Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų ženklinimas bei ...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MIGLĖ KAMANDULYTĖ

LIETUVOS RINKOJE ESANČIŲ ARBATŲ APŽVALGA, JŲ

ŽENKLINIMAS BEI VARTOTOJŲ POŽIŪRIO Į ŠIAS ARBATAS

TYRIMAS

LITHUANIAN TEAS ON THE MARKET OVERVIEW, LABELING

AND CONSUMER ATTITUDES TO THESE TEAS TEST

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Prof. dr. Dalia Sekmokienė

Kaunas, 2015m.

1

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų

ženklinimas bei vartotojų požiūrio į šias arbatas tyrimas“

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Miglė Kamandulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Miglė Kamandulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Prof. dr. D. Sekmokienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Doc. Dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros vadėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

Magistro darbas atliktas 2012-2015 metais, Lietuvos Sveikatos Mokslų universitete, Veterinarijos

akademijoje Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Magistro darbą paruošė: Miglė Kamandulytė ..............................

Magistro darbo vadovas: Prof. dr. Dalia Sekmokienė LSMU, Maisto saugos ir kokybės katedra

.................................

Recenzentas: .....................................

3

TURINYS

SUMMARY....................................................................................................................................................4

SANTRAUKA................................................................................................................................................5

ĮVADAS..........................................................................................................................................................6

1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................................7

1.1 Arbatos klasifikacija…………....................................................................................................7

1.2 Populiariausios arbatos Lietuvoje ir jų poveikis sveikatai...................................................8 - 13

1.3 Dažniausiai į arbatų sudėtį įeinančios žolės ir jų poveikis sveikatai.................................14 – 17

1.4 Netradicinių augalų naudojimas arbatų kompozicijose......................................................17 - 23

1.5 Arbatos kokybės rodikliai..........................................................................................................23

1.6 Pagrindiniai arbatų ženklinimo reikalavimai......................................................................24 - 26

1.7 Specializuotos arbatos parduotuvės Lietuvoje…………………………...........................26 – 28

1.8 Arbatos veikimo mechanizmas žmogaus organizme.........................................................28 – 29

1.9 Arbatos įtaka sveikatai.......................................................................................................29 - 30

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS…………...…………...........................…..….…31

2.1 Vartotojų nuomonės apie arbatas, jų ženklinimą bei suteikiamas savybes tyrimas ..................31

3. TYRIMO REZULTATAI……....................………………………………......................……........32

3.1 Vartotojų nuomonės apie arbatų vartojimą, jų ženklinimą bei poveikį sveikatai

tyrimas...............................................................................................................................32 – 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS.....................................................................................................47 - 48

IŠVADOS……………………………………………………..............................................................49 - 50

LITERATŪROS SĄRAŠAS.................................................................................................................51 - 55

PRIEDAI……………………………..........………………………….........................................................56

1 Priedas.............................................................................................................................56 - 60

4

SUMMARY

Article: Lithuanian teas on the market overview, labeling and consumer attitudes to these teas test

Mentor of the work: prof., dr. Dalia Sekmokienė

The work was performed in Lithuanian University of Health Sciences. It was performed in the year

of 2012 – 2015

The aim of research was to assess consumers attitude to Lithuanian teas on the market, as well as

compositions used in teas rarer herbs and their health effects. Overview teas labeling requirements.

Surveys carried out by consumer opinion survey of Lithuanian teas on the market, their compositions and

labeling.

Object of research and methods: Randomly selected 100 consumers of all ages and education

groups, 80 women and 20 men were surveyed. Research was performed using an anonymous

questionnaire. Statistical analysis of data was performed by using Microsoft Excel program. Results

expressed by percentage. Data considered to be statistically significant when p < 0.05.

Results: User perception about Lithuanian teas on the market and their use, and the effects on health

have shown that tea is the most popular among the respondents is black (Camellia sinensis) has chosen it

42 persent men, . 21 percent women. But about its health effects are only known 14 percent. Women do

not know and neither one man. The most respondents tea purchases in supermarkets, as is the 51 percent.

women. and 69 percent. men., while herbal tea assemble only 5 percent men and 15 percent of. women .

The most popular among respondents buy tea packs in which the tea bags that said 35 percent women and

79 percent men. Ask about herbs and herbal health effects rarer respondents note that this is a problem,

because this information is a serious lack of them also choosing teas respondents pay attention to the

environmental sustainability, the description on the packaging and composition, but marking the

respondents opinion is not important, because they still do not understand it.

Conclusions: The results shows that many respondents likes drinking tea, but they do not know

about useing herbs health effects so this is problem.

This work consists of: 60 pages, 42 pictures, 2 table, 1 supplements, 68 literature sources.

Keywords: tea, herbal, herb composition, herb health effects.

5

SANTRAUKA

Darbo tema: Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų ženklinimas bei vartotojų požiūrio į šias arbatas

tyrimas

Darbas buvo atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Darbas buvo atliktas 2012 – 2015 metų

laikotarpiu.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai: įvertinti vartotojų požiūrį į Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų

kompozicijas, retesnių žolių vartojimą bei arbatų poveikį sveikatai. Apžvelgti arbatų ženklinimo

reikalavimus. Atlikti vartotojų apklausą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų kompozicijas bei arbatų

ženklinimą.

Tyrimo metodai: atsitiktinai apklausta 100 vartotojų įvairaus amžiaus ir išsilavinimo grupėse, 80 moterų

ir 20 vyrų. Tyrimas atliktas naudojant anoniminę anketą. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta

naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai išreikšti procentais. Gauti duomenys būtų statistiškai

reikšmingas, kai p <0,05.

Rezultatai: Vartotojų nuomonė apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas , jų naudojimą bei poveikį

sveikatai, parodė, kad labiausiai populiari tarp respondentų yra juodoji arbata (Camellia sinensis). Ją

pasirinko 42 proc. respondentų vyrų ir 21 proc. moterų. Tačiau, apie jos poveikį sveikatai yra žinoma tik

14 proc. Moterų ir apie tai nežino nė vienas vyriškis. Respondentai arbatą dažniausiai perka prekybos

centruose, taip teigia 51 proc. moterų ir 69 proc. vyrų, o žoleles arbatai renkasi patys tik 5 proc. vyrų ir 15

proc. moterų. Populiariausia tarp respondentų arbatas pirkti pakuotėse, kuriose yra patogūs arbatų

maišeliai, kad taip patogiau teigia 35 proc. moterų ir 79 proc. vyrų. Klausimuose apie žolelių ir vaistažolių

poveikį sveikatai, respondentai pažymi, kad tokios informacijos trūksta ir kad tai yra problema. Pirkdami

arbatą respondentai atkreipia dėmesį į ekologiškumą, ant pakuotės esantį aprašymą bei sudėtį, bet arbatos

ženklinimas respondentų nuomone nėra svarbus rodiklis renkantis arbatą.

Išvados: rezultatai rodo, kad didžioji dalis respondentų mėgsta ir geria arbatą, tačiau jie nežino nei apie

jų mėgstamų ir populiarių, nei apie retesnių žolelių poveikį sveikatai, todėl tokios informacijos trūkumas

yra šių dienų problema.

Šis darbas susideda iš: 60 puslapių, 42 paveikslėlių, 2 lentelių, 1 priedo, 68 literatūros šaltinių.

Raktažodžiai: arbata, vaistažolės, žolelių kompozicijos, žolelių poveikis sveikatai.

6

ĮVADAS

Camellia sinensis gėrimas atsirado Pietryčių Azijoje. Remdamiesi morfologiniais skirtumais,

botanikai teigė, kad arbatos kilmė dviguba, tačiau išsamesnė analizė parodė, kad vyko vienos kilmės

kininio arbatmedžio hibridizacija ir visi tarpiniai hibridai kilę iš tos pačios rūšies. Arbatos gimtinė

nurodoma Junanao provincija Kinijoje. Legenda pasakoja, jog imperatorius Šenongas pamatė kaip į

dubenį verdančio vandens įkrito keli lapeliai nuo netoliese augančio medžio. Vandens spalva

pasikeitė. Imperatorius paragavo gėrimo ir buvo maloniai nustebintas jo skonio bei sugrąžinančių

jėgas savybių. Kad ir koks būtų tikras legendų pradas, arbata Azijos kultūrose šimtmečius vaidina

labai svarbų vaidmenį, kaip pagrindinis gėrimas, gydymo ir statuso simbolis. Arbata – nepakartojamas

ir puikus tonizuojamasis gėrimas. Kasdien, bet saikingai ją vartojantys žmonės įgauna fizinių ir

dvasinių jėgų. Arbata turi daug vertingų gydomųjų savybių, todėl geriama jau daugelį amžių ir tebėra

populiari bei mėgstama visose pasaulio šalyse. Tačiau, šiandieninė visuomenė gyvena nuolatinio

skubėjimo amžiuje, kai arbatos gėrimo menas tampa vis retesniu užsiėmimu. Skubantys žmonės vis

dažniau karštos bei visapusiškai naudingos arbatos puodelį iškeičia į kavą, kurios įsigyti galima

praktiškai kiekvienoje įstaigoje. Žmonės nesidomi arbatos poveikiu sveikatai, o kai kurie net nėra

girdėją apie kiek retesnes žoles ir jų arbatas. (Ančerienė, 2011 ). Taigi, kalbant apie arbatą pagrindinė

šių dienų problema, ypatingai jaunų žmonių tarpe, jog arbata yra tiesiog kažkoks gėrimas. Daug kam,

tai tiesiog gėrima,s kuriuo galima pakeisti kavą ir niekam nebeįdomu, kokį poveikį ji suteikia. (Cox,

Moine, 2012).

Darbo tikslas: apžvelgti Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų ženklinimą ir vartotojų požiūrį į retesnes

žoles bei prieskonius, vartojamus arbatų kompozicijose.

Darbo uždaviniai:

1. Parengti literatūros apžvalgą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų ženklinimą, taip pat arbatų

kompozicijoms naudojamas retesnes žoles bei jų poveikį sveikatai

2. Apklausos būdu atlikti vartotojų nuomonės tyrimą apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas, jų

kompozicijas bei ženklinimą.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Arbatos klasifikacija

Pagal arbatmedžių rūšį ir kilmę:

Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) arbata: ( Kinijos, Japonijos, Indonezijo, Vietnamo ir kt.)

Camellia assamica arbata: (Indijos, Kenijos Ugandos ir kt.) Camellia sinensis ir Camellia assamic

hibrido arbata: (Azerbaidžano, Ceilono, Gruzijos, Krasnodaro, Turkijos). Pagal lapų fermentaciją: (baltoji,

žalioji, ulongo, juodoji, pu-erh, geltonoji). Arbata klasifikuojama pagal gamybos būdą: juodoji – ūgliai

vytinami, lapeliai susukami, fermentuojami ir džiovinami; žalioji – lapeliai susukami ir džiovinami;

geltonoji – yra tarpinė tarp žaliosios ir raudonosios.

Gaminama Kinijoje raudonoji – tarpinė tarp juodosios ir geltonosios. Lapeliai iš dalies fermentuoti.

Aromatizuota – gaminama maišant įvairių rūšių arbatą ir pridedant citrinų aliejaus, jazminų žiedų, mėtų

lapelių ir kitų aromatinių priedų.

Pagal pavidalą: biri – lapeliai sausi, kiekvienas susuktas atskirai, užplikinus verdančiu vandeniu ir

palaikius 5 minutes išsisuka ir galima nustatyti jų tikrąjį dydį bei kokybę; presuota – lapeliai suspaudžiami

į vieną masę( ne tik arbatos lapai, bet ir smulkūs trupiniai). Ji būna plokštinė ir plytinė; koncentratas –

mažiau vertingas, nes gaminamas iš arbatos nuoviro, išgarinant dalį vandens; tirpi – gaminama iš

koncentruotos arbatos, visiškai išgarinant vandenį ir nuosėdas išdžiovinus.

Pagal kokybę skirstoma pagal rūšis. Aukščiausia, kuriai priskiriama ir ekstra rūšies arbata – antpilas,

skaidrus, skonis maloniai aitrus. I rūšis – antpilas tamsesnis, bet skaidrus. II rūšis – antpilas neryškus ir

neskaidrus. III rūšis – antpilas tamsus, pilkšvai rudas, drumstas.

Pagal auginimo vietą: indiška, kiniška, Ceilono, gruziniška ir t.t.

Vertinama arbatos išvaizda, antpilo spalva, aromatas, skonis, užplikytų lapelių spalva ir išvaizda.

Kokybiška arbata negali turėti pelėsių ar kitų pašalinių kvapų, prieskonių. Ūgliai turi būti vienodi , be

sumedėjusių stiebo dalių.

Geriausios arbatos rūšies išvirusių arbatos lapelių spalva varinė. Biri arbata pakuojama į kietus arba

pusminkščius paketus, kartonines dėžutes, popierinius maišelius, kurie iš vidaus padengti folija,

skardinius, stiklinius indelius ir t.t.

Laikoma sausose, gerai vėdinamose patalpose, esant 70% santykiniam drėgniui. Sveriama arbata laikoma

specialioje sandarioje taroje, iš kurios dozuojama į maišelius. Fasuota arbata laikoma iki 8 mėnesių,

presuota iki 10 mėnesių (Bartkienė, 2012).

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kininis_arbatmedis

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Camellia_assamica&action=edit&redlink=1

8

1.2 Populiariausios arbatos Lietuvoje ir jų poveikis sveikatai

Arbata nuo senovės yra minima kaip ypatingas gėrimas, siejamas ne tik su nauda sveikatai, bet ir

romantika. Arbatos populiarumas yra toks, kad ji pasauliniu mastu yra vartojama dažniausiai, išskyrus

vandenį. (Cox, Moine, 2012)

1 pav. Juodoji arbata

Patys kinai šią arbatą vadina raudonąją. Ko gero dėl jos vaiskiai sodrios spalvos. Europiečiams

priimtinesnis pavadinimas - juodoji arbata. Juoda arbata laikoma stipriai fermentuota, maždaug 70-90 %,

tai reiškia, kad beveik visos lapų sultys oksiduotos. Juodos arbatos gamyba yra lengvesnė negu žalios

arbatos, ją gamina visus metus. Juodoji arbata Europoje – labiausiai paplitusi iš visų kitų arbatos rūšių. Iš

viso jų yra keturių rūšių: didelių ir vidutinių lapų, granuliuota, arbata pakeliuose (iš miltelių, gamybos

atliekų) ir presuota (šiais laikais mažai kur sutinkama). Granuliuota juodoji arbata yra tamsi, sodrios

spalvos, puikaus aromato su lengvu kartumu. Tačiau, priešingai nei iš lapų, ji turi gerokai mažiau

maistingų medžiagų, ir kaip būdinga arbatai pakeliuose, ji greitai užplikoma ir priskiriama prie nebrangių

arbatų. Arbatos kokybę lemia arbatos lapų forma. Negranuliuotos arbatos lapų formos yra skirtingos.

Aukštos kokybės arbatos lapeliai ploni ir ilgi, susukti išilgai. Be to, arbatos kokybę lemia jos spalva.

Arbatos lapelių spalva gali būti įvairi (juodos rudos spalvos). Ruda spalva sako apie nelabai geros kokybės

arbatą. (Cox, Moine, 2012).

