MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOTEISS FAKULTETO[ ] INSTITUTAS / KATEDRA

SANDRA DAPYT(STUDIJ PROGRAMOS PAVADINIMAS)

LIETUVOS TEISINS SISTEMOS BRUOAI

Bakalauro baigiamasis darbas

Darbo vadovas pedagoginis vardas; moksl. laipsnis, vardas, pavard

Vilnius, 2015TURINYS

VADAS3

VADAS

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukiausios teisins galios aktas ir pagrindinis Lietuvos Respublikos teiss altinis. Konstitucijos preambulje yra tvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose[footnoteRef:1] yra ne kart nurodyta, kad konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grindiama visa Lietuvos teisin sistema. Teisins valstybs principo turinys atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aikintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekio. Lietuvai priimant Konstitucij svarbiausias udavinys buvo tapti pripainta teisine valstybe. Isilaisvinus i soviet okupacijos ms valstybje buvo pertvarkyta teisin sistema. Neteisins valstybs virtimas teisine - sudtingas procesas. Anot E. Krio[footnoteRef:2] teisins sistemos pertvarkymas suponuoja esmin valstybs, teiss socialins funkcijos pasikeitim: teis, buvusi priemone primesti visuomens valdym ir suvereno vali gyventojams, turt virsti visuomens savivaldos ir socialins ininerijos priemone; i politinio instituto, skirianio visuomen ir valstyb, socialiniu institutu, vienijaniu valstyb ir civilizuot pilietin visuomen ir suteikianiu pastarajai autonomijos galimyb. iandien Lietuva yra vadinama teisine valstybe ir kaip kiekviena kita pasaulio valstyb turi savit teiss sistem. Galima iki iol kvestionuoti pai sistem, akcentuoti jos kritikuotinus institutus, taiau negalime paneigti, kad Lietuvos teisin sistema transformavosi ir integravosi Europos Sjungos teisin erdv. Ms teisin sistema dar jauna, todl statym leidyba Lietuvoje kartais yra simbolin, vieiamoji, Lietuvos Respublikos Seimas atsargiai iri naujas interpretacijas, taigi ir statymai danai parengiami pagal direktyvas. Kita vertus, sudtinga ir neprotinga bt kurti naujus statymus, nepasidomjus kit valstybi teisine praktika. iame darbe pagrindinis dmesys bus skirtas Lietuvos teisins sistemos, kaip civilins teiss tradicijos atstovs, bruo igryninimui bei problemini aspekt atskleidimui. [1: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas, 2000 m. spalio 18 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 nutarimas.] [2: Kris, E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija. Glendon, M.; Gordon, M.; Osakwe, Ch. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. XIII.]

