LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

FORTŪNA ČIUPYLAITĖ

SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO IR OPERUOTINŲ PACIENTŲ MITYBOS BŪKLĖS

PRIEŠ PLANINES OPERACIJAS VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Lina Spirgienė

KAUNAS, 2016

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas

Prof. Dr. J. Macijauskienė

SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO IR OPERUOTINŲ PACIENTŲ MITYBOS BŪKLĖS

PRIEŠ PLANINES OPERACIJAS VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovė

Dr. Ž. Jokšienė Dr. L. Spirgienė

Recenzentas

Dr. D. Zagurskienė

Darbą atliko

Fortūna Čiupylaitė

KAUNAS, 2016

3

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................................ 4

SUMMARY ................................................................................................................................................ 5

SANTRUMPOS .......................................................................................................................................... 7

ŽODYNĖLIS .............................................................................................................................................. 8

ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...................................................................................................... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................. 11

1.1. Senėjimo problema lietuvoje .............................................................................................................. 11

1.2. Nepakankamos mitybos problema pagyvenusio amžiaus pacientams .............................................. 13

1.3. Mitybos svarba operuotiniems pacientams ........................................................................................ 15

1.3.1. Mitybos svarba prieš operacija ........................................................................................................ 18

1.3.2. Mitybos svarba po operacijos .......................................................................................................... 20

1.4. Bendruomenės slaugytojų vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje ................................................. 21

1.5. Mitybos instrumentai naudojami mitybos būklei nustatyti ................................................................ 23

2. TYRIMO METODIKA ......................................................................................................................... 25

2.1. Tiriamųjų atranka ir imties skaičiavimas ........................................................................................... 25

2.2. Tyrimo organizavimas ........................................................................................................................ 26

2.3. Klausimynai ....................................................................................................................................... 28

2.4. Tyrimo etika ....................................................................................................................................... 30

2.5. Sociodemogradiniai duomenys .......................................................................................................... 30

2.6. Statistinių duomenų analizė ............................................................................................................... 32

3. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................... 33

3.1. Bendruomenės slaugytojų požiūris į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimą .. 33

3.1.1. Slaugytojų nuomonė, apie pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimą .................................. 33

3.1.2. Pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimo rodikliai ir dokumentavimas .............................. 37

3.1.3. Pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklės vertinimo reikalingumas ir svarba ....................... 39

3.2. Pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimas pagal MMA duomenis ........................................ 43

3.3. Rizikos veiksniai lemiantys operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklę prieš

planines operacijas .................................................................................................................................... 51

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 53

IŠVADOS .................................................................................................................................................. 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ........................................................................................................ 57

PUBLIKACIJOS ....................................................................................................................................... 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................................................................................... 59

PRIEDAI ................................................................................................................................................... 63

4

SANTRAUKA

Čiupylaitė F. Slaugytojų požiūrio ir operuotinų pacientų mitybos būklės prieš planines

operacijas vertinimas, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. L. Spirgienė, Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, – 70 p.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bendruomenės slaugytojų požiūrį į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos

būklę ir ištirti operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

ligoninėje.

Uždaviniai. 1. Įvertinti bendruomenės slaugytojų požiūrį į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos

būklę prieš planines pilvo operacijas. 2. Įvertinti operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš

planines pilvo operacijas ligoninėje. 3. Nustatyti rizikos veiksnius, lemiančius pagyvenusio amžiaus

operuotinų pacientų mitybos būklę prieš planines pilvo operacijas.

Metodai. Tyrimas vyko 2014 m. gruodžio - 2015m. birželio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninėje Kauno Klinikose Chirurgijos skyriuje ir keturiose Kauno miesto pirminės

sveikatos priežiūros centruose. Buvo apklausti 73 slaugytojai ir 120 operuotini pagyvenusio amžiaus

pacientai, atsako dažnis slaugytojų 91,0 proc., pacientų 100,0 proc. Slaugytojų nuomonei vertinti apie

pagyvenusio amžiaus žmonių mitybos būklę prieš planines operacijas sudarytas autorės klausimynas.

Pacientų mitybos būklei vertinti naudotas mitybos mažoji anketa (MMA). Gautas Bioetikos leidimas

vykdyti tyrimą.

Rezultatai. Visos (100 proc. n=73) dalyvavę slaugytojos buvo moterys. Dauguma (91,8 proc. n=67)

slaugytojų manė, kad reikia vertinti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas. Visos (100 proc.

n=16) mažiau kaip 15 m. stažą turinčios ir dauguma (89,5 proc. n=51) turinčios didesnį kaip 15 m.

darbą stažą atsakė, kad reikia vertinti pacientų mitybos būklę prieš planinę operaciją. Slaugytojos

pacientus konsultavo mitybos klausimais prieš planines operacijas (15,1 proc. n=11), kartais (68,5

proc. n=50), nekonsultuoja (16,4 proc. n=12). Slaugytojos atsakė, kad nevertino mitybos būklės, nes

trūko žinių (89,0 proc. n=65), laiko (95,1 proc. n=70), mitybos vertinimo priemonių (92,4 proc. n=68),

motyvacijos (74,0 proc. n=54), nebuvo poreikio (43,8 proc. n=32), mitybos būklė nėra svarbu (17,8

proc. n=13).

Operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų amžiaus vudurkis buvo 72,6±0,54. Nepakankama mityba

nustatyta 15,0 proc. (n=18) pagyvenusių amžiaus pacientų, moterims dažniau nei vyrams (atitinkamai

16,2 proc ir 13,5 proc.). Daugiau nei pusė pagyvenusių pacientų jau atvykdami į ligoninę turėjo

nepakankamos mitybos riziką (68,3 proc. n=82), 76 – 89 m. amžiaus grupėje nepakankamos mitybos

rizika turėjo dažniau (80,6 proc. n=29). Gera mitybos būklės nustatyta viso 16,7 proc. pagyvenusio

amžiaus operuotiniems pacientams (n=20).

Pacientai, kuriems buvo nustatyta nepakankamos mitybos rizika kentė skausmą 69,5 proc. n=82),

išgyveno gedėjimą (66,2 proc. n=49), dauguma (73,2 proc. n=52) turėjo vidurių užkietėjimą. Pacientai,

kurie turėjo blogą dantų būklę (18,3 proc. n=15) ir kurie nešiojo protezus (16,8 proc. n=18) nustatyta,

kad turėjo nepakankamą mitybą.

Išvados. Daugumos bendruomenės slaugytojų nuomone, mitybos būklę prieš planines operacijas reikia

vertinti ir koreguoti, slaugytojai dalinai dokumentavo mitybos būklę, tačiau trūko žinių, laiko, nebuvo

motyvacijos bei standartizuotos dokumentacijos vertinti mitybos būklę prieš planines operacijas.

Dauguma pagyvenusio amžiaus pacientų prieš planines operacijas turėjo nepakankamos mitybos

riziką, dalis nepakankamą mitybą. Šiems pacientams iki planinės operacijos mitybos būklę galima būtų

koreguoti. Pagyvenusio amžiaus pacientų nepakankamos mitybos rizika ir nepakankama mityba buvo

susijusi su skausmu, gedėjimu, vidurių užkietėjimu, protezų nešiojimu bei bloga dantų būkle,

depresija, infekcija, cukriniu diabetas bei onkologine liga.

5

SUMMARY

Čiupylaitė F. Assessment of nurses attitudes toward and patients nutritional status before

planned operations. Master’s thesis. Supervisor dr. L. Spirgienė, Lithuanian University of Health

Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2016-70 p.

The Aim of the Research. To evaluate the attitude of community nurses towards the

nutritional state of elderly patients and to research the nutritional state of elderly patients before

planned surgeries in hospital.

Objectives. 1. To evaluate the attitude of community nurses towards the elderly patients who

are prepared for planned abdominal surgeries. 2. To evaluate the nutritional state of elderly patients

who are prepared for planned abdominal surgeries in hospital. 3. To ascertain the risk factors in the

nutritional state of elderly patients who are prepared for planned abdominal surgeries.

Methods. The research was carried out from December, 2014 to June, 2015 in the Hospital

of Lithuanian University of Health Sciences, the Department of Surgery and in the four primary health

care centers in Kaunas. The 73 nurses and 120 elderly patients, who were prepared for surgeries, were

surveyed. The frequency of response was 91,0 percent among nurses and 100,0 percent among

patients. In order to evaluate the attitude of nurses towards the nutritional state of elderly patients who

are prepared for planned surgeries, there was questionnaire made by the author. In order to evaluate the

nutritional state, the small questionnaire of nutrition was used. The permission from the library to

carry out the research has been obtained.

Results. All of the nurses-respondents (100 percent, n-73) were female. The majority of

nurse-respondents (91,8 percent, n-67) thought that there is necessity to evaluate the nutritional state

before the planned surgeries. All of the nurses (100 percent, n-16) who had the experience of working

less than 15 years and the majority of nurses (89,5 percent, n-51) who had the experience of working

more than 15 years, responded that it is necessary to evaluate the nutritional state of patients before

planned operations. Nurses have consulted the patients on the nutrition before planned operations (15,1

percent, n-11), sometimes (68,5 percent, n-50), do not consult (16,4 percent, n-12). The nurses

explained that the reason for not consulting the patients was the lack of knowledge (89,0 percent, n-65)

time (95,1 percent, n-70), means of evaluation (92,4 percent, n-68), motivation (74,0 percent, n-54), no

necessity (43,8 percent, n-32), the nutritional state is not important (17,8 percent, n-13).

The average age of elderly patients who were prepared for surgery was 72,6±0,54. The

inadequate nutrition was found in 15,0 percent (n-18) cases of elderly patients. It was more found in

female cases than in male cases (16,2 percent and 13,5 percent respectively). More than a half of

elderly patients had the risk of inadequate nutrition (68,3 percent, n-82). In the group of 76-89 years

the risk of inadequate nutrition appeared in more than half cases (80,6 percent, n-29). The adequate

nutrition was estimated for 16,7 percent of elderly patients who were prepared for the surgery (n-20).

Patients who were estimated to have the risks of inadequate nutrition suffered pain (69,5

percent, n-82), suffered grief (66,2 percent, n-42), the majority of patients (73,2 percent, n-52) had

constipation. Patients, who had the inadequate state of teeth health (18,3 percent, n-15) and who had

dentures (16,8 percent, n-18) provided the cases of inadequate nutrition.

Conclusions. According to the majority opinions of community nurses, it is necessary to

evaluate and adjust the nutritional state before planned surgeries. Nurses have partially documented the

state of nutrition, because of the lack of knowledge, time, motivation and standardized documents for

the evaluation of nutritional state before planned surgeries. The majority of elderly patients before

planned surgeries had the risks of inadequate nutrition, the part of patients had the insufficient

nutrition. The risk of insufficient nutrition among elderly patients and insufficient nutrition was related

to pain, grief and constipation, having dentures and inadequate state of teeth health, depression,

infection, diabetes or oncological disease.

6

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Linai Spirgienei, už kantrybę ir visapusišką

pagalbą, rašant magistro baigiamąjį darbą ir suteiktas žinias.

Taip pat nuoširdžiai dėkoju savo darbo konsultantei dr. Živilei Jokšienei už patarimus,

pagalba atliekant statistinę duomenų analizę ir konsultacijas.

Už geranoriškumą ir sudarytas sąlygas studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

ligoninės Kauno Klinikų Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytojai – slaugos administratorei Editai

Petrauskienei ir jos pavaduotojai Astai Žukauskaitei.

Už paramą ir palaikymą artimiesiems.

Su pagarba,

Fortūna Čiupylaitė

7

SANTRUMPOS

MMA – mitybos mažoji anketa

KMI – kūno masės indeksas

NRS – mitybos rizikos įvertinimas

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija

n – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

proc. – procentai

x² - chi kvadratas

rp – Pirsono kontingencijos koeficientas

kcal. - kilokalorijos

8

ŽODYNĖLIS

Nepakankama mityba – plati sąvoka, apimanti dėl įvairių priežasčių organizme išsivystantį maisto

medžiagų suvartojimo ir poreikio balanso sutrikimą [40].

Bendruomenės slaugytojas - bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs

bendruomenės slaugos specializaciją [4].

Pirminė sveikatos priežiūra – kompleksas priemonių, padedančių pasiekti norimą sveikatos lygį

visoje šalyje. Jos tikslas – spręsti pagrindines asmens, bendruomenės ir visuomenės sveikatos

problemas. Jos priemonės yra sveikatos propagavimas, mokymas, profilaktika, gydymo ir reabilitacijos

paslaugos [4].

9

ĮVADAS

Ligoninėse gydomiems pacientams turi didelę mitybos sutrikimų riziką, kuri didėja ilgėjant

ligoninėje praleidžiamam laikui [56]. Todėl svarbu kuo anksčiau identifikuoti mitybos būklę

ligoninėse, ypač operuojamiems pacientams, nes atsiradus stresinėi situacijai, pvz: chirurginei

intervencijai ar operacijai mitybos nepakankamumas gali išsivystyti per trumpą laiką [26]. Bikulčius

R. teigia, kad, taikant išsamų geriatrinį ištyrimą, mažėja hospitalizacijų dažnis, trukmė, pakartotinės

hospitalizacijos, slaugos namuose poreikis, ekonominiai kaštai, mirtingumas bei pagerėja žmogaus

funkcinė būklė [63].

Sveikatos priežiūros specialistai turi siekti sustabdyti mitybos nepakankamumo progresavimą

po operacijos ir tolesniu laikotarpiu kai pacientas išvyksta į namus. Esant mitybos nepakankamumui

pacientų bendra būklė blogėja: keičiasi įpročiai, atsiranda apatija, depresija; nykstant raumenims

silpnėja jų jėga; silpnėja gilus kvėpavimas (pneumonijos rizika); silpnėja širdies susitraukimai (įgyto

širdies nepakankamumo rizika); silpnėja imuninė sistema (didėja infekcijos ar sepsio rizika), mažėja

atsparumas infekcijai; blogai gyja žaizdos; sumažėja fermentų sintezė; didesnė pooperacinių

komplikacijų ir mirties rizika. Paciento būklės ir sveikatos pokyčiai turi būti sekami ir kontroliuojami

[61].

Įvairių šalių pacientų mitybos būklės tyrimai rodo, kad nepakankamos mitybos paplitimas

ligoninėse siekia 40-60 proc. Pacientai, sergantys piktybiniais navikais, ir geriatriniai pacientai turi

didžiausią nepakankamos mitybos riziką [62].

V. Žydžiūnaitė (2009) teigia, kad slaugytojai dirbdami su pacientais, vadovaujasi holistinių

poreikių (maisto, miego, saugumo, komforto), kurie yra pamatiniai visų biopsichosocialinių poreikių

elementai, samprata [3]. Bendruomenės slaugytojo medicinos normoje nurodoma, jog slauga yra

neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, o slaugytojai turi gebėti, ne tik atlikti slaugos procedūras, bet ir

nustatyti įvairaus amžiaus asmenų slaugos poreikius, ir juos tenkinti taikant slaugos procesą, slaugos

teorijas ir modelius, mokyti asmenis sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei

ugdymo šeimose ir bendruomenėje [4].

Temos aktualumas. Pastaraisiais dešimtmečiais nepakankamai mitybai skiriama vis didesnis

dėmesys. Esant tikslesnėms diagnostikos priemonėms, didėja diagnozuojamų pacientų skaičius.

Ikioperacinis klinikinis įvertinimas yra svarbus, siekiant sumažinti pooperacinių nepageidaujamų

reiškinių pagyvenusio amžiaus pacientams. Atsižvelgiant į chirurginių pacientų operacijos sunkumą,

ypač svarbu šiuos pacientus ištirti dar iki operacijos, pagal individualią jų būklę taikyti atitinkamą

mitybos terapiją ar paramą.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Įvertinti bendruomenės slaugytojų požiūrį į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę ir ištirti

operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas ligoninėje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti bendruomenės slaugytojų požiūrį į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš

planines pilvo operacijas.

2. Įvertinti operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš planines pilvo operacijas ligoninėje.

3. Nustatyti rizikos veiksnius, lemiančius pagyvenusio amžiaus operuotinų pacientų mitybos būklę

prieš planines pilvo operacijas.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Senėjimo problema lietuvoje

Senėjimas yra daugiaplanis procesas, susidedantis iš biologinių, socialinių, funkcinių ir

psichologinių aspektų. Sveikatos moksluose senatvė laikoma tokia pačia gyvenimo dalimi, kaip

gimimas, augimas, dauginimasis, mirtis. Senatvės aplinka – tai ne vien fizinė, bet ir psichologinė erdvė

[7]. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje visuomenė sensta.

Lietuvos gyventojai sensta – nors bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, pagyvenusių (65

metų ir vyresnių) dalis didėja. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 943,5 tūkst. gyventojų, iš jų

542,7 tūkst., arba 18,4 procento, buvo 65 metų ir vyresni. Palyginti su 2013 m. pradžioje, pagyvenusių

žmonių padidėjo 541 (0,1 proc.), o šalies gyventojų – sumažėjo 28,4 tūkst. (1 proc.). Per paskutinius

dešimt metų (2004–2013 m.) 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius padidėjo 18,6 tūkst. (3,5 proc.), o jų

dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, – 3 procentiniais punktais. Šalies gyventojų skaičius

minėtu laikotarpiu sumažėjo 455,5 tūkst. (13,4 proc.) [58].

Pasak Sketerskienės 2011, Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus

sveikatą lemia keturi veiksniai: paveldimumas – 20 proc., priežiūra – 10 proc., aplinka – 20 proc.,

gyvenimo būdas – 50 proc. Iš šių keturių veiksnių, lemiančių žmogaus sveikatą, tik paveldimumo

įtakai reguliuoti būtinos specialios technologijos, o kitus sveikatai įtakos turinčius veiksnius lemia

darnus vystymasis, kurio dalis yra ir mokslo laimėjimai, kurių pagrindu būtų plėtojama darnos

samprata. Pagrindinis senėjimo tendencijas apibūdinantis demografinis rodiklis yra vyresnio amžiaus

žmonių dalis visuomenėje [8].

PSO (1947) rekomenduoja suaugusio ir seno žmogaus amžiaus skirstymą į tokius laikotarpius

[57]:

59 metai – vidutinio amž iaus ž mogus;

Nuo 60 iki 74 metų – pagyvenęs;

Nuo 75 iki 90 metų – senas;

Sulaukęs daugiau nei 90 metų – ilgaamžis.

Kai kurie mokslininkai išskiria ankstyvąją senatvę (65 - 75 metų) ir vėlyvąją senatvę (po 75

metų).

A.Gučas (1990) pasirinko tokį suaugusiojo žmogaus gyvenimo tarpsnių skirstymą [59]:

20-40 m. – jauno suaugusio amžiaus tarpsnis;

40-65 m. pagyvenusio suaugusiojo amžiaus tarpsnis;

nuo 65 m. seno amžiaus tarpsnis.

12

Pagyvenusio amžiaus gyventojai nėra homogeniška grupė, todėl senyvas amžius apibrėžiamas

įvairiai. Jau pradedant nuo 60 metų galima priskirti prie “jauno” pagyvenusio ir senyvas amžius gali

tęstis net daugiau kaip 40 metų. t.y. iki ilgaamžystės. Autoriai priskirdami asmenis prie senyvo

amžiaus žmonių kategorijos vadovaujasi tam tikrais kriterijais, kurie taip pat skiriasi. Pagyvenusio

žmogaus amžių vieni skirsto į periodus pvz. 74-90m., kiti išskiria asmenybės brandos kriterijus,

siedami juos su žmogaus raidos stadijomis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tikėtina, kad iki 2030 metų gausės senyvo

amžiaus žmonių, ypač moterų. Nuo 1990 m. vis mažiau 0–14 metų amžiaus vaikų ir daugiau senyvo

amžiaus žmonių išlaiko 15–59 metų amžiaus gyventojai. 2001 m. 100-ui 15–59 metų amžiaus

gyventojų teko išlaikyti apie 30 senyvo amžiaus žmonių, tikėtina, kad 2030 m. jiems teks išlaikyti 48

senyvo amžiaus žmonių [9].

Ilgesnė gyvenimo trukmė yra teigiamas rezultatas, tačiau gyvenant ilgiau didėja rizika sirgti

sunkiomis lėtinėmis ligomis. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių būdingas sergamumas dviem ir

daugiau lėtinių ligų. Daugiau nei 91 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi bent vieną lėtinę ligą: širdies

ir kraujagyslių ligą, diabetą, artritą, insultą, ir 73 proc. – ne mažiau kaip dvi. Toks sergamumas ypač

apsunkina diagnostiką, gydymo metodų pasirinkimą ir, žinoma, tokių ligonių priežiūros kainą [15].

Manoma, kad 2060 metais iki 40 proc. žmonių sirgs lėtinėmis ligomis [16]. Higienos instituto

Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 269,2

tūkst. 65 m. ir vyresnių asmenų, tai yra kas antras šio amžiaus žmogus. Taigi, pagyvenusių žmonių

tarpe lėtinės ligos dažnai aptinkamos [17].

Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės parengtas dokumentas

„Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 m. Metmenys‘‘. Kaip tvirtinama sveikatos sistemos

plėtros metmenyse, siekiama sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri skatintų sveikatos ugdymą ir

stiprinimą bei ligų prevenciją, sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos

sąlygomis, didintų sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais

sveikatos ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos ir vadybos principais, siektų

užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą, skatintų racionalų ir efektyvų

sveikatos priežiūros išteklių naudojimą [10].