Arbatlapiai visiškai oksiduojami ir šis procesas užtrunka 2-4 savaites. Po to juodoji arbata yra

fermentuojama. Proceso metu arbatžolės laikomos 40˚C temperatūroje ir 95-98% drėgmėje. Fermentacijos

procesas trunka 2-3 val. Juodoji arbata toliau klasifikuojama į „tradicinę“ ir, pagal 1932 m. išrastą naują

gamybos metodą, „CTC“ („Crush, Tear, Curl“), išvertus iš anglų kalbos, tai reiškia „susmulkink,

suplėšyk, suvyniok“. Nemaišytos juodosios arbatos identifikuojamos pagal jų kilmę, metus, derlių

(pirmas, antras arba rudens), toliau rūšiuojamos pagal poprodukcinę lapų kokybę. (Cox, Moine, 2012).

9

Įrodyta, jog juodosios arbatos mėgėjai patenka į mažesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis

grupę. Reguliariai vartojant juodąją arbatą, ligoniams, turintiems širdies problemų, kur kas lengviau

atsistato vainikinių arterijų disfunkcija. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie išgeria po 3–4 puodelius

juodosios arbatos kasdien, rečiau serga širdies ligomis nei tie, kurie šios arbatos negeria arba mėgaujasi

mažesniais kiekiais. Karšti gėrimai paprastai suteikia pagalbą astma besiskundžiantiems žmonėms.

Juodoji arbata šiuo atžvilgiu – ypač naudinga, padeda lengviau kvėpuoti. Šioje arbatoje yra daug taninų ir

kitų cheminių junginių, turinčių teigiamą atpalaiduojantį poveikį virškinimo sistemai. Priešuždegiminės

arbatos savybės yra nepakeičiamos pagalbininkės gydant virškinimo sutrikimus. Viduriuojantiems

patariama gurkšnoti juodąją arbatą dėl jos turimo gydomojo poveikio žarnyno sutrikimams. Arbatoje

esantys taninai gerina virškinamojo trakto darbą ir padeda atgauti gerą savijautą .Didelį cholesterolio kiekį

turintiems žmonėms rekomenduotina gerti juodąją arbatą. Ji sumažina blogojo cholesterolio kiekį, kuris

yra atsakingas už širdies smūgius. (Cox, Moine, 2012).

2 pav. Raudonoji Rooibos arbata

Raudonoji arba Rooibos arbata auga Pietų Afrikoje, Cedarberg’o regione. Ji yra malonaus skonio, labai

kvapni ir gerai malšina troškulį. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus kvapo. Dabar Rooibos arbata

populiari Europoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Rooibos arbatžoles daugelis šeimininkių dar naudoja kaip

prieskonį sriuboms, troškiniams, marinatams, padažams bei konditerijos gaminiams. Pagrindiniai

auginimo regionai: Pietų Afrikoje. Rooibos arbatoje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau, labiausiai ši

arbata vertinama dėl to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies

neužblokuoja taninai. Kitaip tariant, flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus. Jei

ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, jei padidėjo kraujospūdis, sergate osteoporoze, jei

organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite raudonosios

arbatos. Ši arbata atpalaiduoja, nuslopina skrandžio bei žarnyno spazmus. Geriama karšta ir šalta, su

pienu, medumi ar citrina. Tyrimų su gyvūnais metu aptikta, kad raudonoji arbata mažina rentgeno

spindulių daromą kancerogeninį poveikį. Žalioji arbata, beje, tuo nepasižymi. Tarp gausaus antioksidantų

10

skaičiaus raudonojoje arbatoje yra daug flavonoidų. Svarbiausias iš jų - aspalatinas - aptinkamas tik šioje

arbatoje. Arbatžolės, turinčios flavonoidų, tradiciškai naudojamos mėšlungiui, įvairiausioms odos ligoms

bei medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Flavonoidai taip pat pasižymi antialerginėmis,

antiuždegiminėmis savybėmis. Tuo paaiškinama, kodėl raudonoji arbata naudojama odos losjonų ir

kosmetikos priemonių gamyboje. (Cox, Moine, 2012).

Rooibų arbata parastai verdama iš lapų ir stiebų. Rooibos yra naudingos virškinimo sistemai jos

atpalaiduoja spazmus. Rooibos taip pat , naudojamos kai kurių negalavimų lengvinimui: vėmimui,

viduriavimui, skrandžio skausmams ir kitiems sunkumams. Taip pat jų nauda buvo įrodyta, gydant įvairias

alergijas ,o ypač pieno alergija. (Ahn et al, 2003) Taip pat gydant egzemą, šienligę ir astmą Viena iš

priežasčių, kodėl Rooibos yra tokios unikalios, nes jos universalus panaudojimas. Skirtingai nuo kitų

arbatų Rooibos arbatos panaudojimas namuose įvairus. Galite jas kepti su kuo nors, galite jas naudoti

egzotiškų kokteilių gamybai , ar gaiviųjų gėrimų gamybai. (Craig, 1989)

Skirtingai nuo kitų arbatų Rooibose absoliučiai nėra jokio kofeino ir labai mažai taninų. Kofeinas yra itin

žalinga organizmui, nes jis neigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir gali skatinti nemigą, įtampą, stresą,

ne virškinamumą,, skrandžio rūgštingumą, podagrą, reumatą, aukštą kraujo spaudimą ir odos sutrikimus.

Kofeinas veikia organizmo medžiagų apykaitą ir yra ypač kenksmingas vaikams ir kūdikiams. Taninas

turi neigiamą poveikį, nes jis susijungia su baltymais ir geležimi, kurie gaunami su maistu. Tai - sukelia

baltymų ir geležies trūkumus organizme. Rooibose yra kur kas mažiau taninų netgi už įprastą arbatą.

Rooibose - 1%, lyginant kitose 12%. Taigi, mažai taninų, turinčios Rooibos priklauso daug mažiau

kenksmingų augalų kategorijai (Marcon, 1985).

Ruošiant maistą pridėjus Rooibų jos padaro patiekalą ne tik sveikesnį bet ir daug skanesnį. Rooibos turi

natūralų saldų skonį - todėl jums neturėsite pridėti cukraus į savo maisto gaminį Roibose tap pat yra daug

mineralų ir vitaminų, kurie pakelia maistinių medžiagų lygį maiste.

Rooibos yra unikalus natūralus produktas be jokių pavojingų priedų ir su daug mineralų ir vitaminų

(Paajanen, 1975).

Daugelis motinų atrado Rooibas kaip idealius vaistus nuo dieglių. Rooibos arbata įpilta į pieną ramina

susierzinusius kūdikius ir leidžia jiems ramiai išsimiegoti. Rooibos taip pat stimuliuoja pieno gamybą

motinos krūtyse. Ir skleidžiantis Rooibos mineralams ir vitaminams motinos organizme ir vaikas per pieną

ar nėštumo laikotarpiu per kraują gauną Rooibų teikiamą naudą. Rooibų taikymas prausiant kūdikius taip

pat labai naudingas, jos išvalo kūdikių odą ir nuslopina sauskelnių bėrimus.( Stevenson, 1987)

11

Rooibose taip pat yra fluorido - tai elementas būtinas geram vaikų dantų vystymuisi.. Taip pat buvo

mediciniškai įrodyta, kad Rooibos padeda užkirsti kelią ir išsigydyti spuogus ir kitus odos sutrikimus

(Renter, 1988).

3pav. Baltoji arbata

Baltoji arbata – tai viena iš šešių populiariausių arbatos tipų Kinijoje. Savo pavadinimą ši arbata gavo dėl

lapelius dengiančių baltų pūkelių „Bai Hao“, kurie suteikia jiems puikų sidabro atspalvį. Baltoji arbata

pasižymi išskirtiniu šviežių gėlių aromatu ir subtiliu medaus-meliono skoniu. Senovės Kinijoje ši arbata

buvo vadinama ne mirtingumo eliksyru. Tai buvo viena geriausių ir brangiausių arbatų, todėl paprasti

žmonės jos įsigyti praktiškai negalėjo. (Diaz, 1987)

Baltosios arbatos gamybai naudojami tik pumpurai bei pirmieji viršutiniai lapeliai, kurie renkami

ankstyvo pavasario saulėtomis dienomis (nuo kovo 15 d. iki balandžio 10 d.), kuomet jie ypač švelnūs.

Paprastai gaminant brangią baltąją arbatą yra skinamas vienas arba du viršutiniai lapeliai nuo viso arbatos

krūmo. Arbatos pumpurai ir lapeliai yra apdirbami surinkimo dieną. Kuo aukštesnė rūšis, tuo daugiau

pumpurų ir mažiau lapelių. Svarbiausia, kad baltoji arbata neminkoma ir nesusukama, o tai leidžia

išvengti kartumo plikymo metu, dėl to arbata įgauna subtilų skonį ir lengvą aromatą. Po surinkimo lapai

vytinami natūraliu būdu saulėje arba pavėsyje. Šio proceso metu arbata įgauna skonį ir spalvą. Iš arbatos

lapo išgaruoja žolės kvapas ir drėgmės perteklius. Šie etapai yra kiekvienos arbatos gaminimo

technologijoje, tačiau kiekvienas turi savo kelią. Iš pirmo žvilgsnio baltosios arbatos gamyba gali

pasirodyti lengva, tačiau pakartoti šį procesą gana sunku. Tai susiję su specialiomis arbatų krūmų rūšimis

ir gamybos ypatumais, kurie laikomi paslaptyje. (Martinac, 2001)

Gamybos proceso metu baltoji arbata apdorojama tik minimaliai, todėl ji išsaugo visas savo maistingąsias

medžiagas.. Ji gali padėti pagerinti emocinę būklę, stiprina imuninę sistemą ir valo organizmą. Baltuose

12

pūkeliuose esančiuose ant lapelių yra didžiulis kiekis eterinių aliejų, dėl kurių arbata suteikia vėsumo

poveikį, ji puikiai atgaivina esant karštam orui ir numalšina troškulį. Esant nuolatiniam stresui ir

chroniniam nuovargiui, gerkite baltąją arbatą. Ji turi atpalaiduojantį efektą, mažina nervinio priepuolio

simptomus, nuramina emocijas ir atpalaiduoja kūną. Baltoji arbata – puikus natūralus antioksidantas. Ji

tinka įvairių tipų intoksikacijoms gydyti, tai yra alkoholio, maisto, chemijos. Turėdama galimybę pašalinti

sunkiuosius metalus ir rūgštis, baltoji arbata pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu. Kad

baltoji arbata padeda stiprinti imuninę sistemą, buvo žinoma dar senovės Kinijoje, o kad ji turi ir

liekninančių savybių, įrodė ir tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama daktaro Marc Winneers.

(Winnefeld, 2003)

4 pav. Ulongo arbata

Kaip ir daugelio arbatos rūšių, taip ir ulongo arbatos pradininkai yra kinai, jų kalba „oolong“ reiškia

„juodasis drakonas“. Ši arbatos rūšis yra žinoma ir vartojama tokiu pavadinimu jau keletą šimtmečių.

Ulongas – labai kvapni arbata, kurios aromatas primena gerai prinokusį persiką. Tai pusiau fermentuota

arbata, išsauganti žalios arbatos aromatą, bei suteikianti ryškų juodajai (raudonajai) arbatai būdingą skonį.

Ji užima tarpinę padėtį tarp nefermentuotos žalios arbatos ir pilnai fermentuotos juodos arbatos. Ulongo

arbata auga aukštai kalnuose, todėl kinai šią arbatą vadina „dangaus ir žemės sūnumi“. Ulongo arbata turi

ne tik ypatingą skonį ir aromatą, bet ir sugeba jo nepakeisti net ir daug kartų užplikyta. Ulongo arbatų

įvairovė tiesiog stebina. Kokybiška ulongo arbata pasižymi išsiskiriančia išvaizda – lapeliai būna susukti į

kamuoliukus, kurie arbatą užplikius išsiskleidžia. Ši intensyvaus kvapo ir puikaus skonio arbata labai

vertinama viso pasaulio gurmanų. (Coila, 1984)

Tai dalinės fermentacijos arbata. Pagal kiniškojo ulongo gamybos technologiją svarbu, kad lapeliai nebūtų

per anksti nuskinti, o juos nuskynus, jie turi būti perdirbami nedelsiant. Nuskinti lapeliai yra vytinami

saulėje, po to lengvai kratomi bambuko krepšiuose, kad lapelių kraštai apsitrintų ir suminkštėtų. Tada jie

iškrečiami ir tolygiai paskirstomi ant padėklų, kad apdžiūtų ir pagelstų. Lapų krašteliai paruduoja, nes

patrinto lapo cheminės medžiagos reaguoja su deguonimi – vyksta fermentacija (oksidacija).

13

Fermentacijos procesas sustabdomas praėjus 12-20 % pilno fermentacijos laiko, lapus kaitinant aukštoje

temperatūroje. Ulongo arbatos dažnai natūraliai aromatizuojamos, įdedant įvairių žiedlapių (jazminų,

chrizantemų ir pan.). Užplikius virintu vandeniu, arbatžolių pumpurėliai ir lapeliai visiškai išsiskleidžia, jų

krašteliai yra tamsesni nei lapo vidurys, kuris mažiau paveiktas fermentacijos proceso. (Chang, 2002)

Ulongo arbatose yra daugiau kaip 400 cheminių elementų naudingų žmogaus organizmui. Pagrindiniai iš

jų: polifeno junginiai, kofeinas, vitaminai C, D, E, K, B1, B3, B6, B12, taip pat kalcis, fosforas, geležis,

jodas, magnis, selenas, cinkas, manganas ir t.t. Manganas padeda pasisavinti vitaminą C. Vitaminas C

didina atsparumą ligoms, sustiprina kraujagyslių sieneles ir apsaugo nuo trombozės. Polifeno junginiai

skaido riebalų ląsteles ir pašalina jas iš žmogaus organizmo. Reguliariai geriant arbatą mažėja viršsvoris,

gražėja jūsų figūra ir tuo pačiu gerėja savijauta, o taip pat arbata malšina troškulį, stiprina dantis, suteikia

bendros energijos organizmui bei pakelia nuotaiką. Ši arbata mažina cholesterolio kiekį kraujyje,

pagreitina virškinimą, todėl labai tinka po sočių pietų. Apibendrinant galima teigti, kad ulongas turi tiek

žaliajai, tiek juodajai arbatai būdingų savybių. (Betts, 2004)

5 pav. Geltonoji arbata

Geltonoji arbata. Tai aukštos kokybės arbata, paprastai apdorojama specialiu būdu (panašiai kaip žalioji,

tik džiovinimo procesas lėtesnis), nestipriai fermentuota. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad renkami ne

lapeliai, o pumpurėliai – yra išvestos ypatingos arbatkrūmių veislės su ypač stambiais ir tvirtais

pumpurais. Geltonoji arbata savo sveikatingumo savybėmis artima žaliosioms. (Janet, 2009)

14

1.3 Dažniausiai į arbatų sudėtį įeinančios žolės ir jų poveikis sveikatai

6 pav. Čiobrelių arbata

Čiobrelio žolės arbata pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą

gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu. Vartojama

kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės

nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Tai ir antimikrobinė priemonė, vartojama

esant burnos ertmės uždegiminiams procesams. (Vasiliauskas, 2010)

7 pav. Kinrožių žiedų arbata

Kinrožė (Hibiscus rosa sinensis.) Remiantis liaudies medicina manoma, jog kinrožės žiedai turi gydomąjį

ir antibakterinį poveikį, vartojama norint sustiprinti organizmą. (Honsel, 1993)

Malonaus aromato ir skonio rūgšti arbata, šiek tiek dvelkianti spanguolėmis, gaminama iš jamaikinės

kinrožės (Hibiscus sabdariffa) žiedlapių. Augalas, dar vadinamas Sudano rože arba karkade, paplitęs

Šiaurės Afrikoje, Tailande, Karibų salose, Pietų Amerikoje. (Hudson, 1998)

Kinrožių arba karkade gėrimas puikiai malšina troškulį (ypač šaltas), švelnina nervinės įtampos

simptomus, valančiai veikia inkstus ir kepenis, stiprina imunitetą, saugo organizmą nuo virusinių

infekcijų, arbatoje esančios veikliosios medžiagos teigiamai veikia virškinimo sistemą.(Brevard, 1981)

15

8 pav. Jonažolių arbata

Jonažolių arbata pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo

ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu.

