Mokyklos savivalda kaip nusikalstamumo

prevencijos galimybė

Regina Ruibienė, lektorėMRU Socialinės politikos fakultetoSocialinio darbo katedra, 2011 11 24

1

Vaikų nusikalstamumas

Vaikų ir jaunimo nusikalstamos veikos ir elgesys:

VagystėsPlėšimaiReketasSmurtasPatyčios yra negatyvus reiškinys, su kuriuo

susiduria visuomenė2

Vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų /LR Statistikos

departamentas/

Metai 2006 2008 2010

Vaikų skaičius

5141 3720 3019

3

Socialinės priežastys, sąlygojančios nusikalstamumą

Nepalanki šeimos socialinė padėtisGirtavimas ir narkomanijaVaikų nepriežiūraMokslo ir išsilavinimo prestižo nuosmukis ir

tradicinės vertybinės orientacijos kaita ( sumaterialėjimas, nuostata, kad materialinę gerovę galima suskurti ir be išsilavinimo)

Vaikų laisvalaikio neužimtumas. Mokymo įstaigose laisvalaikio užimtumas beveik neorganizuojamas. Būreliai orientuoti į gabius vaikus ir dažniausia mokami

4

Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija

Vaikų ir jaunimo nusikalstamumui riboti ir prevencijai vykdyti kuriamos moksliškai pagrįstos koncepcijos, institucijos, socialinės partnerystės ir bendradarbiavimo tinklai.

5

Nusikalstamumo prevencijos kryptys

MOKYMOSI AKTYVIAI DALYVAUJANT TEORIJA* (learning by doing) – projektų, aktyvaus

mokymosi modelis; IMER MODELIS: INFORMACIJA, MOTYVACIJA, ELGSENA,

RESURSAI Šis modelis nukreiptas į informaciją („kas?“), motyvaciją („kodėl?“), gero elgesio įgūdžius („kaip?“) ir resursus („kur?“), kurie gali būti naudojami siekiant pakeisti tikslinės grupės rizikingą elgesį.**

-------*Inovacinių mokslų pedagogikos taikymas švietimui ir jos

tyrimai. INSPIRE projekto Mokytojų vadovo medžiaga. PDF.portalas. emokykla.lt

** www.unicef.org.voy; www.unicef.org/lifeskills6

Nusikalstamumo prevencijos krypčių pagrindimas

PAGRĮSTŲ VEIKSMŲ TEORIJA Asmens polinkis adaptuoti rekomenduojamą elgesį yra nulemtas keleto veiksnių (asmens požiūrio bei socialinės aplinkos požiūrio);

SOCIALINIO IŠMOKIMO/SOCIALINĖ -KOGNITYVINĖ TEORIJA (Albert Bandura, Valter Michel)

Skiriamieji bruožai: žmonės – aktyvūs veikėjai; elgesio socialinės ištakos ir jo situacinis specifiškumas; kognityvinių (mąstymo) procesų reikšmė; sistemingo tyrimo svarba; galimybė įsisavinti elgesio pradines programas be pastiprinimo (apdovanojimo).

NAUJOVIŲ SKVERBIMOSI TEORIJA Socialinė įtaka vaidina svarbų vaidmenį elgesio keitime.

--------* Dubauskas G. (2006)

7

Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija

Vaiko teisės į dalyvavimą įgyvendinimas yra vienas iš nusikalstamumo prevencijos veiksnių*

Vaiko dalyvavimas yra teisė veikti, pasakyti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams individualiai ir kolektyviai šeimoje ir visuomenėje, o taip pat socialinės erdvės jo aktyviam dalyvavimui sukūrimas. Viena iš tokių erdvių yra mokyklos savivalda

---------* Vaiko teisių konvencija (2005)

8

Mokyklos savivalda:Mokyklos savivalda - konkreti, organizacinė

mokinių veiklos sritis, kurios tikslai:sukurti demokratišką, humanišką, saugų

mokyklos gyvenimą; sudaryti galimybes mokinių

savarankiškumui, kūrybingumui bei iniciatyvai plėtotis;

sudaryti sąlygas asmenybės ugdymuisi---------- *R.Dobranskienė (2002), R.Dukynaitė (2002), V.Černius (1999)

9

Mokyklos savivaldaSavivaldos institutų, kaip antai:klasės mokinių komiteto (tarybos),klasės tėvų komiteto,mokinių tarybos,pedagogų tarybos,mokyklos tarybos, veikla sukuria prielaidas mokyklos

mikroklimato gerinimui, pilietiškumo ugdymui, visų bendruomenės grandžių bendradarbiavimui

10

Mokyklos savivalda

Savivalda funkcionuoja kaip mokyklos valdymo forma, kaip asmenybės ugdymo metodas ir kaip mokinių saviraiškos erdvė.

