LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS …atveju matuojamas gliukozės kiekis šlapime, kuris...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Berta Sadauskaitė

ŠLAPIMO TYRIMO SVARBA DIAGNOZUOJANT ŠLAPIMO ORGANŲ LIGAS

The importance of urine test to diagnose urinary tract diseases

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. dr. Gintaras Zamokas

KAUNAS, 2016

2

TURINYS

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 3

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 5

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 8

1.1. ŠLAPIMO SURINKIMO METODAI ......................................................................................... 8

2. PU-PD DIFERENCIACIJA ....................................................................................................... 10

3. ŠLAPIMO ANALIZĖ ................................................................................................................ 13

4. TYRIMO METODIKA .............................................................................................................. 24

5. TYRIMO REZULTATAI .......................................................................................................... 26

6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................... 35

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 38

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 39

3

SANTRUMPOS

PU – poliurija

PD – polidipsija

AKTH – adrenokortikotropinis hormonas

ALT – alaninaminotransferazė

CBC – bendras kraujo tyrimas

ŠTI – šlapimo takų infekcija

ADH - antidiurezinis hormonas

IgG – imunoglobulinas G

IgA – imunoglobulinas A

BUN –šlapalas

SAP – serumo šarminė fosfatazė

RBC – raudonieji kraujo kūneliai

GFG – glomerulų filtracijos greitis

LEU – leukocitai

BLD – eritrocitai

NIT – nitritai

PRO – baltymai

GLU – gliukozė

KET – ketonai

BIL – bilirubinas

UBG – urobilinogenas

T – Cho – bendras cholesterolis

BUN – šlapalas

GOT – aspartataminotransferazė

CREA – kreatininas

GPT – alaninaminotransferazės

AMYL – amilazė

HGB/ Hb – hemoglobinas

PLT – trombocitai

HCT – hematokritas

MCH – eritrocituose esančio hemoglobino kiekis

PDW – trombocitų pasiskirstymas

4

PCT – trombokritas

Eos – eozinofilai

5

SANTRAUKA

Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant šlapimo organų ligas

Berta Sadauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

Duomenys tyrimui buvo rinkti Vilniaus „ X “ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje 2015–2016

metų laikotarpyje.

Darbo tikslas buvo išanalizuoti šlapimo tyrimo svarbą diagnozuojant šlapimo organų ligas.

Darbo uždaviniai: nustatyti kokiomis šlapimo šalinimo ligomis gyvūnai serga dažniausiai bei kokios

lyties ir rūšies gyvūnai serga dažniausiai; nustatyti kokie šlapimo tyrimai bei rodikliai svarbiausi

diagnozuojant šlapimo organų ligas.

Per šį laikotarpį inkstų akmenligė buvo diagnozuota 1 – ai katei, šlapimo pūslės akmenligė 7 – iems

pacientams: katės (n=3), šunys (n=4). Inkstų funkcinis nepakankamumas diagnozuotas taip pat 7 –

iems pacientams: katės (n=2), šunys (n= 5). Šlapimo pūslės uždegimas buvo diagnozuotas 44 – iems

pacientams: katės (n=22), šunys (n=22). Detaliai analizei buvo atrinkti visi pacientai, kuriems

diagnuozuota inkstų akmenligė, šlapimo pūslės akmenligė, inkstų funkcinis nepakankamumas ir

šlapimo pūslės uždegimas.

Viso tyrimui buvo atrinkti 59 pacientai. Tyrimo metu gauti duomenys buvo suskirstyti pagal rūšį

(šunys, katės), lytį ir diagnozuotas ligas, naudotas diagnostines priemones. Atlikus tyrimą buvo

nustatyta, kad daugiausia sergančių buvo šunų, jie sudarė 53 proc. Išanalizavus duomenis gauti

rezultatai parodė, kad tarp abiejų rūšių gyvūnų daugiausia buvo sergančių patelių (n=37). Daugiausia

abiejų rūšių gyvūnams buvo diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas (n=44).

Raktažodžiai: šlapimo organų ligos, šlapimo tyrimas, katė, šuo.

6

SUMMARY

The importance of urine test to diagnose urinary tract diseases

Berta Sadauskaitė

Master's thesis

The aim of the study was to make the research about the importance of urine test to diagnose urinary

tract diseases.

The research data was collected at the small animal veterinary clinic. The research data includes the

following 2015 – 2016 year examples.

Objectives of the study: determine the animals often suffer from diseases of the urinary elimination

and what kind of animals are often sick. Determine which urine tests as well as the most important

indicators in the diagnosis of urinary tract infection.

During this period kidney stones was diagnosed 1 cat, bladder stones 7 patients: cats (n=3), dogs

(n=4). Renal function failure also diagnosed 7 patients: cats (n=2), dogs (n=5). Inflammation of the

urinary bladder was diagnosed 44 patients: cats (n=22), dogs (n=22). For detailed analysis all patients

with diagnosed kidney stones, bladder stones, renal function failure and bladder inflammation were

selected.

Research encompasses 59 different cases. The research findings were classified according to the

following groups as species, gender, diagnosed dieseases, the tools that were used for diagnostic.

The results of the research revealed that the most of the patients were dogs. They covered 53 percents.

After the record classification the result was: between both species the bigger part of the patients were

the female gender (n=37). The most common diagnosis for the both species was the inflammation of

the bladder (n=44).

Keywords: urinary diseases, urine test, a cat, a dog.

7

ĮVADAS

Veterinarai turi daug pasirinkimų, susijusių su laboratoriniais tyrimais, diagnozuojant gyvūnų ligas.

Atliekant laboratorinius tyrimus, svarbūs veiksniai yra: bandymų patikimumas ir paprastumas,

ekonomiškumas, tikslumas ir trumpas atlikimo laikas. Kiekvienas veterinarijos gydytojas turi

numatyti, kokie tyrimai gali būti atlikti klinikoje ar išsiųsti į kitas veterinarijos laboratorijas, nes tik

patikimais atsakymais galima remtis nustatant diagnozę, prognozuoti ligos baigtį, koreguoti ar skirti

atitinkamus vaistus. (1)

Organizme kiekvieną dieną vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos procesai. Su šlapimu iš organizmo

pašalinami medžiagų apykaitos produktai (šlapalas, kreatininas), mineralinės medžiagos (kalcis,

magnis, fosforas), elektrolitai (natris, kalis), vanduo. (33)

Šlapimo tyrimas yra labai vertingas, galintis atskleisti daugelį ligų, kurios gali likti nepastebėtos ir

nediagnozuotos laiku, nes paprastai ne visada aiškiai pasireiškia tam tikri ligų požymiai ar simptomai,

kaip pavyzdžiui įvairių formų glomerulonefritas, lėtinės šlapimo takų infekcijos.

Atliekant šlapimo tyrimus, ypač tinkamai matuojant santykinį šlapimo tankį, galima įtarti inkstų

kanalėlių funkcijos sutrikimus. Rastos šlapime nuosėdos, leukocitai, bakterijos gali būti inkstų ligų

nepakankamumo požymiai. Šlapimo tyrimas taip pat gali padėti aptikti medžiagų apykaitos ligas,

pavyzdžiui tokias, kaip cukrinis diabetas, nustatant gliukozės ir ketonų koncentraciją šlapime. Tiriant

bilirubino koncentraciją galima įtarti kepenų veiklos sutrikimus.

Stebint šlapimo spalvą, skaidrumą, atliekant mikroskopinius šlapimo nuosėdų tyrimus, bakterologinį

tyrimą, galima įtarti šlapimo takų susirgimus. Esant kepenų funkcijos sutrikimams atliekamas

bilirubino koncentracijos matavimas. Esant intravaskuliniai hemolizei gali būti sumažėję

hemoglobino rodikliai.

Tiriant šlapimo mėginius išskiriamos kelios priežastys, kurios kaip manoma gali turėti įtakos tyrimo

tikslumui: netiksliai paimtas mėginys tyrimui, netinkamoje temperatūroje laikomas ir kt.

Darbo tikslas buvo išanalizuoti šlapimo tyrimo svarbą diagnozuojant šlapimo organų ligas.

Darbo uždaviniai:

Nustatyti kokiomis šlapimo šalinimo organų ligomis gyvūnai serga dažniausiai;

Nustatyti kokios lyties ir rūšies gyvūnai dažniausiai serga šlapimo organų ligomis;

Nustatyti kokie kraujo biocheminio tyrimo rodikliai informatyviausi diagnozuojant inkstų

nepakankamumą;

Nustatyti kokie šlapimo tyrimai bei rodikliai svarbiausi diagnozuojant šlapimo organų ligas.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Šlapimas yra vienas svarbiausių laboratorinių tyrimų, diagnozuojant įvairias šlapimo organų ligas.

Taip pat šlapimo tyrimas gali suteikti informacijos apie kitų sistemų ligas, tokių kaip kepenų

nepakankamumas, cukrinis diabetas. Šlapimas gali būti surenkamas cistocentezės būdu,

kateterizacijos metodu, išspaudžiant šlapimą ar gyvūnui pasišlapinus ir surinkus šlapimą. Surinktas

šlapimas turi būti įvertintas per 30 min., jeigu tai yra neįmanoma, jis gali būti laikomas iki 24 val.

šaldytuve, tačiau tai gali būti kristalų atsiradimo priežastimi.

Laikymas šaldytuve nekeičia šlapimo pH ar santykinio tankio. Jeigu citologinis vertinimas yra būtinas

ir numatomas tyrimo atlikimo vėlavimas, mėginys privalo būti papildytas konservantais - keli lašai

10 % formalino. (2)

1.1. ŠLAPIMO SURINKIMO METODAI

1. Laisvai paimtas gyvūnui pasišlapinus.

Tai paprasčiausias būdas tiek šeimininkui, tiek jo augintiniui, bet gali būti sudėtinga, nes priklauso

nuo gyvūno ir šlapimo surinkėjo. (5, 3)

Švarus ir sausas mėgintuvėlis yra pakišamas po šlapimo srove ir šlapimas yra tiesiogiai renkamas į

mėgintuvėlį. Švarus mėgintuvėlis užtikrina mažesnį bakterinį užterštumą, artefaktus. Katėms dažnai

mėginys surenkamas iš kraiko dėžutės švirkštu. Tai nėra tinkamas paėmimo būdas, nes gali būti

bakterinis užterštumas, pasitaikyti nešvarumų, kurie gali iškreipti tyrimo rezultatus. (12)

2. Šlaplės kateterizacija.

Šis metodas reikalauja žinių apie urogenitalinės sistemos anatomiją. Tai yra pakankamai nesunku

atlikti patinams, tačiau sudėtingiau patelėms. Šis metodas retai taikomas katėms, nebent būna

mažesnė šlapimo takų obstrukcija. Atliekant kateterizaciją dažniausiai gyvūnui yra atliekama

sedacija. Aplink lytinius organus vieta turi būti steriliai paruošta, visos priemonės turi būti sterilios,

reikia laikytis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Laikantis minėtų reikalavimų yra sumažinama

rizika šlapimo mėginį užkrėsti bakterijomis, taip pat sumažėja jetrogeninių infekcijų pavojus.

Patinams kateteris yra įstatomas distaliniame šlaplės gale ir švelniai pastumiamas į šlapimo pūslę.

Norint sumažinti apatinių takų užterštumą rekomenduojama išstumti pradinį gauto šlapimo tūrį. (4)

3. Cistocentezė.

Tai rekomenduojamas šlapimo paėmimo būdas, norint atlikti laboratorinius tyrimus, ypač bakterijų

kultūroms. Prieš atliekant šlapimo pūslės punkciją per pilvo sieną, svarbu patikrinti jos dydį, todėl

prieš mėginio paėmimą visuomet turi būti atlikta atidi šlapimo pūslės palpacija. (7)

9

Tai gali būti sunku atlikti, jeigu gyvūnas yra nutukęs arba kai yra maža šlapimo pūslė. Po to kai

šlapimo pūslė yra palpuojama, ji suimama viena ranka, o kita ranka į šlapimo pūslę per pilvo sieną

45° kampu įvedama švirkšto adata ir pritraukiamas šlapimo mėginys. Priklausomai nuo gyvūno

dydžio ir lyties šią procedūrą galima atlikti gyvūnui gulint ant nugaros, šono ar stovint. Prieš atliekant

procedūrą vieta turi būti paruošta laikantis aseptikos reikalavimų. Cistocentezės metodu surenkamas

šlapimas sumažina šlapimo takų infekcijos riziką. Cistocentesės būdu surenkant šlapimą neįmanoma

visiškai ištuštinti šlapimo pūslės, tačiau šis metodas potencialiai sukuria pūslės sužalojimus, tam

reikalingi įgūdžiai ir ilga patirtis. (6) Kai pūslės apčiuopa yra sudėtingesnė ir yra galimybė atlikti

echoskopiją, kuri suteikia privalumus, vertinant šlapimo pūslės sienelę ar susidariusius šlapimo

pūslės akmenis, cistocentezė gyvūnui yra lengviau atliekama.(3)

10

2. PU-PD DIFERENCIACIJA

Poliurija – polidipsija, dizurija ir šlapimo nelaikymas.

