Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1 1

Lietuva atominiøelektriniø þiede

Indiðkos Kalëdos

102010

1

VISATOSPASLAPÈIØLABIRINTE

Indiðkos Kalëdos

Lietuva atominiøelektriniø þiede

KUR MOKSLASSUSITINKA SUVISUOMENE?

AtradimasLietuvoje

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1

natûralaus kraðtovai„Geleþinë uþdanga“ – dovana

gamtaiÐiandien jau tvirtai á tarptautiná politi-

kos þodynà áëjusá terminà „geleþinë uþdan-ga“ pirmà kartà pavartojo þymus britø po-litikas V. Èerèilis dar 1946 metais. Tikruo-ju „geleþinës uþdangos“ simboliu yra lai-koma 1961 m. rugpjûèio 14 d. pradëta sta-tyti Berlyno siena, ilgainiui padalijusi tuo-metinæ Europà á Rytus ir Vakarus (Katinas,2004). Pasienio ruoþe su stebëjimo bokð-tais ir spygliuota viela apraizgytomis sie-nomis, besitæsianèiame beveik 8500 kmnuo Barenco iki Juodosios jûros, buvo uþ-drausta bet kokia veikla. Tuo metu, kai Eu-ropoje sparèiai plëtojosi þemës ûkis ir pra-monë, nemaþa gamtiniø buveiniø dalis,patekusi á pasienio ruoþo teritorijas, liko vi-siðkai nepaliesta. „Geleþinës uþdangos“zonoje beveik nebuvo keliø, þemë nebu-vo dirbama, gyvenvieèiø augimas buvoapribotas. Tai sudarë puikias sàlygas na-tûralioms buveinëms bei vertingoms eko-sistemoms iðlikti ir plëtotis net 40 metø.Puikus to pavyzdys – laukinio miðko juos-tos Suomijos ir Rusijos pasienio ruoþe, kurdidelë dalis Rusijos ir Suomijos teritorijospaskelbta saugoma (Haapala et al.., 2003).1980 m. gamtos tyrinëtojai pastebëjo dau-gybæ retø rûðiø uþdaroje Vokietijos pasie-nio teritorijoje (Terry et al., 2006). Dël ver-tingos bioávairovës pasienio juosta vëliaugavo „þaliosios juostos“ (angl. Green Belt)pavadinimà.

Vokietijos Green Belt ruoþo tyrimus. Tyri-mø metu 17,656 ha pavyko identifikuoti109 skirtingas buveines. Rezultatai darkartà patvirtino Green Belt svarbà, siekiantiðsaugoti vertingas gamtines rûðis. 2005m. Vokietijos vyriausybës pritarimu Gre-en Belt ruoþas tapo nacionalinio gamtospaveldo dalimi.

Pietryèiø Europoje aktyvumu pasiþy-mëjo Europos gamtos paveldo fondas(EURONATUR), kuris ne kartà pabrëþë ver-tingø tarpvalstybiniø teritorijø apsaugosbûtinumà ir skatino konstruktyvø nevyriau-sybiniø organizacijø ir valdþios institucijødialogà (Schneider-Jacoby, 1999). Kele-tas sëkmingai ágyvendintø pavieniø pro-jektø paskatino sukurti ekologiná saugo-mø teritorijø tinklà Balkanø pusiasalyje(Fremuth, 2000). Ðiandien ðis tinklas yraþinomas kaip Balkanø Green Belt tinklas.

Skirtingose Europos dalyse iðilgai bu-vusios „geleþinës uþdangos“ ágyvendin-tos atskiros iniciatyvos padëjo sukurti irsaugoti europinio masto ekologiná tinklà,apimantá vertingas gamtines teritorijas.

Pirmuoju Europos Green Belt iniciaty-vos þingsniu laikomas tarptautinis pasita-

Sergejus SUZDALEVAS,Nerijus BLAÞAUSKAS,Saulius GULBINSKAS

Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrioaplinkos tyrimø ir planavimo institutas natûralaus kraðtovai

„Þalioji juosta“ buvusiame Saksonijos ir Bavarijos pasienio ruoþe Vokietijoje

Kla

uso

LEID

OR

FO n

uotr.

1989 m. griuvus ,,geleþinei uþdangai”,prasidëjo sparti ekonominë plëtra iðilgaikadaise uþdaros pasienio juostos, o gali-mybës naudotis buvusio pasienio ruoþoteritorijomis sudarë palankias sàlygas in-tensyviam ðiø þemiø ásavinimui. Siekianttolygios visos Europos plëtotës atsiradonaujos infrastruktûros poreikis dar neuþ-statytuose plotuose. Visa tai neigiamai pa-veikë èia ásikûrusias ekosistemas ir paska-tino gamtiniø buveiniø degradavimà. Su-intensyvëjusi antropogeninë veikla ir jospoveikis natûralioms buveinëms sukëlë di-delá gamtos saugotojø susirûpinimà. Pa-vieniai atskirø nevyriausybiniø gamtos ap-saugos ir „Þaliøjø“ organizacijø veiksmaigreitai peraugo á tarptautiná judëjimà, ðian-dien þinomà kaip „Europos þalioji juosta”(angl. European Green Belt).

Green Belt idëjos atsiradimas1989 m. gruodþio 9 d. Vokietijos ju-

dëjimo uþ gamtà BUND iniciatyva buvosurengtas Vokietijos gamtosaugininkø su-sitikimas. Susitikimo dalyviai reikalavo ga-rantuoti buvusio pasienio ruoþà apsau-gà, sukuriant didelio masto tarpvalstybi-niø saugomø teritorijø tinklà. Bûtent tadair gimë Green Belt idëja. Nuo 1992 m. bu-vo pradëta keletas stambiø gamtosaugi-niø projektø iðilgai buvusio pasienio ruo-þo, finansuojamø Gamtosaugos federa-linës agentûros (BFN). Be to, nuo 2001m. BUND Bavarijos skyrius inicijavo viso

Europos ekologinis tinklas „Green Belt“(Šaltinis: IUCN)


„Geleþinës uþdangos“


zdþio oazëzdþio oazërimas, ávykæs 2003 m. Bonoje ir sukvietæsdaugumos vakarinës Green Belt dalies ða-liø atstovus (nuo Suomijos iki Slovënijos).Pasitarimo metu buvo sukurta tarptautinëdarbo grupë, o tais paèiais metais Durba-ne vykusiame V pasauliniame parkø kon-grese ðios grupës koordinuojanèiu orga-nu buvo paskirta Tarptautinë gamtos ap-saugos draugija (angl. IUCN).

Iniciatyvos vizija – priskirti Europos „þa-liàjà juostà“ tarptautiniam ekologiniam tin-klui kaip istoriná palikimà ir globaliná tarp-valstybinio bendradarbiavimo simbolágamtos apsaugos ir darnios plëtros srity-se, siekiant garantuoti natûraliø buveiniø,retø bei nykstanèiø augalø ir gyvûnø rûðiøbuveiniø apsaugà ir iðsaugojimà. EuroposGreen Belt iniciatyva siekiama prisidëti priesvarbiø tarptautiniø susitarimø bei teisiniøaktø, tokiø kaip NATURA 2000, ES Buvei-niø direktyva, ágyvendinimo.

Ágyvendinti projektaiViena pirmøjø veiklø, numatytø Green

Belt veiksmø plane, – sukurti duomenø ba-zæ bei GIS þemëlapá, kad bûtø identifikuo-ti vyraujantys þemës plotai ir saugomosteritorijos, patenkanèios á buvusios „gele-þinës uþdangos“ zonà. Ðis didelio mastoGreen Belt kartografavimo projektas bu-vo ágyvendinamas 2006–2007 m. ir finan-suojamas Vokietijos gamtosaugos fede-ralinës agentûros. Projekto metu buvo áver-tintos 3272 saugomos teritorijos iðilgai bu-vusio pasienio ruoþo, patenkanèios á 25km buferinæ zonà. Rezultatai parodë, kadá buvusios pasienio juostos ribas patenkadaugybë Europos natûraliø kraðtovaizdþiøir buveiniø, taèiau ne visos jos turi saugo-mø teritorijø statusà.

INTERREG III B programos projekto„Green Belt“ (2006–2008 m.) tikslas –ásteigti ir iðsaugoti tarpvalstybiná ekologi-ná koridoriø Centrinëje ir Pietryèiø Euro-poje. Ágyvendinimo metu buvo iðanalizuo-tos problemos, surengta nemaþai visuo-menës informavimo kampanijø, paskati-nusiø tarpvalstybiniø saugomø teritorijøkûrimà regione.

Siekdamas paskatinti bendradarbia-vimà ir keitimàsi informacija tarp skirtin-gø suinteresuotø ðaliø, Green Belt sekre-toriatas inicijavo nemaþai seminarø skir-tinguose regionuose.

Iš svarbiausiø paminëtini ðie: Centrinës Europos Green Belt su-

sitikime, ávykusiame 2005 m. Vokietijo-je, pirmà kartà aptartos vertingø buvei-niø inventorizavimo galimybës, visuome-nës informavimo ir aplinkosauginio ðvie-timo iniciatyvos bei ágyvendinamø regio-niniø projektø rezultatai, bendrosios Gre-en Belt apsaugos problemos. Buvo pa-brëþta bûtinybë skatinti ágyvendinti ini-ciatyvà Baltijos ðalyse.

Pietryèiø Europos Green Belt regio-niniame susitikime, ávykusiame Serbijoje2005 m. lapkritá, buvo akcentuojama tarp-valstybinio bendradarbiavimo bûtinybë,norint efektyviai valdyti ir saugoti vertin-gus kraðtovaizdþius.

Fenoskandijos bei Baltijos ðaliø su-sitikime, ávykusiame 2006 m. rugsëjá Es-tijoje, pirmà kartà buvo pristatyta ÐiaurësVakarø Rusijos draustiniø ir nacionaliniøparkø asociacija, atsakingà uþ Green Beltveiklø koordinavimà regione. Pagrindinissusitikimo tikslas buvo apsvarstyti GreenBelt marðruto tikslingumà ðiame regione,atsiþvelgiant á gamtos apsaugos iniciaty-vas, buvusios geleþinës uþdangos kryptábei keliamus pavojus gamtos paveldui.Bûtinybæ tiksliai nustatyti Green Belt kryptáregione paskatino intensyvëjanti ekono-minë veikla pakrantës zonoje. Susitikimeprieita prie iðvados, jog Green Belt juos-ta turëtø eiti palei Baltijos jûros pakrantæ,kurioje ekonominë veikla „geleþinës uþ-dangos“ laikais buvo sàlyginai apribota.

2007 m. lapkritá Bratislavoje (Slova-kija) ávyko tarptautinis seminaras, sukvie-tæs 15-os Green Belt ðaliø atstovus. Tai bu-vo antras tokio masto renginys nuo 2004m., kai ávyko pirmasis Europos Green Beltdarbo grupës pasitarimas Vengrijoje. Se-minare buvo aptarti pasiekti rezultatai, pa-brëþtas kai kuriø regioniniø koordinatoriø,tarp jø ir Lietuvos, pasyvumas siekiant ben-drø tikslø. Taip pat buvo pabrëþta bûtiny-bë stiprinti spaudimà politiniu lygmeniu,siekiant strateginës ir finansinës paramos.

Baltic Green Belt Baltijos jûros regiono plëtros tempai

yra sparèiausi Europoje. Jau dabar Balti-jos jûra yra tapusi pagrindine energetiniøiðtekliø transportavimo arterija, èia yra pla-nuojami ir jau statomi nauji dujotiekiai, su-skystintø dujø ir naftos terminalai, uostai.Pakrantëje ir atviroje jûroje sparèiai plë-tojamas vëjo energetikos sektorius. Prog-nozuojama, kad iki 2020 m. laivybos in-tensyvumas Pietryèiø Baltijoje gali padvi-gubëti, o tai paskatins dar intensyvesnæuostø plëtrà, keliø bei geleþinkeliø tinkloskverbimàsi á regiono gilumà. Be to, visdidesnë pakrantës zonos dalis skiriamasparèiai auganèiam turizmo ir poilsio sek-toriui. Kartu auga ir individualaus gyve-namojo bûsto bei vasarnamiø poreikis.

Tuo pat metu vis daþniau kalbamaapie Baltijos jûros ekologines problemasbei kranto zonos trapumà. Nors ir buvosiekiama ávairiomis priemonëmis ribotiþvejybà, Baltijos jûros þuvø iðtekliø bûklëvis dar grësminga. Dël eutrofikacijos jû-roje formuojasi nepalankios gyvybei sà-lygos. Krantø erozijos tempai PietryèiøBaltijoje yra vieni didþiausiø Europoje, to-dël kylantis jûros lygis kelia didelæ grës-mæ regiono paplûdimiams ir pakrantësbendrijoms.

Ilgà laikà buvo neaiðku, kur tæsti Eu-ropos Green Belt juostà per Pabaltijá. Pa-grindinës to prieþastys – besitæsianèiosdiskusijos dël neiðspræsto Green Beltmarðruto. Kadangi Pietrytinëje Baltijojesiaura „geleþinë uþdanga“ nebuvo sufor-muota, kai kuriø specialistø nuomone josribos turëtø sutapti su tuometinës Sovie-tø Sàjungos iðskirtinës ekonominës zo-nos Baltijos jûroje ribomis, todël GreenBelt teritorijai turëtø priklausyti iðimtinai jû-

Po 2009 m. spalio mën. audros nuplauti Palangos kurorto paplûdimiai

E. V

ISAK

AVIÈ

IAU

S n

uotr.


palikimas –


rinë dalis. Kiti laikësi nuomonës, kad tipi-nis Green Belt poþymis – uþdaros zonos,skirtos kariuomenës veiklai, kurios buvoiðsidësèiusios palei visà rytinæ bei pieti-næ Baltijos jûros pakrantæ.

2007 m. buvo bandoma suvienyti Bal-tijos jûros regiono valstybëse esamas irtrûkstamas Green Belt grandis á vienin-gà Baltijos bei Europos Green Belt tinklà.Dël to buvo inicijuotas Baltijos jûros re-giono programos (BJRP) finansuojamasprojektas BALTIC GREEN BELT.

jektø ágyvendinimà regioninio planavimo,turizmo plëtros, ekologiðko þemës ûkio irkt. srityse. Pavyzdþiui, Vokietijos Mecklen-burgo – Vakarø Pomeranijos regione, ap-imanèiame didelæ dalá Baltijos jûros pa-krantës, yra sukurtas labai tankus saugo-mø teritorijø tinklas, siekiant iðsaugoti to-kias vertingas rûðis, kaip lagûnas, skar-dþius, smëlëtus paplûdimius, rifus bei es-tuarijas. Taèiau tuo pat metu èia numato-mos naujø dujotiekiø bei vëjo jëgainiø sta-tybos, naudingøjø iðkasenø gavyba bei ki-ta veikla, kuri greièiausiai turës neigiamosátakos ðioje teritorijoje ásikûrusioms buvei-nëms ir paskatins jø degradavimà. Todël,ágyvendinant Baltic Green Belt iniciatyvà,Vokietijoje daugiausia dëmesio bus skiria-ma svarbiø pakrantës zonos gamtiniø bu-veiniø iðsaugojimui, kuriant vietos valdþios,nevyriausybiniø organizacijø ir bendruo-meniø tinklus ir aktyviai dalyvaujant terito-rijø planavimo procesuose.

Lenkijoje daugiausia dëmesio numa-toma skirti kovai su eutrofikacijos povei-kiu Baltijos jûros ekosistemai. Beveik 99proc. buitiniø, pavirðiniø ir gamybiniø nuo-tekø, susidaranèiø kontinentinëje ðaliesdalyje, kartu su Oderio upës vandenimispatenka tiesiai á Baltijos jûrà ir lemia iki800 km ilgio priekrantës vandenø koky-bës blogëjimà. Pagrindinis Baltijos jûrostarðos ðaltinis Lenkijoje yra þemës ûkis.Prognozuojama, kad ateityje ir taip inten-syvaus þemës ûkio tempai dar labiau ið-augs, dël to dar didesnis azoto junginiøkiekis pateks á Baltijos jûros vandenis.Siekdami sumaþinti pramoninio ûkininka-vimo poveiká Baltijos jûros kokybei, Len-kijos ekspertai skatins aplinkai palankausûkininkavimo praktikø taikymà naciona-liniu mastu. Bandomøjø projektø ágyven-dinimas bus padalintas á dvi dalis: tiesio-ginës ûkininkø konsultacijos ir mokymaibei pramoniniø ûkiø monitoringas, vado-vaujantis tarptautinio masto teisiniais ási-pareigojimais (pvz., Tarðos integruotosprevencijos ir kontrolës direktyva).

Green belt2008 þiemà...

Green belt2009 pavasará

Projektu siekiama sukurti Baltijos jû-ros regiono ekologiná tinklà, vadovaujan-tis Europos Green Belt siûloma vizija, t.y.skatinti valdþios atstovø, nevyriausybiniøorganizacijø bei mokslo institucijø ben-dradarbiavimà. Projekto konsorciumà su-daro 13 partneriø, atstovaujanèiø val-dþios, mokslo institucijoms bei aplinko-sauginëms nevyriausybinëms organiza-cijoms. Mokslininkams atstovauja pagrin-dinis projekto partneris – Kylio universi-tetas (Vokietija), Estijos gamtos moksløuniversiteto Þemës ûkio ir aplinkos moks-lø institutas bei Klaipëdos universiteto Bal-tijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimoinstitutas. Nevyriausybines organizacijasreprezentuoja judëjimas uþ gamtà BUND(Vokietija), Gajos þalioji federacija (Lenki-ja), Ekologinis klubas „Þvejonë“ (Lietuva),Gamtos apsaugos bendruomenë (Estija),Laanerannik (Estija), Koalicija „Švari Balti-ja“ (Švedija) ir Tarptautinë gamtos apsau-gos draugija (Belgija). Kiti partneriai, tai Lat-vijos turizmo asociacija ir Slitere naciona-linio parko administracija, atsakingi uþ ap-linkai palankaus turizmo propagavimà beisaugomø teritorijø prieþiûrà.

Dël didelës problemø ávairovës Balti-jos jûros regione skiriasi ðaliø projekto veik-los. Tarp planuojamø veiklø reikëtø pami-nëti moksliniø bei reglamentuojanèiø do-kumentø analizæ, rekomendacijø tobulintiástatymus rengimà, eksperimentiniø pro-

tikti ne tik unikalias gamtos vertybes, betir kariná palikimà: bunkeriø griuvësius,sandëlius, fortø likuèius.

Ágyvendinant Baltic Green Belt projek-tà Latvijoje bus siekiama pritaikyti unika-lø „geleþinës uþdangos“ palikimà suba-lansuotam ir aplinkai palankiam turizmuiplëtoti.

Estijoje didelá susidomëjimà kelia ma-þytë Vormsi sala, atskirta nuo kontinenti-nës dalies 3 km ploèio sàsiauriu. Sala ið-siskiria turtingu kultûriniu paveldu ir gilio-mis kaimiðkomis tradicijomis. Taèiau be-veik nekontroliuojamas turizmo plëtoji-mas nepaiso jokiø gamtiniø ir kultûriniøvertybiø ir kelia didelæ grësmæ ðiam uni-kaliam gamtos kampeliui. Todël projektometu numatoma parengti iðsamø ðios te-ritorijos tvarkymo planà, vadovaujantis in-tegruoto kranto zonos valdymo princi-pais. Be to, Estijos partneriai parengskranto zonos apraðà, vadovaudamiesiÞemës ûkio ir aplinkos mokslø institutoparengta vertingø pakranèiø kraðtovaiz-dþiø vertinimo metodika.

Lietuvoje krantø erozijos problemapastaraisiais metais kaip niekad aktuali.Kylantis jûros lygis kelia grësmæ ne tik pa-krantëje ásikûrusiems þmonëms, bet irgamtos vertybëms. Lietuvoje prie tokiø, beabejo, priskirtina visa Kurðiø nerija su uni-kaliu kraðtovaizdþiu ir nepaliestos gamtoskampeliais, þemyninëje pajûrio dalyje – Pa-jûrio regioninio parko teritorija.

Parenkant jûros kranto apsaugos prie-mones prioritetas yra teikiamas gamti-niams kraštovaizdþiams ir natûraliemskrantodaros procesams išsaugoti, todëldaþniausiai yra taikomos „minkðtosios“kranto apsaugos priemonës: apsauginio

Senojo karinio forto griuvësiai Liepojoje(Ðaltinis: rhiz.eu)

Sovietmeèiu Latvijos pakrantës buvogrieþtai kontroliuojamos ir bet kokia eko-nominë veikla buvo gerokai apribota.Ðiandien Latvijai priklausanèioje pietryti-nëje Baltijos jûros pakrantëje galima ap-

E. V

ISAK

AVIÈ

IAU

S n

uotr.


kopagûbrio tvirtinimas ðakø klojiniais, pa-plûdimiø maitinimas smëliu. Taèiau prak-tinis priemoniø ágyvendinimas sukeliadaug diskusijø tarp valdþios atstovø,mokslininkø ir visuomenës. Bûtent todël,ágyvendinant projektà Lietuvoje, bus ver-tinamas krantotvarkos priemoniø efekty-vumas, atliekama esamos teisinës bazësanalizë bei rengiamos rekomendacijosjà tobulinti.

Tikimasi, kad judëjimas Green Belttaps tikru tarptautinio bendradarbiavimogamtos apsaugos ir darnios plëtros sri-tyje simboliu ir paskatins konstruktyvødialogà tarp skirtingø interesø grupiø sie-kiant þmogui ir aplinkai palankios Balti-jos jûros regiono plëtros.

LITERATÛRAKatinas P., 2004. „Leidþiasi naujoji geleþinë

uþdanga“. Laikraðtis „XXI Amþius“, Nr. 97 (1300).Fremuth, W. 2000. Balkan Green Belt: An

Ecological Network of Protected Sites on theBalkan Peninsula as a Contribution to a Pan-Eu-ropean Network of Protected Sites. Internatio-nal Symposium Oteshevo 23–25.6.2000: Sustai-nable Development of Prespa Region, pp.388–393. Macedonian Ecological Society and Society“Prespa”, Resen.

Haapala, H., Riitta, H., Keinonen, E., Lind-holm, T. and Telkenranta, H. 2003. „Finnish-Rus-sian nature conservation cooperation“. FinnishMinistry of the Environment and Finnish

Environment Institute.Schneider-Jacoby, M. and Reeder, D. 1999.

European Lifeline Drava-Mura – Proposal for atransfrontier biosphere reserve. Text for the Eu-ronatur Map Drava-Mura 1:500 000, PIN MatraProgramme. Tiskara Znanje d.d., Zagreb.

Terry A., Ullrich K. and Riecken U. 2006. „TheGreen Belt of Europe: From Vision to Reality“.IUCN, Gland, Switzerland and Cambridge, UK.

http://europeangreenbelt.org

Pustomos koposKurðiø nerijos

nacionaliniameparke SINTETINË

SISTEMØ BIOLOGIJA –––––inþinerinë gyvybësDobilas KIRVELIS paradigma

Taip prieð ~500 metø kûrybinga asme-nybë Mikelandþelas Buonarotis iðreiðkë sa-vo Dievo sampratà menine forma, o moks-lininkas Peteris Corningas Dievo perduo-damà sielos sampratà papildë ðiandienosmokslo nuostata. Nûdienos mokslo þinio-mis remiantis Dieviðkasis sielos perdavimasAdomo kûnui gali bûti interpretuojamaskaip kompiuterio arba robotà valdanèiojokompiuterio operacinës sistemos, progra-mø (software) ákrovimas. Èia DNR supran-tama kaip materialus gyvybinis mechaniz-mas, perteikiantis sielà (informacijà, t.y. gy-vybinës sistemos technologiniø vyksmøvaldymo programà, uþraðytà 4 simboliø –nukleotidø kodavimo kalba).

Laik

as ik

i kito

kok

ybin

io v

irsm

o (m

etai

s)

Laikas prieð ávykstant kokybiniam virsmui (metais)

Organizuotø sistemø teorijos poþiû-riu genomas, genetinë programa, gautapaveldëjimo keliu, lemia tam tikros bio-loginës rûðies inþinerinæ konstrukcijà irdominuoja valdant šios biologinës maði-nos egzistencijà.

Bet šiltakraujams organizmams (gyvû-nams ir paukðèiams), ypaè þmogui, atsi-randa iš principo nauja smegenø þievësinformacinë technologija, sugebanti kauptiindividualios biomaðinos gyvenimo patir-tá – gyvenimo informacijà ir jà mokymo ke-liu perduoti palikuonims bei tos paèios rû-ðies individams. Atsiranda smegenø siela

10 pav. R. Kurzveilo technologinës raidos savitumo (technological singularity) koncepcija

Pabaiga. Pradþia2009 m. Nr.12

– psichë, – ágyvendinama neuroinforma-ciniais mechanizmais – neurotinklais. Taitam tikros specialios molekuliniø virsmøir/ar làsteliniø vyksmø informacinës tech-nologijos, vis atsirandanèios naujos infor-macinës technologijos gyvojo pasaulioevoliucijos procese, radikaliai keièianèiosgyvybës rûðis, jø adaptyvumà besikeièian-èiomis aplinkos sàlygomis.

Ðiuo poþiûriu paþvelgus plaèiau, pa-saulio raidos kontekste, ypatingo dëme-sio sulaukia R. Kurzveilo technologinioraidos savitumo (technological singulari-ty) koncepcija (10 pav.).

R. Kurzveilas atkreipia dëmesá, kad po

Didþiojo Sprogimo, kuris prieð 8–15 mili-jardø metø paleido Paukðèiø Tako ir mû-sø Þemës raidà, pradëjo formuotis vis su-dëtingesnës, kokybiðkai kitokios materia-liosios struktûros, kuriø atsiradimui bû-dingas tam tikras dësningumas: kiekvie-na vëliau atsirandanti nauja kokybë susi-formuoja vis greièiau. Pavyzdþiui, gyvy-bei atsirasti Þemëje po Didþiojo Sprogi-mo reikëjo milijardø metø, pirmiesiemshominidams atsirasti pakako apie deðim-ties milijonø metø, raðtui – tûkstanèiø me-tø, o kompiuteriams – deðimtmeèiø. Ðáreiðkiná informatikos teoretikas Vernoras


Vingejus pavadino technologinës raidos sa-vitumu (technological singularity). Progno-zuojant ateitá pagal R. Kurzveilo diagramà,naujø technologijø, pavyzdþiui, minimaliosdirbtinës làstelës ar dirbtiniø smegenø sin-tezei nebereikës ir deðimtmeèiø.

Todël ypatingo dëmesio susilaukia tech-niniø problemø sprendimø prognozës. Vie-nos aktualiausiøjø – tai energetikos, trans-porto, medicinos ir ypaè informaciniø nau-jø, efektyvesniø technologijø atsiradimas.Akivaizdu, kad mokslo ir technologiniø pro-blemø sprendimo ieðkotojø dëmesys kryps-ta gyvosios gamtos pusën. Juk gyvoji gam-ta per 3–4 milijardus metø Þemëje jau yraiðsprendusi daugybæ ðiø þmogui ðiandienaktualiø problemø. Bet mes, mûsø mokslopaþinimas kol kas nesupranta kaip, ir tuo la-biau neþino, kaip tuos jau ágyvendintus gy-vosios gamtos sprendimus pakartoti. Pavyz-dþiui, mes ið Saulës kiekvienà dienà gauna-me didþiulius kiekius vertingos energijos, opasiimame tik dalelytæ. Biofizikiniai matavi-mai rodo, kad Þemës augalai fotosintezëstechnologijomis paima tik ~ 0,02 proc. vi-sos á Þemæ atëjusios Saulës aukðèiausiosrûðies elektromagnetinës energijos. Daugiaukaip pusë visos energijos gráþta atgal á kos-minæ erdvæ. O ir tà 0,02 proc. augalø paimtàdalá dël þemo mûsø biotechnologijos moks-lo lygio iðmetame efektyviai nepanaudojæ ásàvartynus. Sugebame labai primityviai pa-sinaudoti tik per milijonus metø sukrautaSaulës energija – nafta, dujomis, akmens an-glimis, kuriø iðtekliai riboti ir jau baigia iðsek-ti. Nors turime akivaizdø neiðsenkamos ener-gijos rezervà – Saulæ. Belieka tik sukurti efek-tyvias technologijas, sumaþinti á kosmosàgráþtamos jos energijos kieká.

Gyvybiniø technologijø sisteminis su-pratimas (sintetinë sistemø biologija) garan-tuoja ne tik energetiniø, transporto bei kitøproblemø iðsprendimo galimybes, bet, su-pratus þmogaus organizmo technologiniusmechanizmus, ir jo sveikatingumà – nau-jus, efektyvesnius medicinos problemøsprendimus. Bet tam bûtina paþinti bioin-formacines technologijas.

R. Kurzveilas 2008 m. pateikë infor-maciniø technologijø raidos prognostinágrafikà, lygindamas jau esamø technolo-gijø informacines galimybes su gyvûnøir þmogaus nerviniø mechanizmø infor-maciniais gebëjimais (11 pav.).

Pagal R. Kurzveilo informaciniø techno-logijø raidos prognozæ, taikant Moorejotechnologinës raidos dësná, ðá ðimtmetá yrareali singuliarinio trûkio taðko galimybë. T.y. jau ðá ðimtmetá atsiras kokybiðkai naujainformacinë technologija, kuri greitaeigin-gumu ir informacijos talpiu pasieks ne tikvieno þmogaus, bet þmoniø grupës ar netvisø þmoniø smegenø informacijos gamy-bos – kûrybos galià ir jà virðys. Apie tai in-formatikas-teoretikas Vernoras Vinge sam-protavo jau 1982 metais. 1998 m. jispatikslino, kad per 30 metø bus sukurti to-kie kompiuteriai, kurie greitaeigingumu beiinformacijos talpiu pasieks þmogaus ir net

tø, tinkamø veiklai Þemës sàlygomis, geriau-sias pavyzdys – gyvieji organizmai. Tam rei-kalinga speciali – organizuotø sistemø teori-ja. Akivaizdþiai nepakankama bendroji siste-mø, pagrástø fizikocheminiais dësniais, teori-ja. Taip pat netenkina kai kurios signalø, in-formacijos bei valdymo sistemø teorijos. Josturi bûti sujungtos bendru vieningu sistemi-niu – organizuotø sistemø poþiûriu. Reikðmin-giausias mokslinis þingsnis tokios teorijos link– genotipo-fenotipo koncepcija.

Organizuotø sistemø – gyvybësesmës – genotipo-fenotipo teorija

Genotipo-fenotipo koncepcijà prieð 100metø teoriðkai iðsamprotavo ir paskelbë Vil-

11 pav. R. Kurzveilo informaciniø technologijø raidos prognozë pagal Moorejo technologi-nës raidos dësná ir singuliarinio trûkio taðko galimybë, informaciniø technologijø greitaei-gingumui ir informaciniam talpiui pasiekus þmoniø grupës ar net visø þmoniø smegenøinformacijos gamybos – kûrybos galià ar net jà virðijus. Raudoni rutuliukai rodo ðiuo metuesamø informaciniø technologijø – kompiuteriø informacinæ galià

Info

rmac

inis

gre

itis

[ope

r./S]

x 1

000

Laikas , metai

þmoniø kolektyvo informacijos gamybos –kûrybos galià, ir … Þmonijos epocha busbaigta… Jo mintá galima interpretuoti, kadpo tiek laiko bus sukurti robotai, turintys to-kius kompiuterius, kurie problemø spren-dimo paieðkø sferoje virðys þmogaus beiþmoniø kolektyvo kûrybines galias. Tie ro-botai (pavyzdþiui, susipaþinæ su Karlo Mark-so ,,Kapitalo” I tome iðdëstyta teorija), þmo-gø ávertinæ kaip paþangos slopintojà, iðnau-dotojà, revoliucijomis iðstums á egzistenci-jos ðalikelæ. Nes þmogus bus labiau linkæslinksmintis, ieðkoti malonumø, bet ne ga-minti informacijà, galvoti, t.y. nebenorës kur-ti, ieðkoti problemø sprendimø keliø. O to-kiø robotø malonumai bus kûrybinë veikla,informacijos gamyba – naujø efektyvesniøproblemø projektø-programø kûryba, pa-ieðka ir atranka ágyvendinti. R. Kurzveilastai mato ávyksiant iki 2100 metø (10 pav.).

Panašius makroevoliucinius pasauliosamprotavimus dar prieð Antràjá pasauliná karàyra iðdëstæs prancûzø antropologas, vienassinantropo atradëjø, filosofas Pierre Teilhar-das de Chardinas knygoje „Þmogaus feno-menas, 1995“. Jis teigë, kad ateis toks laikas,kai kiekvienas þmogus Þemëje dirbs tik min-timis (informacija). (Informacijos sàvoka tuometu dar nebuvo operuojama.) Mintimis kiek-vienas þmogus galës keistis su bet kuriuoþmogumi, esanèiu bet kurioje Þemës vietoje.Ir kai kiekvienas þmogus mintimis galës susi-siekti su visais þmonëmis Þemëje, Þmonijapasieks taðkà OMEGA, ir tada þmogus arbaturës nykti, arba sukurti Superþmogø. R.Kurzveilo nuomone, taškas OMEGA, kaipþmonijos technologinës raidos singuliarinistaðkas, bus pasiektas šiame šimtmetyje.

Šiandien kalbame ne apie superþmogø,bet apie superrobotus. Superprotingø robo-

12 pav. Vilhelmas Johannsenas (1854–1927),Danijos botanikas, genetikas, biometras,genotipo-fenotipo koncepcijos autorius


helmas Johannsenas, bet biologai geneti-kai jà priëmë tik po pusës amþiaus, kai bu-vo paskelbta DNR (deoksiribonukleorûgð-ties) struktûra, ypaè genetinis kodas. Norstokios sampratos idëjø jau pateikë Aristo-telis, aiðkindamas gyvybës esmæ ávedæs en-telechijos sàvokà ir ne preformizmu, bet epi-genetika grindæs embriogenezæ.

