2016 BIRŽELIS

NACIONALINĖ MOKĖJIMŲ

STRATEGIJA

DOKUMENTAS

VIEŠAI

KONSULTACIJAI

2

Dalyvavimas viešoje konsultacijoje

Šios konsultacijos tikslas – sužinoti visuomenės nuomonę, pastabas ar pasiūlymus dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos

tikslo, krypčių ir priemonių. Kviečiami dalyvauti visi suinteresuotieji asmenys: vartotojų atstovai, specialių poreikių turinčių

vartotojų atstovai, mažų, vidutinių ir didelių įmonių atstovai, rinkos ekspertai, akademikai, viešojo sektoriaus atstovai.

Rekomenduojama naudoti nustatytą elektroninę atsakymų formą. Neturint tokios galimybės, komentarus galima pateikti

ir kitais įprastais būdais: raštu (Totorių g. 4, LT-01121 Vilnius) arba laisvo teksto elektroniniu laišku adresu payments-

strategy@lb.lt. Komentarai priimami lietuvių ir anglų kalbomis.

Jūsų nuomonė būtų vertingiausia, jeigu būtų:

aiškiai suformuota ir argumentuota;

esant galimybei, papildyta nuorodomis į viešai prieinamus šaltinius;

papildyta alternatyvomis, ypač jei manote, kad pateiktos priemonės nėra pakankamos.

Elektroninę formą prašome siųsti el. paštu payments-strategy@lb.lt.

Popierinę formą prašome siųsti adresu: Totorių g. 4, LT-01121 Vilnius.

Vieša konsultacija vyksta iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Fizinių asmenų duomenų apsaugos politika

Viešos konsultacijos metu gauti respondentų asmens duomenys Lietuvos banke tvarkomi vadovaujantis Viešų konsultacijų

metu gautų asmens duomenų tvarkymo Lietuvos banke tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos pirmininko

2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V 2016/(1.7-260603)-02-108 „Dėl Viešų konsultacijų metu gautų asmens duomenų

tvarkymo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Renkamų duomenų valdytojas yra Lietuvos bankas (juridinio asmens kodas 188607684, Gedimino pr. 6, LT-01103

Vilnius).

Renkami ir tvarkomi šie asmens duomenys: respondento vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys: telefono numeris,

adresas arba elektroninio pašto adresas, atsakymai į viešos konsultacijos metu užduotus klausimus, kiti duomenų subjekto

sprendimu pateikti duomenys.

Lietuvos bankas viešai paskelbs nuasmenintus gautus individualių respondentų atsakymus.

Juridinių asmenų atsakymų viešinimas

Lietuvos bankas viešai paskelbs gautus individualių respondentų atsakymus kartu su jų pavadinimais. Respondentas turi

teisę nesutikti, kad jo atsakymai, komentarai ir nuomonės ar pateikiama konfidenciali informacija būtų paskelbta viešai, jei

tai prieštarautų teisėtiems respondento interesams. Respondentas apie tai, kad nesutinka, jog jo duomenys ar pateikiama

konfidenciali informacija būtų paskelbti viešai, turi nurodyti pateikdamas rašytinį prašymą. Tokiu atveju respondento

atsakymai ar pateikta konfidenciali informacija nebus paskelbti, tačiau bus įvertinti kaip ir kitų respondentų atsakymai.

Kiti veiksmai

Siekdamas į viešą konsultaciją įtraukti kuo didesnę visuomenės dalį, 2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos bankas surengs viešą

diskusiją dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslo, krypčių ir priemonių. Išsamesnė informacija apie renginį bus pateikta

Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt.

Pasibaigus konsultacijai, Lietuvos bankas paskelbs apibendrintą gautų komentarų ataskaitą.

Jei turite klausimų dėl dalyvavimo viešoje konsultacijoje, galite kreiptis el. paštu payments-strategy@lb.lt arba telefonu

(+370 5) 268 0807.

3

Turinys

Viešos konsultacijos kontekstas ir pagrindimas ..............................................................................................................4

Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslas .......................................................................................................................6

1. Tikslo apibrėžimas .........................................................................................................................................6

2. Veikimo kryptys ..............................................................................................................................................6

3. Tikslo matavimas ...........................................................................................................................................8

Esama mokėjimų rinkos padėtis .....................................................................................................................................9

4. Konkurencijai nepalankios tendencijos ..........................................................................................................9

5. Dialogo dėl mokėjimo paslaugų plėtojimo krypties stoka ............................................................................. 12

6. Mokėjimo kortelių masiškumo stoka ............................................................................................................ 13

7. Elektroninių lėšų mažesnis saugumas priverstinio išieškojimo procese ....................................................... 14

8. Barjerai inovacijoms ..................................................................................................................................... 14

Siūlomos priemonės ..................................................................................................................................................... 16

9. Naujų prekinių ženklų, įgyvendinančių momentinius mokėjimus, plėtojimas ................................................ 16

10. Infrastuktūros, įgalinančios momentinius mokėjimus, plėtojimas ................................................................. 18

11. Standartizavimo iniciatyvos .......................................................................................................................... 19

12. Mokėjimų tarybos įsteigimas ........................................................................................................................ 20

13. Alternatyvos gryniesiems pinigams pagrindinio ir vidurinio ugdymo švietimo įstaigose ............................... 21

14. Elektroninių mokėjimų galimybių viešinimas ir naudotojų švietimas ............................................................. 21

4

Viešos konsultacijos kontekstas ir pagrindimas

Šalies ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei užtikrinti svarbu, kad gyventojai ir įmonės galėtų pasinaudoti

efektyviais atsiskaitymų būdais už konkurencingą kainą. Mažmeniniai mokėjimai, kai vykdomi greitai ir patogiai, didina

ekonomikos konkurencingumą, o kai yra lengvai prieinami, mažina socialinę atskirtį1.

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastebima pasiūlos ir paklausos neatitiktis. Lietuvoje yra mažiausias elektroninių

mokėjimų, inicijuotų per mokėjimo paslaugų teikėjus, naudojimo lygis Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse (žr. 1 pav.).

Lietuvos banko nuomone, tokia situacija susiklostė dėl sisteminių rinkos trūkumų visame mokėjimo paslaugų cikle, t. y. nuo

mokėjimo paslaugų kūrimo ir plėtojimo iki valdymo ir kainodaros. Tai turėjo įtakos ne tik mažesniam paslaugų naudojimui,

bet ir sumenkusiam naudotojų pasitikėjimui mokėjimo paslaugų teikėjais. Nors šiuo metu rengiamasi net kelioms naujoms

iniciatyvoms2, kurios, tikimasi, padidins konkurenciją ir paskatins inovacijas, šių iniciatyvų gali nepakakti, jei greta nebus

nuoseklių ir koordinuotų veiksmų, įtraukiančių visas suinteresuotąsias šalis.

Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslas, kryptys ir priemonės suformuoti atlikus išsamų parengiamąjį darbą,

įskaitant ir rinkoje įvykusių pokyčių įvertinimą. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokėjimų rinką paveikė trys esminės

pokyčių bangos: nebankinių konkurentų atsiradimas, SEPA techninė standartizacija ir skaitmeninės technologijos. Vis

dėlto surinkta informacija rodo, kad kol kas šių veiksnių potencialas iki galo dar nepanaudotas. To priežastys daugeliu

atvejų yra paplitusi trišalio modelio praktika ir priklausomybė nuo palyginti brangių tarptautinių mokėjimo kortelių schemų3.

Vien tik bankų sektoriaus sprendimų nepakaktų, kad pasikeistų situacija. Mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimui

padidinti ir naujiems įpročiams suformuoti svarbus gyventojų ir įmonių dalyvavimas. Įstatymų leidėjas ir vykdomoji valdžia

taip pat gali reikšmingai prisidėti prie rinkos plėtros, sudarydami sąlygas investicijoms pritraukti ir pasitikėjimui mokėjimų

rinka didinti.

Technologijos, naudojamos mokėjimams vykdyti, sparčiai vystosi, tačiau tai savaime negarantuoja reikšmingų

pokyčių, jeigu greta egzistuoja struktūrinės problemos. Pasaulinės tendencijos krypsta bekontakčių mokėjimų (kai

pakanka priglausti mokėjimo priemonę prie terminalo) ir momentinių mokėjimų (kai lėšos gavėją pasiekia sekundžių

greitumu) link. Šios priemonės bus įgyvendintos ir Lietuvoje. Vis dėlto nėra aišku, kaip masiškai tokios priemonės bus

naudojamos Lietuvoje. Atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis, ypač populiari priemonė Skandinavijos valstybėse, Lietuvoje

neįgijo tokio populiarumo. Tiesioginis debetas, mėgstamas Vokietijos gyventojų, Lietuvoje praktiškai nesiūlomas

naudotojams.

1 pav. Operacijų, inicijuotų per mokėjimo paslaugų teikėjus, skaičius vienam gyventojui 2014 m.

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: įtrauktos kredito pervedimų, perlaidų, tiesioginio debeto ir mokėjimo kortelių, išskyrus elektroninius pinigus, operacijos.

Kitos Šiaurės ir Baltijos regiono valstybės pažymėtos geltonai.

1 Žr. http://www.bristol.ac.uk/media-library/sites/geography/migrated/documents/pfrc0807.pdf.

2 Pavyzdžiui, naujoji mokėjimo inicijavimo paslauga, kurios reglamentavimas nustatytas ES direktyvoje dėl mokėjimo paslaugų vidaus

rinkoje (Nr. 2015/2366), taip pat Mokėjimų įstatymo pakeitimai, nustatantys galimybę būtiniausias su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų paslaugas gauti už reguliuojamą kainą. 3 Tarptautinių ir nacionalinių mokėjimo kortelių sąnaudų palyginimą galima rasti Norvegijos centrinio banko tyrimo ataskaitoje

(http://static.norges-bank.no/pages/101634/Norges_Bank_Papers_5_2014.pdf).

Vnt.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

5

Ši strategija orientuota į elektroninių mokėjimų, kaip visavertės alternatyvos gryniesiems pinigams, plėtojimą.

Greta, papildydami vieni kitus, gali veikti ir grynieji pinigai, ir efektyvios bei naujoviškos elektroninės mokėjimo priemonės.