Anksti taikant diagnostines priemones ar tiesiogiai stebint šlapinimąsi šie sutrikimai turi būti

diferencijuojami.

Poliurija – polidipsija reiškia didesnį šlapimo išskyrimą ir vandens suvartojimą virš normos. (8)

Dizurija reiškia apsunkintą ir nepagrįstai dažną šlapinimąsi su mažu išskiriamo šlapimo kiekiu.

Diagnozuojant ligas reikia įsitikinti ar šlapimo išskyrimo kiekis su kiekvienu šlapinimusi yra didelis,

mažas ar nežinomas.

Gyvūnai su poliurija – polidipsija ar esant disurijai gali pasišlapinti po savimi, jeigu jie yra silpni,

jaučia skausmą, šlapintis neįprastoje vietoje, kur jie miegojo, ar šlapintis, kai jie juda. (8)

Esant poliurijai – polidipsijai šlapimo santykinis tankis būna sumažėjęs (< 1,030 ). Viso suvartojamo

vandens kiekio, įskaitant ir maiste esantį vandenį, matavimas 24 val. yra būtinas galutinai patvirtinti

polidipsiją (normali vandens suvartojimo norma yra nuo 20 iki 70 ml / kg / per parą). Toks matavimas

geriausiai atliekamas gyvūno šeimininko namuose, nes gyvūnai gali negerti vandens klinikoje. Jei

medžiagų apykaitos ratas yra sutrikęs (norma 20 iki 45 ml/kg/ per parą), šlapimo gamybos kiekio

nustatymas yra sudėtingas. (13)

PU – PD priežastys katėms ir šunims:

Priežastys: jetrogeniniai veiksniai, vaistai (diuretikai, kortikosteroidai, tiroksinas, aminoglikozidai

arba amfotericinas B), inkstų ligos.

Šlapimo santykinis tankis turėtų būti 1,008-1,029 (šunims), galima įtarti azotemiją arba

nonazotemiją. Dėl nonazotemijos gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Kreatinino kiekio

nustatymas yra naudingas diagnozuojant inkstų funkcijos sutrikimus. (13)

Cukrinis diabetas. Pasireiškia hiperglikemija. Katėms hiperglikemija būna stresinėje situacijoje. Tuo

atveju matuojamas gliukozės kiekis šlapime, kuris paprastai (bet ne visada) būna teigiamas. (5)

Necukrinis diabetas. Gali būti pirminis (įgimtas), idiopatinis arba antrinis (pielonefritas,

hiperadrenokorticizmas, hiperkalcemija, hipokalemija, piometra, prostatos abscesas, E.coli

septicemija, hipoadrenokorticismas). (7)

Hiperadrenokorticizmas. Gali pasireikšti izostenurija, hipostenurija, šlapimas koncentruotas. Dažnai

pasireiškia polidipsija – poliurija seniems šunims, rečiau katėms. (16)

Hipoadrenokorticizmas. PU – PD pasireiškia maždaug 20 % pacientų; gali būti panašu į inkstų

nepakankamumą, bet diferencijuojama pagal hiperkalemijos buvimą, siekiant patvirtinti diagnozę,

atliekamas AKTH stimuliacijos testas. (15)

Hiperkalcemija. Pasireiškia izostenurija arba hipostenurija, azotemija, nonazotemija.

11

Kepenų nepakankamumas. Gali atsirasti izostenurija, hipostenurija, arba koncentruotas šlapimas; gali

būti panašu į hiperadrenokorticizmą (gali būti padidėję kepenų fermentai), tačiau ALT ir SAP gali

būti normos ribose. (17)

Poliurija – polidipsija dažniausiai atsiranda šunims sergantiems hiperadrenokorticizmu. Labiausiai

paveikti šunys būna nukarusiu pilvu, aptinkama hepatomegalija, alopecija. Tokiems šunims turėtų

būti atliktas antinksčių funkcijos testas. Neseniai prasidėjusi katarakta rodo cukrinį diabetą. Esant

limfomai gali atsirasti hiperkalcemija. Kiti navikai (adenokarcinoma) taip pat gali sukelti

hiperkalcemiją. Jeigu priežastis nėra akivaizdi, toliau atliekami šlapimo CBC, biocheminiai tyrimai.

Šlapimo takų infekcijos gali būti antrinės, esant hiperadrenokorticizmui ar cukriniam diabetui. Tačiau

inkstų infekcija (bakterinis pielonefritas) gali sukelti PU – PD. (9)

Esant inkstų nepakankamumui paprastai šlapimo santykinis tankis būna 1.008 ir 1.020 ribose, bet

kartais šunims su inkstų nepakankamumu gali būti hipostenurija, tuomet santykinis tankis gali būti

nuo1,006 iki 1,007, o kai kuriems šunims (67 %) su sumažinta inkstų funkcija gali būti 1.027. Pas kai

kurias kates, esant inkstų nepakankamumui, šlapimo santykinis tankis gali būti didesnis arba lygus

1.035. (8)

Dizurija

Gyvūnas šlapinasi nedideliais kiekiais ir dažnai su akivaizdžiai matomu diskomfortu. Kai kurie

gyvūnai, esant šlaplės obstrukcijai, gali nelaikyti šlapimo.

Šlapimo takų obstrukcija turi būti nedelsiant diagnozuojama, nes esant uremijai, hiperkalemijai mirtis

įvyksta per 48 - 72 val. Pilna šlaplės obstrukcija ir sunkūs struktūriniai pažeidimai atsiranda dėl lėtinės

dalinės šlaplės ar šlapimtakio obstrukcijos. (8)

Esant šlaplės obstrukcijai būna padidėjusi šlapimo pūslė. Dalinę obstrukciją yra sunkiau nustatyti,

tačiau stebėjimas, vertinimas šlapimo liekamojo tūrio, šlapimo pūslės po šlapinimosi vertinimas

(palpacija, ultragarsinis tyrimas, kateterizacija) paprastai palengvina diagnozę. Labai yra svarbu

atlikti patelių, patinų šlaplės palpaciją bei prostatos palpaciją patinams.

Mechaninė obstrukcija, kilusi dėl akmenų, navikų arba šlapimo pūslės poslinkio, kurią gali sukelti

tarpvietės išvarža, susiaurėjimas, uždegimas ar pabrinkimas, sunkios prostatos ligos, yra labiausiai

paplitusi. Tokiu atveju kateterizacija gali būti tiek diagnostinė, tiek gydomoji procedūra. (30)

Siekiant pašalinti anatominę obstrukciją uretrocistograma su šlapimo pūslės išsiplėtimu turėtų būti

atliekama net jeigu šlapimo kateterį pavyko lengvai įstatyti (šlapimo kateteris gali praeiti obstrukciją,

priklausomai nuo kateterio, šlaplės dydžio ir obstrukcijos pobūdžio).

Negalėjimas šlapintis gali atsirasti dėl šlapimo pūslės raumenų disfunkcijos ir šlaplės obstrukcijos

(šlapimo pūslės sfinkterio dissinergija) - tai nervų ir raumenų sutrikimo pasekmės. Šlapimo pūslės

raumenų disfunkcija paprastai yra antrinis sutrikimas, atsiradęs dėl šlaplės obstrukcijos ar

12

neurologinių ligų. Šlapimo pūslės sfinkterio dissinergija diagnozuojama tik tada, kai buvo atmestos

anatominės priežastys dėl obstrukcijos. Dažniausiai ieškoma neurologinių sutrikimų. (1)

Dauguma dizurija sergančių šunų, kuriems nėra obstrukcijos, serga apatinių šlapimo takų uždegimu.

Randant bakterijų su hematurija, proteinurija, piurija dažnai nustatoma šlapimo takų infekcija. (18)

Šlapimo pasėlis yra galutinis tyrimas. Jei nė vienas atliktas tyrimas neįrodo ŠTI arba jei ŠTI

nereaguoja taip, kaip tikimasi į terapiją, akmenų, neoplazijos, ciklofosfamido terapijas, tai gali būti

diagnozuotas parazitinės kilmės pūslės uždegimas. (8)

Katės, esant dizurijai ir netinkamam šlapinimuisi, gali sirgti ŠTI, ypač jei yra daugiau nei 10 metų

amžiaus. Jaunesnės katės (nuo 2 iki 6 metų amžiaus) paprastai turi idiopatinės kilmės sterilų cistitą

(kačių urologinis sindromas, kačių intersticinis cistitas, kačių idiopatinis cistitas). Įsitikinimui būtina

atlikti šlapimo laboratorinį tyrimą. Katėms su steriliu cistitu paprastai nustatoma hematurija su mažai

arba be jokių pūlių. (1)

13

3. ŠLAPIMO ANALIZĖ

Šlapimo tyrimas yra taikomas nuodugniai vertinant pacientų, ypač sergančių gyvūnų, sveikatą. Jis

labai svarbus pacientams, turintiems šlapimo takų problemų. Šlapimo tyrimą yra paprasta atlikti ir jis

suteikia svarbią informaciją apie įvairiomis sisteminėmis ligomis sergančius pacientus. (19)

Šlapimą geriausia paimti cistocentezės būdu. Išimtis yra pacientai, sergantys koaguliopatija ar

įtariama hematurija, kai pageidaujama vengti net švelnių jatrogeninių kraujavimų, kuriuos gali sukelti

cistocentezė.

Jei cistocentezės negalima atlikti, tuomet rekomenduojama atlikti kateterizaciją. Dėl tikslumo (ypač

dėl ląstelinių komponentų bei kristalurijos) šlapimo nuosėdos turėtų būti ištirtos, o šlapimas, kiek

įmanoma, turėtų būti šviežesnis. (20)

Analizė susideda iš keturių svarbių veiksmų:

1. Spalvos ir drumstumo nustatymas;

2. Cheminė analizė, naudojant multi test matuoklę;

3. Santykinio tankio matavimas;

4. Nuosėdų mikroskopavimas. (20)

Gydantis gydytojas turi kruopščiai paruošti mėginį, nustatyti spalvą ir drumstumą, po to įmerkti

indikatorinę juostelę į šlapimą ir greitai ją ištraukti, nuo juostelės pašalinant perteklinį šlapimą. (1)

Matuoklis turi būti laikomas lygiai, siekiant išvengti nuotekų, kad nepritekėtų reagento iš kitų

mėginių.

Gydantis gydytojas turi palyginti indikatorinės juostelės spalvą su gamintojo pateikta tinkama spalvų

skale ir nustatyti šlapimo santykinį tankį, naudojant refraktometrą. (20) Refraktometro tikslumas turi

būti tikrinamas periodiškai, reikia įsitikinti, kad 1.000 skaitmuo gaunamas su distiliuotu vandeniu.

(21)

Be to, nuo 3 iki 5 ml šlapimo turėtų būti centrifuguojama 1500 iki 2000 apsisukimų per minutę 5

minutes. Tūrio standartizavimą, greitį ir trukmę centrifuguojant svarbu lyginti su rezultatais iš

skirtingų pavyzdžių. (19) Jei prieš centrifuguojant šlapimo mėginys buvo matomas su kraujo

priemaiša ar labai drumstas, gydytojas turėtų pakartoti tyrimus. (1)

Taip pat reikia perdėti ištirpintų nuosėdų lašą ant mikroskopo objektinio stiklelio ir uždengti

dengiamuoju stikleliu. Mikroskopo šviesos stipris turi būti blankus ir gydytojas turėtų išnagrinėti

kristalus ir ląsteles mažos galios (10x) objektyvu, tuomet bandinys turi būti tiriamas didelės galios

objektyvu (40x) ir nustatomos ląstelės ir bakterijos. (1)

14

Spalva ir drumstumas

Spalva ir drumstas analizuojami apžiūros būdu. Sveiko gyvūno šlapimas yra truputį drumstas, šviesiai

geltonos iki gintaro spalvos. Skiestas šlapimas gali būti bespalvis, koncentruotas šlapimas yra tamsiai

geltonas. Liga gali egzistuoti net jei šlapimas yra jam būdingos spalvos ir drumstumo. Jei matomi

šlapimo spalvos pakitimai, gydytojas turi peržiūrėti paciento ligos istoriją ar nebuvo vartoti

narkotiniai medikamentai ir atidžiai išnagrinėti šlapimo nuosėdas. Hematurija, hemoglobinurija, ir

bilirubinemija yra labiausiai paplitusios priežastys dėl kurių šlapimas būna pašviesėjęs. Piurija,

hematurija, kristalurija ir lipidurija yra priežastys dėl ko šlapimas būna drumstas.(8)

Santykinis tankis

Santykinis tankis nustatomas su refraktometru. Skirtingos rūšies gyvūnų šlapimo santykinis tankis

skiriasi. Santykinis tankis mažesnis kaip 1.020 gali būti susijęs su poliurija. Labai svarbu yra įvertinti

inkstų funkciją ypač išsekusių, sergančių azotemija gyvūnų. Šunų su akivaizdžia dehidratacija ir

normalia inkstų funkcija šlapimo santykinis tankis turėtų būti didesnis nei 1.030, kačių - didesnis nei

1.035. (21)

Narkotinių vaistų vartojimas, gali įtakoti rezultatus, gali būti pakitimai. Mažas šlapimo santykinis

tankis gali būti dėl vartojamų gliukokortikoidų, diuretikų, skydliaukės hormonų, nuolatinio

naudojimo labai mažo baltymų arba didelio druskos kiekio, metoksiflurano, aminoglikozidų

vartojimo, skysčių terapijos. (1)

Šlapimo santykinis tankis didesnis nei 1.030 (šunims) rodo inkstų netinkamą funkcionalumą, jis gali

padidėti dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, skysčių trūkumo organizme, viduriavimo, vėmimo.