2009 m. paþymëtas moksliniu lygiu ko-regavusio, pagrindusio ir atkreipusio þmo-niø dëmesá á gyvybës evoliucijos idëjas au-toriaus – Èarlzo Darvino 200 metø jubiliejus.Bet uþmirðome kità, sintetinei sistemø bio-logijai aktualesnës idëjos atsiradimo ðimtme-èio jubiliejø. 1903 ir 1905 metais danø bota-nikas-genetikas, pupeliø genetikos tyrinëto-jas, biometras V. Johannsenas (12 pav.)mokslinëje publikacijoje danø kalba paskel-bë teorinæ genotipo-fenotipo koncepcijà, ku-rià, vertinant ðiandienos inþinerinës-techno-loginës gyvybës sampratos poþiûriu, reikë-tø ávertinti kaip sintetinës sistemø biologijospamatinæ koncepcijà. Apie genotipo-fenoti-po koncepcijà Europos mokslininkai suþi-

APLINKA

APLINKA

13 pav. Organizuotos, taip pat ir gyvosiossistemos bendroji funkcinës struktûrosschema

nojo tik tada, kai 1909 m. ji buvo paskelbtavokieèiø kalba Jenoje, o anglosaksai – JAV1911 metais. Ðis poþiûris teigë, kad orga-nizmø gyvybinæ veiklà lemia dviejø skirtin-gos funkcinës paskirties tipø – genotipo irfenotipo molekulës. Jis tai siejo su Dekartodualistine – sielos ir kûno dichotomine ana-logija. Johannsenas genotipà-fenotipà aið-kino kaip nefizinio projekto ir fizinës realiza-cijos skirtybiø vieningà veiklà gyvybëje, kaipgyvybës esminá egzistencijos pagrindà.Ðiandien organizuotø sistemø teorija tai aið-kina uþdaros ciklinës funkcinës struktûroskodavimo-dekodavimo procedûrø veikla, ku-ri schemiðkai pateikta 13 pav.

Tai aukðtesnio rango pagal funkcinesgalimybes kibernetinës sistemos samprata.Tokias funkcinio organizuotumo didëjimo sa-vybes gali ágyti visà laikà besikeièianti – dina-minë vyksmø sistema, sudaryta ið dviejø ne-atsiejamø, bet visiðkai skirtingø posistemiø:valdanèiosios, kuri vykdo informaciniusvyksmus, ir valdomosios, kuri vykdo mate-rialiuosius – medþiagø ir energijos technolo-ginius, gamybos vyksmus. Ðitoks junginys va-

dintinas organizuota sistema. Valdþià ir val-domuosius – organizuotus vyksmus geriau-siai paaiškina uþdarojo ciklinio kodavimo irdekodavimo paradigma (13 pav.).

Organizuotai sistemai bûtina turëti me-dþiagø ir energijos virsmø (pavyzdþiui, gy-vybës kûno vyksmø biotechnologijø) valdy-mo programà, tam tikros gyvybës rûðies gy-venimo ir gamybos projektà (genomà), for-malia kodavimo procedûra atspindëtà at-minties struktûroje (deoksiribonukleorûgðty-je – DNR). Tai yra paèios sistemos ir josgaminimo technologinës programos forma-lus atspindys (modelis, programa), pagal ku-rá ámanoma visavertë gráþtamoji dekodavi-

14 pav. Dichotominis dualizmas, rodantisgyvøjø sistemø kibernetinæ funkcinæorganizacijà

Didysis Sprogimasprieš 8-15 109 m

Elementariosiosdalelës

AtomaiOrganiniaipolimerai

GYVYBËGYVOJI SISTEMA

R A I D A

Prieš ~1.5 106 m.HOMO

Prieš ~2 *109 metøatsirado gyvûnai,valdomi hormonø

Prieš ~0,5*109 metøatsirado gyvûnai, valdomi irnerviniø tinklø informacija

Prieš ~200 *106 metøatsirado gyvûnai, valdomismegenimis

UGNIES-AKMENS,

BRONZOS,GELEÞIES,

INDUSTRINË,INFORMACIJOS,

ÞINIØar?

KÛRYBINËVISUOMENË

Prieš ~3,8 *109

metøatsirado

KODAVIMO-DEKODAVIMO

TECHNOLOGINËSISTEMA,

kurioje valdymàvykdë genetinëINFORMACIJA,

ir prasidëjoINFORMACIJOS

GAMYBA, t.y.KÛRYBA, lëmusi

technoraidà -EVOLIUCIJÀ

mo, arba biotechnologiniø vyksmø (per-dirbimo, auginimo, dauginimosi) valdymasinformacija, materialiøjø virsmø funkciðkaitikslinga vykdymo procedûra. Organizuotojesistemoje pasireiðkia glaudþiai susijusios sis-teminës vertybës – informacija, valdymas,kodavimas, dekodavimas, organizuotumasir biotechnologiniai vyksmai. Informaciniokodavimo ir dekodavimo uþdarumas lemiakodø funkcinæ prasmæ – semantikà ir tamtikrà biosistemos rûðá. O medþiagø bei ener-

gijos ir informacijos srautø apykaitos atvi-rumas aplinkai sudarë sàlygas tokioms ele-mentinëms struktûroms egzistuoti, augti,daugintis ir sudëtingëti.

Tokiu uþdarojo ciklinio kodavimo ir de-kodavimo principu susiformavusi dinami-në struktûra gali paaiðkinti ne tik biologinæevoliucijà, bet ir hierarchiná sudëtingëjimà,kas leido atsirasti humanitarinëms, socia-linëms ir techninëms organizuotos veiklossistemoms.

Konkreèiau, uþdarasis ciklinis kodavi-mas-dekodavimas, pasireiðkæs kaip dualusmaterialiøjø (medþiagø ir energijos) bei ne-materialiøjø (informaciniø, virtualiøjø, dva-siniø) vyksmø darinys, organizuotose sis-temose, gyvajame pasaulyje matomas kaipgenotipas-fenotipas, kûnas ir siela, smege-nys ir sàmonë, þmogus ir kalba bei raðtas,organizacija ir administravimas, valdymasir valstybë, noosfera ir biosfera, programa(software) ir aparatûra (hardware) (14 pav.).

Kibernetikos poþiûriu visa tai apibendri-nus informatikos teorija, organizuotose sis-temose visur bus bûtinas dualizmas: mate-rialieji medþiagø, energijos virsmai bei sig-nalai ir nematerialioji informacija, kuri valdotechninius vyksmus – technologijas. Èia sig-nalais vadinami tie materialieji vyksmai, ku-rie vykdo nematerialias informacines proce-

dûras. Visos taip organizuotos sistemos per-smelktos inþineriniø technologijø. Inþinerinistechnologinis poþiûris leidþia á humanitarinápasaulá paþvelgti kaip á tam tikras informaci-nes procedûras, áþvelgti kelià joms virsti tiks-liaisiais mokslais. Nes kalbos, literatûrinë veik-la ir kitos humanitariniø mokslø sritys visos irvisur yra persmelktos kodavimo-dekodavimoprocedûrø, lygiai kaip gyvybë genotipu-feno-tipu. Visa tai susiformavo gyvojo pasaulio rai-doje, kurià vaizdþiai parodo 15 pav.

15 pav. Pasaulio raidos schema. Gyvybës atsiradimas – tai uþdarojo ciklinio kodavimo irdekodavimo struktûros susiformavimas, prieð 3–4 milijardus metø pradëjæs biologinæevoliucijà (genetiná stochastiná informacijos gamybos bûdà – naujø rûðiø technologiniøprojektø gamybà ir kûrybà), davæs psichologijà ir màstymà (antràjà informacijos gamybostechnologinæ priemonæ – kûrybiðkumà – individø konstruktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jaumatomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ visuomenæ ir NOOSFERÀ


Prieð 3–4 milijardus metø atsiradusi gy-vybë, kaip uþdarojo ciklinio kodavimo-de-kodavimo technologinë sistema, pradëjobiologinæ evoliucijà (genetiná stochastiná in-formacijos gamybos bûdà – naujø rûðiøtechnologiniø projektø gamybà ir kûrybà),suformavo nervines struktûras su neocor-tex‘u, o tai lëmë psichologijà ir màstymà(antràjà informacijos gamybos technologi-næ priemonæ – kûrybiðkumà – individø kon-struktyviàjà fantazijà), o dar vëliau (jau ma-tomà ðiandien) – socialinæ kûrybinæ klasæ(pagal R.Floridà) ir NOOSFERÀ (pagalP.T.de Chardinà). Visa tai lëmë socialinætechnologinæ raidà – ugnies ir akmens,

bronzos, geleþies amþius, industrinæ, infor-macijos þiniø visuomenes ir, lauktina, jauatveda á sintetinæ kûrybos visuomenæ sukûrybingais robotais.

Sintetinës sistemø biologijossituacija pas mus dabar ir praeityje

Ðiandien þengiamas tik pirmas sinte-tinës sistemø biologijos þingsniukas. Taiakivaizdþiai rodo kasmet pasirodanèiømoksliniø publikacijø skaièius (16 pav.).

2000-aisiais SSB tematika buvo pa-skelbta tik 6 publikacijos, 2001-aisiais nëvienos, o nuo 2007-øjø jø pradëjo daugë-ti geometrine progresija. Akivaizdus atsi-randanèiø naujø technologijø – bionano-technologijø, galinèiø ágyvendinti SSB idë-jas, priemoniø rodiklis. Prieð kelis deðimt-meèius pradëjusios formuotis bionikos,biomimezës, neurokompiuteriø koncep-cijos uþgeso dël inþineriniø-technologiniøpriemoniø nebuvimo. Ðiandien, atrodo,pasaulinë situacija kinta. Deja, LietuvojeSB ir tuo labiau SSB dar negirdëti. Norsbionikos bandymai, matanèiø neurokom-piuteriø kûryba, buvo pradëti jau seniai,kai Lietuvoje tik pradëjo formuotis elektro-niniø skaièiavimo maðinø gamyba.

Prieš 40 metø, 1969 m., Vilniaus uni-versiteto Biochemijos ir biofizikos kated-roje atsirado biofizikos-neurokibernetikoslaboratorija, kuri bioinþinerine sisteminëssintezës nuostata tyrinëjo gyvûnø ir þmo-gaus regos sistemas (posistemius), „perakis á smegenis“ metodiniu poþiûriu aið-kinosi smegenø þievës (neocortex) neu-

rotinklø funkcinæ organizacijà, turëdamatikslà kurti ateities neurokompiuterius,kûrë neurokibernetines akis-ranka siste-mø veiklos teorijas bei technines regëji-mo sistemas robotams. Jas pritaikë Pa-nevëþio „Ekrano“ robotams tobulinti, po-vandeniniams robotams, net „mënulei-giui“. Visa tai buvo vadinama bionikos ty-rimais, bet ne sintetine sistemø biologija.Bet ar pavadinimai svarbiausia?

1962 m. Vilniaus universiteto rekto-riaus prof. Jono Kubiliaus iniciatyva ákur-tas Biochemijos ir biofizikos katedra,kurioje buvo biofizikos skyrius. Biofizikødëstytojø dauguma buvo inþinieriai – kom-

ëjæs. Atëjus nepriklausomybei, græþian-tis á Vakarø mokslines nuostatas, siste-minio màstymo biofizikø rengimas buvoatmestas, já uþgoþë molekulinës biologi-jos audringa raida. Bet ar neatëjo laikasatnaujinti aukðtesnio lygio – làsteliø beiorganø sisteminës-inþinerinës sintezësmokymus bei sisteminës sintezës poþiû-rio tyrimus? Juk gyvieji organizmai – nuo-stabios bioinþinerinës sistemos, per evo-liucijà geriausiai prisitaikiusios egzistuo-ti Þemës sàlygomis. Tik toks poþiûris ga-rantuoja naujø technologijø, kurios iðve-da ið kriziø, gimimà.

Biofizikos-neurokibernetikos laborato-rija egzistavo iki nepriklausomybës, iki1990 metø, kol buvo gaunami SSRS kari-niai uþsakymai. O auklëtiniai dabar dirbaiðsibarstæ po visà pasaulá.

Apibendrinant XXI a. pradþios gyvybësmokslø evoliucijà, galima dràsiai teigti,kad:

gyvybë yra inþinerinë technologijøsistema, todël

biologija virsta inþineriniu-technolo-giniu mokslu, kur

biochemija tampa moksliniu mole-kuliniø bionanotechnologijø pamatu, o

biofizika (plaèiàja, giliàja prasme) –gyvybës mokslø biosistemø teoriniu pa-grindu.

Kol kas visa tai vadinama sintetine sis-temø biologija, o jos dëmesio centras –tik gyvoji làstelë.

16 pav. Sintetinës sistemøbiologijos (SSB) klausimaispaskelbtø moksliniø publikacijøkiekio dinamika XXI a.(pagal E. M. Purnick,R. Weis, 2009)

Lietuvaatominiø el

Seminaro idëja ir probleminës moks-linës temos buvo paskelbtos 2009 m. pa-vasará ir iðplatintos potencialiems prane-ðëjams, institutams, universitetams, NVOir kt. Pirmiausia orientuotasi á Baltijos re-giono ðaliø mokslininkus, taèiau buvokvieèiami ir nutolusiø regionø atstovai.Praneðimus skaitë praneðëjai ið JAV, Ru-sijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Bel-gijos, Nyderlandø Karalystës, Danijos, Es-tijos, Latvijos ir Lietuvos. Taip pat á semi-narà buvo pakviesti uþsienio ðaliø amba-sadoriai Lietuvoje, LR ministerijø ir LR Sei-mo bei komitetø atstovai, NATO mokslastaikai ir saugumui komiteto atstovai, spe-cialistai, mokslo ir studijø institucijø ben-druomenë, besidominti aktualiais energe-tinio saugumo klausimais.

Visame pasaulyje energijos poreikissparèiai auga. Prognozuojama, jog elek-tros energijos poreikis padvigubës atei-nanèiame amþiaus ketvirtyje (1 pav.), irnet treèdalis pasaulio populiacijos pradësstigti elektros energijos. Tad, kaip minëjoLietuvos mokslø akademijos prezidentasValdemaras Razumas pradëdamas semi-narà, energetinio saugumo problemosyra visapusiðkos ir, norint garantuoti ener-getiná saugumà ir energijos tiekimo sta-bilumà, bûtina aktyviai bendradarbiauti.Ðalies energetiniam saugumui ávertintinaudojami tokie svarbûs rodikliai kaip tu-rimi energijos iðtekliai, importo galimybës,ðalies rizikos reitingas, rinkos likvidumas,tiekëjø politinë rizika ir t.t. Tai susijæ su vi-so regiono politiniu stabilumu, kas ypaèsvarbu Lietuvai, kurios energetikos balan-sas kis uþdarius Ignalinos atominæ elek-trinæ (2 pav.).

Iðklausius Lenkijos, Estijos, Baltarusi-jos ir Rusijos atstovø praneðimus, taip patpaaiðkëjo, jog naujø atominiø elektriniøstatyba planuojama ir ðiose keturiose kai-myninëse ðalyse (3 pav.). Jas pastaèius,Lietuva atsidurtø atominiø elektriniø þie-do viduryje. Profesorius Warneris Northas

Vytautas OSTAÐEVIÈIUSNATO regioninio seminaro ,,Energetinis

saugumas” org. komiteto pirmininkas,Lietuvos mokslø akademijos Technikos

mokslø skyriaus pirmininkas

piuteriø projektuotojai, susi-domëjæ gyvûnø nervø siste-ma (posistemiu), kaip nuosta-biai veikianèiu, bet visiðkai ne-suprantamu gamtos inþineri-niu neurokompiuteriniu kûri-niu. Studentai biofizikai jautada buvo mokomi konstruk-tyviu inþineriniu poþiûriu aið-kintis, tyrinëti þmogaus ir gy-vûnø funkcinæ organizacijà.Praktiðkai jaunuoliai buvo mo-komi sisteminës biologijos,ruoðiami làsteliø, làsteliø sis-temø ir organø sintetinei bio-logijai. Atskiros làstelës, kaipsintetinës sistemos biologinioobjekto, laikas dar nebuvo at-


Praëjusiø metø pabaigoje Vilniuje, Lietuvos mokslø akademijoje, ávyko NATO regioninis seminaras„Energetinis saugumas“ . Ðio tarptautinio seminaro tikslas buvo paskatinti NATO nares bei ðalispartneres diskutuoti apie aktualius energetinio saugumo klausimus Europoje, akcentuojant Baltijosregionà, atkreipti jø dëmesá á ávairias rizikos rûðis bei sudaryti galimybes keistis informacija, patirti-mi, studijomis bei idëjomis. Seminaru siekta skatinti tarptautines diskusijas bei tarptautiná bendra-darbiavimà sprendþiant energetinio saugumo problemas regione.

ektriniø þiede1 pav. Pasaulio ðaliøenergijos poreikis

2 pav. Elektros energijos generavimo prognozës Lietuvoje

4 pav. Þemë ið kosmoso naktá

3 pav. Baltijos ðaliø energetikos tinklasir planuojamos atominës elektrinës


ið JAV savo praneðime itin skeptiðkai ver-tino penkiø elektriniø statybà Baltijos ða-liø regione. Jo manymu, paprasèiausiainepakaks águdusiø specialistø ir lëðøðioms elektrinëms pastatyti. Kita, jo ma-nymu, svarbi problema bus pagamintosenergijos realizavimas. Klausimø, susiju-siø su energijos realizavimu, taip pat su-laukë ir Baltarusijos bei Rusijos atstovai.Abu praneðëjai tvirtino, jog elektros ener-gijà mielai parduotø Lietuvai. Profesoriusið Baltarusijos Alexanderis Mikhalevichiustaip pat uþsiminë, jog atominëje elektri-nëje netoli Gardino galëtø dirbti specia-

listai ið uþdarytos Ignalinos atominës elek-trinës. Tokia neaiðki situacija gali turëti nei-giamos átakos Lietuvos ir Lenkijos sutari-mui statyti bendrà elektrinæ.

Dauguma praneðëjø minëjo, jog ða-liai bûtina kurti strategijà energetinio sau-gumo klausimais. Svarbu suvokti, kokieveiksniai lemia energetiná saugumà, kaipjuos ávertinti, kad po Ignalinos atominëselektrinës uþdarymo arba kitø energetinásaugumà maþinanèiø veiksmø ávairiosevalstybëse bûtø iðvengta galimø sociali-niø problemø. Taip pat labai svarbu þino-ti, kaip diversifikuoti galimus ðaltinius kri-tinëmis sàlygomis, ávertinti alternatyviosenergijos ðaltinius. Saulës, vëjo, geoter-minës ðilumos ðaltiniø Lietuvoje vis dau-gëja. Tiesa, lëèiau, negu norëtøsi, kadan-gi þmonës juos kuria savo lëðomis, ne-gaudami subsidijø.

Elektros energijos poreiká pasaulyjepuikiai iliustruoja ið kosmoso daryta nuo-trauka (4 pav.), kurioje matome daugiau-siai naudojanèius elektros energijà, labiau-siai apðviestus JAV, ES, Azijos regionus.

Mili

jard

ai to

nø n

afto

s ek

viva

lent

ø


Ði diena yra ypaè iðskirtinë ir iðkili ma-no biografijoje. Neþinau, ar esu vertas to-kio pagerbimo. Taèiau, bûdamas filosofið-kos natûros þmogus, turiu pripaþinti, kadði gyvenimo akimirka yra labai svarbi.

Mano nuopelnai sportinës kovos ir lai-mëjimø arenoje yra daugiau negu kuklûs.Ir tarp Olimpinës akademijos nariø irgi at-rodau kukliai. Taèiau man visuomet rûpë-jo ir rûpës sportas kaip sudëtinë kultûrosdalis, universitetinio, akademinio sportoplëtotë, olimpiniø idëjø ir praktikos raida.Kaip Vilniaus pedagoginio universiteto rek-torius að dþiaugiuosi, jog mûsø Sporto irsveikatos fakultetas yra stiprus ir átakingas.

Prieð metus pasirodë profesoriausPovilo Karoblio knyga, skirta universite-to absolventø sportiniams laimëjimamsaptarti, treneriø, mokslininkø nuveiktiemsdarbams ávertinti. Tai tikra enciklopedi-ja. Vienuolika olimpiniø èempionø, de-ðimtys pasaulio ir Europos ávairiø spor-to ðakø nugalëtojø. Pats Samaranèas ke-tino atvykti á Lietuvà ir apsilankyti mûsøuniversitete kaip iðkilioje sporto specia-listø kalvëje. Drauge su Lietuvos kûnokultûros akademija mes esame savotið-ki ðviesuoliai ir sporto mokslo galimybiøpuoselëtojai, generatoriai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas joekscelencija Valdas Adamkus, puikussportininkas ir sporto organizatorius, yrapasakæs ásidëmëtinus þodþius: sportas

2009 m. gruodþio mën. ávyko Lietuvos olimpinës akademijos (LOA) suvaþiavimas,skirtas LOA dvideðimtmeèio bei þurnalo ,,Sporto mokslas” penkiolikmeèio sukaktims

paminëti. Suvaþiavime ðios akademijos akademiku inauguruotas Vilniaus pedagogi-nio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis. Pateikiame naujojo

LOA akademiko Algirdo Gaiþuèio ta proga pasakytà kalbà.

ávairiose gyvenimo srityse stokojame ge-rø projektø, kai daþnai susijaukia mûsøprotas ir mintys, kai didþiulë valdininkijosir biurokratijos armija nustelbia sveiko pro-to sprendimus ir lûkesèius, kai socializ-mo reliktai ir liberalizmo abstrakcijos su-daro netikëtus derinius valstybinëse ins-titucijose ir reformose. Sporto vadovamsir specialistams irgi nelengvi metai. O juksportinë veikla ir kûryba yra labai svar-bus, pirmiausia tautos sveikatos ir netgijos iðlikimo garantas.

Kaip þinome, yra formalus ir neforma-lus vaikø, jaunimo, suaugusiø þmoniø ug-dymas. Ir abi ðios sferos lygiai reikðmin-gos. Anksèiau mes turëjome nemaþai ge-rø sporto mokyklø. Jose treniravosi, sie-kë didesniø ar maþesniø aukðtumø vai-kai ir jaunimas ið ávairiø ðeimø. Turtingø irkukliau gyvenanèiø ar deklasuotø, socia-

veiklà, skiepija bendruomeniðkumo jaus-mà. Net ir klestinèiose Europos ðalyse vosne 6–7 procentai gyventojø egzistuojatarp kalëjimo ir ðeimos, nejunta kultûrosátakos, yra valdomi brutalaus elgesio, abe-jingi ðviesos pasauliui. Vaikai, patekæ ásporto mokyklas, susilaukia gerø trene-riø ir auklëtojø paramos ir pagalbos. Spor-to klubai neatlieka tø funkcijø, jø paslau-gos yra brangios, prieinamos tik nedau-geliui pasiturinèiø ðeimø.

Didelë atskirtis tarp skirtingø sociali-niø sluoksniø Lietuvoje tik sustiprina psi-chologinæ átampà, padeda nusikalstamu-mui, vertybiø sureliatyvinimui ir netgi ver-tybiø hierarchijos nebuvimui þmonëse.Tokios situacijos apsunkina ateities kûri-mà, paþeidþia pilietines þmoniø teises irskatina nepagarbà valstybei.

Taigi, vykdydami sporto sistemos per-

Dvasios ir kûno harmonijai, dvienybeisuteikia jaunam þmogui sparnus ir duo-

da galimybæ patirti pergaliø dþiaugsmà.Kai ðiandien kalbame apie mûsø ða-

lies ávaizdá, kitø tautø poþiûrá á mus, tai spor-tinë veikla ir jos laimëjimai tà ávaizdá labaisustiprina, daro patrauklø ir gyvybingà.

Gyvename ne geriausiais laikais, kai

liai remtinø. Tokios mokyklos yra labaisvarbios, nes jos maþina visuomenëje so-cialinæ atskirtá, praturtina moksleiviø lais-valaiká, átraukia vaikus ir jaunimà á bendrà

Prezidentas Valdas Adamkus sveikina LOAakademikà Algirdà Gaiþutá

Ið kairës: akad. Povilas Karoblis, akad. Algirdas Gaiþutis ir Lietuvos tautinio olimpiniokomiteto prezidentas Artûras Poviliûnas


tvarkà, privalome apsaugoti neformaløugdymà, visas jo apimtis ir funkcijas.Sporto mokyklø stambinimas gali tik pa-didinti administracijos, biurokratijos ko-hortà ir nepasitarnauti veiklos turiniui.Bet kokios krizës prasideda nuo màsty-mo procedûrø ir jomis baigiasi. Tomsmokykloms reikia suteikti daugiau teisi-niø ir kitokiø galiø, tëvø ir socialiniø part-neriø pagalbos, valstybës paramos.

Ðiø metø studentø priëmimas á uni-versitetus sukëlë nemaþai niûriø minèiø.Eksperimentas su vadinamaisiais „krep-ðeliais“ pastatë kai kuriuos universitetusá netolygià padëtá. Ypaè tuos, kurie ren-gia meno ir sporto specialistus. Niekasneneigia naujoviø reikmës. Taèiau yradalykø, kuriuos bûtina saugoti ir ginti de-mokratinëje visuomenëje. Tai pirmiausianeraðyta jauno þmogaus teisë ðviestis irtobulëti ir realizuoti savo nepakartojamusgyvenimo planus.

„Krepšeliø“ situacija paliko daug jau-nø, talentingø vaikinø ir merginø be tiesio-ginës valstybës paramos. Jie iðvyko stu-dijuoti á kitø ðaliø universitetus. Demokra-tinëje visuomenëje niekas neturi teisës rû-ðiuoti jaunimo, vieniems suteikti valstybësparamà, o kitus palikti nepastebëtus ir nu-vertintus. Universitetams, kurie rengia bû-simuosius advokatus, teisininkus, ekono-mistus, verslininkus, vadybininkus, leng-viau gyventi negu tiems, kas susijæ su ðvie-timu, mokykla, auklëjimu.

Tad reikia suvienyti mûsø pastangas,kad stojamøjø egzaminø balø sistema bû-tø pakoreguota. Menininkai turi daugiauinformacijos kanalø ir jø balsas greièiaubûna ir bus iðgirstas. Bet ir mums, spor-to bendruomenei, ir ypaè tiems, kurie dir-ba universitetuose, bûtina neuþleisti sa-vo pozicijø. Pasigirsta balsø, kad sportospecialistams gali pakakti ir koleginio ið-silavinimo.

Tokios mintys gali tik sujaukti sportospecialistø rengimo geràsias tradicijasir galimybes.

Mums, lietuviams, visais laikais bu-vo gyvybiðkai svarbi olimpinë nuostata– sportinë veikla kaip niekas kitas pade-da þmogaus kûno ir dvasios harmoni-jai, nuostabiai jø dermei ir vienybei. Bejos gyvenimas nublanksta, darosi mo-notoniðkas, pilkas.

Praëjo jau dvideðimt metø nuo tolaiko, kai disidento Povilo Peèeliûno pa-ragintas Lietuvos Persitvarkymo Sàjû-dis (LPS) 1989 m. rugsëjo pradþioje ákû-rë Maþosios Lietuvos genocido ir kul-tûros palikimo klausimø komisijà. 1989m. gruodþio 18 d. šios komisijos vado-vai kraštotyrininkas Vytautas Ðilas ir Ma-þosios Lietuvos tyrëjas istorikas dr. Al-girdas Matulevièius buvo pakviesti áLSSR AT prezidiumo posëdá. Jo nariaibalsø dauguma pritarë (aèiû jiems) Ma-þosios Lietuvos reikalø tarybos (MLRT)prie LSSR AT steigimui. Sàjûdþio ko-misija nustojo gyvavusi.

Pagal MLRT ástatus jai buvo iðkeltiðie tikslai: kelti ir siûlyti aktualiø Maþo-sios Lietuvos praeities ir dabarties klau-simø sprendimus, skatinti saugoti bal-tø paveldà; áamþinti lietuviø raðtijos, kul-tûros, istorijos ir visuomenës veikëjø at-minimà Maþojoje Lietuvoje; MaþosiosLietuvos tematika publikuoti straipsniusir kitokià medþiagà; prisidëti tenkinantdabartiniø Karaliauèiaus kraðto (Kali-ningrado srities) lietuviø tautinius, kul-tûrinius, ðvietimo bei dvasinius porei-kius. Buvo tikimasi, kad MLRT vadovy-bë sulauks didelio visø Lietuvos valdþiøsupratimo, taip pat ir aktyvaus paèiøMLRT nariø dalyvavimo ðioje veikloje.

1993-06-23, tarpininkaujant LR SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pir-mininkui prof. Bronislovui Genzeliui ir Sei-mo pirmininkui prof. Aloyzui Sakalui (jø1993-06-22 teikimu Nr. 106-1036), LR tei-singumo ministerija áregistravo MLRT

Maþoji Lietuva – daug lietuviø tautai davusi mûsøetninë þemë. Pagrindinë jos dalis – Karaliauèiauskraðtas – atiteko Rusijai. Tai nereiðkë, kad kraðtassu visu paveldu turëjo nueiti á uþmarðtá.

Maþosios

VytautasÐILAS

ermei ir Lietuvos reikaløtarybai – 20 metø

Tilþës Aktas. 1936 m.

kiø asmenø Kolegija, kuri yra tokia: Vy-tautas Ðilas (pirmininkas), dr. AlgimantasLiekis (pirmininko pavaduotojas), BirutëKurgonienë (atsakingoji sekretorë), dr. Al-girdas Matulevièius ir Jonas Èesnavièius.

Maþosios Lietuvos reikalø tarybojebuvo atstovaujama ðioms tautinëms or-ganizacijoms: Vydûno draugijai (ákurta1988 m.; pirm. dr. V.Bagdonavièius), Ro-muvos bendrijai (ákurta 1969 m., nuo1990 m. – Lietuvos Romuvø sàjunga;pirm. J.Trinkûnas), Prûsos klubui (ákur-tas 1988, nuo 1990 m. – Prûsos brolija;

kaip juridinio asmens statusà turinèià vi-suomeninæ nevyriausybinæ organizacijà.Tuo metu Tarybai vadovavo ðios sudë-ties Kolegija: Vytautas Ðilas (pirmininkas),dr. Algirdas Matulevièius (pirmininko pa-vaduotojas), Danutë Bakanienë (atsakin-goji sekretorë), dr. Vacys Bagdonavièius,dr. Napalys Kitkauskas, dr. Petronëlë Þos-tautaitë, Irena Seliukaitë, Jonas Trinkû-nas. Nuo 2007 m. pabaigos MaþosiosLietuvos reikalø tarybai vadovauja pen-


pirm. dr. V.Ðimënas), Kristijono Donelaièiodraugijai (ákurta 1992 m.; pirm. dr. Napa-lys Kitkauskas), Martyno Maþvydo kny-gos bièiuliø klubui (ákurtas 1969 m.;pirm. dr. D.Kaunas), Lietuviø tautininkø sà-jungai (ákurta 1924 m., atkurta – 1989 m.;atstovas R.Matulis), Lietuviø jaunimo ben-drijai Lituanica (ákurta 1988 m.; pirm. A. An-tanaitis). Iki 1992 m. savo atstovus Tary-boje turëjo ir Karaliauèiaus kraðto (Kali-ningrado srities) lietuviø bendruomenë.

Nuo pat veiklos pradþios MLRT nuo-lat susidurdavo su patalpø – savo bûsti-nës problema. Ið pradþiø MLRT posëdþiaivykdavo Sàjûdþio bûstinëje (Gedimino pr.1), vëliau Vilniaus mokytojø namuose (Vil-niaus g. 29), Medþiotojø ûkio valdyboje(Stikliø g. 6): èia tuomet dirbo vienas ta-rybos nariø K. Milkeraitis. Tarpininkau-jant V. Gocentui, keletà kartø buvo posë-dþiauta Vilniaus evangelikø liuteronø mal-dos namuose (Vokieèiø g. 20). Daþniau-siai bûdavo renkamasi Kultûros ir ðvieti-mo ministerijoje (Basanavièiaus g. 5). Pa-galiau 1993 m. pabaigoje Urbanistikos irstatybos ministerija pasiûlë Vyriausybeiskirti Tarybai bûstinæ Vilniuje, A. Jakðtog. Nr. 9 . Prireikë net audiencijos pas LRPrezidentà Algirdà Brazauskà, kad patal-pa bûstinei bûtø realiai paskirta.

Beveik kiekvienus naujus metus Ta-ryba pradëdavo turëdama skolø, neið-galëdama sumokëti uþ kambario nuo-mà, telefono ryðá, vienintelio samdomodarbuotojo – reikalø vedëjos atlyginimo.Taryba gyvavo ið nereguliarios, sunkiaigaunamos paramos ið LR biudþeto tiks-liniø programø. Retsykiais MLRT veiklàparemdavo mûsø tautieèiai iðeivijoje.Dþiugu, kad dabar jau tradiciðkai sulau-kiame, kad ir nedidelës, taèiau labaireikðmingos visuomenës paramos per-vedant 2 proc. pajamø mokesèio (kas-met tai sudaro beveik 1,7 tûkst. Lt).

Nepaisant nepakankamos Vyriausy-bës ir visuomenës paramos, MLRT pagaliðgales dirbo. Antai 1991, 1993, 2001 ir2007 metais teikëme Kultûros ir Ðvietimoir mokslo ministerijoms pirmaeiliø Maþo-sios Lietuvos kultûrinio palikimo ir Kara-liauèiaus kraðto lietuviø globos klausimøsprendimo sàraðus. 2008 m. Kultûros mi-nisterijos uþsakymu A.Matulevièius ir V.Ði-las parengë Lietuvai reikðmingø nekilno-jamojo kultûros paveldo objektø, esanèiøKaraliauèiaus kraðte, studijà. Kol kas mi-nisterijø veiklos rezultatai menki: 1993 m.Narkyèiuose (nuo 1946 m. Meþdureèje,netoli Ásruties) buvo pastatytas kenotafasDidþiojo prûsø sukilimo (1260–1274) þy-miausiam karvedþiui Herkui Mantui atminti.Taèiau jau po metø Kaliningrado srities val-dþios nurodymu jis buvo nugriautas ir ikiðiol neatstatytas. Karaliauèiaus kraðto lie-tuviai, nepaisant jø praðymø ir mûsø ragi-

monografijos Ëtnièeskije teritorii á etnièes-kije granicy (Etninës teritorijos ir etninëssienos) antroji dalis apie baltiðkà Karaliau-èiaus kraðto praeitá – Ëtnièeskoje proðlojeJugo-vostoènoj Pribaltiki (Pietryèiø Pabal-tijo etninë praeitis). Seimui ir Vyriausybeibuvo áteikta 700 ðios knygos egzemplio-riø. Kitos kadencijos seimûnams ir valsty-bininkams buvo padovanota 500 egz.1996 m. Tarybos iðleisto praneðimø ið 1991m. Vilniuje ávykusios tarptautinës konferen-cijos Neiðspræstos Karaliauèiaus kraðtoproblemos rinkinio Potsdamas ir Karaliau-èiaus kraðtas. 1998 m. Taryba iðleido iliust-ruotà ávairiø srièiø Lietuvos mokslininkøstraipsniø apie Karaliauèiaus kraðto ðvie-suolius rinkiná Nuo Maþvydo iki Vydûno lie-tuviø, o 1999 m. – rusø kalba. 2001 m.MLRT visuomenei informuoti atidarë inter-neto svetainæ www.mlrt.lt, leidþiamà pen-kiomis kalbomis.