Vis dėlto kai kuriais atvejais (pvz., skaitmeninio turinio atveju) prekės gali būti tiekiamos ar paslaugos teikiamos tik tada, jei

už jas atsiskaitoma elektroniniu būdu. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, svarbu turėti galimybę prieiti ir prie kitose

šalyse teikiamų prekių ir paslaugų. Grynieji pinigai tam nėra tinkamiausia priemonė. Plėtojant alternatyvas gryniesiems

pinigams, sudaromos sąlygos naudotojams patiems pasirinkti, kuri priemonė konkrečiu atveju yra patogesnė. Pasaulinės

tendencijos rodo, kad daugeliu atvejų pranašumas yra elektroninių mokėjimų pusėje4.

Strategijoje siūlomos priemonės grindžiamos laisvu naudotojų pasirinkimu. Kol rinkoje yra neefektyvumo požymių,

privalomas vienos ar kitos mokėjimo priemonės naudojimas nebūtų naudingas visuomenei. Mokėjimo priemonė, parengta

pagal naudotojų poreikius ir teikiama už konkurencingą kainą, rinkos ekonomikos sąlygomis savaime turėtų įgauti

pranašumą prieš mažiau išplėtotas alternatyvas.

Po viešos konsultacijos į Nacionalinę mokėjimų strategiją gali būti įtraukta tik dalis siūlomų priemonių arba šiame

dokumente neaptartos partnerių pasiūlytos priemonės. Pasirenkant priemones bus atsižvelgta į visuomenės

nuomonę, taip pat į partnerių ir Lietuvos banko skirtus išteklius tam tikrai priemonei. Suinteresuotosios šalys kviečiamos

nurodyti, kaip galėtų prisidėti prie labiausiai palaikomų priemonių įgyvendinimo.

4 Žr. https://www.fr.capgemini-consulting.com/resource-file-access/resource/pdf/world_payments_report_2015_vfinal.pdf.

6

Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslas

1. TIKSLO APIBRĖŽIMAS

Šios strategijos tikslas – pasiekti, kad 2020 m. Lietuvos gyventojams būtų prieinami bekontakčiai, momentiniai ir

glaudžiai į verslo modelius integruoti elektroniniai mokėjimų būdai, kurie atitiktų vartotojų ir ūkio subjektų

poreikius ir būtų masiškai paplitę. Toks apibrėžimas apima abi mokėjimų rinkos puses (pasiūlą ir paklausą) ir esminius

rinkos plėtros komponentus: technologijas, naudotojų įtraukimą į paslaugų kūrimą ir konkurencingą kainodarą. Iš bankų ir

kitų mokėjimo paslaugų teikėjų (pasiūlos pusė) tikimasi pažangių, pasaulines tendencijas atitinkančių mokėjimo priemonių,

kurios pasižymėtų bekontaktėmis technologijomis ir momentiniu lėšų įskaitymu gavėjui ir tuo atveju, kai mokėtojo ir gavėjo

mokėjimo paslaugų teikėjai nesutampa. Bekontaktės technologijos gali užtikrinti greitesnį atsiskaitymo laiką, taip

trumpindamos mokėtojų laiką, praleistą eilėse. Momentiniai mokėjimai lemia lėšų pervedimą tarp mokėtojo ir gavėjo per

kelias sekundes, taip panaikindami atsiskaitymo riziką ir pagerindami likvidumo situaciją gavėjui. Kad naudotojai būtų

suinteresuoti naudoti elektroninius mokėjimus, jie turi būti įtraukti į paslaugų kūrimą ankstyvame etape, o mokėjimo

paslaugų teikėjai turėtų reguliariai vertinti jų poreikius ir į juos atsižvelgti.

Formuojant tikslą siekiama balanso tarp perspektyviausių mokėjimų technologijų ir rinkos plėtrą lemiančių

procesų įgyvendinimo. Bekontaktės ir momentinių mokėjimų technologijos šiuo metu yra daugiausia vilčių teikiančios

mokėjimų srities technologijos. Jos neutralios konkrečios sąsajos atžvilgiu (pvz., NFC, BLE, QR5) ir mokėjimo priemonės

atžvilgiu, nes gali būti naudojamos atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, vykdant kredito pervedimus ar elektroninių pinigų

operacijas. Tokie procesai, kaip įmonių ir gyventojų poreikių vertinimas, yra universalūs, kuriantys pridėtinę mokėjimų vertę

ir lemiantys rinkos plėtrą.

Strategijos įgyvendinimo terminas – iki 2020 m. pabaigos. Ketverių metų laikotarpis daugiausia sietinas su

infrastruktūros projektais, kuriems reikalingi planavimo ir įgyvendinimo etapai. Be to, naujoms technologijoms įsisavinti ir

paplisti reikia ir tam tikrų mokėjimų įpročių pokyčių. Vis dėlto planuoti priemones ilgesniam laikui irgi nėra tikslinga dėl per

didelio technologijų srities ir rinkos struktūrų neapibrėžtumo.

Strategija – neutrali bankų ir nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų atžvilgiu, tačiau parengta taip, kad mokėjimų

rinka būtų pasirengusi galimam bankų užimamos rinkos dalies sumažėjimui. Nors bankai šiuo metu yra pagrindiniai

mokėjimų rinkos dalyviai, jie turės iš naujo atrasti savo vaidmenį naujų teisinių iniciatyvų ir technologinių iššūkių kontekste.

Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri į nacionalinę teisę bus perkelta iki 2018 m. sausio mėn., numato pareigą mokėjimo

paslaugų teikėjams atverti prieigą prie savo sistemų kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Šiuo metu nėra duomenų,

kokią strateginę kryptį pasirinks Lietuvoje veikiantys bankai ir kaip atsirandančiomis galimybėmis pasinaudos nebankiniai

mokėjimo paslaugų teikėjai.

Klausimai

2. VEIKIMO KRYPTYS

Tikslui įgyvendinti nustatytos trys strateginės kryptys:

1) išplėtoti prekybos vietose ir tarp mokėjimo paslaugų teikėjų infrastruktūrą, sudarančią sąlygas masiškam bekontakčių

ir momentinių mokėjimų naudojimui, ir užtikrinančią, kad mokėjimo priemonių išleidimas ir apdorojimas būtų ekonomiškai

patrauklus dideliam mokėjimo paslaugų teikėjų skaičiui (toliau – pirmoji kryptis);

2) didinti naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendžiant dėl mokėjimo paslaugų plėtojimo krypties ir priemonių (toliau – antroji

kryptis);

3) stiprinti naudotojų pasitikėjimą mokėjimo paslaugų teikėjais bei mokėjimo paslaugomis ir kryptingai formuoti mokėjimų

įpročius (toliau – trečioji kryptis).

5 Išvardytos skirtingos technologijos, skirtos bekontakčiams informacijos mainams.

K1 Ar pritariate strategijos tikslui? Kuriuos aspektus (pvz., konkrečias technologijas, terminą, neutralumą paslaugų

teikėjų atžvilgiu) siūlytumėte keisti ar patikslinti?

K2 Ar galimas alternatyvus tikslas, kurį pasiekus mokėjimai Lietuvoje būtų vykdomi greitai, patogiai ir būtų lengvai

prieinami naudotojams?

7

Mokėjimų rinkos konkurencingumui padidinti svarbu, kad mažesni mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų priemones

visavertei konkurencijai su didesniais mokėjimo paslaugų teikėjais. Lietuvos rinkoje veikia 39 mokėjimo įstaigos ir

7 elektroninių pinigų įstaigos, tačiau jos pačios neišduoda tarptautinių schemų mokėjimo kortelių ir tiesiogiai nedalyvauja

šių priemonių apdorojimo versle. Mokėjimo kortelių infrastruktūra ir jos elementai (operacijų apdorojimas, kortelių schemų

mokesčiai, įrenginių sertifikavimas, duomenų apsaugos auditas) vis dar yra gana brangūs ir ekonomiškai nepatrauklūs

nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams, o tai reiškia, kad mokėjimo kortelių rinka, be esminių pokyčių, ir toliau būtų

ypač koncentruota.

Bekontaktės ir momentinių mokėjimų technologijos sudaro sąlygas plėtoti alternatyvas tarptautinių schemų

mokėjimo kortelėms. Per programėles išmaniajame telefone veikiantys momentiniai mokėjimai gali atkartoti mokėjimo

kortelių funkcionalumą ir netgi jį papildyti naujomis galimybėmis, tokiomis kaip lėšų įskaitymas gavėjui per kelias sekundes

ir atsiskaitymo galimybė tarp fizinių asmenų. Tačiau yra rizika, kad kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas plėtos

individualias ir su kitais paslaugų teikėjais nesuderinamas paslaugas, o šalyje nebus sukurtas alternatyvus standartizuotas

skaitytuvų tinklas prekybos vietose. Šią riziką suvaldytų naujo bendro momentinių mokėjimų prekės ženklo ir su juo

susijusių taisyklių sukūrimas šalyje. Tokio prekės ženklo valdytojas turėtų užtikrinti, kad mokėjimo priemonių išleidimas ir

apdorojimas būtų ekonomiškai patrauklus dideliam mokėjimo paslaugų teikėjų skaičiui. Didesnė konkurencija ir atvirų

standartų naudojimas sudarytų spaudimą mokėjimo paslaugų įkainiams ir atitinkamai paskatintų mokėjimo priemonės

populiarumą.

Alternatyvaus tinklo plėtojimas nereikštų, kad Lietuvoje nebūtų leidžiamos ir priimamos tarptautinių schemų

mokėjimo kortelės. Pasaulinės tendencijos rodo, kad ir mokėjimo kortelės iš plastikinio pavidalo keliasi į išmaniuosius

telefonus (pvz., Apple Pay). Tame pačiame prietaise vartotojas galėtų valdyti net keletą skirtingų prekės ženklų ir

pavyzdžiui, vieną prekės ženklą naudoti vietinėms operacijoms, kitą – tarptautinėms. Momentinių mokėjimų operacijai

inicijuoti, tikėtina, būtų naudojamos kitos nei mokėjimo kortelių technologijos, dėl to prekybos vietose, kurios jau priima

mokėjimo korteles, būtų naudojami du skirtingi skaitytuvai: vienas momentiniams mokėjimams, kitas – mokėjimo

kortelėms. Įkainiai ir paslaugų lygis nulemtų, kurio tipo skaitytuvai taptų masiškai prieinami.

