Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 4 1

Gyvenimas,skirtas mokslui

ir medicinospaþangai

2006

4

Astrono-

Paslaptin-

Gyvenimas,skirtas mokslui

ir medicinospaþangai

gasismiestas

MaèuPikèu

StatybøproblemosJaponijoje

mijos

Pirmas

lietuviø kalbossavarankiðkas

kursasItalijoje

naujienos

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 4

– Kaip apibûdintumëte praëjusiø me-tø mokslo ir studijø fondo veiklà?

Dr. S.Renèys. Praëjæ metai mûsø fon-dui buvo gana reikðmingi dël keliø prie-þasèiø. Pirmiausia turëjome administruotididesnes lëðas negu bet kada anksèiau.Mûsø biudþete mokslui ir studijoms bu-vo skirta 41 mln. 700 tûkst. litø, ið jø moks-lui turëjome 19 mln. 834 tûkst. litø. Ði-ems metams prie pernykðèio biudþetodar prisidëjo 3 mln. litø. Nors ðie skaièiaiið paðalies ir atrodytø áspûdingi, taèiauplaèiuose mokslo bei studijø baruose toneuþtenka. Priminsiu, kad pagal þinomàLisabonos strategijà 2010 m. moksliniotyrimo veiklai turëtø bûti skiriama jau trysprocentai ðalies bendrojo vidaus produk-to (BVP). Ið jø vienas procentas turëtø bûtiið valstybës biudþeto. Deja, kol kas ski-riama daug maþiau. Vis dëlto ir su tomislëðomis pavyko padaryti nemaþa reikð-mingø darbø.

Antra vertus, fondui iškilo daug nau-jø, su finansais tiesiogiai nesusijusiø uþ-daviniø, kuriuos reikëjo spræsti. Vieni pa-èiø aktualiausiø – dël mûsø narystës Eu-ropos mokslo fonde (EMF), kuriam pri-klausome jau pusantrø metø.

– Kuo teko rûpintis bûnant EMF nariu?Dr. S.Renèys. EMF – tai gerai þinoma

nevyriausybinë tarptautinë mokslo rëmi-mo organizacija, glaudþiai bendradar-biaujanti su Europos komisija ir gaunantijos finansavimà. Buvau patvirtintas EMFvaldanèiosios tarybos nariu, su kitais, at-stovaujanèiais 78 narëms organizacijomstrisdeðimtyje Europos valstybiø, teko da-

Padedame sparèiomMûsø paðnekovas – Lietu-vos valstybinio mokslo irstudijø fondo direktoriusdr. Sigitas RENÈYS

permainoms

Studentø kreditavimosistemos plëtojimas20 000 000 Lt(44,7 proc.)

Ðalies mokslo plëtros skatinimas22 834 000 Lt (51,1 proc.)

Veiklosuþtikrinimas1 866 000 Lt

(4,2 proc.)

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo biudþetas 2006 metams

lyvauti ðios tarybos posëdþiuose Liuksem-burge ir Berlyne, metinëse EMF asamblë-jose Strasbûre. Svarstëme ir tvirtinome ak-tualius mokslinës integracijos klausimus,EMF strategijos planà 2006–2010 m., ávai-rius pasiûlymus ilgalaikei mokslo plëtraigarantuoti. Per Vilniuje ávykusá vykdomo-sios valdybos iðvaþiuojamàjá posëdá EMFvadovybë ið arèiau susipaþino su mokslosituacija Lietuvoje, mûsø fondo veikla. Lie-tuvos akademinë bendruomenë, savoruoþtu, turëjo progà supaþindinti su savodarbais áþymius Europos mokslo organi-zatorius ir mokslininkus.

Fondo rekomenduoti, mûsø moksli-ninkai dirba penkiuose EMF komitetuo-se. Gyvybës, þemës ir mokslo apie ap-linkà komitete (LESC) dirba prof. habil.dr. Juozas Kulys, Fizikos ir inþineriniømokslø komitete (PESC) – prof. habil. dr.Valdemaras Razumas, Europos medici-nos tyrimø komitete (EMRC) – prof. ha-bil. dr. Zita Auðrelë Kuèinskienë, Huma-nitariniø mokslø komitete (SCH) – prof.habil. dr. Leonidas Donskis, Socialiniømokslø komitete (SCSS) – prof. habil. dr.Vygantas Paulikas.

Ðie mokslininkai praëjusiais metaisaktyviai dalyvavo EMF veikloje, teikë pa-siûlymus dël prioritetiniø temø bei tyrinë-jimo krypèiø. Pavyzdþiui, ið ðeðiø patvir-tintø Humanitariniø mokslø komiteto te-mø tris pasiûlë prof. habil. dr. LeonidasDonskis. Mûsiðkiai dalyvavo diskusijosebei pateikë vertingø pasiûlymø ir kituosenuolatiniuose komitetuose.

– Kaip sekësi realizuoti pagrindinæ jû-sø misijà – ágyvendinti valstybës politikàmokslo ir studijø srityje administruojantfondui skirtas lëðas?

Dr. S.Renèys. Per mûsø fondà nuo-sekliai ágyvendinamas valstybës progra-minis konkursinis finansavimas moksloir studijø srityje. Gana sëkmingai buvorealizuojama LR Vyriausybës patvirtintaaukðtøjø technologijø plëtros programa.Pagal ðià programà buvo finansuojami22 projektai, net aðtuoniais daugiau nei2004 metais. Didesná projektø skaièiø lë-

vykdomø darbø. Jiems ið viso iðmokëjo-me 5 mln. 800 tûkst. litø.

Kiekvienais metais, kai skiriamos vals-tybinës ar kitokios premijos, tarp laurea-tø visada matome tuos, kuriems mûsøfondas suteikë paramà.

– Pernai patvirtinti nauji fondo nuo-statai praplëtë galimybes konkurso bû-du skirti lëðø ir jûsø paèiø inicijuotomsprogramoms. Kaip ðiomis galimybëmisnaudojatës?

Dr. S.Renèys. Fondo inicijuotø aktu-aliø valstybei moksliniø tyrimø ir eksperi-mentinës plëtros programoje rëmëmepenkis projektus. Du ið jø pernai uþbaig-ti. Kauno medicinos universiteto Kardio-logijos institute baigtas projektas „Mio-kardo remodeliavimosi determinantai“,kuriam vadovavo prof. habil. dr. DaliaPangonytë. Kauno technologijos univer-sitete ávykdyta programa „Lietuvos moks-lo ir studijø informacijos poreikiø tenkini-mas moksliniø tyrimø plëtrai pritaikant vi-satekstes duomenø bazes“. Ðiam darbuivadovavo doc. dr. Pranas Þiliukas.

Pastarasis darbas ypaè reikalingas ir

Mokslas ir studijos

më pernai pavasará paskelbtas naujødarbø konkursas, per kurá ið keturiolikospateiktø atrinkti jau minëti aðtuoni. Ið vi-so ðiai programai finansuoti skirta 4 mln.900 tûkst. litø.

Lietuvos prioritetiniø moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros krypèiø programo-je 2003–2005 m. buvo ágyvendinami 37projektai. Kai kurie jø pernai uþbaigti, pa-tvirtintos galutinës ataskaitos. Didesnë pro-jektø dalis baigiama ðiais metais. Ðios kryp-ties projektams pernai taip pat paskelbtaskonkursas, kuriam pateiktas 41 praðymas.18 projektø já laimëjo ir prisidëjo prie jau

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.



ms moksloFondo ekspertø, ekspertøkomitetø bei programøtarybø, valdybos nariøekspertinë veikla 1,95 proc.

Aukðtøjøtechnologijøplëtrosprograma21,03 proc.

Moksliniøtyrimø ireksperi-mentinësplëtrosprioritetiniøkrypèiøprograma29,53 proc.Fondo inicijuotos

programos 10,82 proc.

Mokslininkøgrupiø projektai

9,2 proc.

Ûkio subjektøuþsakymu

vykdomiprojektai

4,38 proc.

Projektai pagaltarptautines sutartis

14,66 proc.

Mokslo renginiai1,11 proc.

Mokslo kûriniai1,31 proc.

Doktorantøstipendijos6,01 proc.

Fondo lëðø, skirtø mokslui ir studijoms remti, paskirstymas pagalveiklos kryptis 2006 metams

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondasA.Goðtauto g. 12-407, LT-01108 Vilniuswww.vmsfondas.lt; [email protected]. (8~5) 2639 152, faks. (8~5) 2639 153

Europos mokslofondo ðalys

narës

perimentinës plëtros darbus ir ágyvendi-nusioms 57 projektus, buvo skirta 1 mln.300 tûkst. litø.

Kaip ir ankstesniais metais, fondas rë-më projektus, ágyvendinamus pagal tarp-tautines sutartis, jeigu ðie projektai ne-buvo finansuojami tarptautiniø organiza-cijø bei fondø ir jiems numatyta ið daliespanaudoti nacionalines lëðas. Tai moks-lo pasaulyje gerai þinomi EUREKA,COST, NATO ir kiti projektai. 101 jø gavo2 mln. 600 tûkst. litø.

Teko nemaþa papluðëti nagrinëjantkonkursui pateiktas mokslininkø grupiø aratskirø mokslininkø projektø paraiðkas, ku-riø gavome net 318. Ið jø buvo atrinkta 113,kuriems paskirta 1 mln. 893 tûkst. litø.

Suteikta parama mokslo kûriniø au-toriams, kurie rengë aukðtøjø mokyklø va-dovëlius, mokslines monografijas ir kitusmokslo veikalus. Jø skaièius iðaugo. 68projektams buvo skirta 300 tûkst. litø pa-rama.

Patenkinome daugumà paraiðkøremti mokslo renginius – ávairias konfe-rencijas, simpoziumus ir kt. 189 projek-tams skyrëme 238 tûkst. litø.

Treèdaliu iðaugo mûsø stipendijasgaunanèiø doktorantø, kurie aktyviai vyk-do mokslinius tyrimus, skaièius, padidë-jo ir jiems skiriamos lëðos. Pernai fondostipendijas gavo 477 doktorantai, jiemsbuvo skirta 1 mln. 19 tûkst. 250 litø. Ðie-met remiame dar daugiau gabiø jaunøjømokslininkø – 592. Tebeteikiame pasko-las aukðtøjø mokyklø studentams.

Sumuojant praëjusiø metø rezultatusverta paminëti, kad labai – net 27 proc. pa-didëjo fondo remiamø projektø skaièius.Nuo 839 jis iðaugo ligi 1068 projektø.

Mokslø akademijai, ir aukðtosioms mo-kykloms, nes priëjimas prie naujausiø in-formacijos ðaltiniø yra ámanomas tik pervisatekstes duomenø bazes. Mûsømokslininkai, doktorantai bei studentai,norëdami patekti á savo srities naujienøsûkurá, dabar turës tokias prieigas.

Ðiemet dar tæsiamos dvi biomedicinosmokslø programos, kurioms vadovaujaprof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius irprof. habil. dr. Zita Auðrelë Kuèinskienë. Tiedarbai yra ið ypaè ðiuo metu aktualiø ka-

mieniniø làsteliø ikiklinikiniø tyrimø ir þmo-gaus genomo tyrimo srièiø. Fiziniø moks-lø srityje tæsiame doc. dr. Algimanto Juo-zapavièiaus programà „Lietuvos GRID – Ly-giagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklas“.

– Kokiomis dar kryptimis keliavo fon-do parama?

Dr. S.Renèys. Praëjusiais metaisdaug dirbome, stiprindami mokslo ir ver-slo bendradarbiavimà. Mokslo ir studijøinstitucijoms, ûkio subjektø uþsakymuvykdanèioms mokslinius tyrimus bei eks-

Nukelta á 9 p.


Naujas EMF Prezidentas prof. Jan G. Halliday(JungtinëKaralystë)


skirtas moksl

AkademikoAlgimanto

Marcinkevièiaus85-meèiui

Prof. Algimanto Marcinke-vièiaus gyvenimas ir darbaiypaè svarbûs XX a. Lietuvosmedicinos paþangai. Patssvarbiausias ið jø – tai naujosmedicinos srities Lietuvoje –modernios ðirdies chirurgijossukûrimas, jos tobulinimas iriðkëlimas á pasauliná lygá. Visatai buvo padaryta sunkiomissàlygomis – Lietuvos okupaci-jos ir izoliacijos nuo pasauliometu. Ir ne tik tai. Jo darbo irpastangø dëka Lietuvoje susi-kûrë moderni kraujagysliø chi-rurgija, jis pirmasis atliko inks-to ir ðirdies persodinimo ope-racijas ir tapo dar vienos labaimodernios medicinos specia-lybës – transplantologijos pra-dininku. Greita ir audringa ðir-dies chirurgijos plëtra buvo di-delë paskata kardiologijos iranesteziologijos paþangai. Vi-sa tai Lietuvoje atsirado dar irdël to, kad prof. AlgimantoMarcinkevièiaus asmenybëbei darbai buvo ryðkus ðviesu-lys, traukæs jaunus þmones,skatinæs juos visas jëgas skirtipasirinktai specialybei, kurio-je dirbo jø mokytojas, suteiktiviltá ir pagelbëti sunkiai sergan-tiems Lietuvos þmonëms, tar-nauti mokslui, siekti medicinospaþangos.

Algimantas Marcinkevi-èius gimë 1921 m. Kaune,medikø ðeimoje. Tëvas – gy-dytojas, vëliau þymus vidausligø profesorius Mykolas Mar-cinkevièius, motina – medici-nos sesuo, pirmoji tëvo, vëliaudirbusio Lietuvos periferijoje –Linkuvoje ir Rokiðkyje, – pa-galbininkë. Medicinos aplin-ka, su kuria buvo susijusi ðei-ma, nulëmë jaunojo Algiman-to specialybës pasirinkimà, opatriotinë ðeimos atmosferaturëjo didelës reikðmës jo pa-þiûrø, ásitikinimø ir charakterioformavimuisi. Mokymasis Pa-nevëþio gimnazijoje, kuri gar-sëjo þymiais mokytojais, ypaèhumanitarais, tvirtino ásitikini-mus ir patriotiná bei humanis-tiná nusiteikimà.

1947 m. su pagyrimu bai-gæs Vilniaus universiteto Me-dicinos fakultetà ir ásigijæs gy-dytojo specialybæ, AlgimantasMarcinkevièius ðiek tiek nukry-po nuo tëvo, gydytojo terapeu-to, kelio ir pasirinko chirurgospecialybæ. Pradëjæs dirbti topaties universiteto Bendrosioschirurgijos katedroje vyr. labo-rantu, asistentu, visà savo gy-venimà susiejo su Vilniaus uni-versitetu. Docento, po to pro-fesoriaus, katedros ir klinikosvadovo apogëjus buvo ðirdieschirurgija ir jos paþanga.

Po pirmøjø 10 metø darbo,skirto bendrajai chirurgijai, Al-gimantas Marcinkevièius susi-formavo ne tik kaip patyræs, tvir-tas chirurgas, bet ir mokslinin-kas, siekiàs naujoviø. Savo mo-kytojo, þymiausio to meto chi-rurgo prof. Prano Norkûno pa-skatintas, A.Marcinkevièius pra-deda eksperimentinius tyrinë-jimus, á juos átraukdamas visdaugiau jaunø studentø ir gy-dytojø, kurie vëliau tampa jo pa-sekëjais, o eksperimentiniøoperacijø ir tyrimø sëkmë vëliautampa prielaida ðirdies ir krau-jagysliø chirurgijos bei transp-lantacijos atsiradimui ir plëtrai.

Jau 1956 m. AlgimantasMarcinkevièius ëmësi dviejørûðiø eksperimentø. Pirmiejibuvo susijæ su hipotermija(kûno atðaldymu), tiriant gali-mybæ operuoti sustabdytojeðirdyje, antroji – apatinës tuð-èiosios venos perriðimas, ti-riant galimybæ pritaikyti ðiàoperacijà ðirdies nepakanka-

mumui gydyti. Sëkmingi eks-perimentai suteikë dràsosnaujoms operacijoms. Jau1957 m. vaikui sëkmingai pa-ðalinta ðlaunies arterijo-veninëfistulë, atstatant arterijos ir ve-nos praeinamumà. Tais pa-èiais metais ligonei, sergan-èiai sunkiu ðirdies nepakan-kamumu, perriðta apatinë tuð-èioji vena ir gautas labai tei-giamas operacijos efektas.Sukauptà eksperimentinæ irklinikinæ medþiagà A.Marcin-kevièius apibendrino daktarodisertacijoje, kurià 1962 m.sëkmingai apgynë.

1963 m. prof. AlgimantasMarcinkevièius paskiriamasVilniaus universiteto Ðirdies irkraujagysliø chirurgijos labora-torijos vadovu. Naujos parei-

skirtas mokslgos – ne tik didesnës galimy-bës, bet ir labai aiðkus tikslas– atviros ðirdies chirurgija Lie-tuvoje. 1963 m. gautas dirbti-nës kraujo apytakos aparatasir tuoj pat nauji eksperimentai– dirbtinës kraujo apytakos ty-rimai ir operacijos atviroje ðir-dyje. Po to A.Marcinkevièiussu grupe jaunø chirurgø, anes-teziologø ir kitø specialistøvyksta mënesio staþuotei á No-

vosibirsko Kraujotakos patolo-gijos institutà, kuriam vadovau-ja jo buvæs mokslinis vado-vas akad. Jevgenijus Meðal-kinas ir kur jau daromos atvi-ros ðirdies operacijos. O jau1969 m. spalio 14 d. Vilniausm. 3-iojoje ligoninëje, dalyvau-jant akademikui J.Meðalkinui,buvo padaryta pirmoji atvirosðirdies operacija Lietuvoje. Pa-naudojus dirbtinës kraujo apy-takos aparatà, 14 metø mer-gaitei buvo uþsiûtas ðirdiesskilveliø pertvaros defektas. Ki-tà dienà buvo uþsiûtas prieðir-dþiø pertvaros defektas.

1969 m. atliktos pirmosiosðirdies operacijos prof. A.Mar-cinkevièiui buvo tik ilgo keliopradþia. Jos buvo daromos visdaþniau, ádiegiami nauji, tiks-

lesni ðirdies ligø diagnostikosbûdai, tarp jø ir ðirdies zonda-vimas. Tikslesnës diagnozës irgeri operacijø rezultatai skati-no plësti operacijø diapazonà,imtis vis sudëtingesniø. 1966m. padaryta vienos ið sudëtin-giausiø ágimtø ðirdies ydø Fal-lot tetrados radikali chirurginëkorekcija, 1967 m. protezuoja-mas mitralinis ðirdies voþtuvas,1968 m. protezuojamas aortos


Gyvenimas,Gyvenimas,

Algimantas Marcinkevièius (antras ið deðinës) su kolegomis


paþangaiui ir medicinos

voþtuvas ir padaroma dviejøðirdies voþtuvø protezavimooperacija, 1969 m. nuo mirtiesiðgelbstima jauna moteris, pa-ðalinus ið plauèiø arterijostromboembolus, 1971 m. pa-ðalinama kylanèiosios aortosaneurizma. Tais paèiais me-tais padaroma ir pirmoji Lie-tuvoje aorto-koronarinio ðun-tavimo operacija. Tai jau iðplë-tota moderni ðirdies chirurgi-ja – Lietuvoje daromos beveikvisos pasaulyje þinomos šir-dies operacijos.

Paþangos siekis nenumal-domas. Entuziazmà këlë ir to-lesniems darbams skatino1967 m. gruodá pasaulá ap-skriejusi þinia apie sëkmingàðirdies persodinimo operaci-jà, kurià Keiptaune (Pietø Afri-kos Respublika) padarë chi-rurgas Ch.Barnardas. Ekspe-rimentiniai tyrimai daugiausiaskiriami organø transplantaci-jai. Prof. A.Marcinkevièius va-dovauja atskiroms jaunø chi-rurgø grupëms, tyrinëjan-èioms inkstø, kepenø ir ðirdiespersodinimo galimybes.

1969 m. prof. A.Marcinke-

paþangaiui ir medicinos

vièius atlieka pirmà inksto per-sodinimo operacijà þmogui,1970 m., atlikæ daugiau kaip100 ðirdies persodinimo eks-perimentø, prof. A.Marcinke-vièius ir jo bendradarbiai bu-vo visiðkai pasirengæ kliniki-nëms ðirdies persodinimo

operacijoms. Deja, tuometinisSovietø Sàjungos sveikatosapsaugos ministras uþdraudëdaryti ðias operacijas. Leidimoreikëjo laukti 17 metø. Tik poto, kai ðios operacijos buvo pa-darytos Maskvoje, draudimasbuvo atðauktas. 1987 m. rug-sëjo 2 d. Vilniaus universitetoÐirdies chirurgijos klinikoje(Vilniaus universiteto ligoni-nës Santariðkiø klinikos) prof.A.Marcinkevièius su bendra-darbiais padarë pirmàjà Lie-tuvoje ðirdies persodinimooperacijà ligoniui, sergan-èiam kitokiu bûdu nepagydo-ma ðirdies raumens liga. Taibuvo visø prof. A.Marcinkevi-èiaus darbø apvainikavimas iraukðèiausias pasiekimas, at-vëræs naujà Lietuvos medici-nos paþangos etapà.

Profesoriaus tyrinëjimai api-bendrinti ir paskelbti daugiaukaip 400 moksliniø straipsniø.Mokslinius praneðimus ir pa-skaitas jis skaitë Vilniuje, Ry-goje, Taline, Maskvoje, No-vosibirske, Kijeve, Frankfur-te prie Maino, Mayo ir Klyv-lendo klinikose. Jis yra habi-lituotas medicinos mokslødaktaras, jam suteikti profe-soriaus ir Lietuvos mokslø

akademijos akademiko vardai.Jis yra Estijos ir Gruzijos chirur-gø draugijø garbës narys, Tarp-tautinës kardiotorakalinës chi-rurgø draugijos narys, Tarptau-tinës ðirdies ir kraujagysliø chi-rurgø draugijos narys ir Lietu-vos krûtinës ir ðirdies chirurgø

draugijos garbës narys bei Lie-tuvos kraujagysliø chirurgødraugijos garbës narys. 1985–1993 m. jis buvo Lietuvos chi-rurgø draugijos pirmininkas, o1990–1992 m. – atkurtos Lietu-vos gydytojø sàjungos prezi-dentas. Prof. Algimantas Mar-cinkevièius yra Valstybinës na-cionalinës mokslo premijos lau-reatas ir Gedimino ordino ka-valierius.

Uþ ðios trumpos faktø ir da-tø apþvalgos slypi ypatingodaugiaplanio talento þmogus –Profesorius Algimantas Marcin-kevièius yra puikus chirurgas,

organizatorius, áþymus moksli-ninkas ir nuostabus pedago-gas, sukûræs Vilniaus ðirdieschirurgijos mokyklà ir iðugdæsne tik gausø bûrá savo pasekë-jø chirurgø, bet ir kardiologø,anesteziologø, hematologø irkitø specialistø. Jaunus þmo-nes jis traukë ne tik chirurgo irmokslininko talentu, bet ir hu-manistiniu bei patriotiniu nusi-teikimu, supratimu, kad medi-cinoje viskas turi tarnauti ser-ganèiam þmogui, teikti viltá ir gy-venimo dþiaugsmà.

Akad. Vytautas SIRVYDIS


VirginijosVALUCKIENËSnuotr.


Praðome papasakoti apie Jûsø dës-tomà kursà.

Parmos universitetas á ðiø metø mo-kymo programas átraukë penkiø kreditølietuviø kalbos kursà, skirtà Filologijos irfilosofijos fakulteto bakalauro studen-tams: juo ir naujais hebrajø bei arabø kal-bø kursais stengiamasi papildyti uþsie-nio kalbø pasiûlà; kiek þinau, ateityje ke-tinama ávesti ir kinø kalbos kursà.

Mintis apie lietuviø kalbos dëstymà ki-lo 2004 m. rudená, Parmos universitete be-silankant buvusiam Klaipëdos universite-to rektoriui profesoriui Stasiui Vaitekûnui.Pasidþiaugæs graþiu, pagal Europos Sà-jungos Sokrates programà seniai vykstan-èiu bendradarbiavimu tarp ðiø dviejø aukð-tøjø mokyklø, susitikimo su rektoriumi me-tu jis priminë, kad á Parmà atvykstantysLietuvos studentai jau bûna iðklausæ italøkalbos kursà, ir savo ruoþtu pasiûlë, kadir Parmos universiteto studentai turëtø to-kià pat galimybæ mokytis lietuviø kalbos,kurià norëdami galëtø pritaikyti studijomsLietuvoje. Ði idëja buvo ágyvendinta, ir Fi-lologijos ir filosofijos fakultetas man pati-këjo 40 valandø lietuviø kalbos kursà, ku-rá pradëjau skaityti vasario mënesá.

Kiek þinau, tai pirmas tokio pobûdþiokursas Italijos universitetuose: iki ðiol lie-tuviø kalba bûdavo dëstoma tik kaip kitøkursø sudedamoji dalis. Man paèiai pen-kiolika metø teko skaityti lietuviø kalbospaskaitø ciklus, áeinanèius á lyginamosioskalbotyros kursà, Milano katalikø univer-sitete. Ðie ciklai èia buvo pradëti jau 1978m. energingo vienuolio rozminieèio Ta-siaus Eremino dëka: tai jis per dideliusvargus iðsikovojo galimybæ dëstyti tais lai-kais beveik niekam neþinomos, TarybøSàjungos glëbyje paskendusios tautos kal-bà. 1985 m. perëmusi ið jo kalbos dësty-mà ir kasmet teturëdama po penkiolika va-landø, galëdavau tik probëgðmais apþvelg-ti pagrindinius lietuviø kalbos bruoþus; ta-èiau guosdavo faktas, kad visuomet atsi-rasdavo bent keletas gabiø, ne tik dësto-màja kalba besidominèiø studentø.

Kaip sudedamoji baltø filologijos kur-sø dalis lietuviø kalba dar dëstoma Floren-

SpecialiaiMG ið Italijos

Ðiomis dienomis mûsø redakcijà pasiekë þinia, kadItalijoje neseniai prasidëjo pirmas savarankiðkas

universitetinis lietuviø kalbos kursas; já skaitoVilniaus universiteto auklëtinë lituanistë Birutë

Þindþiûtë-Michelini, mûsø redkolegijos nario GuidoMichelini þmona. Birutë Þindþiûtë mielai sutiko

atsakyti á redakcijos klausimus.

cijos bei Pizos universite-tuose. Florencijoje dirbaþymaus Dþiakomo De-voto mokinë docentëMaria Teresa Ademol-lo Gagliano, o Pizoje– docentas Pietro Di-ni, kuriam talkinin-kauja lektorë ið Lie-tuvos Rasa Klioð-toraitytë. Pana-ðaus pobûdþiokursus kurá laikàParmos univer-sitete yra skaitæs kalboty-ros profesorius Guido Michelini.

Ar Jûsø lituanistinë veikla apsiribo-ja vien paskaitomis?

Tikrai ne. Tik atvykusi (1984 m.) á Italijàpradëjau rengti Milano kultûros centro„Giancarlo Puecher“ uþsakytà informaci-næ knygà apie Lietuvà, prie kurios tekonemaþai padirbëti, renkant medþiagà iðávairiø lietuviðkø ðaltiniø, iðleistø tiek tëvy-nëje, tiek iðeivijoje. Netyèia knyga, pava-dinta „Lituania“, iðëjo 1990 m. kovo më-nesá, kai Lietuva, kà tik paskelbusi nepri-klausomybæ, këlë didþiulá susidomëjimàir neiðëjo ið pirmøjø laikraðèiø puslapiø:knyga buvo iðpirkta per kelis mënesius.

1990 m. vasarà politinio þurnalo „Civi-tas“ redakcija pasiûlë iðplësti knygos isto-riná skyriø, detaliau papasakoti apie tai, kasvyko Lietuvoje 1988 m. ir vëliau. Tokiu bû-du atsirado plati mano studija „Lietuva, pa-siryþusi nepriklausomybei“, iðspausdintaðio þurnalo pirmajame 1992 m. tome.

Vëliau ne vienerius metus rengiau lie-tuviø-italø kalbø þodynà: jis (susidedantisið 70 000 þodþiø ir posakiø) pasirodë Vil-niuje pernai, iðleistas „Þodyno“ leidyklos.

Ðiuo metu, panaudodama per ilga-metá dëstymà Milane sukauptà medþia-gà, rengiu spaudai lietuviø kalbos vado-vëlá italø kalba: reikia tikëtis, kad ateinan-

èiais mokslo metais jislabai pravers mano

studentams.Atrodo, kad Jûs dar

uþsiimate groþinës lite-ratûros vertimais.

Versti groþinæ literatûràman patinka, nors itin daug toje srityje ne-su nuveikusi. Pirmas bandymas atvykus áItalijà buvo keliø italø noveliø vertimai á lie-tuviø kalbà, paskelbti 1989 m. „Pergalë-je“. Maþdaug tuo paèiu laiku iðverèiau áitalø kalbà Korostyliovo tekstà PirosmaniPirosmani Parmos festivaliui, kuriame pir-màsyk Italijoje buvo pristatytas reþisieriausEimunto Nekroðiaus teatras. Vëliau Pavi-jos miesto iniciatyva iðëjo keliolikos lietu-viðkø pasakø rinkinëlis su specialiai jampieðtomis Leonardo Gutausko iliustraci-jomis. Uþpernai iðverèiau dviejø jaunø lie-tuviø dramaturgø Lauros Sintijos Èer-niauskaitës ir Mariaus Ivaðkevièiaus pje-ses, publikuotas Neapolyje, kur ta progavyko naujøjø Europos Sàjungos nariø te-atro festivalis. Lygiai prieð metus vienosMilano leidyklos uþsakymu kartu su vyruiðvertëme Sigito Parulskio romanà „Tryssekundës dangaus“ – tai pirmas pilnaslietuviðko romano vertimas á italø kalbà perpastaràjá penkiasdeðimtmetá, ir mes tuolabai dþiaugiamës. Á lietuviø kalbà esu ið-vertusi þymaus raðytojo Dþiulio Leoni ro-manà „Mozaikos nusikaltimai“, kuris,išleistas „Versus aureus“ leidyklos, buvopristatytas Vilniuje vykusioje knygø mugë-je dalyvaujant paèiam autoriui.

BirutëÞindþiûtë-

Michelini kartusu vyru Guido

MicheliniErfurte. 2005 m.vasara


Pirmas

lietuviø kalboslietuviø kalboskursasItalijoje

savarankiðkas


Prieð koká dvideðimtmetá Jûsø vyrasprof. Michelini skundësi, kad sunku ras-ti Italijoje leidëjø lietuviðkø literatûriniøtekstø vertimams; ið Jûsø pasakojimøatrodo, kad situacija kiek pasikeitusi.

Pradþia iðties nebuvo lengva: pirmuo-sius Marcinkevièiaus eilëraðèiø vertimusmano vyrui 1981 m. tepavyko publikuotiParmos laikraðtyje „La Gazzetta di Par-ma“; tik po kiek laiko atsirado galimybëbendradarbiauti su þurnalu „Le lingue delmondo“, kur, be Martinaièio ir dar keliøpoetø, buvo iðspausdintas ir Poðkos„Muþiko Þemaièiø ir Lietuvos“ vertimas.Jo iðverstas Baranausko „Anykðèiø ðile-lis“ 1990 m. iðëjo atskira publikacija tikdëka tuometinës jo darbovietës (Poten-cos universiteto) finansinës paramos,nes tais laikais lietuviø literatûra beveikvisiðkai nedomino nei leidyklø, nei visuo-meniniø organizacijø. Situacija po truputákeièiasi, Lietuvai atgavus nepriklausomy-bæ ir pradëjus atstatyti per sovietmetá nu-trûkusius kultûrinius ryðius su Italija.

Bet ir ðiandien leidëjø problema ne-lengvai áveikiama: pats vertimas palygintisu galimybe já publikuoti yra kur kas pa-prastesnis etapas. Palankiausi yra tokieatvejai, kai ne pats vertëjas siûlo savo „pre-kæ“, o atsiranda suinteresuotø asmenø,ieðkanèiø galimo bendradarbiavimo. Taippo vienos lietuviðkø ekslibrisø parodos Pa-vijoje ðnekuèiuojant su jos organizatoriaiskilo idëja apie pasakø vertimà, papildantjá lietuviø dailininko iliustracijomis. Minëtøpjesiø vertimo iniciatyva irgi kilo ið kitur.(Ta proga norëèiau pasidþiaugti ir graþiaisryðiais su Lietuvos ambasados þmonëmisRomoje: tai á juos daþniausiai kreipiasi ita-lai, ieðkantys kontaktø ir galimo priëjimoprie jiems nepaþástamos lietuviø kultûros,o juo labiau – kalbos. Ambasada tokiaisatvejais labai daþnai interesantams nuro-do mûsø koordinates.) Taip susipaþino-

me su Dþiovanni Papotto, idëjos apie Ry-tø Europos dramaturgø pristatymo Italijo-je autoriumi; idëjos, prie kurios realizavi-mo ir plëtotës vëliau prisidëjo ir „Lietuvið-kos knygos“. Panaðiai atsitiko ir su Pa-rulskio romano vertimu: per ambasadà ámus, kaip galimus vertëjus, buvo kreipta-si po to, kai svarbaus Milano koncerno „IlSaggiatore“ leidyklos „ISBN“ direktoriusDþiakomo Papi, apsilankæs Frankfurtoknygø mugëje, susidomëjo Parulskio kny-ga ir pradëjo galvoti apie italiðkà jos verti-mà. Ðiuo metu vël randasi naujø galimy-biø: ateinanèiais metais Lietuva garbëssveèio teisëmis dalyvaus Turino knygømugëje, ta proga su „Lietuviðkomis kny-gomis“ pradëjome svarstyti kelis leidybi-nius projektus.

Minëjote Nekroðiaus teatrà: gal ga-lëtumëte daugiau apie já papasakoti.

Su Nekroðiaus teatru bendrauju nuopat jo pirmojo atvykimo Italijon 1989 m.pavasará – pakankamas laikas, kad ga-lëèiau paliudyti tai, kas daþnai apie já ra-ðoma Lietuvos spaudoje: Nekroðius tu-rás Italijoje ypatingai já mylinèià savà pub-likà. (Neatsitiktinai bûtent Nekroðiui benttris kartus paskirtas aukðèiausias Italijosteatro kritikø apdovanojimas uþ geriausiàmetø spektaklá.) Teko lydëti kai kuriuos jospektaklius, atveþtus gastrolëms, kartudirbta Venecijos bienalëje, kur buvo pra-dëtas repetuoti „Otelas“, bet daugiausialaiko praleista vertëjaujant, kai Nekroðiusbûdavo kvieèiamas darbui su italø akto-riais ar reþisieriais. Teko matyti, kaip ið ke-liø mënesiø átempto darbo aktoriø meist-riðkumo mokykloje „gimë“ vëliau visà Ita-lijà apkeliavusi ir net Peterburgà pasieku-si Èechovo „Þuvëdra“, kaip Romos „Ar-gentinos“ teatre uþaugo Èechovo „Ivano-vas“, kaip Florencijoje suskambo Nekro-ðiaus statytos operos: Verdþio „Makbetas“bei Musorgskio „Borisas Godunovas“. Ne-trûksta pasiûlymø ir naujiems darbams:su Modenos teatru jau baigiama tartis dël„Anos Kareninos“ statymo.