Kaip vaistinė žaliava naudojamos stiebų viršūnėles su žiedeliais ir lapeliai. Jonažole gydomi virškinamojo

trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos,

hemorojus, depresija. Išoriškai gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, stomatitas, - tai

regenerazciją skatinanti priemonė; mažina kraujagyslių pralaidumą. (Vasiliauskas, 2010)

9 pav. Liepų žiedų arbata

Liepos žiedų arbata pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą

mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Liepų arbata - aromatingas, budrumą skatinantis gėrimas. Dažniausiai vartojama sergant peršalimo

ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui.

Naudingos liepų žiedų inhaliacijos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosint. Mažina kūno

temperatūrą. Taip pat turi šlapimą varančių savybių, padeda esant inkstų akmenligei (Vasiliauskas, 2010).

16

10 pav. Melisų lapų arbata

Melisų arbata pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir

kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno

spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Kaip vaistinė žaliava yra naudojami

melisų lapai. . Melisa vartojama, kaip raminanti, nuskausminanti, prieštraukulinė priemonė, taip pat tinka

kamuojant nemigai, esant padidintam dirglumui arba norint pašalinti stiprų galvos skausmą. Taip pat

gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Melisos užpilais ir nuovirais skalaujama

burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis, taip pat skatina prakaitavimą. Melisos

kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos

(Treben, 2009).

11 pav. Ramunėlių žiedų arbata

Ramunėlių arbata veikia apetitą didinančiai, virškinimą gerinančiai (tulžies išsiskyrimą skatinančiai),

spazmolitiškai, prakaitavimą skatinančiai, raminančiai, sutraukiančiai, antiseptiškai ir priešuždegimiškai.

Kaip vaistinė žaliava yra naudojami ramunėlių žiedai. Vaistais, paruoštais iš vaistinių ramunėlių, šalinami

skrandžio ir žarnyno spazmai, gydomas viduriavimas, vidurių pūtimas, aktyvinama virškinamojo trakto

liaukų veikla, skatinamas prakaitavimas. Dėl antiseptinio poveikio skalaujama burna esant gleivinių ar

17

dantenų uždegimui, gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta ar nušalusi oda. Liaudies medicina vaistinės

ramunėlės arbatas pataria vartoti esant peršalimui ir kaip raminančią priemonę prieš miegą. (Vasiliauskas,

2010).

1.4 Netradicinių augalų naudojimas arbatų kompozicijose

12 pav. Medaus krūmo arbata

Medaus krūmas arba (Cyclopia Intermedia). Medaus krūmo arbata auga Afrikoje. Ji labai malonaus kvapo

ir skonio, panašaus į medų. Pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Labai mažai taninų, nėra

kofeino, gausu Fe, K, Ca, Cu, Zn, Mg, Mn jonų.( Krištopaitienė, 2012)

1 lentelė Mikroelementų būtinybė žmogaus organizmo funkcijoms ( Krištopaitienė, 2012)

Mikroelementai Jų funkcija Kiekis

stiklinėje

arbatos, mg

Geležis, Fe Prijungia ir transportuoja deguonį kraujuje 0,3

Kalis, K Būtinas metabolizmo procesams 0.01

Kalcis, Ca Stiprina kaulus ir dantis 0.01

Varis Būtinas metabolizmo procesams 0.003

Cinkas, Zn Būtinas augimui, odos funkcijoms 0.015

Magnis, Mg Būtinas metabolizmo procesams ir nervų sistemai 0.002

Manganas, Mn, Būtinas metabolizmo procesams ir kaulams 0.11

Natris, Na Būtinas rūgščių-šarmų balansui organizme 1.5

18

Medaus krūmo arbatoje yra biologiškai veikli medžiaga - pinitolis, kuri gydo kasą (diabetą) ir gerina

atsikosėjimą. Arbatoje daug izoflavonų, flavonų, ksantonų, kurie gerina ir reguliuoja eilę organizmo

funkcijų:

Pasižymi antioksidacinėmis savybėmis;

Pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis savybėmis;

Saugo inkstus bei kepenis nuo intoksikacijų, padeda išvesti toksinus iš organizmo;

Mažina tikimybę susirgti osteoporoze;

Pasižymi antidepresinėmis savybėmis;

Mažina cholesterolio kiekį;

Reguliuoja menstruacijų ciklą;

Apsaugo nuo prostatos ir šlapimo pūslės vėžio;

Tinka gerti sergant peršalimo ligomis.

Medicininės savybės:

Relaksuoja, mažina streso poveikį;

Turi antioksidacinių savybių;

Valo kūno šlakus;

Reguliuoja angliavandenių apykaitą;

Stiprina imuninę sistemą;

Labai įvairiašakė funkcija.

(Krištopaitienė, 2012)

Pagal technologines savybes: ekstraktai dažo oranžine spalva, aromatizuoja, turi antimikrobinių bei

antioksidacinių savybių, prailgina gaminių realizacijos laiką

(Ferreira et al, 1997)

13 pav. Ybiškių arbata

19

Ybiškė arba (Hibiscus esculentus) Šis augalas savo savybėmis labai panašus į savo giminaitį porūšį

Malva, kuris taip pat valgomas. Vartojami žiedlapiai, lapai ir šaknys, dauguma augalo porūšių nuo seno

yra valgomos įvairiose šalyse ir laikomos delikatesu. Žiedai verdami ar vartojami kaip salotos, iš jų

verdamas džemas, šaknys verdamos ar tarkuojamos į salotas žalios, lapus taip pat galima valgyti žaliu ar

virtus. (Dvorkin et al, 1998)

Labai skani žiedų arbata, džemas, turintys malonų rūgštų skonį ir gražią rausvą spalvą. Arbata teigiamai

veikia šiuos kūno audinius: kraują, plazmą, raumenis, kaulų čiulpus, nervų audinį bei reproduktyvinę

sistemą. Gerina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą, pasižymi prieš spazminiu veikimu, vėsina

organizmą. Ybiškės žiedų arbata gydo dismenorėją, kitus menstruacijų ciklo sutrikimus, ypač esant

gausiam kraujavimui, padeda sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligomis, kosint, valo kraują nuo

toksinų. Taip pat ramina, relaksuoja, padaro protą sutelktą ir aiškų, gerina mentalines funkcijas.

Žiedų ekstraktas gali būti panaudojamas kaip rūgštingumą reguliuojanti ir dažanti (ryškiai vyšnine spalva)

medžiaga. (Dvorkin et al, 2003)

14 pav. Citrinžolės arbata

Citrinžolės (Cymbopogon citratus), gimtoji šalis Indija, taip pat yra plačiai naudojama Tailande ir

Vietname maisto ruošime. Naudojama kaip vaistas ir kitoms reikmėms. Šioje žolėje yra daug medžiagos,

vadinamos citraliu, jis yra veiklioji citrinų žievelės medžiaga. Ši medžiaga, padeda virškinti, taip pat

sumažinti spazmus, raumenų mėšlungį, reumatą ir galvos skausmus. (Kumar et al, 1986).

Citrinžolė yra taip pat naudojama komercijoje, kaip citrinos kvapas daugelyje produktų, įskaitant muilus,

parfumerijos priemones ir žvakes. Kvapiųjų citrinžolių žvakės skirtos apsisaugoti nuo uodų ir kitų

vabzdžių Ši žolė veikia, kaip diuretikas, tonikas ir stimuliatorius. Ji skatina gerą virškinimą. Citrinžolės

preparatai su pipirais buvo naudojami prie menstruacijų problemų ir pykinimo. Jos skatina prakaitavimą,

taip atvėsina kūną ir sumažina karščiavimą. Citrinžolės veikia, kaip antidepresantai ,dėl to ramina centrinę

nervų sistemą. Jos taip pat naudojamas ir maistui pagardinti. Citrinžolė, veikia kaip antioksidantas, mažina

karščiavimą, turi ir antiseptinį poveikį, taip pat baktericidinį. (Kumar et al, 2002).

20

15 pav. Šafraninė arbata

Šafranas kildinamas iš Graikijos ir pietvakarinės Azijos, o žodis „šafranas“ yra persų kilmės .Šafranas –

tai krokų (lot. crocus sativus) žiedų purkos, t.y., ploni kvapnūs oranžinės spalvos siūleliai. Kiekvienas

žiedas užmezga tik tris purkas. Šafranas – rankų darbo prieskonis.(Meyr, 1995)

Šafranas – brangiausias prieskonis pasaulyje. Tai nulemia ne tik trumpas augalo žydėjimas (krokai žydi

tik kelis mėnesius per metus (rugsėjo-spalio mėn.), bet ir jo lengvumas, bei rankų darbas. Juk vienas kroko

žiedas užmezga tik tris aromatingas purkas. O kad turėtume pusę kilogramo šafrano, reikia nuskinti apie

70000 krokų žiedų. Žmogus per darbo dieną gali surinkti ne daugiau 8000 žiedų. (Cullbreath, 2001)

Be to kiekvienas kroko žiedas skinamas rankomis, trys svarbiausi žiedo siūleliai taip pat išimami

rankomis (tai dažniausiai daro moterys). Nuskintos purkos džiovinamos; o kaitinamos ir džiūdamos jos

keičia spalvą – ryškiai oranžinė spalva virsta sodriai raudona. Šafrano siūleliai turi eterinių aliejų,

flavonoidų, karotino, vitamino B1 ir B2. Tai stipraus kvapo prieskonis, turintis ypatingų dažymo savybių

– vos du šafrano siūleliai nudažo 2 l vandens. Gaminant maistą šio brangaus prieskonio reikia naudoti

visai nedaug, nes didesnis jo kiekis patiekalui suteiks kartumo (stiprus šafrano kvapas gali asocijuotis net

ir su vaistais).(Kloss, 1992)

Šafranu gardinami ryžiai, makaronai, jūrų gėrybės bei mėsos patiekalai. Šiuo prieskoniu taip pat labai

populiaru skaninti kepinius, desertus, netgi ledus. Šafranu dažomi kai kurie gėrimai, likeriai, kietieji

sūriai. Iš šafrano gali būti verdama ir arbata, tačiau šafrano reikia labai mažai kitaip arbata taps karti ir

neskani. (Harris, 1984)

Prieš naudojant šafraną, rekomenduojama pusvalandį pamirkyti jį karštame vandenyje (galima ir baltame

vyne). Taip šafranas atskleidžia daugiausia savo aromatų. Šį vandenį į patiekalą supilti reikia gaminimo

pabaigoje (šafraną, žinoma, taip pat įdėkite į gaminamą patiekalą). Jei šafraną į patiekalą dėsite sutrintą,

trinkite jį tik prieš pat naudojimą. Kuo sodresnė ir tamsesnė šafrano spalva, tuo jis geresnės kokybės.

(Grieve, 2003)

21

16 pav. Matės arbata

Matė (Ilex paraguariensis ). Matė cheminiu požiūriu, gali būti vertinama maisto chemijos aspektu arba

kaip žaliava. Dar gerokai prieš jos cheminę sudėtį buvo žinoma, kad indėnai matę vertino ne tik dėl jos

kaip gėrimo skonio, bet taip pat daugiausia dėl jos naudos. Jie žinojo, kad Matė padeda sumažini

padidėjusį nuovargį, nes veikia tonizuojančiai, tai pat numalšina troškulį ir alkį. (Foulhsman, 2002)

Tyrimai rodo, kad matė turi šiuos komponentus: vandenį, celiuliozės, dervos, dekstrinų, gliukozės, ,

riebalinių medžiagų, aromatinių dervų, albumino, ksantino, teofilino, kaferino , folio rūgšties, kavos

rūgšties, viridino rūgšties, chlorofilo, cholesterino. Pelenų sudėtyje didelį kiekį: kalio, ličio, folio, sieros,

anglies, chlorato ir citrinų rūgšties, be magnio, mangano, geležies, aliuminio ir arseno pėdsakų.

Ksantinas, teofilinas ir teobrominas yra trys glaudžiai susiję alkaloidai rasti matėje ir yra labiausiai

dominantys junginiai terapiniu požiūriu. (Clapp, 2004)

Matė iš esmės yra stimuliuojantis gėrimas nes, šalina nuovargį, stimuliuoja metalo ir fizinį aktyvumą. Jis

turi teigiamą poveikį nervų ir raumenų sistemoms, taip pat pagerina intelektinį darbą (Zeratsky et al,

1983)

Dėl centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio ksantinas kartu su kitomis medžiagomis aktyvina

širdies ir kraujagyslių veiklą bei stiprina organizmą.

Matė didina šlapimo išsiskyrimą ir yra labai naudinga šlapimo pūslės problemų turintiems žmonėms. Matė

taip pat veikia virškinimą aktyvuodama jį peristaltiniu judesius. Ji palengvina virškinimą, sumažina

skrandžio problemas ir stiprina evakuaciją ir šlapinimąsi. Yerba Mate stimuliuojantis poveikis yra

ilgesnis, nei kavos ir neturi šalutinio poveikio, pavyzdžiui, nemigos ir irzlumo. (Weil, 2002) Sustiprina

kortikosteroidų poveikį. Didesnės dozės gali sukelti viduriavimą, todėl nerekomenduojamas nėštumo metu

ir žindančioms motinoms (veiklioji medžiaga, per pieną patekusi į kūdikio organizmą, gali sukelti stiprius

žarnyno skausmus ar viduriavimą (Zeratsky et al, 1983).

22

17 pav. Saldymedžio šaknų arbata

Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra). Nevartoti kartu su kortikosteroidų preparatais. Vartojant

kartu su tiazidiniais diuretikais, paskatina kalio išskyrimą su šlapimu, o netekus daug kalio padidėja

jautrumas digitaliui Negalima vartoti sergant cholestaze, kepenų ciroze. Dėl saldymedžio poveikio

organizme susilaiko vanduo, todėl gali padidėti kraujospūdis. Negalima vartoti ir esant hipokalemijai,

inkstų, širdies nepakankamumui, edemoms. (Mabberley et al, 2005).

