mxatvruli azrovnebis ganviTareba XX saukunis I naxevris ... · periodis mwerloba, omisSemdgomi...
Transcript of mxatvruli azrovnebis ganviTareba XX saukunis I naxevris ... · periodis mwerloba, omisSemdgomi...
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti
qarTuli filologiis departamenti
manana TavdgiriZe
mxatvruli azrovnebis ganviTareba XX saukunis I naxevris aWaraSi
(sadisertacio naSromi filologiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad)
samecniero xelmZRvaneli: asocirebuli profesori malxaz CoxaraZe
baTumi 2013
2
sarCevi
Sesavali …....................................................................................................................................................................... 3
Tavi I. mxatvruli sityvis aRorZineba aWaraSi XIX saukunis bolos
da XX saukunis dasawyisSi ................................................................................................... 6
Tavi II. mweralTa gaerTianebebi XX saukunis I naxevris aWaraSi..................... 12
$ 1. mweralTa gaerTianebebi 20-ian da 30-ian wlebSi................................................. 12
$ 2. saqarTvelos proletarul mweralTa aWaris ganyofileba.................... 19
$ 3. saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris ganyofileba................................. 37
Tavi III. XX saukunis 20-iani wlebis baTumis saliteraturo presa ............ 48
Tavi IV. epoqis ideologiuri struqtura da regionuli mwerlobis
Taviseburebebi.................................................................................................................................... 65
$ 1. pirveli literaturuli Taoba aWaraSi da mwerlobis bolSevi-
zaciis zogierTi principi........................................................................................................... 65
$ 2. axali adamiani socializmis epoqaSi da mxatvruli literaturis
funqcia............................................................................................................................................................. 69
$ 3. socialisturi Sromis apologia........................................................................................ 76
$ 4. axali kerpebi da axali TariRebi..................................................................................... 82
$ 5. regionis cxovrebis suraTebi................................................................................................ 86
$ 6. religia da literatura........................................................................................................... 104
Tavi V. patriotuli motivi ....................................................................................................................112
$ 1. patriotizmi da da bolSevizmi ...................................................................................... 112
$ 2. omis Tema da ideologiuri mwerlobis zogierTi Tavisebureba..... 127
$ 3. baTumSi moRvawe poetebi socialisturi realizmis epoqaSi
da tao-klarjeTis savaneTa bediswera............................................................................... 133
Tavi VI satrfialo lirika ................................................................................................................ 141
daskvnebi...................................................................................................................................................................... 151
gamoyenebuli literatura ..................................................................................................................... 165
3
Sesavali
aWaraSi qarTuli kazmulsityvaobis aRorZineba da, Semdgom etapze,
sakmaod swrafi tempiT ganviTareba XIX-XX saukuneebis mijnaze iwyeba. XX
saukunis 20-iani wlebidan moyolebuli, miuxedavad im mZime viTarebisa,
romelic qveyanaSi partiul-ideologiuri diqtatis damyarebas mohyva
Sedegad, regionis mwerloba TandaTan Camoyalibda, rogorc Cveni
literaturis istoriis uaRresad saintereso da mniSvnelovani nawili.
Tumca, unda vaRiaroT, rom epoqis ZiriTadi niSani socialisturi
realizmis da proletaruli kulturis Zaladobrivi damkvidrebis procesi
iyo, romelic winaaRmdegobaTa mZime, xSirad metismetad tragikul jaWvs
qmnida. es winaaRmdegoba ukiduresad gamwvavda 30-ian wlebSi. 1932 wlis 23
aprils sakavSiro kompartiis centralurma komitetma ,,saliteraturo -
samxatvro organizaciaTa gardaqmnis Sesaxeb” specialuri dadgenileba
miiRo, romelic gardamtex mijnad iqca meoce saukunis Cveni literaturis
istoriaSi. am droidan moyolebuli, didi xnis ganmavlobaSi qveynad
damkvidrebulma ideologiurma diqtaturam rkinis artaxebiT SeboWa
SemoqmedebiTi azrovnebis Tavisufleba da udidesi vneba moutana sulieri
kulturis ganviTarebas.
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs agreTve, meore msoflio omis
periodis mwerloba, omisSemdgomi wlebis literaturuli garemo da sxva.
XX saukunis pirveli naxevris aWaraSi moRvawe mwerlebis Semoqmedeba
erTi bunebrivi, mniSvnelovani da ganuyofeli nawilia sazogadod qarTuli
literaturis istoriisa da igi, erTi mxriv, regionis istoriis
specifikurobidan, meore mxriv, sabWoTa ideologiuri diqtaturis
Taviseburebebidan gamomdinare, erTob saintereso problematikiTa da
mizandasaxulobiT xasiaTdeba, rac, Sesabamisad, aqtualobas matebs dasmul
problemas. XX saukunis dasawyisis da Semdgomi wlebis, iseve rogorc
sazogadod sabWoTa periodis mxatvruli literaturis, saliteraturo
kritikis, publicistikis da a.S. obieqturi Seswavla, qveyanaSi arsebuli
politikuri reJimis gamo, SeuZlebeli iyo. mxolod sabWoTa kavSiris
4
demontaJis Semdeg gaxda SesaZlebeli obieqturi kvleva da gamoqveynda kidec
araerTi saintereso naSromi. kerZod, i. bibileiSvilis “suli ukvdavi”,
wigni I (2003 w), wigni II (2005 w.), r. kverenCxilaZis “sabuTebi RaRadeben”
(2007w.), m. CoxaraZis “literaturuli werilebi (1997w.) da sxv.
XX saukunis dasawyisis mTeli qarTuli literaturis istoriis Tu
misi romelime nawilis (Cvens SemTxvevaSi - aWaraSi mimdinare literaturuli
procesebis) kvleva ukve gulisxmobs mniSvnelovan siaxleebs iseT dargebSi,
rogoricaa: literaturis istoria, saliteraturo kritikis istoria,
publicistikis istoria da a.S.
aqve aucileblad migvaCnia, aRvniSnoT Semdegi: roca XX saukunis
dasawyiss, metadre sabWoTa epoqis xelovnebas vexebiT, roca vsaubrobT
socialisturi realizmis mwerlebze, roca vmsjelobT ideologiiT savse
sapropagando literaturaze, socialisturi cxovrebis wesis, beladebis
da a. S. saxotbo Txzulebebze, sruladac ar visaxavT miznad vinmes
dakninebas. Cveni poziciis warmosaCenad am SemTxvevaSi yvelaze
moxerxebulad migvaCnia akaki baqraZis im sityvebis moxmoba, “mwerlobis
moTvinierebas” rom waumZRvara: “roca “mwerlobis moTvinierebas” vwerdi,
_ aRniSnavs kritikosi, _ miznad ar mqonia vinmes sayveduri-damunaTeba.
ar mqonia imitom, rom ar vici, Tavad rogor moviqceodi, imaT
mdgomareobaSi rom Cavvardniliyavi. winaswar aravin uwyis, vin ras
Caidens, roca yurSi nemss gauyrian, roca fexebiT Tavdayira dakideben,
roca rkinis ketebiT Zvlebs daumtvreven da kidev vin icis, ra wamebas
miayeneben. Tu yvelaferi es gadagitania da ar gatexilxar, maSin gaqvs
ufleba, Sexedo sxvas sayveduriani da mpatiebeli TvalebiT. magram roca
araferi gemuqreba da Tbil loginSi arxeinad nebivrob, maSin iolia
sxvaTa gankiTxva da patiosnebis TamaSi. me ubralod mindoda, sabuTebis
moSveliebiT drois suraTi damexata da am droSi ganwiruli adamiani
(gansakuTrebiT mwerali)” (baqraZe 1990:2).
rasakvirvelia, Cven esoden masStaburi mizani ar dagvisaxavs da arc
Sesabamis ambicias gamovxatavT. mxolod imas vcdilobT, Cveni
damokidebuleba warmovaCinoT naSromSi ganxiluli literaturuli
produqciis da avtorebis mimarT.
5
mocemul Temaze Sexebisas uTuod gasaTvaliswinebelia, rom am
Taobam, miuxedavad kompromisebisa, ideologiuri wnexisa da masTan
dakavSirebuli mravalricxovani problemisa, mniSvnelovani amagi dasdo
aWaraSi qarTuli mxatvruli azrovnebis jer aRorZinebas, Semdeg
ganviTarebas. bedis ironiiT, jer osmalobagamovlil da mere ruseTis
imperiis klanWebSi moqceul am uZveles qarTul mxareSi qarTuli
mwerlobisken mobruneba swored sabWoTa epoqaSi, komunisturi
ideologiiT, yalbi RirebulebebiT gajerebul, TavisuflebaSezRudul
epoqaSi moუxda. SeiZleba msjeloba imaze, Tu rogor ganviTardeboda
movlenebi, Tavisufali SemoqmedebiTi atmosferos pirobebSi, magram es
unayofo msjeloba iqneba. XX saukunis I naxevris aWaraSi saliteraturo
cxovreba warsulis faqtia da igi unda miviRoT iseTi, rogoric iyo –
Tavisi nakliTa Tu, rac mTavaria, RirsebiTac, romelic, miuxedavad
epoqis xasiaTisa, imJamindeli mxatvruli literaturis araerT nimuSs
axasiaTebs.
warmodgenili naSromi Sedgeba Sesavlis, paragrafebad dayofili eqvsi
Tavisa da daskvnebisagan, rasac Tan erTvis gamoyenebuli literaturis sia.
monografiaSi farTodaa asaxuli qarTuli literaturis ganviTarebis erT-
erTi yvelaze mniSvnelovani etapi - XX saukunis pirveli naxevari, kerZod,
aWaraSi moRvawe mweralTa Semoqmedeba, literaturis ganviTarebis procesi,
is problemebi da winaaRmdegobebi, rac damaxasiaTebeli iyo im epoqisaTvis.
gamoyenebulia bevri axali masala. Sedegebis gamoyeneba SesaZlebelia
qarTuli literaturis istoriis swavlebisa da kvlevis dros.
6
Tavi I. mxatvruli sityvis aRorZineba aWaraSi XIX
saukunis bolos da XX saukunis dasawyisSi
aWaraSi mwignobroba ganviTarebuli rom unda yofiliyo, amis
dasturad tbel abuserisZis moRvaweobis xsenebac sakmarisia.
niSandoblivia, rom es regioni uSualod esazRvreboda aTormet savaneTa
mxares da arc is unda iyos saeWvo, rom klarjeli berebis moRvaweobis
sxivi aWarasac moswvdeboda. Tumca JamTa siavis gamo XVI saukunidan
moyolebuli qarTuli kulturis aRmavloba droebiT Sewyda. gasagebia,
rom mSvidi literaturuli cxovrebisaTvis aravis ecala, magram
SemoqmedebiTi energia zepirsityvierebaSi gamovlinda da uaRresad
saintereso nimuSebi me-19 saukunis bolosac ki iyo Semonaxuli.
magaliTad, zaqaria WiWinaZes maxinjaurel usein-beg beJan-oRlisagan
Cauweria “Zveli qarTuli saxalxo leqsi” Tamar mefis Sesaxeb:
“aTasi kaba yma myvanda
yvelani oqros RiliTa,
vaWmevdi dedal xoxobsa,
vasomdi brolis WiqiTa,
vinc rom Semeba – Sevebi,
alaliTa da jiqiTa,
awi Tqven iciT, mefeno,
vinc darCiT amas iqiTa” (WiWinaZe 1913:32).
dedasamSoblosTan dabrunebis Semdeg nela, Znelad, magram mainc
momzadda safuZveli literaturuli saqmianobisaTvis. regionis mTavari
qalaqi baTumi TandaTan Camoyalibda samrewvelo da kulturul centrad.
niSandoblivia, rom aq wlebis ganmavlobaSi cxovrobda da moRvaweobda
araerTi qarTveli mamuliSvili – qarTuli literaturis klasikosi
mwerali daviT kldiaSvili, cnobili poeti da sazogado moRvawe
grigol volski da sxvani.
meoce saukunis dasawyisSi saliteraturo asparezze gamovida memed
abaSiZe. igi ufro politikuri moRvawe iyo – aWaraSi erovnuli
moZraobis moTave. Sesabamisad, mxatvrul literaturasTan SedarebiT misi
publicisturi moRvaweoba ufro nayofieri da mravalferovania, Tumca,
7
man kazmulsityvaobaSic datova kvali. igi avtoria araerTi mxatvruli
Targmanisa (namik qemalis piesebi: ”samSoblo”, ”zevali Cijuki”,
”gulnihali”, sefveT nehizis piesa ”arc SekiTxva da arc ganmarteba”,
jelil memed yuli zades piesa ”micvalebulni”, guzide samris moTxroba
”muneveri”, abdulah zudis moTxroba ”dai”, omar xaiamis rubiebi da sxva.)
mkiTxveli icnobs mis originalur moTxrobasac (”sula maRlaZe”),
kritikul naSromebsa da leqssac, romlis fragmentia mxolod
Semonaxuli:
”mze gadixara! baTumis caze
varskvlavebma Tavis qeba iwyes cimcimiT,
ros kvlav ixara
_ ver SevedrebiTo, -
varskvlavebi Caqrnen sircxviliT” (SaraZe 1995:55).
Tavad memed abaSiZe 1935 wels mweralTa kavSiris anketaSi kiTxvaze
“ra literaturuli nawarmoebi gaqvT da sadaa dabeWdili”, - ase
pasuxobda:
“samSoblo” – silistria” – “moambeSi” 1904 wels; “arc SekiTxva da
arc ganmarteba” – gazeT saxalxo furclis damatebaSi; “gulnehali” –
gazeT “saqarTvelos” damatebaSi, mxolod erTi moqmedebaa dabeWdili;
‘muneveri” da “micvalebulni” – saxelgamis mier gamoica; “sabralo
bavSvi” – saxelgams jer ar gamoucia; “anzori” – Turqulze
gadmoTargmnili – arc esaa dabeWdili; “farvanebi” – Turqulidan
qarTulze, araa dabeWdili; sakuTari Cemi satira “sula maRlaZe” –
“baTomis gazeTSia” dabeWdili. exla vTargmni omar xaiams” (SaraZe 2002:6).
rogorc vxedavT, aq naxsenebia “baTomis gazeTic”. es iyo pirveli da
karga xnis ganmavlobaSi erTaderTi qarTulenovani gazeTi baTumSi,
romelic 1911-1914 wlebSi gamodioda. XX saukunis dasawyisSi aq
literaturuli presa ver iarsebebda da verc “baTomis gazeTi” Seavsebda
am xarvezs, magram unda aRiniSnos, rom mis furclebze ibeWdeboda mcire
moculobis feletonebi Tu leqsebi, ZiriTadad adgilobrivi avtorebisa.
cxadia, es nabeWdi produqcia, umetes SemTxvevaSi, raime Rirebulebas ar
warmoadgenda da verc literaturul aminds qmnida, magram arsebul
vakuums erTgvarad mainc avsebda.
8
niSandoblivia, rom 1917 wels gamarTul qarTvel xelovan mweralTa
pirvel yrilobaze samuslimano saqarTvelodan miwveuli iyvnen memed
abaSiZe da haidar abaSiZe (CoxaraZe 1997:73).
mxatvrul literaturas garkveul adgils uTmobda gazeTi
“samuslimano saqarTvelo”, - samuslimano saqarTvelos
gamaTavisuflebeli komitetis organo. es gazeTi 1919-21 wlebSi
gamodioda (pirveli nomeri 1919 wlis 11 ianvars gamovida), sul daibeWda
xuTasi nomeri. mas gamoscemda saqarTvelos sagareo saqmeTa saministro.
Tavdapirvelad gazeTs hasan Tahsin ximSiaSvili redaqtorobda, Semdeg,
1919 wlidanve – memed abaSiZe. aRsaniSnavia, rom gazeTi Tavis profils
gansazRvravda, rogorc “sapolitiko, saekonomio da saliteraturo”
gazeTisas, Tumca literaturas mcire adgili eTmoboda da igi
ZiriTadad poeziiT, SigadaSig ki literaturasTan dakavSirebuli
statiebiT iyo warmodgenili.
adgilobriv avtorTagan “samuslimano saqarTvelo” beWdavda xasan
TxilaiSvilis, memed aRa Wyonias leqsebs, romlebic marTalia maRali
mxatvruli RirebulebiT ar gamoirCeva, magram Rrma patriotizmiTa da
gulwrfelobiT namdvilad iqcevs yuradRebas.
xasan TxilaiSvilis “mesxeTs” politikur movlenaTa cxel kvalze
dawerili leqsia. igi warsulsac exeba da Tanamedroveobasac:
“istoriulad naqebo
mesxeTo, turfa mxareo,
SoTa rusTvelis samSoblo
gamoiRviZe maleo,
SoTas sityvebi axlac hquxs:
mesxeTo gaixareo.
simarTlis mzema anaTos,
mohfinos Cveni mxareo,
Tamar mefisa naSeni
cixe aq blomad dganao
is mowmobs Cvensa warsulsa,
dedam rom gviTxra nanao” (TxilaiSvili 1920:#375).
9
- wers poeti (albaT ufro swori iqneba, Tu mas saxalxo mTqmels
vuwodebT) da iqve exmianeba im ukuRmarT realobas, romlis
gamosasworebladac ibrZoda samuslimano saqarTvelos
gamaTavisuflebeli komiteti (romlis aqtiuri wevri Tavad iyo):
“xels gviwvdis dedasamSoblo,
- Cemi suliko nenao,
modi da gulSi Camekar,
ar Segeyaros snebao,
yornebs ki laxvrad esobaT,
dedis es tkbili sityvebi,
da yovel Rones xmaroben,
SeviqneT kvalad monebi,
daZrwian yovel sofelSi
uvicni, moqrTamulebi,
mtrebs gverdiT amodgomian,
Caujibaven fulebi,
ojaxs gvingreven, samSoblos
ganadgurebas lamoben
mterebi ferxuls uvlian,
Cveni wvalobiT xaroben” (TxilaiSvili 1920:#375).
amave suliskveTebisaa memed aRa Wyonias “salami saqarTvelos”.
avtori miuTiTebs, rom es leqsi dawerilia mokavSireTa mier
saqarTvelos cnobis gamo:
“saqarTvelo, salams giZRvni,
ar varT gamonaklisi,
mtrebi Semogvesia,
uangariSo aTasi...
mSvenieri dRe dagvidga,
gadvixadeT paraklisi,
madloba RmerTs – moveswariT,
gavxdiT bednier dRis Rirsi,
dRevandel dRes mogilocavT,
gasZeliT aTi aTasi” (Wyonia 1920:#293).
10
memed aRa Wyoniac erovnul-patriotuli moZraobis monawile iyo da
samuslimano saqarTvelos gamaTavisuflebel komitetTan erTad ebrZoda
yvelas, vinc cdilobda aWaris mowyvetas dedasamSoblosgan. mis leqsSi
”samSoblos siyvaruli” igrZnoba r. erisTavis ”samSoblo xevsurisas”
motivebi da gamoxatulia usazRvro erTguleba mamulisadmi:
”samSoblo miwis namceci
yovel sxva qvaze Zviria
mas mkerdiT davefarebi,
Tund viqne ganagmiria.
misTvis vSoblivar, gavzrdilvar,
sicocxle misTvis mWiria,
misTvis lxinad miCans yoveli
tanjva da gasaWiria.”
literaturis Sesaxeb dabeWdili publikaciebis paTosic
patriotulia. magaliTad, noe CxikvaZis poeziis Sesaxeb gamoqveynebuli
statiis avtori SeniSnavs, rom “misi ocneba”, misi natvra iyo monobisgan
daxsna mSobeli xalxisa, Tavisufleba tyve samSoblosi... noe CxikvaZe am
xalxis simRera iyo! kerZod, cxovreba man gaatara tanjva-vaebaSi,
ukidures xelmokleobaSi! Mmis leqsSi striqonebi cecxlis eniT
laparakoben... ers mouxmobs brZolisken da hRaRadebs:
“Tavisuflebis arwivno,
lomgulno mSobel erisa,
aRsdeqiT mterze, masmineT
xma Tqveni abjarT JRerisa...“ (CxikvaZe 1920:#372).
magram ZiriTadi amgvar statiebSic samuslimano saqarTvelos
bediswera iyo. magaliTad, movixmobT jemal qiqavas publikacias “Zmis
guliTadi madloba”, exeba ra qeTo nakaSiZis leqss, igi wers:
“Cveni gazeTis mesame nomerSi dabeWdilia leqsi qeTo nakaSiZisa, ra
Zlieri grZnoba, ra mSobliuri suliskveTebaa am leqsSi Caqsovili,
romlidanac gadmohquxs nakadi sixarulisa, aRfrTovaneba RviZli disa,
rac gamowveulia gzadabneuli Zmebis mier Tavis mSobliuri keris
gamoZebniT, am keraSi Tavis moyriT da es droebiT gzadabneuli Zma, roca
kiTxulobs am striqonebs, grZnobs da igonebs nacnobs, mSobliurs, rac
11
droebiT daviwyebia da rasac agonebs mas es mSvenieri leqsi. dae im
striqonebma, rogorc mowyalebis dis mzrunveli xeli avsebs sixaruliT
da madlobiT daWrils guls, ise aRavsos sixaruliTa da aRfrTovanebiT
gzadabneuli Zmebis suli da guli da gahyven es Zmebi am saerTo gzas,
romelzec mouwodebs maTi poeti da” (qiqava 1920:#5).
marTalia, im periodis baTumSi, rodesac vTqviT, literaturuli
cxovreba ar duRda, magram SigadaSig garkveuli RonisZiebebi mainc
imarTeboda. “samuslimano saqarTvelos 1920 wlis 9 ivnisis (#378) nomeri
iuwyeboda saliteraturo dRis Sesaxeb, romelic baTumis qarTuli
gimnaziis moswavleebs gaumarTavT “rkinis Teatris” SenobaSi. werilis
avtori maRal Sefasebas aZlevs am RonisZiebas da saqebar sityvebs ar
iSurebs organizatorebis mimarT:
“Tqven da Tqvenma moswavleebma 13 ivniss baTumis qarTveli
sazogadoebis damwuxrebul guls droebiT mainc CamoaSoreT mware
sevdis bangi... Svebis Jruanteli mogvgvareT, sixarulis cremlebi
gvafrqvevineT...
sad iyo am dros is, vinc qarTuli gimnaziis xsenebaze xels
asavsavebs... vinc Cveni gimnazia ubinao dastova... gadahkravda Tu ara mis
saxeze sircxvilis siwiTle...”
rogorc vxedavT, dedasamSoblosTan dabrunebul samxreT
saqarTveloSi SemoqmedebiTi cxovreba TandaTan cocxldeboda. Tumca,
1921 wlidan es regioni axali realobis winaSe aRmoCnda da
literaturisa daU xelovnebis ganviTarebis gzac am axal realobas
daeqvemdebara.
12
Tavi II. mweralTa gaerTianebebi XX saukunis I
naxevris aWaraSi
$ 1. mweralTa gaerTianebebi 20-ian da 30-ian wlebSi
dRemde miRebuli TvalsazrisiT mweralTa pirveli gaerTianeba
aWaraSi 1927 wlis 7 agvistos Seiqmna da es iyo aWaris proletarul
mweralTa asociacia, romelic imave wlis 20 seqtembridan saxeldebul
iqna, rogorc saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis aWaris
ganyofileba. kerZod, imJamindeli samTavrobo gazeTi ,,fuxara” 1927 wels
iuwyeboda:
,,kviras, 7 agvistos, ganaTlebis muSakTa saxlSi Sesdga aWaristanis
proletarul mweralTa pirveli saorganizacio kreba.
aWaristanSi proletarul mweralTa organizaciis Camoyalibebis
Sesaxeb moxseneba gaakeTa amx. maxaraZem, romelmac mokled aRniSna
proletarul mwerlobis mokle warsuli da Tanamedrove mdgomareoba,
Seexo misi ganviTarebis da gzis sakiTxebs saqarTveloSi.
momxsenebelma aRniSna aWaristanSi myof proletarul mweralTa
SekavSirebis da muSaobis masebSi gadatanis saWiroeba.
moxsenebis irgvliv gamarTul msjelobaSi monawileoba miiRes: amx.
amx. T. sixaruliZem, bondo keSelavam, miSel astralma, ev. jijeiSvilma
da sxv.
krebam erTxmad saWirod scno proletarul mwerlobis SekavSireba
da airCia xelmZRvaneli biuro Semdegi SemadgenlobiT: amx. amx. T.
sixaruliZe, maxaraZe, ev. jijeiSvili, jemal noRaideli da d.
beruCaSvili.
kandidatebaT: amx. amx. S. astrali da leJava (qali).
axladarCeul biuros daevala momavali samuSao gegmis gamomuSaveba
da aWaristanSi myof proletarul mwerlobis aRricxvaze ayvana”
(“fuxara” 1927:#179).
es namdvilad iyo proletarul mweralTa pirveli organizaciuli
gaerTianeba aWaraSi: am periodisaTvis sabWoTa xelisufleba jer kidev
13
iTmenda mweralTa sxva, ase Tu ise damoukidebeli jgufebis arsebobas,
magram imedovnebda, rom proletaruli mwerloba, partiis mxardaWeriT,
iqceoda warmmarTvel Zalad literaturul frontze da SeZlebda
ideologiuri diqtaturis damyarebas mwerlobaSi. Sesabamisad, erTi
mxriv, cdilobda maqsimalurad gaeZlierebina centraluri organizacia,
meore mxriv, qmnida regionul gaerTianebebs: daaxloebiT amave periodSi
daarsda proletaruli asociaciis adgilobrivi ganyofilebebi
sxvadasxva qalaqSi.
amdenad, mweralTa proletaruli gaerTianebis Seqmna baTumSi
sabWoTa xelisuflebis politikis nawili iyo da ara literaturuli
procesebis bunebrivi ganviTarebis Sedegi.
niSandoblivia, rom xSirad Semdgomi periodis mkvlevrebi mweralTa
prolet. gaerTianebis Seqmnis faqts axasiaTeben ara rogorc
proletarul mweralTa pirvel organizaciul gaerTianebas, aramed
sazogadod, mweralTa pirvel organizaciul gaerTianebas aWaraSi. aq
mxolod oriode fragments davimowmebT: S. quriZe ganixilavs ra
zemoxsenebul krebas, aRniSnavs: ,,...ase Caeyara safuZveli mweralTa
pirvel organizacias baTumSi – saqarTvelos proletarul mweralTa
asociaciis aWaristanis ganyofilebas” (quriZe 1970:10).
i. bibileiSvilis sityviT ki: ,,aWaraSi moRvawe mweralTa pirveli
organizaciuli gaerTianeba moxda 1927 wlis 7 agvistos...” (bibileiSvili
2003:17).
sinamdvileSi, mweralTa profesiuli gaerTianebis istoria aWaraSi
ufro adre daiwyo. kerZod, rogorc adgilobrivi gazeTi ,,uwyebebi”
amcnobda mkiTxvels, “1921 wlis 29 aprils memed abaSiZis
TavmjdomareobiT baTumSi Sedga iq myof qarTvel mweralTa da mgosanTa
kreba, romelmac daadgina: 1) daarsdes qarTvel mweralTa seqcia, romelic
imuSavebs revkomis saxalxo ganaTlebis ganyofilebasTan arsebuli
xelovnebis ganyofilebis mzrunvelobis qveS; 2) daevalos baTomSi myof
yvela mwerals, ganurCevlad mimarTulebisa, Caeweron seqciaSi; 3) 7
maisisTvis gamoices qarTuli poeziis gazeTi, amisTvis Sedges saredaqcio
kolegia: sandro CaCikaSvili, simon weveli (gaCeCilaZe) da s. qarTlel-
imereli (seno wereTeli); 4. periodulad gamoices saliteraturo-
14
samecniero Jurnali; 5. gaimarTos leqciebi, saRamoebi; 6. gamoices
iaffasiani broSurebi” (kverenCxilaZe 1983:379).
aSkaraa, rom mweralTa seqcia Cafiqrebuli iyo rogorc 1917 wels
Seqmnili ,,qarTvel mweralTa kavSiris” (1920 wlidan ,,saqarTvelos
mweralTa kavSiris”) baTumis organizacia. sxvas yvelafers rom Tavi
davaneboT, swored 1917 wels mweralTa I yrilobaze dadginda, rom 7
maisi poeziis dRed gamoecxadebinaT. am TvalsazrisiT logikuri iyo
mweralTa krebis Tavmjdomared memed abaSiZis arCevac. zemoxsenebul
yrilobaze miwveul mweralTa siaSi, romelic 1917 wlis 17 ivniss
gamoqveynda gazeT ,,saxalxo furcelSi”, memed abaSiZec iyo.
cxadia, rom axladdaarsebulma seqciam garkveuli saqmianoba
imTaviTve daiwyo. amas isic mowmobs, rom 1921 wels marTlac gamoica
gazeTi ,,poeziis dRe”. aseTive gazeTi gamoica 1922 wlis 7 maissac.
Tumca, rogorc Cans, seqciis srulfasovan moqmedebas Tan sdevda
dabrkolebebic. amas mowmobs isev gazeT ,,uwyebebis” cnoba, romlis
Tanaxmadac, gaerTianebis formireba amave wlis noemberSic araa
damTavrebuli. kerZod, 1921 wlis 23 noemberis 199-e nomerSi aRniSnulia:
,,am kavSiris daarseba baTumSi metad dagvianda, magram rogorc
naTqvamia, umjobesia gvian, vidre arasdros.
meore dRea baTumSi myofma qarTvelma mwerlebma da literatorebma
Tavis kavSiri organizaciul faqtiurad arsebulad gamoacxades da
gamgeobac airCies. rogorc centrSi, ise aqac mweralTa da literatorTa
kavSiri garda zogad literaturul kulturul muSaobisa, miznad
isaxavs samuslimano saqarTvelos Seswavlas da gamokvlevas, wignebisa da
Jurnalebis gamocemas.
kavSiri jer-jerobiT norCi da usaxsroa, gamgeobas jerxnobiT
araviTari nivTieri fondi ar aqvs Tavis gankargulebaSi” (samxreTeli
1921:#199).
,,meore dRe” niSnavs 1921 wlis 22 noembers. finansuri problemebis
mosagvareblad mwerlebs saqvelmoqmedo saRamos mowyoba ganuzraxavT.
,,uwyebebis” 202-e nomerSi am sakiTxs exeba vinme ,,baTomelis” werili:
15
,,xval yofil sakrebulo darbazSi imarTeba qarTvel mweralTa da
literatorTa kavSiris saRamo.
am saRamos mizania baTomis qarTvel mweralTa kavSirs nivTierad
xeli gauxsnas da muSaobis saSvaleba misces.
samwerlo da literaturuli dargis muSakni eris potencial
avladidebis gamomxatvelni arian, mwerloba – literatura yvela xalxis
gonebrivi da sulieri Zalaa.
samwerlo da saliteraturo SemoqmedebiT icnoben ers da sakuTar
Semoqmedebis mixedviT akuTvneben mas Sesafer alags msoflio kulturis
ojaxSi.
mwerloba gansakuTrebul pativs da saTuTad mopyrobas moiTxovs.
samwerlo asparezze gamosulTaTvis eri unda hqmnides Sesafer
uzrunvelyofil pirobebs da maT muSaobas xels uwyobdes.
...qarTuli mwerloba da literatura yovelTvis mware bedis
anabaraT iyo minebebuli. TviT bumberazni mweralni da literatorni
Cveni qveynisa absolutur siRatakes ganicdidnen.
qarTveli mwerali Tu literatori lukma puris Zebnis gzaze ra
gind niWieric ar unda yofiliyo igi Tavis mowodebas ver emsaxureboda
da SeumCnevlad hqreboda.
... lukmisaTvis ramden mwerals da literators dautovebia Tavisi
pirdapiri gza da gadavardnila cxovrebis meSCanur ufskrulSi. magram
ra saWiroa moTxroba imisi, rac yvelam zed miwevniT icis...
am Jamad qarTvel mweralni da literatorni am axirebul yofasTan
sabrZolvelad da qveynis winaSe Tavis wminda movaleobis
Sesasruleblad SeerTebuli gamodian sakuTar kavSirSi, saerTo ZaliT
ebrZvian cxovrebis siduxWires da gaerTianebulad muSaoben samwerlo
asparezze.
aseTi SekavSireba centris mere moxda baTumSic.
es kavSiri, rogorc norCi da nivTierad carieli xeliT hmarTavs
Tavis saRamos da mis SemosavaliTYhfiqrobs samuSaod xelis momarTvas”
(baTomeli 1921:#202).
aWaris mweralTa gaerTianebis saqmianobis Sesaxeb cnobebi mwiria.
faqtia, rom memed abaSiZe ver SeZlebda mis xelmZRvanelobas: igi rogorc
16
bolSevikebisTvis ideologiurad miuRebeli, amave wlis 6 dekembers
daapatimres, jer baTumidan gaasaxles da TbilisSi cxovrebis ufleba
misces. Semdeg, igi ramdenime wlis ganmavlobaSi, sxvadasxva saxis
sasjels ixdida (kverenCxilaZe 2007:260).
miuxedavad amisa, rogorc Cans, es organizacia uqmad ar yofila.
,,poeziis dRis” gamocema ukve vaxseneT. garda amisa, ramdenime Jurnali
Tu gazeTi gamosces mweralTa calkeulma jgufebmac: Jurnali ,,kandeli”
(1922 w.), gazeTi ,,aspirozi” (1923 w.), gazeTi ,,mwvervali” (1923 w.),
,,aWaristani” (1926 w.) da sxva. Zneli saTqmelia, ra kavSiri hqondaT am
gamocemebs mweralTa seqciasTan, magram faqtia, rom baTumSi
saliteraturo presa, ase Tu ise, arsebobda. amasTan, rogorc vTqviT,
seqcia Seiqmna ,,revkomis saxalxo ganaTlebis ganyofilebasTan arsebuli
xelovnebis ganyofilebis mzrunvelobis qveS”. amitom gasakviri araa, rom
masTan proletmwerlebic TanamSromlobdnen. yovel SemTxvevaSi, werilSi
,,saq. proletmweralTa asociaciis 10 w. Tavi” p. oboli aRniSnavda:
,,aWaristanSi jer kidev 1921 wels arsebobda mweralTa sazogadoeba,
romelSic gaerTianebuli iyvnen rogorc proletaruli mwerlebi, ise
sxvadasxva mimarTulebaTa mimdevrebi. 1924 wlidan baTomSi Camoyalibda
saqarTvelos proletmweralTa asociaciis aWaristanis ganyofileba,
romelsac saTaveSi Caudga proletaruli axalgazrdoba” (oboli
1931:#136).
1921 wels baTumSi Seqmnili mweralTa gaerTianeba saqarTvelos
mweralTa kavSiris nawili rom iyo, amas isic cxadyofs, rom mas ,,axali
mwerlobis kavSiric” daupirispirda. tician tabiZem gazeT ,,baxtrionSi”,
1922 wels, varam gagelis fsevdonimiT gamoaqveyna werili ,,xelovnebis
mTavari Stabi”, romelSic igi aRSfoTebas gamoTqvamda baTumsa da
quTaisSi ,,calke mweralTa kavSirebis” daarsebis gamo. misi azriT,
amgvari qmedebebi mweralTa daqsaqsvas uwyobda xels: ,,am dros iwyeba
dekadansi mweralTa kavSiris. ...konstituciiT ver moxda misi
legalizacia, radgan kavSirebi am konstituciiT warmoebiT sistemaze
aris agebuli, aman uflebrivad bevri ziani miayena mweralTa kavSirs,
magram amas kidev imodena ubedureba ar eqneboda, rom TviTon kavSiri ar
daqsaqsuliyo. pirvandel mweralTa kavSiris magier, romelsac yvela
17
entuziazmiT ekideboda, dRes mweralTa kavSiri daarsda ,,aWaristanSi”.
(amas Tavis droze ganixilavs istoria) mweralTa kavSiri daarsda
quTaisSi, romelsac aqvs Tavisi gamocemebi da sruliad angariSs ar
uwevs tfiliss, TviTon tfilisSi kavSiri orad gaiyo da Tu saerTo
muSaobaze SeiZleba laparaki, piriqiT, aq zogierT upasuxismgeblo
pirebma iseTi antagonizmi dabades, rom lamis aris mwerloba SeaZulon
yvelas.”
saqme isaa, rom saqarTvelos mweralTa III konferenciaze, romelic
1921 wlis 9-12 oqtombers gaimarTa, saqarTvelos mweralTa kavSiri orad
gaixliCa: imis gamo, rom kavSiris prezidiumis zogierTi wevri
(“cisferyanwelebi” da sxvani) axal gamgeobaSi ver moxvda, mweralTa
nawili gavida kavSiridan da daaarsa ,,axali mwerlobis kavSiri”.
rogorc vxedavT, es winaaRmdegoba, garkveuli TvalsazrisiT, baTumel
mwerlebsac Seexo. am SemTxvevaSi ki CvenTvis arsebiTi isaa, rom tician
tabiZe 1922 wels aRiarebs mweralTa organizaciis arsebobas aWaraSi.
aWaraSi mweralTa kavSiris daarsebis TariRis gansazRvrisas
gasaTvaliswinebelia mweral p. obolis werili “saq. proletmweralTa
asociaciis 10 w. Tavi”, sadac aWaraSi mweralTa gaerTianebis istoriis
gansxvavebul istoriis gansxvavebul versias acnobs mkiTxvels:
“aWaristanSi jer kidev 1921 wels arsebobda mweralTa sazogadoeba,
romelSic gaerTianebuli iyvnen rogorc proletaruli mwerlebi, ise
sxva da sxva mimarTulebaTa mimdevrebi” (oboli 1931:#136).
rac Seexeba am droisaTvis moRvawe mwerlebs, perioduli presis
garda, maT Sesaxeb informacias vRebulobT im literaturuli
JurnalebiTac, romelTa gamocema pirvelive nomris dabeWdvis Semdeg
Sewyda. kerZod, Jurnal “pontosSi” ibeWdeba akaki gorgilaZis, daTa
TaqTaqiZis, lelian anelis, vanion daraselis da sxvaTa Txzulebebi.
garda amisa, rodesac imarTeboda TbilisSi sruliad saqarTvelos
mweralTa yrilobebi, ra Tqma unda, delegatis mandatiT iwvevdnen
aWaraSi moRvawe mwerlebsac. mkvlevar r. kverenCxilaZes axali
mwerlobis kavSiris 1921-23 wlebis wevrTa monacemebis safuZvelze siaSi
Seyavs grigol cecxlaZe. amave avtors memed abaSiZesTan erTad vxvdebiT
18
sruliad saqarTvelos mweralTa yrilobis (1926w.) delegatTa Soris
saqarTvelos mweralTa kavSiris (Zveli) siiT (kverenCxilaZe 2008:361).
am sakiTxTan dakavSirebiT saintereso informacias gvawvdis
saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis aWaris ganyofilebis
wevrTa sia, romlis mixedviTac dgindeba 10-20-30-ian wlebSi baTumSi
moRvawe mweralTa samwerlo saqmianobis staJi da partiuli mimarTuleba.
upartio TadumaZe barnaba SemoqmedebiT procesSi 1918 wlidan gamoCenila,
SaviSvili – 1920 wlidan da a. S.
amdenad, 20-ian wlebSi, proletaruli mwerlobis aWaris
ganyofilebis Camoyalibebamde, mweralTa myari gaerTianeba ar Cans. maT
saqmianoba uwevT revkomis zedamxedvelobis qveS, Tumca baTumSi moRvawe
zogierTi mwerali ama Tu im literaturuli gaerTianebis wevria da misi
saxeliT saqarTvelos mweralTa yrilobebsac eswreba.
1927 wlis 7 agvistos, rogorc vTqviT, Seiqmna aWaris proletarul
mweralTa asociacia (imave wlis 20 seqtembridan _ saqarTvelos
proletarul mweralTa asociaciis aWaris ganyofileba), romlis
Tavmjdomaredac Toma sixaruliZe airCies. am periodSi mweralTa seqciis
arsebobis Sesaxeb cnobebi ar mogvepoveba. faqtia, rom, ,,revkomis
saxalxo ganaTlebis ganyofilebasTan arsebuli xelovnebis
ganyofilebis mzrunvelobis qveS” moqmedi organizacia Tu jer kidev
arsebobs, mniSvnelovani aqtiurobiT ar gamoirCeva.
1932 wlis 23 aprilis cnobilma sakavSiro dadgenilebam
,,saliteraturo-samxatvro organizaciaTa gardaqmnis Sesaxeb”, miuReblad
miiCnia xelovanTa calkeuli dajgufebebis arseboba. am dadgenilebis
safuZvelze mTel sabWoTa kavSirSi gauqmda calkeuli samwerlo
organizaciebi. amave wlis 27 ivniss gaixsna saqarTvelos sabWoTa
mwerlebis sagangebo yriloba da Seiqmna ,,saqarTvelos sabWoTa
mwerlebis kavSiri”. bunebrivia, procesi regionebSic gagrZelda. amave
wlis 6 oqtombers, aWaris mweralTa pirvel sagangebo yrilobaze
daarsda saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris ganyofileba, romlis
Tavmjdomared airCies daviT dumbaZe, moadgiled _ nestor malazonia,
xolo pasuxismgebel mdivnad _ parmen loria.
19
amiT dasrulda mweralTa damoukidebel gaerTianebaTa istoria
baTumSic da mTel saqarTveloSic, Caqra Tavisuflebis is mciredi
naperwkalic, amgvar gaerTianebebSi rom bJutavda. mwerloba,
organizaciuli TvalsazrisiT, savsebiT da srulad iqca bolSevikuri
qveynis ideologiur danamatad da msaxurad.
$ 2. saqarTvelos proletarul mweralTa aWaris gayofileba
proletarul mweralTa aWaris ganyofileba oficialurad dafuZnda
1927 wlis 7 agvistos. gaerTianebas amave wlis 20 seqtembridan ewoda
saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis aWaris ganyofileba.
Tavmjdomared airCies Toma sixaruliZe, biuros wevrebad daasaxeles:
maxaraZe (saxeli ar aris miTiTebuli), ev. jijeiSvili, j. noRaideli, d.
beruCaSvili, xolo kandidatebad S. astrali da T. leJava.
vidre am organizaciis saqmianobis Sesaxeb visaubrebdeT, oriode
sityviT unda iTqvas misi daarsebis TariRis Sesaxeb. parmen obolis, igive
parmen lorias werilSi („saqarTvelos mweralTa asociaciis 10 w. Tavi“)
naTqvamia, rom „1924 wlidan baTomSi Camoyalibda saqarTvelos
proletmweralTa asociaciis aWaris ganyofileba, romelsac saTaveSi
Caudga proletaruli axalgazrdoba“ (oboli 1931:#136).
proletarul mweralTa aWaris ganyofilebis daarsebis TariRad erT–
erT saarqivo dokumentSi 1927 welia miTiTebulი, magram aq gansxvavebulia
Tve da ricxvi. kerZod, 1928 wlis oqmebs Soris Cakrulia saqarTvelos
proletmwerlobis aWaristanis ganyofilebis ganvlili muSaobis amsaxveli
mokle moxseneba, romelsac arc xelismomweri hyavs da arc Sedgenis TariRi
aweria. oqmi iuwyeba:
”1927-wels 17 ivniss q. baTomSi Camoyalibda saq. prolet. mweralTa
asociaciis aWaristanis ganyofileba. aWaristanis komkavSiris partiis
saolqo kometetis da saq. prolet. mweralTa asociaciis centralur
20
gamgeobis xelmZRvanelobiT pirvel xanebSi am organizaciaSi erTiandeboda
mxolod 4-5-amxanagi. Semdeg wlebSi TandaTan izrdeboda es organizacia”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi #62).
niSandoblivia, rom dokumentSi miTiTebul TariRze wiTeli fanqriT
xazia gadasmuli. saeWvo Cans aq dasaxelebuli raodenoba organizaciaSi
gaerTianebuli „amxanagebisa“: xuTi wevri marto xelmZRvanel biuroSi
iricxeboda, rasac emateboda 2 kanidadati biuros wevrobisa.
ase iyo Tu ise, aWaris proletari mwerlebi organizaciulad
gaerTiandnen. mmarTvelo organoebic airCies da muSaobis sakmaod
masStaburi gegmebic dasaxes. Tumca am gegmaTa Sesrulebis niaTi da
potenciali ar gaaCndaT (quriZe 1970:12) da amitom biuri araerTxel
gadaxalisda – jer 1927 wlis noemberSi, mere 1928 wlis aprilSi, amave wlis
agvistoSi da a. S.
vidre asociaciis Semadgenlobis, saorganizacio da sxva sakiTxebis
Sesaxeb gavagrZelebdeT saubars, oriode sityva unda iTqvas
proletmweralTa miznebisa da amocanebis Sesaxeb. Tundac imisaTvis, rom
xSirad am miznebis Seusabamoba maT SesaZleblobebTan xdeboda safuZveli
winaaRmdegobebisa da zogjer wmendisa.
asociaciis ZiriTadi mizani, cxadia, iyo bolSevikuri partiis
ideologiuri xazis gatareba mwerlobaSi. Semoqmedis funqcia propagandis
farglebSi Tavsdeboda da es propagandac niWierad rodi gamosdiodaT.
miuxedavad amisa, asociacia cdilobda aqtiurad ecxovra: marTavda
mecadineobebs – ganaTlebis donis amaRlebisaTvis, literaturul
saRamoebsa da gasamarTlebebs – „proletaruli gemovnebis“
CamoyalibebisaTvis, aRmzrdelobiT Sekrebebs da gamosvlebs fabrika–
qarxnebSi mwerlebisa da sazogadoebis sxvadasxva fenebSi bolSevikuri
suliskveTebis gaRvivebisaTvis da a. S. am saqmianobis Sesaxeb naTel
warmodgenas gviqmnis saqarTvelos proletmweralTa asociaciis
aWaristanis ganyofilebis samuSao gegma, romelic axladCamoyalibebuli
organizaciis saqmianobas asaxavs:
21
,,1/ - morigi mecadineoba kviraSi erTxel.
2/ - literaturaSi memarjvene gadaxrebis winaaRmdeg yovel-gvari
zomebis miReba.
3/ - gamorkveva qalaqis da mazrebis biblioTekisa da samkiTxveloTa.
4/ - Seswavla mkiTxvelebisa.
5/ - warmoebebSi, muSaTa ubnebSi, skolebSi lit-wreebis mowyoba da
masze xelmZRvaneloba.
6/ - ufaso lit-saRamoebis da gasamarTlebebis gamarTva rogorc muSaTa
ubnebSi ise qalaqSi.
7/ - prolet. literaturebis gamomcemlobis mowesrigeba.
8/ - ufaso disputebis da leqciebis mowyoba proletliteraturis,
kinos, Teatris, Tanamedrove ojaxebis da sxvebis Sesaxeb.
9/ - komkavSirel mweralTa wreze xelmZRvaneloba da aRmzrdelobiTi
muSaobis warmoeba.
10/ - komkavSirel mweralTa gamokvebis mogvareba.
11/ - kavSiris daWera prof-sabWos kult-ganyofilebasTan da
mTavlitTan Cveni warmomadgenlebis mimagrebiT” (fondis P – 928, anaweri, 1,
saqme 1, oqmi #72).
es dokumentic naTelyofs asociaciis ideologiur da sapropagando
funqcias. Tumca isic unda aRiniSnos, rom gamgeobas xSirad uxdeboda wevrTa
proletaruli sifxizlis Semowmebac da Sefasebac. e. w. wmendasa da
disciplinarul sakiTxebTan dakavSirebuli miTiTebani zogjer
kuriozebamdec midioda. sailustaraciod moviyvanT grigol SaviSvilis
SemTxvevas, romlis saqme gamoiZia specialurad am mizniT Seqmnilma komisiam
nestor malazonias, vladimer gorgaZis, irakli feraZis da lado SaraSiZis
SemadgenlobiT. metad mkacri iyo Salva arTilayvas gamosvla 1929 wlis 29
ianvris sxdomaze:
,,asociaciis wevrma gr. SaviSvilma Caidina mTeli rigi
borotmoqmedebaTa: 1) gamosca asociaciis saerTo suraTi, 2) miiTvisa
asociaciis biuros uflebebi, 3) warsulSi igi datusaRebuli iyo, rogorc
22
fulis gamflangveli, 4) moaTavsa asociaciis saerTo suraTSi ara
proletarul mweralTa al. mgelaZis da gr. grigorianis portretebi, 5)
iCenda xandaxan yoyoCobas raic mtkicdeboda imiT, rom gamocemul suraTSi
warweriT “aWaristanis proletarul mweralebi” – Tavisi Tavi SuaSi
moaTavsa; yvela amis gamo gr. SaviSvili gamoricxul unda iqnes asociaciidan
rogorc uRirsi wevri” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1 oqmi#1(12):57).
komisiam bolos mainc lmobiereba gamoiCina, sayveduri da gafrTxileba
akmara:
,,komisia gr. SaviSvilisadmi wayenebul zog braldebas damtkicebulad
cnobs. aRniSnavs agreTve, rom SaviSvilis muSaobaSi zogjer yoyoCobasac
hqonda adgili, magram iRebs ra mxedvelobaSi, rom gr. SaviSvili iyo
asociaciis erT aqtiuri wevrTagani, ucxadebs sastik sayvedurs da aZlevs
ukanasknel gafrTxilebas” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1 oqmi #1(12):57).
danaSaulad miiCneoda mecadineobaTa gacdenac sadac mwerlebi
komunizmis mSeneblobisaTvis aucilebel codnas da politikur–
ideologiur wrTobas Rebulobdnen, Tumca yovelTvis rodi ekidebodnen
gulisyuriT am saqmianobas. Sesabamisad, asociaciis xelmZRvanelobac
simkacres iCenda:
,,is amxanagebi, romlebic, ar ivlian sistematiurad Cvens mecadineobaze,
mieces pirveli da ukanaskneli gafrTxileba, ris ganmeorebis Semdeg
garicxul iqnas asociaciidan” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi #14). –
naTqvamia 1928 wlis 4 noembris sxdomis dadgenilebaSi. Salva arTilayvas
jer kidev am sxdomaze mouTxovia gr. SaviSvilis dasja.