Gali būti prie daugelio ligų, tokių kaip PU-PD (hiperadrenokorticizmas, kepenų nepakankamumas,

hipertiroidizmas), taip pat inkstų glomerulų pažeidimų. (22)

Šlapimo santykinis tankis didesnis nei 1,007 ir mažesnis nei 1,030 (šunims) arba 1.035 (katėms)

nereiškia, inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimo arba PU-PD, (1) nebent pacientas yra dehidratuotas ar

pasireiškusi azotemija, tokiu atveju toks santykinis tankis atspindi nenormalią inkstų kanalėlių

funkciją. (22)

Priežastys dėl pakitusio šlapimo santykinio tankio

Jeigu šlapimo santykinis tankis yra 1,007 gali reikšti hipostenuriją. (22) Esant hipostenurijai inkstų

kanalėliai dar gali praskiesti ir koncentruoti šlapimą, tačiau tik tam tikrose ribose, kurios yra artimos

plazmos osmotiniam slėgiui. Dėl to glomerulų filtracijos greitis nekinta tiek, kad galėtų išsaugoti ar

pašalinti vandens perteklių. (7)

Hipostenurija gali pasireikšti dėl: ADH (centrinis, necukrinis diabetas), pernelyg didelio vandens

suvartojimo kiekio (pirminė polidipsija), atsparumo į ADH (nefrogeninis necukrinis diabetas).

15

Pirminė polidipsija gali būti sukelta dėl hipertirozės, hiperkalcemijos, hipokalemijos arba esant

kepenų funkcijos nepakankamumui. Atsparumas ADH gali būti esant antriniam nefrogeniniam

necukriniam diabetui (hiperadrenokorticizmas, hiperkalcemija, hipokalemija, pielonefritas, piometra,

Escherichia coli septicemija, hipoadrenokorticismas). (8)

Šlapimas, kurio santykinis tankis yra nuo 1.008 iki 1.012, rodo izostenuriją (7), o tai reiškia, kad

inkstų kanalėliai praranda sugebėjimą koncentruoti ir praskiesti šlapimą. Todėl glomerulų filtracijos

greitis nesikeičia, nors organizmui reikia išsaugoti vandenį arba išskirti jo perteklių. (8)

Šlapimo pH

Šlapimo pH matuojamas pH vertės juostele su reagentu. Šlapimo pH norma šunims ir katėms yra nuo

5 iki 8,5. (21)

Įtakos rodiklių nukrypimui gali turėti aplinkos temperatūra, CO2 praradimas, užteršimas

dezinfekcinėmis medžiagomis. Rezultatų pakitimai gali atsirasti vartojant narkotines medžiagas,

sumažėjęs pH (rūgštinis) gali būti dėl metionino vartojimo, amonio chlorido, fosfato druskų.

Padidėjęs šlapimo pH gali būti dėl bikarbonatų, kalio citrato, acetazolamido. (1)

Rūgštinio ir šarminio šlapimo priežastys

Šlapimo parūgštėjimo priežastimi gali būti kvėpavimo ir metabolinės acidozės, sunkus vėmimas su

chlorido išeikvojimu, rimtas viduriavimas, badavimas, karščiavimas. (7)

Šarminio šlapimo priežastys yra šarmų suvartojimas, šlapimo takų infekcija, sukelta dažniausiai

Staphylococcus arba Proteus spp. bakterijų, inkstų kanalėlių acidozė, metabolinė ir respiracinė

alkalozė. Jei be priežasties randamas šarminis šlapimas galima įtarti inkstų kanalėlių acidozę, nors tai

yra retas sindromas, pasižymintis rūgščių pertekliumi šuns kraujyje. Taip yra todėl, kad inkstai

nesugeba išskirti pakankamai rūgšties su šlapimu. Nors inkstų kanalėlių acidozė yra vertinama tiek

katėms, tiek šunims, tai retai pasitaiko katėms. (1)

Proteinurija

Baltymai šlapime paprastai matuojami kokybiniais tyrimais, šlapimo reagentų indikatorinėmis

juostelėmis. Proteinurija turi būti aiškinama, atsižvelgiant į šlapimo santykinį tankį. Kadangi

patikrinimo testai yra kokybiniai, daugiau baltymų prarandama praskiestame šlapime nei

koncentruotame (reakcija kai santykinis tankis 1.010 reiškia, kad daugiau baltymų yra prarandama

nei kai santykinis tankis 1.030). (7)

Mielominės ląstelės gamina nenormalų baltymą, vadinamą patologiniu baltymu. Jo buvimas

nustatomas tiriant kraujo arba šlapimo mėginį. Mielominės ląstelės gamina įvairaus tipo nenormalius

baltymus, iš kurių dažniausiai pasitaikantys vadinami IgG ir IgA. Maždaug vienas ligonis iš dešimties

turi tokio tipo patologinį baltymą, kurį galima nustatyti tik tiriant šlapimą. Tai vadinamasis Bence

16

Jonse baltymas. Mielomas gaminantis baltymas nenustatomas indikatorinėmis juostelėmis, tačiau

taikant precipitacijos metodą reakcija būna teigiama. (23)

1+ reakcija yra laikoma normali, kai santykinis tankis yra didesnis nei 1.035. Bet baltymai yra

potencialiai nenormalūs, kai santykinis tankis yra mažesnis nei 1.035. Šis rodiklis yra apytikslis, nes

bandymai yra labai jautrūs. Norint tiksliai nustatyti baltymų praradimą reikia atlikti daugiau

kiekybinių tyrimų. (1)

Iškreiptus rezultatus gali rodyti vaistų vartojimas (aminoglikozidai, sulfanilamidai, tetraciklinai), nuo

kurių gali pasireikšti proteinurija. Vaistai gali pažeisti inkstų glomerulus ir kanalėlius, taip sukeldami

proteinuriją. (1,7)

Proteinurijos priežastys

Aminoglikozidų nefrotoksinis veikimas paprastai sukelia proteinuriją ar kitus šlapimo pokyčius

(izostenuriją, gliukozuriją, cilindruriją, azotemiją). (1)

Jei proteinurija yra nenormali, atliekamas šlapimo nuosėdų tyrimas, siekiant išskirti kraujavimą ir

nustatyti uždegimą, kaip priežastį. Proteinurija susijusi su uždegimu (piurija) arba kraujavimu

(hematurija). Reikalinga rezoliucija dėl uždegimo arba kraujavimo ir tada vėl atlikti tyrimus dėl

proteinurijos. Dažniausiai proteinurija yra dėl šlapimo takų infekcijos, tad norint tai įsitikinti turėtų

būti daromas šlapimo pasėlis. Taip pat reikėtų kartoti šlapimo tyrimus, tirti nuosėdas, norint įsitikinti

ar proteinurija yra ne dėl kraujavimo ar uždegimo. Laikina proteinurija būna dėl daugelio priežasčių

(fizinis krūvis, karščiavimas, traukuliai, inkstų venų perkrova). Esant nuolatinei proteinurijai turėtų

būti nustatomas šlapimo baltymo ir kreatinino santykis. Jei proteinurija yra nenormali, reikia įvertinti

serumo albumino ir globulino koncentraciją. Tačiau normali serumo albumino koncentracija dar

nereiškia, kad proteinurija yra nereikšminga. Lengva proteinurija (šlapimo baltymo: šlapimo

kreatinino santykis nuo 0,6 iki 3) gali būti susijusi su inkstų kanalėlių arba glomerulų ligomis.

Proteinurija, kai šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino santykis > 3, esant nuosėdoms bei normaliam

serumo baltymui, dažniausiai susijusi su inkstų glomerulų ligomis (glomerulonefritas, amiloidozė).

(8)

Šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino santykis

Nurodymai: diagnozuojant proteinuriją svarbu nustatyti šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino

santykį. Privalumai. Šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino koncentracijos matavimas yra tikslesnis

nei indikatorinės juostelės testas, tam reikia vieno atsitiktinio šlapimo mėginio. Pilnas šlapimo

tyrimas turėtų būti atliktas, norint nustatyti kraujavimą ar uždegimą, dėl kurių gali kisti rezultatų

įvertinimas. Gyvūnų, kurių glomerulų ligos nebuvo tirtos, baltymo ir kreatinino santykis nėra

17

naudingas stebėti ligos progresavimą. Šis santykis neteikia jokios informacijos apie proteinurijos

kilmę, o tik kiekybišką įvertinimą. (1)

Šlapimo baltymo ir kreatinino santykį galima vertinti spektrofotometru. Bendras baltymas paprastai

nustatomas spektrofotometru – biofotometru arba Ponceau S metodu. Apskaičiuojamas bendro

baltymo ir kreatinino santykis: bendras baltymas (mg/dl) / kreatinino (mg/dl), jeigu santykis didesnis

nei 1.0 yra nenormalu. (24)

Normos: šunims - mažiau kaip 0.3, katėms - mažiau kaip 0.6. (21)

Gliukozurija

Gliukozė šlapime nustatoma užlašinus ant matuoklio juostelės šlapimo (gliukozės oksidazės metodu).

(5)

Padidėjusi gliukozės koncentracija šlapime gali būti tokių ligų, kaip cukrinis diabetas,

hiperadrenokorticizmas, priežastimi, katėms dėl jaučiamo streso. (5)

Klaidingai sumažėjusi gliukozės koncentracija: šaldytuve laikomas šlapimas, daug askorbo rūgšties,

tetraciklinų vartojimas (sukelia askorbo rūgšties preparatas), plius mažas šlapimo pH ir padidėjusi

šlapimo druskų koncentracija.

Klaidingai padidėjusi gliukozės koncentracija: dėl vandenilio peroksido, hipochlorito, sulfonamidų

vartojimo, cefalosporinų, katės šlaplės obstrukcijos.

Taip pat gliukozuriją gali sukelti vaistų vartojimas (galinčių sukelti hiperglikemiją, nefrotoksiškai

veikiantys vaistai), gliukozės tirpalo infuzija. (1)

Gliukozurijos priežastys

Gliukozurija paprastai būna, kai gliukozės koncentracija viršija inkstų slenkstį, dėl hiperglikemijos

(gliukozės kiekis kraujyje > 180 mg / dl šunims ir > 300 mg / dl katėms). (8)

Esant gliukozurijai visada būtina matuoti gliukozės kiekį kraujyje. Dažniausia gliukozurijos

priežastis - gliukozurija dėl hiperglikemijos, ko pasekoje gali būti cukrinis diabetas. Jei gliukozės

koncentracija kraujyje yra normali, reikėtų pakartotinai atlikti šlapimo tyrimus. Jei gliukozurija vis

dar yra, galima įtarti inkstų proksimalinių kanalėlių funkcijos sutrikimą. (1)

Nenormali inkstų proksimalinių kanalėlių funkcija gali būti dėl aminoglikozidų toksiškumo, ūminio

inkstų nepakankamumo, Fanconi sindromo, ko pasekoje pasireiškia pirminė inkstų gliukozurija.

(25,14). Ieškant inkstų proksimalinių kanalėlių ligos turėtų būti patikrinamas šlapimas dėl

nefrotoksinų, patikrinama kraujo šlapalo (BUN) ir kreatinino kraujo serume koncentracija. (1)

Ketonurija

Nustatoma šlapimą užlašinus ant šlapimo tyrimo juostelės. Taip galima aptikti acetoacetatą ir acetoną,

bet ne beta-hidroksibutiratą, kuris atsakingas už acidozę. (8)

18

Šlapime neturi būti randama ketonų. Dideli kiekiai ketoninių kūnų šlapime, letargija ir vėmimas gali

sukelti ketoacidzę. Rekomenduojama įvertinti šarmų – rūgščių pusiausvyrą. (5)

Ketonurijos priežastys

Dažniausios priežastys yra lipolizė, nes gaminami ketonai, badavimas ir diabetinė ketoacidozė. Jei

randama ketonurija ir gliukozurija labai tikėtina, kad gali būti cukrinis diabetas. Turėtų būti

patikrintas gliukozės kiekis kraujyje. (5)

Jei pacientui yra ketonurija, gliukozurija ir hiperglikemija, diagnozuojamas cukrinis diabetas.