Kokie yra Jûsø ryðiai su Lietuva?O að ir nesijauèiu toli iðvaþiavusi ið Lie-

tuvos, juo labiau, kad beveik visa manoveikla Italijoje susijusi su Lietuva. Mano vy-ras puikiai moka lietuviðkai, o ir mûsø vai-kai (Emilis ir Martyna), nors gimæ Italijoje,nuo pat maþens ápratæ kalbëti ir lietuvið-kai: taigi, vieðint Lietuvoje pas senelius,jiems neiðkyla jokiø bendravimo proble-mø. Lietuvoje lankomës gana daþnai: èiakasmet praleidþiame savo vasaras, atva-þiuojame ir Kalëdoms. Dþiaugiamës, kadsugràþintoje seneliø þemëje ðalia Rasei-niø, ant Maironio apdainuoto Dubysosðlaito, baigiame atstatyti sodybà (ið josmano tëtis su visa ðeima buvo iðtremtas áSibirà) – ðitame dieviðko groþio kampely-je ir ketiname laukti savo senatvës...

Pusiau rimtai

Kiekkainuoja

laikas?Laikas yra vienintelis turtas, ku-

rá þmogus turi, – raðë didysis ame-rikieèiø iðradëjas Tomas Edisonas.Apie laikà jau raðëme (MG, Nr. 5,2004), bet neraðëme, kiek tas tur-tas kainuoja. Anksèiau jis nebuvotoks brangus ir taip vertinamas. Kai-muose dar prieð 50 metø laikà ro-dydavo giedantis gaidys. O senø-jø laikrodþiø tikslumas buvo keletàminuèiø per parà ir kasdien laikànustatydavo ið naujo. Dabar kvar-co laikrodþiø tikslumas yra apie 30sekundþiø per metus. Þemës paly-dovø, kurie matuoja objektø koor-dinates ant þemës ar vandenyne 1metro tikslumu, laikrodþiai eina mi-lijardinës sekundës dalies tikslumu.

Elektriniai laikrodþiai, ájungti áelektros tinklà, naudoja maþdaug1W (vatà) elektros energijos. Permetus jis sunaudoja apie 10 kilo-vatø ir kainuoja 3 litus ir 10 centø.Skaitmeniniai laikrodþiai, varomi si-dabro oksido 1,55 V baterija, nau-doja maþiau nei 2 mikrovatus, t.y.milijonà kartø maþiau energijos neianksèiau minëtieji. Taèiau elektrosbaterija kainuoja apie 7 litus. Ji vei-kia apie 2 metus, taigi kainuoja 3,5lito metams. Baterijø energija bran-gi – apie 175 tûkst. litø uþ kilovatva-landæ. Nepaisant to, koká laikrodánaudotume, uþ laikà, t.y. jo matavi-mà ir þinojimà, mokame apie 3 li-tus per metus. Ávedus eurà, mokë-sime vienà eurà. Tiek daug laiko irtaip pigiai.

Pagal Europhysics News, 2005.Jonas GRIGAS

Kodëlvëluoji 20mikrosekundþiø?


nori suþinoti

Po Vilniaus dailës akademijos sausakimðosGotikos salës skliautais Pedagoginio universitetoBaltø proistorës katedros vedëjas doc. dr. Eugeni-jus Jovaiða ir Dailëtyros instituto direktorë dr.Rûta Janonienë pristatë „Ádomiosios Lietuvosistorijos“ ciklo antràjá kompaktiná diskà „Lietuvosmeno istorija nuo seniausiø laikø iki mûsø dienø“.Kartu buvo pristatyta ir ðio ciklo pirmojo leidinio„Lietuvos valstybingumo istorija nuo seniausiølaikø iki mûsø dienø“angliðkoji versija.

Turtas visiems,

Juozas SKOMSKIS

kurieÐiø metø elektroninio leidi-

nio meno istorija – tai trylikosmenotyros mokslininkø kolek-tyvo sukurtos pamokos moks-leiviams ir tiems, kurie domisiLietuvos kultûros istorija. Josskirtos gotikai – ankstyvajai ge-diminaièiø epochai bei vëlyva-jam Þygimanto Augusto peri-odui; renesanso raiðkai; anks-tyvajam, vëlyvajam barokui,susietam su valdovø dinastijøkaita; klasicizmo pamokos; ro-mantizmas; neoromantizmas;XIX, XX amþiø meno kryptys –kaip visa tai atsispindi valsty-bës raidoje. Vienas iðskirtiniøleidinio privalumø – ðalia á 8–9min. pamokø siuþetus ádëtospaveikslø, architektûros ðe-devrø galerijos. Kai kuriuos kû-rinius galima patogiai apþiûrë-ti, pritraukti vaizdà, já didinti, ið-ryðkinti detales. Komentaraiþaismingi, patrauklûs.

Lietuvoje, ir ne tik joje, tai

naujas reiðkinys valstybës po-litinës ir meno istorijos reiðki-nius apibendrintai perteiktinaudojant naujàsias kompiu-terines technologijas. VDA Dai-lëtyros instituto direktorë dr.Rûta Janonienë pasakoja, joggrupei buvo formuojamas uþ-davinys meno istorijà pateiktiLietuvos valstybingumo raidoskontekste. Todël buvo labaiádomu nagrinëti, kiek ávairûsmeno procesai, stiliai priklau-së ar nepriklausë nuo valsty-bingumo etapø, nuo valdovøkaitos, nuo atskirø epochøypatumø. Pasirodo, kad menoraida ir valstybingumo proce-sai turi savo dësnius ir ne vi-sada ëjo greta. Pamokose ne-buvo siekiama viskà parodyti,pasakyti, iðkelti visas asmeny-bes bei kûrëjus, visus pamin-klus – buvo svarbu pateikti ten-dencijas, iðkeliant vienà kitàryðkiausià bei tipiðkiausià pa-

laikotarpio geleþies amþiausbaltiðkøjø genèiø, jø kultûros,laidojimo paminklø, pasaulë-þiûros tyrëjas nustatë tø laikølaidojimo paproèiø sàryðá susaulës padëtimi laidojimo me-tu, mënuliu ir Ðiaurës þvaigþ-de, árodë, jog baltø gentyseegzistavusi grieþtai apibrëþtalaidojimo apeigø sistema.Mokslininkas atrado ir iðtyrëunikalià 220–260 metø po Kr.kepuraitæ, saugomà VytautoDidþiojo muziejuje – vienà gra-þiausiø Europos archeologijosradiniø. Galbût ði patirtis ir buspaskatinusi archeologà ieðkotibûdø, kaip senuosius þmoni-jos turtus perteikti visuomenei

– kurti gyvàjà istorijà, kurios vie-na ið atmainø kompiuterio tei-kiamos galimybës.

Ðiomis problemomis E.Jo-vaiða sako susidomëjæs be-veik prieð du deðimtmeèius.Vëliau, 1994 m., su pirmàjaelektronine knyga atstovautaLietuvai IX kongrese „Istorijair kompiuteriai“ Olandijoje.

1997 m. jo iniciatyva Lie-tuvoje atsirado pirmasis kom-piuterinis diskas – monogra-fija „Þvilgsnis á aukso amþiø“.1999 m. pasirodë „Lietuva ikiMindaugo“. Kai kurie video-siuþetai jau buvo skirti mokyk-loms. Ir iðmuðë pripaþinimovalanda – remiant Atviros Lie-tuvos fondui, iniciatyvà palai-kant þymiems valstybës ir

minklà, pateikiant bûdingiau-sius pavyzdþius bei reiðkinius.

Prieðistorinio meno pamo-kas rengë doc. dr. EugenijusJovaiða, prof. Adomas Butri-mas, dr. Marius Irðënas. Goti-kà – dr. Rûta Janonienë, dr. Ra-sa Butvilaitë. Renesansà – dr.Dalia Klajumienë. Barokà – dr.Tajana Raèiûnaitë. Klasiciz-mas, romantizmas, neoro-

mantizmas, XIX, XX amþiøkryptys teko VDA Dailëtyrosinstituto menotyrininkams: Ra-sai Janonytei, Vidmantui Jan-kauskui, Algei Andriulytei, Da-liai Ramonienei, Ievai Pleikie-nei, Jolitai Jablonskienei.„Elektroninës leidybos namai“ketina projektà tæsti ir iðleistitreèiàjà dalá – Lietuvos visuo-menës istorijà. Mano paðneko-vas, projekto sumanytojas irvadovas doc. dr. Eugenijus Jo-vaiða ðiø leidiniø motto iðreið-kë trumpai: „Ðis leidinys skiria-mas istoriniu Lietuvos palikimubesidomintiems Lietuvos ir uþ-sienio þmonëms. Tikimës, kadjis pasitarnaus po pasaulá pa-sklidusiam mûsø jaunimui lie-tuvybëje auklëti svetur augan-èius vaikus, didþiuotis savobaltiðkàja kultûra ir ið jos iðau-gusia Lietuvos valstybe“.

O kaipgi visa tai prasidëjo?Archeologas, romëniðkojo

Muzikai šypsosi

Kartà Paryþiuje uþsukæspas Rosiná vienas geras jodraugas atkreipë dëmesá á Vag-nerio operos ,,Tonhauzeris”klavyrà, kuris buvo padëtas antfortepijono piupitro atvirkðèiai.

Kai sveèias norëjo natas ap-sukti ir padëti klavyrà teisingai,Rosonis sulaikë já, sakydamas:

– Nelieskite klavyro... Aðjau bandþiau pagroti ðià ope-rà pasidëjæs natas kaip ápras-ta, bet nieko nesupratau. Tadaað jas apverèiau aukðtyn ko-

jom ir pabandþiau groti tokiubûdu. Ásivaizduokite, muzika ið-ëjo daug geresnë...

�Vienas pradedantis kom-

pozitorius papraðë þinomàmuzikos kritikà iðklausyti jo kàtik paraðytà operà ir pasakyti

savo nuomonæ. Po kûrinioperklausos kritikas pasakë au-toriui:

– Neabejoju, kad jûsø ope-ra bus statoma net ir tada, kai,,Rigoletas”, ,,Karmen”, ,,Tra-viata”, ,,Pikø dama” bus uþ-mirðtos...


mokslo autoritetams, nutartarengti kompiuterines Lietuvosistorijos nuo seniausiø laikø ikinûdienos programas mokyk-loms. Taèiau ir tada uþdavinyspasirodë sunkesnis negu tikë-tasi – prireikë dar keleriø me-tø, kol pavyko suburti beveik40 elektronikos bei kitø srièiøspecialistø nacionaliná kolek-tyvà. Atkaklaus darbo dëkaparengti aiðkinamieji þodynai,testai, lavinamieji þaidimai,ávairios uþduotys, atskiri isto-riniø ávykiø moduliai.

Gimë pirmoji versija „Gim-toji istorija-1“: Þalgirio mûðis“,„Vilniaus pilys“, „Ið Didþiojokunigaikðèio Vytauto gyveni-mo“, Ðvietimo ir mokslo minis-terijos pristatyta 2002 metais.Po metø iðleista „Gimtoji isto-rija-2“, kurioje rodomas „Lie-tuvos krikðtas“, „Liublino uni-ja“, „Orðos mûðis“.

Taip ugdymo procese at-sirado naujo tipo istorijos va-dovëliai VII–XII klasiø mokslei-viams. Jie mokyklose iðkart bu-vo pripaþinti. Pats projekto au-torius vaþinëjo po miestus ir ra-jonus, aiðkino, mokë, rodë.

Tais pat metais E.Jovaišavisa tai palydëjo dar ir 500puslapiø 371 iliustracijos kny-ga „Lietuva iki Mindaugo“, skir-ta valstybës 750 metø jubilie-jui, – pirmuoju mokslo darbu,prie kurio pridëtas ir kompak-tinis diskas. Pagaliau 2004 m.Vilniaus Arsenale surengtastreèiosios ciklo versijos 3 val.38 min. 11 sek. kompakto „Ádo-mioji Lietuvos istorija“ pristaty-mas ið esmës buvo naujas E.Jovaiðos komandos þingsnis– parodyti Lietuvos istorijos beivalstybingumo raidos sàsajas.Tai, kas ðiemet, jau gerokai ási-bëgëjus, pelnius neabejotinàðvietimo institucijø pripaþini-mà, tæsiama, vaizdþiai, pa-traukliai dëstant meno istorijà,planuojant pateikti kitas kultû-ros sritis visiems, kuriems ádo-mu suþinoti.

Tai reiðkia, kad vis plaèiauir sparèiau padedame ágy-vendinti naujas idëjas moks-le. Joms vertinti – ekspertø,ekspertø komitetø, programøtarybø ir fondo valdybos na-riø ekspertinei veiklai sunau-dojome 109 160 litø.

– Ar naujus projektus ver-tina tik mûsø ðalies ekspertai?

Dr. S.Renèys. Lietuvai ta-pus Europos Sàjungos vals-tybe, ëmëme daugiau kvies-tis ekspertø ið uþsienio. Uþper-nai jie ávertino tik tris mûsø pro-jektus, o pernai jau net 17. Eks-pertiniø mainø srityje pasiraðë-me bendradarbiavimo sutar-tis su Estijos mokslo fondu,Rusijos fundamentiniø tyrimøfondu. Á ekspertinæ veiklàátraukti áþymûs lietuviø kilmësmokslininkai ið JAV, Kanados,Vokietijos ir kitø ðaliø. Nese-niai apsikeitëme ekspertø, ga-linèiø atlikti ekspertizes angløkalba, duomenø bazëmis suSuomijos akademija – orga-nizacija, kuri veikia kaip moks-lo rëmimo fondas.

– Su kokiomis problemo-mis susiduriate, skirstydamilëðas ávairiomis kryptimis?

Dr. S.Renèys. Viena jø at-siranda, kai prisideda naujømûsø veiklos krypèiø, kuriastaip pat reikia finansuoti. Tuotarpu tradicinës, anksèiauremtos sritys, jokio papildymonegauna, nors idëjø ir projek-tø skaièius jose taip pat au-ga. Ypaè tai jauèiame, svars-tydami mokslininkø grupiø aratskirø mokslininkø konkursuiteikiamus projektus. Ankstes-niais metais, pavyzdþiui, 33proc. jø paremdavome. Ðie-met, deja, ði dalis sumaþëjoligi 22 procentø. Daugiau ne-galime finansuoti ne todël,kad pateikiami nekokybiðkiprojektai, o dël paprasèiausiolëðø stygiaus. Daug gerø dar-bø lieka be paramos. Tà gali-ma pasakyti ir apie moksloveikalø rengimà, doktorantøstipendijas bei kitas sritis.

simus, kitus jos kompetenci-jai priklausanèius reikalus.

– Kokie nauji darbai priejau minëtø pernykðèiø priside-da ðiais metais?

Dr. S.Renèys. Jau paskel-bëme naujà lituanistikosmoksliniø tyrimø projektø kon-kursà, kuris ásilies á prioriteti-næ Lietuvos moksliniø tyrimøir eksperimentinës plëtroskryptá „Tautinio identiteto ið-saugojimas globalizacijos sà-lygomis“. Laukiame mokslo irstudijø institucijø pasiûlymøpenkioms svarbioms veik-loms, kurias finansuosime.Pirma, tai bus svarbiausiø li-tuanistikos moksliniø tyrimøsrièiø sintetiniø veikalø paren-gimas ir leidyba. Antra, funda-mentiniø lituanistikos ðaltiniøparengimas ir publikavimas.Treèia, lituanistikos moksliniøtyrimø iðtekliø skaitmenini-mas. Ketvirta, lituanistikosmoksliniø tyrimø rezultatøtarptautinë sklaida. Penkta, li-tuanistikos moksliniø tyrimørezultatø socialinë sklaida.

Dar viena naujovë – fon-do kreipimasis á Lietuvos mi-nisterijas, kad jos teiktø pa-siûlymus moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros dar-bø inicijavimui. Tokiu bûdumokslininkai galëtø tiesiogiaipadëti ministerijoms spræstiuþdavinius, kurie reikalingiaktualiems visuomenës pri-oritetams – þiniø ir saugios vi-suomenës bei konkurencin-gos ekonomikos sukûrimui –ágyvendinti.

Gavæ pasiûlymus ir fondovaldyboje patvirtinæ ministeri-jø uþsakomø programø te-mas, paskelbsime vieðà kon-kursà. Jame galës dalyvautimokslo ir studijø institucijos, ki-ti juridiniai ir fiziniai asmenys,atitinkantys mûsø reikalavi-mus. Ðios krypties projektamsnumatome skirti 1 mln. 470tûkst. litø. Realizuodami ðià ini-ciatyvà, galësime ásitikinti, koksðalies ministerijø poþiûris ámokslinio tyrimo veiklà ir koksmokslo bei inovacijø poreikisvalstybës institucijose.

– Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi JUOZAS BAUÐYS

Padedame sparèiomsmokslo permainoms

Atkelta ið 3 p.

– Kà jûs sakote? Net ir ta-da? – nustebæs ir labai paten-kintas suðuko kompozitorius.

– Taip, net ir tada, – atsakëkritikas. – Bet ne anksèiau, ási-dëmëkite – ne anksèiau...

Bronius Ambraziejus

Tikimës, kad ateityje fon-dui skiriami asignavimai augsproporcingai pagal mûsønuostatuose patvirtintas veik-los kryptis.

– Naudojate valstybës ski-riamas lëðas. Ar bûna kitø rë-mëjø?

Dr. S.Renèys. Nors jø pa-ieðkos – ne pagrindinis mû-sø veiklos tikslas, bet ðá tà pa-vyksta nuveikti. Ðtai prieð po-rà metø su JAV ambasadaVilniuje pasiraðëme sutartádël mûsø mokslininkø, vyk-danèiø bendrus projektus suamerikieèiais, kelioniø. Toksbendradarbiavimas turi stra-teginæ reikðmæ, nes JAV yrageriausi pasaulyje moksliniotyrimo centrai, laboratorijos,apskritai sàlygos mokslui.Devynioms mûsø mokslinin-kø kelionëms gavome 20tûkstanèiø JAV doleriø. Ðiuometu vël deramës dël naujøbendradarbiavimo krypèiø.

- Kaip sekësi vykdyti fon-do veiklos uþtikrinimo progra-mà, kuriai taip pat skiriamosnemaþos lëðos?

Dr. S.Renèys. Visø pirmateko rûpintis, kad fondo admi-nistracinë veikla bûtø darni,mûsø personalas keltø kvalifi-kacijà, bûtø atliekamas rengia-mø dokumentø atitikimo galio-jantiems teisës aktams vertini-mas, tvarkoma finansinë ap-skaita, plëtojama ðiuolaikinëinformacinë sistema. Rûpino-mës darbo sàlygomis, kuriosbus gerinamos ir ðiemet.

Beveik 10 kartø iðaugusdarbø ir finansavimo apim-tims paskolø skyriuje, fondasásteigë tris naujus etatus. Ið-augo visø darbuotojø kvalifi-kacija. Visi mûsø darbuoto-jai – valstybës tarnautojai yrapriimti konkurso tvarka.

Fonde pernai dirbo 19ekspertø komitetø bei progra-mø tarybø. Valdyba, vadovau-jama prof. habil. dr. R.Banse-vièiaus, surengë 11 posëdþiø,kuriuose sprendë esminiusfondo veiklos, lëðø paskirsty-mo, ataskaitø tvirtinimo klau-


Pabaiga. Pradþia Nr. 3

O kokia buvo toji Lietuvoje Nemunupergabentø baidokais kroviniø apimtis?Ávairiose Nemuno vietovëse ji gerokai sky-rësi: vienokia Klaipëdoje, kitokia Rusnëjear Smalininkuose, dar kitokia Kaune.Mums ádomiausia gali bûti kroviniø srau-to apimtis Kauno ir Smalininkø punktuo-se. Mat jø duomenys ryðkiausiai atspinditransporto Nemunu veiklà. Smalininkaiapibûdina kroviniø srautà po to, kai á Kau-nà einanti dalis lieka grynai tenkanti D.Lie-tuvai (atkrinta visa, kas skirta Tilþei, Ra-gainei ir kitoms Rytø Prûsijos bei Klaipë-dos kraðto vietovëms). Smalininkuose áre-gistruoti kroviniai ið Kauno skiriami ne

Metai Áveþimas per Išveþimas per Áveþimas á IšveþimasSmalininkus (t) Smalininkus (t) Kaunà iš Kauno (t)

1931 66 819 (15,69%) 37 473 (19,25%) 56 151 65391932 57 072 (9,34%) 29 401 (19,25%) 36 539 18 1451933 56 778 (8,17%) 86 745 (33,6%) 35 980 22 7001934 48 238 (6,53%) 107 077 (38,8%) 24 963 15 5181935 36 790 (5,56%) 51 499 (11,65%) 19 463 140 4931936 55 115 (6,81%) 80 942 (17,49%) 36 496 34 187

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS

D.Lietuvos reikmëms. Tai matome ðiojelentelëje, sudarytoje pagal inþ. K.Rimkausstraipsná, iðspausdintà 1938 m. þurnale„Technika ir ûkis“ (Nr. 4–6, p. 147–152).

Pastabos:

1. Skliausteliuose nurodomas per Smalininkus ëjusiø kroviniø procentas bendroje Klai-pëdos uosto vidaus vandenø keliø prekiø apyvartoje. 2. Kauno uosto apyvartos duomenysimti ið prekiniø varikliniø laivø susisiekimo ágaliotinio 1938 m. gruodþio 14 d. raðto Kaunovandens keliø rajono viršininkui (LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 509, 1 p. 500). 3. 1935 m. iðveþi-mas ið Kauno iðsiskiria ið visø kitø metø nepaprastu dydþiu. Atrodo, lyg tai bûtø kaþkokiaaritmetinë klaida, nes ðiø metø geguþës mënesá iðgabenta kroviniø 59 964 t, tuo tarpukitais metais tà mënesá jis svyruodavo tarp 450 ir 4283 tonø. Staigus tø metø padidëjimas

nurodytas taip pat birþelio (29 033 t), liepos (13 203 t) ir rugpjûèio (9236 t) mënesiais.

Apskritai ðios lentelës duomenø ne-reikëtø absoliutinti. Jie rodo galutinius ið-veþamø ir atveþamø per ðiuos punktuskroviniø kiekius, apimanèius ir varikliniaislaivais, ir baidokais gabentus krovinius.

Ið jø negalima nustatyti, kiek kroviniø yralikæ ar prisidëjæ tarp ðiø vietø. Dël varikli-niø laivø kroviniø galima net be apskai-èiavimø pasakyti, kad jøprocento bûta palygin-ti nedidelio. Antai vo-kiðkame þurnale

baid

Tylieji

darbininkai –Nemuno laivai

„Ost-Europa-Markt“ (1936, Nr.11, p.604)teigiama, kad Lietuvoje garlaiviais perga-benta vos 2 proc. kroviniø. Likusieji 98proc. tenkà baidokams. Beje, ðis ðaltinispatikslina ir 1935 m. kroviniø iðveþimà iðKauno – 15 000 tonø. Tad mûsø lentelëjetikslus skaièius bus 14 493 tonos.

Prekiø gabenimas laivais buvo dide-lis verslas. Jame dalyvavo daugybë þmo-

niø ir ne viena orga-nizacija. O kur ver-slas, ten ir pinigai.Tad pamëginkimepasiþiûrëti, su ko-kiais pinigais buvosusijæ baidokai. Iðanksto reikia pasa-kyti, kad èia negalë-

sime bûti labai tikslûs, nes neturime poranka atsiskaitomøjø uþ baidokø patar-navimus dokumentø.

Minëtame inþ. K.Rimkaus straipsnyje

uþsiminta, kad miðko medþiagos transpor-tas vandens keliu ið Kauno á Klaipëdà at-sieinàs penkis litus uþ tonà (p. 151). Pa-gal vokieèiø ákainius tranzitu gabenamosmiðko medþiagos ið Klaipëdos á Tilþæ ar

Ragainæ vienas tonkilometris (t/km) kai-nuojàs daugiausia, pavertus vokieèiø mar-kes lietuviškais pinigais, keturis centus.

Lietuviðki tarifai gali nuo vokiðkø ákai-niø skirtis. Dël jø galima ðiek tiek orien-tuotis ið 1937 m. birþelio 23 d. susisieki-mo ministro Jokûbo Staniðauskio ásaky-mo, kuriuo nustatomi ávairiø prekiø veþi-mo vidaus vandens keliais Kaunas–Klai-pëda ákainiai (ten pat, b. 477, 1 p. 257).Ásakyme iðvardytos 33 prekiø rûðys. Iðjø pigiausiai, po 0,95 Lt uþ 100 kg, taigiuþ tonà po 9,5 Lt, veþant ne maþiau kaip5000 kg, gabenamos akmens anglys irzuperis (tais laikais taip vadintos super-fosfato tràðos). Po 12,0 Lt leista imti ðiuoruoþu uþ geleþinius balkius (t.y. sijas),geleþá, druskà, grûdus, kreidà, ðamoti-nes plytas ir miðko medþiagà. 18,0 Lttarifas taikomas aliejui, tepalams, eks-traktui, koprai, parafinui. Daugiausia mo-këta uþ acto, druskos rûgðties, geleþiesdirbiniø, kolonialiniø prekiø ir kamðèiøþievës gabenimà – po 25,0 Lt uþ tonà.Pastaboje nurodyta, kad veþant maþiaukaip 5000 kg tarifas gali bûti didinamasiki 20 procentø. Ði pastaba buvo aktualigarlaiviams ir motorlaiviams: baidokaitokiø maþø kiekiø neimdavo. Kita pasta-ba nurodo, kad tarpinëms stotims tai-komas „pilnas Klaipëdos–Kauno ruoþotarifas“. Ar taip ið tikrøjø buvo daromavisais atvejais, negalëtume pasakyti. Tik-riausiai trumpesniais atstumais bûta ko-kiø nuolaidø.

Tikslø kiekvieno baidoko uþdarbá ga-lëtume nustatyti, jei turëtume vaþtarað-èius ar pajamø knygas. Kiek ne kiek ga-lima spræsti ið vieno dokumento, kurispavadintas taip (kalbos netaisome): „Þi-nias apie perveþtas prekes ruoþe Kau-nas–Klaipëda ir atgal nuo ð.m. rugpjû-èio mën. 19 d. iki rugsëjo mën. 21 d.”(ten pat, b. 477, 1 p. 347, 347a). Spren-dþiant ið gretimø dokumentø, ðis yra ið1937 metø. Þiniose suraðyti 9 vilkikai (gar-laiviai ir motorlaiviai) su jø vilktais baido-kais. Nurodyti taip pat ruoþai. Prie kiek-vieno laivo paþymëta, kiek tonø yra ve-þæs. Atitinkamai paraðyta ir suma litais.Prieð kiekvienà laivà ir jo reisà eina skait-

,,Lietuvos BaltijosLloydo” paruoðtasbaidokas nuleisti ávandená.Ið þurnalo ,,Prekyba”,

1938, Nr. 8–9


klausë trims savininkams: Mauða Aranaus-kas ið Vilkijos ir kaunietis Samuelis Idelsasturëjo po 1/5 dalá, o kaunietis Tevelis Zus-manavièius – 3/5 dalis. Po treèdalá baido-ko „Asta“ priklausë jurbarkiðkiams Dovy-dui Karabelnikui, Bliumai Orimanienei irG.Geselzonui. Buvo savininkø, turëjusiø ke-lis baidokus. Pavyzdþiui, jurbarkiðkiui Ðme-reliui Bernðteinui priklausë trys baidokai:„Kaunas“ (540 t), „Nevëþis“ (525 t) ir „Jur-barkas“ (245 t). Paskutiniu laiku Kaune gy-venæs Petras Opasnovas buvo didelio ge-leþinio baidoko „Ramutë“ (531 t) ir medi-nio baidoko „Lelytë“ (355 t) savininkas. Joþmonai Kazei Opasnovienei priklausë bai-dokas „Undinë“ (413 t).

Pagal gyvenamàjà vietà daugiausiasavininkø buvo kaunieèiø. Kiek maþiaujø gyventa Jurbarke. Dar maþiau savinin-kø bûta Vilkijoje, Seredþiuje ir Veliuono-je. Kiekvieno jø gyvenimas ir likimas taippat bûtø ádomus ir prasmingas apraðyti.Ðtai þinoma, kad P.Opasnovas 1940 m.rugpjûtá buvo areðtuotas, tad nacionali-zavimo momentu jo bûta kaþkuriame ka-lëjime. Tolesnis jo likimas nenustatytas.Þydø tautybës savininkus iðtiko bendraðiurpi ðios tautos lemtis.

Atskiros ir ilgos kalbos reikëtø apiebaidokus aptarnaujanèius þmones. Lie-tuvoje, skirtingai nuo Klaipëdos kraðto artuo labiau Rytø Prûsijos, palyginti reta at-vejø, kad baidoko savininkas kartu bûtøir jo vadas, t.y. „ðiporius“. Man þinomastik vienas pavyzdys – tai Kriûkø (prieðaisSeredþiø) gyventojas Alfonsas Ðventorai-tis, plaukiojæs nuosavu baidokëliu „Me-rûnas“. Tokiø savininkø negausumas vei-kiausiai susijæs su tuo, kad pinigingi ne-lietuviai ásigydavo baidokà kaip pelnin-gà investicijà ðalia jø kito pagrindinio ver-slo. Lietuviai, stokodami kapitalo, nega-lëjo nusipirkti ar statydintis baidokø. Prieto dar prisidëjo tam tikras lietuviø nepa-sitikëjimas ðiuo verslu. Tad lietuviams bu-vo áprasta parsisamdyti savininkams bai-dokø darbuotojais – vadais ir paprastaisðiø padëjëjais upeiviais, kasdienëje kal-boje vadinamais „matrozais“.

Baigiant 1918–1940 m. Nemunuplaukiojusiø baidokø apþvalgà, norisi ti-këtis, kad skaitytojas tikriausiai ásitikino,jog paskutiniame nepriklausomos Lietu-vos penkmetyje ði vandens transporto rû-ðis padarë labai didelæ paþangà. Jà lë-më, nepaisant visokiø iðoriniø sunkumø,bendras ðalies ekonomikos kilimas ir su-sibûræ nauji darbui nusiteikæ nacionali-niai kadrai. Jø pastangomis tada Nemu-nas tapo gyvai pulsuojanèia kraðto ûkioarterija. Taèiau Nemunas buvo reikðmin-gas ne vien laivininkystës poþiûriu. Beje,ir nagrinëjama tema toli graþu neiðsem-ta. Tad mûsø tautinë upë dar laukia dë-mesingø tyrëjø, publicistø ir raðytojø.

57 „Vytis“ Kaunas–Klaipëda 33 t 570,0067 „Vytis“ Kaunas–Klaipëda 30 t 580,00234 „Vytis“ Klaipëda–Kaunas 50 t 1100,00240 „Laube“ Klaipëda–Kaunas 177 t 2750,00241 „Frauenlob“ Klaipëda–Kaunas 244 t 2500,00272 „Vytis“ Klaipëda–Kaunas 44 t 850,00273 „Oldenburg“ Klaipëda–Kaunas 195 t 2400,00270 „Veliuona“ Klaipëda–Kaunas 207 t 2000,00269 „Emilie“ Klaipëda–Kaunas 96 t 1400,00

Leuchtstern Klaipëda–Kaunas 120 t 1200,004 baidokai Smalininkai–Klaipëda 500,002 baidokai Kaunas–Jurbarkas 150,00

Iš viso: 1196 t 16 000,00

okaimuo – jis tikriausiai þymi registracijos nu-merá. Ið devyniø grupiø pasirinkome kaippavyzdá garlaivio „Vytis“ grupës lentelæ:

desnio negu þemës ûkyje ar prekybosbei pramonës ámonëse.

Aukðta pelno norma, matyt, buvo tojiprieþastis, kodël nuo 1935 m. taip smar-kiai kilo lietuviðkø baidokø skaièius – perpenkerius metus prisidëjo net 45. Á ðiàverslo sritá energingai áþengë organizuo-tas lietuviø kapitalas, reprezentuojamasakcinës bendrovës „Lietuvos Baltijos Llo-ydas“ (apie jà raðyta 2005 m. „Vorutos“Nr.10). Lietuviø skverbimasis á Nemunolaivininkystæ këlë tam tikrà trintá su iki tolðioje srityje dominavusiais kitatauèiais.

Kokio masto bûta Nemuno laivininkys-tës apyvartos, galima spræsti ið slapyrai-dëmis S.Wr. pasiraðytame straipsnyje„Prekyba Nemunu“ („Lietuvos keleivis“,1935 m. kovo 7 d. Nr.54) esanèios uþuo-minos, jog svetimðaliai baidokininkai, t.y.vokieèiai, Lietuvos vidaus vandenyse uþ-dirbà kasmet apie du milijonus litø. Ko ge-ro, ne maþiau uþdirbdavo ir Lietuvos kita-tauèiai baidokø savininkai. Ðitokios sumosmasino vis labiau ir lietuvius.

Palikæ nuoðalyje tada tarp ávairiø sa-vininkø grupiø kilusias rietenas, pamë-ginkime glaustai apþvelgti, kam laikotar-pio pabaigoje priklausë Nemunu plau-kiojæ Lietuvos baidokai. Tà apþvalgà da-rome remdamiesi minëtu nacionalizuo-tø 1940 m. rudená laivø ir kito turto juod-raðtiniu sàraðu (ten pat, b. 597, 1 p. 12a-24). Taèiau ir jis nëra visai tikslus. Palygi-nus já su 1939 m. rugpjûèio 1 d. sàraðu,kyla neaiðkumø, kodël tarp nacionalizuo-tøjø nëra, pavyzdþiui, baidokø „Perkû-nas“ (500 t, savininkas Fricas Valteris),„Siesartis“ (100 t, Aronas Grinbergas),„Marija“ (320 t, broliai Aizenðtatai) ir „Li-tuanika“ (400 t, Mauða Aranauskas).

Ið 55 savininkø, áraðytø nacionalizaci-jos akte, turtingiausia buvo akcinë bendro-vë „Lietuvos Baltijos Lloydas“. Jai priklau-së 6 geleþiniai baidokai ir 15 mediniø. Bû-ta baidokø, kuriuos valdë keli savininkai.Pavyzdþiui, baidokas „Þvaigþdë“ (286 t) pri-

,,Lietuvos Baltijos Lloydo” nuleistas á vandenánaujai pastatytas 600 t baidokas

Ið þurnalo ,,Prekyba”, 1938, Nr. 8–9

Taigi per ðá laikà garlaivis „Vytis“ patsdu kartus gabeno kroviniø ið Kauno á Klai-pëdà ir du kartus ið Klaipëdos á Kaunà.Tad uþ 157 t kroviniø nugabenimà sumo-këta 3100 litø. Prie jø pridëkime 650 Lt uþtuðèiø baidokø vilkimà. Gauname bendràsumà 3750 litø. Suprantama, garlaivio sa-vininkui dar tekdavo tam tikra dalis pini-gø, sumokëtø uþ prekiø gabenimà baido-kais. Taèiau ði dalis mums neþinoma.