Sveikas senėjimas – tai optimali psichinė, socialinė ir fizinė gerovė ir jos funkcijos

palaikymas“. Tyrimai rodo, kad senėjimą veikia socialiniai aspektai (išsilavinimas, profesija, šeima,

pajamos, visas gyvenimo stilius). Aktyvūs, optimistiškai nusiteikę žmonės, su geromis socialinėmis

garantijomis gyvena ilgiau ir produktyviau [11].

Žmogui senstant, be biologinių senstančio žmogaus pokyčių, vyksta ir socialiniai pokyčiai,

keičiasi socialiniai vaidmenys, socialiniai ryšiai, tiek visuomenėje tiek ir šeimoje, keičiasi požiūris į

save, į gyvenimą, taip pat vyksta ir psichologiniai pokyčiai. Taigi psichologinis aspektas irgi labai

13

svarbus. Senstant labai svarbu kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą ir gyvenimo kokybės, tai galima

pasiekti skatinant sveikatos stiprinimą, ugdymą ir prevenciją. Sveikatos prevencija yra labai svarbus

siekiant išlaikyti ilgesnį senstančio žmogaus savarankiškumą bei ilgesnį gyvenimą.

1.2. Nepakankamos mitybos problema pagyvenusio amžiaus pacientams

Nepakankama mityba didina komplikacijų riziką pilvo chirurgijoje [13], tačiau svorio

netekimas, žemas albuminas, ir mažos kūno masės indeksas (KMI) yra ne visada susijęs su

mirtingumu ar komplikacijomis operuojamiems pacientams [14]. Daugybė laboratorinių indeksų buvo

pasiūlyti kaip žymenys mitybos būklei nustatyti. Pavyzdžiui, maža iki operacijos serumo albuminų

koncentracija yra susijusi su uždelstu žaizdų gijimu [19], ir gali būti naudojamas prognozuoti ligos

komplikacijas pacientams, kuriems taikoma pasirinkta operacija. Tačiau, kaip albumino koncentracija

slopina operacijos ar ligos komplikacijas, jo pooperacinis matavimas yra mažai ištirtas [18].

Nepakankamos mitybos kriterijų diagnostinė vertė iš dalies priklauso nuo klinikinio mitybos

sutrikimo tipo – marazmo, kvašiorkoro ir mišraus tipo [25,26]:

Marazmas – tai klinikinis sindromas, nusakomas kūno masės mažėjimu, kuris sąlygoja

riebalinio sluoksnio ir raumenų masės mažėjimą. Tai lėtinė būklė, kuri pasireiškia nepakankamai

maitinantis kelėtą mėnesių ar metus. Albumino kiekis kraujyje paprastai yra normalus, imuninė

sistema nepažeista. Kliniškai tai nustatoma diagnozavus per mažą kūno masę, sumažėjusią žasto

apimtį ar riebalinio audinio storį. Tokie žmonės atrodo išsekę, vangūs.

Kvašiorkoras – tai ūminis baltymų deficitas, atsiradęs dėl ūminės traumos, infekcijos. Jis

diagnozuojamas tuomet, kai kraujo serume sumažėja albumino ir kitų baltymų kiekis. Tokie pacientai

atrodo kaip gerai besimaitinantys žmonės, tačiau taip atrodo dėl skysčio susikaupimo – edemų,

sąlygotų hipoalbuminemijos. Šis sindromas gali pasireikšti per kelias savaites.

Tačiau klinikinė vertė iš šių žymenų, rodo, o ne diagnostikos, nes jie yra nėra specifinis

rodmuo mitybos būklei nustatyti. Nepaisant to daugelis atliktų tyrimų vertina hospitalizuotų pacientų

mitybos būklę, priklausomai nuo ligos, operacijos, ar įvykusių komplikacijų, be kita ko, pacientų

mitybos būklė turėtų būti ištirta.

Mitybos nepakankamumas išsivysto dėl sutrikusios maisto medžiagų suvartojimo ir jų

poreikio pusiausvyros. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys mitybos nepakankamumo atsiradimą: ligos,

socialiniai bei psichologiniai veiksniai [22,53].

Su liga siejami veiksniai, įtakojantys mitybos nepakankamumą:

- nepakankamas suvartojamo maisto kiekis (anoreksija, skonio sutrikimas, pykinimas, vėmimas,

vaistų šalutiniai poveikiai, kramtymo ir rijimo sutrikimai);

14

- sutrikęs maisto medžiagų virškinimas ir absorbcija (ypač sergant virškinamojo trakto ligomis);

- padidėjęs maisto medžiagų poreikis (sepsis, trauma, endokrininė liga);

- padidėjęs netekimas (per žaizdas, fistules, malabsorbcija, ir kt.).

Socialiniai ir psichologiniai veiksniai, sukeliantys mitybos nepakankamumą: funkcinės būklės

pokyčiai, sutrikdantys maisto pirkimą ir gaminimą, nerimas, depresija, liūdesys, gedulas, skurdas,

vyresnis amžius, žemas išsilavinimas, vienišumas, žinių stoka, negebėjimas pasirinkti tinkamą ir skanų

maistą, aplinkos veiksniai (slauga namuose ir kt., patekimas į institucijas), nervinė anoreksija,

ribojančių dietų laikymasis.

Nepakankamos mitybos priežastys pavaizduotos 1 pav.

1 pav. Mitybos nepakankamumo priežastys [40]

Sergant kinta medžiagų apykaita, didėja tiesioginis baltymų netekimas ir maisto medžiagų,

reikalingų audinių užtikrinimui, poreikis. Sutrikusi medžiagų apykaita ir skysčių pusiausvyra,

organizmo ląstelėms neužtenka maistinių medžiagų, kuriose tuo metu kaupiasi toksiniai medžiagų

apykaitos produktai. Todėl pakankama mityba ir skysčių pusiausvyros užtikrinimas yra labai svarbi

gijimo proceso dalis [33].

Vyresnio amžiaus žmonių mitybos principai [25,37]:

- Maistas turi būti kvapnus, išvaizdus, šiltas, geriau troškintas ar visrtas, nesūrus;

15

- Valgomas reguliariai, dažnai, mažomis porcijomis, lėtai;

- Per dieną vyresnio amžiaus žmogus turi suvartoti 1600-2600 kilokalorijų (kcal.);

- Mitybos pagrindą turėtų sudaryti angliavandeniai;

- Rekomenduojama suvartoti 30-40g. skaidulinio maisto per dieną: vaisiai, daržovės, kruopos ir t.t.

- Rekomenduojama valgyti ne vienam;

- Skysčių rekomenduojama išgerti 2,5 litro (įskaitant skystą maistą).

Pastaraisiais dešimtmečiais nepakankamai mitybai skiriama vis didesnis dėmesys. Esant

tikslesnėms diagnostikos priemonėms, didėja diagnozuojamų pacientų skaičius. Klinikiniais tyrimais

įrodyta, kad tai svarbus prognostinis blogos mitybos būklės veiksnys, kurią galima koreguoti pritaikius

individualų paciento mitybos planą. Atsižvelgiant į chirurginių pacientų operacijos sunkumą, ypač

svarbu šiuos pacientus ištirti dar iki operacijos, pagal individualią jų būklę taikyti atitinkamą mitybos

terapiją ar paramą.

1.3. Mitybos svarba operuotiniems pacientams

Nepakankama mityba yra dažna problema chirurginiems ligoniams. Atliktuose moksliniuose

tyrimuose, pateikiami nuo 40 proc. - 50 proc. chirurgijos pacientų, kuriems nustatyta nepakankama

mityba jau priimant į ligoninę. Yra didelis nepakankamos mitybos sergamumas ligoninėje pacientams,

kuriems atliekama virškinimo trakto operacija. Virškinimo trakto ligomis sergantys pacientai, ypač

esant piktybiniams navikams, yra didelė rizika atsirasti nepakankamai mitybai ir chirurginis stresas

gali paryškinti šią problemą. Nepakankama mityba gali pasireikšti sergant virškinimo trakto vėžiu dėl

padidėjusio medžiagų apykaitos poreikio, nepakankamo maistinių medžiagų suvartojimo arba

maistinių medžiagų netekimimo. Daugelis pacientų, kurių serga skrandžio ir žarnyno vėžiu reikia

chirurginės intervencijos, kuri nustato papildomus apykaitos poreikius ir mitybos sutrikimus.

Pacientams, kuriems atliekama operacija virškinimo trakto gresia mitybos išeikvojimo ir netinkamą

mitybos suvartojamą; tiek prieš operaciją ir po operacijos, nes operacinis stresas ir po operacijos

padidėjusi medžiagų apykaita. Jei paciento virškinamojo trakto ligai būtina operacija operacijos metu

maisto medžiagų apykaita turėtų būti optimali [41].

Maitinimo palaikymas gali būti palaikomas peroraliniu, enteriniu per maitinimo zondą ar

parenteriniu būdais. Jei nėra virškinamojo trakto obstrukcijos, visada turėtų būti naudojamas vienas iš

enterinių būdų. Tiek peroralinis maitinimas, tiek maitinimas per zondą mažina komplikacijų skaičių,

tačiau neturi įtakos mirštamumui [42].

16

1 lentelė. Jatrogeninės mitybos nepakankamumo priežastys ir prevencija [24]:

Eil.

Nr.

Priežastys Prevencija

1. Pacientas nesveriamas ir

nematuojamas jo ūgis

Pasverti pacientą, pamatuoti jo ūgį ir pažymėti ligos istorijoje.

2. Nėra kontakto su

pacientu – nepastebėta,

kad pacientas nevalgo ar

valgo mažai

Mokyti personalą bendrauti su pacientu.

3. Nežymimas suvalgomo

maisto kiekis

Būtina kontroliuoti ir žymėti suvalgomo maisto kiekį tada, kai

pacientas vartoja įprastiniu būdu daug vaistų ir/ar jam skirta

individuali dieta. Nevalgant ar mžai valgant gali atsirasti

nutrientų stoka.

4. Maisto ar preparatų

vartojimas

testams/gydymui

Ligos istorijoje turi būti žymima, kokį maisto kiekį pacientas

suvalgo tyrimo metu.

5. Pacientas atsisako

valgyti

Pacientas atsisako valgyti ne tik dėl to, kad jam neskanu. Reikėtų

išsiaiškinti nevalgumo priežastis, esant reikalui skirti, psichiatro

konsultacijas.

6. Atsisakymas valgyti

nemėgstamą maistą

Parinkti mėgstamus maisto produktus, nes pacientas tampa

nepatenkintas ir piktas.

7. Vaistų ir maisto sąveika Kontroliuoti, kad vaistai būtų teisingai vartojami: prieš, po ar

valgio metu.

8. Chirurginė intervencija Pagal indikacijas turi būti skiriamas tinkamas dietinis gydymas

prieš ir po operacijų, kontroliuojama ar pacientas jį gauna.

9. Fizinė negalia (dantų

protezai, pablogėjęs

regėjimas ar

imobilizuotos galūnės)

Jei pacientas negali valgyti jis turi būti maitinamas;

Reikalavimai:

Reikiamos temperatūros maistas turi būti tinkamos kosistencijos

ir atneštas pacientui ant padėklo;

Pagal indikacijas skirti elternatyvų maistą;

Sukurti malonią aplinką, neskubinti;

Žymėti suvalgomo maisto kiekį;

Nebarti paciento;

Mokyti pacientą valgyti;

Akliems parinkti tinkamus indus.

10. Dietos principų

nežinojimas

Gydytojas, dietologas ir dietologo asistentas privalo pacientui

išaiškinti dietos principus, dietos koregavimą, kai tik pacientas

atvyksta į stacionarą.

11. Paskirtas netinkamas

dietinis gydymas

Gydantis gydytojas, dietologas, dietologo asistentas ir

slaugytojas yra dietinio gydymo priežiūros komanda. Jie turėtų

bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą taikant dietinį

gydymą, jausti atsakomybę dėl teisingo jo paskyrimo ir

vykdymo.

12. Netinkamas paciento

paruošimas valgymui ar

nemalonus personalo

elgesys

Kelti personalo kvalifikaciją ar pakeisti kitu

17

Pagyvenusio amžiaus pacientai vis dar turi didžiausią pooperacinį mirtingumą ir sergamumą

tarp chirurgijos pacientų. Ikioperacinis klinikinis įvertinimas yra svarbus, siekiant sumažinti

pooperacinių nepageidaujamų reiškinių pagyvenusio amžiaus pacientams. Tarp nuolat didėjančio

skaičiaus chirurginių pacientų, kurių amžius 65m. ir vyresni, sparčiausiai auga ir asmenys 85m. ir

vyresni. Didesnis pacientų skaičius operuotinų ir su pagyvenusio amžiaus susijusių ligų, jiems kyla

didesnis pavojus neigiamam rezultatams, pavyzdžiui esant širdies ar plaučių ligoms ar cukriniui

diabetui. Todėl, galima teigti, kad vyresnio amžiaus žmonės turi didžiausią mirtingumą suaugusiųjų

chirurgijos pacientų [38].

Pasak LSMU MA Prof. A. Tamelio, nepakankama mityba pasitaiko daugiau kaip 40 proc.

ligonių, sergančių virškinimo sistemos organų chirurginėmis ligomis, ir tai yra vienas iš svarbiausių

veiksnių, lemiančių pooperacines komplikacijas. Nepakankama mityba būdinga beveik visiems

ligoniams, sergantiems virškinimo organų navikinėmis ligomis [48].

Planinė širdies, kraujagyslių, onkologinių ir ortopedijos operacijos gali būti atliekamos

pacientams virš 75 metų ir gali būti geri rezultatai ir nepageidaujamų įvykių, kaip ir panašius į

jaunesnių pacientų. Storosios žarnos vėžys yra dažniausiai pasitaikanti tarp piktybinių navikų

žmonėms per 65 metų, ir operacija atliekama tiek išgydyti ligą tiek išvengti vėlyvųjų jos komplikacijų.

Kaip ir su daugelio operacijų pilvo operacijos, yra didelis padidėjimas perioperacinei sergamumui ir

mirštamumui pagyvenusiems žmonėms [39,42]. Vyresnio amžiaus pacientams, kaip ir bet kurios kitos

amžiaus grupės, gyvenimo kokybė yra pirmoje vietoje svarbos. Chirurgo turi būti siekiama sumažinti

skausmą ir išlaikyti nepriklausomumą ir orumą. Chirurgai neturėtų pamiršti, kad prailgintas gyvenimas

gali atnešti laimę pacientams, nei manyti, kad jos nebus. Kai kuriems pacientams, santykinai didesnės

rizikos operacijos gali būti geresnė alternatyva, nei gyvenimas su skausmu ar esant priklausomumui

[39].

Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos bei ENHA forume buvo skelbta (2011

m. birželio mėn. Varšuvoje) ir kreiptąsi į Europos Sąjungos valstybių vyriausybes, kuriame šalių

visuomenės ir politikai raginami imtis kryptingų veiksmų vienoje iš jų skelbiama, kad kova su mitybos

nepakankamumu bus neefektyvi, jeigu ligoninėse, kitose sveikatos priežiūros įstaigose ir

bendruomenėje nebus sukurtos sąlygos taikyti veiksmingas priemones. Vyriausybės kartu su draudimo

bendrovėmis privalo užtikrinti, kad prireikus būtų galima skirti visas efektyvias mitybos

nepakankamumo profilaktikos ir gydymo priemones. Tinkamas tokių priemonių taikymas galėtų

sumažinti sveikatos priežiūros sistemų išlaidas. Taip pat reikia pripažinti, kad šių priemonių patys

pacientai gali neįpirkti, todėl išlaidų kompensavimas itin svarbus [48].

Apibendrinant galima teigti, kad pagyvenę pacientai gerokai padidina chirurginių paslaugų

paklausą, ir operacinė pagyvenusių žmonių priežiūrą turi būti kitokia, nei kitiems. Todėl iki operacinis

vertinimas turėtų būti kitoks nei jaunesnių ir vyresnių pacientų.

18

1.3.1. Mitybos svarba prieš operacija

Mitybos ištyrimas turėtų būti pirmasis žingsnis siekiant ištirti pacientus, kurie blogai maitinasi

arba kuriems gresia pavojus dėl prastos mitybos, turi būti toliau vertinimi dėl nepakanamos mitybos ir

individualizuotų intervencijos. Ligonio maitinimui turi būti skirta daug dėmesio. Slaugytojas turi

išsiaiškinti su gydytoju, kuo, kiek ir kada reikia maitinti ligonį. Tinkamas maitinimas suteikia ligonio

organizmui reikalingų jėgų, kurios padeda greičiau pagyti. Kai kurių susirgimų metu, vienos maisto

medžiagos tinka, o kitos netinka [32]. Prieš operaciją mitybos parama atrodo nereikalinga geros

mitybos pacientams arba tiems, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo mitybos nepakankamumu

[21]. Yra įrodymų, kad angliavandeniais turtingas gėrimas prieš vidurnaktį ar 2-3 val. Prieš operaciją

pagerina peroperacines ir pooperacines pasekmes, gijimą ir sutrumpina stacionarizavimo laiką. Į

specialų imuninę sistemą stiprinantį mitybos rėžimą įeina glutamino, arginino, n-3 riebiųjų rūgsčių.

Tokia mityba ženkliai sumažina komplikacijų skaičių, jei yra naudojama prieš, peri ar pooperaciniu

laikotarpiais, tačiau perioperatyvus naudojimas neturėjo įtakos mirštamumui [42].

Neigiamas pasekmes sveikatai mitybos pagyvenusio amžiaus hospitalizuotų pacientų buvo

plačiai aprašoma, ir ji taip pat yra žinoma, kad nepakankama mityba yra nepakankamai pripažįstama ir

didelė problema visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Kliniškai, ligoninėse nepakankama mityba gali

padidinti skaičius ligos sunkumui, komplikacijų padidėjimui ir mirtingumo rizikai [23]. Tarptautinės

gairės rekomenduoja mitybos paramą esant nepakankamos mitybos būklės pacientams nuo 7-14 dienų

iki planinės operacijos, nors yra pakankamai įrodymų, remti bet kokį konkretų laikotarpį. Pacientai

patenka į prastos mitybos rizikos grupę turintys bent vieną iš šių veiksmų: svorio daugiau nei 10-15

proc. per 6 mėnesius; KMI mažesnis nei 18,5 kg., arba serumo albuminas žemiau 30 g/l. be kepenų ar

inkstų funkcijos sutrikimu [20,42]. Tokiems pacientams planinės operacijos turėtų būti atidėtos kol

mitybinė būklė bus pagerinta. Vyresnio amžiaus pacientai (>70 m.) yra didesnėje rizikoje. Yra įrodyta,

kad perioperatyvus mitybos palaikymas net pakankamai besimaitinantiems pacientams suteikia naudos

pooperaciniame laikotarpyje [42].

Pagrindinės priežastys, ligoninėse susijusios su nepakankamos mitybos stoka [28]:

- netinkamas susidomėjimas mitybos būkle ir/ar prastas įrašymas maisto;

- mitybos paramos nebuvimas;

- praktikos gaires ir šalyje sutarti standartai;

- aiškiai apibrėžti atsakomybę planuojant ir valdant mitybos priežiūrą;

- pakankamas išsilavinimo lygis, atsižvelgiant dėl mitybos tarp visų darbuotojų grupių (medicinos

ir slaugos);

- pacientų įtaka ir žinios;

- bendradarbiavimas tarp įvairių darbuotojų grupių ;

19

- dalyvavimas ligoninės valdyme.

Ištyrimas ir koregavimas mitybos būklės yra labai svarbu ligoninėje pacientams, nes

netinkama mityba yra susijusi su raumenų jėgos praradimu, padidėjusiu sergamumu, gulėjimo

ligoninėje trukme ir padidėjusiu mirtingumu [29]. Priimtina rizikos grupės pacientams enterinį

tinkamos mitybos palaikymą taikyti 10-14 dienų prieš svarbias operacijas. Visiems onkologiniams

pacientams 5-7 dienas prieš operaciją turėtų būti taikoma specialus imuninę sistemą stiprinantis

mitybos rėžimas. Priešoperacinis badavimas dvi valandos iki operacijos yra rekomenduojamas ir

nedidina komplikacijų skaičiaus. Po operacijos normali peroralinė mityba ar mityba per maitinimo

zondą turėtų būti pradėta per 24 val. [42].

Nepakankamos mitybos paplitimas priklauso nuo tyrimų tikslumo ir kokių ligonių grupės

buvo tirtos. Tiriant bendro profilio stacionaro pacientus mitybos nepakankamumas nustatomas 20

proc. atvejų, privačių klinikų ligonių – 28 proc., chirurginių ligonių – iki 46 proc., intensyvios terapijos

ir reanimacijos skyriuose – iki 47 proc. [31]. Nepaisant to, nepakankama mityba dažnai neaptinkama ir

apdorojama nepakankamai, nes trūksta žinių apie identifikavimą ir mitybos terapijos planavimą [30].

Tarp kliūčių yra logistinės (standartizuotų vertinimo sistemų stoka) ir finansinės problemos [42].

Brazilijoje atliktame tyrime Leandro-Merhi V.A. ir kt. (2010) išvadose rekomenduojama

sustiprinti vertinimą mitybos būklės iš karto po priėmimo į ligoninę. Tai taip pat rodo, kad reikia

parengti ir įgyvendinti protokolus mitybos patikros, priežiūros, diagnostikos ir buvimo ligoninėje metu

stebėti poreikį mitybos paramai. Šie protokolai leistų intervencijos strategijas pasiūlymas gerinti

pacientų klinikinius kursus [34].