18 pav. Ženšenio šaknų arbata

Ženšenis (Panax ginseng). Ženšenis ir kiti augalai, turintys širdį veikiančių glikozidų, gali būti pavojingi

vartojant insulinų ir kitų cukriniam diabetui gydyti skirtų vaistų, digoksino, varfarino, aspirino, heparino ir

kitų antikoaguliantų. Veikia gliukozės apykaitą, turi įtakos kraujavimo laikui. Negalima vartoti

žindančioms, veiklioji medžiaga gali sukelti kūdikiui tachikardiją, padidinti kraujospūdį (Kim Sy et al,

1992). Stimuliuoja gimdos susitraukimus, gali sukelti persileidimą bei vaisiaus apsigimimus.

Rekomenduojama vengti ir žindymo metu. Negalima vartoti sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos

opalige (Oh KJ, 1998).

23

19 pav. Gudobelės vaisių arbata

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna). Gudobelės vaisiai vartojami palyginti retai, dažniausiai

vartojami jos žiedai arba lapai. Gudobelėje daug įvairių veikliųjų medžiagų, tačiau svarbiausios yra dvi

grupės – flavonoidai, pvz. hiperozidas, rutinas, kvercitinas, bei oligomeriniai procianidinai. Šio krūmo

lapų nuoviras gerina širdies vainikinių kraujagyslių kraujotaką ir stiprina širdies raumens susitraukimą.

Gudobelėje yra širdies ritmą veikiančių medžiagų, tačiau jos yra toksiškos (Korodeckis, 2005).

1.5 Arbatos kokybės rodikliai

Arbatos kokybė vertinama pagal juslinius, fizikinius, cheminius ir saugos rodiklius. Mėginiai analizei

imami vadovaujantis LST ISO 1839:2004 Arbatžolės. Mėginių ėmimas (ISO 1839:1980).

Jusliniai rodikliai apibrėžia išorinę išvaizdą, skonį, kvapą, spalvą ir užplikytos arbatos lapo ekstrakto

kokybę (LST ISO 3103:1997 Arbata. Užpilo paruošimas juslinei analizei).

Fizikiniams cheminiams arbatos kokybės rodikliams priskiriami: drėgnis, pelenų kiekis, vandenyje tirpių

ekstraktinių medžiagų kiekis, metalo priemaišų kiekis, žalios ląstelienos kiekis (LST ISO 3720+AC:2004

Juodosios arbatžolės. Apibrėžimas ir bendrieji reikalavimai ISO 3720:1986 kartu su pataisa ISO

3720:1986/Cor.1:1992; LST ISO 3720+A:2004/AC2:2004 Juodosios arbatžolės. Apibrėžimas ir bendrieji

reikalavimai ISO 3720:1986/Cor.2:2004; LST ISO 6078:2006. Juodosios arbatžolės . Žodynas (tapatus

ISO 6078:1982). (Bartkienė, 2012)

Saugos parametrai, kurie tiriami arbatoje, tai švino, arseno kadmio, gyvsidabrio, aflatoksino B1,

radionuklidų cezio-137 ir stroncio-90 kiekis. (Bartkienė, 2012)

24

1.6 Pagrindiniai arbatų ženklinimo reikalavimai

Šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų

vartotojams sudėtinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų

išvengti sveikatos sutrikimų. Vartotojai, pirkdami maistą, vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet

nori susipažinti ir su produktų kilme, sudėtimi, gamybai panaudotais komponentais bei maisto priedais.

Pasirinkimą apspręsti turėtų ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga

informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią. Čia

pirkėjams turi padėti maisto produkto etiketė. Etiketėje pateikiama informacija turi būti pakankama, tiksli,

neklaidinanti, teisinga, lengvai suprantama, pateikiama valstybine – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse, Vartotojų teisių gynimo įstatyme, Produktų saugos įstatyme yra numatyta, kad

vartotojams parduodamos prekės privalo būti ženklinamos. Maisto produktų ženklinimą reglamentuoja

Lietuvos higienos norma HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” .

Ženklinimo informacijos pateikimas: gerai matomoje vietoje, lengva įžiūrėti, perskaityti, neįmanoma

ištrinti, neturi būti paslėpta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais. Ženklinant maisto

produktus nei vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma

nuoroda į jas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų

maistingumą ir sveikatingumą papildo Direktyvos 2000/13/EB (arba HN 119:2002) bendruosius principus

ir nustato konkrečias nuostatas dėl teiginių apie vartotojams tiekiamų produktų maistingumą ir

sveikatingumą. Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar

užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių dėl :energijos (kaloringumo), kurią

jis: suteikia, suteikia mažesnį ar didesnį kiekį, nesuteikia. maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi, turi

mažesnį ar didesnį kiekį, neturi; Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tik tokiu

atveju, jei įrodyta, kad maistinės ar kitos medžiagos, apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebuvimas

arba mažesnis kiekis maisto produkte ar maisto produktų kategorijai priklausančiuose produktuose

pasižymi naudingu maistiniu arba fiziologiniu poveikiu, įrodytu visuotinai pripažintais moksliniais

duomenimis. Teiginiai apie sveikatingumą leidžiami, jei toliau nurodyta informacija yra pateikta

ženklinime, o jei ženklinimo nėra — pateikime ir reklamoje: teiginys, kuriame nurodoma įvairios ir

subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba; būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir

vartojimo būdas, norint užtikrinti teiginyje nurodytą naudingą poveikį; tam tikrais atvejais asmenims,

kurie turėtų vengti vartoti maisto produktą, skirtas teiginys ir deramas įspėjimas dėl produktų, kurie gali

kelti pavojų sveikatai, jei jų vartojama pernelyg daug.

25

Pagrindinė informacija, kuri turi būti nurodyta produkto etiketėje: pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas

ir kiekis, maistingumas, grynasis kiekis, tinkamumo vartoti terminas, specialios laikymo ir vartojimo

sąlygos, gamintojas (pavadinimas ir adresas).

Arbatos rūšiavimas ir žymėjimas.

Arbatos rūšiavimas yra paskutinis etapas arbatos gamyboje. Yra 4 pagrindinės produkcijos grupės: sveiki

lapai, sulaužyti, subyrėję ir dulkės. Šios kategorijos nusako skirtingą lapų dydį, o tuo pačiu ir stiprumą.

Rūšiavimas priklauso nuo lapų kokybės: sveiki lapai, sulaužyti, sutrupėję ir dulkės. Kiekvienoje

kategorijoje aukštesnė rūšis rašoma pirmiausiai. Sutrupėję lapai ir dulkės dažniausiai naudojami didelio

masto arbatos gamyboje, daugiausiai arbatos maišeliams.

Arbatos, pagamintos iš sveikų lapų, rūšys:

FTGFOP1 (“Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Daugiausiai iš

Dardžilingo, o taip pat iš kai kurių Asamo vietovių. Pačios aukščiausios kokybės arbata;

kruopščiai pagaminta iš vienodų lapelių su tipsais (neišsiskleidęs arbatos viršutinis pumpurėlis).

SFTGFOP1 (“Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”).

TGFOP1/TGFO P (“Tippy Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves / Tippy Golden

Flowery Orange Pekoe”). Pagrindinės rūšys Dardžilinge ir Asame.

GFOP1 (“Golden Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Dabar mažiau paplitusi

Dardžilinge ir Asame.

FOP/FOP1 (“Flowery Orange Pekoe/Flowery Orange Pekoe First Grade Leaves”). Antros rūšies

Asame, Doarse ir Bangladeše, aukščiausios rūšies Kinijoje. Ilgais lapais, su keletu tipsų.

OP sup (“Orange Pekoe Superior”) Tik iš Indonezijos.

OP (“Orange Pekoe”) Pagrindinė rūšis Ceilono ir Java arbatos gamyboje. Ilgais smailiais lapeliais

be tipsų.

BOP1 (“Broken Orange Pekoe First Grade Leaves”). Pusiau lapų arbata. Būdinga "žemesniems

Ceilono rajonams". Stambi, juodų lapų arbata, sudaryta apytiksliai iš 40 % OP ir 60 % Pekoe/BOP.

Off grades: OP2 („Orange Pekoe Second Grade Leaves“). Lapų arbata su ingredientais, bet tik

Ceilone ir pietų Indijoje.

Arbatos, pagamintos iš sulaužytų (broken) arba rupiai supjaustytų lapelių, rūšys :

P/FP („Pekoe/Flowery Pekoe“). Daugiausiai Ceilone ir Pietų Indijoje, taip pat gaminama kai

kuriose Kenijos vietovėse. Stambiais sultingais suplėšytais lapais.

BOP stambi („Broken Orange Pekoe“). Stambi, Pekoe pavadinimas Indonezijoje.

BPS („Broken Pekoe Souchong“). Pekoe pavadinimas Asame ir Dardžilinge.

TGFBOP1 („Tippy Golden Flowery Broken Orange Pekoe 1“) Smulkiai suplėšyti pirmos rūšies

lapai Dardžilinge ir kai kuriose Asamo vietovėse. Daug tipsų, lapeliai vienodi.

GFBOP1 („Golden Flowery Broken Orange Pekoe 1“) Daugiausiai gaminama Asame kaip

aukščiausia sulaužytos arbatos rūšis; vienintelė arbata Kenijoje su tipais.

GBOP („Golden Broken Orange Pekoe“) Antro rūšiavimo arbata. Lapai nehomogeniški, nedaug

tipsų.

26

FBOP („Flowery Broken Orange Pekoe“) Rupiai suplėšyti su keletu tipsų iš Asamo, Ceilono,

Indonezijos, Kinijos ir Bangladešo. Pietų Amerikoje stambi, juoda, suplėšyta. Pietų Indijoje, Pekoe

žinoma kaip FBOP.

BOP („Broken Orange Pekoe“) Pagrindinė rūšis plėšytais lapais Ceilone, Pietų Indijoje, Javoje ir

Kinijoje.

BP („Broken Pekoe“) Iš Indonezijos. Ceilono, Pietų Indijos.

FBOPF („Finest Broken Orange Pekoe Flowery“) Daugiausiai iš Ceilono „žemų vietovių“ . Lapų

BOP1 su tipsais. Ypatybė: taip vadinama "Spider Leaf".

BT („Broken Tea“) Iš Sumatros, Ceilono bei kai kurių Pietų Indijos vietovių. Dažniausiai juoda,

sultingais lapais, labai stambi .

Arbatos, pagamintos iš sutrūkusių, subyrėjusių lapų, rūšys:

BOPF (“Broken Orange Pekoe Fannings”) Pagrindinė rūšis Ceilone, Indonezijoje, Pietų Indijoje,

Kenijoje, Mozambike, Bangladeše ir Kinijoje. Juodoji arbata su priemaišomis, vienodo dydžio

dalelėmis, be tipsų. Indonezijoje BOP smulki, mažais lapais BOP.

TGFOF (“Tippy Golden Flowery Orange Fannings”).

GFOF (“Golden Flowery Orange Fannings”) Aukščiausia rūšis Dardžilinge arbatos maišelių

gamybai.

FOF (“Flowery Orange Fannings”) Paplitusi Asame, Doarse ir Bangladeše. Kai kurių lapų dydis

panašus į sulaužytos arbatos lapų dydį.

OF (“Orange Fannings”) Iš Šiaurės Indijos ir kai kurių Afrikos bei Pietų Amerikos vietovių.

PF (“Pekoe Fannings”)

Arbatos, pagamintos iš lapų dulkių, rūšys:

D1 (“Dust 1”) Iš Ceilono, Indonezijos, Kinijos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Pietų Indijos.

PD/PD1 (“Pekoe Dust/Pekoe Dust 1”) Daugiausiai gaminama Indijoje.

1.7 Specializuotos arbatų parduotuvės Lietuvoje

Lietuvoje yra nemažai specializuotų arbatų parduotuvių: „Presto“, „Skonis ir kvapas“, „Skonio stilius“,

„Gurman‘s skonio namai“, „Sveikatos stilius“. Taip pat tokių parduotuvėlių gausu ir internetinėje erdvėje:

“Rytų skonis“, „Skonių sala“, „ De Lona“, „Hiperfarma“, „Ievos namai“ ir kitos.

Arbatos namai „Skonis ir kvapas“ pasižymi itin gausiu arbatų asortimentu. Čia galima rasti arbatų iš

Kinijos, Japonijos, Pietų Amerikos. Pietų Azijos, Afrikos, Europos. Arbatos pasiūla iš kiekvienos šių

žemynų yra tikrai ne po vieną rūšį.

27

20 pav. Arbatos namų „Skonis ir kvapas“ logotipas

Kita populiari žinoma specializuota arbatos parduotuvė „Presto“.

„Presto“ (Private Enterprise Serving Trade Overseas) - arbatos parduotuvių tinklas žinomas nuo 1991-

ųjų. Arbatos namai turi didelę pasiūlą įvairiausių arbatų rūšių ir kompozicijų, kurios patenkins net

išrankiausio kliento skonį.

21 pav. Arbatos parduotuvių „Presto“ logotipas

Sveikatos stilius" (seniau vadinosi „Skonių jūra") – tai specializuota arbatos, kavos, prieskonių, natūralių

ir ekologiškų produktų parduotuvė, įsikūrusi, Kaune, prekybos miestelyje „Urmas". „Sveikatos stilius"

pirkėjams siūlo virš 200 arbatos rūšių, iš kurių garsiausios – pu-erh, žalioji, baltoji, juodoji, raudonoji

rooibos, matė, lapačio, medaus krūmo, ajurvedinės (jogų, vyrų, moterų), vaisinė, įvairių žolelių ir kitos

arbatų rūšys. Gurmanai parduotuvėje ras elitinių kinietiškų arbatų, kurių kiekvienas lapelis su ypatinga

meile buvo apdirbtas rankomis.

22 pav. Specializuotos arbatos parduotuvės „Sveikatos stilius“ logotipas

„Skonio namai GURMAN'S" siūlo platų arbatos, kavos bei rankų darbo saldumynų asortimentą. Šiose

parduotuvėse rasite daugiau nei 150 aromatinių bei virš 50 klasikinių arbatos rūšių iš viso pasaulio. Ką

28

pasirinkti, ras tiek klasikinės arbatos mylėtojai, tiek naujų, egzotiškų ar dar neatrastų skonių ieškantys

aromatinių arbatų gerbėjai.

23 pav. Arbatos namų „Gurman‘s“ logotipas

1.8 Arbatos veikimo mechanizmas žmogaus organizme

Arbatoje yra flavanoidų, t.y natūralių junginių, kurie, manoma, kad turi antioksidacinių savybių.