Ketonurija be gliukozurijos rodo pernelyg didelį lipidų katabolizmą ir nėra apskritai toliau tiriama,

esant anoreksijai ir ne cukriniu diabetu sergantiems pacientams. (1)

Bilirubinemija

Norint nustatyti bilirubinemiją mėginio tyrimas atliekamas ant šlapimo juostelės užlašinus šlapimo

(Diazo metodas) arba oksidacijos reakcijos metodu (Harrison metodas). Pripilama prie 10 ml šlapimo

5 ml 10 % bario chlorido, sumaišoma ir filtruojama. Nusausinamas filtrinis popierius. Įlašinamas

vienas arba du Fouchet reagento lašai (trichloracto rūgštis 25 g, vanduo 100 ml, ir 10 % geležies

chloridas10 ml). Teigiama reakcija suteikia mėlynai žalią spalvą. (26)

Normos vertinimas: šunys (ypač patinai) gali turėti nedidelį kiekį bilirubino, jeigu šlapimo santykinis

tankis didesnis arba lygus 1.030. Normalu, jeigu ištyrus kačių šlapimą nerandama bilirubinemija. (8)

Bilirubinemijos priežastys

Bilirubinas turi būti konjuguotas ir išskiriamas su šlapimu. Kepenys yra pagrindinės, kurios yra

atsakingos už konjugaciją, bet šunų inkstai taip pat gali konjuguoti bilirubiną. (5) Šunims ir katėms

dažniausios hiperbilirubinemijos priežastys yra kepenų ligos, kepenų tulžies latakų obstrukcija (8) ir

hemolizinė anemija. (5)

Esant bilirubinemijos požymiams šunims ar katėms reikėtų nustatyti bendrą bilirubino koncentraciją

serume, hematokritą, SAP ir ALT veiklą. Jei hematokritas yra žemiau normos ribos, reiktų atlikti

pilną kraujo tyrimą, įsitikinti ar nėra retikuliocitų padidėjimo geltos atveju. (1)

Paslėptas kraujo kiekis

Tiriant paslėptą kraują užlašinus šlapimo ant juostelės aptinkama hemoglobino, mioglobino ir kiek

mažiau, nepažeistus raudonuosius kraujo kūnelius. Tyrimas yra labai jautrus, aptikti galima 0,03 mg

hemoglobino / dl. Norma, jeigu nėra hemoglobinurijos ar mioglobinurijos. Keletą RKK (penki ar

mažiau) galima aptikti įprastame šlapime. Padidėjęs eritrocitų kiekis gali būti randamas patelėms

ovuliacijos metu. (1) Pavojinga randant mioglobinuriją dehidratuotam gyvūnui, nes gali būti sukelti

inkstų kanalėlių pažeidimai. (22)

19

Kraujo radimo priežastys

Hematurija yra dažniausia priežastis randant kraują šlapime. Todėl turėtų būti atliktas šlapimo

nuosėdų tyrimas. Jeigu randami raudonieji kraujo kūneliai, tuomet galima patvirtinti hematuriją.

Esant šarminiam šlapimui gali būti sukelta RBC lizė ir RBC ne visada bus matomi. Esant hematurijai

dažniausiai bus nustatoma ir hemoglobinurija. (8) Hemoglobinurija dėl hemoglobinemijos rodo

hemolizinę anemiją, tai gali parodyti bendras kraujo tyrimas. Jeigu nenustatoma hematurija ar

hemolizė, galima įtarti mioglobinuriją. Mioglobinuriją galima nustatyti atliekant šlapimo nuosėdų

tyrimą. (7)

Jeigu po centrifūgavimo šlapimas lieka tamsus, patvirtinamas mioglobulino buvimas. Kartais

pakitimai gali atsirasti ir dėl nebaltyminių pigmentų. Esant mioglobinurijai reikėtų ieškoti

rabdomiolizės ar miozito, taip pat turėtų būti tiriama serumo kreatinkinazė. Jei nėra hematurijos,

hemoglobinemijos, hemolizės ar raumenų ligų požymių, reikėtų patikrinti klaidas/neatitikimus. Esant

nuolatinei hemoglobinurijai dėl nežinomų priežasčių, reikėtų įtarti kraujavimą iš šlapimo takų. (1)

Hematurija

Hematurija tiriama ant šlapimo matuoklio užlašinus šlapimą. Taikomas šlapimo nuosėdų

mikroskopinis tyrimas. (20)

Jei šlapimas yra gaunamas cistocentezės būdu ar atliekant kateterizaciją, galima jatrogeninė trauma,

sukeliamas kraujavimas. Todėl mikroskopuojant galima nustatyti hematuriją. (1)

Kraujas, nepriklausomai nuo šlapinimosi (apsunkintas ar ne), gali rodyti kraujavimą iš šlaplės,

prostatos liaukos, gimdos arba makšties (patelėms). Kraujas atsirandantis šlapinimosi pabaigoje rodo

šlapimo pūslės kraujavimą. (7)

Jei šlapimas surinktas cistocentezės būdu ir nebuvo kraujavimo, bet tiriant šlapimą rasta kraujo,

tikėtina, kad gali būti pažeidimas distalinėje šlaplės dalyje, makštyje arba gimdoje. Kraujavimas iš

prostatos ir proksimalinės šlaplės dalies paprastai rodo refliukso pakitimus ir sukeliamas kraujavimas

nepriklausomai nuo šlapinimosi. (27)

Hematurija gali atsirasti esant infekcijai, akmenligei, sepsiniams uždegimams, koaguliopatijai,

traumoms, neoplazijai, cistoms, inkstų infarktams, lėtiniam inkstų uždegimui, šlapimo parazitams,

rujojančioms patelėms arba glomerulonefritui. Šunims, esant šlapimo takų infekcijai, dažnai

pasireiškia hematurija. Todėl šlapimo pasėlis yra visada daromas, net jei nėra piurijos ar bakteurijos.

(1)

Nitritai

Nustatomi užlašinus šlapimą ant šlapimo juostelės. Nitritus šlapime gamina bakterijos. Tačiau katėms

ir šunims, norint nustatyti šlapimo takų infekciją, šis bandymas nėra laikomas labai jautriu. (8)

20

Bakteurija

Nustatymo metodas: taikomas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas ir šlapimo pasėlis.

Cistocentezės būdu gautas šlapimo mėginys geriau apsaugotas nuo užteršimo iš šlaplės ir

reprodukcijos organų. Kateterizacijos būdu gauti mėginiai tiek šunims, tiek katėms ir abiem lytims

yra priimtini. Tačiau kateterizacijos iš patelių reikėtų vengti dėl mėginio užteršimo makšties

organizmais ir norint išvengti infekcijos pavojų. (8)

Bakteuriją sukelia:

Escherichia coli, Staphylococcus saprophyticus, Klebsiella, Enterococci, Pseudomonas, ir Proteus

mirabilis - tai dauguma bakterinių organizmų, sukeliančių ŠTI. (28)

Šlapimo bakterijų nustatymo duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Šlapimo bakterijų nustatymo duomenys. (1)

Šlapimo pH Bakterijų charakteristika Galimas organizmas

Rūgštinis Lazdelės

E. coli

Rūgštinis Kokai Enterokokai/streptokokai

Šarminis Lazdelės

Proteus spp.

Šarminis Kokai Stafylokokai

Cilindurija

Nustatymui taikomas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas.

Cilindurijos priežastys

Cilindrai. Diagnozei gali būti svarbūs leukocitų cilindrai. Jų radimas rodytų, kad leukociturija yra iš

inkstų, o ne iš šlapimo pūslės ar makšties. Grūdėti cilindrai rodytų, kad sergama lėtiniu

glomerulonefritu. Epiteliniai cilindrai kartais gali rodyti, kad yra išeminė arba toksinė tubulinių

ląstelių nekrozė. (1)

Hialino cilindrų galima rasti tiriant šlapimą, esant dehidratacijai, pacientams, kuriems nustatyta

proteinurija, apsinuodijus, karščiuojant, esant dideliam fiziniam krūviui, būnant karštose patalpose,

sergant pielonefritu, esant akmenligei ar navikiniams susirgimams. Granuliuoti cilindrai randami,

esant inkstų parenchimos pažeidimams. (8)

Kristalurija

Nustatymo metodai: mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas. (5)

21

Kristalurijos atsiradimo priežastys

Kalcio oksalato kristalai gali sąlygoti ūmų inkstų nepakankamumą, jų radimas gali kelti įtarimą dėl

etilenglikolio toksiškumo. Etilenglikolio nuodingumas pirmiausia susijęs su jo metabolitais –

glikoaldehidų rūgštimis (oksalo) ir kitomis organinėmis rūgštimis, kurios susidaro katalizuojant

alkoholdehidrogenazei. Struvitai dažnai sukelia akmenligę. Svarbu įvertinti urolitų formavimąsi,

įvertinti esamus urolitus, mineralinę jų sudėtį. (8)

Tačiau kristalurija neturi būti vienintelis kriterijus vertinant akmenligę ir urolitų sudėtį. Šunys ir katės

paprastai išskiria didelį kiekį magnio amonio fosfatų (struvitų). Esant šlapimo pH didesniam nei 6,5

yra didelė tikimybė susidaryti struvitų kristalams. Kuo didesnis šlapimo pH, tuo daugiau struvitinių

kristalų gali išryškėti. Akmenligė tampa pavojinga, kai šlapimo pH išlieka nuosekliai šarminis,

paprastai nuo užsikrėtimo ureazes gaminančių bakterijų (šunims) arba kai šlapimas yra labai

koncentruotas, kai šlapimo pH didesnis nei 6,5 (katėms). (1)

Anurija – oligurija

Šlapimo neišskyrimas – anurija. Mažas šlapimo kiekis – oligurija.

Oliguriją ir anuriją gali sukelti ūmios inkstų traumos, šlapimtakio obstrukcija ar šlaplės obstrukcija,

urolitiazė. (10)

Esant anurijai – ologurijai prognozė yra prasta ir reikia kuo skubiau taikyti tinkamą gydymą. Reikia

atlikti apžiūrą, dėl paciento šlapimo takų obstrukcijos ar trūkimo, sunkios dehidratacijos, dėl

intoksikacijos tikimybės. Reikėtų atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus. Bendrame kraujo tyrime turėtų

matytis serumo natrio, kalio, kalcio, fosforo, anglies dioksido, anijonų trūkumas, gliukozės,

deguonies koncentracija kraujyje ir kreatininas. (1)

Inkstų išemija dėl bet kokios priežasties (įskaitant dehidraciją ir hipoadrenokorticismą) gali

pasireikšti oligurija. Dauguma šių šunų ir kačių gamina šlapimą, kai jie yra tinkamai rehidratuoti. Tai

gali būti sunku atskirti, jeigu ilgai užsitęsusi išemija sukėlė didelius inkstų parenchimos sutrikimus.

Jei oligurijos priežastis yra neaiški ir šlapimo gamyba nepakankama, nors taikoma skysčių terapija,

dalinis natrio išskyrimas gali padėti nustatyti, jei atsirado inkstų kanalėlių nekrozė. (1)

Uremija

Uremija – tai apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, dėl inkstų ligų sutrikus jų išskyrimui su

šlapimu. Dėl apsinuodijimo medžiagų apykaitos produktais, kraujo netekimo iš virškinimo trakto, dėl

erozijų ir opų slopinama normali trombocitų funkcija. Dėl kraujo netekimo, sumažėjus raudonųjų

kraujo kūnelių gamybai, gali atsirasti anemija.

Azotemija identifikuojama kai padidėja šlapalo azoto kiekis kraujyje, kreatinino, fosforo. Gali būti

sukelta izostenurija, trombocitų funkcijos sutrikimas. (8)

22

Nežymiai padidėjusi urėjos ar kreatinino koncentracija serume reiškia didelį glomerulų filtracijos

sumažėjimą (> 75% sumažėjo GFG). Dėl sunkios dehidratacijos, šlaplės obstrukcijos gali būti

sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis. Tai yra priežastys inkstų ligoms atsirasti. Pilnas šlapimo

tyrimas gali padėti užfiksuoti inkstų ligas.