,,radgan gr. SaviSvilma dastova Cveni kreba Tavmjdomaris daukiTxavad,
gavida gareT da nardis TamaSi daiwyo, amisaTvis gamoecxados sayveduri da
mieces ukanaskneli gafrTxileba” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi#14).
komisiam daakmayofila misi moTxovna da gr. SaviSvils gulgrili
muSaobisaTvis ukanasneli gafrTxileba misca. amave wlis 14 noembers igi
saerTod garicxes asociaciidan, magram ramdenime TveSi aRadgines, Tumca,
23
rogorc zemoTmoyvanili (1929 wlis 29 ianvris) dadgenilebidan Cans,
xelmZRvanelobis mowoneba mainc ver daumsaxurebia.
realurad proletmwerlobis aWaris organizacia cdilobda Tbilisis
„dedaorganizacias“ mihyoloda kvalSi da misi moqmedebis kalkirebas
axdenda saqmianobaSic da dasja–wmendis organizebaSic. marTalia,
Tbilisel proletmweralTa arc gaqaneba hqondaT baTumSi, arc energia da
arc Tavxedoba, magram masebTan muSaobis aw ukve daxvewil–damuSavebul
meTodebs da wmenda–filtraciis xerxebs aqac aqtiurad iyenebdnen.
“pirvel xanebSi ganyofilebis muSaoba moisustebda, raSidac mTavar
rols TamaSobda saxsrebis uqonloba da amas garda organizaciis wevrTa
siWrele. ar iyo Sig namdvili daxvewili proletaruli mwerlebi magram es
nakli male gamosworda. rogorc TbilisSi ise aqac Catarda specialurad
prolet. mwerlebis wmenda da amis Semdeg ganyofileba ganTavisuflda
nawilobriv zedmet balotisgan romelic Tavis daRs asvamda ganyofilebis
muSaobas” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1:111) – aRniSnulia baTumis
organizaciis erT–erT dokumentSi.
mivubrundeT saorganizacio sakiTxebs: biuros arCevidan ramdenime
Tvis Semdeg asociacia biuros SemadgenlobaSi cvlilebis Setanis
aucileblobis winaSe aRmoCnda. imis gamo, rom kavSiris pirveli
xelmZRvaneli organos wevrebidan baTumSi mxolod ori mwerali
imyofeboda, 28 noembers gamarTulma 25-kacianma krebam axali ASemadgenloba
ganixila. Zveli wevrebidan biuros SemadgenlobaSi darCa T. sixaruliZe da
v. maxaraZe, xolo kandidatad dasaxelebuli T. leJava ukve sruluflebian
wevrad iTvleba.
saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis aWaristanis
ganyofilebaSi ganxorcielebul cvlilebebze gazeTi “fuxara” wers:
- ,,vinaidan Zvel biuros Semadgenlobidan baTomSi mxolod ori kaci
darCa (danarCeni baTomidan waviden), krebam saWirod scno biuros gadarCeva.
24
axal biuroSi krebam airCia: amx. amx. T. sixaruliZe, s. karsaniZe, g.
gorgaZe, v. maxaraZe, g. nucubuZe, T. leJava, imedaSvili; kandidatebaT: j.
noRaideli, odiSeli p., gr. ramiSvili.
asociaciis TavmjdomareT krebam airCia amx. T. sixaruliZe, mdivnad amx.
v. maxaraZe” (lampari 1927:297).
biurom Tavis mxriv, saWirod scno prezidiumis gamoyofa, romlis
SemadgenlobaSic Tavmjdomarisa da mdivnis garda, wevris statusiT g.
nucubiZe Sevida.
gadarCevis mizezze gansxvavebuli Sexeduleba aqvs kritikos SoTa
quriZes. igi miiCnevs, rom biurom saTanadod ver Seasrula nakisri
valdebulebebi da misi Secvlis sakiTxic amitom dadga dRis wesrigSi:
“axladSeqmnili mweralTa organizaciis winaSe didi da pasuxsagebi
amocanebi idga. maTi ganxorcielebisTvis brZolas saTaveSi unda
Casdgomoda xelmZRvaneli biuro da farTo organizatoruli muSaoba
gaeCaRebina. samwuxarod, biuros dakisrebuli movaleoba pirnaTlad ver
Seusrulebia da misi arCevidan oTxi Tvis Semdeg proletarul mweralTa da
aqtivis saerTo krebam, romelsac ukve ocdaxuTi kaci eswreboda, igi
arsebiTad gadaaxalisa, amasTan saWirod scno Seeqmna xelmZRvaneli biuros
prezidiumi” (quriZe 1970: 12).
aRsaniSnavia is garemoebac, rom mkvlevari biuros pirveli gadarCevis
gazeT “fuxaraseul” versias xelmZRvaneli organos meored Secvlis mizezad
asaxelebs:
“axalma biurom mniSvnelovnad gaaZliera muSaoba, xSirad awyobda
leqcia-saubrebs, xelnawer TxzulebaTa kiTxva-ganxilvas, romelTa mizani
iyo mweralTa da literaturuli aqtivis ideur-politikuri, gansakuTrebiT
ki saerTo ganaTlebisa da profesiuli ostatobis donis amaRleba. amis
miuxedavad, 1928 wlis 28 aprils es biuroc gadaaxalises, radgan misi
zogierTi wevri aRar imyofeboda baTumSi” (quriZe 1970: 12).
sakuTriv aWaris mweralTa kavSirSi movlenebi sxvagvari
TanmimdevrobiT ganviTarda. 1928 wlis 26 Tebervals mowveul krebaze
25
mimdinare sakiTxebis ganxilvisas mwerlebma kritikulad Seafases biuros
muSaoba da rekomendaciebic warmoadgines:
“amx. Salva arTilayvas, p. obolis p. odiSelis iason nucubiZis da
sxvebis gancxadeba imis, rom asociaciis biuro da saredaqcio kolegia ver
ewevian iseT muSaobas, rogoric saWiroa. risTvisac saWiroa biuros
gamococxleba, xSirad sxdomebis mowveva, masiuri muSaobis meti gaRrmaveba,
asociaciaSi aRmzrdelobiTi muSaobis warmoeba da sxva mTeli rigi
sakiTxebi, romlebzec miuTiTeben mokamaTe amxanagebi” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1, oqmi #3:3).
krebam sapasuxod daadgina: “vinaidan biuros gamoaklda wevrebi, ris
gamoc moisustebs muSaoba biuroSi, kreba erTxmad adgens raTa komkavSiris
komitetTan SeTanxmebiT momaval kviras, 4 marts moxdes sazogado kreba,
sadac gadaxalisebuli iqnes biuro da saredaqcio kolegia” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1, oqmi #3:3).
28 aprilis sxdomis oqmis saubaris Tema biuros muSaobaa Tavisi
dadebiTi da uaryofiTi mxareebis gaTvaliswinebiT. Sesabamisad, axali
biuros arCevnebic Sedga da mis SemadgenlobaSi Semdegi mwerlebi Sevidnen:
d. dumbaZe v. maxaraZe, s. karsaniZe n. quTaTelaZe p. odiSeli. kandidatebad
warmodgenili iyvnen: S. arTilayva, gr. SaviSvili da T. leJava. cvlilebebi
biuros arCevnebiT ar dasrulebula. rogorc xdeboda xolme, asociaciis
wmenda Caatares komkavSiris komitetTan SeTanxmebiT.
,,gawmendil iqnas asociacia gareSe elementebisagan da moxdes
asociaciis wevrTa gareSe amxanagebis aRricxva, romlebic eswrebian Cvens
mecadineobas sistematiurad” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi#3:5).
rogorc asociaciis krebaTa oqmebidan Cans, xSirad icvleboda biuros
Semadgenloba. cxadia, zemdgomi organoebisaTvis miuRebeli iyo misi muSaoba
da nakisri valdebulebebis Sesrulebis xarisxi. biuros gadarCevis namdvil
mizezs xan asaxelebdnen, xan – ara, xan kidev am sakiTxze saubars gverds
uvlidnen saerTod. sailustraciod gazeT “fuxaraSi” (1928 wlis #214)
26
dabeWdili informacia mogvyavs: ,,mosmenil iqna proletarul mweralTa
asociaciis adg. ganyofilebis saorganizacio biuros muSaobis angariSebi.
biuros muSaoba krebam damakmayofileblad scno da airCia axali
biuro”.
Cndeba kiTxva - damakmayofileblad Tu muSaobdnen, maSin ratom airCies
axali biuro? rogorc Cans, dadebiTi Sefaseba pirobiTi iyo da muSaobis
xarisxis gasaumjobeseblad mis SemadgenlobaSi cvlilebebi Seitanes. amas
asociaciis wevrTa wmendac emateba da ramdenimewliani cvlilebebis Semdeg
kavSirSi Zveli Semadgenlobidan ramdenime mweraliRa rCeba.
morigi wmenda 1928 wlis 27 agvistoTi TariRdeba. erTiani
gadawyvetilebiT biuros wevrebad: daviT dumbaZe, sergo karsanaZe, Salva
arTilayva, grigol SaviSvili da parmen odiSeli saxeldebian. saqarTvelos
mweralTa kavSirSi mimdinare wmendis paralelurad analogiuri procesis
dawyeba igegmeba baTumSi. krebaze sityviT amis aucileblobis Sesaxeb
SaviSvili saubrobs da Tanamoazreebic mzadyofnas gamoTqvamen mis
gansaxorcieleblad (fondis P – 928, anaweri 1, oqmi#2(9): 8). amisaTvis biuro
komisias qmnis, romelic 1928 wlis 1 oqtombers ikribeba. asociaciis
mecadineobaSi Cabmuli amxanagebis siaSi arian: d. dumbaZe, S. arTilayva, v.
maxaraZe, p. odiSeli, gr. SaviSvili, s. karsaniZe, T. leJava, q. noRaideli, b.
TavdumaZe, gr. gorgaZe da p. loria. maTgan gafrTxileba v. maxaraZes
gamoucxades mxolod. gamwmendma komisiam xazi gausva mis intriganul
gamosvlebs da gafrTxileba misca, raTa momavalSi msgavsi saqcielisgan
Tavi Seekavebina.
amave komisiam asociaciis wevrobis kandidatebis anketebi ganixila da
gadawyvita maT dasamtkiceblad Suamdgomloba gauwios centralur
gamgeobaSi. ase, rom samwerlobo asparzezze gamosasvlelad emzadebian
Semdegi avtorebi: i. feraZe, gr. SaraZe, l. SaraSiZe, m. maniZe, i. nucubiZe, n.
imedaSvili, s. begiaSvili, n. quTaTelaZe, T. CaxvaZe, v. giorgaZe, ir. lazuri,
gr. Todua, m. Sengelia da v. doborjginiZe” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1
oqmi #1:12). maTgan komisiis imedebs mxolod ramdenime amarTlebs. amave
27
fondSi dacul CanawerebSi nawili fiqsirdeba, nawili – ara. gansxvavebaa
Sesabamisad asociaciis wevrTa raodenobaSic.
saqarTvelos proletaruli mwerlobis asociaciis aWaristanis
ganyofilebis wevrTa 1930 wlis 9 aprilis saerTo krebaze Salva arTilayva
ajamebs ramdenime wliani muSaobis Sedegebs da acxadebs:
“Cemi moxseneba exeba Cveni muSaobis periods - 1928 wlis dekembridan
dRemde. biuroSi Sedioda 5 wevri. organizaciaSi iTvleboda 11
damtkicebuli wevri, romelTagan aq darCa 6 kaci (erTi gairicxa da sxvebi
wavidnen sxva qalaqebSi), 10 wevri jer daumtkicebelia, romelTa anketebi
gadagzavnilia tfilisSi dasamtkiceblaT, 8 wevri axalia; amgvaraT
organizaciaSi dRes muSaobs 24 kaci. amaTgan 14 komkavSirelia, 2 p. wevri,
danarCeni upartio. aRniSnuli ricxvidan 5 aWarelia, 3 qali” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1, oqmi #35).
amave fondSi inaxeba “saq prolet mw. asociaciis aWaristanis
ganyofilebis wevrTa sia”, romelSic mocemulia centraluri gamgeobidan
damtkicebuli da daumtkicebeli mwerlebis saxl-gvarebi. ucnobia, Tu vin da
rodis Seadgina sia. savaraudod, es nusxa 1931 wlamde unda iyos Sedgenili,
radganac mis Semdeg warmodgenili krebaTa oqmebi 1928-29 wlebiT TariRdeba.
amave periods mimoixilavs organizaciis pasuxismgebeli mdivani nestor
malazonia, romelic aRricxavs wevrebisa da kandidatebis monacemebs da rac
mTavaria, fondis P - 928 anaweri 1928-1930 wlebiT TaridReba (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1:64).
pirveli dokumentis mixedviT, proletmwerlebi ramdenime kategoriad
daiyo. centraluri gamgeobidan damtkicebuli arian: sergo karsaniZe, Salva
arTilayva, parmen odiSeli, vasil maxaraZe, noRaideli, barnaba TavdumaZe,
Tamar leJava, luba Jvania, parmen oboli da zia qemxaZe. samwuxarod, bolo
avtoris vinaobis amokiTxva ar xerxdeba, xolo SaviSvili grigolis saxelsa
da gvarze xazia gadasmuli da kiTxviTi niSani aqvs dasmuli. am sakiTxs cota
mogvianebiT davubrundebiT da saubars gavnagrZobT centraluri gamgeobis
mier daumtkicebeli avtorebiT. eseni gaxlavT: lado SaraSiZe, griSa
28
SaraSiZe, komando doborjginiZe, nestor imedaSvili, iagor jibuti, irakli
feraZe, nestor maniZe, daviT dumbaZe, niko quTaTelaZe, nikoloz
nikolaiSvili, iason nucubiZe, Salva kobaxiZe, miSa Sengelia, aleqsandre
qinqlaZe, xasan komaxiZe, simon jorbenaZe, griSa CxobaZe, xasan gogitiZe,
Tamar sirbilaZe, angelina WeiSvili da pavle mamalaZe.
calke arian dasaxelebuli is mwerlebi, romelTac anketa aqvT
Sevsebuli: simon saRareiSvili, SaniZe Salva, barnaba TadumaZe, parmen
loria, Salva arTilayva, nestor imedaSvili, akaki Sengelia, kote doxniZe,
kalenike rusiZe, SoTa royva, aslan dadiani, karlo gogiberiZe da Tengiz
bregaZe.
organizaciis pasuxismgebeli mdivnis yuradRebis miRma ar rCebian is
amxanagebic, romlebic krebebs drogamoSvebiT eswrebian. kerZod, CaxvaZe
Teofane, grigoriani grigoli, gremi zeqeria, qadagiZe aleqsandre da simon
saRariSvili xvdebian am niSniT Seqmnil siaSi.
dasaxelebuli avtorebidan nestor malazonias mier warmodgenil siaSi
ar gvxdeba sergo karsaniZe, luba Jvania, parmen oboli, niko quTaTelaZe,
daviT dumbaZe, nikoloz nikolaiSvili, iason nucubiZe, Salva kobaxiZe,
Teofane CaxvaZe, grigol grigoriani, simon saRariSvili, Salva SaniZe, akaki
Sengelia, SoTa royva, Tengiz bregaZe, kalenike rusiZe da kote doxnaZe.
xolo siis amave variantisagan gansxvavebuli wevrebi Seyvanili arian 23
kacian nusxaSic. eseni gaxlavT: grigol gorgaZe, ali qaTamaZe, ilia jibuti
da ivane askurava.
saqarTvelos mweralTa kavSiris aWaris ganyofilebis fondi P – 928,
anaweri 1, saqme 1, organizaciis 1928-1930 wlebis saqmianobas asaxavs,
romelic aWaristanis komkavSirel mweralTa wris wevrebis siiT sruldeba.
nusxa 18 adamians aerTianebs. maT Soris pirveladaa naxsenebi qevser
TxilaiSvili, veruliZe riza, miSa gegelaSvili, miSa sarjvelaZe, akaki
manjaviZe, miSa mefariSvili da ZimistariSvili (fondi P – 928, anaweri 1, saqme
1).
29
asociaciis xelmZRvanelebs proletaruli literaturis ganviTarebis
erT–erT umTavres dabrkolebad organizaciis wevrTa ganaTlebis dabali
done miaCndaT, romlis srulyofis gzad rom specialuri mecadineobebi iyo
miCneuli, ukve vTqviT. isic vaxseneT, rom mwerlebi didi enTuziazmiT rodi
ekidebodnen am saqmes. amitomac Cioda d. dumbaZe: „Cvens asociaciis umetes
wevrs aqvs momzadebis dabali done, ris gamoc ar SeuZlia Cvenma wevrebma
Seqmnas raime Rirseuli nawarmoebni, amisaTvis saWiroa dauRalavi
mecadineoba. mxolod Cveni amxanagebi am mecadineobas gulgrilad xvdebian”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi #14:111).
am gulgrilobas damsjeli RonisZiebebi mohyveboda xolme, magram
proletmwerlobas Rirseba mainc ar emateboda. isic unda aRiniSnos, rom
SemoqmedebiTi sazogadoebis nawili problemis arss asociaciis
xelmZRvanelobis mouqnel muSaobaSi xedavda. d. volski magaliTad
SeniSnavda: saWiroa “axalgazrdoba iwvrTnebodes, swavlobdes dRevandel
niWier mwerlebs, klasikosebs, weris texnikas. saWiroa koleqtiuri swavla,
Cveni organizaciis xelmZRvanelobis sisustiT unda aixsnas axalgazrdebis
aseTi CamorCeniloba, dabeWdili leqsebidan gamosWvivis Cveni mwerlebis
politikuri moumzadebloba, leqsebi teqnikuradac sustia da aklia
ideologiuri simaxvile. uamaTod ki mxatvruli nawarmoebi ar varga”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1,oqmi #35).
proletaruli mwerlobis donis amaRlebas asociacia literaturuli
produqciis ganxilvis gziTac cdilobda. specialurad am mizniT
organizebul Sekrebebze ganCxrekdnen ama Tu im nawarmoebs, afasebdnen erTi
mxriv, mxatvrul Rirebulebas da am kuTxiT, umetes SemTxvevaSi, saeWvo iyo
TviT msjavris damdebTa kompetencia, xolo meore mxriv, gansakuTrebuli
gulmodginebiT, ideur gamarTulobas; avtors aZlevdnen rCevebs da
rekomendaciebs nawarmoebis dasaxvewad, arc Tu iSviaTad, kritikis
qarcecxlSi atarebdnen da mizanSeuwonlad miiCnevdnen dabeWdvas Tu
scenaze dadgmas.
30
amgvar SekrebaTa xasiaTis Tu kompetenturobis warmosaCenad oriode
magaliTis motanac sakmarisia: 1927 wlis 25 dekembris Sekrebaze ganuxilavT
SiukaSvilis piesa „amerikeli Ziis gasabWoeba“ da kritikis qarcecxlSi
gautarebiaT.
,,krebam erTxmad aRiara, rom SiukaSvilis piesa ,,amerikeli Ziis
gasabWoeba” ar aris is komedia, romelic misaRebia CvenTvis. Cveni cxovrebis
zogi ukuRmarTi movlena, romlebic uTuod gamonakliss Seadgens, avtors
gauzrdia, gauberavs da Cveni Tanamedroveobis tipiur movlenebaT miuRia.
avtoris midgoma sakiTxebisadmi uTuod antisabWoTa yaidisaa. proletarul
mweralTa asociacia mwuxarebiT aRniSnavs, rom aseTi miuRebeli, uvargisi,
aramxatvruli piesa Seipara Cveni Teatris repertuarSi” (fondi P – 928,
anaweri 1, saqme 1).
1928 wels erT-erT krebaze (Tve da ricxvi ucnobia) asociaciam grigol
SaviSvilis ,,Salva da lena” ganixila. miuxedavad imisa, rom nawarmoebis
uaryofiTi mxareebi dadebiTs sWarbobda, is mainc moiwones. S. arTilayvas
SefasebiT, ,,moTxrobis siuJeti misaRebia. agreTve, mxatvruli Rirebulebis
mxriTac iTqmeba Semdegi: es proza pirvel naxevarSi mxatvruli Rirebulebis
mxriTac cotas moisustebda, magram prozis meore naxevarSi ise Zlieria
rogorc azrTa gaSliT, ise mxatvruladac, rom ukve faravs im nakls
romelic zemoT aRniSnulia. dasasruls aRniSnavs, rom moTxroba misaRebia
cota SesworebiT” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1).
n. maniZe mwerals Temis damuSavebis xarisxs uwunebs: ,,avtors masalebi
bevri aqvs, vinaidan is exeba mraval omebs da ajanyebas amitom saWiroa
moTxrobis ufro gaSla da gaSalaSineba... Tema ar aris damuSavebuli
savsebiT da ver gvaZlevs naTel suraTs (saxes) im epoqis, romelsac
agvisaxavs is” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1).
p. odiSelisaTvis naTeli suraTi maSin iqneba asaxuli, Tuki avtori
masSi cvlilebebs Seitans: “nawarmoebs Tu gaaSalaSinebs da cotas
daamuSavebs, misaRebia da naTel suraTsac iZleva epoqiso”. n.
31
quTaTelaZisaTvis ,,Salva da lena” mxatvrulad moisustebs, “avtori bevrs
laparakobs kerZo sakiTxebze, rogoricaa lenas da Salvas siyvaruli da es
ar aris misaRebio”. a. arTilayvam ra Tqma unda miiRo asociaciis rCevebi da
piroba dado, rom aucileblad gaiTvaliswinebda (fondi P – 928, anaweri 1,
saqme 1, oqmi #6).
1929 wlis 24 Tebervlis aWaristanis ganyoflebis saerTo krebis
gansaxilvel sakiTxTa Soris pirveli adgili uWiravs p. obolis prozauli
nawarmoebis “Sromis gmirebis” garCevas. masSi “asaxulia haWgesis (unda iyos
awhesis) mSenebloba da masTan dakavSirebiT inJiner oloSnikovis da misi
amxanagebis daRupva gvirabSi CaSvebis dros... „daaxasiaTen proza karg da
sanimuSo nawarmoebad, rogorc ideologiuraT, ise texnikurad. damuSavebis
mxriv aqa-iq aris wvrilmani gramatikuli Secdomebi, romlis gamosworeba
aucilebelia.” (fondi P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi #20:15).
1929 wlis 19 maiss mwerlebma p. obolis romani “axali cxovrebis gziT”
ganixiles. Sefasebisas kvlav meorexarisxovania misi mxatvruli
Rirebuleba, ufro sworad rom vTqvaT, es sakiTxi saerTod ar aris gansjis
sagani. krebis oqmis CanawerSi vkiTxulobT:
“kamaTSi monawileoba miiRes: odiSelma, romelmac aRniSna, rom
zogierTi nawilis gamoklebiT romani misaRebia. i. jibuti ambobs, rom
romanSi wamoyenebuli sakiTxi ojaxis mospobis Sesaxeb unda SevcvaloT
axali ojaxis Seqmnis ideiT. rac Seexeba sqesobrivs sakiTxs, mougvarebeli
aqvs avtors, radgan Cven ar gvwams iseTi qalebi, romlebic Tavis survilis
mixedviT moqmedeben da ojaxis sakiTxs gverds uvlian (fondi P – 928, anaweri
1, saqme 1, oqmi #25:18).
mweralTa rigebis gazrdisa da ideuri ganmtkicebis erTob kuriozuli
sakavSiro RonisZeba iyo muSebis CarTva literaturul procesSi. am
RonisZiebas imTaviTve dauWira mxari proletarulma mwerlobam. 1928 wlis 18
oqtombers gazeTma „komunistma“ gamoaqveyna proletarul mweralTa
asociaciis samdivnos werili muSaTa gawvevis mowodebiT, xolo kritikosi
valerian luarsamiZe werda: „proletaruli mwerlobis bolSevizacia da
32
rigebis gamuSureba Cveni generaluri lozungia, damkvrel muSaTa birTvis
zrda – amocanTa amocanaa. am mizniTaa wamowyebuli damkvreli muSebis
gawveva proletarul literaturaSi“.
xsenebul movlenas akaki baqaraZe Semdegnairad afasebs:
„mweralTa rigebSi muSebis gamravlebiT unda moeklaT namdvili
mwerloba. naTlad aris gamoxatuli mrwamsi. mwerloba ar aris niWiereba. ar
aris azrovneba. igi aris propaganda. propaganda ki SeuZlia yvelas, vinc icis
wera–kiTxva da esmis mocemuli direqtivis azri da mizani. sityvakazmul
mwerlobas eniWeboda skkp agitpunqtis funqcia“ (baqraZe 1990:43).
gasakviri araa, rom muSaTa gawvevis procesi proletaruli mwerlobis
aWaris organizaciasac Seexo. TbilisSi Seqmnili centraluri Stabis
(beniton buaCiZe, simon wverava, cekasa da profkavSirebis warmomadgenlebi)
Zalaufleba aWaris organizaciazec vrceldeboda. amitom, aqac
intenisiurad daiwyes muSaoba mwerlobis gamuSurebisaTvis. mSromelTa
masebTan dasaaxloeblad da maT proletmwerlobaSi gasawevrianeblad
fabrika-qarxnebsa da kolmeurneobebSi mweralTa brigadebi igzavneboda,
iqmneboda literaturuli wreebi, tardeboda literaturuli RonisZiebebi
da imarTeboda mecadineobebi: rkinigzis klubSi, muSaTa axali klubSi,
sapnis qarxanaSi, mkeravTa fabrikaSi, maudis qarxanaSi, axal abreSumis
qarxanaSi, depoSi, muSfakSi, sanapiro mtvirTavTa artelSi, baTumis navTob
gadamamuSavebel qarxanaSi, wylosnebis klubSi da sxv.
Sesabamisad, gasakviri aRaraa, rom parmen loria werilSi „saqarTvelos
proletmweralTa asociaciis 10 wlisTavi“ Tavis mowonebas cdilobs:
“amJamad aWaristanis ganyofileba aerTianebs 24 wevrs, umetesoba maTgan
proletaruli elementebia, nawilobriv dazgis muSebi. amJamad,
proletarul mweralTa muSaobis simZimis centri gadatanilia warmoebaSi.
organizaciis TiToeuli wevri mimagrebulia ama Tu im sawarmoze da Cabmulia
kultmuSaobaSi” (oboli 1931:#136).
rogorc vTqviT, muSaTa gawveva sakavSiro RonisZieba iyo da procesic
daaxloebiT erTgvarovnad mimdinareobda: tardeboda literaturuli
33
saRamoebi, pirdapir qarxnebsa da fabrikebSi yalibdeboda wreebi, romelTac
asociaciis aqtiuri wevrebi xelmZRvanelobdnen. yvela wres Tavisi
saxelwodeba hqonda da masSi muSebi iyvnen gaerTianebuli. Tavdapirvelad
orientacias iRebdnen Zvel, gamocdil mSromelebze, magram rakiRa maTgan
mwerlebi ver Seqmnes, axalgazrdebs miapyres imedis Tvali. Tumca
mwerlobisa arc imaT gaegebodaT ra da, bunebrivia, verc Seqmnes rame
Rirebuli.
muSebze mimagrebuli brigadebis Svidi punqtisgan Semdgari samuSao
ganrigi, naTlad warmoaCens am saqmianobis struqturasa da xasiaTs:
“1 – warmoebis gacnoba da muSebTan daaxloveba.
2 - literaturuli wreebis Camoyalibeba da xelmZRvaneloba.
3 – muSa-mrewvelebis gamomJRavneba da mozidva.
4 – muSaTa yofa cxovrebis Seswavla da mxatvrul nawarmoebebSi
Camoyalibeba.
5 – mowyoba warmoebebSi, literaturul gasamarTlebebis, TaTbirebis
garCeva mxatvrul nawarmoebebis, kedlis gazeTebTan kavSiris daWera da sxva.
6 – daxmareba literaturul saRamoebisa da disputebis mowyobaSi.
7 – daxmareba da sxva da sxva politikur kompaniebis CatarebaSi sx”
(fondis P - 928 ,anaweri 1, saqme 1, oqmi #68).
aWaraSi warmoebuli muSaoba centrisaTvis damakmayofilebeli ar
aRmoCnda. amitomac, 1930 wlis dekemberSi saqarTvelos proletarul
mweralTa asociacia aWaris ganyofilebas oficialuri weriliT mimarTavs
da meti aqtiurobisaken mouwodebs:
“saqar. pr. mwer. asociacia winadadebas gaZlevs, miiRoT energiuli
zomebi raTa asociaciis rigebSi Cabmuli iqnan damkvreli muSebi. am gawvevas
politikuri mniSvnelobis garda udidesi mniSvneloba aqvs asociaciis
Semadgenlobis gamuSurebisaTvis.
aucilebelia agreTve SeudgeT mosamzadebel muSaobas. sistematiurad
unda mogvawodoT cnobebi muSaobis msvlelobis Sesaxeb” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1 oqmi #166).
34
werilis miRebidan ramdenime Tvis Semdeg (1931 w. 25 aprili) aWaris
mweralTa kavSiris wevrebi dananebiT acxadeben, rom am drois ganmavlobaSi
“warmoebebSi muSebTan daaxloebidan SevZeliT mxolod 3 amxanagis gawveva
proletmwerlobaSi. momavlisTvis saWiroa ufro mWidro kavSirebis daWera
kedlis gazeTebsa da warmoebebTan” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1, oqmi
#14).
biuros warmoebebSi mimagrebuli amxanagebis muSaobis ukeT
warsamarTavad aWaris mweralTa kavSirs daevala gegmisa da kalendaruli
cxrilis Sedgena. am krebis Catarebidan 15 dRis Semdeg kavSiris wevrebi
kidev ufro kritikul Sefasebas aZleven muSebis mweralTa kavSirSi gawvevis
kampanias da miaCniaT, rom “asociacia jer kidev ar Sesdgomia seriozulad
damkvrelTa gawvevas mwerlobaSi” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme oqmi #1:15),
amdenad, kvlavac aqtualur sakiTxad rCeba is, rom “gansakuTrebuli
yuradReba mieqces aWareli axalgazrdobis da warmoebebidan muSebis
Semoyvanas prolet mwerlobaSi” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1).
muSaTa gawveva rom literaturis ganviTarebas veraferSi waadgeboda, es
albaT am saqmis iniciatorebisTvisac iqneboda cnobili, magram RonisZiebis
mizani ufro proletaruli kulturis propaganda iyo, romlis miRwevas ki
gansakuTrebuli niWi da literaturuli gemovneba ar sWirdeboda.
mwerlobaSi aWaridan gawveuli muSa–mwerlebi (pavle robaqiZe, xasan
gogitiZe, kote doxnaZe, kalenike rusaZe, daviT bajeliZe, simon saRareiSili,
daTiko TavarTqilaZe, leila ramiSili, zaqaria papukaSvili...) erTxans ki
codvilobdnen raRacas, magram bolos mainc usaxelod CamoSordnen muzaTa
sabrZanebels da arc vinme dainteresebula maTi proletaruli SemoqmedebiT.
sainteresoa da garkveuli TvalsazrisiT, gaugebaric, rom
proletaruli asociaciis aWaris organizaciis saqmianobas abrkolebda
usaxsroba. bolSevikebi TavianT ideologiur msaxurebs da propagandistebs
arc Tu iSviaTad anebivrebdnen xolme da am fonze gasakviricaa qronikuli
usaxsroba da beWduri organos uqonloba. amis erTi–erTi mizezi albaT
isicaa, rom asociaciis wevrTa mwerluri SesaZleblobebi umetes
35
SemTxvevaSi metad mdare iyo. maTi Semoqmedeba, sapropagando–proletarul
gemovnebasac ver akmayofilebda. albaT, amaze Tu mianiSnebdnen Tbilisidan
zemdgomi „amxanagebi“, roca fuladi daxmarebis Txovnas saqarTvelos
proletaruli mwerlobis asociaciis prezidiumis sxdomis (1928 wlis 13
Tebervali) aseTi dadgenilebiT pasuxobdnen:
“vinaidan asociacias am Jamad ara aqvs araviTari saSualeba amitom
baTomis ganyofilebas eTqvas uari finansur daxmarebaze. ecnobos amxanagebs,
rom pirvel xanebSi sakmarisia gaz. ”fuxaras” lit-furcelis sistematiuri
gamoSveba” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme #1:55).
1930 wlis 9 aprils Catarebuli saerTo krebis CanaweriT irkveva, rom
ganyofilebas araTu finansurad uWirs, sakuTari binac ki ar gaaCnia.
“imarTeboda lit. saRamoebi da lit gasamarTlebebi muSaTa ubnebSi da
xdeboda ara sistematiuraT mecadineoba saerTo lit krebebze
(sistematiurad krebebs xels uSlida ubinaoba)” (fondis P – 928, anaweri 1,
saqme 1 oqmi #35).
SevniSnavT, rom mweralTa kavSiris finansuri mdgomareoba arc 1932
wlis aprilis cnobili dadgenilebis da mweralTa gaerTianebebis
reorganizaciis Semdeg gaumjobesebula maincadamainc. miuxedavad araerTi
dadgenilebisa, problema erTxans kvlav gadauWreli rCeboda. male mwerlebi
ubinaod darCnen. amitomac iyo, rom parmen loria 1933 wlis 14 agvistos
lavrenti berias saxelze werils wers, romelSic aRwerilia aWaris
mweralTa kavSiris mZime ekonomikuri mdgomareoba.
“aWaristanis mSromelebi aRfrTovanebiT Sexvda aWaristanis mweralTa
kavSiris pirvel yrilobas, romelic saqarTvelos sabWoTa mwerlebTan
erTad Catarda gasul wels aWaraSi. adgilobrivma amxanagebma aqtiuri
monawileoba miiRes am yrilobis CatarebaSi, bevri sityva Tqves da Sepirebebi,
magram amiT damTavrda yvelaferi.
amis Semdeg erTi weli sruldeba... magram erTi kapeiki ar eZleva arc
xelfasisa da arc sxva saWiroebisaTvis. TviTon kavSiri moTavsebulia
migdebul adgilas, erT-erT bnel oTaxSi. pasuxismgebeli amxanagebi
36
ganaTlebis dargidan, saqalaqo komitetidan da sxva organizaciebidan
erTxelac ar kiTxuloben, erTxelac ar modian am organizaciaSi, ra xdeba,
ra muSaoba mimdinareobs aravis ainteresebs, oRond maT nu Seawuxeben...
mogaxsenebT ra amas, gTxovT aqedan gamomdinare, gaakeToT sazriani
daskvna, SeamowmoT Cems mier motanili magaliTebi da Tqveni avtoritetuli
sityva TqviT an sruliad gauSvaT aseTi organizacia aWaristanSi anda mas
mieces saSualeba iarsebos ara samarcxvinod, aramed saxelianad da kargad”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2).
garkveuli drois ganmavlobaSi biujeti ver mtkicdeba, usaxsrod
darCenili kavSiri saTanadod ver axerxebs muSaobas, ris gamoc mTeli rigi
mniSvnelovani sakiTxebi mougvarebeli rCeba (fondis P - 928 anaweri 1, saqme
2). mis dasaxmareblad gadawyvetilebas s. k. p. ceka 2 oqtombers Rebulobs.
swored, mis gansaxorcieleblad mwerlebi 1934 wlis 8 Tebervalis sxdomaze
adgenen:
“miRebul iqnas yovelgvari zomebi saTanado organoebis winaSe sakiTxis
dasmiT im finansuri valdebulebebis gasanaRdeblad, romelic s. k. p. ceka 2
oqtomberis 2 oqtombris dadgenilebis Tanaxmad unda micemoda
organizacias” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2, oqmi #17).
marTlac, xelmZRvaneli organoebis wyalobiT, 1935 wlis 11 ivnisidan
aWaris sabWoTa mwerlebis kavSiris balansze iricxeba p. meliqiSiliq quCaze
mdebare bina, romelic dRemde mis kuTvnilebas warmoadgens. am dRes
Sekrebil mwerlebs sasiamovno informacia parmen loriam gaacno (fondis P –
928, anaweri 1, saqme 2 oqmi #17).
am droidan organizacia met-naklebad axerxebs ekonomikuri
mdgomareobis gamosworebas, arsebuli monacemebis mixedviT, ekonomikuri
problemebi aqtualobas kargavs.
37
$. 3 saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris gayofileba
saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris ganyofileba, rogorc
aRvniSneT, Seiqmna 1932 wlis 23 aprilis sakavSiro dadgenilebis
safuZvelze, aWaris mweralTa sagangebo yrilobis (1932 w. 6 oqtomberi)
gadawyvetilebiT. Tu gaviTvaliswinebT, rom axali organizaciis
xelmZRvaneloba kvlavac proletaruli mwerlobis asociaciis yofili
wevrebiT iyo warmodgenili (Tavmjdomare daviT dumbaZe, moadgile – nestor
malazonia, p/mdivani – parmen loria), SeiZleba iTqvas, rom organizaciul
cvlilebas literaturis ganviTarebaze arsebiTi gavlena ar mouxdenia.
„araproletari“ mwerali maSindel aWaraSi TiTebze CamoiTvleboda. amitom,
axali organizacia ZiriTadad isev Zveli SemadgenlobiT Seivso. aq SeiZleba
mcire statistikac moviSvelioT: sagangebo yrilobaSi Semdegi adgilobrivi
mweralebi monawileobdnen: n. malazonia, p. loria, gr. gorgaZe, p. rurua, gr.
grigoria, i. jibuti, ak. manjaviZe, br. barabaZe, s. jorbenaZe, xuciSvili, n.
kandelaki, j. noRaideli, x. nakaiZe da g. SvangiraZe.
proletmwerlobis saqmianobiT ukmayofilo iyo partiac, mTavrobac da
kritikac. amitom gasakviri araa, rom reorganizacia miiCneoda ganaxlebisa
da ganviTarebis erT–erT safuZvlad. yovel SemTxvevaSi, magaliTad k.
yuraSvili, zemoxsenebuli dadgenilebis Suqze Semdegnairad afasebs
asociaciis muSaobas:
xelmZRvanelobis cudi muSaobiT da politikur SecdomaTa simravliT
xsnis g. yururaSvili zemoTaRniSnuli problemebis arsebobas da
gamosavals 1932 wlis 23 aprilis dadgenilebis miRebaSi xedavs. kritikosi
mimoixilavs im droisaTvis arsebul mdgomareobas da askvnis:
“asociaciis ganyofilebis muSaoba ver idga saTanado simaRleze da mis
saqmianobaSi adgili qonda mTel rig Semaferxebel defeqtebs: saq.
proletarul mwerlobam ver SeZlo saWiro ideuri da organizaciuli
xelmZRvaneloba ganexorcielebia aWaristanis ganyofilebaze da
daxmareboda masSi gaerTianebul kadrebis ideur SemoqmedebaTa zrdas. amave
38
dros aWaristanis ganyofilebis muSaobaSi adgili qonda im organizaciur,
politikur da uxeS SecdomaTa da damaxinjebaTa gamoxatulebas,
romlebiTac xasiaTdeboda ukanasknel wlebSi prolet mwerlobis
asociaciebis muSaoba, rogorc saqarTveloSi agreTve sxva mokavSire
respublikebSi.
xsenebul damaxinjebaT ganmeorebam da sustma organizaciurma
xelmZRvanelobam gamoiwvia is garemoeba, rom aWaristanSi mweralTa
organizaciam ver gaSala muSaoba saTanado siRrmiT da moculobiT rogorc
SemoqmedebiT, ise Teoriulsa da organizaciul dargSi.
amiT aixsneba udidesi CamorCeniloba, romliTac xasiaTdeba
aWaristanis mweralTa muSaoba aq gaSlil socialistur mSeneblobis
tempebTan SedarebiT” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme #2:15).
cekas dadgenilebis aWaraSi realizebis mizniT Seiqmna Svidkaciani
komisia (biuro), romlis SemadgenlobaSi Sevidnen: gr. suluxia
(Tavmjdomare), n. malazonia (moadgile), p. loria (mdivani), S. SublaZe, gr.
giorgaZe, d. dumbaZe da x. nakaiZe. biurom moamzada pirobebi sagangebo
yrilobis mosawvevad da warmoadgina axal gaerTianebaSi misaRebi 23 kacis
sia. eseni gaxldaT: vladimer Toria, nestor malazonia, sergo yufaraZe,
muxamed megreliZe, luba CxartiSvili, vladimer nasyidaSvili, parmen
loria, gigo basilaSvili, lavrenti ZimistariSvili, Salva cibaZe, grigol
grigoriani, giorgi SvangiraZe, Salva SublaZe, karlo arjevaniZe, ermile
SaraSiZe, parmen rurua, grigol SaraZe, iaSa jibuti, ivane askurava, grigor
gorgaZe, daTiko dumbaZe, jemal noRaideli da Salva ioseliani (fondis P –
928, anaweri 1, saqme 2).
nebarTvis misaRebad es sia gaegzavna saqarTvelos sabWoTa mweralTa
kavSiris sabWos prezidiums.
kavSirSi misaReb mweralTa nusxa winamorbedi siisgan mniSvnelovnad
gansxvavdeba. aq bevri axali saxea. amas kritikosi S. quriZe Semdegnairad
xsnida:
39
“momdevno istoriul periodSi – 1928-1934 wlebis manZilze aWaris
mweralTa Semadgenlobam Rrma cvlileba ganicada da safuZvlianad
gadaxalisda – mweralTa pirveli Taobis didi umravlesoba CamoSorda
literaturas – isini veRar akmayofilebdnen mkiTxvelTa gazrdil
moTxovnilebas.
...sagulisxmoa, rom proletarul mweralTa pirveli Taobis
warmomadgenelTa “ganTesvas” literaturidan raime TvalsaCino gavlena ar
mouxdenia mweralTa organizaciis raodenobriv Semadgenlobaze” (quriZe
1970:15).
sagangebo yrilobas Tbilisidan mwerlebis 15–wevrian delegaciasTan
erTad maswavleblebi, moswavleebi, dawesebulebebis TanamSromlebi,
damkvreli muSebi, komkavSiris aqtivi, partiisa da profkavSiris
warmomdagenlebi eswrebodnen. uSualod saqarTvelos sabWoTa mwerlebis
kavSiridan warmodgenili iyvnen Semdegi wevrebi: s. euli, b. JRenti, m.
javaxiSvili, v. gafrindaSvili, f. narouSvili, n. lorTqifaniZe, k.
lorTqifaniZe, k. kalaZe, t. tabiZe, n. miwiSvili, s. Ciqovani, p. CxikvaZe,
farnievi, maSaSvili da l. qiaCeli. xolo maspinZel ganyofilebas Semdegi
mwerlebi warmoadgendnen: malazonia, loria, gorgaZe, rurua, grigoria,
jibuti, manjaviZe, barabaZe, s. jorbenaZe, xuciSvili, kandelaki, jemal
noRaideli, xusein nakaiZe da SvangiraZe. yrilobis gaxsnis pativi qalaqis
sabWos Tavmjdomares mustafa CaxvaZes ergo. sapatio prezidiumis wevrebad
stalini, kalinini, molotovi, d. maxaraZe, l. beria, m. lorTqifaniZe,
voroSilovi da geurqovi airCies.
sandro eulma 23 aprilis dadgenilebasa da saqarTvelos sabWoTa
mwerlebis sagangebo yrilobis Sedegebze isaubra, xolo jibutma aWaraSi
organizaciis muSaobis sust mxareebze gaamaxvila yuradReba da
axladCamoyalibebul sabWoTa mwerlebis kavSirs moTxovna wauyena muSaobis
gardaqmnisa da axali kadrebis wamoyenebis Sesaxeb. igi warsulSi daSvebuli
Secdomebis gamosworebis optimalur gamosavlad miiCnevs zemoTaRniSnul
dadgenilebas. yuradRebas aqcevs aseve qarTveli klasikosi mwerlebis
40
dausabuTebel, uaryofiT Sefasebebs da cdilobs maT reabilitacias.
yuradRebis centrSi xvdeba aseve Tanamedrove mwerali mixeil javaxiSvili,
romlis Semoqmedeba sabWoTa realobisaTvis miuRebelia. prozaikoss
amjerad danaSaulad uTvlian “dampatiJes” daweras da mis gamosworebas
moiTxoven. mweralic Tavis gadasarCenad mzadaa dados piroba da
„gamoswordes“.
yriloba saqarTvelos sabWoTa mweralTa kavSiris aWaristanis
ganyofilebis biuros irCevs d. dumbaZis, a. nakaiZis, n. malazonias, g.
gorgaZis da p. lorias SemadgenlobiT, xolo kandidatebad: g. grigoriansa
da S. SublaZes asaxeleben. aseve iqmneba sarevizio komisiac, romlis
wevrebad gvevlinebian: l (laSa) jibuti, p. rurua da jorbenaZe.
rac Seexeba yrilobis rezolucias, igi am epoqisaTvis tipuri
dokumentia. masSi “leninuri nacionaluri politikacaa“ naxsenebi
klasobrivi mtrebis gaafTrebuli „winaaRmdegobebic“, „politikuri
Secdomebic“, „socialisturi mSeneblobis tempebic“, muSaTa klasis
msoflmxedvelobac da sxv. cxadia, aqvea miTiTebebi muSa-axalgazrdobisa da
kolmeurneebis wridan kadrebis dawinaurebis, Teoriuli donisa da
mxatvruli ostatobis amaRlebis Sesaxeb.
sainteresoa, rom 1932 wlis 7 dekembris krebis oqmis Canaweris mixedviT,
saqarTvelos sabWoTa mwerlobis aWaristanis ganyofilebaSi
gasawevrianeblad mzaoba 26 mweralma gamoxata da maTgan dadebiTi pasuxi
mxolod 21 kandidatma miiRo. mweralTa Sefasebis axali kriteriumisaTvis
Seusabamo aRmoCdnen vladmier Todria, vladimer nasyidaSvili, Salva
ioseliani, gigo basilaSvili, arjaveniZe (saxeli ucnobia).
saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris ganyofilebis saorganizacio
saqmianoba imJamindeli wesis da rigis farglebs ar scildeboda.
ganyofileba partiisa da mTavrobis direqtivebis Sesabamisad gansazRvravda
aqtualur Temebs da avalebda mwerlebs am Temebze muSaobas, zrunavda
gamomcemlobis sakiTxebze, cdilobda mweralTa sayofacxovrebo pirobebis
gaumjobesebas. ZiriTadi funqcia mainc wevrTa ideur–politikuri simtkicis
41
uzrunvelyofa iyo. am saqmianobis zogadi suraTis warmosaCenad aq oriode
magaliTis moyvaniT davkmayofildebiT.
ganyofilebis gamgeobam araerTxel dagmo a. ServaSiZis, rogorc
gamousworebeli kombinatoris da spekuliantis saqmianoba, erTxans aWaraSi
muSaobac aukrZala da repertuaridan moxsna misi piesa „baxtrioni“. Tumca
mogvianebiT, 1945 wlis 30 maisis gamgeobis sxdomaze mainc miiRes kavSiris
wevrad” (fondis p – 228, anaweri 1, saqme 2, oqmi#201).
kavSirSi miiRes agreTve Salva SublaZe da kapiton rusiZe, miuxedavad
imisa, rom am ukanasknelis mimarT seriozuli SeniSvnebi hqondaT. gamgeobis
azriT, mas aklda TavdaWeriloba, kolegialoba, Tavmdabloba da
Tavazianoba. amitom, miRebiT ki miiRes, magram urCies, Tavi daenebebina
yoyoCobisa da ampartavnobisTvis (fondis p – 228, anaweri 1, saqme 2, oqmi
#190).
arsebuli winaaRmdegoba didad ver arRvevda aWaris mweralTa idilias.
cxadia, aq „idilia“ pirobiTi terminia. cxare idelogiuri brZolebi
aWaraSic igrZnoboda, magram baTumSi is ar iyo Tbilisis dari gaqanebisa. aq
literaturul mimdinareobebs Soris ideologiuri da esTetikuri
winaaRmdegobebis gamoZaxiliRa aRwevda. 30–iani wlebis represiebis
masStabic naklebi iyo, magram es yvelaferi upirvelesad organizaciis
sisustiT iyo gamowveuli, Torem “komunizmis mSeneblebs” SemarTeba ar
akldaT.