Schiesser ir kt. (2008) nustatė, kad komplikacijų normos buvo gerokai didesnis pacientams

kurie turėjo nepakankamos mitybos rizika: 40 proc. kurie turėjo nepakankamos mitybos rizika,

lyginant su 15 proc. iš tų, kurie nebuvo nepakankamos mitybos rizikos patyrė komplikacijų. Jie taip

pat nustatė aukštą paplitimą mitybos rizikos pacientams, sergantiems virškinimo trakto ligomis.

Regresinė analizė parodė, kad pooperacinės komplikacijos teigiamai koreliavo su kasos operacijomis,

senyvų amžiumi, neseniai netekusių svorio, mažo serumo albuminu ir kuriems nebuvo mitybos

paramos [35].

Apibendrinant galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus pacientų mitybą prieš operacija turi

būti ištirta ir koreguojama esant mitybos nepakankamumo rizikai ar nepakankamai mitybai. Slaugytojų

vaidmuo ligoninėje yra svarbus siekiant identifikuoti pacientų mitybos būklę. Tinkamai nereaguojant į

kūno svorį, gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Todėl ligoniai jaučia dar didesnį silpnumą,

nuovargį, didėja imlumas infekcijoms, mažėja gydymo galimybės ir veiksmingumas. Todėl būtina

atkreipti dėmesį į paciento mitybą, laiku pastebėti jos nepakankamumą ir pasitelkus įvairių sričių

specialistus šią problemą spręsti.

20

1.3.2. Mitybos svarba po operacijos

Slaugytojai turi rūpintis pakankama paciento mityba bei patogiu maitinimusi vėlesnėmis

dienomis po operacijos [32]. Ligonio maitinimas pooperaciniame laikotarpyje labiausiai sutrikdo

angliavandenių apykaita. Kraujyje trūksta chloridų, o bilirubino ir cukraus esti perteklius – tai rodo

sutrikusią kepenų funkciją. Todėl, norint to išvengti, ligonius po operacijos reikia kuo anksčiau pradėti

maitinti. Be to, ilgas badavimo laikotarpis skatina acidozės, avitaminozės vystymąsi. Chirurginės

operacijos metu padidėja organizmo poreikis maisto medžiagoms. Po operacijos vien tik energijos

palaikymui ligoniui reikia 1500 kcal per dieną [44]. Po virškinamosios sistemos organų operacijų

nepakankama mityba nustatoma apie 40 proc. pacientų, taip pat ji dažna sergant onkologinėmis

virškinamosios sistemos ligomis. Problema yra ir ligonių mityba iki operacijos. Kažkodėl dauguma jų

klaidingai galvoja, kad pieš operaciją 1–2 dienas reikia badauti. Tačiau naujausi mokslo duomenys

skelbia, kad skaidrių skysčių reikia nevartoti tik 2 val. prieš operaciją, o kieto maisto – apie 6 val. [49].

Pooperaciniu laikotarpiu mitybos korekcija rekomenduojama ligoniams [45]:

Kuriems buvo taikyta priešoperacinė mitybos korekcija;

Kuriems priešoperacinė mitybos korekcija netaikyta, bet nustatytas vidutinio laipsnio mitybos

sutrikimas;

Kurie negali maitintis ilgiau nei 5 dienas po operacijos arba nepavyksta patenkinti 60 proc.

įprastinų poreikių ilgiau nei 10 dienų;

Kuriems atsirado pooperacinių komplikacijų, kurių metu padidėja poreikiai (sepsis, fistulės,

pankreatitas ir t.t.).

Sergančio žmogaus maitinimas yra vienas iš svarbiausių gydymo grandžių. Teisingas ir

adekvatus maitinimas padeda sustabdyti liga, gaunami geresni rezultatai, gydymas tampa pigesnis.

Kokį maitinimo būdą naudoti turi spręsti gydantys gydytojas, kai kada remdamasis gydytojo dietologo

rekomendacija. Labai svarbu laiku pastebėti mitybos nepakankamumą ir taikyti prevenciją [52].

Pacientai po operacijos turi nepakankama mitybą dėl fizinio sergamumo ir emocinės traumos

todėl po operacijos kenčia nuo lėtinės dehidratacijos, bendros prastos mitybos, sutrinkusio imuniteto.

Taigi tai yra iššūkis chirurgams teikti tinkamą ir pakankamą maitinimą. Oralinė mityba yra geriau, nes

ji yra fiziologinė, ekonomiškesnė [46].

Atliktame tyrime Loh K.W. ir kt. (2012) rodo, kad yra didelis paplitimas nepakankamos

mitybos pacientams, sergantiems virškinimo trakto ir kasos vėžiu. Tai rodo, kad medicinos personalas

turi žinoti, kad prasta mityba veikia net pacientams, kurių KMI yra normalus. Identifikuojanti

pacientus, kuriems gresia nepakankama mityba yra lengva, įmanoma ir būtina. Nustačius pacientams,

kuriems padidėjusi nepakankamos mitybos rizika, kruopščiai turi būti atliekamas tolimesnis

įvertinimas [47]. Albanijoje (2014) atlikatame tyrime, kurio tikslas buvo įvertinti prastos mitybos tarp

21

virškinimo trakto vėžio pacientų paplitimą ir jos ryšį su klinikinėmis pasekmėmis tyrimas parodė, kad

prasta mityba yra rimta chirurginių pacientų problema, ypač tarp pacientų su virškinimo trakto vėžiu.

Pooperaciniu laikotarpiu patiriamas energetinis deficitas turi neigiamos įtakos klinikinėms pasekmėms.

Rezultatai taip pat rodo nepakankamos mitybos rizikos stebėjimo ir visavertės mitybos palaikymo

direktyvų perioperaciniu laikotarpiu reikiamybę [51]. Danijoje (2004) atlikto tyrimo rezultatų

duomenimis po širdies vožtuvų operacijos nepakankamai maitinami pacientai ligoninėje praleido 59

proc. ilgesnį laiką nei tie, kurie buvo maitinami pakankamai. Prastai maitinti pacientai ligoninėje

išbuvo vidutiniškai 27 dienas, tuo tarpu gerai maitinti pacientai buvo išrašyti iš ligoninės 10 dienų

anksčiau, praleidę joje vidutiniškai tik 17 dienų [60].

Dauguma pacientų gali valgyti patys ir turi gauti maistą per burną. Tol, kol pacientai negali

valgyti, papildomai skirti kalio, magnio, fosfatų, skysčių ir druskos intraveniškai. Jei pacientas negali

valgyti ir gerti, o žarnų funkcija pakankama, jis turi būti maitinamas enteriniu būdu į skrandį ar

plonžarnę. Jei dėl gastrointestinalinės disfunkcijos negalima enterinė ar peroralinė mityba, taikyti

parenterinę mitybą [22].

Jei po operacijos nėra komplikacijų, paciento pasveikimas priklauso nuo jo adaptacijos prie

operacinės traumos, reabilitacijos ir mitybos koregavimo [24]. Ligoninėje sveikatos priežiūros

specialistai dažnai nepakankamai įvertina mitybos būklės svarbos, dėl to galima teigti, kad: specialistai

nepakankamai mokomi įvertinti pacientų mitybą, pacientų mitybos būklė nepakankamai stebima, nėra

vieningos nuomonės, kuri nusakytų, kas yra nepakankama mityba [56].

Taigi galima teigti, kad esant nepakankamai mitybai pacientams ji paveikia gydymo

rezultatus, taip pat gali trukdyti pasiekti gerų reabilitacijos rezultatų, todėl būtina vieningas, tinkamas

ir daug išlaidų nereikalaujantis mitybos būklės ištyrimo instrumentas. Sergant sunkiomis ligomis dėl

prastos mitybos arba apetito praradimo ligoniai dažnai netenka svorio, tai turi neigiamos įtakos jų

sveikatai, galimybėms pasirūpinti savimi. Ligoniai silpsta, jiems tampa sunku vaikščioti, nes jie

jaučiasi praradę jėgas. Todėl būtina taikyti adekvačią mitybą po operaciniu laikotarpiu.

1.4. Bendruomenės slaugytojų vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje

Kiekvienoje sveikatos priežiūros organizacijoje centrinė ašis yra darbuotojas, sukuriantis

darbo produktą – paslaugą pacientui. Pirminėje asmens sveikatos priežiūroje ypatingas vaidmuo tenka

bendruomenės slaugytojui, kurio veiklos kryptys remiasi holistine asmens gerovės samprata.

Slaugytojo profesinė elgsena siejama su slaugytojo klinikinio mąstymo stiprėjimu, valdymo ir

organizacinių gebėjimų, įgūdžių atsiradimu, inovatyvumu, įžvalgumu, kompetencija [2]. Jau Alma-

Ata deklaracijoje 1978 m. buvo skelbiama, kad visos vyriausybės bei sveikatos ir plėtros darbuotojai

22

turi imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti ir skatinti visų pasaulio žmonių sveikatą, kuri iš dalies

priklauso nuo sveikatos darbuotojų, įskaitant gydytojų, slaugytojų, akušerių, pagalbinio ir

bendruomenės darbuotojų kurie būtų tinkamai išmokyti socialiai ir techniškai dirbti sveikatos

komandoje ir padėti patenkinti sveikatos poreikius bendruomenėje (Alma-Ata, 1978m.).

Bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, įgū-

džiai, gebėjimai, kuriuos jis įgyja bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančių

studijų metu bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę slaugos

mokslo ir praktikos pažangą [1]. Slaugos specialistų kompetencijų tobulinimo procese būtini tyrimai,

kurie padėtų sukurti sąlygas tobulinti profesinę kompetenciją ir tokiu būdu išplėsti paslaugas bei

gerinti slaugytojų teikiamų paslaugų kokybę [3]. Vykstant nuolatiniams pokyčiams sveikatos

sistemoje, didėjant visuomenės lūkesčiams, kintant požiūriui į slaugos mokslą, augant slaugos

vaidmeniui, plėtojantis mokslo ir technologijų pažangai, kinta ir slaugytojų kompetencijos [1].

Lietuvos medicinos normos (MN 28: 2011 ir MN 57: 2011), apibrėžiančios bendrosios praktikos bei

bendruomenės slaugytojų: teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę, kurios nurodo: vadovautis

pirminės sveikatos priežiūros tikslais ir savarankiškai teikti bendruomenės slaugos paslaugas; pildyti

slaugos dokumentus bei teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; laiku informuoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas

teikiantį gydytoją apie paciento sveikatos būklės pokyčius, komplikacijas, vartojamų vaistų

nepageidaujamą poveikį ar kitaip pablogėjusią sveikatą; laiku informuoti pirminės sveikatos priežiūros

paslaugas teikiantį gydytoją apie paciento sveikatos būklės pokyčius, komplikacijas, vartojamų vaistų

nepageidaujamą poveikį ar kitaip pablogėjusią sveikatą [50].

Pasak Blaževičienės ir Kaselienės (2007), šiuolaikinėje visuomenėje slaugytoja dirba

besikeičiančių socialinio gyvenimo ypatumų ir visuomenės poreikių sąlygomis. Todėl jos veikla

sudėtingėja ir tampa vis labiau atsakinga. Šiandien slauga integruoja daug vertybinių, profesinių,

vadybinių, psichologinių, pedagoginių ir socialinių kvalifikaciją, kurios tarpusavyje persidengia

skirtingose veiklos srityse [12].

Vadovaujantis PSO pirminės sveikatos priežiūros apibrėžimu, Lietuvoje yra numatytos šios

pirminės sveikatos priežiūros veiklos kryptys: sveikatos mokymas; sergančių lėtinėmis ligomis,

neįgalių žmonių ir senų žmonių priežiūra; prevenciniai patikrinimai; pagrindinės visuomenės sveikatos

paslaugos (sanitarija, infekcinių ligų prevencija ir kontrolė); šeimos sveikatos priežiūra; pagrindinės

diagnostikos ir gydymo priemonės individams ir šeimoms, prireikus, pacientų siuntimas specializuotai

pagalbai ar į ligonines; imunizavimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas nelaimingų atsitikimų ar ligos

atveju (skubi pagalba) [6].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojas įgijęs bendruomenės slaugytojo specialybę turi

vykdyti visus profilaktinius patikrinimus ir esant sveikatos būklės pokyčiams informuoti gydytoja.

23

1.5. Mitybos instrumentai naudojami mitybos būklei nustatyti

Nepakankama mityba yra dažniausiai nenustatoma ir ne įvertinama, todėl ir didina

sergamumo ir mirtingumo riziką, svarbu sistemingai tikrinti hospitalizuotų pcientų mitybos būklę,

siekti rasti ir priimti naudoti paprastas, greitas, patikimas ir mažiausiai kainuojančias veiksmingas

priemones. Mitybos būklės patikrinimas yra procesas, kurio metu nurodomos charakteristikos, kurios

yra susijusios su nepakankmamos mitybos būklės rizika. Mitybos anketų patikros tikslas yra nustatyti

nepakankamos mitybos rizika pacientams arba tiems, kuriems gresia mitybos nepakankamumas [27].

Fizinės būklės įvertinimas yra viena iš sudėtingiausiu geriatrinio ištyrimo dalių. Dėl to, kad

fizinės ligos, būklės yra labai skirtingos, lemiamos daugelio veiksnių. Todėl dauguma išsamaus

geriatrinio ištyrimo programų apsiriboja ligų įvardinimų ir medikamentų vartojimu. Viena iš

dažniausiai skrininguojamų fizinės būklės įvertinimo dalių yra mityba [5].

Mitybos būklės įvertinimas – nuodugnus paciento ištyrimas, greitas mitybos būklės

įvertinimas (patikra) – tai greitas ir paprastas medicinos personalo atliekamas tyrimas, skirtas

žmonėms, turintiems mitybos sutrikimą ar jo rizikai, nustatyti. Mitybos įvertinimas yra svarbi

ikioperacinio įvertinimo dalis. Literatūros duomenimis, teigiama, kad ir koks trumpas būtų

ikioperacinis laikotarpis, kiekvienam operuotinam pacientui reikia įvertinti mitybos būklę [22].

Ligonio mitybos įvertinimas susideda iš šių dalių [24]:

Anamnezė: kūno masės sumažėjimas, padidėję poreikiai (pvz.: infekcija, chirurginė operacija,

trauma), padidėję nutrientų netekimas (pvz.: viduriavimas, nukraujavimas, žaizdos), fiziniai

sutrikimai (pvz.: rijimo, ramtymo ir kt.).

Bendra ligonio būklė: vyresnis amžius, depresija, rijimo ir kramtymo sutrikimai, sepsis, dauginės

traumos, onkologinės ligos.

Planuojamos gydymo procedūros: operacijos (didelės, vidutinės apimties), buvimas ligoninėje

ilgiau kaip 2 savaites, citotoksinių vaistų skyrimas ir kt.

Antropometriniai požymiai: KMI, žasto vidurinės dalies raumens apimtis, blauzdos vidurinės

dalies raumens apimtis.

Laboratoriniai tyrimai: albuminas, kreatinino indeksas, limfocitų kiekis.

Pasaulyje atliekamų mitybos tyrimų užduotis – rasti kuo paprastesnę, lengvai naudojamą,

informatyvesnę ir pigesnę priemonę mitybos būklei įvertinti, padedančią kuo anksčiau nustatyti

nepakankamos mitybos riziką ar jau mitybos nepakankamumą [25].

Mitybos būklei nustatyti pasaulyje naudojama daug įvairių priemonių, tačiau nė vienas jų nėra

idealus ir universalus. Literatūros duomenimis, chirurgijoje labiausiai tinkamos ir naudojamos šios

mitybos būklės įvertinimo priemonės [26]:

- Mitybos rizikos indeksas (angl. Nutritional Risk inde, NRI), 1989m.

24

- Mitybos rizikos įvertinimas (angl. Nutritional Risk Screening, NRS), 2002m.

- Subjektyvus visapusiškas ištirimas (angl. Subjective Global Assessment, SGA), 1987m.

- Prognozinis mitybos indeksas (angl. Prognostic Nutritional Index, PNI), 1980m.

- Mitybos mažoji anketa (angl. Mini Nutritional Assessment, MNA), 1994m.

Kadangi nėra standartizuotų ar plačiai priimtų apibrėžimų, nepakankamos mitybos

diagnozavimas yra sunkus. Diagnostiniai kriterijai varijuoja nuo paprastų paciento duomenų tokių kaip

maisto suvartojimas, svorio praradimas, KMI iki biocheminių markerių ar įvairių fiziologinių

įvertinimų. Norint suformuoti paprastą ir patikimą nepakankamos mitybos vertinimo įrankį, ankščiau

išvardinti veiksniai yra sujungiami į balų sistemą (pvz.: mitybos rizikos indeksas (NRS)) [42]. Taip pat

mitybos vertinimui gali būti naudojami klausimynai ir biometrinės analizės. Šiuo metu NRS yra

naudingiausias įrankis chirurginių pacientų mitybos vertinimui, jis yra oficialiai rekomenduojamas

ESPEN [43]. Pagal NRS į rizikos grupę patenkantys pacientai pasižymi didesniu komplikacijų

skaičiumi, mirštamumu ir ilgesniais stacionarizavimo laikotarpiais [42].

Visame pasaulyje, prasta mityba yra svarbiausias rizikos veiksnys ligų ir mirties ir pagrindinė

priežastis. Didelės nepakankamos mitybos rizokoje yra: vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra slaugos

namuose arba ligoninėse, o ypač tie, kurie kenčia nuo ilgalaikių ligų ar lėtininių medžiagų apykaitos

sutrikimų; neturtingi žmonės, kurie badauja arba prastai maitinasi; žmonės, gyvenantys mažiau

išsivysčiusiuose ar besivystančiose pasaulio šalyse; pacientai, kurių serga neurologinėmis ligomis,

tokių kaip demencijos; žmonės, gyvenantys skurdžiose socialininės bei ekonominės padėties, be

tinkamos sanitarijos, švietimo ar priemonių ruošiant maistą; asmenys, kuriems gresia sisteminės

infekcijos [28].

Svarbu, kad pagyvenusių pacientų mitybą būtų ištirta ir esant būtinumui koreguojama

ligoninėje, nes nepakankama mityba yra susijusi su didesniu mirtingumu, ilgesniu hospitalizacijos

laiku, dažnesniu pakartotinių hospitalizacijų dažniu, hospitalizavimu ilgalaikio gydymo įstaigose.

Mitybos būklė pagyvenusių pacientų turi būti svarbu kaip ir bet kokia chirurginė intervencija.

25

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų atranka ir imties skaičiavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose

(LSMUL KK) Chirurgijos skyriuje ir Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros centruose: VšĮ

Dainavos poliklinikoje, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ Kauno Centro poliklinikoje, VšĮ Kauno

Kalniečių poliklinikoje. Tyrimas vyko 2014 m. gruodžio - 2015m. birželio mėnesiais. Buvo apklausti

slaugytojai ir operuotini pacientai.

Tyrimo abjektas. Operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklės vertinimas bei

slaugytojų nuomonė apie operuotinų pagyvenusių žmonių mitybos būklę.

Pacientai. Buvo apklausti planiškai operacijai paguldyti pacientai į Chirurgijos skyrių.

Tiriamosios grupės atranka – tikslinė. Atlikus statistinius įstaigos duomenis buvo sudaryta imtis 5

proc. paklaida ir 95proc. tikslumo tikimybės, n = 119.

Tyrimo imties skaičiavimas. LSMU KK Chirurgijos skyriuje 2013m. buvo operuoti 169

pagyvenusio amžiaus pacientai. Buvo skaičiuota pagal TLK kodus (žr. priedas Nr.1) planiškai operuoti

pacientai. Planinės pilvo operacijos: intraabdominalinės, trukusios ilgiau kaip 30 min. Rezekcijos:

stemplės, skrandžio, kepenų, tulžies pūslės, plonosios ir storosios žarnos, kasos. Opaligė, diafragmos

stemplinės angos išvarža, divertikulai, krono liga, lėtinis cholecistitas ir t.t. (LSMUL KK Chirurgijos

skyriaus 2013 metų ataskaita).

Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal Pianotto formulę:

n=1/(∆² + 1/N), kur

n – imties dydis (pacientų įtrauktų į tyrimą skaičius);

∆ - leidžiamas paklaidos dydis (su standartine paklaida 5,0 proc.);

N – tiriamos visumos dydis (per metus vidutiniškai operuotų pagyvenusių pacientų skaičius).

Reikalingas apklausti pacientų skaičius: 1/ (0,052 + 1/169) = 119 pacientai.

Atsako dažnis 100 proc. Tokį atsako dažnį lėmė tai, kad tyrėja pati vertino mitybos būklę,

bendravo su pacientais, pildė klausimyną.

Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

operacijos trukusios 30 min. ir ilgiau;

pacientai kuriems buvo atliekama pilvo operacija: rezekcijos, išvaržos, divertikulai ir t.t.

pagyvenusio amžiaus pacientai ( ≥65m.);

galintys kalbėti ir suprasti lietuviškai;

pacientai paguldyti planinei operacijai;

pacientai, raštu sutikę dalyvauti tyrime.

26

Išbraukimo iš tyrimo kriterijai:

pacientai kurių plannuojamas stacionarizavimas nebus ilgesnis kaip dvi dienos;

pacientai turintys pažinimo funkcijos sutrikimų, dėl kurių buvo negalima apklausti paciento;

pacientai negirdantys, nekalbantys.

Bendruomenės slaugytojai. Buvo apklausti bendruomenės slaugytojai dirbantys

poliklinikose. Tiriamieji atrinkti atsitiktinės atrankos būdu.