Antioksidantų veikimas aprašomas, kaip laisvųjų radikalų surišimo ir pašalinimo iš organizmo

mechanizmas, nes pastarieji siejami su teigiamai sveikatą veikiančių elementų (genetinės

medžiagos, lipidų ir kt.) organizme inaktyvavimu, o tai jau kelia grėsmę įvairių chroniškų ligų

atsiradimui. .( Krištopaitienė, 2012)

Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje (nagrinėjant galimą arbatos įtaką sveikatai), buvo vykdomi

pasitelkus modelius su žmonėmis bei gyvūnais, taip pat in vitro modelinėse sistemose. Didžioji dalis

tyrimų, atliktų nagrinėjant žaliosios ir juodosios arbatos, kurios yra iš Camellia sisnensis augalo,

poveikį sveikatai, davė panašių rezultatų. Tyrimai rodo, kad arbata ir arbatos flavanoidai gali

vaidinti svarbų vaidmenį įvairiose sveikatos srityse, o jų veikimo mechanizmai vis dar tyrinėjami ir

bandomi išaiškinti. .( Krištopaitienė, 2012)

Tyrimai atlikti šiose pagrindinėse srityse:

Antioksidacinių savybių, arbatos flavanoidų galimo vaidmens mažinant širdies ir

kraujagyslių ligų riziką, lipidų oksidacijos mažinimą (Weisburger, 1999), širdies priepuolių

dažnio mažinimo (Keli et al., 1996), kraujagyslių funkcijos gerinimo, kuriuos yra svarbus

širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklis (Hertog et al., 1993).

Arbatos flavanoidai gali sumažinti kai kurių onkologinių susirgimų riziką, kurie siejami su

slopinančiais oksidaciniais laisvųjų radikalų ir kitų kancerogenų įtakojamais DNR pakitimais

(Weisburger, 1999). Arbata taip pat gali slopinti ląstelių apoptozę ir lėtinti nepageidaujamų

ląstelių dalijimąsi (Isemura et al., 2000).

Arbatos gėrimas asocijuojasi su burnos sveikata ir kaulų tankio retėjimo slopinimu (Sarkar et

al., 2000; Hegarty et al., 2000).

29

Arbatoje esantys ne flavonoidų komponentai asocijuojasi su imuninės sistemos gerinimu

(Kamath et al., 2003).

Per visą arbatos atsiradimo istoriją, buvo tikima, kad arbata gali pagelbėti esant kepenų ligoms,

sunaikinti vidurių šiltinės sukėlėjus, apvalyti kūną ir išsaugoti psichinę pusiausvyrą. Per pastaruosius

keletą dešimtmečių, mokslininkai ėmė daugiau tyrinėti arbatos galimą naudą sveikatai ir nustatė,

kad daug apie arbatos veiksmingumą rašomų dalykų tautosakoje gali būti tiesa (Cox, Moine, 2012)

1.9 Arbatos įtaka sveikatai

Arbatos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų sveikatai

Žmonių populiacijos tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja tris ar daugiau puodelių

juodosios arbatos per dieną, sumažėja širdies ligų ir insulto rizika. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šių

ligų rizikos sumažėjimas, susijęs su juodosios arbatos vartojimu, kuris sumažina širdies ir kraujagyslių

funkcijas ir oksidacinės žalos sumažinimą. Mokslininkai tiria arbatos flavanoidų veikimo įvairius

mechanizmus, kurie greičiausiai yra daugia funkciniai ir veikia tandeme, kolektyviai gerinant širdies

sveikatingumą. Labai svarbūs yra arbatos įtakos kraujagyslių endotelio funkcijai tyrimai, t.y. ar

kraujagyslės pakankamai išsiplečia leisdamos pakankamai aprūpinti krauju organus; taip pat serume

cholesterolio kiekio reguliavimo funkcijos ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio oksidaciją,

Visi šie išvardinti veiksniai įtakoja miokardo infarkto (širdies priepuolio) riziką, insultą ir kraujagyslių

ligas. Atlikta nemažai tyrimų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kokia arbatos įtaka širdies ligų prevencijai.

(Geleijnse ir kt., 1999).

Koronarinė širdies liga (KŠL)

Viso 3430 vyrų ir moterų nuo 30 iki 70 metų amžiaus buvo ištirta ir nustatyta, kad 6,3 procento iš

jų turi koronarinės širdies ligos indikacijų. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išgerdavo daugiau

nei 6 puodelius arbatos per dieną (>480 mg) turėjo žymiai mažesnę riziką susirgti KŠL, nei tie,

kurie negėrė, rūkymo ir amžiaus rizika buvo eliminuota (Hakim ir kt., 2003). Taip pat buvo

nustatyta, kad geriant daugiau nei 6 puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja cholesterolio

ir trigliceridų koncentracija kraujo serume. (Geleijnse ir kt., 1999).

Danų mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išgeria nuo vieno iki dviejų puodelių juodosios arbatos

per dieną, 46 procentais sumažina aortos sklerozės riziką, kuri yra pagrindinis ŠKL indikatorius. O

30

tie, kurie išgeria daugiau nei keturis puodelius juodosios arbatos per dieną šią riziką sumažina net

69 procentais (Geleijnse ir kt., 1999).

Arbatos įtaka onkologinių ligų prevencijai

Preliminarių tyrimų duomenimis, arbatoje esantys flavanoidai yra svarbūs žmogaus onkologinių susirgimų

rizikos mažinime ir galbūt kovoti su laisvaisiais radikalais, slopinant nekontroliuojamą ląstelių augimą

(ląstelių proliferaciją) ir skatinant apoptozę. Žymūs mokslininkai visame pasaulyje aktyviai studijuoja

galimus arbatos biologiškai aktyvių junginių veikimo mechanizmus ir atlieka klinikinius tyrimus šioje

srityje. (Folk, 2002)

Nustatyta, kad rūkaliams, suvartojantiems po keturis puodelius žaliosios ( be kofeino) arbatos per

dieną, sumažėjo oksidacinio pobūdžio baltųjų kraujo ląstelių DNR pažeidimai, palyginti su tų,

kurie gėrė keturis puodelius vandens. Oksidacinės DNR žalos stabdymas, tiesiogiai siejamas su

onkologinių ligų prevencija (Hakim et al, 2003).

Epigalokatechinnogalatas (EGCG) apsaugo ląsteles nuo vėžinių pakitimų bei stabdo vėžinių

ląstelių dauginimąsi. Mokslininkai ištyrė galimą žalios arbatos polifolinių ir EGCG įtaką žiurkėno

vėžinėms ląstelėms ir nustatė, kad EGCG slopina DNR pokyčius ir padarytą kancerogenų žalą.

EGCG taip pat apsaugo nuo tolesnės kancerogenų žalos ir slopina vėžinių ląstelių augimą ir

dauginimąsi (Roy, 2003).

31

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Vartotojų nuomonė apie arbatas, jų ženklinimą bei suteikiamas savybes

tyrimas

Siekiant išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie arbatas jų ženklinimą bei suteikiamas savybes, buvo sudaryta

anoniminė anketa ir atlikta apklausa. Apklausa atlikta 2014 m. vasario – kovo mėnesiais. Anketa buvo

skirta tiek arbatas vartojantiems tiek nevartojantiems respondentams. Anketą sudarė 21 tarpusavyje susiję

klausimai, iš kurių 5 skirti tiek vartojantiems arbatas tiek jų nevartojantiems respondentams, o likusieji –

tik arbatas vartojančiai respondentų grupei. Anketos klausimai dviejų tipų – dichotominiai ir uždari.

Anketavimas buvo vykdomas tiesiogiai pateikus respondentams popierinį anketos variantą. Anketos

pavyzdys pateiktas skyriuje priedai (1 priedas).

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel. Duomenys statistiškai reikšmingi kai

p <0,05.

Į anketą atsakė 100 respondentų, iš jų 80 moterų ir 20 vyrų, tarp apklaustųjų pasitaikė tik kavą

vartojančių respondentų 15 moterų ir 1vyras. Pagal amžiaus grupes didžioji dalis respondentų buvo >50m.

(39 respondentai) ir 41-50 m. amžiaus (34 respondentai), iš kitų amžiaus grupių (21 – 30 m., 31 – 40 m.)

pasiskirstė beveik po lygiai (14 ir 11 respondentų), tik 2 iš apklaustųjų respondentų pasitaikė < 20 m.

32

3. REZULTATAI

3.1 Vartotojų nuomonės apie arbatų vartojimą, jų ženklinimą bei poveikį sveikatai tyrimas

Atsitiktiniu būdu nesirenkant nei lyties nei atitinkamo skaičiaus tarp apklaustųjų buvo apklausta 100

respondentų, 80 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Respondentų lyčių pasiskirstymas skirstinyje.

80%

20%

Moteris V yras

24 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokia Jūsų lytis?“ skirstinys

Tarp 100 atsitiktiniu būdu apklaustųjų respondentų buvo įvairaus amžiaus žmonių. Visų apklaustųjų

respondentų pasiskirstymas amžiaus grupėmis skirstinyje.

2%14%

11%

34%

39%

< 20 m. 21 – 30 m. 31 – 40 m. 41 – 50 m. > 50 m.

25 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kuriai amžiaus grupei priklausote?“ skirstinys

Pagal amžiaus grupes didžioji dalis respondentų buvo >50m., tai sudaro 39 proc. apklaustųjų

respondentų ir 41-50 m. amžiaus 34 proc. respondentų, iš kitų amžiaus grupių 21 – 30 m., 31 – 40 m.

33

apklaustųjų pasiskirstė beveik po lygiai 14 proc. ir 11 proc. respondentų, tik 2 proc. iš apklaustųjų

respondentų pasitaikė < 20 m.

Išanalizavus anketinės apklausos duomenis taip pat labai įvairaus išsilavinimo tendencijos išryškėjo

tarp apklausoje dalyvavusių respondentų.

0% 10%

7%

26%

2%

55%

P agrindinis V idurinisP rofes inis Aukš tes nys is Nebaigtas aukš tas is Aukš tas is

26 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Koks Jūsų išsilavinimas?“ skirstinys

Kaip matome pagal duomenis skirstinyje net 55 proc. respondentų atsakinėjusių į anketos klausimus buvo

su aukštuoju išsilavinimu, 26 proc. su aukštesniuoju , 10 proc. buvo turintys vidurinį išsilavinimą , 7 proc.

tik profesinį ir nei vienas iš apklaustųjų nebuvo su pagrindiniu išsilavinimu.

Tam, kad visapusiškai atsiskleistų tyrimo rezultatai respondentų buvo prašoma nurodyti gyvenamąją vietą.

Tai svarbus sociodemografinis rodiklis.

27 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokia Jūsų gyvenamoji vieta?“ skirstinys

34

Iš 100 apklaustųjų respondentų 89 proc. buvo miesto gyventojai ir 11 proc. kaime gyvenantys

respondentai.

Kaip rodo literatūrinė apžvalga ir dabartinis laikmetis šiandieninė visuomenė vis dažniau arbatos gėrimą

linkusi iškeisti į kavos gėrimą. Kadangi, apklausa buvo atliekama ne virtualioje erdvėje, o bendraujant ir

bendradarbiaujant su gyvai atsitiktiniu būdu sutiktais ir sutikusiais tyrime dalyvauti bei į anketos

klausimus atsakyti žmonėmis, tai daugeliu atvejų žmonės tik išgirdę apklausos temą atsisakydavo pildyti

anketą, nes esą vartoja tik kavą ir apie arbatos gėrimo meną, poveikį bei savybes nieko nežinantys bei

neišmanantys.

28 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ką dažniausiai mėgstate gerti ?“ skirstinys

Remiantis respondentų pateiktais duomenimis 66 proc.( 51 moteris ir 15 vyrų) apklaustųjų mėgsta gerti ir

kavą ir arbatą. Tačiau, kaip parodys tolimesnis tyrimas 25 proc.(14 mot. ir 7 vyr.) iš jų ( iš 66 proc.) geria

arbatą tik norėdami pakeisti kavą, kuri jų manymu naudojant per dažnai gali turėti neigiamą poveikį

sveikatai.

Tik arbatą geria 18 proc. ( 14 moterų ir 4 vyrai) respondentų ir net 16proc. (15 moterų ir 1vyras)

apklaustųjų vartoja tik kavą. Taigi, tik kavą geriančiųjų yra vos 2 proc. mažiau už tuos, kurie vartoja tik

arbatą. Nepamirštant fakto, kad tarp 66 proc. pažymėjusių jog geria kavą ir arbatą 25 proc. dažniausiai

geria taip pat kavą ir tik kartais arbatą norėdami pailsėti nuo kofeino.

Lietuvos rinkoje, kaip rodo literatūrinė apžvalga yra iš tiesų gausus arbatų pasirinkimas. Todėl, kiekvienas

mėgstantis gerti arbatą tikrai gali rasti įvairiausių arbatų: tiek puikių pagal savo suteikiamas skoninias

savybes, tiek pagal poveikį sveikatai ar kitus požymius. Taigi, apačioje esantis skirstinys atskleidžia

respondentų arbatų pasirinkimo tendencijas.

35

0%

20%

40%

60%

80%

V yrai 42% 21% 37% 0% 0% 0%

Moterys 21% 29% 24% 14% 10% 2%

J uodają Žaliają Žolelių V ais inęP ries ko

niųK ita

29 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokią arbatą dažniausiai geriate?“ skirstinys

Kadangi iš 100 apklaustųjų respondentų (80 moterų ir 20 vyrų) net 16 proc. (15 moterų ir 1 vyras) iš jų

gėrė tik kavą ir tolimesnėje tyrimo apklausoje nedalyvavo. Arbatas geria 84 proc.(65 moterys ir 19 vyrų)

likusiųjų respondentų, kurie toliau dalyvavo apklausoje. Tarp respondentų vyrų populiariausia ir

dažniausiai geriama juodoji arbata, net 42 proc. apklaustųjų pasirinko būtent ją. Truputį mažiau 37proc.

vyrų geria žolelių arbatą ir tik 21proc.vyrų rinkosi žaliąją arbatą. Deja, vyrų pasirinkime tokių arbatų kaip

vaisinė, prieskoninė ar kitokių arbatų nebuvo.

Tuo tarpu moterys renkasi įvairias arbatas. Populiariausia moterų tarpe 29 proc. buvo žalioji arbata ,

truputį mažiau 24 proc. moterų pasirinko žolelių, 21 proc. moterų rinkosi juodąją, 14 proc. – vaisinę , 10

proc. – prieskonines arbatas ir 2 proc. geria kitokias arbatas. Statistiškai reikšmingai daugiau vyrų nei

moterų renkasi juodąją arbatą (p < 0,05).

Lietuvoje gausu ne tik įvairiausių prekybos centrų, kurie siūlo rinktis iš šimtų arbatų rūšių, įvairiomis

pakuotėmis ir sveriamų (birių), taip pat didelis pasirinkimas ir specializuotų arbatos parduotuvių. Jose yra

ne tik kur akis paganyti , bet ir puikiausia aromaterapija pasimėgauti. Specializuotos arbatos parduotuvės

dažniausiai siūlo tiek grynų (vienos rūš.) aukščiausios rūšies, tiek įvairiausių arbatų kompozicijų, taip pat

sveriamų ar pakuotėse. Buvo įdomu sužinoti, kaip lietuviai renkasi arbatą. Į ką dažniausiai atkreipia

dėmesį pirkdami. Ar mieliau renkasi sveriamas (birias) ar įpakuotas arbatas, tai ir atsispindi žemiau

pateiktame skirstinyje.

36

30 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokią arbatą dažniausiai renkatės?“ skirstinys

Sveriamą arbatą renkasi 21 proc.(4 vyr.). vyrų ir 43 proc.(28 mot.) moterų. Arbata pakuotėse renkasi 79

proc. (15 vyr.) vyrų ir 35 proc.(23 mot.) moterų. Arbatai žoleles renkasi pačios 22 proc.(14 mot.) moterų ir

to nedaro nei vienas vyras. Akivaizdūs skirtumai tarp lyčių arbatos pasirinkime. Statistiškai reikšmingai

skiriasi arbatos pakuotėse pasirinkimas tarp lyčių (p <0,05).