1937 wlis represiebi baTumsac Seexo. Tbilisis kvaldakval, aqac
imarTeboda krebebi, sadac gamohqondaT mrisxane rezoluciebi. magaliTad,
baTumSi 1937 wlis 1 aprils gamarTul krebas mwerlebi saqarTvelos
sabWoTa mwerlebis kavSiris centraluri gamgeobidanac eswrebodnen.
moxseneba poetma vaso gorgaZem gaakeTa. am ukanasknelma sabWoTa
literaturis Semdgomi ganviTarebisaTvis saWirod scno xalxis mtrebis
winaaRmdeg brZolis dawyeba, SekrebilT gaacno “kontrevoluciur
trockistTa da memarjvene garewarTa ZirisgamomTxreli muSaoba”.
miwodebuli informacia yvelasaTvis gasagebi aRmoCna, kiTxvebi mxolod
42
grigorians gauCnda, romlis gamosvlac kontrevoluciur qmedebad
CaTvales, misi saqcieli d. dumbaZem mkacrad gaakritika da SekrebilT
ganumarta:
“grigorianis layboba bosiakobisa da bogebis Sesaxeb aris ciliswameba
did rusis xalxze, im xalxze, romelmac msoflios misca geniosi lenini,
msoflio kulturis mwvervali leninizmi – kacobriobis CiraRdani,
msoflios mSromelTa umZlavresi iaraRi gamarjvebisaTvis” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 2).
unda aRiniSnos, rom am periodis sxdomebze naklebad exebian
adgilobrivi organizaciis wevrebs, ufro mTel qveyanaSi mimdinare
movlenebze msjeloben, mihyvebian xolme gazeT „komunistis“ mowinaveTa
masalebs da mrisxaned gmoben „trockistebs“ Tu kontrrevolucionerebs.
isic cxadia, rom 30–iani wlebis represiebi usisxlod verc aWaraSi
Caivlida. pirveli msxverpli rogorc Cans, axalgazrda da imedismomcemi
poeti laSa tbauria (lavrenti ZimistariSvili).
mogvianebiT laSa tbauri kritikam Seafasa, rogorc axali Taobis
imedismomcemi Semoqmedi. kerZod, S. quriZe werda: “gansakuTrebiT
sasixarulo iyo, rom am periodSi aWaris literaturas Seemata sami niWieri
poeti: m. varSaniZe, S. ioseliani da l. ZimistaraSvili (tbauri), romelTa
bedi Semdgom sxvadasxvanairad warimarTa: Tu erTi dResac nayofierad
muSaobs, meore did samamulo omSi daiRupa, mesame ki – 1937 wels” (quriZe
1970:20).
laSa tbauri 1935 wlis 14 oqtombers garicxes samwerlobo
organizaciidan. am sxdomaze sxva sakiTxi arc ganuxilavT da
gadawyvetilebac erTxmad miiRes. revaz kverenCxilaZis mier mopovebuli
masalebis safuZvelze irkveva, rom axalgazrda poetis winaRmdeg
mimarTuli kampania 1934 wels daiwyo. misi moRalateobrivi qmedebebi
daukavSires 1932-34 wlebSi baTumeli moswavleebis saqarTvelos istoriis
da qarTuli poeziis SemswavlelTa wres, romelic dimitri ZimistariSvils,
43
SoTa goguasa da pavle morCilaZes aerTianebda. wrem 2-3 Tve iarseba mxolod,
Tumca es dro sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, rom aWaris politsammarTvelos
antisabWoTa qmedebebSi SemCneuli moswavleebi daepatimrebina.
lavrenti ZimistariSvili am wris wevri ar yofila, magram misi da sxva
axalgazrdebis patriotuli ganwyoba gaxda mizezi maTi am wresTan
dakavSirebisa. isini 1935 wels daapatimres. laSa tbauri gadasaxlebaSi
daiRupa.
1937 wels represiebs Seewira memed abaSiZe. igi 1937 wlis 12 ivliss
daapatimres. sabraldebo daskvnaSi ewera: 1934 wlis saajanyebo k/r
nacionaluri teroristuli organizaciis „nacionaluri partiis“
xelmZRvanelma grigol ermiles Ze laRiZem gadaibira da xelmZRvanel
komitetSi Seiyvana... sul male, 1937 wlis 17 seqtembers memed abaSiZes
sikvdili miusajes (kverenCxilaZe 2007:260).
rac Seexeba sakuTriv saliteraturo process, unda iTqvas, rom
mwerloba erTianad gadaerTo ra sapropagando saqmianobaze, Tavisufali
Semoqmedebis adgili naklebad darCa. socialisturi sazogadoebis
urTierTobis wesi da rigi, komunizmis mSeneblobis gzebi da meTodebi,
Sesabamis terminologiasTan erTad, mwerlobaSic damkvidrda. amieridan
mwerlebi iRebdnen valdebulebebs, asrulebdnen gegmebs, an misi
SeusruleblobisaTvis kritikis qarcecxlSi exveodnen, iwvevdnen erTmaneTs
socialistur SejibrebaSi, moZRvravdnen CamorCenilebs da a. S. akaki
baqraZis samarTliani SeniSvniT, am pirobebSi mwerloba gaigivebulia aguris
damzadebis erTian procesTan, mwerloba miCneulia mexamled, rasac
SeukveTav, imas dagimzadebs (baqraZe 1990:44). es sayovelTao procesi iyo,
damaxasiaTebeli mTli sabWoTa mwerlobisaTvis da bunebrivia, misi nawilis
– aWaris mweralTa organizaciisaTvisac. aqac iRebdnen mwerlebi
valdebulebebs. sailustraciod moviyvanT ramdenime magaliTs mweralTa
krebebis oqmebidan.
44
1933 weli: “amxan. ZimistariSvili. vRebulob valdebulebas davwero
erTi moTxroba skolis cxovrebidan, sanavTo da komunalur teqnikumSi
Camovayalibo literaturuli wre da vuxelmZRvanelo.
amx. doxnaZe. Camovayalibo literaturulo wre qalaqis sabWos muSa-
mosamsaxureTa Soris da vuxelmZRvanelo, aseTive wre Camovayalibo pirvel
sabWoTa mamulSi, davwer erT piesas citrusis Sesaxeb.
amx. e. SaraSiZe. vRebuleb valdebulebas davwero erTi piesa aWristanis
cxovrebidan 1905 wlis istoriul masalebze.
amx. malazonia. vRebulob valdebulebas davwero poema aWaristanis
cxovrebidan. viwvev amx. l. SaraSiZes...
amx. SaraSiZe. vRebulob valdebulebas davwero moTxroba aWaristanis
cxovrebidan.
amx. Sengelia. davwerav moTxrobas awhesis mSeneblobidan” (fondis P –
928, anaweri 1, saqme 1, oqmi #33).
“aWaristanis bavSvTa cxovrebidan jer araferi dawerila da es
garemoeba gvavalebs Cven davrazmoT yuradReba aqeTken. Cven gvaqvs
yovelgvari SesaZlebloba SevqmnaT aWaristanis bavSvebisaTvis Sesaferisi
literatura. aq moiZebnebian Zalebic, romlebsac SeswevT Zala imuSaon
sabavSvo literaturaze”(fondis P – 928. anaweri 1, oqmi #32).
1937 weli: “daevalos amxanagebs imuSaon arCevnebisadmi miZRvnili
Temebze da gamoaqveynon gaz. “sabW. aWaraSi” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2,
oqmi #15).
1938 weli: “sityvebiT gamovidnen: malazonia, rurua, ioseliani,
varSaniZe. gamosuli amxanagebi kisruloben aqtiur monawileobis miRebas
arCevnebisaTvis samzadisSi.
n. malazoniam ikisra daweros leqsi arCevnebisadmi moTxovnili.
aiyvanos debulebis Semswavleli wre, gamovides saarCevno krebuli
leqsebiT.
45
S. ioseliani valdebulebas Rebulobs daweros leqsi arCevnebisadmi
miZRvnili. moawyos arCevnebisadmi miZRvnili radio gadacema, gamovides
leqsebiT saarCevno mosamzadebel krebebze.
p. rurua, m. varSaniZe, kisruloben arCevnebisadmi moZRvnil leqsebis
daweras.
p. loria kisrulobs mxatvrul werilebis daweras arCevnebisadmi
miZRvnils, leqsebiTa da sityvebiT gamosvlas saarCevno mosamzadebel
krebebze.
daadgines: gamosul amxanagebis mier nakisri valdebulebebi Setanil
iqnes oqmSi da daevalos TviTeul maTgans misi Sesruleba saarCevno
mxaresTan dakavSirebiT gamocemul iqnes literaturuli gverdi gazeT
,,sabWoTa aWarasTan” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2, oqmi #5/21).
1949 weli: “amx. loria aRniSnavs, rom mimdinare wlis 29 marts sruldeba
amx. l. p. berias dabadebidan 50 weli. qarTveli xalxi siyvaruliTa da
aRfrTovanebiT aRniSnavs Tavisi sayvareli Svilis – didi stalinis
saxelovani mowafis am saiubileo TariRs. Cven - aWarSi momuSave mwerlebmac
unda vTqvaT Cveni sityva. SevqmnaT amxanag l. p. beriasadmi miZRvnili
mxatvruli nawarmoebebi.
1950 weli: ,,saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis 30
wlisTavTan dakavSirebiT 25 TebervlisaTvis gamoSvebul iqnas
literaturuli almanaxi, risTvisac aqedanve mieces dakveTa amxanagebs
imuSaon SerCeul Temebze da dasrulebuli nawarmoebebi warmoadginon ara
ugvianes a/w. 31 dekembrisa.
daevalos amxanagebs daweron mxatvruli narkvevebi, leqsebi, novelebi
da gadascen redaqciebs dasabeWdad” (fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2, oqmi
#20) da a. S.
dasasrul, unda SevexoT kidev erT saWirboroto Temas:
postrevoluciur periodSi komunisturi partia cdilobda adgilobrivi
mosaxleoba aqtiurad CaerTo „socialisturi mSeneblobis“ procesSi. amiT
igi erTi mxriv, bolSevikuri msoflmxedvelobisa da suliskveTebis
46
danergvas cdilobda, meore mxriv, TurqeTis socialuri Tu politikuri
gavlenis aRmofxvras. am ukansaknel miswrafebaSi dasaZraxi araferia, magram
savalalo is iyo, rom bolSevikuri politika garkveuli TvalsazrisiT
aWaris mosaxleobis saerTo qarTuli sazogadoebisgan gamoyofasac
gulisxmobda. amis erT–erTi safuZveli iyo aWarelis, rogorc erTnikuri
erTeulis calke aRiareba. 1939 wlamde gaicemoda pasporti, romelSic
erovnebaTa grafaSi calke iyo gamoyofili „aWareli“. es tendencia,
bunebrivia, asaxulia sxva oficialur dokumentebSic da maT Soris
mweralTa kavSiris oqmebSic.
kavSiris saarqivo dokumentebSi daculia proletmweralTa asociaciis
aWaristanis ganyofilebis wevrebisa da kandidatebis sia, romelSic
gamijnulia qarTveli da „aWareli“ erovnebis mwerlebi. kerZod, pirvel
kategorias miekuTvnebian: Salva arTilayva, zaqaria gremi, nestor
imedaSvili, parmen loria (p. oboli), Tamara leJava, vasil maxaraZe, nestor
maniZe, permen odiSeli, irakli feraZe, gia qemxaZe, lado SaraSiZe, grigol
SaraSiZe, simon jorbenaZe, ilia jibuti, barnaba TadumaZe, ivane askurava da
pavle mamalaZe. erovnebiT aWarels moixsenieben: xasan gogitiZes, jemal
noRaidels, ali qaTamaZesa da xevseT TxilaiSvils (fondis P – 928, anaweri 1,
saqme 1, #65).
saqarTvelos proletaruli mwerlebis asociaciis aWaris
ganyofilebis pasuxismgebeli mdivani nestor malazonia aWarolqkomis
kultprganyofilebis ganyofilebis gamgis saxelze momzadebuli
moxsenebaSi aRniSnavs:
,,1927 wlidan aWaristanSi daarsebulia saq. prolet. mwralTa
asociaciis ganyofileba, romelsac yavs biuro da awarmoebs muSaobas.
ganyofileba aerTianebs 23 wevrs /maTSi 4 aWarelia/” (fondis P – 928,
anaweri 1, saqme 1, #64). unda aRiniSnos, rom amave 30–ian wlebSi (pasporti
sabWoTa kavSirSi 1932 wlidan SemoiRes) oficialuri aRricxva aWaris
mosaxleobis eTnikuri kuTvnilebisa ar yofila erTgvarovani. vis „aWareli“
ewera, vis „qarTveli muslimani“, vis kidev „qarTveli“. es mavne praqtika mere
47
da mere gamosworda, Tumca aWarlebis calke erovnebad moxseniebis inercia
sabWoTa Tu postsabWoTa ruseTSi ukanasknel xanebamde ar moSlila.
48
Tavi III. XX saukunis 20-iani wlebis baTumis
saliteraturo presa
meoce saukunis ociani wlebis baTums gansakuTrebiT rTul
pirobebSi uxdeboda cxovreba. gasakviri araa, rom arsebuli reJimis
pirobebSi mxatvruli literatura bunebrivi gziT veRar viTardeboda da
sabWoTa ideologiisagan Tavisufal literaturul Jurnal-gazeTebs
arseboba gauWirdeboda.
20-iani wlebis baTumi saliteraturo gamocemebiT Raribia.
saxelisuflo presaSi upiratesad ibeWdeba ideologiuri, sapropagando
xasiaTis mxatvruli produqcia. 1921 wlis 19 martidan gamodioda gazeTi
“uwyebebi”, 1922 wlis 1 ivnisidan mas ewoda ,,proletaruli brZola, 1923
wlis 18 martidan 1924 wlis 18 martamde es gazeTi gamodioda ,,brZolis”
saxelwodebiT, amis Semdeg, 1929 wlis 17 martamde _ ,,fuxaras” saxeliT.
Semdeg daerqva ,,sabWoTa aWaristani”, 1936 wels ki (6 Tebervali, #30) _
,,sabWoTa aWara”. saliteraturo Jurnal-gazeTebis ricxvi ki mcirea,
tiraJi SezRuduli, zogierTi maTganis mxolod erTi nomeri gamoica da
droTa ganmavlobaSi bibliografiul iSviaTobad iqca. ideologiuri da
sabWoTa cenzurisagan dakavSirebuli problemebis garda, S. quriZe
miuTiTebs sxva mizezebis Sesaxeb, ris gamoc uWirda maSin saliteraturo
presas arseboba. kerZod, kritikosi wers:
- ,,baTumSi ar iyo saxelmwifo gamomcemloba, ar gamodioda arc erTi
literaturuli Jurnali an gazeTi. marTalia, drodadro mweralTa esa
da Tu is jgufi uSvebda literaturul Jurnalebs, magram kadrebisa da
literaturuli produqciis simciris gamo isini erTi-ori nomris
gamosvlis Semdeg arsebobas wyvetdnen” (quriZe 1970:5).
XX saukunis 20-ian wlebSi baTumSi gamoicemoda:
1. ,,poeziis dRe”. 1921 wlis 29 aprils gamarTulma mweralTa krebam
miiRo gadawyvetileba, qarTuli poeziis dRisadmi miZRvnili gazeTisa da
saliteraturo-samecniero Jurnalis gamocemisa. saredaqcio kolegiaSi
gaerTiandnen: sandro CaCikaSvili, simon weveli (gaCeCilaZe). 7 maiss
mkiTxvelma aWaris saxalxo ganaTlebis xelovnebis ganyofilebis mier
gamocemuli oTxgverdiani gazeTi ,,poeziis dRe” miiRo (Jurnali aRar
49
gamosula), romlis baTumSi gamocema mniSvnelovani faqtia: rogorc
cnobilia, qarTvel mweralTa II yrilobaze, 1920 wlis 4 aprils dawesda
poeziis dRe – 7 maisi. am dRis aRsaniSnavad gamoica erTdrouli gazeTi
,,poeziis dRe”. (CoxaraZe 1997:51) aseTi gazeTi TbilisSi weliwadSi
erTxel, 7 maiss, mweralTa kavSiris saxeliT ramdenime wlis
ganmavlobaSi gamoicemoda. poeziis dRe baTumSic aRiniSneboda da
gazeTic ibeWdeboda. pirveli nomeri, rogorc vTqviT, 1921 wels gamoica,
meore - 1922 wlis 7 maiss, mesame – 1923 wels. samive nomeri dakargulia,
erT-erTi nomris Sesaxeb garkveuli informacia arsebobs, kerZod, gazeTi
,,komunisti” iuwyeba:
,,redaqciam miiRo q. baTumSi gamocemuli gazeTi ,,poeziis dRe”.
gazeTSi monawileoben: barnovi vasili, tabiZe galaktioni, kasraZe d.,
gafrindaSvili valerian, quCiSvili g., vardoSvili xariton, nadiraZe k.,
yifiani i., kapaneli k., cvarnami d., da sxva. gazeTSi moTavsebulia
agreTve tragikulad gardacvlili axalgazrda poetis kikna-fSavelas
daubeWdavi leqsi.”
2. ,,kandeli”. cnobilia, rom 1922 wels baTumSi gamovida
saliteraturo Jurnali ,,kandeli”. gazeTi ,,proletaruli brZola” 1922
wels 469-e nomerSi aqveynebs informacias mweralTa yovelTviuri
Jurnalis gamosvlis Sesaxeb:
,,kviras, 11 ivniss baTomSi gamova yovelTviuri samxatvro
saliteraturo Jurnali ,,kandeli” pirveli nomeri.
JurnalSi moTavsebulia gal. tabiZis, s. abaSelis, oboli muSis da
al. blokis suraTebi. JurnalSi monawileoben (rigze) g. tabiZe, s.
abaSeli, g. quCiSvili, S. janberiZe, oboli muSa, abrami, dariali, T.
sixaruliZe da d. kasraZe. Jurnali sufTad aris gamocemuli da Seicavs
32 gverds” (,,proletaruli brZola” 1922:#469).
,,kandelis” arsebobis Sesaxeb informacias vxvdebiT r.
kverenCxilaZis wignSi ,,saqarTvelos mweralTa kavSiri 1917-1982”
(kverenCxilaZe 1983:379) da d. baqraZis cnobarSi ,,qarTuli periodika 1800-
1945”, ,,bibliografiaSi” (baqraZe 1946:70) sxva informacia Jurnalis
Sesaxeb ver movipoveT. dasaxelebuli avtorebisgan gamomdinare SeiZleba
50
Jurnalis literaturuli poziciisa da mimarTulebis Sesaxeb mxolod
garkveuli warmodgenis Seqmna.
3. ,,aspirozi”. 1923 wels gamovida yovelkvireuli saliteraturo,
samecniero da sainformacio gazeTi ,,aspirozi”. Tebervlidan ivlisamde 5
nomeri daibeWda. saqarTvelos erovnul biblioTekaSi mxolod erTi, 3
martis mesame nomeri iyo daculi. ,,aspirozSi” ZiriTadad g. leoniZis, i.
xonelis, k. kapanelis, Wanturias da sxvaTa leqsebi da werilebi
ibeWdeboda. redaqcia internacionalistis quCaze, #23-Si mdebareobda.
,,aspirozis” mesame nomerSi warmodgenili avtorebidan baTumSi
moRvaweobdnen gr. nucubiZe da n. zomleTeli. meTauri werili
,,mecniereba da poezia” ekuTvnis k. k. –s (konstantine kapanels? m. T). gr.
nucubiZis statia ,,yanwelebi Ziebis gzaze”, n. zomleTelis ,,gurias”, g.
leoniZis ,,stefane malarme” da leqsi ,,aznaur asuls”. darialis
fsevdonimiT ibeWdeba oqtav mirbos Targmani ,,ganaTlebuli velurebi”,
xolo maruTa Suamdinarelis fsevdonimiT ioseb griSaSvilis leqsi -
,,meris werili”.
apolitikuri Jurnalis ZiriTad Tematikas gansazRvravs im
droisaTvis arsebuli literaturuli procesebi. k. k. wminda xasiaTis
poezias ganixilavs da mecnierebasTan mimarTebaSi warmoadgens. misTvis
miuRebelia kvlevaze dayrdnobili leqsi. marTalia, es ukanaskneli
mecnierebis wiaRSi warmoiSoba, magram misgan radikalurad gansxvavdeba.
avtori cdilobs, Tavi daaRwios gonsa da inteleqts da grZnobebis
samyaroSi dasaxldes.
,,poezia elviuri gamokrTomaa sulis Relvis, dinamiuri amoZaxilia
msoflio ritmis: poezia ideebis ferxulia grZnobis sasaxleSi; poezia
tanjuli sulis sxivosani akvamlebaa – sevdis simfonia tanjvis
samrekloSi
poezia siRrmis xilvaa da gancda maradobis” (k. k. 1923:1).
am gancdaTa erTgvari gagrZelebaa gazeTis furclebze
gamoqveynebuli leqsebi. poetebis muzis sagani socialisturi samyaros
aRmSenebeloba da sabWoTa “mamebi” ki ara, aramed mSobliuri guria,
qalis silamaze da a. S.
51
4. ,,ispiri”. 1924 wels, baTumSi gamoica orkvireuli samxatvro-
saliteraturo da samecniero Jurnali ,,ispiri”. redaqcia moTavsebuli
iyo internacionalis (axlandel memed abaSiZis) quCaze, #2-Si,
aleqsandre esakias kuTvnil binaSi. Jurnalis redaqtori gaxldaT poeti
da dramaturgi viqtor gabeskiria.
saredaqcio werilSi Camoyalibebulia Jurnalis kredo, miznebi da
amocanebi. niSandoblivia, rom avtorebi cdiloben, SeZlebisdagvarad
gverdi auaron epoqis ideologiur moTxovnebs da “ispirs” miznad
dausaxon ara gabatonebuli politikuri Zalisa da idealebis, aramed
zogadad qarTuli sityvis samsaxuri. werilSi vkiTxulobT:
,,JurnalisaTvis dagrovili masalebi mravalferovania, mravalgvari
saxeebi da ideologia, bevri SeiZleba sruliad moklebuli
,,Tanamedroveobis esTetiur gagebas”, magram vambobT: yoveli xati
mSobliur xelovnebis taZridan CvenTvis Zvirfasia. aqedan modis
qarTuli kulturis restavracia.
vfiqrobT: qarTuli literaturis ideologni instiktiurad mainc
mivlen im daskvnamde, rasac mohyveba partizanul omis saboloo
likvidacia.
rogorc aq dagrovili masalebidan Cans, Cven sruliad Sors
vsdgevarT mweralTa diferenciisagan, gviyvars qarTuli kulturis
mTliani saxe. arsebul literaturuli Skolebis gareSe dgomac
gvaSorebs gansakuTrebul principebsac da am rigad gvrCeba mxolod
siyvaruli qarTuli xelovnebisadmi” (quriZe 1970:4).
,,ispiri” mcire formatis, ormocdarvagverdiani Jurnalia sakmaod
saintereso avtorebiTa da literaturuli produqciiT. kerZod, aq
dabeWdilia saredaqcio werili ,,meTauri”, kuSa RoRoberiZis ,,ulianov”,
ioseb griSaSvilis ,,pauza”, stefan georges leqsis “litanias”
konstantine gamsaxurdiaseuli Targmani, kote mayaSvilis ,,axalgazrda
qals”, dutu megrelis “Sen giyvars deda...” miSel galoris ,,locva
sonetSi”, grigol grigoriancis ,,warsulidan”, viqtor gabeskirias
,,xatije”, leo qiaCelis ,,landebi”, dia Cianelis ,,baTomis qronika”, Salva
dadianis ,,sasaxle”, grigol nucubiZis ,,ymawvili wiTel mantiaSi”, Salva
gomarTelis ,,Cveni Teatri” emil valdis ,,qarTuli Teatri aWaraSi”,
52
“bibliografia da qronika”. mimoixilavs da afasebs ra samwerlo
asparezze am droisaTvis arsebul mdgomareobas, ,,ispiri” cdilobs,
gaemijnos mxatvruli literaturis sabWoTa ideologiis sayrden Zalad
qcevis process, winaaRmdegia erovnuli mwerlobis socialisturiT
Canacvlebisa.
,,ispirs” adanaSaulebdnen antisabWoTa msoflmxedvelobis gamo.
antisabWoTa msoflmxedvelobad ki kritika imas miiCnevda, rom Jurnalis
gamomcemlebisaTvis mTavari da Rirebuli iyo erovnuli kulturuli
memkvidreoba, qarTuli mwerlobis erTianoba da ara misi dayofa
klasobrivi, politikuri Tu esTetikuri niSniT. gamomcemlebi arc imas
uaryofdnen, rom maT mier gamoqveynebuli masalebi ar pasuxobda sabWoTa
literaturul-esTetikur normebs. sabWoTa cenzuras, cxadia, ar
gamoepareboda im droisaTvis sakmaod Tamami pozicia. amas isic daemata,
rom pirvel nomerSi adgilobriv mweralTa Txzulebebi TiTqmis ar
gamoCenila. swored, zemoxsenebul problemaTa Sefasebas cdilobs S.
quriZe naSromSi ,,mxatvruli sityvis ganviTareba aWaraSi”: “ispiri”
gulwrfelad eZebda bloks proletarul mwerlobasTan, cdilobda
erTiani frontis Seqmnas qarTuli kulturis ,,saerTo” interesebisaTvis.
magram bloki proletmwerlobasTan da ,,literaturuli Skolebis kareSe
dgoma”, gansakuTrebuli principebisgan daSoreba, erTmaneTTan
SeuTavsebeli iyo da ,,ispirma” dabadebisTanave Sewyvita arseboba, miT
umetes, rom igi ar idga mkvidr adgilobriv niadagze da ZiriTadad
Tbilisel mweralTa literaturuli produqciiT sargeblobda” (quriZe
1970:7).
ra Tqma unda, adgilobriv mwerlebTan TanamSromlobis moTxovna
savsebiT bunebrivi da logikuri iyo, magram isic cxadia, rom sabWoTa
cenzura Jurnals ar apatiebda socialisturi principebidan gverdze
gadgomas, Jurnal ,,kavkasionis” winaSe qedis moxras, ,,akademiuri
asociaciis” da saerTod, im droisaTvis arsebuli yvela literaturuli
skolis aRiarebas.
Jurnali ,,ispiri” ,,iyo, Tu SeiZleba iTqvas ,,akademiuri asociaciis”
Jurnal ,,kavkasionis” erTgvari damateba. garda imisa, rom misi avtorebis
umravlesoba (i. griSaSvili, k. gamsaxurdia, k. mayaSvili, l. qiaCeli, S.
53
dadiani da sxv.) ,,akademiur asociacias” ekuTvnoda, ,,ispiris” redaqcia
qeba-didebas asxamda ,,kavkasions” da igi miaCnda im kibis marmarilos
safexurad, romelsac qarTuli mwerloba unda aeyvana ,,zeviT, umtvero
TovliT Semosil kavkasionze”. redaqcia gulwrfelad amtkicebda,
TiTqos qarTul mwerlobas imxanad ise araferi esaWiroeboda, rogorc
simSvide: “ara brZola, aramed naTesaoba da mironi” (meTauri 1924:6).
,,ispiris” pirveli da erTaderTi nomeri oTxi ganyofilebisagan
Sedgeba, esenia: poezia, proza, Teatri da bibliografia. unda aRiniSnos,
rom mxatvruli produqciis Tematikac da ganwyobac cxadyofs “ispiris”
antiproletarul paToss. aq dabeWdili leqsebisa Tu prozauli
Txzulebebis Tematika ZiriTadad, religiur-patriotulia an satrfialo.
ganwyoba _ pesimistur-dekadenturi. aRsaniSnavia, rom arc Tu iSviaTad
TvalsaCinoa miniSneba 20-iani wlebis saqarTvelos satkivarze. albaT,
amitom Tu SearCia gamsaxurdiam saTargmnelad stefan georges “litania”:
,,didia wuxili
sulisa Cemisa.
movdivar ufalo
isev Sens saydarSi…
mogvxede ufalo
gvixseni, gvixseni
mogvmadle ufalo
kurTxeva Seni” (george 1924:11).
xolo kote mayaSvilis “axalgazrda qals” pirdapir exmianeba akaki
wereTlis cnobil leqss “aRmarT-aRmarT”. aqac Riad ikiTxeba samSoblo-
satrfos akakiseuli alegoria da ”mters monebebuli” qveynis satkivari:
,,Sesdeg! frTxilada! minda viyviro,
minda gekveTo Sens mters mquxared
da Sen ki... Sena... mwared gitiro!
daiRupebi Cems Tvalis wina...
isev sjobs, turfav, me gaviwiro!
guls mounaxo saflavSi bina...
Cemis sikvdil iT Sen... Sen gitiro”
(mayaSvili 1924:13).
54
satrfialo motivi yovelTvis rodi ukavSirdeba samSoblos Temas,
Tumca TvalsaCinoa sevda da naRveli, melanqolia da sasowarkveTa, Rame
da martooba, locva da ocneba:
,,me miyvars locviT aTrToleba Seni saxelis,
macxovris xatTan samduravi isev Cems Tavze.
mawvalebs RamiT cru landebis gamoZaxili...
cremli Senze – me TvalebSi ver movaTavse.
davdivar marto yru oTaxSi giJi da mTvrali...
nestian sanTlebs xatebis win isev avanTeb;
sulidan: sevda firuzebad Cumad davTvale...
da fiqri Senze nisliani Rames gavande” (galori 1924:8).
miSel galores leqsSi “locva sonetSi” melanqolia
ukiduresobamde midis, dekadenturi ganwyoba TviTmkvlelobis survilSi
mJRavndeba:
,,cecxlian Tvalebs mwuxarebiT Senze eTia,
iyo: sifiTre civ bageze, RamiT, dumilSi...
dRes: Zveli xsovna, TviTmkvleloba: wamiT;
Tu viSvi” (galori 1924:8).
ioseb griSaSvilis leqsi TiTqos ufro laRia, Tumca moWarbebuli
tkivili aqac sagrZnobia:
,,quCa moelis mTvares naxevars,
sulis sardafSi ar dadis qari,
me daveCvie leqsis daxevas
vingrevi cixe naqalaqari.
damwifda wigni, sityva qarTuli
veRar avasxi, ver avamZive” (griSaSvili 1924:10).
“vingrevi cixe naqalaqari” epoqis suliskveTebiT nakarnaxevi
mxatvruli saxea uTuod, miTumetes, rom sikvdilis Tema arc griSaSvilis
“ispirSi” dabeWdili leqsisTvisaa ucxo:
“meubnebian: asjer, aTasjer,
surviloT veRar gaiRimebo!
kapasi kbiliT ZarRvi gadasWer,
55
rom sicocxleSi kidev imefo.
gza sikvdilisken ar Semokldeba,
mwams sayveduri cocxlebis mimarT" (griSaSvili 924:10).
“ispiris” poezias Tematurad ramdenadme exmianeba grigol
grigoriancis “warsulidan”. marTalia, leqsi mxatvruli RirebulebebiT
ar gamoirCeva, magram niSandoblivia, rom igi saaRdgomo miZRvnaa
qarTveli megobrebisadmi. amasTan sayuradReboa leqsSi wminda ninos
xseneba:
,,did, mTawmindis mkerdzeda
sCanan Zvelni wmindanni!
vazis jvariT mkerdzeda,
nino da sxva dedanni.
ismis tkbili galoba
mkrTali zecac bans aZlevs...
eris mimarT madlobas
mzis sxivebiT Tavs dahfens” (grigorianci 1924:17).
“ispiris” erovnul-patriotul ganwyobas naklebad exmianeba da
TiTqos gancalkevebiT dgas viqtor gabeskirias “xatije”. “erzrumeli
xanumis” – xatijes saxiT aRmosavluri motivi iCens Tavs, Tumca baTumis
literaturul JurnalSi Cadris xseneba mainc niSandoblivia.
,,an ubedobas saiT mivyevarT?
arafers ambobs es civi Cadri
da uRmerToa es Savi kalTa!
saxes dafaravs foTlebi Wadris _
gadmotanili meCeTis karTan” (gabeskiria 1924:18).
saerTo ganwyobiT poeziis analogiuria “ispiris” prozac. amis
naTeli magaliTia leo qiaCelis “landebi”. aq jer kidev igrZnoba kvali
eqspresionizmisa, romelic damaxasiaTebeli iyo mwerlis adreuli
SemoqmedebisaTvis. SevniSnavT mxolod, rom wiTeli feris eklebze
miniSnebiT Txzulebis paTosi aSkarad scildeba satrfialo Tematikas:
wina Ramis namTvralevi, eWvebTan da siyvarulTan mebrZoli mamakaci
afasebs ganvlil gzas da cdilobs, nacnob demonebs ar gaeqces.
56
mosvenebas ar aZlevs fiqri imisa, rom kuTvnil yurZens viRac sxva
wuravs, mas wilad mxolod WaWaRa rCeba da satrfos mklavebze wiTeli
feris eklebi xarobs: “vxedav mklavebs, romlebzedac dargula eklebi
wiTelis ferisa... vxedav... vxedav Sens SiSvel tans, vnebis mdinareTa
RarebiT, romelSiac dascuraven Cemi giJi mogonebebi lasi saxianebi
mTvralebi da senianebi! vxedav Sens mucels ne...ri golgoTis mTiTa,
romelzec amarTulia Cemi sulis sami jvarcma: erTi me var, meore
warsuli Cemi, romelic viyavi me da mesame – momavali Cemi, romelic
viqnebi me!..” (qiaCeli 1924:21).
Salva dadianis “sasaxlesa” da grigol nucubiZis TxzulebaSi
“ymawvili wiTel mantiaSi” alegoriebis miRma SeiZleba danaxva erTi
mxriv, epoqis xasiaTisa, xolo meore mxriv, mwerlis poziciisa. gr.
nucubiZis nawarmoebSi (romelic nawyvetia romanisa ,,mwvane sxivi”)
aRwerilia mwvane sxivis saswaulis momlodine zRvisaqeTelebi. iSviaTad,
magram mainc zRvasaqeTiT mze, roca kmayofili eSveba zRvasiqiTSi,
gamoTxovebisas saswaulmoqmed mwvane sxivs isvris. misi gaelvebisas Tuki
vinme moaswrebs raimes natvras, aucileblad ausruldeba. mzem gaiRo
mowyaleba da mwvane sxiviT gamoesalma zRvisaqeTelebs. zRvispira
qalaqSi dasaxlebul ucxos sjeroda, rom mzem misi survili sivrcis
iqiT waiRo. es is ucxoa, romlisTvisac amaoebis sazrunavi ar arsebobs
da misi goneba qveynis safiqrals dastrialebs Tavs. igi wiTeli samefos
damyarebis dros dasaxlda qalaqSi da qalaqelebisaTvis bolomde
ucnobad rCeba. erTxel gaxdnen misi aRelvebis mowmeni, rodesac mgosanma
daiZaxa: ,,droSebi Cqara!” ucxom veRar moiTmina da poets gadaexvia.
romanis am monakveTidan ar Cans Tu rogor warimarTeba Tavisuflebis
moyvaruli ucxos cxovreba, magram mwvane sxivis saswaulmoqmed Zalas Tu
gaviTvaliswinebT, mas natvra ausruldeba da SeZlebs qveynis
ganviTarebaSi sakuTari wvlilis Setanas.
Tanamedrove mkiTxvelisaTvis uTuod saintereso iqneba dia Cianelis
“baTomis qronika”. avtori iumoriT xatavs patara zRvispira qalaqis
cxovrebis suraTebs: zRvis napiras samxreTuli mziT gamTbar Seyvarebul
qal-vaJs, didi gemis Semosvlas navsdgurSi, Tunuqis qilagamobmuli
ZaRliT gamxiarulebul bazris movaWreebs, nuris tbis piras gaSenebul
57
baRs. Tumca sarkazmic sagrZnobia: orma qurdma amerikis konsuls ori
dolari mohpara, ramac Sav birJaze dolaris kursi dasca, samagierod
male Cernovecis kursi amaRlda, radgan inglisma sabWoTa kavSiri scno,
Tumca TagvebTan da baRlinjoebTan brZola amas ar Seunelebia...
calke unda aRiniSnos kuSa RoRoberiZis “ulianov”. Jurnalma
TiTqos xarki moixada leninis gardacvalebis gamo. avtori lenins
genioss uwodebs, magram aRiarebs msoflmxedvelobriv gansxvavebas:
,,lenini Cemi sulieri qurumi ar aris da misi fetiSis kmeva Cems
sulier xaverds ver gamosaxavs, magram misi sikvdili CemSi tragiul
sulier gazmorebas iwvevs.
mTeli simZafriT ganvicdi mware ironias adamianis bedisas.
samares da wyvdiads miefara sicocxle im adamianis, romelic
msoflios protestantTa flangSi iyo, erTaderTi ubadlo da
Seudarebeli” (RoRoberiZe 1924:5).
kuSa RoRoberiZe xazs usvams ,,msoflio revoluciis darajis”
cxovrebisa da moRvaweobis gavlenas kacobriobis bedze, erTgvarad
ganicdis kidec mis gardacvalebas, magram tragediad ar aRiqvams.
sabWoTa mSromelebis mamas da belads avtori sulier qurumad ar
aRiarebs, ucnaur adamians uwodebs da Tu misma gardacvalebam msoflio
aatortmana, esec saukunis xasiaTma ganapiroba.
,,mosisxle mternic misi sikvdilis meore dRes ityvian gulwrfelad:
samarem STanTqa sicocxle im adamianis, romlis genialogia
kapitaluristur msoflios awvalebda...
mogoneba am ,,ucnauri” adamianis – miTologia leninis.
esec unda iTqvas: msoflios ar axsovs egzom atortmaneba erTi
adamianis dakargviT...
es imitom, rom sxva gvaria meoce saukune...” (RoRoberiZe 1924:6).
Teatris ganyofileba Salva gomarTelis werils ,,Cvens Teatrs”
gvTavazobs. aSkaraa, rom avtori mxars uWers proletarul Teatrs:
,,xelovneba imisi iyo da iqneba yovelTvis vis xelSidac
xelisuflebaa.
qveynis mmarTvel-patroni aris proletariati, romelic xelovnebis
sferoSi sruliad damoukidebeli gamodis.
58
,,Cven gvwyuria axali xelovneba”, ,,axali Teatri”, aRniSnavs avtori,
Tumca am axlis Semoqmedni, misi azriT verc futurustebi iqnebian, verc
eqspresionistebi da verc kote marjaniSvili.
Salva gomarTeli cdilobs, pativi miagos Zveli Taobis xelovanebs,
Tumca uars acxadebs kote marjaniSvilTan da sxva TanamoazreebTan
TanamSromlobaze. misTvis misaRebia ara ideologiisagan Tavisufali
xelovani, ,,aramed ,,proletaruli Teatris kote marjaniSvili”
(gomarTeli 1924:36).
misive SefasebiT, uwmidesi skola – Teatri – muSaTa klass unda
emsaxurebodes da ara golovinis prospeqtze moxetialeebs. wina planze
swevs socialur dramas da aRiarebs, rom saWiroa ,,qarTuli Teatri
axali cecxlis artaxebSi” (gomarTeli 1924:34).
rac Seexeba emil valdis statias, kritikosi aWaristanis Teatrs da
gasul Teatralur sezons axasiaTebs. avtors qalbatoni msaxiobebis
dabali profesionalizmi, ureJisorod darCenili dasi, Sablonuri
repertuari da wyalSi gadayrili muSaTa fulis bedi aRelvebs. igi
imeds itovebs, rom momavali weli aWaristanis TeatrisaTvis nayofieri
iqneba, dasi mayureblis imedebs gaamarTlebs da ZalaSi Seva lozungi:
,,dauaxloveT Teatri masas” (gomarTeli 1924:39).
Jurnal ,,ispiris” bibliografiis ganyofilebaSi ganxilulia
imdroindeli literaturuli Jurnal-gazeTebi. warmodgenilia Jurnal
,,leilas” mesame nomeri, romlis Sefasebisas dadebiTTan erTad
uaryofiT mxareebzec aris gamaxvilebuli yuradReba. statiis avtoris
azriT, aRsaniSnavia Jurnalis uprincipoba, mas ara aqvs mTliani saxe,
rasac bevr SemTxvevaSi SeuZlia arasasurveli disonansebis Setana...
amgvari damokidebulebebis safuZveli S. quriZis azriT is unda iyos,
rom “Jurnal ,,ispiris” ,,simpaTia” ,,akademiur asociacias” da Jurnal
,,kavkasions” ekuTvnoda. Tumca ara mTlianad. ,,ispiri” eZebda kavSirs
axal literaturasTanac. igi Tavs esxmoda ,,cisferyanwelebs” da maT
Jurnal ,,piramidebs”, brals sdebda uprincipobaSi Jurnal ,,leilas”
(quriZe 1970:7).
,,ispirs” uyuradRebod ar rCeba im droisaTvis gamoqveynebuli sxva
avtorebis literaturuli nawarmoebebi. murad faRava ,,Sori naTelis”
59
avtor solomon TavaZes utyuari talantis poetad afasebs.
revolucioner poets grigol cecxlaZes urCevs: ,,kargi iqneboda aq ar
iyves is leqsebi, romelic Zvelia rogorc TemiT iseve texnikiT, rodesac
wignis boloSi moTavsebul leqsebs kiTxulob, ,,odelia delia”-s mReris
gunebaze Seiqmnebi” (“ispiri” 1924:45).
z. gubaZe “piramidebsa da cisferyanwelebs Zraxavs: “ver naxav
,,cisfer yanwelTa” verc erT leqss, sadac ,,piramidebi” da ,,profili” ar
iyves naxmari, Tumca es sruliad ar aris mizezi saxelwodebis
uvargisobisa, aramed am Temis sibecisa da sircxvilis, ris Sedegac im
,,poetebzedac”, romlebic am JurnalSi TanamSromloben Sesaferi
warmodgena gebadeba... mxolod mix. boWoriSvilis gamoklebiT,
romelzedac SeiZleba iTqvas ,,saidan sadao” (“ispiri” 1924:45).
mTlianobaSi, “ispiri” im droisaTvis sakmaod saintereso da
progresuli Jurnali aRmoCnda. swored, am mizeziT bolSevikuri
ideologiis CarCoebidan gamosul Jurnals perspeqtiva ver eqneboda da
aki, amitomac Sewyvita arseboba pirveli nomris Semdeg.
5. ,,pontosi”. baTomis axalgazrda mweralTa jgufi 1925 wels
yovelTviur literaturul Jurnals ,,pontoss” aarsebs. 24-gverdian
gamocemas saredaqcio kolegia xelmZRvanelobs, romlis redaqciac
Saumianis, axlandeli dimitri Tavdadebuli quCaze, #15-Si mdebareobda.
gamomcemeli gaxldaT im droisaTvis cnobili mwerali xasan komaxiZe.
mcire formatis Jurnali ZiriTadad poezias eTmoba. kerZod, aq
gamoqveynebulia: lelian anelis ,,fantazia”, “revoluciisaken!”
,,labirinTSi”; akaki gorgilaZis: ,,gawyda simebi”, ,,saRamo”, ,,miraJebi”;
vanion daraselis ,,cisferi wigniT”, ,,suraTebi sulidan”, ,,Rame”; daTa
TaqTaqiZis ,,cisferi Sadrevani”, ,,sulis Ramidan” da Targmani – kazimir
tetmaieris - ,,is”, xasan komaxiZis “wiTeli mgzavri”, ,,gvaqvs imedi”, SoTa
duduCavas ,,rodis gixilav!?” da varlam galdavas kritikuli werili
,,azris mTlianobis sakiTxi da sistema Cvens poeziaSi”.
revolucias da wiTel xelisuflebas ZiriTadad xasan komaxiZe
umReris. axalgazrda poetebi ki sevdas, wuxilsa da martoobas
dauTrgunavs. cdiloben, gaeqcen sinamdviles da Tavi Seafaron
ararealur samyaros, ise rogorc modernistebs CveviaT. Wleqi, sigiJe,
60
martosuloba, uimedoba, melanqolia, TviTmkvleloba, sikvdili, Savi-
qalis myurdo landebi, eSafotad aRmarTuli cisferi Sadrevani da
uimedoba isadgurebs yvelgan. ,,potosis” modernistul gavlenaze
kritikosi S. quriZec miuTiTebs:
- ,,proletaruli mwerloba ise ver ganviTardeboda, ise ver
daipyrobda mbrZanebel mwvervalebs literaturaSi, Tuki ver moigeriebda
antirealistur da dekadentur literaturul dajgufebaTa Semotevas,
Tu ver daZlevda maT gaafTrebul winaaRmdegobas...
aWaraSi msgavsi antirealistur-dekadenturi dajgufebani ar yofila
(Tu mxedvelobaSi ar miviRebT ,,pontosis” jgufs) da proletaruli
mwerlobis Seqmna-damkvidrebis procesic ramdenadme Taviseburad
warimarTa” (quriZe 1970:5).
6. ,,aWaristani”. yovelTviuri samxatvro-saliteraturo Jurnalis
saxe unda hqonoda ,,aWaristans”, romelic 1926 wels grigol nucubiZis
redaqtorobiT gamovida, Tumca mxolod sami nomris gamocema moxerxda.
pirveli nomeri dakargulia, meore nomeri leninis gardacvalebis ori
wlisTavs mieZRvna. literaturul gamocemasTan TanamSromlobdnen: v.
gabeskiria, gr. SaviSvili, s. weveli da sxv.
,,aWaristanSi” gamoqveynebulia: n. zomleTelis ,,qali... qari...” k. e. - s
,,sabWoTa sinamdvile” da ,,jayos xiznebi”, gr. gorgaZis - ,,cota ram
aWaristanis xalxur Semoqmedebaze”, jemal noRaidelis - ,,Woroxi”,
sazogadeobisTvis ucnobi avtorebisTvisaa gankuTvnili ganyofileba
,,axali Zalebis gamofena”. aq warmodgenilia iak. balaxaSvilis ..Sio
aragvispirelis xsovnas”, zia qemxaZis ,,Zvirfas das”, ,,genas”, ,,sofeli
RamiT” v. tabaneli-maxaraZis ,,aWaristani” da d. WanWaTelis ,,souq – su!”.
calkea gamoyofili iumoristuli ganyofileba. es gverdi eTmoba
muSkoreli Tagvis leqss ,,muSkoris wevris simRera” da p. obolis
,,muSkorTa kreba”, xolo axali literaturis ganyofilebaSi ganxilulia
saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis yovelTviuri samxatvro
Jurnali ,,mercxali” da Wola lomTaTiZis cxovreba da Semoqmedeba.
,,pontosisagan” gansxvavebiT, ,,aWaristanSi” gamoqveynebuli
literaturuli produqciis samizne revolucia da revoluciis
monapovaria. ukve Cadrmoxdili qalic ibrZvis bednierebisaTvis da
61
cdilobs, sazogadoebaSi mamakacis gverdiT Rirseuli adgili daikavos
da saerTod, Jurnalis mizania, aWaristanis mcxovrebT farTod gauxsnas
literaturuli asparezi. am miswrafebas naTelyofs qvemoT moyvanili
gancxadebac:
- ,,aWaristani, ise, rogorc saqarTvelos yoveli kuTxe, mdidaria
SemoqmedebiTi ZalebiT, Tu aqamde qarTul literaturaSi aWareli
mwerali ar Cans, es mxolod imitom, rom aWaristani yvelasagan
miviwyebuli kuTxe iyo. yvelaze naklebad aWaristanis mcxovrebTaTvis
literaturis asparezi iyo gaxsnili...
SeiZleba bevri am ganyofilebaSi (,,axali Zalebis gamofena”)
moTavsebulTagan – uniWo da uSedego darCes, magram redaqcias sjera,
rom aWaristanSi bevri xalasi niWi aRmoCndeba, rom Cveni Jurnali bevrs
gaukafavs literaturuli karieris Znel dasawyiss. xolo aWaristanSi
rom blomad arian poeturi niWiT dajildoebulni, amas mowmobs mdidari
saxalxo poezia” (quriZe 1970:9).
sxva gamocemebi: 1927 wels Seiqmna saqarTvelos proletarul
mweralTa asociaciis aWaris ganyofileba, Tumca perioduli
saliteraturo organos gamocemis problema arc amis Semdeg
mogvarebula. kavSiris krebam daavala biuros specialuri
literaturuli furclis gamoSveba gazeT ,,fuxaras” damatebis saxiT.
(#272, 1927 weli, gaz. ,,fuxara”), TumcaRa verc am davalebis Sesruleba
xerxdeboda. problemasTan dakavSirebiT mravladaaa kritikuli
Sefasebebi saqarTvelos mweralTa kavSiris aWaris ganyofilebis oqmebsa
da mimoweraSi. S. arTilayva ganyofilebis erT-erT krebaze aRniSnavda:
,,gamocemas xels uSlida is, rom amxanagebma masala (sakmao) ver
mogvawodes sadReiso sakiTxebze, zogic didia da uxerxulia periodul
gamacemaSi moTavseba: garda amisa, ar iyo kontaqtebi redaqciasTan, is ar
uwevda angariSs Cvens organizacias, raSic Cvenc migviZRvis brali”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 1:7).
miuxedavad amisa, saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis
aWaris ganyofilebis Seqmnis dRidan mwerlebi aqtiurad cdilobdnen
perioduli saliteraturo organos gamocemis sakiTxis mogvarebas.
finansurs problemas literaturuli produqciis nakleboba amZafrebda.
62
proletaruli literaturis ganviTareba partiisa da mTavrobis moTxovna
iyo. xelisuflebas proletmwerlobis saxiT aqtiuri propagandisti
sWirdeboda. amgvar pirobebSi, 1928 wels gr. SaviSvilisa da p. odiSelis
redaqciiT gamoica proletaruli mwerlebis nawarmoebTa krebulad
wodebuli Jurnali “sityva tribunidan”. misamarTad miTiTebulia baTomi,
aWaristanis sax. Sina vaW-mrewv. poligrafiuli gany. mTavliti #695.
Jurnali sami ganyofilebisagan Sedgeba. esenia: proza, poezia da
kritika. saredaqcio kolegiis SefasebiT, aq gamoqveynebulia
proletarul mweralTa rogorc adre dabeWdili, ise daubeWdavi
masalebi.
poeziis mimarTulebiT Tavmoyrilia p. odiSelis (p. lorias), n.
maniZis (n. malazonia), gr. SaviSvilis, T. leJavas, j. noRaidelis, x.
komaxiZis, S. arTilayvas, g. grigorianis, gr. SaraSiZis, z. qemxaZis, T.