Šlapalo azoto kiekis kraujyje

BUN koncentracija kraujyje gali būti naudojama inkstų funkcijai nustatyti. Norma šunims ir katėms

10-30 mg / dl. Jei tiek BUN, tiek kreatinino koncentracija yra padidėjusi, sumažėja GFG. Sumažėjęs

filtravimas gali būti ir dėl kitų priežasčių: nepakankamos inkstų perfuzijos dėl šoko, dehidratacijos,

blogos širdies veiklos, inkstų parenchimos pažeidimų, šlaplės arba šlapimo pūslės obstrukcijos,

šlaplės arba šlapimo pūslės plyšimo. (1)

Azotemija paprastai siejama, kai šlapimo santykinis tankis didesnis kaip 1.030 šunims ir 1.035

katėms. Tačiau katėms, esant ankstyvoms inkstų ligoms, gali pasireikšti azotemija ir šlapimo

santykinis tankis gali būti didesnis kaip 1.035. (8)

Nepakankamai koncentruotas šlapimas, kai šlapimo santykinis tankis 1.008 1.029 ir padidėjęs BUN,

serumo kreatinino koncentracija rodo pirminę inkstų ligą, nors taip pat gali būti ir kitų ligų, kurios

gali sukelti dehidraciją ir sumažinti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą. Daugelis pacientų, esant

inkstų azotemijai, serga lėtinėmis inkstų ligomis dėl nežinomų priežasčių. (1)

Kreatininas

Norma šunims ir katėms paprastai mažiau kaip 1,7 mg / dl. Padidėjus kreatinino koncentracijai kraujo

serume reiktų atlikti šlapimo tyrimus, patikrinti urėjos koncentraciją, nes, esant sumažėjusiai

glomerulų filtracijai, padidėja kreatinino koncentracija serume. (29)

Kreatinino klirensas

Endogeninis kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulų filtraciją, nustatyti inkstų funkcijos

nepakankamumo laipsnį. Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje rodo glomerulų filtracijos greičio

sulėtėjimą. Kreatinino klirenso tyrimas susideda iš dviejų dalių: šalpimo tyrimo ir kraujo tyrimo.

Tyrimui reikalingas paros šlapimas. Lyginant išskiriamo kreatinino kiekį paros šlapime ir jo kiekį

kraujyje, galima spręsti apie inkstų funkciją. Šis tyrimas yra žymiai jautresnis nei kreatinino kiekio

serume tyrimas. Kreatinino klirensas paprastai mažėja senstant, dėl lėtėjančio inkstų filtracijos

greičio. (29)

Sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis gali būti dėl skysčių netekimo, sumažėjusio širdies ritmo,

šlapimo takų obstrukcijos. Jeigu yra šios priežastys, tai inkstų funkcijos sutrikimas yra labiausiai

tikėtina priežastis dėl sumažėjusio GFG. (1)

23

Šlapimo takų akmenys

Šlapimo takų akmenys gali sukelti šlaplės obstrukciją, ko pasėkoje gali atsirasti anurija ir oligurija,

azotemija, uremija. Esant cistitui ar uretritui gali atsirasti dizurija, hematurija.

Esant šlapimtakio, inkstų obstrukcijai ir inkstų audinių pažeidimams gali pasireikšti azotemija,

uremija. (11)

Tyrimas dėl akmenligės turėtų būti atliktas visiems pacientams, kuriems nustatoma šlapimo takų

obstrukcija, nuolatinė ar pasikartojanti šlapimo takų infekcija, hematurija arba inkstų funkcijos

nepakankamumas dėl nežinomų priežasčių. Akmenys yra diagnozuojami, atliekant medicininę

apžiūrą: šlapimo pūslės ar šlaplės apčiuopą, šlapimo takų kateterizaciją, atliekant kontrastinę

rentgenogramą, echoskopiją. (19) Daugumos šunų akmenys yra struvitinės kilmės, remiantis tyrimais

svarbu nustatyti susidariusių kristalų kilmę: šarminiame šlapime linkę susidaryti struvitai, o

rūgštiniame – kalcio oksalatai. (31) Norint skirti tinkamą gydymą ir profilaktiką, tikslią akmenų

sudėtį yra svarbu nustatyti. (19)

24

4. TYRIMO METODIKA

Duomenys tyrimui buvo rinkti Vilniaus „ X “ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Duomenys

tyrimui buvo renkami nuo 2015 metų rugsėjo mėn. iki 2016 metų spalio mėn. Šiuo laikotarpiu

klinikoje buvo gydytas 5651 pacientas, iš jų: 3562 šunys, 2089 katės. Šlapimo šalinimo sistemos ligos

buvo diagnozuotos 59-iems pacientams. Per šį laikotarpį inkstų akmenligė buvo diagnozuota 1 – ai

katei, šlapimo pūslės akmenligė 7 – iems pacientams: katės (n=3), šunys (n=4). Inkstų funkcinis

nepakankamumas diagnozuotas taip pat 7 – iems pacientams: katės (n=2), šunys (n= 5). Šlapimo

pūslės uždegimas buvo diagnozuotas 44 – iems pacientams: katės (n=22), šunys (n=22).. Detaliai

analizei buvo atrinkti visi pacientai, kuriems diagnuozuota inkstų akmenligė, šlapimo pūslės

akmenligė, inkstų funkcinis nepakankamumas ir šlapimo pūslės uždegimas.

Prieš diagnozuojant pacientams ligas buvo vertinti anamnezės duomenys, atlikti klinikiniai tyrimai,

buvo vertinti pasireiškę simptomai.

Pacientams buvo atliktas bendras šlapimo tyrimas, šlapimo takų bei inkstų veikla vertinta

analizatoriumi „ PocketChem UA VET “. Tai sausos chemijos reagentų principu veikiantis šlapimo

analizatorius. Tyrimui naudojamos testų juostelės. Šlapimo nuosėdos buvo ištirtos optiniu

mikroskopu „ Motic “. Šlapimo nuosėdų ištyrimui šlapimas 10-15 minučių buvo paliekamas švirkšte

vertikalioje pozicijoje, adata žemyn, užlašinama pora lašelių šlapimo ant objektinio stiklelio ir

mikroskopuojama (buvo ieškoma kristalų, epitelio ląstelių, cilindrų). Pirmiausiai šlapimas buvo

lašinamas ant indikatorinės juostelės ir šlapimo analizatoriaus pagalba buvo nustatinėjami šie

rodikliai: santykinis tankis (SG), pH, leukocitai (LEU), eritrocitai (BLD), nitritai (NIT), baltymai

(PRO), gliukozė (GLU), ketonai (KET), bilirubinas (BIL) ir urobilinogenas (UBG).

Klinikoje buvo ištirtas visų analizuojamų gyvūnų – 28 - ių kačių ir 31-o šuns – šlapimas, kurį atnešė

pacientų šeimininkai surinkę jį namuose arba šlapimo mėginys buvo paimtas klinikoje kateterizavimo

būdu. Šlapimo pūslės kateterizacija buvo atliekama gyvūną premedikuojant ir anestezuojant.

Premedikacijai ir anestezijai buvo naudojami Xylazine 2 % injekcinis tirpalas (veiklioji medžiaga

ksilazino hidrochloridas) bei Ketamidor 10 % injekcinis tirpalas (veiklioji medžiaga ketamino

hidrochloridas). Naujas, sterilus vienkartinis šlapimo pūslės kateteris buvo įstumiamas į šlaplę ir

atsargiai įkišamas iki šlapimo pūslės. Šlapimo tyrimams buvo imama po 3 – 5 ml šlapimo. Klinikoje

paimtas šlapimo mėginys buvo ištiriamas 30 min. laikotarpyje.

Tikslesnei diagnozei nustatyti, inkstų ir kitų organų sistemų veiklai įvertinti buvo atliekami

biocheminiai kraujo tyrimai analizatoriumi „Arkray“. Kraujas tyrimui buvo paimamas iš priekinės

kojos poodinės venos - v. cephalica. Prieš imant kraują buvo paruošiama kraujo paėmimo vieta -

pašalinami plaukai, nuvaloma oda, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų.

25

Paciento kraujas buvo imamas į sterilų mėgintuvėlį, iš kurio specialia pipete kraujas buvo įlašinamas

į centrifugavimui skirtą mėgintuvėlį ir centrifuguojamas ~ 10 minučių, kol išsiskirdavo kraujo

serumas. Iš kraujo serumo buvo atliekamas biocheminių kraujo parametrų tyrimas, naudojant

indikatorines juosteles (Panel V biocheminių parametrų komplektą). Buvo tiriami šie kraujo rodikliai:

gliukozė (GLU), bendras cholesterolis (T-Cho), šlapalas (BUN), bendras bilirubinas (T-Bil),

aspartataminotransferazė (GOT), kreatininas (CREA), alaninaminotransferazės (GPT), amilazė

(AMYL).

Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atliekami „ Mindray “ analizatoriu, tiriami šie kraujo rodikliai:

raudonieji kraujo kūneliai (RBC), baltieji kraujo kūneliai (WBC), hemoglobinas (Hb/HGB),

trombocitai (PLT), hematokritas (HCT), eritrocituose esančio hemoglobino kiekis (MCH),

trombocitų pasiskirstymas (PDW), trombokritas (PCT), eozinofilai (Eos %). Kraujas morfologiniams

tyrimams buvo imamas į sterilų mėgintuvėlį, kurio viduje yra pagalbinė medžiaga – EDTA,

neleidžianti kraujui greitai sukrešėti. Mėgintuvėlis buvo vartomas ~ 1 minutę, kad kraujas

susimaišytų su pagalbine medžiaga. Sumaišytas kraujas buvo tiriamas analizatoriumi.

Atlikus apžiūrą, tikslu patvirtinti įtariamą diagnozę, ar nesusidarė akmenys inkstuose ir šlapimo

pūslėje, 8-iems gyvūnams buvo atliktas rentgeninis tyrimas - lateralinės padėties rentgenograma

ZooMAX WHITE rentgeno aparatu bei ultragarsinis tyrimas, naudojant Sonoscape A5V ultragarso

aparatą, kadangi ne visi akmenys yra rentgenokontrastiški.

Šiame tyrime surinktos medžiagos statistiniam apdorojimui - diagramų sudarymui buvo naudota

programa MS Excel 2013.

26

5. TYRIMO REZULTATAI

1 pav. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgę gyvūnai pagal rūšis

Iš visų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje per laikotarpį nuo 2015–09–01 iki 2016–10–

30 gydytų gyvūnų tyrimui buvo atrinkti 59 gyvūnai (iš atrinktų gyvūnų katės sudarė 47 proc., šunys

53 proc.), kuriems buvo diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos.

2 pav. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgę gyvūnai pagal rūšį ir lytį

Šlapimo tyrimas buvo atliktas 31 – am šuniui ir 28 – ioms katėms. Tiek kačių patelių, tiek

šunų sergamumas šlapimo šalinimo sistemos ligomis ženkliai didesnis nei patinų, patelių sirgo 46

procentais daugiau nei patinų. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgusios patelės sudarė 59

2089

3562

28 310

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

Katės Šunys

Gyv

ūn

ai

Gydyta Analizuota

0

5

10

15

20

PatelėsPatinai

15

13

20

11

Gyv

ūn

ų s

kaič

ius

Katės Šunys

27

procentus pacientų skaičiaus, patinai – 41 procentą. Kačių (patelių) sirgo 15 procentų daugiau nei

katinų. Tarp sergančių šios rūšies gyvūnų patinai (katinai) sudarė 46 procentus, patelės sudarė 54

procentus. Šunų patelių sirgo 82 procentais daugiau nei patinų. Tarp sergančių šios rūšies gyvūnų

patinai (šunys) sudarė 35 procentus.

3 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos

Šlapimo šalinimo sistemos problemų turintys smulkieji gyvūnai dažniausiai sirgo šlapimo

pūslės uždegimu (3 pav.). Šia liga sirgo 44 šlapimo šalinimo sistemos problemų turintys smulkieji

gyvūnai: 22 šunys ir 22 katės, tai sudarė 71 - ą procentą sirgusių šunų ir 79 – is procentus sirgusių

kačių. Šlapimo pūslės akmenligė buvo diagnozuota 7 gyvūnams, iš jų: 4 šunims ir 3 katėms, tai sudarė

13 - a procentų sirgusių šunų ir 11 - a procentų sirgusių kačių. Inkstų funkcinis nepakankamumas

buvo diagnozuotas 5 šunims ir 2 katėms (16-ai procentų šunų ir 7 – iems procentams kačių) ir inkstų

akmenligė 1 katei (4 –iems procentams kačių).

4 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos pagal kačių lytį

Šlapimo pūslės

akmenligė12%

Inkstų akmenligė

2%

Šlapimo pūslės

uždegimas74%

Inkstų funkcinis

nepakankamumas

12%

28

Iš 28 kačių 3-ims patelėms buvo diagnozuota šlapimo pūslės akmenligė, 1-am patinui – inkstų

akmenligė, 2 – iems inkstų funkcinis nepakankamumas. Visiems likusiems gyvūnams buvo

diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas – 12 patelių ir 10 patinų. Šlapimo pūslės uždegimu sirgo 55

procentai kačių (patelių) ir 45 procentai katinų.