1997 m. Taryba inicijavo Kreipimàsi áValstybinæ lietuviø kalbos komisijà prie LRSeimo dël tradiciniø Karaliauèiaus krað-to vietovardþiø vartojimo Lietuvos Res-publikoje. Lietuvos Respublikos Seimas1998 m. priëmë ástatymà, ápareigojantá ko-misijà nustatyti etniniø þemiø tradiciniøvietovardþiø sàraðà ir ágyvendinimo tvar-kà. Deja, 1999 m. Komisija priëmë pusinásprendimà, rekomenduodama lietuviðkusir prûsiðkus Karaliauèiaus kraðto vardusvartoti tik informacinëje (tuo pasinaudojoTransporto ministerija), mokyklinëje irmokslo literatûroje. Komisija, deja, nepa-sirûpino savo sprendimo kontrolës me-chanizmu – jis prastai veikia.

2001 m. MLRT Vilniuje surengë tarp-tautinæ konferencijà Neiðspræstos Kara-liauèiaus krašto problemos, kurioje da-lyvavo praneðëjai ne tik ið Lietuvos, bet irið Vokietijos, Karaliauèiaus (Kaliningrado)srities, Latvijos ir Estijos. Vienas ið konfe-rencijos nutarimo punktø ragino LietuvosRespublikos politikus nedelsiant imtis þy-giø, kad artimiausiais metais bûtø suðauk-

MLRT kolegija1990 m.

Ið deðinës: stovidr. A.Matulevièius,

dr. V.Bagdonavi-èius, dr. N.Kit-

kauskas, V.Ðilas,V.Gocentas,

dr. D.Kaunas.Sëdi:

dr. P.Þostautaitë,D.Bakanienë

Z.Putilovo nuotr.

nimø, iki ðiol neturi në vienos lietuviðkosmokyklos. Tiesa, keliolikoje Kaliningradosrities rusiðkø mokyklø yra lietuviø kalbospamokëliø, veikia keletas fakultatyvø. Jaudaugiau nei 15 metø nepavyksta iðspræstimemorialinio Vydûno namo Tilþëje (Sovet-skas) ásteigimo klausimo, o juk jo gyven-tojams uþ Lietuvos valstybës lëðas buvopastatyti butai! Vietos lietuviai nesulaukiair leidimo Tilþëje atidengti atminimo lentànaciø su ðeima nuþudytam lietuviø kultû-ros visuomenës veikëjui spaustuvininkuiEnziui Jagomastui. Lietuvos pilieèiai, pa-noræ aplankyti Kristijono Donelaièio me-morialiná muziejø Tolminkiemyje (ÈistyjePrudy), kaskart susiduria su ávairiausiomissienos perëjimo problemomis. Á visa taikreipiame Lietuvos valdþios dëmesá!

Lietuvos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus per pirmàjà kadencijà(1998–2003) ávairiais aktualiais MaþajaiLietuvai (Karaliauèiaus kraðto) klausimaisbuvo gavæs net septynis MLRT raðtus, ta-èiau në á vienà jø neatsakë. 2000 m. pra-dþioje Taryba parengë Kreipimàsi dël vi-siðko Karaliauèiaus kraðto demilitarizavi-mo klausimo iðkëlimo Europos organiza-cijose inicijavimo. Nors Kreipimàsi, beTarybos atstovø, pasiraðë dar 29 LR Sei-mo nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultûrosveikëjai, Prezidento kanceliarija Kreipimà-si ignoravo. Maloni iðimtis buvo MLRT pa-ragintos Vilniaus miesto savivaldybës pa-stangos drauge su kitomis Lietuvos savi-valdybëmis pastatyti Karaliauèiuje pamin-klà Kristijono Donelaièio kûrybos vertëjuiir leidëjui, tautosakininkui, Karaliauèiausuniversiteto rektoriui profesoriui MartynuiLiudvikui Gediminui Rëzai. 2005 m. liepàKaliningrade ávyko graþi paminklo atiden-gimo ðventë. MLRT dëkinga paminklo ini-ciatoriams, kûrëjams ir rëmëjams.

Svarbi MLRT veiklos sritis – informaci-jos sklaida. Jau 1991 m. Tarybos rûpes-èiu buvo pakartotinai iðleista bibliografineretenybe tapusi Pavelo Kuðnerio-Knyðevo


ta Potsdamo (1945) nutarimu numatytatarptautinë konferencija dël taikos sutar-ties derybø. Tokia konferencija, ávertinusiMaþosios Lietuvos lietuviø (lietuvininkø)reikalavimus (iðreikðtus 1918 m. Tilþës Ak-te) ir Lietuvos valstybës interesus, iðspræs-tø Karaliauèiaus kraðto statuso problemà.Paþymëtina, kad konferencija ir jos iðva-domis susidomëjo tuometiniai EuroposKomisijos vadovas Romanas Prodis ir Di-dþiosios Britanijos premjeras Tonis Blai-ras. Taèiau jokio dëmesio ðiam klausimuineskyrë Lietuvos Respublikos Preziden-tas ir jo komanda.

1998 m. MLRT ir LR Seimo nario Sta-nislovo Buðkevièiaus pastangomis LRSeimas áamþino istorinæ Tilþës Akto die-nà, lapkrièio 30-àjà paskelbæs MaþosiosLietuvos prisijungimo prie DidþiosiosLietuvos diena. Tarybai daugelá kartø ra-ginant ir primenant, pagaliau 2006 m. LRSeimas priëmë, o Lietuvos RespublikosPrezidentas V. Adamkus patvirtino ástaty-mà, kuriuo spalio 16-oji, kai 1944 m. pra-sidëjo Karaliauèiaus kraðto puolimas ir su-sidorojimas su civiliais gyventojais, buvopaskelbta atmintina Maþosios Lietuvosgyventojø genocido diena. LR Seimo irPasaulio lietuviø bendruomenës komisi-ja, reaguodama á ðá ástatymà, 2007 m. pri-ëmë rezoliucijà Dël lietuviø tautos geno-cido Maþojoje Lietuvoje ir Karaliauèiauskrašto demilitarizavimo. Joje primenama,kad per sovietiná Maþosios Lietuvos gyven-tojø genocidà „buvo nuþudyta 320 tûks-tanèiø gyventojø, tarp jø daugiau kaip 130tûkstanèiø – lietuviø kilmës, taèiau ðie krau-pûs ávykiai iki ðiol nëra ávertinti tarptauti-niu mastu“. MLRT yra prisidëjusi ir prie Klai-pëdos kraðto sukilimo 1923 m. sausá áam-þinimo (nepaisant tuometinio Lietuvos is-torijos instituto direktoriaus habil. dr. Alvy-do Nikþentaièio prieðinimosi) , t.y. Seimonutarimu sausio 15-osios áteisinimo atmin-tina Klaipëdos kraðto diena.

2008 m. spalio 17–18 d. dalyvavome

Klaipëdos universiteto surengtoje tarptau-tinëje mokslinëje konferencijoje Antrojopasaulinio karo pabaiga Rytprûsiuose:faktai ir istorinë atmintis, pirmininkas Vy-tautas Ðilas skaitë praneðimà MaþosiosLietuvos gyventojø genocidas: iðtakos irvertinimai. Gruodþio 1d. Lietuvos moksløakademijos salëje MLRT surengë konfe-rencijà Tilþës Akto (1918-11-30) 90-osioms metinëms paminëti. Beje, kai ku-rie MLRT nariai Maþosios Lietuvos klau-simais dalyvauja ir skaito praneðimustarptautinëse konferencijose uþsienyje,taip pat seminaruose, skirtuose Karaliau-èiaus kraðto lietuviø kalbos mokytojamsbei lietuviø draugijø aktyvistams (ypaèA.Matulevièius).

2009 m. rugsëjo 9 d. Tarybos nariai irjos talkininkai dalyvavo perlaidojant Bitë-nø-Rambyno kapinaitëse ið Vokietijos par-veþtus Tilþës akto signataro Jono Vana-gaièio ir jo þmonos Marijos Broþaitytës-Vanagaitienës palaikus, paminint 140-àsias jo gimimo metines. Apskritai, MLRTkasmet surengia po kelis ásimintinus ren-ginius – atmintinø dienø, ávairiø sukakèiøminëjimus, Maþosios Lietuvos meninin-kø kûrybos bei knygø pristatymus.

Dar vienas svarbus MLRT veiklos ba-ras – þiniø apie Maþàjà Lietuvà kaupimasir sklaida. Jau 1994 m. Tarybos bûstinëjeimta komplektuoti teminæ Maþosios Lietu-vos bibliotekëlæ. Jau iðleistuose MaþosiosLietuvos enciklopedijos (MLE) I–III tomuo-se paskelbta ðimtai esamø ir buvusiø Ta-rybos nariø (produktyviausi ið jø – Moksloir enciklopedijø instituto vyresnysis moks-linis redaktorius, MLE Istorijos skyriaus ve-dëjas dr. Algirdas Matulevièius ir MLE Vi-suomenës ir kultûros veikëjø skyriaus ve-dëjas Algirdas Antanas Glioþaitis) straips-niø. Palyginti daug jø straipsniø apie lietu-vininkus ir jø kraðtà yra ir Visuotinëje lietu-viø enciklopedijoje (t. 1–15, 2001–2009).A.A.Glioþaitis, V.Ðilas yra ðiø enciklopedi-jø recenzentai, konsultantai.

Kaip þinia, 1953 m. uþsienio lietuviøKanadoje buvo ákurtas Maþosios LietuvosRezistencinis Sàjûdis. 2005 m. jis baigësavo veiklà ir visus ágaliojimus perdavëbûtent Maþosios Lietuvos reikalø tarybai.Atsakomybës uþ Maþosios Lietuvos rei-kalus naðta jai padidëjo. Reikëtø daugiaunuveikti. Tam reikëtø svaresnës valdþiosinstitucijø paramos ir didesnio jau garbin-go amþiaus Tarybos nariø aktyvumo. No-rëtøsi ir glaudesnio Karaliauèiaus kraðtolietuviø bendradarbiavimo, taèiau jie visdar prisibijo Kaliningrado srities valdþiospersekiojimø.

Norëèiau paþymëti kai kuriuos la-biausiai pasiþymëjusius kolegas, tikrusMaþosios Lietuvos mylëtojus. Tai – dr.Napalys Kitkauskas, dr. Algirdas Matu-levièius, Vytautas Gocentas, Petras Ci-dzikas, Birutë Kurgonienë, Irena Skoms-kienë, Rimantas Matulis, dr. NastazijaKairiûkðtytë, a. a. dr. Petronëlë Þostau-taitë, a. a. Arvedas Kybrancas, a. a. Ge-novaitë Kuckailienë. Dëkoju jiems uþ tai,kad Taryba vis dar gyvuoja. Atskirai dë-koju Tarybos nariui klaipëdieèiui JonuiLukðui, kurio pastangomis 2008 m. pa-baigoje ásisteigë MLRT Klaipëdos krað-to skyrius. Jam vadovauti ëmësi dailinin-kas doc. Linas Julijonas Jankus; pava-duotojai – literatas Klaipëdos universite-to docentas dr. Aleksandras Þalys ir Klai-pëdos Adomo Brako dailës mokyklospedagogas menotyrininkas Petras Ðmi-tas. Norëèiau pasidþiaugti, kad net ke-turi MLRT nariai uþ tautinæ veiklà yra ap-dovanoti Lietuvos Respublikos ordinais(Petras Cidzikas, dr. Napalys Kitkauskas,dr. Algimantas Liekis ir dr. Algirdas Ma-tulevièius), o vienas – medaliu (Riman-tas Matulis). Dr. Vaciui Bagdonavièiui bu-vo skirta Vydûno fondo Èikagoje Vydû-no premija, o Jonui Trinkûnui – Valstybi-në Jono Basanavièiaus premija.

Seminaro Karaliau-èiaus kraðto lietuviøaktyvui “MaþosiosLietuvos kultûra iristorija” dalyviai.Centre stovipraneðëjaiakad. V.Merkys irdr. V.Bagdonavièius.Prie jø centre tupiMLRT ats. sekretorëD.Bakanienë ir“Birutës” d-jospirmininkëD.Naruðaitë


Doc. dr. VytautasPOCIUS

Dr. EvaldasVËBRA

D

2 pav. Atmosferos sistemingo zondavimo lëktuvais ir radioaktyvumo matavimo laisvoje atmo-sferoje pradþia 1958 m. rugpjûèio 10 d. Lietuvoje, Vilniuje. Nuotraukoje prie lëktuvo Jak-12 iðkairës: laborantas R. Bagdonas, dr. È. Garbaliauskas, mokslinis vadovas dr. B.Styra, tyrëjasV. Pocius, mechanikai, árengæ aparatûrà, matomà prie lëktuvo sparno, ir lëktuvo pilotas

3 pav. a) Karðtosios dalelës palikti alfaspinduliø pëdsakai branduolinëje emulsijo-je, stebimi mikroskopu. b) numatomi alfadaleliø paliktø pëdsakø tæsiniai – punktyri-nës linijos. Punktyrinis apskritimas –numatoma karðtoji dalelë

ël branduoliniø sprogimø á atmo-sferà patekdavo ir ten susidary-davo milþiniðki kiekiai radioak-tyviøjø atomø. Jø dalis nukrisda-vo netoli sprogimo vietos, bet

Prieð 50 metø (1959 m. kovo 5–6 d.) tuometinëjeVakarø Vokietijoje, Bad-Ðvalbacho mieste, ávyko kolok-

viumas, skirtas atmosferoje aptiktoms labai maþømatmenø (mikrometrø eilës) kietosioms dalelëms,

skleidþianèioms didelio aktyvumo beta ir gama

lengvesnës dalelës mënesiais ir net me-tais oro sroviø neðamos klajodavo po at-mosferà, keldamos pavojø þmoniø svei-katai. Nëra abejonës, kad beta karðtøjø ae-rozoliniø daleliø atradimas prisidëjo prie1963 m. branduolinio ginklo bandymø uþ-draudimo atmosferoje, kosminëje erdvë-je ir po vandeniu. Bandymai iðliko tik þe-mëje iðkastose ðachtose.

Pirminá supratimà apie karðtàsias ae-rozolines daleles praplëtë Lietuvos moks-lininkai, nes Lietuvoje buvo atrasta naujakarðtøjø aerozoliniø daleliø rûðis – sklei-dþianti alfa spindulius. Tai buvo paskelb-ta tarptautiná pripaþinimà turinèiame þur-nale ,,Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“ (1 pav.), au-

leslovas Styra (1912–1993). Nuo 1950 m.dirbdamas Lietuvos mokslø akademijoje,jis kartu su meteorologu Èeslovu Garba-liausku matavo oro bei krituliø beta ir alfaaktyvumà. Be to, jis tris kartus buvo pakilæslëktuvu PO-2 á kamuolinius debesis ir, su-rinkæs ant ðaldytuvo debesies laðus, iðma-tavo jø beta aktyvumà, tuo árodydamas, kaddebesyse kaupiasi radioaktyviosios me-dþiagos. B.Styra yra naujos mokslo ðakos– branduolinës meteorologijos ákûrëjas.

Nuo 1957 m. prie B. Styros ir È. Gar-baliausko prisijungë fizikas Vytautas Po-cius. Jis nuo 1958 m. pradëjo tirti kamuo-liniø debesø alfa aktyvumà radiografiniu

metodu, sukonstravo specialø debesø la-ðø gaudiklá, kuris ant filtravimo popieriaussukaupdavo debesies laðus, zonduojantdebesis lëktuvu. Filtravimo popierius buvopriglaudþiamas prie storasluoksnës – 50 µmstorio – branduolinës emulsijos. Po pen-kiø parø ekspozicijos iðryðkinus emulsijà,per 600–1300 kartø didinantá mikroskopàbuvo galima matyti alfa spinduliø pëdsa-kus, kuriuos paliko iðlëkæ alfa spinduliai iðfiltravimo popieriuje ástrigusiø radionukli-dø. Pagal pëdsako ilgá galima nustatyti al-fa spinduliuotojo kilmæ. Tada Lietuvoje pra-sidëjo sistemingi atmosferos radioaktyvu-mo tyrimai naudojantis lëktuvais, trukædaugiau kaip 10 metø (2 pav.) Juos nuo1960 m. tæsë Kazimieras Ðopauskas, onuo 1963-øjø – Evaldas Vëbra.

Jau 1959 ir 1960 metais branduolinëseemulsijose, turëjusioje sàlytá su ant filtravi-mo popieriaus surinktais debesø laðais, ap-tiktos vëduoklës formos alfa pëdsakø gru-

pës (3 pav.) këlë abejoniø, nes buvo palai-kytos atsitiktiniais uþterðimais. Tokiø alfa gru-piø buvo rasta tik keletas. Ið spaudos suþi-nojus apie beta karðtàsias aerozolines dale-les, buvo atlikti vienos vëduoklinës alfa pëd-sakø grupës tyrimai horizontalioje ir vertika-lioje plokðtumoje (3 ir 4 pav.). Tada paaiðkë-jo, kad visi alfa spinduliai buvo iðspinduliuo-ti ið centrinëje dalyje esanèios dalelës, ku-rios skersmuo apie 10 µm, o pati dalelë ástri-gusi filtravimo popieriuje 10 µm atstumu nuobranduolinës emulsijos pavirðiaus. Po 1961m. vëduoklës formos alfa pëdsakø grupiøbuvo aptikta ne tik debesø laðuose, bet ir

atmosferos ore 1 km aukðtyje ir paþemio orosluoksnyje – K.Ðopausko ir V.Matulevièiaus(Matuolio) atliktuose tyrimuose. Taip buvoatrasta nauja karðtøjø aerozoliniø daleliø rû-ðis, spinduliuojanti alfa spindulius, ir apie taipaskelbta minëtame praneðime.

1 pav. Pirmojo paskelbto Lietuvos moksli-ninkø straipsnio apie alfa karðtàsias

aerozolines daleles atmosferoje [1] iðtrauka

toriai – B.Styra, È.Garbaliauskas, V.Ma-tulevièius (Matuolis), V.Pocius, K.Ðopaus-kas. Þurnalo redakcija praneðimà gavo1962-08-18, bet vieðai paskelbë tik 1963m. pradþioje. [1]

Atmosferos natûraliàjà jonizuojanèiàjàspinduliuotæ Lietuvoje epizodiðkai pradëjotyrinëti akademikas prof. Kazimieras Bar-ðauskas (1904–1964) Kaune 1938 ir 1939metais. Tirdamas kosminius spindulius at-mosferoje, jis pirmà kartà Lietuvoje moksli-niais tikslais kelis kartus lëktuvu ,,Lituani-ka II“ buvo pakilæs net iki 5 km aukðèio.

Nuodugniai atmosferos radioaktyvumoreiðkiná Lietuvoje pradëjo tirti akad. prof. Bo-


Alfa karðtøjøaerozoliniø daleliø atmosferoje

ATRADIMAS LIETUVOJE

4 pav. Karðtosios dalelës paliktø alfa pëdsakø ir jø tæsiniø projekcijos vertikalioje plokðtu-moje; punktyrinis apskritimas – karðtoji dalelë, ástrigusi filtravimo popieriuje 10 µmatstumu nuo branduolinës emulsijos pavirðiaus

5 pav.Karðtosiosdalelës paliktøalfa pëdsakøfotografija per360 kartødidinantámikroskopà:a) po 17 val.ekspozicijos, b) po 235 val.ekspozicijos

6 pav. Beta karštosios dalelës paliktovaizdo fotografija branduolinëje emulsijojepo 10 parø ekspozicijos

spindulius. Ðios dalelës pavadintos „karðtosiomis“ aero-zolinëmis dalelëmis. Jø pasirodymas atmosferoje buvosusijæs su branduolinio ginklo bandymais, uþregistruotaisJAV – 1945, SSRS – 1949, Jungtinëje Karalystëje – 1952,Prancûzijoje – 1960, Kinijoje – 1967 metais.

1963 m. B. Styros vadovaujamoje labo-ratorijoje toliau buvo tæsiami alfa karðtøjøaerozoliniø daleliø tyrinëjimai. Èia dirbusiamfizikui E.Vëbrai zonduojant atmosferà lëk-

tuvais ir naudojant tobulesnius membrani-nius filtrus pavyko aptikti apie 20 ðiø daleliøir jas nufotografuoti. Tai dar kartà buvo pa-skelbta 1964 m. þurnale „Àòîìíàÿýíåðãèÿ“ [2]. Keletas alfa ir beta karðtøjøaerozoliniø daleliø fotografijø, darytø E.Vëb-ros, pateikiama ðiame straipsnyje (5, 6 pav.).

B.Styra pasiuntë praneðimà á Maskvosiðradimø ir atradimø registracijos ástaigà,praðydamas uþregistruoti iki ðiol neþino-mà ir Lietuvos mokslininkø naujai rastà al-fa karðtøjø aerozoliniø daleliø rûðá atmo-sferoje kaip moksliná atradimà. Ið Maskvosbuvo gautas atsakymas – „atvaþiuokite irpadarykite apie tai praneðimà“. Visiemsbuvo þinoma, kad, vaþiuojant ið SovietøSàjungos pakraðèiø pas sovietinius Mask-vos biurokratus, reikia veþti dovanø, jeigunori kà nors ið jø gauti. Todël në vienas iðautoriø, nors B. Styros raginami, nenuvy-ko á Maskvà. Taip ðis mokslinis atradimas

nebuvo uþregistruotas, liko tik straipsniai,paskelbti þurnale „Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ“.

Karðtøjø aerozoliniø daleliø susidary-mà atmosferoje galima paaiðkinti elektros-

tatine sàveika tarp radionuklidø ir ore esan-èio aerozolio (smulkiø kietøjø ir skystøjødaleliø). Atmosferoje esantis aerozolis dau-giausia turi elektrinius krûvius, o radionuk-lidai dël vykstanèiø atomø branduoliø ski-limø taip pat yra áelektrinti. Todël atmosfe-roje radionuklidai koaguliuoja (sukimba)su aerozoliu, sudarydami derinius, aplipu-sius milijonais radioaktyviøjø atomø. Jei-gu ðios karðtosios dalelës patenka á stra-tosferà (mûsø platumose á didesná kaip11km aukðtá), jos gali bûti iðneðiojamos povisà planetà, nes stratosferoje oro judëji-mo greièiai gali siekti 100 m/s.

Karðtosios aerozolinës dalelës susida-ro tais atvejais, kai aplinkoje yra didelë ra-dionuklidø koncentracija. Tai atsitinkabranduoliniø sprogimø ir branduoliniø ka-tastrofø metu.

Karðtosios dalelës pavojingos þmoniøir gyvûnø sveikatai, nes patekusios su oru

á kvëpavimo takus sukelia audiniø joniza-cijà, juos ardo. Smulkiosios dalelës gali pa-tekti ir á virðkinamàjá traktà, o ið jo arba iðplauèiø – á kraujà. Jeigu jos nepasiðalinaið þmogaus organizmo, gali sukelti sunkiøpasekmiø. Alfa karðtosios dalelës yra pa-vojingesnës, nes jø sukeltas jonizacijosefektas yra daug didesnis, negu beta spin-duliuotojø. Laimei, jø pasitaiko gerokai re-

èiau, palyginti su beta ir gama karðtosio-mis dalelëmis.

Alfa karðtosiose aerozolinëse dalelësesusikaupusiø radionuklidø cheminë sudë-tis – ávairûs sunkieji atomai, periodinëje ele-mentø lentelëje uþimantys nuo 83 Bi (bis-muto) iki 96 Cm (kiurio), bet daþniausiai pa-sitaiko urano, thorio ir plutonio izotopø. Betair gama karðtosios dalelës yra lengvesnës,nes jose susikaupæ radionuklidai yra peri-odinës elementø lentelës viduryje daþniau-siai nuo 40 Zr (cirkonio) iki 58 Ce (cerio).

Lietuvos mokslininkø atrastos alfa karð-tosios aerozolinës dalelës atmosferoje pra-plëtë gamtoje vykstanèiø procesø globali-ná supratimà. Ðiø daleliø egzistavimas at-mosferoje yra aktualus visai þmonijai.

a b

Literatûra:1. Á. È. Ñòûðî, ×. À. Ãàðáàëÿóñêàñ,Â. Ï. Ìàòóëÿâè÷óñ, Â. Þ. Ïîöþñ,Ê. Ê. Øîïàóñêàñ. – Î ïðèñóòñòâèè àëüôàèçëó÷àþùèõ ãîðÿ÷èõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö âàòìîñôåðå // Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà.– 1963. – ò. 15. – Âûï. 3. – ñ. 262–263.2. Á. È. Ñòûðî, Ý. Þ. Âåáðà, Ê. Ê. Øîïàóñêàñ.– Î íåêîòîðûõ ôèçè÷åñêèõ õàðàêòåðèñòèêàõãîðÿ÷èõ àëüôà àêòèâíûõ àýðîçîëüíûõ ÷àñòèö// Àòîìíàÿ ýíåðãèÿ. – Ìîñêâà. – 1964. – ò.16. – Âûï. 6. – ñ. 528–530.


Dr. Jonas RUBIKASA pie skyrimàsi informacija yrakiekvienoje làstelëje, tad genomas turi ga-limybæ ájungti skyrimosi veiklà bet kokiakryptimi. Skyrimosi vyksmas yra santyki-nai negráþtamas. Perkëlus audiniø làste-les á specialias mitybines terpes, pavyks-ta sukelti jø dauginimàsi: tokios làstelëstarsi gràþinamos á ankstyvos kamieninëslàstelës bûsenà. Daugeliui þinoma avytëDoly: ji pradëta perkëlus jungiamojo au-dinio làstelæ á kitos avies kiauðinëlá, prieðtai paðalinus branduolá. Kiauðinëlyje esan-tys baltymai ir kitos medþiagos suþadinoneveiklius ankstyvosios raidos genus irlàstelë pradëjo dalintis ir skirtis – iðaugoavytë, visiðkai panaði á avá, ið kurios buvopaimta làstelë.

Pabrëþtina, kad skyrimasis vyksta taippat tik làstelëms dauginantis.

Dauginimasis – gyvybës evoliucija;skyrimasis – individo sukûrimasBe savitøjø audiniø, organø ir kitø veik-

liøjø làsteliø, radosi ypatingas audinys, ga-minantis lytines làsteles, kuriose buvo tikviengubas chromosomø rinkinys ir jos bu-vo skirtingos moteriðkos ir vyriðkos lytiesorganizmø. Nauja daugialàsèio gyvybëprasidëdavo susiliejus skirtingos lyties làs-telëms ir kartu atstatant dvigubà chromo-somø rinkiná. Nauda didþiulë – mutacijos,genetinës medþiagos pakitimai vieno tipolàstelëje galëjo bûti kompensuojami kitoslàstelës sveikàja dalimi. (Prisiminkime, ar-timos giminës þmonëms taip pat neleidþia-ma poruotis, nes mutacijos gali bûti tosepaèiose vietose ir sukelti iðsigimimus.) Taipyra visoje gamtoje, net vadinamieji hermaf-roditai – individai, gaminantys abiejø tipølytines làsteles (kai kurie þemesnieji dau-gialàsèiai), taip pat poruojasi, kuriø vienasgreitesnis áleidþia savo vyriðkas sëkleles,apvaisindamas kiauðinëlá ir kartu áneðda-mas savitosios genetinës medþiagos.Svarbu tai, kad maþose sëklelëse yra tikgenetinë medþiaga ir labai maþai, tik vie-na kita làstelës struktûra. Didþiosiose làs-telëse – kiauðinëliuose, be genetinës me-dþiagos – branduolio, yra gausu baltymø,fermentø, struktûrø, reikalingø pirmam ap-vaisinto kiauðinëlio chromosomø dvigubë-jimui ir pasidalijimui, galima sakyti, pir-moms naujojo organizmo dienoms.

Kopdami evoliucijos medþiu, pamaty-sime, kad esminis lieka tas pirminis vyks-mas molekuliø kamuolëlyje – dauginima-sis. Rasime didþiulæ ávairovæ apvaisinimobûdø, keliø, paliekant apvaisintus kiauði-nëlius gamtos malonei arba auginant pa-likuonius nuo pirmojo apvaisintos làstelëspasidalijimo iki beveik subrendusio indivi-

Pabaiga. Pradþia 2009 m. Nr. 12 do. Koks nuostabus vienadienës muse-lës gyvenimas – ið ryto iðsiritæ ið kiauðinë-liø poruojasi – patinëlis apvaisinæs þûvatuoj pat, o patelë – tik padëjusi kiauðinë-lius þûva kartu su saulës laida. Juk pra-dþia buvo nuo vienos apvaisintos làstelësir per dienà – visas gyvenimas, maþai kuobesiskiriantis nuo þmogaus: embrionas,vaisius, jaunystë, brendimas, pirmoji ir vie-nintelë meilë. Panaðaus likimo susilaukialaðiðos – plaukiojusios ir brendusios van-denynuose, gráþta didþiulëmis pastango-mis á savo atsiradimo upës aukðtupá, teniðnerðia, palikdamos apvaisintus kiauðinë-lius bræsti, o paèios þûva. Kai kuriø smul-kiø grauþikø patinëliai po audringo, besai-kio poravimosi su daugybe pateliø tiek ið-senka, kad nepajëgia iðgyventi ir þûva. Okiek gamtoje vyksta þiauriø kovø tarp pati-nø dël teisës poruotis su haremo patelë-mis. Bûna ir þiaurus savo genø perdavi-mo palikuonims kelias, kai patinas þudokito patino pradëtus vos gimusius palikuo-nius, kad galëtø pats apvaisinti patelæ irperduoti savo genus saviems palikuonims.Visa tai ir daro gamtà graþià, nuostabià,kruvinai ðvarià, paklûstanèià ðtai tam pir-miniam vis vitalis šauksmui.

Apibendrintai galima teigti, kad skirtin-galyèiai organizmai garantuoja pastovu-mà rûðies viduje ir tarp rûðiø. Skirtingi ge-nai lytá lemianèiose chromosomose, taippat ir skirtingi hormonai lemia individua-lius skirtumus. Pavyzdþiu gali bûti þinduo-liai. Taèiau evoliucija kartais leido laisviauvaisingai bendrauti abiejø lyèiø partne-riams. Bûtø tik keletas pavyzdþiø, kai gam-ta nepaklûsta bendrajai taisyklei. Kai ku-riø ropliø patelës veda palikuonius be pa-tino apvaisinimo, tiesa, tik moteriðkos ly-ties. Tokiai gyvûnø populiacijai gresia þu-vimas, nes individai ið tiesø yra tapatûs klo-nai, ir jei jie susiduria su bakterijomis arparazitais, kuriems yra neatsparûs, – þûs-ta visa tokiø individø populiacija. Kitø rop-liø lyties lemèiai turi átakos aplinkos tem-peratûra. Vabzdþiai (bitës, skruzdëlës, ter-mitai) taip pat gyvena labai savità gyveni-mà: dauguma yra belyèiai, ávairias parei-gas atliekantys individai, o ið specialiumaistu maitinamø (hormonai) lervø iðau-ginami keli vyriðkos lyties vabzdþiai ir tikviena patelë, kuri apvaisinta deda kiauði-nëlius. Tad gamta labai þaismingai elgiasisu lytimi: skirtingos lytys bûtinos, kad bû-tø stipri iðgyvenanti populiacija.

Sunku suprasti làsteliø kryptingà sky-rimàsi genomà ásivaizduojant kaip linijinágenø ir jø pradþios ir pabaigos sekø iðsi-dëstymà. Ðiame vyksme genai koduojan-tys arba, tiksliau pasakius, koduosiantyssubrendusiame organizme veikliuosiusbaltymus sudaro maþàjà genomo dalá.Dauguma sekø skirtos reguliavimui rai-dos metu, koduoja baltymus arba maþà-

sias RNR veiklias tik tam tikru trumpu lai-ku, jø veikla reikalinga priimti ir perduotisignalus specifiniø genø nuraðymui arbaveiklos nutraukimui, baltymø tarpusaviosàveikai, tarplàsteliniams signalams. Begenø aktyvumo, ásijungia hormoninë irnervinë reguliacija. Tø daugybës veiksniøkoordinuota ir susipynusi veikla paga-liau baigiasi tikslia subrendusio organiz-mo ir jo làsteliø veikla.

Visas ðis informacijos, raiðkos, baltymøsàveikø ir veiklos susipynæs tinklas radosilabai palaipsniui plius-evoliucijos metu.Kiekvienas naujas baltymas ir jo veikla ga-vo dar papildomos informacijos „jeigu“ at-vejams ir pagaliau buvo atrankos átvirtinti.Visa tai vyksta besidauginanèiose làstelë-se ir platesne prasme – organizmuose.

Galima suskaièiuoti evoliucijos me-dþio ðakas, jose tupinèius gyvûnus, skai-èius paversti milijonais metø, bet ar taipadës atsakyti á klausimà – kas yra tojivis vitalis? O jei, kaip ankstyvà pavasaráberþà, taip gyvybës medá ties kiekvienaatðaka iðgræþtumëm paragauti tos gyvy-

9 pav. DNR dviguba spiralë


Veiskitës ir dauginkitës...

bës sulos, maitinanèios visas ðakas ir ða-keles nuo kamieno apaèios iki paèios vir-ðûnës, ar pajustumëm vis vitalis – daugi-nimosi jëgos skoná?