CaxvaZis, s. jorbenaZis, l. SaraSiZis, i. nucubiZis, b. TadumaZis, k.
doborjginiZisa da m. Sengelaias leqsebi.
proza aerTianebs d. WanWaTelis, gr. SaviSvilis, b. TadumaZis, v.
maxaraZis, T. CaxvaZis, g. grigorianis. al. mgelaZisa da o. obolis
moTxrobebsa da novelebs.
rac Seexeba kritikis ganyofilebas, n. quTaTelaZis, v. maxaraZisa da
ir. feraZis kritikul werilebSi mimoxilulia proletaruli mwerlobis
ganviTarebis specifika, axali literaturis SeqmnasTan dakavSirebuli
sakiTxebi da zogadad, aWaraSi im droisaTvis arsebuli mdgomareoba.
aRsaniSnavia, rom krebulSi gamoqveynebuli masalis mxatvruli
Rirebuleba Tavidanve iwvevda eWvs da bunebrivi Cans gamomcemelTa
sifrTxilec. kerZod, “sityva tribunidan”-is winaTqmaSi aRniSnulia:
“mocemuli saxe proletarul mwerlobisa, zrdisa da muSaobis
procesSia. amitom mkiTxvelis kritikuli Tvali unda Rebulobdes. (miT
umetes aWaristanis sinamdvileSi) am krebulSi mocemul nawarmoebT,
rogorc jer kidev maRali pretenziebiT moSorebul Teziss.
proletaruli mwerlobis Semoqmedeba mkiTxvelTa bazarze gamodis ise,
rom mas sWirdeba najaxis da waldis daxmarebiT ageba da gaTla. maTi
damuSaveba maRali iaraRebiT moxdeba im naklebis gamomJRavnebiT,
63
romelic Tavis sindisze unda ikisros miudgomelma kritikam” (“sityva
tribunidan” 1928:3).
cxadia, najaxiTa da waldiT gasaTleli literatura verc
mkiTxvels miizidavda da verc bolSevikuri xelisuflebis mier
dakisrebul funqcias Seasrulebda. aqtiuroba, udidesi mxardaWeris
pirobebSic ki, yovelTvis rodia sasurveli Sedegis momcemi:
proletmwerlobam am gamocemiT aCvena Tavisi saxe, romelic saxarbielo
rodi iyo.
proletaruli mwerlobis literaturul gamocemaTa nusxas
miekuTvneba Jurnali “stalinuri Taoba”. igi 1938 wels baTumSi daibeWda
da komkavSiris oci wlisTavs mieZRvna. esec aWaris adgilmrewvsaxkomis
stamba-liTografiaSi gamoica d. dumbaZis pasuxismgebeli redaqtorobiTa
da n. ebraliZis teqnikuri redaqtorobiT.
“lenin-stalinis partiis erTgul TanaSemwes, SesaniSnavi sabWoTa
axalgazrdobis mowinave razms - saxelovan komkavSirs 20 wlisTavze
uZRvnian am krebuls” – Jurnalis winaTqmis am sityvebidan naTlad Cans
literaturuli gamocemis mizani da daniSnuleba – aRmatebulad unda
warmoCndes sabWoTa kavSiris miRwevebi da warmatebebi. am mizans
dabeWdili produqciis saTaurebic cxadyofs: n malazonias leqsebi -
“simRera stalinze”, “sazRvarze”, “laSqruli”, gr. cecxlaZis -
“komkavSiruli simRera”, ordenosani”, “wiTelarmieluri”, S. ioselianis -
“simRera voroSolovze”, “axalgazrduli”, “gaTenebisas subtropikebSi”
mamud (mamia) varSaniZis – “axalgazrdas vaJkacoba Svenis”, gazafxuli”,
kapiton rusiZis – ”deda-samSoblov!”, “komkavSiruli”, “sabWoTa mfrinavi”,
g. saluqvaZis – “gazafulis dila” da p. lorias moTxroba “Sexvedra”... es
yvelaferi warmodgenas iZleva Cveneburi proletaruli literaturis
mizandasaxulobasa da zogad saxeze.
rogorc am mokle mimoxilvidan Cans, XX saukunis pirveli naxevris
wlebis saliteraturo presa baTumSi sakmaod SezRudulia. verc erTi
jgufi (maT Soris verc proletaruli mwerlobis aqtivistebi) ver
axerxebs Seqmnas mudmivmoqmedi saliteraturo organo, romelic SeZlebs
stabilurad emsaxuros mxatvrul sityvas. literaturis ganviTarebas
maSin bevri ram uSlida xels. zemoTxsenebulma arastabilurma
64
gamocemebma, marTalia, SeZles araerTi saintereso Txzulebis gamotana
samzeoze, magram isic cxadia, rom sabWoTa qveyanaSi sityvakazmul
mwerlobas Tavisufali ganviTareba ar ewera. amitom, araa gasakviri, am
gamocemebis SezRuduli Tvalsawieri.
65
Tavi IV epoqis ideologiuri struqtura da regionuli
mwerlobis Taviseburebebi
$1. pirveli literaturuli Taoba aWaraSi da mwerlobis
bolSevizaciis zogierTi principi
aWaraSi arsebuli specifikuri viTarebis Sesaxeb araerTxel
mivuTiTeT: dedasamSoblosTan mravalsaukunovani ganSorebis Semdeg
mTel regions mieca SesaZlebloba ziareboda qarTul kulturas,
xelaxla gamxdariyo misi nawili da monawileoba mieRo mis
ganviTarebaSi. XX saukuneSiRa gamoCndnen pirveli Taobis mwerlebi,
romelTac mravalsaukunovani pauzis Semdeg unda eRvawaT aWaraSi
mxatvruli sityvis ganviTarebisaTvis. arsebiTad, es procesi mwifdeboda
XIX saukunis ukansaknel meoTxedsa da XX saukunis dasawyisSi. amdenad,
20-iani wlebisaTvis niadagi ukve Semzadebuli iyo. marTalia, sabWoTa
xelisufleba aqtiurad cdilobda, adgilobrivi Zalebi Caeba
literaturul saqmianobaSi, magram mizani amisa iyo ara mxatvruli
sityvis ganviTarebisaTvis zrunva, aramed komunisturi ideologiis
msaxurTa aRzrda: aRiarebuli faqtia, rom sabWoTa xelisuflebis
damyarebis Semdeg partiulma nomenklaturam maleve izruna imaze, rom
qveynis ideologiis roli mwerlebs aeRoT sakuTar Tavze. presa
ideologias avrcelebda, axal miTs ki, bolSevikebis dakveTiT, swored,
mwerlebi qmnidnen. axali religiis apologetis roli mwerlobam ise
moirgo, rom Semdeg karga xani dasWirda misgan gasaTavisufleblad.
mweralTa organizacia baTumSi swored am diqtaturis qveS
yalibdeboda da Sesabamisad, axalbeda Tu gamocdil mweralze erTbaSad
ramdenime faqtori zemoqmedebda.
yvelaze arsebiTi faqtori albaT mainc qarTuli literaturuli
tradicia iyo, romelsac proletaruli kulturis ukiduresi
radikalizmis epoqaSi gansakuTrebuli agresiulobiT ebrZoda
proletmwerloba. miuxedavad mravalxnovani da mravalricxovani
winaaRmdegobebisa, nebsiT Tu uneblieT, swored es faqtori iyo yvelaze
arsebiTi mwerlobis axali Taobis formirebis saqmeSi.
66
zemoxsenebulis sawinaaRmdego, magram ZaliT da gavleniT aranakleb
mniSvnelovani faqtori iyo proletaruli literaturis tendenciebi,
romlebic imxnad, xelisuflebis xelSewyobiT, sayovelTaod
mkvidrdeboda. axladfexadgmul regionul mwerlobas formireba udidesi
ideologiuri wnexis qveS uxdeboda. axalbeda mwerlis cnobiereba
sabWouri e. w. literaturuli manqanis zewoliT yalibdeboda da
mweralic Tavidanve izrdeboda sistemis msaxurad. amdenad, am epoqis
mweralTa SemoqmedebaSi ideologiis moWarbebuli doza ki ar aris
gasakviri, aramed, ufro is, rom mwerali axerxebda kidec CarCos
garRvevas da wrfeli gulisnadebis gamoxatvas Riad, farulad Tu
miniSnebiT.
am yvelaferTan erTad, unda aRiniSnos religiuri faqtoris
mniSvnelobac. erTi mxriv, mtkice rwmena islamisa, rac XX saukunis
Woroxis auzis qarTvelTa msoflmxedvelobas savsebiT gansazRvravda,
meore mxriv, qarTuli qristianuli civilizacia da kultura, romelic
ganaTlebis procesis gardauvali nawili iyo TviT aTeistur
saqarTveloSic ki da amasTan erTad, mebrZoli aTeizmi, romelic
socialisturi cxovrebis wesis da “axali adamianis” damkvidrebis
aucilebeli piroba iyo, - metad rTul msoflmxedvelobriv
winaaRmdegobebs qmnida qarTveli mwerlebis cnobierebaSi. marTalia maTi
SemoqmedebaSi gamovlenisaTvis aucilebeli Tavisufali literaturuli
sivrce ar arsebobda – socialisturi realizmi standartul CarCoSi
aqcevda xolme yvelafers – magram am winaaRmdegobis kvali mainc iCenda
xolme aqa-iq Tavs literaturaSi.
roca vmsjelobT jer proletaruli literaturis, mere
socialisturi realizmis klasobriv, partiul, ideologiur
kriteriumebze, ar SeiZleba ar aRvniSnoT, rom mxatvruli nawarmoebebis
safuZvelSi ideboda socrealizmis koniunqturuli versiebi, rac
ganapirobebda nawarmoebSi warmoCenil konfliqts: personaJebis,
sociologiuri sqemebis sistemas. mwerlebi daemsgavsnen swrafi
reagirebis SeiaraRebul formirebebs, romlebic umokles droSi
exmaurebodnen partiisa da sabWoTa xelisuflebis mowodebebs
koleqtivizaciis Tu industrializaciis, axali adamianis aRzrdis Tu
67
proletaruli kulturis, klasobrivi brZolis gaZlierebis Tu xalxis
mtrebis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb.
ase, rom socialisturi realizmis xelovnebis sagani iyo ara
cxovreba mTeli Tavisi mravalferovnebiTa da dialeqtikuri
winaaRmdegobebiT, aramed ideologiuri kanonis yofa. socialisturi
realizmi, romelic daamtkices xelovnebis ara mxolod ZiriTad, aramed
erTaderT tipad, arsebiTad warmoadgens realizmis gaukuRmarTebul
formas, mis profanacias.
komunisturma partiam literaturas erTbaSad ramdenime amocana
dausaxa. am amocanebis farglebSi moeqca sabWouri literaturis
Tematuri rkalic. amaTgan umTavresi iyo socialisturi cxovrebis wesis
idealizacia, cxovrebis Zvel wesTan SedarebiT misi gansuzRvreli
upiratesobis propaganda.
garda amisa, literaturas unda ebrZola sazogadoebis aTeisturi
suliskveTebiT gamsWvalvisaTvis. religiis winaaRmdeg brZola CvenTvis
saintereso regionSi ar niSnavda maincadamainc da mxolod islamis
winaaRmdeg brZolas. es sistema upirispirdeboda yvela religias
nebismieri xerxiT.
xsenebuli amocanebis Sesabamisad, Tematuri rkalis Semadgeneli
nawili iyo mwerlobis brZola “axali adamianis” aRzrdisaTvis da
sxvadasxva dargis mSromelTa saxeebis asaxva, axalgazrdoba da
komkavSiri, Sroma da aRmSenebloba, kolmeurneoba da qarxana,
revoluciamdeli tradiciebi da sabWoTa xalxebis urTierToba.
“misi poeziis Temaa socialisturi samSoblo, xalxTa didi beladebi,
lenini da stalini, lenin-stalinis diadi partia, leninur-stalinuri
kavSiri, sakolmeurneo cxovrebis aRmavloba, socialisturi Sromis
gmirebi. erTi sityviT, mis Semoqmdebas, rogorc yvela sabWoTa poetis
Semoqmedebas asazrdoebs da Suqs hfens komunisturi sazogadoebis diadi
mSeneblobis aRmavloba,” – werda erTi poetis Sesaxeb maSindeli kritika.
imdenad erTferovani iyo imJamindeli ideologiuri mwerlobis Tematuri
rkali, rom es sityvebi mTeli epoqis dasaxasiaTeblad gamodgeba.
am sakiTxebis mxatvruli asaxvis mizniT kritika mouwodebda
mwerlebs, mWidro urTierToba hqonodaT xalxis masebTan, mSomelTa
68
sxvadasxva wresTan da fenasTan, iqmneboda agitbrigadebi, igzavneboda
soflad Tu qalaqad, plantaciebSi Tu qarxnebSi. zogadad suraTis
warmosaCenad moviyvan ramdenime saarqivo dokuments, romelTac
Tanamedrove mkiTxvelisaTvis, SesaZloa, komikuri ieric ki dahkravdes,
magram imxnad es yvelaferi metad seriozul da mniSvnelovan
literaturul saqmianobad iTvleboda.
mweralTa kavSiris 1931 wlis 14 Tebervlis sxdomis oqmis mixedviT,
mwerlebs ganuzraxavT, monawileoba mieRoT sagazafxulo Tesvis
kampaniaSi da daudgeniaT kidec soflad proletmweralTa brigadis
gagzavna.
“gamoiyos brigada amx. p. obolisa da doborjginiZis SemadgenlobiT,
romlebic agitbrigadasTan erTad gaemgzavros raionebSi Semdegi
muSaobis Casatareblad: TaTbirebi glexebSi sagazafxulo Tesvaze,
kedlis gazeTebis gamoSveba, agitpiesebis gaSveba da sxva” (fondis p –
928, anaweri, saqme 1,oqmi #12).
mwerlebis Semdegi Sekreba, 4 aprilis sxdoma, sagazafxulo Tesvis
kompaniis Sedegebis ganxilvas daeTmo. p. oboli sazogadoebis winaSe
angariSiT warsdga, sadac vkiTxulobT: “Cvenma organizaciam am kompaniis
CatarebaSi miiRo Semdegi monawileoba. daweril iqna sami piesa
specialurad am kompaniisaTvis, romelic daidga aWaris soflebSi 16
adgilas, gamoSvebul iqna kedlis gazeTi 5 nomeri. wakiTxul iqna
leqsebi soflebSi, Catarebul iqna saubrebi glexebSi da gaSuqebul iqna
soflebis yofa cxovreba gazeTSi” (fondis p – 928. anaweri, saqme 1,
oqmi#12).
es yvelaferi erTjeradi aqti ar iyo. magaliTad 1934 wlis 18
Tebervals saqarTvelos sabWoTa mweralTa kavSiris aWaris ganyofilebis
sxdomaze parmen loriam gaakeTa moxseneba sagazafxulo Tesvis kampaniis
momsaxurebis Sesaxeb. masve daevala “Seadginos agitpropaganda gasuli
wlebis msgavsad, moamzados saTanadod da sagazafxulo kampaniis
dawyebisTanave gaemgzavros xulosa da qedis raionebSi. brigadas gayves
amx. loriasTan erTad amx. doborjginiZe” (fondis p – 928. anaweri, saqme
1, oqmi #35).
69
amgvari detalebis analizi erTgvarovani suraTebis mravalgzis
gameoreba iqneba mxolod da meti araferi. faqtia, rom aWaraSi Seqmnili
ideologiuri literaturuli produqciac swored, zemoxsenebul
tendencias gamoxatavda da maTSi ganuwyvetliv meordeboda partiuli
direqtivebisagan gamomdinare kliSeebi da standartebi. epoqis
literaturuli suraTis warmoCenis mcdelobisas xsenebul Temebs da
Txzulebebs gverds ver avuvliT, Tumca, maTi gamowvlilviTi analizi
unayofo Sroma iqneba mxolod. amitom, mokled SevexebiT am tendenciis
gamomxatvel calkeul nawarmoebebs, SevniSnavT mxolod, rom zogierTi
maTgani sabWoTa kritikis mier mowonebuli iyo da ideologiuri
standartebis Tanaxmad sakmaod maRalmxatvrul nawarmoebad iTvleboda.
$ 2. axali adamiani socializmis epoqaSi da
mxatvruli literaturis funqcia
revoluciis Semdgom mTeli ruseTis imperiaSi da maT Soris
saqarTveloSi (gasabWoebis Semdeg) sabWoTa xelisuflebam miznad daisaxa
axali adamianis aRzrda. sqema, erTi SexedviT, martivi iyo: revolucia
niSnavda radikalur da globalur cvlilebebs ara mxolod socialur
da politikur cxovrebaSi, aramed upirvelesad, adamianis cnobierebaSi.
nebismieri adamiani unda “gadawyobiliyo” axal cnobierebaze. winaaRmdeg
SemTxvevaSi fizikuri ganadgurebis safrTxe emuqreboda.
mainc vin aris axali adamiani?
upirvelesad albaT is, vinc marqsizm-leninizms aRiarebs da misi
mimdevaria. es mTavari principia. danarCeni, rogorc ityvian, detalebia,
Tumca es”detalebi” aranakleb mniSvnelovania.
1948 wlis 14 noembris gazeTi ”sabWoTa aWara” ganmartavda: ”Cveni
qveynis axalgazrda adamiani sruliad axali adamiania. igi aris
cxovrebis mSenebeli, aqtiuri da mtkice, nebisyofiT aRsavse,
70
kacobriobis bednierebisaTvis Tavdadebuli mebrZoli. sabWoTa
axalgazrdas axasiaTebs yvela is saukeTeso Tviseba, romlebic Cveni
drois adamianebSi mzrunveli xeliT aiRzarda da ganaviTara
bolSevikebis saxelovanma partiam”.
termini ”axali adamiani” aqtualuri jer kidev gasuli saukunis 20-
30-ian wlebSi gaxda. droTa ganmavlobaSi icvleboda misadmi wayenebuli
moTxovnilebebica da dakisrebuli valdebulebebic. erTi SexedviT
axali adamiani ufro da ufro humanuri, kacTmoyvare da progresulad
moazrovne xdeboda, magram realurad ucvleli rCeboda komunisturi
aRzrdis kriteriumebiT gansazRvruli ”namdvili adamianis” saxe.
cxovrebis axali wesis damkvidreba, axali, xSirad uCveulo
idealebis da miswrafebebis masobrivad Canergva adamianis sulsa da
gonebaSi ioli ar iyo. am procesSi CaerTo mZlavri ideologiuri
manqanis yvela meqanizmi. maT Soris iyo mwerloba, romelsac
gansakuTrebuli funqcia daekisra: konkretuli mxatvruli saxeebis
daxatviT unda warmoeCina misabaZi magaliTebi axali adamianisa, anu is,
Tu rogor unda iqceodes namdvili sabWoTa moqalaqe qarxanaSi
dazgasTan Tu soflad – vel-mindvrebSi muSaobis dros, ra unda miaCndes
Rirebulad da ra unda uaryos, vin unda uyvardes da vin – sZuldes da
a.S.
akaki baqraZe ”mwerlobis moTvinierebaSi” sagangebod Cerdeba ”axali
adamianis” propagandis sabWour literaturul principebze. ufro
zustad, im ukiduresobebze, ris damkvidrebasac cdilobda proletaruli
literatura. kritikosi moixmobs saTanado literaturul nimuSebs da
Semdeg daskvnebs gvTavazobs:
1. Kkomunisturi ”axali adamiani” koleqtivis mojamagirea. am koleqtivis
sasargeblod igi daufiqreblad mzad unda iyos mkvlelobisTvisac da
mZarcvelobisTvisac, dakarguli unda hqondes sindisis qenjnis unaric.
2. igi unda iyos nebayoflobiTi milicieli, nebayoflobiTi KГB – isti da
Tavad unda apatimrebdes Tavisi ojaxis wevrebs.
3. komunisturma axalma adamianma araviTar SemTxvevaSi ar unda
gamoavlinos moyvasis siyvaruli, es sisuste, uniaToba da uxerxemloba.
erTaderTi, rac mas unda uyvardes, es proletariatia.
71
4. komunistur ”axal adamians” arc Tavisi RviZli eri uyvardes, misTvis
sulerTia, vin iqneba erovnebiT da a.S. (baqraZe 1990:158).
marTalia, aseT ukiduresobamde regionuli literatura iSviaTad
midioda, magram ”samagaliTo” axali adamianebi – mSromelebi da
mSvidobisaTvis mebrZolebi, sabWoTa mamakacebi, qalebi da bavSvebi,
wiTelarmielebi da komkavSirelebi... bejiTad aRwera.
propagandistuli literaturis mixedviT, sabWoTa adamianisaTvis
didi pativia revoluciuri warsuli. poetis movaleoba ki aseTi
pirovnebebis gandidebaa. mxatvrul ostatobas am SemTxvevaSi
meorexarisxovani roli ekisreba.
”saiqios boroteba gaamgzavra swored bevri.
SiSisagan aRar iyvnen, Seucvala yvelas feri
pristavi da damqaSebi miimalnen yvela erTad
ar icodnen Tu ra eqnaT, arsaidan iyo Svela.
SiSis meti SiSisagan autexa yvelas bela” (komaxiZe 1928:31).
- werda, magaliTad erTi poeti Zveli revolucioneris, memed
gogiberiZis Sesaxeb.
samagierod, am brZolam is Sedegi gamoiRo, rom proletariatis
zeobis xana dadga da poetic valdebulia aRweros mozeime
proletariati:
”varT mozeime rayifebi
elvis,
anTebis
da moTayvane plebeebi
rkinis SanTebis
gvitacebs JRera
viT simRera
zuCis da faris
da gvitkbobs smenas
viT simebis qviTini Taris” (odiSeli 1928:6).
literatura dabejiTebiT xatavda suraTebs, rom axalma cxovrebam
radikalurad Secvala qalis cxovrebis wesic. ukan darCa beCavi yofa.
sabWoTa qali sazogadoebis sruluflebiani wevria, aqtiuradaa CarTuli
72
sazogadoebriv saqmianobasa da socialistur SejibrSi. warmatebuli
kolmeurnea da yvelasaTvis misabaZi staxanoveli. misi bednierebis
sazomic, ra Tqma unda sabWouria:
”citrusebis nargavebs Tavs vevlebi alersiT,
staxanovels gicnoben Cais plantaciebi.
gulSi Rvarad movardnils veRar vfarav sixaruls,
guSindeli fuxara koxta odas iSeneb,
wiTel samSoblosaTvis nergav bavSvSi siyvaruls,
bednieri Rimili mziur saxes gimSvenebs” (afxazava 1941:#5:46).
qalis cxovreba da sazrunavi saojaxo saqmeebiT aRar
Semoifargleba. brZolisa da Sromis xazze mamakacTan erTad dgas: yanaSi
Tu baRCaSi, qarxanaSi Tu fabrikaSi, samamulo omsa Tu mSeneblobaze:
“Cemi fanjridan mosCans
mziT garujuli qali:
dahka, betoni moWra,
swrafad mostaca yalibs
da miawoda ostats
erTad or-ori cali.
vucqer, vucqer da vatyob –
ver dajabnida mteri...
iq snaiperi iyo,
aq ki – betonis mWreli” (malazonia 1949:#12:8).
ufrosebs bavSvebic unda amoudgnen mxarSi. axali adamianis
Camoyalibebis aucilebeli piroba swored momavali Taobis aRzrdaa,
marqsistul-leninuri suliskveTebac. amitom, mxatvruli literaturac
dauRalavad xatavs suraTebs, rogor ebmebian bavSvebi koleqtiuri
Sromis ferxulSi, ra pasuxismgeblobiT ekidebian koleqtivis
sakuTrebas. ase, magaliTad, roca saukeTeso meCaie feride avad gaxda, igi
janmrTelobis mdgomareobis gauaresebis gamo ki ar wuxda, aramed imis
gamo, rom Sromis gmirobaze meocnebes sayvareli saqmianobis, Zvirfasi
Cais buCqebis mitoveba mouxda. magram mas am gasaWirSi Svili, patara
narguli amoudga mxarSi:
“magram dedikos nakveTi
73
xom Sercxva, xom CamorCeba?
ara! dedas ar Searcxvens,
deda ar daiCagreba.
dedis magier narguli
Cais buCqebSi Cadgeba” (gabeskiria 1949:#6).
mxatvruli literaturis funqcia iyo, daexata partiis da
komkavSiris gansakuTrebuli roli, ganedidebina isini da daemkvidrebina
sazogadoebaSi azri, rom maTTvis dauZleveli winaaRmdegoba ar
arsebobs:
“Cven dabrkolebebs ar SevuSindebiT,
ar viciT raa brZolaSi daRla,
ver gvakrTobs susxi, TqeSi, bindebi, -
vfrinavT yvelaze swrafad da maRla!
stalinuri mze gvaTbobs, gvakaJebs,
man Segvaswavla Sroma, brZola da
leninur modgmas mamac qal-vaJebs
muxli, kunTebi dagvifoladda” (rusiZe 1938:#249).
socialisturi realizmis literaturisaTvis damaxasiaTebeli iyo
ama Tu im profesiis wina planze wamoweva, am dargSi moRvawe adamianebis
saqmianobis mniSvnelobis ganmarteba. Sesabamisad, iqmneboda nawarmoebebi
agitatorebsa Tu wiTelarmielebze, Cais mkrefavebsa Tu mSeneblebze.
magaliTad, erTi poeti xazs usvams agitatoris saqmianobis
gansakuTrebul mniSvnelobas, romelic Tavdauzogavad iRwvis mSromelTa
“partiuli TviTSegnebis amaRlebisa” da “Sromisunarianobis
gazrdisaTvis”. dRevandeli mkiTxvelisaTvis amas komikurobis elferi ki
dakravs, magram warmodgenili suraTis mixedviT mSromelebi mouTmenlad
moelian agitators da sulganabuli usmenen mas:
“geliT, sada xarT, mogvnatrebia
Seni Rimili da saubrebi.
TvalebiT gzebi gavaCiraRdneT,
erTi survili gvqonda namdvili.
... gvwyuria Seni sityva marTali,
74
pirze riJraJTa eSxis momgvreli,
ra kargi iyo Seni naTqvami
agitatoro isev mogeliT” (varSaniZe 1950:46).
an kidev:
”kacis uflebis siRrme ganmarta,
Cveni cxovrebis mizani swori, -
da amomrCevlebs zamTris buxarTan
esaubreba agitatori” (xalvaSi 1950:#53).
agitatoris qeba arc erTaderTia da arc SemTxveviTi. sabWoTa
mwerlis Tvals yuradRebis gareSe praqtikulad arcerTi profesiis
adamiani ar rCeboda:
“unda saCqarod waviRoT
burRi, zonari, falia,
rom avafeTqoT laRumi,
SevazanzaroT mTania” (keSelava:1980:116).
- es leqsi baritis memaRaroels eZRvneba. memaRaroels, romelic baritis
madnis aRmoCenam imdenad gaaxara, saxlSi veRar gaCerda da “TvalebSi
mzeamosuli” gaiqca dResaswaulad qceul saqmianobaSi monawileobis
misaRebad.
”gamxurebeli
anTebs frqvevanas,
Cndeba xanZari Cauqrobeli;
qariSxaldeba
cecxlis magia
Sromis hangebaT gadaqceuli.
saorTqle qvabSi orTqli
mxedrdeba,
orTqli paeqrobs
cecxlTan brZolaSi, -
da igic ase
hquxs da varvarebs,
viT oqtombris mTa
srbolaSi...“ (SaraSiZe 1930:#223).
75
es leqsi ki gamxureblis sapativcemulod aris dawerili. rogorc
vxedavT, Semoqmedis ”maxvil Tvals” yuradRebis gareSe komunizmis
mSeneblobis procesSi Cabmuli arcerTi adamiani ar rCeboda da barem
wiTelarmielebic vaxsenoT aqve, romelic, rogorc wesi, ”ibrZolebs,
sanam ar waiqceva”. am TemasTan erTad bunebrivad Cndeba sabWoTa
literaturaSi imperialistebis da socialisturi sistemis sxva
dauZinebeli mtrebis saxec, ”beber evropis dampali modgma” da
”sisxliani burJuazia”.
”da mxeciviT gviRrens igi,
unda sazRvris gadmoqelva,
magram akrTobs Cveni xmalis
da varskvlavis Cvenis elva.
Tu gabeda muxanaTma
da Seexo is Cvens miwas –
naxavs wiTelarmieli
did samSoblos rogor icavs” (cecxlaZe 1938:14).
wiTelarmielebis cxovrebas asaxavs parmen lorias moTxroba
“Sexvedra”, romelSic mesazRvreTa Tavdadebaa naambobi. sabWoTa kavSir-
TurqeTis sazRvris sakmaod didi monakveTi swored, aWaraze gadioda da
es Tema mwerlobis yuradRebis gareSe ver darCeboda.
menSevikebis periodSi, maSin, roca saqarTveloSi garkveuli xniT
germanelebmac SemoaRwies, bolSevikebis braldebiTYdaakaves pavle.
sofom scada qmris daxsna. “ufrosebs” Soris aRmoCnda giorgi kobraZe,
mezobeli aznauriSvili, romelic sofos dedis ZuZuTi iyo gazrdili.
qali muxlebSi Cauvarda da daxmareba sTxova, kobraZem ki agdebiT
mousmina da bolos sakuTari xeliT dauxvrita qmari.
gamoxda xani. sofom Svili gazarda, daTiko, romelic sasazRvro
jaris oficeri gaxda. omianobis dros sazRvris damrRvevebs rom
daakaveben, erT-erTi swored giorgi kobraZe aRmoCndeba.
“Tqvens ganaCens sabWoTa xalxi da sasamarTlo gamoitans” – ase
mimarTavs daTiko sazRvris damrRvevebs, maT Soris mamis mkvlels
(loria 1943:24). es moTxroba, cxadia, Tavsdeba ideologiur CarCoSi:
76
mteri borotia, aznauria, sabWoTa adamianebi ki keTilsindisieri
muSakebi da samarTlianebi arian. Sesabamisad, daTiko Tavad ki ar iZiebs
Surs, sabWoTa marTlmsajulebas miandobs mamis mkvlelis beds.
kritika xSirad miuTiTebda, rom sabWoTa mwerals SemoqmedebiTi
TvalsazrisiT idealur viTarebaSi uxdeboda yofna. mas arc Temebi
hqonda saZiebeli da ideur gamarTulobazec ar uwevda didi Wapan-wyveta.
literaturul Tu proletarul presaSi xSirad waawydebodiT maSin,
magaliTad aseT “margalitebs”:
“aWaristanis dRevandeli sinamdvile, misi soflis mosaxleobis zne-
CveulebaTa specifiuroba da am zneCveulebaTa gardatexis xanaSi yofna –
erT mxriv, aWaristanis gadasvla industrializaciis relsebze – meore
mxriv – mxatvruli Semoqmedebis ganviTarebisaTvis mraval masalas
iZleva, iZleva nedleulis uamrav marags, romelic aWaris axalgazrda
mwerlobam fabrikatebad unda gardaqmnas” (feraZe 1928:90).
sinamdvileSi, literaturul masalaze Tvalis gadavlebac cxadyofs,
rom mwerali mxolod iaraRia saxelmwifos xelSi. igi mxolod
ideologiuri SekveTis Semsrulebelia, zogi niWierad, zogi uniWod,
xolo SemoqmedebiT Tavisuflebaze, aseT pirobebSi laparakic zedmetia.
$3. socialisturi Sromis apologia
termini “socialisturi Sromac” epoqis pirmSoa. propagandistuli
standartis mixedviT, oqtombris revoluciis gamarjvebis Semdeg
mSromelTaTvis axali, saamuri xana daiwyo. monuri Sroma gaTavisuflda
borkilebisgan. Tuki manamde lukma-purs tanjviT moipovebdnen, axla ukve
dazgasTan Tu CarxTan muSaoba bednierebis safuZvelia. “socialisturi
samSoblosTvis Sroma sixarulis uSreti wyaroa”, - ai am propagandis da
Sesabamisi literaturuli produqciis konceptualuri azri.
“Seni dRe Tvalwarmtacia,
vaSa, vin agamziana,
77
Sroma gmirobad aqcia,
mSromeli – adamianad!” (rusiZe 1938:21).
- werda poeti da gasakviri araa, rom axali adamianis aRzrdis Tu
socialisturi cxovrebis wesis propagandis gzaze sabWoTa literatura
gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda swored “socialisturi
aRmSeneblobis procesad wodebuli viTarebis warmoCenas. isic naTelia,
rom amgvari mwerlobis erT-erTi Tanmdevi xazi iyo Zvelisa da axlis
dapirispireba:
“ra aris dRes da ra iyo winaT
es yvavilis da narinjis veli!
dideba imas, Cemo qveyanav,
vinc gaginaTa wyvdiadi bneli!” (rurua 1940:#4.48).
bunebrivia isic, rom Semoqmedi adidebs im bneli wyvdiadis
ganmanaTleblebs, gansakuTrebiT imaT, vinc Sromis gmiris didebamde
miaRwies. detalizaciisgan amjeradac SevikavebT Tavs, mxolod zogierTi
nawarmoebis saTaurs davasaxelebT suraTis naTelsayofad: “Cais mkrefav
staxanovel qals”, “muSebs”, “rkinis aria”, “himni proletarebs”, “ver
aRvmarTeT droSa”, “zeimi droSebiT”, “sofels”, “Tesaven yanas”, “Tumc
Caesvena”, “hoda icode”, “Sromis Svils”, ”Cveni simRera”, “Sromis nadimze”,
“msoflio naduri”, “pioneris werili”, “Cveni sofeli”. mwerlebi
cdiloben, daarwmunon mkiTxveli, rom Sroma uZleveli Zalaa, romlis
meSveobiTac dedamiwaze yvela ukeTureba warmavalia. mas SeuZlia
erTpirovnulad daamarcxos gaWirveba, duxWiri cxovreba, siRatake da
naTeli momavlis safuZvelTa safuZveli gaxdes. muSas ara aqvs
daRonebis, uimedobisa da sicocxlze xelis aRebis ufleba. Mmwerali ki
Sromis mexotbed iqca da gansakuTrebiT dafasda e. w. industrialuri
lirikis primitiuli striqonebi:
“msurs Tavisufal naTel Sromas
SevuTxza himni.
dideba guTans, Toxs da namgals
traqtors da weraqvs,
dideba Sromas, rom miwis guls,
apobs da Raravs...” (rurua 1954:85).
78
erTob popularuli iyo konkretuli masStaburi (unda vaRiaroT,
rom xSirad uaRresad Rirebuli da mniSvnelovani) proeqtebisadmi
miZRvnili mxatvruli nawarmoebebi. magaliTad, uamravi literaturuli
produqcia mieZRvna aWariswylis hidroeleqtrosadguris (aWhesis)
mSeneblobas, ramac SesaZlebeli gaxada, rigiT mSromelTa
sacxovreblebSic SeeRwia eleqtroenergias:
“da sazeimod mowyobili aWaristani,
aWhesis sadgurs, rogorc yvavils mkerdze daibnevs,
eleqtro CqeriT mavTulebic iqneba mTvrali
da es Cqerebi qoxmaxebsac yvelgan dairbens” (SaviSvili 1928:19).
aranakleb popularuli iyo kolxeTis dablobze Waobis daSrobis,
dasavleT saqarTveloSi Cais plantaciebis gaSenebis da sxva Temebi.
parmen loria ase exmianeba “socialisturi Sromis” process romanSi
“Cai”:
“gvimris meti araferi modioda, baba, am Toxaurze! – uTxra erTma
gurulma glexma ferides sofelSi yofnisas. – kinaRam SeviSale, dabarva
rom dagvawyebines. gadairia xalxi-meTqi! erT xans soia gvaTesvines, mere
TuTuni gvakrefines, axla masxrad gvigdeben da raRac usargeblo nergs
gvargevineben-meTqi. axla Tavis Tavs dascinoda moxuci maSindeli
SiSisTvis. sagvimre Semosavlis wyarod iqca. xumrobaa, wliurad heqtarma
aseTma mwirma miwam sami-oTxi aTasi maneTi Semoitanos! aq marto Cai xom
araa. mas ucxo xeebi Semohyva. es citrusebio, es evkaliptio, bambuki,
aTasnairi ucxo xe da swored baRs daemsgavsa es sofeli!” (loria
1948:247).
bunebrivia, Sromisa da mSromelTa sadidebel literaturul
produqciaSi umTavresi adgili ekava erTi mxriv, muSas da qarxanas,
meore mxriv –kolmeurnes da sofels:
“vagebT qarxnebs uamravs,
cecxli Rvivis rkinaSi,
vdgavarT axla pirispir,
mSeneblobis winaSe!..
sxva saqmisTvis mSromelebs
79
dRes Cven aRar gvcalia!
Sroma axdens saswauls,
neba magistralia...
wesi unda aegos
rac fuWi da augia, -
naSTi bneli warsulis,
cecxlsac gadabugia.
Zveli mama-papuri
ar gvigvarga kavebi!
unda traqtors, manqanas
movumarjvoT mklavebi” (rurua 1954:108).
- werda poeti, magram mwerlis funqcia ganuzomlad ufro didi iyo. mas
ara mxolod ideologiurad misaRebi kuTxiT unda aRewera realoba,
aramed moqmedebis forma da wesic daewesebina. vTqvaT, aeZulebina glexi
daTanxmebuliyo kerZo mesakuTreobis uaryofaze, mijnebis moSlasa da
koleqtivSi gaerTianebaze, magaliTad ase:
“vangrevT zRudeebs sakuTrebisas,
aRar gvsurs mijna ZmaTa gamyofi!
traqtorma unda dagvixnas miwa,
rom yanam mogvces uxvi nayofi.
kerZo cxovrebam Cven saTiTaod
yvela mogRala da mogvinela;
ukve SevigneT erTobis Zala
da koleqtivSi SevdivarT yvela.
visac gsurT qveynad daTrgunoT Zveli
weswyobileba da hpovoT Svela,
koleqtivisken, koleqtivisken,
koleqtivebSi SeerTdiT yvela!” (rurua 1954:102).
80
parmen lorias moTxrobaSi “Cemi pirveli Tanamdeboba” aRwerilia
aWaris erT-erTi soflis yoveldRiuri cxovreba, miRwevebi, warmatebebi,
miznebi. “axali sabWoTa adamianis” aslan igive arCil TibaZis karieris
dasawyisi da a.S. mSobliur sofelSi dasasveneblad Casuli fiqrobs,
sakuTari SesaZleblobebi bolomde moaxmaros samSoblos, Tumca ver
warmoudgenia, rogor unda imuSaos umaRlesi ganaTlebis mqonem
kolmeurneobis Tavmjdomaris Tanamdebobaze. fiqrobs, qveynisaTvis ufro
metis gakeTeba SeuZlia da gacilebiT did, sapasuxismgeblo samsaxurSi
warmoudgenia Tavi. TumcaRa erToblivi ZalisxmeviT ojaxis wevrebi da
Tanasoflelebi axerxeben mis darwmunebas.
arCili midis im mosazrebamde, rom soflis winamZRolobisa da
marTvisaTvis saWiroa ara mxolod gamocdili, gamrje da mSromeli, aramed
umaRlesi ganaTlebis mqone adamiani. surs, ar Semcirdes kolmeurneobis
warmatebis rekorduli maCveneblebi, amisaTvis ki „saswaulebis epoqas“
Sesabamisi kadri esaWiroeba.
„eqvsi tona anu eqvsi aTasi kilogrami, ara, es rogor SeiZleba. aTi wlis
win heqtaris sarekordo mosavali ori-sami tona iyo, axali ki Tormetze
asula. es xom saswaulis msgavsia, afasebs Sromis gmirobis maZiebeli dis,
ninezas miRwevebs arCili da ukvirs, rogor axerxebs sruliad axalgazrda
qali mosavlis erTi oTxad gazrdas, magram maleve rwmundeba, rom
warmatebis sawindari koleqtivia. ramdenimewliani istoria aqvs arCilis
mSobliuri soflis kolmeurneobas, sadac am mokle droSi „imdeni qoneba
dagrovda, rom kerZo Semosavlis gareSec yvelas yofnis, ufro metic, avtori
qveynis mravalsaukunovan istorias upirispirebs koleqtivis miRwevebs da
naTelia, Tu ras aniWebs upiratesobas:
„Cveni winaprebi saukuneebi cxovrobdnen, ibrZodnen, Sromobdnen,
sisxlsa da ofls Rvridnen da mainc mSivrebi usaxlkaroni da SiSvel-
titvelni iyvnen, mec ki vSromobdi ormoci weli manamde, magram... am Teqvsmet
weliwadSi ki... - ajamebs miRwevebs rejeb TibaZe, mas ver warmoedgina
koleqtivisgan gverdze dgoma da brZola kerZo sakuTrebisTvis. piriqiT, am
ukanasknelisgan Tavis daRweva iTvleba warmatebis garantad. „aravin
81
daijerebs, rom Teqvsmeti-Cvidmeti wlis win am adgilas saxurav aglejili
facxa idga, xolo am moSenebuli ezos nacvlad - wiTeli Tixa gvimriTa da
ekal-bardiT dafaruli, am ojaxis kulturuli patronis nacvlad-
ukulturo, kerpi da gonebadaClungebuli glexi rejeb TibaZe cxovrobda,
romelic yoveli axali wamowyebis winaaRmdegi iyo, mamapapuri zne-
CveulebebiTa da maTebr monuri muSaobiT fiqrobda kerZo sakuTrebis
gazrdas, Tixa miwis barviTa da simindis TesviT apirebda ojaxis rCenas da
gamokvebas ase gansjis arCili da mwerlis mizanic naTelia - daarwmunos
mkiTxveli, rom koleqtivizacia ganviTarebis erTaderTi swori gzaa.
socialisturi suliskveTebis mxatvrul nawarmoebTa ricxvi
ganuzomelia. maTi detaluri analizi arafris momcemia da Tu Cven,
marTalia, Zalian mokled, magram mainc vcdilobT ZiriTad Temebsa Tu
tendenciebze miniSnebas, mxolod imitom, rom swored, aseTi literaturuli
maskulatura gansazRvravda epoqis literaturul saxes da iwereboda
uamravi leqsi, romlebSic xotbas asxamdnen prioritetad aRiarebul
dargebs, Cais, siminds, siloss, meCaieebs, meabreSumeebs, mecitruseebs,
menaxSireebs da a.S. am literaturis dasaxelebac ki sakmarisia zogadi
suraTis warmosadgenad: “simRera Cais mkrefavebze”, „brigadiri“, „Rame
plantaciaSi“, „baritis memaRaroe“, „patara menaxSires“, „gamxurebeli“,
„agitatori“, „aWarel mecitruseebs“, „Cai“, „mSenebeli“, „balada Soferze“,
„aWareli kolmeurnis simRera“, “durgali“, „ yanaSi“ da a. S.
Sromis da mSromelis qebaSi dasaZraxi araferia, magram am leqsebs Tu
poemebs, moTxrobebsa Tu romanebs suli aklda, WeSmariti Semoqmedis
patiosneba da gulwrfeloba...
82
4. axali kerpebi da axali TariRebi
akaki baqraZe ,,mwerlobis moTvinierebaSi“ SeniSnavs, rom
,,SemoqmedebiTi Tavisufleba upirvelesad or aucilebel komponents
gulisxmobs - pirveli, mwerals (saerTod xelovans) unda hqondes
sakuTari koncefcia da meore - zneobrivi pasuxismgebloba. literaturis
partiulobis principi uaryofs orive komponents da, amdenad,
SemoqmedebiT Tavisuflebasac“ (baqraZe 1990: 32).
am debulebis sailustraciod akaki baqraZes mohyavs nimuSebi
beladebisadmi miZRvnili mxatvruli Semoqmedebidan. ,,iwereboda
uangariSo da ulevi leqsi, moTxroba, piesa, romani. mweralTa plenumebsa
da yrilobebze ikiTxeboda sagangebo moxsenebebic - ,,amxanag stalinis
saxe sabWoTa mxatvrul literaturaSi“, - wers igi.
beladebis saxotbo poezia aWaraSi moRvawe mwerlebis Semoqmedebis
erTi uxvi nakadic romaa, gasakviri ar unda iyos. am literaturas
mxatvruli Rirebuleba ar gaaCnia, magram imdenad mravalricxovani da
damaxasiaTebelia, imdenad arsebiTi nawilia imJamindeli mwerlobisa,
maTi Tundac sqematuri warmoCenis gareSe epoqis suraTis warmodgena
Znelia.
mwerlebis nawilsaTvis politikuri davalebis Sesruleba sapatio
misiad iTvleboda, nawilisaTvis – ara. es ukanasknelni beladebs Tavis
gadasarCenad umRerodnen, magram gamocda Cabarebulad rodi
eTvlebodaT, mTavari iyo gaRebuli xarki zemdgom organoebSi
mowonebodaT. movaleobis moxdis mizniT dawerili mxatvruli nawarmoebi
ara literaturuli, aramed politikuri kritikis qarcecxlSi
gatardeboda da avtori saTanadodac daisjeboda.
maqsim gorkim 1934 wels mweralTa sakavSiro yrilobaze sityviT
gamosvlisas TiTqos dagmo didi Tu mcire beladebis gandidebis
tendencia. ganacxada, rom ,,beladoba – es aris meSCanobis
individualisturi miswrafeba mTeli TaviT maRla dadges Tavis
amxanagTan SedarebiT, rasac advilad axerxeben meqanikuri gaqnilobis,
carieli Tavis da carieli gulis arsebobis periodSi” (gorki 1934:#194).
83
magram amas xeli ar SeuSlia sabWoTa saxotbo poeziis
ganviTarebisaTvis. beladebis gandideba Cveul ritmSi grZeldeboda.
1938 wels gazeTi “sabWoTa aWara” iuwyeboda: ”wulukiZe, Saumiani,
jafariZe da bevri sxva revolucioneri-muSebi, glexebi, inteligentebi
aRzrdilni arian didi stalinis mier. maTi saxeebi didi xania elian
mxatvrul sityvis ostatebs.
qarTuli sabWoTa literaturis erT-erT ZiriTad amocanad Cven
migvaCnia am Tematikis damuSaveba. magram es Tematika imdenad vrceli da
mdidaria, imdenad aqtualuri da mniSvnelovania mTeli sabWoTa
xalxisaTvis, rom Cven ar SegviZlia am tribunidan ar movuwodoT mTeli
sabWoTa kavSiris mxatvruli sityvis ostatebs monawileoba miiRon am
did muSaobaSi. aq adgili da Temebi yvelasaTvis sakmarisia” (“sabWoTa
aWara” 1938:#7).
gasakviri araa, rom saxotbo poeziis centraluri figura stalinia.
staliniada maSin yovliswamlekavi iyo. poetebi erTmaneTs ejibrebodnen
mis gandidebaSi, eZebdnen originalur mxatvrul saxeebs da adamianur Tu
zebunebriv Tvisebebs, romlebic axali epoqis kerpisTvis unda mieweraT:
”Sen xom kremlidan ganTiadi xar,
gazafxuli xar, siamis wyaro,
yvela mSromelis gulSi Cadixar,
rom sixaruli CanCqerad Rvaro.
SeniT wkrialebs mwyemsis karavSic
rusTvelis leqsis elvare bwkari.
miwac ar brunavs dRes Sens gareSe
da arc ialbuzs exeba qari” (Juruli 1946:#86).
- werda erTi poeti. stalinis, axali samyaros Semqmnelis gaxsenebazec ki
haerSi mfrinavi lomguldeba, udabnoSi qaris TareSi wydeba da mwvane
xeivnebi iqmneba. misi Cibuxic ki Zvirfasia ara mxolod sabWoTa
moqalaqisaTvis, aramed mTeli msofliosaTvis. sadRac junglebSi myof
indoelisaTvis mxsneli, simarTlis bairaxtari stalinia da ra
gasakviria, Tu akvnidan Cvilic mis suraTs Sehxaris:
“RimiliT gicnobs funTuSa bavSvic
akvnidan axlad amoyvanili,
84
umzers suraTs da, dedis kalTaSi
tkbilad titinebs: “Zia stalini!” (Juruli 1946:#250).
aRsaniSnavia, rom baTumSi moRvawe mweralTagan nestor maniZis, imave
nestor malazonias, varlam Jurulisa da v. gorgaZis stalinisadmi
miZRvnili leqsebi Sevida saqarTvelos k. p. (b) c. k-is gamomcemlobis
“zaria vostokas” mier qarTul da rusul enebze 1937 wels gamocemul
krebulSi: “qarTuli leqsebi da simRerebi stalinze”.
gasakviri araa, rom stalinTan erTad, ara ase masStaburad, magram
mainc, ganadidebdnen sxva politikur figurebs, sakavSiro Tu
adgilobrivi mniSvnelobis beladebs - berias, orjonikiZes, voroSolovs
da sxvebs. aq nimuSad mravalTagan mxolod erT magaliTs moviyvanT:
“kavkasionis mters gaSmagebuls
vinc sasikvdilod mostexa mxari
vinc gvasaxela Tavis marjveniT
da gaxda Cveni xmali da fari.
vinc daifara gansacdelisgan
Cveni ojaxi da Cveni kera,
imas ekuTvnis Cemi gulisTqma,
Cemi leqsi da Cemi simRera.
is rCeulia, Cven imas virCevT
dRegrZeli iyos is Cveni gmiri
dRegrZeli iyos Cveni beria
Seudrekeli da pirdapiri” (rurua@1946#28).
poetebs arc prozaikosebi CamorCebodnen. magaliTad, kapiton rusiZis
moTxrobis ,,gulnazis” konceptualuri azri isaa, rom gulnazis,
socialisturi Sromis gmiris warmatebis sawindari sabWoTa wyobasTan
erTad didi stalinia. misi geniis wyalobiT gaxda aWareli qali
sanimuSo mSromeli. oqros varskvlavis miRebis Semdeg, swored mas uxdis
madlobas: “suraTidan mamobrivi RimiliT gadmohyurebda usayvarlesi
adamiani. gulnazma ramdenime wams Tvali ver moaSora mas. mere, TiTqos
axali Zal-Rone Seemata da goneba gaexsnao, beladis suraTs man xelebi
85
miuSvira da TrTolviT warmoTqva afarTqalebul gulidan amotanili
sami sityva:
_ madloba mSobliur stalins!
darbazSi metis ZaliT igriala taSma.”
propagandistuli strategia maincadamainc maxvilgonivrulad rodia
SerCeuli, magram mizani mkafiod aris gansazRvruli da amgvari
nawarmoebebic savsebiT misaRebi iyo sabWouri kritikisTvis.
garda beladebisa, xotbis obieqti SeiZleba yofiliyo nebismieri
movlena an faqti, romelic sabWoTa sistemas Seesabameboda. aq
upirvelesad unda davasaxeloT sazeimo TariRebi, romlebic axal epoqas
axleburi hqonda, Zveli, miTumetes religiuri dResaswaulebisagan
sruliad gansxvavebuli: energetikis dRe Tu rkinigzelis dRe, pirveli
maisi Tu Svidi noemberi. poetebic ganadidebdnen sazeimo TariRebs:
“dRes oqtomberi mobrZandeba
droSagaSlili,
zeims ixdian bednieri moqalaqeni.
xarobs da laRobs
sabWoeTis didi kavSiri,
yvelgan lxinia da xalisis
zRva da CanCqeri” (malazonia 1953:36).
an kidev:
“xma imedisa misgan gaismis
da cadatyorcnil kremlidan modis
kacobriobis didi maisi” (Juruli 949:#86).