Mokėjimo paslaugų populiarumą padidintų tai, kad į naudotojų nuomonę ir lūkesčius dėl mokėjimo paslaugų

plėtojimo krypties ir priemonių būtų įsiklausoma ir atsižvelgiama. Struktūrizuoto dialogo stoka ir dėmesio

nacionalinės rinkos poreikiams trūkumas lemia, kad paslaugos ne visada atitinka klientų lūkesčius ir yra mažiau

naudojamos. Nors mokėjimo paslaugos veikiamos globalių ir regioninių apribojimų, tačiau daugeliu atveju egzistuoja tam

tikras lankstumas, kuris leidžia atsižvelgti į vietinės rinkos poreikius. Kai kuriais atvejais vietinei rinkai iš tiesų naudinga

perimti gerąją pasaulinę praktiką, ypač tais atvejais, kai tai susiję su pažangesniais procesais ar daugiau galimybių

suteikiančiomis technologijomis. Tačiau yra pavyzdžių, kai tarptautiniu mastu priimti sprendimai turi mažai sąsajų su

vietinės rinkos poreikiais.

Naudotojų pasitikėjimas mokėjimo paslaugų teikėjais ir mokėjimo paslaugomis neatsiejamas nuo bendros

teisinės aplinkos, naudos, gaunamos iš mokėjimo paslaugų, ir šią naudą įkainojančių kainodaros principų. Šiuo

metu dažnai neigiamai vertinamos iniciatyvos skatinti vienas ar kitas mokėjimo priemones, argumentuojant tuo, kad tokios

iniciatyvos naudingos tik vienai grupei – mokėjimo paslaugų teikėjams. Tačiau mokėjimo paslaugų nauda atskiram

individui ar visai visuomenei vis dar neįvertinta. Elektroniniai mokėjimai daugeliu atveju yra saugesni už grynųjų pinigų

operacijas, be to, ir patogesni. Dėl to svarbu aiškiai parodyti elektroninių mokėjimų galimybes, o jų pranašumus ar

trūkumus palyginti su grynųjų pinigų operacijomis skirtingose situacijose. Mokėjimo paslaugų įkainiai turėtų atspindėti

mokėjimo priemonių efektyvumą ir skatinti naudoti tas priemones, kurios visuomenei mažiau kainuoja6.

Klausimai

6 Žr. https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecbocp137.pdf.

K3 Ar sutinkate, kad strateginės kryptys padėtų pasiekti strategijos tikslą? Kuri strateginė kryptis yra svarbiausia?

K4 Kokios alternatyvios kryptys padėtų pasiekti strategijos tikslą?

K5 Ar sutinkate, kad momentiniai mokėjimai yra pranašesni už tarptautinių schemų mokėjimo korteles? Kokiose

srityse?

K6 Ar pastebite dėmesio nacionalinės rinkos poreikiams trūkumą iš mokėjimo paslaugų teikėjų pusės? Kiek tai

8

3. TIKSLO MATAVIMAS

Strategijos tikslas būtų įvykdytas, jei 2020 m. bendras elektroninių mokėjimo operacijų skaičius pasiektų arba

viršytų 300 operacijų, aritmetiškai tenkančių vienam Lietuvos gyventojui per metus7. 2015 m. vienam gyventojui

teko 145 mokėjimo operacijos (žr. 2 pav.). Atsižvelgiant į esamas rinkos raidos tendencijas, nėra požymių, kad šis skaičius

galėtų padvigubėti savaime, t. y. nesiejant to su nacionalinės strategijos krypčių ir priemonių įgyvendinimu.

Valstybėms, pasiekusioms ar viršijusioms 300 operacijų ribą, būdingos savybės, kurias siekiama įdiegti Lietuvoje.

Tai apima bendrųjų paslaugų plėtojimą, dėmesį nacionalinės rinkos poreikiams, savalaikį inovacijų įgyvendinimą,

konkurencingą paslaugų kainodarą, naudotojų įtraukimą į paslaugų plėtojimą ir kt. 2014 m. septynios ES valstybės viršijo

300 operacijų ribą: Suomija (403), Švedija (402), Nyderlandai (378), Danija (367), Jungtinė Karalystė (319),

Liuksemburgas (312) ir Belgija (305). Daugeliui šių valstybių pasiekti tokį operacijų intensyvumą leido mokėjimo kortelių,

kai kuriais atvejais nacionalinių schemų ir el. prekybos operacijų populiarumas. Lietuvos rinkos proveržis būtų daugiau

siejamas su bekontakčiais ir momentiniais mokėjimais bei šias technologijas realizuojančiais išmaniaisiais telefonais.

2 pav. Operacijų, inicijuotų per mokėjimo paslaugų teikėjus, skaičius vienam gyventojui per metus Lietuvoje ir pasirinktose ES

valstybėse

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: įtrauktos kredito pervedimų, perlaidų, tiesioginio debeto ir mokėjimo kortelių, išskyrus elektroninius pinigus, operacijos.

Klausimai

7 Mokėjimo operacijas inicijuoja įmonės, valstybės institucijos ir fiziniai asmenys, tačiau palyginimo tikslais įprasta operacijų skaičių dalyti

iš gyventojų skaičiaus.

svarbu mokėjimo rinkos plėtrai?

K7 Kokie yra elektroninių mokėjimų pranašumai ir trūkumai, palyginti su grynaisiais pinigais?

K8 Ar sutinkate, kad tikslo matavimas siejasi su strateginėmis kryptimis? Ar jis nėra savaime išsipildantis?

K9 Koks alternatyvus tikslo matavimas leistų įvertinti sėkmingą strategijos priemonių įgyvendinimą?

Suomija Švedija

Nyderlandai Danija

Jungtinė Karalystė Liuksemburgas

Belgija

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Tikslas

Vnt.

Lietuva

9

Esama mokėjimų rinkos padėtis

4. KONKURENCIJAI NEPALANKIOS TENDENCIJOS

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokėjimų rinkoje susiklostė mokėjimo paslaugų naudotojams nenaudingos tendencijos:

didėjo rinkos koncentracija, įsivyravo trišalis paslaugų teikimo modelis, paplito paslaugų siejimo ir klientų mobilumą

ribojančios praktikos, dažnai taikoma koncentraciją didinanti kainodara.

Rinkos koncentracija

Lietuvos mokėjimų rinka yra ypač koncentruota ir yra rizika, kad tai nulems šios rinkos konkurencingumo

situaciją. Trys didžiausi šalyje veikiantys bankai – „Swedbank“, AB, AB SEB bankas ir AB DNB bankas – užima apie

90 proc. mokėjimo paslaugų rinkos (žr. 3 pav.), o Herfindahl-Hirschman indeksas 2015 m. svyravo nuo 0,28 kredito

pervedimų rinkoje iki 0,44 tiesioginio debeto rinkoje8.

Ryšys tarp koncentracijos ir konkurencijos nėra vienareikšmis, tačiau dažniausiai akademinėje literatūroje

nustatomas neigiamas koncentracijos poveikis konkurencijai. Pagal rinkos galios teoriją, koncentracija ar atskirų

subjektų rinkos galia lemia didesnes kainas naudotojams ir didesnį pelną bankams. Kita vertus, efektyvios struktūros

teorija teigia, kad koncentraciją lemia spartus efektyviausių bankų, kurie gali užtikrinti palankesnes kainas naudotojams,

augimas. Vis dėlto akademiniai tyrimai dažniau patvirtina pirmąją, t. y. rinkos galios, teoriją9, 10

.

Šiuolaikiniai bankai yra sudėtingos verslo struktūros, teikiančios platų spektrą finansinių paslaugų, galinčių

papildyti viena kitą arba dirbtinai jas susieti. 2015 m. Lietuvoje veikiantys bankai apie du trečdalius grynųjų pajamų

gavo iš finansavimo veiklos (367 mln. eurų), kitą trečdalį – iš paslaugų ir komisinių (174 mln. eurų)11

. Paslaugų siejimas ir

grupavimas yra dažnos praktikos bankų veikloje. Kai kuriais atvejais jos gali būti naudingos naudotojams, nes leidžia

vienoje vietoje gauti visas reikiamas paslaugas. Kitais atvejais, o ypač paslaugų siejimo atveju, naudotojų pasirinkimas

sumažėja, ir bankų konkurencija dėl mokėjimo sąskaitų ir su jomis susijusių mokėjimo paslaugų nukenčia. Bankai,

teikdami būsto paskolas ar platindami kitus finansinius produktus, dažnai nustato reikalavimą tame banke turėti ir

mokėjimo sąskaitą, iš kurios būtų nurašomos arba į kurią būtų įrašomos lėšos. Tokia praktika ne tik susaisto klientus su

konkrečiu banku, bet ir apriboja jų galimybes reaguoti į besikeičiančius mokėjimo sąskaitos įkainius, net jei įkainiai vėliau

keičiami naudotojo nenaudai. Tai sudaro galimybes stipresniajai pusei – mokėjimo paslaugos teikėjui – vienašališkai keisti

mokėjimo sąskaitos sutarties sąlygas.

Tyrimai rodo, kad palyginti maža klientų dalis svarsto galimybę keisti banką mokėjimų tikslais ir dar mažesnė

dalis jį iš tikrųjų pakeičia. Lietuvoje atlikta gyventojų mokėjimo įpročių apklausa12

parodė, kad 2015 m. tik 6 proc.

sąskaitą turinčių gyventojų per paskutinius 12 mėn. svarstė galimybę pereiti į kitą kredito įstaigą, iš jų mažiau nei pusė iš

tikrųjų perėjo. Tai lemia įvairios priežastys, taip pat ir jau minėtas paslaugų siejimas. Klientų mobilumą, be kita ko, ribojo ir

iki šiol neišplėtota mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.

3 pav. AB DNB banko, AB SEB banko ir „Swedbank“, AB, rinkos dalis tarp visų šalyje veikiančių bankų

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

8 Kai indeksas viršija 0,25, laikoma, kad rinka labai koncentruota.

9 Heffernan S. ir Fu X. 2009: “The structure of retail markets: what do we learn from bank-specific rates?“, Applied Financial Economics.