Pagaliau þmogusAtidus biochemikas paklaustø: kà pa-

justumëm, ar tai nebûtø paveldimos in-formacijos skonis? Jis vargu ar pasitikë-tø lieþuviu ir po laðelá tos sulos, paimtosties kiekviena ðaka, patyrinëtø ðiandie-niais proteomø ir RNR ar DNR gardeliømetodais. Kà jis rastø? Rastø tai, kas bu-vo ne kartà minëta: RNR – DNR moleku-les, turinèias informacijos atsigaminti –dvigubëti, visame medyje tos paèios pa-skirties informacijà. Tik ji kaskart vis dau-giau apauginta papildoma informacija. Ovirðûnë, kur tupi þmogus, turëtø nulinktinuo genomo dydþio – apie 4x109 nukle-

duotà savæs dauginimo informacijà ir josraiðkà. Nesunku suprasti, kodël bûtent taiyra variklis. Daugybë klaustukø, á kuriuosatsakyti tegalime ðiuo mistiniu þodþiu – in-formacija. Kol kas tik taip. Galima net pa-raðyti lyg ir lygtá: (chemija + atranka) x dau-ginimasis = gyvybës informacija (9 pav.).

Bet kas toliau, ið kur tokios ávairios for-mos ir sudëtingi organizmai? Pirmuosiusgyvybës daigus maitino aplinkoje esamostinkamos medþiagos, energijos davë Sau-lës ðviesa ir paèios cheminës reakcijos.Sudëtingëjant gyvybës formoms radosisudëtinga energijos aprûpinimo sistema,aktyvi mitybiniø medþiagø paieðka ir apy-kaita, ryðiø su aplinka ávairovë, pagaliauradosi sudëtingos nervinës ir hormoninësreguliacijos sistemos. Ðtai ir þmogus.

Yra þinomi máslingi senøjø iðminèiø po-sakiai: “Mes gimstame, kad mirtumëm”,“Pradëjimo momentu ásijungia laikrodis,kurio kiekvienas tiksëjimas artina mirtá”. Irtai yra ne tik gyvenimo, bet ir biologinë tie-sa. Mes norëtumëm nemirtingumo, bet gy-vybës rato sukimosi nesustabdysi. Ir ne-pasuksi atgal – atranka ne taiso, bet at-meta ir daro iš naujo. Jei pasidarë orga-nizmas tinkamas bûti ir daugintis toje ap-linkos nišoje – jis ir lieka, tik gali keistis ágeriau tinkantá naujoms sàlygoms. Tad ne-nustebkime radæ gintare skruzdëlæ tokiàpaèià, kokia bëgioja mûsø ranka.

Skelbiami eksperimentø duomenys,kad rastas genas, kurio papildomos ko-pijos leidþia organizmui iðgyventi ilgiaunei áprasta. Tai esàs nemirtingumo genas,ir mes greitai, kaip tos eksperimentinëskirmëlës, mielës ar pelës, gyvensime il-giau – deðimèia, penkiasdeðimèia, o galir ðimtu metø? Mes norëtumëm ne tik am-þinai gyventi, bet bûti amþinai jauni, am-þinai galá mylëtis ir daugintis... Nors ir kiekpailgintumëm gyvenimà, individas pa-klûsta gyvybës dësniui: pradþia – daugi-nimasis – pabaiga. Juk amþinybës es-më yra ne pastovumas, bet atsinaujini-mas, pereinamumas per individø kartas.O jei to nebus, gyvenimas neteks pras-mës, gyvybë nustos buvusi gyvybe...

Nuklydome per toli á fantastikos pa-saulá, o juk vyksmai po apvaisinimo – la-biausiai neásivaizduojama fantastika.

Daugialàsèiø lytis yra genetiðkai nu-lemta jau lytiniø làsteliø susiliejimo metu.Taèiau suaugusio organizmo lyties raið-kai turi átakos daugelis aplinkos bei vidi-niø hormoniniø bei nerviniø veiksniø. Hor-

moninë reguliacija sustiprina lytinëse chro-mosomose esanèiø genø veikimà ir ryðki-na lyties organø susidarymà; be to, rasta,kad lytá lemiantys genai yra aktyvûs ir sme-genø làstelëse ir veikia su lytimi susijusiàindivido elgsenà. Lyginamasis vyrø ir mo-terø smegenø tyrimas parodë kai kuriøsmegenø daliø skirtumus, kurie, nors ir re-tai, gali nesutapti su iðoriniais ir hormoni-niais lyties poþymiais. Tada þmogus jau-èiasi lyg bûtø ne savos lyties ir siekia lytiespakeitimo. Bet dabar madingas lytieskeitimas nesukuria visaverèio individo, jisneturi svarbiausio – sugebëjimo daugin-tis. (Juokaujama: pakeisti lytá lengva – vie-nam nupjauna, kitam ápjauna, vienam uþ-siuva, kitam prisiuva – ir viskas.)

Jau nuo pirmojo pasidalijimo mus ly-di klausimas, á kurá kol kas galima atsa-kyti tik bendrais þodþiais: genetinës in-formacijos – minties – raiška yra valdo-ma laiko, kurá galima ávertinti ar làsteliøskaièiumi, medþiagø kiekiu jose, ar su-panèiø làsteliø, ar aplinkos signalais. Jislemia, kada, kokia seka ir kokios infor-macijos raiška vyksta.

Ádomu pastebëti, kad visi daugialàs-èiai prasideda nuo vienos làstelës ir pir-mieji visø gyvûnø vyksmai yra tapatûs. Sa-koma: ontogenezë pakartoja filogenezæ.Gerame anatomijos muziejuje galime pa-matyti embrionø pavyzdþiø nuo matomøtik mikroskopu làsteliø gumulëliø iki aki-mi matomø embrionø: ankstyvøjø stadijøávairiø rûðiø embrionø negalima atskirti irtik jau matomuose ryðkëja bûdinga kûnosandara. Keistai skamba, bet ið tiesø tei-singi þodþiai, kad nematysi skirtumo tarppeliuko, parðiuko, beþdþioniuko ir vaiko.Embrionas yra tarsi padalintas á làsteliøgrupes, ið kuriø raidos metu susidaro pa-naðios paskirties organai, pavyzdþiui, 1dienos þuvies, 3 dienø viðèiuko, 32 dienøþmogaus galima nustatyti làsteliø grupes,ið kuriø susidarys atitinkamai pelekas,sparnas ir ranka. Tapaèios, tikriau pana-ðios, làsteliø grupës raidos metu sudaropanaðios paskirties organus. Tai reikðtø,kad jau pirmosios làstelës genome atski-rose genø grupëse esanti informacija nu-mato tolesnës raidos kelià.

Daugialàstis organizmas (gyvûnas arþmogus) tarsi tampa dviejø daliø: svar-biausioji dalis tai informacija (plaèiàja pras-me dauginimosi ir já aptarnavimo informa-cija) ir kita dalis – visas raiškos aparatas.Tik raiðka tampa vis sudëtingesnë ir pa-galiau aukðtesniuose gyvûnuose ir ypaèþmoguje ji tampa lyg ir gyvenimo savitiks-liu. Dauginimosi sistema – làstelës ir jasgaminantis audinys yra savotiðkai atskir-tas, jo veiklà reguliuoja tam tikru laiku vei-kiantys hormonai ir nervinë reguliacija. Pra-randamas tiesiogiai matomas ryðys tarpdauginimosi sistemos ir viso organizmo,

10 pav. Þmonija DNR dvigrandëje molekulëje

otidø porø yra ne taip ir maþai (keturi tûks-tanèiai milijonø), nors prasmingø, koduo-janèiø genø tëra tik apie 30 000, panaðiaikaip ir beþdþionës. O kiek yra vis vitalisgenø, kuriuos poeta, kalbëdamas apieþmogø, pavadintø meilës genais? Tie-siogiai susijusiø su dauginimusi genøskaièiø vargu ar galima nustatyti, nes visigenai yra pajungti dauginimuisi, poetoskalba – meilei.

Prisiminæ evoliucijos kelià matysime,kad jau radome svarbiausià gyvybës va-riklá, tinkantá ir làstelei, ir organizmui: ko-


nors ið tiesø visas organizmas yra tikdauginimàsi aptarnaujanèios informa-cijos raiška. Toks atotrûkis ryðkiai ma-tomas þmoguje, galinèiame savo sme-genø veikla veikti natûralià vyksmø ei-gà. Tiesa, tik ið dalies: negali pakeistimoters kiauðinëliø brendimo periodið-kumo (kas gyvûnuose susijæ su vai-singumo laikotarpiu), nors gali ávairio-mis priemonëmis sustabdyti jø bren-dimà ir pakenkti vyro sëkleles ar jø pa-tekimà á kiauðinëlá. Taèiau hormoninëir nervinë reguliacija lemia organizmokryptingà brendimà ir genø raiðkà. Ðie,atrodytø, nieko bendra tiesiogiai netu-rintys su dauginimusi valdo viskà ir, at-rodytø, tokià savarankiðkà veiklà – sà-monæ, jie tarsi skaièiuoja laikà, kadakas turi ávykti, kokios làstelës gali da-lintis, o kokios jau ne; atidirbusios turibûti paðalintos savotiðku susinaikinimobûdu (apoptoze). Ðie galingi regulia-toriai tarsi alpinistui nurodo, kada bræsti– kopti á kalnà (tarkime, iki 20 metø),kada gërëtis virðukalnës malonumais(lytinis gyvenimas, vaikai), kada laikasleistis þemyn (moterims nustojus ga-minti kiauðinëlius 40–50 metø, vyramssëkleliø gamyba gali tæstis iki senat-vës). Viso organizmo veikla gæsta. Bio-loginiu poþiûriu toks organizmas tam-pa nereikalingas – jis jau perdavë sa-vo genetinæ informacijà naujai kartai(prisiminkime lašišas ar vienadienesmuseles).

O kaip þmogus? Þmogaus kalbo-je rasime þodþiø, kurie tarsi apibendri-na þmogaus biologinæ prasmæ, átvirti-na visos gyvybës amþinybæ Tai mintis– informacija; laikas – raida, kartos lai-kas ir meilë – dauginimasis (10 pav.).Evoliucija átvirtino tuos paèius dësnin-gumus visam gyvajam pasauliui ir taiyra paslaptingiausias ir nuostabiausiasvyksmas. Kà reiðkia þmogui ðie trys þo-dþiai jo gyvenime, veikloje, màstyme,gal ir, jei tiki, tikëjime? Juk mes gyve-name juose. Tik maþiausiai skiriamedëmesio jø biologiniam aspektui. O galir negalima áþvelgti biologijos tuoseðventuose aktuose? Matant þmogausgyvenime harmoningà vyksmø eigà irkaità, esant pradþiai ir pradþios lemtaipabaigai, kurie nepriklauso nuo mûsøvalios, tie þodþiai ir jø prasmës sujun-gia visà gyvàjá pasaulá á vieningà, vien-tisà, tarsi vienà gyvybæ. Keista lygintiþmogø ir þmogaus civilizacijà su vie-nalàsèiu pirmuonimi, vabalëlio susikur-tu jaukiu gyvenimu arba neapsakomaigalingu gyvybës proverþiu jûrai þydint.Bet visos gyvybës gyvenimas ðiø trijøþodþiø rëmuose yra ne maþiau stebuk-lingas, kaip ir mûsø, tupinèiø medþio,kurá patys ir nupieðëme, virðûnëje.

Tautos ar kitos bendruomenës kul-tûros lygiui nustatyti galima pasitelkti ávai-rius kriterijus, ávairius rodiklius. Tà lygágana patikimai apibrëþia sàraðas visaiþmonijai þinomø kûrëjø – pirmiausiamokslininkø ir menininkø. Antai daþnaiskaièiuojama, kiek kurioje nors ðalyje bu-vo Nobelio premijos laureatø. Taèiau ðiskriterijus netinka vertinti maþoms ðalims,maþoms bendruomenëms, kuriose tølaureatø në vieno nebûta, kuriø ekono-mika ir mokslo bei gamybos raida ne-sudaro pagrindo tokiems laureatams ið-ugdyti. Kitas plaèiau pritaikomas kriteri-jus yra informacijos apie þmonijos laimë-jimus sklaidos lygis, pastangos ðiuos lai-mëjimus gerai iðaiðkinti – ðviesti savobendruomenæ, kad ji ne tik viskà supras-tø, suvoktø, bet ir sugebëtø pritaikyti sa-vo veikloje. Vienas ið aiðkiø ðio kriteri-jaus rodikliø yra literatûros leidyba – lei-dþiamø knygø ir periodikos tematikos beiturinio lygis, pagaliau ir tiraþai (lyginantsu bendruomenës dydþiu).

Gali bûti vertinamas kultûros lygis ku-rioje nors siauroje tautos veiklos srityje(pavyzdþiui, apþvelgus Lietuvoje iðlei-dþiamà literatûrà baltø filologijos temati-ka, nelieka abejoniø, kad ðioje srityje Lie-tuvos kultûros lygis tikrai aukðtas). Kaisiekiama globalesnio kultûros lygio ver-tinimo, reikia apþvelgti tà literatûrà, kuriapima platesná þiniø spektrà. Universa-lumas, derinamas su turinio patikimumu,yra enciklopedijø ypatybë. Todël, verti-nant ðalies, tautos kultûros lygá, visiðkai

pagrásti yra tokie klausimai: ar iðleistabent viena enciklopedija? nuo kada èiaenciklopedijos leidþiamos? kiek encik-lopedijø iðleista per visà ðalies istorijà?kokie enciklopedijø tiraþai? kokia encik-lopedijø leidybos ávairovë?

Lietuva á ðiuos klausimus atsakobrandþiai: atgavus nepriklausomybæ ga-na greit atgijo enciklopedijø leidyba. Jinuolat gausëja, ávairëja, ðalia universa-liøjø (visuotiniø) enciklopedijø imamaleisti regionines, specialiàsias. Pastaro-sios atspindi ðalies kultûros lygá vienojear kitoje þmogaus veiklos srityje. Vienastokiø leidiniø yra Technikos enciklope-dija, kurios spaudai rengiamas jau ket-virtas tomas. Taigi – ar ðis leidinys rodotechnikos kultûros lygá Lietuvoje?

Technikos enciklopedijos rengëjaipirmojo tomo pratarmëje nusakë leidi-nio tikslus: „sukaupti kuo daugiau þiniøapie sparèiais tempais kintanèio pasau-lio technikos laimëjimus, þinoti, objekty-viai vertinti ir saugoti technikos, kaip irbet kurá kità, praeities kultûros paveldà“.Technika yra þmonijos veiklos medþia-ginës priemonës, lengvinanèios þmoniødarbà, daranèios já naðesná. Ji aprëpialabai daug, todël ir Technikos enciklo-pedija, á kurià nukrypo mûsø þvilgsnis,apima daug – sakytume, nuo etnografi-nio senoviniø darbo árankiø apraðymo ikibranduolinës energetikos perspektyvøapþvalgos. Èia telpa maðinos ir mecha-nizmai, gamybiniai pastatai, keliai, tiltai,transporto, ryðio priemonës, komunalinë,

RieðutøantioksidantaiProf. Domicëlë

MIKALAUSKAITË

Þmogaus organizme daugumos fi-ziologiniø procesø sutrikimai bei dege-neracija yra susijæ su oksidaciniu stre-su. Manoma, kad oksidacinis stresas yrapagrindinë prieþastis, skatinanti atero-sklerozæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas.Vykstant ðiems procesams oksiduotimaþo tankio lipoproteinai sudaro ypaèpalankias sàlygas aterosklerozei plëto-tis. Rieðutø antioksidantai dël savo akty-vumo vadinami maþo tankio lipoprotei-nø oksidacijos slopintojais. Kai per daug

suvartojama riebalø rûgðèiø, susidaropaèios palankiausios sàlygos stresineioksidacijai, nes polinesoèiosios riebalørûgðtys yra maþiausiai atsparios oksida-cijai. Polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø gau-su graikiniuose rieðutuose, taèiau pas-taruoju metu paaiðkëjo, kad ir patys ak-tyviausi biokomponentai arba antioksi-dantai, slopinantys polinesoèiøjø rieba-lø rûgðèiø ir maþo tankio lipoproteinø ok-sidacijà, taip pat yra randami ðios rûðiesrieðutuose. Taip pat labai svarbu tai, kad

Technikos kultûra irenciklopedija


na skirtingà. Technikos enciklopedijatampa neoficialia lietuviškos technikosterminijos normintoja. Pirmiausia ji re-miasi jau ásigaliojusiais standartais arplaèiau pripaþintais, aprobuotais termi-nø þodynais, be to, daro autoritetingàpoveiká tolesnei terminijos raidai.

Enciklopedijos nëra skirtos skaityti ið-tisai, jø skaitymas pagrástas paþinimoplëtros, informacijos papildymo princi-pu: ið vieno enciklopedijos straipsneliojûs nukreipiamas á kità, ið to – dar á kità,kol pagaliau susidaro aiðki dalyko sam-prata. Tokiu keliu á dalyko paþinimà ve-dami ne tik inþinieriai, bet ir tie skaityto-jai, kurie neturi në maþiausio supratimoapie juos sudominusià sritá. Technika ly-di kiekvienà þmogaus þingsná ir natûra-lu, kad technikos þinios rûpi daþnam.Matyt, Technikos enciklopedija turëtø netik rasti savo vietà kiekvienos bibliotekoslentynose, bet ir bûti po ranka kiekvie-nam platesnio akiraèio þmogui.

Kiekvienos enciklopedijos rengëjams ið-kyla du pagrindiniai uþdaviniai: atrinkti ob-jektus, kurie labiausiai domins numatomusskaitytojus, ir þinias apie tuos objektus pa-teikti glaustai, populiariai, bet aiðkiai ir ne

banaliai, nenukrypstant nuo mokslinës tie-sos. Kuo fundamentalesnës ðakos dalykasaiðkinamas, tuo sunkiau tai padaryti: antainusakant net ir paprasèiausias matemati-kos sàvokas neámanoma iðsiversti be kitø,tarytum elementariø, bet skaitytojui, deja,negirdëtø matematikos terminø. Èia ir pa-aiðkëja, kokio lygio yra leidinio rengëjø eru-dicija ir kultûra. Naudojantis iðleistais Tech-nikos enciklopedijos tomais, dël tos kultû-ros stokos dejuoti nereikia. Enciklopedijosstraipsniø atranka rodo ir Lietuvos þmoniø(kuriems ta enciklopedija skiriama) techni-kos kultûros lygá – jeigu straipsniai atitinkaskaitytojø poreikius, tai tie poreikiai yra pla-tûs ir dideli; enciklopedijos rengëjø (auto-riø, recenzentø ir redaktoriø) kolektyvas so-lidus ir patikimas.

Lietuvos universitetø ir gamybos sfe-ros iðugdyti inþinieriai, vis intensyviau ási-traukdami á tarptautiná bendradarbiavimà,iðeidami á pasaulinæ gamybos ir paslau-gø erdvæ, pelno platø pripaþinimà. Jø in-teresø globalumà, jø techninës erudici-jos ir kultûros lygá rodo ir baigiama leistiTechnikos enciklopedija.

Prof. habil. dr. Algirdas ÈIÞAS

jie veikia ne tik in vitro, bet ir in vivo, t.y.þmogaus organizme.

Iðsamûs graikiniø rieðutø antioksi-dantø tyrimai atskleidë, kad juose esan-tys antioksidantai, palyginti su kitø rûðiørieðutuose randamais antioksidantais,pasiþymi paèiu didþiausiu aktyvumu sil-pninti bei slopinti maþo tankio lipopro-teinø oksidacijà.

Visuose maistui vartojamuose rieðu-tuose gausu antioksidantø: flavonoliø,flavononø, daug resveratrolio, ypaè grai-kiniuose rieðutuose. Ádomu tai, kad rie-ðutuose randama ir paèiø antioksidantøskatinimo poþymiø. Pastaruoju metu yranustatyta rieðutø antioksidantø teigiamaátaka net kai kurioms oksidacinio stresostadijoms maþinti þmogaus organizme.Remiantis tyrimø duomenimis taip pat

skelbiama, kad rieðutø antioksidantairyðkiai maþina lipidø peroksidacijà veik-dami fermentines sistemas bei choles-terolio oksidacijos produktus. Dël povei-kio peroksidacijai rieðutø antioksidantaituri teigiamà átakà ir aortos audiniui.

Eksperimentiniais tyrimais nustatyta,kad graikinius riešutus vartojant su alfair gama tokoferoliu (vitaminas E) bei su-balansuotu kiekiu maisto medþiagø (an-gliavandeniø, baltymø, riebalø rûgðèiø,maistiniø skaidulø, mineraliniø druskø,vitaminø), aortos sienelëje atsiranda an-tiskleroziniø poþymiø. Taèiau kartu bûti-na paisyti ir maisto kaloringumo. Esanthiperlipidemijai sumaþëja ir paèiø lipidøperoksidacija, taèiau tam netinka senirieðutai, kadangi rieðutams senstant jøantioksidacinis poveikis silpnëja. Pana-

ðûs rezultatai gauti ir 14 savaièiø tyrusávairius gyvûnus.

Lazdynø rieðutai, kurie puikiai deraLietuvoje, taip pat pasiþymi antioksida-ciniu aktyvumu, maþina maþo tankio li-poproteinø oksidacijà.

Literatûroje skelbiamø tyrimø rezulta-tai rodo, kad, padaugëjus kraujo plazmo-je tokiø antioksidantø, kaip katechino, epi-katechino, flavonoliø ir kartu vitaminø Cir E, maþo tankio lipoproteinø oksidacijasumaþëja dar ryðkiau. Taigi antioksidan-tai ryðkiai padidina vidinës organizmo ter-pës pajëgumà áveikiant oksidaciná stresàir kartu yra profilaktinë priemonë. Svei-kos mitybos ir sveikos gyvensenos þmo-nës turëtø bûti mokomi nuo maþens ir joslaikytis visà gyvenimà.

buitinë, sporto, ðvietimo ir kultûros, moks-liniø tyrimø, medicinos, karo technika.

Enciklopedijos tematikos platumas le-mia ir skaitytojø ávairovæ. Pirmiausia taivisø krypèiø inþinieriai – mechanikai, sta-tybininkai, elektronikai, energetikai, infor-matikai ir t.t. Daþnam jø tenka ieðkoti þi-niø apie dalykus, kurie galbût visiðkai ne-buvo nagrinëjami jo studijø programoje(gal tos þinios yra ið kitos technikos ða-kos), o gal jos tiesiog po ilgo laiko pri-mirðtos. Suprantama, iðsamesniø þiniø jisras specialiojoje literatûroje, bet enciklo-

pedija padeda susiorientuoti, padeda netir tà specialiàjà literatûrà atsirinkti.

Bet kuri enciklopedija, taigi ir Tech-nikos enciklopedija, atlieka dar vienàsvarbø vaidmená: ji, apimdama daugelápaþinimo srièiø, mokslo ir gamybos ða-kø, derina (ir nori nenori turi suderinti)tø ðakø vartojamà terminijà, kartais ga-


Mokslas ir visuomenë yra glaudþiai su-sijæ (1 pav.). Bet tà ryðá skirtingi þmonëssupranta ávairiai. O kaip já reiktø suprasti?Ar tas ryðys reiðkia bûdà, kaip mokslo pa-siekimai tenkina pagrindinius þmoniø po-reikius? Ar jis reiðkia vaidmená, kurá patysmokslininkai vaidina ávairiose visuomenësgyvenimo srityse kaip tyrëjai, iðradëjai aratradëjai, pedagogai ar valstybininkai, ar-ba tiesiog neabejingi pilieèiai?

Kur mokslas

Prof. Jonas GRIGAS, LMA

susitinka suvisuomene?

Ar ðis ryðys susijæs su mokslø sandû-roje vykstanèiu bendradarbiavimu, kuriskuria geriausias mokslines inovacijas? Arjis yra poveikis, kuriuo mokslas daro átakàkitiems visuomenës reiðkiniams, tokiemskaip ekonominë gerovë, nacionalinis sau-gumas, sveikatos prieþiûra ir apskritai gy-venimo kokybë? Ar ne realus ryðys yra taskelias, kuriuo mokslinis poþiûris daro áta-kà vieðajai visuomenës nuomonei? Atsa-kymas yra taip. Ryðys reiðkia visas ðiasidëjas, susuktas á vienà mazgà.

Vaidmuo, kurá mokslas ir mokslinin-kai vaidina visuomenëje – mokslinës nuo-monës valdomas átakos laipsnis, moksli-nës visuomenës reputacija objektyviai pa-teikti áþvalgas, mokslui ir moksliniams ty-rimams teikiami prioritetai – yra gyvybið-kai svarbûs tautai ir lygiaverèiai mûsø de-mokratiniams ir etiniams principams.

Mokslinio paþinimo ribos niekada ne-atrodë teikianèios daugiau vilèiø nei da-bar. Galimybiø gausu. Gyvename atradi-mø – nuo nanotechnologijø (2 pav.) ikiprotingøjø medþiagø ir bioinþinerijos, te-

raherciniø vaizdø gavimo, stygø teorijosir stulbinanèiø kosminiø tyrimø (3 pav.) –ir inovacijø amþiuje. Iððûkis yra kaip pa-naudoti ðias galimybes þmoniø sveikataiir gyvenimui pagerinti, saugumui garan-tuoti, geresniam visuomenës mokslo su-pratimui, pagarbai ir ávertinimui.

Mokslininko vaidmuo agorojeSenovës graikai metaforiðkai agora

vadino vietà, kurioje vyko ávairiø visuome-nës sluoksniø laisvas bendravimas. Val-dþios sritis yra ástatymø leidyba ir vykdy-mas, biurokratija, teismai ir visa teisëtvar-ka bei teisësauga. Pramonë ir privatusverslas (nuo pirkliø iki korporacijø) valdonekilnojamàjá turtà. Baþnyèia taip pat turisavo vietà agoroje. Ne paskutinëje vieto-je yra universitetai ir mokslo ástaigos suprofesûra ir studentais, kurie kuria ir for-muoja ðalies ateitá. Todël agora yra visuo-meninis ryðys.

Agora yra ten, kur visuomenë atsiren-ka savo tiesas arba, kitais þodþiais, kà vi-suomenë priima kaip faktus. Agora yraten, kur tautos lyderiai priima politiniussprendimus. O koká vaidmená vaidina

mokslas? Kur ðioje arenoje stovi moksli-ninkas? Ir kaip mokslininko nuomonë vei-kia vieðosios nuomonës formavimà? Ádo-mu pasekti, kaip mokslo vaidmuo keitësicivilizacijos istorijoje?

Primityvioje visuomenëje agora ið vi-so neegzistavo. Mokslas ir religija daþ-niausiai buvo susiliejæ – burtininkai, uþ-kalbëtojai ir þyniai jungë mokslo þinias sureligija. Vyriausybë, kaip tokia, buvo ar-ba priklausoma nuo ðiø autoritetø, arbajie turëjo átakà vyriausybës sprendimams.Mokslo þinios buvo perduodamos þodþiutik iðrinktiesiems (karaliams, faraonams)ir dideli atradimai buvo daromi retai arbajø ið viso nebuvo. Todël tûkstantmeèiaisesminiai gyvenimo kokybës pagerinimaivyko labai lëtai.

Renesanso epochoje mokslas pradë-jo iðkilti kaip nepriklausomas visuomenësreiðkinys. Atradimai ir iðradimai këlë þave-sá. 1605 m. Francis Beikonas (Bacon) kny-goje Mokslo paþanga (The Advancementof Learning) raðë, kad jis ir kiti pritaria die-viðkosios ir gamtos filosofijø pasidalijimui.Kadangi Baþnyèia laikë savo átakoje die-viðkàjà filosofijà, gamtos mokslai, kuriø re-zultatus galima buvo patikrinti empiriðkai(astronomija, optika, medicina), tapo pro-to ir mokslo sritimi. 1620 metais Beikonaspaskelbë Novum Organum ir pradëjo klotimokslinës metodologijos pamatus. Ið joslogiðkai iðplaukë proto ir pramoninës re-voliucijos amþius, kuriame þiniø paieðka –jø dëmesio centre buvo moksliniai tyrimaiir taikomieji iðradimai – buvo nulemta eko-nominio bûtinumo. Tada mokslas sekë ky-lanèius visuomenës poreikius.

Paþvelkime á praëjusio amþiaus Jungti-niø Amerikos Valstijø mokslà. Jo varomojijëga buvo partnerystë tarp vyriausybës iruniversitetø. Jos esmë – vyriausybës inves-ticijos á fundamentaliuosius universitetø ty-rimus. Ji buvo pagrásta trimis idëjomis. Pir-ma, fundamentalieji tyrimai skatina inova-cijas, kurios, savo ruoþtu, taikomos ekono-mikos augimui ir nacionaliniam saugumui.Antra, nors atradimø negalima numatyti, di-

1 pav. Mokslas – valdþia – visuomenë

2 pav. Nanovariklis


delës investicijos á mokslinius tyrimus su-teikia pasitikëjimà, kad atradimø bus. Tre-èia, investicijos eina per mokslà ir techno-logijas á þmogiðkojo kapitalo plëtrà.

Mokslinio potencialo naudojimas lë-më Amerikai Antrojo pasaulinio karo lai-mëjimà. Mokslininkø darbai davë tautainaujus ginklus, radarus, infraraudonuo-sius detektorius, bomboneðius, raketaslëktuvams ir torpedas laivams. Tiesa,imigrantø moksliniai talentai buvo iðug-dyti daugiausia Europos universitetuose.

Ypaè padidëjo JAV vyriausybës inves-ticijos á mokslà po sovietø sputniko palei-dimo, kai prasidëjo lenktynës dël domi-navimo erdvës, energetikos, sveikatos,transporto ir kituose tyrimuose, kurie da-vë ir nenumatytø rezultatø. Pavyzdþiui,1947 m. iðrastas tranzistorius pakeitë vi-sà ðiuolaikinæ elektronikà nuo kompiute-riø, foto ir kino kamerø iki lëktuvø, raketøir kosminiø laivø valdymo ir kosminiø ry-ðiø tinklo (4 pav.).

Ðis mokslo plëtros modelis sukûrë ap-

XXI amþiaus agoraJà lemia daugelio pagrindiniø tenden-

cijø susiliejimas. Pirmoji yra daugiadaly-kiškumas. Jis átvirtintas paèiame moksle.Paimkime nanotechnologijas. Jei kaþkaspapraðytø jus sukurti patikimesnius ðar-vus kareiviams, nejaugi pradëtume me-dþiagø tyrimus molekuliniu lygiu? Tikriau-siai ne. Vis dëlto mokslininkai, manipu-liuodami medþiaga atominiu ir molekuli-niu lygiu, baigia kurti stiprius apsauginiusrûbus kariams, vadinamus dinaminiaisðarvais, kuriuos galima greitai padarytiveiklius kovos lauke.

Arba sukurta savaime susidaranèiøproteinø þelë, kuri stimuliuoja biologiniussignalus, skatinanèius làsteliø augimà.Þelë gali pakeisti, pataisyti arba regene-ruoti paþeistus audinius. Daugiadalykið-kumui yra bûdingas fundamentiniø ir tai-komøjø tyrimø ryðys.

Kita tendencija yra globalizaci-ja ir saugumas. Tarptautiniø ke-lioniø ir palydoviniø ryðiø leng-vumas, finansiniø ryðiø susi-liejimas, prekiø, idëjø ir tech-nologijø nuolatinis judëjimas,elektroninis keitimasis infor-macija internetu sulydë ago-rà á globalø idëjø forumà. Tau-tø ir kultûrø nepriklausomybë ta-po sudëtingesnë nei kada nors is-torijoje. Ði nepriklausomybë turi tei-giamà ir neigiamà puses. Galimenaudotis visos þmonijos kûrybos vai-siais, kurie yra labai ávairûs – nuo geres-nio maisto iki ginklø (5 pav.). Kartu leng-vai plinta ligos, narkotikai ar net teroristai.Prireikë biometriniø pasø, kuriami hiper-spektriniai þmoniø atvaizdai.

Iðplëtotos pramonës ðalys jauèia visdidesná teroristø pavojø. Reikia ðalinti joprieþastis. Fundamentiniai tyrimai ir ino-vacijos leidþia tai padaryti, kuriant naujusvaistus, maistà, infrastruktûras, energijosðaltinius. Be to negali augti ir ekonomið-kai klestëti jokia ðalis. Mokslas yra galin-ga jëga sprendþiant ðias problemas. Taiir yra tas ryšys, kur mokslas susitinka suvisuomene globaliai.

Darbo jëgos ir ðvietimo tendencijos.Mûsø mokslinis potencialas sparèiai sens-ta. Universitetø profesûra yra pensinio am-þiaus. Valdþios atlyginimø politika neska-tina jaunimo pasiðvæsti mokslui. Mokymokokybë mokyklose ir studijø universitetuo-se priklauso ne nuo krepðeliø. Ji blogëja.Geriausieji iðvyksta studijuoti á Vakarø uni-versitetus ir ten pasilieka. Iðvyko ir toliauiðvyksta ir daug sumaniausiø þmoniø. Kar-tu moksliniai tyrimai vis daugiau tampatarptautiniais, ateina tarptautinës korpora-cijos, kurioms reikalingas moksliðkai iðla-vintas jaunimas. Vyriausybë neturi aiðkiosstrategijos, kokiø specialistø ir kiek jø rei-

kia ðaliai. O kaip kitose ðalyse? Kinijoje 60proc. bakalaurø yra fiziniø ir technologi-niø mokslø, Taivane tokiø parengiama 41proc. Galbût gaila, bet tyrimai rodo, jogXXI amþiaus visuomenei reikia 5–10 proc.humanitarinio, 10–15 proc. socialinio ir 75–85 proc. mokslinio (fiziniø mokslø) iðsila-vinimo þmoniø. Investicijos á mokslà ir stu-dijas maþinamos, kai jas reiktø didinti.