TariRebis garda, gandidebis obieqti SeiZleba yofiliyo
konstitucia Tu arCevnebi, xuTwledi Tu gegmebis gadaWarbebiT
Sesruleba. am SemTxvevaSic erTi magaliTis moyvanas davjerdebiT:
“axla, roca meore xuTwledi gvaqvs saxeSi, -
rogorc pirvels, imasac xorcs Seasxams partia.
mteri TviTon ebmeba mis dagebul maxeSi,
axla, roca meore xuTwledi gvaqvs saxeSi.
damkvreloba izrdeba aRtacebul masebSi,
mSenebloba epoqis sulis andamatia!
86
axla roca meore xuTwledi gvaqvs saxeSi, -
rogorc pirvels, imasac gamosWedavs partia!” (rurua 1945:115).
am da sxva amgvari striqonebis mxatvruli Rirebulebis Sesaxeb ra
mogaxsenoT, magram sapropagando funqcias, etyoba, kargad asruldebda.
martivad da gasagebad cdilobda masebis darwmunebas, rom xuTwledebi
dagegmvis genialuri mignebaa, rom sabWoTa konstitucia yvelaze
samarTliania, rom CvenSi Catarebuli arCevnebi yvelaze demokratiulia,
rom sabWoTa beladebi yvelaze didi adamianebi arian kacobriobis
istoriaSi...
$5 regionis cxovrebis suraTebi
ganxiluli sakiTxebis garda CvenTvis saintereso epoqaSi
regionulma mwerlobam asaxa araerTi Tema, romelTagan zogi wminda
ideologiuri Sinaarsisa, zogi – diaxac, saWirboroto, imxanad erTob
aqtualuri iyo da miuxedavad propagandis gvariani dozebisa –
regionisaTvis gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone.
aviRoT Tundac qalis mdgomareoba zogadad da CadrTan
damokidebulebis sakiTxi.
Cadris Tema dRes, XXI saukunis dasawyisSi Cans anaqronizmad, Torem
maSin es sakiTxi metad principuli iyo da mwerlebic - zogi partiis
miTiTebis gamo, zogic gulwrfelad – Caeba qalis diskriminaciis
winaaRmdeg brZolaSi.
es Tema ramdenime aspeqtiT warmoCnda kazmulsityvaobaSi. erTi
maTgania qalis uufleboba, misi diskriminacia. erTi mxriv, religiuri
principebisgan, meore mxriv, dromoWmuli tradiciebisgan gamomdinare.
parmen loria romanSi “Cai” ase aRwers qalis mdgomareobas:
”aWarel qals cameti weli rom Seusruldeboda, Cadrs
daaxuravdnen, ferCes Camoafarebdnen. ekrZaleboda im dRidan
mamakacebisTvis saxis Cveneba.
87
norCs gaaTxovdebdnen, cameti-ToTxmeti wlisas, xSirad
naklebisas...
Raribs gahyveboda – siRaribec tanjavda sxva gaWirvebasTan erTad.
SeZlebulis xelSi – dahkargavda Tu ara mowonebas qmris TvalSi,
meore rigSi unda gadamdgariyo, qmars meore axalgazrda coli
mohyavda.
da TiTqos eguebodnen am cxovrebas, eguebodnen, ase egonaT, ase
fiqrobdnen zogierTebi.
aseTia qalis xvedrio, qadagebdnen xojebi. qali monaa, monad unda
darCes, kmayofili unda darCes, kmayofili unda iyos qali imiT, rac
bedma argunao.
SeiZleba zogierTi qmaric fiqrobda, rom misi pirveli meuRle
kmayofili iyo, roca TviTon meore colTan nebivrobda.
wesi iyo; mdidars SeeZlo ori-sami coli moeyvana.
uSvilo qalis qmaric sargeblobda meore colis moyvanis
uflebiT.
qaliSvili ar iTvleboda Svilad da aqac meore coli SeiZleboda
gamoCeniliyo. zogjer pirvel cols unda gamoerCia Tavisi qmrisTvis
sacole” (loria 1948:337).
rogorc vxedavT, am fragmentSi mravalcolianobis problemac
iCens Tavs. igive sakiTxi ufro farTod aqvs warmoCenili parmen
lorias romanSi “deli muradi” (“ganTiadi xevSi”). am Txzulebis
personaJ iusuf aRas sami coli hyavs da es ambavi Cveulebriv
movlenad miaCnia. eg ki ara, ukvirs kidec, qalebisTvis ratomaa
miuRebeli es ambavi: “...moagonda pirveli colis cremlebi. muxlebze
exveoda, exveweboda, momkali jer, damasaflave da mere moiyvane meore
colio. ver urigdeboda im azrs, rom misi qmari meore colTan
inebivrebda im dros, roca pirveli coli imav saxlSi iqneboda.
- sulelebia qalebi, - Rimilma gaupo bage aRas, - ra atirebda, rad
iklavda Tavs? sulerTia, qali yvela qalia, erTnairia da erTi jiSis,
mravali coli ki xalisia da sixaruli. cxovrebas ar mogawyens. axali
surneleba Semodis saxlSi axali colis SemosvliT. TiTqos
cxovrebas Tavidan iwyeb...” (loria 1939:122).
88
amgvari “filosofiac” qalis uuflebobaze metyvelebs, romelic
valdebulia, Seeguos am viTarebas iseve, rogorc Seegua luTbie, -
usuf aRas pirveli coli. avtori ase gadmogvcems amis fiqrTa
mdinarebas: “TviTmkvlelobasac nebisyofa unda, nebisyofa ki imas aqvs,
visac guli aqvs. luTbies arafris unari aRar darCenia.
rogor urigdebodnen qalebi aseT ambavs. luTbie piradad icnobs
aseT colebs, romlebic Seguebian aseT mdgomareobas da orive coli
tkbilad cxovrobs erT ojaxSi. xan erTi xdeba qmris alersis Rirsi,
xan meore...
ratomRac erTxelac ar ukiTxavs luTbies aseTi colebisaTvis,
rogor aitanes aseTi cxovreba. ar egona, Tu masac argunebda cxovreba
amaT beds.
ara, luTbies ar SeuZlia Seurigdes im mdgomareobas, rom misi
qmris sawoli saziaro iyos.
sisulelea. raRa dros Serigebazea laparaki, roca ukve Seurigda.
ukve gaxda saziaro, saziaro ki ara, ukve waarTves qmari” (loria
1939:129).
unda iTqvas, rom mravalcolianoba mainc iSviaTi iyo aWaraSi,
amitomac SedarebiT naklebi asaxva hpova kazmulsityvaobaSi da parmen
loriasTanac igi mocemulia, rogorc gamonaklisi. magaliTad, sami
colis patroni zemoxsenebuli iusufi, jer erTi aRaa, maRali
socialuri wris warmomadgeneli da am faqts romanSi ideologiuri
daniSnulebac aqvs, garda amisa, misi mravalcolianobis mizezi
uSvilobacaa...
samagierod, Cadris problema ufro principuli da arsebiTi iyo.
ocian wlebSi marTlac, didi energia daixarja imisaTvis, rom aWareli
qali am anaqronizmisagan gaTavisuflebuliyo.
“12 wlidan iwyebdnen gogonebi Cadris tarebas, - werda p. loria, -
Tumca TavisuflebiT manamdec rodi iyvnen ganebivrebulni.
bavSvobidanve STaagonebdnen misi gamoyenebis aucileblobasa da
wesebs.
Tavidan aCvevdnen gogonebs Cadris Cacmas, CaCabSigan cqeras. iazmiT
swrafad pirsaxis dafarvas. amitom Svidi-rva wlis gogonebs
89
Semoaxvevdnen iazmas da ise uSvebdnen saTamaSod an Tiknebisa da
boxrikebis (xboebis) samwyemsavad” (loria 1939:63).
amave Temas exeba mamia varSaniZe:
”moabrZaneben TeTr cxeniT dedofals,
Tan axlavs biWis da dedoflis dadeni,
erTxel rom Sexedo, gana es geyofa,
Tumc Cadris ukunSi ar uCans bageni” (varSaniZe 1994:47).
nana gvariSvilis “uCadroni” (iseve rogorc misi “vaSlovani kvlav
vaSlovnia”, “almelo vaJo”, “vaSlovanel qals”, “balada SavSeTeli
qalis TavSalze” da sxv.) farTod exeba mocemul Temas. avtorisTvis
Cadri ar aris mxolod pirsaburavi, romliTac qalma saxe ar unda
uCvenos ucxo mamakacs. igi simboluri saxea adamianis pirovnuli
Tavisuflebis, politikuri uflebebis da im Rirsebebis akrZalvis,
riTac Tavis Tavs gamoxatavs. am TvalsazrisiT nana gvariSvili da
sazogadod, imJamindeli mxatvruli literatura ufro maRal
Rirebulebebze amaxvilebs mkiTxvelis yuradRebas da ganawyobs
adamianuri Rirsebis dacvisa da pativiscemisaTvis.
bunebrivia, mwerlobam asaxa erTi mxriv, sevda da naRveli
Seqmnili viTarebis gamo da meore mxriv, mowodeba Cadris
gadagdebisaken. mamia varSaniZe werda:
“Seni saxe dedilo,
gulSi Seminaxia...
Sen yvelaze netari
da lamazi mgonixar,
rom momixval, netavi,
isev CadriT momixval?!” (varSaniZe 1994:50).
an kidev:
“mesxi var, Cemi akvani
Cadrian dedam mirwia,
vin Semomixta mzakvrali
im Zvelma sevdam miwia” (varSaniZe 1994:22).
an kidev:
“me magondeba Cemi bavSvoba
90
da Cadriani mSobeli dinji” (varSaniZe 1960:20).
igive ganwyobaa fridon xalvaSis leqsSi “Tqvenac lazeTis
lamazmanebo”:
“xom SegrCeniaT qarTuli eSxi,
siturfis madli gamoulevi,
Cadris Rameul saCrdilobelSi
CongurebiviT gicemT gulebi” (xalvaSi 1949:#6).
bunebrivia, rom mwerlebi mouwodebnen qalebs, uari Tqvan Cadrze.
magaliTad nestor malazonia wers:
“da viT mTvarem fermkrTalma
qariSxlian avdridan,
sixaruliT anTebul
Sublze xeli gadisvi,
guli gamoadare
da gamodi Cadridan” (malazonia 1953:125).
nana gvariSvili kidev ufro ganazogadebs mowodebas:
“dRes isev vazma tani iyara,
Sen orovelas CasZaxi xevebs,
qalebi swvaven marto Cadrs ara,
aRa-maxxmadis sisxlian xelebs” (gvariSvili 1953:120).
Cven aRar CavyvebiT Ziramde am Temis ideologiur nawils. (mag.
“dedam ferCe daxia, Cadri misca cecxlis als, isic koleqtivSia,
eZaxian mSromel xalxs” da a.S. (“literaturuli aWaristani” 06.01. #2)
am nawilis konceptualuri azri isaa, rom axalma droebam gauxsna
asparezi aWareli qalis ganaTlebas, karCaketilobisagan Tavis
daRwevas da sazogadoebaSi gamoCenas, Tavisufal Sroma-Semoqmedebas
mamakacebis mxardamxar da a.S.
cxadia, ganxilul literaturul produqciaSi aWareli qalis
mdgomareoba marto zemoxsenebuli kuTxiT araa warmoCenili. piriqiT,
mTel kazmulsityvaobaSi gamoxatulia udidesi mowiweba qarTveli
qalis mimarT – vinc umZimes saukuneTa qar-cecxlSi gamoatara Rirseba,
vinc Seunaxa Svilebs samSoblos siyvarulis grZnoba, ar daaviwya
tkbilqarTuli, vinc ibrZola TavisTavadobis, mamapapaTa tradiciebis
91
gadarCenisaTvis. mogvianebiT nana gvariSvili mTel am ganwyobas
Seexmianeba da leqsSi “aWarelo dido dedav” ase warmoaCens Rvawls:
“aWarelo dido dedav,
nislSi mandils vxedav,
Sen ixseni bulbulT stvena –
tkbili dedaena.
sanukvari moipare
da akvanSi male,
me Sens qarTul kaba-qaTibs,
dedav veTayvane.
iavnana Cagefina
CvilTa artaxebSi,
dardma TeTri Sagisirma
abreSumis TmebSi.
Sens darweul akvnebidan
modis Cemi leqsi.
mTebis iqiT, nislis iqiT
Seni nana mesmis” (gvariSvili 1955:69).
mamia varSaniZe ase warmoaCens aWareli qalis mravalmxriv
metamorfozas:
“Seni qali wuravs Rvinos,
winaT wveTs ar ikarebda,
Seni qali irqmevs ninos –
qarTul saxels,
winaT Cadrs rom ifarebda” (varSaniZe 1950:53).
an kidev:
“ver dagiviwyeb, SavTvalav,
Seni saxeli maxarebs.
Cadri ar Crdilavs Sens saxes,
ar emuxlebi minareTs” (varSaniZe 1994:13).
mxatvrulma literaturam asaxa dromoWmul tradiciaTa damZlevi
ara mxolod qalis, aramed mTeli sazogadoebis saxec. ramdenime
magaliTs moviyvanT, romlebic, rasakvirvelia, myarad Tavsdeba
92
socialisturi realizmis CarCoebSi, magram ara yovelTvis negatiuri
kuTxiT.
parmen loria romanSi “Cai” aRwers moedin baraZis ojaxis
istorias. moedini Raribi, ubiri glexi iyo. man SeaCvena Svili,
romelmac “Searcxvina, piri gaatexina, ojaxi wabilwa, saSviliSvilo
codva Caidina, RmerTs da rjuls uRalata”.
mainc ra moimoqmeda qevserma? riT daimsaxura esoden mkacri
Sefasebebi?
mxolod imiT, rom wera-kiTxvis Seswavla scada da soflis
maswavlis gakveTilebs eswreboda, amasTan, cdilobda, TanatolebTan
erTad soflis saqmeebSic gareuliyo.
ojaxic da sofelic aumxedrda qevsers. isev megobrebs rom ar
gamoeridebinaT soflisgan, ganrisxebuli da gabrazebisgan
dabrmavebuli mama sakuTari xeliT moklavda.
“mTavroba uwyobs xels urjuloebisa da kaxpebis gamravlebas, _
mudmivad geslavda sofeli moedins, _ qalisa da kacis ase gaTanabreba
rogor SeiZlebao. esec ar iyos, rad unda qals swavla? ra unda diacs
krebaze da mamakacebTan? Tu ase gagrZelda, moedin baraZis beds bevri
gainawilebs da qveyana garyvnilebis buded gadaiqceva” (loria 1948:279).
romanSi movlenebi ideologiuri standartis Sesabamisad
viTardeba: moedini sxvebTan erTad barSi Camosaxldeba, axalgaSenebul
sofelSi damkvidrdeba, siRaribes Tavs daaRwevs, progressac auwyobs
TandaTan fexs, Svilebs ganaTlebis miRebas ki ar uSlis, aramed xels
uwyobs, mwared nanobs warsuls.
“Tvalwin warmudga soflis maSindeli saxe.
SimSili, sititvle, ugzooba, bneli saxlebi, siRatake.
rogor cxovrobda da itanda aseT cxovrebas? axla ukvirs
moedins, ratom droze ar Caitana mewyerma misi saxl-kari? qevseris
dakargvamde momxdariyo yovelive es. imis Semdeg iwyeba moedinis
adaminuri cxovreba, maSin gaiRviZes adamianurma grZnobebmac” (loria
1948:309).
unda vaRiaroT, rom negatiuri suraTebi am tipis literaturaSi
xSirad gamuqebulia, gadaWarbebulia. cxadia ufro imisTvis, rom
93
Savbnel fonze ufro mkveTrad gamoCndes bolSevkuri reorganizaciis
Sedegebi.
igive SeiZleba iTqvas ganaTlebis sakiTxebTan dakavSirebiT.
zemoTac ukve SevexeT sazogadoebis nawilis damokidebulebebs
skolebis da swavla-ganaTlebis mimarT. murad odilavaZes (“deli
muradi”) andro bertaZe ase uxasiaTebs soflis viTarebas am
sakiTxTan dakavSirebiT:
“maswavleblebma ver moicades. an rogor moicdidnen, roca aravin
yuradRebas ar aqcevda maT. arc bavSvebs agzavnidnen. ar unda xalxs
swavla... Tumca ara xalxi aq arafer SuaSia, xoja da iusuf-aRa
akeTeben. Tu Senc ise daiwye, rogorc zogierTma maswavlebelma, or
dRes ar gagaCereben, an TviTon gaiparebi im kaciviT, SarSan rom
gagveqca” (loria 1939:12).
andro bertaZe skolisa da swavlis mimarT gulgril
damokidebulebas awydeba mozard TaobaSic. es naTlad Cans im
dialogidan, romlis fragmentebsac qveviT moviyvanT:
“_ gamarjoba axalgazrdebo, rogor cxovrobT? _ mivida andro da
erT bavSvs, romelic yvelaze patara iyo, Tavze gadausva xeli.
_ gonjad raiza viqnebiT, _ upasuxa ufro mozrdilTaganma,
romelic enveris gverdiT gaCerebuliyo.
_ ra gvari xar Sen? _ SeekiTxa andro.
_ devaZe, swrafad miugo bavSvma.
_ skolaSi dadixar?
_ ara. rai unda vakeTo skolaSi, _ amxanagebs gadaxeda.
_ medreseSi viswavleT, _ daexmara enveri amxanags.
_ wera-kiTxva iciT? _ axla amas moubrunda andro.
_ ara, locvebs gvaswavlida xoja.
_ skolaSi unda iaroT, xom xedavT, rogori skola avageT. esec
Tqveni maswavlebeli iqneba, _ miuTiTa maswavlebelze. _ swavla
yvelaze ufro saWiroa CvenTvis.
_ xom ar unda gavgiaurdeT, rad minda swavla?! _ sTqva erTma
bavSvma. Semdeg amxanagebs gadaxeda, Tu damidasturebeno...” (loria
1939:68).
94
ganxilul problemaTa siRrmiseul analizs, rogorc araerTxel
aRvniSneT, upirvelesad politikuri koniunqtura uSlida xels. aqve
SevniSnavT, rom regionis cxovrebis suraTebi mxolod negatiur
konteqstSi rodi ixateboda. mxatvrul literaturaSi aqaurobis da
iqaurTa mravali sikeTe da Rirseba aisaxa. bevr maTgans SevexeT da
kidevac SevexebiT, magram detalizacias mainc moveridebiT, ufro
imitom, rom pozitiuri TiTqmis yovelTvis ideologiurTan aris
gadajaWvuli da detaluri analizi erTxel naTqvamis mravalgzis
gameoreba gamova.
vfiqrob, upriani iqneba, Tu swored am TavSi ganxilul
sakiTxebTan dakavSirebiT SevexebiT teqstologiis zogierT sakiTxs. es
masalac komentars naklebad saWiroebs: paralelurad dalagebuli
informacia ukve iqneba garkveuli azris Semcveli.
parmen lorias “deli muradi” pirvelad 1939 wels gamoica. 1953
wels meored gamoqveynebul romans avtorma saTauri Seucvala da
daarqva “ganTiadi xevSi”. cvlilebebi Seexo leqsikasac, ufro _
Turqizmebs personaJTa metyvelebaSi.
1939 weli: _ “ras izam ase gauCenia allaxs es qveyana...” (gv.11)
1953 weli: _ “eh, albaT ase dauwesebia RmerTs.” (gv.11)
1939 weli: _ “iaRi movitane.” (gv. 43)
1953 weli: _ “karaqi movitane, Tu amarTmev, madlobeli viqnebi.” (gv.
57)
1939 weli: _ “Tavidanve aCvevdnen gogonebs Cadris Cacmas,
CarCabSignidan cqeras. iazmiT swrafad pirsaxis dafarvas.” (gv. 63)
1953 weli: _ “amitom Svidi rva wlidan aCvevdnen dolbandis
Tavsafris tarebas da mamakacis danaxvisas saxis dafarvas.” (gv. 93)
1939 weli: _ “Tavze iazma moefarebina.” (gv. 69)
1953 weli: _ “yelze dolbandis naWeri moexvia da odnav gasagoni
xmiT naRvlianad RiRinebda.” (gv. 99)
95
1939 weli: _ “buirum aRa _ uTxra da miiwvia.” (gv. 134)
1953 weli: _ “mobrZandiT aRav! – da taxtze miiwvia.” (gv. 219)
1939 weli: - “allaxis wyalobiT bevrni. samasamde varT
axalgazrda molebi.” (gv. 135)
1953 weli: - “RvTis wyalobiT, samasze meti, - miugo molam.” (gv. 220)
1939 weli: - “daeca Caxmaxi, moadina tkacani ezalma da landma
ucnaurad gadaixarxara.” (gv. 141)
1953 weli: - “mxolod ezalis xma gaisma taSiviT da sxva araferi.”
(gv. 226)
1939 weli: - “yvela izali CaWeWyili iyo, Tumca tyviebi Tavis
adgilasaa.” (gv. 142)
1953 weli: - “gasinja, vaznebi amoyara, tyviebi moaZro da gaocda,
roca masrebi denTgamoclili naxa.” (gv. 227)
1939 weli: - “ara, iusuf-aRav, _ SeaCera molam iusufi. _ Cveni
rjulisa da adaTisaTvis kidev Turqebi sjobia, maSin ufro pativSi
viqnebiT.” (gv.138)
1953 wlis gamocemaSi es monakveTi amoRebulia.
1939 weli: - “erT giaur vaWars dastyua erTxeli asi Tumani.” (gv.
85)
1953 wlis gamocemaSi es monakveTi amoRebulia.
1939 weli: _ “reds gaukeTeben, daswyevlian da moiSoreben Tavidan.”
(gv. 99)
1953 wlis gamocemaSi es monakveTi amoRebulia.
igive SeiZleba iTqvas nestor malazonias Semoqmedebis Sesaxeb.
kerZod, 1937 wels gamoica misi poema “gulizari”. poetma es nawarmoebi
Semdgom gadaamuSava da 1955 wels gamosca axali saxelwodebiT
”mzevinari”.
96
1937 weli:
“ – gogov, zovli mindixar,
reiza damwvi ase,
rom modixar – midixar
uCumarai gzaze.
qurTis qalo gulizar,
Senze vfiqrob mudam,
vkvdebi Seni guliza,
mogitaco unda.” (gv. 52)
1955 weli:
“da damwvari gulis sevda
gaismoda xmaSi:
- mzevinaro, mzeqalo,
Cemi gulis mze xaro.
netav imas, bedniers,
vis saxlSiac Sexvalo!
siyvarulma ra icis
adaTi da wesi,
Semiyvardi, daviwvi
ubeduri mwyemsi!...” (gv. 240)
1937 weli:
„axireTi dagvidga,
„jehennebi Savi!“ (gv. 66)
1955 weli:
„yadir Tavi rad gvinda,
wawymedili Tavi!
gankiTxvis dRe dagvidga,
„jojoxeTi Savi!“ (gv. 243)
1937 weli:
„im SaiTan fuxaras
97
Seryvna unda Cveni,
magram RmerTi gvifaravs!
alah! dagvixseni...“ (gv. 67)
1955 weli:
„im eSmaks da uqnaras
Seryvna unda Cveni,
da Tu giyvars ojaxi,
Svili daixseni.“ (gv. 76)
1937 weli:
„pirobas rad mitexavT,
mileTSi rom iTqva!..” (gv. 68)
1955 weli:
„piroba vin gatexa,
saqveynod rom iTqva!..“ (gv. 243)
1937 weli:
„wawymedili ojaxi...
Sercxvenili gvari...
yvela saqme sajayi
SaiTanis aris...
qurTs, mosisxles, fuxaras-
ver SevuSveb saxlSi!..“ (gv. 31)
1955 weli:
„-wawymedilo ojaxo!
Semircxves gvari...
vinac cdilobs mojayos
es saxli da kari.
ara mters ar vaxareb
da fuZes ver avSli!“ (gv.244)
98
1937 weli:
„- rad ar gZinavs, geyurbane?
-baba, Zveli miTxari rame,
- rom dilamde gagayves barem!” (gv. 49)
1955 weli:
„ - rad ar gZinavs, geTayvane?
- baba, Zveli miTxar barem!
- SeviSlebiT fiqri da me...“ (gv. 255)
1937 weli:
„james iqiT, naZvis tyesTan,
sadac Crdili icis ufro,
Zelebia juma-dRisTvis
sajdomi da sasaubro“. (gv. 55)
1955 weli:
soflis Sua, naZvis tyesTan,
sadac Crdili icis ufro.
Zelskamia, uqme dRisTvis
dasajdomi, sasaubro.“ (gv.258)
1937 weli:
„ es ase fexambers swadia:
- iareT locviT da oxvriT!
- iloceT, iTmineT madlia,
- rom Semdeg jexneTSi moxvdeT!” (63 gv.)
es monakveTi amoRebulia Semdeg gamocemaSi.
1937 weli:
99
“ellahu eqber, ellahu eqber!
ellahu eqber, ellahu eqber!
eSxeduen laielahe illellah!
eSxeduen laielahe illellah!
eSxeduenne muxameden resullah!
eSxeduenne muxameden resullah!
haeyel esselaT!
haeyel esselaT!
haeyal el felah!
haeyal el felah!
ellahu eqber, ellahu eqber!
lailahe ill fellah!” (gv. 66)
es monakveTi amoRebulia Semdeg gamocemaSi.
bolos ki swored, am paragrafSi Tavmoyrili masalis konteqsSi
gvinda oriode sityviT SevexoT upiratesad lirikaSi asaxul iseT
Temebs, rogoricaa: baTumi Tu Savi zRva, aWaris soflebi Tu bunebis
silamaze da a.S. am motivebsac XX saukunis 20-ian wlebSi daedo
safuZveli da sapropagando nawarmoebebis gverdiT WeSmariti
xelovnebis nimuSebic Seiqmna.
mocemuli Temis gansja mamia varSaniZis erTi SesaniSnavi leqsiT
unda daviwyoT. “modi naxes” yofiT detalebze agebuli kompozicia
iSviaTi siTboTi da sinaTliT avsebs mxatvrul nawarmoebs da
Sesabamisad, mkiTxvelsac naTeli da xalisiani ganwyoba eufleba:
“mSobliuri mTebis axlos
ZvelisZveli qvevrebia,
modi, naxe, me iq vsaxlob,
mze iq SemiCerebia.
mesxi var da xelmadlians
ezo damimSvenebia,
naxe ra ar mabadia,
ra ar momiSenebia.
100
vazi rTvelis eSxSi curavs,
lalisferi mtevnebia.
tkbili Rvino damiwuravs,
qvevrSi amimRerebia.
Cems saxls gana Crdili faravs,
cisartyelas ferebi aqvs,
varskvlavebi mikrefia,
Rame gamiTenebia.
Cemi kera dalocvili,
mzesTan SemiCerebia,
CuqurTmebiT dakocnili
o, ramdeni ferebia.
kvlav mesxurad gaviZaxi,
guli amimRerebia,
modi, naxe Cemi saxli,
rarig damimSvenebia” (varSaniZe 1950:24).
analogiuri ganwyobaa imave avtoris leqsSi “lazuri”. poeti
cdilobs, Seqmnas xalisiani, optimisturi ganwyoba da axerxebs kidec
amas:
“ra lamazi baxCebia,
ra baRebi mwvane,
gogonebi simRerebiT
aivanze avlen.
vaJno, vaJno, ciur eSxiT
gatkboben da gwvaven,
vin gadaurCes imaT Sav-Sav
da cqriala Tvalebs” (varSaniZe 1960:265).
nana gvariSvilis leqsSi (“Cemo aWarav”) sinaze sWarbobs, Tumca,
mSobliuri sanaxebiT aRfrTovaneba da imediani muxti aqac
TvalsaCinoa:
“Sens sanapiros palmebis Ziras,
101
TeTr qolgis qveS gvirila brwyinavs,
niavTan Relavs.
zRva Sens unazes Rimils daeZebs,
mova cqrialiT, kalTiT enZelebs
mogafens nela...
Cemo aWarav, ocnebis mrCeni
da sixaruli Sena xar Cemi,
mzeTunaxavo,
Zvirfasi beWdis zurmuxtis Tvalo,
Sens siturfeze xmatkbilad galob,
gulgasaxaro” (gvariSvili 1948:3).
araerTma poetma uZRvna STamagonebeli sityvebi aWariswyals, _
aWaris dedamdinares. nimuSad mamia varSaniZis “xixanis arwivebis”
Sesavlis dasaxelebac kmara, romelSic TiTqos sityvebsa da frazebs
Soris ismis laRi xmauri mTis mdinarisa, ismis mSobliuri xmebi da am
xmebTan erTad, sunTqva da sevda mamuliSvilobisa:
“aWariswyali zviad mTebs
Caxveul-CaCqerebuli,
morbis, moSxuis, kldeebTan
Sebmas da Sexlas Cveuli
da mTis kriala sarkeSi
ca aris CaCerebuli
mamuliSvilo, usmine,
iqneba zaris Jamis aqvs,
iqneb wyalsac Wirs varami
xaxulisa da SavSeTis
da mostirian wkvaramni
wyals napir-napir SaSvebi,
egeb imitom acviaT
SaSvebs da am mTebs Savebi” (varSaniZe 1960:301).
igive suliskveTeba Cans fridon xalvaSic leqsSi “aWarisyali”:
102
“moedineba, modis viT mgzavri,
win egebeba Tamaris xidi, _
kldeebi, rogorc qajeTis kari,
Sig, _ avTandilis moxrili mSvildi,
Sexvdeba xids da wamiT Cerdeba,
surs Zvel mSvenebas miapyros mzera,
amoikiTxos Tamaris qeba
da moisminos SoTas simRera” (xalvaSi 1947:65).
aranaklebi mravalferovnebiT aisaxa adgilobriv mweralTa
SemoqmedebaSi zRvisa da baTumis Tema. mweralTa im Taobam, romelmac
itvirTa simZime baTumSi qarTuli sityvis aRorZinebisa, sisruliT
SeigrZno da Seimecna am ulamazesi zRvispira qalaqis xibli da es
grZnobebi poeturi sityviT gamoxata ise, rogorc magaliTad, giorgi
saluqvaZem leqsSi “Cemi qalaqi”:
“riJraJis kargaRebulo, forToxlis baRo mziano,
gaSlilo, galaRebulo, lal-zurmuxt-firuziano,
cvranamo almasisfero, yvavilad gadaqceulo,
Cemo zRvispiro, mzispiro, Cais xaverdo vrceulo;
Sen, xeo oqrodasxmulo, miwamde totebdaxrilo;
niavo mtredisfrTasxmulo, iiT mosulo aprilo;
talRebo gauyuCebo, napirs Sexlilo mZivebo.
Cemo kriala quCebo, palmis da dafnis mwkrivebo;
zRvao, laJvardo, xmalaRo, usazRvro lurjo jejilo,
qalaqo, Cemo qalaqo, xomaldo zRvaSi SeWrilo.
zRva me aq vnaxe pirvelad, talRis Sxefebi mesxura,
aq damebeda pirvelad leqsi memRera mesxurad.
iqneb aq idga rusTveli, zRvas gahyurebda aqidan;
ramdeni darCa uTqmeli oqromToveli bagiTa;
iqneb aq iyo Tamaric mzeTunaxavi saxiTa,
zRvaSi CauSva xomaldi, zed almasebi dahkida.
xalxs aq razmavda zvirTebad
mzis da simarTlis mZebneli” (saluqvaZe 1947:#27).
103
mSobliuri qalaqis udidesi siyvarulia gamoxatuli mamia
varSaniZis leqsSi “baTumi”. poeti gadmogvcems bavSvobis suraTebs,
ixsenebs pirvel Sexvedras qalaqTan. mas Semdeg bevri dro gavida,
mravali STabeWdileba waSala drom, magram grZnoba baTumis mimarT
gauxunari darCa:
“ramdeni rame daviwyebia,
maSin rom guli daufifqia...
vnatrob: netavi yvela maxsovdes,
im dros baTumSi rac mifiqria.
Semdeg cam bevri dReebi dacra
da gaifurCqna Cemi miznebi.
me davasrule zrda ymawvilkacma
da Sen, baTumo, isev izrdebi.
Cemo baTumo, SenSi hyvavian
Cemi tolebis dRe da miznebi,
mraval wlis Semdeg getyvi simReriT:
- me movxucdi da Sen ki _ izrdebi” (varSaniZe 1960:20).
rogorc vxedavT, baTumi da zRva im TemaTagania, romelic yvelaze
xSirad scildeba xolme ideologiuri literaturis CarCoebs da
metic, zogjer socrealizmisTvis miuRebuli mxatvruli saxeebiTac
aisaxeba, rogorc, magaliTad laSa tbauris leqsSi mtiralas mTis
Sedareba sionTan:
“magnoliebi... Sriali sios,
zRvao, rad dumxar, zRvao aeSvi!
Sors daTovlili kavkasioni,
zvavebis sxltoma, qrolva, TareSi.
win mTa mtirala dgas viT sioni,
ca RameSi da Rame mTvareSi” (tbauri 1970:83).
cxadia, saanalizod warmodgenili masala ver amowuravs
gansaxilveli problemebis arss. xolo Tu ufro zogad aspeqtSi
gadavitanT saubars, rogorc araerTxel aRvniSneT,
104
gasaTvaliswinebelia epoqis metad rTuli xasiaTic, rac xSirad
ganapirobebda winaaRmdegobebs (zogjer radikalur winaaRmdegobebs)
ama Tu im mwerlis SemoqmedebaSic. am fonze ioli araa, WeSmariti
SemoqmedebiTi Rirebulebebisa da ideologiuri saburvlis
erTmaneTisagan gamijvna. miuxedavad amisa, dabejiTebiT SeiZleba
iTqvas, rom nebismieri TvalsazrisiT da maT Soris, regionis
cxovrebis suraTebis asaxvis TvalsazrisiT, baTumSi moRvawe mweralTa
Semoqmedebis istoria organulad uerTdeba mravalsaukunovani
qarTuli literaturis istorias da yovelTvis rodi misdevs Teoriebs
mwerlobis klasobrivi bunebisa da mwerlobis partiulobis Sesaxeb.
$ 6. religia da literatura
sabWoTa xelisuflebis damyarebisTanave bolSevikebma sastiki
brZola gamoucxades ,,xalxis opiumad” saxeldebul religias.
Zalauflebis ganmtkicebis da masebis damorCilebis es gza pragmatulad
da Tanac masStaburad iyo moniSnuli: aTeisturi mentalitetis
Camoyalibeba erovnuli siWreliT gamorCeuli qveynis mosaxleobis
cnobierebaSi aTavisuflebda adgils axali ideologiisaTvis - marqsizmi-
leninizmisaTvis, romelic RvTis rwmenas unda Canacvleboda da
praqtikulad, axal religiad qceuliyo. Sesabamisad, saqarTveloSic
bolSevikTa xelisuflebis damyarebisTanave daiwyo erTob agresiuli
antireligiuri propaganda.
1921 wlis 15 aprils saqarTvelos revkomma #21 dekretiT miiRo
dadgenileba ,,saxelmwifosgan eklesiisa da eklesiisgan skolis
gamoyofis Sesaxeb”. dekretis safuZvelze qveyanaSi arsebuli saeklesio
da sarwmunoebrivi sazogadoebis mTeli qoneba saxalxo kuTvnilebad
gamocxadda, eklesia - kanongareSed. aikrZala yovelgvari religiuri
swavleba. marTalia, saqarTveloSi sabWoTa xelisufleba
gansakuTrebuli sisastikiT marTlmadideblobas ebrZoda, magram
antireligiuri saxelmwifoebrivi aqtebi sxva aRmsareblobebsac exeboda.
105
ixureboda eklesiebi, meCeTebi Tu sinagogebi. Cveulebriv movlenad iqca
Zaladoba. bunebrivia, am yvelafers epoqisTvis damaxasiaTebeli
ideologiuri sarCuli hqonda. religiis msaxurebi, iseve rogorc Tavad-
aznauroba da burJuazia, Seurigebel klasobriv mowinaaRmdeged
gamoacxades. am brZolis nawili iyo aWaraSi ganviTarebuli movlenebic.
rogorc aRniSnulia sabWour saistorio literaturaSi: ,,sabWoTa
wyobilebis damyarebis pirvel wlebSi aWaraSi adgili hqonda mZafr
klasobriv brZolas. xalxis uborotesi mtrebi – xoja-molebi,
Turqofili da sxva antisabWoTa elementebi aSkara Tu farul
kontrrevoluciur agitacias eweodnen sabWoTa xelisuflebis
winaaRmdeg, mouwodebdnen sabotaJisa da sxva mavne gamoxdomebisaken,
riTac cdilobdnen axali cxovrebis SenebisaTvis yovelnairad xelis
SeSlas” (babiloZe 1973:10).
adamianis religiuri rwmenis winaaRmdeg Zaladobrivi meTodebiT
brZola rom danaSaulia, es sakamaTo ar unda iyos. magram isic unda
iTqvas, rom aWarasa da samcxe-javaxeTSi erTob specifikuri viTareba
sufevda.
rogorc cnobilia, es teritoriebi iyo samuslimano saqarTvelos
is nawili, romelic saswauliT gadaurCa leninur politikas da aicila
bedi istoriuli samxreT saqarTvelos TurqeTis SemadgenlobaSi
xelaxla moqceuli miwebisa: jer 1917 wels brestis zaviT da mere,
sabolood, 1921 wels yarsis xelSekrulebiT leninma daunaneblad
gaasxvisa saqarTvelos didi nawili (erTa ligis mier 1918 wels cnobili
saqarTvelo 91.1 aTasi kv. km iyo, yarsis xelSekrulebis Semdeg ki 69.7 kv.
km-de Semcirda).
aWaras bolSevikebma religiuri niSniT misces avtonomia.
yarsis xelSekrulebis erT-erTi punqti qarTvel muslimTa
religiur xelSeuxeblobas moiTxovda. es faqti, religias politikur
datvirTvas sZenda, rasac bolSevikebic xedavdnen da didad ar
dagidevdnen xelSekrulebis punqtebs, gulmodgined ebrZodnen religiur
cnobierebas da adaT-wesebs.
samoqalaqo skolebis qselis gafarToeba, Zalauneburad, erovnuli
TviTSegnebis ganmtkicebas uwyobda xels. Sesabamisad, procesis am
106
kuTxiT analizma SeiZleba saintereso da mravalganzomilebiani suraTi
mogvces, magram isic cxadia, rom bolSevikebi ara erovnuli Segnebis,
aramed, sabWoTa ideologiis danergvas isaxavdnen miznad. amdenad,
aWaraSi bevris interesi gadaexlarTa erTmaneTs da zemoxsenebuli
procesebis martivad da erTmniSvnelovnad Sefaseba Znelia. Tumca,
SevniSnavT, rom is meTodebi da xerxebi, romelsac xelisufleba
iyenebda, umeteswilad agresiuli iyo.
sainteresoa kidev erTi sakiTxi: samuslimano saqarTvelo am
periodSi or nawilad gaiyo. erTni _ saqarTvelos SemadgenlobaSi
aRmoCndnen da aTeistur saxelmwifoSi uwevdaT cxovreba, meoreni –
islamur qveyanaSi cxovrobdnen. amdenad, qarTvel muslimanTa religiuri
cnobiereba sxvadasxva gziT viTardeboda.
Cveni mizani ar aris am procesebis analizi da Sefaseba. amjerad
mxolod mxatvruli literaturis rolze SevCerdebiT da misi
sapropagando iaraRad gamoyenebis zogierT faqts SevexebiT.
erTgvarovani iyo antireligiuri propagandis principebi mTeli
sabWoTa kavSiris masStabiT. bunebrivia, am principebs emorCileboda
aWaris aTeisturi sazogadoeba. gazeT ,,pravdis” mowinave (romelic
gazeTma ,,sabWoTa aWaramac” gadmobeWda) qadagebda: ,,partiuli,
komkavSiruli organizaciebi valdebuli arian dauyovnebliv farTod
gaSalon antireligiuri muSaoba, gamoacocxlon mebrZol uRmerToTa
kavSiris organoebi, daupirispiron cocxali komunisturi sityva
religiuri maTrobelas gavlenas. es saagitacio da propagandistuli
muSaoba ar SeiZleba ganisazRvros viwro saganmanaTleblo miznebiT, igi
mWidrod unda iyos dakavSirebuli klasobrivi brZolis amocanebTan
dRevandel etapze. erTi wuTiTac ar SeiZleba imis daviwyeba, rom
mosisxle klasobrivi mterebi cdiloben Tavisi miznebisaTvis gamoiyenon
morwmuneni” (,,sabWoTa aWara” 1937:#110).
antireligiuri propagandis samsaxurSi idga, ,,fuxaras sityva”
(1928w), romelSic am tipis araerTi Txzulebaa Sesuli. ,,axmed RaribaZe”,
,,damarxva”, ,,xaTmi”, ,,rogor gaCenila 30 dRe marxuloba” - es is
nawarmoebebia, romlebic savsebiT Seesabameba antireligiuri propagandis
standartebs. am standartebis Tanaxmad, mZime ekonomikuri mdgomareobis
107
Tavi da Tavi crumorwmuneoba. religiis msaxurebi, marCielebi da xalxis
myvlefeli eqimbaSebi arian, romlebic ase uRvTod Zarcvaven isedac
gaRatakebul glexobas. avtori gamosavals mxolod religiis tyveobidan
daxsnasa da komunizmSi xedavs.
es literaturuli produqcia miznad isaxavda sasuliero pirTa
avtoritetis Selaxvas, religiuri ritualebis dacinvas da Sesabamisad,
ubralo xalxSi aTeisturi suliskveTebis gaRvivebas. standartuli
Sinaarsisaa moTxroba ,,axmed RaribaZe”. marCenaldakargul RaribaZeTa
ojaxis kidev ufro gaubedurebaSi lomis wvlili miuZRvis xojas,
romelic TiTqosda micvalebulis sulis saiqioSi dasavaneblad
yvelafers akeTebs.
axmedis jojoxeTidan dasaxsnelad ,,qefareTis” fulis gadaxda
uwevs ojaxs, radganac Turme gansvenebuls marxva – ramazani wlebis
ganmavlobaSi Senaxuli ar hqonia. isinic iZulebuli gaxdnen erTaderTi
imedi – uReli xari gaeyidaT. am gziT miRebuli fulis sanacvlod Suqri
xojam ,,iloca” micvalebulis sulis gasapatiosneblad, ar unaRvlia,
rom qvrivi meriemi oTx obolTan erTad uimedod datova. Tumca ojaxis
problemebi amiT ar dasrulebula. saWiro iyo micvalebulis damarxvisa
da Semdgomi procedurisaTvis saWiro fulis naxva. gardacvlilis
udides gulSematkivars qaRaldze unda daewera im xojebisa da
,,feÁxambrebis (wmindanebis)” saxelebi, romlebic daexmarebodnen suls
gankiTxvisas SekiTxvebze pasuxis gacemaSi.
,,daasaflaves Tu ara axmedi, xalxi daiSala. Suqri xoja gaCerda
saflavTan da daiwyo ,,Telyimis” Zaxili. xuseini SeekiTxa – xojav ras
yviri, an vis eZaxio? xojam uTxra: ,,axla micvalebulTan miva gamkiTxavi
da miscems SekiTxvebs. mec imas viZaxi da vyviri, rom axmedma gamoiRviZos
da gamkiTxavs gabeduli pasuxi gasceso”. xuseinma gaifiqra TavisTvis:
,,gaRviZeba Tu SeeZlo, damarxvamdis gaiRviZebdao” (komaxiZe 1928:26).
axmedis gardacvalebidan erTi wlis Semdeg xojam isev gamoiyena
fulis Sovnis saSualeba. amjerad, sulis sacxoneblad ,,nusxafis”
wakiTxva Seaxsena axmedis Zmas.
- ,,Suqri xoja mivida xuseinTan da uTxra: ,,Tu ginda Seni Zma
cxondes, wavukiTxav nusxafs, romlis Zalac wava micvalebulTan da
108
acxonebs maso. nusxafis bolomdis wakiTxvas hqvia xaTmi da TiTo xaTmi
ki ori maneTi eRirebao”. xuseinma daijera xojis naTqvami da iyida ori
xaTmi. RmerTis msaxurma fulebi ijiba da gulSi SeukurTxa xuseins: ra
suleli xaro” (komaxiZe 1928:27).
RvTis rwmena, RvTis imedi amgvar TxzulebaTa mixedviT, fuWia,
umaqnisia. ,,Cemi mogonebani” cinizmamde misuli e. w. mxatvruli
kontrastebiT cdilobs am Segnebis danergvas: ,,dilaadrianad mama
daiwyebda locvas da RvTis vedrebas, Semdeg rixianad, Tamamad
wamodgeboda. darwmunebuli iyo: rac RmerTs sTxova, yvelaferi
Seusruldeboda.
erT xuTSabaT saRamos mamaCemi Cveulebrivad Seudga locvas da
dilamdis TiTqmis ganuwyvetliv loculobda... mamaCemi rom loculobda,
me mesmoda, rogor evedreboda RmerTs: - RmerTo! mome simdidre da
cxonebao. locva rom gaaTava, momibrunda da miTxra: - erTi naxe niSa da
loma xom ar dascilebian erTmaneTso. wavedi xarebis sanaxavad da
imisTana Tqven mters, me sanaxavi vnaxe: Cveni niSa da loma, orive im Rames
moekla matarebels” (komaxiZe 1928:21).
rogorc aRvniSneT, propagandistuli manqana da Sesabamisad,
mwerloba ar ganarCevda adamianis religiur rwmenas, Tanabari
agresiulobiT ebrZoda yvela religias, erTnairad miuTiTebda “Savbnel
warsulsa” da “sabWoeTSi damkvidrebul amqveyniur samoTxeze”. swored,
es ganwyobaa gamoxatuli magaliTad, k. doborjginiZis leqsSi “wineT da
exla”:
,,eklesiebze rekavdnen
zarebs;
religiuri
iyo zarebi
da miT uxvevdnen
glexobas Tvalebs.
gvaxsovs suraTi
kidev aseTi:
mamasaxlisi
109
xalxs rom rozgavda,
damonebuli hyavda
xalxi da...
xmis amoRebas
vervin bedavda.
es iyo uwin...“ (doborjginiZe 1930:#223).
socrealizmis standartebSi jdeba, magaliTad, parmen lorias
,,deli muradis“ (,,ganTiadi xevSi“) religiuri fonic. aq siaxlis
winaaRmdeg mebrZoli, kontrrevoluciis da masTan yvela borotebis
saTave swored sasuliero fenaa _ xoja mamudi da mola nuri. romanis
siuJetic ise viTardeba, rom TviT yvelaze Rrmad morwmuneebsac eWvi
eparebaT ukve TavianTi arCevanis sisworesa Tu am fenis
keTilsindisierebaSi:
,,am mTavrobas rom es xojebi da aRebi ar ejavrebodes, namdvili
misaRebi iqneboda, _ fiqroben glexebi, _ gzebi gayavs, skolebs agebs,
daxmarebebs iZleva, yvelas pativs scems, ekiTxeba, irCevs, agzavnis, erTi
sityviT, yvelafers kargs sCadis, magram...
xojasac rom daiqiravebdes, _ Caukravdnen sityvas.
_ ukacravad TqvenTan, _ Seawyvetinebdnen komkavSirlebi.
_ ver dainaxe, ras akeTebda Tqveni xoja?
_ qajebis tansacmelebiT rom dadioda!..
_ qalebs ryvnida...