Tyrimo imtis: Keturiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose administracija priėmė

pildymui po 20- 30 anketų. Atsako dažnis n = 73 (91,0 proc.). Tyrimui pasirinkta keturi pirminės

sveikatos priežiūros centrai Kaune:

VšĮ Dainavos poliklinikoje;

VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje;

VšĮ Kauno Centro poliklinikoje;

VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje.

Slaugytojų atrankos kriterijai:

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime.

Išbraukimo iš tyrimo kriterijai:

mažesnis darbo stažas kaip pusė metų;

slaugytojai dirbę su vaikais.

2.2. Tyrimo organizavimas

Pacientų apklausa. Apklausa vyko Chirurgijos klinikoje 2014m. spalio – 2015 m. birželio

mėnesiais, tyrime dalyvavo Chirurginio skyriaus operuotini pacientai. Tyrimą atliko darbo autorė.

Darbo autorė atliko atropometrinius matavimus, analizavo laboratorinių tyrimų rezultatus, pildė

anketą, bendravo su pacientu (detaliau aprašyta 2.3 klausimynų dalyje). Tyrimas buvo vykdytas

pacientui atvykus į palatą prieš planinę operaciją. Tyrimas vykdytas pacientams patogiu metu, pacientų

palatoje, apklausa vyko 10-15min. Tyrimo vykdymas suderintas su skyriaus vyr. slaugytoja – slaugos

administratore ir skyriaus vadovu.

Bendruomenės slaugytojų apklausa. Tyrimas buvo vykdytas Kauno miesto pirminės

sveikatos priežiūros centruose: VšĮ Dainavos poliklinikoje, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ

Kauno Centro poliklinikoje, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje 2014m. gruodžio –2015m. birželio

mėnesiais. Apklausiami buvo bendruomenės slaugytojai. Tyrimo metu šiai tiriamųjų grupei buvo

27

Vertinama: 1. Ar vertinama mitybos būklė PSPC;

2. Kokie pacientų mitybos būklės

rodikliai vertinimi ar

dokumentuojami;

3. Mitybos būklės vertinimo

reikalingumas ir svarba;

4. Sociodemografiniai duomenys.

Duomenų bazės sudarymas ir anketinių duomenų suvedimas į duomenų bazę ir

MS Excel programoje

Statistinių duomenų analizavimas SPSSv. 19

Tyrimo rezultatai ir rezultatų aptarimas

Išvados, rekomendacijos

Klausimynų parengimas

Mokslinės literatūros paieška ir analizė

Vertinama: 1. Sociodemografiniai duomenys;

2. Laboratoriniai rezultatai;

3. Veiksniai įtakojantys

nepakankama mitybą

4. MMA.

LSMU Bioetikos centro leidimas (2014-12-11, Nr. BEC – KS (M) – 230)

Anketos apklausos vykdymas

Pacientų apklausa

Apklausta 119 pacientų atasako dažnis

100 proc. (n=119)

Bendruomenės slaugytojų apklausa

Apklausta 80 slaugytojų atasako dažnis

91 proc. (n=73)

paruošta anketa, kurios buvo paliktos poliklinikų padaliniuose slaugos administracijai. Užpildytos

anketos buvo surenkamos ir dedamos į aplanką, anketos buvo renkamos darbo autorės kas savaitę.

Abejoms tiriamųjų grupėms buvo paaiškintas darbo tikslas, jo metodika, jų pildymo

instrukcija, etikos reikalavimai. Su kiekvienos įstaigos vadovu/direktoriumi ir slaugos administratoriais

(pavaduotojais slaugai) aptartas apklausos tikslas ir anketos klausimai. Kiekvienos atrinktos įstaigos

vadovas, pasirašydamas parengtą sutikimo atlikti tyrimą formą, sutiko, kad tyrimas vyktų jo

vadovaujamoje įstaigoje.

Bandomasis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta Chirurgijos skyriuje besigydantys

pacientai ir VšĮ Dainavos poliklinikoje dirbančios bendruomenės slaugytojos. Apklausta 6 pacientai ir

3 bendruomenės slaugytojos. Anketos buvo suprantamos ir tinkamai užpildytos.

Tyrimo organizavimas buvo vykdomas pagal autorės parengtą eigos schemą 2 pav.

2 pav. Tyrimo eigos schema

28

2.3. Klausimynai

Operuotinų pacientų ir bendruomenės slaugytojų apklausoms buvo taikyti klausimynai.

Pacientų klausimynas. Tyrimo autorė sudarė klausimyną operuotiniems pagyvenusio

amžiaus pacientams. Klausimyną sudarė iš keturių dalių (žr. priedas Nr. 2):

1. Sociodemografiniai paciento duomenys (penki klausimai): pacientų lytis, amžius, gyvenamoji

vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis,

2. Laboratoriniai tyrimai kurie buvo atlikti iki planinės operacijos: gliukozės kiekis kraujyje, kalio,

natrio tyrimas, bendras baltymo kiekis, didelio ir mažo tankio lipoproteinai.

3. Veiksniai įtakojantys nepakankama mitybą (du klausimai): rizikos veiksniai per pastarąsias 3

savaites, gretutinės ligos per 3 mėnesius.

4. Mažoji mitybos anketa (MMA) (angl. Mini Nutritional Assessment).

Ketvirtoje klausimyno dalyje buvo naudojama standartizuota mažoji mitybos anketa (MMA),

kurioje buvo vertinama operuotinų pacientų mitybos būklė iki operacijos. Trečioje pacientų

klausimyno dalyje buvo tiriami veiksniai įtakojantys nepakankamą mitybą.

Mitybos mažoji anketa (MMA). Anketą sudaro 18 klausimų, suskirstytos į keturias dalis:

antropometriniai duomenys, bendras įvertinimas, dietos duomenys, subjektyvus įvertinimas.

1. Antropometriniai duomenys: kūno masės indeksą, svorio kritimas per 3 mėn., blauzdos apimtis,

žasto apimtis – 4 klausimai.

kūno masės indeksas (KMI) buvo skaičiuojamas taikant formulę KMI masė (kg)/ ūgis (m²).

blauzdos apimtis (BA) matuota centimetrine juostele, skirta ilgiui matuoti. Pacientas sėdėjo

sulenkęs koją per kelio sąnarį 900

kampu, matuojama storiausia blauzdos vieta 0,1 cm tikslumu.

Žasto apimtis (ŽA) matuota centimetrine juostele, skirta ilgiui matuoti. Matuota 900 kampu

sulenkta, atpalaiduota paciento rankos vidurinė žasto dalis (tarp alkūnės ir mentės petinės

ataugos) 0,1 cm tikslumu.

2. Bendras įvertinimas: ar gyvena savarankiškai, vaistų vartojimas, ūminė liga ar psichologinis

stresas, judėjimas, neuropsichologinės problemos, odos pragulos ir žaizdos – 6 klausimai.

3. Dietos duomenys: kiek kartų per dieną valgo, ką valgo, skysčių vartojimas, apetitas, valgymo

būdas – 6 klausimai.

4. Subjektyvus įvertinimas: mano esąs geros mitybos, esąs geresnės ar blogesnės sveikatos negu

dauguma jo amžiaus žmonių – 2 klausimai.

Mitybos mažosios anketos vertinimas: ≥ 24 balai iš 30 galimų laikomas geros mitybos,

mitybos nepakankamumo rizika 17 - 23,5, nepakankama mityba diagnozuojama <17 balų.

Vertinant anketose pateiktus klausimus naudota:

paciento apklausa;

29

kalibruotos medicininės svarstyklės;

klinikinė ūgio matuoklė;

centimetrinė juostelė;

gydytojo paskyrimo lapu (forma Nr. 003-4/a.);

asmens sveikatos istorija (forma Nr. 025/a.);

kraujo tyrimų lapu (forma Nr. 228/a.);

pacientų registravimo knyga.

Tyrimo metu nustatytas Cronbachʻo α = 0,697, tai yra vidutinis patikimumas ir tokia skalę

galima naudoti statistinėje analizėje. Cronbacho alfa (Cronbach's alpha) koeficientas, kuris remiasi

atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai

atspindi tiriamąjį dydį bei įgalina patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje [65].

Anketos buvo laikomos teisingomis ir naudotos tolimesnei rezultatų analizei, jei buvo

atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus.

Bendruomenės slaugytojų klausimynas. Tyrimo autorės buvo sudarytas klausimynas iš 21

klausymo, remiantis panašių tyrimų patirtimi ir tuose tyrimuose naudotais klausimais (žr. priedas 3).

Klausimynas buvo suskirstytas į keturias grupes siekiant išanalizuoti bendruomenės slaugytojų žinias,

požiūrį ir edukacinę veiklą. Vertinant, koreguojant pagyvenusių operuotinų pacientų mitybos būklę.

Ar vertinama mitybos būklė pirminės sveikatos priežiūroje (1 – 5 klausimai):

1. Siekiant išanalizuoti bendruomenės slaugytojų vertinimą dėl pagyvenusio amžiaus pacientų

vertinimo, buvo pateikti šie klausimai: ar reikia vertinti mitybos būklę pacientams prieš planines

operacijas, ar vertinate mitybos būklę prieš planines operacijas, ar vertinate pagyvenusių pacientų

mitybos būklę prieš planines operacijas , kas turėtų vertinti ir koreguoti mitybos būklę, kaip vertinate

pagyvenusių pacientų mitybos būklę.

Kokie pacientų mitybos būklės rodikliai vertinimi ar dokumentuojami ( 6 – 10 klausimai):

2. Buvo klausiama kas jų nuomonę trukdo vertinti pacientų mitybos būklę, kokius atropometrinius

matavimus atlieka pacientams, kas labiausiai atspindi mitybos būklę iš pateiktų atropometrinių

parametrų, ar reikia koreguoti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas, ar mitybos būklės

vertinimas dokumentuojamas.

Mitybos būklės vertinimo reikalingumas ir svarba. Slaugytojų edukacinė veikla pacientams mitybos

klausimais ( 11 – 17 klausimai):

3. Vertinta, kas turėtų koreguoti pacientų mitybos būklę, ar reikia daugiau skirti dėmesio

operuotiniems pagyvenusio amžiaus pacientams, ar jų nuomonė pagyvenusiems pacientams mitybos

būklė yra svarbus veiksnys prieš ir po operacijos, bendruomenės slaugytojų žinios apie pagyvenusio

amžiaus pacientų mitybos būklę, iš kur gauna žinių apie operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos

būklės svarbą, ar pakanka žinių vertinant pacientų mitybos būklę, ar konsultuoja pagyvenusius

30

pacientus mitybos klausymais prieš operciją, bei ar bendradarbiauja su gydytoju konsultuojant

pacientus mitybos klausimais.

Bendruomenės slaugytojų sociodemografiniai duomenys (18–21 klausimai):

4. Buvo klausiama bendruomenės slaugytojų amžius, lytis, darbo stažas, išsilavinimas.

2.4. Tyrimo etika

Tyrimo vykdymui gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas

atlikti biomedicininį tyrimą 2014-12-11 protokolo Nr. BEC – KS (M) – 230 (žr. priedas Nr. 4). Prieš

vykdant tiriamųjų apklausą tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir uždaviniais, paaiškinta

tyrimo svarba mokslui. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes klausimynai yra

anoniminiai, tiriamųjų vardų, pavardžių, adresų neklausiama. Surinkti duomenys buvo panaudoti tik

apibendrinti. Tiriamieji galėjo atsisakyti dalyvauti tyrime. Taikant tiriamųjų anketinės apklausos

metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Pacientų ir slaugytojų apklausa galėjo sukelti tik mažus

nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Atliekant tyrimą vadovautasi „Biomedicininių tyrimų etikos

įstatymu“.

2.5. Sociodemogradiniai duomenys

Pacientų sociodemografiniai duomenys. Tyrime buvo apklausti 120 pacientai iš jų 68

moterys ir 52 vyrai, sutikę ir pasirašę sutikimus dalyvauti tyrime. Pacientų metų vidurkis 72,6±0,535.

Rezultatai pagal sociodemografinius duomenis pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Sociodemografinė pagyvenusių pacientų charakteristika

Sociodemografinė charakteristika

Lytis Iš viso, n

(proc.)

n=120

Vyrai, n=52

(43,3 proc.)

Moterys, n=68

(56,7 proc.)

Amžius, metai:

65 – 75

≥ 76

30 (57,7)

22 (42,3)

54 (79,4)

14 (20,6)

84 (70,0)

36 (30,0)

Gyvenamoji vieta:

Miestas

Kaimas

15 (28,9)

37 (71,1)

27 (39,7)

41 (60,3)

42 (35,0)

78 (65,0)

Išsilavinimas:

Pradinis / Pagrindinis / Vidurinis

Aukštesnysis / Aukštasis

40 (76,9)

12 (23,1)

44 (64,7)

24 (35,3)

84 (70,0)

36 (30,0)

Šeimyninė padėtis:

Viengungis(ė)/Našlys(ė)/Išsiskyręs(usi)

Vedęs (ištekėjusi)/Turi draugą (ę)

16 (30,8)

36 (69,2)

36 (52,9)

32 (47,1)

52 (43,3)

68 (56,7)

31

Didesnę tiriamųjų dalį (70,0 proc.) sudarė 60 – 75 metų amžiaus apklaustų pacientų. Pagal

gyvenimo vietą daugiau nei pusė (65,0 proc.) apklaustų pagyvenusio amžiaus pacientų gyveno kaime.

Aukštąjį/aukštesnįjį išsilavinimą turėjo mažiausia dalis (30,0 proc.) apklaustųjų. Didžiausia dalis (70,0

proc.) apklaustų pagyvenusio amžiaus pacientų turėjo pradinį/pagrindinį/vidurinį išsilavinimą.

Apklaustieji tirti pagal šeiminynę padėtį daugiau nei pusė (55,7 proc.) buvo vedę ar ištekėjusios.

Viengungių/našlių/išsiskyrusių tyrime buvo mažiau nei pusė ( po 43,3 proc.).

Bendruomenės slaugytojų sociodemografiniai duomenys. Tyrime dalyvavo visos moterys

(n=73) kurios dirbo Pirminės sveikatos priežiūros centruose ir sutiko raštiškai dalyvauti tyrime.

Slaugytojų metų vidurkis 48,5 ± 1,3, pagal darbo stažą vidurkis 26,2 ± 1,3. Bendruomenės slaugytojų

pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Bendruomenės slaugytojų sociodemografinė charakteristika

Sociodemografinė charakteristika n=73

(proc.)

Amžius, metais 25 – 39

40 – 55

≥56

16

34

23

(21,9)

(46,6)

(31,5)

Darbo stažas < 10m.

11- 20m.

≥21m.

9

16

48

(12,3)

(21,9)

(65,8)

Išsilavinimas Aukštasis universitetinis

Aukštesnysis

Aukštasis neuniversitetinis

22

33

18

(30,1)

(45,2)

(24,7)

Didesnę tiriamųjų dalį (46,6 proc.) sudarė 40 – 55 m. amžiaus slaugytojai. Apklaustųjų

bendruomenės slaugytojų vidurkis – 48 metai. Daugiau kaip pusė (65,8 proc.) apklaustų

bendruomenės slaugytojų turėjo didesnį kaip 21 m. darbo stažą. Didžiausias stažas buvo 48 metai.

Mažiausias darbo stažas buvo 2 metai. Pagal išsimokslinimą beveik pusę (45,2 proc.) slaugytojų

turėjo aukštesnįjį išsimokslinimą, mažiausioji dalis (24,7 proc.) slaugytojų turėjo aukštąjį

išsimokslinimą.

32

2.6. Statistinių duomenų analizė

Anketinės apklausos duomenys buvo surinkti į MS Excel programą ir sudaryta duomenų

lentelė. Tyrimo statistinei duomenų analizei buvo naudota MS Excel programa ir SPSS 19.0

programos paketas. Tyrimo duomenys buvo vertinami standartiniais statistinės analizės metodais:

skaičiuojamos jų skaitinės charakteristikos (vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, stebėti

dažniai (procentai), nurodomos jų paklaidos, nustatytos reikšmingos sąsajos). Požymių

nepriklausomumas vertintas naudojant Chi kvadrato testą (dydžiai laikomi statistiškai patikimai

priklausomi, jei p < 0,05), o ryšio stiprumas lygintas paskaičiavus Pirsono kontingencijos koeficientą

(pr ).

33

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bendruomenės slaugytojų požiūris į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos

būklės vertinimą

3.1.1. Slaugytojų nuomonė, apie pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimą

Išanalizavus bendruomenės slaugytojų nuomonės rezultatus nustatyta, kad beveik visos (91,8

proc.) tyrime dalyvavusios bendruomenės slaugytojos mano, kad reikia vertinti pacientų mitybos būklę

prieš planines operacijas. Nustatyta, kad daugiau nei pusė (86,3 proc.) bendruomenės slaugytojų mano,

kad reikia koreguoti pagyvenusių pacientų mitybos būklę (4 lentelė).

4 lentelė. Slaugytojų nuomonės pasiskirstymas ar reikia vertinti ir koreguoti mitybos būklę

prieš planines operacijas

Įvertinus bendruomenės slaugytojų nuomonę ar vertina pacientų mitybos būklę nustatyta, kad

daugiau nei pusė (58,9 proc.) vertina kartais, visada vertina (12,3 proc.), niekada nevertina (11,0

proc.). Pagyvenusių pacientų mitybos būklę daugiau nei pusė (67,1 proc.) vertina kartais, niekada

nevertina (9,6 proc.) bendruomenės slaugytojų prieš planines operacijas 5 lentelė.

Vertinimas

Darbo stažas, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.)

Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt. univ.

n=22

Aukštesnysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Ar reikia vertinti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

Taip 16 (100,0) 51 (89,5) 21 (95,4) 46 (90,2) 67 (91,8)

Ne 0 (0,0) 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (3,9) 2 (2,7)

Nežinau 0 (0,0) 4 (7,0) 1 (4,5) 3 (5,9) 4 (5,5)

Ar reikia koreguoti mitybos būklę prieš planines operacijas

Taip 15 (93,7) 48 (84,2) 20 (90,9) 43 (84,3) 63 (86,3)

Ne 0 (0,0) 3 (5,3) 1 (4,6) 2 (3,9) 3 (4,1)

Nežinau 1 (6,2) 6 (10,5) 1 (4,5) 6 (11,8) 7 (9,6)

34

5 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas ar vertina pacientų ir pagyvenusio

amžiaus pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

Vertinimas

Darbo stažas, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.)

Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt. univ.

n=22

Aukštesnysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Pacientų

Visada 1 (6,2) 8 (14,0) 2 (9,1) 7 (13,7) 9 (12,3)

Dažnai 2 (12,5) 11 (19,3) 4 (18,2) 9 (17,6) 13 (17,8)

Kartais 11 (68,7) 32 (56,1) 15 (68,2) 28 (54,9) 43 (58,9)

Niekada 2 (12,5) 6 (10,5) 1 (4,5) 7 (13,7) 8 (11,0)

Pagyvenusio amžiaus pacientų

Visada 1 (6,2) 9 (15,8) 2 (9,1) 8 (15,7) 10 (13,7)

Dažnai 2 (12,5) 5 (8,8) 3 (13,6) 4 (7,8) 7 (9,6)

Kartais 11 (68,7) 38 (66,7) 16 (72,7) 33 (64,7) 49 (67,1)

Niekada 2 (12,5) 5 (8,7) 1 (4,5) 6 (11,7) 7 (9,6)

Vertinant slaugytojų nuomonės pasiskirstymą pagal tai, kaip vertina pagyvenusių pacientų

mitybos būklę prieš planines operacijas gauta, kad daugiau kaip pusė slaugytojų (69.9 proc.) vertina

laisva forma (6 lentelė). Specialias formas vertinant mitybos būklę naudoja maža dalis slaugytojų (12,3

proc.). Tai galima teigti, kad nėra reglamentuotas specialių formų naudojimas. Vertinimo formos

pasirinkimas statistiškai reikšmingai nepriklauso nei nuo išdirbto stažo, nei nuo išsilavinimo.

Ketvirtadalis (23,5 proc.) turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį neuniversitetinį išsimokslinimą bendruomenės

slaugytojų iš viso nevertina pacientų mitybos būklės.

35

6 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kaip vertina

pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

Kaip vertinama

mitybos būklė

Darbo stažas, n

(proc.)

2,

p*

**

pr

Išsilavinimas, n

(proc.)

2,

p*

**

pr

Viso

n=73

(proc.)

≤ 1

5m

., n

=1

6

> 1

5m

., n

=5

7

Au

kšt

. u

niv

.

n=

22

Au

kšt

esn

ysi

s

Au

kšt

.neu

niv

. n

=5

1

Spec.

formos

Taip 1 (6,2) 8 (14,0) 0,701

0,403 0,097

2 (9,1) 7 (13,7) 0,305

0,58 0,065

9 (12,3)

Ne 15 (93,8) 49 (86,0) 20 (90,9) 44 (86,3) 64 (87,7)

Įrašoma

laisva

forma

Taip 13 (81,3) 38 (66,7) 1,262

0,261 0,13

18 (81,8) 33 (64,7) 2,138

0,144 0,169

51 (69,9)

Ne 3 (18,7) 19 (33,3) 4 (18,2) 18 (35,3) 22 (30,1)

Nevertina Taip 3 (18,7) 11 (19,3) 0,002

0,961 0,006

2 (9,1) 12 (23,5) 2,067

0,15 0,166

14 (19,2)

Ne 13 (81,3) 46 (80,7) 20 (90,9) 39 (76,5) 59 (80,8)

Kita

Taip 0 (0,0) 4 (7,0)

ns 0,127

2 (9,1) 2 (3,9)

ns 0,104

4 (5,5)

Ne 16(100,0

) 53 (93,0) 20 (90,9) 49 (96,1) 69 (94,5)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Išanalizavus gautus rezultatus pagal tai kokie aspektai trukdo vertinti pacientų mitybos būklę

prieš planines operacijas slaugytojų atsakymai pasiskirstė taip, kad didžiajai daliai (89,0 proc.) trūksta

žinių, 95,1 proc. nurodė laiko stoką ir net 92,4 proc. teigia, kad trūksta mitybos vertinimo priemonių (7

lentelė). Beveik pusė (43,8 proc.) slaugytojų teigia, kad nėra poreikio vertinti mitybos būklę

pacientams, kad mitybos būklė nėra svarbu manė 17,8 proc. slaugytojų. Tiriant pagal darbo stažą ir

išsimokslinimą statistiškai reikšmingų priklausomybių nenustatyta. Taigi galima teigti, kad dar nėra

pakankamai pateikiama informacijos apie mitybos svarbą operuojamiems pacientams.