Tiriama problema. Dabartinje visuomenje ypatingai iaugo teiss vaidmuo. Teisin sistema yra svarbiausia ais padedanti teis taikaniam ir aikinaniam subjektui nepasimesti tarp statym ir kit akt gausos. Dl ios prieasties ypa svarbu suvokti i kur kilo sistemos erdis, kaip vystsi ir kas turjo takos sistemos raidai. Pasaulyje nra vieningos teisins sitemos, taiau vis didjanti globalizacija tik skatina teiss tradicij suartjim. Bet visgi lieka tikslinga painti skirting teiss sistem principus norint suprasti i ko susidar Lietuvos teisin sistema. Ms valstyb priskiriama roman - german teiss tradicijai. Btent dl ios prieasties statymai yra ypatingai svarbs. Lietuvos teiss sistema apkrauta deklaratyvaus turinio teiss aktais. I pirmo vilgsnio atrodo, kad turime teiss norm kiekvienai gyvenimikai situacijai, kiekvieno gino sprendimui. Taiau tiesa tokia, kad dauguma norm yra negyvendinamos ir taip menkina vis teiss sistem. Esamas statymikas reglamentavimas danai yra neaikus ar net dviprasmikas. Tai lemia visuomens nepasitenkinim esama statym leidyb ir nepasitikjim visa teisine sistema. iame darbe pagrindinis dmesys bus skirtas Lietuvos teisins sistemos specifini bruo irykinimui kit sistem kontekste, bei prietaravim gali padalijimo principe problemini klausim analizei.Baigiamojo darbo aktualumas. Kaip jau buvo minta, teisin sistema yra svarbiausia teis taikaniam ir interpretuojaniam subjektui. Kitaip tariant, teisine sistema domisi tik teisininkai, nors turt domtis ir tie kurie j kuria, ne doktrinos krjai, o statym leidjai. Neveltui vos pradjus teiss studijas yra privalu gerai imanyti teiss teorij. Teisininkui norint bti geru specialistu neutenka inoti savo srities statym, privalu domtis tuo, kur link juda visa teisin sistema. Teisininkas turi nuolatos atnaujinti savo inias dl nuolat besikeiiani ir naujai priimam statym. Taiau keiiasi ne tik statymai, bet ir visa teisin sistema. Pradti reikt nuo to, kad Lietuva vis dar siekia bti teisine valstybe, tokia valstybe, kurioje teis yra atskirta nuo politikos. Tai padeda gyvendinti priklausymas roman - german teiss tradicijai, kurios pagrindu kuriama Lietuvos teisin sistema. Taiau to negana, nes pasaulis juda tolyn, kol Lietuva vis dar kovoja dl teiss virenybs, pasaulyje nyksta grietos ribos tarp teiss tradicij. Daug nuopeln galima priskirti Lietuvos teismams, kurie atsivelgdami pasaulin integracij pavyzdiui yra pripain teisminio precedento privalomum. Taigi darbo tema yra aktuali atsivelgiant didjani globalizacij ir tarpusavio integracij.Baigiamajame darbe tiriamos problemos ityrimo lygis. Kontinentins ir bendrosios teiss tradicij klausimai Lietuvos mokslinink yra pakankamai aprayti lyginamuoju aspektu. Remiantis L. Baublio, D. Beinoraviiaus, A. Kaluinos ir kit autori paraytame vadovlyje Teiss teorijos vadas galima susipainti su pagrindinmis teiss sistemomis, bei rasti informacijos apie kontinentins ir bendrosios teiss tradicij konvergencij. M.A. Glendon, M.W. Gordono ir Ch. Osakwe paraytoje knygoje Vakar teiss tradicijos galima rasti daugiausia informacijos apie Kontinentins teiss ir Bendrosios teiss tradicij itakas bei raid. Naujausi ir aktualiausi informacij, apie Lietuvos teisin sistem iandien, galima rasti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto mokslinink A. Andrukeviiaus, I. Isokaits, D. Kriauino, E. Krio kompleksinio tyrimo monografijoje. iais aukiau nurodytais altiniais buvo vadovautasi raant darb.Be vadovli ir knyg, remtasi ir straipsniais, pavyzdiui: E. Krio straipsniu Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo stereotipai ir kontrargumentai.Baigiamojo darbo reikm. is darbas neabejotinai reikmingas teiss mokslui, bei teisinei praktikai. Kadangi teisin sistema yra visa ko irdis, ji palieia kiekvien nors dalimi susijus su teiss mokslu. Teiss mokslu usiimantiems asmenims darbas reikmingas dl nuoseklaus Lietuvos teisins sistemos raidos aptarimo bei problemini aspekt analizs. O teisininkams praktikams is darbas aktualus siekiant tikslesnio statym aikinimo, bei didesnio teism praktikos nuspjamumo.Baigiamojo darbo originalumas. Darbas originalus tuo, kad yra apvelgiami altiniai nuo pai pirmj, kurie apraomuoju pobdiu supaindina su teisinmis sistemomis iki pai naujausi, kurie apvelgia ir naujai kylanias teisines problemas susijusi tematika. Taip pat darbas originalus tuo, kad siakiama iskirti specifinius Lietuvos sistemos bruous ir rasti problematik juose.

Tyrimo tikslas. Tyrimo udaviniai.Tyrimo metodika.Tyrimo struktra.

2