_ yaCaRebs inaxavda...
uamravi masala iyo xojebis winaaRmdeg da komkavSirlebic uxvad
iyenebdnen mas!“ (loria 1939:246).
sainteresoa, rom religiuri rwmenisa da tradiciebis aRmofxvras
sabWoTa propaganda da Sesabamisad, literatura erTi mxriv,
socialisturi cxovrebis wesis qadagebiT, komkavSiruli suliskveTebis
danergviT cdilobda, meore mxriv, qmnida mxatvrul garemos, romelic
tradiciul religiur Rirebulebebs upirispirdeboda. pirvelad, swored
kazmulsityvaobaSi gaCnda qarTveli muslimanis sufraze Rvino da Roris
xorci. klimenti gogiava, magaliTad, ,,aWarul moTxrobaSi“ aseT suraTs
xatavs:
110
,,xuseins Rvinis suni saxeSi wvimasaviT scemda. sunTqva ekvroda da
ibnideboda. iqve Sebrawul goWs drunCi xuseinisTvis mieSvira da
ikriWeboda. ar moswonda berikacs, modunda, ra gaxda es jemalis saxli,
ranairi aWarlebi iyrian aq Tavs, yanwebs clian, goWis xorcs Wamen!..“
(gogiava 1949:#210).
bolos ki ise xdeba, rom TviT es aRSfoTebuli xuseinic aubams
fexs cxovrebis axal wess da Zveli, darbaiseli qarTveliviT moilxens:
,,xuseinma acaxcaxebul xelSi yanwi daikava, icocxleTo, daibubuna da
TvaldaxuWulma sulmouTqmelad gamocala. mere skamze daeSva da TiTqos
didi danaSauli Caedinos, mozimzime stumrebs saxe moarida. igi am
wuTebSi araferze ar fiqrobda, Relavda Cumad da usityvod, bolos
goneba rom moikrifa, siamaye igrZno, gamarjvebuli adamianis siamaye da
Tavi maRla aswia“ (gogiava 1949:#210).
sabWoTa kavSiris ukidegano teritoriaze antireligiuri
propagandis erTi standarti batonobda da igi Tanabrad exeboda yvela
religias. es standarti ki erTi mxriv, daundoblad ebrZoda „Zveli
daxavsebuli wyobis naSTebs“, meore mxriv, „miznad isaxavda aWaris
mosaxleobisa da, kerZod, axalgazrdobis aTeistur aRzrdas...” (babiloZe
1973:5).
igive standarti gansakuTrebiT mniSvnelovnad miiCnevda
mozardebis, skolis moswavleebis cnobierebaze zemoqmedebas, rac
ZiriTadad, ara moyvasisadmi siyvaruls qadagebda, aramed zneobrivi
valdebulebebisagan gaTavisuflebas niSnavda. yovel SemTxvevaSi, swored,
amisken mouwodebda gazeTi “fuxara”
- ,,moswavles unda SeeZlos siZulvili, is magari da mouxeSavi unda
iyos, roca es saWiro iqneba mtris aRmosaCenad da masTan sabrZolvelad.
ocneba, fantazioroba, santimentaloba, meryeoba da SemTanxmebloba
gadamwyvet momentSi dauSvebelia moswavlisaTvis. zneoba, siyvaruli,
kacTmoyvareoba, Zmoba-erToba da sx. maRali frazebi, burJuaziuli
laTaiebia aRzrdis sferoSi.
skolam moswavleSi unda ganaviTaros da aRzardos pativiscema
ara raRac ganyenebul zneobisa da sikeTisadmi, aramed siZulvili
Tavisi klasiuri mtrisadmi” (d. o. _ Ze 1926:#215).
111
antireligiuri propagandis standartisaTvis arc is iyo
dabrkoleba, rom sabWoTa kavSiris konstitucia formalurad aRiarebda
religiur Tavisuflebas. gazeTi “pravda” konstituciis am muxls
Semdegnairad ganmartavda: ,,absurdulia imis warmodgena, rom ssr
kavSiris konstituciaSi aRbeWdili sityvebi religiuri kultebis
Sesrulebis Tavisuflebis Sesaxeb, warmoadgenen antireligiuri
propagandis Sewyvetis signals. gana es kanoni raimes cvlis
religiisadmi komunistTa damokidebulebaSi?..
ssr kavSiris stalinuri konstitucia, socialisturi cxovrebis
ZiriTadi kanoni, ar niSnavs komunizmis propagandis likvidacias an
Sesustebas, aramed, _ piriqiT, gulisxmobs am propagandis gaZlierebas,
kerZod, antireligiur frontze” (kosarovi 1937: #92).
“propagandis gaZlierebis” erT-erTi yvelaze moxerxebuli da basri
iaraRi mxatvruli literatura aRmoCnda. qarTuli saxelmwifos
bunebrivi ganviTarebis pirobebSi mweralTa kavSiris aWaris
organizacias sxva misia, sxva funqcia unda hqonoda. am literaturam,
mocemul istoriul viTarebaSi ver SeZlo obieqturad aesaxa samxreT-
dasavleTi saqarTvelos erovnuli, politikuri da, gnebavT, religiuri
problemebi da sakiTxebi, xelovnurad gaCenil sazRvrebs gaRma-gamoRma,
sxvadasxva saxelmwifoSi darCenili qarTvelebis gulistkivili. igi
Tavidanve iqca sabWoTa propagandistuli manqanis nawilad da rwmenasTan
damokidebulebac TavisTavad moeqca qveyanaSi damkvidrebuli
standartebis CarCoebSi.
112
Tavi V patriotuli motivi
$ 1. patriotizmi da bolSevizmi
patriotizmi qarTuli mxatvruli literaturis umTavresi
macocxlebeli Zala iyo odiTgan. mwerloba saukuneebis ganmavlobaSi
qarTveli xalxis winamZRolis umZimes uRels erTgulad eweoda, qveynisa
da eris sadarajoze idga mudam, icoda, rogor mosalbuneboda mis
dardsa da varams. Znelbedobisa da ukiduresi gaWirvebis Jamsac mis
gverdiT idga, aRmerTebda da Tayvans scemda rogorc upirveles
salocavs. pirvelTagan mwerloba iyo qveynis siZlieris niSa, rac
yovelTvis kargad icoda momxdurma. amitom, eris cnobierebis rRvevasa
da erovnuli TviTmyofadobis winaaRmdeg brZolas misi daTrgunviTa da
damorCilebiT iwyebda.
saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebam da qveynis
saTaveSi rusuli agresiis mosvlam udidesi daRi daasva qarTuli
literaturis ganviTarebas. didi msxverplis fasad daiwyo erovnuli
mwerlobis proletarul literaturad gadaqcevis xangrZlivi procesi.
totaluri reJimis ZalisxmeviT ugulebelyofili erovnuli
faseulobebis adgili sabWoTa, socialistur Rirebulebebs unda
daeWira, ZlierTa ama qveynisaTa gadawyvetilebiT, qarTvel xalxs
samSoblod ara saqarTvelo, aramed ssrk-i unda eRiarebina. raRa Tqma
unda, gamonakliss arc mwerlebi warmoadgendnen. SemoqmedT lenin-
stalinis partiis ideologiis Sesabamisad unda emoqmedaT,
damorCilebodnen uzenaesi tribunidan wamosul brZanebebsa da
mowodebebs.
arsebiTi niSani am brZaneba-mowodebebisa ki is iyo, rom erovnuli
suliskveTeba ”sabWoTa patriotizms” unda Caenacvlebina. Cven qvemoT
ramdenime aspeqtiT SevexebiT xsenebul Temas, manamde ki gvsurs, zogadi
suraTis daxatva vcadoT da SevniSnavT, rom saliteraturo kritika
ganuxrelad cdilobda, ideologiurad gamarTul arxSi moeqcia
mweralTa Zalisxmeva, vTqvaT, ase: ”qarTul sabWoTa literaturaSi
vaJkacurad gaismis sabWoTa patriotizmis motivebi, magram Cvenma
113
mwerlebma jer kidev bevri ram unda gaakeTon am mimarTulebiT.
socialisturi samSoblosadmi, misi xalxebisadmi, misi umdidresi
mindvrebisa da tyeebisadmi, zRvebisa, mTebisa da mdeloebisadmi...”
(”sabWoTa aWara” 1938:#6).
samwuxarod, sabWoTa patriotizmis gamovlinebad miiCneoda, vTqvaT,
represiebis mxardaWera, xalxis mtrebad wodebuli pirebis daxvreta-
gadasaxlebisaken mowodeba da am ideologiiT gamsWvaluli nawarmoebebis
Seqmna. 1937 wlis 28 agvistos, magaliTad, aWaris sabWoTa mweralTa
kavSiris saerTo kreba gaimarTa, romlis oqmi gvamcnobs: ”gamosuli
amxanagebi erTxmad moiTxovdnen gamcemlebis, xalxis mtrebis,
mavneblebis, saamuri cxovrebis jalaTebis, sazizRari garewrebis
sikvdiliT dasjas”.
krebam miiRo rezolucia, romlis mixedviTac mwerlebma miiRes
gadawyvetileba: ”Cven – aWaris mwerlebi vibrZolebT imisaTvis, rom
mivceT qveyanas Zlieri, mtkice da Rirseuli nawarmoebebi: aRvzardoT
socialisturi samSoblosadmi siyvaruliT aRsavse adamianebi. viqneT
Sinsaxkomis uaxlesi damxmareni xalxis mtrebis, jaSuSebis,
kontrrevolucioner trockist-zinoviev-buxarinel naZiralaTa winaaRdeg
brZolaSi.
Cven kidev ufro SevmWidrovdebiT didi stalinis irgvliv, romlis
mamobrivi mzrunvelobiT garemosilni arian sabWoTa mwerlebi – ”sulis
inJinrebi” (fondis p – 928, anaweri 1, saqme #2, oqmi#11).
miuxedavad amisa, SeuZlebeli iyo iavarqmna mexsierebaSi
kodirebuli mamulis siyvarulisa, erovnuli faseulobebisa,
mentalitetsa da cnobierebisa. e. w. sabWoTa samSoblosadmi miZRvnili
mxatvruli produqciis paralelurad iqmneboda patriotuli
suliskveTebiT STagonebuli nawarmoebebi. am TvalsazrisiT, aRsaniSnavia
mesxeTsa da lazeTze Seqmnili patriotuli Tematikis leqsebisa Tu
poemebis cikli, romelTac aWaraSi moRvawe yvela mwerlis SemoqmedebaSi
vxvdebiT.
parmen rurua, muSa poetis saxeliT iyo cnobili da bunebrivia,
misi kalamic upirvelesad, socializm-komunizmis ideas emsaxureboda,
magram unda iTqvas isic, rom mis SemoqmedebaSi erovnuli motivi
114
TvalsaCinoa da gansakuTrebiT farTod aris warmodgenili samxreT
saqarTvelos Tema. es Tema upirvelesad, erovnul tkivilTanaa
dakavSirebuli: ”nawili Zveli mesxeTis netar Rimilis mrCenia, kvnesis
meore nawili, wyvdiadis kalTa hfenia”, - werda poeti da Taobebis
gulistkivils gamoxatavda. am suliskveTebiT daweril leqsebSi swored,
im gmirobazea gadatanili aqcenti, romelmac ar misca mters saSualeba,
Caekla qarTuli suli da waeSala qarTuli saxe:
”mkerdze mZime Wrilobis mudam gaCnda iara,
gars gexvia mudamJams mteri didi, patara,
sulma mtkicem, udrekma cecxlSi gamogatara.
ra tanjva, ra wameba Sen ar gadagxdomia,
magram mterma nangrevis qveS ver mogiyolia” (rurua 1954:185).
aWaris Temas eZRvneba leqsebi: ”gadRegrZeleb, aWarav”, ”lazuri
leqsebi”, ”xixarTis yvavili”, ”vazi isev axels Tvalebs”, ”naqalaqevTan”
da sxv. am leqsebSi, cxadia, socializmis mzezec aris saubari da
bednier mSromelebzec, magram erovnuli motivic TvalsaCinoa:
”mzeCauqrob aWaraSi
vazi isev axels Tvalebs
sixarulis cremli dasdis
amdeni xnis naferkmTalebs.
vamayob, rom turfa mxare
mterma ZaliT ver moxara
ver gatexa qarTvelebi
da fuZidan ver moTxara” (rurua 1954:202).
bunebrivia, rom am poemis Tanmdevi mxatvruli saxea SoTa
rusTaveli. misi saxe parmen ruruas leqsebSic Cans:
”brZeni SoTa rusTaveli
mesxi iyo sasaxelo
vinc Tavisi sidiadiT
asaxela saqarTvelo” (rurua 1954:190).
patriotuli motivi mkafiod aris gamokveTili aseve nestor
malazonias SemoqmedebaSic. prof. iuri bibileiSvili misi leqsis
”fiqrebis” Sesaxeb saubrisas aRniSnavs, rom ”am leqsidan mkiTxvels
115
eufleba didi da Ronieri saqarTvelos mamuliSvilobis gancda. am
TvalsazrisiT es leqsi Cvens dReebSic inarCunebs maRal esTetikur
Rirebulebas da mas xdis qarTuli kacis sasiamovno Tanamgzavrad”
(bibileiSvili 203:33).
”gamitacebs awyvetili fiqris raSi,
gamitacebs Cemi qveynis eSxi,
qarTls davivli, Seval mesxeT-aWaraSi,
kaxeTs vnaxav, Sevqroldebi mTebSi.
svaneTidan Camovyvebi engurs xev-xev,
afxazeTs da samagrelos vnaxav,
Cems imereTs Camovivli kidev erTxel
da gurias vinaxuleb axla”.
am CamoTvliT mkiTxvelis warmosaxvaSi kaleideskopurad gaivlis
saqarTvelos istoria da swored, es istoriaa erovnuli mrwamsis
STagonebis wyaro.
nestor malazoniasac, sxvaTa msgavsad, araerTi leqsi dauweria
samSoblos gabrwyinebasa da socializm-komunizmis varskvlavebze. ilia
WavWavaZisadmi proletarul gadaZaxebasac waawydeba kaci iq, magaliTad
aseTs:
”aRmsdgara saqarTvelo da
arwivs dausxams frTebio,
ayvavebula mdelo da
ayvavebula mTebio...” (malazonia 1953:99).
magram aq WeSmariti poeturi grZnobiT nasazrdoebi sityvebic
bevria, iseTebic, ideologia Tanamgzavri romaa xolme, saTqmelis
gamoxatvis gasaadvileblad adevnebuli:
”miyvars am qveynis kvamlic, nacaric,
dazamTrdeba Tu gazafxuldeba _
mokvdes im leqsis yvela marcvali
samSoblos rom ar emsaxureba!” (malazonia 1955:5).
istoriul Temaze Seqmnili poema “qorwili” osmalTa samaswlovani
TareSis amsaxveli nawarmoebia. poeti aRwers, rogor arbevdnen samxreT-
saqarTvelos mkvidrT sami saukunis ganmavlobaSi, rogor umowyalod
116
awiokebdnen qveynisa da sarwmunoebis erTgulT, romelTa sisxliTac vin
icis ramdenjer atirebula Woroxi. poeti cdilobs, kontrastebis
gamoyenebiT emociurad da STambeWdavad asaxos mtris SemoWra da
Tavisuflebis moyvaruli qveynis Svilebis gmiruli brZolebi.
sruli simSvidea, xalxi laRad da bednierad cxovrobs, umciresi
miniSnebac ki araa mosalodneli Tavdasxmis Sesaxeb. yvela biZina
miqelaZisa da mzeqala abulaZis qorwilisaTvis emzadeba. moulodnelad
jvrisweris zars risxvisa da gangaSis zari Caanacvlebs. mnaTes nacvlad
xevisTavi jars uxmobda SemoWril mterTan sabrZolvelad. umal Seikriba
laSqari, vaJkacs Sin raRa gaaCerebda, erTxmad dairazmen samSoblos
dasacavad. samwuxarod, maTma Tavdadebam momxdurT ganzraxvaze xeli ver
aaRebina. iwveboda da nadgurdeboda qalaqebi sami saukunis ganmavlobaSi.
“daniT daWra badri mTvare, safrTxobelad Camokida”, “samasjer gaCnda
foToli, samasjer kvirti atirda”, “daingra cixe mravali, daingra
sxalTis taZari”, “aoxrda mesxTa alagi”, bolo ar uCanda dardsa da
vaebas.
“SfoTavdnen oSkis zarebi,
cixe-simagre nagebi,
taZrebi naCuqurTmevi,
xatebi fasis uTqmeli” (malazonia 1953:166).
poema stalinuri idealiT mTavrdeba, magram warmodgenili Tema da
metadre, “oSkis zarebis” Tu “taZrebis” xseneba, ukve aris mniSvnelovani
interesis Semcveli.
mamia varSaniZem pirveli leqsi 1933 wels dabeWda da mas Semdeg
wrfeli guliT emsaxureboda qarTul sityvas. erT-erTi pirveli
kritikosi, romelmac vrclad mimoixila misi Semoqmedeba, ipolite
varTagava iyo. niSandoblivia, rom kritikosma Tavis naSroms uwoda
“suli, guli, Segneba da mxneoba mamapapuri”.
kritikosi iuri bibileiSvili poetis Semoqmedebaze saubrisas
samarTlianad wers: “mamia varSaniZis saxeli qarTveli mkiTxvelis
cnobierebaSi bunebrivad asocirdeba did erovnul problemebTan, rac
erovnuli TviTSegnebis ganmtkicebisken mogvixmobs. xalasi erovnuli
grZnobiT aris damuxtuli misi yoveli sityva da poeturi fraza. mis
117
poetur samyaroSi arc marto warsuli vnebianobs myofadis gareSe da
arc marto myofadi _ uwarsulod. m. varSaniZis lirikuli gmiri
dedasamSoblosTan dabrunebuli Svilia, romelic genetikurad, arasdros
ar moswyvetia dedis sxeuls da guls. cnobili samasi wlis tyveobaSic
mxolod tyveoba da am tyveobidan Tavdaxsnis gmiruli brZolis samasi
weliwadi iyo” (bibileiSvili 2003:55).
mamia varSaniZis lirikasac, rasakvirvelia, gasdevs epoqis kvali,
magram mSobliuri kuTxis satkivari mainc ZiriTadia, “vici, gtkiva
warsuli, Cemo tkbilo aWarav”, _ werda poeti da araerT gulwrfel
leqss uZRvnida am tkivils.
“mSobliuri mTebis axlos
ZvelisZveli qvevrebia,
modi naxe, me iq vsaxlob,
mze iq SemiCerebia.
mesxi var da xelmadlians
ezo damimSvenebia,
naxe ra ar mabadia,
ra ar momiSenebia.
vazi rTvelis eSxSi curavs,
lalisferi mtevnebia,
tkbili Rvino damiwuravs,
qvevrSi damimRerebia.
Cems saxls gana Crdili faravs!
cisartyelas ferebi aqvs,
varskvlavebi mikrefia,
Rame gamiTenebia.
Cemi kera dalocvili
mzesTan SemiCerebia,
CuqurTmebiT dakocnili
o, ramdeni ferebia.
kvlav mesxurad gaviZaxi,
guli amimRerebia.
modi, naxe Cemi saxli,
118
rarig damimSvenebia” (varSaniZe 1955:85).
ZvelisZveli qvevrebi, vazi, swored is detalebia, romelTa
saSualebiTac STameWdavad gamoixateboda qveynis sevda, tkivili da
osmaloTa dampyrobluri politikiT gamowveuli umZimesi Sedegebi.
daundoblad ebrZodnen eris sulierebis balavarisa da erTianobis
safuZvelTa safuZvels. nangrevebad iqca xelixel sagogmanebeli eklesia-
monastrebi, ZirisZiramde amoZirkves eris TviTmyofadobis simbolo -
vazi, odesme Rvinis Sesanaxad Camarxuli ZvelisZveli qvevrebi xilis
saTavsoebad aqcies da cdilobdnen, aqaurTa mexsierebidan samudamod
amoekveTaT samSoblosa da mSobliuri enis siyvaruli. amdenad, mamia
varSaniZis leqsebi STambeWdavad da Rrma emociurobiT gamoxatavs
danawevrebuli samxreT-dasavleT saqarTvelos tkivils. esenia: “patara
qvevri”, “modi naxe”, “Rvinos swuravs Seni qali”, “Cemi saxeli”, “lazuri”,
“WaneTi”. swored, am kuTxis mouSuSebel iaras edeba salbunad sityvebi:
“Seni qali swuravs Rvinos,
winaT wveTs ar ikarebda,
Seni qali irqmevs ninos _
qarTul saxels,
winaT Cadrs rom ifarebda” (varSaniZe 1955:84).
es yvela problema ki pirdapir ukavSirdeboda napirs iqiT darCenil
saqarTvelos. dakarguli qarTuli miwis kivili ismis leqsebSi:
“mesxuri”, “ayvavda Cemi patara baRi”, “lazis simRera”, “hau mifrinav
mercxalo”, “sarfgaRmel lamaz gogonas”, “aSuRi”. SeuZlebelia
gulgrilad waikiTxo es leqsebi da Tvalwin ar gagicocxldes
gardasul dReTa simZafre da Tavdadebul mamuliSvilTa gmiroba:
“Tumc bevrjer keras gadagvibijes,
cecxliT mohqondaT rjuli islamis,
ena qarTuli ver dagvimaxinjes
da ver Cagviqres dila sisxami” (varSaniZe 1950:16).
an kidev:
“gadauqrole fexmardo,
Tamaris koSkebs – nangrevebs.
magaTma javrma damadno,
119
salamurs ase vamRereb:
mzeo lazeTSic amodi
usmine lamaz CuqurTmebs,
CuqurTma sevdiT CurCulebs:
_ oda-saxlebis saSvenad
qarTvelma kacma maSena _
da Turqma gadamaSenos?!” (varSaniZe 1960:194).
an kidev:
“samas weliwads bnelSi iara,
mainc qarTuli ar gagiTavda.
qarTuli sityva abjrad aisxa,
da uSiSari vefxvs daemgvana;
omSi mReroda “mumli muxaso”,
akvanTan isev tkbil “iavnanas” (varSaniZe 1950:9).
poemebi “gelin-boRan” da “Sexvedra mTaSi” borot ZalasTan –
osmalo dampyrobelTan ramdenimesaukunovani brZolis amsaxveli
istoriis furclebia. poets Tavis droze dagegmili hqonda meore
Txzuleba vrcel poemad gardaeqmna, periodulad ki mis nawyvetebs
beWdavda, erT-erTi maTgani iyo “mzemzes naambobi”. sxvaTa Soris am
nawarmoebebis gamoqveyneba sxva leqsebTan erTad ferxdeboda, radgan,
rogorc Tavad ixsenebda, 1994 wels, ideologiurad miuRebeli da
erovnul-patriotuli xasiaTisa iyo. redaqtori parmen loria “didi
davidarabis Semdeg mxolod im leqsebis gamoqveynebaze dameTanxma, _
igonebs mamia varSaniZe – rac “mebrZolis simRerebSia” dabeWdili. guli
mtkioda, rom Cemi sayvareli leqsebi ganvarideT pirvel wigns. es
umTavresad erovnul-patriotuli leqsebia... da sxvac. “leqsebi
ideologiurad miuRebeliao”, miTxres mweralTa kavSirSi, rac SemomrCa,
Sevinaxe, raki erTxels guli amicrues, mere aRar mimixedavs maTken, isini
pirad arqivs mivanebe. maTgan ori poemaa - “gelin-boRan” da “Sexvedra
mTaSi” (varSaniZe 1994:4).
poeti poemebze muSaobis istoriasac gadmoscems ramdenime sityviT.
“gelin-boRan” pirvelad, saxalxod 1940 wels waikiTxa, xolo “Sexvedra
mTaSi” pirveli variantis saxiT 1936 wels iqmneba, romelic sami wlis
120
ganmavlobaSi samasidan aTas samas striqonamde izrdeba. pirvelad
nawyveti 1953 wels misive leqsebis krebul “sicocxlis wyaroSi”
ibeWdeba oRond ara Seqmnis Tavdapirveli TariRiT, aramed 1951 wliT. ra
Tqma unda, problemebi Seeqmna misi nawyvetis “mzemzes naambobis”
gamoqveynebazec:
“mis dabeWdvaze mTavlitma uari Tqva. aqaoda, TurqeTSi mcxovreb
Tanamemamuleebze wera ar SeiZlebao... poema “Sexvedra mTaSi” Cems arqivSi
inaxeba. kvlav dabejiTebiT vmuSaobdi poemis srulyofisaTvis. 1951 wels
poema ganixiles Cvens mweralTa kavSirSi” (varSaniZe 1994:4).
ase, rom Tavis droze akrZaluli poemebi iyo “gelin-boRan” da
“Sexvedra mTaSi”. maTSi aRwerili movlenebi naTelyofs, Tu rogor
icavdnen qarTvelebi sicocxlis fasad erovnul Rirsebas,
Tavmoyvareobasa da sxva faseulobebs. vin icis, ramdeni axalgazrda
Seewira moZaladeTa avxorcul, uzneo zraxvebs. qarTvelni ZalTa
uTanasworobisa, droisa da garemo pirobebis Seusabamobis miuxedavad,
yovelTvis icavdnen mSobliur siwmindeebs, Tavisuflebas, qarTul
tradiciebs, siyvaruls da ojaxur simtkices.
poema “gelin-boRanis” siyvarulis da Tavisuflebis moyvaruli
gmirebi droebiT, magram mainc axerxeben miznis miRwevas: Tavisufldebian
Tavsmoxveuli tradiciebisgan da qarTuli wesiTa da rigiT qmnian ojaxs.
gmirobis fasad, Seyvarebuli wyvili, xmas imaRlebs usamarTlobis
winaaRmdeg, aprotestebs monur mdgomareobaSi cxovrebis gagrZelebas da
didi zewolis miuxedavad, mainc SeuRldebian. rogorc mosalodneli
iyo, xanmokle aRmoCnda maTi bedniereba, idilia osmalom daarRvia,
romelzec qali akvnidan iyo daniSnuli. muxanaTurad Casafrebulma
martod mimavals sicocxle mouswrafa, radganac am ukansaknelma
Sercxvenil sicocxles sikvdili amjobina. tragedias ukvalod ar
Cauvlia. misma gmirobam mTeli sofeli gaaerTiana da sabrZolvelad
ganawyo:
“Seni mkvleli, vin vTqva, vin iyo?
vinc vazebi amiCexa.
Cemi miwa vinc gamiyo,
papa sadRac CamiCexa.
121
igi iyo Seni mkvlelic, _
wiTel fesiT, mokle xmaliT...,
zizRi, vinc ca dagvibnela,
mTebSi gahquxs Cemi boRma.
Wibons sevdiT Cavuberav” (varSaniZe 1994:82).
“gelin-boRanis” personaJebis msgavsad, am problemas ebrZvian poemis
- “Sexvedra mTaSi” nawyvetis “mzemzes naambobis” gmirebi, magram maTi
cxovreba tragikulad ar sruldeba. sofel olTisis mkvidrni _ tarieli
da mzemze _ mdidar vaWars, yaraTurqs upirispirdebian siyvarulis
dasacavad. Tanasoflelebis daxmarebiT axerxeben moZaladis
damarcxebasa da qarTuli ojaxis SenarCunebas, oRond sacxovrebeli
adgilis SecvliT, ukeT rom vTqvaT ZirZvel, mSobliur miwaze
dabrunebiT. maT erTxmad miiRes gadawyvetileba:
“ajobebs rom davubrundeT
Cveni babuis kerias
amaze bevrjer vdardobdi
da guli mwared mtkenia,
aq Cven vina varT, rani varT,
aqa-iq dafantulebi,
risTvis varT, vis samsaxurSi
da visTvis gviZgers gulebia” (varSaniZe 1994:74).
maT sjeraT, rom es gadawyvetileba yvelas dadebiTad waadgeba. erTi
mxriv, daicaven ojaxis simSvides da meore mxriv, samSoblos samsaxurSi
Cadgebian. erTianobiTa da brZoloT SeZleben danawevrebuli mamulis
gaerTianebas. imedovneben, rukaze aRar iqneba daqucmacebuli saqarTvelo.
“dro mova da saqarTvelo
aRsdgeba kidiT-kidemde” (varSaniZe 1994:75).
araerTi leqsi miuZRvna samSoblos giorgi saluqvaZem. misi pirveli
leqsi 1938 wels daibeWda. patriotizmi erTi baraqiani nakadia misi
Semoqmedebisa. epoqis kvali, cxadia, aqac Cans, magram tkivilic
aranaklebia. tkivili Tundac imis gamo, rom rogorc muxas mumli, ise
saqarTvelos mteri exvia mudam, brZolis xanZari ar qreboda:
“icavdnen qarTlis
122
saxels dadafnuls,
xuWuWa vazebs,
oqrosfer naTess,
qarTul simReras,
qarTul gazafxuls,
Tamaris varskvlavs,
rusTvelis naTels,
Sen ar dainde mteri arc erTi” (saluqvaZe 1955:113).
samSoblos siyvaruliT gulanTebuli poeti wers patriotul
leqsebs: “simReriT gadarCenili”, “samared eqcaT miwa qarTuli”, “mze
Sina da mze gareTa”, ”isev cikaris Tvali darajobs”, ”ori sarfi”, ”modis
vaJkaci”, ”gzaSi”, ”vazis Ziri dailocos”, ”aWaris mTebSi”, ”sityva
qarTuli”, ”sami leqsi lazeTze”... Sexaris giorgi saluqvaZe saqarTvelos
mindor-velebs, mTa-gorebs da umReris mSobliur saganZurs. rac ki
saukeTesoa, qarTul fesvze amozrdili da qarTulive geniTaa
nasazrdoebi. ”fesvmagaria, rac qarTulia, marad mesxuri madliT mJReria,
samas weliwads cecxlSi uvlia, gadaSeneba ar uweria!” – miyveba
Semoqmedi gulidan wamosul sityvebs da eris rwmenisa da siZlieris
erTerT umTavres xatebas locavs:
”ramdeni gmiris mklavi davxarjeT,
rom Segvemusra qveynis amklebi...
me venaxs vlocav navenaxarze,
lxins aCaReben odasaxlebi” (saluqvaZe 1955:131).
swored, venaxi iyo mtris upirvelesi samizne, romelsac
SemosevisTanave sastikad uswordeboda. aWaraSi sami saukunis
ganmavlobaSi mobogine osmalo rogor datovebda xeluxlebels
qristiani eris salocavs. qristianobasTan erTad vazic amoZirkva
aqaurTa cxovrebidan. bunebrivia, aWaraSi moRvawe mwerlebis
SemoqmedebaSi venaxs gansakuTrebuli adgili rom uWiravs. yvela
Semoqmedi cdilobs, gansakuTrebuli rudunebiTa da sifaqiziT ise
asaxos misadmi pativiscema da siyvaruli, rom istoriuli
bedukuRmarTobiT sarwmunoebaSecvlili xalxis TanagrZnoba
daimsaxuros. giorgi saluqvaZe leqsSi “vazis Ziri dailocos” vazis
123
dalocvas amitomac iwyebs istoriuli aspeqtis gaTvaliswinebiT. ”vazis
Ziri dailocos, misi madli winapruli” – amzadebs mkiTxvels misi
mniSvnelobis warmodgeniT da Semdeg xazs usvams mevenaxeobis kulturis
aRdgenis Sedegebs.
“samasi wlis Semdeg mosuls
dahkargvia gana kdema?
qarTul saxlSi lxinad Sedis,
saxli ufro galaRdeba.
... Wigoebi Wrialeben,
vazebs uWirT fexze dgoma,
samasi wlis qvevrs aRviZebs
madliani Semodgoma” (saluqvaZe 1955:136).
da rac mTavaria, am procesSi aqtiuradaa CarTuli moxuci kaci –
Tavmsmoxveuli sarwmunoebis dogmebisgan ganTavisuflebuli da mama-
papuri vazis madliT galaRebuli. igi venaxsac uvlis da Rvinosac
miirTmevs. “tkbil qarTuliT iloceba vazis fesvis gaxarebas” – wers
poeti da iqve mis fiqrsa da ocnebas swvdeba, rac, ra Tqma unda, sarfis
iqiT darCenili saqarTvelos tkivils ukavSirdeba.
tkiviliania “sami leqsi lazeTze”. mxolod erTi nabiji aSorebs
sazRvris sxvadasxva mxares darCenil qarTvelT, magram es umciresi
manZili udides dardsa da vaebas itevs. TurqTa saTareSod qceuli
qarTuli miwa mouTmenlad elodeba mxsnels, ukeTesi momavlis imediT
cxovrobs udidesi msxverplis fasad qarTvelobaSenarCunebuli lazi.
“Cemi fesvia am Reles gaRmac,
“mumli muxaso”, Cemi Zma mReris.
surneli mainc SerCa qarTuli
miwas Turqebis qusliT gaTqerils,
qarTul miwaze TofmomarTuli
dgas gulboroti Turqi askeri” (rurua 1949:#125).
godebs poeti da imeds itovebs, rom uZleveli muxa kvlavac
moigeriebs mumls, qarTveli siZneleebis miuxedavad, SeinarCunebs
qarTvelobas, warsulis kuTvnileba gaxdeba gaRma darCenili qarTveli
dedis godeba da gauqmdeba qveynis avadmosagonari gamyofi sazRvari.
124
40-ian wlebSi saliteraturo asparezze gamovida fridon xalvaSi.
misi Semoqmedeba Tavidanve Seiyvara mkiTxvelma, upirvelesad
mamuliSviluri suliskveTebis gamo. poetma gulTan axlos miitana
samSoblos Wiric da lxinic, warsulic da awmyoc. osmalTa samaswliani
batonobis Tema mis SemoqmedebaSic TvalsaCinoa:
“samasi weli...
sisxli da cremli...
grigalSi videq mklavSemarTuli,
qariSxals vZlie, cecxls gavuZeli,
da SevirCine eSxi qarTuli.
mtarvali xmaliT
menatreboda qarTuli nana,
namgalis nacvlad xanZarTa ali
dastrialebda Cems baRCa-yanas.
mingrevdnen fuZes,
magram gavuZel,
ver mtexda mexi Tavsdatexili, _
samas weliwads Cexes da mainc
ver amiCexes vazis grexili” (xalvaSi 1947:#11).
oriode sityva unda iTqvas prozis Sesaxebac. marTalia, lirikam
ufro farTod asaxa samSoblos siyvarulis Tema, magram rigi
problemebisa da sakiTxebisa, arc prozaikosTa yuradRebis miRma
darCenila. magaliTad, kapiton rusiZis “meTevze nazimis qaliSvili” imiT
ipyrobs yuradRebas, rom “gaRma sarfis” binadrebs exeba. moTxroba
“meTevze nazimis qaliSvilic” usamarTlobas Sewiruli adamianebis
istoriaa. dasavleT sarfSi mcxovrebi giuli mdidari qvrivis nahijes
msaxuria. Raribi meTevzis, nazimis qaliSvili Tavisi silamaziT
yvelasgan gamoirCeoda da es silamaze gaxda misi gaubedurebis mizezi.
guduT qomuTani yvelafers akeTebda mis xelSi Casagdebad. raRa Tqma
unda, patiosani ojaxi cdilobda Tavis dacvas, magram uSedegod. Zalam
Tavisi gaitana. nabij-nabij gauswordnen udanaSaulo adamianebs. jer
giulim dakargda samsaxuri _ qalbatonma daiTxova, Semdeg meTevze
nazimi mokles gaqcevis mcdelobis gamo. bolos qaliSvilic gaitaces.
125
giulim moaxerxa mamis mkvlelisaTvis samagieros gadaxda da sikvdiliT
dasja, magram ver SeZlo sazRvris gadmolaxva da sarfSi dasaxleba...
maSin umtyuna bedma, rodesac sul mcire manZili iyo darCenili mis
axdenamde. Turqma mesazRvreebma Seipyres da Semdgom sikvdiliT dasajes
(rusiZe 1951:75).
dasasruls, oriode sityviT SevCerdebiT parmen lorias
Semoqmedebaze. misi literaturuli saqmianobac erTi saintereso
magaliTia xelovanis bedisa socialisturi realizmis epoqaSi.
parmen lorias Semoqmedebas arasdros aklda mkiTxveli, piriqiT,
SeiZleba isic iTqvas, rom moWarbebuladac hyavda. igi baTumSi
moRvaweobda, Tumca am periodis baTumi didi literaturuli
tradiciebiT maincadamainc ver daikvexnida. es maSin, roca saqarTveloSi
literaturul saqmianobas eweodnen prozis WeSmariti didostatebi.
arc erT mwerals parmen loriamde ar dauTmia aWarisaTvis, aqauri
qarTvelebisaTvis esodeni yuradReba. marTalia, problemebi aq
klasobriobis ideologiuri principebidan gamomdinarea ganxilul-
gadaWrili, magram es mainc uaRersi tkiviliT aRsavse Temaa, romelic
niWierma mweralma siyvaruliT da sifrTxiliT miitana mkiTxvelamde da
iqneb swored, es gaxda popularobis erT-erT mizezi?
an iqneb is, rom igi ZiriTadad socialisturi keTildReobis ideals
xatavda da amas sakmaod niWierad akeTebda? faqtia, rom parmen loria
Tavisi epoqis Svilia, socialuri Tema misi ZiriTadi Temaa da isic
erTgulad exmianeba sabWoTa ideologias. Sesabamisad, proletaruli
kulturis araerTi Sabloni TvalsaCinoa mis SemoqmedebaSi.
sabWoTa xelisuflebamac daufasa damsaxureba mwerals. miuxedavad
amisa rom, mis SemoqmedebaSic iCens Tavs e. w. proletaruli CarCos
darRvevis mcdelobani. im fonze, roca sabWoeTis uzarmazar qveyanaSi
gabatonebuli ideologia eweoda erebis Serwymisa Tu erovnuli enebis
gaqrobis propagandas, romanSi “Svilebi” igi aseT sayvedurs aTqmevinebs
rusi erovnebis personaJs qarTvelebis mimarT: “ratom ar giyvarT
qarTvels Tqveni mSobliuri qarTuli ena? am Cvens kulturis sasaxleSi
yovelnairi wre gvaqvs Seqmnili da mec dauzarelad vmonawileob maTSi.
magram ar aris qarTuli enis Semswavleli wre. aseTi wre rom gvqondes,
126
me da sxvebi siamovnebiT SeviswavlidiT qarTul enas da kidev ufro
ukeTesi urTierToebebi gveqneboda erTmaneTTan, ukeT SevicnobdiT
erTmaneTis sulier kulturas”.
konceptualuri azri am fragmentisa, rogorc Cans, mainc
gamomxatvelia mwerlis faruli gaRizianebisa imis gamo, rom
saqarTveloSi mcxovrebma rusebma qarTuli ena ar ician da arc aqvT
survili misi Seswavlisa. esodeni frTxili miniSnebac ki amaze,
Semoqmedis Rirsebad unda CaiTvalos uTuod.
swored, zemoxsenebuli konteqstidan gamomdinare gvsurs, yuradReba
gavamaxviloT parmen lorias cxovrebis erT naklebad cnobil detalze:
igi rom moqmed armiaSi ibrZoda pirveli msoflio omis dros, es arc
yofila dafaruli. magram parmen loria damoukidebeli saqarTvelos
jariskaci iyo garkveuli periodis ganmavlobaSi da maSin arc
patriotuli suliskveTebis gamoxatvas erideboda.
1919 wlis 26 maisis gazeT “erTobaSi” (#115) dabeWdilia depeSa,
romlis Sinaarsi udavod imsaxurebs yuradRebas parmen lorias, rogorc
socialisturi realizmis warmomadgenlis Semoqmedebis fonze.
depeSa patriotuli suliskveTebiTaa gamsWvaluli da misi Sinaarsi
Semdegia:
“axalcixe. Cven, meoTxe polkis mesame tyviismfrqveveli gundis
jariskacebi vulocavT Cvens mTavrobas saqarTvelos damoukideblobis
wlisTavs. iaraRiT xelSi mzad varT mis dasacavad. gaumarjos
demokratiul saqarTvelos.
amxanagebis mindobilobiT: parmen loria”.
mravlismetyveli depeSa da misi komentireba Sors wagviyvans. imasRa
vityvi, rom am suliskveTebis kacs, romelic demokratiuli saqarTvelos
nacvlad socialistur saqarTvelos emsaxura mTeli cxovreba, mainc
gamohyveboda tkivili. misi cxovrebis es nawili albaT sabWoTa epoqis
bevri xelovanis cxovrebas hgavda: SoTa quriZes Tavis wignSi
“mxatvruli sityvis ganviTareba aWaraSi” Seutania parmen lorias
gamouqveynebeli Canaweri: “Cemi wignebis istoria”, romelSic naTqvamia:
“vwer ufro mSralad, nakleb grZnobebia Sig. ar momwons, magram mainc
vwer. imitom, rom Cems msajulebs aseTi nawarmoebebi miaCniaT politikur
127
nawarmoebebad. vwer dRe da Rame. vwer sxvisi gemovnebis mixedviT” (quriZe
1970:75).
“sxvisi gemovnebiT” werisas gulwrfeli patriotuli grZnobebis
adgili naklebad rCeboda. miuxedavad amisa, rogorc vnaxeT, samSoblos
avi da kargi TviT socialisturi realizmis literaturaSic poulobda
Tavis adgils.
$ 2. omis Tema da ideologiuri mwerlobis
zogierTi Tavisebureba
cnobili faqtia, rom sabWoTa kavSiris mTavrobam 1941-45 wlebSi
mTeli qveyana, ase vTqvaT, saomar relsebze gadaawyo. omis kanonebs
daeqvemdebara mwerlobac. mweralic mebrZolad iqca, oRond, ideologiur
frontze mebrZolad. am procesSi, bunebrivia, CarTuli iyo saqarTvelos
mweralTa kavSiris aWaris organizacia.
1941 wlis 9 ivliss ,,aWaris sabWoTa mwerlebis kavSiris“ wevrTa saerTo
kreba Catarda. mwerlebi saubrobdnen e.w. ,,TavdacviTi literaturis“
Seqmnisa da gamocemis aucileblobaze. es miswrafeba dadgenilebaSic aisaxa:
”mizanSewonilad iqnes cnobili uaxloes xanSi mxatvruli literaturuli
krebulis gamocema. aRniSnul krebulSi moTavsdes masalebi da werili
Tavdacvis Temaze, im did brZolebze, romelsac saxelovani partia awarmoebs
verag faSistebis winaaRmdeg. masalebis Segroveba damTavrdes 20 ivlisamde”
(fondis P – 928, anaweri 1, saqme 2, oqmi#4).
omis Temaze Seqmnil TxzulebaTa Soris iSviaTad Tu gamoereoda
raime mxatvruli RirsebiT aRbeWdili nawarmoebi. mdare literaturuli
produqcia, SesaZloa, ideologiur SekveTas ramdenadme akmayofilebda,
magram metismeti siyalbis gamo TviT SemkveTebisTvis iyo
gamaRizianebeli. cnobili sabWoTa kritikosi besarion JRenti ganixilavda
ra omis periodis prozas, werda:
128
“upirvelesi nakli, romelic axasiaTebs samamulo omis Temaze
daweril moTxrobaTa umravlesobas, is aris, rom xSirad avtorebi ar
icnoben ra masalas, romelzec weren, kmayofildebian TavianTi
gamomgoneblis unariT, TavianTi mxatvruli fantaziiT, ris meoxebiTac
nawarmoebSi adgili aqvs “gamomgoneblis” xelovnurs da naZaladev
situaciebs. nawarmoebTa siuJetebi ufro xSirad moulodnel da
daujerebel SemTxvevebs emyareba. gamomuSavda erTgvari siuJeturi
standartebi da sqemebi, romlebic uZluri arian mxatvruli simarTliT
da damajereblobis ZaliT gadmoscen... brZolis cocxali sinamdvile”
(JRenti 1949:138).
bunebrivia, rom siuJetur standartebsa da sqemebs, e. w.
gamomgoneblobas, verc aWaraSi Seqmnili literaturuli produqcia
ascdeboda.
,,balada mzareulze” warmoaCens gmirobas polkis mzareulisa. igi
wuxs, bedma qvabebTan fusfusi rom arguna wilad da ara brZolis
SuagulSi triali, ganicdis, rom omis Semdgom saamayo araferi eqneba.
Tumca male miecema Tavis gamoCenis saSualeba. moulodnelad mtris
tanki gamoCndeba, mzareuli ar daibneva:
,,najaxs xeli wamoavlo
da Tvalwin dgas danarCeni:
Tu mtris tankze rogor Sexta,
rogor Weqda lomkaciviT,
an tyviamfrqvevs rogor Cexda
fxanawrTobi rkina civi” (malazonia 1953:92).
mokled, tankis winaaRmdeg alesili najaxiT mebrZolma mzareulma
codvis kalo daatriala da mere isev mSvidad miubrunda Tavis saqmes _
sadilis momzadebas. rac Seexeba tanks da germanelebs, ,,iqve tanki,
grova gvamTa da mtris Savi idga sisxli”. am istoriis Semdeg aRarc
baladis daskvnaa moulodneli ,,venacvale, Cems mamulSi gza bevria
saxelisken...”
standartuli siuJetisaa kapiton rusiZis ,,Tenzile”: Tenzile
eqTani iyo. frontze wavida da Tavs ar zogavda, araerTi daWrili
meomari gadaarCina. ,,marto hospitalSi ki ara, mTels batalionSi
129
icnobdnen mas, lomgul qaliSvils eZaxdnen, pativs scemdnen,
gulwrfelis da-Zmuri siyvaruliT iyvarebdnen, Sesaferis jildos
miuzRavdnen TavdadebisaTvis” _ wers avtori.
Tenziles gulwrfelad uyvarda Tanasofleli ramizi. hospitalSi
Tenzile maincadamainc ramizs gadaawydeba SemTxveviT, mere isini erT
partizanul razmSi moxvdebian da erTad gaagrZeleben safronto
cxovrebas. ramizi iRupeba. Tenzile Sin brundeba da Tan Svili mohyavs.
ramizis ojaxi rZlad miiRebs mas da erTad zrdian pataras” (rusiZe 1946
#83-#86).
parmen loria moTxrobaSi ,,dabrunebuli” mogviTxrobs dezertiris
Sesaxeb. frontidan gamoqceulma jariskacma Tavis saxlSi Sesvlamde
garedan miayurada da moismina, rogor natrobda deda, Svili gmirad
dabruneboda, umcrosi Zma patriotul leqss werda misTvis. erTi
sityviT, jariskaci rwmundeba, rom ojaxi dezertirs ar miiRebs, amitom
veRar bedavs saxlSi Sesvlas, frontze brundeba, vaJkacurad ibrZvis
da saxelganTqmuli gmiri xdeba.
sabWoTa kritikam moTxrobis mxatvruli damajerebloba saeWvod
miiCnia da samarTlianadac, magram saqme isaa, rom Txzulebis ideuri
gamarTulobac daiwunes:
“amgvari xatva Cveni samamulo omis gmirebisa, yovlad Seuferebelia,
- werda besarion JRenti, - kaci, romelic frontidan gamoipara, romelmac
amgvari moRalaturi saqme Caidina, gmiri ver gaxdeba, vinaidan gmiroba
SemTxvevis saqme ki ar aris, aramed rwmenis saqmea. gmiri is aris, visac
swams Cveni saqmis simarTle da misTvis Tavs sdebs. visac aseTi rwmena ar
gaaCnia, is gmiri ver gaxdeba. am mxriv, parmen lorias mier daxatuli
situacia usaTuod araswor, mcdar gaSuqebas aZlevs samamulo omis
gmiris saxes, mis bunebas. nuTu saWiro iyo frontidan gamoparva da
sakuTari saxlis karebze miyuradeba imis gasagebad, Tu rogor uyvars
Cvens xalxs Tavisi gmiri Svilebi da rarigad ezizReba mas laCrebi,
dezertirebi, samSoblos moRalateebi?” (JRenti 1949:142).
garda zemoxsenebuli siuJeturi standartebisa da sqemebisa, sabWoTa
mwerlobaSi da Sesabamisad, aWaraSi moRvawe mwerlebis SemoqmedebaSi
aucileblad figurirebda ramdenime Tema, romelTa azri, ideologiuri
130
safuZveli Tu sapropagando struqtura arsebiTad erTgvarovani iyo, am
nawarmoebebs Cveni mwerlobis ganviTarebaze Rirebuli kvali ar
dauCnevia, magram “mimdinare istoriul momentSi” propagandistis rols
warmatebiT iTavsebda da ase Tu ise zemoqmedebda mkiTxvelis
cnobierebaze. mxedvelobaSi maqvs erTi mxriv, beladebis saxotbo poezia,
meore mxriv, sabWoTa kavSirSi mcxovrebi erebis da xalxebis erTian Zmur
ojaxad warmoCena.
ideologiuri literatura dabejiTebiT gamoxatavda azrs, rom ssrk-
s gamarjveba gardauvalia am omSi, radgan qveyanas xelmZRvanelobs
brZeni stalini, qveynis saqmianobas ki warmarTaven gonierebiT
gamorCeuli wvrili Tu msxvili beladebi. beladomania, rogorc zemoTac
aRvniSneT, mTeli sabWoTa literaturisTvis iyo damaxasiaTebeli. Cven
mxolod erT magaliTs moviyvanT, Tumca unda aRiniSnos, rom miZRvniTi
xasiaTis saxotbo poeziis raodenoba ganusazRvrelia.