Dauginiai balsai. Dabar eksponentið-kai didëja informacijos kiekis ir jos priei-namumas. Kaip tai veikia mokslininkøvaidmená ir vieðosios politikos formavi-mà? Pilieèiams ir politikams didelæ átakàdaro þiniasklaida, skleidþianti, redaguo-janti, komentuojanti ir filtruojanti informa-cijà. Rafinuotas verslas ne tik reklamuojaprekes, bet per þiniasklaidà formuoja irvisuomenës nuomonæ apie verslo rûðisar naujus gaminius (chemikalus, vaistus,

Þemøjø orbitø palydovai

Ryðio kanalas erdvëjeRyðio kanalas erdvëje

Ryðiokanalasþemyn áÞemæ

RyðiokanalasaukðtynnuoÞemës

Abonentas supalydoviniutelefonu

Abonentas supalydoviniu

telefonu

Antþeminë stotispatikrina pogalbius ir

gali sujungti sunorimu numeriu

Valdymo ka

nalu galim

a

pasiklausy

ti, o p

okal-

bius nukre

ipti kit

ur

3 pav. Palydovas tiria Þemæ

4 pav. Ryðiai per Þemës palydovus

5 pav. Mokslo vaisiai

linkà, kurioje jau pusë amþiaus JAV domi-nuoja pasaulio mokslo tyrimuose ir inova-cijose. Nobelio premijas laimi daugiausiaamerikieèiai. Pusæ JAV ekonomikos augi-mo lemia mokslo ir technologijø laimëji-mai. Oro transportas, atominë energetika,erdvës technologijos, telekomunikacijos,televizija, kompiuteriai pakeitë gyvenimàir pagimdë naujas pramonës ðakas.

mobiliuosius telefonus ir kitus nesaugiusproduktus). Pagaliau turime internetà,globaliná stulbinanèios galios informaci-jos ir dezinformacijos variklá, atvedusá musá informacijos amþiø.

Kas atsitinka, kai politikà ir rinkà uþplûs-ta apsiðaukëliai ekspertai? Kai staiga atsi-randa autoritetai, pasirengæ palaikyti betkoká poþiûrá? Rezultatas yra politikos, in-formacijos ir mokslo nuvertëjimas. Ði ten-dencija grasina supratimui mokslininko,kaip neðaliðko, objektyvaus proto balso,taip pat autoritetingo mokslo vaidmens pa-dedant kurti protingà vieðàjà politikà.

Kaip þmonëms atpaþinti tiesà? Kaip vi-suomenei nuspræsti, kà laikyti faktais? Kaipmûsø iðrinktieji politikai padaro naudingussprendimus? Kas atsitinka tiesos sakyto-jams, kurie kalba faktais, prieðtaraujanèiaisvyraujanèiai nuomonei? Ir kokiu pasitikë-jimo laipsniu vidutinis pilietis vertina moks-lininko balsà? Ar ðá balsà ið viso girdi?

Nukelta á 39 p.


Lietuvos turistai, vaþiuodami á In-dijà, daþniausiai renkasi ðiaurinæ jos dalá.Taèiau ne maþiau ádomi ir pietinë Indija.Mûsø kelionës, á kurià praëjusiø metøgruodá su grupe draugø iðsiruoðëme pra-leisti kalëdiniø atostogø, marðrutas turë-jo eiti per Mumbajø. „Vakar Indijos verslosostinë Mumbajus virto kovos lauku. Ai-dëjo ðûviai ir bombø sprogimai. Jie su-këlë tikrà chaosà didþiuliame mieste. Ke-lios teroristø grupës uþpuolë prabangiusvieðbuèius, vienà populiarø restoranà,sausakimðà traukiniø stotá ir þydø organi-

IndiðkosKalëdos

Kel ionës uþraðai

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS

zacijos bûstinæ – ið viso deðimt objektø.Pirminiais duomenimis, þuvo maþiausiai101, daugiau kaip 300 buvo suþeisti...“Taip apie Mumbajø tada raðë Lietuvosdienraðèiai. Mûsø kelionë buvo suplanuo-ta maþdaug prieð pusmetá, beveik prieðtris mënesius nupirkti bilietai á Mumbajø,todël dël kaþkokiø „smulkmenø“ atðauk-ti kelionës nesinorëjo... Juolab kad, pa-sak vieno ið mano bendradarbiø, bombaá tà paèià vietà du kartus nekrenta...

„Jûs galite pamilti Indijà, galite jos ne-kæsti, bet pasaulio suvokimas jau nebustoks, koks buvo iki ðiol“,– prieð iðvaþiuo-damas internete skaièiau tokias eilutes irdabar turiu pripaþinti, kad tai tiesa...

Taèiau ðiame straipsnyje nesiruoðiupasakoti visos kelionës áspûdþiø, bet no-riu pasidalyti tomis akimirkomis ir tomismintimis, kurios yra susijusios su prieð-kalëdiniu laikotarpiu tokioje tolimoje ir, de-ja, mums menkai paþástamoje ðalyje...

Pirmieji áspûdþiai, arba atsitiktinëpaþintis su pasiryþëliu aukai, apie

kurià mes neturime jokio supratimo

Indija pradeda stebinti daug anksèiaunei iðlipi ið lëktuvo... Pasirodo, èia laikasnuo europinio skiriasi ne 3 ar 4 valando-mis, o lygiai 3,5 val. Pildant deklaracijas,antroje jos pusëje nurodoma, kad ðaliessveèiai privalo registruotis policijoje, jeinumato bûti ilgiau nei 180 dienø. Taèiaujeigu esi Pakistano gyventojas, registruo-tis privalai per 24 val., o jei esi afganista-

nietis – þaibiðkai, t.y. per 7 val. Nors 5 val.ryto, Mumbajus mus pasitinka 270 C karð-èiu ir drëgme. Pasijuntame kaip pirtyje...

Á Mumbajø mes dar gráðime, o dabarmûsø kelionës tikslas – Pietø Indijos vals-tijos Kerala ir Tamilnadu. Keraloje ir Ta-milnadu ne tik graþi gamta, veðlûs ato-gràþø miðkai, bet ir auginama apie penk-tadalis visos Indijos arbatos. Nors šiosvalstijos greta, bet jos gana skirtingos. Ke-rala – viena ið dabartiniu metu turtingiau-siø Indijos valstijø (Indijoje vidutiniðkai 35

Grupë draugø, sumaniusiø praleistikalëdines atostogas Indijoje, paèiamepietiniame ðios ðalies taðke, kur savo

vandenis suneða Arabijos jûros, Indijosvandenyno ir Bengalijos álankos

vandenys. . . . . Ið kairës: Antanas, Eugenija,Saulius, Kristina, Kæstutis, Alvyda, Gina

ir ðiø eiluèiø autorius

Ðiva Sri Meenahshi Ammanðventykloje Tamilnadu

Ðiva viename ið Pietø Indijos kaimeliø


Kel ionës uþraðai

proc. þmoniø gyvena þemiau skurdo ri-bos, o Keraloje – tik 25 proc.). To nepa-sakysi apie Tamilnadu. Oficialios Keraloskalbos – anglø, hindi ir malayalam, o Ta-milnadu – anglø ir tamilø. Tamilnadu – pa-ti „pieèiausia“ Indijos valstija. Ðadþi, mû-sø vairuotojas, gyvenantis Keraloje, sa-ko, kad Tamilnadu visai kitoks klimatas –ten daug ðilèiau ir þmonës ten visai kitokie– daugiau indusø (ðià religijà iðpaþásta apie90 proc. gyventojø), jiems galima gerti irrûkyti vieðose vietose, neribojamas vaikø

skaièius (Keraloje valdþia leidþia turëti tik2 vaikus), ir kalba jø kitokia, jie ir blogiaugyvena… Tarp Tamilnadu ir Keralos valsti-jø yra siena. Ant jos árengti pasienio pos-tai, ðlagbaumai.

Tamilø pasienio darbuotojai stropiai uþ-siraðinëja mûsø maðinos numerius. Sun-ku suprasti, kam reikalingas tas pasieniopostas, jei netikrina net pasø... Taèiau pa-sienio pareigûnai mielai sutinka nusifotog-

rafuoti su mûsø moterimis. Kai jos sprun-ka á tualetà, vienas ið jø suðunka:

- Water (angl. vanduo)!Mat skubëdamos jos uþmirðo ið gre-

ta esanèio rezervuaro, panaðaus á ðuliniorentiná, pasisemti puodukà vandens... Jukèia tualetinio popieriaus nëra...

Pasienio postas árengtas ant paèioskalno keteros, todël á Tamilnadu leidþia-mës serpentinais vingiuojanèiu keliuku,kaþkuo primenanèiu gruzinø Karo kelià...

Ryðkûs moterø ,,saree”, vyrø ,,lunkey” irtriraèiai ,,tuk-tukai” – neatskiriama PietøIndijos tautø gyvenimo dalis

Áëjimas á ðventyklà Keralos sostinëjeThiruvananthapuram

Keralosdram-bliai ir jøvadelio-tojai

Drambliopalaimini-mas SriMeenahshiAmmanšventykloje

Vienas ið 12 Sri Meenahshi Ammanðventyklos bokðtø

Suðindram ðventyklos bokðtas

Nukelta á 40 p.


Saragosa – Aragono ðirdis ir didybëAragonas – tai istorinë etnografinë ir

autonominë sritis Ispanijos ðiaurinëje da-lyje, susidedanti ið trijø provincijø: Hu-escos, Saragosos ir Teruelio. Sritis uþ-ima kalvotà Aragono lygumà, kurià su-daro sausos stepës ir pusdykumës.Ðiaurëje – giliø slëniø iðraiþyti Pirënø kal-nai. Auginama daugiausia grûdinës kul-tûros, o drëkinamose þemëse ugdomasodininkystë, darþininkystë, vynuoginin-kystë. Daug kur galima iðvysti pavieniøalyvmedþiø ir jø giraièiø. Gyvulininkystëturi maþesnæ svarbà, nors jos produkci-ja, ypaè ávairûs vytinti kiauliø kumpiai, þi-nomi viso pasaulio gurmanams. Madri-de ir kituose didesniuose miestuose te-ko pietauti kumpiø muziejuose-restora-nuose, kurie lyg priekaiðtas lietuviui, kadsavo namuose nebemokame pagamin-ti kiaulienos skanëstø, kuriuos dar taipneseniai ruoðdavo mûsø seneliai ir të-vai. Kiauliena, aviena ir jø gaminiai, kaipir vynuogiø vynai, – svarbûs Ispanijoseksporto produktai, papildantys automo-biliø, elektrotechnikos ir elektronikos,tekstilës, plastikø, avalynës, konservø irkitø gaminiø pardavimà pasaulio rinko-se. Aragono provincijoje pagaminamaapie 15 proc. Ispanijos elektros energi-jos, kasami lignitai, geleþies, aliuminiorûdos, gerai iðplëtotos ávairios pramonësðakos. Nors Ispanija turi gerai iðplëtotàpramonæ, bet nedideliuose valstieèiøûkiuose galima iðvysti ir jauèiais traukia-mà arklà.

Aragono sritis turi ilgà ir turiningà is-torijà, kuri prasideda nuo III a. pr. Kr., kaijos teritorijà uþkariavo romënai; vëliauvestgotai ir maurai. VIII a. èia vieðpatavoKordobos kalifatas. Visi jie paliko pëdsa-kø architektûroje, mene, tradicijose. IX a.frankø ir langobardø karalius Karolis Di-dysis èia sukûrë Argo grafystæ. 1035 m.Pavaros karalius Sanèas III ákûrë Arago-no karalystæ, kuri netrukus iðsiplëtë, pri-jungdama Navarà, Katalonijà, kai kuriasdabartinës Italijos bei kitas teritorijas irtapo dominuojanèia politine jëga vaka-rinëje Vidurþemio jûros dalyje. DabarAragonas – autonominë Ispanijos kara-lystës dalis, kuri uþima apie 9,5 proc. ða-lies teritorijos ir kurioje gyvena 2,4 proc.karalystës þmoniø.

Prie Prof. Stasys VAITEKÛNAS

LKMA akademikas

Madridas

Ðvè. Mergelës MarijosKolonos bazilika

Izabelës kiemasAljaferios rûmuose


Ebro upës...

Nukelta á 33 p.

Aragono ðirdis – provincijos sostinë,pramonës ir kultûros centras Saragosa(Zaragoza). Miestas ásikûræs abipus Ebroupës, netoliese stûksanèiø Pirënø kalnøpietiniame ðlaite, pagal gyventojø skaièiøbeveik prilygstantis Vilniui, pagal dydá –penktas miestas ðalyje. Miestas turi ne tikádomià praeitá, kuri svarbi visos Ispanijosistorijai. 27 m. pr. Kr. já ákûrë romënai. XI a.ir XII a.pradþioje buvo emyrato centras.1118 m. tapo Aragono sostine. Miestas pa-saulio turistus traukia savo architektûra, is-toriniais paminklais, parodomis ir mugë-mis. Laisvà nuo paskaitø savaitgalá patrau-kiu á miestà pasiþvalgyti.

Þavi siauros gatvelës, pasidairau po is-paniðkà Mercado de Lanuza turgø, kuria-me gausybë darþoviø, ávairiø jûros gëry-biø, mësos gaminiø, sûriø, prieskoniø. Pir-

në Ðvè. Mergelës Marijos Kolonos bazili-ka (Basilica de Nuestra Seòora del Pilar),pastatyta XVII–XIX a. Bazilika turi 11 kupo-lø, dengtø ryðkiø spalvø plytelëmis ir èer-pëmis. Viduje Ðventojoje koplyèioje ant ko-lonos stovi sidabru spindinti, gëlëmis ið-puoðta stebuklinga laikoma nedidelë Mer-gelës Marijos statula. Jos apsiaustas (man-ta) kasdien keièiamas. Piligrimai, kuriøgausu ið viso pasaulio, uþeina uþ koply-èios pabuèiuoti atidengtos kolonos dalies.Bazilikos vidø puoðia garsiausiø meninin-kø – F.Ch. Gojos, A.Velaskeso – freskos.Maldai sustiprinti tikintieji uþdega ilgas di-dþiules þvakes, sukurianèias ypatingà pa-

maldumo atmosferà. Pilioriø Dievo moti-na yra ne tik Ispanijos, bet ir visø ispanið-kai kalbanèiø ðaliø, ypaè Lotynø Ameriko-je, globëja.

Po Ðv. Miðiø þmonës neskuba iðsiskirs-tyti. Ðeimos aplink aikðtæ esanèiuose res-toranuose, baruose susëda pietauti, pasi-dþiaugti vienas kitu, pakalbëti. Nëra èiaskirtumo tarp seno ir jauno, tarp sveiko irneágalaus. Visi jie lygûs, visi jie – ðeima,kurios tradicijos Ispanijoje gilios ir stiprios,o motinos kultas siekia viduramþius. Net-gi visada kaþkur skubantis jaunimas þino,kad pakilti nuo stalo ne laiku bûtø didþiau-sias netaktas, neiðsiauklëjimo parodymas.Su draugais galës susitikti tik vëliau. Galdël to, bûnant ðalyje, susidaro klaidingasáspûdis, kad impulsyvûs ispanai lyg ir tin-gûs, bet vëliau pastebi, kad tai tikslûs, vis-kà savo laiku padarantys darbðtûs þmo-nës. Matyt, dël to ir Ispanijos ekonomika irkultûra vis labiau pastebima, turi átakos Eu-ropos Sàjungos gyvenimui.

SaragososuniversitetoParaninfoadministra-cijospastatas

Fontanas irpakrypusiðv. Magda-lenosbaþnyèiosvarpinë(,,antrasisPizosbokðtas”)Saragosoje

Paminklas didþiajam ispanøtapytojui F. Gojai Saragosoje


këjai vaikðto ið lëto, apþiûri prekes, derasi.Regis, tai malonu abiem pusëms – ir pir-këjams, ir pardavëjams. Kalbëtis, keistisnuomonëmis – bûdingas ispanø gyveni-mo bruoþas. Vidurdiená turgus uþsidaro,miestas iðtuðtëja. Siesta. Dauguma ilsisinamuose ar iðvyksta á uþmiestá. Nesitikëkpapietauti ir kokioje kavinëje – siesta ir jo-je. Netgi musës kaþkokios aptingusios, ogatvëje atsidûræs ðunelis lekuoja ir palai-mingai iðsitiesia medþio ar namo ðeðëly-je. Tik vëlø vakarà miestas atgimsta. Prisi-pildo kavinës, pakvimpa cigarø dûmai, pa-sigirsta gitarø garsai. Uþsuku á kavinæ, betvisos vietos uþimtos, tik jauèiu susirinku-siø þvilgsnius. Suprantu, kad tai sava pub-lika, kur vienas kità paþásta jau ne vienusmetus. Jiems yra apie kà pasikalbëti ar tie-

siog malonu susitikti savøjø rate. Turistuitenka ieðkotis vietos kitur.

Sekmadienio ryte prie vieðbuèio susi-tinkame su Saragosos universiteto Socia-liniø mokslø instituto direktoriumi José Ma-nueliu Lasierra Estebanu, vienu ið nedau-gelio puikiai kalbanèiø angliðkai. Patrau-kiame á miesto centrà prie Ebro upës. Kuoarèiau jo, tuo labiau ásijungiame á þmoniøminià. Vyrai kostiumuoti, nors karðta visisu kaklaraiðèiais, moterys apsirengusiospuoðniais aragoniðkais apdarais, o vaikaiiðpuoðti, kaip savo palydovui sakau, „kaipangelai“. Gal kokia didþiulë ðventë? Pro-fesorius paaiðkina, kad tai áprastinis sek-madienis, kai visi ðeimos nariai eina á baþ-nyèià. Einame ir mes. Prieð akis atsiveriaáspûdingiausias statinys – didinga baroki-


Lietuvos mokslo taryba paskelbë kvie-timà aukðto lygio mokslininkams teikti pa-raiðkas moksliniø tyrimø finansavimui pa-gal Visuotinës dotacijos (Global Grant)priemonæ. Ði priemonë mokslininkams pa-dës ágyvendinti ambicingiausius moksliniøtyrimø projektus – pirmà kartà Lietuvojebus finansuojami paèiø mokslininkø inici-juoti daugiameèiai tyrimai, padengiant vi-sas jø ágyvendinimui reikalingas iðlaidas.

Pagal visuotinës dotacijos priemonæ vie-nam dvejø–ketveriø metø trukmës moksli-niø tyrimø projektui, kurá ágyvendina atski-ras mokslininkas arba mokslininkø grupë,bus skiriama nuo 200 tûkst. iki 1,6 mln. litø.Bendra Visuotinës dotacijos suma yra120 234 tûkst. litø. Pirmuoju kvietimu nu-matyta paskirstyti 40 mln. litø. Tikimasi, joguþ ðias lëðas Lietuvos mokslo ir studijø ins-titucijose bus ádarbinta apie 400 mokslinin-

kø, kurie ágyvendins apie 200 aukðto lygiomokslininkø inicijuotø projektø.

„Lietuvos mokslo finansavimo sistemaiki ðiol stokojo tarptautinæ praktikà atitin-kanèiø priemoniø, padedanèiø mokslinin-kams ágyvendinti reikðmingus individualiussumanymus, nepriklausomus nuo institu-cinio planavimo ir reikalaujanèius keleriømetø sutelkto darbo“, – teigia Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas prof. Eugeni-jus Butkus.

Anot jo, Visuotinë dotacija turëtø ákvëptiperspektyviuosius ðalies mokslininkus beitiriamàjá darbà uþsienyje atliekanèius jau-nuosius jø kolegas, nes tai naujas pusla-pis Lietuvos mokslo istorijoje, kuris busreikðmingas siekiant plëtoti aukðèiausio ly-

Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslofinansavimo priemonë – Visuotinë dotacija

Aukðto lygio mokslininkø individualiems projektamsbus paskirstyta 120 mln. litø

Vytautas BASYSLMA BMGMS pirmininkas

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

LMA skelbdama konkursus daugelá me-tø premijomis apdovanoja Lietuvos jaunuo-sius mokslininkus ir studentus. Konkur-sams pateiktø darbø vertinimas komisijo-se sukelia nemaþai diskusijø, nes neretainelengva nustatyti, koks konkurso dalyvioindividualus indëlis á nuveiktà darbà. TodëlLMA BMGMS jau senokai diskutuojama,kad reiktø rengti konferencijas, kuriose jau-nieji mokslininkai skaitytø praneðimus ir bû-tø galima akivaizdþiai ásitikinti jø gebëjimaisne tik parengti, bet ir perskaityti praneðimà.Komisijø nuomone, daug gerø moksliniødarbø nesulaukia nei mokslininkø, nei vi-suomenës dëmesio. Pagaliau manoma,kad, rengiant jaunøjø mokslininkø konfe-rencijas LMA, ávairiø mokslo krypèiø atsto-vai bendrose konferencijose galëtø paben-drauti ir pamatyti, kà daro gretimø ðakø jau-nieji mokslininkai, kokiais mokslinio tyrimometodais naudojasi, o kartu praplësti ir pa-gilinti þinias. Galbût tai paskatintø jaunøjømokslininkø bendradarbiavimà integruojantávairias moksliniø tyrimø idëjas. LMA vienasið veiklos uþdaviniø – skatinti mokslo þiniøsklaidà visuomenëje, rengti jos nariø susi-

tikimus su mokslo atstovais, tad kas gi galibûti geriau, kaip LMA nariø susitikimai suateities mokslininkø karta bendruose ren-giniuose-konferencijose.

Dël ðiø ir kitø paskatø LMA BMGMS an-trà kartà surengë jaunøjø mokslininkø kon-ferencijà „Bioateitis: gamtos ir gyvybësmokslø perspektyvos“. 2009-12-15 ávyku-sios konferencijos trijose sekcijose per-skaityta 18 praneðimø, jø aptarime ir dis-kusijose aktyviai dalyvavo skyriaus nariaiA.Grigelis, V.A.Tamoðiûnas, V.Basys, V.Bû-da, V.Ðikðnys, M.Þalakevièius, universite-tø ir mokslo institucijø atstovai D.Matulis,J.Maþeika,V.Veikutis, G.Þukauskas ir kiti.

Geomokslø sekcijoje praneðimus per-skaitë Geologijos ir geografijos instituto at-stovai Þ. Skuratoviè (,,Tritis ir radioanglis Ig-nalinos AE aplinkoje”), J.Ðaèkus (,,PietryèiøBaltijos raidos analizë taikant geologinio mo-deliavimo metodus”), J.Þikulinas (,,Lietuvos

hidrografinio tinklo kaita XX a.”) ir Vilniausuniversiteto mokslininkë J.Turèinienë (,,Orotemperatûros erdvinio lauko Lietuvoje tyri-mas”). Paþymëtinas J.Ðaèkaus disertaciniomokslinio darbo pristatymas, puikus duome-nø demonstravimas, jo gebëjimas dalyvautidiskusijose, taip pat J. Turèinienës praneði-mas ir ádomios, praktiniu poþiûriu reikðmin-gos iðvados apie tyrimø naudojimà suda-rant orø prognozes.

Biologijos sekcijoje praneðimus skaitëEkologijos ir Botanikos institutø jauniejimokslininkai. Apie dirvoþemyje vykstanèiøprocesø tyrimø rezultatus – A. Matusevièiû-të (,,Biologiniø procesø rekultivuojamuosedirvoþemiuose tyrimai”) ir V. Dirginèiûtë-Vo-lodkienë (,,Atspariø sunkiesiems metalamsdirvoþemio mikomicetø populiacijø ir jø vaid-mens dirvoþemio procesuose analizë”). Jøiðvadose nurodoma, kad atlikti moksliniai ty-rimai leidþia ávertinti dirvoþemio paþeidimo

Bioateitis: gamtos irgyvybës moksløperspektyvos


gio mokslinius tyrimus ðalyje ir stiprinti Lie-tuvos mokslo tarptautiná konkurencingu-mà bei padës ásitvirtinti gabiausiems jau-niems mokslininkams.

Visuotinës dotacijos parama skiriamatarptautinio lygio mokslininkø projektams,padengiant tyrëjø atlyginimus, árangos ási-gijimo ir administravimo iðlaidas. Á Visuoti-nës dotacijos paramà gali pretenduoti ða-lies ir uþsienio mokslininkai teikdami pa-raiðkas bet kokios srities tyrimui atlikti. Jietaip pat gali rinktis Lietuvos mokslo ir stu-dijø institucijà, su kuria paranku ágyven-dinti projektà.

„Dotacija neriboja tyrimø temø, o pa-grindiniai projektø atrankos kriterijai yra pa-reiðkëjo mokslinë kvalifikacija, projekto ko-

kybë bei tyrimo perspektyvumas“, – pa-aiðkina Tarybos Paramos tyrëjams skyriausir projekto vadovë Eglë Vaitkutë.

Visuotinë dotacija sudaro sàlygasmokslininkui gilintis á tyrimà, perduodantadministravimà ir finansiniø procedûrø vyk-dymà mokslo ir studijø institucijai. „Svar-bu ir tai, jog pagal já numatoma padengtipriimanèiosios mokslo ir studijø instituci-jos iðlaidas pagal Lietuvoje galiojanèiusástatymus, todël mokslininkui gali bûti skir-tas profesoriaus arba vyriausiojo mokslodarbuotojo atlyginimas su visais priedais“,– dësto E. Vaitkutë.

Paraiðkos pagal pirmàjá kvietimà pri-imamos iki ðiø metø vasario 28 d. Kvieti-mas paskelbtas pagal Lietuvos mokslo ta-

rybos ágyvendinamà 2007–2013 m. Þmo-giðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos3 prioriteto Tyrëjø gebëjimø stiprinimasVP1-3.1-ÐMM-07-V priemonæ „Paramamokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinei veiklai(visuotinë dotacija)“.

Iðsamesnë informacija:Lietuvos mokslo tarybos Paramos tyrë-

jams skyriaus vadovë Eglë VaitkutëTel. (8-5) 261 02 06, el. paštas evaitku-

[email protected] mokslo tarybos Paramos tyrë-

jams skyriaus specialistas Saulius BurbulisTel. (8 5) 2 261 933, el. paštas sburbu-

[email protected].

lygá ir prognozuoti jame vykstanèius proce-sus, dirvoþemio mikroorganizmø atsparumàsunkiesiems metalams. S.Radþiûtë energin-gai ir ádomiai pristatytame praneðime „Kai-romonø ir fotosensibilizatoriø, veikianèiø Li-riomyza bryoniae (Diptera, Agromyzidiae), ty-rimai“ pateikë naujø duomenø apie fotoin-sekticidø (fotosensibilizatoriø) naudojimà ko-vai su þemës ûkio kenkëjais; panaðios te-matikos buvo ir M.Þiþytës praneðimas (,,Cuk-riniø runkeliø rizomanijà sukelianèio virusoidentifikacija ir charakterizavimas”).

V. Palinauskas (Ekologijos institutas)paskelbë naujausius jau pirmojoje 2008 m.konferencijoje pristatyto mokslinio tyrimorezultatus, apibendrintus disertaciniamedarbe. Jis perskaitë labai ádomø praneði-mà apie paukðèiø maliarijà sukelianèiø pa-razitø tyrimus (,,Paukðèiø maliariniø para-zitø (Plasmodium, Haemosporida) ekspe-rimentiniai tyrimai: tradiciniø ir molekuliniøduomenø saitai”) ir teigë, kad polimerazësgrandinës paremtø ir tradicinës parazito-logijos (mikroskopijos) metodø, naudoja-mø tiriant paukðèiø maliarinius parazitus irkitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria.

Daugiausia praneðimø (9) perskaitytabiomedicinos, biochemijos ir biotechnolo-gijos sekcijoje.

Biotechnologiniø moksliniø tyrimø sri-èiai skirti Biotechnologijos instituto atstovøR.Chaleckio ir Z.Toleikio (,,Hsp90 ðapero-no biotermodinaminiai tyrimai”), G.Kostiuk(,,Monomerinës restrikcijos endunukleazësBenI pavertimas viengrandininius trûkiusávedanèia nukleaze”), R. Sukackaitës (,,Re-strikcijos endonukleazës BpuJI struktûriniaiir funkciniai tyrimai”) praneðimai, kuriuosenagrinëjami ávairûs molekulinës biologijostyrimai siekiant iðaiðkinti mechanizmus, ku-rie gali bûti reikðmingi kuriant vaistus vëþiuigydyti. Ádomø praneðimà apie bioelektro-katalizës reiðkinio, kai fermentas gali reok-siduotis ant elektrodo pavirðiaus be papil-domø procesà greitinanèiø medþiagø, tyri-mus perskaitë Biochemijos instituto atsto-vë E. Voitechoviè (kartu su I. Ðakenyte, te-ma „Baltymø ir anglies struktûrø suderina-mumas ateities technologijoms“).

Daug praneðimø buvo skirta medici-nai, juos perskaitë Kauno medicinos uni-versiteto jaunieji mokslininkai. M. Kaðë-tos ir bendraautoriø praneðime „Automa-tinës gerklø ligø klasifikavimo sistemoskûrimas“ pateikti gydytojø, matematikø irprogramuotojø bendro darbo rezultataisiekiant sukurti automatinæ organiniø ger-klø ligø klasifikavimo sistemà, susiejanttrijø skirtingø rûðiø informacijos ðaltinius:balso signalà, mikrolaringoskopinius vaiz-dus ir paciento klausimyno duomenis. Au-toriai numato sukurti patikimà ir kliniðkaipritaikomà patariamàjà sprendimo priëmi-mo sistemà; jø darbas iðties novatoriðkas.

Apie dantø ðaknø kanalø minkðtøjøplombiniø medþiagø toksiðkumo tyrimorezultatus praneðimà perskaitë G.Lodie-në. Naudodama laboratorinius ir moleku-linës biologijos metodus (apoptoziniø làs-teliø vertinimas), autorë tiria dantø ðaknøkanalams gydyti naudojamø medþiagøcheminiø komponentø átakà pulpos, apy-danèio ir kitiems audiniams.

KMU IV ir V kurso studentai A.Paè-kauskas ir A. Raèkauskas perskaitë didelákonferencijos dalyviø susidomëjimà su-këlusá praneðimà „Radiodaþninës ir krio-energijø destrukcinio poveikio ir miokar-do paþaidos ypatumø palyginamoji ana-lizë“, kuriame apibendrino gyvûnø eks-perimentiniø tyrimø rezultatus. Naudotatermovizinë technika, kurios dëka vizua-liai ir histologiðkai buvo vertinama mio-kardo paþaida, konferencijos dalyviamsátaigiai pademonstruotos ðiuolaikinëstechnologijos ir kardiochirurgijos bei kar-diologijos ateities galimybës.

Molekulinës biologijos metodø nau-dojimà þmogaus paveldimø daugiafakto-riniø ligø etiologijai iðaiðkinti savo prane-ðime (,,Su uþdegiminëmis þarnø ligomissiejamø vieno nukleotido polimorfizmø,nustatytø viso genomo sàsajø studijø me-tu, genetinë analizë Baltijos ðaliø popu-liacijose”) pademonstravo KMU Gastro-enterologijos klinikai atstovavusi J.Ðven-toraitytë su bendraautoriais. Iðties áspû-dingas ir ðiuolaikinis tyrimas, demonstruo-

jantis dabartinius mokslo siekius ir kryp-tis nustatant genetiniø þymenø sàsàjà sulëtiniø uþdegiminiø þarnyno ligø rizika,genetiðkai determinuojamø faktoriø reikð-mæ etiologijoje.

Apie geriamojo vandens ir sveikatossàsajas tiriant Varënos rajono gyventojuspraneðimà perskaitë VU MF studentaiV.Asejevas ir R.Cimošas.

Visiems konferencijoje skaitytiemspraneðimams bûdinga tai, kad moksli-niuose tyrimuose naudotos aukðtosiostechnologijos, labai plaèiai taikomi mole-kulinës biologijos metodai, daugelis tyri-mø atlikti bendradarbiaujant keliø moks-lo ðakø atstovams, daugelis praneðimøatitiko konferencijos moto – mokslo per-spektyvos. Tai rodo, kad Lietuvoje moks-las, nepaisant ekonominiø sunkumø, yrapaþangus, jame dalyvauja gausus talen-tingø jaunø þmoniø bûrys.

Jaunøjø mokslininkø konferencija bustradicinë kasmetinë, o LMA savo ruoþtuskatina ir skatins jaunøjø mokslininkø ak-tyvumà. Kaip þinoma, LMA yra pasiraðiu-si Savitarpio supratimo memorandumà suLindau Nobelio premijos laureatø susiti-kimø taryba bei Lindau Nobelio premijoslaureatø susitikimø prie Konstancos eþe-ro fondu, ir tai sudaro sàlygas jauniesiemsLietuvos mokslininkams dalyvauti ðio fon-do organizuojamuose susitikimuose suNobelio premijos lauretais. Viena ið kan-didaèiø dalyvauti ðiame susitikime 2010m. tapo Ieva Sliesoraitytë, 2008 m. jau-nøjø mokslininkø konferencijoje pristaèiu-si moksliná darbà biomedicinos sekcijojetema „Hibridiniø sistemø taikymas nusta-tant C reaktyvaus baltymo ir iðeminiokomponento átakà glaukomos patogene-tiniame procese“. Tikëtina, kad ir 2009 m.konferencijos kai kurie dalyviai turës gali-mybæ dalyvauti susitikime su Nobelio pre-mijos laureatais 2011 metais. Tai paskatadirbti, kurti ir nesustoti, iðnaudoti galimy-bes ir gabumus Lietuvos labui.

Konferencijos organizavimà parëmë irsavo gaminiø ekspozicijà surengë UAB„Fermentas“.


Pietinio Manhatano Broad gatvëjedunkso impozantiðkas statinys su uþra-ðu virð portalo ,,The New York Stock Ex-change” (,,Niujorko fondø birþa”). Prie-ðais pastatà matyti vieniðas plonas me-delis, o ties juo ðaligatvyje bronzinë plokð-të. Joje paraðyta, kad daugiau kaip prieðdu ðimtus metø (1792 m. geguþës 17 d.)šioje vietoje susirinkæ pirkliai pirmàkart su-sitarë pasikeisti ne paèiomis prekëmis,bet jas patvirtinanèiais dokumentais. Taipatsirado Niujorko birþa. Ta proga paso-dintas medelis, kurá vëliau tekdavo nuo-lat atnaujinti, nes jis negalëjo ilgam ási-tvirtinti kietame uoliniame grunte. Uþtatpati Niujorko birþa áleido tokias gilias ðak-nis á ekonomikos dirvà, kad tapo lemtin-gu veiksniu ne tik JAV, bet ir viso pasau-lio prekiø bei paslaugø apyvartoje.