Kaip rodo literatūros šaltiniai pati populiariausia, plačiausiai žinoma ir aprašyta bei savo poveikiu ištirta

yra paprastoji arbata Camelia sinensis. Tačiau, nors ši arbata plačiai žinoma visame pasaulyje ne

kiekvienas apklausoje dalyvavęs respondentas galėjo pasigirti tuo, kad žino apie šios arbatos savybes.

Taigi, žinojimas ir girdėjimas, kaip rodo apklausos rezultatai, tai labai skirtingos sąvokos.

0%

20%

40%

60%

V yrai 47% 0% 11% 42%

Moterys 49% 14% 20% 17%

E s u girdėjas (-

usi)

Domiuos i ir

manau ž inau

Tokios

informac ijos

Žinau, tik kuo

skiriasi juodoji

31 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote apie paprastosios arbatos Camelia sinensis

poveikį sveikatai?“ skirstinys

37

Apie paprastosios arbatos Camelia sinensis poveikį sveikatai yra girdėją 49 proc. moterų ir 47proc. vyrų.

Domisi ir apie Camelia sinensis poveikį žino tik 14 proc. moterų, o vyrų žinojusių apie paprastosios

arbatos poveikį visai nebuvo. Tuo tarpu net 42 proc. vyrų žino tik kuo skiriasi juodoji arbata nuo žaliosios.

Nuo 11proc. iki 20 proc. apklaustųjų respondentų mano, kad informacijos apie arbatos poveikį sveikatai

labai trūksta. Statistiškai reikšmingai vyrai mažiau nei moterys žino apie Camelia sinensis poveikį

sveikatai (p< 0,05).

Vis daugiau arbatų kompozicijų sukuriama į jų sudėtį įtraukiant prieskoninius augalus. Jie ne tik suteikia

arbatai išskirtinį kvapą, skonį, spalvą bet ir suteikia išskirtinumą savo sudėtimi lyginant su tradicinėmis

arbatų kompozicijomis. Taip pat prieskoniai augalai kaip ir visos žolės turi atitinkamą poveikį sveikatai.

Tačiau, gaila, kad didžioji dalis apklaustųjų vienus ar kitus prieskoninius augalus žino ir naudoja tik dėl

skoninių savybių, nes apie jų poveikį sveikatai jie tiesiog nežino.

100%

80%

0%12%

0% 8%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Imbieras ,

č iobrelisKardamonas,

šafranas

Y biš kė, medaus

krūmas

V yrai Moterys

32 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote apie šių išvardintų arbatų poveikį sveikatai?“

skirstinys

Didžioji dalis apklaustų respondentų tiek vyrai tiek moterys 80 proc. ir 100 proc. vyrų žinojo tik imbiero

bei čiobrelio poveikį .Kitų retesnių arbatoms naudojamų augalų poveikį žinojo tik moterys ir tik po keletą

procentų iš jų. 12 proc. moterų žinojo šafrano bei kardamono poveikį. Tik 6 proc. moterų žinojo Ybiškės

bei medaus krūmo poveikį. Kaip žinia iš visų apklaustųjų net 54 proc. respondentų turėjo aukštąjį

išsilavinimą, tačiau informacijos stoka apie augalų poveikį sveikatai akivaizdi.

Sparčiai vystantis pramonei vis dažniau pasigirsta žodžiai: gamta, natūralumas, resursai, kataklizmai, žala,

ledynų tirpimas, šiltnamio efektas, ozono skylė, sąvartynų plotai ir kt. Ir viso to vedama žmonija norom

nenorom pradeda eskaluoti kitą reikšmingą žodį – ekologija. Tai svarbus faktorius šiuolaikiniame

laikotarpyje. Tačiau kiek tai svarbu renkantis arbatą. Tai galima pamatyti žemiau esančiame skirstinyje.

38

65%

80%

35%

20%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Ne

V yrai Moterys

33 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar Jūsų arbatos pasirinkimui turi įtakos ekologija?“

skirstinys

Didžioji dalis apklaustųjų renkasi arbatą atkreipdami dėmesį į ekologiškumą. 80 proc. (52 mot.) moterų ir

65 proc. (12 vyr.) vyrų renkasi ekologiškas arbatas. Ir net 35 proc.(7vyr.) vyrų ir 20 proc.(13 mot.) moterų

nekreipia dėmesio į ekologiškumą manydami, kad arbatos pasirinkimas ir ekologija nesisieja.

Kaip jau paaiškėjo iš apklausos rezultatų tik arbatą geria 18 proc. apklaustųjų tik kavą geria 16 proc.

respondentų na ir, arbatą ir kavą renkasi 66 proc. respondentų, iš kurių, kai kurie arbatą geria tik kai nori

pakeisti kavą. Apklausos rezultatai pateikiami žemiau esančiame skirstinyje.

34 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip dažnai geriate arbatą?“ skirstinys

Apklausa rodo, kad dažniausiai arbatą du tris kartus per dieną geria 42 proc.(8 vyr.) vyrų ir 32proc. (21

mot.) moterų. Net 36 proc. (7 vyr.) vyrų ir 22 proc.(14 mot.) moterų geria arbatą tik tada kai nori pakeisti

39

kavą. Kita dalis respondentų 28 proc.(18 mot.) moterų ir 11 proc. (2 vyr.) vyrų arbatą geria du kartus per

dieną. Likusi dalis 12 proc.(8 mot.) moterų arbatą geria labai dažnai. Tuo tarpu arbatą geria tik rytais 11

proc.(2 vyr.) vyrų ir 6 proc.(4 mot.) moterų. Statistiškai reikšmingų skirtumų arbatos gėrimo tendencijose

tarp lyčių nenustatyta (p >0,05).

Arbatų gausa Lietuvos rinkoje leidžia rinktis iš plataus arbatų spektro. Galima įsigyti grynas be priemaišų

aukštos kokybės arbatos rūšis, taip pat norintiems spalvingesnės ar įdomesnės arbatos yra galimybė rinktis

iš gausios arbatos kompozicijų pasiūlos. Kaip arbatas renkasi apklaustieji matosi žemiau esančiame

skirstinyje.

35 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar mėgstate vienos rūšies grynas arbatas ar mieliau

renkatės įvairių arbatų kompozicijas?“ skirstinys

Net 48 proc.(31 mot.) apklaustųjų moterų ir 32 proc. (6 vyr.) vyrų geria įvairių rūšių ir kompozicijų

arbatas. Vienos rūšies arba grynas arbatas mieliau renkasi 37 proc. (7 vyr.) vyrų ir 18 proc. (12 mot.)

moterų. Dažniausiai geria pasirinktas arbatų kompozicijas 26 proc. (5 vyr.) vyrų ir 17 proc. (11 mot.)

moterų. Pačių komponuotas žolelių arbatas geria 17 proc. (11 mot.) moterų ir tik 5 proc. (1 vyr.) vyrų.

Taigi, apklaustieji dažniausiai geria įvairių rūšių ir kompozicijų arbatas. Arbatos pasirinkimui įtakos turi

ne tik ekologija. Kaip rodo apklausos rezultatai daugelis apklaustųjų priklausomai nuo to, vyras tai ar

moteris labai savitai renkasi arbatą atsižvelgdami į skirtingus dalykus ir keldami arbatai skirtingus

reikalavimus. Pasirinkimo subtilybės žemiau esančiame skirstinyje.

40

36 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kai renkatės arbatą visada atkreipiate dėmesį į: ...?“

skirstinys

Dažniausiai pirkdami arbatą respondentai atkreipia dėmesį į arbatos sudėtį – 40 proc. (26 mot.) moterų ir

37 proc. (7 vyr.) vyrų. Į arbatos aprašymą, esantį ant pakuotės, atkreipia dėmesį 31 proc. (20 mot.) moterų

ir 11 proc. (2 vyr.) vyrų. Graži, patraukli pakuotė suvilioja 26 proc. (5 vyr.) vyrų ir 8 proc. (5 mot.)

moterų. Arbatos pasirinkime kilmės šalis svarbi 9 proc.(6 mot.) moterų ir 16 proc. (3 vyr.) vyrų. Kaina

svarbi tik 4-5 proc. ( 1vyr. ir 3 mot.). respondentų. Pirkdami arbatą į jokius aspektus nekreipia dėmesio 5-

8 proc. (1 vyr. ir 5 mot.) respondentų. Ženklinimas renkantis arbatą nei vienam respondentui neatrodo

svarbus. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių ir perkamos arbatos kriterijų pasirinkimo nenustatyta

(p >0,05).

Kai kurie arbatų gerbėjai bei mėgėjai stengiasi išbandyti vis įvairesnių, įdomesnių bei retesnių arbatų.

Taip stengdamiesi duoti pradžią ir pavyzdį tiems, kurie gal būt labiau mėgsta ir vartoja paprastesnes ir

visiems geriau žinomas arbatas. Retesnės arbatos tampa vis populiaresnės ir žinomesnės tai rodo ir

apklausos rezultatai. Įdomūs ir negirdėti arba nepamėginti arbatų pavadinimai kartais slepia tikrai labai

naudingas ir vertingas arbatas. Tačiau, retesnių arbatų atveju taip pat kaip ir su prieskoninėmis arbatomis

respondentai parodo, kad labai trūksta informacijos apie arbatas bei jų poveikį. Tokia informacija ne tik

pagerintų turimas žinias apie arbatas, tačiau ir pastūmėtų drąsiau rinktis ir nebijoti paragauti arbatų ir iš

retesnių augalų. Retesnių arbatų pasirinkimas pavaizduotas žemiau esančiame skirstinyje.

41

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Medaus krūmo

Ybiškės

Matės

Citrinžolės

Saldymedžio

Nevartoju…

8%

2%

20%

40%

6%

24%

11%

5%

5%

32%

0%

47%

Vyrai Moterys

37 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokias žinote ir vartojate retesnes arbatas?“ skirstinys

Retesnių išvardintų arbatų nevartoja net 47 proc. (9 vyr.) vyrų ir 24 proc. (16 mot.) moterų. Citrinžolės

arbatą geria, žino ir vartoja 40 proc. (26 mot) moterų ir 32 proc. (6 vyr.) vyrų. Matės arbatą geria 20 proc.

(13 mot.) moterų ir 5 proc. (1 vyr.) vyrų. Medaus krūmo arbatą vartoja 11 proc. (2 vyr.) vyrų ir 8 proc. (5

mot.) moterų. Ybiškės arbatą žino ir mėgsta 5 proc. (1 vyr.) vyrų ir 2 proc. (1 mot.) moterų. Na, o

saldymedžio arbatą geria tik 6 proc. (4 mot.) moterų, vyrai jos nesirinko. Taigi, retesnių arbatų moterys ir

vyrai didžiąją dalimi nežino ir nevartoja. Taip pat buvo nemažai žinančių ir vartojančių tiek vyrų tiek

moterų tarpe - citrinžolę.

Kaip parodė duomenys gauti apklausos metu, jie atsispindi ir 32 pav. respondentai žinojo tik apie imbiero

ir čiobrelio poveikį sveikatai. Tuo tarpu apie kardamono, šafrano, ybiškės bei medaus krūmo arbatų

poveikį sveikatai apklaustieji respondentai žinojo nedaug. Poveikio sveikatai nežinojimas nebūtinai yra

priežastis nevartoti vienos ar kitos prieskoninės arbatos. Taigi, žemiau esančiame skirstinyje pavaizduoti

apklausos rezultatai, kiek respondentų vartoja prieskonines arbatas nebūtinai žinodami jų poveikį

sveikatai. Skirstinys pavaizduotas žemiau.

42

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Čiobrelių Kardamono Šafrano Imbiero

72%

5% 8%15%

84%

0% 0%

16%

Moterys Vyrai

38 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokias žinote ir vartojate prieskonines arbatas?“

skirstinys

Labiausiai iš prieskoninių arbatų žinoma ir vartojama yra čiobrelių arbata ją renkasi net 84 proc. (16 vyr.)

vyrų ir 72 proc. (47 mot.) moterų. Imbierinę arbatą geria panašus procentas respondentų 15-16 proc. (3

vyr. ir 10 mot.). Tačiau, kardamono bei šafrano arbatas renkasi tik moterys. Kardamono arbatą rinkosi 5

proc. (3 mot.) moterų, na o šafrano 8 proc. (5 mot.) moterų. Taigi, kaip ir klausime apie prieskoninių

arbatų poveikį, taip ir šiame klausime apie arbatų vartojimą populiariausia ir žinomiausia buvo čiobrelių

arbata.

Pasirinkimų kur pirkti arbatą Lietuvoje netrūksta. Tačiau, kai tokia pasiūla prekybos centruose ir

specializuotose arbatos parduotuvėse vis rečiau žmonės imasi arbatoms žoleles rinkti patys. Nors žolelių

rinkimas yra nebemadingas, bet vis dar atsirandą žmonių neatsisakančių tokios veiklos. Arbatos įsigijimo

skirstinys apačioje.

43

39 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kur dažniausiai perkate arbatą?“ skirstinys

Didžiausia dalis respondentų arbatą perka didžiuosiuose prekybos centruose 69 proc. (13 vyr.) vyrų ir 51

proc. (33 mot.) moterų. Specializuotose arbatos parduotuvėse arbatos ieško 26 proc. (5 vyr.) vyrų ir 34

proc. (22 mot.) moterų. Arbatai žoleles renkasi patys tik 5 proc. (1 vyr.) vyrų ir 15 proc. (10 mot.) moterų.

Taigi, dažniausiai arbatas respondentai perka didžiuosiuose prekybos centruose.

Arbatų komponavimas gali būti įvairus, nebūtinai arbatai žoleles reikia rinktis pačiam, kad

susikomponuotum sau mėgstamą arbatą. Savo mėgstamą arbatos kompoziciją galima susikurti ir iš kelių

prekybos centre įsigytų arbatos rūšių. Kaip ir kiek arbatas komponuoja apklaustieji galima pamatyti

apačioje esančiame skirstinyje.

40 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „ Ar esate bandę kurti arbatų kompozicijas?“ skirstinys

44

Arbatų kompozicijas yra bandę kurta tik 17 proc. (11 mot.) moterų ir 5 proc. (1 vyr.) vyrų. Likusieji

respondentai iš kurių net 95 proc. (18 vyr.) vyrų ir 83 proc.( 54 mot.) moterų arbatų kompozicijų nekuria.

Kartais arbatos kompozicijos kuriamos dėl skonio, kvapo, spalvos ar poveikio sveikatai. Kaip arbatų

kompozicijų poveikį žino tie kurie jas kuria. Respondentų nuomonė apie arbatų kompozicijų poveikį

skirstinyje.