”da mters davZlevT ueWvelad,
radgan klimi uZRvis laSqars!
vaSa stalins _ xalxTa belads!
voroSolovs – Cveni vaSa!” (malazionia 1938:#44).
amasTan, rogorc aRvniSneT, ideologiuri literatura xatavda erTi
mizniT gaerTianebuli da ganmtkicebuli erebisa da xalxebis (ssrk-Si
mcxovrebi erebisa da xalxebis) saxes. propagandis arsi imaSi
mdgomareobda, rom mkiTxvels unda erwmuna, miuxedavad udidesi
gansacdelisa, sabWoTa kavSiri rCeboda mravali eris Zmur ojaxad da es
erebi, zemoxsenebuli gansacdelis gamo, kidev ufro mtkiced Sekrulni,
erTianad ebrZodnen faSizms.
roca omis Temaze Seqmnil ideologiur literaturaze, epoqis
moTxovnaTa Sesabamisad Seqmnil sqemebsa da standartebze vsaubrobT,
sagangebod unda aRiniSnos, rom es fsevdoliteratura erTaderTi xazi
rodi iyo Cveni mwerlebisa. ar SeiZleba imis Tqma, TiTqos yvelaferi
ideologiis CarCoSi iyo moqceuli. oms bevri tkivili axlavs, rac
qarTvelma erma faSizmis winaaRmdeg mebrZoli sxva erebis msgavsad
gadaitana. araerTi mwerlis gulwrfel striqonebSi aisaxa omis koSmari,
131
msxverpli, romelic Cvenma qveyanam gaiRo, gmiroba da mamacoba, romelic
qarTvelma mebrZolebma Tu Sin darCenilma moqalaqeebma gadaitanes.
qvemoT oriode sityviT SevexebiT aWaraSi moRvawe mwerlebis
saomari Tematikis am nawils da erT diaxac saintereso tendencias
mivapyrobT yuradRebas.
niSandoblivia, rom xSirad qarTveli mwerlebi “samSoblos”
cnebaSi gulisxmobdnen ara maincadamainc sabWoTa kavSirs, aramed
upirvelesad saqarTvelos da amiT ideologiur sadarajoze mdgari
kritikis risxvasac imsaxurebdnen. 1951 wels gazeT “komunistis” mowinave
kidev erTxel mkacrad STaagonebda mwerlebs:
“roca zogierTi Cveni mwerali umReris samSoblos ganyenebulad,
garkveulad ar ambobs – romel samSobloze aqvs mas laparaki, ar
aRniSnavs, rom samSoblo es aris ara marto saqarTvelo, aramed
mTlianad didi sabWoTa kavSiri, ar aRniSnavs, rom samSoblo – es aris
lenin-stalinis partiis xelmZRvanelobiT, sabWoTa xalxis Tavdadebuli
SromiT da brZoliT aSenebuli axali socialisturi qveyana, _ es ar
aris jansaRi ganwyobileba, aseT garkveul nawarmoebs SeiZleba xeli
moaweros Cvenma mtrebmac nacionalistTa banakidan” (,,komunisti” 1951).
is, rasac gazeTi “komunisti” gmobda, anu ganwyoba “Cemi samSoblo
saqarTveloa”, mkafiod Cans saomar Tematikaze (da ara mxolod saomar
Tematikaze) Seqmnil literaturul produqciaSi. zogjer iseTi
STbeWdileba rCeba, TiTqos mwerlebma dro ixelTes da “sabWoTa
patriotizmis” safarqveS aRadgines tabudadebuli cneba samSoblosi,
gza gauxsnes swored nacionalur ganwyobas: omis periodis
propagandistuli manqana gasaqans aZlevda patriotul grZnobebs. amis
gareSe omis mogeba Zneli iqneboda, Tu SeuZlebeli ara. Sesabamisad,
“sabWoTa patriotizmi” da WeSmariti patriotizmi ise gadaexlarTa
erTmaneTs, gamijnva gaZnelda da mwerlebmac TiTqos isargebles
Seqmnili viTarebiT.
Salva ioseliani, magaliTad, uTuod niWieri poeti iyo, igi
frontze daiRupa 1943 wels, 26 wlisa. sagulisxmoa, rom zemoxsenebuli
tendencia (“Cemi samSoblo saqarTveloa”) TvalsaCinoa omis Temaze
daweril mis leqsebSi:
132
“Cems vaJkacobas moeswro deda,
mamulisaTvis mzrdida mSobeli.
da mec movdivar mtero tialo,
movdivar risxviT, viT qariSali,
rom Sens gulRviZlSi davatrialo
saakaZis da erekles xmali.”
gansakuTrebiT sagulisxmoa ukanaskneli striqonebi. saakaZis da
erekles xmlis xseneba “diadi sabWoeTis” adgils aRar tovebs da
samSoblos siyvarulis grZnobac aq konkretul Sinaarss iZens.
saakaZe da erekle, aseve SoTa, Tamari naxsenebi arian nana
gvariSvilis leqsSic:
“qarTlis gulidan modis fesvebi,
Cveni modgmis da Cveni nayofis,
jabans wyevlian SoTas leqsebi,
didi Tamaris eSxiT natrfobi,
Sen saakaZis miwa gavalebs,
wminda qarTuli guli mfeTqavi
gmir winaparTa STamomavali, _
ahkafo mteri erekles xmaliT!” (gvariSvili, 1948:15).
sxva SemTxvevaSi SesaZloa miniSneba mSobliur garemoze an ufro
bundovani iyos, an saerTod ar arsebobdes. magaliTad movixmoT mamia
varSaniZis erTi upretenzio leqsi “alal iyos”:
“asi tyvia momxvdes Tunda
niaRvariT gadamTelon
es sicocxle alal iyos
Cemi qveynis sasaxelod” (varSaniZe, 1960:208).
“Cems qveyanad” aq ssrk rom miviCnioT, logikas moklebuli ar
iqneba. magram leqsSi miniSnebac araa ukidegano sivrceebze Tu
internacionalur Zmur ojaxze. amdenad, imave warmatebiT “Cemi qveyana” da
“samSoblo” aq saqarTvelos SeiZleba niSnavdes, miTumetes Tu mamia
varSaniZis mTeli Semoqmedebis bunebas gaviTvaliswinebT.
amdenad, rogorc vTqviT, omis Temaze Seqmnili mTeli
literaturuli produqciis ideologiuri mwerlobis farglebSi moqceva
133
dauSvebelia. aSkaraa, rom am nawarmoebebSi SigadaSig mkafiod Cans
erovnuli motivi da nacionalur grZnobebsac gasaqani eZleva.
$ 3. baTumSi moRvawe poetebi socialisturi realizmis epoqaSi da tao-klarjeTis savaneTa bediswera
1921 wlis 25 Tebervlis Semdgom axali, bolSevikuri imperiis
xelisufalTa nebiTa da ZaliT samxreT saqarTvelos teritoriebis
umetesi nawili TurqeTis SemadgenlobaSi moeqca. qarTvelma
sazogadoebam, ufro zustad, erovnuli inteligenciis da politikuri
speqtris bolSevikur saqarTveloSi SemorCenilma nawilma, gabrZolebaRa
SeZlo.
rac Seexeba mwerlobas, aqac metad specifikuri viTareba sufevda.
cnobili faqtia, rom bolSevikebi mizanmimarTulad cdilobdnen mTeli
mwerlobis moqcevas upirobo gavlenis qveS. samxreT saqarTvelos Sesaxeb
wera aravis aukrZalavs, magram erovnuli tkivilis gamoxatva
principulad miuRebeli iyo. “Zmuri kavSiris” kosmopolituri
propagandiT gamsWvaluli ideologia ugulebelyofda erovnul
interesebs da miswrafebebs. amitomac iyo, rom proletaruli mwerloba
radikalurad gaemijna patriotul Tematikas.
magram survili erTia da SesaZlebloba – meore. proletarul
mwerlobas arc niWi eyo, arc Zala, rom win aRdgomoda qarTuli
mxatvruli literaturis mravalsaukunovan tradicias. erovnuli motivi,
marTalia, Seaviwrova, moaduna, magram ver aRmofxvra. Sesabamisad,
cocxlobda samxreT saqarTvelos Temac da barem imasac SevniSnav, rom
xsenebul Temaze Seqmnili nawarmoebebi pirobiTad SeiZleba or _
ideologiur da ideologiisgan Tavisufal (aseTic arsebobda) _ jgufad
davyoT. cxadia, pirveli sWarbobs da arc esaa gasakviri, magram meorec
arsebobs. pirvelis SemTxvevaSic ki zogjer sacnauria, rom ideologia
saSualebaa, safaria patriotuli gulisnadebis gamosavlenad.
134
meore msoflio omis Semdgom CvenTvis saintereso sakiTxTan
dakavSirebiT gansakuTrebuli viTareba Seiqmna. amis Sesaxeb qvemoT
visaubrebT, manamade ki unda aRiniSnos, rom samxreT saqarTvelos Tema
yvelaze damaxasiaTebeli, metadre, 30-iani wlebidan, aWaraSi moRvawe
mweralTa SemoqmedebisaTvis iyo. es niSandoblivi faqtia. aWara, xom
Tavad iyo monawile cxoveli istoriuli procesebisa; swored, am
regions Seexo yvelaze mwvaved gayofa-ganawilebis, gasxvisebis
tragikuli movlenebi. didi xani ar iyo gasuli mas Semdeg, moskovSi,
stambol-ankarasa Tu evropaSi miRebuli gadawyvetilebebis gamo rom
gadadioda igi xelidan xelSi. mravali monawile am procesebisa jerac
cocxali iyo da arc ezosa Tu yanis boloSi gavlebuli sazRvrebis
gamo erTmaneTs mowyvetili naTesavebis tkivils uCanda daamebis piri.
amasTan es iyo regioni, romelmac saukuneebs gamoatara qarTuli ena,
cnobiereba, zneoba, tradicia... meore mxriv, ki gacocxlebuli mxatvruli
sityva axlaRa ikrebda Zalas, axlaRa Cndeboda saukuneebiT dagubebuli
saTqmelis gamoxatvis saSualeba da imdenad Rrma iyo Wriloba, imdenad
maRali Rirebulebisa iyo es Tema, rom TviT socialisturi realizmis
pirobebSi fexadgmulma adgilobrivma mwerlobamac ki araerTxel
gadaabija damkvidrebul zRvars.
ideologiuri mxare amjerad naklebad gvainteresebs. isedac cxadia,
rom meTologiuri sayrdeni mocemuli Temisa, umetesad, Tavsdeba imxnad
damkvidrebul SablonSi, romlis Tanaxmadac, kapitalistur qveyanaSi
(Cvens SemTxvevaSi TurqeTSi) mcxovrebi mSromelebi iCagrebian, sabWoeTSi
ki bednierad cxovrobden:
“aqauri qarTvelni
sul bnelSi varT daxSulni,
gvenatreba Suqi mzis,
Suqi didi stalinis!”
- ase aTqmevinebs xofel aSuRs erTi poeti. magram yvelaze niSandoblivi
ideologiuri nawarmoebebisaTvisac ki is aris, rom swored, “iqaur
qarTvelebzea” saubari maTSi da ara “mTeli TurqeTis mSromel
mosaxleobaze”. am ukanasknelis badali ukiduresobani xom esoden
135
damaxasiaTebeli iyo proletaruli kulturisaTvis, gansakuTrebiT misi
adreuli etapisaTvis.
magram, rogorc aRvniSneT, es arsebiTi, oRond mainc sxva mxarea
problemisa da amjerad, mas ar vexebiT. Cven ufro is tkivili,
dauZleveli sevda gvaRelvebs, ase mkafiod rom gamovlinda mxatvrul
literaturaSi da amasTan yuradRebas mivapyrobT jerac SerCenil imedsa
da brZolis Jinze:
“mTebo, nislebo, gaswieT,
msurs klarjeTs, SavSeTs gavxedo,
Cvenia, gana gavswireT,
vin aris, mand rom Tavxedobs?!” (varSaniZe 1950:23).
- jer kidev 1936 wels werda amas mamia varSaniZe.
unda vaRiaroT, rom omamdel mxatvrul literaturaSi (SevniSnavT
imasac, rom mocemuli Tema ufro lirikam asaxa) sWarbobs gulistkivili,
cremli da vaeba arsebuli viTarebis gamo. imedi, ZmaTa SeerTebisa,
bJutavs mxolod. am tkivilian ganwyobas gamoxatavs swored leqsi “vici”
(1937 w):
“saidan mesmis me Zaxili gulis momkvleli,
ras momZaxian CanCqerebi ase idumals?!
vin dakla Cemi meakvane dauCoqveli
da mogugune zari Cemi vin damiduma?!” (varSaniZe 1950:29).
viTareba radikalurad Seicvala meore msoflio omis Semdeg, roca
omSi gamarjvebuli sabWoTa kavSiris TurqeTTan urTierTobis axali
etapi dadga. marTalia, omis miwurulsYTurqeTi antifaSistur koalicias
SeurTda, sabWoTa kavSiri mas germaniis Tanamzraxvelad miiCnevda.
Sesabamisad, omis Semdgom mizanSewonilad CaTvala angariSis gasworeba
da sababs eZebda amisaTvis. amitom, saqarTveloSi gaCnda imedi
samSoblosgan moglejili miwebis dabrunebisa, istoriul sazRvrebSi
teritoriuli mTlianobis aRdgenisa. miTumetes, rom sabWoTa kavSiri
pirdapir moiTxovda artaanis, arTvinisa (saqarTvelosTvis) da yarsis
(somxeTisaTvis) olqebis daTmobas (samuSia 2003:6).
1945 wlis 14 dekembers gazeT “komunistSi” gamoqveynda gamoCenili
qarTveli istorikosebis simon janaSias da niko berZeniSvilis werili
136
“TurqeTisadmi Cveni kanonieri pretenziebis Sesaxeb”. werilis avtorebi
asabuTebdnen saqarTvelos uflebas TurqeTis sazRvrebSi moqceul
samxreT saqarTvelos istoriul teritoriaze da daaskvnidnen, rom
qarTvel xalxs unda daubrundes Tavisi miwa-wyalio.
gasagebia, rom werili xelisuflebis nebiT da miTiTebiT
momzaddeboda da gamoqveyndeboda, magram arc isaa saeWvo, rom am
SemTxvevaSi mimTiTebelTa neba da eris suliskveTeba erTmaneTs daemTxva.
paradoqsuli tragizmi situaciisa da epoqisa ki is gaxldaT, rom
erovnuli satkivarisa da miswrafebis gulwrfeli gamoxatvisTvis
maincadamainc komunisturi partiisa da mTavrobis direqtiva gaxda
aucilebeli.
simon janaSias da niko berZeniSvilis werils imave an momdevno
wlebSi mohyva araerTi cnobili mecnieris, sasuliero Tu sazogado
moRvawis werilebi imave Temaze. aSkara iyo, rom mzaddeboda safuZveli
umniSvnelovanesi politikuri gadawyvetilebis aRsrulebisaTvis.Aam
safuZvels eyrdnoboda swored, 1947 wlis oqtomberSi gaerTianebuli
erebis delegaciis generaluri asambleis sxdomaze sabWoTa delegaciis
meTauri Aandrei miSinski, romelic acxadebda: “es mkvidri qarTuli miwa-
wyali unda daubrundes saqarTvelos respublikas, qarTvel xalxs
istoriul, geografiul, politikur da yovelgvar sxva safuZvelze. Ees
marTebulia imitom, rom es miwebi qarTulia”.
bunebrivia, rom qveynisaTvis saWirboroto am procesSi aqtiurad
Caeba Cveni mwerloba. omisSemdgomi qarTuli literaturis erTi Zlieri
nakadi swored, am Temam Seqmna. Zveli Tu axali Taobis, proletaruli Tu
akademiuri warsulis, dedaqalaqelis Tu provincielis, lamis yvela
mwerlis SemoqmedebaSi gaiJRera samxreT saqarTvelos motivma. zogan
ufro mgznebared, omaxianad, zoganac mokrZalebiT, frTxilad,
bolSevikuri ideologiis mometebuli doziT, magram mTavar sakiTxSi
gulwrfeli erTsulovneba sufevda – yvela usamarTlobad miiCnevda, rom
es miwebi saqarTvelos aRar ekuTvnoda. mwerlebi TiTqos gaaerTiana
saerTo miswrafebam. am nakadis nawili iyo baTumSi moRvawe mwerlebis
Semoqmedebac. marTalia, aWaris mweralTa organizacia xanieri tradiciiT
ver daikvexnida, magram warTmeuli miwa-mamulis satkivari, rogorc
137
aRvniSneT, aq ufro mZafrad aRiqmeboda da nayofierad aisaxa kidec es
satkivari mamia varSaniZis, giorgi saluqvaZis, nestor malazonias, parmen
ruruas, nana gvariSvilis, fridon xalvaSis, kapiton rusiZis da sxvaTa
SemoqmedebaSi.
yvelaze meti emocia amjeradac poetebis wilad modioda. Taobebis
tkivilad iqca giorgi leoniZis 1946 wels dawerili striqonebi:
“ise davberdi,
veRar vnaxe tbeTi, Satberdi...
verc artanuji, oSki, xaxuli...
rodis mouva maT gazafxuli?
veRar vemTxvie mesxeTis miwas,
sadac gminaven Zveli lodebi,
sadac aCrdili mama-papaTa
SemogvZaxian – Sen gelodebiT...”
metad STambeWdavia saocrad sada, umartivesi ubraloebiT
gamorCeuli striqonebi grigol abaSiZisa:
“taoSi idga erTi taZari
svetebmaRali, uzarmazari...”
da Semdeg isev emocia, Jamis avbedobaze miniSnebiT gamowveuli:
“zed aRebeWda CuqurTmiT xuros
vazis mtevnebi, gmirTa zRapari,
TaRebs exvia xavsi da suro
fanjrebSi idga Savad Sabnari.”
mocemul naSromSi Cven mxolod baTumel mweralTa Semoqmedebas
vexebiT da amitom qvemoT mxolod maTi Txzulebebidan moviyvan
fragmentebs. zogadad SeiZleba iTqvas, rom Tu SevecdebiT arsebuli
literaturuli masalis erTgvar sistematizacias da ganzogadebas,
gansazRvras imisas, Tu ra suliskveTebisa iyo nebadarTuli
patriotizmis farglebSi gamoqveynebuli mxatvruli qmnilebebi,
SesaZlebelia, es nawarmoebebi Temis, xedvis, kuTxis Tu
mizandasaxulobis Sesabamisad, ramdenime jgufad davyoT.
138
upirveles da umTavres maxasiaTeblad am literaturuli nakadisa
unda CaiTvalos qarTveli xalxis gulistkivilis gamoxatva – dakargul-
gaCanagebuli istoriuli teritoriebis gamo.
swored, am niSniT iqca ganzogadebul mxatvrul saxed qarTul
poeziaSi Woroxi – mdinare, romelic saukuneebis ganmavlobaSi iyo utyvi
mowme mravali Taobis qarTvelTa tragediisa:
“modis da ambobs Woroxi
rogor gaCnda da iwvala,
moaqvs Slami da goroxi
esec xom Cveni miwaa”.
werda 1947 wels fridon xalvaSi, imxnad jerac axalgazrda poeti.
xsenebuli motivis nawilad SeiZleba CaiTvalos warsulis gaazreba.
tragikuli istoriuli realobis obieqturad warmoCenis mcdelobani.
mebrZoli aTeizmis qveyanaSi damTrgunveli aTwleulebis Semdeg,
qarTvel mwerals SesaZlebloba mieca, ase Tu ise mibruneboda istoriis
saWirboroto sakiTxebs, ewera da esaubra qarTuli qristianuli
kulturis da civilizaciis akvanze, gabedulad exsenebina mefeebi da
aTabagebi, mtbevrebi da opizrebi, “oSkis zarebi” da “mesxeTis mTebis did
taZrebi”, “rusTavelis da merCules mamuli” da “xatebi fasis uTqmeli”.
regionis gaCanageba saukuneTa ganmavlobaSi grZeldeboda. gana
romeli dampyrobeli yofila sikeTis momtani, magram mwerlebis azriT,
is codvis kalo, romelic osmalebma samxreT saqarTveloSi daatriales,
eniT auwerelia:
“Jletdnen barels da mTielsac
mxecTa veluri urdoni,
Woroxs sxva feri mieca –
Sig sisxli iyo imdeni” (malazonia 1947:54).
garda imisa, rom mosaxleoba gaiJlita, mterma daangria savaneebi,
materialuri kulturis Zeglebi, saqarTvelos warsuli sidiadis da eris
Rirsebis TvalsaCino mowmeebi da ra gasakviria, rom nangrevebi tkivils
da naRvels aRZravs poetis sulSi:
“nangrevad gadagviqcies
yvela cixe da taZari,
139
mamebs Tavs sWridnen, miT Svilebs
rom dascemodaT Tavzari...” (rurua 1954:26).
qarTveli mwerlebis mier daxatuli suraTis mixedviT,Yiqaur
qarTvelTa Tanadrouli Taobac did gasaWirSia. aq, rogorc aRvniSneT,
mxolod socializm-kapitalizmis dapirispireba rodia arsebiTi.
qarTveli ubeduria upirvelesad imitom, rom mSoblis ubesaa mowyvetili.
Sesabamisad, gasakviri aRaraa, rom poetebis rwmeniT, TurqeTeli
qarTvelic mzadaa, dauyovnebliv SeuerTdes brZolas erTianobisTvis:
“Zma ZmisTvin, Savi dRisTvina,
aba es xmali risTvina,
lazuri xmali kaSkaSa
xelSi aiRo vaJkacma” (varSaniZe, 1950:27).
cxadia, mTeli masalis ganxilva SeuZlebelia, magram faqtia, rom
survili TurqeTis qarTvelobis samSoblosaken miswrafebis daxatvisa _
aSkaraa. SesaZloa, am miswrafebis mxatvruli asaxvis zogierTi detali
gadaWarbebulad, konkretuli realobidan an istoriuli ganviTarebis
logikidan daSorebulad mogveCvenos. magaliTad, is, rom gurjebi,
umeteswilad mzad arian, samSoblos erTianobisTvis ibrZolon, an is,
rom isini iolad kiTxuloben uZveles warwerebs nangrevebis qvebze, an
is, rom gurjma glexma SesaZloa ojaleSis Rvino daaxvedros stumars
da a. S. magram amgvari “gadacdomebi”, rogorc Cans, saWiro iyo
problemaze sazogadoebis yuradRebis mipyrobisaTvis, komunisturi
ideologiiT daTrgunuli sazogadoebis patriotuli (cxadia, aq sabWoTa
patriotizms ar vgulisxmobT) da heroikuli aRmafrenisaTvis. garda
amisa, es “gadacdomebi” arc mxatvruli literaturisaTvis dasaSveb
SemoqmedebiTi fantaziis diapazons arRvevda maincadamainc.
amdenad, rac aranakleb arsebiTia, omisSemdgomi periodis
literaturul produqciaSi TvalsaCinoa ocneba istoriul sazRvrebSi
aRdgenil-gaerTianebul saqarTveloze. xalxis miswrafeba, mweralTa
azriT, Seucvlelia: rusTaveli da saqarTvelo, rusTaveli da mesxeTi
ganuyofelia da am miwaze “rusTavelis sanTlis danTebis” survilic
bunebrivia:
“iq mters vebrZodiT, maxsovs, xmaldaxmal,
140
iq duSmans vCexdiT guldagul erT dros,
o, rogor minda –
am mTis gadaRmac
kvlav rusTavelis saxeli enTos!” (malazonia 1947:55).
gansaxilvel Temaze Seqmnili nawarmoebebisaTvis erovnuli sakiTxi
ZiriTadia. bunebrivia isic, rom am nawarmoebebis erT-erTi mizani
sabWoTa sistemis apologia da ssrk-Ti siamayis grZnobis gaRviveba iyo.
amitom gasakviri araa, erTi mxriv, sabWoTa sistemis upiratesobaze
xazgasmiT miTiTeba da beladomania. Tanamedrove mkiTxvelisaTvis
zogjer SesaZloa, uCveulo iyos SiSveli komunisturi ideologiisa da
socialisturi realizmis is TvalsaCino ZarRvebi, romelic Tanmdevia am
Tu sxva analogiuri suliskveTebis nawarmoebebisa. magram vinc, ase Tu
ise icnobs sabWoTa epoqis xasiaTsa da mxatvruli literaturis
imJamindel Taviseburebebs, advilad SeamCnevs, rom am konkretul
SemTxvevaSic da sazogadodac, mwerlobam moxerxebulad isargebla
nebadarTuli patriotizmiT, sadinari misca wlobiT Tu saukuneobiT
sulSi nagroveb tkivils da erTbaSad gaamJRavna gulisnadebi.
araerTgzis mivuTiTeT, rom JamTa viTarebis gamo mweralTa
SesaZleblobebi da Tavisuflebis diapazoni metad SezRuduli iyo. verc
imas vityviT, rom TiTqos mxatvrulma literaturam ramdenadme mainc
amowura es Tema, magram isic faqtia, rom mocemul sakiTxebs am
masStabiT qarTuli mwerloba manamde arasdros Sexebia.
gasagebia, rom sabWoTa mTavroba am ukidegano qveynis interesebidan
amodioda mxolod da samxreT saqarTvelos sakiTxebi imdenad
ainteresebda, ramdenadac sasargeblo iqneboda ssrk-sTvis. Sesabamisad,
sabWoTa politika ar yofila Tanmimdevruli samxreT saqarTvelos
mimarT. komunistur partias qarTveli xalxis patriotuli mgznebareba
Ciradac ar uRirda.
1953 wlis maisSi sabWoTa kavSiris mTavrobam gaakeTa gancxadeba imis
Taobaze, rom somxeTis da saqarTvelos mTavrobebma uari ganacxades
TavianT teritoriul pretenziebze TurqeTis mimarT (saqarTvelos
istoria 2012:435).
141
Tavi VI satrfialo lirika
mijnuroba adamianis da metadre Semoqmedis Tanmdevi grZnobaa
nebismieri epoqaSi da, bunebrivia, am motivis gareSe arc sabWoTa
mwerloba darCenila. ideologiam am erTi SexedviT, yvelaze
arapolitikur Temasac daaCnia kvali. klasobrivi antagonizmisa Tu
solidarobis principebi aqac SeiWra da Seiqmna araerTi Txzuleba
siyvarulze, romelsac komunizmis mze aTbobda. vfiqrob, nimuSad
ikmarebs erTi magaliTic, romelic meCaie gogonas da meTambaqoe vaJis
siyvarulze mogviTxrobs:
“gmir qal-vaJis qorwilia,
ismis mayris guguni,
naz patarZals Seegebnen
Congurebis RuRuniT.
meCaie gmiri gogo
mohyavs meTambaqoes.
TiTqos zeca gaqurdes da
uvarskvlavod datoves.
mkerdze oqros varskvlavebma
Rame aabriala,
siyvarulis zarebi reks
gulSi wkrial-wkriala.
mercxaliviT asafrenad
uZgerT qalebs gulebi,
abreSumSi, krepdeSinSi
sxedan mokazmulebi.
sufram gmiri brigadiri
airCia Tamadad,
mergoluri meriqifed
gaxda TavisTavada”.
142
miuxedavad amgvari “margalitebisa”, unda iTqvas, rom mijnurobis
sabWour-bolSevikuri xazi CvenTvis saintereso epoqaSi mkrTalad aris
warmodgenili. rakiRa am sabWour-bolSevikur xazs aRar SevexebiT,
SevecdebiT, mokled warmovadginoT, Tu rogor aisaxa siyvarulis Tema
ama Tu im mwerlis SemoqmedebaSi.
parmen ruruas satrfialo lirika ZiriTadad XX saukunis 10-iani
wlebiT TariRdeba. es Tema revoluciis Semdgom periodSi aqtualobas
kargavs da praqtikulad qreba. TviT es faqti ukve sainteresoa –
revoluciis momRerali muSa poetis SemoqmedebaSi piradi grZnobebis da
intimis adgili aRar rCeba. arada manamde sxvagvarad iyo saqme:
XX saukunis 10-ian wlebSi iwereba: “satrfos”, “momReral qals”, “is”,
“medea”, “gagipo bage Rimilma da TeTr kbilebidan”, “Seni mSveneba da
silamaze”, “mSvenieris tyve bulbuli var”, “minda fiqrebiT rom SenTan
viyo”, “serenada”, “miniaturebi”, “me Seni cqera warsulidan mealerseba”,
“ori asuli”, “nu damiviwyeb”, “ias magonebs Seni Tvalebi”, “metismetad
gulcivi xar”, “paemanze”, “sarkis win”.
am leqsebSi naTlad igrZnoba poetis lirikuli samyaro. satrfosTan
ganSorebis tkivili ar anebebs Tavs, dReniadag ocnebis samyaroSi iZireba
da am gziT cdilobs upasuxod darCenili grZnobiT gamowveuli sevdis
mogeriebas. misi rCeuli – “is”, gazafxuliviT nazi feriaa da siturfiT
nimfas hgavs, romelsac “mzis sxiviT Semosirmuli” silamaze amSvenebs.
misma silamazem pirveli xilvisTanave moxibla da datanjuli,
mSvenierebis tyve sakuTar Tavs petrarkas adarebs, mijnurs ki – lauras.
uimedo mdgomareobaSi myofs kolxi medeac agondeba da ase umReris:
“Seni sicili CanCqerisa gavs mTiT Camorxeuls,
simRera raRac Seucnobel Ramesa grZneuls.
bage – kokob vards, tani – namdvils alvis xes-saros,
magram ar vici, sisastikiT eg Seni suli
da Tvis siciviT gayinuli eg Seni guli,
Cemo Zvirfaso, Cemo kargo, ras Seedaros?!” (rurua 1954:26).
parmen ruruas revoluciamdel poeziaSi siyvaruli sevdasTan da
uimedobasTan asocirdeba. es grZnoba laitmotivad gasdevs
143
mijnurobisadmi miZRvnil leqsebs, poeti evedreba satrfos, upasuxod ar
datovos gulwrfeli grZnoba:
“Sena xar Cemi sulis kerpi da gulis vardi
da Sen STambere Zlevis suli cxovelmyofeli.
haerovano, kolxidisa turfa asulo!
Tvals nu marideb gevedrebi da gamigone...” (rurua 1954:27).
“metismetad gulcivi xar
rogorc gatyob, rogorc xedav” (rurua 1954:62).
saintereso mxatvruli saxeebia warmodgenili viqtor gabeskirias
leqsSi “mziTevi”. usiyvarulod darCenili ciala “bedis mosvlas”
maSinRa gaigebs, roca deda samziTvo skivris momzadebas iwyebs. qali
Senatris “vefxistyaosnis” gmirebs da mwared ganicdis, rom am didi
grZnobis gancdis gareSe rCeba:
”rad ar dascalda, rom etrfodes is mijnurs SoriT,
rom masTan erTad Cumad naxos varskvlavT krebuli,
fiqrobs da xedavs – darCenilan oTaxSi orni,
is da is landi, landic misebr Cafiqrebuli” (gabeskiria 1955:143).
viqtor gabeskirias SemoqmedebaSi siyvarulis Temas mniSvnelovani
adgili uWiravs. poets mudam enatreba ”Sxefidan mosuli qali”, qali -
wyalTan da zRvasTan gaigivebuli. misTvis xSirad miuwvdomelia
saocnebo arseba da Sesabamisad, poetur emociebsac monatreba da
gardasul dReTa mogoneba asazrdoebs. poets suls ulaRebs qari da
grigali, radgan talRa da civi sivrce miaCnia mesaidumled. ase qmnida
wlebis ganmavlobaSi leqsebs: ”ialqans”, ”Conguri”, ”am dReTagan”, ”Ria
baraTi”, ”mZinare qaliSvili”, ”roca aqeT var, movdivar mudam”,
”magnoliis xe”, ”zRvasTan”, ”zRvasTan vijeqi”.
”zRvis piras ijeq, roca Sewyda mzis sxivT livlivi.
zRvaze mTlad Suqi da mZvinvare zvirTebi rbodnen,
magram napirze iSlebodnen TeTr qsovilebiT, -
Sens lamaz fexTan etanebodnen” (gabeskiria 1955:132).
imediani ganwyobiT umReris siyvaruls mamia varSaniZe. igi Rrmadaa
darwmunebuli am grZnobis sidiadeSi. gulwrfeli da axalgazrduli
SemarTebiT gaciskrovnebuli qeds ixris xalasi, wminda, maradiuli
144
grZnobis winaSe. eTayvaneba qarTveli qalis silamazes, simamaces,
vaJkacobas. poeti leqsebad qceul guls uangarod sTavazobs mijnurs.
Cadrs miRma damalul silamazesac ise aRiqvams, rom Crdils ar ayenebs
qalis uimedo mdgomareobas (“Cadri ar Crdilavs Sens saxes, ar emuxlebi
minareTs” – (varSaniZe 1994:13). ver iviwyebs pirveli kocniT gancdil
netarebas da gulze ficad iwers satrfos saxels. ar uSindeba
siyvarulis Tanmdev tanjvas, sevdas da mzadaa, vaJkacurad dauxvdes
yovelgvar gansacdels.
“netarebis cecxli gulSi miRvivis,
mijnuri var daferflili mijnuri,
aTrTolebiT guli ase miyivis:
ar viqnebi, ara me gamijnuli.
guli nazi satrfom uceb wamarTva,
wamarTva da damibruna leqsebad,
bilikebi ise gamiwarafa,
guli nazi mware sevdiT mevseba...
... minda am mTebs davutovo galoba,
ara Cumi, aramed sul mquxare” (varSaniZe 1994:60).
mamia varSaniZis satrfialo lirikaSi saintereso xazi ikveTeba
samamulo omis Temaze Seqmnil leqsebSic. amjerad, poeti mkiTxvels
Tanamoziares xdis tragizmiTa da udidesi tkiviliT aRsavse
siyvarulisa. Rrma emociiT mogviTxrobs jariskacTa erTguli
mijnurebisa Tu meuRleebis mdgomareobis Sesaxeb. aranakleb
amaRelvebelia meomarTa suliskveTeba, romelTac Tavdadebul brZolaSi
win miuZRviT satrfoTa saxeebi. brZolis velze dacemulT Wrilobaze
salbunad edebaT maTi siyvaruli, Zvirfas adamianTan erTad gatarebuli
TiToeuli wami. swored, am grZnobiT iwereboda leqsebi: “Sen damikocne”,
“oqros saaTi”, “sawyali gogo”, “patarZali”...
“me Senze vfiqrob mZimed daWrili,
da kvlav gimReri tkbili leqsebiT,
Tavs damtrialebs Seni aCrdili,
TiTqos aq xar da mealersebi.
145
nuTu makldeba sicocxlis Zala,
tanSi sicive damisadgurda,
isev Rimilis cecxli damrkalavs,
Seni xeli rom Semexos gulTan” (varSaniZe 1981:25).
siyvarulis Temazea Seqmnili leqsebi: “goderZidan beSumamde”, “Cemo
gulnara”, “mTaSi gazrdilo asulo”, “es Citic veRar movkali”, “gana,
odes daviviwyeb wuTebs”, “sadRac mRerian Wibonze”, “Cemi Tofi, Cemi
xmali”, “patarZali”, “buxarTan”. “pirveli Tovli”. niSandoblivia, rom
satrfialo motivis gamo sabWoTa kritika zogjer poets brals sdebda
socialisturi Rirebulebebisagan daclili nawarmoebebis SeqmnaSi.
sailustraciod movixmobT i. kolxis sityvebs: “mamia varSaniZis leqsTa
krebulSi Setanilia zogierTi sruliad uideo, intimuri leqsi.
magaliTad, leqss “pirveli Tovli” sazogadoebrivad araviTari
Rirebuleba ara aqvs” (quriZe 1970:157).
sinamdvileSi xsenebuli motivi mamia varSaniZis poeziis mniSvnelovan
Rirebulebas warmoadgenda, amitom srulad gulwrfelad JRers S.
quriZis sityvebi: “dasanania, oRond rom poetis satrfialo lirika sul
ramdenime leqsiT amoiwureba. SeiZleba aq erTgvari uaryofiTi roli
Seasrula literaturulma kritikam, romelic zogjer umarTebulod
usayvedurebda mamia varSaniZes swored intimuri leqsebisaTvis” (quriZe
1970:156).
laSa tbauri sruliad axalgazrda gamoeTxova sicocxles, mkiTxvels
lirikuli poema „cezari“ da araerTi kargi leqsi dautova. ase Seqmna
„leqsebiT galaRebulma“ saocrad nazi da STambeWdavi lirikuli samyaro
Seqmna. cdilobda, sxvebs ar damsgavseboda, uCveulo formebSi moeqcia
grZnobebs moyolili saTqmeli, romelTa Soris gansakuTrebuli adgili
eWira siyvaruls.
axalgazrda, magram saocrad sevdiani poeti Zalumad grZnobs xanmokle
sicocxlis tkivils da cdilobs, mesaidumle mTvares gaandos gancdebi. misi
sulis siRrmidan wamosul fiqrebs xan mTvariseuli siTeTre gadaefareba,
xan „dazafruli sevda“, xan kidev „qalwul qalis kdema sinaze“. mTebis
RmerToba imitom ewada, rom iq mxolod mijnurTan erTad undoda cxovreba.
146
Tuki mTvarisaTvis ca aris Seqmnili, misTvis feradi, musikiT savse sivrce
siyvarulia. aqve imasac davZenT, rom xSir SemTxvevaSi mTvareuli sispetake,
umankoeba, mistikuroba da xelTuqmneloba asazrdoebs laSa tbauris
trfobis gancdas. upasuxod darCenili saidumlos leqsebs andobs, aseve
upasuxod darCenil, dawyvetil simebs esaubreba da sikvdilisgan Tavis
daRwevis SemTxvevaSi namdvili siyvarulis zeimis molodinSia:
„ra iqneboda gadaewvima
Sens miviwyebul sulis samreklos...
ra iqneboda, Cems siyvarulSi
rom yofiliyavi mtkice da gamZle...
da Tu dascalda Cems siWabukes,
namdvil siyvaruls kvlav vizeimeb“ (tbauri 1970:41).
erTgulad darajobs kolxi gogos daqalebas, romelsac ZRvnad
qveynierebas ki ara, guls hpirdeba, mzadaa, mozomili vefxvis kamariT
gafrindes da natyviari jixviviT kldeebze gadmoekidos. gulwrfelad
aRmerTebs aWarel gogonas, mis didebul mzes ugalobs da SeumCneveli arc
uraleli qaliSvilis silamaze rCeba. xandaxan wuTisoflisgan daurvebuli
imedad sikvdils itovebs, xan kidev siyvarulis taZarSi erTgulebis
dasamtkiceblad:
„xelSi giyvan da gagitaceb
meaTe caze.
TviT RmerTze maRla.
movkvdebiT, magram sul sxvanairad,
dagvfaravs nisli oqrosTvaleba...
Cvensas erqmeva gardacvaleba
147
ToTo kvirtebad, foTlad, fesvebad,
tkbil siyvarulis ukvdav zmanebad,
tkbil siyvarulis ukvdav leqsebad“ (tbauri 1970:36).
„me siyvarulis vdgavar taZarSi
Seni xatebis dasaficavad“ (tbauri 1970:82).
moWarbebulad grZnobda moaxloebul sikvdils, ar ZaluZda „dardiT
dazafruls“ sevdaze zurgis Seqceva. grZnobda, rom misi sikvdilad qceuli
norCi fesvebidan sicocxle iad aRsgeboda da borotebaze gaimarjvebda.
„var daferflili, rogorc abedi,
mikankaleben norCi fesvebi,
leqsebs, romlebic SenTvis gavbede,
leqsebs, romelTa gamo davberdi,
guldawyvetili vealersebi...
vera, ver damZlevs simReris mwyurvals
sikvdilis susxi... ar aris gvian...
vin sTqva sicocxle amoiwura,
vin Tqva, maRali dRe miilia...
me gana sityva gamiTavdeba
da Camiqreba gana lampari...
Cems norC fesvebTan ia aRsdgeba
da siWabukis oqros zRapari“ (tbauri 1970:23).
SeuZlebelia, uemociod waikiTxo leqsi „sulSi Cavidgi wmida taZari“.
Znelia grZnobis miyve siyvaruls gamRmerTebeli Wabukis gancdebs, Tu
rogor cdilobs siyvarulis cecxliT anTebuli mijnuris sadari locvis
Seqmnas, Tu rogor ibrZvis imisaTvis, rom daamarcxos sikvdili da kari
gauRos oqros gazafxuls:
„avdidebulvar Sens siyvarulSi,
sevdac, tkivilis suls emateba.
wmida taZari Cavidgi sulSi,
148
rom iq vaRmerTo Seni xateba“ (tbauri 1970:42).
laSa tbauris SemoqmedebaSi Zalumad igrZnoba folkloris zegavlena.
xalxis wiaRidan gamosuli Tavs laRad grZnobs xalxur sityvierebaSi da
STambeWdavad axerxebs am gziT saTqmelis gadmocemas. Tavis droze poeti
mamia varSaniZe laSa tbauris, igive lavrenti ZimistariSvilis leqsebis
krebulis „simebi qarSi“ SesavalSi werda: „Wabukma poetma siyvaruls araerTi
kargi leqsi uZRvna, romlebic Zalian axlosaa xalxur foklorTan“ (tbauri
1970:8).
ase Seqmna axalgazrda lirikosma leqsebi: „qalao!“, „gnaxe, daviTver,
daviTver, msurxar“, „Taflisferi nawnavebi“, „qals“, „kolxeTis cis Rimilo“,
„Seni rokvani baRs axarebda“...
„qalao mkerdi gadixsen,
Tvali mesrole lalisa,
gulisa gamxarebelo,
gamTenebelo Ramisa“ (tbauri 1970:48).
„Seni Rimili, qalao,
baraqaa da madlia.
iremi mTasa myvirali
daburul mTebis dardia...
qalao, erTxel gnaxe da
miyvarxar, ase mgonia“ (tbauri 1970:56).
Jurnal „ispirSi“ dabeWdil mdidar da mravalferovan mxatvrul
literaturaSi mniSvnelovnadaa warmodgenili satrfialo Temaze Seqmnili
leqsebi. im droisaTvis arsebuli mZime politikuri, ekonomikuri da
socialuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT, bunebrivi da Sesatyvisia
avtorTa pesimisturi ganwyoba. ZiriTadad am xasiaTisaa siyvarulis Temaze
Semqnili poeturi nawarmoebebi. kerZod, miSel galores „locva sonetSi“,
ioseb griSaSvilis „pauza“, kote mayaSvilis „axalgazrda qals!“
am gamocemas zemoT SedarebiT farTod SevexeT, amitom aq aRar
gavimeorebT naTqvams.
149
mwuxarebasaa naziarebi Jurnal „pontosSi“ dabeWdili vanion daraselis
„Rame“. avtori mZimed gviyveba qalaqSi gabatonebuli borotebisa da
amqveyniuri amaoebis ambavs. siyvaruls sinaze da sicocxlis dvrita ise
daukargavs, rom mis gverdiT SurisZiebasa da siZulvils veRaravin uwevs
winaaRmdegobas. cocxali sikvdileTis Ramiseul misteriebs kidev ufro
amZafrebs akivlebuli mTvaris uvertiura da SiSi, meZavi qalebis sixaruli
da „Ramura Woti“. sulisSemZvrel striqonebs laitmotivad gasdevs sityvebi:
„yvelgan gamefebula siyvaruli... siZulvili... SurisZieba. Ramea...“
siyvaruli marcxdeba...
„Suris Zieba... siyvaruli, siZulvili, gaqvavda Jangian TvalebiT...
...siyvaruli rogorc Ruza iZireba dRis simaRleSi.
sasaxleebs gadaiars poetis suli“ (daraseli 1928:18).
da Sedegic saxezea: dRem farda axada yovelgvar ubedurebas:
mkvlelobas, TviTmkvlelobas, ubedur SemTxvevebs, xanZars, yaCaRobas,
matareblis gaZarcvas, qalis gatacebas, wyaldidobas, xoleras, Wirsa da
kidev vin mosTvlis ras...
SoTa duduCava nawarmoebSi „rodis gixilav?!” aRwers, Tu rogorc
cxovrobs misi lirikuli me satrfosTan damakavSirebeli uecari da
xanmokle Sexvedris mogonebebiT. netarebiT ixsenebs „siyvarulis auzidan
amowurul Sxefebs“, romlis siTbo mis sxeulsac SeugrZvnia da veRar
axerxebs daviwyebas. amitomac eZebs da eZebs, rac droTa ganmavlobaSi,
martoobad iqceva da sulis siRrmeSi javrad iferfleba.
„mec momxvda Sxefebi. Sxefebi, romelsac veZeb mas Semdeg. veZeb da ver
mipovnia. Cveni Sexvedra iyo uecari da xanmokle, Sen daqandi, rogorc
meteori Cems win da mere dagfara sivrcis dausruleblobam“ (pontosi 1928:19).
zemoTac aRvniSneT, rom modernistuli xazi, cnobil garemoebaTa
gamo, ver ganviTarda. bunebrivia, modernizmma fexi ver moikida
satrfialo TemaSic. isic unda iTqvas, rom gansaxilveli motivi raime
gansakuTrebuli siaxliT Tu moulodneli mxatvruli saxeebiT ar
150
gamoirCeva. Tumca, rogorc vnaxeT, amave periodSi siyvarulis Temaze
araerTi saintereso da lamazi nawarmoebi Seiqmna.
151
daskvnebi
aWaraSi qarTuli mxatvruli literaturis aRorZineba XIX-XX
saukuneebis mijnaze iwyeba. XX saukunis 20-iani wlebidan moyolebuli,
miuxedavad partiul-ideologiuri diqtatisa, regionis mwerloba
TandaTan Camoyalibda, rogorc Cveni literaturis istoriis uaRresad
saintereso da mniSvnelovani nawili. Tumca, unda vaRiaroT, rom epoqis
ZiriTadi niSani socialisturi realizmis da proletaruli kulturis
Zaladobrivi damkvidrebis procesi iyo, romelic winaaRmdegobaTa mZime,
xSirad metismetad tragikul jaWvs qmnida da ZiriTadad, swored es
procesi gansazRvravda regionis literaturis saxes.
mocemul Temaze Sexebisas uTuod gasaTvaliswinebelia, rom me-20
saukunis pirveli naxevris literaturulma Taobam, miuxedavad
kompromisebisa, ideologiuri wnexisa da masTan dakavSirebuli
mravalricxovani problemisa, mniSvnelovani amagi dasdo aWaraSi
qarTuli mxatvruli azrovnebis jer aRorZinebas, Semdeg ganviTarebas.
bedis ironiiT, jer osmalobagamovlil da mere ruseTis imperiis
klanWebSi moqceul am uZveles qarTul mxareSi qarTuli mwerlobisken
mobruneba swored sabWoTa epoqaSi, komunisturi ideologiiT, yalbi
RirebulebebiT gajerebul, TavisuflebaSezRudul epoqaSi moxda.
SeiZleba msjeloba imaze, Tu rogor ganviTardeboda movlenebi,
Tavisufali SemoqmedebiTi atmosferos pirobebSi, magram es unayofo
msjeloba iqneba. XX saukunis I naxevris aWaraSi saliteraturo cxovreba
warsulis faqtia da igi unda miviRoT iseTi, rogoric iyo – Tavisi
nakliTa Tu RirsebiT.
aWaris dedasamSoblosTan dabrunebis Semdeg, me-19 saukunis
miwurulidan nela, Znelad, magram mainc momzadda safuZveli
literaturuli saqmianobisaTvis. regionis mTavari qalaqi baTumi
TandaTan Camoyalibda samrewvelo da kulturul centrad.
niSandoblivia, rom aq wlebis ganmavlobaSi cxovrobda da moRvaweobda
araerTi qarTveli mamuliSvili – qarTuli literaturis klasikosi
mwerali daviT kldiaSvili, cnobili poeti da sazogado moRvawe
grigol volski da sxvani.
152
meoce saukunis dasawyisSi saliteraturo asparezze gamovida memed
abaSiZe. igi ufro politikuri moRvawe iyo – aWaraSi erovnuli
moZraobis moTave. Sesabamisad, mxatvrul literaturasTan SedarebiT misi
publicisturi moRvaweoba ufro nayofieri da mravalferovania, Tumca,
man kazmulsityvaobaSic datova kvali. niSandoblivia, rom 1917 wels
gamarTul qarTvel mweralTa pirvel yrilobaze samuslimano
saqarTvelodan miwveuli iyvnen memed abaSiZe da haidar abaSiZe.
sainteresoa agreTve xasan TxilaiSvilis, memed aRa Wyonias leqsebi,
romlebic marTalia, maRali mxatvruli RirebulebiT ar gamoirCeva,
magram Rrma patriotizmiTa da gulwrfelobiT namdvilad iqcevs
yuradRebas.
dRemde miRebuli TvalsazrisiT mweralTa pirveli gaerTianeba
aWaraSi 1927 wlis 7 agvistos Seiqmna da es iyo aWaris proletarul
mweralTa asociacia, romelic imave wlis 20 seqtembridan saxeldebul
iqna, rogorc saqarTvelos proletarul mweralTa asociaciis aWaris
ganyofileba.
sinamdvileSi, mweralTa profesiuli gaerTianebis istoria aWaraSi
ufro adre daiwyo. kerZod, 1921 wlis 29 aprilSi memed abaSiZis
TavkacobiT Camoyalibda mweralTa gaerTianeba. igi Cafiqrebuli 1917 wels
Seqmnili ,,qarTvel mweralTa kavSiris” baTumis organizaciad. Tumca am
gaerTianebam ver SeZlo srulfasovani muSaoba.
1927 wlidan aWaris proletarul mweralTa asociaciis istoria
iwyeba. asociaciis ZiriTadi mizani, cxadia, iyo bolSevikuri partiis
ideologiuri xazis gatareba mwerlobaSi. Semoqmedis funqcia
propagandistis farglebSi Tavsdeboda da es propagandac niWierad rodi
gamosdiodaT. miuxedavad amisa, asociacia cdilobda, aqtiurad ecxovra:
marTavda mecadineobebs – ganaTlebis donis amaRlebisaTvis,
literaturul saRamoebsa da gasamarTlebebs – „proletaruli
gemovnebis“ CamoyalibebisaTvis, aRmzrdelobiT Sekrebebs da gamosvlebs
fabrika–qarxnebSi mwerlebisa da sazogadoebis sxvadasxva fenebSi
bolSevikuri suliskveTebis gaRvivebisaTvis da a. S.