36

7 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kokie aspektai trukdo

vertinti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

Aspektai trukdantys

vertinti mitybos būklę

Darbo stažas, n

(proc.)

2,

p

*

pr

Išsilavinimas, n

(proc.)

2,

p

*

pr

Vis

o n

=7

3

(pro

c.)

≤ 1

5m

.,

n=

16

> 1

5m

.,

n=

57

Au

kšt

. U

niv

.

n=

22

Au

kšt

esn

ysi

s /

Au

kšt

.

neu

niv

. n

=5

1

Trūksta

žinių

Taip 15 (93,8) 50 (87,7)

ns 0,266

20 (90,9) 45 (88,2)

ns 0,078

65

(89,0)

Ne 0 (0,0) 7 (12,3) 2 (9,1) 5 (9,8) 7

(9,6)

Nežinau 1 (6,2) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (2,0) 1

(1,4)

Laiko stoka

Taip 16

(100,0) 54 (94,7)

ns 0,109

22

(100,0) 48 (94,2)

ns 0,135

70

(95,1)

Ne 0 (0,0) 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (3,9) 2

(3,5)

Nežinau 0 (0,0) 1 (1,8) 0 (0,0) 1 (1,9) 1

(1,4)

Trūksta

mitybos

vertinimo

priemonių

Taip 16

(100,0) 52 (91,2)

ns 0,142

21 (95,5) 47 (92,2)

ns 0,15

68

(92,4)

Ne 0 (0,0) 3 (5,3) 0 (0,0) 3 (5,9) 3

(4,1)

Nežinau 0 (0,0) 2 (3,5) 1 (4,5) 1 (1,9) 2

(3,5)

Nėra moty-

vacijos

Taip 10 (62,6) 44 (77,2)

ns 0,138

17 (77,3) 37 (72,6)

ns 0,06

54

(74,0)

Ne 5 (31,2) 11 (19,3) 4 (18,2) 12 (23,5) 16

(21,9)

Nežinau 1 (6,2) 2 (3,5) 1 (4,5) 2 (3,9) 3

(4,1)

Nėra

poreikio

Taip 4 (25,0) 28 (49,1)

3,059

0,217 0,201

7 (31,9) 25 (49,0)

1,851

0,396 0,157

32

(43,8)

Ne 10 (62,5) 23 (40,4) 12 (54,5) 21 (41,2) 33

(45,2)

Nežinau 2 (12,5) 6 (10,5) 3 (13,6) 5 (9,8) 8

(11,0)

Mitybos

būklė nėra

svarbu

Taip 0 (0,0) 13 (22,8)

5,239

0,073 0,259

2 (9,1) 11 (21,6)

2,355

0,308 0,177

13

(17,8)

Ne 13 (81,3) 31 (54,4) 16 (72,7) 28 (54,9) 44

(60,3)

Nežinau 3 (18,7) 13 (22,8) 4 (18,2) 12 (23,5) 16

(21,9)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Apibendrinant gautus slaugytojų rezultatus galima teigti, kad dauguma slaugytojų tik kartais

vertina pacientų ir pagyvenusių pacientų mitybos būklę,taip pat nurodė, kad nėra motyvacijos ir

poreikia vertinti pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklės.

37

3.1.2. Pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimo rodikliai ir dokumentavimas

Išanalizavus bendruomenės slaugytojų pasiskirstymą kokius atropometrinius matavimus

atlieka pacientams prieš operaciją nustatyta, kad beveik visos (98,6 proc.) slaugytojos matuoja svorį ir

ūgį. Svorį ir ūgį dažniau matuoja slaugytojos turinčios didesnį kaip 15 metų stažą (atitinkamai 76,7

proc. ir 76,7 proc.). KMI skaičiuoja 95,9 proc. bendruomenės slaugytojų, didžioji dauguma (75,3

proc.) skaičiuoja turinčios didesnį kaip 15 metų darbo stažą (8 lentelė).

8 lentelė. Bendruomenės slaugytojų pasiskirstymas pagal pacientams atliekamus

atropometrinius matavimus vertinant pagal darbo stažą ir išsilavinimą

Atropometriniai

matavimai

Darbo stažas, n

(proc.) 2

,

p

*

pr

Išsilavinimas, n

(proc.) 2

,

p

*

pr

Viso,

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt.

univ.

n=22

Aukštes-

nysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Svoris Taip

16

(21,9)

56

(76,7) ns 0,062

21

(28,8)

51

(69,8) ns 0,177

72

(98,6)

Ne 0 (0,0) 1 (1,4) 1 (1,4) 0 (0,0) 1 (1,4)

Ūgis Taip

16

(21,9)

56

(76,7) ns 0,062

21

(28,8)

51

(69,8) ns 0,177

72

(98,6)

Ne 0 (0,0) 1 (1,4) 1 (1,4) 0 (0,0) 1 (1,4)

KMI Taip

15

(20,5)

55

(75,3) ns 0,057

22

(30,1)

48

(65,8) ns 0,135

70

(95,9)

Ne 1 (1,4) 2 (2,8) 0 (0,0) 3 (4,1) 3 (4,1)

Žąsto

apimtis

Taip 0 (0,0) 1 (1,4)

ns 0,062

1 (1,4) 0 (0,0)

ns 0,177

1 (1,4)

Ne 16

(21,9)

56

(76,7)

21

(28,8)

51

(69,8)

72

(98,6)

Blauzdos

apimtis

Taip 1 (1,4) 0 (0,0)

ns 0,217

0 (0,0) 1 (1,4)

ns 0,077

1 (1,4)

Ne 15

(20,5)

57

(78,1)

22

(30,1)

50

(68,5)

72

(98,6)

Šlaunies

apimtis

Taip 0 (0) 0 (0,0)

ns -

0 (0,0) 0 (0,0)

ns -

0 (0,0)

Ne 16

(21,9)

57

(78,1)

22

(30,1)

51

(69,9) 73

(100,0)

Liemens

apimtis

Taip 3 (4,1) 33

(45,2) 7,659

0,006 0,308

7 (9,6) 29

(39,7) 3,857

0,050 0,224

36

(49,3)

Ne 25

(34,3)

12

(16,4)

15

(20,6)

22

(30,1)

37

(50,7)

*rp - Pirsono kontingencijos koeficientas

Įvertinus bendruomenės slaugytojų nuomonę kur dokumentuoja pacientų mitybos vertinimo

rezultatus daugiau nei pusė (67,1 proc.) slaugytojų nurodė, kad dokumentuoja paciento ambulatorinėje

kortelėje (9 lentelė). Išanalizavus slaugytojų nuomonę kur dokumentuoja pacientų mitybos vertinimo

rezultatus pagal išsimokslinimą ir darbo stažą gauta, kad dokumentavimas slaugos istorijoje statistiškai

reikšmingai priklauso nuo abiejų šių požymių (atitinkamai p<0,001 ir p=0,006) ir yra vidutinės bei

38

silpnos priklausomybės atitinkamai ( 403,0pr , 306,0pr ). Mažesnį darbo stažą turinčios slaugytojos

labiau linkusios pacientų mitybos vertinimo rezultatus dokumentuoti slaugos istorijoje nei ilgiau

dirbančios (atitinkamai 21,1 proc. ir 56,3 proc.); o aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios

slaugytojos dažniau dokumentuoja rezultatus slaugos istorijose nei kitokį išsilavinimą turinčios

(atitinkamai 59,1 proc. ir 15,7 proc.). Pacientų mitybos vertinimo rezultatų dokumentavimo būdų

„Pacientų ambulatorinėje kortelėje“, „Informuoju gydytoją žodžiu“ ir „Nėra dokumentuojama“

statistiškai reikšmingų priklausomybių nei nuo išsimokslinimo, nei nuo darbo stažo neaptikta.

9 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kur dokumentuoja

pacientų mitybos vertinimo rezultatus

Dokumentuojama

pacientų mitybos

būklė

Darbo stažas, n

(proc.) 2

,

p

*

pr

Išsilavinimas, n (proc.)

2,

p

*

pr

Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt.

univ.

n=22

Aukštes-

nysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Slaugos

istorijoje

Taip 9 (56,3) 12

(21,1) 7,553

0,006 0,306

13 (59,1) 8 (15,7) 14,131 p<0,001

0,403

21

(28,8)

Ne 7 (43,7) 45

(78,9) 9 (40,9) 43 (84,3)

52

(71,2)

Paciento

ambulato-

rinėje

kortelėje

Taip 10

(62,5)

39

(68,4) 0,198

0,656 0,052

16 (72,7) 33 (64,7) 0,448

0,503 0,078

49

(67,1)

Ne 6 (37,5) 18

(31,6) 6 (27,3) 18 (35,3)

24

(32,8)

Informuo-

ju

gydytoją

žodžiu

Taip 2 (12,5) 8 (14,0) 0,025

0,875 0,018

2 (9,1) 8 (15,7) 0,566

0,4525 0,088

10

(13,7)

Ne 14

(87,5)

49

(86,0) 20 (90,9) 43 (84,3)

63

(86,3)

Nėra

dokumen-

tuojama

Taip 2 (12,5) 10

(17,5) 0,231

0,63 0,056

2 (9,1) 10 (19,6) 1,238

0,266 0,129

12

(16,4)

Ne 14

(87,5)

47

(82,5) 20 (90,9) 41 (80,4)

61

(83,6)

*rp - Pirsono kontingencijos koeficientas

Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, kad dauguma slaugytojų atlieka atropometrinius

matavimus pagyvenusio amžiaus pacientams tai yra matuoja ūgį, sveria ir skaičiuoja KMI. Atliktus

matavimus ir skaičiavimus dažniausiai dokumentuoja paciento ambulatorinėje kortelėje.

39

3.1.3. Pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklės vertinimo reikalingumas ir

svarba

Įvertinus bendruomenės slaugytojų nuomonę ar reikia skirti dėmesį į pagyvenusių pacientų

mitybos būklę didžioji dauguma (72,6 proc.) manė, kad reikia ir ar pacientų mitybos būklė yra svarbi

prieš planines operacijas beveik visos (90,4 proc.) (rezultatai pateikti 10 lentelėje).

10 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas ar reikia skirti dėmesį ir ar

mitybos būklė yra svarbi pagyvenusio amžiaus pacientams prieš planines operacijas

Vertinimas

Darbo stažas, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.) Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt. univ.

n=22

Aukštesnysis /

Aukšt.

neuniv. n=51

Ar reikia skirti dėmesį pagyvenusių pacientų mitybos būklei

Taip 15 (93,7) 38 (66,7) 20 (90,9) 33 (64,7) 53 (72,6)

Ne 0 (0,0) 10 (17,5) 2 (9,1) 8 (15,7) 10 (13,7)

Nežinau 1 (6,3) 9 (15,8) 0 (0,0) 10 (19,6) 10 (13,7)

Ar pacientų mitybos būklė yra svarbi prieš operacijas

Taip 15 (93,7) 51 (89,5) 19 (86,4) 47 (92,2) 66 (90,4)

Ne 0 (0,0) 2 (3,5) 2 (9,1) 0 (0,0) 2 (2,7)

Nežinau 1 (6,3) 4 (7,0) 1 (4,5) 4 (7,8) 5 (6,8)

Įvertinus bendruomenės slaugytojų nuomonę pagal tai, kas turėtų koreguoti pacientų mitybos

būklę prieš planines operacijas dauguma slaugytojų (83,6 proc.) teigė, kad koreguoti pacientų mitybos

būklę turėtų gydytojai, bei 74,0 proc. respondenčių mano, kad koreguoti turėtų dietologai (11 lentelė).

Išanalizavus gautus rezultatus apie šios nuomonės priklausomumą nuo darbo stažo ir išsimokslinimo

galima teigti, kad mažesnį darbo stažą turinčios slaugytojos labiau pasisako jog dietologai turėtų

koreguoti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas (p=0,007). Taip pat aptikta statistiškai

reikšminga priklausomybė nuo išsilavinimo, kad „Slaugytojos“ turėtų koreguoti pacientų mitybos

būklę prieš planines operacijas (p=0,036), t.y. didesnis procentas apklaustų respondentų su aukštuoju

universitetiniu išsilavinimu taip mano. Nuomonė, kad gydytojas turėtų koreguoti pacientų mitybos

būklę prieš planines operacijas statistiškai reikšmingai nepriklauso nei nuo darbo stažo, nei nuo

išsimokslinimo.

40

11 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kas turėtų koreguoti

pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

Specialistas

Darbo stažas, n

(proc.)

2,

p

*

pr

Išsilavinimas, n

(proc.)

2,

p

*

pr

Vis

o,

n=

73

(pro

c.)

≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Au

kšt

. u

niv

.

n=

22

Au

kšt

esn

ysi

s /

Au

kšt

. n

eun

iv.

n=

51

Gydytojas

Taip 14 (87,5) 47 (82,5) 0,231

0,63 0,056

19 (86,3) 42 (82,4) 0,18

0,671 0,05

61

(83,6)

Ne 2 (12,5) 10 (17,5) 3 (13,6) 9 (17,7) 12

(16,4)

Slaugytojas

Taip 11 (68,8) 32 (56,1) 0,821

0,365 0,105

17 (77,3) 26 (51,0) 4,389

0,036 0,238

43

(58,9)

Ne 5 (31,2) 25 (43,9) 5 (22,7) 25 (49,0) 30

(41,1)

Dietologas

Taip 16

(100,0) 38 (66,7)

7,21

0,007 0,3

18 (81,8) 36 (70,6) 1,007

0,316 0,117

54

(74,0)

Ne 0 (0,0) 19 (33,3) 4 (18,2) 15 (29,4) 19

(26,0)

Kita

Taip 0 (0,0) 4 (7,1)

ns 0,127

1 (4,5) 3 (5,9)

ns 0,027

4

(5,5)

Ne 16

(100,0) 53 (92,9) 21 (95,5) 48 (94,1)

69

(94,5

5)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Atliktos statistinės analizės gauti rezultatai parodė, kad bendruomenės slaugytojai apie

operuotinų pacientų mitybos būklės svarbą informaciją dažnai gauna iš konferencijų (61,6 proc.) ir iš

kolegų (67,1 proc.) (12 lentelė). Nustatyta, kad duomenų apie operuotinų pacientų mitybos būklės

svarbą gavimas iš konferencijų statistiškai reikšmingai priklauso nuo išsimokslinimo (p=0,037).

Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčios bendruomenės slaugytojos konferencijas dažniau

įvardino, kaip tokios informacijos gavimo priemonę. Kitų priemonių pasirinkimas kaip duomenų

gavybos apie operuotinų pacientų mitybos būklės svarbą statistiškai reikšmingai nepriklauso nei nuo

darbo stažo, nei nuo išsimokslinimo.

Pagal darbo stažą daugiau kaip pusė (62,5 proc.) slaugytojų, dirbančių trumpiau nei 15 metų,

dažnai informaciją gauna iš internete randamos medžiagos, taip pat iš jų didžioji dalis (68,7 proc.)

informaciją gauna ir iš mokslinių straipsnių. Tai rodo, kad slaugytojai, kurių darbo stažas yra iki 15

metų, daugiau naudojasi informacinėmis technologijomis.

41

12 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, iš kur gauna duomenų

apie operuotinų pacientų mitybos būklės svarbą

Gaunama

informacija

Darbo stažas, n

(proc.) 2

,

p

*

pr

Išsilavinimas, n (proc.)

2,

p

*

pr Viso n=73 (proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt.

univ.

n=22

Aukštes-

nysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Konfe-

rencijos

Dažnai

10

(62,5)

35

(61,4)

0,285

0,867 0,062

17 (77,3) 28 (55,0)

6,577

0,037 0,287

45

(61,6)

Retai 6 (37,5)

21

(36,8) 4 (18,2) 23 (45,0)

27

(37,0)

Niekada 0 (0,0) 1 (1,8) 1 (4,6) 0 (0,0)

1

(1,4)

Semina-

rai

Dažnai 8 (50,0)

20

(35,1)

1,562

0,458 0,145

11 (50,0) 17 (33,3)

2,4

0,301 0,178

28

(38,3)

Retai 8 (50,0)

35

(61,4) 11 (50,0) 32 (62,8)

43

(59,0)

Niekada 0 (0,0) 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (3,9)

2

(2,7)

Tobuli-

nimosi

kursai

Dažnai

10

(62,5)

32

(56,1)

0,675

0,714 0,096

12 (54,5) 30 (58,8)

1,172

0,557 0,126

42

(57,6)

Retai 6 (37,5)

23

(40,3) 10 (45,5) 19 (37,3)

29

(39,7)

Niekada 0 (0,0) 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (3,9)

2

(2,7)

Interne-

tas

Dažnai

10

(62,5)

27

(47,4)

1,311

0,519 0,133

10 (45,5) 27 (52,94)

0,887

0,642 0,112

37

(50,7)

Retai 6 (37,5)

29

(50,9) 12 (54,5) 23 (45,1)

35

(47,9)

Niekada 0 (0,0) 1 (1,7) 0 (0,0) 1 (1,9)

1

(1,4)

Moksli-

niai

straips-

niai

Dažnai

11

(68,7)

29

(50,9)

2,054

0,358 0,165

15 (68,2) 25 (49,0)

2,984

0,225 0,198

40

(54,8)

Retai 5 (31,3)

25

(44,0) 7 (31,8) 23 (45,1)

30

(41,1)

Niekada 0 (0,0) 3 (5,1) 0 (0,0) 3 (5,9)

3

(4,1)

Kolegų

patirtis

Dažnai

11

(68,7)

38

(66,7) 0,025

0,875 0,018

17 (77,3) 32 (62,7)

1,475

0,225 0,146

49

(67,1)

Retai 5 (31,3)

19

(33,3) 5 (22,7) 19 (37,3)

24

(32,9)

Niekada 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0(0,0)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Išanalizavus turimus duomenis ar slaugytojam pakanka žinių vertinant pacientų mitybos būklę

prieš planines operacijas galima susisteminti gautus rezultatus: beveik pusė (45,2 proc.) bendruomenės

slaugytojų teigė, kad tik kartais pakanka žinių, o 37,0 proc. teigė, kad užtenka (13 lentelė). Chi-

kvadrato testo pagalba nustatyta, kad bendruomenės slaugytojų nuomonė šiuo klausimu statistiškai

reikšmingai nepriklauso nuo respondentų darbo stažo ir išsimokslinimo. Nuomonės apie žinių

pakankamumą vertinant pacientų mitybos būklę pasiskirsčiusios vienodai tiek tarp įvairų darbo stažą

turinčių, tiek tarp slaugytojų su skirtingu išsilavinimu.

42

13 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar pakanka žinių

vertinant paciento mitybos būklę prieš planines operacijas

Subjekty-

vus

įvertini-

mas

Darbo stažas, n

(proc.) 2

,

p

*

pr

Išsilavinimas, n (proc.) 2 ,

p

*

pr

Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt. univ.

n=22

Aukštesnysis

/ Aukšt.

neuniv. n=51

Taip 3 (18,7) 24 (42,1)

4,679

0,096 0,245

8 (36,4) 19 (37,2)

1,955

0,376 0,161

27

(37,0)

Ne 2 (12,5) 11 (19,3) 2 (9,1) 11 (21,6) 13

(17,8)

Kartais 11 (68,8) 22 (38,6) 12 (54,5) 21 (41,2) 33

(45,2)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Nustatyta, kad bendruomenės slaugytojai visada (10,9 proc.) bendradarbiauja su gydytoju

apmokant pacientus mitybos klausimais, dažnai (15,1 proc.), kartais daugiau nei pusė (58,9 proc.),

retai (12,3 proc.), niekada (2,7 proc.) 14 lentelė.

14 lentelė. Bendruomenės slaugytojų pasiskirstymas ar bendradarbiauja su gydytoju apmokant

pacientus mitybos klausimais

Vertinimas

Darbo stažas, n (proc.) Išsilavinimas, n (proc.) Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt. univ.

n=22 Aukštesnysis /

Aukšt. neuniv.n=51

Visada 2 (12,5) 6 (10,5) 2 (9,1) 6 (11,7) 8 (10,9)

Dažnai 0 (0,0) 11 (19,3) 2 (9,1) 9 (17,6) 11 (15,1)

Kartais 13 (81,2) 30 (52,6) 18 (81,8) 25 (49,0) 43 (58,9)

Retai 1 (6,2) 8 (14,0) 0 (0,0) 9 (17,6) 9 (12,3)

Niekada 0 (0,0) 2 (3,5) 0 (0,0) 2 (3,9) 2 (2,7)

Apklausus bendruomenės slaugytojus ar konsultuoja pacientus mitybos klausimais prieš

planines operacijas gauta, kad daugiau kaip pusė (68,5 proc.) slaugytojų kartais konsultuoja ir tik maža

dalis (15,1 proc.) teigė, kad konsultuoja (15 lentelė). Nagrinėjant šį klausimą tarp skirtingą darbo stažą

ir skirtingą išsimokslinimą turinčių grupių statistiškai reikšmingų priklausomybių neaptikta.