Taip pat neþinoma, ar „Vyèio“ vilktiejibaidokai tà mënesá dar uþdarbiavo kitaisruoþais. Tikriausiai taip. Perþiûrint kitø vil-kikø buksiruotus baidokus, pastebëta,kad, pavyzdþiui, baidokas „Ida“ (savinin-kas Johanas Maèiulaitis ið Baltupënø, „ði-porius“ – Valteris Kundrus ið Smalininkø)tà mënesá Klaipëdos–Kauno ruoþu plau-kë tris kartus ir perveþë 646 t kroviniø. Uþtai sumokëta ið viso 6120 litø. Manyki-me, kad ðis baidokas ne maþiau inten-syviai plaukiojo su kroviniais ir kitais më-nesiais. Plaukiojimo sezonas apytikriaitrunka aðtuonis mënesius (1937 m. ofi-cialiai nuo kovo 22 d. iki gruodþio 2 d.).Tad ðio baidoko pajamos, jei jos buvotolygios, galëjo siekti ið viso apie 48 000litø. Tai bruto pajamos, kai dar neatskai-tytos iðlaidos. Neturint nei ðio baidoko,nei kitø baidokø eksploatavimo iðlaidøduomenø, nëra kaip nustatyti në jø gry-nojo pelno. Vis dëlto per daug nesukly-sime spëdami, kad jo bûta kur kas di-


Bendþaminas Franklinas – vienas iðtø retø þmoniø, kurie sugeba bûti visa-pusiðki. Kilæs ið daugiavaikës ir neturtin-gos ðeimos, su oficialiais mokslais turë-jæs atsisveikinti jau vaikystëje, bet moky-tis savarankiðkai nenustojæs visà gyve-nimà, jis tikëjo, jog „á iðmintá durys nieka-da neuþtrenktos“. Sunku iðvardyti visusjo laimëjimus, nes jø tikrai daug. Bendþa-minas Franklinas yra amerikietiðkojopragmatizmo tëvas – filosofas, raðytojas(politinis eseistas), mokslininkas, iðradë-jas, Jungtiniø Amerikos Valstijø Nepri-klausomybës akto signataras, politikas(diplomatas), socialinës santvarkos refor-matorius, laikraðèio leidëjas (savininkas),sëkmingas verslininkas bei filantropas.

Bendþaminas Franklinas gimë 1706 m.Bostone, Masaèûsetso valstijoje, vargingo-je þvakiø gamintojo ir muilo virëjo ðeimoje,buvo jauniausias vaikas. Jau paauglys jisformavo savo pasaulëþiûrà ir stengësi taptinepriklausomas. Brolis Dþeimsas dirbospaustuvininku Bostono laikraðtyje, o dvy-likameèio Bendþamino darbas buvo iðne-ðioti laikraðèius. Ðis vaikis gaudë kiekvie-nà iðgirstà þodá, frazæ. Niekam neatsklei-dæs paslapties, kûrë aukðtesniuosius Bos-tono visuomenës sluoksnius satyrizuojan-èius raðinëlius, pavadintus „Tyla Dogood“(angl. sudurtinis þodis ið “do” ir “good“:„daryti gera“). Stengdamasis likti nepaste-bëtas savo raðinius jis pakiðdavo mieste-lënams po durimis.

1723 m., areštavus vyresnëlá uþ val-dþios kritikà, jaunasis Franklinas pabëgoá Filadelfijà. Nors vyresnëlis ir buvo aro-gantiðkas, ðiurkðtus ir valdingas, taèiau joátaka jaunesniajam broliui buvo didelë. Jodëka Bendþaminas susipaþino su spaus-tuvininko ir raðytojo „duona“. Maþa to,Bendþamino pasaulëþiûra formavosi ðiobrolio átakoje, jaunëlis tapo deistu. Jis pa-neigë savo tëvo kalvinizmo teorijà, nagri-nëdamas Izaoko Niutono (Isaac Newton)fizikà ir kosmologijà bei Dþono Loko (JohnLocke) socialinæ teorijà.

Bendþamino Franklino suformuluotàfilosofinæ koncepcijà galima pavadintideizmu, paremtu Niutono mechanika,kur yra ginamas determinizmas. Visa taireiðkia, jog Dievas yra tobulas, jo valiapasireiðkia per þmogø, þmogus lyg ma-ðina valdoma skausmo ir malonumo,viskas, kas ir kaip vyksta pasaulyje, þmo-niø gyvenime, taip ir turi vykti. Nëra jo-kio pomirtinio pasaulio, todël gyventi,

dirbti, kentëti ir dþiaugtis reikia bûnantgyvam. Taigi Franklinas iðpaþino racio-nalià ir praktiðkà religijà uþuot gyvenæsformaliàja doktrina. Toks poþiûris galëtøbûti vertas dëmesio, nes jis bûdingas be-veik kiekvienam ðiø laikø amerikieèiui, to-kios paprastos, bet pragmatiðkai orien-tuotos tiesos veda link “good and fun li-fe“ (angl. „gero ir smagaus gyvenimo“),o jo iðtakos siekia XVIII amþiø.

Ðá savo poþiûrá á gyvenimà 1725 m.Bendþaminas Franklinas iðdëstë veika-le, iðspausdintame Anglijoje: „Laisvës irbûtinumo disertacija, malonumas irskausmas“ (“Dissertation on Liberty andNecessity, Pleasure and Pain”). Vëliauplëtodamas savo moralës teorijà, ðismàstytojas dorybæ suprato kaip gero da-rymà kitam þmogui. Svarbiausia, jog tainebuvo tuðèia teorija, o praktiniai princi-pai, kuriø jis tvirtai laikësi: niekada neim-davo pinigø uþ nuveiktus darbus, dirb-damas valstybës tarnautoju net buvo at-sisakæs atlyginimo, niekada nepritarë sa-vitiksliam turto kaupimui, o teigë, jog tur-tà reiktø panaudoti þmoniø gerovei. Jo„gërio“ kategorija orientuota pragmatið-kai, taigi ir materialiai. „Gëriu“ galëjo bûtiprivati nuosavybë, kuri turëjo suteiktiþmonëms laimës, tai dar vienas šiuolai-kinio amerikietiškojo charakterio bruoþas.

Filadelfija buvo tas miestas, kuriame

Bendþaminas Franklinas sugebëjo rea-lizuoti savo talentus. 1730 m. jis tapospaustuvës savininku ir 1732 m. pradëjoleisti „Vargðo Rièardo almanachà“ (Ri-chard Saunders buvo Bendþamino Fran-klino pseudonimas), kuris tuo laiku su-laukë didelio populiarumo, be to, leido ir„Pensilvanijos laikraðtá“. Spaustuvë Fran-klinui padëjo praturtëti ir apsirûpinti ke-liems deðimtmeèiams á prieká. Maþa to,jis tapo pirmaujanèiu redaktoriumi ir lei-dëju Ðiaurës Amerikoje. Jis buvo ir pir-masis Jungtiniø Valstijø paðto virðininkas.

Ðis visuomenininkas stengësi dël Fi-ladelfijos miesto ir jo gyventojø: subûrëprekybininkø klubà, kur kiekvienà savaitævyko diskusijos. Klubo dëka buvo ákurtapirmoji þemyne biblioteka (1731 m.), gais-rinë (1736 m.), amerikietiðka filosofijosbendruomenë (1743 m.) ir kolegija, vëliautapusi Pensilvanijos universitetu (1749m.), bei draudimo kompanija ir miesto li-goninë (1751 m.). Be viso ðio nuveikto dar-bo, Bendþaminas Franklinas turëjo ir prak-tiniø sprendimø dël ðaligatviø tiesimo, va-lymo bei apðvietimo. Jis prisidëjo prie Fi-ladelfijos policijos ir nereguliariosios ka-riuomenës formavimo, kuri turëjo gintimiestà nuo plëðikaujanèiø laivø.

Bendþamino Franklino didþiausiasnuopelnas mokslo pasauliui, o ir kasdie-niam gyvenimui, buvo elektros energijosprigimties atradimas. Dël to jis tapo gar-siausiu XVIII a. amerikieèiø mokslininku.Bendþaminas Franklinas niekada neraðësavo dramatiðkø eksperimentø istorijø.Viskas kas þinoma yra dëka Josepho Prie-stley, kuris po penkiolikos metø iðspaus-dino rankraðtá apie Franklino bandymà. Jisðá pasisekusá Franklino eksperimentà pri-lygino Izaoko Niutono nuopelnams.

Taigi nuo 1747 m. Bendþaminas Fran-klinas pradëjo tyrinëti elektrà. Jis turëjoprielaidø, jog þaibas yra elektrinës prigim-ties, ir jam tai pavyko árodyti, pasitelkuspaties sukonstruotà aitvarà. Aitvaro kor-pusas buvo pagamintas ið dviejø kedrostrypeliø, medþiaga – atspari audrai, pa-gaminta ið ðilko, virðûnëlëje specialiai átai-sytas metalinis smaigalys, iðkeltas apiepëdà (t.y. apie trisdeðimt centimetrø), su-jungtas su laidþia virvele, kurios pabai-goje eksperimentatorius uþkabino raktà.Toks bandymas ið tiesø buvo labai pa-vojingas, iki Bendþamino Franklino jaubûta ankstesniø, taèiau mirtinø eksperi-mentø. O ir pats Bendþaminas Frankli-

Bendþaminas

Laurynas DRAZDAUSKAS

Franklinas-visuomenininkas irmokslininkas


nas yra prisipaþinæs, jog net du kartusbuvo patyræs smûgá ir kritæs be sàmo-nës. Kitas bandymas buvo sëkmingas,þaibas nutekëjo á aitvaro raktà.

Bendþamino Franklino nuopelnas – josuformuluotas „elektros takumo teorijos“bei elektros energijos tvermës dësnis, tei-giantis, jog elektros srovë teka ratu, t.y.cirkuliuoja. Ðis eksperimentas padëjo su-prasti, jog laboratorijoje „pagaminta“ sta-tinë elektra yra tapati esanèiai gamtoje.

Kadangi Bendþaminas Franklinas bu-vo praktiðkas þmogus, jis neapsiribojovien tik elektros prigimties atradimu. Jamrûpëjo ir iðradimai, praktiniai elektros pri-taikymo bûdai. Todël jam turëtume bûtidëkingi uþ tokià inovacijà kaip þaibolaidis,kuris netrukus po jo iðradimo iðgelbëjo jopaties namà ir plaèiai paplito po visà pa-saulá. Ið esmës jau aitvaras buvo þaibolai-dþio pirmavaizdis, todël iki jo iðradimo bu-vo likæs vienas þingsnis, kurá ir þengë Ben-dþaminas Franklinas. Ðis mokslo þmogusá elektronikà ávedë ðiuos terminus: bateri-ja, pakrovimas, kondensatorius, konduk-torius (laidininkas), pliusas/minusas, tei-giamas/neigiamas (polius), inkaras.

Mokslininko nuopelnai elektros tyrinë-jimo ir pritaikymo srityje atvërë jam duris átarptautiná pripaþinimà: 1756 m. jis buvoiðrinktas á Anglijos Karaliðkàjà bendruome-næ, 1772 m. tapo ir Prancûzø karaliðko-sios mokslo akademijos nariu. Be to, pel-nyti Kembridþo bei Oksfordo universitetøgarbës vardai, ið pastarojo ir Ðkotijos SentEndriu universitetø gauti garbës daktarolaipsniai. Ið esmës jis tapo visø to metosvarbiausiø mokslo bendruomeniø nariu.

Kadangi B.Franklinui tekdavo dauglaiko praleisti laive, plaukiant Atlanto van-denynu, tai jis susidomëjo vandenynosrovëmis ir laivø statyba. Jis buvo vienaspirmøjø pateikæs Golfo srovës jûrlapá (de-taliai iðmatavæs visø aðtuoniø kelioniømetu srovës temperatûrà).

B.Franklinas suformulavo ir karðèioabsorbavimo teorijà; já galima vadinti irmeteorologu, mat 1743 m. B.Franklinasiðtyrë, jog ðiaurës rytø uraganai ir vëtrosjo ðalyje prasideda pietvakariuose.

1783 m. lapkritá (21d.), jam bûnant Pa-ryþiuje dël derybø su anglais pasibaigusAmerikos ir Anglijos karui, teko laimë pa-matyti ir pirmàjá karðto oro baliono skrydápasaulyje. Broliai Montgolfjë pirmieji pa-kilo á dangø. Tai labai suþavëjo B.Frankli-nà. Jis numatë, jog kada nors balionai bus

Praëjusiø metø balandá sukako 215 metø nuo Bendþamino Franklino(Benjamin Franklin) mirties. Bendþaminas Franklinas nepaprastainusipelnæs ne tik amerikieèiø nacijai, o ir visam mokslo pasauliui.Þinant jo gausius nuopelnus neturëtø stebinti jo atvaizdas ant 100doleriø banknoto. Taigi kas ið tiesø buvo ðis XVIII a. þmogus?

naudojami karinei þvalgybai. Deja, jam pa-èiam jau nebeteko pamatyti pirmojo ame-rikietiðkojo karðto oro baliono, kuriuo 1793m. Jeanas Pierre‘as Blanchardas pasikë-lë ið Filadelfijos, tuo pradëdamas oro ba-lionø erà Amerikoje. Daugelis to metoþmoniø nesuprato, kokia „to oro baliono“paskirtis, kokia nauda ið jo. Franklinas átoká klausimà atsakydavo retoriniu klausi-mu: „Kokia nauda gali bûti ið naujagimio?“(“The Encyclopedia Britannica“ VolumeIX, New York 1888, 717 p.). Istorija paro-dë, jog ankstyvoji oreivystë padëjo pagrin-dus ðiuolaikiniams lëktuvams.

Bendþaminas Franklinas nepatentavosavo inovacijø, jos nebuvo komerciðkaiorientuotos. Visa, ko ðis genijus norëjo,kad þmoniø gyvenimas bûtø saugesnis irgeresnis. Kitos jo inovacijos: „Franklinokrosnis“, kuri buvo keliskart efektyvesnëuþ paprastas krosnis; plaukmenys, lûpi-në armonikëlë ir dviþidiniai akiniai.

Mokslininko karjeros virðûnëje Ben-dþaminas Franklinas 1751 m. buvo iðrink-tas á Pensilvanijos asamblëjà ir visà likuságyvenimà paskyrë politikai ir diplomatijai.Teigiama, jog jis buvæs sëkmingiausiasJAV diplomatas. Europoje jis susiradodaug draugø, iðkiliø filosofijos bei moksloasmenybiø, tokiø kaip Davidas Hume‘as,dr. Josephas Priestley (kuriam jis raðë apiesavo elektros bandymus), dr. Price‘as, Ed-mundas Burkë, Voltaire‘as, Marquisas deSégusas, bei kitø garsiø þmoniø. Bendþa-minas Franklinas buvo JAV atstovu Angli-joje, vëliau ministru Prancûzijoje. Griþæsið Prancûzijos á Filadelfijà trejiems metamstapo Pensilvanijos prezidentu. Svarbiau-sias jo pasiraðytas dokumentas, dar prieðiðvykstant á Prancûzijà, buvo „JungtiniøAmerikos Valstijø Nepriklausomybës de-klaracija“ 1776 m. ir suformuluoti metme-nys bûsimai JAV konstitucijai.

Bendþaminas Franklinas mirë 1790 m.balandá, eidamas 85 metus. Amþininkaimini, jog ðio iðkilaus visuomenës veikëjoir mokslininko laidotuvës buvo didingos,palydëti jo á paskutinæ kelionæ susirinkonepaprastai daug þmoniø. Visi stebëjosi,o ir dabar stebisi jo nuveiktais darbais.Kaip vienas þmogus galëjo tiek daug nu-veikti? Bendþamino Franklino sëkmës for-mulë buvo labai paprasta – jis tikëjo, jogreikia truputá daugiau dirbti nei kiti. Jo po-zityvus poþiûris á gyvenimà leido pasiektivisus uþsibrëþtus tikslus ir bûti áraðytam áistorijà didþiosiomis raidëmis.

Mûsø þurnalo straipsniø pëdsakais

MOKOMËSSKAITYTI

Tai yra antrasis gyvenimo doktoratas. Pir-masis, svarbesnis ir gerokai sudëtingesnis– reikëjo paþinti daiktus, suþinoti jø vardusir iðmokti juos iðtarti – buvo, kai mokëmëskalbëti. Vadinu juos doktoratais, nes jie darsvarbesni negu visi diplomai – jie davë pra-dþià, padëjo pagrindà, davë atramos, kaipArchimedui, taðkà viso þmogaus gyvenimoeigai, jo màstymo apimèiai ir gilumui. Va-dovu ðiame labai sudëtingame darbe dau-giausia buvo mama. Aèiû tau, mamyte!

Puikià publikacijà, skirtà antrojo dok-torato metodinei daliai, parengë kolegësMilena Korostenskaja ir Silvija Saunoriû-të-Kerbelienë. (þr. MG, 2005 m., Nr. 11;2006 m., Nr.2). Tiktai abejoniø kelia N.Vy-godskio rekomendacija raðyti pradëti mo-kyti anksèiau negu skaityti. Neásivaizduo-ju, kaip átikinti màstantá þmogø, o juk þmo-gutis, mokomas ko nors naujo, intensy-viai màsto, uþraðyti neþinomais þenklaisneþinomà þodá...

Taèiau pastaba visai dël ko kito. Ir ta-lentingiausias vadovas, pasiûlæs tobuliau-sià metodikà, deja, neaprëps visos gyve-nimo ávairovës. Dvi anûkëlës (~3 ir 4,5 m.)pasiûlë ir realizavo kitokià metodikà, beje,nereikalaujanèià jokiø papildomø priemo-niø. Prieð pasakydamos labanakt, jos nie-kada nepamirðdavo paklausti: „Seneli, pa-sakytë bus?“ Pirmosios pasakytës buvoV.Petkevièiaus „Kodëlèius“. Jo ir ðriftas la-bai tinkamas – stambesnis. O uþ eilinës pa-sakytës frazæ: „Mûsø Pauliukas dar visainaujas. Jis net neiðvyniotas...“ autorius ver-tas daug didesnës premijos negu iðtisasdurniø laivynas. Ði frazë maþam þmogui pa-rodo, kad knygose yra tikra tiesa, realusgyvenimas, atveria duris á naujà pasaulá.Klausant tokiø gyvenimiðkø pasakyèiø pa-rûpo, o kur ir kaip tai uþraðyta? Pradëjaurodyti kiekvienà raidæ, lëtai ir aiðkiai jà ið-tardamas, pabrëþtinai jungdamas jas á þo-dþius. Nuo „Kodëlèiaus“ pro S.Nërá, K.Ku-bilinskà atkeliavom iki Astridos Lindgren sujos nuostabia gerumo mokykla. O èia ir vi-durinës mokyklos klasiø gera pusë pradun-dëjo. Svarbu tai, kad, dar nebaigus „Ko-dëlèiaus“, maþoji prieina prie laikraðtá skai-tanèio tëvo ir, þiûrëdama per petá, garsiaiperskaito nemaþà dalá straipsniø pavadini-mø. Tëvas labai nustebæs klausia: „Kur, Ur-tele, tu taip iðmokai?“ „Ðitaip senelis pasa-kytes skaito!“ Abi nuëjo mokyklon mokë-damos raiðkiai ir aiðkiai skaityti, nemaþammokytojos ir, aiðku, senelio dþiaugsmui.

Manau, kad ðitoks lengvas metodas ir-gi nepeiktinas. Negi kuris nors senelis at-sisakys anûkëlëms pasakytæ paskaityti?

Dr. JUOZAS BUTKEVIÈIUS


2005 m. iš Lietuvos emigravo15,6 tûkst. þmoniø. Daugiausia Lie-tuvos gyventojø emigravo á Jungti-næ Karalystæ (4,2 tûkst.), Airijà (2,1tûkst.), JAV (2,0 tûkst.), Vokietijà (1,5tûkst.), Rusijos Federacijà (1,1tûkst.), Ispanijà (0,8 tûkst.).

Per pastaruosius ðeðiolika metø(nuo 1990 m.) emigravo per 334tûkst. ðalies gyventojø, iðvyko beveikvisas Kauno miestas (Kaune 364tûkst. gyventojø). 1990–1993 m. di-dþiausi emigraciniai srautai buvo áRusijà, Baltarusijà, Ukrainà ir kitasbuvusias Sovietø Sàjungos respub-likas, o nuo 1994 m. – á Vakarus.

2005 m. ið Lietuvos emigravo8 tûkst. moterø ir 7,6 tûkst. vyrø. Dëlemigracijos daugiausia praranda-ma darbingo amþiaus jaunimo. Per-nai penktadalá emigrantø sudarë25–29 metø amþiaus gyventojai,20–24 metø amþiaus – 16,3 procen-to, 30–34 metø amþiaus – 12,9 pro-cento ir 35–39 metø amþiaus – 8,8procento, o 60 metø ir vyresnio am-þiaus gyventojai – tik 2,9 procento.

Pernai ðalyje vidutiniðkai 1000-iui gyventojø teko 4,6 emigranto.Daugiausia, skaièiuojant 1000-iuigyventojø, emigravo ið Visagino(16,3), Palangos miesto (10,5), Ak-menës rajono (8,5), Klaipëdosmiesto (8,4) savivaldybiø, o ma-þiausiai – ið Rietavo (0,6), Molëtørajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Ðirvin-tø rajono (1,5) savivaldybiø.

2005 m. á Lietuvà imigravo 6,8tûkst. þmoniø, tai 22,3 procentodaugiau negu 2004 m. Daugiausia

Imigravæ Lietuvos Respublikos pilieèiai pagalbuvusià gyvenamàjà vietà 2005 m.

Jungtinë Karalystë 4200Airija 2100Jungtinës Amerikos Valstijos 2000Vokietija 1500Rusija 1100Ispanija 800

Išvyko iš Lietuvos 2005 m.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. pradþioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai403,2 tûkst. gyventojø, tai 22,1 tûkst. maþiau negu 2005 m. pradþioje. Dël neigiamosnatûralios gyventojø kaitos (daugiau mirë nei gimë) gyventojø skaièius sumaþëjo 13,3tûkst., dël neigiamo migracijos saldo (emigravo – 15,6 tûkst., imigravo – 6,8 tûkst.) –8,8 tûkst. Viena ið gyventojø skaièiaus maþëjimo prieþasèiø yra gyventojø emigracija.

Lietuva emigracijos

mastus – pirmojipagal

EuroposSàjungoje

á Lietuvà imigravo ið Jungtinës Kara-lystës (1,2 tûkst.), Rusijos Federacijos(0,9 tûkst.), Vokietijos (0,7 tûkst.), JAV(0,6 tûkst.), Baltarusijos (0,6 tûkst.).

Palyginti su bendru imigrantø

skaièiumi padidëjo Lietuvos pilie-èiø dalis: 2001 m. ji sudarë 15,2proc., o 2005 m. – 69,3 procento.Tai reiðkia, kad Lietuvos pilieèiai,padirbëjæ uþsienyje, gráþta. Ið visøpernai atvykusiøjø á Lietuvà beveik70 proc. sudaro á Tëvynæ gráþtan-tys Lietuvos pilieèiai.

Imigrantø tarpe vyrai sudarë56,3 procento. Didþioji imigrantødalis (85 proc.) – darbingo 15–59metø amþiaus gyventojai (þr. lentelædeðinëje).

Pernai ðalyje vidutiniðkai 1000-iui gyventojø teko 2 imigrantai. Ðisrodiklis buvo didþiausias Visagino(9,1), Palangos miesto (6,9), Akme-nës rajono (6,3), Klaipëdos miesto(4,6), Alytaus rajono (4,2) savival-dybëse.

Migracijos departamento prieLietuvos Respublikos vidaus reika-lø ministerijos duomenimis 2005 m.buvo gauta 410 praðymø (ið jø 292pateikti pakartotinai) dël prieglobs-èio suteikimo, tai 48 maþiau negu2004 metais. Daugiausia praðymø2005 m. pateikë Rusijos Federaci-jos (342), Afganistano (20), Nigeri-jos (12) pilieèiai.

Išankstiniais Eurostato duo-

menimis 2005 m. tik penkiose Eu-ropos Sàjungos valstybëse narëse

migracijos saldo 1000–iui gy-ventojø buvo neigiamas: Lie-tuvoje (–2,6), Nyderlanduose(–1,2), Latvijoje (–0,5), Estijoje(–0,3) ir Lenkijoje (–0,3). Dau-gelio Europos Sàjungos vals-tybiø gyventojø imigracija yrapagrindinë ðalies gyventojø

skaièiaus didëjimo prieþastis, 1000-iui gyventojø migracijos saldo tei-giamas: Kipre (27,2), Ispanijoje(15,0), Airijoje (11,4), Austrijoje (7,4),Italijoje (5,8), Maltoje (5,0).

Valstybë (buvusi LR pilieèiai

gyvenamoji vieta) Iš viso Vyrai Moterys

Iš viso 4705 2498 2207

Europa 4096 2212 1884

ES 3162 1685 1477

Airija 412 236 176Austrija 12 4 8Belgija 27 15 12Èekija 32 23 9Danija 61 31 30Estija 11 6 5Graikija 14 - 14Ispanija 324 180 144Italija 83 32 51Jungtinë Karalystë 1168 639 529Kipras 6 3 3Latvija 119 73 46Lenkija 81 48 33Liuksemburgas 3 3 -Nyderlandai 35 16 19Portugalija 39 24 15Prancûzija 43 19 24Slovakija 3 1 2Suomija 9 5 4Švedija 105 63 42Vokietija 575 264 311Europos laisvosiosprekybos asociacijosšalys 113 55 58

Islandija 11 4 7Norvegija 85 46 39Šveicarija 17 5 12Vidurio ir RytøEuropos ðalys 821 472 349

Baltarusija 222 115 107Bosnija ir Hercegovina 1 1 -Jugoslavija 1 1 -Moldova 10 7 3Rusijos Federacija 523 310 213Ukraina 64 38 26Afrika 6 2 4

Burkina Fasas 1 1 -Namibija 2 - 2Pietø Afrikos Respublika 3 1 2Amerika 464 222 242

Angilija 11 9 2Argentina 2 - 2Brazilija 1 - 1JAV 428 200 228Kanada 19 10 9Kolumbija 2 2 -Venesuela 1 1 -Azija 122 52 70

Armënija 4 1 3

Birutë STOLYTË


Jubiliatas daugiau negu 43 metus ty-rinëja Baltijos kraðtø, ypaè intensyviaiLietuvos, statybiniø nerûdiniø þaliavø,susitelkusiø naujausio geologinio peri-odo kvartero sistemos smëlingø, þvirgþ-dingø ir gargþdingø nuogulø sluoks-niuose, geologijà. Jo kapitaliniai veika-lai, paraðyti vieno, taip pat kartu su ko-legomis bendradarbiais ir mokiniais, de-talizuoja paskutiniojo þemyninio apledë-jimo fliuvioglacialiniø (ledyno tirpsmovandenø suklotø) nuogulø tekstûras, ge-netinius tipus, litogenezæ, sedimentacijàir litologijà. Ðiems darbams pradþià davëgeologijos studijos Vilniaus universitete,kurá baigë 1963 metais. 1967 m. Lening-rade pas habil. dr. Eugenijà Ruchinà uþ-baigë pirmàjà disertacijà, kurià sëkmingaiapgynë Vilniaus universitete. Leningrade,Sàjunginiame geologijos institute, aukð-tos kvalifikacijos mokslinë taryba bûsima-jam profesoriui 1981 m. suteikë dabar ha-bilituoto daktaro moksliná laipsná.

Baigæs universitetà prof. A.Jurgaitispaskiriamas dirbti á Lietuvos geologijosinstitutà, kuriame labai intensyviai dirbo20 metø. 1969–1980 m. vadovavo Mi-neraliniø þaliavø ekonomikos sektoriui,vëliau trumpai Kvartero geologijos irnaudingøjø iðkasenø sektoriui. 1983 m.keièiasi jo darbo pobûdis – pereina dirbtine tik mokslinio, bet ir pedagoginio dar-bo á Vilniaus universitetà. 1983–1993 m.Hidrogeologijos ir inþinerinës geologi-jos katedros vedëjas, nuo 1993 m. pro-fesorius. 1999 m. iðrenkamas Lietuvosmokslø akademijos nariu ekspertu.

Dirbdamas Vilniaus universitete pro-fesorius A.Jurgaitis rengë kvalifikuotusgeologus, inþinierius geologus ir hidro-geologus. Jo didþiulis nuopelnas Lietu-vos geologijai yra tai, kad jis 1996–2004m. koordinavo valstybinæ mokslo pro-gramà „Lietuvos þemës gelmiø raida ir

Mineraliniø þaliavøBalandþio 28 d. Lietuvosmineraliniø þaliavø iðtekliø

geologinio ekonominio vertini-mo pradininkui Lietuvos moks-

lø akademijos nariui ekspertuiprof. habil. dr. Algirdui Jurgaièiui

sukanka 65 metai.

tyrinëtojas

jø iðtekliø kitimo prognozë“. Sutrumpin-tai ði vyriausybës finansuota programabuvo vadinama „Litosferos“ pavadini-mu. Didþiulio geologø mokslininkø ko-lektyvo per 8 metus atliktø tyrimø rezul-tatai buvo periodiðkai skelbiami to pa-ties sutrumpinto pavadinimo þurnale. Li-tosferos programos galutiniai rezultataiyra susumuoti monografijoje „Lietuvosþemës gelmiø raida ir iðtekliai“, paskelb-toje kaip „Litosferos“ þurnalo leidinys2004 m. Geologijos ir geografijos insti-tuto kartu su Vilniaus universitetu.

Vadovauti tokiam dideliam darbui irgausiam mokslininkø kolektyvui, surink-tam ið ávairiø geologiniø institucijø, rei-këjo tolerancijos ir kompetencijos, pro-fesionalumo. Darbø dalyviø ir knygosautoriø sàraðe – keliasdeðimt áþymiø Lie-tuvos geologijos tyrinëtojø. Darbas bu-vo ávertintas teigiamai Lietuvos ir uþsie-nio ekspertø. Kaip jie nurodë, atlikus pir-muosius bendrus geologinius apiben-drinimus, iðkilo naujø nelauktø dalykø irklausimø, kuriuos dera spræsti atliekantnaujus tyrimus. Lietuvos Vyriausybë tu-rëtø surasti lëðø savo gamtinio poten-cialo þemës gelmiø nuodugniems toles-niems tyrimams. Tik turint þiniø galimaþemës gelmiø turtus panaudoti Lietuvosekonomikos plëtrai ir þmoniø gerovei.Tam reikia, kad atsirastø toks þmogus,kaip prof. Algirdas Jurgaitis.

Mane su jubiliatu suvedë bendri pro-fesiniai moksliniai interesai jo profesinësveiklos pradþioje. Galiu pasigirti, kad jopirmosios geologinës mokslinio tyrimorezultatais pagrástos publikacijos buvopaskelbtos man dalyvaujant kaip ben-draautoriui.

Prof. A.Jurgaièio veikla suprantamatik suvokiant lauko geologiniø tyrimøspecifikà. Jo pirmøjø ekspedicijø metugeologiniai marðrutai taip pat kryþiavo-si su manaisiais, kartais jie ëjo kartu. Pri-simena dienos, praleistos kartu ne tikprie atodangø ir karjerø, bet ir moksli-nëse konferencijose ávairiuose pasauliokraðtø moksliniuose centruose ir po jøvykusiose geologinëse ekskursijose á þy-miausius objektus.

Prof. Algirdas Jurgaitis skaitë moks-linius praneðimus Anglijoje, Rusijoje, Ka-nadoje, Vokietijoje, Kinijoje, Pietø Afriko-je, Brazilijoje ir kitur. Jis buvo nacionali-nio geologø komiteto pirmininko pava-duotojas, Tarptautinës kvartero tyrimøsàjungos (INQUA) Lietuvos komiteto pir-mininkas. Kartu su savo mokiniais toliauplëtoja Lietuvos kvartero smëlingø nuo-gulø sedimentologinius tyrimus.

Prof. A. Jurgaitis paskelbë 4 monog-rafijas, apie 150 moksliniø publikacijøLietuvoje ir uþsienyje, kurios sudaro jotyrimø krypties aukso fondà.

Lietuvos geologø ir uþsienio kolegøvardu, taip pat „Mokslo ir gyvenimo“ þur-nalo redkolegijos vardu linkime jubilia-tui kûrybinës sëkmës ir maloniø gyveni-mo akimirkø.

Mano kurso draugas geologas dr.Eduardas Vodzinskas kaþkada paraðëAlgirdui Jurgaièiui dedikuotà eilëraðtá„Lai lydi sëkmë“, kuriame skamba pa-linkëjimai jubiliatui ákopus á ðeðiasdeðim-tuosius gyvenimo metus. Palinkëjimaigalioja ir ðiai sukakèiai:

…Paimt iš gyvenimo tai, kas svarbiausia,Kas þëri lyg lobis, regëtas sapne,Surasti á tikslà takelá tiesiausiàPadëjo kantrybë ir proto jëga.

Tebûna ðviesi geologø ðventovë!Profesoriaus sostà lai gaubia garbë!Vardan Jûsø laimës, sveikatos, svajonësTe visà gyvenimà lydi sëkmë!

Prof. habil.dr.Algirdas GAIGALAS


Maèholco kometa

2005 m. pradþioje buvo matoma ga-na ðviesi Maèholco kometa. Tai deðimtojikometa, kurià atrado 53 metø JAV astro-nomijos mëgëjas Donaldas Machholzas2004 m. rugpjûèio 27 dienà. Sausio më-nesá kometa pasiekë 3,4 ryðká ir praëjo per

fas stebimas radaru. Ypaè svarbûs di-dþiausio palydovo Titano stebëjimai ra-daru, nes jo atmosfera visada padûma-vusi ir áprastos nuotraukos neryðkios. Ste-bëjimai radaru duoda galimybæ sudarytibeveik viso palydovo pavirðiaus planà.Titano pavirðiuje beveik nëra meteoriti-niø krateriø, o tai reiðkia, kad jis nuolatosatsinaujina. Rasta daug iðkiliø struktûrø,kurios gali bûti ledo vulkanai.

Saturno palydovas Japetas nuo se-no þinomas kaip dviveidis – viena jo pu-së ðviesi, kita tamsi. Cassini nuotrauko-se aiðkiai matyti, kad ðviesi dalis – tai le-das, o tamsioji dalis susidarë ant jo krin-tant kaþkokiai tamsiai medþiagai. KadangiJapetas visada atgræþtas á Saturnà ta pa-èia puse (kaip ir mûsø Mënulis), tamsiàjàmedþiagà jis greièiausiai surinko ið erd-vës, skriedamas aplink planetà. Mat jisskrieja visada tamsiàja puse á prieká. Iðil-gai palydovo pusiaujo tæsiasi 1/3 apskriti-mo ilgio 20 km aukðèio siaura kalnø gran-

dinë. Taigi Japetas panaðus á graikiná rie-ðutà, suklijuotà ið dviejø pusrutuliø.

Kitas Saturno palydovas – Enceladas– taip pat turi du skirtingus pusrutulius.Ðiaurinis pusrutulis yra tipiðkas ledo lau-kas, primargintas ávairaus dydþio krate-riø. Pietinis pusrutulis beveik neturi kra-teriø, bet ten matomi tamsûs „tigro dry-þiai“, nutásæ nuo pietø aðigalio iki pusiau-jo. Maþa to, pietø pusrutulyje aptikti at-mosferos pëdsakai, o ðiaurëje jos nëra.Dar vienas skirtumas – pavirðiaus tem-peratûra ties pusiauju yra –193°C, o „tig-ro dryþiuose“ ji 30 laipsniø aukðtesnë.Viskas byloja, kad Encelado pietø pus-rutulio gelmes kaþkas kaitina dabar ar-ba jos buvo ákaitintos anksèiau ir dabardar vis skleidþia ðilumà. Dël aukðtesnëstemperatûros sublimuojantis ledas suku-ria atmosferos pëdsakus. Ið gelmiø be-siverþiantys skysto vandens vulkanai ið-meta á erdvæ ledo gabaliukus, kurie su-daro Encelado „uodegà“, nutásusià netiki Saturno iðorinio E þiedo. „Tigro dry-þiuose“ aptikta metano, etano ir etileno,kurie, matyt, kartu su vandens burbulaisiðneðami ið palydovo gelmiø. Taigi En-celadas turi skysto vandens su organi-niø medþiagø priemaiða ir yra potencialivieta gyvybës paieðkai. Tuo Enceladaspanaðus á Jupiterio palydovà Europà.

Truputá arèiau Saturno skrieja pana-ðaus dydþio palydovas Mimas. Deja, jisvisai nepanaðus á Enceladà. Jo visas pa-virðius nusëtas ávairaus dydþio krateriø,kuriø didþiausias, pavadintas Herðeliu,yra net 130 km skersmens. Kodël abupalydovai tokie skirtingi – kol kas nesu-prantama.