Kurðius ––––– pirmasis mokytojasDaug kartø teko kilti á Niujorko birþos

treèio aukðto galerijà, skirtà þiûrovams.Kiekvienàsyk þvelgiant á storu stiklu atskir-tà poros Vilniaus geleþinkelio stoèiø dy-dþio salæ, nusmelkdavo mintis, kad ðtaièia ðià sekundæ vyksta didþioji drama ar-ba didysis þaidimas. Jame vieni dalyviailaimi milijonus, o kiti lygiai tiek pat pralai-mi, nes nieko pasaulyje nëra daugiau ne-gu yra. Kitapus salës kokiø penketo met-rø aukðtyje siauroje ilgoje ðvieslentëjesparèiai bëga kompanijø santrumpos irskaièiai, rodantys jø akcijø kursà ðiuo mo-mentu.

Taèiau tàkart mane labiau domino negarsusis medelis, bet kita atminimo len-ta, pritvirtinta prie áëjimo á garsiausià pa-saulio birþà. Plokðtëje angliðkai paraðy-ta: ,,Pirmoji lotyniðka Naujojo Amsterda-mo mokykla buvo ákurta ðioje vietoje 1659metais daktaro Aleksandro KarolioKuršiaus Kurcijaus, lietuvio didiko ir moks- Medelis Niujorko fondø birþos ákûrimo vietoje

Betoninis takas, kuriuo lemtingam skrydþiui kilo Darius ir Girënas

Atminimo lenta dràsiesiems Lietuvos lakûnams FloydBennett Field oro uosto administraciniame pastate

Specialiai MG ið JAV LietuviðkiPovilas Sigitas KRIVICKAS

Centrinëje didþiojo Niujorkodalyje – Manhatane – yra graþiai

Lietuvà primenanèiø pëdsakø.

garbës þenklai Niujorke

lininko, kuris atvyko á olandø kolonijà kaiplotynø mokyklos vadovas gubernatoriausPeterio Stuyvesanto kvietimu.” Apaèiojepasiraðo Lietuviø dutûkstantøjø metø ko-mitetas.

Prieš 450 m. dabartinis Niujorkas pir-miausia buvo vadinamas Naujuoju Ams-terdamu, nes já ákûrë atvykëliai ið Olandi-jos. Senajame europiniame Amsterdameveikusi West Indijos bendrovë rûpinosi netik laivyba ir prekyba, bet ir Naujojo pa-saulio ateiviø ðvietimu. Jo pagrindas bu-vo lotynø kalba, kurios mokyklos pirmuo-ju mokytoju ir rektoriumi pakviestas pro-fesorius, kilæs ið Lietuvos, kaip ávardytadarbo sutartyje. Tas pareigas A. K. Kurci-jus (Kurðius) ëjo iki 1661 m. ir kartu vertë-si gydytojo praktika. Gráþæs á Olandijà,1662 metø liepà Leideno universiteto Me-dicinos fakultete vieðam svarstymui pa-teikë Ávadiná medicinos disputà apie inkstøir pûslës akmená (Disputatio medica inau-guralis de calculo renum ac vesicae).Daugiau þiniø apie ðá Lietuvos bajorà ne-pavyko surasti.

Taku, kuriuo kilo dràsuoliaiJie buvo antrieji po Charleso Lind-

bergho nenutûpdami per Atlantà nuskri-dæ 6411 kilometrø, ketvirtieji nuotolá pa-gal greitá áveikæ per 37 valandas ir 12 mi-nuèiø. Taèiau patys pirmieji oficialiai ga-

beno oro paðtà ið Ðiaurës Amerikos á Eu-ropà, nors tebëra mëginimø tai nuginèy-ti. Tuos faktus galima suþinoti skaitant di-dþiulæ bronzinæ lentà Floyd Bennett Fieldoro uosto administraciniame pastate. Ne-toli jo dunkso senieji angarai, kuriø vie-name Lituanica buvo ruoðiama didþiajamskrydþiui. Jis ir prasidëjo èia pat iki mû-sø dienø iðlikusiu pakilimo taku. Giedrëvis spartyn leidþia savo eikløjá mersede-sà, ir, rodos, tuoj pakilsim bei nuskrie-sim rytuosna, kaip tiedu dràsuoliai prieð76 metus. Deja…

Memorialinë plokðtë liûdnai primena:Nelaimei, Lituanica suduþo prie Soldino,


AtminimolentapirmajamlotynømokyklosrektoriuiA.K. Kurðiui

Angaras, kuriame Lituanicabuvo ruošiama istoriniam

skrydþiui

Niujorkoviešosiosbibliotekosfasadas prieAmerikosaveniu

MartinoRadtkëspadëkosplokðtëNiujorkovieðojojebibliotekoje

dabartinëje Lenkijoje, tik per 650 km ikijø tikslo. (Tiksli katastrofos prieþastis nie-kada nebuvo nustatyta, bet kai kurie tyrë-jai mano, kad dël blogo oro). Abu lakûnaiDarius ir Girënas þuvo per katastrofà.

Iðvykà á Floyd Bennet Field oro uostàmums padovanojo niujorkietë humanita-riniø mokslø daktarë ir lietuviðkos radijolaidos vedëja Giedrë Kumpikas. Ji sakë,kad visada jai svarbu atvykti á ðià vietà, ku-ri siejasi su tëèio atminimu. Þemaitis Juli-jonas Kumpikevièius, nuo jaunumës më-

gæs mechanikà, 1930 m. tapo uþsienio rei-kalø ministro Dovo Zauniaus vairuotoju.Labai troðko skraidyti, taèiau jam nepavy-ko patekti á karo lakûnø bûrá, nors, tarnau-damas kariuomenëje, buvo gerai uþsire-komendavæs kaip lëktuvø mechanikas. Mi-nistras suprato dvideðimtmeèio jaunuoliotroðkimus ir pasiuntë já dirbti á Lietuvos am-basadà Prahoje. Ten Julijonas, pramokæsèekø kalbos, ja puikiai iðlaikë egzaminusir pirmasis lietuvis gavo tarptautinio civili-nës aviacijos lakûno licencijà.

Julijonas Kumpikevièius, ásigijæs senu-tëlá lëktuvà, 1934 m. kovà ryþosi ið Prahosskristi á Kaunà. Stengësi laikytis arèiau upiø

ir didesniø keliø, kurie ið oro buvo geriaumatomi. Su tarpiniais nutûpimais nuotolápavyko áveikti per keturias dienas. Prieð ke-lionës pabaigà stiprus vëjo gûsis lëktuvàapvertë aukðtyn ratais, ir skridimas vos ne-sibaigë tragiðkai, kaip prieð aðtuonis më-nesius Dariui ir Girënui. Jaunajam lakûnuivargais negalais pavyko atvirsti ir sëkmin-gai nutûpti Aleksoto aerodrome.

Ðtai kodël, jau gyvendamas emigra-cijoje, jis mëgdavo su dukra Giedre atva-þiuoti ir mokyti jà þvejoti prie álankos, kur

yra Floyd Bennett Field senasis oro uos-tas. Apie pavojingà ir didvyriðkà tëèio per-skridimà bei tolesná jo gyvenimà GiedrëKumpikas 2008 m. sukûrë pilnametraþáfilmà ,,Sparnams prisiminti”. Jis pelnëaukðèiausià Platininá Prizà Hiustono tarp-

tautiniame dokumentiniø filmø festivalyje,,WorldFest” biografijø ir autobiografijø ka-tegorijoje. Labai ðiltai ðis filmas buvo su-tiktas Giedrës tëèio gimtuosiuose Maþei-kiuose, Vilniuje ir Kaune. Pasak kino reþi-sieriaus Gyèio Lukðo, juosta paperka netik nuoðirdumu, bet ir profesionalumu,nors autorë ir prodiuserë nëra profesio-nali kinematografininkë.

Turtingas palikimas – uþ þiniasJudrioje Niujorko vietoje – prie Ameri-

kos aveniu ir Keturiasdešimt antrosiosgatvës sankryþos – beveik ðimtmetá stoviðio miesto vieðoji biblioteka. Pro masy-vias sukamas duris áþengæs á erdvø vesti-biulá, netrunki pastebëti marmurinësegrindyse ádëtà staèiakampá su uþraðu,,MARTINO RADTKËS (1883 – 1976) AT-MINIMUI”. Po juo galima perskaityti:

Að turëjau maþai galimybiø lavintis, kaibuvau jaunuolis Lietuvoje, ir esu labai sko-lingas Niujorko vieðajai bibliotekai uþ ma-no galimybæ lavintis. Atsidëkodamas aðpalieku bibliotekai savo turtà trokðdamas,kad jis bûtø panaudotas sudaryti kitiemstokià pat galimybæ.

Nors tai neatrodo lietuviðkai skamban-ti pavardë, nes gali bûti ir nepakitæs vo-kiðkas paveldas. Ðtai 1938 m. Pagëgiøapskrities þinyne áraðytas Þûkuose gyve-næs evangelikø kunigas Martin Radtke.Jis neabejotinai mokëjæs lietuviðkai ir ga-lëjo laikyti save lietuviu, kaip ir jo bendra-vardis Niujorke. Ðimtai þmoniø tokia pa-varde per kartø kartas gyveno Vokietijojeir kituose kraðtuose.

Viename interneto šaltinyje tepavykoaptikti, kad ,,Martin Radke, imigrantas, ku-ris prarado viskà per 1929 metø birþos griû-tá.” Todël lieka paslaptis ir tikras stebuklas,kaip jis sugebëjo atsigauti, kad prieð mirtá1973 m. paliko bibliotekai 386 tûkst. dole-riø vertës turtà. Jis panaudotas tikrai pra-smingai. Ar teko girdëti, kad taip bûtø pa-sielgæs kuris nors ið naujøjø turtuoliø Lie-tuvoje? O gal jie dar tiesiog per jauni ir ne-spëjo suraðyti gerø testamentø?

Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.


Kelias á mokslo aukðtumasVaclovas Bliznikas gimë 1930 m. tuo-

metës Këdainiø apskrities Juodupiø kaime,valstieèiø ðeimoje. Kelias á mokslo aukðtu-mas prasidëjo Augmënø pradinëje mokyk-loje, vëliau V. Bliznikas mokësi Ðeduvosgimnazijoje, kurià 1950 m. baigë sidabromedaliu. Jau gimnazijoje iðryðkëjo V. Bliz-niko gabumai tiksliesiems mokslams, at-vedæ já á Vilniaus universiteto Fizikos - mate-matikos fakultetà. Pirmuosius metus bûsi-masis profesorius studijavo fizikà, o nuo ant-rojo kurso perëjo á matematikos specialy-bës studijas. Kaip gabus studentas buvopakviestas dirbti katedros laborantu. 1955m. su pagyrimu baigæs Vilniaus universite-tà ir ágijæs matematiko diplomà, V. Bliznikassiunèiamas mokytis á Maskvos Lomonoso-vo universiteto aspirantûrà gilintis á diferen-cialinës geometrijos mokslo paslaptis.

Maskvos universitetas tuo metu buvovisos Tarybø Sàjungos mokslo centras.Bûsimasis profesorius turëjo progà klau-sytis pasaulinio garso geometrø G. Lap-tevo, P. Raðevskio, S. Finikovo ir kitø moks-lininkø paskaitø. Profesorius S. Finikovaspradëjo vadovauti V. Blizniko moksliniamdarbui. Prieð karà S. Finikovas staþavosiParyþiuje pas vienà þymiausiø to meto ge-ometrø E. Kartanà. Gráþæs á Maskvà, S. Fi-nikovas ëmë platinti E. Kartano idëjas (va-dinamàjá judamojo reperio arba Kartanometodà), naudoti jas ávairiø apibendrintøerdviø geometrijos tyrinëjimuose. Ðá me-todà studijuoti, plësti jo galimybes ir nau-doti esant naujoms situacijoms ëmësi iraspirantas V. Bliznikas. Aspirantûroje V.Bliznikas paskelbë pirmuosius moksliniusstraipsnius, kurie buvo gerai ávertinti kole-gø geometrø ir sudarë kandidatinës diser-tacijos pagrindà. Studijø aspirantûroje me-tu ne tik formavosi V. Blizniko moksliniaiinteresai, jo darbo stilius, bet ir iðryðkëjocharakterio bruoþai – atkaklumas, uþsi-brëþto tikslo siekimas, ávairiapusiðkas po-þiûris á reiðkinius, reiklumas sau ir kitiems,nesitaikstymas su neteisybe.

Matematikø rengimo pertvarkaBaigæs aspirantûrà, 1958 m. V. Blizni-

kas gráþo á Lietuvà ir pradëjo dirbti Vilniaus

Á Lietuvà – Doc. Edmundas MAZËTIS,

doc. Juozas ÐINKÛNASVilniaus pedagoginis universitetas

2010 m. sausio 12 d. savo 80-ies metø jubiliejøbûtø ðventæs Respublikinës premijos laureatas,Vilniaus miesto geometrø mokyklos steigëjas ir

ilgametis vadovas profesorius habilituotasdaktaras VACLOVAS BLIZNIKAS.

palaiminimo

nikas pasiþymëjo puikiu dalyko iðmany-mu ir metodiniais sugebëjimais. Ið patpradþiø jis ëmë ieðkoti gabesniø studen-tø ir su jais dirbti papildomai. Skaityda-mas geometrijos specialiuosius kursus,jis duodavo studentams savarankiðkainagrinëti moksliniø knygø skyrius. Stu-dentai ásitikindavo, kà reiðkia savarankið-kai studijuoti mokslinæ literatûrà, o V. Bliz-nikas ið jø atsirinkdavo gabiausius. Jie jaustudijø suole pradëdavo savarankiðkusmokslinius tyrinëjimus, darydavo prane-ðimus ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos res-publikø mokslinëse konferencijose. Ga-biausius studentus V. Bliznikas stengda-vosi ádarbinti katedrose laborantais, taipne tik padëdamas jiems materialiai, bet irkontroliuodamas jø moksliná augimà. Nuo

17 metø (1961–1964 ir 1965–1977m.).Nuo pat pirmøjø vadovavimo fakultetuimetø V. Bliznikas ëmësi já atnaujinti ir stip-rinti. Buvo atsisakoma senøjø dëstytojø,kurie nedirbo mokslinio darbo, o á jø vie-tà priimami jauni gabûs þmonës, baigæVilniaus universitetà arba Pedagoginá ins-titutà. Fakultete dëstytojais pradëjo dirbtibuvæ fakulteto studentai, kuriø didelë da-lis buvo V. Blizniko mokiniai. Kiek padir-bëjæ, jie buvo siunèiami mokytis á ávairiøuniversitetø aspirantûras. Apgynæ diser-tacijas, sëkmingai dirbo ne tik Vilniaus pe-dagoginiame institute, bet ir kitose Lietu-vos aukðtosiose mokyklose. Fakulteto at-naujinimo procesas vyko gana skausmin-gai. Ne visi, ypaè vyresnieji kolegos, ge-ranoriðkai pritarë tokiems neiðvengia-

V. Bliznikas su bendraklasiais ir mokytojais po abitûros egzaminø

pedagoginiame institute (dabar – Vilniauspedagoginis universitetas). Dëstytojas,vyr. dëstytojas, docentas, katedros vedë-jas, profesorius, Fizikos ir matematikosfakulteto dekanas – tai sausi áraðai profe-soriaus darbo knygelëje. Uþ jø slypi di-delis darbas formuojant katedros, fakul-teto personalà, aktyvinant fakulteto moks-liná darbà. Nuo pirmøjø paskaitø V. Bliz-

laboranto savo darbo karjerà pradëjo dau-gelis jaunø talentingø studentø, vëliau su-dariusiø fakulteto dëstytojø pagrindà.

Sëkmingai apgynæs kandidatinæ (da-bar – daktaro) disertacijà „Apie metriniøerdviø tiesiniø elementø geometrijà“,1961 m. V. Bliznikas tampa Vilniaus pe-dagoginio instituto Fizikos - matematikosfakulteto dekanu. Ðiame poste jis dirbo


miems þingsniams, nemaþai buvo atviroir slapto prieðiðkumo, intrigø. Tik didelëV. Blizniko valia ir uþsispyrimas bei tikëji-mas pradëto darbo teisingumu padëjosëkmingai reformuoti fakultetà, pasiekti,kad jis taptø mokymo ir mokslo centru,þinomu ir vertinamu ne tik Lietuvoje, betir tuometëje Tarybø Sàjungoje.

Didelæ reikðmæ geometrijos moksli-niam darbui turëjo V. Blizniko kartu suprof. K. Grincevièiumi 1960 m. ásteigtas irbeveik 30 metø veikæs Vilniaus miesto ge-ometrø seminaras. Ðiame seminare bu-vo aptariami Pedagoginio instituto geo-metrø moksliniai tyrinëjimai, nagrinëjamikitø autoriø darbai, studijuojamos reikð-mingos knygos. Seminaro nuolatiniai da-lyviai buvo ne tik Pedagoginio instituto ge-ometrai, bet ir Vilniaus universiteto dës-tytojai prof. K. Grincevièius, doc. A. Drei-manas, doc. P. Vaðkas, doc. K. Navickisir kiti, taip pat geriausi studentai. Visi se-minaro dalyviai turëdavo periodiðkai pri-statyti savo mokslinio darbo rezultatus.Tai skatino nuolatos dirbti moksliná dar-bà, nes, negavus pakankamai svariø nau-jø rezultatø, seminare tekdavo iðklausytigrieþtà, bet teisingà V. Blizniko kritikà. An-tra vertus, kolegø geranoriðka kritika, pa-stabos, patarimai daþnam mokslininkuipadëdavo rasti naujø idëjø, suteikdavopostûmá tolesniam darbui. Seminaruosepraneðimus skaitë ir daug kitø ðaliø gar-siø geometrø – Prahos Karlo universitetoprofesorius A. Ðvecas, Kazanës universi-teto profesorius A. Ðirokovas, Maskvosuniversiteto profesorius G. Lemleinas irkiti. Seminaras buvo þinomas ne tik Lie-tuvoje, bet ir uþ jos ribø. Daug buvusiosTarybø Sàjungos geometrø Vilniaus se-minare pristatë savo kandidatines ir dak-tarines disertacijas ir laikë didele garbe,jei èia jos bûdavo gerai ávertintos. Gerasdarbo ávertinimas Vilniaus seminare tap-

davo garantija, kad disertacijos gynimasvyks sëkmingai: nepasitaikë atvejø, kaiVilniuje gerai ávertinta disertacija nebûtøapginta. Kandidatines disertacijas apgy-në ir sëkmingai dirba moksliná ir pedago-giná darbà apie 40 seminaro dalyviø. Be-je, ne vienam geometrui, apsilankiusiamseminare, tekdavo ið pagrindø taisyti, okartais net ir perraðyti savo disertacijà.Tarp Tarybø Sàjungos geometrø buvo pa-plitæs posakis ,,vaþiuoti palaiminimo pasV. Bliznikà” rodo profesoriø buvus ávairiømokslo centrø geometrø autoritetu. O pa-laiminimà ið V. Blizniko buvo nelengvagauti: didþiulë profesoriaus erudicija, pa-tirtis, puikus dalyko iðmanymas leisdavojam ið karto suvokti mokslinio darbo es-mæ, pastebëti klaidas ir trûkumus.

Siekiant dar labiau suintensyvinti moks-liná darbà ir kuo daugiau jaunimo átraukti ámokslinæ veiklà, V. Blizniko iniciatyva 1965m. prie Matematinës analizës ir geometri-jos katedros ásteigta aspirantûra. Tà pa-daryti buvo nelengva, nes leidimus iðduo-davo Maskva, bet V. Bliznikas jau tada tu-rëjo autoritetà ir sugebëjo átikinti centro biu-rokratus tokios aspirantûros reikalingumu.V. Bliznikas buvo pagrindinis lektorius,skaitæs geometrijos paskaitas aspiran-tams, taip pat daugelio jø mokslinis vado-vas. Aspirantûrà baigë ir disertacijas ap-gynë I. Katinienë, Z. Lupeikis, I. Bliznikie-në, A. Pekarskienë; jie sëkmingai dirbo Lie-tuvos aukštosiose mokyklose.

V. Bliznikas ne tik aktyviai dalyvauda-vo matematikø konferencijose, bet ir patsëmësi iniciatyvos jas organizuoti. Vilniui,kaip vienam ið Sàjungos geometrø cen-trø, 1975 m. buvo patikëta surengti ðeðtà-jà sàjunginæ geometrø konferencijà. V. Bliz-niko iniciatyva buvo pradëtos organizuotiir Baltijos respublikø geometrø konferen-cijos. Dvi ið jø ávyko Lietuvoje: 1968 m. Pa-langoje, o 1978 m. – Druskininkuose. Da-

lyviø gausa, jø geografija, taip pat moksli-niu bei organizavimo lygiu jos prilygdavu-sios sàjunginëms konferencijoms.

Vadovaudamas fakultetui, prof. V. Bliz-nikas visokeriopai rëmë jaunus þmones.Jis ne kartà uþstodavo studentus nuo par-tiniø ir komjaunimo biurokratø nemalonës.Ne vienam vargingiau gyvenanèiam, betgabiam studentui padëdavo materialiai.

Geometrijos mokslo autoritetasDaug laiko ir jëgø atiduodamas dës-

tytojo, dekano, katedros vedëjo parei-goms, mokslinio darbo organizavimui, vi-suomeninei veiklai, profesorius niekadaneuþmirðdavo mokslinio darbo. Mokslinádarbà jis laikë svarbia dëstytojo darbo da-limi ir jam skirdavo beveik visà savo lais-valaiká. Aktyvaus profesoriaus darbo re-zultatas – apie 100 moksliniø straipsniø,kuriø dauguma skelbti prestiþiniuose Ru-sijos moksliniuose þurnaluose ir cituoti þy-miø viso pasaulio geometrø, taip pat pla-tûs apþvalginiai straipsniai Maskvoje leis-tose serijose ,,Geometrijos problemos“ ir,,Mokslo ir technikos rezultatai”. V. Blizni-kas buvo Maskvoje leidþiamo referatyvi-nio þurnalo ,,Matematika” bendradarbis,paskelbæs jame apie 200 referatø.

V. Blizniko moksliniai darbai priklau-so diferencialinës geometrijos srièiai. Sa-vo kandidatinëje disertacijoje jis pirma-sis iðoriniø formø metodu nagrinëjo met-riniø tiesiniø elementø erdviø geometrijà,taip pat ðiø erdviø kreiviø ir pavirðiø geo-metrijà. Vëlesniuose moksliniuose dar-buose, kurie sudarë jo daktaro disertaci-jos pagrindà, prof. V. Bliznikas iðoriniø for-mø metodu nagrinëjo V. Vagnerio sluoks-

Geometrø seminaro dalyviai:L. Mickienë, R. Vosylius, J. Staiðienë,J. Knyvienë, K. Navickis; A. P.Urbonas, I. Katinienë, J. Vainavièienë,S. Mykolaitis, V. Bliznikas, J. Ðinkûnas

VaclovasBliznikas(1930-01-12 –1997-02-06)


niuotas erdves, sukonstravo jø aukðtes-niø eiliø tiesiniø ir afiniøjø sieèiø teorijà,apibendrindamas S. Hokari rezultatus di-ferencialiniø lygèiø geometrijoje naudojoiðoriniø formø metodà ir gavo diferencia-liniø lygèiø dalinëmis iðvestinëmis sietis,kurios vadinamos Blizniko sietimis. Kar-tu su prof. K. Grincevièiumi sukritikavoNovosibirsko geometrø mokyklos poþiûráá neholonominæ tiesialinijinæ geometrijàir plëtojo savo neholonominiø komplek-sø geometrijà. Átempto mokslinio darborezultatai apibendrinti daktaro (dabar –habilituoto daktaro) disertacijoje ,,Apieapibendrintø normalizuotø erdviø diferen-cialinæ geometrijà”, kuri apginta Vilniuje1970 metais. 1972 m. jam suteiktas pro-fesoriaus vardas. V. Blizniko aktyvi moks-linë, pedagoginë ir organizacinë veiklabuvo ávertinta tuometinës valdþios: 1974m. uþ moksliniø darbø ciklà ,,Apibendrintøerdviø geometrija” V. Bliznikas apdova-notas Lietuvos valstybine premija, o 1989m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusiomokslo veikëjo vardas.

Savo þiniomis profesorius noriai da-lydavosi su kitais. Jis ne tik pats intensy-viai dirbo moksliná darbà, bet ir buvo dau-giau kaip deðimties kandidatiniø (dabardaktaro) disertacijø vadovas. Jo vadovau-jami disertacijas apgynë J. Ðinkûnas, S.Grigelionis, Z. Lupeikis, I. Katinienë, L.Mickienë, A. Pekarskienë, S. Þiaukienë,K. Navickis, E. Mazëtis, J. Banionis, ilgàlaikà sëkmingai dirbæ ir tebedirbantys Lie-tuvos aukðtosiose mokyklose.Tarp profe-soriaus mokiniø buvo ir geometrø ið Lat-vijos, Rusijos, Gruzijos.

Prof. V. Bliznikas rûpinosi studijø ko-kybe ir stengësi, kad studentai turëtø pa-kankamai literatûros savarankiðkam dar-bui. Apibendrindamas turtingà savo pe-dagoginæ patirtá, ëmësi raðyti mokomà-sias priemones matematikà studijuojan-tiems bûsimiesiems mokytojams. Jis pa-raðë 10 mokomøjø knygø studentams,kuriose profesoriaus skaitytas geometri-jos kursas gausiai iliustruojamas pavyz-dþiais, iðspræsta daug ávairaus sunkumo

uþdaviniø, pateikta uþduoèiø savarankið-kam darbui. Ir dabar, nors pasikeitë geo-metrijos kurso programa bei ðio dalykodëstymo tradicijos, V. Blizniko mokymopriemonës neprarado reikðmës ir fakul-teto dëstytojø vis dar naudojamos. V. Bliz-nikas raðë geometrijos vadovëlá aukðtøjømokyklø studentams, buvo suplanavæssolidø trijø daliø kursà. Pirmosios daliesrankraðtis jau buvo beveik baigtas, betsusilpnëjusi profesoriaus sveikata nelei-do uþbaigti numatyto darbo.

Lietuvos patriotasProfesorius V. Bliznikas visà gyveni-

mà buvo patriotas. Jis domëjosi ir þavë-josi Lietuvos istorija, jà gerai iðmanë, per-skaitë daug knygø apie Lietuvos praeitá,domëjosi ir kitø tautø istorija. V. Bliznikasvisuomet rasdavo progà pabrëþti, kad Lie-tuva buvo pasaulio istorijoje nuo viduram-þiø, turëjo savo politikø, menininkø irmokslininkø. Skaitydamas matematikosistorijos paskaitas, daug dëmesio skirda-vo ne tik Lietuvos matematikos raidai, betpateikdavo ir platesnæ Lietuvos ir kitø bal-tø tautø istorijos panoramà, supaþindin-davo su senovës baltø kultûros centrais,su to meto politiniais ir visuomeniniais ávy-kiais bei jø átaka tiek apskritai mokslo, tiekkonkreèiai matematikos raidai. Profeso-riaus poþiûris á matematikos istorijà ne-apsiribodavo vien tik faktø apie moksli-ninkus ir jø nuveiktus darbus pristatymu.Istorijà profesorius suprato kaip idëjø plë-totæ. Prieð pradëdamas pasakoti apie ku-rio nors laikotarpio matematikà, V. Blizni-kas supaþindindavo su to laikotarpio po-litinëmis, ekonominëmis, kultûrinëmis re-alijomis, populiariomis filosofijos idëjomis,religija ir jos átaka visuomeniniam gyve-nimui. Ir tik tada iðaiðkindavo, kokià átakàðie veiksniai darë matematikos mokslui.

Profesoriaus patriotizmas ir tautiðku-mas itin ryðkiai atsiskleidë Lietuvos lais-vëjimo metais. 1988 m. V. Bliznikas akty-viai ásijungë á Lietuvos Persitvarkymo Sà-jûdþio veiklà. Jis tapo Vilniaus pedagogi-nio instituto Sàjûdþio grupës pirmininku

ir ðias pareigas atliko su jam bûdingu at-sidavimu ir kruopðtumu. Bûdamas Peda-goginio instituto Tarybos narys ir fakulte-to tarybos pirmininkas, profesorius daugjëgø, laiko ir pastangø skyrë tam, kad ins-titute prasidëtø pertvarka, kad bûtø su-griauta deðimtmeèius jaunimà þalojusiautoritarinë sistema. V. Bliznikas paren-gë pirmàjá pokariná Vilniaus pedagoginiouniversiteto Statuto projektà, daug prisi-dëjo prie fakulteto studijø programø at-naujinimo ir modernizavimo. Profesoriausdëka instituto koridoriai pasipuoðë turi-ningais stendais, kuriuose atsispindëjoSàjûdþio veiklos kasdienybë.

Profesorius buvo sukaupæs turtingàbibliotekà, kurioje buvo ne tik matemati-kos, bet ir kitø srièiø knygø. Studijuoda-mas Maskvoje, profesorius daþnai lanky-davosi Maskvos antikvariatuose ir surin-ko didelæ senø klasikiniø matematikos lei-diniø kolekcijà, kai kurios knygos buvoiðleistos XIX amþiuje. Vëliau, dirbdamasPedagoginiame institute, profesorius kas-met ið leidyklø teminiø planø uþsisakyda-vo deðimtis knygø, daþnai net po kelistos paèios knygos egzempliorius, kadknyga iðliktø, jei paskolinus bûtø uþmirð-ta jà gràþinti. O skolindavosi knygas iðprofesoriaus daugelis: ir aspirantai, ir ko-legos dëstytojai, ir studentai, nes retas ku-ris galëjo pasigirti turás tokià turtingà bib-liotekà. Vartant profesoriaus bibliotekosknygas, galima buvo pastebëti daug ran-ka raðytø pastabø, liudijanèiø, kad tosknygos ne ðiaip stovëjo lentynose, bet bu-vo intensyviai studijuojamos. Po profeso-riaus mirties giminës jo bibliotekà pado-vanojo Vilniaus pedagoginiam universi-tetui, dabar jomis naudojasi fakulteto dës-tytojai ir studentai.

Intensyvus ir átemptas darbas, sûnausnetektis, ðeimyniniai rûpesèiai pakirto la-bai tvirtà profesoriaus sveikatà – suðlu-bavo ðirdis. Lipant á ketvirtàjá aukðtà, ku-riame buvo ásikûrusi Geometrijos kated-ra, jam jau tekdavo keletà kartø ilsëtis,sunku bûdavo ir paskaitas skaityti. Visaisusilpnëjus sveikatai, 1994 m. profesoriusiðëjo á pensijà. Buvæ kolegos, jo mokiniaidaþnai lankydavo V. Bliznikà namuose,rasdavo já ánikusá á knygas, stalas bûdavonuklotas rankraðèiais. Svajojo profesoriusuþbaigti pradëtà geometrijos vadovëlá, ke-tino paraðyti atsiminimus, bet sveikata pa-stebimai blogëjo. Ne kartà teko ilgokai gy-dytis ligoninëse, o 1997 m. sausá profe-soriø iðtikæs ðirdies priepuolis buvo lem-tingas: 1997 m. vasario 6 d. V. Bliznikoðirdis sustojo. Profesorius palaidotas Vil-niaus Antakalnio kapinëse netoli kitø gar-siø Lietuvos mokslininkø geometrø Kleo-po Grincevièiaus ir Petro Katiliaus.

V. Bliznikas, H. Horodnièius, P. Katilius, G. F. Laptevas,B. L. Laptevas, K. Grincevièius (V. Blizniko habilituotodaktaro disertacijos gynimas 1970-06-09)


Aikðtëje prieð bazilikà stovi dar kele-tas baþnyèiø, keletas muziejø, paminklasdailininkui F.Gojai ir jo herojø skulptûros.Netoliese stovi spalvinga Ðv. Magdalenosbaþnyèia su pasvirusia varpine, romënøforumo griuvësiai. Aká patraukia ir Muni-cipaliteto rûmai - muziejus, kuriuose 2008m. vyko pasaulinë paroda (EXPO-2008)tema „Vanduo ir darni raida“. Tokia temaIspanijai ypaè aktuali, nes sausringi re-gionai stokoja vandens, kuris galëtø pa-didinti jø ûkio produktyvumà. Parodojedalyvavusi Lietuva lankytojams pasiûlëekspozicijà „Lietaus namai“. Èia lietausapsuptyje iðradingai parengtoje ekspozi-cijoje parodos sveèiai galëjo groþëtis irvirð jø galvø besikeièianèiais patraukliaisLietuvos vaizdais.

Universidad de ZaragozaTaip ispaniðkai skamba Saragosos uni-

versitetas, turintis bendradarbiavimo sutar-tis su visais Lietuvos universitetais, ið jø irKlaipëdos. Tokias sutartis turi su daugeliopasaulio valstybiø universitetais. Atvykauá ðá Ispanijos universitetà Pirënø papëdëjeskaityti paskaitø pagal Erasmus/Socratesprogramà. Saragosos universitetas – vie-nas seniausiø Europoje, kurtas pagal Pa-ryþiaus Sorbonos universiteto modelá.Miesto municipalitete saugomas privilegi-jø raðtas, kuriame sakoma: „Að, Aragonokaralius Ferdinandas Katalikas, suteikiumiestui privilegijà turëti universitetà...“. Taibuvo 1542 metais. Tiesa, po to 1574 m.dar reikëjo gauti popieþiaus Siksto IV pri-tarimà, sutvarkyti kitus to meto biuro-kratinius dalykus. Ið pradþiø buvo ásteigtiklasikiniai fakultetai: teologijos, medicinos,filosofijos ir laisvøjø menø. Be ðios privile-gijos miestui, privilegijas (didelius atlygi-nimus, atleidimà nuo mokesèiø, gyvena-muosius namus ir kt.) gavo ir profesoriai.Ðis universitetas padëjo ásteigti ir pirmàjáMeksikos universitetà.