43

15 lentelė. Bendruomenės slaugytojų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar konsultuoja

pacientus mitybos klausimais prieš planines operacijas S

ub

jek

tyvu

s

įver

tin

mas

Darbo stažas, n

(proc.) 2 ,

p

*

pr

Išsilavinimas, n

(proc.) 2 ,

p

*

pr Viso

n=73

(proc.) ≤ 15m.,

n=16

> 15m.,

n=57

Aukšt.

univ.

n=22

Aukštes-

nysis /

Aukšt.

neuniv.

n=51

Taip 1 (6,2) 10 (17,5) 3,432

0,18 0,212

2 (9,1) 9 (17,6) 4,924

0,085 0,25

1

11 (15,1)

Ne 1 (6,2) 11 (19,3) 1 (4,6) 11 (21,6) 12 (16,4)

Kartais 14 (87,6) 36 (63,2) 19 (86,4) 31 (60,8) 50 (68,5)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Apibendrinat ištirtus duomenys galima teigti, kad dauguma slaugytojų mano, kad

pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklei reikia skirti daugiau dėmesio ir tai yra svarbuveiksnys

prieš operaciją. Slaugytojos apie pacientų mitybos būklės svarba gauna duomenų iš konferencijų,

tobulinimosi kursų, mokslinių straipsnių ir iš kolegų. Didžioji dalis slaugytojų nurodė, kad žinių

vertinant pacientų mitybos būklę užtenka tik kartais, taip pat pacientus konsultuoja dauguma

slaugytojų tik kartais.

3.2. Pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimas pagal MMA duomenis

Įvertinus gautus mažosios mitybos anketos (MMA) rezultatus galima teigti, kad nepakankama

mityba nustatyta 15,0 proc. visų tirtų pagyvenusių amžiaus pacientų, nepakankamos mitybos rizika

turėjo daugiau nei pusė (68,3 proc.), geros mitybos turėjo 16,7 proc. pagyvenusių pacientų (3 pav.).

Ištyrus pagal lytį moterų geros mitybos buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 17,7 proc. ir 15,4 proc.).

44

p=0.843, χ²=0,342

3 pav. Pagyvenusių pacientų MMA rezultatų pasiskirstymas pagal lytį

Pagyvenusio amžiaus pacientų ūgio vidurkis buvo 165,5±0,634, o svorio vidurkis

77,97±1,299. Pagal PSO buvo suskirstyti KMI rezultatai kurie parodė, kad dauguma pagyvenusių vyrų

ir moterų (atitinkamai 36,6 proc. ir 48,5 proc.) turėjo viršsvorį t.y. 25,0 – 29,9 KMI (4 pav.). Vertinant

KMI pagal lytį galima teigti, kad normalų kūno svorį pagal KMI turėjo daugiau pagyvenusių vyrų nei

moterų (atitinkamai 26,9 proc. ir 22,1 proc.). Mažo kūno svorio neturėjo nei vienas pagyvenusio

amžiaus pacientas.

4 pav. Pagyvenusių pacientų pasiskirstymas pagal KMI

45

Sociodemografiniai veiksniai. Išanalizavus apklaustų pagyvenusio amžiaus pacientų

rezultatus gavome, kad pagyvenusio amžiaus moterų ir vyrų (atitinkamai 16,2 proc. ir 13,4 proc.) buvo

nepakankamos mitybos būklės. Taip pat daugiau nei pusė vyrų ir moterų turėjo nepakankamoms

mitybos riziką (atitinkamai 71,2 proc. ir 66,2 proc.). Pagyvenusių pacientų metų vidurkis 72,63±0,535.

Analizuojant pagyvenusių pacientų mitybos būklę pagal metus nustatyta, kad amžiaus grupėje tarp 76

m. ir 89 m. dauguma (80,6 proc.) pacientų buvo nepakankamos mitybos rizikos, o amžiaus grupėje nuo

65 m. iki 75 m. nepakankamos mitybos buvo 16,7 proc. (16 lentelė). Vertinant pagyvenusių pacientų

mitybos būklę pagal gyvenamą vietą daugiau nei pusė (70,5 proc.) kaime gyvenančių pagyvenusio

amžiaus pacientų turėjo nepakankamos mitybos riziką. Išanalizavus MMA rezultatus pagal

išsimokslinimą gavome, kad turinčių pradinį/pagrindinį/vidurinį išsimokslinimą ir aukštesnįjį/aukštąjį

nepakankamos mitybos rizikos buvo panašus pasiskirstymas (atitinkamai 67,8 proc. ir 69,4 proc.).

Pagal šeiminę padėtį turime, kad 17,7 proc. vedusių (ištekėjusių)/turinčių draugą (ę) buvo geros

mitybos, o didžiausia dalis (23,1 proc.) viengungių/našlių/išsiskyrusių buvo nepakankamos mitybos.

16 lentelė. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės pasiskirstymas pagal sociodemografinius

veiksnius

Sociodemografinė

charakteristika

Mitybos būklė, n (proc.) 2 – reikšmė,

p – reikšmė,

pr – Pirsono

kontingencijos

koeficientas

Gera

mityba

Nepakan-

kamos

mitybos

rizika

Nepakankama

mityba

Lytis:

Vyras

Moteris

8 (15,4)

12 (17,6)

37 (71,2)

45 (66,2)

7 (13,4)

11 (16,2)

2 = 0,342

p = 0,843

pr = 0,053

Amžius, metai:

65 – 75 m.

76 – 89 m.

17 (20,2)

3 (8,3)

53 (63,1)

29 (80,6)

14 (16,7)

4 (11,1)

2 = 3,786

p = 0,151

pr = 0,175

Gyvenamoji vieta:

Miestas

Kaimas

7 (16,7)

13 (16,7)

27 (64,3)

55 (70,5)

8 (19,0)

10 (12,8)

2 = 0,861

p = 0,65

pr = 0,084

Išsilavinimas:

Pradinis/Pagrindinis/Vidurinis

Aukštesnysis / Aukštasis

14 (16,7)

6 (16,7)

57 (67,8)

25 (69,4)

13 (15,5)

5 (13,9)

2 = 0,052

p = 0,975

pr = 0,021

Šeimyninė padėtis:

Viengungis(ė)/Našlys(ė)/Išsisky

ręs (-usi)

Vedęs (ištekėjusi)/Turi

draugą(ę)

8 (15,4)

12 (17,7)

32 (61,5)

50 (73,5)

12 (23,1)

6 (8,8)

2 = 4,701

p = 0,095

pr = 0,194

Viso: 20 (16,7) 82 (68,3) 18 (15,0)

46

Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė pagyvenusių pacientų jau atvykdami į ligoninę

turėjo nepakankamos mitybos rizika, taip pat nustatyta, kad vyresniame amžiuje nuo 76 – 89 m.

pagyvenusių pacientų nepakankamos mitybos rizikos buvo didesnė dalis. Rezultatai parodė, kad

pagyvenusių pacientų nepakankamos mitybos rizika nepriklauso nuo KMI, daugumos tirtų pacientų

KMI buvau virš rekomenduojamo PSO normalaus kūno svorio 25,0 kg/m2, tai patvirtina, moksliniuose

atliktuose tyrimuose, kad KMI nėra tikslus ir vienintelis rodiklis nepakankamos mitybos nustatymui,

tam reikalingas išsamesnis ištyrimas mitybos nepakankamumui nustatyti.

Vertinant pagyvenusių pacientų atropometrinių duomenų pasiskirstymą nustatyta, kad beveik

pusė (36,7 proc.) pacientų nežinojo savo svorio kritimo per paskutinius tris mėnesius. Svorio kritimo

>3 kg nurodė didžioji dauguma moterų ir viengungių/našlių/išsiskyrusių (atitinkamai 36,8 proc. ir 30,9

proc.) pagyvenusio amžiaus pacientų (17 lentelė). Išanalizavus pagyvenusių pacientų atropometrinis

duomenis pagal šeiminę padėtį gauta, kad blauzdos ir žasto apimties matavimas statistiškai

reikšmingai priklauso nuo šių požymių (atitinkamai p=0,032 ir p=0,013) ir yra silpnos ir vidutinės

priklausomybės (atitinkamai rp=0,192 ir rp=0,261).

17 lentelė. Pagyvenusių pacientų atropometrinių duomenų pasiskirstymas pagal lytį ir šeiminę

padėtį

Atropometriniai

duomenys

Lytis, n (proc.) 2,

p

*

pr

Šeiminė padėtis, n (proc.) 2,

p,

*

pr

Viso

n=120

(proc.) Vyrai,

n=52

Moterys,

n=68

Viengungis

(-ė)/Našlys

(-ė)/Išsiskyręs

(-usi),

n=52

Vedęs

(ištekėjusi)/

Turi draugą

(ę),

n=68

Svorio

kitimas

>3 kg 13 (25,0) 25 (36,8)

2,887

0,409

0,153

17 (32,7) 21 (30,9)

1,126

0771

0,096

38 (31,7)

Nežinau 23 (44,2) 21 (30,9) 19 (36,5) 25 (36,8) 44 (36,7)

Nuo 1 iki 3

kg 9 (17,3) 11 (16,2) 10 (19,2) 10 (14,7) 20 (16,7)

Nėra 7 (13,5) 11 (16,2) 6 (11,5) 12 (17,6) 18 (15,0)

Blauzdos

apimtis

(cm)

<31 6 (11,5) 14 (20,6) 1,738

0,187

0,119

13 (25,0) 7 (10,3) 4,588

0,032

0,192

20 (16,7)

≥31 46 (88,5) 54 (79,4) 39 (75,0) 61 (89,7) 100 (83,3)

Žasto

apimtis

(cm)

<21 3 (5,8) 8 (11,8) 1,386

0,500

0,107

7 (13,5) 4 (5,9) 8,754

0,013

0,261

11 (9,2)

21≤22 5 (9,6) 5 (7,4) 8 (15,4) 2 (2,9) 10 (8,3)

>22 44 (84,6) 55 (80,9) 37 (71,2) 62 (91,2) 99 (82,5)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Išanalizavus pagyvenusių pacientų MMA bendro įvertinimo gautus rezultatus nustatyta, kad

didžioji dalis (72,5 proc.) pacientų gyvena savarankiškai. Nustatyta pagal šeiminę padėtį vidutinė

priklausomybė (atitinkamai rp=0,245) ir statistiškai reikšmingai priklauso (atitinkamai p=0,006).

Ištirta, kad daugiau nei pusė (53,8 proc.) viengungių/našlių/išsiskyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų

turėjo vidutinę depresiją ar demenciją (18 lentelė). Išanalizavus duomenis gauta, kad

47

neuropsichologinių problemų ir šeiminės padėties vidutinė priklausomybė (atitinkamai rp=0,241) ir

statistiškai reikšmingai priklauso (atitinkamai p=0,025).

18 lentelė. Pagyvenusių pacientų MMA bendro įvertinimo rezultatų pasiskirstymas pagal lytį ir

šeiminę padėtį

Bendras

įvertinimas

Lytis, n (proc.)

2 ,

p,

*

pr

Šeiminė padėtis, n

(proc.)

2 , p,

*

pr

Viso

n=120

(proc.)

Vyra

i,

n

=52

Mote

rys,

n

=68

Vie

ngu

ngis

(-ė

)/N

ašl

ys

(-ė)

/Išs

isk

yrę

s (-

usi

),

n=

52

Ved

ęs (

ište

kėju

si)/

Tu

ri

dra

ugą (

ę),

n=

68

Ar gyvena savarankiškai?

Ne 12 (23,1) 21 (30,9) 0,900

0,343

0,086

21 (40,4) 12 (17,6) 7,641

0,006

0,245

33 (27,5)

Taip 40 (76,9) 47 (69,1) 31 (59,6) 56 (82,4) 87 (72,5)

Vartoja daugiau kaip 2 vaistus

Taip 1 (1,9) 4 (5,9) ns

1 (1,9) 4 (5,9) ns

5 (4,2)

Ne 51 (98,1) 64 (94,1) 51 (98,1) 64 (94,1) 115 (95,8)

Ūminė liga ar psichologinis stresas per pastaruosius 3 mėn.

Taip 2 (3,8) 5 (7,4) ns

3 (5,8) 4 (5,9) ns

7 (5,8)

Ne 50 (96,2) 63 (92,6) 49 (94,2) 64 (94,1) 113 (94,2)

Judėjimas

Nuo lovos iki

fotelio 0 (0,0) 1 (1,5)

1,804

0,406

0,122

0 (0,0) 1 (1,5) 4,915

0,086

0,198

1 (0,8)

Savarankiškas

namuose 17 (32,7) 28 (41,2) 25 (48,1) 20 (29,4) 45 (37,5)

Išeina iš namų 35 (67,3) 39 (57,4) 27 (51,9) 47 (69,1) 74 (61,7)

Neuropsichologinės problemos

Ryški demencija ir

depresija 0 (0,0) 1 (1,5)

1,911

0,385

0,125

1 (1,9) 0 (0,0)

7,385

0,025

0,241

1 (0,8)

Vidutinė

demencija ir

depresija

19 (36,5) 31 (45,6) 28 (53,8) 22 (32,4) 50 (41,7)

Psichikos

problemų nėra 33 (63,5) 36 (52,9) 23 (44,2) 46 (67,6) 69 (57,5)

Odos pragulos ir žaizdos

Taip 14 (26,9) 17 (25,0) 0,057

0,812

0,022

16 (30,8) 15 (22,1) 1,167

0,280

0,098

31 (25,8)

Ne 38 (73,1) 51 (75,0) 36 (69,2) 53 (77,9) 89 (74,2)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

48

Išanalizavus MMA duomenys pagal gautus dietos duomenis nustatyta, kad didžioji dalis

pagyvenusių pacientų valgo 3 kartus per dieną (73,3 proc.). Vertinant kiek pacientai išgeria stiklinių

vandens nustatyta, kad daugiau nei pusė (58,3 proc.) išgeria >5 stiklines per dieną, 3- 5 stiklines išgeria

29,2 proc., mažiausioji dalis vandens išgeria iki 3 stiklinių 12,5 proc. Pagyvenusio amžiaus pacientai

beveik visi (95,0 proc.) valgo vaisius ir daržoves 2 kartus per savaitę, mėsą, žuvį ir paukštiena kasdien

valgo 95,8 proc. pacientų, vyrų ir moterų pasiskirstymas panašus (atitinkamai 96,2 proc. ir 95,6 proc.).

Didžioji dalis (75,8 proc.) pacientų valgo patys, 21,7 proc. pacientų valgo patys, bet sunkiai, reikalinga

pagalba 2,5 proc. pacientų. Dietos duomenų pasiskirstymas 19 lentelėje.

49

19 lentelė. Pagyvenusių pacientų MMA dietos duomenų pasiskistymas vertinant pagal lytį ir šeiminę padėtį

Dietos duomenys

Lytis, n (proc.) 2,

p,

rp – pirsono

kontingencijos

koeficientas

Šeiminė padėtis, n, (proc.) 2,

p,

rp – pirsono

kontingencijos

koeficientas

Viso

n=120 (proc.) Vyrai,

n=52

Moterys,

n=68

Viengungisė)/Našlys

(-ė)/Išsiskyręs (-usi),

n=52

Vedęs (ištekėjusi)/

Turi draugą (ę),

n=68

Kiek kartų per dieną valgo?

2 kartus 16 (30,8) 16 (23,5) χ 2 -0,790

p-0,374

rp- 0,081

11 (21,2) 21 (30,9) χ 2 -1,426

p-0,232

rp- 0,108

32 (26,7)

3 kartus 36 (69,2) 52 (76,5) 41 (78,8) 47 (69,1) 88 (73,3)

Ar valgo mažiausiai 1 kart pieno produktus

Taip 4 (7,7) 10 (14,7) χ 2 -1,406

p-0,236

rp- 0,108

4 (7,7) 10 (14,7) χ 2 -1,406

p- 0,236

rp-0,108

14 (11,7)

Ne 48 (92,3) 58(85,3) 48 (92,3) 58 (85,3) 106 (88,3)

Ar valgo 1 ar 2 kart kiaušinius ar ankštinius

Taip 21 (40,4) 45 (66,2) χ 2 -7,920

p-0,005

rp- 0,249

31 (59,6) 35 (51,5) χ 2 -0,790

p-0,374

rp- 0,081

66 (55,0)

Ne 31 (59,6) 23 (33,8) 21 (40,4) 33 (48,5) 54 (45,0)

Ar valgo kasdien mėsą, žuvį ar paukštieną?

Taip 50 (96,2) 65 (95,6) ns

50 (96,2) 65 (95,6) ns

115 (95,8)

Ne 2 (3,8) 3 (4,4) 2 (3,8) 3 (4,4) 5 (4,2)

Ar ne mažiau kaip du kart valgo vaisius ir daržoves?

Taip 47 (90,4) 67 (98,5) ns

48 (92,3) 66 (97,1) ns

114 (95,0)

Ne 5 (9,6) 1 (1,5) 4 (7,7) 2 (2,9) 6 (5,0)

Apetito netekimas per 3 mėn.

Vidutinė anoreksija 12 (23,1) 59 (86,8) χ 2 -1,977

p-0,160

rp- 0,127

13 (25,0) 8 (11,8) χ 2 -3,575

p-0,059

rp- 0,171

21 (17,5)

Anoreksijos nėra 40 (76,9) 9 (13,2) 39 (75,0) 60 (88,2) 99 (82,5)

Kiek stiklinių skysčių išgeria per dieną?

<3 7 (13,5) 8 (11,8) χ 2 -1,648

p-0,439

rp- 0,116

3 (5,8) 12 (17,6) χ 2 -4,751

p-0,093

rp- 0,195

15 (12,5)

3-5 18 (34,6) 17 (25,0) 14 (26,9) 21 (30,9) 35 (29,2)

>5 27 (51,9) 43 (63,2) 35 (67,3) 35 (51,5) 70 (58,3)

Valgymo būdai

Reikia pagalbos 1 (1,9) 2 (2,9) χ 2 -1,222

p-0,543

rp- 0,1

0 (0) 3 (4,4) χ 2 -4,742

p-0,093

rp- 0,195

3 (2,5)

Valgo pats, bet sunkiai 9 (17,3) 17 (25,0) 15 (28,8) 11 (16,2) 26 (21,7)

Valgo pats 42 (80,8) 49 (72,1) 37 (71,2) 54 (79,4) 91 (75,8)

50

Vertinant pagal pagyvenusių pacientų subjektyvius duomenys nustatyta, kad daugiau nei pusė

(73,3 proc.) nežino arba yra vidutiniškai blogos mitybos būklės. Įvertinant pagal lytį nurodė, kad

mitybos problemų neturi daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 30,8 proc. ir 20,6 proc.). nustatyta, kad

daugiau nei pusė (59,2 proc.) pagyvenusio amžiaus pacientų nežino ar yra geresnės sveikatos nei

dauguma jų amžiaus žmonių 20 lentelė.

20 lentelė. Pagyvenusių pacientų MMA subjektyvaus įvertinimo pasiskirstymas pagal lytį ir

šeiminę padėtį

Subjektyvus

įvertinimas

Lytis, n (proc.)

2 ,

p, *

pr

Šeiminė padėtis, n

(proc.)

2 , p,

*

pr

Viso

n=120

(proc.)

Vyra

i, n

=52

Mote

rys,

n=

68

Vie

ngu

ngis

(-ė)

/Našl

ys

(-ė

)/Iš

sisk

yrę

s

(-u

si),

n=

52

Ved

ęs

(išt

ekėj

usi

)/T

uri

dra

ugą (

ę),

n=

68

Ar ligonis mano esąs geros mitybos?

Labai blogos

mitybos 2 (3,8) 0 (0,0)

4,628

0,099

0,193

0 (0,0) 2 (2,9)

3,443

0,179

0,167

2 (1,7)

Nežino arba vidut.

blogos 34 (65,4) 54 (79,4) 42 (80,8) 46 (67,6) 88 (73,3)

Neturi mitybos

problemų 16 (30,8) 14 (20,6) 10 (19,2) 20 (29,4) 30 (25,0)

Ar ligonis jaučiasi esąs geresnės sveikatos negu dauguma jo amžiaus žmonių?

Blogesnės 11 (21,2) 14 (20,6)

0,101

0,992

0,029

9 (17,3) 16 (23,5)

3,883

0,274

0,177

25 (20,8)

Nežinau 30 (57,7) 41 (60,3) 34 (65,4) 37 (54,4) 71 (59,2)

Tokios pat 5 (9,6) 6 (8,8) 6 (11,5) 5 (7,4) 11 (9,2)

Geresnės 6 (11,5) 7 (10,3) 3 (5,8) 10 (14,7) 13 (10,8)

*rp- Pirsono kontingencijos koeficientas

Apibendrinat pagyvenusių pacientų mitybos būklės įvertinimą pagal MMA duomenis

nustatyta, kad dauguma pacientų nežinojo savo svorio kritimo per paskutinius tris mėnesius, vertinat

pagyvenusių pacientų subjektyvius duomenis dauguma pacientų nežino savo mitybos būklės, taip pat

didžioji dauguma vertinant savo sveikata nežino ar yra geresnės sveikatos būklės negu dauguma jo

amžiaus žmonių, tai galima teigti, kad pacientai mažai rūpinasi ar domisi savo mitybos būklę ir savo

sveikata.