Dar vienas keistas Saturno palydovasyra Hiperionas, skriejantis šiek tiek toliaunegu Titanas. Rugsëjo 26 d. gautosenuotraukose ið 500 km nuotolio matyti ge-rokai pailgas kûnas, kurio pavirðius yraunikalios struktûros. Nieko nestebina dau-gybë smûginiø krateriø, bet visø jø vidu-ryje matomos tamsios dëmës. Stebina irnepaprasta pavirðiaus iðvaizda, prime-nanti gyvûnà jûrø pintá arba kempinæ. Pla-netø geologai lauþo galvas, kokie proce-sai galëjo sukurti tokià struktûrà.

Gautos taip pat Rëjos, Tetijos, Epime-tëjo, Prometëjo, Telestës, Pandoros, Ja-no, Febës nuotraukos. Tyrinëjama Satur-no atmosfera ir jo þiedø sistema. Atrastasdar vienas gamtinis Saturno palydovas,skriejantis A þiede; jo skersmuo 7 km.

,,Huygens” stotis nutûpë ant Titano

Per 2004 m. Kalëdas nuo Cassini erd-vëlaivio, skriejanèio aplink Saturnà, atsi-skyrë ið Þemës valdomas zondas Huy-gens ir 2005 m. sausio 14 d. nusileidoant didþiausio Saturno palydovo Titanopavirðiaus. Zondà Huygens sukûrë Eu-

astronautikosnaujienosProf. habil. dr.

Vytautas STRAIÞYS

2005 metai

Astronomijos ir

Pabaiga.Pradþia Nr.3

Maèholco kometa prie Sietyno þvaigþdþiøspieèiaus. S. Seipo nuotrauka (Vokietija)

Saturnopalydovas

Japetas.,,Cassini”

nuotrauka

SaturnopalydovasEnceladas.,,Cassini”nuotrauka

SaturnopalydovasHiperio-nas.,,Cassini”nuotrauka

Tauro, Persëjo, Kasiopëjos, Þirafos þvaigþ-dynus. Sausio 7 d. kometa buvo matomavos uþ 2,5° nuo Sietyno. Kometos galvaatrodë kaip pusës laipsnio dydþio kamuo-linis spieèius su ðvytinèiu branduoliu. Ko-meta turëjo dvi uodegas – dulkinë uode-ga buvo trumpa ir plati, o joninë (mëly-nos spalvos) uodega buvo siaura, apie4° ilgio. Ilgos ekspozicijos nuotraukosemëlynoji uodega tæsësi net iki 6 laipsniø.

,,Cassini” prie Saturno

NASA erdvëlaivis Cassini, skriejantisaplink Saturnà, dþiugina naujais atradi-mais. Tarpais jis praeina tai pro vienà, taipro kità Saturno palydovà ir perduoda jøvaizdus. Be to, palydovø pavirðiø relje-


ropos kosminë agentûra (ESA), o Cassi-ni yra JAV kosminës agentûros (NASA)kûrinys. Zondas leidosi paraðiutais Tita-no atmosfera 2,5 valandos. Leidimosi me-tu buvo fotografuojamas Saturno palydo-vo pavirðius, tiriama atmosferos cheminësudëtis, vëjo greitis ir kitos charakteristi-kos. Á pavirðiø zondas nutûpë 5 metrø persekundæ greièiu. Pasiekæs pavirðiø, zon-das dar 1 val. 12 min. perdavinëjo tyrimøduomenis á Cassini erdvëlaivá, o tas – á Þe-mæ. Huygens siunèiami signalai buvo pri-imami ir tiesiogiai Þemëje. Nutûpus jie bu-vo girdimi ilgiau nei 4 valandas.

Huygens stotis nusileido á sausumà,bet dirva, atrodo, yra minkðta, primenantidumblà, persisunkusá skysto metano. Dëldidelio ðalèio metano dujos (CH

4) Titano

pavirðiuje yra skystos bûsenos. Jos ga-ruoja, kondensuojasi, sudaro debesis irnet lyja, t.y. elgiasi taip, kaip vanduo Þe-mëje. Titane tyvuliuoja metano eþerai,upës, ðaltiniai ir jûros. Debesys yra 17–20km aukðtyje. Aukðtesniuose atmosferossluoksniuose (100–200 km aukðtyje) nuo-latos tvyro aerozoliø rûkas, kurá sudaro an-gliavandeniliai ir sudëtingesnës organinësmolekulës. Huygens prietaisams Titanodanguje nepavyko aptikti Saulës. Grei-èiausiai ið ten nematomas ir Saturnas.

Titano fotografijose, gautose zonduileidþiantis, matyti dideli tamsûs ir ðvie-sûs rajonai, 100 m aukðèio kalvos, vin-giuotos upiø vagos su deltomis átekant ájûras, kanalai, eþerai. Daug kur pavirðiødengia vadinamasis „fotocheminis smo-gas“, kurá sudaro metano irimo ir chemi-niø reakcijø produktai, veikiant ultravio-letiniams Saulës spinduliams (ávairaussudëtingumo angliavandeniliai, organi-nës medþiagos). Ðie cheminiai junginiaiið lëto nusëda ant pavirðiaus. Kai kurio-se pavirðiaus vietose, atrodo, matyti gei-zeriø ar metano dulkiø vulkanø pëdsa-kai. Matyt, jie papildo metano atsargasatmosferoje. Nuotraukose, gautose ið pa-virðiaus, matyti daug ávairiausio dydþio„akmenø“ (nuo keliø centimetrø iki keliømetrø). Taèiau tai ne silikatiniai akmenys,kokius mes randame Þemëje ar Marse.

Nauji planetø palydovai

2004 m. atrasta 13 naujø gamtiniø Sa-turno palydovø. Visi jie skrieja aplink Sa-turnà ekscentriðkomis ir didelio posvyrioorbitomis. 11 ið jø skrieja retrogradinë-mis orbitomis, t.y. á prieðingà pusæ negudidieji Saturno palydovai. Jø skersmenysyra nuo 3 iki 7 kilometrø. Manoma, kadðie palydovai yra buvæ asteroidai, kuriuosuþgrobë planetos gravitacija. Vienà pa-lydovà, skriejantá aplink Saturnà A þiedoribose, atrado erdvëlaivio Cassini nuo-traukas tirianti grupë. Taigi Saturnas da-bar turi 50 þinomø gamtiniø palydovø.

Jupiterio palydovø skaièius – 63 – ne-pasikeitë. Atrasti dar du nauji palydovaiprie Plutono, taip pat du palydovai prieSilvijos asteroido.

Erdvëlaivis á Plutonà ir toliau

2005 m. rugsëjo pabaigoje á Kenedþiokosmodromà Kanaveralo kyðulyje Flori-doje atgabentas NASA erdvëlaivis, pa-vadintas New Horizons (Nauji Horizon-tai). Prasidëjo jo baigiamieji bandymaiprieð ilgà kelionæ á tolimàjá Plutonà. Erd-vëlaivis paliko Þemæ 2006 metø sausá, opasieks Plutono ir Charono sistemà tik2015 m. vasarà. Pakeliui New Horizons2007 m. kovo pradþioje praskries pro Ju-

piterá, kurio gravitacijos jëga padidins erd-vëlaivio greitá. Erdvëlaivyje yra septyniávairûs moksliniai prietaisai, kuriais bustiriama Plutono ir jo palydovo Charonopavirðiaus sandara, cheminë sudëtis,temperatûra, reta Plutono atmosfera. Pra-lëkæs pro Plutonà, erdvëlaivis pateks áKoiperio juostà. Manoma, kad erdvëlai-vis veiks iki 2020 metø ir per tà laikà pra-skries pro vienà ar kelis ðios juostos le-

,,Huygens” paraðiutuleidþiasi á Titanodebesis. Dangujematyti Saturnas.Pieðinys

Titano pavirðius ið besileidþianèio zondo.Matyti kranto linija ir upiø vagos

Tai suðalusio van-dens ledo gabalai.Maþi ledo kristalë-liai, matyt, dengiavisà pavirðiø. Mano-ma, kad kai kurioseTitano vietose dëlvulkaninës veiklosgali susidaryti karð-ti ðaltiniai, ledas galiiðtirpti ir susidaryti

maþi rezervuarai, palaikantys gyvybæ. Yraduomenø, kad dël vulkaninës veiklos galibûti susidaræ Titano debesys.

dinius kûnus, vadinamus koiperoidais.Plutono ir koiperoidø sudëties palygini-mas leis spræsti, ar Plutonà galima laikytiplaneta. Deja, abejojama, ar radioakty-vaus plutonio baterijos bus pajëgios veik-ti ilgiau negu erdvëlaivis pasieks Pluto-nà – ádëti didesná plutonio kieká atsisaky-ta saugumo sumetimais.

Tuo tarpu atskriejo naujiena apie patáPlutonà. Spalio mënesá Hablo kosminio te-leskopo nuotraukose pavyko aptikti du ikiðiol neþinomus Plutono palydovus. Jiemssuteikti laikinieji þymëjimai S/2005 P1 ir S/2005 P2. Jeigu ðis atradimas bus patvirtin-tas, Plutonas turës tris palydovus. Naujiejipalydovai skrieja aplink Plutonà 2–3 kar-tus toliau negu didysis jo palydovas Cha-ronas. Jeigu naujieji palydovai yra lediniaikûnai, kaip ir pats Plutonas, tai jø skersmuoturëtø bûti maþdaug 30 kilometrø.

Dešimtoji planeta?

Liepos 29 d. JAV astronomai M.Brau-nas, È.Truchiljas ir D.Rabinovièius paskel-bë atradæ „deðimtàjà Saulës sistemos pla-netà“, kurios skersmuo didesnis nei Plu-tono. Planetëlë buvo atrasta Banginioþvaigþdyne prieð pusmetá, bet buvo ven-giama skelbti, kol bus surinkta daugiaustebëjimo duomenø ir apskaièiuota tiks-lesnë jos orbita ir dydis. Objektas laikinaipavadintas „Ksena“ pagal þinomo fantas-tinio kino filmø serialo „Karþygë Ksena“herojæ. Kartu buvo sekami dar du dideliKoiperio juostos, esanèios uþ Neptûno or-bitos, objektai (koiperoidai), laikinai pava-dinti „Santa“ (atrastas 2004 12 28) ir „Ve-

“Deðimtosios planetos” nuotraukos, gautosMolëtø observatorijos 165 cm skersmensteleskopu. Planeta parodyta rodykle. Matytiplanetos judëjimas þvaigþdþiø atþvilgiu

�


lykø zuikutis“ (atrastas 2005 03 31). To-liau ávykiai klostësi kaip detektyve. 200507 25 ispanø astronomai J.L.Ortizas Mo-renas ir du jo kolegos paskelbë atradæ ob-jektà, kuris tiksliai sutapo su „Santa“ – vie-nu ið amerikieèiø grupës sekamø koipe-roidø. Po keliø dienø M.Braunas aptiko,kad per internetà ispanai, ko gero, busásilauþæ á jo kompiuterá ir iðvogæ duome-nis apie naujai atrastus, bet dar nepa-skelbtus objektus. Todël amerikieèiai ne-delsiant paskelbë atradæ ne tik „Santà“,bet ir kitus du didelius koiperoidus, kuriøvienas – Ksena – didesnis uþ 9-àjà Sau-lës sistemos planetà Plutonà.

Ksena oficialiai kol kas þymima2003UB313, nes planetëlë buvo atrastaelektroninëse CCD nuotraukose, gauto-se 2003 10 21 Palomaro observatorijos1,2 m skersmens Ðmidto sistemos teles-kopu. Tuo paèiu teleskopu anksèiau bu-vo atrasti kiti dideli koiperoidai – Kvaha-ras, Orkas ir Sedna.

Ksena yra tolimiausias iki ðiol þino-mas Saulës sistemos objektas, esantisuþ 97 av. Ið tokio nuotolio Saulë matomakaip ryðki þvaigþdë, tik 20 kampiniø se-kundþiø skersmens, t.y. maþdaug tokiodydþio kaip Saturno planeta matoma iðÞemës. Objekto orbita yra iðtæsta elipsë,kurios artimiausias Saulei taðkas perihe-lis yra uþ 38,2 av, tai tik truputá toliau nuoSaulës negu Plutono perihelis (29,7 av).Ðiuo metu Ksena yra ties tolimiausiu or-bitos tašku – afeliu. Orbita net 44° kam-pu pakrypusi á Þemës orbitos ir daugu-mos kitø didþiøjø planetø orbitø plokðtu-mà. Dël to objektas matomas toli nuo ek-liptikos (metinio Saulës tako dangausskliautu). Apskriejimo aplink Saulæ (orbi-tinis) periodas – 557 metai. Þinant ob-jekto nuotolá ir spindesá (jis yra 17,9 mag)galima apskaièiuoti jo skersmená, taèiautam reikia þinoti pavirðiaus atspindþio ko-eficientà. Manant, kad Ksenos ir Plutonoatspindþiai lygûs (60 proc.), gauta, kadnaujojo objekto skersmuo yra 2900 km(Plutono – 2390 km).

Spalio 10 d. astronomai K.Èernis,J.Zdanavièius ir K.Zdanavièius pirmà kar-tà nupaveikslavo Ksenà Molëtø observa-torijos Maksutovo sistemos teleskopu, opo poros dienø – ir 165 cm reflektoriumi.Objektas panaðus á silpnutæ þvaigþdelæ,lëtai slenkanèià tarp jà supanèiø dan-gaus fono þvaigþdþiø. Molëtø observa-torijoje iðmatuotos planetëlës koordina-tës leis patikslinti jos orbità. Priminsime,kad Ksenos skersmens negalima áþiûrë-ti net pro didþiausius teleskopus.

Rugsëjo 10 d. vienu ið dviejø MaunaKeo observatorijos Havajø salose 10 mskersmens teleskopø gautose nuotrau-kose aptikta, kad Ksena turi aplink jàskriejantá palydovà, kuris laikinai pavadin-

tas Gabriele. Palydo-vas spindi 60 kartøsilpniau uþ Ksenà, joskersmuo maþdaug8 kartus maþesnis.Apskriejimo peri-odas apie 2 savaites.

Egzoplanetønaujienos

Planetos prie kitøþvaigþdþiø atranda-mos taip greitai, kad

Þvaigþdës HD 70642planetø sistema.

D. A. Hardy pieðinys

atsuktas á mus savo plokðtuma ir yra bent4 kartus didesnis uþ Neptûno orbità.

Ypaè detaliai iðtyrinëtas Tapytojo Be-ta (β Pic) þvaigþdæ supantis diskas, nu-paveiksluotas Spitzerio teleskopu infra-raudonøjø spinduliø ruoþe. Tapytojoþvaigþdynas Lietuvoje nematomas, jis yraá pietus nuo Ðuns ir Balandþio þvaigþdy-nø, greta pirmojo ryðkio Kanopo (Kilio Al-fos) þvaigþdës. β Pic – palyginti jaunaA5 spektrinës klasës pagrindinës sekosþvaigþdë, jos amþius 12–20 mln. metø.Ðià þvaigþdæ supantá diskà atrado IRASorbitinë observatorija 1983 metais. Dis-kas matomas ið briaunos ir tæsiasi 2 ar 3kartus toliau nei Neptûnas nuo Saulës.Vëliau atrastos ávairios disko detalës,áskaitant beveik tuðèià þiedà 80 av nuocentrinës þvaigþdës. Neseniai aptikti dul-kiø þiedai 6–12 av nuotolyje, kuriuos, ma-tyt, savo gravitacija suformuoja planetamilþinë, esanti 12 av nuotolyje nuoþvaigþdës. Mûsø paþástamà Vegà supan-tis diskas yra atsuktas á mus plokðtuma,jis apie 30 kartø didesnis nei Saulës sis-tema iki Neptûno.

Spitzerio kosminis teleskopas iðtyrënet 266 ðviesias B7–A3 spektriniø klasiøþvaigþdes, kuriø masës 2–3 kartus virði-ja Saulës masæ. Dulkiø apvalkalai rastiaplink 70 þvaigþdþiø. Tai liudija, kad dul-kiø diskai ir planetø sistemos yra ganadaþnas reiškinys.

Aplinkþvaigþdiniø diskø prigimtis në-ra vienoda. Jaunas (maþdaug keliø mili-jonø metø amþiaus) þvaigþdes orionidessupantys diskai, matyt, yra proplanetinësprigimties, t. y. susideda ið dujø ir dulkiø,ið kuriø pradeda susidarinëti planetoidai.Po keliø milijonø metø planetoidai savogravitacija dalá dulkiø sutrauks á save, okità dalá iðsklaidys lauk ið sistemos. Nau-ja dulkiø ir meteoroidø karta susidarysvëliau dël planetoidø savitarpiø susidûri-mø ir sprogimø. Matyt, Vegos, Tapytojoβ ir kitø panaðiø þvaigþdþiø dulkiø diskaijau yra antriniai, t.y. susidarë susiduriantplanetoidams.

�

net specialistai vos spëja jas registruoti.2005 m. viduryje jau buvo þinoma apie160 egzoplanetø. Daugiausia planetos at-randamos pagal jø gravitacijos poveikácentrinës þvaigþdës radialiniam greièiui,t.y. planetai skriejant jos gravitacija ðiektiek judina þvaigþdæ pirmyn atgal. Ðiuo bû-du aptinkamos tik gana masyvios plane-tos, tokios kaip Jupiteris ar Saturnas. Beto, planeta turi skrieti gana arti þvaigþdës,nes tada jos gravitacija stipriau tampocentrinæ þvaigþdæ. Taèiau liepos mënesáprie þvaigþdës HD 70642 atrasta dukartsunkesnë uþ Jupiterá planeta, skriejanti ap-skrita orbita 3,3 av nuotolyje nuo savoþvaigþdës. Saulës sistemoje tokiame nuo-tolyje yra asteroidø juosta. Tokia HD 70642planetos orbita leidþia tikëti, kad arèiauþvaigþdës gyvybei tinkamoje zonoje galibûti ir panaðiø á Þemæ planetø.

Dauguma anksèiau atrastøjø plane-tø skrieja per daug arti savo þvaigþdþiøarba jø orbitos labai pailgos, todël tokio-se sistemose maþa tikimybë rasti maþosmasës planetø, kuriose bûtø tinkamossàlygos gyvybei atsirasti.

Kelios planetos atrastos tranzitø me-todu, t.y. pagal þvaigþdës spindesio su-silpnëjimà, kai planeta praeina tarpþvaigþdës ir Þemës. Tam reikalingi labaitikslûs didelio kiekio þvaigþdþiø spinde-sio kitimo tyrimai. Tokià uþduotá turi NA-SA projektuojamas kosminis teleskopasKepler, kuris bus paleistas á orbità 2007metais. Šiame projekte dalyvauja ir Lie-tuvos astronomai – Vilniaus fotometrinësistema naudojama parenkant Saulës ti-po þvaigþdes Gulbës þvaigþdyne, kuriasdetaliai tyrinës kosminis teleskopas.

Vis daugiau atrandama þvaigþdþiø,apsuptø dulkiø diskø. Èia ypaè padedaHablo ir Spitzerio kosminiai teleskopai.Hablo teleskopas nupaveikslavo þybsin-èios M1 spektrinës klasës nykðtukës AUMic diskà, kuris matomas ið briaunos iryra bent du kartus didesnis negu Neptû-no planetos orbita. Þvaigþdës HD 107146diskas Berenikës Garbanø þvaigþdyne


Pirmoji planetos nuotrauka prieþvaigþdës

2004 m. Europos pietinëje observato-rijoje Èilëje vienu ið 8,2 m skersmens te-leskopø gauta pirmoji egzoplanetos nuo-trauka. Tai panaðus á planetà objektas,esantis arèiau nei per kampinæ sekundænuo rudosios nykðtukës 2MASS1207-3932 Hydros þvaigþdyne. Vëliau suabe-jota, ar tai tikrai planeta, nes greta galëjoatsitiktinai pasitaikyti ir tolima þvaigþdutë.2005 metø pradþioje objektas nupaveiks-luotas Hablo kosminiu teleskopu ir aptik-tas objekto skriejimas aplink savo þvaigþ-dæ. Objektas spindi maþdaug ðimtà kar-

Planeta ties rudàja nykðtuke. ESO nuotrauka

laukas yra 1015 gausø. Manoma, kad stip-rus magnetinis laukas kartais pralauþiageleþinæ neutroninës þvaigþdës plutà irsukelia labai trumpà (0,5–5 sek) minkð-tøjø gama spinduliø ir kietøjø rentgenospinduliø þybsná. Þybsniai paprastai kar-tojasi nereguliariais intervalais. Taèiaustebëtas SGR 1806–20 þybsnis buvobent 100 kartø stipresnis negu iki tol ste-bëtieji. Maþytë, tik 15 km skersmens neut-roninë þvaigþdë taip blykstelëjo, kad ap-ðvietë visà Galaktikà ir dar toli uþ jos. Norsji yra 50 000 ðviesmeèiø nuotolyje, Þe-më gavo daugiau energijos negu duo-da stipriausi þybsniai Saulëje. Þybsniometu magnetaras iðspinduliavo tiek ener-gijos, kiek Saulë paskleidþia á erdvæ per250 000 metø. Ðis magnetaro þybsnis pa-deda suprasti trumpøjø gama þybsniø,stebimø tolimose galaktikose, prigimtá.Galaktikoje þinoma tik 12 magnetarø.

Galaktikos kaimynës

Atrasta nauja sferoidinë galaktikëlë,mûsø Galaktikos kaimynë. Ji yra GráþuloRatø þvaigþdyne uþ keliø laipsniø nuo„veþimo“. Tai keliø deðimèiø tûkstanèiøþvaigþdþiø telkinys, esantis uþ 350 000ðviesmeèiø, telkinio skersmuo – 1600ðviesmeèiø.

Pietø pusrutulio danguje atrasta pail-ga þvaigþdþiø sistema, nusitæsusi 75 000ðviesmeèius per Kilio, Buriø ir Laivagalioþvaigþdynus ir pavadinta Argo sistema.Ðiai sistemai, matyt, priklauso ir 2003 m.atrastoji Ðuns galaktikëlë. Manoma, kadArgo sistema kadaise buvo kompaktið-ka, bet jà suardë Galaktikos gravitacija.Ilgainiui Argo sistemos þvaigþdës pasklispo visà mûsø Galaktikos tûrá.

,,Swift” tyrinëja gama spinduliøþybsnius

2004 m. pabaigoje paleistoji á orbitàNASA gama spinduliø observatorija Swiftðiø metø pradþioje pradëjo gama þybs-niø tyrimus. Pirmasis gama þybsnis bu-vo uþregistruotas sausio 17 d. Pirmà kar-tà gama þybsnis buvo tuo paèiu laiku ste-bimas rentgeno spinduliuose.

Gama þybsniø kilmë iki ðiol dar nëravisiðkai paaiðkinta. Bent dalis jø yra dide-lës masës þvaigþdþiø (hipernovø) sprogi-mai tolimose galaktikose. Kiti gali bûti su-sijæ su neutroniniø þvaigþdþiø ar juodøjøbedugniø susiliejimu. Abiem atvejais tu-rëtø susidaryti nauja juodoji bedugnë. At-rodo, kad su neutroniniø þvaigþdþiø ar be-dugniø susidûrimais susijæ vadinamiejitrumpieji gama spinduliø þybsniai, trun-kantys trumpiau nei 2 sekundes, kartaisvos kelias milisekundes. Trumpieji þybs-niai gana reti, tuo tarpu ilgieji, kurie trun-ka kelias sekundes ar minutes, pasitaikokas savaitæ bent pora kartø.

Swift observatorija nukreipia rentge-no ir optiná teleskopus gama spinduliøþybsnio kryptimi per 20–75 sekundes ávy-kus þybsniui. Stebima þybsnio eiga ir poto ðvytëjimas gama, rentgeno, ultravio-letiniuose ir optiniuose spinduliuose.

Geguþës 9 d. Swift uþregistravo labaitrumpà þybsná Berenikës Garbanøþvaigþdyne. Per 53 sekundes á tà vietàbuvo nukreipti rentgeno ir ultravioletinis/optinis teleskopai. Po þybsnio dar 5 mi-nutes buvo stebimas rentgeno ðvytëji-mas, o ultravioletiniø ir matomø spindu-liø nebuvo në pëdsako. Antþeminiais te-leskopais pavyko nustatyti, kad þybsnisávyko milþiniðkoje elipsinëje galaktikoje uþ2,7 mlrd. ðm.

Pirmosios Visatos þvaigþdës?

Mokslininkai, dirbantys su NASA Spit-zerio kosminiu teleskopu, mano atradæðvytëjimà, galbût sukeltà seniausiø Visa-tos þvaigþdþiø. Jei tai pasitvirtins, tai busmûsø pirmas þvilgsnis á Visatà, kokia jiatrodë prieð 13 mlrd. metø, baigiantistamsiøjø amþiø erai ir prasidëjus þvaigþ-dëdarai. Didþiojo Sprogimo teorija sako,kad po Didþiojo Sprogimo, ávykusio prieð13,7 mlrd. m., 1 mln. metø truko radiaci-jos era, kai Visata buvo uþpildyta dide-lës energijos fotonø. Radiacijos era bai-gësi, kai dël Visatos plëtros temperatûranukrito iki 3000 K, prasidëjo elektronø irprotonø jungimasis á vandenilio atomus.Kartu prasidëjo vadinamieji tamsieji am-þiai, nes tada Visatoje tapo visiðkai tam-su. Tik kai Visata pasiekë 200 mln. m.amþiø, gravitacijos jëgos suformavo du-jø telkinius, ið kuriø susitraukë pirmosiosdideliø masiø þvaigþdës. Manoma, kadSpitzerio teleskopo aptiktos infraraudo-nøjø spinduliø dëmës yra milþiniðki Vi-satos miestai – karðtø þvaigþdþiø telki-niai. Ðiø þvaigþdþiø skleidþiami regimiejiir ultravioletiniai spinduliai dël didelioraudonojo poslinkio tapo infraraudonai-siais. Atrastieji pirmøjø þvaigþdþiø telki-niai yra per toli nuo mûsø, kad galëtu-me matyti atskiras þvaigþdes, taigi ma-toma tik ðvytinti dëmë, panaðiai kaip to-limo miesto ðviesos ið naktá aukðtaiskrendanèio lëktuvo. Tø þvaigþdþiø jauseniai nebëra, nes jos egzistavo tik ke-lis milijonus ar deðimtis milijonø metø.Taèiau jø paskleisti spinduliai iki ðiol te-beskrodþia Visatà ir leidþia mums pa-þvelgti á 13 milijardø metø praeitá.

Priminsime, kad optiniame elektro-magnetiniame spinduliø ruoþe dirbantisHablo kosminis teleskopas 2004 metaisnupaveikslavo galaktikas, kuriø ðviesa ið-ëjo link mûsø 750 mln. metø po DidþiojoSprogimo (þr. „Lietuvos dangus 2005“).Taigi Spitzerio teleskopas, ko gero, buspaþvelgæs á daug gilesnæ Visatos praeitá.

tø silpniau negu rudoji nykðtukë. Taèiaujo pavirðiaus temperatûra siekia 1250 K,o tai visai nebûdinga planetai. Apskai-èiuota, kad „planeta“ yra 5 kartus dides-nës masës negu Jupiteris, ji skrieja 54av nuotolyje nuo þvaigþdës ir vienà ap-skriejimà padaro per 2500 Þemës metø.Padaryta iðvada, kad aptiktasis objektastikrai yra didelës masës planeta, betesanti dar gravitacinës trauksmos stadi-joje. Jos ðeimininkë – rudoji nykðtukë –yra palyginti jauna, ji priklauso Hidros TWasociacijai, kurios amþius 10–20 milijo-nø metø, nuotolis nuo Saulës – 70 pc.

Magnetaro sprogimas

2004-øjø gruodþio 27 d. 14 moksli-niø ir daugybë kariniø Þemës palydovøuþfiksavo neregëto stiprio gama ir rent-geno spinduliø þybsná. Prietaisø rodyk-lës iðëjo ið skaliø, kompiuteriai „uþsprin-go“. Þybsná uþregistravo viso pasaulio ra-dioteleskopai. Manoma, kad net vizuali-nëje spektro srityje objektas ðvystelëjokaip Mënulio pilnatis. Deja, to niekas ne-matë, nes þybsnis ávyko dienà. Laimë,blyksnis truko tik 0,2 sekundës, todël rim-tø pasekmiø buvo iðvengta. Nustatyta,kad taip suþibo Ðaulio þvaigþdyne ma-toma neutroninë þvaigþdë – magnetarasSGR 1806–20, esanti anapus Galaktikoscentro. Ðio neutroninio kûno magnetinis


Geografas

Patikimø istoriniø ðaltiniø, susijusiø suMaèu Pikèu ákûrimu ir ðios vietovës gy-ventojais, neiðliko. Taèiau tiksliai þinoma,kad, ispanams ásiverþus á inkø imperijos

Kiekvienas mûsø planetos þemynas turi tokiø objektø, kuriais gali didþiuotis prieðkitus. Pietø Amerikoje tokiu iðskirtiniu dràsiai galima vadinti paslaptingàjá Maèu

Pikèu. Ði legendomis ir mitais iðgarsëjusi vietovë yra bet kurios paþintinës kelionës áPeru svarbiausias lankytinas objektas. Yra net sakoma: „Kas nematë Maèu Pikèu,

nematë Peru“. Tik savo akimis ir kojomis patyrinëjæs ðá miestà, gali realiai suvokti,kokià civilizacijà kitados sukûrë inkai, kur slypi jø genialumas. Paslaptin

Rytas ÐALNA

tûkstanèiai þmoniø paskubomis árengëátvirtinimø, pastatë ðventyklø ir rûmø. Taibuvo paskutinis inkø pasiprieðinimo þi-dinys, ið kurio jie þaibiðkai puldinëjo is-panus ir mëgino atkurti buvusià valsty-bæ. Po to, kai 1572 m. barbariðka ispanøkariuomenë nuþudë paskutiná inkø val-dovà Tupakà Amarø, pasiprieðinimas ne-teko prasmës. Manoma, kad nugalëtiejiir su likimu susitaikæ inkai tais paèiais me-tais paliko Vilkabambà bei Maèu Pikèu irpasitraukë á atokias Amazonës dþiungles.

Kas atrado Maèu Pikèu?

Populiariojoje literatûroje apstu spe-kuliacijø, susijusiø su iðnykusio inkømiesto pasakiðkais turtais ir ðios vieto-vës atradimu. Dauguma ðaltiniø teigia,kad Maèu Pikèu 1911 m. atrado ameri-kieèiø istorikas Hiramas Bingamas. Ði as-menybë ið tikrøjø nusipelno ypatingo dë-mesio, taèiau jai skiriami atradëjo lauraitoli graþu prasilenkia su realybe ir yra pui-kus masinës informacijos priemoniø da-romos átakos stereotipø kûrimui ir tenden-

cingo informacijos pateikimo pavyzdys.Kad ir kokius nuopelnus prisiimtø Ma-

èu Pikèu „atradæ“ amerikieèiai, indënamsði vieta kalnuose buvo þinoma visada, oiki XVII a. èia gyveno þmonës! Iðliko ir do-kumentø bei kitø árodymø, kad ði vieta ne-buvo balta dëmë Peru teritorijoje. Ðtai1782 m. notaro patvirtintame dokumenteraðoma, kad komendantas Markos Anto-nio uþ 450 pesø nusipirko Maèu Pikèu irjos apylinkes. Ðis raðtas liudija, kad tikra-sis miesto vardas visada buvo Maèu Pik-èu, nors neatmetama galimybë, kad vie-tovë turëjo ir kitoká pavadinimà – WillcaMarca („Stebuklø miestas“).

1865 m. italas Antonio Raimondi iðlei-do þemëlapá, kuriame paþymëjo ðià vie-tovæ ir pateikë jos pavadinimà, o 1901 m.Augustinas Lizzaraga su draugais net lan-kësi paèiame Maèu Pikèu ir kaip árodymoþenklà ant vienos ið ðventyklø sienos ið-raiþë vardus, kurie matyti iki ðiol. Tiksliaiþinoma, kad tada miesto teritorijoje gyve-no indënas Anakleto Alvarezas, kuris in-kø árengtose terasose sëkmingai vertësi

teritorijà, nemaþa karaliðkosios ðeimosnariø su auksu, brangenybëmis ir kitaisturtais ið sostinës Kusko pasitraukë á sun-kiai áþengiamus Andø kalnus. XVI a. met-raðèiuose, kaip paskutiná inkø imperato-riø prieglobstá, kronikininkai mini Huilka-bambos ir Vilkabambos vietoves rytiniuo-se Anduose. Kaþkur ten maþdaug 4


Ryt

o Ð

ALN

OS

nuo

tr.


ngasis miestas

þemdirbyste. Apstu irkitø árodymø, kad neamerikieèiai pirmiejipo daugiau kaip 400metø, kaip skelbiama,áþengë á Maèu Pikèu.Ðià vietovæ, pasken-dusià dþiungliø tanky-nëje, „atrasti“ reikëjotam, kad apie jà suþi-notø visas pasaulis.

informacijà apie keliø ðimtø mediniø dëþiøslaptàjá Bingamo kroviná, kuris ið Molendouosto iðkeliavo á Jungtines Valstijas. Negalinestebinti faktas, kad profesorius nepaskel-bë në vieno radiniø sàraðo, nors ðioje vie-tovëje ekspedicija atrado net 173 þmoniøpalaikus. O Luisas Valcarelis, Jeilio univer-siteto saugykloje turëjæs galimybæ matytislaptøjø dëþiø turiná, atsakingai teigia – Ma-èu Pikèu buvo grobuoniðkai apiplëðtas!

Pasaulinë sensacija

1911 m. Jeilio universitetas ir Nacio-

nalinë geografø draugija surengë ekspe-dicijà á Andø kalnus. Jai vadovavo 36 me-tø profesorius H. Bingamas. Nors pagaloficialiàjà versijà ekspedicija tikëjosi at-rasti paskutiná inkø prieglobstá – Vilka-

bambà, bet ið tikrøjø jie kryptingai þygia-vo á Maèu Pikèu ir turëjo „netyèia“ atrastiðià vietovæ bei paskelbti pasauliui apienepaprastà atradimà.

Sensacingas amerikieèiø praneðimasapie „atrastàjá“ inkø miestà, atskleidþian-tis Nacionalinës geografø draugijos rû-pestá pasaulio kultûros paveldu, ið esmësturëjo kità tikslà – sukelti pasaulio visuo-menës dëmesá. Peru inteligentija ir val-dþios atstovai sensacingà naujienà apieneva amerikieèiø „atrastàjá“ Maèu Pikèupriëmë su didþiausiu pasipiktinimu.

1912 m. profesorius surengë ekspe-dicijà medþiams iðkirsti ir statiniams nu-valyti, o po keliø metø pasirodë ir jo kny-ga apie ðios vietovës tyrinëjimus. Dau-giau mokslininkas èia niekada nesugrá-þo. Kas gali paneigti, kad tam nebuvoprasmës, nes ið Maèu Pikèu buvo vis-kas iððluota, o po keliø metø miestas at-sidûrë dþiungliø glëbyje ir vietovë keliemsdeðimtmeèiams pamirðta.

Nukelta á 30 p.