10 Žr.: https://assets.digital.cabinet-office.gov.uk/media/559fdfbee5274a155c00005a/Literature_review.pdf.

11 Žr.: http://www.lb.lt/banku_apzvalga_2015_m_iv_ketvirtis

12 Žr.: http://www.lb.lt/lietuvos_gyventoju_mokejimo_iprociu_apklausos_apzvalga_2015_m.

50

55

60

65

70

75

80

85

90

95

100

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Tiesioginis debetas

Kredito pervedimai

Kortelių operacijųapdorojimas

Procentai

10

Klausimai

Trišalis modelis

Trišalis modelis yra Lietuvos mokėjimų rinkos ypatybė, su kuria susiduria praktiškai visi mokėjimo paslaugų

naudotojai. Jei mokėtojas bent kartą apmokėjo įmokas per internetinę bankininkystę (įmokų surinkimo paslauga),

atsiskaitė internetu lietuviškoje el. parduotuvėje (Bank link tipo paslauga) ar pasirinko automatiškai apmokėti elektronines

sąskaitas iš banko sistemos (e. sąskaitos apmokėjimo paslauga), tai buvo trišalio modelio nulemta mokėjimo paslauga. Jai

būdinga tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjas paslaugą teikia tik tuo atveju, jei turi sutartis su mokėtoju ir gavėju (žr. 4 pav.).

Jei bent su viena iš minėtų šalių tokios sutarties nėra, mokėjimo paslauga apskritai neteikiama arba teikiama prastesnės

kokybės. Praktikoje tai reiškia, kad fizinis asmuo ir įmonė turi būti to paties mokėjimo paslaugų teikėjo klientai. Dažniausiai

sutartis su dauguma bankų priverstos turėti būtent įmonės, taigi, jos ir yra labiausiai trišalio modelio paveikta pusė. Vis

dėlto pasitaiko atvejų, kai iš fizinių asmenų taip pat prašoma prisitaikyti prie įmonės poreikių, t. y. atsidaryti mokėjimo

sąskaitą tame pačiame banke kaip ir įmonė (pvz., tai gali būti viena iš sąlygų pervedant atlyginimą negrynaisiais

pinigais)13

. Trišalis modelis turi neigiamų pasekmių ir visai rinkai apskritai, nes dalis sandorių neįvyksta būtent dėl to, kad

mokėtojas ir gavėjas nėra to paties banko klientai.

Trišalis modelis yra mokėjimų rinkos kraštutinumas, dažnu atveju ekonomiškai neparankus naudotojams,

mažinantis jų derybinę galią ir ribojantis mobilumą. Toks modelis padidina įmonių sąnaudas, nes įmonei reikia sudaryti

sutartis ir (arba) atsidaryti mokėjimo sąskaitas daugelyje bankų, parengti technines sąsajas (dažnai skirtingas) su įvairiais

bankais ir jas integruoti į įmonės informacinių technologijų (IT) sistemas. Kadangi įmonė priversta veikti per daugelį bankų,

ji mažina savo derybinę galią. Perteklinės sąsajos už didesnę nei galėtų būti kainą brangina mokėjimo paslaugas įmonei ir

padidina bendras sąnaudas. Be to, sudaryti saitai tarp mokėtojo ir gavėjo riboja ir fizinių asmenų galimybes laisvai

pasirinkti kito mokėjimo paslaugų teikėjo geresnį pasiūlymą, nes dėl įkainių ar IT integracijos stokos kitas mokėjimo

paslaugų teikėjas gali netikti įmonei. Trišalis modelis verčia įmones ir fizinius asmenis naudoti tą patį mokėjimo paslaugų

teikėją, tačiau tai nebūtinai atitinka individualius jų interesus.

Trišalis modelis skatina sistemos uždarumą ir riboja konkurenciją, nes sukuria dirbtinius barjerus naujiems

mokėjimo paslaugų teikėjams. Naujas rinkos dalyvis, norėdamas pasiūlyti mokėtojui, pavyzdžiui, visavertę įmokų

surinkimo paslaugą, taikant trišalį modelį, turėtų sudaryti sutartis su daugeliu įmonių (lėšų gavėjų). Tai sudarytų reikšmingą

administracinį barjerą. Be to, ne visos įmonės gali būti linkusios sudaryti dar vieną (greta jau esančių) sutartį su nauju

mokėjimo paslaugų teikėju. „Viskas arba nieko“ sąlygos veikia naujų rinkos dalyvių nenaudai ir riboja konkurenciją.

Trišaliam modeliui įsitvirtinti leido savaime išsipildančios prielaidos. Kad veiktų alternatyvus keturšalis modelis

(žr. 5 pav.), reikalinga tarpbankinė infrastruktūra ir standartizuotos taisyklės. Tačiau rinkos dalyviai, ypač didesni, ne visada

turi paskatų tokias priemones įgyvendinti. To nepadarius, rinka lieka labiau fragmentuota ir mažiau konkurencinga. Kad

Lietuvos įmonėms buvo svarbu turėti vieną prieigą, rodo tarpininkų atsiradimas kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, tiesioginio

debeto. Tarpininkai savo priemonėmis užtikrindavo technines sąsajas su skirtingais mokėjimo paslaugų teikėjais, taip

sudarydami vieną techninį langelį įmonėms. Tačiau tarpininkai nesugebėjo užtikrinti įkainių arbitražo, nes patys priklausė

nuo mokėjimo paslaugų teikėjų jiems nustatytų įkainių.

13

ES reglamentas (260/2012) suteikia teisę gavėjui nurodyti mokėjimo sąskaitą, esančią bet kurioje valstybėje narėje, jei ta sąskaita

pasiekiama SEPA kredito pervedimo operacijoms. Tokios teisės apribojimas prieštarautų reglamento nuostatoms.

K10 Kaip bankų sektoriaus koncentracija paveikė mokėjimų rinkos konkurencingumą Lietuvoje?

K11

Ar susidūrėte su bankinių paslaugų siejimo praktika? Kokios paslaugos buvo susietos? Jei siejimas apėmė

mokėjimo paslaugas, ar vėliau keitėsi mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos? Ar mokėjimo paslaugų teikimo

sąlygos buvo gerinamos (bloginamos) naudotojo atžvilgiu?

K12 Ar sutinkate, kad konkurenciją padidintų sklandžiai veikianti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga?

11

4 pav. Trišalis modelis 5 pav. Keturšalis modelis, užtikrinantis vieno langelio principą

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Klausimai

Koncentraciją didinanti kainodara

Lietuvoje paplitę kainodaros principai, prisidedantys prie tolesnio koncentracijos didėjimo. SEPA standartizacija

lėmė tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami kai kurias mokėjimo paslaugas, turėjo atsisakyti trišalio modelio ir

užtikrinti technines sąsajas su kitais bankais. Pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų mokėjimo paslauga įmonėms iki SEPA

įgyvendinimo (iki 2016 m. sausio mėn.) buvo teikiama tik tuo atveju, jei atlyginimo gavėjai buvo to paties banko klientai

(trišalis modelis). Šiuo metu technologiškai tokio apribojimo nėra. Kitas pavyzdys – buvusi tiesioginio debeto paslauga.

Norėdamos ja naudotis įmonės turėjo sudaryti sutartis su daugeliu mokėjimo paslaugų teikėjų (tiesiogiai ar per tarpininką).

Šią paslaugą pakeitė e. sąskaitų apmokėjimo paslauga, kuri nepasižymi šiuo techniniu formalumu. Taigi, nors ir mažėja

techninių apribojimų, vis dar yra kainodaros kliūčių, trukdančių vienam langeliui veikti visavertiškai. Lietuvoje įprasta

praktika nustatyti skirtingo dydžio komisinius atlyginimus už lėšų įskaitymą į mokėjimo sąskaitą, kai lėšos pervedamos tarp

to paties mokėjimo paslaugų teikėjo klientų ir kai lėšos pervedamos iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo. Kai lėšos

pervedamos tarp to paties mokėjimo paslaugų teikėjo klientų, komisinis atlyginimas už lėšų įskaitymą į sąskaitą

netaikomas, kitu atveju taikomas standartinis 0,35–0,41 euro komisinis atlyginimas. Tai daro reikšmingą įtaką mokėtojų ir

gavėjų elgsenai. Siekdami išvengti tarpbankinio mokėjimo, mokėtojas ir gavėjas tiesiogiai ar netiesiogiai derasi dėl to

paties mokėjimo paslaugų teikėjo naudojimo. Fiziniam asmeniui didžiausia tikimybė išvengti tokių nepatogumų – atsidaryti

sąskaitą viename iš didžiausių bankų. Skirtingi įkainiai taikomi ir inicijuojant mokėjimo operacijas. Internetu inicijuoti SEPA

kredito pervedimą gavėjui kitame banke kainuoja beveik dvigubai daugiau nei tame pačiame banke (0,35–0,41 euro,

palyginti su 0,20–0,29 euro). Tai irgi skatina vykdyti mokėjimo operacijas tik banko viduje, o didžiausia tokių operacijų

tikimybė – turint mokėjimo sąskaitą didžiausiuose bankuose. Taigi, taip skatinama mokėjimų rinkos koncentracija.

K13 Ar sutinkate, kad trišalis modelis nėra naudingas naudotojams?

K14 Ar sutinkate, kad vienas langelis ir jį įgyvendinantis keturšalis modelis yra naudingas naudotojams?

K15 Kuriomis mokėjimo paslaugomis naudodamiesi labiausiai pasigendate vieno langelio (pvz., Bank link, įmokų

surinkimas)?

K16 Kas turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta tarpbankinė infrastruktūra ir parengtos standartizuotos taisyklės? Ar vieno

langelio užtikrinimas turėtų tapti privaloma sąlyga mokėjimo paslaugų teikėjams?

