje Seimo įgaliojimai buvo didesni,

tačiau jau 1928 m. Šios teisės buvo apribotos didinat kitų institucijų, tokių kaip Prezidento, teises. 1938

m. Konstitucijoje Seimo teises buvo žymiai apribotos, kadangi Prezidentas galėjo jį paleisti ir vykdyti

Seimo funkcijas pats.

Page 2: ND_KT

Konstitucinės teisės namų darbas

2. Apibrėžkite esmines konstitucines ir įstatymines nuostatas, garantuojančias teisėjo ir teismų

(bendrosios kompetencijos teismų, administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo) nepriklausomumo

principo įgyvendinimą ir apsaugą.

Teisėjo ir teismų nepriklausomumas – viena iš svarbiausių teisminės valdžios demokratinėje

valstybėje funkcionavimo sąlygų . Konstitucijos 109 str. yra nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami

teisingumą, yra nepriklausomi, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė norma

yra sukonkretinta Teismų įstatymo 2 str. kuriame teigiama, kad "teismai vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi nuo kitų valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių

organizacijų ir kitų asmenų“ ir 3 str., kuriame teigiama, kad:

„ 1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.

3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų

administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali

būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis,

kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto

sprendimo.

5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios jų

nepriklausomumą. „

Konstitucinio teismo nepriklausomumo principas yra apibrėžiamas LR Konstitucinio teismo

įstatymo 17 straipsnyje.

Teismų nepriklausomumas įgyvendinamas per teismų savivaldą, kas lemia jų savarankiškumą.

Periodiškai teismų savivaldos institucijos atsiskaito už savo veiklą aukščiausiajam savivaldos organui t.y.

visuotiniam teisėjų susirinkimui.

 Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų ar piliečių kišimasis į

teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Konstitucijos 114 str.)

Garantijos teisėjų nepriklausomumui išlaikyti yra konkrečiai aptartos Teismų įstatymo 45 – 50

straipsniuose.