153
realurad proletmwerlobis aWaris organizacia cdilobda,
Tbilisis „dedaorganizacias“ mihyoloda kvalSi da misi moqmedebis
kalkirebas axdenda saqmianobaSic da dasja–wmendis organizebaSic.
marTalia, Tbilisel proletmweralTa arc gaqaneba hqondaT baTumSi,
arc energia da arc Tavxedoba, magram masebTan muSaobis aw ukve
daxvewil–damuSavebul meTodebs da wmenda–filtraciis xerxebs aqac
aqtiurad iyenebdnen.
saqarTvelos sabWoTa mwerlebis aWaris ganyofileba, Seiqmna 1932
wlis 23 aprilis sakavSiro dadgenilebis safuZvelze, aWaris mweralTa
sagangebo yrilobis (1932 w. 6 oqtomberi) gadawyvetilebiT. Tu
gaviTvaliswinebT, rom axali organizaciis xelmZRvaneloba kvlavac
proletaruli mwerlobis asociaciis yofili wevrebiT iyo
warmodgenili, SeiZleba iTqvas, rom organizaciul cvlilebas
literaturis ganviTarebaze arsebiTi gavlena ar mouxdenia.
„araproletari“ mwerali maSindel aWaraSi TiTebze CamoiTvleboda.
amitom, axali organizacia ZiriTadad isev Zveli SemadgenlobiT Seivso.
Zveleburi iyo esTetikuri Tu ideologiuri principebic.
mwerloba erTianad gadaerTo ra sapropagando saqmianobaze,
Tavisufali Semoqmedebis adgili naklebad darCa. socialisturi
sazogadoebis urTierTobis wesi da rigi, komunizmis mSeneblobis gzebi
da meTodebi, Sesabamis terminologiasTan erTad, mwerlobaSic
damkvidrda. amieridan mwerlebi iRebdnen valdebulebebs, asrulebdnen
gegmebs, an misi SeusruleblobisaTvis kritikis qarcecxlSi exveodnen,
iwvevdnen erTmaneTs socialistur SejibrebaSi, moZRvravdnen
CamorCenilebs da a. S.
meoce saukunis ociani wlebis baTums gansakuTrebiT rTul
pirobebSi uxdeboda cxovreba. gasakviri araa, rom arsebuli reJimis
pirobebSi mxatvruli literatura bunebrivi gziT veRar viTardeboda da
sabWoTa ideologiisagan Tavisufal literaturul Jurnal-gazeTebs
arseboba gauWirdeboda.
154
20-iani wlebis baTumi saliteraturo gamocemebiT Raribia.
saxelisuflo presaSi upiratesad ibeWdeba ideologiuri, sapropagando
xasiaTis mxatvruli produqcia. saliteraturo Jurnal-gazeTebis ricxvi
ki mcirea, tiraJi SezRuduli, zogierTi maTganis mxolod erTi nomeri
gamoica da droTa ganmavlobaSi bibliografiul iSviaTobad iqca.
XX saukunis 20-30-ian wlebSi baTumSi gamoicemoda: ,,poeziis dRe”,
,kandeli”, ,,aspirozi”, ,,ispiri”, ,,pontosi”, ,,aWaristani”, “sityva
tribunidan”, ,,stalinuri Taoba”.
sabWoTa xelisufleba aqtiurad cdilobda, adgilobrivi Zalebi
Caeba literaturul saqmianobaSi, magram mizani amisa iyo ara mxatvruli
sityvis ganviTarebisaTvis zrunva, aramed komunisturi ideologiis
msaxurTa aRzrda.
baTumSi moRvawe axalbeda Tu gamocdil mweralze erTbaSad
ramdenime faqtori zemoqmedebda.
yvelaze arsebiTi faqtori qarTuli literaturuli tradicia iyo,
romelsac proletaruli kulturis ukiduresi radikalizmis epoqaSi
gansakuTrebuli agresiulobiT ebrZoda proletmwerloba. miuxedavad
mravalferovani da mravalricxovani winaaRmdegobebisa, nebsiT Tu
uneblieT, swored es faqtori iyo yvelaze arsebiTi mwerlobis axali
Taobis formirebis saqmeSi.
zemoxsenebulis sawinaaRmdego, magram ZaliT da gavleniT aranakleb
mniSvnelovani faqtori iyo proletaruli literaturis tendenciebi,
romlebic imxnad, xelisuflebis xelSewyobiT, sayovelTaod
mkvidrdeboda. axladfexadgmul regionul mwerlobas formireba udidesi
ideologiuri wnexis qveS uxdeboda. axalbeda mwerlis cnobiereba
sabWouri e. w. literaturuli manqanis zewoliT yalibdeboda da
mweralic Tavidanve izrdeboda sistemis msaxurad. amdenad, am epoqis
mweralTa SemoqmedebaSi ideologiis moWarbebuli doza ki ar aris
gasakviri, aramed, ufro is, rom mwerali axerxebda CarCos garRvevas da
wrfeli gulisnadebis gamoxatvas Riad, farulad Tu miniSnebiT.
am yvelaferTan erTad, unda aRiniSnos religiuri faqtoris
mniSvnelobac. erTi mxriv, mtkice rwmena islamisa, rac XX saukunis
155
Woroxis auzis qarTvelTa msoflmxedvelobas savsebiT gansazRvravda,
meore mxriv, qarTuli qristianuli civilizacia da kultura, romelic
ganaTlebis procesis gardauvali nawili iyo TviT aTeistur
saqarTveloSic ki da amasTan erTad, mebrZoli aTeizmi, romelic
socialisturi cxovrebis wesis da “axali adamianis” damkvidrebis
aucilebeli piroba iyo, _ metad rTul msoflmxedvelobriv
winaaRmdegobebs qmnida qarTveli mwerlebis cnobierebaSi. marTalia maTi
SemoqmedebaSi gamovlenisaTvis aucilebeli Tavisufali literaturuli
sivrce ar arsebobda – socialisturi realizmi standartul CarCoSi
aqcevda xolme yvelafers – magram am winaaRmdegobis kvali mainc iCenda
xolme aqa-iq Tavs literaturaSi.
komunisturma partiam literaturas erTbaSad ramdenime amocana
dausaxa. am amocanebis farglebSi moeqca sabWouri literaturis
Tematuri rkalic. amaTgan umTavresi iyo socialisturi cxovrebis wesis
idealizacia, cxovrebis Zvel wesTan SedarebiT misi gansuzRvreli
upiratesobis propaganda.
xsenebuli amocanebis Sesabamisad, Tematuri rkalis Semadgeneli
nawili iyo mwerlobis brZola “axali adamianis” aRzrdisaTvis da
sxvadasxva dargis mSromleTa saxeebis asaxva, axalgazrdoba da
komkavSiri, Sroma da aRmSenebloba, kolmeurneoba da qarxana,
revoluciamdeli tradiciebi da sabWoTa xalxebis urTierToba.
cxovrebis axali wesis damkvidreba, axali, xSirad uCveulo
idealebis da miswrafebebis masobrivad Canergva adamianis sulsa da
gonebaSi ioli ar iyo. am procesSi CaerTo mZlavri ideologiuri
manqanis yvela meqanizmi. maT Soris mwerloba, romelsac gansakuTrebuli
funqcia daekisra: konkretuli mxatvruli saxeebis daxatviT unda
warmoeCina misabaZi magaliTebi axali adamianisa, anu is, Tu rogor unda
iqceodes namdvili sabWoTa adamiani qarxanaSi dazgasTan Tu soflad –
vel-mindvrebSi muSaobis dros, ra unda miaCndes Rirebulebad da ra
unda uaryos, vin unda uyvardes da vin – sZuldes da a.S.
termini “socialisturi Sromac” epoqis pirmSoa. propagandistuli
standartis mixedviT, oqtombris revoluciis gamarjvebis Semdeg
156
mSromelTaTvis axali, saamuri xana daiwyo. monuri Sroma gaTavisuflda
borkilebisgan. Tuki manamde Sroma wameba iyo, axla ukve dazgasTan Tu
CarxTan muSaoba bednierebis safuZvelia. “socialisturi samSoblosTvis
Sroma sixarulis uSreti wyaroa”, - ai am propagandis da Sesabamisi
literaturuli produqciis konceptualuri azri.
socialisturi suliskveTebis mxatvrul nawarmoebTa ricxvi
ganuzomelia. swored, aseTi literaturuli maskulatura gansazRvravda
epoqis literaturul saxes da iwereboda uamravi leqsi, romlebSic
xotbas asxamdnen prioritetad aRiarebul dargebs, Cais, siminds, siloss,
meCaieebs, meabreSumeebs, mecitruseebs, menaxSireebs da a.S. Sromis da
mSromelis qebaSi dasaZraxi araferia, magram am leqsebs Tu poemebs,
moTxrobebsa Tu romanebs suli aklda, WeSmariti Semoqmedis patiosneba
da gulwrfeloba...
beladebis saxotbo poezia aWaraSi moRvawe mwerlebis Semoqmedebis
erTi uxvi nakadic romaa, gasakviri ar unda iyos. am literaturas
mxatvruli Rirebuleba ar gaaCnia, magram imdenad mravalricxovani da
damaxasiaTebelia, imdenad arsebiTi nawilia imJamindeli literaturisa,
maTi Tundac sqematuri warmoCenis gareSe epoqis suraTis warmodgena
Znelia.
saxotbo poeziis centraluri figura stalinia. staliniada maSin
yovliswamlekavi iyo. stalinTan erTad, ara ase masStaburad, magram
mainc, ganadidebdnen sxva mniSvnelovan Tu umniSvnelo politikur
figurebs, sakavSiro Tu adgilobrivi mniSvnelobis beladebs - berias,
orjonikiZes, voroSolovs da sxvebs.
CvenTvis saintereso epoqaSi regionulma mwerlobam asaxa araerTi
Tema, romelTagan zogi wminda ideologiuri Sinaarsisa iyo, zogi – diaxac
saWirboroto, imxanad erTob aqtualuri iyo da miuxedavad propagandis
gvariani dozebisa – regionisaTvis gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone.
sainteresoa qalis mdgomareobisa sazogadod da CadrTan
damokidebulebis sakiTxi.
157
Cadris Tema dRes, XXI saukunis dasawyisSi Cans anaqronizmad, Torem
maSin es sakiTxi metad principuli iyo da mwerlebic - zogi partiis
miTiTebis gamo, zogic gulwrfelad – Caeba qalis diskriminaciis
winaaRmdeg brZolaSi.
es Tema ramdenime aspeqtiT warmoCnda kazmulsityvaobaSi. erTi
maTgania qalis uufleboba, misi diskriminacia. erTi mxriv, religiuri
principebidan, meore mxriv, dromoWmuli tradiciebidan gamomdinare.
cxadia, ganxilul literaturul produqciaSi qalis mdgomareoba
marto zemoxsenebuli kuTxiT araa warmoCenili. piriqiT, mTel
kazmulsityvaobaSi gamoxatulia udidesi mowiweba qarTveli qalis
mimarT – vinc umZimes saukuneTa qar-cecxlSi gamoatara Rirseba, vinc
Seunaxa Svilebs samSoblos siyvarulis grZnoba, ar daaviwya
tkbilqarTuli, vinc ibrZola TavisTavadobis, mamapapaTa tradiciebis
gadarCenisaTvis.
unda vaRiaroT rom negatiuri suraTebi am tipis literaturaSi
xSirad gamuqebulia, gadaWarbebulia. cxadia ufro imisTvis, rom
Savbnel fonze ufro mkveTrad gamoCndes bolSevkuri reorganizaciis
Sedegebi.
igive SeiZleba iTqvas ganaTlebis sakiTxebTan dakavSirebiT..
sainteresoa upiratesad lirikaSi asaxuli iseTi Temebi,
rogoricaa: baTumi Tu Savi zRva, aWaris soflebi Tu bunebis silamaze
da a.S. am motivebsac XX saukunis 20-ian wlebSi daedo safuZveli da
sapropagando nawarmoebebis gverdiT WeSmariti xelovnebis nimuSebic
Seiqmna. gansakuTrebiT aRsaniSnavia mamia varSaniZis, nana gvariSvilis
giorgi saluqvaZis, laSa tbauris da sxvaTa Txzulebebi.
epoqis metad rTuli xasiaTi xSirad ganapirobebda
winaaRmdegobebs (zogjer radikalur winaaRmdegobebs) ama Tu im
mwerlis SemoqmedebaSic. am fonze ioli araa, WeSmariti SemoqmedebiTi
Rirebulebebisa da ideologiuri saburvlis erTmaneTisagan gamijvna.
miuxedavad amisa, dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom nebismieri
TvalsazrisiT da maT Soris, regionis cxovrebis suraTebis asaxvis
TvalsazrisiT, baTumSi moRvawe mweralTa Semoqmedebis istoria
organulad uerTdeba mravalsaukunovani qarTuli literaturis
158
istorias da yovelTvis rodi misdevs Teoriebs mwerlobis klasobrivi
bunebisa da literaturis partiulobis Sesaxeb.
sabWoTa xelisuflebis damyarebisTanave bolSevikebma sastiki
brZola gamoucxades ,,xalxis opiumad” saxeldebul religias.
adamianis religiuri rwmenis winaaRmdeg Zaladobrivi meTodebiT
brZola rom danaSaulia, es sakamaTo ar unda iyos. magram isic unda
iTqvas, rom aWarasa da samcxe-javaxeTSi erTob specifikuri viTareba
sufevda.
samoqalaqo skolebis qselis gafarToeba, Zalauneburad, erovnuli
TviTSegnebis ganmtkicebas uwyobda xels. Sesabamisad, procesis am
kuTxiT analizma SeiZleba saintereso da mravalganzomilebiani suraTi
mogvces, magram isic cxadia, rom bolSevikebi ara erovnuli Segnebis,
aramed, sabWoTa ideologiis danergvas isaxavdnen miznad. amdenad,
aWaraSi bevris interesi iyo gadaxlarTuli erTmaneTSi da
zemoxsenebuli procesebis martivad da erTmniSvnelovnad Sefaseba
Znelia. Tumca, SevniSnavT, rom is meTodebi da xerxebi, romelsac
xelisufleba iyenebda, umeteswilad agresiuli iyo.
erTgvarovani iyo antireligiuri propagandis principebi mTeli
sabWoTa kavSiris masStabiT. bunebrivia, am principebs emorCileboda
aWaris aTeisturi sazogadoeba.
sainteresoa, rom religiuri rwmenisa da tradiciebis aRmofxvras
sabWoTa propaganda da Sesabamisad, literatura erTi mxriv,
socialisturi cxovrebis wesis qadagebiT, komkavSiruli suliskveTebis
danergviT cdilobda, meore mxriv, qmnida mxatvrul garemos, romelic
tradiciul religiur Rirebulebebs upirispirdeboda. pirvelad swored
kazmulsityvaobaSi gaCnda qarTveli muslimanis sufraze Rvino da Roris
xorci.
sabWoTa kavSiris ukidegano teritoriaze antireligiuri
propagandis erTi standarti batonobda da igi Tanabrad exeboda yvela
religias. es standarti ki erTi mxriv, daundoblad ebrZoda „Zveli
wyobis naSTebs“, meore mxriv „miznad isaxavda aWaris mosaxleobisa da,
kerZod, axalgazrdobis aTeistur aRzrdas...”
159
“propagandis gaZlierebis” erT-erTi yvelaze moxerxebuli da
basri iaraRi mxatvruli literatura aRmoCnda. qarTuli saxelmwifos
bunebrivi ganviTarebis pirobebSi mweralTa kavSiris aWaris
organizacias sxva misia, sxva funqcia unda hqonoda. am literaturam,
mocemul istoriul viTarebaSi ver SeZlo obieqturad aesaxa samxreT-
dasavleTi saqarTvelos erovnuli, politikuri da, gnebavT, religiuri
problemebi da sakiTxebi, xelovnurad gaCenil sazRvrebs gaRma-gamoRma,
sxvadasxva saxelmwifoSi darCenili qarTvelebis gulistkivili. igi
Tavidanve iqca sabWoTa propagandistuli manqanis nawilad da rwmenasTan
damokidebulebac TavisTavad moeqca qveyanaSi damkvidrebuli
standartebis CarCoebSi.
patriotizmi qarTuli mwerlobis umTavresi macocxlebeli Zala
iyo odiTgan. mwerloba saukuneebis ganmavlobaSi qarTveli xalxis
winamZRolis umZimes uRels erTgulad eweoda, qveynisa da eris
sadarajoze idga mudam, icoda, rogor mosalbuneboda mis dardsa da
varams. Znelbedobisa da ukiduresi gaWirvebis Jamsac mis gverdiT idga,
aRmerTebda da Tayvans scemda rogorc upirveles salocavs. pirvelTagan
mwerloba iyo qveynis siZlieris niSa, rac yovelTvis kargad icoda
momxdurma. amitom eris cnobierebis rRvevasa da erovnuli
TviTmyofadobis winaaRmdeg brZolas misi daTrgunviTa da damorCilebiT
iwyebda.
totaluri reJimis ZalisxmeviT ugulebelyofili erovnuli
faseulobebis adgili sabWoTa, socialistur Rirebulebebs unda
daeWira, ZlierTa ama qveynisaTa gadawyvetilebiT qarTvel xalxs
samSoblod ara saqarTvelo, aramed ssrk-i unda eRiarebina. raRa Tqma
unda, gamonakliss arc mwerlebi warmoadgendnen. SemoqmedT lenin-
stalinis partiis ideologiis Sesabamisad unda emoqmedaT,
damorCilebodnen uzenaesi tribunidan wamosul brZanebebsa da
mowodebebs.
arsebiTi niSani am brZaneba-mowodebebisa ki is iyo, rom erovnuli
suliskveTeba ”sabWoTa patriotizms” unda Caenacvlebina. saliteraturo
160
kritika ganuxrelad cdilobda, ideologiurad gamarTul arxSi moeqcia
mweralTa Zalisxmeva,
miuxedavad amisa, SeuZlebeli iyo iavarqmna mexsierebaSi
kodirebuli mamulis siyvarulisa, erovnuli faseulobebisa,
mentalitetsa da cnobierebisa. e. w. sabWoTa samSoblosadmi miZRvnili
mxatvruli produqciis paralelurad iqmneboda patriotuli
suliskveTebiT STagonebuli nawarmoebebi. am TvalsazrisiT aRsaniSnavia
parmen ruruas, nestor malazonias, mamia varSaniZis, giorgi saluqvaZis,
fridon xalvaSis, kapiton rusiZis da sxvaTa Semoqmedeba.
omis Temaze Seqmnil TxzulebaTa Soris iSviaTad Tu gamoereoda
raime mxatvruli RirsebiT aRbeWdili nawarmoebi. mdare literaturuli
produqcia, SesaZloa, ideologiur SekveTas ramdenadme akmayofilebda,
magram metismeti siyalbis gamo TviT SemkveTebisTvis iyo
gamaRizianebeli.
bunebrivia, rom siuJetur standartebsa da sqemebs, e. w.
gamomgoneblobas, verc aWaraSi Seqmnili literaturuli produqcia
ascdeboda. am nawarmoebebs Cveni mwerlobis ganviTarebaze Rirebuli
kvali ar dauCnevia, magram “mimdinare istoriul momentSi”
propagandistis rols warmatebiT iTavsebda da ase Tu ise zemoqmedebda
mkiTxvelis cnobierebaze.
roca omis Temaze Seqmnil ideologiur literaturaze, epoqis
moTxovnaTa Sesabamisad Seqmnil sqemebsa da standartebze vsaubrobT,
sagangebod unda aRiniSnos, rom es fsevdoliteratura erTaderTi xazi
rodi iyo Cveni mwerlebisa. ar SeiZleba imis Tqma, TiTqos yvelaferi
ideologiis CarCoSi iyo moqceuli. oms bevri tkivili axlavs da es
tkivili qarTvelma erma faSizmis winaaRmdeg mebrZoli sxva erebis
msgavsad gadaitana. araerTi mwerlis gulwrfel striqonebSi aisaxa
omis koSmari, msxverpli, romelic Cvenma qveyanam gaiRo, gmiroba da
mamacoba, romelic qarTvelma mebrZolebma Tu Sin darCenilma
moqalaqeebma gadaitanes.
garda amisa omis Temaze Seqmnil TxzulebebSi imTaviTve
gamoikveTa erTi diaxac saintereso tendencia.
161
niSandoblivia, rom xSirad qarTveli mwerlebi “samSoblos”
cnebaSi gulisxmobdnen ara maincadamainc sabWoTa kavSirs, aramed
upirvelesad saqarTvelos da amiT ideologiur sadarajoze mdgari
kritikis risxvasac imsaxurebdnen.
ganwyoba “Cemi samSoblo saqarTveloa”, mkafiod Cans saomar
Tematikaze (da ara mxolod saomar Tematikaze) Seqmnil literaturul
produqciaSi. zogjer iseTi STbeWdileba rCeba, TiTqos mwerlebma dro
ixelTes da “sabWoTa patriotizmis” safarqveS aRadgines tabudadebuli
cneba samSoblosi, gza gauxsnes swored nacionalur ganwyobas: omis
periodis propagandistuli manqana gasaqans aZlevda patriotul
grZnobebs. amis gareSe omis mogeba Zneli iqneboda, Tu SeuZlebeli ara.
Sesabamisad, “sabWoTa patriotizmi” da WeSmariti patriotizmi ise
gadaexlarTa erTmaneTs, gamijnva gaZnelda da mwerlebmac TiTqos
isargebles Seqmnili viTarebiT.
amdenad, omis Temaze Seqmnili mTeli literaturuli produqciis
ideologiuri mwerlobis farglebSi moqceva dauSvebelia. aSkaraa, rom
am nawarmoebebSi SigadaSig mkafiod Cans erovnuli motivi da
nacionalur grZnobebsac gasaqani eZleva.
1921 wlis 25 Tebervlis Semdgom axali, bolSevikuri imperiis
xelisufalTa nebiTa da ZaliT samxreT saqarTvelos teritoriebis
umetesi nawili TurqeTis SemadgenlobaSi moeqca. qarTvelma
sazogadoebam, ufro zustad, erovnuli inteligenciis da politikuri
speqtris bolSevikur saqarTveloSi SemorCenilma nawilma, gabrZolebaRa
SeZlo.
samxreT saqarTvelos Tema yvelaze damaxasiaTebeli, metadre, 30-iani
wlebdan, aWaraSi moRvawe mweralTa SemoqmedebisaTvis iyo. es
niSandoblivi faqtia. aWara, xom Tavad iyo monawile cxoveli istoriuli
procesebisa; swored am regions Seexo yvelaze mwvaved gayofa-
ganawilebis, gasxvisebis tragikuli movlenebi. didi xani ar iyo gasuli
mas Semdeg, moskovSi, stambol-ankarasa Tu evropaSi miRebuli
gadawyvetilebebis gamo rom gadadioda igi xelidan xelSi. mravali
162
monawile am procesebisa jerac cocxali iyo da arc ezosa Tu yanis
boloSi gavlebuli sazRvrebis gamo erTmaneTs mowyvetili naTesavebis
tkivils uCanda daamebis piri. amasTan es iyo regioni, romelmac
saukuneebs gamoatara qarTuli ena, cnobiereba, zneoba, tradicia... meore
mxriv, ki gacocxlebuli mxatvruli sityva axlaRa ikrebda Zalas,
axlaRa Cndeboda saukuneebiT dagubebuli saTqmelis gamoxatvis
saSualeba da imdenad Rrma iyo Wriloba, imdenad maRali Rirebulebisa
iyo es Tema, rom TviT socialisturi realizmis pirobebSi fexadgmulma
adgilobrivma mwerlobamac ki araerTxel gadaabija damkvidrebul
zRvars.
meore msoflio omis Semdgom am sakiTxTan dakavSirebiT
gansakuTrebuli viTareba Seiqmna. omSi gamarjvebuli sabWoTa kavSiris
TurqeTTan urTierTobis axali etapi dadga. saqarTveloSi gaCnda imedi
samSoblosgan moglejili miwebis dabrunebisa, istoriul sazRvrebSi
teritoriuli mTlianobis aRdgenisa. miTumetes, rom sabWoTa kavSiri
pirdapir moiTxovda artaanis, arTvinisa (saqarTvelosTvis) da yarsis
(somxeTisaTvis) olqebis daTmobas.
bunebrivia, rom qveynisaTvis saWirboroto am procesSi aqtiurad
Caeba Cveni mwerloba. omisSemdgomi qarTuli literaturis erTi Zlieri
nakadi swored am Temam Seqmna. Zveli Tu axali Taobis, proletaruli Tu
akademiuri warsulis, dedaqalaqelis Tu provincielis, lamis yvela
mwerlis SemoqmedebaSi gaiJRera samxreT saqarTvelos motivma. zogan
ufro mgznebared, omaxianad, zoganac mokrZalebiT, frTxilad,
bolSevikuri ideologiis mometebuli doziT, magram mTavar sakiTxSi
gulwrfeli erTsulovneba sufevda – yvela usamarTlobad miiCnevda, rom
es miwebi saqarTvelos aRar ekuTvnoda. mwerlebi TiTqos gaaerTiana
saerTo miswrafebam. am nakadis nawili iyo baTumSi moRvawe mwerlebis
Semoqmedebac. marTalia, aWaris mweralTa organizacia xanieri tradiciiT
ver daikvexnida, magram warTmeuli miwa-mamulis satkivari, rogorc
aRvniSneT, aq ufro mZafrad aRiqmeboda da nayofierad aisaxa kidec es
satkivari mamia varSaniZis, giorgi saluqvaZis, nestor malazonias, parmen
ruruas, nana gvariSvilis, fridon xalvaSis, kapiton rusiZis da sxvaTa
SemoqmedebaSi.
163
Tu SevecdebiT arsebuli literaturuli masalis erTgvar
sistematizacias da ganzogadebas, gansazRvras imisas, Tu ra
suliskveTebisa iyo nebadarTuli patriotizmis farglebSi
gamoqveynebuli mxatvruli qmnilebebi, SesaZlebelia, es nawarmoebebi
Temis, xedvis, kuTxis Tu mizandasaxulobis Sesabamisad, ramdenime
jgufad davyoT.
upirveles da umTavres maxasiaTeblad am literaturuli nakadisa
unda CaiTvalos qarTveli xalxis gulistkivilis gamoxatva – dakargul-
gaCanagebuli istoriuli teritoriebis gamo.
xsenebuli motivis nawilad SeiZleba CaiTvalos warsulis gaazreba.
tragikuli istoriuli realobis obieqturad warmoCenis mcdelobani.
mebrZoli aTeizmis qveyanaSi damTrgunveli aTwleulebis Semdeg,
qarTvel mwerals SesaZlebloba mieca, ase Tu ise mibruneboda istoriis
saWirboroto sakiTxebs, ewera da esaubra qarTuli qristianuli
kulturis da civilizaciis akvanze, gabedulad exsenebina mefeebi da
aTabagebi, mtbevrebi da opizrebi, “oSkis zarebi” da “mesxeTis mTebis did
taZrebi”, “rusTavelis da merCules mamuli” da “xatebi fasis uTqmeli”.
qarTveli mwerlebis mier daxatuli suraTis mixedviT,Yiqaur
qarTvelTa Tanadrouli Taobac did gasaWirSia. aq, rogorc aRvniSneT,
mxolod socializm-kapitalizmis dapirispireba rodia arsebiTi.
qarTveli ubeduria upirvelesad imitom, rom mSoblis ubesaa mowyvetili.
Sesabamisad, gasakviri aRaraa, rom poetebis rwmeniT, TurqeTeli
qarTvelic mzadaa, dauyovnebliv SeuerTdes brZolas erTianobisTvis.
survili TurqeTis qarTvelobis samSoblosaken miswrafebis
daxatvisa _ aSkaraa. SesaZloa am miswrafebis mxatvruli asaxvis
zogierTi detali gadaWarbebulad, konkretuli realobidan an
istoriuli ganviTarebis logikidan daSorebulad mogveCvenos, magram
amgvari “gadacdomebi”, rogorc Cans, saWiro iyo problemaze
sazogadoebis yuradRebis mipyrobisaTvis, komunisturi ideologiiT
daTrgunuli sazogadoebis patriotuli (cxadia, aq sabWoTa patriotizms
ar vgulisxmobT) da heroikuli aRmafrenisaTvis. garda amisa, es
“gadacdomebi” arc mxatvruli literaturisaTvis dasaSveb SemoqmedebiTi
fantaziis diapazons arRvevda maincadamainc.
164
amdenad, omisSemdgomi periodis literaturul produqciaSi
TvalsaCinoa ocneba istoriul sazRvrebSi aRdgenil-gaerTianebul
saqarTveloze. xalxis miswrafeba, mweralTa azriT, Seucvlelia:
rusTaveli da saqarTvelo, rusTaveli da mesxeTi ganuyofelia da am
miwaze “rusTavelis sanTlis danTebis” survilic bunebrivia.
aRsaniSnavia, rom gansaxilvel Temaze Seqmnili nawarmoebebisaTvis
erovnuli sakiTxi ZiriTadia. bunebrivia isic, rom am nawarmoebebis erT-
erTi mizani sabWoTa sistemis apologia da ssrk-Ti siamayis grZnobis
gaRviveba iyo. amitom gasakviri araa, erTi mxriv, sabWoTa sistemis
upiratesobaze xazgasmiT miTiTeba da beladomania. Tanamedrove
mkiTxvelisaTvis zogjer SesaZloa, uCveulo iyos SiSveli komunisturi
ideologiisa da socialisturi realizmis is TvalsaCino ZarRvebi,
romelic Tanmdevia am Tu sxva analogiuri suliskveTebis nawarmoebebisa.
magram vinc ase Tu ise icnobs sabWoTa epoqis xasiaTsa da mxatvruli
literaturis imJamindel Taviseburebebs, advilad SeamCnevs, rom am
konkretul SemTxvevaSic da sazogadodac, mwerlobam moxerxebulad
isargebla nebadarTuli patriotizmiT, sadinari misca wlobiT Tu
saukuneobiT sulSi nagroveb tkivils da erTbaSad gaamJRavna
gulisnadebi. JamTa viTarebis gamo mweralTa SesaZleblobebi da
Tavisuflebis diapazoni metad SezRuduli iyo. verc imas vityviT, rom
TiTqos mxatvrulma literaturam ramdenadme mainc amowura es Tema,
magram isic faqtia, rom mocemul sakiTxebs am masStabiT qarTuli
mwerloba manamde arasdros Sexebia.
mijnuroba adamianis da metadre Semoqmedis Tanmdevi grZnobaa
nebismieri epoqaSi da, bunebrivia, am motivis gareSe arc sabWoTa
mwerloba darCenila. cxadia, ideologiam am erTi SexedviT, yvelaze
arapolitikur Temasac daaCnia kvali. klasobrivi antagonizmisa Tu
solidarobis principebi aqac SeiWra da Seiqmna araerTi Txzuleba
siyvarulze, romelsac ,,komunizmis mze” aTbobda. miuxedavad amisa, unda
iTqvas, rom mijnurobis sabWour-bolSevikuri xazi CvenTvis saintereso
epoqaSi mkrTalad aris warmodgenili da baTumelma mwerlebma araerTi
gulwrfeli da STambeWdavi striqoni uZRvnes siyvarulis grZnobas.
165
gamoyenebuli literatura:
1. ass csa 928: aWaris saarqivo sammarTvelos centraluri saxelmwifo
arqivi fondi.
2. babiloZe 1973: babiloZe g. “xariton (xasan) komaxiZe”, gamomcemloba
“mecniereba”, Tbilisi.
3. baramiZe 2009: baramiZe ruslan, “islami da muslimebi aWaraSi”,
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti baTumi.
4. baqraZe 1990: baqraZe akaki, “mwerlobis moTviniereba”, rusTavelis
sazogadoebis gamomcemloba “sarangi”, Tbilisi.
5. baqraZe 1946: baqraZe daviT, ,,qarTuli periodika 1800-1945”, თბილისი.
6. bibileiSvili 2003: bibileiSvili iuri, “suli ukvdavi”, wigni I,
“gamomcemloba aWara”, baTumi.
7. bibileiSvili 2005: bibileiSvili iuri, “suli ukvdavi”, wigni II,
gamomcemloba “baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti”,
baTumi.
8. gvariSvili 1953: gvariSvili nana, “Cveni qveynis qaliSvilebi”,
gamomcemloba “baTumi”, baTumi.
9. gvariSvili 1958: gvariSvili nana, gamomcemloba “nakadulebi”,
baTumi.
10. gvariSvili 1948 gvariSvili nana, “Cemo aWarav”, gamomcemloba
“aWaris assr saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
11. gvariSvili 1955: gvariSvili nana, “zRva da siyvaruli”,
gamomcemloba “baTumi”, baTumi.
12. gabeskiria 1955: gabeskiria viqtor, ”erTtomeuli”, gamomcemloba
“saxelgami”, Tbilisi.
13. gogoliSvili 2005: gogoliSvili oTar, ,,socialuri da erovnuli
moZraoba samxreT-dasavleT saqarTveloSi 1900-1921 wlebSi”,
gamomcebloba “baTumis universiteti”, baTumi.
14. vardosaniZe 2000: vardosaniZe sergo, ,,saqarTvelos
marTlmadidebluri eklesia 1917-1927 wlebi”, gamomcemloba
“qronografi”, Tbilisi.
166
15. vardosaniZe 2011: vardosaniZe sergo, “saqarTvelos marTlmadidebeli
samociqulo eklesia 1917-1952 wlebSi”, gamomcemloba “mecniereba”
Tbilisi.
16. zosiZe 1995: zosiZe nugzar, ,,politikuri situacia da erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraoba aWaraSi 1918-1920 wlebSi”,
gamomcemloba “aWara”, baTumi.
17. keSelava 1980: keSelava bondo, ”alionidan Sebindebamde”,
gamomcemloba ”merani”, Tbilisi.
18. kveSelava 1985 keSelava bondo, ”orTav Tvalis sinaTlev”,
gamomcemloba ”sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi.
19. kverenCxilaZe 2007: kverenCxilaZe revaz, ”sabuTebi RaRadeben”,
Tbilisi.
20. kverenCxilaZe 1983: kverenCxilaZe revaz, “saqarTvelos mweralTa
kavSiri 1917-1982”, gamomcemloba ”merani”, Tbilisi.
21. kverenCxilaZe : 2008 kverenCxilaZe revaz, ”XX saukunis saqarTvelos
literaturuli cxovreba”, gamomcemloba ”universali”, Tbilisi.
22. komaxiZe 1928: komaxiZe xasan, ,,fuxaras sityva”, baTomi.
23. loria 1940: loria parmen, ”baxvaZis dedaberi”, gamomcemloba
“aWaris saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
24. loria 1943: loria parmen, “Sexvedra”, gamomcemloba “aWaris
saxelgami”, baTumi.
25. loria 1946: loria parmen, “saukunis dabadeba”, gamomcemloba
“aWaris saxelgami”, baTumi.
26. loria 1948: loria parmen, ”Cai”, gamomcemloba “aWaris assr
saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
27. loria 1939: loria parmen, “deli muradi”, gamomcemloba “aWaris
saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
28. vardoSvili 1959: vardoSvili xariton, “rCeuli”, gamomcemloba
“sabWoTa saqarTvelo”, Tbilisi.
29. varSaniZe 1950: varSaniZe mamia, “Cemo samSoblov”, aWaris assr
saxelmwifo gamomcemloba, baTumi.
30. varSaniZe 1994: varSaniZe mamia,“aseTi iyo...”, gamomcemloba ”aWara”,
baTumi.
167
31. varSaniZe 1971: varSaniZe mamia, (masalebi gamosacemad moamzada mamia
varSaniZem) ”mamulo sayvarelo”, gamomcemloba “sabWoTa aWara”,
baTumi.
32. varSaniZe 1981: varSaniSe mamia, “mebrZolis simRerebi”, gamomcemloba
“sabWoTa aWara”, baTumi.
33. varSaniZe 1960: varSaniZe mamia, “Cemi taZari”, gamomcemloba
“saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
34. varSaniZe 1955: varSaniZe mamia, “mTis yvavilebi”, aWaris saxelmwifo
gamomcemloba, baTumi.
35. malazonia 1940: varSanize mamia, “gulizar”, gamomcemloba “aWaris
saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
36. malazonia 1972: malazonia nestor, “rCeuli”, gamomcemloba “sabWoTa
aWara”, baTumi.
37. malazonia 1937: malazonia nestor, “pataki oqtombers”, gamomcemloba
“aWaris saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
38. malazonia 1953: malazonia nestor, “leqsebi da poemebi”,
gamomcemloba “saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
39. Juruli 1975: Juruli varlam, „rCeuli“, Tbilisi.
40. Juruli 1935: Juruli varlam, „vardis furcloba“, gamomcemloba
“saxelgami”, Tbilisi.
41. JRenti 1949 ,,Tanamedrove qarTuli mwerloba“, Tbilisi
42. royva 1955: royva SoTa, „soflis siyvaruli“. gamomcemloba
“saxelgami”, Tbilisi.
43. rurua 1954: rurua parmen, “erTtomeuli”, gamomcemloba “saxelmwifo
gamomcemloba”, baTumi.
44. rurua 1940: rurua parmen, ”nacarqeqia”, gamomcemloba “aWaris
saxelmwifo gamomcemloba”, baTumi.
45. rurua 1985: rurua parmen, “Cveni zRvispireTis mesityveni”,
gamomcemloba “sabWoTa aWara”, baTumi.
46. rusiZe 1939: rusiZe kapiton, “meTvramete gazafxuli”, gamomcemloba
“gamomcemloba saxelgami”, Tbilisi.
168
47. rusiZe 1944: rusiZe kapiton, ”iwereboda sisxliT”, gamomcemloba
saxelgami”, Tbilisi.
48. rusiZe 1951: rusiZe kapiton, “sarfsgaRma”, gamomcemloba “saxelgami”,
baTumi.
49. saluqvaZe 1955: saluqvaZe giorgi, “lirika”, gamomcemloba
“saxelgami”, Tbilisi
49. samuSia 2003: samuSia jaba, “erTi ideologiuri kampaniis istoriidan
(masalebi gamosacemad moamzada da Sesaval werili daurTo jaba
samuSiam. Tbilisi.)”, Tbilisi.
50. “samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis narkvevebi” (aWara), 2012:
“samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis narkvevebi” oTx tomad.
tomi IV, avtorebi: o. TurmaniZe, m. jijeiSvili, m. CavleiSvili, s.
tabaRua, a. surgulaZe, s. dumbaZe, u. oqropiriZe, r. surmaniZe, v.
wulukiZe, g. maxaraZe, ro. malaymaZe, saredaqcio kolegia: d.
xaxutaiSvili, v. SamilaZe, a. kaxiZe, n. kaxiZe, m. maxaraZe, o.
TurmaniZe, a. surgulaZe, m. sioriZe, r. malaymaZe. gamomcemloba
“baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti”, baTumi.
51. “saqarTvelos istoria” 2012: saqarTvelos istoria oTx tomad. tomi
IV, avtorebi: al. bendianaSvili, al. dauSvili, m. naTmelaZe,
saredaqcio kolegia: akad. m. lorTqifaniZe, akad. o. jafariZe, akad.
musxeliSvili, akad. r. metreveli. Tbilisi
52. sigua 2002: sigua soso, ”qarTuli modernizmi”, gamomcemloba
”didostati”, Tbilisi.
53. tbauri 1970: tbauri laSa, “simebi qarSi”, gamomcemloba “sabWoTa
aWara”, baTumi
54. quriZe 1973: quriZe SoTa, “werilebi qarTul literaturaze”,
gamomcemloba “sabWoTa aWara” baTumi.
55. quriZe 1970: quriZe SoTa, “mxatvruli sityvis ganviTareba aWaraSi”,
baTumi, gamomcemloba “sabWoTa aWara”
56. SaraZe 1995: SaraZe guram, “memed abaSiZe”, gamomcemloba “saxalxo
wigni”, Tbilisi.
57. CoxaraZe 1997: CoxaraZe malxaz, “literaturuli werilebi”,
gamomcemloba “gamomcemloba aWara”, baTumi.
169
58. CxartiSvili 1991: CxartiSvili revaz, “literaturul-kritikuli
brZolebis axlo warsulidan”, Tbilisi.
59. cecxlaZe 1935: cecxlaZe grigol, ”sakuTari xma”, ”aWaris
saxelmwifo gamomcemloba”.
60. jiblaZe 1994: jiblaZe aleqsandre, “mamia varSaniZis
Semoqmedeba”,“gamomcemloba aWara”, baTumi.
61. WiWinaZe 1913: WiWinaZe zaqaria, “muslimani qarTvelebi da maTi
soflebi saqarTveloSi”, Tbilisi.
62. afxazava 1941: afxazava grigol “aWarel qals”, Jurnali
“literaturuli aWara”, #5, gamomcemloba “aWaris saxelmwifo
gamomcemloba”, baTumi.
63. ,,aWaristani” 1926: Jurnali “aWaristani, 1926, baTumi.
64. “aWaris literaturuli axalgazrdoba” 1956: Jurnali “aWaris
literaturuli axalgazrdoba”, baTumi.
65. gabeskiria 1924: gabeskiria viqtor, “xatije”, Jurnali “ispiri”, #1,
baTomi.
66. galori 1924: galori miSel, “locva sonetSi”, Jurnali “ispiri”, #1,
baTomi.
67. george 1924: george stefan, “litania”, Jurnali “ispiri”, #1, baTomi.
68. gomarTeli 1924: gomarTeli Salva, “Cveni Teatri”, Jurnali
“ispiri”, #1, baTomi.
69. grigorianci 1924: grigorianci grigol, “warsulidan”, Jurnali
“ispiri”, #1, baTomi.
70. griSaSvili 1924: griSaSvili ioseb, “pauza”, Jurnali “ispiri”, #1,
baTomi.
71. daraseli 1928: daraseli vanion, “Rame”, Jurnali “pontosi”, #1,
baTomi.
72. “ispiri” 1924: Jurnali “ispiri” “bibliografia”, #1, baTomi.
73. k. k. 1 923: k. k. ,,mecniereba da poezia”, Jurnali ,,aspirozi”, #1,
baTumi.
74. komaxiZe 1928: komaxiZe xasan, ”memed gogiberiZes”, Jurnali “sityva
tribunidan”, #1, baTomi.
75. “literaturuli aWaristani” , baTumi;
170
76. malazonia 1949: malazonia nestor, “sabWoTa qali”, Jurnali
“literaturuli aWara” #12, gamomcemloba “aWaris assr saxelmwifo
gamomcemloba”, baTumi.
77. mayaSvili 1924: mayaSvili kote, “axalgazrda qals”, Jurnali
“ispiri”, #1, baTomi.
78. ,,meTauri” 1924: saredaqcio werili, Jurnali “ispiri”, #1, baTomi.
79. odiSeli 1928: odiSeli parmen (parmen loria), “zeimi droSebiT”,
Jurnali “sityva tribunidan”, #1, baTomi.
80. “sityva tribunidan” 1928: “winaTqma”, Jurnali “sityva tribunidan”,
#1, baTomi.
81. feraZe 1928: feraZe ir. ”proletaruli mwerloba aWaristanSi”,
Jurnali “sityva tribunidan”, #1, baTomi.
82. qiaCeli 1924: qiaCeli leo, “landebi”, Jurnali “ispiri”, #1, baTomi.
83. “qura”, Tbilisi;
84. RoRoberiZe 1924: RoRoberiZe kuSa, “ulianov”, Jurnali “ispiri”, #1,
baTomi.
85. cecxlaZe 1938: cecxlaZe grigol, ”wiTelarmieluri”, Jurnali
“stalinuri Taoba”, #1, baTumi.
86. xalvaSi 1947: xalvaSi xemid (fridon) “aWara”, Jurnali
“literaturuli aWara”, #11, aWaris assr saxelmwifo gamomcemloba,
baTumi.
87. xalvaSi 1947: xalvaSi fridon, “Woroxis xvaSiadi”, Jurnali
“literaturuli aWara”, #11, baTumi.
88. xalvaSi 1947: xemid (fridon) xalvaSi, “aWariswyali”, Jurnali
“literaturuli aWara”, #11, gamomcemloba “aWaris assr saxelmwifo
gamomcemloba”, baTumi.
89. baTomeli 1921: baTomeli “mweralTa saRamo”, gazeTi ,,uwyebani”, #202,
baTumi.
90. gabeskiria 1949: gabeskiria viqtor, „ferides sixaruli“, gazeTi
„sabWoTa aWara“, #6, baTumi.
91. gageli 1922: gageli varam (tician tabiZe), ,,xelovnebis mTavari
Stabi”, gazeTi ,,baxtrioni”, #19, Tbilisi.
171
92. gogiava 1949: gogiava klimenti, ,,aWarul moTxroba“, gazeTi ,,sabWoTa
aWara“, #210, baTumi.
93. gorki 1934: gorki maqsim „sabWoTa literaturis Sesaxeb“, gazeTi
“sabWoTa aWaristani” #194, baTumi.
94. d. o. _ Ze 1926: d. o. _ Ze "komunisturi aRzrdis sakiTxebi”, gazeTi
,,fuxara”, #215, baTumi.
95. doborjginiZe 1930: doborjginiZe k. “wineT da exla”: gaz. ,,sabWoTa
aWaristani”, #223, baTumi.
96. TxilaiSvili 1920: TxilaiSvili xasan, ”mesxeTs”, gazeTi
“samuslimano saqarTvelo”, #375, baTumi.
97. „კომუნისტი“ 1951: გაზეთი „კომუნისტი“, „მოწინავე“, “proletaruli
internacionalizmis droSiT”, თბილისი. 29 seqtemberi
98. kosarovi 1937: kosarovi a. “antireligiuri propaganda da
komkavSiruli amocanebi”, gazeTi ,,sabWoTa aWara”, #92, baTumi
99. lampari 1927: lampari, “aWaristanis proletarul mweralTa
asociaciaSi”, gazeTi ”fuxara”, #297, baTumi.
100. malazonia 1938: malazonia nestor, “laSqruli, gazeTi “sabWoTa
aWara”, #44, baTumi.
101. malazonia 1949: malazonia nestor, “sabWoTa axalgazrdebs”, gazeTi
“sabWoTa aWara”, #6, baTumi.
102. malazonia 1947: malazonia nestor, “qorwili” (balada) gazeTi
“sabWoTa aWara”, 21 marti, baTumi.
103. oboli 1931: oboli parmen (loria parmen), ,,saq. proletmweralTa
asociaciis 10 w. Tavi” gazeTi “sabWoTa aWaristani”, #136, baTumi.
104. "proletaruli brZola” 1922: gazeTi ,,proletaruli brZola”
baTumi, #469
105. Juruli 1946: Juruli varlam “gamarjvebis mTavarsardali” gazeTi
“sabWoTa aWara” 1946. #250, baTumi.
106. Juruli 1949: Juruli varlam, “turfa qveyanav”, gazeTi “sabWoTa
aWara”, #86, baTumi.
107. Juruli 1946: Juruli varlam, “stalins dideba!” gazeTi “sabWoTa
aWara” #86, baTumi.
172
108. rusiZe 1938: rusiZe kapiton, “gmiruli Taoba”, gazeTi “sabWoTa
aWara”, #249, baTumi.
109. rusiZe 1946: rusiZe kapiton, “Tenzile”, gazeTi “sabWoTa aWara”,
#83-86, baTumi.
110. rurua 1949: rurua parmen, “lazuri simRerebi”, gazeTi “sabWoTa
aWara” #125, baTumi.
111. rurua 1946: rurua parmen, „Cven imas virCevT“, gazeTi „sabWoTa
aWara” @#28, baTumi.
112. samxreTeli 1921: ”baTumis mweralTa kavSiri”, gazeTi ,,uwyebani”,
#199, baTumi.
113. ,,sabWoTa aWara” 1937: gazeTi ,,sabWoTa aWara”, “mowinave”, #110,
baTumi.
114. “sabWoTa aWara” 1938: gazeTi “sabWoTa aWara”, ”saqarTvelos sabWoTa
literatura ukanaskneli xuTi wlis manZilze”, #6, baTumi.
115. “sabWoTa aWara” 1938: gazeTi “sabWoTa aWara”, ”saqarTvelos sabWoTa
literatura ukanaskneli xuTi wlis manZilze”, #7, baTumi.
116. saluqvaZe 1947: saluqvaZe giorgi, “Cemi qalaqi”, gazeTi „sabWoTa
aWara”, #27, baTumi
117. tabiZe 1922: tabiZe tician (varam gageli) ,,xelovnebis mTavari
Stabi”, gazeTi ,,baxtrioni”, Tbilisi.
118. ”fuxara” 1927: “aWaristanis proletarul mweralTa pirveli kreba”
gazeTi ”fuxara”, #179, baTumi
119. qiqava 1920: qiqava jemal, “Zmis guliTadi madloba”, gazeTi
“samuslimano saqarTvelo” #5, baTumi
120. SaraZe 2002: SaraZe guram, “memed abaSiZis ucnobi legenda da
axali biografiuli detalebi”, gazeTi “literaturuli
saqarTvelo”, 10-16 maisi, Tbilisi.
121. SaraSiZe 1930: SaraSiZe i. “gveZaxis damkvreli dazgebi”, gazeTi
sabWoTa aWaristani”, #223, baTumi.
122. CxikvaZe 1920: CxikvaZe noe, “gazeTi samuslimano saqarTvelo”,
#372, samuslimano saqarTvelos ganmaTavisuflebel komitetis
organo, baTumi.
173
123. Wyonia 1920: Wyonia memed aRa, “salami saqarTvelos”, gazeTi
“samuslimano saqarTvelo”, #293, baTumi.
124. xalvaSi 1950: xemid (fridon) xalvaSi, „agitatori“, gazeTi “sabWoTa
aWara”, #53, baTumi.
125. xalvaSi 1949: xalvaSi xemid (fridon), “Tqvenac lazeTis
lamazmanebo”, gazeTi “sabWoTa aWara”, #6, baTumi.
126. janaSia, berZeniSvili 1945: janaSia simon, berZeniSvili niko,
“TurqeTisadmi Cveni kanonieri pretenziebis Sesaxeb”, gaz.
“komunisti”, 14 dekemberi, baTumi.