Profesionali istorijos klastotë

Tiksliai þinoma, kad Maèu Pikèu vieto-vëje profesorius H. Bingamas lankësi 1909m., bet apie ðá ávyká sàmoningai nutylima.Tà kartà griuvësius ant netoliese stûksan-èio kalno jam pasiðovë parodyti Urubam-bos slënyje gyvenanèio valstieèio sûnus.Ið èia, kaip teigiama, po slaptøjø archeolo-giniø kasinëjimø auksu ir kitais turtais pa-krauti 60 mulø slapèia paliko Peru ir pasi-traukë á Bolivijà. Tai liudija ávairûs faktai, ta-èiau vienà átikinamiausiø skelbia Argenti-nos dienraðtis „La Nacion“, atskleisdamas



JaponijojeJaponijos privatizavimo praktika jaune kartà patvirtino, kad strateginiø ir svar-biø visuomenei tiek praktinio naudojimo,tiek saugumo prasme objektø privatiza-vimas, sumaþinant arba visiðkai panaiki-nant valstybës kontrolæ, be ekonominësnaudos, sukelia daug nepatogumø ir pa-vojø. Visiðkas geleþinkelio privatizavimassudarë galimybes ðià transporto rûðáefektyviai modernizuoti, taèiau buvo ig-noruojami socialiniai ir saugumo veiks-niai. Pelno besivaikanèios ámonës panai-kino traukiniø stoteles maþose gyvenvie-tëse ir kaimo vietovëse, atleido darbuo-tojus ir sukëlë vietiniø, daugiausia vyres-nio amþiaus gyventojø nepasitenkinimà.Skirtingos geleþinkelio kompanijos ávai-riuose Japonijos regionuose ávedë nevie-

Specialiai MG iš Japonijos “Ekonomika atsigauna, todël atrodë, kad ir Japoni-joje vël bus galima gyventi. Bet, kai pagalvoji, gyventigalima buvo ir anksèiau. Dabar tik nëra kur...”(Ið vieno paþástamo japono pamàstymø)

Habil.dr. Algirdas KUDZYS

Atsigaunanti

problemosekonomika ir statybø

Greitkeliai ant aukðtøkolonø, kuriø pamatøsumaþinimas þemësdrebëjimo metu gali turëtiliûdnø pasekmiø

Taip atsitinka, kai nepaisomatechnologijos reikalavimø

nodas ir todël nepatogias keleiviams bi-lietø sistemas. Privatizacijos metu buvoiðardyta ir viena stipriausiø tuo metu Ja-ponijoje geleþinkelininkø profsàjungos

organizacija. Daugelis prityrusiø ir dideláatlyginimà gavusiø maðinistø buvo atleis-ti, o á darbà priimti jauni, patyrimo netu-rintys specialistai. Jie buvo verèiami dirbtivirðvalandþius, be to, jiems padidinti dar-bo drausmës reikalavimai. Grieþtos bau-dos, nuolatinis pervargimas, laikinas pa-þeminimas pareigose arba net atleidimasið darbo uþ maþiausius traukiniø eismografiko paþeidimus ir darbuotojø norasiðsilaikyti darbo vietoje bei patirties sto-ka tapo ne vienos skaudþios avarijos prie-þastimi.

Naujausi valdþios sprendimai visiðkaiprivatizuoti Japonijos paðtà, kuris kartu

yra didþiausias tau-pomasis bankas irdidþiausia Japonijo-je draudimo kompa-nija, sukëlë ne tikopoziciniø partijø,bet ir valdanèiosioskoalicijos dalies na-riø pasiprieðinimà,

nes daugelis nematë poreikio privatizuotipelningai dirbanèio paðto. Be to, bijojonaujo bedarbystës srauto bei neigiamøsocialiniø pasekmiø, uþdarius paðto sky-rius ir pabloginus paslaugas kaimo vie-tovëse bei á privaèias rankas perdavusdidþiausias pasaulyje privaèiø asmenøsantaupas (japonai paðto taupomuosiuo-se skyriuose laiko iki 90 proc. savo san-taupø – trilijardus litø).

Taèiau privatizavimas siejamas ir suJaponijos ekonomikos tolesniu atsigavi-mu, pritraukiant uþsienio investicijas ir áðalá sugràþinant krizës metais á uþsienáiðplaukusá japonø verslininkø kapitalà. Poilgos, net 15 metø uþtrukusios ekonomi-nës krizës praëjusià vasarà Japonijoscentrinio banko prezidentas T.Fujii pa-skelbë, kad visi poþymiai rodo Japoni-jos ekonomikos atsigavimà, nes jau dve-jus metus ið eilës bendras ðalies vidausrodiklis yra teigiamas, o per 2005 m. ðisrodiklis buvo teigiamas ir visose Japoni-jos prefektûrose.


Tokius tipiniusdaugiaaukðèiuspastatus projektavotam teisës neturintyskonstruktoriai

„Huser“ kompanijosprezidentas Susumu

Odþima

Statybø skandaloautorius projektuotojasHidetsugu Aneha

Tarp nedideliø gyvenamøjø namøindividualiø namø kvartale,nepaisant grieþtø reikalavimø,prieð gyventojø valià kartaisstatomi ir daugiaaukðèiaibokðtai

Pagerëjimas juntamas visose gyve-nimo sferose. Ámoniø bankrotø rodiklispradëjo maþëti ir, nors 2005 m. pabaigo-je bankrutuojanèiø ámoniø skaièius permënesá dar siekë 600, bet bendri ban-krutuojanèiø ámoniø ásiskolinimai kas më-nesá maþëjo po keletà milijardø eurø; be-darbystë sumaþëjo iki 4,2 proc., o savi-þudybës vos perlipo 30 tûkstanèiø atve-jø per metus (arba 80 þmoniø per die-nà). Taèiau, atsigaunant ekonomikai, Ja-ponijà sukrëtë ir du su statybomis susieti

skandalai, kurietûkstanèiams ja-ponø tapo trage-dija. Nors man,kaip statybosspecialistui, mo-derni Japonijosarchitektûra ir su-gebëjimas pro-jektuoti ir statytidaugiaaukðèiusbei didþiatarps-nius seisminesapkrovas atlai-kanèius pastatusvisada këlë ir ke-lia susiþavëjimà irnuostabà, pas-kutiniai ávykiai pa-rodë, kad nieka-da negalima uþ-migti ant laurø ir bet kokios ûkio srities to-bulinimas, modernizavimas ir plëtra turibûti vykdoma turint atitinkamas saugumoir kontrolës garantijas.

Pirmasis skandalas, arba kaiptaupiai suprojektuoti ir pastatyti

pastatà

Projektø ir statybos kontrolë – á pri-vaèias rankas. Greièiausiai á ekonomikospermainas reagavo nekilnojamojo turtosektorius. Tarp brangiausiø pasauliomiestø pirmas vietas (pagal nekilnojamo-jo turto kainà, nes pastaruoju metu pa-gal pragyvenimo iðlaidas ðiuos miestuspavijo ar aplenkë Oslas ir Reikjavikas) da-lijasi Japonijos miestai Tokijus ir Osaka,taèiau, jei tarsime, kad Tokijo metropoliovidutinë þemës kaina 100 proc., Osakosþemës vidutinë kaina siektø tik 53 pro-centus. Vien per 2005 m. Tokijuje þemës

kaina pakilo apie 10 proc., o ðiais metaislaukiama padidëjimo dar 20–30 procen-tø. Brangiausiame Tokijo Ginzos rajone1 kv. m þemës kaina jau dabar siekia 1mln. litø, todël, siekdamos iðsaugoti klien-tus ir palaikydamos esamas gyvenamø-jø butø statybos ir nuomos kainas arbajas keldamos kuo maþiau, nekilnojamo-jo turto ámonës kartu su statybos kom-panijomis konkurencinëje kovoje buvo

priverstos ieðkoti naujø statybos techno-logijø, pigesniø apdailos medþiagø arbaefektyvesniø projektavimo metodø.

Taèiau kai kurios su statybos verslususietos kompanijos nuëjo taupymo ir pi-ginimo saugumo sàskaita keliu. Jos pa-sinaudojo tuo, kad, naikinant statybos mi-nisterijà ir jungiant jos atskirus padaliniussu þemës, infrastruktûros ir transporto mi-nisterija, 1999 m. buvo privatizuotos ir sta-tybos projektø derinimo ir prieþiûros ins-pekcijos, paliekant tik sàlyginæ valstybëskontrolæ, atestuojant ðias kompanijas ar-ba tiriant gaunamus skundus.

Pagal Japonijos ástatymus didþiausiabauda, kurià gali sumokëti projektavimoir statybos normas paþeidæs specialistas,yra tik 500 000 jenø (apie 12,5 tûkst. litøarba gerokai maþiau uþ bet kurio staty-bos specialisto mënesiná atlyginimà). Kar-tà per penkerius metus kiekvienas pro-

�

Alg

ird

o K

UD

ZIO

nuotr.


Tarpai tarp pastatø kartais nesiekia ir pusësmetro, jie nejungiami vienas su kitu, neskiekvieno namo savininkas turi teisæ betkuriuo metu nugriauti ir perstatyti pastatàsavo þemëje. Todël labai svarbu uþtikrintipastatø stiprumà ir standumà þemësdrebëjimø metu, kad svyruojantys pastatainesidauþytø vienas á kità

jektuotojas ar statybos vadovas laiko kva-lifikacijos testus, kurie tikrai yra ne forma-lumas, o labai plataus spektro þiniø pa-teikimas. Prieð penkiolika metø man pa-èiam teko dalyvauti su Hokaido universi-teto profesoriais vienoje tokioje atestaci-joje, o dabar, po 1995 m. Hanðino þe-mës drebëjimo, per kurá buvo sugriautaar sudegë didelë dalis Kobës miesto, bu-

vo labai sugrieþtinti stiprumo reikalavimaikonstrukcijoms ir specialistø apklausa.Testø metu reikia atsakyti á klausimus,pradedant statybos ástatymais ir regla-mentais, ekonomikos ir vadybos klausi-mais, statybos normø pakeitimais, sau-gumo reikalavimais (Japonijoje yra labaididelës baudos ir kompensacijos uþ su-þeidimus bei traumas nukentëjusiems,vykdant statybos ir kitus pavojingus dar-bus, todël ne vienas lietuvis, apsilankæsJaponijoje, bûtinai pamini toká faktà, kadðaligatvio plytelæ taiso vienas darbinin-kas, o trys su lazdelëmis reguliuoja pra-einanèiø þmoniø srautà), o baigiant kon-kreèiais statybiniø medþiagø iðmanymo(medienos ar armatûros rûðis, uolienostipas, betono uþpildas ir pan.) bei apkro-vø surinkimo ir konstrukcijø fiziniø mecha-niniø savybiø skaièiavimais. Taèiau pas-tarieji ávykiai Japonijoje parodë, kad ne-uþtenka vien tik grieþtos atestacinës sis-temos, bet dar bûtina atitinkama kontro-lë ir statybos aikðtelëse. Spaudoje ir te-levizijos diskusijø laidø metu ne kartà bu-vo atkreiptas dëmesys, kad ir specialis-tai, ir visuomenë iki ðiol per daug dëme-

sio skyrë tik statinio iðvaizdai, aukðtingu-mui, estetikai ir pan., uþmirðdami, kadprojekto ágyvendinimo, ilgaamþiðkumobei saugumo esmë yra konstrukcijø pro-jektavimas ir statybos darbø kokybë. At-lygiai, kuriuos gaudavo ir gauna projek-to architektai, yra daug kartø didesni uþkonstruktoriø, prie pastatø áprastai paþy-mima architekto pavardë, daþnai uþmirð-tant projekto konstruktoriø. Konstrukto-riø svarbos projektuojant ignoravimas irvalstybës kontrolës stoka tapo viena iðpagrindiniø ðio skandalo prieþasèiø.

Mënuo, per kurá buvo sukrësta Ja-ponijos statybos industrija. Praëjusiømetø lapkrièio pabaigoje Tokijo mieste ási-kûrusi valstybës sertifikuota privati projek-tø kokybës vertinimo ámonë „eHomes“ in-formavo valstybines institucijas apie gre-ta Tokijo Èibos prefektûroje ásikûrusio pro-jektavimo biuro pateiktus neteisingus pro-jektavimo duomenis. Jos þiniomis tos pa-èios ámonës vienas ið gyvenamøjø namøprojektø buvo atmestas prieð metus, bettada manyta, kad neteisingi duomenys,kai pastato konstrukcijoms projektuoti bu-vo panaudotos daug maþesnës þemësdrebëjimo sukeliamos apkrovos, atsiradodël kompiuteriø programø klaidos, ir apieðá paþeidimà vyriausybinës institucijos ne-buvo informuotos. Þemës ministerija, ku-ri po statybos inspekcijø privatizavimo at-sakinga uþ statybos procesø kuravimà ða-lyje, inicijavo tyrimà, kurio pradþioje buvopaskelbta, kad, ignoruojant seismines ap-

krovas ir sumaþinant sienø, kolonø bei si-jø matmenis, buvo suprojektuotas 21 pa-statas, o 12 gyvenamøjø namø ir vienasvieðbutis jau pastatyti. Paskelbus ðià in-formacijà spaudoje, 265 kambariø vieð-butis „Keio Presso Inn“ savo veiklà nutrau-kë ir buvo uþdarytas jau kità dienà, norsvieðbuèio savininkams kas mënesá tai at-neð milijono litø nuostolius. Butus gyve-namuosiuose namuose nusipirkæ ir jau ási-kûræ gyventojai buvo ðokiruoti, nes dau-guma jø á bûstus investavo viso gyveni-mo santaupas ir ið bankø paëmë didþiu-les paskolas (net ir Tokijo priemiesèiuosear gretimose prefektûrose 3–4 kambariøbutai kainuoja daugiau kaip milijonà litø).Be to, pasklido kalbos, kad tokie pastataineatlaikytø ir sugriûtø jau esant 5 balø þe-mës drebëjimui, nors statybos normos rei-kalauja, kad pastatai iðlaikytø ne maþes-nius kaip 6 balø seisminius virpesius (pa-gal Japonijoje naudojamà 7 balø skalæ, opagal Europoje naudojamà 12 balø Rich-terio skalæ tai atitiktø 8 balus).

Tyrimo metu per mënesá iðryðkëjokraupûs projektavimo ir statybos falsifi-kavimo mastai. Prasidëjus kalëdinei sa-vaitei buvo paskelbta, kad per pastaruo-sius 7 metus 17-oje Japonijos prefektû-rø (beveik treèdalyje ið 47 Japonijos re-gionø), remiantis maþesnëmis seisminë-mis apkrovomis ir ignoruojant bûtinà kon-strukcijø stiprumà, buvo suprojektuoti irpastatyti 78 nuo 7 iki 15 aukðtø pastatai(tarp jø 36 verslo klasës vieðbuèiai). Dardidesnis sàmyðis kilo, kai vyriausybës su-darytos ir pasiøstos vietoje iðtirti realià pa-statø konstrukcijø bûklæ specialistø bri-gados nustatë, kad keliø gyvenamøjø na-mø konstrukcijos nesiekia net ir ketvirta-dalio pagal projektavimo normas seismi-niams pastatams keliamø stiprumo rei-kalavimø. Visi vieðbuèiai, tarp jø ir esan-tys Tokijuje bei senovinëse Japonijossostinëse Naroje ir Kiote, buvo uþdaryti,o gyventojams daugiau kaip ið 1200 gy-venamuosiuose namuose esanèiø butøsaugumo sumetimais buvo nurodyta ikigruodþio vidurio iðsikelti. Visuomenei pik-tinantis dël valdþios bejëgiðkumo, þi-niasklaidoje labai aktyviai nuðvieèiant ty-rimo eigà, ðià problemà tirti ëmësi ir par-lamento þemës ir transporto komitetas.

Visø pastatø konstrukcijas projekta-vo privataus aukðèiausios klasës projek-tuotojo licencijà turëjusio (gruodþio vidu-ryje þemës, infrastruktûros ir transportoministerija ðià licencijà panaikino) kon-struktoriaus Hidetsugu Anehos „Anehosprojektavimo biuras“. Vieðbuèiø statybàorganizavo ir uþsakovo funkcijas vykdëkonsultacinë bendrovë „Soken“ (SogoKeien Kenkiudþio), per kurià architektasvëliau buvo supaþindintas su „Kimura“statybos bendrovës, jos filialo Tokijuje bei

�


dukterinës projektavimo ámonës „HeiseiSekkei“ (oficialiai jos vadovë buvo „Kimu-ros“ bendrovës prezidento þmona) va-dovais bei gyvenamøjø namø statybàplëtojanèios nekilnojamojo turto agentû-ros „Huser“ direktoriumi. Visos ðios ámo-nës ir jø vadovai tapo svarbiausiais di-dþiausio Japonijos statybos istorijojeskandalo dalyviais ir kaltinamaisiais. Ir ki-tos nekilnojamojo turto statybomis ir val-dymu uþsiimanèios kompanijos, kuriosstatë pastatus pagal Anehos biure atlik-tus projektus, suskubo tikrinti statiniø ko-kybæ paèios. Fukuokos prefektûroje ási-kûrusi „Ðinoken“ kompanija paskelbë,kad jau du ið keturiø pastaruoju metu pa-statytø namø tikrai neatitinka seisminiostiprumo reikalavimø. Dël kitø pastatøbûklës tyrimai dar vyksta. Vyriausybë pa-gal galimybes rekomendavo visø regio-nø administracijoms organizuoti ir kitøpastaraisiais metais pastatytø namø ko-kybës kontrolæ, nelaukiant þemës drebë-jimo. Todël nesaugiø gyventi ir neatitin-kanèiø seisminiø apkrovø normø reika-lavimus pastatø dar gali atsirasti daugiau.

„Soken“ prezidentas Takeði Uèikava,stengdamasis privilioti daugiau uþsako-vø vieðbuèiø statybai, organizavo ir spe-cialias uþsienio keliones vieðbuèius eks-ploatuojanèiø kompanijø vadovams. Vie-na tokiø kelioniø á Kinijà buvo surengtatik prieð keletà mënesiø, kai iðaiðkëjo pro-jektavimo falsifikavimo faktai. Jos metubuvo lankytasi ir keliose Kinijos statybi-niø medþiagø parduotuvëse (apdailosmedþiagø, inþinerinës árangos), vieðbu-èiø verslo atstovams aiðkinta, kaip, nau-dodamos pigias uþsienietiðkas medþia-gas, tik „Soken“ kompanijos proteguo-jamos kompanijos gali pastatyti naujusvieðbuèius pigiau. Jau paèios kelionësmetu buvo susitarta dël naujø vieðbuèiøstatybos uþsakymø su “Soken” vadovu.

Apklausos parlamento komitete metu„Huser“ ir „Soken“ vadovai prisiekinëjo, jogjie neþinojo, kad H.Aneha pateikë normønetenkinanèius skaièiavimus, ir kaltino pro-jektø ekspertizæ turëjusiø atlikti ámoniø ne-atsakingumà. „Soken“ prezidentas T.Uèi-kava akcentavo, kad jis yra ekonomikos, one statybiniø konstrukcijø specialistas, to-dël negalëjo ið brëþiniø nustatyti falsifikavi-mo fakto. Tuo tarpu parlamentarams buvoparodytas “Soken“ kompanijos reklaminisfilmas, kuriame pats T.Uèikava teigia, kadjo kompanija ne tik konsultuoja statybø rin-kos klausimais, bet ir garantuoja visø su„Soken“ kompanija bendradarbiaujanèiøstatybos ir projektavimo kompanijø darbøkokybæ. Didþiausiu ákalèiu „Soken“ kom-panijai tapo tarp prokuratûros konfiskuotødokumentø surasti „Soken“ vyriausiojokonsultanto Takeði Ðikaðio ranka raðyti uþ-raðai, kuriuose buvo pastatø armavimo

Visi laidainutiesti tarpnamø, nespaklojus juospo þemeþemësdrebëjimo irlaidøpaþeidimoatveju sunkubûtø surastipaþeidimovietà irsutaisyti

na ir vietoje 41 strypo 32 panaudoti tik 18strypø ir daug maþesnio 20 skersmens).

Konstruktorius H.Aneha parlamenti-nës komisijos nariams patvirtino, kad vi-sus statybos darbus vykdþiusio „Kimu-ros“ koncerno Tokijo filialo vadovas Aki-ra Ðinozuka grasino nutraukti projektavi-mo uþsakymus H.Anehos biurui, jei ðisnesuprojektuos pigesniø konstrukcijø,maþindamas projekte reikalingos arma-tûros kieká ir sienø storá. H.Aneha pasa-kë, kad jis bandë pasiprieðinti, sakyda-mas, jog tolesnis armatûros kiekio maþi-nimas neatitiks normø ir jokiø sveiko pro-to ribø. H.Aneha, kurio þmona sunkiai ser-ga ir kurios gydymui reikalingi nemaþi pi-nigai, neturëjo pasirinkimo, nes „Kimu-ros“ koncerno uþsakymai sudarë 90 pro-centø visø biuro projektavimo darbø ap-imties. A.Ðinozuka prisipaþino, kad jis sa-kë H.Anehai, jog yra daug ir kitø projek-tuotojø, norëdamas priversti suprojektuo-ti pigesnius pastatus, bet niekada nenu-rodinëjo, kiek armatûros strypø reikia su-maþinti, nes norëjo, kad projektas atitik-tø projektavimo normø reikalavimus.

Apklausos metu paaiðkëjo, kad „Hu-ser“ ir „Soken“ vadovai galëjo darytispaudimà ir projektus tikrinanèiai „eHo-mes“ kompanijai, kad suderinti projektaikuo greièiau bûtø perduoti „Kimuros“kompanijai statyboms vykdyti. Projektuo-tojo H.Anehos teigimu, daþnai projektaiturëjo bûti tvirtinami be jokio tikrinimo, ka-dangi kartais jie buvo patvirtinami tà pa-èià dienà, nors nuoseklus jø tikrinimas

slo veterano teisinimasis sukëlë dar di-desná nukentëjusiø gyventojø pyktá. Tuolabiau, kai tyrimo metu paaiðkëjo, kad,jau prasidëjus skandalui, „Huser“ atsto-vai toliau pardavinëjo butus gyventojamsskandalinguose pastatuose.

Parlamentinis komitetas kol kas savoiðvadø nepateikë. Nors paaiðkëjo, kadT.Uèikava melavo parlamento nariams tvir-tindamas, kad jo kompanija negavo jokiøpinigø uþ tarpininkavimo paslaugas, ir bu-vo nustatyta, kad á „Soken“ sàskaità ið ne-kilnojamojo turto ir statybos kompanijø perpenkerius metus buvo pervesta beveiktrys milijonai litø, parlamente buvo nutar-ta palaukti teisinio tyrimo iðvadø. Kai ku-riose diskusijø laidose televizijoje ir spau-doje buvo uþsiminta, kad „Huser“ kom-panija buvo valdanèiosios liberalø demok-ratø partijos finansinë rëmëja, o statybasturëjusioje kontroliuoti „eHomes“ kompa-nijoje konsultantu ádarbintas buvæs aukð-tas su statyba susietas valdininkas, ku-riam ámonë mokëjo nepaprastai didelá at-lyginimà. Gal tai galëjo bûti viena ið prie-þasèiø, kodël taip ilgai á vieðumà neiðkiloðiurkðtûs, net ir eiliniam statybos darbinin-kui matomi paþeidimai. Tarp ávairiausiøstatybos skandalo kilimo prieþasèiø mini-ma ir tai, kad dar në karto nebuvo daro-mos techninës po þemës drebëjimø su-griuvusiø pastatø ekspertizës, kad bûtønustatyta, ar pastatai buvo tinkamai su-projektuoti. Visos bëdos bûdavo nuraðo-mos stichijos sàskaita.

Nukelta á 28 p.

schemos su komentarais: reikia reikalauti,kad projektuotojai vietoje 36 mm sker-smens ( 36) 32 strypø á kolonà numatytøádëti 20-22 strypus 25, sumaþintø arma-tûros svorá pastato kvadratiniam metrui nuo120-150 iki 50-60 kg ir panaðiai (tarp H.Ane-hos pateiktø statybininkams konstrukciniøbrëþiniø ið tikrøjø buvo ir toks, kur vietoje90 cm buvo suprojektuota 55 cm storio sie-

turëjo uþtrukti bent savaitæ. Prokuratûrapradëjo tyrimà ir dël ðio fakto.

„Að turësiu uþ kà nusamdyti advoka-tus, kurie árodytø, kad að tikrai neþinojauapie projektø falsifikavimà“, po apklau-sos parlamente þurnalistams teigë gyve-namøjø namø statybos verslu uþsiiman-èios „Huser“ kompanijos prezidentas Su-sumu Odþima. Taèiau toks statybos ver-

o/o/

o/

o/


Domëdavosi ûkio tvarkymuÛkio valdymui dvasininkai skirdavo

nemaþai laiko ir pastangø, nes baþnyèiosir vienuolynai turëjo daug þemiø, kilnoja-mojo ir nekilnojamojo turto. Didesnë jodalis buvo dvaruose ir palivarkuose. Beto, baþnytinëms valdoms priklausë kaikuriø miestø ir miesteliø dalys – jurisdi-kos. Pastarosios buvo eliminuotos iðmiestui priklausomo þemës sàstato, to-dël jas valdë ne magistratas, o dvasinin-kai arba jø samdyti pareigûnai.

paraðæs net traktatà apie ðachmatus, ku-rio rankraðtis kaþkur pasimetë. 1494 m.Italijos karnavalø sostinëje Venecijojetraktatai buvo iðspausdinti knygoje, pa-vadintoje „Aritmetikos, geometrijos, mo-kymo apie proporcijas ir santykius suma“(2 pav.). „Traktatas apie sàskaitas ir ára-ðus“ (toliau – Traktatas) autoriui pelnë ðlo-væ ir pripaþinimà.

Tame Traktate yra 36 temos. Kiekvie-na tema – tai patarimas, kaip registruoti,sisteminti ir apibendrinti savininko turtàir ásipareigojimus. Labiausiai vertintiniTraktate iðdëstyti patarimai, kaip nuosek-liai ir sistemingai daryti áraðus ûkio kny-gose. Akcentuojama, kad visus áraðusbûtina daryti knygose du kartus. Uþ ðiàoriginalià idëjà L.Paèiolis vadinamas dve-jybinës buhalterijos tëvu.

Dvejybinës buhalterijos idëjos ûkinë-je apskaitoje tapo atspirties taðku ir be-matant pasklido po visà pasaulá. Jomissusidomëjo buhalteriai, pirkliai, bankinin-kai, komersantai. Traktatas buvo iðleis-tas atskiru leidiniu ir tapo buhalteriø pa-rankine knyga.

Traktate iðdëstytos mintys á Lietuvà at-keliavo per Rusijà, kurioje ðis leidinys bu-vo iðverstas 1893 metais. 1939 m. Trak-tatà iðvertë ir mûsø kaimynai lenkai. Ma-nytume, pats laikas susirûpinti ðio leidi-nio vertimu á lietuviø kalbà. Jeigu, tarkim,Atviros Lietuvos fondas paremtø finansið-kai, nesunkiai tà galëtume padaryti. Ini-ciatyvà dël ðio leidinio vertimo pirmiau-sia turëtø parodyti Lietuvos buhalteriø irauditoriø asociacija (LBAA).

Þvilgsnis á baþnyèiø rankraðèiusPanarðykime Musninkø ir Èiobiðkio

(Ðirvintø r.) baþnyèiø archyvuose saugo-mus rankraðèius, kuriø apraðymai patei-kiami raðytiniuose ðaltiniuose (Musninkai,Kernavë, Èiobiðkis. Vyriausiasis redakto-rius Stanislovas Buchaveckas, V., 2005.P.565–575, 612–619).

Juose nurodomas kiekvieno rankrað-èio pavadinimas (skliausteliuose patei-kiamas pavadinimas originalo kalba),

Ið ûkio istorijos

Baþnytinëms valdoms priklausë ne tikturtas, bet ir ten gyvenæ bei dirbæ valstie-èiai. Dvasininkai rûpindavosi, kad bûtøsudaryti valstieèiø sàraðai, suraðyti karoðauktiniai, surinkti mokesèiai ir t.t.

Visais laikais dvasininkø luomui pri-klausë labiausiai iðprusæ ir paþangûs þmo-nës. Sakralinis darbas netrukdë jiems do-mëtis ûkinio gyvenimo aktualijomis. Kaikurie kunigai ir vienuoliai turëjo ûkio kny-gø tvarkymo ágûdþiø. Antai vyskupas An-tanas Baranauskas (1835–1902) ðio dar-bo pramoko Rumðiðkiø valsèiaus raðtinin-kø mokykloje. Literatûros klasiko ranka ra-ðytame dienoraðtyje (A.Baranauskas. Die-noraštis. V. 1996. P.32) skaitome: „1. Pir-madienis. Visà dienà raðau magazino þi-

niaraðtá ir man neþmoniðkai nuobodu“.Magazinu tada vadindavo sandëlá, kuria-me valstieèiai uþ nedideles palûkanasgaudavo pasiskolinti grûdø duonai ar sëk-lai. Gerai ûkio reikalus iðmanë ir monsin-joras Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001), kuriam teko Latvijoje kurá laikà plu-ðëti kolûkio buhalteriu.

Manoma, kad pirmieji ûkinës apskai-tos daigai atsirado feodalinëje epocho-je baþnyèiø ir vienuolynø ûkinio gyveni-mo uþkulisiuose. Juolab kad ðioje epo-choje suformuluoti teoriniai ûkio tvarky-mo pagrindai.

Vienuolio patarimaiFeodalinëje epochoje gyvenæs italø

mokslininkas, vienuolis pranciðkonas Lu-ca Paèiolis (1445–1515) gerai þinomas netik matematikams, bet ir buhalterinës ap-skaitos specialistams (1 pav.). Ðio þmo-

gaus moksliniai nuopelnai uþraðyti jam pa-statytame paminkle: „L.Paèioliui, Leonar-do da Vinèio ir L.Batistos Alberèio drau-gui, kuris pirmasis suteikë algebrai kalbàir struktûrà, kuris savo didþiulá atradimàpritaikë geometrijoje, sukûrë dvejybinæ bu-halterijà ir davë matematikai pagrindus,nurodë tolesnio tyrimo gaires...“

Savo koncepcijas L.Paèiolis mëgda-vo dëstyti moksliniuose traktatuose. Yra

1 pav. Venecijos dailininko tapytasLuco Paèiolio portretas

2 pav. L.Paèiolio knygos „Aritmeti-kos, geometrijos, mokymo apie propor-

cijas ir santykius suma“ pirmojopuslapio fragmentas

Ûkinio gyvenimo

Doc. dr. Leonas KRIVKA

Katalikø baþnyèia po valdovo buvo antra institucijapagal turtingumà ir átakà Lietuvos Didþiojoje Kuni-gaikðtystëje (toliau – LDK). Turëdama ekonominá beiteisiná nelieèiamumà, ði institucija ûkio valdymosrityje daþnai rodydavo pavyzdá pasaulieèiams.

uþkulisiaibaþnytinëse valdose


chronologinës ribos, priraðytø ir tuðèiø la-pø skaièius, rankraðèio fizinë bûklë, kal-ba, kuria buvo daromi áraðai, ir kt.

Paþymëtinas ðiuos rankraðèius tvar-kiusiø þmoniø kruopðtumas ir tvarkingu-mas. Jø pastangomis knygos áriðtos, la-pai numeruoti, patvirtinti kurijos paraðaisir antspaudu. Daugumos knygø virðeliaiaptraukti audeklu ir tai juos apsaugojonuo visiðko susidëvëjimo. Patogumo dë-lei rankraðèiai paþenklinti skirtingos spal-vos virðeliais. Pavyzdþiui, santuokø regist-racijos knygoms priskirti mëlynos, mirties– juodos, turto – rudos spalvos virðeliai.

Minëtø baþnyèiø archyvuose saugo-ma 200 vienetø rankraðèiø. Ið jø Musnin-kø baþnyèiai priklauso 112, Èiobiðkio –88 vienetai. Tai knygos, sàsiuviniai, ap-lankai su ávairiais dokumentais, raðyti lo-tynø, rusø, lenkø, lietuviø kalbomis. Dau-giausia rankraðèiø skirta civiliniø aktø re-gistravimui. Tai krikðto, prieðsantuokiniøegzaminø ir uþsakø, santuokos, mirtiesregistracijos knygos. Nemaþai knygø skir-ta parapijieèiø sàraðams.

Tikslinga iðskirti dvi ûkio knygø gru-pes: grynøjø pinigø pajamø ir iðlaidø re-gistravimui; likusio turto registravimui.

Registruodavo kiekvienà paaukotàcentà

Grynøjø pinigø pajamø ir iðlaidø re-gistravimui kunigai ir vienuoliai skirdavodaug dëmesio, naudodavo ávairiai pava-dintas knygas: kasos, aukø, pajamø, ið-laidø, rinkliavø, mokesèiø. Daþniausiaibûdavo naudojamos aukø knygos.

Ðios knygos buvo tvarkomos ávairiai.Tikslines aukas visada registruodavo at-skirai. Antai 1855 m. kunigas IgnacasNarkevièius (kunigavæs Musninkuose1840–1861 m. ir èia palaidotas) surink-tas aukas naujos mûrinës baþnyèios sta-tybai registruodavo 65 lapø Aukø knygo-je. Aukø rinkimas, matyt, vyko vangiai,nes pastatà sumûrijo bemaþ po vienuo-likos metø. Daugiausia pinigø ðiai baþ-nyèiai yra paaukojæs dvarininkas Myko-las Podbereckis. Mirus kunigui I.Narke-

vièiui, iki 1891 m. ðioje knygoje buvo to-liau registruojamos aukos baþnyèios di-dþiajam altoriui ir vargonams.

Vos trejø metø laikotarpio yra Èiobið-kio baþnyèios Aukø knyga, kurioje aukosregistruotos nuo 1908 iki 1911 metø. Jo-je ið viso 145 numeruoti lapai, ið jø 136priraðyti. Áraðai lenkø, lietuviø kalbomis.Pagal kaimus nurodoma aukotojo var-das, pavardë, þemës kiekis deðimtinë-mis, aukos dydis rubliais, kapeikomis.

Ðie rankraðèiai, þinoma, negali prilygtiVilniaus arkikatedros Aukojusiøjø knygai,kuri Lietuvoje pripaþinta kaip ilgiausiai ra-ðyta knyga. Joje net 268 metus (1670–1938 m.) buvo registruojamas kiekvienaspaaukotas centas (3 pav.).

Ávairëjant ûkinei veiklai, pasigendamaatskirø pajamø ir iðlaidø knygø. Kartaisviena knyga atlikdavo dvi funkcijas: pu-së knygos buvo skiriama pajamoms, ki-ta pusë – iðlaidoms. Tokia yra Èiobiðkiobaþnyèios Pajamø ir iðlaidø knyga, ap-imanti 1928–1931 m. laikotarpá.

Rinkliavø apskaitos knygos uþfiksuo-davo, kiek priklauso mokëti ir kiek faktið-kai sumokëta. Antai Èiobiðkio baþnyèios81 lapø Rinkliavø apskaitos knygoje mo-këtojai sugrupuoti pagal kaimus, nurodantkiek þemës turëjo kiekvienas mokëtojas.Pinigø iðmokoms naudodavo atlyginimøsàsiuvinius, nurodant pinigø gavëjo (zak-ristijono, vargonininko) vardà, pavardæ, jogyvenamàjà vietà. Kai kuriose knygosebuvo fiksuojamos statybos darbø sutar-tys, atlyginimø dydis uþ atliktus darbus.

InventoriaiInventoriais vadinami specialûs la-

puose ar knygose suraðyti turto apraðy-mai (rejestrai). Inventoriais juos pasiûlëvadinti „Traktato apie sàskaitas ir áraðus“autorius L.Paèiolis.