41 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote apie Jūsų sukurtų arbatų kompozicijų poveikį

sveikatai?“ skirstinys

Arbatų kompozicijų visiškai nekuria 95 proc. (18 vyr.) vyrų ir 55 proc. ( 36 mot.) moterų. Sukurtų

kompozicijų poveikį sveikatai žino tik iš dalies 22 proc. (14 mot.) moterų ir 5proc. (1vyr.) vyrų. Dalis

respondentų arbatų kompozicijų savybių nežino ir kuria jas tik dėl skoninių savybių 9 proc. (6 mot.)

moterų. Ir tik 14proc. (9 mot.) moterų yra sukūrę arbatų kompozicijas būtent dėl jų suteikiamo poveikio

sveikatai. Taigi, didžioji dalis apklaustųjų arbatų kompozicijų apskritai nekuria.

Kiekviena arbata turi savitą ir išskirtinį ne tik skonį, bet ir poveikį. Dėl arbatos suteikiamo poveikio

dažniausiai ir renkamės vieną ar kitą arbatą. Aišku nereikėtų vienos ar kitos arbatos priskirti vien tam

suteikiamam pojūčiui, nes gal būt skirtingi žmonės gerdami tą pačią arbatą jausis skirtingai. Taigi, žemiau

skirstinyje yra dažniausiai ir daugiausiai atvejų respondentų priskirtos arbatos prie keturių arbatai būdingų

pojūčių. Apklausos rezultatai žemiau skirstinyje.

45

42 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokių žolių arbata sukelia lengvumo, tonizuojantį,

energijos ir raminamąjį poveikį?“ skirstinys

Net 40 proc. apklaustųjų mano, kad raminamąjį poveikį suteikia melisų, valerijonų žolių, čiobrelių bei

kmynų arbatos. 24 proc. respondentų energijai pakelti geria ženšenio, jonažolių, mėtų, matės arbatas.

Lengvumo pojūtį suteikia ramunėlių, liepų žiedų ir vaisinė arbata, taip mano 20 proc. apklaustųjų.

Tonizaciją suteikia žalioji, juodoji bei imbierinė arbata taip mano 16 proc. respondentų.

Lietuvos rinkoje gausu įvairiausių arbatų kompozicijų. Tačiau, kai kurie visai puikiai jas komponuoja ir

patys. Taigi, apklausos metu respondentų nurodytos arbatų kompozicijos, kurias jie sukūrė patys.

2 lentelė. Respondentų pateiktos arbatų kompozicijos

Kompozicijos pavadinimas Kompozicijos sudėtis

"Labas rytas" Žalioji arbata, papajos, šokolado gabaliukai

"Sveikata" Kraujažolės, medetkos, dilgėlės

"Žemuogėlė" Žemuogės, liepų žiedai, čiobreliai

"Imbierinė" Žalioji arbata, imbieras, citrinos žievelės

"Juodoji avietė" Juodoji arbata, avietės, aviečiu šakelių drožlės

"Jazminas" Jazminų žiedai, žalioji arbata

"Kartusis greifurtėlis" Žalioji arbata, juodoji arbata, greifurto žievelės

"Gera nuotaika" Juodoji arbata, džiovintos mėlynės, mėtos

"Mėtinė" Mėtos, melisos, jonažolės, citrinos žievelės

"Skoninga" Medetkos,ramunėlės, liepų žiedai, čiobreliai

46

Šias arbatų kompozicijas nurodė respondentai atsakinėdami į 20 anketos klausimą („Kokias arbatų

kompozicijas esate sukūrę?“). Kaip matome pagrindinės arbatų sudedamosios dalys yra žalioji ir

juodoji arbatos. Taip pat įeina įvairūs džiovinti vaisiai ir vaistažolės. Ne mažai arbatų kompozicijų

naudojamos citrusinių vaisių žievelės. Taigi, nors daugelis respondentų mieliau renkasi ir perka

arbatas prekybos centruose ir jau paruoštose pakuotėse yra ir tokių, kurie jas mielai komponuoja ir

patys.

47

5. REZULTATŲ APTARIMA

Pirmiausia buvo siekta išsiaiškinti, koks yra atsitiktinai apklaustų respondentų požiūris į Lietuvos

rinkoje esančias arbatas. Taip pat išsiaiškinti, kokias arbatas respondentai vartoja, kur jas dažniausiai

įsigyja. Į ką, apklaustieji kreipia dėmesį pirkdami arbatas, ar žino apie arbatų ženklinimą bei poveikį

sveikatai.

Tyrimai parodė, kad arbatą geria 18 proc. apklaustųjų, taip pat net 66 proc. respondentų geria ir kavą

ir arbatą, kai tame tarpe iš jų net 25 proc. dažniau kavą, nei arbatą.

Dažniausiai respondentai renkasi juodąją nei žaliąją ar žolelių arbatą tai pažymėjo 42 proc. vyrų ir 21

proc. moterų (p <0,05). Net 79 proc. vyrų ir 35 proc. moterų arbatas mieliau renkasi pakuotėse,

kuriose yra patogūs arbatų maišeliai nei birias, grynas, sveriamas arbatas (p <0,05).

Nors respondentai dažniausiai pažymėjo geriantys juodąją arba kitaip paprastąją (Camelia sinensis)

arbatą, tačiau apie jos poveikį sveikatai žino vos 14 proc. moterų, bet deja to nežinojo nei vienas

apklausoje dalyvavęs vyriškis. Daugiausiai buvo respondentų 49 proc. moterų ir 47 proc. vyrų, kurie

apie šios arbatos poveikį yra kažką girdėją, tačiau nieko konkretaus neprisiminė, kad galėtų pažymėti,

kad apie tai žino ir dėl šios priežasties jie mano, kad tokios informacijos trūksta( p< 0,05). Paklausti

apie keleto prieskoninių (ybiškė, medaus krūmas, šafranas, kardamonas, imbieras, čiobrelis) arbatų

poveikį organizmui, daugiausiai žinojusių poveikį buvo apie čiobrelį ir imbierą 80 proc. moterų ir visi

100 proc. vyrų. Iš šių prieskoninių arbatų daugiausiai vartojamos buvo taip pat čiobrelis ( 72 proc.

mot. ir 84 proc. vyr.) ir imbieras (15 proc. mot. Ir 16 proc. vyr.). Rinkdamiesi arbatą į ekologiškumą

atkreipia dėmesį 65 proc. moterų ir 80 proc. vyrų. Dažniausiai respondentai arbatą geria du ar tris

kartus per dieną tai pažymėjo 32 proc. moterų ir 42 proc. vyrų. Apklausoje dalyvavusieji respondentai

mieliau renkasi įvairių rūšių ir kompozicijų arbatas tai pažymėjo 48 proc. moterų ir 32 proc. vyrų.

Pirkdami arbatą apklaustieji daugiausiai kreipia dėmesį į arbatos sudėtį tai jų nuomone svarbiausias

faktorius ir tai pažymėjo net 40 proc. moterų ir 37 proc. vyrų. Mažiau reikšmingas rodiklis buvo

aprašymas ant arbatos pakuotės. Apie retesnius (saldymedis, ybiškės, matė, citrinžolė ) augalus

naudojamus arbatoms žinojo žinojo ne visi apklaustieji, tačiau daugiausiai iš jų žinojo citrinžolę 40

proc. moterų ir 32 proc. vyrų. Taip pat buvo nežinojusių nei vieno iš išvardintų augalų 24 proc. moterų

ir 47 proc. vyrų. Arbatas apklaustieji perka ir renkasi iš pasiūlos, kurią siūlo mūsų didieji prekybos

centrai tai pažymėjo 51 proc. moterų ir 69 proc. vyrų. Kai tuo tarpu arbatai žoleles renkasi patys tik 15

proc. moterų ir 5 proc. vyrų.

48

Kiekviena arbata suteikia tam tikrą pojūtį pagrindiniai iš jų: lengvumas, tonizacija, energija,

raminamasis. Apklaustieji mano, kad lengvumo suteikia ramunėlių, liepžiedžių, vaisinė arbatos.

Tonizuojamąjį poveikį turi: žalioji, juodoji, imbierinė arbatos. Energijos suteikia ženšenio, jonažolių,

matė, mėtų arbatos. Raminamąjį poveikį suteikia melisų, valerijonų, čiobrelių, kmynų arbatos.

Patys respondentai yra kurti arbatų kompozicijas tai pažymėjo 17 proc. moterų Ir 5 proc. vyrų. Tačiau,

daugelis iš jų 5 proc vyrų ir 22 proc. moterų nežino savo sukurtų kompozicijų poveikio sveikatai ir

kompozicijas yra sukūrę tik dėl jų skoninių savybių.

49

IŠVADOS

1. Literatūros apžvalga rodo, kad nepaisant arbatų rūšies, klasės ar kilmės šalies visos arbatos yra

savaip naudingos žmogaus organizmui. Vienos iš jų turi didesnį gerųjų savybių pagrindą kitos

mažesnį. Kai, kurios jų turi tokį naudingų savybių spektrą, kad dažniau jas vartojant galima

išvengti ne vienos tabletės ar vizito pas gydytoją. Arbata nėra vaistas, – tai nėra jos pirminė

savybė, tačiau jeigu arbatą gertume kaip kitų gėrimų pakaitalą, organizmui tai išties naudinga.

Nuolat vartojant vidutiniškai tris puodelius arbatos per dieną juntamas antioksidacinis poveikis,

gerėja virškinimas. Tai puiki prevencija nuo vėžio ir sklerozės. Visa arbata turi kofeino, tačiau

juodosios tonizuojamasis poveikis yra didžiausias. Tačiau, arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip

nei esantis kavoje. Kavos poveikis – smūginis ir trumpalaikis, arbatos – lengvesnis ir ilgalaikis.

2. Lietuvos rinkoje gausu arbatų iš viso pasaulio, todėl arbatos mėgėjai ir gerbėjai tikrai negali

skųstis ribotu arbatos pasirinkimu. Arbatų galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, net

mažesnėse maisto prekių parduotuvėlėse, ar specializuotose arbatų parduotuvėse. Norintys žoleles

arbatoms gali rinktis patys, nes Lietuvoje pakankama augalų arbatoms įvairovė.

3. Etiketėje pateikiama informacija turi būti pakankama, tiksli, neklaidinanti, teisinga, lengvai

suprantama, pateikiama valstybine – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse,

Vartotojų teisių gynimo įstatyme, Produktų saugos įstatyme yra numatyta, kad vartotojams

parduodamos prekės privalo būti ženklinamos. Maisto produktų ženklinimą reglamentuoja

Lietuvos higienos norma HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” .

Ženklinant maisto produktus nei vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės

savybės arba daroma nuoroda į jas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 1924/2006 dėl

teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą papildo Direktyvos 2000/13/EB (arba

HN 119:2002) bendruosius principus ir nustato konkrečias nuostatas dėl teiginių apie vartotojams

tiekiamų produktų maistingumą ir sveikatingumą.

4. Vartotojų nuomonė apie Lietuvos rinkoje esančias arbatas bei jų vartojimą, ir poveikį sveikatai

parodė, kad populiariausia arbata apklaustųjų tarpe yra juodoji (Camelia sinensis) ją pasirinko 42

proc. vyrų ir 21 proc. moterų (p< 0,05), tačiau apie jos poveikį sveikatai žino tik 14 proc. moterų

ir to nežino nei vienas vyras. Dažniausiai respondentai arbatą perka didžiuosiuose prekybos

centruose, taip daro 51 proc. moterų ir 69 proc. vyrų, kai tuo tarpu žoleles arbatai renkasi patys tik

5 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Populiariausia arbatą respondentų tarpe pirkti pakuotėse, kuriose

arbata pateikta patogiais pakeliais tai pažymėjo 35 proc. moterų ir 79 proc. vyrų (p<0,05).

50

Paklausti apie prieskoninių ir retesnių žolelių poveikį sveikatai respondentai pažymi, kad tai yra

problema, nes tokios informacijos jiems labai trūksta Taip pat rinkdamiesi arbatas respondentai

kreipia dėmesį į ekologiškumą, aprašymą ant pakuotės ir sudėtį, tačiau ženklinimas apklaustųjų

nuomone nėra svarbus, nes jie jo vis tiek nesupranta, kas vėl rodo tokios informacijos stygių.

51

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Adhirajan N, Ravi Kumar T, Shanmugasundaram N, Babu M. In vivo and in vitro evaluation of

hair growth potential of hibiscus rosa-sinensis linn. .2005. P.97-112

2.Ančerienė R. 365 arbatos dienos.Vilnius. “Vento” leidykla. 2011. P. 5-9, 12-15

3.Bartkienė E. Arbatos cheminė sudėtis ir analizės metodai. Mokomoji knyga. Kaunas. “Terra

publica” leidykla. 2012. P. 4-5, 44-45, 52-57

4.Beecher, C.W.W.; Farnsworth, N.R.; Gyllenhaal, C.: Pharmacologically active secondary

metabolites from wood, In: Natural Products of woody plants II, ed. Rowe 1989. P. 1059-1164

5.Busse WW, Kopp DE, Middleton, E.: Flavonoid modulation of human neutrophil function. In:

J.Allergy Clin. Immunol. 1990. 73 P. 801-809

6.Cox J., Moine M.P. Mano žolelių darželis. Vilnius. “Alma littera” leidykla. 2012. P. 4-9, 11-14,

18-25, 36-43

7.Carlene Rabe, Jacobus A. Steenkamp, Elizabeth Joubert, Johann F.W. Burger and Daneel

Ferreira Phenolic Metabolites from Rooibos Tea (Aspalathus Linearis), Department of Chemistry,

University of the Orange Free State, In: Phytochemistry 1994. 35 (6) P. 1559-1565

8.De Nysschen, A.M.; Van Wyk, B-E.; Van Heerden, F.; Schutte, A.L.: The major phenolic

compounds in the leaves of Cyclopia species (Honeybush tea), Biochemical Systematics and

Ecology1996 24(3) P. 243-246

9.Du Toit J.; Joubert, E.: The effect of pretreatment on the fermentation of Honeybush Tea

(Cyclopia maculata), In: Journal of Science Food Agric. 1998 76 P. 537-545

10.Du Toit, Jaco: Development of a standardized processing method for Honeybush Tea

(Cyclopia), Master of Science in Food science, Department of Food Science, Faculty of

Agriculture, University of Stellenbosch, Stellenbosch, South Africa. 1996 P. 43-57

11.Damasceno DC, Volpato GT, Lemonica IP. A review of antifertility folkloric plants tested in

laboratory animals. Revista Brasileira de Plantas Medicinais. 2002. 5 P. 19-26.

12.Ferreira, D.; Kamara, B.I.; Brandt, E.V.; Joubert, E.: Phenolic compounds from Cyclopia

Intermedia (Honeybush Tea), In: J. Agric. Food.Chem. 1998 46 P. 3406-3410

13.Germosén-Robineau L, Enda-Caribe, Universidad de Antioquía. Hacia Una Farmacopea

Caribeña : Investigacion Cientifica y Uso Popular De Plantas Medicinales En El Caribe. Santo

52

Domingo; Enda-Caribo: Republica Dominicana; UAG & Universidad de Antioquia; 1995.P. 125-

133

14.Gow Chin Yen, Hui-Yin Chen, Hui-Hsuan Peng: Antioxidants and Pro-Oxidant Effects of

Various Tea Extracts, In: J.Agric. Food Chem. 1997 45 P. 30-34

15.Gryglewski RJ, Korbut R., Robak, J., Swies, J.: On the mechanism of antithrombotic action of

flavonoids. In: Biochem Pharmarcol 1987. 36 P. 317-22

16.Habu T., Flath R.A., Mon T.R., Morton J.F., In: J.Agric.Food Chem.(1985 33 (2) P. 249

17.Hanasaki, Y., Ogawa, S., Fukui, S.: The correlation between active oxygen’s scavenging and

anti-oxidative effects of flavonoids. In: Free Radical Biol. Med. 1994 16 P.845-850

18.Harsha VH, Hebbar SS, Hegde GR, Shripathi V. Ethnomedical knowledge of plants used by

kunabi tribe of karnataka in india. Fitoterapia. 2002. 73 P. 281-287.