51

3.3. Rizikos veiksniai lemiantys operuotinų pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos

būklę prieš planines operacijas

Išanalizavus pagyvenusių pacientų mitybos būklę įtakojančius rizikos veiksnius per

pastarąsias 3 savaites nustatyta, kad dauguma (69,5 proc.) skausmą patyrusių pacientų turėjo

nepakankamos mitybos riziką. Daugiau nei pusė pagyvenusių pacientų (66,2 proc.), kurie išgyveno

gedėjimą, turėjo nepakankamos mitybos riziką. Vidurių užkietėjimą nurodė dauguma (73,2 proc.)

pagyvenusių pacientų, kurie turėjo nepakankamos mitybos riziką. Pacientams, kurie turėjo blogą dantų

būklę ir kurie nešiojo protezus (atitinkamai 18,3 proc. ir 16,8 proc.) nustatyta, kad turėjo ir

nepakankamą mitybą (21 lentelė).

21 lentelė. Pagyvenusių pacientų nepakankama mitybą įtakojantčių rizikos veiksnių

pasiskirstymas per pastaras 3 savaites

Rizikos veiksniai

Mitybos būklė (pagal MMA), n (proc.) 2

,

p

*

pr Viso n=120

(proc.) Gera

mityba,

n=20

Nepakankamos

mitybos rizika,

n=82

Nepakankama

mityba,

n=18

Skausmas Taip 20 (16,9) 82 (69,5) 16 (13,6)

ns - 118 (98,3)

Ne 0 (0,0) 0 (0,0) 2 (100,0) 2 (1,7)

Gedėjimas Taip 12 (16,2) 49 (66,2) 13 (17,6) 0,999

0,607 0,091

74 (61,7)

Ne 8 (17,4) 33 (71,7) 5 (10,9) 46 (38,3)

Vidurių

užkietėjimas

Taip 9 (12,7) 52 (73,2) 10 (14,1) 2,371

0,306 0,139

71 (59,2)

Ne 11 (22,5) 30 (61,2) 8 (16,3) 49 (40,8)

Pragulos Taip 1 (33,3) 0 (0,0) 2 (66,7)

ns - 3 (2,5)

Ne 19 (16,2) 82 (70,1) 16 (13,7) 117 (97,5)

Rijimo

sutrikimai

Taip 8 (21,1) 26 (68,4) 4 (10,5) 1,384

0,501 0,107

38 (31,7)

Ne 12 (14,6) 56 (68,3) 14 (17,1) 82 (68,3)

Nešioja

protezus

Taip 17 (15,9) 72 (67,3) 18 (16,8) 2,704

0,259 0,148

107 (89,2)

Ne 3 (23,1) 10 (76,9) 0 (0,0) 13 (10,8)

Bloga dantų

būklė

Taip 10 (12,2) 57 (69,5) 15 (18,3) 5,031

0,081 0,201

82 (68,3)

Ne 10 (26,3) 25 (65,8) 3 (7,9) 38 (31,7)

Medikamentų

vartojimas

Taip 20 (17,7) 78 (69,0) 15 (13,3) ns -

113 (94,2)

Ne 0 (0,0) 4 (57,1) 3 (42,9) 7 (5,8)

*rp - Pirsono kontingencijos koeficientas

Pagyvenę pacientai nurodė gretutines ligas, kurios galėjo įtakoti nepakankamos mitybos

riziką (n=82), tokias kaip cukrinis diabetas (71,2 proc.) ir onkologinė liga (68,6 proc.). Taip pat

įvertinus pagyvenusių pacientų gretutines ligas, kurias patyrė per pastaruosius 3 mėnesius, nustatyta,

kad depresija statistiškai reikšmingai priklauso nuo nepakankamos mitybos rizikos būklės (64,9 proc.

p=0,022, kontingencijos koeficientas 0,244) (22 lentelė).

52

22 lentelė. Pagyvenusių pacientų greturinių ligų pasiskirstymas per pastaruosius 3 mėnesius

Gretutinės ligos

Mitybos būklė (pagal MMA), n (proc.)

2,

p

*

pr Viso n=120

(proc.) Gera

mityba,

n=20

Nepakankamos

mitybos rizika,

n=82

Nepakankama

mityba,

n=18

Alzhaimerio

liga

Taip 0 (0,0) 1 (50,0) 1 (50,0) ns -

2 (1,7)

Ne 20 (17,0) 81 (68,6) 17 (14,4) 118 (98,3)

Delyras,

sumišimas

Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (100,0) ns -

3 (2,5)

Ne 20 (17,1) 82 (70,1) 15 (12,8) 117 (97,5)

Kita

demencija

Taip 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) ns -

0 (0,0)

Ne 20 (16,7) 82 (68.3) 18 (15,0) 120 (100,0)

Depresija Taip 3 (8,1) 24 (64,9) 10 (27,0) 7,604

0,022 0,244

37 (30,8)

Ne 17 (20,5) 58 (69,9) 8 (9,6) 83 (69,2)

Parkinsono

liga

Taip 1 (16,7) 4 (66,6) 1 (16,7) ns -

6 (5,0)

Ne 19 (16,7) 78 (68,4) 17 (14,9) 114 (95,0)

Infekcija Taip 10 (23,2) 26 (60,5) 7 (16,3) 2,426

0,297 0,141

43 (35,8)

Ne 10 (13,0) 56 (72,7) 11 (14,3) 77 (64,2)

Cukrinis

diabetas

Taip 10 (16,9) 42 (71,2) 7 (11,9) 0,905

0,636 0,086

59 (49,2)

Ne 10 (16,4) 40 (65,6) 11 (18,0) 61 (50,8)

Onkologinė

liga

Taip 20 (17,0) 81 (68,6) 17 (14,4) ns -

118 (98,3)

Ne 0 (0) 1 (50,0) 1 (50,0) 2 (1,7)

Lūžis Taip 3 (23,1) 7 (53,8) 3 (23,1) 1,441

0,486 0,109

13 (10,8)

Ne 17 (15,9) 75 (70,1) 15 (14,0) 107 (89,2)

*rp - Pirsono kontingencijos koeficientas

Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad pagyvenusių pacientų mitybos būklę

bendruomenės slaugytojai vertina tik daugiau kaip pusė, taip pat jiems trūksta žinių, laiko stoka ir nėra

motyvacijos tai vertintinti. Ištyrus mažosios mitybos anketos rezultatus nustatyta, kad dauguma

pacientų jau atvikdami į ligoninę jau turi nepakankamos mitybos riziką ar nepakankama mitybą.

Išanalizavus rizikos veksnius kurie galėjo įtakoti pacientų nepakankama mitybą nustatyta, kad

skausmas, gedėjimas, bloga dantų būklė ar protezų nešiojimas galėjo įtakoti pacientų mitybos būklę.

53

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Daugelyje literatūros šaltinių [22, 35, 47, 51, 54, 55] pabrėžia mitybos būklės svarba

pagyvenusio amžiaus pacientams tarp jų ir pilvo chirurgijoje stacionarizuotiems pacientams, nes esant

nepakankamai mitybos būklei didina pooperacinių komplikacijų riziką, ilgina buvimą stacionare

pooperaciniu laikotarpiu bei tampa papildomų gydymo išlaidų priežastimi. Taip pat įvairus autoriai

pabrėžia būtinumą ištirti pacientus kuo anksčiau tai yra dar jiems patenkant į ligoninę, todėl svarbu

pacientų ir pagyvenusių pacientų mitybos būklę identifikuoti jau pirminėje sveikatos priežiūroje, todėl

šiame tyrime buvo buvo atlikta ir bendruomenės slaugytojų apklausa apie pacientų mitybos būklės

požiūrį ir svarbą. Brazilijoje atlikto tyrimo (Leandro-Merhi V.A., Braga de Aquino J.L. 2010m.)

išvadose rekomenduojama sustiprinti vertinimą mitybos būklės iš karto po priėmimo į ligoninę [34].

Atliktame tyrime atlikus bendruomenės slaugytojų apklausa nustatyta, kad kad beveik visos

(91,8 proc.) tyrime dalyvavusios bendruomenės slaugytojos mano, kad reikia vertinti pacientų mitybos

būklę prieš planines operacijas, taip pat nustatyta, kad daugiau nei pusė (86,3 proc.) bendruomenės

slaugytojų mano, kad reikia koreguoti pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

jei yra mitybos būklės nepakankamumo rizika. Vertina visada pacientų mitybos būklę tik maža dalis

(12,3 proc.), kartais vertina daugiau nei pusė (58,9 proc.) apklaustų bendruomenės slaugytojų.

Šiame darbe buvo siekiama nustatyti pagyvenusio amžiaus pacientų mitybos būklę prieš

planines pilvo operacijas, kurio metu naudota mažosios mitybos anketa (MMA) nustatyta, kad

nepakankama mityba nustatyta 15,0 proc. visų tirtų pagyvenusių amžiaus pacientų, nepakankamos

mitybos rizika turėjo daugiau nei pusė (68,3 proc.), geros mitybos turėjo 16,7 proc. pagyvenusių

pacientų. Įvairus autoriai savo darbuose aprašo, kad nepakankamos mitybos dažnis gali svyruoti nuo

40 proc. iki 50 proc., pavyzdžiui atliktame G. Damulevičienės (2009) tyrime nustatyta, kad

nepakankama mityba nustatyta 40,3 proc. besigydančių chirurgijos skyriuje pagyvenusio amžiaus

pacientų [22]. O. Varašinskienės magistriniame darbe (2015) pagal MMA rezultatus nustatė, kad 5,3

procentų pagyvenusių žmonių mityba buvo nepakankama, 43,2 procentai turėjo nepakankamos

mitybos riziką ir pusė (51,5 proc.) turėjo gerą mitybą [35]. Schiesser ir kt. (2008) nustatė, kad 40 proc.

nepakankamos mitybos rizika, taip pat nustatė, kad pacientai turintys nepakankamos mitybos rizika

patyrė daugiau komplikacijų [36].

Tyrime vertinant KMI nustatyta, kad KMI dauguma (85,0 proc.) pagyvenusių pacientų turėjo

didesnį nei 23 kg/m2 KMI (pagal PSO norma), 8,3 proc. KMI buvo tarp 21 ir 23 kg/m

2, o 6,7 proc.

KMI buvo tarp 19 ir 21 kg/m2. Atliktame tyrime Loh K.W. ir kt. (2012) rodo, kad medicinos

personalas turi žinoti, kad prasta mityba veikia net pacientams, kurių KMI yra normalus [47]. Pagal

literatūroje aprašomus kitus tyrimus pacientai patenka į prastos mitybos rizikos grupę turintys bent

54

vieną iš šių veiksmų: svorio daugiau nei 10-15 proc. per 6 mėnesius; KMI mažesnis nei 18,5 kg., arba

serumo albuminas žemiau 30 g/l. be kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimu [20,42].

Įvertinę pagyvenusių pacientų mitybos būklę pagal metus nustatyta, kad amžiaus grupėje tarp

76 m. ir 89 m. dauguma (80,6 proc.) pacientų buvo nepakankamos mitybos rizikos, o amžiaus grupėje

nuo 65 m. iki 75 m. nepakankamos mitybos buvo 16,7 proc. Literatūros šaltiniuose aprašoma, kad

vyresnio amžiaus pacientai >70 m. yra didesnėje nepakankamos mitybos rizikoje [42]. Taip pat tarp

nuolat didėjančio skaičiaus chirurginių pacientų, kurių amžius 65m. ir vyresni, sparčiausiai auga ir

asmenys 85m. ir vyresni. Didesnis pacientų skaičius operuotinų ir su pagyvenusio amžiaus susijusių

ligų, jiems kyla didesnis pavojus neigiamam rezultatams, pavyzdžiui esant širdies ar plaučių ligoms ar

cukriniam diabetui [38]. Todėl svarbus nuodugnus pagyvenusio amžiaus pacientų ištirimas.

Vertinant atliktame tyrime pagyvenusių pacientų mitybos būklę pagal gyvenamą vietą

daugiau nei pusė (70,5 proc.) kaime gyvenančių pagyvenusio amžiaus pacientų turėjo nepakankamos

mitybos riziką. Išanalizavus MMA rezultatus pagal išsimokslinimą gavome, kad turinčių

pradinį/pagrindinį/vidurinį išsimokslinimą nepakankamos mitybos buvo didesnė dalis (15,5 proc.), o

aukštesnįjį/aukštąjį nepakankamos mitybos buvo (13,9 proc.). Vertinant pagyvenusio amžiaus

pacientus pagal šeiminę padėtį daugiau kaip pusė (61,5 proc.) viengungių/našlių/išsiskyrusių buvo

nepakankamos mitybos rizikos. Tyrime pasitvirtino literatūroje aprašomi mitybos nepakankamumą

sukeliantys veiksniai, kurie teigia, kad socialiniai ir psichologiniai veiksniai yra mitybos

nepakankamumą lemiantys veiksniai [22,53].

Įvertinus MMA rezultatus pagal atropometrinius duomenis svorio kritimas per 3 mėn. visų

tirtų pagyvenusio amžiaus pacientų buvo daugiau kaip 3kg (31,7 proc.), taip pat nemaža dalis (36,7

proc.) nežinojo ar svoris krito per paskutinius 3 mėn., panašų procentą (33,1 proc.) pacientų ištyrė O.

Varašinskienė (2015) savo darbe [35]. Tokie tyrimo duomenis rodo, kad esant ligai svoris krenta ir taip

pat, kad daugelis pacientų savo mitybos būklės nežinojo.

Pagal MMA bendro įvertinimo duomenis nustatyta, kad dauguma (72,5 proc.) gyvena

savarankiškai, daugiau nei pusė (61,7proc.) išeina iš namų, psichikos problemų neturėjo 57,5 proc.,

vidutinė demencija ar depresija turėjo beveik pusė (41,7 proc.) pagyvenusio amžiaus pacientų.

Filipavičiūtė R. ir kt. (2008) atlikto tyrimo pateikti duomenys rodo, kad depresijos simptomų turėjo

kas antras (50,5 proc.) apklaustasis. Beveik kas trečiam (32 proc.) nustatyta lengva depresija ir 8,5

proc. turėjo ryškius depresijos simptomus [55].

Įvertinus subjektyvius duomenys nustatyta, kad dauguma (73,3 proc.) nežino arba yra

vidutiniškai blogos mitybos būklės, taip pat daugiau nei pusė (59,2 proc.) pagyvenusio amžiaus

pacientų nežino ar yra geresnės ar blogesnės sveikatos būklės nei dauguma jo amžiaus žmonių, tai

galima teigti, kad pacientai nėra linkę vertinti savo mitybos būklės ir sveikatos. Atlikto Jurgelėno A. ir

kt. (2006) tyrimo rezultatai parodė, kad tik labai nedaug pagyvenusių ir senų žmonių savo sveikatos

55

būklę vertino gerai (6,9 proc.) ir labai gerai (0,5 proc.), dažniau jie ją vertino patenkinamai 55,4 proc.

ar bloga 31,1 proc. [54].

Apibendrinat šiame tyrime ir kitų autorių atliktus tyrimus galima teigti, kad pagyvenę

pacientai turi nemažą mitybos nepakankamumo ir nepakankamos mitybos rizikos dažnį, tai rodo, kad

pagyvenusiems pacientams turi būti skiriamas didelis dėmesys mitybos būklei, kuri įtakoja operacijos

perioopercinei eigai. Pacientų mityba turi būti įvertinta jau pirminėje sveikatos priežiūroje

bendruomenės slaugytojų ir tęsiamas stebėjimas jau stacionarizavus į ligoninę, esant nepakankamai

mitybai ir nepakankamos mitybos rizikai jiems turi būti skiriama mitybos parama. Moksliniuose

tyrimuose įrodyta, kad mitybos parama ar koregavimas yra veiksmingas ir per trumpą laiką pagerina

mitybos būklę, taip pat sumažina komplikacijų išsivystymą, gydymo išlaidas [34,62]. Šiame tyrime

nustatyta, kad bendruomenės slaugytojos tik iš dalies vertina ir žino mitybos svarbą operuojamiems

pacientams, taip pat pagal gautus rezultatus nustatyta, kad trūksta žinių, nėra motyvacijos ir nėra

poreikio ją vertinti. Įvertinus gautus rezultatus pagyvenusių pacientų nustatyta, kad didėjant amžiuj

didėja ir nepakankamos mitybos rizika. Nustatyta, kad nepakankamos mitybos rizika yra susijusi su

skausmu, gedėjimu, protezų nežiojimu, onkologine liga, tai rodo, kad pacientų nepakankamos rizikai

lemia daugelis veiksnių kurie dažni vyresniame amžiuje.

56

IŠVADOS

1. Daugumos bendruomenės slaugytojų nuomone, mitybos būklę prieš planines operacijas reikia

vertinti ir koreguoti, slaugytojai dalinai dokumentavo mitybos būklę, tačiau trūko žinių, laiko,

nebuvo motyvacijos bei standartizuotos dokumentacijos vertinti mitybos būklę prieš planines

operacijas.

2. Dauguma pagyvenusio amžiaus pacientų prieš planines operacijas turėjo nepakankamos

mitybos riziką, dalis nepakankamą mitybą. Šiems pacientams iki planinės operacijos mitybos

būklę galima būtų koreguoti.

3. Pagyvenusio amžiaus pacientų nepakankamos mitybos rizika ir nepakankama mityba buvo

susijusi su skausmu, gedėjimu, vidurių užkietėjimu, protezų nešiojimu bei bloga dantų būkle,

depresija, infekcija, cukriniu diabetas bei onkologine liga.

57

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Parengti mitybos būklės vertinimo formas pirminėje sveikatos priežiūroje ir gydymo įstaigose.

2. Prieš planines operacijas vertinti pacientams mitybos būklę ir esant nepakankamos mitybos

rizikai ar nepakankamai mitybai, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specalistais

koreguoti.

3. Esant galimybei organizuoti slaugytojams mokymus, seminarus, konferencijas, tobulinimosi

kursus apie pagyvenusių pacientų mitybos būklės vertinimą ir korekciją.

58

PUBLIKACIJOS

1. F. Čiupylaitė, L. Spirgienė, Ž. Jokšienė. Bendruomenės slaugytojų požiūrio į operuotinų

pagyvenusių amžiaus pacientų mitybos būklę vertinimas. Tezės. Konferencija. Slaugos studijų,

mokslo ir praktikos integracija: atitikimas sveikatos priežiūros poreikiams. Kaunas. 2016.

2. F. Čiupylaitė, L. Spirgienė, Ž. Jokšienė. Operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš

planines pilvo operacijas ligoninėje vertinimas. Tezės. Konferencija. Slaugos studijų, mokslo ir

praktikos integracija: atitikimas sveikatos priežiūros poreikiams. Kaunas. 2016.

3. F. Čiupylaitė. Slaugytojų požiūrio ir operuotinų pacientų mitybos būklės prieš planines

operacijas vertinimas. Pranešimas. Konferencija. Studijos ir sveikata: 2016. Vilnius. 2016.

59

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jurgutis A, Strukčinskienė B, Pačiauskaitė I, Balčiūnas D. Slaugytojų, dirbančių pirminės sveikatos

priežiūros srityje, kompetencijų analizė. Visuomenės sveikata. 2012;1:44-50.

2. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą veikiančių

veiksnių kontekste. Medicinos teorija ir praktika. 2011 - T. 17 (Nr. 2), 175–180.

3. Mažionienė A, Žydžiūnaitė V. Slaugos specialistų kompetencijų tobulinimo strategija socialinės

partnerystės kontekste. Vadyba. 2009;1(14):41-47.

4. Lietuvos medicinos norma MN 28:2011. Sveikatos apsaugos ministerija. Vilnius.

5. Bikulčius R. Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus

žmogaus būklę. Gerontologija 2014; 15(1): 54–63.

6. Slauga pirminėje sveikatos priežiūroje. XXI amžiaus link. Vilnius: Charibdė; 1998.

7. Gurevičius R, Jaselionienė J, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ir senstančios visuomenės įtaka

jų raidai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas: Sveikas senėjimas – nauji iššūkiai

Lietuvai. Vilnius: Valstybės žinios; 2012. 91 p.

8. Šurkienė G, Stukas R, Alekna V, Melvidaitė A. Populiacijos senėjimas, kaip visuomenės sveikatos

problema. Gerontologija. 2012; 13(4): 235–239.

9. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės 2005– 2030. Vilnius: Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 2004. 31 p.

10. Lietuvos respublikos seimo nutarimas. Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros

metmenų patvirtinimo. 2011 m. Birželio 7 d. Nr. Xi-1430. Vilnius. [žiūrėta 2015 rugsėjo 15].

Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.0E672DF64E70/.

11. Carver Ch. S. Scheier M. F. Optimism. Handbook of positive psychology. (Eds. C. R. Snyder, S. J.

Lopez). Oxford University Press; 2005.

12. Blaževičienė A, Kaselienė S. Slaugytojų požiūris į profesinę veiklą ir su ja susijusius veiksnius.

Sveikatos mokslai 2007; 5(52): 1178-1180.

13. Sungurtekin H, Sungurtekin U, Balci C, Zencir M, Erdem E. The influence of nutritional status on

complications after major intraabdominal surgery. J Am Coll Nutr; 2004.

14. Pacelli F, Bossola M, Rosa F, Tortorelli AP, Papa V, Doglietto GB. Is malnutrition still a risk factor

of postoperative complications in gastric cancer surgery? Clin Nutr; 2008.

15. Filipavičiūtė R, Gaigalienė B, Čeremnych J, ir kt. Ilgaamžių žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis.