Ji praktiškai organizuotomis priemonėmis plėtoja mokinių, mokytojų ir tėvų demokratinės gyvensenos patirtį

11

Mokyklos savivalda

Tyrimo, atlikto N mokykloje, analizė patvirtina, kad vaiko teisė į dalyvavimą mokyklos savivaldoje yra įgyvendinama, ir mokiniai turi visas galimybes šia teise pasinaudoti. Apklausos duomenimis mokiniai dažniausia dalyvauja klasės tarybos veikloje.

12

Mokyklos savivaldaMokinių nuomone dalyvavimas mokyklos

savivaldos veikloje labiausiai lavina:bendravimo įgūdžiuspunktualumą, organizuotumą, atsakingumąnorą tobulėtikūrybiškumąugdo savigarbą ir pagarbą kitam asmeniui skatina mąstyti ir spręsti problemas

13

Mokyklos savivalda

Tyrėjų nuomone, mokiniai savivaldos veikloje dalyvauja gan pasyviai.

Pagrindinės nedalyvavimo savivaldoje priežastys:

►laiko stoka

► neįdomi ir formali veikla

► nesaugi aplinka

14

Mokyklos savivalda

Mokiniai teigia, kad mokyklos savivaldos veikla būtų patrauklesnė, jei būtų:

► siūloma naujų idėjų

► pateikiama išsamesnė informacija ir vykdoma sklaida apie veiklą

► atsižvelgiama į kitų nuomonę

15

Socialinis pedagogas/socialinis darbuotojas/ yra mokinio pozityvios veiklos mokyklos

bendruomenėje patarėjas ir vadybininkas

16

Mokyklos savivaldos ir bendruomenės veikla

17

Rekomendacijos vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos veiklai

bendraamžių švietimas gyvenimo įgūdžių ugdymas saugios ir palankios aplinkos kūrimas*---------

*JT Tarpinstitucinė grupė (1999). Rėmėjai: UNDCP (JT narkotikų ir nusikaltimų kontrolės programa, JTVP, UNFPA (JT gyventojų fondas), UNICEF (JT vaikų fondas), TDO, UNESCO (JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), PSO ir Pasaulio bankas

18

Bendraamžių švietimas

Bendraamžių švietimas (angl. peer education) Peer – tos pačios amžiaus grupės ar socialinės padėties žmogus; toks pat, lygus; peer group (amžiumi, padėtimi ir pan.) lygių grupė

Bendraamžių švietimas (programos vaikai-vaikams, jaunimas-vaikams ir kt.) yra metodas, kuriuo bendraamžiai aktyviai siekia informuoti ir daryti teigiamą įtaką kitiems bendraamžiams

19

Bendraamžių švietimas gali būti efektyvus, kai užtikrinamas kvalifiktuotas mokymas bei priežiūra, skatinant elgesio keitimą (-si), t.y. vykdant elgesio korekciją. Bendraamžių švietimo veiklos yra itin sėkmingos, kai jos integruojamos į kitas prevencines strategijas

Bendraamžių švietimas

20

Gyvenimo įgūdžiai:

■ bendravimas ir bendradarbiavimas

■konfliktų sprendimas

■ kritinis mąstymas

■ sprendimų priėmimas

21

Mokyklos savivalda

IŠVADA. Aktyvinti mokyklos savivaldos, kaip nusikalstamumo prevencijos priemonės, veiklą turėtų būti mokinių, pedagogų, vaiko gerovės* specialistų ir visos mokyklos bendruomenės rūpestis.

---------*pakeistas prevencinės darbo grupės mokykloje pavadinimas.

Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (2007)

22

LITERATŪRA1. Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba. – Klaipėda :

KU leidykla, 2002. – 183p. 2. Dubauskas G. Organizacijos elgsena.- Vilnius: Krašto apsaugos

ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2006.- 162p. 3. Dukynaitė R. Bendruomenės kūrimo gimnazijoje

problemos//Pedagogika, Nr. 60. Vilnius : VPU, 2002. 4. Černius J. Mokytojo pagalbininkas. - Kaunas: Litera, 1992. - p.79. 5. JT vaiko teisių konvencija// Valstybės žinios. 1995. Nr. 60-1501. 6. Kvieskienė G. Pozityvioji socializacija.- Vilnius: VPU leidykla,

2005.-186p. 7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrieji nuostatai. Vilnius, 1999. 9. LR Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: www. stat.gov.lt 10. Vaikų ir jaunimo užimtumo ir nusikaltimų prevencija.situacijos analizė ir

metodinės rekomendacijos.- Vilnius: “Mokslo aidai”, 2000.-200 p. 11. LR vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas Nr. X-1238 . Valstybės

žinios, 2007-07-19, Nr. 80-3214. Nauja redakcija: įstatymas Nr. XI-1232, priimtas 2010-12-14, įsigaliojantis 2011-01-01.  23