Bankas A Bankas B Bankas C

Įmonė

Klientai, kurių

sąskaitos banke A

Klientai, kurių

sąskaitos banke B

Klientai, kurių

sąskaitos banke C

Bankas A Bankas B Bankas C

Įmonė

Klientai, kurių

sąskaitos banke A

Klientai, kurių

sąskaitos banke B

Klientai, kurių

sąskaitos banke C

12

Klausimai

Ribotos nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų galimybės

Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos dar nesudaro visavertės konkurencijos bankams elektroninių paslaugų

srityje ir kol kas jos laikytinos nišiniais rinkos dalyviais. Vyraujanti mokėjimo įstaigų teikiama paslauga yra gyventojų

įmokų grynaisiais pinigais už komunalines ir kitas reguliarias paslaugas surinkimas. Tačiau, šalyje mažėjant operacijų

grynaisiais pinigais populiarumui, šiame rinkos segmente veikiančių mokėjimo įstaigų laukia iššūkis diversifikuoti veiklą.

Elektroninių pinigų įstaigos orientuojasi į elektroninių pinigų išleidimą, išpirkimą ir mokėjimo operacijas elektroniniais

pinigais. Pagrindinis elektroninių pinigų skirtumas nuo lėšų bankuose yra tai, kad elektroniniai pinigai nelaikomi indėliu,

atitinkamai tokioms lėšoms taikomos alternatyvios lėšų apsaugos priemonės. Elektroninių pinigų įstaigos turi lygiavertes

bankams teorines galimybes teikti mokėjimo paslaugas, tačiau praktikoje dauguma šalyje veikiančių elektroninių pinigų

įstaigų susiduria su problemomis, kurios stabdo jų plėtros galimybes. Pavyzdžiui, tarptautinių schemų mokėjimo kortelių

tiesiogiai neleidžia nė viena mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga. Be to, jos nedalyvauja mokėjimo kortelių operacijų

apdorojimo versle. Be mokėjimo kortelių leidimo, nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojų nėra laikomi

lygiaverčiais konkurentais bankams. Apklausos rodo, kad tik 5 proc. pilnamečių šalies gyventojų naudojasi elektroninių

pinigų įstaigų paslaugomis.

Klausimas

5. DIALOGO DĖL MOKĖJIMO PASLAUGŲ PLĖTOJIMO KRYPTIES STOKA

Mokėjimo paslaugų teikėjų ir jų klientų dialogo dėl paslaugų plėtojimo krypties stoka lemia tai, kad mokėjimo

paslaugos ne visada atitinka klientų lūkesčius. Pavyzdžiui, įgyvendindami SEPA reikalavimus, dalis mokėjimo

paslaugų teikėjų priėmė sprendimą naudoti už Lietuvos ribų veikiančią mokėjimo sistemą, tačiau šios sistemos

tarpbankinių atsiskaitymų tempas yra lėtesnis nei analogiškos Lietuvoje veikiančios sistemos. Dėl šios priežasties

tarpbankiniai mokėjimai šalyje tapo lėtesni. Tokie sprendimai buvo priimti nepasitarus su naudotojais ir neįvertinus lėtesnių

atsiskaitymų poveikio jų verslo procesams. Nustatyta ir kitų pavyzdžių, kai trūko mokėjimo paslaugų teikėjų ir naudotojų

bendradarbiavimo – e. sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo paslaugos funkcionalumas, sprendimai neplėtoti SEPA tiesioginio

debeto paslaugos, mokėjimo paslaugų teikėjų naudojamos skirtingos sąskaitos išrašų specifikacijos.

Glaudesnis mokėjimo paslaugų teikėjų ir jų paslaugų naudotojų bendradarbiavimas kitose šalyse pasiteisino ir

leido labiau išplėtoti elektroninius mokėjimus. Nyderlanduose bendradarbiavimas lėmė sektorinius bankų ir

prekybininkų susitarimus dėl mokėjimo kortelių rinkos plėtrai reikalingų sąlygų sudarymo (mažesnio tarpbankinio mokesčio

taikymo)14

. Danijoje bankų ir prekybininkų bendradarbiavimas paskatino juos pasidalyti nacionalinių mokėjimo kortelių

veiklos sąnaudas, Suomijoje padėjo susidaryti dinamiškai e. sąskaitų faktūrų naudojimo terpei. Nebūtinai visais atvejais

14

Žr. http://www.dnb.nl/en/binaries/fe_tcm47-311635.pdf.

K17 Ar sutinkate, kad Lietuvoje paplitusi kainodara skatina dar didesnę mokėjimų rinkos koncentraciją?

K18 Kokie kainodaros principai didintų konkurenciją mokėjimų rinkoje?

K19 Ar yra dar kitų aspektų (neskaitant tarpbankinių sąsajų ir kainodaros), trukdančių mokėjimų rinkoje įgyvendinti

vieno langelio principą?

K20 Ar sutinkate, kad nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai kol kas nesudaro visavertės konkurencijos didiesiems

bankams?

K21 Kokie barjerai riboja jų galimybes?

K22 Ar nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai pakankamai kooperuojasi spręsdami kylančias panašias problemas?

13

bankai ir įmonės turi pasiekti bendrą požiūrį. Vis dėlto praktika rodo, kad tose valstybėse, kuriose atsirado vietos

konstruktyviam bankų ir klientų dialogui, mokėjimų rinka yra labiau išplėtota.

Klausimai

6. MOKĖJIMO KORTELIŲ MASIŠKUMO STOKA

Mokėjimo kortelės – kol kas vienintelė visavertė alternatyva gryniesiems pinigams atsiskaitant prekybos vietose.

Lietuvoje platinamos trijų tarptautinių mokėjimo kortelių schemų – VISA, MasterCard ir American Express – mokėjimo

kortelės. Mokėjimo kortelių rinka Lietuvoje yra koncentruota, ypač jos dalis, skirta kortelių operacijoms apdoroti. Mokėjimo

korteles leidžia beveik visi mokėjimų rinkoje aktyvūs bankai ir dauguma kredito unijų, tačiau trys didžiausi kortelių leidėja i

užėmė 91 proc. rinkos pagal išleistų mokėjimo kortelių skaičių ir 93 proc. – pagal mokėjimų savo išleistomis kortelėmis

skaičių. Teikiant kortelių operacijų apdorojimo paslaugą prekybininkams, koncentracija dar didesnė – trys didžiausi bankai

apdorojo 96 proc. visų skaitytuvuose kortelėmis atliktų operacijų vertės.

Mokėjimų kortelėmis pastaraisiais metais daugėjo, tačiau iki ES vidurkio trūko dar daug. Lietuvoje išleistų mokėjimo

kortelių skaičius viršija gyventojų skaičių (2015 m. pabaigoje vienam gyventojui teko 1,2 mokėjimo kortelės). 2015 m.

atliktos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos duomenimis, bent vienos rūšies mokėjimo kortelę turėjo 92 proc.

apklaustųjų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje. Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis

atsiskaitoma retai – vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES

valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus (žr. 6 pav.).

Nors bankai mokėjimo korteles ir laiko pagrindiniu grynųjų pinigų operacijų pakaitu, kyla abejonių dėl jų

naudojimo ilgalaikių perspektyvų. Pastaraisiais metais Lietuva pagal mokėjimo kortelių naudojimo intensyvumą gerokai

atsiliko nuo kitų Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono valstybių, be to, atsilikimas absoliučiais dydžiais didėjo. Mokėjimo

kortelių infrastruktūra ir jos elementai (operacijų apdorojimas, kortelių schemų mokesčiai, įrenginių sertifikavimas,

duomenų apsaugos auditas) tebėra gana brangūs, palyginti su kitomis mokėjimo paslaugomis, o rinka – ypač

koncentruota. Taip susidaro dideli įėjimo į rinką barjerai, mažinantys konkurencinį spaudimą rinkos lyderiams, ir mokėjimo

kortelių funkcinis potencialas vis dar yra nepanaudotas.

6 pav. Mokėjimo operacijų kortelėmis skaičius vienam gyventojui per metus

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

K23 Kaip vertinate esamą mokėjimo paslaugų teikėjų ir naudotojų bendradarbiavimo lygį? Kaip jis veikia mokėjimo

paslaugų plėtrą šalyje?

K24 Kokiose srityse ypač trūksta dialogo?

0

50

100

150

200

250

300

2014

2009

Vnt.

14

Klausimai

7. ELEKTRONINIŲ LĖŠŲ MAŽESNIS SAUGUMAS PRIVERSTINIO IŠIEŠKOJIMO PROCESE

Iki šiol priverstinio išieškojimo procese skirtingai traktuojamos lėšos, esančios mokėjimo sąskaitoje, ir grynieji

pinigai. Tai sudaro įspūdį, kad elektroninės lėšos yra mažiau saugios. Teisės aktai suteikia teisę mokesčių

administravimą vykdančioms institucijoms ir antstoliams vykdyti priverstinio išieškojimo procesinius veiksmus. Įstatymų

leidėjas yra nustatęs turto sąrašą, į kurį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK

668 str.) ir, kad išieškojimas nėra galimas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios

mėnesinės algos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p.). Vis dėlto teismai skirtingai aiškina šias nuostatas: vieni

traktuoja, kad neliečiamumo apsauga taikoma tik gryniesiems pinigams (civilinės bylos Nr. 2S-193-347/2016, 2S-289-

357/2016), kiti – kad šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms (2S-730-656/2015). Be to, nėra bendros nuostatos, kaip

traktuoti lėšas, jau esančias sąskaitoje, ir kokius įrodymus skolininkas turi pateikti, kad įrodytų, jog lėšos būtinos

esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti.

Mokesčių administravimą vykdančios institucijos priverstinio išieškojimo metu taip pat pirmenybę teikia lėšoms

sąskaitoje. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant mokėjimo paslaugų teikėjui nurodymą nurašyti

mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str.). Šis nurodymas privalo

būti įvykdytas visiškai, t. y. sąskaita blokuojama, o nurašant lėšas netaikomas principas dėl sumų, į kurias negali būti

nukreiptas išieškojimas. Tokiu atveju neatsižvelgiama, ar lėšos yra būtinos esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams

patenkinti. Spaudoje aprašytas ne vienas atvejis, kai asmenys apie blokuotas sąskaitas sužino tik tada, kai bando

atsiskaityti prekybos vietoje. Kartais pasitaiko atvejų, kai sąskaitos blokuojamos apskritai klaidingai, kaip kad nutiko

2015 m. pradėjus veikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS). Be to, kartais užtrunkama, kol sąskaitos

atblokuojamos, nors skola jau būna sumokėta.