Ðiandien Saragosos universitetas, tu-rintis filialus Huescoje ir Teruelyje, turi 22fakultetus, ið kuriø 10 vadinami mokyklo-mis, nes juose ruoðiami specialistai dau-giausia praktiniam darbui (inþinieriai, che-mikai, nanotechnologai ir kt.). Universi-tetas didþiuojasi savo garsiais, pasaulyjeþinomais profesoriais (jo vardà gauti ga-na sudëtinga). Prie pagrindinio pastato Pa-raningo pastatyta medicinos ir fiziologijosprofesoriaus Nobelio premijos laureatoSantjago Ramón y Cajalo skulptûra. Ávai-riais metais studijuoja iki 40 tûkst. studen-tø (ið jø per 800 atvykusieji ið kitø ðaliø

Prie Ebro upës...Atkelta ið 25 p.

pagal Erazmus/Socrates ar kitas progra-mas). Didelæ studentø dalá sudaro ir atvy-këliai ið ispaniðkai kalbanèiø Lotynø Ame-rikos ðaliø: Meksikos, Venesuelos, Èilës,Kolumbijos, Gvatemalos, Peru ir kt. Á tø ða-liø aukðtàsias mokyklas skaityti paskaitødaþnai iðvyksta ir Saragosos universitetodëstytojai. Dël to nenuostabu, kad retaskuris dëstytojas, netgi fakulteto ar institu-to direktorius, nemoka jokios, iðskyrus kar-tais prancûzø, uþsienio kalbos. Daþnai ma-no paskaitose vertëjavæ dailës studijø ma-gistrantë ir prof. José Lasierra paaiðkino irkità mane pribloðkusià svetimø kalbø ne-mokëjimo prieþastá. Daugelio uþsienio kal-bø mokëjimas – tai viena ið prielaidø jau-nimo emigracijai, sakë jis. Jaunimas turigyventi namuose ir kurti savo valstybæ. Be-je, tokius atsakymus girdëjau ir kai kuriuo-se Italijos universitetuose.

Viena vertus, gal tai ir nëra blogai –didelis studentø skaièius – tai ir plati rin-ka saviems ir verstiniams vadovëliamsplatinti. Antra vertus, tai turëtø apsunkintidalyvavimà tarptautiniuose moksliniuoseir taikomuosiuose projektuose, kuriø skai-èius universitete labai didelis. Nepaisantto, universiteto mokslininkai dalyvauja ESfinansuojamoje tarptautinës logistikosprogramoje, mokymosi visà gyvenimà,technologijø kûrimo ir jø taikymo bei dau-gelyje kitø dideliø projektø. Be to, moks-liniams tyrimams gauna lëðø ið daugy-bës ðalyje sukurtø fondø. Gali kartais at-rodyti keista, kad Saragosos universitetomokslininkø grupë jau penkiolikti metaiðifruoja Abauntzo urve rastà molinæ len-telæ, kuri, kaip manoma, yra seniausiaspasaulio þemëlapis – èia gyvenusios gen-

ties nubraiþyta prieð 13,6 tûkst. metø vie-tovës schema. Dëmesys geografijai ir kar-tografijai Ispanijos universitetuose nëra at-sitiktinis – jis siejamas su naujø þemynøatradimu, jø paþinimu, padalijimu, perda-lijimu, o dabar ir su globalizacija. Tradici-niai mokslai taikiai sugyvena ir su nau-jausiais – elektronikos, kino ir TV techno-logijø, autoimuniniø sistemø, bioinforma-tikos specialistø ruoðimu.

Uþ studijas moka beveik visi studen-tai. Metinis mokestis – apie 890 eurø. Ba-kalauro ir magistro bendras studijø laikas– 5 metai. Studentai aktyviai dalyvauja ávai-riose organizacijose, visuomenës gyveni-me, kartais labai prieðtaringame. Jie akty-viai stebi ir revoliucines nuotaikas, gims-tanèias kai kuriose Lotynø Amerikos vals-tybëse, ypaè Venesueloje, kurios preziden-tas kartais pareiðkia simpatijas nusenu-siam F.Kastro reþimui Kuboje. 2009 m. pa-vasará Saragosos universiteto studentai,sekdami Vokietijos ir trijø Madrido univer-sitetø pavyzdþiu, uþëmë universiteto pa-grindiná pastatà – Paraningo, kuriame ási-kûrusi administracija. Jø pagrindinis rei-kalavimas – sumaþinti mokestá uþ studi-jas, atsisakyti Bolonijos sutarties, kuriojejie áþvelgia universitetø privatizacijos pavo-jø. Èia galima priminti, kad pagrindinis Bo-lonijos sutarties, kurià pasiraðë ir Lietuva,tikslas yra suvienodinti studijas ir þiniø kri-terijus visoje Europos Sàjungoje. Tokie re-voliucingi studentø ir jaunimo proverþiaiEuropoje jokia naujiena. Jie tik primenapaþangos bûtinybæ politikams. Kai kam taiir gera proga „nusiplauti“ nuo paskaitø.

Bus daugiau

Ebro upë ir bazilika


Pati populiariausia ir geriausiai ásitvir-tinusi teorija apie visatos kilmæ yra Di-dþiojo Sprogimo (angl. Big Bang) teori-ja, teigianti, kad visata atsirado prieð13,7 milijardo metø ið maþo, nepapras-tai tankaus ir karðto taðko, vadinamo sin-guliariniu taðku. Sprogimo ir po jo vy-kusios evoliucijos pasekmë – dabartinëvisata, tokia, kokià mes matome.

Iðkart po Didþiojo Sprogimo ëjo uni-versaliosios sàveikos (angl. Grand Uni-fication Era) era. Visos keturios sàvei-kos, kurias mes þinome (stiprioji, elek-tromagnetinë, silpnoji ir gravitacinë) bu-vo sujungtos á vienà – universaliàjà sà-veikà. Erdvë ir laikas buvo tarsi sujungtiá vienà sistemà – erdvëlaiká. Kaip teigiaðiuolaikiniai modeliai, erdvëlaikyje vykonedidelës fliuktuacijos, kurios vëliau su-sidëjo ir peraugo á itin greità ir staigø vi-satos plëtimàsi – infliacijà. Šis laikotar-pis ir vadinamas infliacijos era. Teigia-ma, kad visatoje, kurios plëtimasis ikitol buvo tiesiðkas, infliacijos eroje tapoeksponentinis, visatos matmenys smar-kiai iðaugo, nukrito vidutinë temperatû-ra, o plëtimosi greitis galëjo daug kartøvirðyti ðviesos greitá. Plëtimasis sulëtëjodël gravitacijos.

1983 m. rusø kilmës kosmologas A.Lindë paskelbë hipotezæ, kad visata per-ëjo infliacijos laikotarpá, nors prieð tai ne-buvo jokiø virsmø, kurie galëtø jà sukel-ti. Remiantis ðia teorija, visata atsiradoið amþinai neramaus fizikinio vakuumoir turëjo kvantinæ-tikimybinæ prigimtá.

Po infliacijos eros vyko procesas, ku-rio metu atsiskyrë sàveikos. Anksèiau-siai atsiskyrë gravitacija, po to stipriojisàveika, o galiausiai iðsiskyrë ir silpnojibei elektromagnetinë sàveikos. Atskirilaikotarpiai Didþiojo Sprogimo modely-je ir vadinami ðiø sàveikø eromis. Susi-dariusios pirmosios dalelës – kvarkai irgliuonai pradëjo jungtis tarpusavyje irsudarë pirmuosius protonus ir neutro-nus – susidarë stipriosios sàveikos vei-kiamos ir jà perduodanèios dalelës –hadronai. Todël ði era ir vadinama had-ronø era.

Þinoma, kad visi hadronai, iðskyrusprotonà ir neutronà (kai ðis nëra lais-vas), skyla á kitas daleles, skylanèias

Prano BALTRËNO,Donato BUTKAUS,

Vytauto OÐKINIO, SauliausVASAREVIÈIAUS ir

Auðros ZIGMONTIENËS

APLINKOSDoc. dr. Ingrida ÐAULIENË

Ðiauliø universiteto Aplinkotyroskatedros vedëja

Valdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikos

fakulteto studentas

vadovëlis

APSAUGA

Visais laikais þmones jaudino ateitis.Bet niekada ðis klausimas nebuvo toksskausmingai aktualus, kaip mûsø laikais,svaiginanèiø tempø ir dideliø galimybiøamþiuje. Ðiuolaikinë mokslo bei technikosrevoliucija, sparèiais tempais plëtodamagamybà, keièia gamtà, þmoniø tarpusaviosantykius, jø gyvenimo ir màstymo bûdàbei formas, interesus ir poreikius, sukel-dama daug problemø.

Plëtojantis techninei paþangai poveikisaplinkai ir þmogui didëja, todël turi bûti nau-dojamos ávairios apsaugos priemonës.

Vilniaus Gedimino technikos universi-teto Aplinkos apsaugos katedros moksli-ninkø kolektyvo 2008 m. parengtame ir ið-leistame vadovëlyje „Aplinkos apsauga“ pa-teikiamos susistemintos teorinës þinios, ku-rios svarbios gilinantis á aplinkos inþineri-jos mokslus, taip pat nemaþai praktinës beiinformacinës aplinkosauginës medþiagos.Ji glaudþiai susieta ir su Lietuvos aplinko-sauginiais objektais, iliustruota lentelëmis,paveikslais, þemëlapiais. Vadovëlio atsa-kingasis redaktorius – prof. habil. dr. Pra-nas Baltrënas.

Ðio vadovëlio leidybà parëmë LR ðvieti-mo ir mokslo ministerija, LR aplinkos mi-nisterija, UAB „Vilniaus energija“, VðÁ „Lie-tuvos aplinkos apsaugos investicijø fon-das“, UAB „Senovë“, UAB „ARM GATE“,

UAB „Traidenis”, UAB „Lokmis“, UAB „Li-tesko“, UAB „ESSPO“. Turbût toks solidusrëmëjø bûrys ir lëmë vadovëlio leidybos ko-kybæ bei solidþià apimtá (576 p.).

Pirmas áspûdis, paëmus vadovëlá á ran-kas ir já pavarèius, ið tiesø labai geras. Jamesusistemintai pateikti duomenys apie pagrin-dinius aplinkos komponentus: orà, vande-ná, dirvoþemá ir jø apsaugà, bendràjà ekolo-gijà, þmogaus daromà átakà aplinkai, atlie-kas ir jø tvarkymà, poveikio aplinkai vertini-mà, fizinæ - technologinæ tarðà, aplinkos mo-nitoringà, kraðtovaizdá, aplinkosaugos etikàir ðvietimà, aplinkosaugos teisæ, vadybà.

Vadovëlá, be pratarmës ir ávado bei san-trumpø sàraðo, sudaro 17 skyriø, kurie ap-ima pagrindines aplinkos apsaugos sritis.Ðiuose skyriuose sutelktos svarbiausios þi-nios, kurios studijuojantiems aplinkos ap-saugà padës kvalifikuotai suprasti jos pro-cesus ir taikyti moksliðkai pagrástas apsau-gos priemones, puoselëti lietuviðkàjà ap-linkos inþinerijos terminijà. Vadovëlio pabai-goje pateikiamas pagrindiniø terminø þo-dynas, iliustruotas priedas, pagrindinës irrekomenduojamos literatûros sàraðai.

Vadovëlyje daug dëmesio skirta biosfe-ros komponentams ir jø apsaugai: oro, van-dens, dirvoþemio tarðos kontrolei, jos sklai-dai ir maþinimo priemonëms bei pagrindi-niø aplinkosauginiø technologijø analizei. At-skiras skyrius skirtas ir ðiuo metu ypaè aktu-aliai atliekø tvarkymo problemai – apþvelgia-mi visi labai svarbûs atliekø ðaltiniø aspektai– sudëtis, savybës, tvarkymas ir šalinimas.Skyriuje „Aplinkosaugos etika ir švietimas“pateikiama aplinkosaugos etikos istorijos ap-þvalga, aptariami aplinkosauginio visuome-nës ðvietimo klausimai. Vadovëlyje vienasskyrius skirtas ir darnios plëtros koncepcijai– nagrinëjami prioritetai ir principai, supaþin-dinama su aplinkosauginiais darnios plëtrosrodikliais, nacionaline jos strategija bei dar-nios plëtros ir pramonës ryðiu.

Vadovëlyje pakankamai plaèiai nagrinë-jama ir didëjanèios fizinës aplinkos tarðos(jonizuojanèioji ir nejonizuojanèioji spindu-liuotë, triukðmas, vibracija) kilmë, sklaida irmaþinimo galimybës. Pateikiami individua-liosios ir kolektyvinës apsaugos bûdai beipriemonës.

Vadovëlis „Aplinkos apsauga“ skirtastechniðkøjø universitetø bakalaurantø ir ma-gistrantø studijoms, taip pat didesniø ir ma-þesniø pramonës ámoniø, energetikos ob-jektø specialistams, atsakingiems uþ aplin-kos apsaugà.

Autoriai siekë, kad vadovëlis padëtøaukðtos kvalifikacijos specialistams dalykið-kai suprasti aplinkoje vykstanèius procesus,terðalø sklaidà, jø poveiká aplinkai ir þmogui,ágyti aplinkosaugos technologijø projektavi-mo ir jø diegimo Lietuvos ûkyje þiniø.


Visatos paslapèiø labirinte

Þvaigþdës, dangus, visata – ðie objektai nuo senovës traukë þmogaus aká.Paprastam þmogui gali atrodyti, kad ðiuolaikinis mokslas pasiekë tiek, kad didþiojidalis paslapèiø jau atskleista, taèiau kuo toliau þengia mokslas, tuo daugiaupaslapèiø ir vis sunkiau jas atskleisti, bet mokslininkai nenuleidþia rankø.

1 pav. Didelio masto struktûros visatoje

2 pav. Milþiniðkas galaktikø spieèius

3 pav. Regimoji ir tamsioji medþiagos

4 pav. Kosminë foninë spinduliuotë

dël silpnosios sàveikos. Bûtent taip va-dinamas kitas laikotarpis. Galiausiai me-dþiaga ir spinduliuotë, iki tol buvusios su-jungtos, iðsiskyrë, visata tapo skaidri ir,praëjus pusei milijardo metø po Didþio-jo Sprogimo, ëmë susidaryti pirmosiosþvaigþdës ir galaktikos.

Atrodytø, kad toks modelis paaiðkinavisus klausimus, taèiau, kuo á gilesnæ pra-eitá þvelgiame, tuo sudëtingesnës proble-mos iðkyla. Taigi pabandykime apþvelgtisvarbiausius klausimus, gvildenamusðiuolaikinëje kosmologijoje, eidami linksinguliarinio taðko.

Ðiuolaikiniai teleskopai leido paþvelgtiá tolimiausius visatos objektus. Mûsø ste-bimos visatos dalies – Metagalaktikos –skersmuo jau siekia 13 milijardø ðviesme-èiø ir galima detaliai tirti dideles galaktikøgrupes – spieèius ir didelio masto struktû-ras (angl.- Large Scale Structures) (1, 2pav.). Tyrimai rodo, kad dabartinis visatosplëtimàsis visomis kryptimis vienodas ir vi-sata yra izotropiðka bei homogeniðka –medþiagos ir galaktikø pasiskirstymas vi-somis kryptimis vienodas. Pagal kosminæ

foninæ mikrobangø spinduliuotæ nustaty-ta foninë visatos temperatûra, kuri lygi 2,78Kelvinø (-271°C). Nustatytas jos raudono-jo poslinkio rodiklis, lygus 1100. Taigi tuometu, kai ankstyvoje visatoje medþiaga at-siskyrë nuo spinduliuotës, visatos foninëtemperatûra buvo tiek kartø aukðtesnë neidabartinë (apie 4000 Kelvinø).

Tebëra neaiðku, kodël visatoje susi-darë medþiagos ir antimedþiagos asimet-rija, kodël visatoje neaptinkama antime-dþiaga, kuri anihiliavo su paprasta bario-

5 pav. Erdvëlaikio pavidalasstygø teorijoje

nine medþiaga, o ðios dalis liko. Dar dau-giau klausimø kelia infliacijos era, nes tiks-liai neþinoma, kokia prieþastis sukëlë di-delio masto plëtimàsi, nors iki tol visataplëtësi lëtëdama, tarsi bûtø uþdara.

Elementariøjø daleliø fizikos dëka ban-doma susieti kosmologines problemas irrasti atsakymus. Èia pavyko susieti elek-tromagnetinæ ir silpnàjà sàveikas á vienà– elektrosilpnàjà sàveikà. Tai padarëmokslininkai S. Weinbergas, A. Salamasir Ð. Glashowas, 1979 m. pelnæ Nobelio

premijà. Yra ir at-skirø suvienytøjølauko teorijø, ku-rios bando prieðios teorijos pri-jungti stipriàjà sà-veikà, taèiau ir josdar nepatvirtin-tos. Tai yra mûsøtvirto paþinimo ri-ba. Kas vyko daranksèiau, kol kas

yra tik teoriniai modeliai. Norint suprasti,kas vyko Planko eroje, reikalinga tikslikvantinës gravitacijos teorija, kuri iki ðioldar nesukurta, nes neaiðku, kokiu bûdugalima sujungti kvantinæ fizikà su bendrà-ja reliatyvumo teorija ir kaip šià kvantuoti.

Daug vilèiø teikia septintàjá praëjusioamþiaus deðimtmetá pasirodþiusi stygø te-orija, teigianti, kad visos dalelës yra Plan-ko matmenø stygø virpëjimo modos, oerdvëlaikis turi ne áprastas keturias, o netdeðimt dimensijø. Ði teorija ateityje gali pa-


Ðvieèianèi

Asta VERBICKIENË

„Þiemos ðviesa“ mano ðir-dá visad uþlieja neapsakoma ðiluma, lû-pos nuðvinta ðypsena – kasmet laukiuðios ðventës,“ – tokius chorinës muzikosgerbëjø þodþius girdëjau eidama á jau tra-dicine tapusià ðeðtàjà chorø ðventæ „Þie-mos ðviesa“. Ir ið tiesø – tà pirmojo gruo-dþio penktadienio pavakaræ uþ langoanaiptol dar nekvepëjo þiema. Taèiau jau-kiai kelià á koncerto salæ nuðvietusiosliepsnelës, lyg þadëdamos ðilumà ir at-gaivà ðirdims, muzikos mëgëjus pakvie-të á Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Estetinio ugdymo centro ir VGTUakademinio choro „Gabija“ organizuoja-mà jau tradicinæ chorø ðventæ, kurioje kas-met dalyvauja vis kiti kolektyvai. Projektàremia Lietuvos Respublikos švietimo irmokslo ministerija bei Vilniaus Gediminotechnikos universitetas.

Pasak VGTU Estetinio ugdymo centrodirektorës Laimutës Bernotienës, „ðio pro-jekto idëja brendo kelerius metus, norëjo-si sujungti trijø Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto meno kolektyvø – choro„Gabija“, tautiniø ðokiø ansamblio „Vingis“ir teatro-studijos „Palëpë“ – vadovø patirtáir sukurti savità, jaunimui patrauklø projek-tà, kuris skatintø ieðkoti dvasinio sàlyèiotaðkø, bendrumø. Manau, kad tik savano-riðka studentø veikla, kurioje jie gali plëstisavo akiratá, lavinti meninius gabumus, ieð-koti bendro gyvenimo galimybiø, yra abi-pusiðkai vertinga ir prisideda prie savitar-pio pagarbos ir supratimo. Projekto „Þie-mos ðviesa“ programoje – chorø koncer-tai, kûrybinë laboratorija, diskusijos apieðiandienos jaunimo galimybes propaguotitautos tradicijas ir paproèius bei etnokul-

tûrinë vakaronë. Projekto tikslas – ugdytijaunimo santalkà kaip jø gyvenimo inova-cijø instrumentà, skatinti kûrybiniø formøtobulinimà ir keitimàsi jaunimo problemøsprendimo vertinga patirtimi.

Kviesti á chorø ðventæ koncentruotipradëjome nuo kolegø – Lietuvos univer-sitetø chorø. Kai prisijaukinome publikàir supratome, kad projektas tampa ryð-kiu ávykiu universiteto kultûriniame gyve-nime, skatinanèiu studentø kûrybinæ ini-

teikti tinkamà kvantinës gravitaci-jos apraðymà. Ðià teorijà jau ban-doma sujungti su kosmologija.

Pagal kitas teorijas iðeina, kadvisata ið pradþiø neturëjo begali-nio tankio, o ðis buvo baigtiniskaip ir kiti parametrai. Tai didþiojoatšokimo teorijos, kurios teigia,kad visata yra pulsuojanti – po su-sitraukimo eina iðsiplëtimas, ku-

6 pav. Didysis atðokimas

ris vëliau vël pereina á traukimàsi.Viena tokiø teorijø siekia suvienytikosmologijà ir kilpø kvantinës gra-vitacijos teorijà (angl. Loop Quan-tum Gravity), todël vadinama kilpøkvantine kosmologija (angl. LoopQuantum Cosmology), kurios pra-dininkas yra Pensilvanijos institutomokslininkas M. Bojowaldas. Tiki-masi, kad ði teorija leis patvirtintidaugelá kosmologijos hipoteziø. Pa-naðiai visatà apraðo ir kvantinë kos-mologija, kurioje ypaè pasiþymëjoS. Hokingas. Vis dar neaiðku, ko-kia tamsiosios medþiagos prigim-tis. Ði medþiaga sudaro net 23 proc.visatos masës, o áprastinë mûsøstebima barioninë medþiaga – tik4 proc. Bûtent tamsioji medþiaganeleidþia iðsisklaidyti galaktikoms irjø grupëms. 3 pav. matomas galak-tikø spieèius, kuriame mëlyna spal-va þymi tamsiàjà, raudona – mato-mà medþiagas. Likusius 73 proc.sudaro tamsioji energija, dël kuriosvisata pleèiasi greitëdama.

Visatos máslës yra sudëtingos, ojø aiðkinimas reikalauja dideliø pa-stangø ir dideliø lëðø. Itin daug vil-èiø dedama á moderniausià ðiuolai-kiná þmonijos átaisà – Didájá hadronøgreitintuvà (LHC), kuris padëtø at-skleisti materijos ypatybes. Tikima-si, kad LHC leis atskleisti tamsiosiosmedþiagos prigimtá, aptikti hipoteti-ná Higso bozonà ir gravitonà, patik-rinti stygø teorijos principus, patvir-tinti supersimetrijos egzistavimà. Be-lieka tikëtis, kad, nepaisant gedimø,kylantys klausimai bus iðaiðkinti irleis paþinti visatà visais aspektais.


ios ðirdys „Þiemos ðviesoje“ciatyvà, pradëjome dairytis kolegø uþsie-nyje – taip mûsø projektas tapo tarptauti-nis. Aiðku, svarbiausia yra tai, kad choroatliekami kûriniai ðiuo ðaltu bei tamsiu lai-kotarpiu dþiugintø ir pripildytø klausytojøsielas graþiausiø jausmø bei gërio.“

Ðiemet á jau ðeðtàjà „Þiemos ðviesà“atvyko Ukmergës Antano Smetonos gim-nazijos miðrus jaunimo choras (vadovë Jû-ratë Martinkutë), Baltarusijos nacionaliniotechnikos universiteto liaudies choro ka-pela bei moterø vokalinis ansamblis „Ele-gija“ (abiejø chorø vadovë Jelena Isaiki-na), jau antrus metus ið eilës „Þiemos ðvie-soje“ savo dainas klausytojams dovanojaVarðuvos technikos universiteto akademi-nis choras (vadovas Darius Zimnickas).Ðventës ðeimininkai – Vilniaus Gediminotechnikos universiteto akademinis choras„Gabija“ (vadovë Rasa Viskantaitë).

Chorø ðventæ pradëjo Ukmergës An-tano Smetonos gimnazijos miðrus jauni-mo choras, „Þiemos ðviesai“ atveþæs 4kûrinius. Kiek gyvuoja Ukmergëje gimna-zija, tiek joje ir skamba choras, t.y. 10 me-tø. Savo dainomis puoðia mokyklos ren-ginius, rajono ðventes, rengia koncertus,organizuoja chorø ðventes „Dainuoju Lie-tuvà kaip dþiaugsmà“. Dalyvauja dainøðventëse, festivaliuose, konkursuose.Choras neáprastai didelis – net 100 þmo-niø, t.y. kas 5 gimnazistas!

Baltarusijos nacionalinio technikos uni-versiteto liaudies choro kapela susikûrëprieð 30 metø. Joje dainuoja buvæ ir esa-mi studentai. Kolektyvas aktyviai koncer-tuoja, todël muzika tapo svarbia gyveni-mo dalimi. Uþ graþià veiklà yra pelnæ ap-dovanojimø, diplomø, padëkos raðtø. Ka-pelos repertuaras gana margas, skirtingøþanrø ir epochø. Ansamblis „Elegija“ „Þie-mos ðviesoje“ atliko tris, choro kapela –dvi dainas, kurios buvo sutiktos itin dide-lëmis koncerto klausytojø ovacijomis.

Varðuvos technikos universiteto aka-deminis choras susibûrë 2001 metais. Jodainininkai – Technikos universiteto beikitø Varðuvos aukðtøjø mokyklø studen-tai ir absolventai.

Nuo 2004 metø chorui vadovauja Da-rius Zimnickas. Nepilni devyneri choro gy-vavimo metai – tai nuolatinis meninio ir vo-kalinio lygio tobulinimas, patvirtintas svar-biais laimëjimais bei prizinëmis pirmomisvietomis Lenkijoje bei uþsienyje vykstan-èiuose festivaliuose. Choras mieliausiai at-lieka a cappella muzikà – renesanso, ro-mantizmo, pirmiausia – XX a. epochø kû-rinius. „Þiemos ðviesoje“ choras atliko 4dainas. Dariaus Zimnicko daina kalnie-tiškais motyvais ,,Góry, moje góry” („Kal-nai, mano kalnai“) itin patiko klausytojams,jie negailëjo gausiø plojimø choristams.

Paskutinieji scenoje pasirodë ðventës

ðeimininkai – VGTU akademinis choras„Gabija“. „Þiemos ðviesoje“ kasmet ið-girstame naujà „Gabijos“ atliekamà lietu-viø kompozitoriø kûriná, sukurtà specia-liai ðiai ðventei. Kompozitoriams suteikia-ma galimybë kurti ir gyvai iðgirsti savo kû-riná. Tai didþiulis indëlis á ðiuolaikinës lie-tuviø chorinës muzikos repertuaro gau-sinimà. Tà ðventiná vakarà „Gabija“ taippat pristatë chorinio ciklo premjerà – Al-girdo Klovos lietuviðkø bliuzø trijø daliøciklà „Miego gëlës“ (eilës Liutauro Degë-sio). Girdëjome ir pernykðtei „Þiemosðviesai“ sukurtà Mykolo Natalevièiaus irVinco Mykolaièio-Putino „Pavasario sau-lëj“ bei dar tris dainas.

„Þiemos ðviesos“ koncertà baigëjungtinio choro atliekama daina (dirig. Ra-sa Viskantaitë) „Kur giria þaliuoja“ bei„Gaudeamus“.

Ðventæ „Gabijos” choristai bei jø sve-èiai pratæsë linksmai vakarodami suVGTU tautiniø ðokiø ansambliu „Vingis“.

Ðeðtoji „Þiemos ðviesa“ baigësi – þiû-rovai ir vël buvo mielai pakviesti á 2010-aisiais pirmàjá gruodþio penktadiená vyk-sianèià jau tradicinæ chorø ðventæ. Chori-nës muzikos mëgëjai be galo dëkingichorø dirigentams uþ maloniai praleistàþiemos vakarà. Uþ ðventæ, kuri ðildo þmo-niø ðirdis, kuri palieka laimës þiburëlá þmo-niø akyse...

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.


Mokiniø tyrimaiMykolas VADIÐIS

„Idëjø mugëje“ padedami mokytojø jau-nieji dalyviai patyrusiai mokslininkø komi-sijai pristatë savo projektus, tarp kuriø bu-vo praktiðkø tyrimø pritaikomø þemës ûky-je, gamtosaugoje, medicinoje, energetikossrityje ar pramonëje. Kita dalis darbø buvosusijusi su kosminiais tyrimais, tokiais kaipSaturno þiedø tyrimas ar planetø atmosfe-rø slëgiø matavimai.

Tarp 54- ø stendø visà dienà vaikðtinëjædeðimtys mokslininkø buvo nustebinti idë-jø ávairovës.

„Nustebino idëjø gausa. Buvo tokiø dar-bø, kuriuos mokslininkui ið kitos srities netsunku suprasti. Priëjæs prie stendo galëjaitik paklausti, o ne patarti“, – sakë vienas iðvertinimo komisijos nariø, Vilniaus pedago-ginio universiteto Gamtos mokslø fakultetoprofesorius Remigijus Noreika.

Jauniausias „Idëjø mugës“ dalyvis sep-tintokas Edgaras Skorulskas ið Kauno Jë-zuitø gimnazijos pristatë praktiðkà tyrimà„Grindø dangos atsparumas këdës ratu-kams“.

„Mûsø namuose dabar vyksta remontas,keièiama mano kambario grindø danga, tadnusprendþiau iðsiaiðkinti, kurios grindjuos-tës yra atspariausios këdës ratukams. Pasi-gaminsiu árenginá ir juo iðbandysiu visas Lie-tuvoje parduodamas grindø dangas. Tikiuosisuskirstyti visà produkcijà ne tik pagal atspa-rumà vaikðèiojimui, bet ir pagal atsparumàkëdþiø ratukams. Noriu atrasti geriausià kai-nos ir kokybës santyká“, – savo idëjà iðdëstëEdgaras Skorulskas.

Edgarui tai ne pirmas toks mokslinisprojektas. Jis mokslininko karjerà pradëjojau ketvirtoje klasëje, kai kartu su informati-kos mokytoja suprogramavo kompiuterinámokomàjá þaidimà.

O ðtai Vilniaus þydø Ðolomo Aleichemomokyklos moksleiviai Moisejus Braveris irDominikas Gurvièius gilinasi á globalias pro-blemas. Vaikinai màsto apie anglies dvide-ginio iðskaidymo ir pakartotinio naudojimokurui galimybes.

„Anglies dvideginio kiekis atmosferojetampa labai didele problema, o ir sugautøbei á saugyklas patalpintø CO2 dujø nërakur tinkamai saugoti. Todël mes manome,kad, radus bûdà, kaip efektyviai suskaldytiCO2 iki anglies monoksido, bûtø galima ðiasdujas pakartotinai naudoti kurui ir taip su-naudoti pertekliná anglies dvideginio kiekáatmosferoje“,– ásitikinæ moksleiviai.

Vilniuje prieð pat Kalëdas, gruodþio 21–23 d., rinkosipatys jauniausi Lietuvos mokslininkai. „Idëjø mugëje“

daugiau kaip ðimtas moksleiviø ið ávairiø ðalies kampe-liø pristatë 54 mokslo idëjas ir atliktus tyrimus.

Keletas darbø mugëje buvo ir ið astro-nomijos srities. Pavyzdþiui, dviejø Vilniausgimnazijø moksleiviai Gabija Marðalkaitëir Justas Tamaðauskas pristatë darbà, ku-riame siûlo palyginti kosmose esanèiø kva-zarø juodøjø skyliø masës pokyèius. Taipmoksleiviai tikisi dar daugiau suþinoti apie

„Idëjø mugëje“: nuo kosmoso paslapèiø iki këdës ratukø

mokslininkus intriguojanèias juodàsiasskyles kosmose.

Pasiruoðimas ES jaunøjø mokslininkøkonkursui

„Idëjø mugë“– pirmas toks renginys Lie-tuvoje, kurio tikslas paskatinti jaunuosiusmokslininkus tæsti moksliná darbà ir geriaupasirengti kasmet vykstanèiam Europos Sà-jungos jaunøjø mokslininkø konkursui. Vil-niaus universiteto profesoriaus Vlado Van-sevièiaus vadovaujama komisija ávertino irpatarimø davë visiems mugës dalyviams.Vis dëlto po visos moksleiviø ir mokslinin-kø bendravimo dienos iðryðkëjo geriausiaiparengti, ádomiausi ar aktualiausi projektai.

Komisija iðskyrë projektus, kuriuose nag-rinëjama: grybø daþø naudojimas gobele-nø restauracijai, suyranèiø vienkartiniø indøgamyba, grindø dangos atsparumas këdþiøratukams, musë – ligø platintoja, galvijø leu-

kemija, popieriniø rankðluosèiø kapiliarinëssavybës, tekstiliniø medþiagø átaka elektro-magnetinei spinduliuotei maþinti, fitoncidaikaip ðvarios aplinkos indikatoriai, prieskoni-niø augalø veikliøjø medþiagø átaka pelësiødauginimuisi duonoje. Kaip labai aktualus,bet sunkiai ágyvendinamas darbas iðskirtasir CO2 dujø perdirbimo á kurà projektas.

Solidþiausiems „Idëjø mugës“ dalyviødarbams bus paskirti moksliniai konsultan-

tai ir suteiktos sàlygos tyrimus plëtotimokslinëse laboratorijose. Tikimasi, kaddalis ðiø projektø autoriø su profesionaløpagalba spës pasirengti ir pavasará vyk-sianèiam ES jaunøjø mokslininkø konkur-so nacionaliniam etapui bei galës garbin-gai atstovauti Lietuvai Europoje.

Mugës tikslas – paskatinti, o neiðskirti

Nors komisija renginyje ir iðskyrë ryð-kiausius ir geriausiai parengtus darbus, pa-tarimø, pastabø ir paskatinimø gavo abso-liuèiai visø idëjø autoriai.

„Buvo labai originaliø, puikiø idëjø ar netdarbø, vertø mokslinës disertacijos. Buvoir prasèiau parengtø, taèiau noras didþiu-lis. O kai yra noras, tai galima patarti, nu-kreipti tinkama linkme“,– sakë komisijos na-rys R. Noreika.

Komisijos geranoriðkumà pastebëjo irmokytojai, kurie kartu su mokiniais atidþiaiklausësi mugëje þarstomø patarimø.

