VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ANTANO GUSTAIIO AVIACIJOS INSTITUTAS

BRMENO TARPTAUTINIO ORO UOSTO SIGNALINS VIES SISTEMOSReferatas

Pareng: Marta Kovalevskaja Grup: SVa-08 Tikrino: Prof. Eugenijus Pileckas

Vilnius 2010

1

TURINYS 1. vadas.....................................................................................................................3 2. Brmeno oro uosto istorija....................................................................................4 3. Oro uosto KTT informacija...................................................................................6 4. Impulsiniai artjimo iburiai.................................................................................7 5. Nutpimo vietos ir KTT slenksio iburiai.........................................................10 6. Ainiai iburiai....................................................................................................11 7. Centrins eils iburiai........................................................................................12 8. Didelio intensyvumo KTT iburiai......................................................................13 9. KTT pabaigos iburiai.........................................................................................14 10. PAPI iburiai.......................................................................................................15 11. Riedjimo tak iburiai.......................................................................................17 12. Ivados.................................................................................................................18 13. Naudota literatra................................................................................................19

2

VADAS Oro uostas tai aviacinio transporto orlaivi skrydi aprpinim, mon, atliekanti civilins aviacijos orlaivi tpim, kilim ir organizuojanti

aptarnavim, keleivi bei krovini primim bei isiuntim. Pagrindin oro uosto dalis aerodromas tai ininerinis objektas, sudarantis slygas orlaiviams dien ir nakt kilti ir tpti oro uoste vairiomis meteorologinmis slygomis. Aerodrom eksploatacija itis par ir j panaudojimas lktuvams priimti reikalauja specialiai rengt orlaivi kilimo ir tpimo tak, riedjimo tak ir orlaivio stovjimo viet rengimo. iems takams rengti aerodromuose naudojamos asfalto, betono ir kitos specialios kietos dangos. Aerodromo darbo vis par, ypa nakt, esant sudtingoms oro meteorologinms slygoms (rkas, emas debesuotumas, lietus, sniegas) utikrinti, aerodromai aprpinami radiotechninmis ir viesos techninmis priemonmis. Esant blogam matomumui, bet kuriuo paros metu orlaivi tupdymo, kilimo, riedjimo ir stovjimo vietos turi bti viesos signalins priemons. Oro uostuose naudojamos viesos signalins sistemos pagal iburi intensyvum ir kiek skirstomos tris kategorijas: didelio, vidutinio ir mao intensyvumo. Pagrindinis darbo tikslas inagrinti Brmeno tarptautinio oro uosto vies sistemas, j veikimo princip ir kokiu bdu aerodromo iburiai yra idstyti.

3

BRMENO ORO UOSTO ISTORIJA

Brmeno tarptautinis oro uostas arba Flughafen Bremen (IATA BRE; ICAO EDDW) tarnauja Vokietijos mieste Brmene ir yra sikrs 35 km (22 myli) pietus nuo miesto. Oro uostas buvo kurtas 1913 metais. Vokieiai ji vadina vienu labiausiai istoriku aerodromu. 1920 m. staigus KLM oro linij filial Brmeno oro uoste buvo padaryti pirmi skrydiai didiuosius Vokietijos miestus, Danij ir Nyderlandus. Pokario metais (1940 1950 m.) pamaius, kad keleivi skaiius labai didja, pradta didinti ir skrydi kiek. Prasidjo skrydiai JAV, Brazilij. 1989 metai buvo labai svarbs, nes tais metais Brmeno oro uosto paslaugomis naudojosi daugiau nei milijonas keleivi. Ir nuo tada itas skaiius nuolat augo. tai neseniai, 2008 metais Brmeno oro uost aplank 2,4 milijonai keleivi.

Niekur kitur Vokietijoje negalima rasti tarptautinio oro uosto, kuris bt taip arti miesto, kaip Brmeno oro uostas. Vos keliolika minui kelio iki oro uosto. O i jo galima skristi net 47 skirtingas vietas pasaulyje.

4

Kadangi tai yra tarptautinis oro uostas, jis turi

bti aprpintas viesos

sihnalinmis sistemomis, kurios suteikia orlaivi guloms reikaling vizualin informacij, nurodo aerodromo ribas, tupimo krypt, apviecia riedjimo takus perone iki stovjimo aikteli ir t.t.