Klausimai

8. BARJERAI INOVACIJOMS

Lietuvoje, palyginti su Skandinavijos šalimis, mokėjimo paslaugų teikėjai vėliau investuoja į šiuolaikines

mokėjimų inovacijas, jos paprastai diegiamos tik susidūrus su teisiniu reguliavimu. Naujoji e. sąskaitų pateikimo ir

apmokėjimo paslauga atsirado dėl būtinybės įgyvendinti SEPA reikalavimus, investicijos į bekontakčius kortelių

skaitytuvus – dėl tarptautinių mokėjimo kortelių schemų (VISA, MasterCard) nustatytų privalomųjų reikalavimų. Pavyzdžiui,

Čekijoje bekontaktės kortelės pradėtos platinti prieš ketverius metus, Lenkijoje – dar anksčiau. Su išmaniuoju telefonu

susietą mokėjimo kortelių skaitytuvą pirmasis mokėjimo paslaugų teikėjas Lietuvoje pasiūlė tik 2016 m. vasarą, o Švedijoje

analogiški įrenginiai platinami nuo 2013 m. Kitaip nei Skandinavijos valstybėse, Lietuvoje nėra įgyvendinta nė vieno

tarpbankinio momentinių mokėjimų sprendimo, užtikrinančio mokėtojo lėšų pervedimą gavėjui per kelias sekundes.

K25 Ar sutinkate, kad mokėjimo kortelių infrastruktūra ir jos elementai yra ekonomiškai per brangūs mažesniems

rinkos dalyviams?

K26 Kokios priežastys tai lemia?

K27 Ar sutinkate, kad priverstinio išieškojimo procesas iš dalies diskriminuoja asmenis, besinaudojančius

elektroniniais mokėjimais?

K28 Kokios priemonės užtikrintų balansą tarp efektyvaus priverstinio išieškojimo proceso ir visuomenės pasitikėjimo

mokėjimo priemonėmis?

K29 Kokios kitos priemonės padėtų stiprinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektroniniais atsiskaitymais?

15

Inovacijų diegimo tempas gali būti laikomas konkurencijos rinkoje įverčiu, nulemtu rinkos trūkumų: koncentracijos, trišalio

modelio, standartizacijos stokos.

Klausimai

K30 Ar sutinkate, kad inovacijos Lietuvos mokėjimų rinką pasiekia vėliau nei kitas Šiaurės ir Baltijos šalis? Kokie

veiksniai tam gali daryti įtaką?

K31 Kas galėtų paskatinti inovacijų plėtrą Lietuvoje?

16

Siūlomos priemonės

Strateginiam tikslui ir nustatytoms kryptims pasiekti suformuotos šešios priemonės (žr. 1 lentelę). Jos pasiūlytos

atsižvelgus į mokėjimų rinkos problemas, kurias siekiama išspręsti, taip pat įvertinus pasaulines mokėjimų tendencijas ir

technologines galimybes.

9. NAUJŲ PREKINIŲ ŽENKLŲ, ĮGYVENDINANČIŲ MOMENTINIUS MOKĖJIMUS, PLĖTOJIMAS

Lietuvoje turėtų atsirasti naujus prekinius ženklus įgyvendinanti mokėjimo schema, kuri būtų ekonomiškai

patraukli nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams ir būtų pagrįsta bekontakčių bei momentinių mokėjimų

technologija. Ši priemonė įgyvendintų pirmąją strateginę kryptį ir padėtų spręsti rinkos koncentracijos, trišalio modelio bei

inovacijų diegimo problemas ir sudarytų alternatyvą mokėjimo kortelėms. Prekinį ženklą įgyvendinanti mokėjimo schema

(žr. 7 pav.) padėtų subalansuoti mokėjimo paslaugų naudotojų ir teikėjų interesus, o nustatytos veiklos taisyklės ir

techninės priemonės – išspręsti techninio koordinavimo problemą. Alternatyvi mokėjimo schema galėtų konsoliduoti

daugiau kaip 40 šalyje veikiančių nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų, taip pat kitus mokėjimo paslaugų teikėjus,

sudarytų sąlygas diversifikuoti veiklą ir suteikti realią galimybę konkuruoti su dominuojančiais mokėjimo paslaugų teikėjais.

Naujų prekinių ženklų pagrindu turėtų būti Europos mokėjimų tarybos rengiamas momentinių kredito pervedimų

funkcionalumas. Šie sprendimai15

ES pradės veikti nuo 2017 m. lapkričio mėn. ir bus bazinė paslauga, kurios pagrindu

nacionaliniu ar ES lygiu galima plėtoti papildomas paslaugas. Bazinis paslaugos lygis apims momentinius kredito

pervedimus eurais šalies viduje ir į kitas ES valstybes.

Momentinius kredito pervedimus papildžius papildomais elementais, galima užtikrinti skirtingus mokėjimų

poreikius, taip pat ir sukurti tradicinių mokėjimo kortelių pakaitalą. Bazinis momentinių mokėjimų funkcionalumas

sudarys sąlygas įgyvendinti ypač sparčius atsiskaitymus, kai asmuo moka asmeniui, taip pakeičiant grynuosius pinigus.

Įdiegus papildomus elementus (pvz., parengus skaitytuvus ar įgyvendinus QR technologiją el. prekyboje), momentinius

mokėjimus galima panaudoti atsiskaitymams, kai asmuo moka verslui fizinėse vietose ir internetu. Taip būtų sudarytos

alternatyvos tradicinėms mokėjimo kortelėms. Be to, turėtų būti apsvarstytas alternatyvaus bankomatų tinklo ar savitarnos

terminalų tinklo plėtojimas.

Papildomus elementus standartizuoti padėtų mokėjimo schema, atvira kuo didesniam mokėjimo paslaugų teikėjų

skaičiui. To nepadarius, tebėra rizika, kad kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas plėtos individualias ir su kitais paslaugų

teikėjais nesuderinamas paslaugas, o šalyje nebus sukurtas alternatyvus standartizuotas skaitytuvų tinklas prekybos

vietose. Šią riziką suvaldytų naujo bendro momentinių mokėjimų prekės ženklo ir su juo susijusių taisyklių atsiradimas

šalyje. Tokio prekės ženklo valdytojas turėtų užtikrinti, kad mokėjimo priemonių išleidimas ir apdorojimas būtų ekonomiškai

patrauklus dideliam mokėjimo paslaugų teikėjų skaičiui. Mokėjimo paslaugų teikėjai pasižymi skirtingomis stipriosiomis

pusėmis (mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos turi didelį aptarnavimo vietų skaičių, kredito įstaigos gali prisiimti

daugiau rizikos veikdamos operacijų aptarnavimo prekybos vietose srityje), tad jų sujungimas kritiškai svarbus mokėjimo

schemos veikimo sėkmei. Didesnė konkurencija ir atvirų standartų naudojimas sudarytų spaudimą mokėjimo paslaugų

įkainiams ir atitinkamai paskatintų mokėjimo priemonės populiarumą.

15

Žr. http://www.europeanpaymentscouncil.eu/index.cfm/sepa-instant-payments/sct-inst-consultation/.

1 lentelė. Siūlomų priemonių santrauka

Priemonė Kokią problemą tai padėtų išspręsti

Naujų prekinių ženklų, įgyvendinančių momentinius mokėjimus, plėtojimas

Konkurencijos stokos, techninio nesuderinamumo, lėto inovacijų diegimo, alternatyvos mokėjimo kortelėms nebuvimo

Infrastruktūros, įgalinančios momentinius mokėjimus, plėtojimas

Konkurencijos stokos, techninio nesuderinamumo, lėto inovacijų diegimo, alternatyvos mokėjimo kortelėms nebuvimo

Standartizavimo iniciatyvos Konkurencijos stokos, techninio nesuderinamumo, lėto inovacijų diegimo, dialogo stokos (nepakankamo naudotojų įsitraukimo)

Mokėjimų tarybos įsteigimas Dialogo dėl mokėjimo paslaugų plėtojimo krypties stokos (nepakankamo naudotojų įsitraukimo)

Alternatyvos gryniesiems pinigams pagrindinio ir vidurinio ugdymo švietimo įstaigose

Grynųjų pinigų naudojimo įpročių, lėto inovacijų diegimo

Elektroninių mokėjimų galimybių viešinimas ir naudotojų švietimas

Nepakankamo pasitikėjimo mokėjimo paslaugomis

Šaltinis: Lietuvos bankas.

17

Egzistuoja įvairūs mokėjimo schemų valdymo modeliai, skirstomi pagal mokėjimo paslaugų teikėjų įtraukimo į

valdymą laipsnį ir partnerystę su viešuoju sektoriumi. Schemos intelektinė nuosavybė (prekės ženklas, taisyklės,

techninės priemonės) dažniausiai priklauso juridiniam asmeniui. Mokėjimo paslaugų teikėjai, platinantys to prekės ženklo

produktus, gali būti įtraukti į valdymą kaip akcininkai ar nepriklausomi valdybos nariai, tačiau galimi ir vien tik verslo

santykiais pagrįsti ryšiai tarp mokėjimo schemos valdytojo ir naudotojų (pvz., MasterCard modelis).

Lietuvos bankas svarstytų galimybę pats parengti ir valdyti mokėjimo schemą. Siekdamas atstovauti visuomenės

interesams ir paslaugų masiškumui šalies mastu užtikrinti, Lietuvos bankas gali pats parengti atvirą momentinių mokėjimų

mokėjimo schemą. Be to, būtų sudarytos sąlygos prie mokėjimo schemos plėtojimo prisidėti ir rinkos dalyviams.

1 intarpas. Portugalijos patirtis

1983 m. Portugalijoje veikiantys komerciniai bankai įkūrė SIBS įmonių grupę. Jos veiklos modelis pagrįstas tarpbankinės

infrastruktūros plėtojimu ir valdymu. Taip, be kita ko, siekiama optimizuoti mokėjimo paslaugų fiksuotas sąnaudas

(fiksuotos sąnaudos dominuoja teikiant mokėjimo paslaugas). SIBS valdo nacionalines mokėjimo kortelių schemas,

palaiko tam reikalingą techninę infrastruktūrą, teikia mokėjimo paslaugų teikėjams veiklą papildančias paslaugas. Šiuo

metu SIBS grupės įmonės valdo mokėjimo sistemą, kortelių operacijų apdorojimo centrą, bankomatų ir kortelių skaitytuvų

tinklą, sertifikavimo centrą ir kitus infrastruktūros elementus.