Þmogø, neþinantá, kaip pradëti ûkinæveiklà, L.Paèiolis mokë: pirmiausia sura-ðyk á atskirus lapus arba á knygà visà sa-vo kilnojamàjá ir nekilnojamàjá turtà. Nuro-dyk, koká turtà turi, kada já ásigijai, kur jásaugai, kam jis priklauso. Pradëk apraðy-mà nuo vertingiausiø daiktø: pinigø, bran-genybiø, drabuþiø, sidabro dirbiniø, au-diniø. Suraðyk viskà kà turi iki smulkiau-siø daiktø, nepamirðk ir skolininkø, áraðykskolas, kurias pats turi. Uþraðyk skolinin-kø vardus, skolos sumas, kur jie gyvena.

Inventoriaus pavadinimas specialio-joje literatûroje ilgainiui prigijo. Kurá laikà

jokiø privalomø inventoriø sudarymo ir ra-ðymo taisykliø nebuvo ir jø sudarymà re-guliavo vietos paproèiai. Seniausias ikiðiol spausdintas inventorius yra 1503 m.trumpas Birðtono valsèiaus apraðymas,paskelbtas M.Liubavskio.

Inventoriaus sàvoka, kaip matyti len-telëje, yra labai plati. Ji apima turto, vals-tieèiø ekonominës padëties, jø prievoliø,piniginiø mokesèiø, visø naminiø gyvu-liø, rugiø pasëliø apraðymus ir t.t.

Ádomumo dëlei priminsime, kaip gru-puodavo turtà Valkininkø baþnyèios inven-toriuje (Bieliauskas P. Valkininkø baþnyèiair vienuolynas. Trakai, 2004. P.167–182).

Jame baþnytiniø daiktø apraðyme ið-skirtos ðios grupës: arnotai, kapos, uþuo-laidos, albos, kamþos, altoriø uþtiesalai,liturginiai drabuþiai, baþnyèios papuoði-mai, baþnytinës knygos, baþnyèios bran-gakmeniai, auksas, sidabras, ávairûs bran-gieji metalai. Kai kurie inventoriai pana-ðûs á kelionës apraðymà. Ðtai sodo inven-toriaus teksto iðtrauka: „Pirmasis sodas

VALKININKØ BAÞNYÈIOS INVEN-TORIAUS STRUKTÛRA (1821 M.)

�Koplyèios apraðymas�Baþnytiniø daiktø apraðymas�Nekilnojamojo turto aprašymas�Klebonijos daiktø apraðymas�Sodo aprašymas�Klebonijos jurisdikos aprašymas�Kukliø palivarko valstieèiøpadëties, jø prievoliø, piniginiømokesèiø, visø naminiø gyvuliø,rugiø pasëliø apraðymas�Palivarko þemës sëjomainosapraðymas�Ribø apraðymas�Parapijos dokumentø apraðymas�Vizitacijø inventoriai

yra uþ seno, sugriuvusio palivarko pasta-to, didelis, maþa jo dalis aptverta seno-mis kartimis, uþ jo þemyn, dvaro link – ne-maþa ganykla, joje nedidelis griovelis“.

Toliau cituojame valstieèiø prievoliøinventoriaus teksto iðtraukà: „Klebonijaipriklausanèio Kukliø palivarko valstieèiøprievolës, pradedant nuo ðv. Jurgio ikiðv. Mykolo, po 4 dienas. Nuo ðv. Mykoloiki ðv. Jurgio – po 3 dienas, su kuo dva-ras lieps, nuo saulës patekëjimo iki lai-dos“. Beje, Prûsijos karalystëje nuo My-koliniø net tik bûrams, bet ir augesniemsvaikams kitoks gyvenimas prasidëdavo,nes juos tëvai á mokyklà leisdavo.

3 pav. Ilgiausiai raðytaVilniaus arkikatedrosAukojusiøjø knyga.Dabar ji saugomaLietuvos mokslø akade-mijos bibliotekosrankraðèiø skyriuje

�


JaponijojeAtsigaunanti

problemosekonomika ir statybø

Atkelta ið 25 p.

1995 m., studijuodamas Hokaido uni-versiteto doktorantûroje, turëjau galimy-bæ susipaþinti su Kobës apylinkëse tø me-tø sausio mënesá ávykusio „Hanðino“ þe-mës drebëjimo sugriovimø tyrimo ataskai-ta. Joje buvo kalbama tik apie sugriuvi-mo pobûdá, grunto svyravimo daþnius iramplitudes, atsivërusius plyðius. Remian-tis ðiuo tyrimu buvo sugrieþtintos projek-tavimo normos, taèiau neteko matyti ið-vadø apie neteisingai suprojektuotus ir pa-statytus pastatus. Labiausiai, kas iðliko at-mintyje: sugriuvusiuose pastatuose uþ-spaustø ir neiðsigelbëjusiø þmoniø pro-centas sudarë 84 proc. visø þuvusiøjø.

Þemës, infrastruktûros ir transporto mi-nisterija paskelbë, kad net 18 ið 48 ates-tuotø projektavimo ir statybos inspekcijønaudojo netinkamus projektø ekspertizësmetodus, ir kreipësi á teisingumo organus,be jau minëtø kompanijø, iðtirti dar ðeðiøprojektavimo firmø, kurios naudojo Ane-hos biuro projektavimo duomenis, atsa-komybæ ðioje istorijoje. Vienos ið minëtøkompanijø „Morita projektavimo biuras“direktorius, suþinojæs, kad buvo suterðtasjo ámonës vardas, nes vieno ið jos projek-tuotø pastatø konstrukcijas apskaièiuotibuvo papraðytas minëtasis H.Aneha, ir pa-statytas gyvenamasis namas pateko áskandalingø pastatø sàraðà, nusiþudë.„Kimuros“ statybos bendrovës 73 metøprezidentas ir ákûrëjas Morijoði Kimura(ámonë sëkmingai dirbo nuo 1963 metø),ávertinæs ámonës bûklæ dël keliø milijardølitø paskolos, kurià ámonë pasiskolino ti-këdamasi pigesnëmis kainomis laimëtiuþsakymus statyboms, paskelbë bankro-tà ir atleido ið darbo per 200 ámonës dar-buotojø. Nekilnojamojo turto kompanijos„Huser“ prezidentas kelis kartus lankësiir raðtu kreipësi á þemës ministerijà dëllengvatinës paskolos jo ámonei iðsigelbë-ti nuo bankroto. Jis kaltino vyriausybæ dëlkontrolës stokos projektø ekspertizës ámo-nëms. 74 metø amþiaus „Soken“ prezi-dentas T.Uèikava, kurio nuosavas turtasbuvo vertinamas keliomis deðimtimis mi-lijonø litø, prasidëjus skandalui iðsiskyrësu þmona. Skandalo dalyviai stengiasi vie-naip ar kitaip iðvengti arba suðvelninti sauir ámonëms tenkanèià atsakomybæ. Prieðpat Kalëdas visoje Japonijoje vienu metuprokuratûros ir policijos bendros pajëgos,daugiau kaip 500 policininkø surengë kra-tas 117-oje su statybos skandalu susietøámoniø, jø filialø ir átariamøjø asmenø na-muose bei butuose, ið kuriø tolesniam ty-

rimui buvo iðgabenta keli tûkstanèiai kar-toniniø dëþiø dokumentacijos bei kompiu-teriai ir kita áranga, pagal kurià tikimasi su-rasti papildomø ákalèiø. Teisiniø tyrimø re-zultatø, matyt, dar teks palaukti.

Vyriausybës pagalba nukentëju-siems gyventojams. Pirmieji á pagalbàkritinëje padëtyje atsidûrusiems ir dide-les bankø paskolas paëmusiems pavo-jingø namø gyventojams atëjo patys ban-kai. 184 bankus jungianti Japonijos ban-kininkø asociacija paskelbë, kad gyven-tojø praðymu pagal atskirus susitarimusbus nukelti paskolø mokëjimo terminai.Valstybës valdoma gyvenamøjø namøpaskolø kompanija paskelbë, kad tre-jiems metams nukelia mokëjimo uþ pa-skolas pradþios laikà bei pratæsia pasko-los gràþinimo terminus.

Vyriausybës kancleris Ðinzo Abë pra-neðë, kad vyriausybë numaèiusi paruoðtiapie 2200 butø laikinai iðkeldintoms ðei-moms apgyvendinti, kompensuojant dalánuomos kainos. Paskelbtais duomeni-mis, valstybës lëðomis bus iðpirkti gyve-namøjø namø statybai skirti sklypai, ne-tinkamai suprojektuotø pastatø demonta-vimo lëðos bus iðieðkotos ið nekilnojamo-jo turto, statybos ir inspektavimo kompa-nijø, dël kuriø kaltës prasidëjo skandalas.Nukentëjusiems persikelti á laikinus bûs-tus bei naujiems namams pastatyti pini-gø turës ieðkoti ir prefektûrø administraci-jos. Tai sukëlë didelá nepasitenkinimà re-gionuose, nes kaip tik tuo metu buvo pa-skelbta apie parlamente priimtà naujø me-tø ðalies biudþetà, kuriame numatyti daugmaþesni asignavimai vietinei valdþiai. Ta-èiau þemës, infrastruktûros ir transportoministras Kazuo Kitagava pareiðkë, kadtiek vyriausybë, tiek vietos administraci-jos irgi yra kaltos, kad negarantavo priva-èiø statybos inspekcijø kontrolës ir nepa-kankamai kontroliavo statybas. Pavojus ið-kilo ne tik ðiuose pastatuose apsigyvenu-siems þmonëms, bet ir aplinkiniø namøgyventojams, nes daugelyje vietoviø pa-vojingi daugiaaukðèiai buvo pastatyti tarpnedideliø individualiø namø. Sausio më-nesá, iðsikëlus visiems gyventojams, bu-vo pradëti ardyti pirmieji neatitinkantysseisminio projektavimo normø reikalavi-mø daugiabuèiai namai.

Nauji paþeidimai ir paþeidëjai. Ki-

lus skandalui, daug atidþiau statybø bûk-læ imta tikrinti ir kituose Japonijos regio-nuose. Vasario mënesá iðryðkëjo neleis-tini paþeidimai, statant vienà ið naujøgreitkeliø, kurie Japonijoje dël þemës trû-

kumo statomi ant 10–20 m aukðèio kolo-nø. „Taupydami“ statybines medþiagas,statybininkai tik þemës pavirðiuje iðbeto-navo projekte numatytà kolonos pama-tà. Po þemëmis ðiø pamatø skersmuo bu-vo 15–20 proc. maþesnis, negu reikalaujaprojektavimo normos.

Ðiaurinës Hokaido prefektûros sosti-nëje Saporo mieste jau ðiø metø kovo pra-dþioje buvo iðaiðkintas „naujas Aneha“,konstruktorius Rioièi Asanuma, kuris, áta-riama, paþeisdamas projektavimo normøreikalavimus, suprojektavo 33 daugiabu-èius namus. Ðiuo atveju projektuotojui ne-buvo daromas joks statybininkø spaudi-mas, bet R.Asanuma projektø pakeitimusaiðkino tuo, kad jis kitose vietose papil-domai numatë seismiðkai atsparias per-tvaras ir todël nemano, kad pastatai neat-laikytø galimø seisminiø poveikiø. Tyrimaidar parodys, kiek konstruktoriaus projek-to modernizacijos atitinka normø reikala-vimus ir garantuoja saugumà, bet ðiuo at-veju iðaiðkëjo naujas stulbinantis faktas.R.Asanuma turëjo tik 2 klasës projektuo-tojo licencijà, leidþianèià projektuoti neaukðtesnius kaip 15 m ir ne didesnius kaip300 kv. m. ploto pastatus. Tuo tarpu visijo suprojektuoti ir jau pastatyti daugiabu-èiai buvo ne þemesni kaip 20–30 m aukð-èio ir daug didesnio ploto.

Praëjus tik kelioms dienoms po nusta-tytø paþeidimø Japonijos ðiaurëje, pietinësAièi prefektûros, kurioje pernai sëkmingaibuvo surengta pasaulinë paroda EXPO2005, sostinëje Nagojos mieste naujo na-mo gyventojai kreipësi á savivaldybës pa-reigûnus dël nesandarios stogo konstruk-cijos ir vandeniu uþpiltø jø butø. Pradëjustyrimà, paaiðkëjo, kad ðio ir kitø namø Na-gojos mieste projektuotojas Motohisa Na-ramura nuo 1997 m. atliko 15 gyvenamø-jø namø projektavimo ir statybos prieþiû-ros darbus ið viso neturëdamas tam licen-cijos. M.Naramura pasiteisino, kad jis ban-dë 5–6 kartus laikyti egzaminus projektuo-tojo licencijai gauti, bet suklupo ir daugiaunebegaiðo laiko... Jau kità dienà M.Nara-mura buvo areðtuotas, o tyrimas dar tæsia-mas. Dabar atsakingoms uþ statybas Ja-ponijoje institucijoms, be pastatø stiprumoir saugumo problemø, iðkilo dar viena más-lë: kiek Japonijoje yra nekontroliuojamø irneatestuotø statybos „specialistø“?


Tenkinant butus pavojinguose pasta-tuose ásigijusiø gyventojø ieðkinius, va-sario mënesá minëtajai „Huser“ nekilno-jamojo turto kompanijai buvo iðkelta ban-kroto byla. Vieðbuèius eksploatuojanti irpriversta juos uþdaryti kompanija patei-kë beveik 18 mln. litø ieðkiná statybas kon-sultavusiai ámonei ir Aièi prefektûrai, ku-rios administracija negarantavo pakan-kamos statybos prieþiûros. Neaiðkûs ki-tø statybos ir projektavimo, jau uþdarytøvieðbuèiø statybà uþsakiusiø kompanijøbei butus pirkusiø ir paskolas ið bankøëmusiø þmoniø likimai. Aiðku tik viena,kad dar ilgai virs aistros dël ðio skanda-lo, dar ilgai bus ieðkoma kaltø ir lëðønuostoliams kompensuoti, bankrutuosdar ne viena ámonë, darbo neteks ðimtaiþmoniø, o gyventojai su nepasitikëjimudar ilgai þiûrës á siûlomus naujus butus.

Antrasis skandalas, arba kaipradeda veikti uþdelsto veikimo

asbesto bombaKelionë á praeitá. 1972 m. Japonijos

spaudoje pasirodë pirmieji praneðimaiapie Didþiojoje Britanijoje asbesto sukeltøligø mirtinus atvejus. Taèiau tai nesukëlëdidesnio visuomenës susidomëjimo.1975 m. kai kuriuose medicinos centruo-se buvo pradëti medicininiai tyrimai, ta-èiau nebuvo uþregistruotas në vienasplauèiø ar kitø átartinø ligø atvejis. Á Japo-nijà ir toliau masiðkai buvo áveþamas as-bestas, o Kobës uoste vien per 1976 m.buvo iðkrauta 128 tûkst. t ðios þaliavos.Japonijos uostuose tuo metu buvo nau-dojama pigi samdiniø darbo jëga, ir pa-gal iðlikusià spaudoje informacijà di-dþiausio uosto apkrovimo metu jamedirbdavo apie 16 tûkst. krovikø. Liudinin-kai prisimena, kad ant ið uþsienio, taippat ir ið Sovietø Sàjungos, atplaukusiølaivø iðkraunamø maiðø japonø juodadar-biams nesuprantama kalba buvo uþra-ðyta „Atsargiai. Nepraplëðti. Nevartotismailiø daiktø“. Taèiau darbininkai, nie-ko nesuprasdami, traukë maiðus, uþka-bindami ir praplëðdami juos metalinëmiskabëmis. Tais laikas aplinkos ministerijabandë ávesti apribojimus asbesto naudo-jimui, bet buvo apkaltinta sparèios Japo-nijos pramonës plëtros trukdymu.

Vis dëlto nuo 1989 m. pradëta draustivartoti asbestà, iðskyrus atvejus, kai ne-bûdavo galima surasti kitø pakaitalø. Pir-miausia buvo pakeistos asbestiniø sto-gø dangos ir uþdrausta naudoti buityje irþemës ûkyje su asbestiniu produktu tu-rëjusá sàveikà vandená. 2004 m. nuo plau-èiø vëþio mirë daugiau kaip 1000 þmo-niø, dalis jø vienos stambiausiø Japoni-joje þemës ûkio technikos gamybos kor-poracijos „Kubota“ darbininkø. Taèiau tikpraëjusiø metø birþelá „Kubota“ administ-

racija patvirtino, kad tais metais miræ 79gamyklos darbuotojai átariami sirgæ liga,kurios simptomai panaðûs á asbestoplauðo sukeliamà plauèiø vëþá, ir kad pa-naðiomis ligomis susirgo dauguma jø ar-timøjø ir aplinkiniø gyventojø.

Inkubacinis periodas. Padidëjæ mir-ties atvejai ir susirgimai plauèiø vëþiu, me-sozelioma (angl. mesothelioma) arba ki-tomis su asbesto plauðo átaka siejamo-mis ligomis sudarë pretekstà perþiûrëti pa-naðiø mirties atvejø pacientø ligos istori-jas bei atlikti iðsamesnius medicininius ty-rimus. Spaudoje buvo paskelbta vëþiniøligø nuo asbesto poveikio statistika, ir naujinukentëjusiø ir sveikata besiskundþianèiøþmoniø srautai uþplûdo gydymo ástaigas.Profesoriaus Norio Kurumatani vadovau-jami Naros medicinos universiteto moks-lininkai nustatë, kad pusës kilometro at-stumu nuo buvusiø su asbesto naudoji-mu susietø gamyklø (pirmiausia „Kubo-ta“ ámoniø) gyvenantys þmonës sergaplauèiø vëþiu vidutiniðkai 20 kartø daugiaunegu ðalies vidurkis, o moterø susirgimaiyra beveik dvigubai daþnesni negu vyrø.Kadangi „Kubota“ gamyklose moterys be-veik nedirbo, profesoriaus nuomone, as-besto dalelës per orà uþterðë gamykløapylinkes. Tyrimø rezultatai patvirtino, kadðios ligos inkubacinis periodas svyruojanuo 23 iki 48 metø, todël dar ir dabar nau-ji susirgimo atvejai turi bûti siejami su anks-tesniu kenksmingu darbu ar gyvenimu as-besto aplinkoje.

Vyriausybë, jausdama nuolatiná gy-ventojø nepasitenkinimà ir baimæ dël sa-vo ir vaikø ateities, per vietos savivaldosorganizacijas ir ámoniø asociacijas suren-gë patalpø aplinkos tyrimo akcijas, kuriømetu buvo iðaiðkinta, kad dar iðlikæ ne-maþai pastatø, kuriø vidaus ar iðorës ap-dailai buvo naudotos medþiagos, turin-èios asbesto. Sveikatos, darbo ir sociali-niø reikalø ministerijos duomenimis perpastaràjá pusmetá ðalyje buvo uþregistruo-ta apie 8200 pavojingø dël galimø asbes-to dulkiø patekimo á aplinkà statiniø (tarpjø 6617 savivaldybëms priklausanèiø ad-ministraciniø pastatø, kultûros centrø, li-goniniø, universitetø, mokyklø, vaikø dar-þeliø ir kitø vieðosios paskirties objektø).Kadangi þiemà remontuoti sudëtinga, lai-kinai plëvelëmis ir kitomis izoliacinëmisdangomis uþklojamos lubos ir kitos as-bestinëmis medþiagomis dengtos kon-strukcijos, kad kuo maþiau asbesto dul-kiø patektø á aplinkà. Dalis vaikø mokymoir gydymo ástaigø buvo laikinai perkeltos ákitas patalpas. Baigiantis þiemai, kovo vi-duryje savo tyrimo rezultatus pateikë irðvietimo, kultûros, sporto, mokslo ir tech-nologijø ministerija. Jø duomenimis net4137 vaikø darþeliø, pradiniø ir viduriniømokyklø klasiø bei koridoriø padengti

purðkiamàja danga, turinèia savo sudë-tyje asbesto. 3179 mokyklose jau iki ðiolbuvo imtasi apsaugos priemoniø, áren-giant apsaugines dangas, taèiau likusios418 darþeliø ir mokyklø reikalauja kuo sku-biausio remonto, kad moksleiviai bûtø ap-saugoti nuo galimø susirgimø ateityje.

Vyriausybë priëmë ástatymà, kad dëlasbesto sukeltø ligø kaltos kompanijos iki2010 m. turës iðmokëti nukentëjusiemsasmenims apie 1 mlrd., o prefektûrø ad-ministracijos turës skirti 125 mln. litø gy-dymo paslaugoms teikti. Nuo 2011 m. nu-matoma finansavimà perþiûrëti. Kompa-nijos privalës mokëti kompensacijas pri-klausomai nuo jø metinës darbø apimtiesir veiklos pavojingumo (pavyzdþiui, ámo-në, turinti 12 mlrd. litø apyvartà, kuriojenuo asbestiniø medþiagø poveikio nuken-tëjo darbuotojai, turës mokëti kasmet apie3 mln. litø kompensacijas, tuo tarpu tie-siogiai su asbestu dirbusios gamyklos,nepriklausomai nuo jø metinës apyvartos,turës kasmet iðmokëti po 3–4 mln. litøkompensacijø). Papildomai po 75 tûkst.litø bus iðmokëta kiekvieno þuvusiojo ðei-mai. Pagal apytikslius vyriausybës apskai-èiavimus bendra kompensacijø uþ 1970–2005 m. ir uþ laikotarpá iki 2010 m. sumavirðys 2 milijardus litø, o kiekvienas, pri-paþintas nukentëjusiu nuo darbo su as-bestu, gaus mënesinæ 5000 litø paðalpàgydymui ir sveikatos profilaktikai. Ðiuo me-tu 2006 m. kompensacijos numatytos skir-ti daugiau kaip 10 tûkst. nukentëjusiøjø.Bet pokalbiø laidose jau diskutuojama,kad ðios kompensacijos yra smulkmena,palyginti su tomis lëðomis, kurios bus rei-kalingos jau dabar nustatytø ir dar ateity-je surastø kenksmingø pastatø remontui.Be to, dar neaiðku, kiek naujø nukentëju-siøjø po minëtojo ilgo 23–48 m. susirgi-mo inkubacinio periodo pateiks paraiðkaskompensacijoms gauti.

Japonijos vyriausybë kartu su atsi-gaunanèia ekonomika laiko labai sunkøegzaminà, nes nuo þmonëms labai svar-biø trijø veiksniø (saugus gyvenamasisbûstas, ðvari darbo aplinka ir gera svei-kata) garantavimo labai priklausys toles-në gyventojø parama ir pasitikëjimas vy-riausybës reformomis, kurios turëtø lai-duoti atsigaunanèios ekonomikos augi-mà, sëkmingà pensijø reformà ir atstaty-ti krintanèius valdþios reitingus.

(Parengta pagal Japonijos TBS, NHK, FUJI irASAHI televizijø naujienø programø beipokalbiø laidø informacijà, dienraðèiø„Jomiuri Ðinbun“, „Daily Yomiuri“, „JapanTimes“, „Asahi Ðinbun“, „Sekkai Nippo“,savaitraðèio „Ðiukan Kinjobi“, pokalbiø suJaponijos betono instituto ir architektøsàjungos nariais ir kità medþiagà)

(2005 m. lapkritis – 2006 m. kovas, Tokijas)


1948 m. Bingamo garbei pavadintasaukðtyn á padebesius pakibusá miestà ve-dantis dvylikos kilpø serpantinas „Hiram-Bingham-Highway“ bei tiltas per Urubam-bà. Profesorius mirë 1956 m. Jungtinë-se Valstijose. Bronziniame jo antkapyjeiðkalti þodþiai „Mokslinis Maèu Pikèu at-radëjas“. Taèiau prie áëjimo á ðá miestà ási-gytame planelyje skaitau máslingà peru-jieèiø uþraðà: „We are waiting... for thereturn of the objects from the Yale Uni-vesrity of the United States...!“

Traukiniu á Maèu PikèuÐiais laikais pasiekti Maèu Pikèu labai

paprasta. Tam reikia tik laiko ir pinigø. Betkuri iðvyka á Urubambos slëná organizuo-jama ið Kusko. Èia ant kiekvieno kamposiûlomi dviejø, trijø ir net penkiø dienø marð-rutai. Nepriklausomai nuo didelës konku-rencijos, jø kaina labai didelë: ðimtai dole-riø. Bet kuriuo atveju teks pasinaudoti Pe-ru geleþinkeliu, nes siaurame kalnø slëny-je nëra automobiliø kelio. Nuo Kusko ikilegendinio miesto apie 120 km, taèiau da-lis þmoniø iðlipa gerokai anksèiau ir, vedliøvedami bei neðikø lepinami, á Maèu Pikèukulniuoja garsiuoju Inkø keliu. Tikri „turis-tai“, sergantys klaustrofobija bei neágaliejirenkasi lengviausià variantà: vaþiuoja ikistotelës „Aquas calientes“, ið kur nedidu-kais autobusiukais per pusvalandá mikliaiuþveþami iki pat áëjimo á miestà.

Kelionë Andø kalnø traukiniu – nepa-prastas ávykis. Ið Kusko slënio aukðtynbesiropðèiantis traukinys gali ávaryti netik siaubà, bet ir suteikti dþiugiø akimir-kø. Timpèiojimai, ratø cypimas, vagonødundëjimas ir svyravimas verèia nerimau-ti, taèiau vaizdas ið virðaus á raudonaisstogais pasidabinusá Kuskà – áspûdis vi-sam gyvenimui.

Pakilus á 3600 m aukðtá, pro traukiniolangus atsiveria kukurûzø, bulviø laukai,vynuogynai. Þvelgdamas á dengtas ðiau-diniais stogais ar velëna, drëbtas ið mo-lio ar dumblo trobeles, vilkinèius margas-palvius drabuþius indënus, mintimis tar-si persikeli á praeitá, á tuos laikus, kadaèia gyveno inkai ir lygiai taip pat, kaip da-bartiniai jø palikuonys keèujai, dirbo lau-kus, statë miestus, augino vaikus.

Tikra egzotika prasideda, ávaþiavus ásraunios kalnø upës Urubambos slëná.Traukinys dþiunglëse! Matomus vaizdusir juntamus pojûèius nëra su kuo lyginti.Þvelgi þemyn – riaumojanti ir besiraitantilyg gyvatë upë, truputá aukðèiau – veðliadþiungliø augmenija apaugæ ðlaitai, o pa-èiame virðuje – maþdaug 5-6 km aukðty-je – sniegu pasidabinusios virðûnës.

Camino Inca – inkø kelias„88 kilometras“. Taip vadinasi stote-

lë, kurioje iðlipa turistai, pasiryþæ tris ar-

ba keturias dienasþygiuoti á Maèu Pik-èu. Garsusis Cami-no Inca anais laikaisbuvo svarbiausia ar-terija, jungusi legen-diná miestà su sosti-ne Kusku. Dabaráveikti ðá 45 km marð-rutà, pakibusá 3-4 kmaukðtyje, reiðkia vosne garbës reikalà.

Tik minutei stab-telëjus traukiniui „88kilometre“, vokieèiai,amerikieèiai, lietu-viai, ispanai, bûtinai

tadelë, prie kurios glaudþiasi inkø laikaissupiltos terasos, tarsi klastingas ereliosnapas kybo dideliame aukðtyje. Èia nie-kada nebûna daug þmoniø, todël kai ku-rie keliautojai ðià vietà giria labiau uþ Ma-èu Pikèu. Greta Winaywaynos ásikûrusipaskutinë turistø prieglauda, ið kurios ikitikslo belieka 7 kilometrai. Á vakarà èia su-sirenka ðimtai turistø, kuriø dar prieð ðvin-tant èia nebus në kvapo.

Pirmasis áspûdis4 val. ryto mûsø namelyje pasigirsta

ðurmulys. Visi kaip ágelti ðoka ið lovø, kasið antro, o kas ir ið treèio gulto. Batai, kup-rinës, lazdos, proþektoriai, ciklopai antkaktos ir pirmyn: „Mûsø laukia ðvintantisMaèu Pikèu“. Pasiðviesdami kelià fake-lais ir proþektoriais, neriam paskui kitus ádþiungles. Neátikëtini ið miðko sklindan-tys paukðèiø, vabzdþiø ir dar visokie ne-atpaþástami garsai ákaitina orà ir prailgi-na laukimà. Ðimtai turistø vorele iðtver-mingai kiûtina vienas paskui kità ir tik ap-kûnûs amerikieèiai po keliø kilometrøstabteli pailsëti. Juokinga keliø kilomet-rø atkarpa taip prailgsta, jog virsta amþi-nybe. Bet kuris garsesnis ið priekio sklin-dantis atodûsis ar ðûksnis tapatinamassu atsivërusiu vaizdu á miestà. Deja! Tikpo geros valandos takas pakyla á perëjà,kur stovi garsieji saulës vartai Intipunku– pagrindinis áëjimas á Maèu Pikèu. Pra-sibrovæs pro aikèiojanèià turistø minià,skubu nukreipti þvilgsná þemyn. „O Die-ve, ar gali bûti kas nors graþesnio?” –iðtariu pats sau ir pasilypëju aukðèiau,kad nereikëtø alkûnëmis grumtis dël erd-vës fotoaparato objektyvui.

Ið ðitos vietos gali iki galo suvokti Ma-

Paslaptingasis Atkelta ið 21 p.

japonai ir kitø tautybiø atstovai skubiailipa ið vagonø ir grupuojasi aplink ved-lius. Mat be vietinio patekti á nacionalinioparko teritorijà neámanoma. Atrodytø juo-kinga, paëjai á ðonà ir nerk á dþiungles.Deja. Norint patekti á parkà, reikia tiltu per-eiti á prieðingà upës pusæ, parodyti pa-sà, susimokëti áëjimo mokestá, uþpildytiregistracijos þurnalà. Tokios áëjimo vietosyra tik 88, 104 ir 107 km stotelëse.

Kasdien á ðá marðrutà ásijungia apie600 þmoniø! Tokia apgultis neiðvengia-mai kelia opiø aplinkosaugos problemø,todël perujieèiai stengiasi grieþtai kontro-liuoti lankytojø skaièiø bei palaikyti tvar-kà ir saugumà marðrute.

Norintiems pabëgti nuo civilizacijosir pabûti su gamta vienumoje, teks nusi-vilti. Kerinèios gamtos þavesá stelbiaspûstys kelyje, perpildyti kempingai ir po-ilsio aikðtelës, begalinis neðikø siûlyma-sis kà nors padaryti uþ pinigus. Ásivaiz-duokite 20 turistø grupæ, kurià lydi 30 ne-ðikø! Ðie ne tik neða turistø kuprines, betir virykles, dujø balionus, stalus, këdes irkità mantà. Ðiø paslaugø galima atsisa-kyti, bet tai yra vienintelis kalnieèiø paja-mø ðaltinis. Nëra neðuliø – nëra pinigø,nëra pinigø – badas.

Ðiame marðrute në vieno abejingo ne-palieka puikiai iðsilaikæs kelias. Þinoma, járeikëjo atrasti ir iðvalyti, o dabar nuolatpriþiûrëti. Kelias veda per slënius, verèiasiper perëjas. Staèiuose ðlaituose sutvir-tintas atraminëmis sienomis, uolose pra-kirsti tuneliai (iki 16 metrø!), iðkapoti laip-tai, árengtos aikðtelës. Kelias tëra 60–80cm ploèio, bet kai kur siekia ir kelis met-rus. Pakeliui sutinkama ávairiø inkø stati-niø griuvësiø, ið kuriø didþiausià áspûdá pa-lieka Winaywayna. Ði nedidukë inkø ci-


èu Pikèaus statytojø uþmojo grandiozið-kumà. Kà reiðkia vien geografinë padë-tis! Miestas stovi ant kalnagûbrio kete-ros staèiais skardingais ðlaitais. Kalnomasyvà ið trijø pusiø supa kaip ant del-no matomas beveik kilometro gylio tar-peklis, kuriuo garma Amazonës intakasUrubamba. Ið ketvirtosios pusës miestàsaugo Huayna Pikèu („jaunas kalnas“)smailë. Þvelgdamas á miestà, nenoromklausiu savæs, kas sukûrë ðià akmenssimfonijà, kas èia gyveno, kur dingo ðiosvietovës gyventojai.

Klausimai be atsakymøNë á vienà moksliná klausimà, susijusá

su Maèu Pikèu, iki ðiol nerasta patikimoatsakymo. Manoma, kad kalnuose pasi-slëpusi gyvenvietë atsirado XV a., o jau1534 m. jà netikëtai paliko visi gyvento-jai. Tikëtina, kad tai buvo inkø imperijosdvasinio ir ekonominio gyvenimo cen-tras. Naujausi tyrinëjimai liudija, jog Ma-èu Pikèu galëjo bûti devintojo inkø val-dovo Paèakutos karaliðkasis dvaras. Ar-cheologø tvirtinimu, tokioje maþoje gy-venvietëje galëjo gyventi iki 1000 þmoniø,nors uþ ðimto kilometrø ásikûrusi sostinëKuskas turëjo net 200 000 gyventojø. Tai-gi „miestu” vadinti Maèu Pikèu, kuriameniekad nešurmuliavo þmonës, skubantyssu savo kasdieniais reikalais, lyg ir neiðei-na. Kapiniø teritorijoje aptikti griauèiai lei-dþia daryti iðvadà, kad moteriðkos lytiesgyventojø èia buvo 10 kartø daugiau neivyrø. Ðis faktas tvirtina hipotezæ, kad Ma-èu Pikèu buvo pagrindinis Saulës garbi-nimo centras, o surasti palaikai priklausoSaulës mergelëms ir ðios dievybës gar-binimo dvasininkams bei þyniams.

Vaikðtinëjant po miestà, akis negalinepastebëti keistos formos akmenø. Vie-nas jø – vakarinëje miesto dalyje stovin-tis šventasis akmuo Intihuatana „stulpassaulei pririšti”. Plokðèias granito luitas sumeistriðkai iðkalta vertikalia iðkyða galbûtbuvo astronominis þymeklis, kurá kilmin-gieji naudojo per svarbias ðventes. Tei-giama, kad tai galëjo bûti ir saulës laik-rodis. Su saulës kultu susijusiø vietø beipastatø yra ir daugiau. Vienas didþiau-siø ir garsiausiø – pusrutulio formos ast-ronominë observatorija Toreonas. Jameþyniai atlikdavo stebëjimus ir skaièiavi-mus, pagal kuriuos nustatydavo dan-gaus ðviesuliø judëjimà. Ðios þinios su-teikë jiems religinæ ir þemiðkàjà valdþià.Ið paaukotø lamø viduriø jie spëdavo me-

tø orà, o pagal tai ir bûsimà derliø. Taigineabejotina, kad Maèu Pikèu turëjo ast-ronominiø stebëjimø paskirtá.

Šventojo miesto statybaBet kurá atvykëlá èia stebina statybø

mastas. Juk máslingieji inkai neturëjo neirato, nei raðto, taèiau ir be ðiø civilizaci-jos laimëjimø ir net kinkomøjø gyvuliø iðakmenø, sverianèiø tonas, sumûrijo to-kias masyvias sienas. Greta jø jautiesilyg nykðtukas. Jau legenda tapo aiðki-nimas, kad á toká mûrà tarp akmenø nëpeilio neákiði. Tuo patikëti gali tik tada,kai pats tà iðbandai.

Bûdinga inkø meistrø mûrijimo ypa-tybë yra tai, kad gludinami akmenys yradaugiabriauniai ir be jokio skiedinio taipsukimba tarsi bûtø vaikiðkos dëlionës arkaladëliø konstruktoriaus detalës. Ðismûrijimo bûdas sienà daro neátikëtinaistiprià. Kaip kitaip galima paaiðkinti, kadtaip daug pastatø ne tik èia padebesy-se, bet ir kitose inkø imperijos vietose peramþius atlaikë daþnai Anduose vykstan-èius þemës drebëjimus.