„Ir vaikai pastebëjo, kad komisija šia-me renginyje yra geranoriðka. Mokslininkaine tiek pateikia kebliø klausimø, kiek patysið karto puola aiðkinti, siûlyti idëjas ir patari-mus“,– dþiaugësi Kauno Jëzuitø gimnazi-

Vertinimo komisijos pirmininkas VU prof. Vladas Vansevièius entuziastingai bendravosu jaunaisiais mokslininkais ir dalijo jiems pastabas bei patarimus



Vieðose kalbose apie mokslà, pradedantgenø inþinerija ir baigiant moderniausiais bui-tiniais prietaisais ir masinio naikinimo ginklais,gausu netikslumø, o retorikos aistra ir apim-tis daþnai nuskandina patá mokslo balsà. Da-rosi akivaizdu, kad tarp mokslo ir visuome-nës didëja painiava ir nepasitikëjimas. Pilie-tis, bombarduojamas painios informacijos,neþino, kuo tikëti. Todël tampa vis sunkiaukalbëti apie mokslà ir já populiarinti, nes Lie-tuvos þiniasklaida neskleidþia mokslo þiniø.

Tai kà turëtume daryti? Pirma, kaip tau-ta turëtume pripaþinti esminá mokslo vaid-mená ðalies ateièiai, nes mûsø sëkmës ðak-nys yra ne menas, muzika ar literatûra, norsjie be galo svarbûs tautai, bet mokslas irtechnologijos.

Antra, turëtume pripaþinti, kad didþiau-sias ðalies turtas yra iðmokslintas jaunimas,ir ið esmës pagerinti mokslo kokybæ viduri-nëse mokyklose ir studijø – universitetuosene krepðeliais, o mokytojø ir profesoriø di-desniu uþ valdininkø ar politikø ávertinimu irjaunimo suinteresuotumo siekti mokslo þi-niø sistemos sukûrimu.

Treèia, mokslinë bendruomenë turi akty-viai diskutuoti ir veikti ðalies politikà. Kiekvie-nas balsas turëtø bûti iðgirstas. Vieðas idëjøturgus turi bûti atviras ir demokratiðkas. Vi-suomenë ir politikai turi tuos balsus iðgirsti.Turi bûti poreikis didesnio mokslininkø supra-timo ir pagarbos jiems bei mokslo vaidmenssprendþiant esminius ðalies klausimus. Ap-maudu, kad Lietuvos valdþiai mokslininkø dar-bo vaisiø ar patarimø retai prireikia. Bet ar ga-li normalioje Europos valstybëje profesiona-lai sëdëti ant atsarginiø suolelio, o mëgëjaiministerijose þaisti ðalies likimu?

Ryðys tarp mokslo ir visuomenës ne vi-suomet bûna paguodþiamas tiek moksli-ninkams, tiek ir visuomenei. Bet kadangi vi-suomenë finansuoja mokslà, kaip þiniø kû-rybà, ir studijas, mokslas ir visuomenë yrasusijæ (6 pav.). Mokslas pagimdo naujastechnologijas, kurios lemia visuomenës gy-venimo kokybæ.

Ketvirta, mokslo þinios privalo bûti dau-giau prieinamos visuomenei. Amerikoje, Ja-

ponijoje, Taivane ir kitur teko matyti mokslomuziejus, kuriuose mokslo išradimai pa-traukliai demonstruojami visuomenei (7

Kur mokslassusitinka su visuomene?

Atkelta ið 21 p.

6 pav. Mokslo poveikiovisuomenei schema

pav.). Jie bûna pilni þmoniø. Lietuvoje tokiomuziejaus neturime. 2005 m paskelbtoje Eu-ropos Komisijos 7-oje Programoje projektui,skirtam mokslo þiniø sklaidai visuomenëje“Mokslas visuomenëje”, 7 metams skirta 554milijonai eurø. Ir Lietuvos mokslininkams ne-derëtø sëdëti uþsidariusiems valstybiniuosemokslo institutuose ir universitetuose, bet de-rëtø aiðkinti þmonëms, kas yra mokslas, kaipmokslo þinios kuriamos ir kaip jos keièia mû-sø pasaulio supratimà ir gyvenimo kokybæ.Mokslo iðradimai daþnai turi dvi puses, betþmonës daþniausiai þino tik vienà – ðviesià-jà ir beatodairiðkai lenda á technologiniø nau-joviø kadagynà, kuris kartais skaudþiai su-bado. Pagaliau mokslininkai privalo aiðkintivisuomenei, kam jie kasmet panaudoja ðim-tus milijonø litø mokesèiø mokëtojø pinigø.Kitose ðalyse taip ir yra. Ten skleisti moksloþinias yra viena ið mokslininko pareigø. Vil-niaus universiteto rektorius Poèobutas prieð100 metø bandë ákurti Vilniaus mokslø aka-demijà mokslui populiarinti. Dabar moksloþiniø sklaida nëra nei Lietuvos mokslø aka-demijos prioritetas, nei mokslininko parei-ga, o mokslo populiarinimo þurnalas Moks-las ir gyvenimas, maþai palaikomas tiek abe-jingø mokslininkø, tiek ir valstybiniø moksloinstitucijø, ilgai neiðgyvens. Ar mokslo ben-druomenei bus tas pats?

Reiktø áveikti mûsø valdþios nepasitikëji-mà mokslu ir mokslininkais, mokslo vaidme-niu moderniame pasaulyje gerinant ðaliesgyvenimo kokybæ. Mokslas ir visuomenë yradvipusio judëjimo gatvë, kuria reiktø daþniauvaikðèioti. Reiktø neðti daugiau ðviesos, one ðilumos, kuri yra daleliø chaotinio judëji-mo matas. Mokslo ir visuomenës ryðys na-tûraliai reiðkia jo ryðá su visuomenës verty-bëmis. Mokslas nevieðpataus visose gyve-nimo srityse ir visà laikà, bet, nepaisant to,mokslininkas privalo daryti viskà, kad moksloþinios pasiektø þmones ten, kur jie gyvena.

jos mokytoja ir septintoko Edgaro mamaRigonda Skorulskienë.

Renginio vykdytojas, Lietuvos mokiniøinformavimo ir techninës kûrybos centro(LMITKC) skyriaus vedëjas Jonas Karolispaaiðkino dar konkreèiau: „Tai – ne kon-kursas, kuriame norima atrinkti geriausius.Tai mugë, kurios metu stengiamës nu-kreipti moksleivius tinkama linkme, parinktijiems mokslinius konsultantus ir iðkeliamejauniesiems mokslininkams uþdavinius –kuo daugiau suþinoti, gilintis ir atrasti“.

„Ið tø jaunuoliø tikrai ne vienas ateityjetaps þymiu mokslininku“,– buvo ásitikinæsR. Noreika.

Moksleiviams skatinti – ne tik„Idëjø mugë“

„Idëjø mugë“ – ne vienintelis LMITKCvykdomo projekto „Mokiniø jaunøjø tyrë-jø atskleidimo ir ugdymo sistemos sukûri-mas“ renginys. Dar prieð „Idëjø mugæ“moksleiviø komandos ið ávairiø Lietuvosmokyklø susigrûmë „Eruditø turnyre“. Taippat ketinama rengti seminarus mokyto-jams, kuriuose bus padedama pedago-gams kelti kvalifikacijà, reikalingà vadovau-ti mokiniø mokslinio tyrimo veiklai.

Ðiais metais po Lietuvos mokyklas ke-liaus ir linksmas gamtos ir technologiniømokslø eksperimentø ðou. Jame Vilniausuniversiteto Fizikos fakulteto studentai at-liks linksmiausius fizikos eksperimentus.Iðradingieji studentai savo pasirodymà pri-statë ir „Idëjø mugës“ dalyviams.

Susirinkæ moksleiviai aikèiojo ir ðûka-vo, pamatæ, kaip studentai garso bango-mis ðokdino liepsnà, marinuotà agurkà pa-vertë elektros lempute, skystu azotu uþðal-dytu bananu kalë viná ar, sumaiðæ ðá skystásu verdanèiu vandeniu, sukëlë griaustiná.

Anot projekto vykdytojø, visi renginiaifinansuojami pagal Þmogiðkøjø iðtekliøplëtros veiksmø programà ið Europos so-cialinio fondo ir Lietuvos Respublikos vals-tybës biudþeto lëðø.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetomagistrantas Simas Janulis pasakojamoksleiviams apie skystà azotà ir rodofizikos eksperimentus

7 pav. Mokslo muziejus Tailande


Mus pasitinka rûkas, o gal debesys,kurie skystëja, plyðta ir atveria nuostabiuskalnø peizaþus, kuriems egzotiðkumo su-teikia tarsi meðkerës stypsantys agavøþiedkoèiai, á dygliuotus medþius panaðioskarpaþolës, kalno papëdëje auganèiosplokðèialajës akacijos ir dar visokie pa-kelës medþiai, apsipylæ gelsvø þiedø þie-dynais, ant betonuotos kelkraðèio tvore-lës tupinèios beþdþionëlës (keli mûsø pa-duoti bananai dingsta akimirksniu)...

Nusileidþiame á slëná. Èia visai kitoksgyvenimas – auga palmiø, ryþiø, cukranen-driø, ananasø ir dar kaþkokiø nematytø au-galø plantacijos; pravaþiuoja pilkais kup-rotais jauèiais kinkytas veþimas; kai kur lau-kuose ariama jauèiais, taèiau jie kitokie –juodi ir plokðèiaragiai; á akis krinta neðva-ra, ðiukðlës ir skurdas. Ir þmonës èia kaþ-kokie liûdnesni, nors daþnas mums ðyp-sosi ir pravaþiuojant pamojuoja... Tose ta-milø lûðnelëse kaþkas áþiûri geràjà pusæ –jø stogai dengti nendrëmis ir palmiø lapais;vis geriau nei šiferiu ar polietilenu...

Pakeliui á Madurai pravaþiuojame ke-letà miesteliø. Viskas atrodo kaip sureþi-suotame spektaklyje – ryškiu saree ap-sirengusi moteris stumia pilnà bananø ve-þimëlá; á autobusà bando álipti senukas,bet taip ir lieka kabëti; vaikinukas jau va-þiuojanèio autobuso keleiviui spëja par-duoti kaþkokiø vaisiø ar pyragaièiø (pi-nigus paima bëgdamas ðalia autobuso);siuvëjas siuva tiesiog gatvëje; èia pat, pokojomis, ant iðtiestø laikraðèiø pardavi-nëjami vaisiai; pilki jauèiai tempia veþi-mà; gatvës viduriu ramiai vaikðtinëja kar-vës; tarp jø nardo geltoni tuk-tukai; ðiukð-lës, dulkës, policininko ðûksniai, prekei-viø raginimai, maðinø cypsëjimas, nenu-sakomi kvapai ir smarvë... Beje, apie dra-buþius. Moterys neðioja dviejø tipø ap-rangà: churitar ir saree. Trumparankovëchuritar suknelë neðiojama su ðaliu (be-

IndiðkosKalëdosAtkelta ið 23 p.

je, ðalis taip ir vadinamas – šal, gal taidar vienas þodis, atkeliavæs ið Indijos?).Saree kainuoja nuo 200 Rs iki 1 laksh(apytikriai 2500 JAV doleriø). Pigiausi sa-ree po keliø plovimø gali pakeisti spal-và. Normalios kokybës saree galima ási-gyti uþ 2000 Rs. Vyrø lunky bûna balti(paprastai neðiojami ðvenèiø dienomisar norint pasipuoðti) ir kitø spalvø arbakasdieniai. Lunky kainuoja apie 400 Rs.Lunky galima neðioti kaip ilgà, iki pat þe-mës, sijonà arba susivynioti kaip „minia-kà“, jei karðta... Po lunky indø vyrai ne-ðioja trumpikes... Tai ne ðkotai...

Staigiai stabtelëjus mûsø autobusiu-kui, á mus atsitrenkia motociklas. Moto-ciklininkas atsikelia ir ramiausiai nuvaþiuo-ja toliau. Ðadþi, mûsø autobusiuko vai-ruotojas, taip pat ramus. Bandau tokià si-tuacijà ásivaizduoti Lietuvoje...

Poilsio sustojame prie vieðbuèio ir po-licijos posto... Èia galime iðgerti kavos irpasinaudoti tualetu... Prie gretimo staliu-ko sëdi vietiniai. Prieina prie mûsø, siûlokaþkokiø þaliø, panaðiø á kriauðæ pjausty-tø vaisiø. Vaisiai ðiek tiek sprangûs. To-dël uþgeriame juos alumi. Vienas ið vieti-niø, toks su auksine grandine ant kaklo,matyt, jø bosas, aiðkina, kad jie, indusai,laukia kaþkokios religinës ðventës. „Ma-no vairuotojas, – jis rodo á greta sëdintávaikinukà, – badavo 40 dienø ir yra pasi-ryþæs aukai...“

Tada mes nesupratome, apie kokiàaukà kalbama, ir, nutaisæ protingus vei-dus, palinkëjome jam visokeriopos sëk-mës...

Dievas-dramblys, tamilø plytinës irákurtuvës, arba pirmoji paþintis su

religija, buitimi ir paproèiais

Pro autobusiuko langus bëga tie pa-tys Tamilnadu vaizdai – ryþiø plantacijossu iki keliø vandenyje braidanèiomis mo-terimis, cukranendriø ravëtojos, upëje skal-bianèios moterys ir èia pat traktorius plau-nantys vyrai, palmiø giraitës, stori pakelësfikusai su nuo ðakø kabanèiomis ðakni-mis-kamienais. Prie vieno ið tokiø sustoja-me ir fotografuojamës. Netoliese, kitoje ke-lio pusëje, koplytëlë dievui-drambliui. Kal-bantys tamilø kalba já vadina Gansa, o ma-layalam (Keraloje) – Ganapathy. Koplytëlëpapuoðta ne tik dievo-dramblio, bet ir já ne-ðanèiø þiurkiø figûromis. Ðadþi aiðkina, kadþiurkës yra Gansa dievo transporto prie-monë, lygiai kaip jauèiai – dievo Ðivos.

Beje, dramblio skulptûros puoðiadaugelá indusø ðventyklø.

Pakeliui matome didelius, kokiø 6–8 maukðèio, stogus. Ðadþi sako, kad tai plyti-nës. Krosnys lietaus sezono metu uþden-giamos stogais ið nendriø ar palmiø lapø...

Sustojame prie vienos tokios plytinës.Mus iðkart apsupa vaikai. Neþinia ið kurjie dygsta – gal ið po þemiø... Vaikai kiðasaldainius á kiðenes ir vël tiesia rankutes.Net ir tie, kurie dar visiðkai bambliai ir laks-to nuogi. Visø akys didelës ir juodos. Vie-nas berniukas pirðtuku vedþioja savo del-ne – suprask, duok pieðtukà. Nëðèia jau-na moteris su kûdikiu ant rankø mielai po-zuoja prie plytinës, o paskui praðo rupijø

Indijoje yra keliasdeðimt valstijø.Tarp kai kuriø árengti pasienio

postai. Pasienio postas tarpKeralos ir Tamilnadu Taip gaminamos plytos Pietø Indijoje



uþ fotografavimà. Gavusi praðo dar. Ro-do, kad pinigø reikia pamaitinti ir jos vai-kui... Atsisveikinant vël praðo, rodydamaá savo iðsipûtusá pilvà – maisto reikës irbûsimam jos kûdikiui...

Plytos gaminamos ið vietinës raus-vos molingos þemës... Raudonþemis su-maiðomas su vandeniu, ir tokia tirðta ma-se uþpildomos medinës formos... Pas-kui plytos, matyt, kurá laikà paliekamoslauke dþiûti, o po to degamos, tiksliau –gerai iðdþiovinamos specialiose krosny-se... Vargu bau ar tokioje krosnyje išdþio-vintos plytos labai tvirtos...

Pro autobusiuko langà aiðkiai mato-me – priekyje, kelkraðtyje, dûmø kamuo-liai ir sproginëjimai. Kas tai? Kelio sprog-dinimo darbai? O gal karas?

Tik privaþiavæ kiek arèiau, matome,kad tai – fejerverkai. Ore skraido tûks-tanèiai spalvoto popieriaus skiauèiø. Ið-lipame. Per garsiakalbá skamba rytietið-ka muzika. Prieð mus ateina bûrys þmo-niø. Priekyje – baltai apsirengæ vyrai, ve-dini baltu oþiu, o uþ jø – spalvotais sa-ree pasipuošusios moterys. Ant galvosdidelëse lëkðtëse jos neða vaisius, ryþiusir dar kaþkokias gërybes. Vyras laiko antrankø maþà mergaitæ. Ji padabinta vi-sokiausiais indiðkais papuoðalais. Duo-da jà palaikyti Alvydai. Ðadþi aiðkina, kadtai namo ákurtuvës. Pirmiausia á namàávedamas oþys. Áeinantiems mergaitë,pasipuoðusi þiedø girlianda, plauna ko-jas. Uþ tai ji gauna rupijø.

Mes fotografuojame tuos laimingusþmones, o jø „paparaciai“ fotografuojamus. Visa tai – ðurmulys, indiðka muzika,ðilti þmoniø þvilgsniai, kvietimas uþeiti ávidø – sukuria ypatingà, sunkiai nusako-mà, bet tikrai gerà ir jaudinanèià nuotai-kà... Bet mums reikia vaþiuoti toliau...

Prasilenkiame su gëliø girliandomispapuoðtu autobusu. Þmonës vaþiuoja áðventines pamaldas. Baigiasi pasninkas,ir gruodþio 11–12 d. visoje Indijoje busdidelë religinë ðventë...

Ðiva, ðikðnosparniai, ðventosioskarvës, arba animalistiniai nuotykiaiSri Meenahshi Amman šventykloje

Pagaliau pasiekiame Madurai. Madu-rai, pasakoja gidas, yra vienas ið didesniøTamilnadu miestø. Jame gyvena apie 2mln. þmoniø. Miesto pavadinimas, iðver-tus ið tamilø kalbos, reiðkia „saldus mies-tas“. Miesto apylinkëse auginami jazminaiparfumerijos pramonei, todël Madurai darvadinamas ir Jazminø miestu...Kartais Ma-durai dar vadinamas Ðventyklø miestu,nes jame daug ðventyklø – baþnyèiø, me-èeèiø, sinagogø ir indusø ðventyklø (indu-sø ðventyklø daugiausia – 65 proc. Indijosgyventojø yra indusai), o kartais – Ðven-èiø miestu, nes þmonës èia mëgsta ðvæs-ti... Beje, sako gidas, gruodþio 11 dienàbus didelë indusø ðventë – jaunesniojo Ði-vos sûnaus gimtadienis.

Prieð patekdami á Sri Meenahshi Am-man ðventyklà, tiksliau á jos teritorijà, ba-tus turime palikti batø saugykloje (tai kai-nuoja 2 Rs). Gidas áspëja, kad batø sau-gykloje paliktumëme ir cigaretes, þiebtu-vëlius bei peiliukus... Ðventykla uþima 6ha. Ji turi 12 bokðtø (sako, jie iðdëstytipagal kaþkokià þvaigþdþiø sistemà). Kas12 metø ðventyklos bokðtø skulptûrosperdaþomos. Kaip tik dabar ir vyksta ðiedarbai... Todël bokðtai uþdengti nendriøar palmiø lapø dembliais, ir mums tik be-lieka ásivaizduoti, kaip turëtø atrodyti ðiedidingi þmogaus kûriniai...

Áëjimas á ðventyklà ir fotografavimas taippat mokami. Patekti á paèià ðventyklà netaip paprasta – reikia pastovëti ilgoje eilë-je, o po to praeiti saugos tarnybà, pana-ðiai kaip oro uoste. Gidas sako, kad ðven-tyklà kasdien aplanko 10–12 tûkst. þmo-niø, o ðávakar laukiama apie 25 tûkstan-èiø. Policininkai daro tvarkà – surikiuojaþmones á dvi eiles – atskirai vyrø ir moterø,stumdo vyrus, ant kai kuriø net uþsimojaranka, bet laukiantieji tyli, nesiprieðina...

Tarp laukianèiøjø yra grupë vaikinø,kurie vilki tik juodais lunky ir nešioja roþi-ná. Šie vaikinai, pasak gido, pasninkavo48 dienas (valgë vienà kartà per dienà,vengë mësos, negërë, nerûkë, neuþsië-më seksu, meldësi). Po pasninko jie per-sidurs þandus ir lieþuvá...

Áëjus á ðventyklà, gidas pateikia ðiek tiekinformacijos apie indø dievà Ðivà. Ðiva tu-ri þmonà ir du sûnus. Jis turi daugiau kaip3 mln. persikûnijimø. Taigi jis gali bûti irmoteris, ir vyras, ir jautis, ir paukðtis. Ki-taip sakant, visa, kas tave supa gyva, galibûti Ðiva, arba Dievas. Man pasirodo taikaþkur girdëta: „Dievas yra visame kame“.

Bronzinis lotoso þiedas, esantis ðven-tyklos viduje, beje, tai ir Indijos simbolis,taip pat ðventas – jis turi 108 þiedlapius.108 – reikðmingas skaièius induizmui: me-tai turi 12 mënesiø, o saulës sistemoje 9planetos (12 x 9 = 108). 108 karoliukai yrair induso roþinyje. Beje, iðëjæs á gatvæ, pa-maèiau pagalbos telefonà – taip pat 108.

Visi þmonës, patekæ á Sri MeenahshiAmman ðventyklà, suskirstomi á dvi dalis:indusai, kurie atëjo aplankyti Ðivos ir jampasimelsti, ir visi kiti, tarp jø ir tokie kaip mesturistai, atëjæ tik paspoksoti. Indusai iðpa-þásta nuodëmes taip: sukryþiuoja rankas ir,alkûnëmis siekdami þemæ, tampo save uþausø – maþiausia 3 kartus, daugiausia –108. Tai priklauso nuo to, kokio dydþio nuo-dëmë (apie nuodëmës dydá privalai spræstipats). Gidas sako, kad tokioms apeigomsyra moksliðkas paaiðkinimas. Ausyse yradaug receptoriø. Juos lieèiant (tampant uþausø), aktyvuojamos smegenys... Dël to,aiðkina gidas, mokytojai nusiþengusius vai-kus tampo uþ ausø – galvok, þmogau, kàdarai.. Po tokios iðpaþinties kakta pasite-pama baltais karvës mëðlo pelenais...

Mums rodomos Ðivos ir Ðivos jauèiøstatulos. Jauèiai, kaip kaþkada aiðkinomus lydintis vairuotojas Ðadþi, tai Ðivostransporto priemonë, tokia pat, kaip irvieno ið jo sûnø – dievo-dramblio – þiur-kës. Statulos iðkirstos ið granito monoli-

Tokiose krosnyse dþiovinamos plytos Pietø IndijojeNamo ákurtuvës (PietøIndija, Tamilnadu)



tø. Susidaro áspûdis, kad èia, Indijoje, vis-kas iðtaðyta ið vientiso akmens – net lau-ko tvorø kuolai...

Gidas rodo ðventyklos palubëje ási-taisiusià ðikðnosparniø kolonijà. Bet mû-sø animalistiniai nuotykiai tuo nesibaigia.Bevaikðtinëjant po ðventyklà, kaþkokspaukðtis tekðteli mûsø kolegai ant pe-ties... Bet tuo „palaiminimu“ jis nëra la-bai patenkintas. Mat palaiminimà galimagauti ir kitokiu bûdu. Reikia tik 10 Rs.Pinigus ádedi drambliui á straublá, ir tas

uþdeda tau straublá ant galvos – eik suDievu ir bûk laimingas...

Aplankome „1000 kolonø salæ“ (uþ áë-jimà á jà atskirai reikia mokëti 5 Rs). Ið tie-sø, sako gidas, ðioje ðventyklos salëje yratik 948 kolonos. Po to paaiðkina: „Þmo-gus negali to, kà gali dievas“. Kolonossimbolizuoja Ðivos persikûnijimus. Cen-trinë salës figûra – ðokantis Ðiva ið juodogranito. Kai kurios figûros – drambliøstraubliai ir ðokanèio Ðivos-moters krû-tys – gerokai apèiupinëti. Matyt, tikima,

kad tai atneða laimæ... Ir mes èiumpameuþ Ðivos krûties... Tam mûsø þmonos ne-prieðtarauja...

Vakare vël iðsiruoðiame á ðventyklà.Bet ji uþdaryta. Todël valandþiukæ paklai-dþiojame po miestà. Tik dabar galimeávertinti, kokia ðvari ðventyklos teritorija.Èia pat, uþ ðventyklos teritorijos, purvi-nos, tamsios, dvokianèios ðlapimu ir mëð-lu ðalutinës gatvelës. Indai ðlapinasi tie-siog gatvëje, netgi nesivargina paëjëti uþkampo. Karvës guli ant ðaligatviø (priete-

Tryliktasis mokslo istorikø suëjimasnuo pat pirmø akimirkø tæsë nusistovë-jusias ðios teminës konferencijos tradi-cijas. Visi renginio dalyviai gavo jau try-liktàjá praneðimø rinkiná. Nepamirðo ir tra-dicinio fotografavimosi. Pirmajam posë-dþiui dar neápusëjus, ðia nuotrauka gro-þëjosi visi susiëjimo dalyviai.

Keturiasdeðimt keturi mokslo istori-kai konferencijai parengë trisdeðimt sep-tynis praneðimus. Septynis ið jø rengëpo du tyrëjus.

Graþus sutapimas: tryliktajai konfe-rencijai praneðimus rengë trylikos insti-tucijø mokslo istorikai. Tai universitetø,mokslo institutø mokslininkai, darbuoto-jai, pedagogai, muziejininkai, biblioteki-ninkai, þurnalistai, senjorai. Taip pat trysdvasininkai, du doktorantai. Pastarasisfaktas rodo, kad mokslo, technikos rai-da susidomëjo ir jaunimas.

Aktyviausi buvo vilnieèiai. Jie konfe-rencijai parengë dvideðimt keturis pra-neðimus. Ðeðiø autoriai – kaunieèiai, tri-jø – Panevëþio mokslo istorikai. Po vie-nà praneðimà padarë Alytaus, Anykðèiø,Klaipëdos, Nemunëlio Radviliðkio, Pa-langos ir du Ðiauliø atstovai. Taigi á kon-ferencijà susirinko devyniø miestø moks-lo istorikai.

Aktyvumo pavyzdá rodë ðeimininkai– Vilniaus Gedimino technikos universi-teto mokslo istorikai, konferencijai pasiû-

Mokslo istorikai þvelgë neJulius NORKEVIÈIUS

Tradicinës, tryliktosios konferencijos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ dalyvius pasveikino ir tarëtrumpà áþangos þodá renginio sumanytojas ir organizatorius doc. Algimantas Nakas. VGTU rektorius

prof. Romualdas Ginevièius pasidþiaugë, kad taip gausiai susirinko patys iðtikimiausi mokslo istorikai,kuriø gretose nemaþai ir pirmojo ðio teminio renginio praneðëjø. Pasak universiteto vadovo, tai daug

pasako apie konferencijos lygá, jos patrauklumà. Jei yra poreikis, tai ðis susiëjimas – ne paskutinis.Tokiu paþadu baigë sveikinimo þodá VGTU rektorius Romualdas Ginevièius.

vien á praeitáA

leks

o JA

UN

IAU

S n

uotr

.



moje gali ant jø uþlipti), kitos knaisiojasiðiukðliø konteineriuose ir kaþkà randa...Tik dabar pradedu suprasti, kodël mies-tui reikalingos karvës – jos, nelyginat ko-kie sanitarai, apvalo miestà nuo visokiau-siø organiniø atliekø, viskà „perdirba“ irduoda pieno. Kiekviena karvë – tarsi ma-þa supuvusiø vaisiø ir darþoviø perdirbi-mo gamykla. Ir ne bet kokia gamykla, omobili ir pati susirandanti þaliavø... Ádomu,ar jø pienas kvepia bananais...

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

1

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr.1 (615) sausis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-01-15SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas


Bus daugiau

læ ðeðis praneðimus. Po tris praneðëjussulaukta ið Kultûros, filosofijos ir meno,Chemijos bei Ekologijos institutø, Vil-niaus pedagoginio universiteto. Po dupasiûlë Fizikos instituto ir Kauno techno-logijos universiteto mokslininkai. Beveikketvirtadalis visø dalyviø pirmà kartà da-lyvavo konferencijoje.

Konferencijà, kaip ir dera, pradëjo ðei-mininkai – VGTU studijø direktoriusV. Plakys supaþindino dalyvius su savo-sios Alma Mater savarankiðkos universi-tetinës veiklos keturiasdeðimtmeèio re-zultatais. Baigë – konferencijos organi-zatorius doc. dr. A. Nakas praneðimu„Pasitinkant inþinieriaus Stanislovo Ker-bedþio jubiliejø“.

Pagal tematikà visus konferencijojeskaitytus praneðimus galima suskirstyti ákelias grupes. Keletas buvo prisodrinti kri-tiniø áþvalgø, taikliø nûdienos gyvenimopastebëjimø. Iðsakytos mintys sugru-puotos, iðryðkintos, paremtos dokumen-tais, ástatymais. Ádomias áþvalgas patei-kë doktorantas J. Motiejûnas, aptarda-mas progresø kriterijø problemà vertinantmokslo istorijos raidà. Nûdienai gana ak-tualios kaunieèiø prof. dr. J. Èiburienësir doc. dr. J. Guðèinskienës áþvalgos pra-neðime „Nedarbo kitimo ir bedarbiø rë-mimo istorinë raida“.

Daugiausia (penkiolika) biografiniøpraneðimø, pasakojanèiø apie asmeny-biø átakà vienai ar kitai mokslo srièiai. Jielabiausiai atitinka ir konferencijos pava-dinimà.

Tryliktojoje mokslo istorikø konferen-cijoje pastebimai pagausëjo humanitari-nës tematikos praneðimø. Maþiau sulauk-ta praneðimø, skirtø statybos mokslø irtechnikos raidai nagrinëti.

S.SUZDALEVAS, N.BLAÞAUSKAS, S.GULBINSKAS„Geleþinës uþdangos“ palikimas – natûralauskraðtovaizdþio oazë ................................................. 2

D.KIRVELIS Sintetinë sistemø biologija –inþinerinë gyvybës paradigma ................................. 5

V.OSTAÐEVIÈIUS Lietuva atominiøelektriniø þiede ......................................................... 8

A.GAIÞUTIS Dvasios ir kûno harmonijai,dermei ir vienybei ................................................... 10

V.ÐILAS Maþosios Lietuvos reikaløtarybai – 20 metø ................................................... 11

V.POCIUS, E.VËBRA Alfa karðtøjø aerozoliniødaleliø atmosferoje atradimas Lietuvoje ................ 14

J.RUBIKAS Veiskitës ir dauginkitës... ..................... 16

A.ÈIÞAS Technikos kultûra ir enciklopedija ........... 18

D.MIKALAUSKAITË Rieðutø antioksidantai ............ 18

J.GRIGAS Kur mokslas susitinka suvisuomene? ........................................................... 20

R.OZOLINÈIUS Indiðkos Kalëdos ......................... 22

S.VAITEKÛNAS Prie Ebro upës... .......................... 24

V.BASYS Bioateitis: gamtos ir gyvybësmokslø perspektyvos ............................................. 26

Pradedama ágyvendinti nauja Lietuvos mokslofinansavimo priemonë – Visuotinë dotacija ...........26

P.S.KRIVICKAS Lietuviðki garbësþenklai Niujorke ..................................................... 28

E.MAZËTIS, J.ÐINKÛNAS Á Lietuvà –palaiminimo ........................................................... 30

I.ÐAULIENË Prano BALTRËNO, Donato BUTKAUS,Vytauto OÐKINIO, Sauliaus VASAREVIÈIAUSir Auðros ZIGMONTIENËS vadovëlis,,Aplinkos apsauga” ............................................... 34

V.MILKUS Visatos paslapèiø labirinte .................... 34

A.VERBICKIENË Ðvieèianèios ðirdys„Þiemos ðviesoje“ .................................................. 36

M.VADIÐIS Mokiniø tyrimai .................................... 38

J.NORKEVIÈIUS Mokslo istorikai þvelgëne vien á praeitá ....................................................... 42

Redakcija nuoðirdþiai dëkoja visiems,sveikinusiems ,,Mokslà ir gyvenimà”ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø proga.

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 1ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Mokslo paþangos premija ðiemet áteikta prof. dr. Albinui Kuncevièiui, prof. dr. Rimantui Jankauskui irdoc. dr. Rimvydui Lauþikui. Premija mokslininkams skirta uþ Dubingiø piliavietës ir Radvilø kapavietës

kompleksinius tyrimus (2003 –2009 m.), atliktø tyrimø sklaidà visuomenei ir kolektyvinæ mokslinæmonografijà „Radvilø tëvonija Dubingiuose“. Kultûros paþangos premija áteikta prof. habil. dr. Viktorijai

Daujotytei-Pakerienei uþ individualø, kûrybiðkà Lietuvos kultûros bei meno tyrimà ir interpretavimà. Jaunimopaþangos premija áteikta dr. Tomui Linkevièiui. Ið kairës: Albinas Kuncevièius, Rimantas

Jankauskas,Viktorija Daujotytë-Pakerienë, Rimvydas Lauþikas ir Tomas Linkevièius

Premijos – mokslo ir technologijø populiarintojams

NACIONALINËS PAÞANGOS PREMIJOS 2009 m. LAUREATAI

Ðvietimo ir mokslo ministerija paskyrë premijas 2008 metais publikuotø geriausiai vertintø moksloir technologijø populiarinimo darbø autoriams

Ðvietimo ir mokslo ministerija mokslo ir technologijø populiarinimo darbø kon-kursà organizuoja kasmet nuo 2003 metø. Konkursu siekiama ávertinti geriausiuspraëjusiø metø ðalies mokslo populiarinimo darbus bei paskatinti jø autorius.Svarbiausi konkurso tikslai – propaguoti mokslo svarbà visuomenës raidai, sie-kiant, kad visuomenë tinkamai vertintø mokslinæ veiklà ir jos rezultatus, didintimokslininko profesijos patrauklumà, skatinti tyrëjø ir visuomenës dialogà, gerintivisuomenës gebëjimus suprasti naujausius mokslo pasiekimus.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.1