Bendra infrastruktūra, vietinės rinkos dalyvių valdoma nacionalinė mokėjimo kortelių schema, konkurencinga aplinka

sudarė palankias sąlygas išvystyti būtent šią mokėjimo priemonę. Pavyzdžiui, asmenys, panaudoję mokėjimo kortelę,

bankomatuose gali atlikti daugiau kaip 100 skirtingų mokėjimo operacijų (sumokėti komunalinius mokesčius, įsigyti įvairius

leidimus, atlikti lėšų pervedimus ir kt.). SIBS taip pat parengė pažangius technologinius sprendimus automatiškam kelių

mokesčiui surinkimui ir saugiam atsiskaitymui internetu. Tai lėmė, kad 2014 m. vienam Portugalijos gyventojui teko 122

mokėjimo kortele operacijos, o Lietuvoje tuo metu vienam gyventojui teko 59 operacijos.

7 pav. Pagrindiniai mokėjimo schemos elementai

Šaltinis: Lietuvos bankas.

2 intarpas. E. sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo schema Lietuvoje

2015 m. rengdamiesi atsisakyti teisės aktų neatitinkančios tiesioginio debeto paslaugos, Lietuvoje veikiantys bankai

susitarė dėl naujosios e. sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo schemos. Tam schemos savininkas, Lietuvos bankų asociacija,

nustatė techninį pranešimų standartą, standartizavo e. sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo procesą, dalyvių pareigas ir kitus

elementus, reikalingus schemos patikimumui užtikrinti. Dėl klientų schemos dalyviai konkuruoja apmokėjimo būdų įvairove,

kainodara, internetinės bankininkystės paslaugų, klientų konsultavimo kokybe.

E. sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo paslauga leidžia įmonėms pateikti e. sąskaitas visų mokėjimo paslaugų teikėjų

klientams naudojantis tik vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis, t. y. techniškai užtikrinamas vieno langelio

principas. Tačiau praktikoje kai kurie mokėjimo paslaugų teikėjai nustatė vieno langelio funkcionalumą atgrasančią

kainodarą, dėl kurios įmonei siųsti sąskaitas į kitą banką tapo komerciškai nenaudinga. Tai pakenkė schemos reputacijai.

18

Klausimai

10. INFRASTUKTŪROS, ĮGALINANČIOS MOMENTINIUS MOKĖJIMUS, PLĖTOJIMAS

Siekiant, kad naujus prekinius ženklus įgyvendinanti mokėjimo schema būtų ekonomiškai patraukli nebankiniams

mokėjimo paslaugų teikėjams, ji turi veikti atviros ir komerciškai prieinamos infrastruktūros pagrindu. Šia

priemone taip pat būtų įgyvendinama pirmoji strateginė kryptis ir sudarytos sąlygos momentiniams mokėjimams.

Momentinių mokėjimų veikimui nepakaks aplikacijos išmaniajame telefone, bus reikalinga ištisa sistema naujų ir

sąveikaujančių infrastruktūros elementų (žr. 8 pav.). Pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų teikėjas turės prisijungti prie

tarpbankinės mokėjimo sistemos, kad galėtų persiųsti mokėjimus kitam rinkos dalyviui. Jau yra kelios už Lietuvos ribų

veikiančios mokėjimo sistemos, paskelbusios apie planus 2017 m. užtikrinti momentinių mokėjimų funkcionalumą. Vis

dėlto dalyvavimo sąlygos, ypač nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams, ne visada atitinka jų galimybes.

Sudarytos sąlygos Lietuvos banko mokėjimo sistemos paslaugomis naudotis nebankiniams mokėjimo paslaugų

teikėjams pasiteisino. Lietuvos banko parengtoje įprastiems SEPA kredito pervedimams skirtoje mokėjimo sistemoje

nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai gali patys pateikti mokėjimo nurodymus, išvengdami bankų tarpininkavimo. Šiuo

metu šia galimybe naudojasi trys įstaigos, bet yra didelis ir kitų įstaigų susidomėjimas. Tačiau ši sistema kol kas

nepritaikyta momentiniams mokėjimams.

Pakaitinių identifikatorių duomenų bazė reikalinga tam, kad mokėtojams būtų paprasčiau inicijuoti momentinį

mokėjimo nurodymą. Vietoje įprasto IBAN numerio (20 simbolių) galima būtų panaudoti gavėjo telefono numerį, el. pašto

adresą ar socialinių tinklų profilį. Jie savo ruožtu būtų susieti su sąskaitų IBAN. Reikalinga viena tokia centrinė duomenų

bazė Lietuvoje, kuri turėtų būti sujungta su kitų ES valstybių atitinkamomis bazėmis, kad būtų užtikrintas ES

pasiekiamumas. Šiuo metu tokios duomenų bazės nėra.

Kiti infrastruktūros elementai, jei būtų įgyvendinti panaudojus vieną bendrą sprendimą, sumažintų įėjimo barjerus

mažesniems mokėjimo paslaugų teikėjams. Sukčiavimų prevencija, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija,

SWIFT prisijungimas gali būti įgyvendinami individualiais sprendimais kiekvienoje įstaigoje. Vis dėlto, pasitelkus bendrą

infrastruktūrinį sprendimą, galima sumažinti atskiros įstaigos sąnaudas ir taip sumažinti įėjimo barjerus.

Lietuvos bankas siūlo savo paslaugas sprendžiant infrastruktūros plėtros klausimus. Lietuvos bankas pasirengęs

sukurti momentinių mokėjimų sistemą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas per šią sistemą pasiekti kitų šalių mokėjimo paslaugų

teikėjus. Taip pat Lietuvos bankas pasirengęs svarstyti kitų infrastruktūros elementų plėtojimo galimybę, tačiau

neatmetama, kad pagal ilgalaikes sutartis tokios paslaugos gali būti įsigytos ir iš trečiųjų šalių.

K32 Ar sutinkate, kad naujus prekinius ženklus įgyvendinanti mokėjimo schema sumažintų įėjimo barjerus

nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams ir taip padidintų konkurenciją mokėjimų rinkoje?

K33 Ar sutinkate, kad nauji prekiniai ženklai turėtų būti pagrįsti Europos mokėjimų tarybos rengiamu momentinių

kredito pervedimų funkcionalumu?

K34 Ar sutinkate, kad momentinius kredito pervedimus papildžius papildomais elementais galima sukurti tradicinių

mokėjimo kortelių pakaitalą? Ar tai būtų naudinga Lietuvos mokėjimų rinkai?

K35 Ar mokėjimo schema turėtų būti atvira, o jos kūrimo procese dalyvautų kuo daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų?

K36 Kokį mokėjimo schemos valdymo modelį pasiūlytumėte? Kaip vertintumėte, jei schemą parengtų ir valdytų

Lietuvos bankas?

19

8 pav. Momentinių mokėjimų infrastruktūros elementai

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Klausimai

11. STANDARTIZAVIMO INICIATYVOS

Mokėjimo paslaugų standartizavimas skatina mokėjimo paslaugų teikėjus konkuruoti paslaugos kaina, užtikrina

vieno langelio principą, ir taip prisideda prie konkurencingos ir atviros mokėjimų rinkos plėtros. Šia priemone

įgyvendinama pirmoji strateginė kryptis ir ji padėtų spręsti rinkos koncentracijos, trišalio modelio ir inovacijų diegimo

problemas. Standartizavimas naudingiausias visuomenei tada, kai vykdomas mokėjimo paslaugų teikėjams ir jų klientų

grupėms glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant interesus. Rinkos reguliuotojas gali veikti kaip nepriklausomas tarpininkas.

Yra net kelios sritys, kur būtų naudinga papildoma techninė standartizacija. Tai apima elektroninę atpažintį, Bank

link paslaugas, mokėjimo inicijavimo paslaugų techninę sąveiką, bet tuo neapsiriboja. Elektroninės atpažinties

schemos vis dar yra fragmentuotos. Skirtingai nuo Šiaurės valstybėse paplitusios praktikos naudoti bendrą priemonę,

Lietuvoje kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas išduoda individualias priemones prisijungti prie internetinės

bankininkystės. Tik atsiradus trečiųjų šalių sprendimams (asmens tapatybės kortelė su sertifikatu, SIM kortelė su

sertifikatu), naudotojams atsirado galimybė su ta pačia priemone pasiekti skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų elektronines

paslaugas. Vis dėlto iki šiol dominuoja bankų išduotos skirtingos priemonės (popierinės kortelės, generatoriai). Kita sritis

yra Bank link paslaugos. Atsiskaitant už elektroninės prekybos sandorius negrynaisiais pinigais, Lietuvoje dominuoja

bankų teikiamos Bank link paslaugos. Jas teikiant, pirkėjas iš prekybininko interneto svetainės nukreipiamas į banko,

kuriame jis yra atsidaręs sąskaitą, apribotą internetinės bankininkystės svetainę ir joje atlieka mokėjimo operaciją. Šiuo

metu tokios paslaugos teikiamos tik pagal trišalį modelį, t. y. kai sutampa mokėtojo ir gavėjo bankas. Standartizavus Bank

K37 Ar sutinkate, kad yra išvardyti visi pagrindiniai momentinių mokėjimų įgyvendinimui reikalingi infrastruktūros

elementai?

K38 Ar sutinkate, kad infrastruktūros elementų įgyvendinimas panaudojus vieną bendrą sprendimą sumažintų įėjimo

barjerus mažesniems mokėjimo paslaugų teikėjams? Kokių nenumatytų pasekmių tai gali sukelti?

K39 Kas turėtų įdiegti infrastruktūros elementus? Kokia forma? Koks turėtų būti šių elementų valdymas?

20

link technines sąsajas ir pritaikius jas keturšaliam modeliui, įmonės galėtų pasinaudoti vieno langelio galimybe ir

naudodamosi šia paslauga. Be to, svarbus yra techninis naujos mokėjimo inicijavimo paslaugos suderinamumas. Šios

tarpininkavimo paslaugos principai nustatomi ES direktyvoje dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje16

. Jos reikalavimai

turėtų įsigalioti 2018 m. sausio mėn. Mokėjimo inicijavimo paslauga dažniausiai veikia tokiu principu: atsiskaityti pirkėjas iš

elektroninės parduotuvės nukreipiamas į mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją, o ne į banką, kaip įprasta šiuo metu.