5 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos pagal šunų lytį

Iš 31 šuns 4-ioms patelėms buvo diagnozuota šlapimo pūslės akmenligė. Šlapimo pūslės

uždegimu sirgo 36 procentai patinų ir 64 procentai patelių, inkstų funkciniu nepakankamumu 60

procentų patinų ir 40 procentų patelių.

6 pav. Kačių šlapimo mikroskopinis tyrimas

0

5

10

15

20

25

Šlapimo pūslėsakmenligė

Šlapimo pūslėsuždegimas

Inkstų funkcinisnepakankamumas

8

34

14

24

22

5

Šun

ų s

kaič

ius

Šunys Kalės Iš viso

Uratai7%

Kalcio oksalatai

11%

Struvitai36%

Nenustatyta46%

29

Tiriamojo darbo metu, mikroskopinio šlapimo tyrimo metodu buvo identifikuoti

pastebėti kristalai. Tyrimo metodas buvo taikytas 28-ioms sergančioms katėms. Struvitų kristalai

buvo rasti 10 - ies kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime, uratai – 2 - jų kačių, sirgusių

šlapimo pūslės uždegimu, šlapime, kalcio oksalatų kristalai - 3 – jų kačių šlapime, iš jų: 2 - jų kačių,

sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, ir 1 - os katės, sirgusios šlapimo pūslės akmenlige, šlapime.

7 pav. Šunų šlapimo mikroskopinis tyrimas

Tiriant šunų šlapimą mikroskopijos metodu 7 - ių pacientų, sirgusių šlapimo pūslės

uždegimu, šlapime buvo rasti kalcio oksalatai, 2 - jų pacientų, sirgusių šlapimo pūslės akmenlige,

šlapime buvo rasti uratai, 11 - os pacientų šlapime buvo rasti struvitų kristalai, iš jų: 1 - o, sirgusio

šlapimo pūslės akmenlige ir 10 - ies šunų, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu.

2 lentelė. Kačių šlapimo biocheminių bei kraujo tyrimų rezultatų suvestinė

Eil. Nr.

Šlapimo biocheminis tyrimas Mikrosko

pinis

šlapimo

nuosėdų

tyrimas

Kraujo biocheminis tyrimas

BIL GLU NIT UBG PRO LEU KET BLD SG pH BUN CREA GLU

Inkstų akmenligė

1 - + - - 2+g/L 500 + 3+Ery/uL 1,015 - - 54,5 mmol/L 985 µmol

Inkstų funkcinis nepakankamumas

2 - + + - 2+g/L 500 - 2+Ery/uL 1,020 - - 49,7mmol/L 1021µmol 8mmol/L

3 - - - - 3+g/L 500 - 3+Ery/uL 1,020 - - 54,9mmol/L 709µmol 4mmol/L

Vidurkis 52,30 865,00 6,00

Vidurkio

skirtumo

patikimumas (P)

2,60 156,00 2,00

Standartinis

nuokrypis (σ) 52,3±2,6 865±156 6±2,0

Uratai6%

Kalcio oksalatai

23%

Struvitai36%

Nenustatyta35%

30

Šlapimo pūslės akmenligė

4 + - - ++ 3+g/L 450 - 2+Ery/uL 1,030 6,5 - 48 mmol/L 700 µmol

5 - - - - 2+g/L 500 + 1+Ery/uL 1,030 5,5 Kalcio

oksalatai

6 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 8,5 - 52 mmol/L 970 µmol

Vidurkis 50,00 835,00

Vidurkio

skirtumo

patikimumas (P)

2,00 135,00

Standartinis

nuokrypis (σ) 50±2,0 835±135

Šlapimo pūslės uždegimas

Kraujo morfologiniai tyrimai

WBCx109 /L

RBCx1012/

L HCT (%)

5,5 – 19,5 4,5 – 10,0 29,0 – 49,0

7 - - - - - 500 - - 1,015 7 Struvitai 25↑ 8,3 34

8 - - - - - 700 - - 1,020 7,4 Struvitai

9 - - - - 2+g/L 350 + - 1,030 6 - 24,3↑ 7,56 34

10 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 8,5 Struvitai

11 - - + + 3+g/L 500 - - 1,005 8,5 Struvitai

12 + - - + 3+g/L 500 - - 1,030 6,5 -

13 - - - - 1+g/L 450 - 2+Ery/uL 1,025 6 - 18,5 ↑ 6,2 44

14 - - - - 3+g/L 350 - 3+Ery/uL 1,020 8,4 Struvitai 10,9 8,6 ↑ 52 ↑

15 - - - - - 450 - 2+Ery/uL 1,025 4 Uratai 15,7 6,1 46,5

16 - - - - 3+g/L 500 + 3+Ery/uL 1,005 9 - 21,9↑ 5,5 39

17 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 6,5 - 10,9 8 49

18 - - - - 3+g/L 300 - 3+Ery/uL 1,020 8 Struvitai 6,8 6 45

19 - - - - 1+g/L - - 1+Ery/uL 1,015 7,5 Struvitai 21,7↑ 3,6↓ 13,8↓

20 - - - - 1+g/L - - 2+Ery/uL 1,015 7,5 Struvitai 20,3↑ 7,26 38,0

21 - - - - 3+g/L 450 + 3+Ery/uL 1,030 5 - 14,3 7,26 42,9

22 - - - - 2+g/L 350 - - 1,015 8 Struvitai 10,2 7,7 39,7

23 - - - - 3+g/L 350 - 3+Ery/uL 1,020 8,4 Struvitai 23,5↑ 5,5 39,4

24 - - - - 2+g/L 650 - - 1,015 8 -

25 - - - - - - + 3+Ery/uL 1,030 4,5 Kalcio

oksalatai 24,3↑ 7,13 39,2

26 - - - - 2+g/L 700 + - 1,030 6,5 -

27 - - - - - 500 - 2+Ery/uL 1,025 5 Kalcio

oksalatai

28 - - - - - - + 3+Ery/uL 1,030 4,5 Uratai

Vidurkis 17,74 6,77 39,75

Vidurkio

skirtumo

patikimumas (P)

1,65 0,36 2,44

Standartinis

nuokrypis (σ) 17,74±1,65

6,77±0,36 39,75±2,44

31

Rodiklių paaiškinimai:

Urobilinogenas (UBG): rasta +; nerasta –.

Bilirubinas (BIL): 1+ (34,2 umol/L); 2+ (68 umol/L); 3+ (135 umol/L).

Ketoniniai kūnai (KET): + rasta; - nerasta.

Raudonieji kraujo kūneliai (BLD): 1+ (25 Ery/uL); ++ (80 Ery/uL); +++ (200 Ery/uL).

Baltymai (PRO): + (0,3 g/L); ++ (1 g/L); +++ (3 g/L); ++++ (< 20 g/L).

Nitritai (NIT): + rasta; - nerasta.

Leukocitai (LEU): + (70 Leu/uL); ++ (125 Leu/uL); +++ (500 Leu/uL).

Gliukozė (GLU): + (5,6 mmol/L); ++ (14 mmol/L); +++ (28 mmol/L).

Santykinis tankis (SG) ir pH nežymima jokiais vienetais, nustatomi pagal indikatorinės juostelės

spalvinę gamą.

Biocheminių kraujo tyrimų normos: BUN (7– 15 mmol/L), CREA (44 – 160 µmol/L), GLU (3,6

– 6,5 mmol/L).

Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad 22-iems katėms (82 proc.), sergančioms šlapimo pūslės uždegimu,

šlapimo tyrimo parametruose dominuoja leukocitai: 7-ioms katėms (26 proc.) leukocitų kiekis

šlapime buvo 500 Leu/uL, 4-ioms katėms - 350 Leu/uL, 2-iems katėms - 700 Leu/uL, 1-ai katei - 650

Leu/uL, 3-ims katėms leukocitų kiekis šlapime buvo 450 Leu/uL.

Baltymai buvo rasti 16-os kačių šlapime (59 proc.): 5-ių kačių šlapime baltymų kiekis buvo 1 g/L, 4-

ių - 2 g/L ir 7-ių kačių šlapime baltymų buvo rasta 3 g/L.

12-os kačių šlapimo tyrimo parametruose dominavo eritrocitai: 7-ių kačių šlapime eritrocitų kiekis

buvo didelis - 200 Ery/uL, 4-ių - 80 Ery/uL, 1-os katės šlapime buvo rasta 25 Ery/uL eritrocitų.

Padidėjęs urobilinogeno kiekis buvo aptiktas 2-ių kačių šlapime, ketoniniai kūnai rasti 6-ių kačių

šlapime, nitritai nustatyti 1-ai katei.

Šlapimo pH 9 -ių kačių buvo rūgštinis, 11-os kačių - šarminis ir 1-os katės neutralus.

Santykinio šlapimo tankio parametrai 15-os kačių buvo 1.020, 1.025, 1.030, tai parodė inkstų gebą

koncentruoti šlapimą; 6-ių kačių šios funkcijos rodikliai siekė 1.015, o 2-ių kačių santykinis šlapimo

tankis sudarė 1.005 ir buvo galima įtarti, jog jų inkstų geba koncentruoti šlapimą sutrikusi.

Struvitai buvo nustatyti 10-ies kačių šlapime, iš jų: 9-ių kačių šlapimo pH buvo šarminis, 1-os katės

šlapimo pH buvo neutralus. Kalcio oksalatai (n=2) bei uratai (n=2) buvo rasti rūgštiniame kačių

šlapime.

Siekiant patvirtinti šlapimo pūslės uždegimo diagnozę 14–ai pacientų buvo atlikti kraujo

morfologiniai tyrimai. Dėmesys buvo kreipiamas į šiuos morfologinio kraujo tyrimo parametrus:

baltuosius kraujo kūnelius, raudonuosius kraujo kūnelius ir hematokritą. 8-ių kačių leukocitų rodikliai

32

buvo pakilę, 12-os kačių eritrocitų ir hematokrito rodikliai buvo normos ribose, 1-os katės eritrocitų

ir hematokrito rodikliai buvo sumažėjęs ir 1-os katės eritrocitų ir hematokrito rodikliai buvo padidėję.

Esant šlapimo pūslės akmenligei 3-jų kačių šlapime buvo rasti baltymai, 2–jų kačių šlapime buvo

rasta 500 Leu/uL leukocitų, 1-os katės - 450 Leu/uL leukocitų. Eritrocitai buvo nustatyti 2- jų kačių

šlapime. Vienos katės šlapime buvo rasta 34,2 umol/L bilirubino ir urobilinogeno. Visų trijų kačių

šlapimo santykinis tankis buvo vienodas - 1,030. Vienos katės šlapimo pH buvo šarminis (8,5), 2- jų

rūgštinis. Tiriant šlapimo nuosėdas 1-os katės, kurios šlapimo pH buvo rūgštinis (5,5), šlapime buvo

aptikti kalcio oksalatai. Diagnozei patvirtinti visoms 3-ims katėms buvo atliktas rentgeninis tyrimas.

Taip pat 2-iems katėms buvo atlikti kraujo biocheminiai tyrimai, kuriuose buvo padidėję šlapalo bei

kreatinino rodikliai virš fiziologinės normos.

Iš pateiktos lentelės matyti, kad inkstų funkcinis nepakankamumas buvo diagnozuotas 2-iems katėms.

Abiejų kačių šlapime buvo rasti baltymai, leukocitų kiekis šlapime buvo 500 Leu/uL, eritrocitų - 80

Ery/uL ir 200 Ery/uL. Šlapimo santykinis tankis abiejų kačių buvo vienodas 1,020.

Iš kačių kraujo biocheminių rodiklių matyti, jog BUN ženkliai viršijo fiziologines normas (49,7

mmol/L, 54,9 mmol/L). Kreatininas taip pat viršijo fiziologinius normos parametrus. Gliukozė 1-os

katės buvo normos ribose (4 mmol/L), antrosios katės viršijo normą (8 mmol/L).

Inkstų akmenligė buvo diagnozuota vienai katei. Analizuojant kraujo biocheminius rodiklius matyti,

jog šlapalas ir kreatininas ženkliai viršijo fiziologines normos ribas. Tiriant šlapimą buvo rasta

eritrocitų - 200 Ery/uL, leukocitų - 500 Leu/uL, taip pat buvo rasti baltymai. Galutinė diagnozė buvo

nustatyta atlikus patoanatominį skrodimą.

3 lentelė. Šunų šlapimo biocheminių tyrimų rezultatų suvestinė

Eil. Nr.