5

ORO UOSTO KTT INFORMACIJA KTT 05L/23RMatmenys: 2297 x 75 ft / 700.1 x 22.9 m KTT 05 Ilguma: 8.784239 / E 008 47' 03.26" Platuma: 53.042567 / N 53 02' 33.24" Ilyginimas: 051.7 Nuokaln: neinoma Tpimo zona: neinoma KTT 23 8.792400 / E 008 47' 32.64" 53.046514 / N 53 02' 47.45" 231.7 neinoma neinoma

6

KTT 09L/27RMatmenys: 6693 x 148 ft / 2040.0 x 45.1 m KTT 09 Ilguma: 8.774453 / E 008 46' 28.03" Platuma 53.046575 / N 53 02' 47.67" Ilyginimas 088.0 Nuokaln 0.0 Tpimo zona: 13.0 Apvietimo sistema 1: Impulsiniai atrjimo iburiai Apvietimo sistema 2: Nutpimo ir KTT slenksio ibintai Apvietimo sistema 3: Centrins eils iburiai Apvietimo sistema 4: Didelio intensyvumo KTT iburiai Apvietimo sistema 5: KTT pabaigos iburiai Apvietimo sistema 6: Ainiai iburiai Apvietimo sistema 7: PAPI iburiai KTT 27 8.804850 / E 008 48' 17.46" 53.047264 / N 53 02' 50.15" 268.0 0.0 14.0 Impulsiniai atrjimo iburiai Nutpimo ir KTT slenksio ibintai Centrins eils iburiai Didelio intensyvumo KTT iburiai KTT pabaigos iburiai Ainiai iburiai PAPI iburiai

IMPULSINIAI ARTJIMO IBURIAI Impulsiniai artjimo iburiai eina prieig iburi grup, kuri nurodo krypt KTT a ir sudaro galimyb orlaivio kursui link KTT, jo posvyriui ir nuotoliui KTT atvilgiu nustatyti. Matydamas ituos iburius pilotas, gali normaliai orientuotis ir pradti tupdyti savo lktuv. Bremeno tarptautiniame oro uoste impulsiniai artjimo iburiai yra idstyti artjimo zonoje iilgai KTT. ie iburiai statomi tarp tolimojo ir artimojo radijo vyturi, nes orlaivis iame ruoe pradeda tpti gana auktai, o iburi intensyvumas turi bti pakankamai didelis.

7

Kaip ir kiekviename oro uoste, tai ir Bremeno tarptautiniame oro uoste yra naudojama ALSF 2 sistema (Approach Lighting System Flashing Lights). Kuri susideda i: 24 eili su 5 iburiais; 2 eili su 8 iburiais; 2 eili su 4 iburiais; 18 raudon pastoviai deganiu iburi i on; 21 impulsinio iburio; 49 ali iburi pastatyt paeiliui.

8

I viso statoma 3060 impulsini iburi. Nuotolis tarp j yra nuo 40 iki 50 metr. Impulsiniai artjimo iburiai statomi ant atram, kuri auktis priklauso nuo vietovs reljefo. Kad nebt klaidingo aukio pojio, impulsiniai iburiai statomi ant atram, kuri auktis, artjant prie KTT maja. Kiekvienas impulsinis iburis padaro 45 blyksnius per minut (bliksni periodas lygus 1,33 sekunds). SSALR sistema, tai aukto intensyvumo prieig vies sistema, kuri nurodo pilotui tpimo trajektorij. Standartin SSALR sistema susideda i i komponent:

9 vies juostos, kuri kiekviena sudaryta i 5 pastovi balt PAR56 rangos vies 5 impulsini, balt iburi; Tako slenksio 18 ali iburi.

9

NUTPIMO VIETOS IR KTT SLENKSIO IBURIAI Nutpimo vietos iburiai tai gruntiniai vieno spindulio iburiai. Jie yra statomi iilgai onini KTT krat kas 60 m. Nutpimo vietos iburiai ymi optimaliausi KTT viet, kurioje turt nutpti orlaivis. Pirmame ir paskutiniame KTT 600 m ruoe tpimo iburiai link besileidianio orlaivio spinduliuoja balt vies, o artjant KTT vidur gelton. Naudojami yra KTT paviriui apviesti. Viduje ie iburiai vieia baltai abi puses baltai.

10

KTT slenksio iburiai bna alios spalvos ir naudojami tam kad paymti tako pradia kuri yra tinkama lktuvo tpimui. jungti ali iburiai reikia kad tpti galima.

AINIAI IBURIAI Brmeno oro uosto ainiai iburiai ymi KTT ir jo ain linij. Tai gruntiniai iburiai, kuri atstumas vienas nuo kito yra 15 m. Orlaivio tpimo kryptimi iburiai vieia baltai, likus 900 m iki KTT pabaigos kas antras raudonai ir baltai, likus 300 m iki KTT pabaigos, visi iburiai vieia raudonai.

11

Ainiai iburiai yra labai naudingi kilimo, tpimo ir riedjimo tako vykdomj metu, nes tuomet jie padeda ilaikyti orlaiv tako viduryje.

CENTRINS EILS IBURIAI Centrins eils iburiai, tai tokie impulsiniai iburiai, kurie yra statomi tarp tolimojo ir artimojo radijo vyturi. Orlaivis iame ruoe pradeda tupti, o iburi intensyvumas yra pakankamai didelis. Impulsiniai iburiai statomi nuo AR link TR. J isidstymo ilgis yra 1500 m. Tokia isidstymo schema vadinama centrine eile.

12

itie iburiai veikia bganio aibo reimu, usidega paeiliui, toks vykis leidia susidaryti itisins vieianios linijos rodykls efektui.