Todėl bet kuri elektroninė parduotuvė vietoj keleto sutarčių su skirtingais mokėjimo paslaugų teikėjais galės sudaryti vieną

sutartį su mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėju. Mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjai palaikys sąsajas su daugeliu

mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie gali sudaryti pagal skirtingus standartus parengtas taikomųjų programų (API) sąsajas.

Šių sąsajų standartizavimas prisidėtų prie mokėjimo inicijavimo paslaugų plėtros Lietuvoje.

Techninių sprendimų standartizavimui turėtų būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Lietuvos bankas pasirengęs

tarpininkauti standartizuojant mokėjimų plėtrai reikalingus verslo procesus. Lietuvos bankas sukaupė patirties SEPA

techninės standartizacijos metu, taip pat dalyvaudamas kitose ES standartizacijos iniciatyvose, ir yra pasirengęs kartu su

Lietuvos standartizacijos departamentu veikti kaip nepriklausomas tarpininkas.

3 intarpas. Įmokų techninė specifikacija

Lietuvoje 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)

Nr. 260/2012 (SEPA reglamentas) turėjo įtakos ir įmokų surinkimo naudojantis internetine bankininkyste paslaugai.

Besirengdami pokyčiams rinkos dalyviai pareiškė poreikį turėti bendrą informacijos surinkimo per specialias formas ir

perdavimo gavėjui SEPA kredito pervedimu techninę specifikaciją. Tai leistų lėšų gavėjams (įmonėms) sumažinti

pasirengimo priimti įmokas sąnaudas (iš skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų gauta informacija būtų apdorojama vienodu

algoritmu), sudarytų sąlygas derėtis dėl mažesnių įmokų surinkimo įkainių (mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų konkuruoti

kaina, o ne skirtingais techniniais sprendimais) ir padėtų sumažinti sutarčių su mokėjimo paslaugų teikėjais skaičių

(įmonės galėtų gauti lėšas ir informaciją pagal techninę specifikaciją ir iš tų mokėjimo paslaugų teikėjų, su kuriais nėra

sudarytos sutartys).

Atsižvelgęs į įmonių atstovų kvietimą būti šio proceso koordinatoriumi, Lietuvos bankas sudarė neformalią darbo grupę,

kuriai buvo iškeltas tikslas parengti Lietuvos techninės specifikacijos projektą. Grupėje dalyvavo suinteresuotų įmonių,

asociacijų ir mokėjimo paslaugų teikėjų atstovai. Grupės nariai parengė techninės specifikacijos projektą, kurį palaikė

absoliuti dauguma grupės narių. Projektas perduotas Lietuvos standartizacijos departamentui ir patvirtintas pagal

galiojančias normines procedūras.

Klausimai

12. MOKĖJIMŲ TARYBOS ĮSTEIGIMAS

Dialogui tarp mokėjimo paslaugų naudotojų ir teikėjų užtikrinti siūloma Lietuvoje suformuoti Mokėjimų tarybą. Šia

priemone įgyvendinama antroji strateginė kryptis. Mokėjimų taryba veiktų kaip Lietuvos banko patariamoji institucija.

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme būtų nurodyti Mokėjimų tarybos esminiai tikslai ir pagrindinė sudėtis. Ši taryba

galėtų siekti tokių tikslų:

sudaryti galimybę įmonėms ir vartotojams sistemiškai ir koordinuotai nagrinėti mokėjimų rinkos probleminius aspektus

ir teikti siūlymus dėl jų sprendimo;

stebėti, kaip įgyvendinama Nacionalinė mokėjimų strategija ir teikti pasiūlymus dėl jos korekcijų;

nustatyti sritis, kuriose reikalingos standartizacijos iniciatyvos;

16

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš

dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL 2015 L 337, p. 35).

K40 Ar sutinkate, kad paminėtose srityse reikalingas papildomas techninis standartizavimas? Kokiose kitose srityse

dar trūksta bendrų standartų?

K41 Ar pakanka procedūrinių priemonių, kurias suteikia Lietuvos standartizacijos departamentas?

K42 Ar Mokėjimų taryba (žr. kitą priemonę) būtų tinkama vieta nuspręsti dėl naujų standartizavimo iniciatyvų?

21

suformuoti naudotojų poziciją ES iniciatyvose.

Į Mokėjimų tarybą būtų kviečiami dalyvauti verslo ir vartotojų atstovai, mokslininkai, mokėjimo paslaugų teikėjai, viešojo

sektoriaus atstovai. Ji rinktųsi kelis kartus per metus, o konkretiems uždaviniams galėtų sudaryti tikslines darbo grupes.

Klausimai

13. ALTERNATYVOS GRYNIESIEMS PINIGAMS PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE

Lietuvos moksleiviams ir jų tėvams reikia alternatyvų gryniesiems pinigams švietimo įstaigose. Šia priemone

įgyvendinama trečioji strateginė kryptis ir ji padėtų išspręsti stringančią elektroninių mokėjimų plėtrą mokyklose. Kai

atsiskaitoma už mokyklose teikiamas mokamas paslaugas (pvz., valgykla, kopijavimo paslaugos), dažniausiai vienintelė

atsiskaitymo galimybė – grynieji pinigai. Taip daugiau nei 300 tūkst. moksleivių formuojami išskirtinai grynųjų pinigų

naudojimo įpročiai, stabdomas inovacijų atėjimas į švietimo įstaigas. Esama sektoriaus specifika (mokinių veiksnumo

klausimas, kasos aparatų nereikalavimas iš valgyklų, mokyklų priklausymas skirtingoms savivaldybėms) apsunkina galimų

sprendimų plėtrą.

Lietuvos bankas ieško partnerių iš centrinės ir vietos valdžios, mokyklų bendruomenių ir mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie

prisidėtų prie projekto, skirto tinkamiausioms alternatyvoms gryniesiems pinigams nustatyti ir sąlygoms tokių sprendimų

plėtrai sudaryti.

Klausimai

14. ELEKTRONINIŲ MOKĖJIMŲ GALIMYBIŲ VIEŠINIMAS IR NAUDOTOJŲ ŠVIETIMAS

Technologijos, naudojamos mokėjimams vykdyti, įgauna naujas formas. Esant sparčiam pokyčių tempui,

mokėjimo paslaugų naudotojams lengva pasiklysti. Naudotojams nėra iki galo aišku, kuo viena mokėjimo priemonė

skiriasi nuo kitos, kuo skiriasi naudotojų teisės ir pareigos bei su tuo susijusios rizikos. Informacijos trūkumas dažnai

mažina pasitikėjimą mokėjimo paslaugomis, o sprendimai, kurias mokėjimo priemones naudoti, nebūtinai būna pagrįsti.

Tokioje aplinkoje deramas vaidmuo turėtų tekti visuomenės švietimui ir mokėjimo paslaugų galimybių viešinimui. Mokėjimų

taryba galėtų būti ta vieta, kur, be kita ko, būtų reguliariai apžvelgiamos mokėjimų inovacijos ir pristatomos elektroninių

mokėjimų galimybės.

Taip pat svarbios ir kitos informacijos skleidimo formos, ypač tos, kurios papildytų moksleivių žinias apie

mokėjimo paslaugas. Šios žinios galėtų apimti ne tik informaciją, kaip veiks naujos elektroninės alternatyvos gryniesiems

pinigams (žr. prieš tai buvusią priemonę), bet ir tuos atsiskaitymų būdus, kurių reikės savarankiškam gyvenimo etapui.

Lietuvos bankas ieško partnerių, su kuriais apsvarstytų įvairios apimties ir reguliarumo mokėjimų galimybių viešinimo ir

naudotojų švietimo programas.

K43 Ar sutinkate, kad Mokėjimų taryba padėtų užpildyti dialogo tarp naudotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų stoką?

K44 Ar sutinkate, kad Mokėjimų taryba būtų Lietuvos banko patariamoji institucija? Kokie turėtų būti jos tikslai?

K45 Kokių subjektų atstovai turėtų dalyvauti Mokėjimų tarybos veikloje?

K46 Ar sutinkate, kad švietimo įstaigose dominuoja grynieji pinigai? Ar tai yra problema?

K47 Kokios priemonės sudarytų sąlygas elektroninių mokėjimų plitimui? Ar galėtumėte prisidėti prie tų priemonių

įgyvendinimo?

22

4 intarpas. Projektas „Jauna piniginė“

2016 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas kartu su VšĮ „Mokymosi mokykla“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerija ir Ugdymo plėtotės centru inicijavo projektą „Jauna piniginė“. Projektu siekiama, kad finansinio raštingumo

ugdymas mokyklose būtų organizuojamas atsižvelgiant į tikruosius vaikų, mokytojų, tėvų, visos mokyklos bendruomenės ir

suinteresuotų šalių poreikius. Projekto dalyviai turės galimybę savo idėjomis, pasiūlymais ir kūryba prisidėti prie diskusijos,

kaip aktualiai, įdomiai, o svarbiausia – gyvai, ugdyti vaikų finansinį raštingumą. Kūrybinių dirbtuvių metu bus diskutuojama

apie tai, kaip vaikams perteikti tikrąją pinigų prasmę ir paskatinti sąmoningą elgesį su pinigais, pavyzdžiui, kaip mokykloje

ugdyti finansinį raštingumą ir sąmoningumą, kad tai būtų įdomu, aktualu, gyva ir skatintų keisti požiūrį į asmeninių finansų

valdymą bei elgseną? Projekto tąsa – visose šalies mokyklose vyksiantis finansinio raštingumo konkursas.

Klausimai

K48 Ar sutinkate, kad pasitikėjimą mokėjimo paslaugomis sustiprintų papildomos žinios apie elektroninių mokėjimų

galimybes ir rizikas?

K49 Kokios koordinuotos programos tai leistų užtikrinti? Ar galėtumėte prisidėti prie tų programų parengimo ir

įgyvendinimo?

K50 Ar svarbu, kad žinios apie elektroninių mokėjimų galimybes ir rizikas būtų įtrauktos į švietimo programas?