5A klasės mokinys Kristupas Sterbavičius

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija

2013

Branginamas, saugomas daiktas

ar dalykas - gerbiamo žmogaus ar

reikšmingo įvykio atminimas.

Kiekvienoje šeimoje yra daiktų, kurie kruopščiai saugomi ir perduodami iš kartos į kartą. Tai gali būti labai vertingi daiktai: šeimos brangenybės, senoviniai laikrodžiai, ordinai, medaliai, vardiniai ginklai, dokumentai arba tiesiog brangūs tam konkrečiam žmogui daiktai: knygos, dienoraščiai, laiškai, atvirukai, nuotraukos, indai, žaislai ir t. t.

Šeimos relikvija gali būti bet koks daiktas, paveldėtas iš protėvių ir saugantis jų atminimą. Ji paprastai atspindi šeimos narių gyvenimo istoriją: pergyventus karus, tremtį, socialinę ir turtinę padėtį, vertybes.

Mūsų šeimos relikvija- kalėdiniai eglutės papuošimai parvežti iš Sibiro.

Mano senelis Jonas su seserimis Igarkoj

1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių, jų tarpe – 10 897 vaikai iki 15 metų. Tremtiniai nugabenti į Sibirą, SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyvenimui vietoves.

Mano prosenelis Ignas buvo stalius. 1944 m. jo name Žalias Velnias nuolat susitikdavo su partizanais, ryšininkais, būrių vadais, posėdžiaudavo. Prosenelis darydavo karstus žuvusiems partizanams. 1945 m. vasarą jį suėmė, nuteisė ir išvežė į Vorkutą. 1948 m. gegužės 22 d. jo nebuvo namuose, kai mano prosenelio žmona Pranė su vaikais: 4 dukromis ir sūnumi ( mano seneliu Jonu) buvo išvežti į Igarką. Vos nuvežta mirė jauniausia prosenelių dukra, po metų mirė ir prosenelė, kita dukra mirė 1957 m. Likusieji vaikai 1957 metų liepos 26 dieną buvo paleisti ir grįžo į Lietuvą, o iš Igarkos parsivežė nuostabius eglutės papuošalus.

Žaisliukai labai gražūs, spalvingi. Jie visi pagaminti iš trapaus stiklo. Nėra nei vieno vienodo žaisliuko.

Labai įdomios ir man visai nematytos- žvakutės: vienos ilgos ir plonos, pakabinamos, kitos- trumpesnės, storesnės, jos prisispaudžia prie eglės šakelės keistais geležiniais spaustukais ir nekaba, o stovi.

Kiti žaisliukai įvairiausių formų ir tik keli yra apvalūs. Yra žaisliukų, kurie atrodo kaip daiktai: šviesoforas, vabalas, puodynėlė. Mūsų kolekcijoje yra kankorėžio, vynuogės ir kitų augalų formų žaisliukų.

Nuostabios girliandos. Vienos girliandos suvertos iš įvairių spalvų stiklinių cilindriukų ant lininio siūlo, kitos- sidabrines spalvos cilindriukus derinant su įvairių dydžių ir spalvų stikliniais karoliukais.

Žaisliukams jau daugiau nei 60 metų. Nors jie yra mūsų šeimos relikvija, bet nedulka dėžutėse. Žaisliukai įskilę, dažai aptrupėję, bet kiekvienais metais Kūčių dieną papuošia žaliaskarę močiutės namuose. Kai aš su sese puošiu eglę, mama nuolat primena, kad su jais elgtumėmės ypač atsargiai ir pagarbiai, nes galime sudaužyti arba įsipjauti pirštukus. Šitie eglutės papuošimai puikiai dera su prieš 15 ar 3 metus pirktais.

Senieji žaisliukai suteikia Kūčių vakarui prasmingumo ir primena skaudžius mūsų giminei laikus.

Mama pasakojo, kad kai ji buvo maža, šių grožybių buvo daug daugiau ir įvairesnių. Ji sakė, kad patys gražiausi buvo žmonių ir gyvūnėlių figūrėlės. Bet mama, būdama maža mergytė, neįvertino jų istoriškumo ir mėgo su jomis žaisti, o žaisdama sudaužė. Mums pavyko jų nuotraukas rasti internete:

Nereikia bijoti rodyti šeimos relikvijų, jei jos nėra itin asmeniškos. Paprastai šeimos relikvijų atsinešimas, jų rodymas ir apžiūrinėjimas, pasakojimas apie jas sukuria jaudulio ir pagarbos atmosferą, imama didžiuotis savo kilme.

Visada gera žinoti, iš kur atėjai ir kur link eini.

Bet kokia istorija yra ypatinga, nes ji lemia kitų šeimos narių, giminės, tėviškės, šalies ateitį. Mūsų šerima didžiuojasi savo šeimos relikvija ir istorija.

Niekas dar nėra parašęs jokio išsamaus straipsnio apie tarybinius žaisliukus lietuvių kalba.

Yra žmonių, kurie kolekcionuoja ir saugo šiuos žaisliukus (pavyzdžiui, žinoma laidų vedėja E. Mildažytė).

Internete pakankamai internetinių sendaikčių parduotuvėlių, kuriuose šie žaisliukai pardavinėjami ir kainuoja tikrai nepigiai, o kai kurie ir labai daug.

Net ir internete šių žaisliukų veltui negausi, nebent išmainysi į kitą to laikotarpio žaisliuką.

Manau, kad šie nuostabūs daikčiukai verti šeimos relikvijos vardo, nes jau ketvirta karta kiekvienais metais jas vieną kartą per metus šildo savo rankomis ir džiaugiasi jų grožiu ir išskirtinumu.

Naudota literatūra:

www.zodynas.lthttp://www.asirpsichologija.lthttp://www.komisija.lt/http://lt.wikipedia.org/wiki/Tremtishttp://www.genocid.lthttp://www.margakrautuvele.ltV. Alekna. Ūžė žalia giria. 1999, ViniusFotografijos- Kristupo Sterbavičiaus

Ačiū už dėmesį!