Šlapimo biocheminis tyrimas Mikrosko

pinis

šlapimo

nuosėdų

tyrimas

Kraujo biocheminis tyrimas

BIL GLU NIT UBG PRO LEU KET BLD SG pH BUN CREA GLU

Inkstų funkcinis nepakankamumas

1 - - - - 2+g/L - - 2+ Ery/uL 1,015 - - 54,9 mmol/L 709µmol/L 13mmol/L

2 - - - - 3+g/L - - - 1,015 - - 8,87 mmol/l 191 µmol/l 8mmol/L

3 - - - - 2+g/L - - - 1,020 - - 41,37 mmol/l 795,30 µmol/l -

4 - - - - 3+g/L - - - 1,020 - - 38,18 mmol/l 339,70 µmol/l -

5 - - - - 10+g/L - - - 1,030 - - 33,80 mmol/l 350,10 µmol/l -

Vidurkis 35,42 477,02 10,50

Vidurkio

skirtumo

patikimumas (P)

7,52 116,60 2,50

Standartinis

nuokrypis (σ) 35,42±7,52 477,02±116,6 10,5±2,5

33

Šlapimo pūslės akmenligė

6 - - - - - 700 - - 1,020 7,5 Struvitai

7 - - - - 2+g/L 350 + - 1,035 8 Struvitai

8 - - - - 1+g/L 500 - - 1,015 5 Uratai

9 3+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,025 6 Uratai

Šlapimo pūslės uždegimas

Kraujo morfologiniai tyrimai

WBCx109 /L RBCx1012/L HCT (%)

6,0-17,0 5,5 -8,5 39,0-56,0

10 - + - - 2+ g/L 400 - - 1,020 7,5 Struvitai - - -

11 ++ - - ++ 3+g/L 500 - 2+Ery/uL 1,030 6,5 Kalcio

oksalatai

10,2

7,7 54,7

12 - - + + 1+g/L 500 - - 1,005 6 Kalcio

oksalatai

24,3↑

7,13 39,2

13 - - - - - - - 2+Ery/uL 1,015 7,5 Struvitai 23,8 ↑ 5,5 39,0

14 - - - - 3+g/L 500 + 3+Ery/uL 1,030 5 Kalcio

oksalatai 14 7,91 56,0

15 - - - - 2+g/L - - - 1,015 8 Struvitai

16 - - - - 3+g/L 350 - - 1,020 7,4 -

17 - - - - - - - 1+ Ery/uL 1,025 8 Struvitai 21,1↑ 6,3 39,4

18 - - - - 1+g/L 250 - 1+ Ery/uL 1,020 9 Struvitai

19 - - - - - 500 - 3+ Ery/uL 1,030 7,5 Struvitai 26,5↑ 5,6 39,1

20 + - - + 1+ - - 2+ Ery/uL 1,025 6,5 -

21 - - - + - - - - 1,020 6 Kalcio

oksalatai

22 - - - - 2+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,030 7 -

23 - - - - 1+g/L 500 - - 1,015 7 -

24 - - - - 3+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,025 6 Kalcio

oksalatai

25 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 6 Kalcio

oksalatai 11 8,4

26 - - - + 3 +g/L 400 - 2+ Ery/uL 1,025 6,5 -

27 + + - + 3+g/L 700 + 3+ Ery/uL 1,010 8 Struvitai

28 - - - - - - - - 1,020 6,5 Kalcio

oksalatai

29 - - - - 2+ g/L 250 - - 1,030 7 -

30 - - - - 1+ g/L 250 - - 1,020 8 Struvitai

31 - - - - - 250 - 1+ Ery/uL 1,030 7,5 Struvitai

Vidurkis 18,70 6,93 44,57

Vidurkio

skirtumo

patikimumas (P)

2,57 0,44 3,41

Standartinis

nuokrypis (σ) 18,7±2,57

6,93±0,44 44,57±3,41

Pateiktoje lentelėje matyti, jog šlapimo pūslės uždegimas buvo diagnozuotas 22-iems šunims.

Leukocitai dominavo 16-os šunų šlapime: 8-ių šunų šlapime rasta 500 Leu/uL, 2–jų - 400 Leu/uL, 1-

o - 350 Leu/uL, 4-jų - 250 Leu/uL. Urobilinogeno buvo rasta 6-ių šunų šlapime, bilirubino - 3-ių

šunų, sergančių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime.

34

Nustatytas eritrocitų kiekis 3-jų šunų šlapime sudarė 25 Ery/uL, 6- ių šunų šlapime - 80 Ery/uL ir dar

3-jų šunų šlapime - 200 Ery/uL.

Baltymų buvo rasta 16-os šunų šlapime: 6-ių šunų - 1+g/L, 4-jų šunų - 2+g/L, 6-jų šunų - 3+g/L.

Gliukozė rasta 2-jų gyvūnų šlapime.

Rūgštinis šlapimo pH buvo nustatytas 9-iems šunims ir tiriant šlapimo mėginio nuosėdas 7-jų šunų

šlapime buvo rasti kalcio oksalatai. Struvitai buvo rasti 8-jų pacientų šarminiame šlapime, o 3-jų šunų

šlapimo pH buvo neutralus, juose šlapimo kristalai nebuvo nustatinėjami.

Santykinis šlapimo tankis 1,030 buvo nustatytas 8-iems šunims, 6-iems šunims - 1,020, 4-iems -

1,025, 3-ims - 1,015, o 1-am pacientui buvo nustatytas 1,005 šlapimo santykinis tankis. 7-iems

pacientams buvo atliktas kraujo biocheminis tyrimas, iš jų 4 – iems buvo pakilę leukocitų rodikliai,

visi kiti parametrai buvo normos ribose.

Šlapimo pūslės akmenligė buvo diagnozuota 4-iems šunims, 3-ims iš jų buvo rasti baltymai, ketonai

nustatyti 1-am šuniui. Visų 4-ių šunų šlapime dominavo leukocitai: 2-jų šunų šlapime jų buvo po 500

Leu/uL, kitų - 350 Leu/uL ir 700 Leu/uL. Eritrocitai rasti 1-o šuns šlapime - 80 Ery/uL.

Mikroskopuojant šlapimo mėginį 2-jų šunų, kurių šlapimo pH buvo šarminis, šlapime buvo nustatyti

struvitai, kitų 2-jų šunų rūgštiniame šlapime - uratai. Šlapimo santykinis tankis 4-ių pacientų, sirgusių

šlapimo pūslės akmenlige, buvo skirtingas. Galutinė diagnozė buvo nustatyta atlikus rentgeninį bei

ultragarsinį tyrimą.

Inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas 5-iems šunims. Visų 5-ių šunų šlapime buvo rasti

baltymai, 1-o šuns šlapime - eritrocitai 80 Ery/uL. Šlapimo santykinis tankis 1-o šuns buvo 1,030, 2-

jų - 1,020, kitų 2-jų - 1,015.

Pateiktuose kraujo biocheminiuose rodikliuose matyti, jog 4-jų šunų BUN viršijo fiziologinę normą

(norma iki 15 mmol/l), 1-o – neviršijo fiziologinės normos (8,87). Visiems 5-iems šunims nustatytas

kreatininas viršijo fiziologines normas, 2-iems šunims nustatytas gliukozės kiekis taip pat viršijo

fiziologines normas.

35

6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus surinktų tyrimų duomenų analizę, nustatyta, kad šlapimo pūslės uždegimu sirgo 74 proc. visų

šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgusių pacientų (iš 59 atvejų). Juo daug dažniau sirgo patelės nei

patinai. Iš 71 proc. šia liga sirgusių šunų, kalių sirgo n=14, patinų n=8. Iš 79 proc. šia liga sirgusių

kačių, patelių sirgo n=12, patinų n=10. Atlikus šlapimo mikroskopinį tyrimą buvo aptikti kristalai,

kas ir galėjo įtakoti ligų pasireiškimą. Struvitų kristalai buvo rasti 10 - ies kačių, sirgusių šlapimo

pūslės uždegimų, šlapime, uratai – 2 - jų kačių, kalcio oksalatų kristalai - 2 - jų kačių, sirgusių šlapimo

pūslės uždegimu, šlapime. Tiriant šunų šlapimą mikroskopijos metodu 7 - ių pacientų, sirgusių

šlapimo pūslės uždegimu, šlapime buvo rasti kalcio oksalatai, 10 - ies šunų - struvitų kristalai. Esant

šlapimo pūslės uždegimui pasireiškia įvairaus laipsnio hematurija. (35) Šis požymis pasireiškė 12 –

ai šunų (n=12) ir 12 – ai kačių (n=12).

Nitritai buvo rasti vienos katės (n=1) ir vieno šuns (n=1) šlapime. Sveiko gyvūno šlapime nitritų

neturėtų būti. Kaip ir nitritų, gliukozės kiekis buvo rastas vienos katės ir vieno šuns šlapime.

Gliukozės šlapime visiškai neturi būti, todėl šio parametro padidėjimas virš normos gali kelti cukrinio

diabeto įtarimą. Tokie tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo atveju cistitas buvo įtakotas

būtent cukrinio diabeto. Literatūroje yra duomenų, kad cukrinis diabetas gali būti viena iš cistitą

įtakojančių priežasčių (31). Taip pat atlikus 14-ai kačių ir 7-iems šunims kraujo morfologinius

tyrimus, 8-ioms katėms ir 4-iems šunims buvo nustatyti padidėję leukocitų parametrai. Esant

leukocitozei galima įtarti uždegimą.

Šlapimo pūslės akmenlige sirgo 12 proc. visų šlapimo šalinimo ligomis sirgusių pacientų. Ja sirgo

abiejų gyvūnų rūšių patelės: kalės n=4, katės n=3, patinai visai nesirgo. Atlikus šlapimo mikroskopinį

tyrimą buvo aptikti kristalai, kas ir galėjo įtakoti ligų pasireiškimą. Struvitų kristalai tiek šunų šlapime

(36 proc.), tiek kačių šlapime (36 proc.) sudarė didesnį procentą. Kalcio oksalatai šunų šlapime sudarė

23 proc., kačių - 11 proc. Uratai kačių šlapime sudarė 7 proc., šunų - 6 proc. Kalcio oksalatai buvo

nustatyti 1-os katės, sirgusios šlapimo pūslės akmenlige, šlapime. Šunų šlapime buvo nustatyti uratai

(n=2) ir struvitai (n=2). Taip pat tiksliai diagnozei patvirtinti buvo taikomas rentgeninis bei

ultragarsinis tyrimai. Struvitiniai akmenys dažniau nustatomi patelėms, o kalcio oksalatiniai akmenys

dažniau randami patinams. (31)

Inkstų funkcinis nepakankamumas sudarė 12 proc. visų diagnozuotų šlapimo šalinimo sistemos ligų,

juo sirgo n=5 šunys ir n=2 katės. Tyrimo metu, atlikus kraujo biocheminius tyrimus, inkstų funkcinis

nepakankamumas buvo nustatytas 3-ims šunų patelėms ir 2-iems šunų ir 2-iems kačių patinams. Esant

sumažėjusiai glomerulų filtracijai padidėja kreatinino koncentracija kraujo serume. Endogeninis

36

kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulų filtraciją, nustatyti inkstų funkcijos

nepakankamumo laipsnį. (29) 2-jų kačių ir 2-jų šunų šlapime buvo rasta padidėjusi gliukozės

koncentracija. Sergant cukriniu diabetu yra pažeidžiamos smulkios inkstų kraujagyslės, inkstų

funkcija yra sutrikdoma, todėl organizme kaupiasi vanduo, toksinai, šlapime gali būti padidėjusi

baltymų koncentracija. Cukrinis diabetas, pažeisdamas nervų sistemą, gali sutrikdyti normalią

šlapimo pūslės evakuaciją, todėl šlapimas gali grįžti į inkstus ir juos žaloti. Inkstų funkcijos

nepakankamumas gali būti kaip pasekmė sergantiems cukriniu diabetu. (36)

Padidėjusi šlapalo koncentracija buvo nustatyta 2-iems katėms ir 4-iems šunims. Šlapalas

sintetinamas tik kepenyse iš amoniako ir asparto rūgšties azoto bei CO2, o išsiskiria per inkstus

filtracijos būdu. Dalis šlapalo reabsorbuojama inkstų kanalėliuose ir sugrįžta į kraują. Šlapalas iš

organizmo pašalinamas su šlapimu. Kitais būdais (išmatomis, prakaitu) šlapalo išsiskiria nedaug.

Tačiau esant inkstų nepakankamumui, daugiau šlapalo gali pradėti skirtis su seilėmis, per virškinimo

liaukas. Šlapalo į kraują daugiau išskiriama esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui, sutrikus

inkstų kraujotakai. Jeigu padidėja šlapalo kiekis kraujyje, o kreatinino kiekis išlieka normalus, galima

įtarti su inkstų pažeidimu susijusias uremijos priežastis: širdies nepakankamumą, sumažėjusį

kraujospūdį. (37) Taip pat atliekant šlapimo tyrimus pacientams buvo nustatyta proteinurija bei

hematurija.

Inkstų akmenlige sirgo viena katė. Tiriant šlapimą buvo nustatyta hematurija, proteinurija. Atliekant

kraujo biocheminius tyrimus buvo nustatyta pakilusi šlapalo bei kreatinino koncentracija. Išsami

diagnozė – inkstų akmenligė buvo nustatyta atlikus patoanatominį skrodimą.