Darbo jëgà sudarë darbingi nelaisvënpaimtø genèiø vyrai, taip pat uþverbuotivalstieèiai. Teigiama, kad statybose pa-sikeisdami dalyvavo apie 300 tûkst. þmo-niø. Bet kaip inkai iškirto tokius taisyklin-gus luitus, jeigu taip ir neiðmoko gamintigeleþiniø árankiø?

Iki ðiol inkø þemëse nerasta tokiø ána-giø, kuriais galima pjauti granitinius akme-nis. Nors tokios technologijos inkai netu-rëjo, bet kaþkaip sugebëjo áveikti akmená.Tai dar viena neáminta máslë. Nors prisi-galvota daugybë logiðkø ir ateiviø pagal-ba grindþiamø aiðkinimø, taèiau Maèu Pik-èu skaldykloje, èia pat, miesto teritorijoje,galima rasti átikinamiausià aiðkinimà. Ak-menskaldþiai iðtisa linija atskirdavo akme-nø luitus mediniais sudrëkintais pleiðtais,sukaltais lygiais tarpais á vienà linijà. Plës-damasis medis suskaldydavo uolà. Á sta-tybas akmenys bûdavo gabenami tinklaisarba uþdëti ant apvaliø mediniø ràsteliøtempiami virvëmis. Pargabenæ luitus á sta-tybvietæ, akmentaðiai bronziniais árankiaisir kieto akmens plaktukais suformuodavotokià atbrailø formà, kad akmuo sutaptøsu kitu akmeniu. Galiausiai nugludinda-vo luitus trindami smëliu.

Tokio milþiniðko darbo reikëjo didþiau-siems pastatams: šventykloms, astrono-minei observatorijai. Keldami sienà mû-rininkai pasilypëdavo ant þemiø, kuriaspildavo kartu su statoma siena. Kiti pa-statai bûdavo statomi ið taðytø akmenø,ne taip gerai suderintø ir sutvirtintø mo-lio skiediniu, taèiau dauguma jø stovi ikiðiol ir per tà laikà neteko tik ðiaudiniø irnendriniø stogø. Maèu Pikèu buvo dau-giau kaip du ðimtai pastatø, daþniausiai

kvadratiniø, be jokiø vidiniø pertvarø. Lygvaiduoklis vaikðtinëji tarp ðiø sienø ir jau-ti, kad tave stebi, kad bet kurià akimirkàið uþ kampo gali áþengti auksu apsitaisæsir plunksnom apsikaiðæs inkø karys...

Ne tik mûrai, ðventyklos, laiptinës pa-lieka èia áspûdá. Maèu Pikèu turëjo svar-bià ekonominæ reikðmæ, nes tiekë sosti-nei Kuskui bulviø, kukurûzø, paukðèiøplunksnø. Visoje beveik 5 km² uþimanèiojegyvenvietëje buvo keli þemdirbystës sek-toriai. Tik ásivaizduokite, þemdirbystë antkalno atbrailos! Pasirodo, inkai èia smar-kiai pasidarbavo, nes terasos árengtos sta-èiuose ðlaituose. Tai tarsi „kabantieji so-dai“, bet ne perkeltine prasme, o tiesiogi-ne! Terasos tarsi prilaiko miestà ir nelei-dþia jam prasmegti. Kai kurios terasos to-kios staèios, jog nuo kraðto net baisu pa-þiûrëti þemyn. Judëti èia ámanoma tik sta-èiais laiptais, kurie po keliø valandø pa-þinties su miestu taip iðvargina iðlepusiusturistus, jog nemaþa jø tiesiog krinta antþolës. Þemdirbystës zonoje darbininkai,be kita ko, nutiesë drëkinimo kanalus, ku-riais vanduo teka iki ðiol.

LankytojaiSavitas Maèu Pikèu objektas – turis-

tai. Gerà pusdiená èia prabuvæs, atkreipidëmesá, kad kai kurie neturi aiðkaus tiks-lo ir be uþsibrëþto marðruto slampinëja susavo mintimis ir fantazijomis, gulinëja antþolës ir mëgina ásivaizduoti praðmatniaisdrabuþiais pasidabinusius imperatorius,nuostabias saulës mergeles, paslaugiustarnus, iðtikimus karius. Greta vaikðtinë-janèios lamos – gyvosios „þoliapjovës“ –rupðnoja þolæ. Kiti lankytojai, ábedæ nosisá schemas, knygas, tarsi tyrinëtojai ðniukð-tinëja kiekvienà kampelá, kad tik ko norsnepraleistø. Teisûs ir vieni, ir kiti, nes èiavisko taip daug, jog be sistemos gali daugko ir nepamatyti, taèiau lëkimas iðdegu-siomis akimis neleis visavertiðkai pajustiMaèu Pikèu þavesá. Pusiaudiená miestastampa tikru skruzdëlynu. Þmoniø tiekdaug, jog nuo jø nëra kur pasidëti. Skel-biama, kad per dienà vidutiniðkai èia ap-silanko apie 1000 þmoniø. Plika akimi ga-lima patvirtinti, kad toks þmoniø skaièiusyra nepakeliama naðta ðiai vietovei. Prieðkelerius metus èia ávyko þmoniø sukeltasþemës drebëjimas, per kurá dël slenkan-èio grunto apgriuvo vienos ið ðventykløsiena. O mokslininkai apskaièiavo, kad dëllankytojø sukeliamo trypimo Maèu Pikèukasmet prasmenga apie 12 cm! Baimi-namasi, kad ðoninës terasos gali neatlai-kyti spaudimo ir sukelti katastrofà. Apmau-du, bet visa Maèu Pikèu teritorija, nors irpaskelbta istoriniu parku bei 1983 m.átraukta á UNESCO paveldo sàraðà, yraverslininkø rankose, kuriø tikslas – kuodaugiau pritraukti þmoniø.

miestas


Stebima Europos jûrø gyvûnøsveikata

Pasaulio vandenynuose jau nuo se-no eikvojami gyvieji iðtekliai. Tik XX a. IIpusëje plintant gamtosauginëms idë-joms susirûpinta jø apsauga ir atsinau-jinimo galimybëmis. Pastebëta, kad nuoaplinkos, kurioje gyvena jûros gyvûnai,priklauso jø populiacijos bûklë, versli-niø naudmenø geba natûraliai atsikurti,o vertinant praktiðkai – sveikø organiz-mø maistinë ir prekinë vertë didesnë irjuos vartojant nëra þalingo poveikioþmogaus organizmui. Natûralus versli-niø jûros organizmø (moliuskø, vëþiagy-viø ir þuvø) gausumas svyruoja, nes juospuola ligos ir ávairûs parazitai. Ðiuo me-tu Ðiaurës Atlanto vidutiniø platumø van-denyse ir gretimose jûrose þinoma per20 jûros gyvûnø ligø ir per 120 parazitørûðiø. Kaskart atrandamos naujos ligosir parazitiniø organizmø rûðys. Ðie or-ganizmø populiacijø (bûriø) gausumàlemiantys gamtiniai veiksniai greta þmo-gaus ûkinës veiklos riboja laimikiø dy-dþius. Jø ávertinimas ir prognozavimasmokslininkams leidþia pagrásti sugauna-mø gyvûnø kiekius ir neleisti paþeisti jøgebos natûraliai atsikurti. Paþinti ligas irparazitus bûtina Atlanto vandenyno fior-dø þuvø fermose auginant menkes ir la-ðiðas bei potvyniø atoslûgiø zonojeesanèiose moliuskø veisyklose. Dël inb-rydingo (artimo kryþminimosi), dideliotankio, ribotos erdvës ir nevisavertës mi-tybos, kitø stresà sukelianèiø veiksniønelaisvëje auginami gyvûnai daþniau lin-kæ sirgti vidaus ir iðorës ligomis, labiaupaþeidþiami parazitø. Iki ðiol daugelioligø tikslios prieþastys neiðtirtos, tadmokslininkai tenkinasi faktø rinkimu, li-gos gausumo tendencijø ir jø apraiðkø

Neatsiejama mokslinësveiklos ir informacijos mainø

dalis yra vienos srities moksli-ninkø dalykiniai susitikimai.

Praëjusiais metais jûrosgyvûnø sveikatos tyrimø

grupës mokslininkai seminarebuvo susitikæ jau treèià kartà.

Jame pristatyti naujausiBaltijos jûros gyvûnø bûklës

tyrimø rezultatai, aptartosgairës ateièiai. Pradëtas

naujas Baltijos jûros gyvûnøsveikatos tæstiniø tyrimø ir

bendradarbiavimo etapas.

Nacionaline paþangospremija bus apdovanojami Lietuvos

mokslui nusipelnæ þmonëskai atsakingo ir brandaus verslo indëlá áLietuvos intelektualinæ, kultûrinæ ir so-cialinæ paþangà.

“Visø kûrëjø darbo rezultatuose at-sispindi jø talentas ir sunkus darbas.Taip ðie þmonës tampa matomi ir girdi-mi visame pasaulyje, taèiau ypaè svar-bûs tie darbai, kurie sukuria gërybes sa-vo kraðtui. Darbai, dël kuriø gerëja ða-lies gyvenimo kokybë, ugdomi nauji ta-lentai, ðalies gyvenimas tampa dar di-namiðkesnis ir konkurencingesnis”, –ávardydamas svarbiausià Nacionalinëspaþangos premijos sieká teigia Vilniausuniversiteto mokslo reikalø prorektoriusprof. Juozas Vaitkus.

AB banko “Hansabankas” valdybospirmininkas Giedrius Dusevièius pareið-kë viltá, kad ði iniciatyva sulauks visuo-menës pritarimo bei palaikymo ir atei-tyje taps ilgalaikiu projektu.

70 tûkst. litø vertës Nacionalinës pa-þangos premijos bus trys nominacijos:

� Mokslo paþangos premijabus skiriama uþ mokslo ir Lietuvos in-telektualinio potencialo plëtojimà. Pre-mija skirta mokslininkams ar jø gru-pëms, kuriø atradimai ir darbo rezulta-tai turi didelæ átakà Lietuvos paþangai.

� Partnerystës paþangos pre-mija – uþ indëlá á gyvenimo kokybës ge-rinimà ir ðalies konkurencingumo didi-nimà. Premija bus skiriama mokslinin-kams ir verslininkams uþ sëkmingà ben-dradarbiavimà diegiant praktikoje pa-þangiausias technologijas ir inovacijas,uþ sëkmingà dràsiausiø eksperimentøtaikymà versle.

� Kultûros paþangos premija –

uþ pasaulinës patirties ir savo talentosklaidà ugdant Lietuvos ateities kartasvisose kultûros formose.

Nacionalinei paþangos premijai no-minuotus darbus vertins NPP komite-tas, kurá sudarys 14 nariø: 8 mokslo, 4verslo ir 2 kultûros atstovai. NPP komi-teto nariais taps kandidatai, atrinkti iðmokslo institucijø, verslo, kultûros aso-ciacijø ir visuomeniniø organizacijø de-leguotø atstovø.

Kandidatus Nacionalinei paþangospremijai gauti iki balandþio 20 d. galisiûlyti mokslo institucijos ir mokslinin-kø grupës, verslo, meno ir kultûros aso-ciacijos, visuomeninës organizacijos.Laureatai bus paskelbti iðkilmingoje ap-dovanojimø ceremonijoje, kurià 2006 m.geguþës 21 d. tiesiogiai transliuos LNKtelevizija.

“Universitas Vilnensis” inform.

Kovo 2 d. Vilniaus universiteto Rek-toriaus auloje duotas startas Vilniausuniversiteto, LNK ir “Hansabanko” ini-cijuotam projektui – Nacionalinei paþan-gos premijai. Specialioje spaudos kon-ferencijoje buvo iðkilmingai pasiraðytosPaþangos manifesto bei paramos su-tartys tarp VÁ “Nacionalinë paþangospremija” ir Nacionalinës paþangos pre-mijos iniciatoriaus AB banko “Hansa-bankas” bei mecenatø – AB “VST” ir AB“Lietuvos telekomas”.

Spaudos konferencijoje ir pasira-ðant sutartá dalyvavo VU rektorius prof.Benediktas Juodka, VU mokslo reikaløprorektorius prof. Juozas Vidmantis Vait-kus, LNK generalinis direktorius PauliusEgidijus Kovas, AB banko “Hansaban-kas” valdybos pirmininkas Giedrius Du-sevièius, VÁ “Nacionalinë paþangos pre-mija” direktorius Raimundas Daubaras.

Nacionalinës paþangos premijosmecenatai AB “VST” teisës ir administ-ravimo tarnybos direktorius Arûnas Bi-vainis ir AB “Lietuvos telekomas” gene-ralinio direktoriaus pavaduotojas Neri-jus Ivanauskas, Nacionalinës paþangospremijos partneriø “Norcous & Part-ners” seniûnas dr. Irmantas Norkus.

“Mes skelbiame mokslo ir verslo sà-jungà, siekdami efektyvaus bendradar-biavimo Lietuvos paþangos ir gerovësvardan, nes þinome: tik vertinanti ir ge-banti iðmintingai pasinaudoti mokslo lai-mëjimais valstybë atsakingai kuria savokraðto ATEITÁ”, – skelbiama Paþangosmanifeste. Manifestà pasiraðë Naciona-linës paþangos premijos iniciatoriai, me-cenatai ir partneriai. Vëliau pasiraðyti Pa-þangos manifestà bus kvieèiamos ir ki-tos ðalies verslo bei mokslo institucijos.Originali Paþangos manifesto kopija nuoðiol saugoma Vilniaus universiteto bib-liotekoje. “Visø mokslø Lietuvoje pradþiayra mûsø senojoje Alma Mater, – sakëakad. B.Juodka, – todël ne atsitiktinai Vil-niaus universitetas, seniausia ir presti-þiðkiausia mokslo ir studijø institucija, yraviena ið ðios puikios idëjos iniciatoriø.Ðiandien mes esame naujos mokslo pre-mijos ásteigimo liudininkai”.

Nacionaline paþangos premija buspagerbiami Lietuvos paþangai nusipel-næ þmonës: tie, kurie savo idëjomis, at-radimais, originaliais sprendimais ir pa-sauliniais laimëjimais prisidëjo prie tei-giamø pokyèiø ir paskatino Lietuvos gy-venimo kokybës ir ðalies paþangà. Ðiapremija siekiama plëtoti efektyviusmokslo ir verslo ryðius, skatinti pilietið-


Egidijus BACEVIÈIUS

Europos mokslininkaivienijasi tirti

gyvûnø ligas

jûros

stebëjimu, analize bei prognozëmis. Jietaip pat platina naujausià informacijàapie jûros gyvûnø ligas, parazitus beiprofilaktines priemones. Norint suderintiligø tyrimus ir diegti efektyvias apsau-gos priemones, kasmet rengiami jûrosgyvûnø ligø specialistø susitikimai.

ICES darbinës grupës iniciatyvosPirmasis jûros organizmø (hidro-

biontø) patologijos, ligø ir parazitø tyrë-jø (ICES Working Group on Pathology

and Diseases of Marine Organisms(WGPDMO) susitikimas ávyko praëjusiømetø kovo 8–14 dienomis PrancûzijosLa Trambled miestelyje. Jo metu aptar-ta jûros organizmø sveikatos bûklë, li-gos ir parazitai bei svarbiausios þuvi-vaisos ir þvejybos problemos ÐiaurësAtlante ir Europos jûrose, galimi jøsprendimø bûdai. Susitikime daug dë-mesio skirta ateities planams, pristatytinauji neseniai priimtø Europos Sàjun-gos ðaliø atstovai.

ICES (Jûrø tyrimø taryba) – seniau-sia pasaulyje jûros tyrëjus vienijanti ne-vyriausybinë organizacija, jos centrinëbûstinë Kopenhagoje. Organizacijaiðiuo metu priklauso 22 ðalys. Lietuvaiki pastarojo meto lieka stebëtojo teisë-mis. Ðioje organizacijoje ávairiø srièiømokslininkai pasiskirstæ á atskiras pro-blemas analizuojanèias jûros tyrimøgrupes. Pernai jûriniø organizmø pato-logijos ir ligø tyrëjø darbinei grupei va-dovavo Vokietijos Baltijos jûros tyrimøinstituto direktorius ichtiopatologas dr.T. Langas. Pirmà kartà darbinës grupësveikloje sveèio teisëmis galëjo dalyvautiatstovas ið Lietuvos. Antrasis darbinësgrupës susitikimas vyko praëjusiø me-tø geguþës 26–30 d. Skandinavijos-Bal-tijos parazitologø draugijos simpoziu-me Vilniuje. Patvirtinti atnaujinti tarptau-tiniø tyrimø Europos ðalyse planai, kon-ferencijoje pristatyti naujausiø parazito-logø tyrimø rezultatai. Treèiasis ne ma-þiau informatyvus susitikimas vyko bir-þelio 16–17 d. Lenkijos Vyslos álankosþvejø kaimelyje Tolkmicke. Ðiame triða-liame susitikime dalyvavo Rusijos ir Len-kijos mokslininkai ir þvejai. Lietuvai at-stovavo ðio straipsnio autorius. Daugdëmesio skirta unguriø áþuvinimo atnau-jinimui Pietryèiø Baltijos lagûnose ir sutuo susijusiomis parazitologinëmis ir li-gø tyrimø problemomis. Iðleisti pasta-

røjø metø unguriø þuvivaisos, þvejybos,unguriø biologijos ir ligø tyrimø duome-nys. Ketinama, sujungus trijø kaimyni-niø valstybiø þvejø ir mokslininkø pa-stangas, kurti bendrà projektà ir tikslin-gai panaudoti Europos Sàjungos fon-dø þuvininkystës plëtrai skirtas lëðasstikliniø unguriø áþuvinimui atnaujinti.

Baltijos jûros regioninis projektasVienijasi ir Baltijos ðaliø þuvø ligø ty-

rëjai. Jiems kaimynø bëdos ir tyrimø pro-blemos artimesnës, gerai paþástamosgalimybës ir atskirø mokslininkø atliktøtyrimø rezultatai. Baltijos jûroje dël skir-tinguose regionuose maþo ir kintanèiodruskingumo bei specialiø hidrologiniøsàlygø maþa augaliniø ir gyvûniniø or-ganizmø ávairovë. Nedidelis ir jûriniø þu-vø ligø bei parazitiniø organizmø rûðiøskaièius ir gausumas. Iki pastarojo laikodaugiau tirtos iðorinës, plika akimi ma-tomos þuvø ir vëþiagyviø ligos. Masiniøkritimø dël ligø ir parazitø antpuoliø (en-zootijø) atviroje jûroje kol kas nepaste-bëta. Norint pagerinti Baltijos hidrobion-tø patologijos tyrimus, á kasmetinius Pa-baltijo ichtiopatologø tæstiniø stebëjimøplanus átrauktos þuvø kepenø ligos. Ke-penys – didþiausios daugelá funkcijø at-liekanèios organizmo liaukos, savivalosmetu kaupianèios sunkiai suyranèiusmedþiagø apykaitos produktus. Jos yrageras aplinkos tarðos tvariais junginiaisrodiklis. Taip pat bus tiriamos menkiø,plekðniø ir otø opaligës, virusinë liga lim-focystis- ikraligë ir kt.

Pagal Ðiaurës jûros aplinkos tyrimøpavyzdá nuo 2004 m. Baltijos jûros ap-

linkos bûklës tyrimams pradëtas ágy-vendinti ,,Baltijos jûros regioniniø tyri-mø projektas”. Jame yra skirsnis dëlBaltijos jûros organizmø sveikatos bûk-lës ilgalaikiø stebëjimø. Ðiai grupei at-stovauja BSRP parazitologø ir histopa-tologø ekspertai ið Pabaltijo ðaliø. Susi-tikimai La Trambled ir vëliau Vilniuje irTolkmicke buvo pradþia bendrø paren-giamøjø darbø, siekiant suvienodinti þu-vø ligø ir parazitø tyrimus Baltijoje. Juo-se susipaþinta su galimybëmis stiprintimoksliniø institucijø tyrimø instrumenti-nes bazes, kurti naujus tyrimø centrus,siøsti mokytis jaunuosius mokslininkus.Manoma, kad aptarti naujausi renginiøplanai ir pradëti konkretûs darbai atei-tyje padës mokslinës informacijos sklai-dai. Baltijos jûros regioniná projektà re-mia Pasaulio bankas. Pradiniame eta-pe didelë parama skiriama Baltijos ða-lims. Remiamos jø staþuotës ir techni-nës árangos ásigijimas. Seminaruoseekspertai nutarë, kad tikslingiausia ko-ordinaciná mokslininkø centrà kurti pa-razitologiniø ir ichtiopatologiniø tyrimøtradicijas turinèiame Kaliningrado Atlant-NIRO. Remiantis Ðiaurës jûros analogið-kø tyrimø pavyzdþiu, sudarytos tyrimøschemos, pasiskirstyta artimiausiø me-tø tyrimais Baltijos jûroje ir jos lagûnose.Numatytas jungtinis mokslinio tyrimo rei-sas aplink Baltijos jûrà Vokietijos moks-linio tyrimo laivu ,,Walter Hertvig III”. Juobus pradëtas naujas Baltijos jûros þuvøichtiopatologø tyrimø etapas. Ekspedi-cijos metu surinkti duomenys ir gauti re-zultatai bus paskelbti Pabaltijo moksli-nëje ir populiariojoje spaudoje.

Baltijos ðaliø BSRP projekto dalyviaiIFREMER tyrimø centre (La Trambled,Prancûzija): W. Werneris, T. Langas(Vokietija), K. Lotman (Estija),M. Kirjuðina (Latvija), E. Bacevièius(Lietuva), M. Podolska (Lenkija),G. N. Rodiuk (Rusija),St. Feistas (D. Britanija)

�


Þodisapie tëvà

ÞodisMano tëvelis gimë 1931 m. Kauno r.Kvesø kaimo vienkiemyje. Tëvai buvo smul-kûs ûkininkai ir beveik neraðtingi. Mano pri-siminimai apie senelius labai ðviesûs ir geri,taèiau nei moèiutë, nei senelis nemokëjoraðyti, o skaitë labai sunkiai. Namuose ne-buvo jokiø knygø ar kokiø kitø raðytiniø ðal-tiniø, iðskyrus maldaknyges. Gyveno ðei-ma gana vargingai, laikë karvæ, porà kiau-liø ir kelias viðtas. Tëvelis pasakojo, kadbûdamas maþas jis ðliauþiojo su suknelepo plûktinæ aslà troboje, nes neturëjo kitørûbø, skirtø kûdikiams, nei þaislø, o jam josenelis uþlipo ant rankos pirðto ir numynënagà, kuris taip niekada neataugo ant topirðto. Kai 70-aisiais vasaras leisdavau passenelius, virtuvëje vis dar buvo ta pati plûk-tinë molio asla, o senelis ir toliau veþdavosavaitgaliais á turgø parduoti sûrius, laði-nius ir kiauðinius, o pirkdavo duonos. Vi-sada parveþdavo ir anûkams saldainiø, oir pats mëgo saldumynus. Tëvelis taip patkiekvienà savaitgalá atvaþiuodavo á kaimàpadëti nudirbti seneliams þemës ûkio dar-bus. Jis niekada nesikratë juodo darbo irmus visada pratino prie darbo, mokë pa-dëti seneliams.

Juozukas buvo antras sûnus ðeimo-je. Dar buvo vyresnis sûnus Kaziukas, betjo gyvenimas susiklostë nelabai sëkmin-gai, kaip politinis kalinys Sibire praleido10 metø ir mirë 1992 m. bûdamas dar ga-na jaunas. Gyveno jis ðalia seneliø savoname, turëjo tris vaikus ir dirbo sunkveþi-mio vairuotoju. Mokësi tëvelis, kaip ir jovyresnysis brolis, pradþios mokykloje, kuribuvo uþ 3 kilometrø nuo namø ir reikëjopësèiomis kasdien kulniuoti kaimo keliais,ypaè sunku bûdavo þiemà. Mokytojai jaupradinëje mokykloje 1937 m. pastebëjoneeilinius Juozuko gabumus ir tëvams pa-tarë leisti vaikà á tolesnius mokslus. Tëvaiiðleido Juozukà á Vilkijos gimnazijà, kuribuvo uþ 7 km nuo namø ir teko nuomotikambará Vilkijoje, taigi tëvelis jau nuo de-

2006 m. kovo 2 d. Lietuvos energetikos institute ávyko iðkilaus Lietuvosmokslininko, áneðusio didelá indëlá á hidroenergetikos mokslo plëtrà,

Lietuvos mokslø akademijos nario korespondento, profesoriaus habili-tuoto mokslø daktaro Juozo Burneikio 75-øjø gimimo metiniø minëji-

mas. Minëjime dalyvavo artimieji, kolegos, bendradarbiai, mokiniai irmokytojai, studijø bei teniso draugai, kurie pasidalijo prisiminimais

apie J.Burneikio asmenybæ ir mokslinæ veiklà. J. Burneikis mirë ponepagydomos ligos 2005 m. rugsëjo 9 dienà. Þemiau savo atsiminimais

apie tëvà dalijasi Dalia Ðtreimikienë, Lietuvos energetikos institutovyresnioji mokslo darbuotoja, docentë, ekonomikos mokslø daktarë.

ðimties metø amþiaus pradëjo gyventi sa-varankiðkai ir gráþdavo á namus tik savait-galiais. Tai buvo labai sunkûs laikai, kaireikëjo galvoti, kà pirkti, ar paltà, ar kos-tiumà, nes abiem tëvai neturëjo pinigø, oJuozukas labai gerai mokësi ir norëjo to-liau studijuoti Kaune. Studijuodamas Kau-no politechnikos institute, nuo 1949 m. të-velis gyveno Kanto gatvëje, kur ir susipa-þino, o vëliau susituokë su Birute Miku-èionyte. Mamytë visada padëjo tëveliui,rëmë jo mokslinius ieðkojimus ir vadavonuo daugelio buitiniø rûpesèiø ir proble-mø. Gyvendamas su þmona Kanto gat-vëje, tëvelis ir mirë 2005 metais. Gy-venimas vyksta spirale, kai nuola-tos sugráþti á tà paèià vietà, tik jaukitame lygmenyje.

Tëvelis buvo labai mu-zikalus, grieþë armonika irturëjo labai geràbalsà bei absoliu-èià muzikinæ klau-sà. Baigæs institu-tà, dirbdamasÐiauliuose, dainavo Jovaro ansamblyje.Savaitgaliais, studijuodamas Kaune, gráþ-davo namo ir pagriebæs armonikà bëg-davo á kaimo vakaruðkas. Vienà savait-galá gráþæs á Kvesus, armonikos nebera-do, nes motina jà pardavë, kad sûnusdaugiau laiko praleistø su tëvais, o nekaimo draugais. Tëvelis sunkiais poka-rio 1954 metais baigë Kauno politechni-kos institutà ir ágijo inþinieriaus hidrotech-niko specialybæ, o gavo paskyrimà á Ðiau-liø statybos trestà, bet jau tada jautë di-delá potrauká raðymui ir ásidarbino laikrað-èio redakcijoje literatûros redaktoriumi.

apie tëvà

Lietuvos energetikos institute tëvelis ási-darbino atsitiktinai, 1957 m. radæs skelbi-mà „Tiesoje“ apie konkursà jaunesniojomokslinio bendradarbio etatui uþimti kà tik

ákurtoje Hidroenergetikos laboratorijoje. Jispaskambino pasiteirauti apie konkursà irvëliau sulaukë akademiko A.Þukauskoskambuèio, kuris asmeniðkai pakvietë të-velá dirbti institute, nes buvo gavæs geràcharakteristikà ið buvusio tëvelio diplomi-nio darbo vadovo profesoriaus M.Lasins-ko, kuris tuo metu jau dirbo institute.

Taigi J.Burneikis atëjo dirbti á institutà1957 m., bûdamas 26 metø, o bûdamas30-ies 1961 m. apgynë technikos mokslødaktaro disertacijà ir ið karto tapo Hidro-energetikos laboratorijos vadovu. Bûda-mas 34 m. jis su bendradarbiais gavo

Medþio anglysMiðkingosios Japonijos þmonës ku-

rui anksèiau naudodavo malkas ir me-dþio anglis. Medþio anglys dega ilgai,nerûksta, jas lengva gabenti. Medþio an-glys degamos pagal sudëtingà techno-logijà specialiose krosnyse ið statybai ne-

tinkamos medienos. Kà ir kaip daryti,meistras sprendþia ið dûmø kvapo.

Po Antrojo pasaulinio karo japonai ku-rui ëmë naudoti þibalà ir dujas, taèiau da-bar medþio anglys vël darosi populiarios.Daugëja restoranø, reklamuojanèiø mais-tà, paruoðtà medþio anglimis kûrenamo-je krosnyje. Stovyklautojai taip pat ren-

kasi medþio anglis lauþams kurti. Medþioanglys ne tik populiarios, bet ir naudin-gos. Pavyzdþiui, jos sugeria nemalonius


valstybinæ mokslo premijà, o sulaukæs 40metø apgynë geografijos mokslø dakta-ro disertacijà. Sulaukæs 45 metø buvo ið-rinktas MA nariu korespondentu energe-tikos srityje. Tëvelis iðdirbo institute iki1994 m. 38 metus, ið kuriø 34 metus dir-bo laboratorijos vadovu.

Moksliná darbà J.Burneikis dirbo 49metus, kuriuos galima suskirstyti á 3 eta-pus: darbà Hidroenergetikos laboratori-joje – 1957–1987 (30 metø), darbà Kom-pleksiniø energetikos tyrimø laboratori-joje – 1987–1994 (8 metai), moksliná dar-bà pensijoje – 1994–2005 (11 metø).

Per savo mokslinio darbo metus 1957–2005 m. J.Burneikis paskelbë per 400moksliniø darbø. Paraðë su bendraauto-riais 10 monografijø, ið kuriø 5 labai reikð-mingos. Dalyvavo su praneðimais dau-giau kaip 100 konferencijø Lietuvoje ir uþ-sienyje. 1957–1986 m. svarbiausi J.Bur-neikio darbai buvo susijæ su upiø nuotë-kio tyrimais: matematiðkai apraðë upiønuotëkio svyravimus ir sukûrë Lietuvosupiø nuotëkio pasiskirstymo skaièiavimoir reguliavimo tvenkiniais metodikà ir jà pri-taikë; iðplëtojo ir pagrindë sezoninio nuo-tëkio skaièiavimo metodikas ir jas pritai-kë; sukûrë vandens ûkio sistemos opti-mizavimo modelá ir atliko vandens ûkio sis-temos optimizacinius skaièiavimus; pa-rengë vandens ûkio balansø skaièiavimometodikà ir jà pritaikë. Ir ypaè ádomu tai,kad didelës apimties optimizaciniai skai-èiavimai tuo metu buvo atlikti naudojantlogaritminæ liniuotæ, o paraðytos monog-rafijos su prof. M.Lasinsku apie Nemunonuotëkio reguliavimà dar ir dabar yra pla-èiai naudojamos specialistø bei taikomoshidrometeorologø kasdieniame darbe.

Svarbiausi prof. Juozo Burneikio dar-bai 1987–1994 m. buvo skirti dideliø ûkioobjektø statybos ir eksploatavimo átakostvenkiniø bûklei vertinti, energijos ir kurosuvartojimo efektyvumui didinti, hidroe-nergetiniø iðtekliø naudojimo ir maþø hid-roelektriniø plëtros perspektyvoms Lietu-voje nagrinëti, alternatyviø ir atsinaujinan-èiøjø energijos ðaltiniø potencialo tech-niniam-ekonominiam potencialui vertin-ti, Lietuvos nacionalinës energetikos stra-tegijos rengimo darbams.

1995–2005 m. prof. Juozas Burneikisdaug dëmesio skyrë hidroenergetikosplëtrai. Jis parengë hidroenergetikos re-

guliavimo aktus bei hidroenergetikosekologinio vertinimo metodikas, pateikëmaþø HE renovacijos ir statybos pagrin-dimà, parengë vandens iðtekliø naudoji-mo ir apsaugos strategijà bei atliko ma-þøjø hidroelektriniø panaudojimo efekty-vumo tyrimus ir pagrindë jø plëtros gali-mybes, taip pat sudarë ðalies hidroener-getiniø iðtekliø naudojimo schemà.

Að pradëjau Lietuvos energetikos ins-titute dirbti nuo 1985 metø. Tëvelis mandaug padëjo gyvenime ne proteguoda-mas, bet savo pavyzdþiu ir dideliu autori-tetu ákvëpdamas norà dirbti, siekti naujørezultatø ir niekada nepasiduoti. Be to, ne-gailëdavo vertingø patarimø ir buvo ge-riausias konsultantas, koká tik galima ási-vaizduoti, nes tikrai tëvelis buvo neeiliniøgabumø, pasiþymëjo tikram mokslininkuibûdinga áþvalga, buvo labai plaèios eru-dicijos, labai apsiskaitæs þmogus. Daugþinojo ne tik savo mokslo srityje. Kaip þmo-gus, tëvelis pasiþymëjo paprastumu, ra-miu bûdu, santûrumu ir kuklumu, taèiaupakovoti uþ save bûtø sugebëjæs. Galë-davo nuoðirdþiai bendrauti tiek su þymiau-siais akademikais, tiek su paprastais kai-mo þmonëmis. Tiek su maþu, tiek su se-nu jis rasdavo bendrà kalbà.

Prisimenu tëvelá buvus visada gerosnuotaikos. Jis turëjo humoro jausmà, þi-nojo daug juokø ir anekdotø, mokëjo pa-juokauti ir kitus prajuokinti. Duris visadaatverdavo su ðypsena. Niekada niekuonesiskundë. Turëjo savo sugalvotusmëgstamus posakius, kurie vëliau virs-davo sentencijomis. Niekada nesididþia-vo savo sugebëjimais ir savo laimëjimais,buvo sàþiningas ir teisingas, nieko ne-nuskriaudë, neapgavo, neiðdavë ir nie-kada neáþeidë. Turëjo geleþinæ valià,daug uþsispyrimo ir labai daug dirbo. Bû-damas 63 metø 1994 m. savarankiðkaiiðmoko dirbti kompiuteriu ir dirbo juo ikigyvenimo pabaigos: per 11 metø, bûda-mas pensijoje, savo jëgomis paraðë per60 moksliniø ir per 40 mokslo populiari-nimo bei daugiau kaip 100 publicistiniøstraipsniø. Per tà patá laikotarpá parengëdaugiau kaip 10 moksliniø darbø (Ûkioministerijos, Aplinkos ministerijos ir kitøinstitucijø) ataskaitø. Pats iðmoko angløkalbà ir nuo 1994 m. kasmet raðydavopraneðimus anglø kalba tarptautinëmskonferencijoms ir daugelyje jø dalyvavo

(7 ið 10). Bûdamas pensijoje dalyvavosu praneðimais daugiau kaip 30 moksli-niø konferencijø uþsienyje ir Lietuvoje.

Tëvelis visà laikà skaitë naujausià sa-vo srities mokslinæ literatûrà, domëjosienergetikos aktualijomis, þinojo visas nau-jienas. Jis turëjo neátikëtinai gerus mate-matikos ir kitø baziniø gamtos bei inþine-riniø mokslø pagrindus, galëjo iðspræstikiekvienà aukðtosios matematikos uþda-viná, paaiðkinti sudëtingiausià formulæ, okartu nepriekaiðtingai raðë ir dëstë mintislietuviø kalba. Tëvelis turëjo gilias encik-lopedines þinias energetikos ir daugelyjekitø srièiø ir galëdavo atsakyti á bet kokáklausimà energetikos ir su ja susijusiosesrityse be þinynø ir enciklopedijø pagal-bos. Að daþnai tëveliui skambindavau irjo klausdavau, o jis þinojo kone viskà iðsavo srities ir daugelio kitø srièiø. Mëgoskaityti groþinæ literatûrà ir turëjo didelæbibliotekà, kurià augdama ir að visà per-skaièiau. Labai mëgo sportà ir ne tik juodomëjosi ir viskà þinojo, bet ir pats regu-liariai nuo 1964 m. eidavo þaisti teniso dukartus per savaitæ. Tëvelis tas treniruoteslabai mëgo ir niekada jø nepraleisdavo,net sirgdamas. Buvo keletà kartø laimë-jæs prizines vietas Lietuvos teniso vetera-nø varþybose, nes viskà savo gyvenimedarydavo ið visos ðirdies ir negailëdamasjëgø. Labai mëgo moksliná darbà, mylëjohidroenergetikà ir buvo tikras jos entuzias-tas, propaguotojas ir gynëjas.