DIDELIO INTENSYVUMO KTT IBURIAI Bremeno oro uoste didelio intensyvumo KTT iburiai yra idstyti abiejose tako pusse. Toks inuri isidstymo bdas laukomas optimaliausiu ir naudojamas pagal ICAO normas didelio intensyvumo viesos signalinse sistemose. itie iburiai padeda pilotui orientuotis kurioje tako vietoje yra orlaivis ir nustatyti KTT kontrus.

Reikiamas viesos paskirstymas ir nuotoli paenklinimas pasiekiamas artjimo iburius idstant taip: 300 m eina vienetiniai iburiai (jie eina viena eile), nuo 300 600 m sudvejinti, o nuo 600 m iki AR sutrejinti iburiai. Nuotolis tarp artjimo iburi

13

yra 25 30 m. Nuotolis tarp sudvejint ir sutrejint iburi eili 1,5 m. Didelio intensyvumo iburiai vieia geltona ir balta spalvomis.

KTT PABAIGOS IBURIAI KTT pabaigos iburiai nurodo kilimo - tpimo tako pabaig. Jie yra raudonos spalvos. Kai pabaigos iburiai bna ijungti tpti draudiama. iburiai idstomi abiejuose KTT galuose nemaiau kaip po du i kiekvienos KTT puss, o didelio intensyvumo sistemose po septynis iburius i kiekvienos KTT puss. Pradios ir galo iburiai idstomi viena eile linijoje, statmenoje KTT aiai. Mao intensyvumo sistemose nuotolis tarp iburi eilje sudaro 2,53 metrus, o didelio intensyvumo sistemose 1,5 m.

14

PAPI IBURIAI Tiksliojo artjimo tpti trajektorijos indikatorius, vadinamas yra PAPI (Precision Approach Path Indicator). Naudodamasis juo pilotas gals ikaikyti orlaiv ir saugiai nutupdyti lktuv reikiamoje KTT dalyje. PAPI sistem sudaro balti ir raudoni iburiai, o ios sistemos veikimo principas yra toks: dega visos baltos- reikia kad orlaivis yra vir glisados dega trys baltos ir viena raudona viesa orlaivis yra iek tiek per aukai glisados dega dvi baltos ir dvi raudonos viesos orlaivis glisadoje

15

dega trys raudonos ir viena balta viesa orlaivis iek tiek emiau glisadosdega visos raudonos orlaivis tupia per emai.

PAPI yra viesos matrica pastatyta alia pakilimo tako. Ji susideda i keturi lygiai isidsiusi viesos spalv, kurios rodo orlaivio padt. PAPI iburiai yra kairje pusje, staiu kampu tako vidurio linijai. iburiai yra idstyti 9 m atstumu vienas nuo kito. Kiekvienas ibinto renginys susideda i vieno ar daugiau viesos altini, raudon filtr ir li. Kiekvienas ibinto renginys skleidia didelio intensyvumo vies. PAPI paprastai valdomas ATC.

16

RIEDJIMO TAK IBURIAI Riedjimo takai oro uostuose reikalingi tam, kad orlaivis riedt peronuose esanias stovjimo aikteles ir i j parengiamj juost arba KTT.

Iilgini riedjimo tak riboms ymti naudojami riedjimo tak iburiai, kurie yra statomi i abiej riedjimo tako pusi kas 2530 m. Jie spinduliuoja mlyn arba violetin vies. Riedjimo tak arba riedjimo tako su KTT susikirtimuose statomi viesoforai. riedjimo take, esant 30 m iki KTT ir 1012 m nuo kairiojo riedjimo tako krato, 60 cm auktyje statomi kilimo viesoforai. ie viesoforai neturi bti matomi tupiani orlaivi pilotams.

17

IVADOS Kiekviename oro uoste viesos signalins sistemos yra labai svarbios. Be j oro uostas negali dirbti, o lktuvai negali skristi. viesos sistemos yra ypa reikalingos dideliuose oro uostuose, tokiose kaip Brmeno oro uostas. Plaiai inagrinjus oro uosto viesos sistem darb, galima teigti, kad viesos sistemos yra vienas svarbiausi dalyk aerodrome. Pateikus inias apie tarptautinio Brmeno oro uosto vies signalinius renginius, idstytus aerodrome ir jo prieigose, skirtus vizualiam orlaivi kilimui ir tpimui esant geroms arba blogoms oro slygoms dien bei nakt. Tik sklandiai veikiant vies signalinms sistemoms gali bti utikrinti saugs skrydiai Brmeno tarptautiniame oro uoste.

18

NAUDOTA LITERATRA 1. E. Pileckas Oro uostai ir j viesos signalins sistemos Mokomoji knyga. Vilnius Technika 2002; 2. JEPPESEN JeppView 3.5.2.0 Airport information EDDW3. http://www.airport-data.com/world-airports/EDDW-BRE/

4. http://www.airport-bremen.de/start/ 5. http://en.wikipedia.org/wiki/Bremen_Airport 6. http://www.world-airport-codes.com/germany/bremen-1027.html

19