Gerontologija. 2010; 11(1): 14–20.

16. Sveikata – ES. Informacijos apie visuomenės sveikatą portalas. Visuomenės sveikata. Pagrindinės ir

lėtinės ligos. Europos Komisija. 2012. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/health/major_chronic_diseases/policy/index_lt.htm.

60

17. Lietuvos sveikatos statistika 2011. Higienos instituto sveikatos informacijos centras. 2012.

18. Martindale RG, McClave SA, Taylor B, Lawson CM. Perioperative nutrition: what is the current

landscape? Journal of Parenteral and Enteral Nutrition; 2013.

19. Hennessey DB, Burke JP, Ni-Dhonochu T, Shields C, Winter DC, Mealy K. Preoperative

hypoalbuminemia is an independent risk factor for the development of surgical site infection

following gastrointestinal surgery: a multi-institutional study. Annals of Surgery; 2010.

20. Weimann A, Braga M, Harsanyi L, et al. ESPEN guidelines on enteral nutrition: surgery including

organ transplantation. Clinical Nutrition2006; 25: 224–44.

21. Burden S, Todd C, Hill J, Lal S. Pre-operative nutrition support in patients undergoing

gastrointestinal surgery. The Cochrane Database of Systematic Reviews; 2012.

22. Damulevičienė G. Pagyvenusio amžiaus pacientų perioperacinio laikotarpio ypatumai ir jų įtaka

gydymo baigtims. Daktaro disertacija. Kauno medicinos universitetas. Kaunas; 2009.

23. Wang B, Yan X, Cai J, Wang Y, Liu P. Nutritional assessment with different tools in leukemia

patients after hematopoietic stem cell transplantation. Chin J Cancer Res; 2013.

24. Maitinimosi priežiūros vadyba. Mokomoji medžiaga. Nacionalinė dietetikos federacija. Vilniaus

kolegija. Sveikatos priežiūros fakultetas. Vilnius; 2006.

25. Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J, Venskutonis D, Visokinskas A.

Pagyvenusių žmonių slauga. Kaunas: Vitae Litera; 2008.

26. Damulevičienė G. Pagyvenusių žmonių mityba. Kaunas: Vitae Litera; 2008.

27. Lim S, Tong C, Ang E, Lee E.J, Loke W, Chen Y, Daniels L. Development and validation of 3-

Minute Nutrition Screening (3-MinNS) tool for acute hospital patients in Singapore. Asia Pac J Clin

Nutr 2009;18 (3):395-403.

28. Katsilambros N, Dimosthenopoulos C, Kontogianni M, Manglara E, Poulia K.A. Clinical Nutrition

in Practice. 2010; p. 232-55.

29. Starke J, Schneider H, Alteheld B, Stehle P, Meier R. Shortterm individual nutritional care as part

of routine clinical setting improves outcome and quality of life in malnourished medical patients.

Clin Nutr 2011;30:194–201.

30. Holst M, Staun M, Kondrup J, Bach-Dahl C, Rasmussen HH. Good nutritional practice in hospitals

during an 8-year period: The impact of accreditation. e-SPEN J 2014;9:e155–60.

31. Maitinimosi priežiūros vadyba. Mokomoji medžiaga. Nacionalinė dietetikos federacija. Vilniaus

kolegija. Sveikatos priežiūros fakultetas. Vilnius: 2006.

32. Šulgienė A, Rabikauskienė J. Slaugos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas: 2007.

33. Tirvienė G., Macas A,. ir kt. Intubuotų ir tracheostomuotų pacientų slaugymo ypatumų ir skirtumų

analizė. Sveikatos mokslai 2006; 4. p. 300–310.

61

34. Leandro-Merhi V.A., Braga de Aquino J.L. Determinants of Malnutrition and Post-operative

Complications in Hospitalized Surgical Patients. J Health Popul Nutr; 2014. Sep: 32(3):400-410.

35. Varašinskienė O. Pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimo ir mitybos būklės pokyčių

vertinimas. Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas. Kaunas: 2015.

36. Schiesser M, Muller S, Kirchhoff P, Breitenstein S, Schafer M, Clavien P-A. Assessment of a novel

screening score for nutritional risk in predicting complications in gastro-intestinal surgery. Clin

Nutr 2008; 27:565-70.

37. Damulevičienė G. Pagyvenusių žmonių mityba. Kaunas: Vitae Litera; 2008.

38. Jin F., Chung F. Minimizing perioperative averse events in the elderly. Br J Anaesth. 2001; 608-

24:87(4).

39. Preston S. D, Southall A, Nel M, Das S.K. Geriatric surgery is about disease, not age. J R Soc Med.

2008; 101: 409–415.

40. Ringaitienė D, Gineitytė D, Vicka V, Šipylaitė J, Ivaškevičius J, Stukas R. Mitybos

nepakankamumo svarba kardiochirurginiams pacientams. V is uome nė s s v eik ata. 2015/priedas

Nr.1;5-11.

41. Mariette C, De Boton ML, Piessen G. Surgery in esophageal and gastric cancer patients: what is the

role for nutrition support in your daily practice. Ann Surg Oncol. 2012; 19: 2128-2134.

42. Cerantola Y, Grass F, Cristaudi A, Demartines N, Schafer M, Hubner M. Perioperative Nutrition in

Abdominal Surgery: Recommendations and Reality. Hindawi Publishing Corporation

Gastroenterology Research and Practice. Volume 2011, Article ID 739347, 8 pages

doi:10.1155/2011/739347.

43. Kondrup J, Ramussen H.H, HambergO. et al., “Nutritional risk screening (NRS 2002): a

newmethod based on an analysis of controlled clinical trials,” Clinical Nutrition vol. 2003; 22; no.

3, pp. 321–336.

44. Plevokas P, Kalibatienė D, Gradauskas A. Slaugytojo chirurgija. Vilnius: Vilniaus universiteto

leidykla; 2002.

45. Bradulskis S, Adamonis K. Chirurginių ligonių perioperacinis maitinimas: ar jis reikalingas.

Lietuvos chirurgija.1 tomas, 2 numeris. 2003. p. 183-189.

46. Mohil RS, Narayan N, Sreenivas S, Singh N, Bansal A, Singh GJ. Challenges of managing

emergency Ileostomy: nutrition-a neglected aspect. International Scholarly Research

Network. ISRN Emergency Medicine. 2012;2012:1–6.doi:10.5402/2012/968023.

47. Loh KW, Vriens MR, Gerritsen A, Borel Rinkes IH, ir kt. Unintentional weight loss is the most

important indicator of malnutrition among surgical cancer patients. Neth J Med. 2012;

Oct;70(8):365-9.

62

48. Savaitės aktualija ir specialistų komentarai. Ką žinome apie klinikinę mitybą? [žiūrėta 2016 03

12d.]. Prieiga per internetą:

<http://emedicina.lt/lt/zurnalai//lietuvos_gydytojo_zurnalas_2012/2/savaites_aktualija_ir_specialist

u_komentarai-_ka_zinome_apie_klinikine_mityba.html>.

49. Nusilpusių ligonių mityba [žiūrėta 2016 03 12d.]. Prieiga per internetą: <http://

www.ligoniumityba.lt/>.

50. Lietuvos medicinos norma MN: 57:2011 [interaktyvus] [žiūrėta 2016 01 09]. Prieiga per internetą:

http://www.vaspvt.gov.lt/node/61.

51. Shpata V, Prendushi X, Kreka M, Kola I, Kurti F, Ohri I. Malnutrition at the Time of Surgery

Affects Negatively the Clinical Outcome of Critically III Patients with Gastrointestinal Cancer.

Faculty of Medical Technical Sciences, University of Medicine, Tirana, Albani. Doi:

10.5455/medarh.2014;68.263-267.

52. Enterinio maitinimo pagrindai. Enterinio maitinimo centro draugija. 2007.

53. Sobotka L. Basics in clinical nutrition. 3-rd ed. Prague: Publishing House Galen; 2004. pp. 11-18,

31- 4, 283-88, 363-84.

54. Jurgelėnas A, Čeremnych J, Juozulynas A, Alekna V, Filipavičiūtė R. Sveikatos problemų

paplitimas ir reikšmė miesto pagyvenusių žmonių tarpe. Gerontologija 2006; 7(4): 208–213.

55. Filipavičiūtė R, Jurgelėnas A, Juozulynas A, Butkienė B. Depresijos sindromas – pagyvenusių

žmonių socialinės rizikos veiksnys. Gerontologija 2008; 9(2): 93–98.

56. Dežicaitė I. Ligonių, besigydančių Kauno medicinos universiteto klinikose, mitybos įvertinimas.

Magistro diplominis darbas. Kauno medicinos universitetas. Kaunas: 2009.

57. Kairys J. Senatvės psichologija. Kintama: 2002.

58. Lietuvos statistikos departamentas. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. Vilnius; 2014: ISSN 2351-4663.

59. Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas: 1990.

60. Lassen K, O. Kruse F, Bjerrum M. Nutritional care of Danish medical inpatients: Effect on dietary

intake and the occupational groups' perspectives of intervention. Nutrition Journal 2004;3:12.

61. Lietuvos dietologų draugija. Dietinio gydymo vadovas. Vilnius: Homo liber; 2000.

62. Lochs H., Dervenis Ch. Malnutrition – the ignored risk factor. Dig Dis 2003; 21: 196-197.

63. Bikulčius R. Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus

žmogaus būklę. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Gerontologija 2014; 15(1): 54–63.

64. Oliveira RM, Fogaca KCp, Leandro-Merhi V. Nutritional status and functional capacity of

hospitalized elderly. Nutr J 2009; 8: 54.

65. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPPS programa. Kaunas: 2009.

63

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Eil.

Nr.

TLK–10–AM* LIGOS

1. K20 Ezofagitas: stemplės abscesas, erozija

2. K22.1 Stemplės opa: sukelta grybelių,neklasifikuojama kitaip,

Peptinė

3. K22.2 Stemplės obstrukcija: Kompresija(suspaudimas), Konstrikcija

(suveržimas), Stenozė, Striktūra

4. K25.4 Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

5. K25.5 Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su perforacija

6. K25.6 Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir

perforacija

7. K25.7 Skrandžio opa, lėtinė be kraujavimo ar perforacijos

8. K26.4 Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

9. K26.5 Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su perforacija

10. K26.6 Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

ir perforacija

11. K26.7 Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė be kraujavimo ar perforacijos

12. K31.4 Skrandžio divertikulas

13. K31.5 Dvylikapirštės žarnos obstrukcija: Konstrikcija, Stenozė,

Striktūra, Dvylikapirštės žarnos nepraeinamumas (lėtinis)

14. K57.0 Divertikulinė plonosios žarnos liga, su perforacija ir abscesu

15. K57.1 Divertikulinė plonosios žarnos liga, be perforacijos ar absceso

16. K61.1 Tiesiosios žarnos abscesas

17. K65.8 Kitas peritonitas

18. K83.0 Cholangitas

19. K91.8 Kiti virškinimo sistemos sutrikimai, išsivystę po procedūrų,

neklasifikuojami kitur

20. C15; C15.0-C15.9 Stemplės piktybinis navikas

21. C16; C16.0-C16.9 Skrandžio piktybinis navikas

22. C17; C17.0-C17.9 Plonosios žarnos piktybinis navikas

23. C18; C18.0-C18.9 Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas

24. C19; Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis

navikas

25. C20 Tiesiosios žarnos piktybinis navikas

26. C22; C22.0-C22.9 Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas

27. C23 Tulžies pūslės piktybinis navikas

28. C24 Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas

29. C25; C25.0-C25.9 Kasos piktybinis navikas

30. C26; C26.0; C26.1;

C26.8-C26.9

Kitų ir nepatikslintų virškinimo organų piktybinis navikas

31. C80 Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas

*TLK-10-AM – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir

papildytas leidimas Australijos modifikacija.

64

2 PRIEDAS

ANKETA PACIENTUI Anketos kodas

1. Jūsų lytis:

Vyras

Moteris

2. Jūsų amžius:....................

3. Gyvenamoji vieta

Miestas

Kaimas

4. Išsilavinimas:

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Aukštesnysis

Aukštasis

5. Šeiminė padėtis:

Viengungis (-ė)

Vedęs (ištekėjusi)

Našlys (-ė)

Išsiskyręs (-usi)

Turi draugą (ę)

6. Jūsų ūgis: _________ Jūsų svoris: __________

7. Kokie labaratoriniai tyrimai buvo atliekami prieš planines operacijas, ir jų rezultatai?

Gliukozės koncentracija kraujyje...................................mmol/l

Kalio tyrimas ..................................................................mmol/l

Natrio tyrimas..................................................................mmol/l

Bendras baltymo kiekis ...................................................mmol/l

Didelio tankio lipoproteinai (DTL) ................................mmol/l

Mažo tankio lipoproteinai ( MTL) ..................................mmol/l

8. Nepakankama mityba įtakojantys rizikos veiksniai per pastarąsias 3 savaites (galimi keli

atsakymai).

Skausmas

Gedėjimas

Vidurių užkietėjimas

Pragulos

Rijimo sutrikimai

Nešioja protezus

Bloga dantų būklė

Medikamentų vartojimas

9. Gretutinės ligos per pastaruosius 3 mėnesius (galimi keli atsakymai).

Alzhaimerio liga

Delyras, sumišimas

Kita demencija

Depresija

Parkinsono liga

Infekcija

Cukrinis diabetas

Onkologinė liga

Lūžis

65

10. Mitybos trumpoji anketa

I. Antropometriniai duomenys III. Dietos duomenys

1. Kūno masės indeksas (kg/m²): KMI:____

KMI < 19 - 0 balų

19 ≤ KMI < 21- 1 balas

21 ≤ KMI < 23 - 2 balai

KMI > 23 - 3 balai

11. Kiek kartų per dieną valgo?

1 kartą - 0 balų

2 kartus – 1 balas

3 kartus - 2 balai

2. Svorio kritimas per 3 mėn:

SK > 3 kg - 0 balų

Nežinau - 1 balas

SK nuo 1 iki 3 kg - 2 balai

Nėra SK - 3 balai

12. Ar jis/ji valgo:

- mažiausiai 1 kart/dieną pieno produktus

Taip - Ne-

- 1 ar 2 kart/sav. kiaušinius ar ankštinius

Taip - Ne-

- kasdien mėsą, žuvį ar paukštieną

Taip - Ne –

Jei 0 ar 1 „taip“ – 0 balų

Jei 2 „taip“- 0,5 balo, Jei 3 „taip“ – 1 balas

3. Blauzdos apimtis (cm): Apimtis:____

BA < 31 - 0 balų

BA ≥ 31- 1 balas

13. Ar ne mažiau kaip 2 kart/sav. valgo vaisius

ir daržove?

Ne - 0 balų

Taip - 1 balas

4. Žasto apimtis (cm): Apimtis:_____

ŽA < 21 - 0 balų

21 ≤ ŽA ≤ 22 - 0,5 balo

ŽA > 22 - 1 balas

14. Apetito netekimas per 3 mėn. Ryški anoreksija - 0 balų

Vidutinė anoreksija - 1 balas

Anoreksijos nėra - 2 balai

II. Bendras įvertinimas 15. Kiek stiklinių skysčių išgeria per dieną?

<3 - 0 balų

3-5 - 0,5 balo

> 5 - 1 balas

5. Ar ligonis gyvena savarankiškai?

Ne - 0 balų

Taip - 1 balas

6. Vartoja daugiau kaip 2 vaistus:

Taip - 0 balų

Ne - 1 balas

16. Valgymo būdas: Reikia pagalbos - 0 balų

Valgo pats, bet sunkiai - 1 balas

Valgo pats - 2 balai

7. Ūminė liga ar psichologinis stresas per

pastaruosius 3 mėnesius:

Taip - 0 balų

Ne - 1 balas

IV. Subjektyvus įvertinimas

17. Ar ligonis mano esąs geros mitybos? Labai blogos mitybos - 0 balų

Nežino arba vidut. blogos - 1 balas

Neturi mitybos problemų - 2 balai

8. Judėjimas:

Nuo lovos iki fotelio - 0 balų

Savarankiškas namuose - 1 balas

Išeina iš namų - 2 balai

9. Neuropsichologinės problemos:

Ryški demencija ar depresija – 1 balas

Vidutinė demencija ar depresija - 2 balai

Psichikos problemų nėra - 3 balai

18. Ar ligonis jaučiasi esąs geresnės ar blogesnės

sveikatos negu dauguma jo amžiaus žmonių? Blogesnės - 0 balų

Nežino - 0,5 balo

Tokios pat - 1 balas

Geresnės - 2 balai

10. Odos pragulos ir žaizdos:

Taip - 0 balų

Ne - 1 balas

Maksimali balų suma ( maks. 30 balų)

Suma:____

≥ 24 balai - geros mitybos.

17- 23,5 - nepakankamos mitybos rizika.

<17 – nepakankamos mitybos.

66

3 PRIEDAS

ANKETA SLAUGYTOJAMS Anketos kodas

Gerb. slaugytojai, prašome Jus atsakyti į pateiktus anketoje klausimus. LSMU Slaugos

fakulteto magistrantė Fortūna Čiupylaitė atlieka tyrimą. Tyrimo tikslas – įvertinti bendruomenės

slaugytojų požiūrį į operuotinų pagyvenusių pacientų mitybos būklę. Ši anketa yra anoniminė. Vardo,

pavardės nurodyti nereikia.

Konfidencialumas garantuojamas. Atsakymus pažymėkite X.

Kilus klausymams ar neaiškumams prašome kreiptis Tel. +37064889947 el.p.

fortunac21@gmail.com.

1. Jūsų nuomonę ar reikia vertinti mitybos būklę pacientams prieš planines operacijas?

Taip

Ne

Nežinau

2. Ar jūs vertinate pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas?

Visada

Dažnai

Kartais

Niekada

3. Ar vertinate pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas?

Visada

Dažnai

Kartais

Niekada

4. Jūsų nuomone kas turėtų vertinti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas?

Sveikatos priežiūros specialistai Taip Ne Nežinau

Bendruomenės slaugytojai

Chirurginios skyriaus slaugytojai

Šeimos gydytojas

Operuojantis gydytojas

Dietologas

5. Kaip jūs vertinate pagyvenusių pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas?

Naudojame spec. formas (pvz. klausimynus, anketas)

Vertiname, tai įrašant laisva forma

Nevertiname

Kita (Įrašykite).............................................................

6. Pažymėkite aspektus, kurie Jūsų nuomone trukdo vertinant pacientų mitybos būklę prieš

planines operacijas?

Taip Ne Nežinau

Trūksta žinių

Laiko stoka

Trūksta mitybos vertinimo priemonių (pvz, spec.formos,

sudarytos mitybos anketos)

Nėra motyvacijos

Nėra poreikio

Mitybos būklė nėra svarbu

67

7. Kokius Jūs atropometrinius matavimus atliekate pacientams (galimi keli atsakymai).

Svoris

Ūgis

KMI (kūno masės indekso) skaičiavimas

Žąsto apimtis

Blauzdos apimtis

Šlaunų apimtis

Liemens apimtis

8. Pažymėkite, kurie jūsų nuomone, iš šių išvardintų apropometrinių matavimų labiausiai

parodo, paciento mitybos būklę?

Parametrai Pagrindinis

kriterijus

Papildomas

kriterijus Nežinau

Svoris

Ūgis

KMI (kūno masės indeksas) skaičiavimas

Žąsto apimtis

Blauzdos apimtis

Šlaunies apimtis

Liemens apimtis

9. Jūsų nuomone, ar reikėtų koreguoti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas?

Taip

Ne

Nežinau

10. Kur dokumentuojate paciento mitybos vertinimo rezultatus (galimi keli atsakymai).

Slaugos istorijoje

Paciento ambulatorinėje kortelėje (Forma Nr. 025/a)

Informuoju gydytoja žodžiu

Nėra dokumentuojama

Kita (Įrašykite)............................................

11. Jūsų nuomone, kas turėtų koreguoti pacientų mitybos būklę prieš planines operacijas

(galimi keli atsakymai).

Gydytojas

Slaugytojas

Dietologas

Kita (Įrašykite)…………………………….

12. Ar Jūsų nuomone reikia skirti daugiau dėmesio operuotinų pagyvenusių pacientų

mitybos būklei nei kitų amžiaus grupių pacientams?

Taip

Ne

Nežinau

13. Ar Jūsų nuomone, gera pagyvenusių pacientų mitybos būklė prieš operacija yra svarbus

veiksnys paciento gyjimui pooperaciniam laikotarpiui?

Taip

Ne

Nežinau

68

14. Iš kur gaunate žinių apie operuotinų pacientų mitybos būklės svarbą?

Informacijos šaltiniai Dažnai Retai Niekada

Konferencijos

Seminarai

Tobulinimosi kursai

Internetas

Moksliniai straipsniai

Kolegų patirtis

Kiti šaltiniai ...........................................................

15. Ar jums pakanka žinių vertinant paciento mitybos būklę prieš planines operacijas?

Taip

Ne

Kartais

16. Ar Jūs konsultuojate pacientus mitybos klausymais prieš planines operacijas?

Taip

Ne

Kartais

17. Ar Jūs bendradarbiaujate su gydytoju apmokant pacientus mitybos klausymais?

Visada

Dažnai

Kartais

Retai

Niekada

18. Jūsų amžius_________m.?

19. Jūsų bendras darbo stažas____________m.?

20. Jūsų lytis?

Vyras

Moteris

21. Jūsų išsilavinimas?

Aukštasis universitetinis

Aukštesnysis

Aukštasis neuniversitetinis

AČIŪ UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS

69

4 PRIEDAS