Net sirgdamas 2005 m. vasarà nuolatskaitë ir raðë namuose kompiuteriu, daly-vavo ávairiuose pasitarimuose Lietuvos þe-mës ûkio universitete, Mokslø akademi-jos renginiuose, susitikinëjo su kolegomisir bendradarbiais. Dvi savaitës prieð mirtájis savo automobiliu buvo nuvaþiavæs á ma-mos tëviðkæ Veisëjuose. Nepasidavë ir ko-vojo su savo liga iki paskutinës gyvenimominutës. Tëvelis labai mëgo raðyti publi-cistinius straipsnius ir ketino iðleisti publi-cistikos knygà. Turëjo savo vertybiø siste-mà ir jà nuoðirdþiai gynë. Tëvelis tikrai galibût pavyzdþiu aktyvaus mokslininko ir do-ro þmogaus, nesukaupusio nei dideliø tur-tø, nei pasinaudojusio padëtimi, o tik suatsidavimu ir dideliu atkaklumu dirbusiosavo mëgstamà darbà ir daug nuveiku-sio Lietuvos mokslui.

Dalia BURNEIKYTË-ÐTREIMIKIENË

kvapus, o medþio actas, gaunamas ga-minant medþio anglis, lengvina ðienokarðtligæ ir gerina odà.

Ið medþio angliø gaminami ir kiti pro-duktai, kaip muilas, losjonas veidui ir va-zonai augalams.

Pagal uþsienio spaudà parengëAntanina BANELYTË


Ávadinis þodis

Ávadinis þodis – tai tarsi knygos api-bendrinimas, iðreiðkimas pirmojo ir turbûttodël paties tikriausio áspûdþio apie per-skaitytus puslapius. Knygoje bandomaperteikti sudëtingos ir prieðtaringos asme-nybës akademiko A.Èyro, mûsø pirmojorektoriaus, gyvenimo kelià, perteikti, kaipraðoma, „be grimo, be iðankstiniø nuosta-tø, simpatijos ar antipatijos (…)“. Manau,autorius pasirinko teisingà kelià. Prieðin-gu atveju jos tikslas vargu ar bûtø pasiek-tas. Skaitytojas, ypaè tas, kuris asmenið-kai nepaþinojo knygos herojaus, nepajus-tø jo prieðtaringos prigimties, nesuprastøkai kuriø jo poelgiø, nupieðtas portretasnebûtø toks ryðkus, kaip dabar.

Knyga mane sujaudino, kadangi bu-vau nemaþos dalies èia apraðytø ávykiøliudininkas – nuo 1964 m. iki 1969 m. kaipstudentas, nuo 1969 m. – kaip darbuo-tojas. Mano kraðtietis akademikas A.Èy-ras, esame gimæ tame paèiame Varënosrajone, prieð akis iðkyla kaip rektorius, vir-ðininkas, kurá teko pajusti bendraujant iraukðtojoje mokykloje, ir kitoje aplinkoje.Pajusti toká, koks jis perteikiamas knygo-je, – „kietas“ vadovas akademinëje ap-linkoje ir visai kitoks – linksmas, pokðtau-jantis – uþ jos ribø.

Sakoma, kad þmogø geriausiai galisuprasti, jei atsiduri jo kailyje, todël apieknygos herojø akademikà A.Èyrà norë-èiau kalbëti kaip rektorius.

Vilniaus Gedimino technikos universi-teto pradþia – 1956 m. ákurtas KPI vakari-nio fakulteto Vilniaus skyrius, vëliau tapæsKPI Vilniaus vakariniu fakultetu, dar vëliaupertvarkytas á KPI Vilniaus filialà, Vilniausinþineriná statybos institutà, dar vëliau – áuniversitetà. Ir ðiemet, baigiantis rugsëjui,Vilniaus Gedimino technikos universitetas,parengæs Lietuvai apie 50 000 specialis-tø, ðvæs penkiasdeðimtmeèio sukaktá. Rek-toratas patvirtino pasirengimo bei ðiaiðventei skirtø renginiø planà.

Vos ne penkiasdeðimtmeèio iðvaka-rëse „Technikos“ leidykla skaitytojamsperduos doc. Algimanto Nako didelësapimties knygà-albumà „Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto raida. 1956–2006 metai“. Taip pat bus iðleista atmin-

Vilniaus Gedimino technikos

Pirmojo rektoriaus ,,gyvenimo

penkiasdeðuniversitetas rengiasi

Pagrindinë knygos mintis – tai prieð-taringa asmenybë, kurioje teigiamos sa-vybës sumiðusios su visai kitokiomis, prie-ðingomis. Visi mes turime tiek pirmøjø, tiekantrøjø. Vienuose vyrauja pirmosios, ki-tuose – antrosios, treèiuose pasireiðkiaabi vienu metu. Knygos herojus ypatin-gas tuo, kad abi jos labai ryðkios, netgigroteskiðkos. Tai lyg du genijai vienamekûne – gerasis ir blogasis. Suprantant tai,knygoje nebandoma ðios asmenybës ver-tinti apibendrintai, daryti kaþkokias iðva-das. Vis dëlto, nors knyga, kaip teigiama,yra autobiografija be grimo, ávertinimas jo-je yra – „(…) prieðtaringa, beje, tuo ir pa-traukli asmenybë“. Sutinku su tokiu verti-nimu. Paklauskime savæs, ar þmogus, pa-siþymintis perdëm patraukliomis savybë-mis, t.y. nebûdamas „kieto“, valdingo cha-rakterio, nebûdamas didelis pragmatikas,vienvaldis ir pan., galëjo per palyginti trum-pà laikà áveikti visas kliûtis, pasiprieðini-mà ir ákurti Vilniuje aukðtàjà technikos mo-kyklà? Ar galëjo tai padaryti pernelyg tak-tiðkas, „minkðtas“, atlaidus, visais klausi-mais besitariantis su savo kolegomis þmo-gus? Ákurti ne tik paèià mokyklà su bûtinainfrastruktûra, suformuoti dëstytojø korpu-sà, bet ir sukurti savità statybos mechani-kos mokyklà, parengti deðimtis mokslodaktarø (kandidatø), tapti pasaulyje pri-paþintu mokslininku?

Rektoriø A.Èyrà að matau kaip kûrëjà,strategà, neeiliná organizatoriø, ðviesuolá,lankstø pagal tuo metu buvusias aplinky-bes institucijos vadovà. Ðios teigiamos irnetgi jo neigiamos savybës tarnavo vie-nam dideliam tikslui, kuriam jis paskyrëvisà savo gyvenimà, – priversti tuometinævaldþià ákurti Vilniuje savarankiðkà aukð-tàjà technikos mokyklà, o jos darbuoto-jus priversti dirbti taip, kad ji taptø paþan-gi, pirmaujanti ir studijose, ir moksle.

Jeigu rektoriø A.Èyrà reikëtø apibû-dinti vienu þodþiu, að ávardyèiau taip –lyderis, t.y. þmogus, kuris visada prieky-je. Priekyje jis eina ne vien todël, kad pa-skirtas valdþios, o todël, kad tam turi mo-ralinæ teisæ, iðkovotà sunkiu, sveikatà ali-nanèiu darbu.

Kurti aukðtàjà mokyklà, jos materiali-næ ir techninæ bazæ, burti kvalifikuotusdëstytojus, statyti jiems butus, studen-tams – bendrabuèius ir tuo paèiu metubûti produktyviu mokslininku, mokslo or-ganizatoriumi, „sëjëju“, kaip taikliai pa-raðyta knygoje, galëjo tik iðskirtinë asme-nybë. Tokià mes jà suprantame, tokiàmes jà ðiandien suvokiame ir vertiname.

Knygoje dràsiai ir atvirai kalbama apieakademiko A.Èyro prieðtaringà bûdà –piktàjá jo genijø. Taip, galima manyti, kadjo nepatraukliosios savybës yra objekty-vios, t.y. tokios, kokias mes vadinamecharakteriu. Kita vertus, ar jos suveði, arlieka paþabotos, priklauso ir nuo aplin-kybiø, kuriose atsiduria þmogus. Knygo-je apraðytoje vadinamojoje „kovos dëlvaldþios“ istorijoje netinkamà „savo va-dovavimo stiliø, metodus, nesavikritiðkà


spalvos”

Prof. Romualdas GINEVIÈIUSVGTU rektorius


festivalis, kurio vienas ið organizatoriømûsø universiteto teatras studija „Palë-pë“, ir susitikimai su absolventais, ðaly-je þinomais specialistais, politikais, ver-slininkais, visuomenës veikëjais, ir ...

Neámanoma visko iðvardyti. Tik pri-valome pasakyti, kad penkiasdeðimtme-èiui skirtus renginius pradëjo JuozoStraþnicko „Akademikas AleksandrasÈyras. Gyvenimo spalvos“ knygos su-tiktuvës. Renginius baigs rugsëjo 29 d.Kongresø rûmuose rengiamas iðkilmin-gas VGTU 50-èio minëjimas, á kurá kvie-èiami dalyvauti Lietuvos valstybës vado-vai, mokslo ir verslo atstovai, daug ðiouniversiteto absolventø, universiteto pro-fesoriø, dëstytojø ir studentø.

Jubiliejaus dienomis numatyta apdo-vanoti VGTU 50-èio jubiliejiniais meda-liais per 50 metø labiausiai pasiþymëju-sius universiteto þmones.

Julius NORKEVIÈIUS

ðimtmeèiuitinë „Vilniaus technikos universitetas“,nemaþai vadovëliø, viena kita monog-rafija, bent keli konferencijø praneðimørinkiniai, kiti aktualios tematikos leidiniai.

Skulptorius prof. Konstantinas Bog-danas kuria aukštosios technikos mo-kyklos Vilniuje kûrëjo, per 30 metø bu-vusio Vilniaus inþinerinio statybos insti-tuto rektoriumi akademiko AleksandroÈyro biustà.

Numatyta atnaujinti prie VGTU Sau-lëtekio rûmø aplinkà. Jubiliejiniø darbøplane – ir deðimtoji mokslo istorikø kon-ferencija „Mokslo ir technikos raida Lie-tuvoje“, ir universiteto istorijos muziejausnauja ekspozicija „VGTU. 1956–2006metai“, ir tarptautinis studentiðkø teatrø

kratija, laisvais rinkimais ið keliø kandi-datø, þmoguje, kuris yra valdingas ir „kie-to“ bûdo ið prigimties, ilgainiui sudaro ga-limybes suveðëti ne paèioms geriau-sioms bûdo savybëms. Galbût todël rek-torius A.Èyras pradëjo „nesiskaityti su ki-tø nuomone (…), visas galias sutelkë sa-vo rankose (…), tapo liguistas kritikai“ ir

t.t. Nebaudþiamumo jausmas elgiantis susavo kolegomis yra praþûtingas bet ku-riam vadovui. Todël man labiau nei keistiatrodo raginimai vël gráþti á tuos gûdþiuslaikus ir aukðtosios mokyklos rektoriusne rinkti, o skirti motyvuojant tuo, kad jiebus ryþtingesni, paþangesni, nes nepri-klausys nuo bendruomeniø, kurioms jievadovauja. Manau, kad toks poþiûris áuniversitetø docentus ir profesorius yraáþeidþiantis. Tai giliai màstantys ir princi-pingi þmonës ir niekada rektoriumi ne-rinks atsitiktinio þmogaus, to, kuris, jømanymu, mokyklos neves á prieká. Ðian-dien mes gyvename visai kitokiomis sà-lygomis, negu apraðomos knygoje, irbaisu pagalvoti, kokie bûtø padariniai,jei universitetui vadovautø nesiskaitan-tis su mokyklos bendruomene þmogus.Gráþtamasis ryðys, fundamentinis gam-tos principas, yra demokratijos, taigi irtobulëjimo, pamatas.

Tokios mintys kilo skaitant knygà apieakademiko A.Èyro nueità kelià. Ir, nepai-sant to, kad savo gyvenime jis daþnai va-dovavosi taisykle „tikslas pateisina prie-mones“, mes suprantame, kad ðis tiks-las buvo kilnus, o sàlygos, kuriomis bu-vo jo siekiama, diktavo priemones. Todëlmûsø atmintyje vieniems jis lieka Moky-toju, kitiems – Profesoriumi, tretiems –Akademiku, vaikams – Tëvu ið didþiosiosraidës. O mums visiems – tai PirmasisRektorius, mûsø mokyklos ákûrëjas, ir toksjis bus visada. Apie tai primins paminklas,kuris Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto penkiasdeðimtmeèio proga bus pa-statytas ðalia Saulëtekio rûmø pagrindi-nio áëjimo, áëjimo, pro kurá Jis tiek metøvaikðèiojo.

savo darbo vertinimà“ ir pan. rektoriusA.Èyras teisina persidirbimu, átampa ir kt.Giluminiø to prieþasèiø að áþvelgiu ir ki-tur. A.Èyrà rektoriumi skyrë ir atleisti ga-lëjo tik LKP CK. Ir tik Maskvai „palaimi-nus“. Tokia tvarka, nesusijusi su demo-

Vertingamonografija

Þmonës, gyventojai yrasvarbiausia gyvybës forma Þe-mëje. Deja, daugelis dalykøapie juos lieka neþinomi. Moks-lininkai ðimtmeèius diskutuoja,ið kur atsirado þmogus. Vieniteigia þmogø atsiradus per ilgàevoliucijà, antri – kad kaþkokiokataklizmo metu susiformavomûsø protëvis ir vëliau tapo pro-tingu, treti tikina, kad þmogø,kaip koká kokonà, á Þemës pla-netà tikriausiai bus atneðæs kos-minis vëjas, dar kiti besàlygið-kai tiki Didájá Kûrëjà, sukûrusá to-bulà þmogø ir davusá jam sielà.Viso pasaulio tautos ir tautelëssavo mituose, pasakose ir pa-davimuose prabyla dar apieðimtus kitokiø galimybiø… Tai-gi, nors mokslas sparèiai daroneátikëtinus atradimus, þmo-gaus atsiradimo máslë iki galodar neáminta, ji dar skendi pa-slaptinguose laiko ir erdvësûkuose.

Panaðiai galima kalbëti irapie istorijoje þinomos praeitiesbei dabarties gyventojus. Èiataip pat slypi daug neþinomy-bës. Niekas negali tiksliai atsa-kyti ið kur ir kada atëjo pirmiejidabartinëje Lietuvos teritorijojegyvenæ þmonës, kaip jie atro-dë ir kokia kalba kalbëjo. Skur-dûs ankstyvøjø amþiø archeo-loginiai radiniai gali duoti tik la-bai apibendrintà teritorijos ap-gyvendinimo ir þmoniø antropo-loginio tipo vaizdà. Tie radiniaigali bûti ir visiðkai netipiðki, jeijø nëra daug. Spræsti apie gen-tis ar kitokias þmoniø bendruo-menes ið vieno ar kito atsitikti-nio radinio (griauèiø, kaukolës,puodo ðukës ir pan.) yra nela-bai dëkingas, nors ir labai rei-kalingas darbas. Kita vertus, tiktokiais archeologiniais tyrimaisgalima tvirtinti, kad dabartinësLietuvos teritorijoje pirmieji gy-ventojai pradëjo kurtis maþ-daug prieð 14 tûkstanèiø metø.Gal tolesni archeologiniai tyri-nëjimai bei nuolat tobulëjanèiosnaujos mokslo ir technologijøgalimybës atskleis kitokius fak-tus ar leis sukurti visiðkai nau-jas þmogaus kilmës teorijas.

Nukelta á 40 p.


Uþ kà mylime LietuvàPraëjusiais metais Japonijoje vyku-

sioje EXPO-2005 parodoje Lietuvos pa-viljone buvo demonstruojamas ArvydoBaryso filmø kûrimo kompanijos sukur-tas videofilmas „Ásimylëjæ Lietuvà“, ope-ratorius ir reþisierius A.Barysas. Ðis fil-mas buvo demonstruojamas Ameriko-je, Didþiojoje Britanijoje ir kitose pasau-lio valstybëse. Lietuvoje jo premjera ávy-ko ð.m. kovo 21 d. Lietuvos gamtosdraugijos susirinkime Vilniuje, Vilniausuniversiteto Gamtos mokslø fakultete mi-nint pasaulinæ Þemës dienà, pagonið-kà lygiadiená. Arvydas Barysas yra netik Lietuvos gamtos draugijos narys, betir jos Centro valdybos narys ir Kaunobendrijos pirmininkas.

Susirinkime áþanginiame þodyje Lie-tuvos gamtos draugijos prezidentas prof.habil. dr. Algirdas Gaigalas akcentavo

Uþ kà mylime LietuvàDraugijos nariø paðaukimà iðryðkinti Lie-tuvà, jos gamtà skirianèius bruoþus, pa-gal kuriuos galima identifikuoti mûsøkraðtà Europoje ir pasaulyje. DraugijosCentro valdybos narys prof. habil. dr. Jo-nas Naujalis pabrëþë, kad mums svarbuiðsaugoti gyvàjà gamtà, jautriausià ap-linkos nará. Jis paminëjo, kad Arvydas Ba-rysas yra sukûræs keletà subtiliø Lietu-vos gamtà vaizduojanèiø filmø, todël yramalonu pamatyti naujo pasaulinio lygioreprezentaciná kûriná.

Videofilmas prasideda rytmeèio mig-lose paskendusiais Kernavës piliakalniøgamtos vaizdais. Ið ðio kraðto atsklidogarsas ir Lietuvos vardà Europoje ðaliømetraðèiai áraðë beveik prieð tûkstantámetø. Paskutiniai senojo þemyno pago-nys priëmë krikðtà. Sukûrë galingà vals-tybæ, kurioje nebuvo uþdarumo, apsiri-

bojimo ir tautinio egoizmo. Videofilmerodomi iðkilûs Kernavës ir Trakø, Vilniausir Kauno, Palangos, Klaipëdos ir Kurðiønerijos vaizdai. Tai graþus, kultûrinëmistradicijomis garsus kraðtas. Iðryðkintasharmoningas ir sakralus Lietuvos gam-tos peizaþas. Jauèiama pagarba ir mei-

Lietuvos mokslininkø sàjungoje vAtgimimo metu gimë visuomeninë or-

ganizacija Lietuvos mokslininkø sàjunga,kurios IX suvaþiavimas ávyko kovo 25 die-nà. Praneðimà perskaitæs jos pirmininkasdr. Vygintas Gontis, apþvelgæs dvejø me-tø darbà, paþymëjo, kad sëkmingai dir-bo mokslininkø institutas, kuris ágyven-dino keletà svarbiø projektø, daug prisi-dëta organizuojant Pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziumà, sàjungosnariai atstovavo mokslininkams dauge-lyje organizacijø, pasiþymëta leidyboje...

Ið pradþiø á mokslininkø sàjungà buvosusibûræ net pora tûkstanèiø mokslininkø.Jos iniciatyva rengti nauji ástatymai, ákurtanauja institucija – Mokslo taryba. Bûta irnusivylimø. Seimo kultûros ir ðvietimo ko-miteto vyresnysis patarëjas Alfonsas Ra-monas paþymëjo, kad sukurta universite-tø autonomija kartais tampa stabdþiu. Au-tonomija tada buvo ásivaizduojama vos nekaip burtaþodis, galintis iðgelbëti visose si-tuacijose. Kad ir kà sakytume, mokslinin-kø sàjunga atgimimo metu ir po nepriklau-somybës atgavimo buvo aktyvi visuome-nës dalis. Jos aktyvumà galima palygintitik su Lietuvos gydytojø sàjunga. Gaila,kad, kaip paþymëjo A.Ramonas, moksli-ninkø sàjungos balsas nusilpo.

Profsàjungø organizacijø dalia – opo-nuoti valdþiai. Kur prieþastis, kad gydy-tojø sàjunga vis stiprëjo, o mokslininkø –silpo (joje liko tik 551 þmogus)? Dabarpripaþástama, kad abi organizacijos kiekperlenkë lazdà – uþuot oponavus val-

dþiai, buvo kasamas karo kirvis kole-goms. Gydytojai greitai susiorientavo,kad bendromis jëgomis galima pasiektidaugiau. Ir pasiekë: pradëti didinti gydy-tojø atlyginimai, skirta lëðø moderniaiaparatûrai, augo organizacijos gretos,parengus projektà, gautas solidus finan-savimas, atsirado galimybë leisti spal-votà savo leidiná.

Didelá susirûpinimà dël mokslo bûklëspareiðkë þinomas politologas Antanas Ku-likauskas. Jo nuomone, mokslo instituci-jomis nepatenkinti nei mokslininkai, nei

valdþia. Geri ástatymai neatsiras be paèiømokslininkø pastangø. Pokyèiø nebus irtol, kol mokslui atstovaus administracijøvadovai. Vakaruose jiems atstovauja aso-cijuotø organizacijø grupës. Po Sàjûdþiopakilimo nerasta bûdo kaip iðeiti ið sovie-tinio palikimo. Jis siûlë kurti asociacijas, ojas jungti á korporacijas. Vakaruose taip iryra. Ten nëra organizacijø, sukurtø ið pa-skirtø vadovø. Be to, ir kai kuriø institucijøpavadinimai neatitinka veiklos pobûdþio.Jo þodþiais, Sàjûdis daug kà norëjo keistivaldþioje, kol atëjo á valdþià.

Prof. Egidijus Aleksandravièius teigë,kad Nepriklausomybë – tai nepanaudo-ta galimybë mokslo pertvarkai. Mokslinin-kas turi bûti labai plaèios erudicijos. Uni-versitetai tam ir yra, kad rengtø intelektu-alus. Deja, mûsø mokslininkai atsiliekanuo studentø aktyvumu. Studentai daly-vauja ávairiausiø korporacijø veikloje, kursutiksi retà dëstytojà, o dar reèiau moks-lininkà. Korporacijos yra tikri intelektuali-nio proceso sraigtai. Kol mokslinei ben-druomenei atstovauja rektoriai ir direkto-riai, mokslinës bendruomenës nebus.Mes mokslo bendruomenæ dar turime su-kurti, sakë profesorius.

Juras Ulbikas paþymëjo, kad Vaka-ruose pelno nesiekianèios organizacijosyra lygiaverèiai partneriai ir jos pasiekianet geresniø rezultatø, nes ten buriasi en-tuziastai. Deja, mûsø ministerijø durysjoms uþdarytos. Mokslui galime skirti ke-lis kartus maþiau lëðø nei JAV ar ES. Tai

Naujai iðrinktas Lietuvos mokslininkøsàjungos pirmininkas Antanas Kulikauskas

þadëjo pabandyti suburti mokslininkøvisuomenæ


Juo

zo E

LE

KŠ

IO n

uo

tr.


lë þmogui, kraðto kultûrai ir gamtai. Þavijos vaizdai nepakartojamu ir nenusako-mu groþiu. Istorinë praeitis subtiliai sie-jama su modernia ir besivystanèia Lie-tuva. Pavaizduoti geranoriðki, svetingiþmonës.

Po videofilmo perþiûros kalbëjæ prof.habil. dr. Vytautas Juodkazis, akad. prof.habil. dr. Alfonsas Merkys, prof. habil. dr.Vytautas Valenta, doc. dr. Vytautas Rað-kauskas, dr. Vytautas Raèkauskas ir kitipabrëþë Arvydo Baryso kûrybinæ sëkmæ.Susirinkusieji parëmë bendrà nuomonæ,kad Draugijos nariø priedermë yra suras-ti, paþinti, suprasti ir kitiems parodyti mû-sø lietuviðkos gamtos ypatumus, kurie ið-skiria Lietuvà ið kitø kraðtø. Mes turimesuprasti ir suvokti uþ kà mylime Lietuvà.Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu-tas ðiuo metu rengiasi iðleisti enciklope-dijos tomà ar net du tomus apie Lietuvà.Leidinyje tikimës surasti tuos bruoþus.

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 04 06.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr.698 . Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.4 (570) balandis

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

4Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

J.BAUÐYS, S.RENÈYS Padedame sparèiomsmokslo permainoms ............................................. 2

V.SIRVYDIS Gyvenimas, skirtas mokslui irmedicinos paþangai .............................................. 4

B.ÞINDÞIÛTË-MICHELINI Pirmas savarankiðkaslietuviø kalbos kursas Italijoje ................................ 6

J.GRIGAS Kiek kainuoja laikas? ............................ 7

J.SKOMSKIS Turtas visiems, kurienori suþinoti ........................................................... 8

B.AMBRAZIEJUS Muzikai ðypsosi ........................ 8

A.PIROÈKINAS Tylieji Nemuno laivaidarbininkai – baidokai ......................................... 10

L.DRAZDAUSKAS Bendþaminas Franklinas –visuomenininkas ir mokslininkas ......................... 12

J.BUTKEVIÈIUS Mokomës skaityti ...................... 13

B.STOLYTË Lietuva pagal emigracijosmastus – pirmoji Europos Sàjungoje .................. 14

A.GAIGALAS Mineraliniø þaliavø tyrinëtojas ........ 15

V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos. 2005 metai ......................................... 16

R.ÐALNA Paslaptingasis miestas ........................ 20

A.KUDZYS Atsigaunanti ekonomika irstatybø problemos Japonijoje ............................. 22

L.KRIVKA Ûkinio gyvenimo uþkulisiaibaþnytinëse valdose ........................................... 26

Nacionaline paþangos premija busapdovanojami Lietuvos moksluinusipelnæ þmonës ............................................... 32

E.BACEVIÈIUS Europos mokslininkaivienijasi tirti jûros gyvûnø ligas ............................ 32

D. BURNEIKYTË-ÐTREIMIKIENË Þodisapie tëvà.............................................................. 34

Medþio anglys ..................................................... 34

J.NORKEVIÈIUS Vilniaus Gediminotechnikos universitetas rengiasipenkiasdeðimtmeèiui .......................................... 36

R.GINEVIÈIUS Pirmojo rektoriaus,,gyvenimo spalvos” ............................................ 36

Vertinga monografija ........................................... 37

J.ELEKÐIS Lietuvos mokslininkøsàjungoje vadovø kaita ....................................... 38

A.GAIGALAS Uþ kà mylime Lietuvà ..................... 38

adovø kaitaverèia ypaè racionaliai jas naudoti, finan-suoti tik vertingiausias programas. Su-prantama, persiorientavimas skausmin-gas, daug proto ir energijos reikalaujan-tis procesas, bet to reikia. Suvaþiavimekalbëta, kad persitvarkyti turi norëti pa-tys mokslininkai ir vedlys turi bûti organi-zacija, kuri tam ir susikûrë.

Suvaþiavimo priimtoje rezoliucijoje sa-koma, kad ðalyje ásigalëjo ydinga mokslokrypèiø vertinimo sistema, kuri daro nei-giamà átakà humanitariniø, socialiniø,technologiniø, þemës ûkio, medicinosmokslo krypèiø plëtojimui, nuvertinti lietu-viø kalba skelbiami mokslo darbai. Rei-kalaujama skelbti mokslo darbus tik an-glø kalba (sovietmeèiu reikalauta skelbtirusø kalba!). Tai trukdo Lietuvos visuome-nei plaèiau susipaþinti su tø mokslø lai-mëjimais ir neatitinka Lisabonos strategi-jos principø. Pareikalauta keisti moksliniødarbø vertinimo sistemà, atskiriant minë-tø srièiø vertinimo kriterijus nuo taikomøjøtiksliøjø mokslø, gerinti mokslo finansavi-mà, nes dabar neámanoma vykdyti kai ku-riø funkcijø ir bûtinø tyrimø.

Nauju Lietuvos mokslininkø sàjungospirmininku iðrinktas politologas AntanasKulikauskas, kuris savo kadencijos me-tu paþadëjo stengtis taip sutelkti moksli-ninkus, kad pagrástai bûtø galima kal-bëti jø vardu, o jei to nepavyktø, nelauktinaujø rinkimø ir atsistatydinti.

JUOZAS ELEKŠIS

Bûtø ne visai teisinga tvirtinti, kad ðiandieniai Þe-mës gyventojai yra iðsamiai iðtirti ir kad jau apie juosviskas yra þinoma. Deja, taip nëra. Netgi pasaulio aratskirø valstybiø gyventojø skaièius nëra visiðkai tiks-lus. Dar ir ðiandien kur nors dþiunglëse ar kitose nuo-ðaliose Þemës vietose atrandamos niekam neþinomosgentys, kalbanèios savita kalba, iðlaikiusios pirmykðtágyvenimo bûdà ir visiðkai nenutuokianèios, kad eg-zistuoja ir kitokios – didmiesèiø dþiunglës, geleþimikaustyti keliai, automobiliai, branduoliniai reaktoriai…Tuo pat metu civilizacija, kuri turëtø saugoti daugelávertybiø, taip pat ir unikalumà, kasmet ið pasaulio þe-mëlapio iðtrina po keletà tauteliø pavadinimø su jø ne-pakartojama kultûra, kalba, paproèiais. Gal maþai kamþinoma, bet tokio likimo kai kuriø praeities mokslinin-kø nuomone galëjo susilaukti ir lietuviai – jau XIX a.antrojoje pusëje vokieèiø inteligentai buvo ákû-ræ draugijà lietuviø kultûrai iðsaugoti,nes jau nebetikëjo jø iðli-kimu. Taèiau isto-rinës ir politinëssàlygos buvo pa-lankesnës – lietu-viai ne tik iðliko ir pa-tys iðsaugojo unika-lià savo praeities kul-tûrà, bet ir praturtinobendràjá Europos isto-riná paveldà. Gal ir pa-radoksalu, bet labiausiaiá savo nacionalines verty-bes tautos atsiremia ir la-biausiai jas iðkelia ávairiøokupacijø, svetimðaliøspaudimo metais. Gerokailengviau tautos asimiliuojasisavanoriðkai ásijungusios á se-nesnes civilizacijas, turtinges-nes ávairiø valstybiø sàjungas.Todël savæs paþinimas, savotautiniø ypatybiø (kalbos, tradi-cijø, kultûros) vertinimas yra bûti-nas savo bei savo ðaknø, savo identiteto iðsaugoji-mo pagrindas. Bet dar svarbiau iðsaugoti savo tautà,jos þmones, þinoti jø skaièiø, sudëtá ir kt. Be to, tik ið-samiai paþinus demografinius procesus, netiesiogi-niais metodais galima juos reguliuoti.

Gyventojai yra svarbiausias kiekvienos valstybësgyvavimo elementas. Jie yra ne tik valstybës pilieèiai,bet ir jos ugdytojai, kultûriniø ir materialiniø vertybiøkûrëjai. Nuo jø priklauso valstybës statusas, valsty-bës vieta pasaulio kultûriniame, politiniame ir ekono-miniame gyvenime, paèios valstybës vidaus situaci-ja. Gyventojai yra ne tik gamintojai ir kûrëjai – jie tuopat metu yra ir savo sukurtø dvasiniø ir materialiniøproduktø vartotojai. Dël to yra labai svarbu þinoti kiek-vienos valstybës ir tautos gyventojø skaièiø, jø amþiø,iðsilavinimà bei iðsimokslinimà, poþiûrá á ðeimà bei vai-

kus, gyventojø materialinæ padëtá, kvalifikacijà, uþim-tumà ir pan. Nuo tokio tikslumo labai priklauso valsty-bës valdymo efektyvumas ir forma, ðvietimo organiza-vimas, socialinis aprûpinimas, ekonomikos reguliavi-mas, paèios visuomenës santarvë bei ávairiapusë josveikla. Todël nuo seniausiø laikø valstybiø ar kunigaikð-tysèiø valdovai stengësi surinkti kuo tiks-lesnius duomenis apie savo pavaldiniøskaièiø, kad ðie dorai mokëtø mokesèiusir tarnautø jø ginkluotuose bûriuose. Yra þi-niø, kad jau III a. pr. Kr. statistinë gyventojøapskaita buvo Kinijoje ir Egipte. Krikðèio-niðkajame pasaulyje gyventojai pirmàjá kar-tà buvo suraðyti prieð du tûkstanèius metøJudëjoje: „Anomis dienomis iðëjo ciesoriaus

Augusto ásakymas suraðyti visusvalstybës gyventojus. Toks pirma-sis suraðymas buvo padarytas Kvi-rinui valdant Sirijà. Taigi visi kelia-vo uþsiraðyti, kiekvienas á savomiestà. Taip pat ir Juozapas ëjoið savo Galilëjos miesto Naza-reto á Judëjà, á Dovydo miestà,vadinamà Betliejumi… Jis tu-rëjo uþsiraðyti kartu su savosuþadëtine Marija…” (Lk 2,3–5). Vëliau suraðyti gyven-tojus pradëta ir Europoje.

Manoma, kad Lietuvos teritorijojepirmà kartà gyventojai buvo suraðytitaip pat labai anksti – jau XVI a. pra-dþioje. Labai svarbus, bet kaþkodëlretai prisimenamas faktas yra tas,kad pirmasis gyventojø suraðy-mas, atitinkantis ðiuolaikiniø sura-ðymø reikalavimus, vyko vienaisir tais paèiais – 1790 metais –Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-tystëje ir Jungtinëse AmerikosValstijose. XIX–XX a. gyvento-

jø suraðymai ir nuolatinë jø apskaita bu-vo atliekama visose valstybëse.Lietuvos gyventojø skaièius ir jø demografinë bei

socialinë sudëtis amþiø tëkmëje nuolat kito dël ávairiøkataklizmø ir permainø, karø, epidemijø ir pandemijø,ekonominiø bei politiniø sukrëtimø. Bûta, nors ir nedaug,labai palankiø demografinei raidai ilgesniø laikotarpiøbei metø, per kuriuos sparèiai gausëjo þmoniø, gerëjojø kokybinë sudëtis. Á tretájá tûkstantmetá Lietuva atëjokaip nepriklausoma valstybë, gyventojø skaièiumi lenk-dama kai kurias Europos valstybes, bet vis vien pagalðá rodiklá priklausanti maþø valstybiø grupei. Lietuviø tau-tos ir jos identiteto iðsaugojimas ðiuolaikiniame pasau-lyje yra vienas svarbiausiø valstybës ir paèiø þmoniøuþdavinys. Dël to labai svarbu þinoti kuo daugiau apiesavo ðalies gyventojus demografiniu, socialiniu, taip pattautinës savimonës, psichologijos, struktûrø raidos po-þiûriu, kitais aspektais. Ðioje monografijoje analizuoja-ma gyventojø demografinë raida.

Vertinga monografija

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.4, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt

9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Atkelta ið 37 p.

Autorius nuoðir-dþiai dëkojaLietuvos mokslo irstudijø fondui irLietuvos statistikosdepartamentui,vienam jo vadovuiPetrui Adliui,Klaipëdos universi-teto doc. dr.Violetai Navickieneiuþ paramà rengiantðá darbà, taip patrecenzentams:akademikuiAntanui Buraèui,prof. habil. dr.Vinsui Januðoniui,prof. habil. dr.Vygintui Pðibilskiui,prof. dr. AlgirduiStanaièiui, savopastabomis irpatarimais gerano-riðkai prisidëju-siems prie darbotobulinimo.

Monografijosautoriusprof. habil. dr.StasysVaitekûnas

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.4

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.4