19.Hodnick WF, Roettger WJ. Kung FS, Bohmont CW, Pardini RS: Inhibition of mitochodrial

respiration and production of superoxide and hydrogen peroxide by flavonoids: A structure activity

study. In: Cody V. Middleton E. Harborne JB. Eds. Plant Flavonoids in Biology and Medicine:

Biochemical. Pharmacological, and Structure-Activity Relationships. New York: Alan R. Liss.Inc.

1986 P. 249-52

20.Huang MT. Wood AW. Newmark HL et. Al: Inhibition of mutagenicity of bay-region diol-

epoxides of polycyclic aromatic hydrocarbons by phenolic plant flavonoids. In: Carcinogenesis

1983 4 P.1631-1657

21.Joubert E., Ferreira D.: Antioxidants of Rooibos tea – a possible explanation for its health

promoting properties, In: The SA Journal of Food Science and Nutrition. 1996 8 (3) P. 79-83

22.Johnson, M.A., Fischer J.G.: Role of Minerals in Protection Against Free Radicals, In: Food

Technology 1994. 48 (5) P. 112-120

23.Joubert, E.: Effect of batch extraction conditions on extraction of polyphenol from Rooibos tea

(Aspalathus Linearis), In: International Journal of Food Science and Technology 1990 25 P.. 339-

343

24.Joubert, E.: HPLC quantification of the dihydrochalcones, Aspalathin and nothofagin in

Rooibos tea (Aspalathus Linearis) as affected by processing, In: Food Chemistry 1996 55(.4) P.

403-411

25.Joubert, Lizette: Coffee, tea or Honeybush, In: Food Industries of South Africa, April, 1996. P.

29-30

53

26.Jellin JM. Natural medicines comprehensive database pharmacist's letter. prescriber's letter.

Stockton, CA: Therapeutic Research Faculty; .

27.Kamara, B.I.: Structure and synthesis of phenolic metabolites from Honeybush Tea (Cyclopia

Intermedia), Master of Science, Department of Chemistry, Faculty of Natural Sciences at the

University of Orange Free State Bloemfontein 1997. P. 158-184

28.Kato R., Nekadate T. Yamamoto S., Sugimura T.: Inhibition of 12-0-tetradecanolyphorbo-13-

acetate-induced tumor production and ornithine decarboxylase activity by quercetin: possible

involvement of lipoxygenase inhibition. In: Carcinogenesis 1983. 1 P. 1301-1325

29.Kawakami, M., Kobayashi A., Kator, K., In: J.Agric. Food.Chem. 1999. 41 P. 633

30.Kies, P.: Revison on the genus Cyclopia and notes on some other sources of bush tea 1951.6 P.

161-176

31.Koeppen BH, Roux DG.: C-glycosylflavonoids. The chemistry of orientin and iso-orientin. In:

Biochem.J. 1965. 97 P. 444-448

32.Koeppen, BH, Smit CJB, Roux DG: The flavone C-glycosides and the flavonol O-glycosides of

Aspalathin acumunatus (Rooibos tea), In: Biochem. J.1982. 83 P. 507-11

33.Korodeckis A. Žalioji Korodeckio vaistinė. Vilnius “Satva” leidykla. 2008. P. 124-131

34.Krištopaitienė D. Žolelių knyga. Vilnius “Alma littera” leidykla. 2012. P. 102-105, 118-123,

163-172

35.Kholkute SD. Effect of hibiscus rosa sinensis on spermatogenesis and accessory reproductive

organs in rats. Planta Med. 1977. 31 P.127-135.

36.Kholkute SD, Mudgal V, Udupa KN. Studies on the antifertility potentiality of hibiscus rosa

sinensis. parts of medicinal value; selection of species and seasonal variations. Planta Med. 1977.

31 P.35-39.

37.Kholkute SD, Udupa KN. Effects of hibiscus rosa sinensis on pregnancy of rats. Planta Med.

1976. 29 P. 321-329.

38.Kumaraguru S, Arul V, Dhananjayan R. Cardio-active effects of extracts derived from the

flowers of hibiscus rosa-sinensis linn. Biomedicine. 2002.22 P.75-82.

39.Kabir SN, Bhattacharya K, Pal AK, Pakrashi A. Flowers of hibiscus rosa-sinensis, a potential

source of contragestative agent: I. effect of benzene extract on implantation of mouse.

Contraception. 1984. 29 P. 385-397.

54

40.M.G.L. Hertog, E.J.M Feskens, P.C.H. Hollmann, M.B. Katan, D. Kromhout: Dietary

antioxidant flavonoids and risk of coronary heart disease, The Zutphen Elderly Study, In: Lancet

1993. 342 P.1007-1011

41.Morel, I., Lescoat, G., Cillard, P., Cillard, J.: Role of flavonoids and iron chelation in

antioxidant action. In: Methods Enzymol 1994. 234 P. 437-443

42.Narayanan C.R, Joshi, D.D.; Mujumdar A.; Dhekne V.V.: Pinitol- a new anti-diabetic from the

leaves of Bougainvillea Spectabilis, In: Curr. Sci 1999. 56 P. 139-141

43.Noroozi, M., Angerson W.J., Lean, M.EJ: Effects of flavonoids and Vitamin C on oxidative

DNA damage to human lymphocytes, In: Am.J.Clin.Nutr. 1998. 67, P. 1210-1218

44.Pal AK, Bhattacharya K, Kabir SN, Pakrashi A. Flowers of hibiscus rosa-sinensis, a potential

source of contragestative agent: II. possible mode of action with reference to anti-implantation

effect of the benzene extract. Contraception. 1985. 32 P. 517-529.

45.Pakrashi A, Bhattacharya K, Kabir SN, Pal AK. Flowers of hibiscus rosa-sinensis, a potential

source of contragestative agent. III: Interceptive effect of benzene extract in mouse.

Contraception.1986. 34 P.523-536.

46.Quiros_Moran D. Guide to Afro-Cuban Herbalism. Bloomington IN: 1st Books; 2003. P. 33-35

47.Ratty, A.K., Das, N.P.: Effects of flavonoids on non-enzymatic lipid peroxidation: structure

activity relationship. In: Biochem.Med. 1988. 39 P. 69-79.

48.Ratty, A.K., Sunamoto, J, Das, N.P.: Interaction of flavonoids with 1,1-diphenyl-2-

picrylhydrazyl free radical, liposomal membranes, and soybean lipoxygenase-1. In: Biochem.

Pharmacol 1988. 37 P. 989-995

49.Schmirnoff, N.: The Function and Metabolism of Ascorbic Acid in Plants, In: Annals of Botany

1996 78. P. 661-669

50.Schutte-Vlok, A.L.: Not all milk and Honey bush Tea, Sep. 1998, In: Veld & Flora, 1998.P. 90-

91

51.Selway JWT: Antiviral activity of flavones and flavans. In: Cody V. Middleton E., Harborne JB

Eds: Plant Flavonoids in Biology and Medicine: Biochemical, Pharmacological and Structure-

Activity Relationships. New York: Alan R. Liss. Inc.1986. P. 521-536

52.Shindo, Y., Kato, K. In: Proceedings of the International Symposium on Tea Science, The

Organizing Committee of ISTS, Shizuoka, Japan, Kurofane Co. Ltd. 1991. P. 385

55

53.Snyckers FO, Salemi G.: Studies of South African medicinal plants. Part 1 Quercetin as the

major in vitro active component of Rooibos tea. In: J. South Afr. Chem. Inst. 1974. 27 P.5-7

54..Stavric B.: Quercetin in our diet: from potent mutagen to probably anticarcinogen. In: Clin.

Biochem. 1994. 27 P. 245-8

55.Toll L,L., Hurlbut K,M. (Eds). POISINDEX® system expires 2004.11 (3) P. 56-61

56.Treben M. Vaistingieji augalai iš Dievo sodo. Vilnius “Tera Bella” leidykla. 2007. P. 18-25

57.Treben M. Vaistingieji augalai iš Dievo vaistinės. Vilnius “Algarvė” leidykla. 2014. P. 89-93

58.Treben M. Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės. Vilnius “Algarvė” leidykla 2005. P. 61-70

59.The State Library, Periodical article : "Sweet aroma of Rooibos", Document Delivery, IN: Food

Industries 1992. 45 (11) P. 25

60.Shukla YN, Mishra M. An hydroxyacid and sterols from hibiscus rosa sinensis. Indian Drugs.

2001. 38 P.543.

61.Srinivasan D, Nathan S, Suresh T, Lakshmana Perumalsamy P. Antimicrobial activity of

certain indian medicinal plants used in folkloric medicine. Journal of Ethnopharmacology. 2001.

74 P. 217-220.

62.Sharma S, Khan N, Sultana S. Study on prevention of two-stage skin carcinogenesis by hibiscus

rosa sinensis extract and the role of its chemical constituent, gentisic acid, in the inhibition of

tumour promotion response and oxidative stress in mice. European Journal of Cancer Prevention.

2004. 13 P. 53-63.

63.Sachdewa A, Khemani LD. Effect of hibiscus rosa sinensis linn. ethanol flower extract on

blood glucose and lipid profile in streptozotocin induced diabetes in rats. Journal of

Ethnopharmacology. 2003. 89 P. 61-66.

64.Singh MP, Singh RH, Udupa KN. Anti-fertility activity of a benzene extract of hibiscus rosa-

sinensis flowers on female albino rats. Planta Med. 1982. 44 P.171-174.

65.Von Gadow, A, Joubert, E., Hausmann, C.F.: Comparison of the Antioxidant Activity of

Aspalathus with that of other plant phenols of Rooibos Tea (Aspalathus Linearis), alpha-

Tocopherol, BHT, and BHA, In: J.Agric. Food Chem. 1997. 45 P. 632-638

66.Vasilaiuskas J. Gamtos vaistinė. Vilnius “Alma littera” leidykla. 2010. P. 364-371

67.Vedavathy S, Mrudula V, Sudhakar A. Herbal medicines for birth control, ante- and post-

partum treatments from chittoor district, andhra pradesh, india. Fitoterapia. 1995. 66 P. 501-506.

68.Wyk vB, Wink M. Medicinal Plants of the World: An Illustrated Scientific Guide to Important

Medicinal Plants and their Uses. Portland Oregon: Timber Press; 2004.P.183-189

56

PRIEDAI

1 Priedas

Anketa

1. Kokia Jūsų lytis?

Moteris

Vyras

2. Kuriai amžiaus grupei priklausote?

<20 m.

21 – 30 m.

31 – 40 m.

41 – 50 m.

>50 m.

3. Koks Jūsų išsilavinimas?

Pagrindinis

Vidurinis

Profesinis

Aukštesnysis

Nebaigtas aukštasis (šiuo metu studijuoju)

Aukštasis

4. Kokia Jūsų gyvenamoji vieta?

Miestas

Kaimas

5. Dažniau geriate kavą ar arbatą?( Jei geriate tik kavą, toliau į anketos klausimus

neatsakinėkite)

Kavą

Arbatą

Kavą ir arbatą

6. Kokią arbatą dažniausiai geriate?

Juodąją

Žaliąją

Žolelių (_______________________________________________________)

Vaisinę

57

Prieskonių (____________________________________________________)

Kita___________________________________________________________

7. Kokią arbatą dažniausiai renkatės?

Sveriamą (birę)

Pakuotėse (pakeliais)

Arbatai žoleles renkuosi pats (-i)

Kita _____________________________________________________

8. Ar žinote apie paprastosios arbatos (Camelia sinensis) poveikį sveikatai?

Esu girdėjas (-usi)

Domiuosi ir manau žinau apie tai nemažai

Tokios informacijos labai trūksta

Žinau, tik kuo skiriasi juodoji arbata nuo žaliosios

Kita ________________________________________________________

9. Ar žinote apie kitų arbatų poveikį sveikatai?

Imbieras

Kardamonas

Šafranas

Ybiškė

Medaus krūmas

Čiobrelis

Kita ____________________________________________

10. Ar Jūsų arbatos pasirinkimui turi įtakos ekologija?

Taip

Ne

Kita __________________________________________________________

11. Kaip dažnai geriate arbatą?

Tik rytais

Du kartus per dieną

Du ir tris kartus per dieną

Kai noriu pakeisti kavą

Labai dažnai

12. Ar mėgstate vienos rūšies grynas arbatas ar mieliau renkatės įvairias arbatų kompozicijas?

Geriu tik vienos rūšies gryną arbatą

Mieliau renkuosi įvairias arbatų kompozicijas

Geriu įvairių rūšių ir kompozijų arbatas

58

Geriu savo pačio (-ios) komponuotas žolelių arbatas

13. Kai renkatės arbatą būtinai atkreipiate dėmesį į :(galimi keli atsakymo variantai)

Gražią ir patrauklią pakuotę

Sudėtį

Ženklinimą

Kilmės šalį

Nekreipiu dėmesio į nieką, nes imu pirmą po ranka pasitaikiusią arbatos pakuotę

Arbatos aprašymą esantį ant pakuotės

Kita___________________________________________________________

14. Kokias žinote ir vartojate retesnes arbatas?

Medaus krūmo

Ybiškės

Matės

Citrinžolės

Saldymedžio

Kita___________________________________________________________

15. Kokias žinote ir vartojate prieskonines arbatas?

Čiobrelių

Kardamono

Šafrano

Imbiero

Kita_________________________________________________________

16. Kur dažniausiai perkate arbatą?

Didžiuosiuose prekybos centruose

Specializuotose arbatos parduotuvėse

Žoleles renku pats (-i)

Perku pas žolininkus

17. Prie kiekvieno iš pojūčių nurodykite žolę, kuri Jūsų manymu tą pojūtį sukelia?

Lengvumas : ______________________________________________

Tonizacija : _______________________________________________

Energija :_________________________________________________

Raminamasis: _____________________________________________

18. Kokias arbatų kompozicijas žinote?

59

_____________________________________________________________________________________

___________________________________________________________

19. Ar patys esate bandę kurti arbatų kompozicijas? (Jei atsakėte „Ne“ toliau į anketos

klausimus neatsakinėkite)

Taip

Ne

20. Kokias arbatų kompozicijas esate sukūrę?(užrašykite jų sudėtis, įvardinkite pavadinimus)

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

______________________________________________

21. Ar žinote Jūsų sukurtų arbatų kopozicijų poveikį sveikatai?

Taip, dėl to ir sukūriau šią kompoziciją

Ne nežinau sukūriau ją tik dėl skoninių savybių

Žinau tik dalies naudotų žolių poveikį sveikatai

Kita__________________________________________________________

Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų ženklinimas bei ...

Documents

Transcript of Lietuvos rinkoje esančių arbatų apžvalga, jų ženklinimas bei ...