Išanalizavus šlapimo tyrimus nustatyta, kad baltymai buvo rasti 22- jų kačių (79 proc.) ir 24-jų šunų

(77 proc.) šlapime. Leukocitai buvo rasti 24-ių kačių (85 proc.) ir 20-ies šunų šlapime (65 proc.).

Leukocitų buvimas šlapime - vienas svarbiausių parametrų, diagnozuojant šlapimo takų uždegimus,

infekcijas ar akmenliges. Esant šlapimo takų infekcijoms dažnai gali būti nustatoma padidėjusi

šlapimo baltymų ir leukocitų koncentracija. (35) 53 proc. kačių šlapimo pH buvo šarminis, 41 proc.

– rūgštinis, o neutralus 6 proc. Remiantis šlapimo nuosėdų mikroskopavimu buvo galima nustatyti

susidariusių kristalų kilmę: šarminiame šlapime linkę susidaryti struvitai, o rūgštiniame – kalcio

oksalatai, uratai. 55 proc. šunų šlapimo pH buvo šarminis, o 35 proc. – rūgštinis.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšmingų klinikinių požymių skirtumų tarp tiriamųjų grupių (šunys ir

katės) nebuvo. Nustatant diagnozę pirmiausiai buvo surinkta išsami anamnezė ir atlikta klinikinė

apžiūra. Atlikti biocheminiai kraujo tyrimai (n=8). Buvo pastebėti UREA ir CREA rodiklių pokyčiai,

37

kačių ir šunų kraujyje. Atlikus šlapimo tyrimus nustatyti šlapimo santykinio tankio pokyčiai, pH

pokyčiai. Daugumos gyvūnų šlapime buvo rasta leukocitų, baltymų, raudonųjų kraujo kūnelių.

Diferencijuojant šlapimo sistemos ligas nuo kitų ligų tyrimai buvo atliekami iš eilės, atsižvelgiant į

jų rezultatus. Tokiu principu buvo atmetamos kitų sistemų ligos ar patologijos.

38

IŠVADOS :

1. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sergančių gyvūnų tarpe dažniausiai buvo diagnozuotas

šlapimo pūslės uždegimas (74 proc. visų pacientų), šlapimo pūslės akmenligė (12 proc.)

ir inkstų funkcinis nepakankamumas (12 proc.).

2. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis patelės sirgo dažniau (59 proc. visų pacientų

skaičiaus): kačių tarpe sergančių patelių buvo 54 procentai, šunų tarpe patelių buvo 75

procentai.

3. Sergant inkstų funkciniu nepakankamumu tiek katėms, tiek šunims buvo stebimas

kreatinino (865±156 µmol/L, p<0,05 katėms, 477,02±116,6 µmol/L, p<0,05 šunims) ir

azotinių kraujo medžiagų (52,3±2,6 mmol/L, p<0,05 katėms, 35,42±7,52 mmol/L, p<0,05

šunims) kiekio padidėjimas virš fiziologinės normos ribų.

4. Tyrimo metu nustatyta, jog svarbiausi tyrimai diagnozuojant šlapimo pūslės uždegimą yra

bendrasis šlapimo tyrimas, kurio informatyviausi rodikliai yra eritrocitų (57 proc. visų

sirgusių gyvūnų), leukocitų (86 proc.) bei baltymų (73 proc.) buvimas šlapime.

Diferencijuojant šlapimo pūslės akmenligę svarbūs yra šlapimo pH bei mikroskopinis

tyrimai. Buvo nustatyta, kad struvitiniai kristalai linkę formuotis šarminiame šlapime (100

proc.), kalcio oksalatai bei uratai - rūgštiniame šlapime (100 proc.).

39

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Michael D. Willard., Harold Tvedted., Small Animal Clinical Diagnosis by Laboratory Methods.,

5th ed., 2012.

2. Trevor J. Whitbread., Urinalysis. The Merck Veterinary Manual [ Internet ]. 2015 June. [Cited

2016 July] Available from :

http://www.merckvetmanual.com/mvm/clinical_pathology_and_procedures/diagnostic_procedures_

for_the_private_practice_laboratory/urinalysis.html

3. IDEXX VetLab., Urine Collection Methods., 2014. [Cited Sep 13] Available from:

https://www.idexx.com/resource-library/smallanimal/urine-collection-methods-en.pdf

4. Karen M. Tobias., Spencer A. Johnston., Veterinary surgery: small animal., 2nd ed., P. 1987 -

1988.

5. Elizabeth Villiers., Laura Blackwood., BSAVA Manual of canine and feline clinical pathology.,

2nd ed.

6.L. Pelligand., Department of Veterinary Basic Sciences., Royal Veterinary College., Hawkshead

Lane., North Mymms., AL9 7TA Hatfield., Hertfordshire. 2011.

7. C. Sink., Practical veterinary urinalysis. 2012.

8. Linda Merril. Small animal internal medicine for veterinary technicians and nurses. 2012.

P 136 – 320.

9. D. M. Booth., Small Animal Clinical Pharmacology Therapeutics., 2nd ed., 2011.

10. Barker J.,Povey R.C. The feline urolithiasis syndrome a rewiev and an inquiry into the alleged

role of dry cat foods in its aetiology. Journal of Small Animal Practice. Volume 14. 2008. P.445-

457

11. Scott A. Brown., Urolithiasis in Small Animals., The Merck Veterinary Manual [ Internet].,

2013 Oct. [Cited 2016 Nov 3] Available from :

http://www.merckvetmanual.com/mvm/urinary_system/noninfectious_diseases_of_the_urinary_sys

tem_in_small_animals/urolithiasis_in_small_animals.html

12. Elaine Anthony., MA., CVT St. Petersburg College Pinellas Park., EXAMINATION OF

URINE SEDIMENT., 2005. [Internet]., [Cited 2016 Nov 14] Available from :

http://www.ivis.org/proceedings/navc/2005/tech/002.pdf?LA=1

13. Johan P. Schoeman., Approach to polyuria and polydipsia in the dog., Proceedings of the 33rd

World Small Animal Veterinary Congress., 2008 [Internet]., [Cited 2016 Sep 13] Available from :

http://www.ivis.org/proceedings/wsava/2008/lecture16/130.pdf?la=1

14. Anthony G.W. Norden., Marta Lapsley., Philip J. Lee., Charles D. Pusey., Steven J.

Scheinman., Glomerular protein sieving and implications for renal failure in Fanconi syndrome.,

http://www.merckvetmanual.com/mvm/clinical_pathology_and_procedures/diagnostic_procedures_for_the_private_practice_laboratory/urinalysis.html

http://www.merckvetmanual.com/mvm/clinical_pathology_and_procedures/diagnostic_procedures_for_the_private_practice_laboratory/urinalysis.html

https://www.idexx.com/resource-library/smallanimal/urine-collection-methods-en.pdf

http://www.merckvetmanual.com/mvm/urinary_system/noninfectious_diseases_of_the_urinary_system_in_small_animals/urolithiasis_in_small_animals.html

http://www.merckvetmanual.com/mvm/urinary_system/noninfectious_diseases_of_the_urinary_system_in_small_animals/urolithiasis_in_small_animals.html

http://www.ivis.org/proceedings/navc/2005/tech/002.pdf?LA=1

40

2001 [Internet]., [Cited 2016 Nov 13] Available from :

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0085253815480706

15. Oron, L.,1 Mazaki-Tovi, M.,1 Neri, D.,2 Aroch, I.1 and Kelmer, E., Hypoadrenocorticism

Diagnosed by Adrenocorticotropin Stimulation Test for Aldosterone in a Diabetic Cat., 2014.

[Internet]., [Cited 2016 Oct 25] Available from :

http://www.ijvm.org.il/sites/default/files/hypoadrenocorticism.pdf

16. De Marco V, Carvalho L.R., Billerbeck, A.E.C. & Mendonca, B.B. Rua Nelson Frank.,

MUTATION ANALYSIS OF TPIT IN POODLE DOGS WITH CUSHING’S DISEASE.,

Proceedings of the 34th World Small Animal Veterinary Congress WSAVA 2009 [Internet]., [Cited

2016 Oct 10] Available from :

http://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?pId=11290&meta=Generic&id=4252862

17. Deborah S. Greco, DVM, PhD, DACVIM; David Bruyette, DVM, DACVIM; Robert J.

Kemppainen., Disorders of the Adrenal Glands in Dogs., [Internet] 2011 July.,[Cited 2016 Oct 23]

Available from :

http://www.merckvetmanual.com/pethealth/dog_disorders_and_diseases/hormonal_disorders_of_do

gs/disorders_of_the_adrenal_glands_in_dogs.html#v3203562

18. C.S. Hedlund., G. Hosgood., Urethral Disease and Obstructive Uropathy., [Internet] 2014 [Cited

2016 Sep 14] Available from: http://www.ivis.org/advances/bojrab/chap70/chapter.asp?LA=1

19.Rick L. Cowell and Amy C., Valenciano., Diagnostic cytology and hematology of the dog and

cat 4 th ed., 2014.

20. Carolyn A. Sink., Bernard F., Feldman., Laboratory urinalysis and hematology for the Small

Animal Practitioner., 2004.

21. Brianne Bellwood., Melissa Andrasik – Catton., Veterinary Technician’s Handbook of

Laboratory procedures., 2014.

22. Mark S. Thompson., Small animal Medical Differntial Diagnosis., 2nd ed., 2014.

23. Dr. med. Valdas Pečeliūnas.,Mielominė liga Informacija pacientams., [Internet] 2013 [Cited

2016 Sep 25] Available from: http://www.kraujas.lt/assets/Files/Mielomine-liga.pdf

24.Thomas Spector., Refinement of the Coomassie blue method of protein quantitation. Analytical

biochemistry., 1978.

25. Scott A. Brown., Renal Tubular Defects in Small Animals., 2013.

26. Medical dictionary., [Internet] 2011 [Cited 2016 Sep 29] Available from:

http://medicine.academic.ru/167187/Harrison_spot_test .

41

27. G. VERKAUSKAS., SURGICAL AND ENDOSCOPIC TREATMENT OF

VESICOURETERAL REFLUX., [Internet] 2007 [Cited 2016 Nov 26] Available from:

http://www.mtp.lt/files/MEDICINA-2007-4-443-446.pdf

28. Dalia Adukauskienė., Ilona Čičinskaitė., Astra Vitkauskienė., Andrius Macas., [Internet] 2006.,

[Cited 2016 Nov 12] Available from : http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:J.04~2006~ISSN_1010-660X.V_42.N_12.PG_957-964/DS.002.0.01.ARTIC

29. Richard W. Nelson., C. Guillermo Couto ., Small Animal Internal Medicine 5th ed., 2014. P

638-639

30.Theresa Welch Fossum., DVM., MS., PhD., Curtis W. Dewey., Caroline V.Horn., Ann L.

Johnson., Catriona M. MacPhail., Small animal surgery., 4th ed., 2013.

31. Houston D. M., Moore A. E. P., Canine and feline urolithiasis: Examination of over 50 000

urolith submissions to the Canadian Veterinary Urolith Centre., [Internet] 2009.,[Cited 2016 Nov

29] Available from : https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2777289/

32. D. Parah., B.A. Moulvi., Importance for urinary in veterinary practice., [Internet] 2013., [Cited

Dec 5] Available from : http://www.veterinaryworld.org/Vol.6/Sept-2013/11.pdf

33. Zamokas G., Laurusevičius S., Šunų ir kačių apatinių šlapimo takų akmenligė. VET info. 2006.

P 19-23.

34. Dr. Randy Kidd . Urinalysis is a critical tool for diagnosing kidney failure, diabetes, urinary

tract tumors or infections, and many other diseases., [Internet] 2004., [Cited 2016 Dec 5] Available

from : http://www.whole-dog-journal.com/issues/7_2/features/Canine-Urinalysis_5608-1.html

35. Jubb K.V.F., Kennedy P.C., Palmer N., Pathology of Domestic Animals: 3- Volume Set. 5th

ed., 2007.

36. COLLEGE OF VETERINARY MEDICINE., CHRONIC KIDNEY DISEASE

ANDFAILURE., [Internet]., [Cited Dec 13] Available from :

https://www.vetmed.wsu.edu/outreach/Pet-Health-Topics/categories/diseases/chronic-kidney-

disease-and-failure

37. Michael Geist., DVM, DACVIM., Cathy E. Langston., DVM, DACVIM., [Internet] 2011.,

[Cited Dec 12] Available from: https://www.vetmed.wsu.edu/outreach/Pet-Health-

Topics/categories/diseases/chronic-kidney-disease-and-failure

http://www.dvm360.com/michael-geist-dvm-dacvim

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS …atveju matuojamas gliukozės kiekis šlapime, kuris...

Documents

Transcript of LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS …atveju matuojamas gliukozės kiekis šlapime, kuris...